-
2011 m. Kovas Nr. 4 (24) ISSN 2029-4204
Šiame numeryje skaitykite:
INteraKtyvus leIdINys traNsPOrtO PrOFesIONalaMs
LOGI
STIC
www.iru.org www.Linava.Lt www.Lineka.Lt www.transp.Lt
nuoroDos:reikaLinga peržiūrai:
eLektroninio biLieto biurokratinės probLemosNaujadaras e.
bilietas lietuvoje pakliuvo į senas kaip pasaulis biurokratines
žabangas.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas stanislavas
kablys: „Nei viena planuojamos reformos idėja neturėtų tapti viešų
spekuliacijų objektu.“
Vežėjai žengia į elektroninių procedūrų erą Suomijos vežėjai
užleido pozicijas Rusijai Pigių skrydžių autobusai Kelių sektoriaus
liberalizavimo grimasos „Lietuvos geležinkeliams“ – nežinios metas
Netobuli įstatymai lemia monopolio
atsiradimą Lietuva – naftos milžinų pinklėse Karinė logistika –
tai racionalus planavimas Pagalbos telefonas 112: problemų dar liko
Nepunktualūs skrydžiai
žvejų angelai sargai
teCHnikaPigių skrydžių lėktuvai jau nieko nebestebina – įpratome
ir daug kas jais noriai naudojasi. Analogišką paslaugą mūsų šalyje
ėmė teikti ir keleivių vežėjai autobusais. Beje, iš Estijos.
Šiandien mūsų svečias – bendrovės „Lux Express“ direktorius Raitas
remmelas.
http://get.adobe.com/reader/
-
2
Milijonai medžių buvo paaukoti ir toliau aukojami šiandien vien
tam, kad kelionei pasibaigus bilietas iš dokumento akimirksniu
taptų cigaretės nuorūkai pri-lygstančia šiukšle, kuriomis nusėtos
autobusų bei trolei-busų stotelės. vien tik vilniuje kasmet
išplatinama apie 30 mln. popierinių bilietų, jų gamyba ir
pardavimas kainuo-ja apie 5 mln. litų. todėl elektroninio ar
trumpiau e. bilie-to įdiegimo idėja sveikintina vien dėl ekologinės
naudos. tačiau dar didesnė jos reikšmė turėtų atsiskleisti e.
bilie-to sistemai veikiant visu pajėgumu: ji gali padėti
išsiaiš-
eLektroninio biLieto biurokratinės probLemosNaujadaras e.
bilietas Lietuvoje pakliuvo į senas kaip pasaulis biurokratines
žabangas.
kinti tikslų keleivių, parduodamų bilietų skaičių, maršru-tus,
kuriais miestiečiai dažniausiai naudojasi, stoteles, ku-riose
persėdama.
Spąstai diegėjamsKeturių šalies miestų – vilniaus, Kauno,
Klaipėdos ir visai neseniai druskininkų – gyventojai entuziastingai
sutiko pirmuosius bandymus tokią idėją įgyvendinti praktikoje.
diegiant elektroninį bilietą daugiausia problemų sukėlė
tai, kad jis turėjo veikti ir galioti visuose trijuose
didžiuo-siuose šalies miestuose. diegimo procesas tapo ilgas ir
pernelyg sudėtingas. vilniuje projekto vykdymas paves-tas sĮ
„susisiekimo paslaugos“. Projekto vertė – 19,3 mln. litų, es parama
– 14 mln. litų, iš kurių vilniui atiteko apie 7 mln. litų, Kaunui –
apie 5 mln., Klaipėdai – apie 2 mln. litų. Priežastis slypėjo
elektroninio bilieto biurokratinėse pro-blemose. lietuvos teisės
aktuose nėra elektroninio bilie-to sąvokos, jo naudojimas kol kas
nereglamentuotas. tad valdiškose įstaigose dabar aiškinama:
standartų nėra to-dėl, kad nėra e. bilieto, o e. bilieto negali
būti todėl, kad nėra standartų. Ir, pagaliau, visai neaišku, kas
per daiktas yra tas e. bilietas – dokumentas ar viso labo
elektroninė laikmena. apsisprendimo pasekmės būtų labai
skirtin-gos. Jei būtų nutarta, kad tai vis dėlto dokumentas, jam
privalomas atitinkamo lygio apsaugos kodas. Jei tai tik lai-kmena,
vežėjai neišvengiamai pasmerkti anksčiau ar vė-liau turėti daugybę
juridinių problemų. Jei jūsų piniginėje yra e. bilietas, tai
visiškai nereiškia, jog turite ką nors įrodantį dokumentą. Štai
popierinis bilie-tas yra dokumentas, o jo elektroninis atitikmuo
tai tik kaž-koks pavainikis be jokio juridinio statuso. Ir taip bus
tol, iki vežėjams pavyks įtikinti valdininkus arba inicijuoti
tei-sės aktų pakeitimus, nes tai padaryti, pasirodo, daugiau nėra
kam.
iŠ viLniaus į minską - trumpesnė keLionė
Nuo šių metų birželio 1 d. kelionė traukiniu vilnius–Minskas
taps valanda trumpesnė ir truks apie 3 valandas. Šiuo metu iš
vilniaus į Minską kursuoja du traukiniai. Kelionės lai-kas
sutrumpinamas bendromis lietuvos ir Bal-tarusijos geležinkelių bei
muitinių pastango-mis. Baltarusijos teritorijoje traukinio
sustoji-mų skaičius mažinamas iki 3, be to, traukiniai trumpiau
stovės tarpinėse stotyse. dar apie 10 min. padės sutaupyti
trumpesnės abiejų šalių muitinės procedūros. Pernai tarp abiejų
vals-tybių sostinių traukiniais keliavo beveik 40 tūkst. žmonių, iš
jų 24,4 tūkst. keleivių važiavo Minsko–vilniaus
kryptimi. Kelionės traukiniu tarp vilniaus ir Minsko turė-tų
dar labiau sutrumpėti, tarp abiejų sostinių paleidus greitąjį
keleivinį traukinį. Šio projek-to galimybių studijai lietuva ir
Baltarusija ke-tina prašyti europos sąjungos finansinės
para-mos.
-
3mūsų partneriai:
Specialistų nuomone, ši sistema turėtų būti nau-dinga ekonominių
operacijų vykdytojams bei muitinėms, o lietuvos, suomijos, estijos,
latvijos, lenkijos ir rusijos bei Baltarusijos vežėjams, kurie
susirinko susipažinti su naujove, teko nemažai dis-kutuoti, kaip
tai vyksta tikrovėje. Paklausėme kon-ferencijos dalyvių, kaip jie
vertina ir pasitinka naują elektroninio deklaravimo sistemą.
vežėjai žengia į eLektroninių proCeDūrų erą Kovo pradžioje
Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ surengė Baltijos regiono šalių
vežėjų seminarą, kuriame buvo aptartas nuo sausio pirmosios dienos
veikiantis išankstinio duomenų pateikimo ES muitinės institucijoms
modulis IRU TIR-EPD. Ši išankstinė elektroninio deklaravimo sistema
buvo priimta norint sukurti vieningą krovinių judėjimo sistemą tarp
ES muitinių, užtikrinti duomenų apie krovinį saugumą, palengvinti
krovinio įvertinimą bei patikrą.
privalomas įvažiuojant į es šalis, į kitas – neprivalo-mas.
Nauja tIr-ePd sistema dar nesinaudojame, tad įdomu, kaip ji
veikia.
Lauri Lusti, Estijos vežėjų asociacijos ERRA generalinis
sekretoriusKrovinio išankstinio deklaravimo idėja tuo lengviau
prigy-ja ir tuo sėkmingiau realizuojama, kuo toliau šalis
pažen-gusi It srityje. estų vežėjai ir ekspeditoriai jau senai ir
gana aktyviai naudojasi galimybe iš anksto deklaruoti krovinį. apie
trečdalis mūsų vežėjų krovinius veža į rusiją. Mes visi
pasisakytume už tai, kad pasienio punktuose nebūtų pil-doma jokių
dokumentų ir gaištamas laikas. Pasienio tar-nybos turėtų tik
patikrinti, ar dokumentai tvarkingi, ar jie atitinka krovinį. tam
prieštarauti galėtų nebent garsiosios rusijos pasienio „komercinės
struktūros“. tikrovė, deja, ki-tokia, tad atvykus į pasienio punktą
puolama ieškoti mui-tinės tarpininkų ir prasideda popierinė
odisėja. Jos išveng-ti kartais nepavyksta netgi iš anksto
deklaravus krovinį – tavo deklaracija tarsi kirvis vandenyje gali
dingti siste-moje. Ir kol kas niekas oficialiai negali pasakyti,
tai progra-minio lygio klaida ar jai kas nors „padeda“
sąmoningai.
Genius Mikalčius, UAB „Gepala“aš žinau, kad kai kurių šalių
muitinėse vežėjams kyla problemų, nes galioja skirtingi
reikalavimai įvažiuo-jant į Baltarusiją, rusiją, kitas šalis.
Manau, reikalavi-mai turėtų būti vienodi, tuomet dėl elektroninio
de-klaravimo nekiltų problemų.elektroninis deklaravimas nuo sausio
pirmos dienos
Linas Vainauskas, UAB „Akmuva“ vadovasKiekviena muitinė turi
savo vidinę (nacionalinę) tei-sę. lietuvoje iki šiol buvo
naudojamas „verslininko“ modulis: buvo privaloma pateikti daugiau
ir kito-kios informacijos, kuri gali ir pasikeisti, pavyzdžiui,
reikalaujama ne tik duomenų apie krovinį, bet ir pa-pildomos
informacijos: vairuotojo vardo, pavardės. Šie duomenys paprastai
keičiasi, todėl įforminant dokumentus kyla nesklandumų. Iru tIr-ePd
– gražus žingsnis, mažiau reikalavimų, tačiau ši sistema turėtų
būti labiau pritaikyta ben-drajai erdvei. Kol kas nėra vieningos
sistemos.
-
4
Koks tikslas Suomijos vežėjams būti asociacijos na-riais, jei
daugumai nereikia TIR knygelių?Pirmiausia – tai socialinis
reiškinys. Žmonės nori būti suvienyti organizacijos. Be to, jie
gauna įvai-rią informaciją apie vietinius ir tarptautinius
ve-žimus, įvairias juridines konsultacijas ir dalyvauja gausybėje
mokymų vežėjams bei vairuotojams. Kasmet rengiami asociacijos
narių, tarybos na-rių susirinkimai. apdovanojami veteranai vežėjai.
teikiamos įvairios kitos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, vizų,
leidimų išdavimo.
Ar asociacijai dažnai tenka ginti vežėjų interesus vals-tybiniu
lygiu?sKal išties gina vežėjų interesus vyriausybės, su-sisiekimo
ministerijos lygiu. asociacija turi savo atstovą europos Parlamente
(eP).
Su kokiomis problemomis susiduria suomių vežėjai
Rusijoje?Muitinės procedūros ilgos. Jei nusprendžiama, kad reikia
patikrinti krovinį, viskas daroma vežė-jo sąskaita. vežėjas turi
mokėti už iškrovimą, sto-vėjimą, patikrinimą ir pakrovimą. tai gali
atsieiti 1000–3000 eurų. vežėjai praranda laiko, nes už-sakovas
negauna krovinio laiku, moka už vėlavi-mą. tai irgi lėmė, kad mūsų
vežėjai nebenori dirb-ti su rusija.
Lietuva pirmauja europoje ir ko gero visame pasaulyje pagal
eismo taisyklių pakeitimų skaičių ir dažnumą. Kelių eismo taisyklės
turė-tų būti parašytos visomis regione gyvenančių tautų kalbomis,
tarp jų ir valstybine normine kalba. visų prisijungusiųjų europos
šalių ke-lių eismo taisyklės suderintos su 1968 m. euro-pos
ekonominės komisijos vienos kelio ženklų ir signalų konvencija, bei
1995 m. šios konven-cijos papildymais. Šioje konvencijoje nurodo-ma
tik kelio ženklų forma bei fono ir simbolių spalva. Pavyzdžiui,
įspėjamieji ženklai gali būti trikampės ar kvadratinės formos,
fonas gali būti baltos arba geltonos spalvos, o simbo-liai juodi.
Ir nors įspėjamieji ženklai kvadratinę formą turi tik airijoje,
visiems suprantami sim-boliai jokiems vairuotojams problemų
neke-lia. vadinamieji „andrejaus kryžiai“ arba žen-klai,
pranešantys apie artėjimą prie geležinke-lio pervažos, nors
įvairiose šalyse atrodo pa-kankamai skirtingai, nekelia jokių
neaiškumų.Kai kuriuos ženklus išvydus pirmą kartą
painūs tautiniai keLio ženkLai
Apibūdinkite Suomijos vežėjų automobiliais asociaci-ją?
sKal asociacijoje šiuo metu yra apie 6 tūkst. na-rių. visi jie –
suomijos vežėjai. Į trečiąsias šalis va-žiuoja bei tIr knygeles
turi vos apie 100 narių ir dauguma jų veža krovinius į rusiją. tiek
mažai yra
suomijos vežėjai užLeiDo poziCijas rusijaiApie Suomijos krovinių
vežimo ypatybes kalbamės su šios šalies vežėjų ir logistikos
bendrovių asociacijos SKAL TIR skyriaus vadovu aleksandru
taštanbekovu.
todėl, kad norint važiuoti į trečiąsias šalis ir gau-ti tIr
sistemos dalyvio statusą reikia mokėti 60 tūkst. eurų. suomijos
vežėjai nelaiko to itin nau-dinga veikla. Be to, reikia turėti
omenyje, kad di-džiąją dalį vežimų vis dėlto vykdo rusijos vežėjai,
asociacijos asMaP nariai. suomijoje apie 80–90 proc. rinkos užima
būtent rusijos vežėjai.
SUomIjoS VEžėjų IR LogISTIKoS BENDRoVIų ASocIAcIjoS SKAL TIR
SKyRIAUS VADoVAS aLeksanDras taŠtanbekovas: „PAAUKoTA VERSLo SRITIS
– TARPTAUTINIAI gABENImAI AUToTRANSPoRTU, KAD BūTų IŠLAIKyTI gERI
SANTyKIAI SU RUSIjA IR TRANzITo SRAUTAS.“
-
5
INteraKtyvus leIdINys traNsPOrtO PrOFesIONalaMs
Leidėjas všį „transporto media centras“Direktorius algirdas
aušraVyriausiasis redaktorius gytis vincevičiusmaketo redaktorius
kęstutis jonaitisNuotraukos tmC archyvasKlaipėdos biuras artūras
aušraReklama tel. (8 5) 2481536, (8 46) 311318Redakcija j.
basanavičiaus g. 45, vilnius
[email protected]
Pigių skrydžių autobusais idėja atėjo iš svetur. Per-nai
rudeniop estų bendrovė „lux ekspress“ pasiū-lė mūsų keleiviams
pirmą tokį maršrutą vilnius – var-šuva už neregėtai tada mažą kainą
– vos 50 litų. tuo metu daug kas šio fakto arba nepastebėjo, arba
netei-kė jam didesnės reikšmės, nes viena kregždė – ne pa-vasaris.
O mūsų vežėjai šį žingsnį įvertino vienareikš-miškai – tai
elementaraus dempingo pavyzdys. estų vežėjai su tuo, žinoma,
nesutiko, tad mes ir pabandė-me išsiaiškinti situaciją ir pigių
skrydžių autobusais perspektyvas lietuvoje. Šiandien mūsų svečias –
ben-drovės „lux express“ direktorius Raitas Remmelas.
pigių skryDžių autobusai
Idėja autobusui konkuruoti su lėktuvu iš pirmo žvilgsnio atrodo
absurdiška. Jūs pabandėte paneigti tai, kas atro-do
akivaizdu?laikas, sugaištas važiavimui į orouostą, kuris
daž-niausiai būna gerokai nutolęs nuo miesto, kelionės ir bagažo
dokumentų įforminimas, saugumo pati-kra, ilgas laukimas iki pateksi
į lėktuvą ir beveik tos pačios, nors ir šiek tiek trumpesnės
procedūros ki-tame maršruto gale, žymiai mažina kelionės lėktu-vu
vidutinį greitį. taigi nedideliuose atstumuose au-tobusai, į
kelionę pajudantys iš miesto centro ir į jį
atvykstantys, vidutiniu greičiu ne ką nusileidžia lėk-tuvams.
Kita išlyga – vis daugiau žmonių supranta, kad va-žiavimas autobusu
– tai daugiau nei tik nuvykimas iš taško a į tašką B. tai galimybė
keliaujant dirbti, naudotis nemokamu internetu, skaityti ar
papras-čiausiai leisti pasiganyti tokių darbų išvargintoms
akims.
Skamba įtikinamai, tačiau ar visa tai pasiteisino prakti-koje?
spręskite patys: palyginti su 2009 m., didžiausias keleivių srauto
augimas užfiksuotas maršrutuose vilnius – varšuva (307 proc.) ir
ryga – sankt Peter-burgas (35 proc.). tarp rygos ir talino šiemet
„lux express“ autobusais keliavo 22 proc. keleivių dau-giau, tarp
vilniaus ir rygos – 3 proc. daugiau. Kelei-vių srautų didėjimą mes
didžia dalimi siejame su pi-gių skrydžių maršrutų atidarymu. todėl
ir nuspren-dėme nuo kovo 1 d. atidaryti naują šios kategorijos
maršrutą vilnius – ryga – talinas – vilnius.
Dėkoju už pokalbį.
Vasarą iš visų trijų tarptautinių oro uostų lietu-voje bus
pasiūlyta daugiau vietų negu pačiais geriausiais, dar
„prieškriziniais“ 2008-aisiais. vil-niaus oro uoste
reguliariaisiais skrydžiais keliaujan-tiems šių metų liepą bus
pasiūlyta apie 200 tūkst. vietų. reguliariaisiais skrydžiais iš
vilniaus šią vasa-rą veš 15 aviakompanijų. Pagal siūlomas vietas
keleiviams šią vasarą didžiau-siu vežėju išliks bendrovė
„airBaltic“, keleiviams per mėnesį siūlanti apie 35 tūkst. vietų,
nuo jos nežy-miai atsiliks „ryanair“ ir „Wizz air“, siūlančios po
daugiau nei 30 tūkst. vietų per mėnesį. Bendras tri-jų „lufthansa“
grupės prekinių ženklų – „lufthansa“, „austrian“ ir „Brussels
airlines“ siūlomų vietų skai-čius viršytų 25 tūkst. tuo tarpu pagal
bendrą vietų skaičių į visus tris šalies oro uostus šią vasarą
lietu-vai bus absoliučiai rekordiniai – į vilnių, Kauną ir Pa-langą
bus pasiūlyta per 330 tūkst. vietų.
2011-ųjų vasarą – Daugės skryDžių
-
6
Praėjusių metų pavasarį susisiekimo ministras eligijus Masiulis
viešai pareiškė, kad atėjo lai-kas reformuoti kelių priežiūros
sektorių ir netgi pa-siūlė, kaip tai padaryti. tąsyk ministras
teigė, kad kelių priežiūrai ketinama pasitelkti privatų partne-
keLių sektoriaus LiberaLizavimo grimasos
rį, kuris būtų atrinktas konkurso būdu. Privatus par-tneris
perimtų valdyti 11 valstybės įmonių turtą ir personalą, o
valstybinės reikšmės keliai ir toliau lik-tų valstybės nuosavybė.
esą būtų galima pasirašy-ti 20–25 metų trukmės sutartį, pagal kurią
privatus
partneris įsipareigotų atlikti reikiamus darbus ir už-tikrinti
techninėse sąlygose numatytus kelių prie-žiūros kokybinius
parametrus. Ši ministerijos pozi-cija tąsyk gerokai nustebino
kelininkus. Jie suskubo tikinti valdžios vyrus, kad viešojo ir
privataus sekto-riaus partnerystės modelis lietuvos kelių sektoriui
būtų pražūtingas, o sistemos reformos efektas ne-bus
pasiektas.dabar, po beveik metus trukusios tylos, susisiekimo
viceministras rimvydas vaštakas vėl patvirtino – ke-lių sektoriaus
laukia permainos, o didžiausias dė-mesys esą bus skirtas veiklos
optimizavimui ir efek-tyvumui didinti. tiesa, bent dėl vieno kelių
įmonės gali būti ramios – valdžia atsisakė ketinimų įgyven-dinti
privačios partnerystės modelį. „Šiam modeliui dar neatėjo laikas –
lietuvos kelių sektorius tam dar neužaugo.“, – „transportui“ teigė
r. vaštakas.apie kokias konkrečiai permainas kalbama, r. vaš-takas
nedetalizavo. Jis tik patikslino, kad reformos modelis netrukus bus
paskelbtas viešai.
Transporto investicijų direkcija (tId) atlieka tyrimą, kiek
europos sąjungos lėšų galėjo būti panaudota netinkamai, vykdant
2007 m. pradėtus transporto infrastruktūros projektus. Šie
projektai buvo užbaigti 2008 m., o mokė-jimai atlikti 2008–2009 m.
Pirminiais tId skai-čiavimais, ne pagal taisykles galėjo būti
pa-naudoti 341,2 tūkst. litų, o ne 14,8 mln. litų, kaip skelbia
valstybės kontrolė. tId iki šiol teikia savo paaiškinimus pagal
vals-tybės kontrolės pastabas, todėl galutinė lėšų suma paaiškės
baigus tikrinimų procedūras. tarp tId ir valstybės kontrolės iki
šiol tebe-vyksta diskusija, kokius darbus galima finan-suoti iš
valstybės lėšų, o kokius – iš es para-mos lėšų. valstybės kontrolės
manymu, inži-nerinių tinklų tiesimas atliekant kelių ar kitų
infrastruktūros objektų rekonstrukciją ar sta-tybas turėtų būti
apmokamas ne iš es lėšų. tId mano, kad čia pažeidimų nėra, nes
daugu-ma inžinerinių tinklų yra sudėtinė kelio dalis.
netinkamai panauDojo es LėŠas
-
7
Eligijaus Masiulio vadovaujama susisiekimo mi-nisterija vėl
grįžo prie „lietuvos geležinkelių“ skaidymo, tik parinkdama kitokį
modelį: atskirti kro-vinių ir keleivių vežimą bei įmonės turto
valdymą. Po gana aštrios Prezidentės, geležinkelininkų
prof-sąjungų, net kai kurių seimo narių kritikos, šiuo metu
vyriausybė susisiekimo ministro siūlymu nu-tarė padaryti pertrauką
geležinkelių reformos svars-tyme ir palaukti europos teisingumo
teismo spren-dimų, kurie turėtų iš esmės atsakyti į klausimus,
iški-lusius net ir es senbuvėms. Pirmųjų teismo sprendi-mų laukiama
šiemet balandį.atsitiktinumas ar ne, bet nedviprasmiškas
Preziden-tės patarėjo ekonominiais ir socialiniais klausimais
Nerijaus udrėno pareiškimas, kad šios įmonės skaidy-ti nebūtina,
sutapo su susisiekimo ministerijos planų
„Lietuvos geLežinkeLiams“ – nežinios metas
įšaldymu. Pasak Prezidentės patarėjo, įgyvendinant geležinkelių
infrastruktūros reformą pagal es direk-tyvos 6 straipsnį, nėra
būtina skaidyti „lietuvos ge-ležinkelių“, nes lietuvai
naudingiausia yra laikytis in-tegruoto geležinkelių valdymo
modelio. Pagal es di-rektyvą su geležinkelių įmonės teikiamomis
transpor-to paslaugomis susijusios veiklos turi būti atskirtos ir
pelno bei nuostolių ataskaitos skelbiamos atskirai, ta-čiau tai
nereiškia, jog derėtų skaidyti „lietuvos gele-žinkelius“ į atskiras
įmones. Šalies geležinkelio rinkos ypatumai rodo, jog dauguma
krovinių yra nukreipti į trečiąsias šalis, taigi įgyvendinus lėšų
atskyrimą, su-kūrus reguliuotoją, kuris užtikrintų sąžiningą ir
skai-drią prieigą prie mūsų infrastruktūros, būtų sukurtos gana
geros, atitinkančios es direktyvos nuostatas są-lygos
konkurencijoje ir vežimo sektoriuje.
Kokios pozicijos laikosi vyriausybė dėl ben-drovės „lietuvos
geležinkeliai“ ateities, pa-prašėme atsakyti ministro pirmininko
patarėjo Algirdo Šakalio.
Kaip Vyriausybė įsivaizduoja tolimesnę „Lietuvos ge-ležinkelių“
veiklą?Noriu aiškiai pasakyti, kad vyriausybė nėra priėmu-si
sprendimo dėl „lietuvos geležinkelių“ reformos. Jis atidėtas
laukiant es teisingumo teismo rezulta-tų europos Komisijos bylose
prieš vokietiją, Čekiją, Portugaliją, vengriją ir kitas valstybes
dėl ne visiško direktyvų 91/440 eeB ir 2001/14/eB
(nediskrimina-cinės prieigos prie geležinkelio infrastruktūros bei
geležinkelių rinkos liberalizavo klausimais) vykdy-mo. su
analogiškais iššūkiais įgyvendinant šias di-rektyvas susiduriame ir
mes, lietuvoje. Norėčiau pažymėti, kad vyriausybės pasitarimuose
išryškėjo, jog ministrų kabineto pozicija yra palankesnė
inte-gruotam geležinkelių valdymo modeliui, o ne visiš-kam
geležinkelio struktūrų išskaidymui.
ES šalių geležinkeliuose egzistuoja skirtingi valdy-mo modeliai.
Lietuvoje veikiantis integruotas mode-lis neprieštarauja ES teisei.
Kam skaidyti ir taip gerai veikiančią geležinkelių struktūrą?tiek
susisiekimo ministerija, tiek vyriausybė sie-kia išvengti galimų
europos Komisijos teisminių bylų ir sankcijų dėl jau aukščiau
minėtų direkty-vų įgyvendinimo. todėl mes atidžiai stebime
ge-ležinkelių rinkos liberalizavimo procesus es, taip pat ir
teisminius procesus, kad prireikus būtume pasirengę tinkamai
reaguoti. tuo labiau kad dau-gelis problemų, kurias tenka spręsti
mums libe-ralizuojant geležinkelių rinką, kaip jau minėjau
anksčiau, yra analogiškos toms, su kuriomis su-siduria ir kitos
šalys es ekonominėje erdvėje. sa-kysime, vokietija sulaukė es
priekaištų ir net teis-minio bylinėjimosi dėl to, kad nėra
užtikrinta mi-nėtose direktyvose reikalaujama infrastruktū-ros
valdytojo nepriklausomybė vykdant esmines funkcijas (kaip kad
infrastruktūros valdytojos). daugelis šių „esminių funkcijų“
pavestos bendro-vei, kuri įeina į holdingą. Pastarojo narės yra ir
ge-ležinkelių transporto paslaugas teikiančios įmo-nės. taigi ar
tokia pretenzija vokietijai neverčia ir mūsų suklusti? Kartu turime
įvertinti, kad „lietuvos geležinke-liai“ yra labai svarbus
sektorius visai mūsų ekono-mikai. taigi vykdydami reformas,
įgyvendindami es direktyvas ir toliau būsime atidūs savo
nacio-naliniams interesams.
ministrų kabinetas Linksta integruoto vaLDymo moDeLio Link
-
8
Kelerius metus Klaipėdos uoste buvusi vos ne vienintelė
kompanija, galinti atlikti milijonus litų kainuojančius
hidrotechninius darbus, uaB „Klaipėdos hidrotechnika“, atrodo,
priėjo liepto galą. Ji visus metus nemoka žemės nuomos mo-kesčio ir
vien ši skola jau siekia apie 800 tūkst. litų, todėl Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direk-cija grasina nutraukti su ja žemės
nuomos sutar-tį, kitaip sakant, ji vejama iš uosto. Kyla
klausimas,
netobuLi įstatymai Lemia monopoLio atsiraDimą
kaip galėjo atsitikti, kad viena bendrovė tapo dar-bų
monopolininke uoste ir ar nėra sąlygų atsirasti naujai? dabartinis
uosto direkcijos generalinis di-rektorius eugenijus Gentvilas prašo
teisėsaugos iš-aiškinti galimą pačios direkcijos darbuotojų
patai-kavimą monopolininkei, buvęs vadovas sigitas do-bilinskas
piktinasi, kad be konteksto analizuojant tam tikrus veiklos
epizodus iškreipiama tiesa, ta-čiau tiek vienas, tiek kitas yra
buvę kaltinami neva
žlugdę „Klaipėdos hidrotechniką“. Šiuo metu pas-taroji yra ties
bankroto riba ir nori būti restruktūri-zuojama. Klaipėdos
Reikės šalinti defektusIš „Klaipėdos hidrotechnikos“ pagaliau
pradėta rei-kalauti mokėti žemės nuomos mokestį. Pastaro-ji
kreipėsi į susisiekimo ministeriją prašydama leis-ti jai užskaityti
žemės nuomos mokestį iš sulaikytų pinigų uosto direkcijoje. e.
Gentvilo teigimu, direk-cija negali padengti „Klaipėdos
hidrotechnikai“ ne-sumokėtos žemės nuomos mokesčio sumos tomis
milijoninėmis sulaikytomis sumomis, nes paaiškė-jo, kad pastarosios
darbuose yra defektų, kuriuos reikės taisyti, ir tam gali neužtekti
sulaikytų sumų. Pavyzdžiui, atlikus tralavimą uosto akvatorijoje
nu-statyta, kad yra nenukastų kauburių. Jų nukasi-mas kainuos apie
3 mln. litų, o sulaikytų sumų pa-gal gilinimo darbų sutartį uosto
direkcija turi 2,2 mln. litų. Be to, yra 10 antstolių potvarkių,
kuriais areštuotos lėšos uosto direkcijoje, kurias kada nors ji
turėtų mokėti „Klaipėdos hidrotechnikai“. Jeigu uosto direkcija ir
mokėtų šiai bendrovei, tie pinigai pakliūtų į antstolio sąskaitą, o
šis padalintų visiems kreditoriams proporcingai. todėl, pasak e.
Gentvi-lo, uosto direkcija nebeturi jokios teisės mokėti „Klaipėdos
hidrotechnikai“. e. Gentvilas sako krei-pęsis į teisėsaugą dėl šios
bendrovės veiksmų to-dėl, kad reikia atsikovoti valstybės pinigus.
vieno-je iš spaudos konferencijų jis pareiškė manąs, kad uoste buvo
vagiami valstybės pinigai ir pataikau-jant vienai rangovei
valstybei gali būti padaryta 50–70 mln. litų žala.
AKVAToRIjoS gILINImo DARBAI KLAIPėDoS UoSTE jAU SENoKAI BUVo
APAUgę gANDAIS, NES jIEmS IŠLEISToS SUmoS įSPūDINgoS, o UoSTo
KAPIToNAS LAIVų DIDESNE gRAmzDA NENoRI įSILEISTI.
Prieš šešerius metus aB „lietuvos geležin-keliai“ (lG) pradėjo
ilgą ir brangų saP vers-lo valdymo sistemos diegimą. saP – tai
vers-lo programinė įranga, kurią sudaro bendrovės resursų
planavimas ir su tuo susijusios opera-cijos, tokios kaip tiekimo
grandinės, ryšių su klientais, produkto gyvavimo ciklo bei ryšių su
tiekėjais valdymas.anot romualdo Kondrato, lG Informacinių
technologijų centro direktoriaus pavaduoto-jo, sistemos priežiūrai
suburtas atskiras speci-alistų skyrius, kuriame dirba 18 žmonių.
siste-mos priežiūra lG atsieina 540 tūkst. lt per mė-nesį, didžiąją
šių išlaidų dalį sudaro itin bran-gios įrangos amortizacija. Kol
naujos sistemos nebuvo, darbas su apskai-ta užtrukdavo, vis
įsiveldavo klaidų, todėl apie sistemos būtinybę buvo svarstoma jau
seno-kai prieš ją diegiant. Įdiegus saP modulius, pa-vyko sumažinti
klaidų kiekį bei optimizuoti są-naudas žmoniškiesiems ištekliams,
dėl grei-tesnio dokumentų apdorojimo proceso, dar-buotojams
anksčiau išmokami atlyginimai.
nematomi Darbininkai
-
9
Vairuotojai ir transporto bendrovių vadovai pašiurpę stebi
augančias degalų kainas. eko-nomistai aiškina, kad naftą brangina
neramumai libijoje ir kitose regiono šalyse. tiesos tame yra.
tačiau geriau pagalvoję ir pavartę pastarųjų metų istorijos
puslapius, pastebėsime, kad degalų kai-nos auga jau maždaug du
dešimtmečius. dauge-lis vairuotojų dar prisimena laikus, kai litras
popu-liariausio 95 markės benzino tekainavo 2,5 lito. taigi kodėl
dabar esame priversti mokėti beveik du kartus daugiau? atsakymas
paprastas – nuo
Lietuva – naftos miLžinų pinkLėse
pat nepriklausomybės atgavimo šalies degalų rin-ką geležine
ranka valdo galingi naftos koncernai. Paskustinysis jų – „PKN
Orlen“. Negana to, oligo-polija jau seniai yra įsivyravusi ir
mažmeninėje ša-lies degalų rinkoje. Šią užvaldė bendrovės „luKoil
Baltija“, „lietuva statoil“ ir „Neste lietuva“.
Kartelinis susitarimas Mažeikių gamykla ir degalinių tinklai ne
kartą buvo kaltinami karteliniais susitarimais. tačiau
Konkurencijos tarnyba pripažįsta, kad įrodyti, jog tarp degalų
pardavėjų esama neleistinų susitari-mų, sunku, nes reikalingi
tiesioginiai tokio drau-džiamo susitarimo įrodymai. tiesa, kartą
įrodyti nusižengimus konkurencijai pavyko.Paskutinį kartą
Konkurencijos tarnybos akiraty-je „Orlen lietuva“ ir jos degalinių
tinklas atsidūrė praėjusių metų kovą. Patikrinimai atlikti „Orlen“
degalines valdančioje bendrovėje „ventus-Nafta“ ir naftos
perdirbimo gamyklos „Orlen lietuva“ pa-talpose.Beje, kovo
pradžioje, kai Konkurencijos tarybos tyrimas veikiausiai jau buvo
gerokai įsibėgėjęs, iš pareigų pasitraukė „Orlen lietuvos“ verslo
plėtros vadovas sigitas Zakalskis. Jis buvo vienu pagrin-dinių
žmonių, atsakingų už kainodarą, ir veikiau-siai žinojo kur kas
daugiau nei daugelis jo kolegų.Šias dvi įmones konkurencijos sargai
purtė, po to, kai buvo atliktos kratos degalinių tinklus „statoil“
ir „lukoil“ valdančiose bendrovėse. 2010 m. gruo-dį Konkurencijos
taryba nubaudė „Orlen lietuvą“ už konkurencijos pažeidimus, 8,2
mln. litų bauda. Konkurencijos tarybos nutarime teigiama, kad
bendrovės „Mažeikių nafta“ taikyta kainodara buvo orientuota riboti
konkurentų įėjimą į lietu-vos rinką, t. y. išvengti importo
konkurencijos: dy-zelino – iš rytų, benzino – iš vakarų. degalus
įsi-gyjančioms bendrovėms suteikiamos nuolaidos buvo ekonomiškai
nepagrįstos, o tokios nuolaidų sistemos taikymas reiškė nevienodų
sąlygų taiky-mą panašaus pobūdžio sutartyse. Be to, remiantis
Konkurencijos tarybos tyrimu, tuo laikotarpiu di-desnės degalų
kainos lietuvoje nei estijoje ir la-tvijoje buvo ne tik skirtumų
Baltijos šalių rinko-se nulemtos, bet ir dėl „Mažeikių naftos“
piktnau-džiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje.
Pirmomis 2010 m. dienomis šalies degali-nėse pradėjo brangti
degalai. Per dvi die-nas degalai didžiuosiuose degalinių tinkluose
pabrango daugiau kaip 20 centų.tiesa, nuo 2010-ųjų degalai turėjo
brangti dėl objektyvių priežasčių: vyriausybė nuspren-dė
nebetaikyti akcizo lengvatos biokurui, ku-ris turi būti maišomas su
degalais. tačiau pa-gal ankstesnius skaičiavimus dėl lengvatos
pa-naikinimo degalai turėjo brangti 6–9 centais, o tiek valdžios,
tiek degalinių tinklų atstovai ža-dėjo, kad išaugusių benzino kainų
vairuotojai nepajus.aiškindami tokią kainų pasiutpolkę, degalinių
atstovai iki šiol kartoja jau ne kartą girdėtas priežastis: degalai
brangsta dėl pasaulinių ten-dencijų ir išaugusių didmeninių kainų.
anot konkurencijos prievaizdų, didesniems kainų skirtumams
degalinėse įtakos pirmiausia ga-lėtų turėti importas, jei būtų
didesniais kie-kais įvežama iš kitų šalių didmenininkų įsigytų
degalų. Šiuo metu beveik visus degalus maž-menininkai perka iš
naftos perdirbimo įmonės „Orlean lietuva“.
bioprieDai brangina DegaLus
-
10
Logistikos tarnybą sudaro šeši skyriai. vienas iš jų –
infrastruktūros, plėtros ir materialinio aprūpi-nimo skyrius, kuris
atsakingas už pastatus ir jų inf-rastruktūrą – pradedant
vamzdynais, elektra, jos iš-tekliais, šildymu, vandeniu, baigiant
pastatų prie-žiūra, remontais ar investiciniais projektais
susiju-siais su statyba. Karinių jūrų pajėgų logistikos tarnybos
viršininkas pasakojo, kad planuodami biudžetą 2012 metams jie
skiria dėmesį dar tolimesniems laikams, nes at-einantys metai yra
suplanuoti iš anksčiau. artimiau-siuose planuose – gyvybingumo
centro įsteigimas.
karinė Logistika – tai raCionaLus pLanavimasKarinė logistika –
nepaprastai subtilus ir sudėtingas procesas, kurį valdo šios
srities žinovai. Karinių jūrų pajėgų logistikos tarnybos
viršininkas komandoras Artūras Kasnauskas žurnalui „Transportas“
atskleidė šio darbo specifiką ir logistikos tarnybos ypatybes.
Jis bus skirtas karių, tarnaujančių laivuose žinių ir įgūdžių
tobulinimui. „Šiame centre kariai galės tie-siogiai prisiliesti
prie laivo gyvybingumo kovos, ku-rioje reikia susidurti tiek su
ugnimi, tiek su vande-niu. Numatomi teoriniai ir praktiniai
užsiėmimai ne vien mūsų karininkams, bet ir atplaukusiems NatO
laivais“, – su artimiausiais planais supažindino pa-šnekovas.
Dokų nepirkoKarinėse jūrų pajėgose nėra dokų – buvo svarsto-
mos galimybes juos įsigyti tačiau šiose pajėgose nėra toks
didelis laivų apkrovimas, kad to reikėtų. Per metus poreikis
dokuoti laivus yra labai įvairus – kiekvienas laivas turi savo
periodiškumą – vieni laivai eina į doką kas du, kiti kas tris ar
penkis me-tus. viskas priklauso nuo to kaip laivų periodišku-mas
tarpusavyje susipina – vienais metais tenka tris laivus dokuoti,
antrais jau tik vieną. „tarkime kitais metais į dokus eis keturi
laivai, kai praėju-siais buvo tik vienas“, – pastebėjo
a.Kasnauskas. Norint dokuoti laivus aplinkinės šalyse yra
pa-skelbiamas konkursas. Paskutiniais metais doka-
vimą atliko Klaipėdos laivų remontas ir vakarų lai-vų remonto
gamykla, prieš keltą metų šis proce-sas buvo atliekamas latvijoje,
rygoje ir liepojoje. tačiau paskutiniais metais latviai
nebedalyvauja skelbiamuose konkursuose. Karinių jūrų pajėgų
logistikos tarnybos viršinin-kas pasakojo, kad Klaipėdos regione
profesiona-liu laivų remontu užsiima labai limituotas kompa-nijų
skaičius – laivų dokavimo galimybės turi tik dvi gamyklos. tas pats
vyksta ir kitose srityse, kaip laivų navigacijos ar jų variklių
taisymas.
Transportavimo skyrius Karinių jūrų pajėgų logistikos tarnybos
transpor-tavimo skyrius atsakingas už transporto planavi-mą bei
kontrolę. Šio skyriaus viršininkas kapito-nas leitenantas
virginijus Žvinklys pastebėjo, kad visas darbas prasideda nuo lėšų
paskirstymo, ku-rios skiriamos remontui, transporto išlaikymui bei
techniniam planavimui. transportavimo skyrius yra atsakingas už
dega-lų ir ridos apskaitą bei išrašomus kelionės lapus.visi karinių
jūrų pajėgų automobiliai yra skirstomi į keturias grupes –
transportinę, rikiuotės, moko-mąją–kovinę bei kovinę. visoms
grupėms yra nu-statoma metinė rida. „Pavyzdžiui, mikroautobu-sams
yra skiriama 15 000 km per metus, – logisti-kos tarnybos
transportavimo skyriaus viršininkas. – Šias ribas nustato krašto
apsaugos ministras ir jų viršyti negalima, nes pagal tai skirstomas
meti-nis biudžetas“. v.Žvinklus pasakojo, kad transpor-tavimo
skyriui yra palikta galimybė planuojamų nuvažiuoti kilometrų
skaičių perskirstyti ir iš ma-žiau naudojamos transporto priemonės
perkelti į daugiau sąnaudų reikalaujančią.
VISUomET PASIRUoŠę PRISTATyTI KARIUS AR į LAUKo PRATyBAS PIETUS,
RūBUS AR gINKLUoTę gALINgI VISUREIgIAI.
-
11
Bendrojo pagalbos centro interneto svetainėje nuro-dyta, jog jis
atsako į pagalbos skambučius 38 savival-dybių teritorijose, kur
gyvena daugiau nei 75 proc. lie-tuvos gyventojų. Piko metu
kiekvienam Bendrosios pa-galbos centro pareigūnui per vieną valandą
vidutiniškai tenka atsiliepti į 30 pagalbos skambučių ir parengti
pa-galbos tarnyboms 8 pranešimus apie pagalbos poreikį. Pagal
vyriausybės nutarimą lėšų trūkumas nuo 2008 iki 2013 m. Bendrojo
pagalbos centro plėtrai siekia apie 90,7 mln. litų. Pasak
Bendrosios pagalbos centro viršininko ar-tūro Kedavičiaus, centro
veikla buvo finansuojama atsi-žvelgiant į darbuotojų skaičių,
turimų sistemų priežiūros ir informacinės sistemos atnaujinimo
poreikius. Paklaustas, kokios naujos technologijos buvo
įdiegtos
pagaLbos teLefonas 112: probLemų Dar LikoUž vėlavimą įgyvendinti
Europos pagalbos telefono 112 direktyvą Lietuva 2007 m. vasarą,
pirmą kartą per narystės ES istoriją, Europos Komisijos buvo
paduota į teismą. Kaip nuo to laiko pasikeitė sistema, ir kokios
pagalbos skambinantieji numeriu 112 gali sulaukti?
per centro gyvavimo laiką, a. Kedavičius sakė, jog nuo 2004 m.
rugsėjo buvo pradėta eksploatuoti nauja Ben-drosios pagalbos centro
informacinė sistema. Ši siste-ma buvo integruota su vilniaus miesto
šviesoforų valdy-mo sistema, Policijos registruojamų įvykių
registru. Nuo 2008 m. rugsėjo 1-osios į Bendrosios pagalbos centro
in-formacinę sistemą automatiškai gaunami visų skambi-nančiųjų
vietos nustatymo duomenys. 2011 m. vasario 18 d. naujose patalpose
veiklą pradė-jo Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyrius, kuris
planuoja naudoti modernią sistemą. Klaipėdos skyriuje įrengta 60
operatorių darbo vietų. Šių metų pabaigoje planuojama modernią
informacinę sistemą įdiegti ir naujame Bendrojo pagalbos centro
re-
gioniniame padalinyje vil-niuje, jame darbuosis 60 specialistų.
Šis padalinys perims pagalbos skambu-čių administravimo funk-cijas
iš vilniaus, utenos, Kauno, alytaus ir Marijam-polės apskričių bei
opera-tyviojo priešgaisrinių gel-bėjimo ir greitosios medi-cinos
pagalbos pajėgų val-dymo funkcijas vilniaus ir utenos apskričių
teritori-jose. Šie du Bendrosios pagal-bos centro skyriai priims
pagalbos skambučius iš vi-sos lietuvos teritorijos.
ŠIUo mETU BENDRoSIoS PAgALBoS cENTRE DIRBA 223 DARBUoTojAI, IŠ
jų – 203 oPERAToRIAI. DARBUoTojų SKAIčIUS DIDėjo PLEčIANTIS
BENDRoSIoS PAgALBoS cENTRo APTARNAUjAmomS TERIToRIjomS.
www.linavos-servisas.lt
akumuliatoriaisunkiajam transportui
uždaroji akcinė bendrovė „Linavos“ servisas
Dirbame jums!vilnius, jankiškių g. 41, tel. 8 5 274 00
84Šiauliai, V. Bielskio g. 30a, tel. 8 41 50 27 40kaunas, Taikos
pr. 135d, tel. 8 37 37 31 87klaipėda, Palangos pl. 6, tel. 8 46 39
73 43panevėžys, Beržų g. 5, tel. 8 45 58 23 87alytus, Naujoji g.
140, tel. 8 315 77 144marijampolė, Sporto g. 9k, tel. 8 343 77
357El. p. [email protected]
-
12
uab „Linavos servisas“ degalai
Praėjusių metų punktualiausia oro vežėja eu-ropos oro linijose
tapo skandinavų bendro-vė sas. tačiau bendros tendencijos
nedžiugina – avialinijos vis dažniau vėluoja ar atideda skry-džius,
ir tai tampa galvos skausmu jų klientams. anot Civilinės aviacijos
administracijos skyriaus direktoriaus Kęstučio aurylos, šiuo metu
kelei-
nepunktuaLūs skryDžiai
vių nusiskundimų dėl oro linijų aptarnavimo vis daugėja. daugiau
nei 150 tūkst. skrydžių per die-ną stebinti įmonė „Flightstats“
paskelbė ne tik eu-ropos, bet ir pasaulio punktualiausias oro
linijas. Ji archyvuoja skrydžių duomenis, analizuoja juos, taip pat
kiekvieną dieną milijonams keliautojų iš viso pasaulio pateikia
informaciją apie tuo metu
vykstančius skrydžius. Punktualumo duome-nys yra renkami iš visų
pasaulio oro uostų, civi-linės aviacijos administracijų bei oro
linijų. Žino-ma, punktualumas šiame kontekste yra gana sa-votiškas.
lėktuvas gali vėluoti 15 minučių, bet ne daugiau. Japonijos
aviacijos kompanija Jal pernai antrą kartą iš eilės užėmė pirmąją
vietą pasaulyje pa-gal punktualumą. europoje šis titulas atiteko
sas. Įdomu, jog beveik 90 proc. Jal lėktuvų skrydžių vyko pagal
grafiką. tačiau tikslumas neišgelbėjo nuo įsiskolinimų, kurie
viršijo 25 mlrd. Jav dole-rių. ekspertai tikina, kad punktualumas
kainuoja.
Keleiviai mėgsta skųstisCivilinės aviacijos administracijos oro
transpor-to skyriaus vedėja virginija Žegunytė teigia, kad dažnai
keleiviai nepagrįstai pateikia ieškinius dėl oro kompanijų
nusižengimo. „Keleiviai galvoja, kad jų teisės didesnės, negu jos
yra iš tikrųjų. eu-ropos Parlamento ir tarybos reglamentas
nesu-teikia galimybės dėl bet kokio menkniekio reika-lauti
kompensacijos. Žinoma, pasitaiko ir pagrįs-tų skundų“, – teigia v.
Žegunytė. Ji teigia, kad dažnai keleiviai yra patys kalti.
Ne-spėja, vėluoja, todėl praleidžia skrydžius, o po to naudodamiesi
reglamentu rašo skundus. tais atvejais, kai keleivių skundai iš
tiesų yra teisingi ir motyvuoti, Civilinės aviacijos
administracijos sky-rius tarpininkauja tarp keleivio, norinčio
gauti iš-laidų padengimą, bei oro bendrovės. „Mes ragi-name oro
linijas atsiskaityti. Būna, kad atsiskaito, o būna, kad daro tuos
pačius pažeidimus nuolat. tokiu atveju kompanijoms yra skiriamos
adminis-tracinės baudos, nustatytos reglamento“, – teigia Civilinės
aviacijos administracijos oro transporto skyriaus vedėja.
1. Oro keleivių teisėmis galite pasinaudoti tik tada, jei turite
rezervacijos patvirtinimą ir laiku užsiregistruojate skrydžiui
(kaip reika-laujama arba, jei laikas nenurodytas, ne vė-liau kaip
45 minutės iki išvykimo).
2. Jei skrydis atidedamas daugiau nei 2 va-landoms arba
atšaukiamas, oro linijos turi jums pasiūlyti nemokamą maitinimą ir
gai-viuosius gėrimus, ryšio paslaugas, apgy-vendinimą bei nuvykimą
iki viešbučio ir at-gal (priklausomai nuo situacijos).
3. Oro linijos privalo jums suteikti informaciją apie jūsų
teises.
oro benDrovių keLeiviams svarbu žinoti:
LAIKU NEIŠSKRIDęS LėKTUVAS SUKELIA VISą gRANDINę PRoBLEmų oRo
UoSTE, VERSLE IR SKRyDžIų BENDRoVIų DARBE.
http://www.linavos-servisas.lt/index.php?lang=LT
-
13
Prieš metus į vieną tinklą sujungus visų šalies techninės
apžiūros centrų, valstybinės kelių transporto inspekcijos, draudikų
biuro, „regitros“ bei policijos duomenų bazes buvo viliamasi, kad
keliais zujančios griuvenos ant ratų taps istorija. ar padėtį
galėtų pakeisti kartais pasigirstantys pasiūly-mai sugriauti
tariamą techninių apžiūrų monopolį? viešai garsiai sakyta ir
viltasi, kad pradėjus eksplo-atuoti kompiuterizuotą transporto
priemonių tech-ninės apžiūros informacinę sistemą (taIs) atsiras
ke-
teCHninių apžiūrų sistema bejėgė prieŠ sąmoningai rizikuojančius
vairuotojus
letas papildomų filtrų didelių techninių trūkumų tu-rinčioms
mašinoms. deja, ne visi optimistiniai lūkes-čiai išsipildė.lietuvos
techninės apžiūros įmonių asociacijos „transeksta“ direktorius
Gintautas Šlėderis sako, kad be ta centrų ekspertų „palaiminimo“
lietuvos ke-liais važinėja maždaug 80 tūkst. arba kas dešimtas
automobilis. Kai kurios dėmesį apverktina technine būkle
patraukiančios mašinos be ta patikros važi-nėja po 4–5 metus.
Nauji saugikliaisaugaus eismo specialistai viliasi, kad po
paskuti-niųjų žygių tobulinant taIs mechanizmą užbėgti už akių
„geležinėms“ avarijoms seksis geriau. Nuo šių metų vasario sistemos
galimybės dar labiau išplės-tos, o visos saugiu eismu mūsų šalyje
besirūpinan-čios struktūros gavo naują kontrolės įrankį. „Baigė-me
kurti techninės apžiūros programos modulį, lei-džiantį
informaciją, sukauptą vieningoje duomenų bazėje, pritaikyti kelių
policijos patrulių reikmėms. Pareigūnai jau nuo praėjusių metų
pabaigos iš mūsų kasdien gauna duomenis apie automobilius, kurių
techninės apžiūros galiojimas pasibaigęs prieš 30 dienų. Ši
informacija perduodama visiems patru-lių ekipažams ir automatiškai
atnaujinama jų maši-nose esančioje kompiuterinėje įrangoje. 23
tarnybi-niai automobiliai turi kameras, kurios nuskaito
vals-tybinius numerius. dabar ši sistema signalizuoja, jeigu
transporto sraute fiksuojama mašina su nebe-galiojančia technine
apžiūra arba neturinti privalo-mosios civilinės atsakomybės
draudimo“, – pasako-ja asociacijos „transeksta“ direktoriaus
pavaduoto-jas audrius Glėbus. Beje, praėjusiais metais policija
išaiškino 24 tūkst. transporto priemonių, neturinčių valstybinės
techninės apžiūros žymos, ir 2697 trans-porto priemones, turinčias
gedimų, kuriems esant Ket draudžia važiuoti. tikėtina, kad į tokių
mašinų paiešką įkinkius kompiuterinę techniką „frankenš-teino dNr“
turinčių automobilių skaičius keliuose turėtų sumažėti.
SAUgAUS EISmo SPEcIALISTAI AKcENTUojA, KAD PANAIKINUS TEchNINėS
APžIūRoS moNoPoLį DRAUgE TEKTų mAžINTI REgIoNUoSE ESANčIų STočIų
TINKLo TANKį.
Lietuvos keliuose prasideda eismo saugą ge-rinantys darbai –
rekonstruojamos pavojin-gos sankryžos, tiesiami pėsčiųjų ir
dviračių takai. vykdant es remiamą eismo saugos ir aplinkosau-gos
priemonių diegimo projektą, šiemet numato-ma rekonstruoti 15
sankryžų bei įrengti 10 dvira-čių takų ruožų, kurių bendras ilgis –
beveik 20 km.Numatyti darbai keliuose gerokai padidins eismo saugą.
vien sankryžų rekonstrukcija turėtų panai-kinti devynias „juodąsias
dėmes“, o dešimtyje gy-venviečių, kurias kerta intensyvaus eismo
keliai, vietiniai žmonės galės saugiau jaustis naudoda-miesi
naujais pėsčiųjų ir dviračių takais.dešimt iš penkiolikos tvarkomų
sankryžų pla-nuojama rekonstruoti į žiedines. Kitose sankryžo-se
bus įrengtos saugumo salelės pagrindiniame ir šalutiniuose
keliuose, ties perėjomis – iškilios greičio mažinimo
priemonės.Pėsčiųjų ir dviračių takai bus įrengiami alytaus, Kauno,
Panevėžio, Šiaulių ir vilniaus regionų gy-venvietėse. Pats
ilgiausias – 4 km ilgio dviračių ta-kas bus tiesiamas vaizdingose
druskininkų apy-linkėse, jis sujungs druskininkus, Neravų
gyven-vietę ir viečiūnus.
gerins eismo saugą
-
14
Vos atšilus orams vsat pakrančių apsaugos rink-tinės Neringos
užkardos pareigūnai tampa gel-bėtojais. „Į mus kreipiasi žiemą ant
ledo pasiklydę ar įlūžę žvejai, kuriuos gelbėjame ir nugabename iki
kranto arba padedame jiems susiorientuoti“, – pa-sakoja į pagalbą
atskubančio specialaus laivo ant oro pagalvės „Christina“
vyriausias specialistas ar-vydas verbickas. Pasiklydusiam žvejui
paskambinus trumpuoju pa-galbos telefonu 112, nurodymas yra
perduodamas užkardai ir laivo įgulai. „Mums nurodomos apytiks-lės
koordinatės arba su paklydusiais palaikome tie-sioginį ryšį
telefonu. tokie iškvietimai dažniausiai
vaLstybės sienų sergėtojai – žvejų angeLai sargaiValstybės
sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės
Neringos užkarda ne tik užtikrina Lietuvos sienos ties Rusijos
Kaliningrado sritimi apsaugą, bet ir gelbsti vietinius ir
atvykusius žvejus. Specialiu laivu ledo lyčių nuneštus į marias ar
kitokią bėdą patekusius žvejus bei gyventojus ji gelbsti
kasmet.
prasideda vasario pabaigoje bei tęsiasi visą kovą ir net
balandį, tai priklauso nuo ledo būklės, – kal-bėjo a. verbickas. –
Praėjusiais metais, kai buvo di-džiulis potvynis ir ledai negalėjo
išeiti, dalyvavo-me jų sprogdinimuose Nemuno upės deltoje.
Ka-reiviai sprogdino atmatos upės žiočiuose esančias ledų
sangrūdas, o mes jiems padėjome – gabeno-me sprogmenis, karius
išminuotojus, pristatėme visą reikalingą įrangą, žvalgėme vietoves
ir stebėjo-me aplinką.“ vsat Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos
už-kardos vadas majoras vytautas sakevičius pasako-jo apie neseniai
įvykusį atvejį, kai su laivu „Christina“
teko ieškoti keturių pasiklydusių žvejų iš Kelmės. „Ka-dangi
turime mobilųjį ryšį, gavome informaciją apie pagalbos prašymą ir
saugiai pristatėme juos į kran-tą, – sako v. sakevičius. – tokiais
atvejais baudų skirti negalime, nes ledo būklės įvertinimas bei
draudimai ant jo lipti – ne mūsų tarnybos kompetencija, tačiau
turime problemą, kad už gelbėjimo darbus niekas neatsiskaito, nors
išnaudojame nemažai techninių resursų vykdydami paiešką ir
gelbėjimą, bet tai yra jau teisinio reglamentavimo klausimas.“Jis
patikino, kad, kai yra pažeidžiama valstybės sie-na, atsakomybės
sunku išvengti ir baudos dydį nu-stato apylinkės teismas.
žIEmą KURŠIų mARIoSE DAžNIAUSIAI PAžEIDImAI BūNA NETyčINIAI –
NESUSIoRIENTUojAmA VIEToVėjE ARBA PASIKLySTA NE VIETINIAI
gyVENTojAI BEI žVEjAI.
Button 171: Button 1519: Page 2: OffPage 3: Page 4: Page 5: Page
6: Page 7: Page 8: Page 9: Page 10: Page 11: Page 12: Page 13:
Button 1520: Page 2: OffPage 3: Page 4: Page 5: Page 6: Page 7:
Page 8: Page 9: Page 10: Page 11: Page 12: Page 13:
Button 1522: Button 1521: Button 1524: Button 1523: Button 7017:
Button 1569: Button 1525: Button 1526: Button 1527: Button 1528:
Button 1533: Button 1534: Button 1535: Button 1531: Button 1532:
Button 1536: Button 1588: Button 1589: Button 1590: Button 1593:
Button 1595: Button 1597: Button 1582: Button 1583: Button 1584:
Button 1585: Button 1586: Button 1587: Button 1538: Button 1540:
Button 1541: Button 1539: Button 1537: Button 1542: Button 1572:
Button 1573: Button 1574: Button 1575: Button 1576: Button 1577:
Button 1578: Button 1579: Button 1571: Button 1580: Button 1570:
Button 1581: Button 1565: Button 1566: Button 1568: Button 1567:
Button 1561: Button 1562: Button 1563: Button 1564: Button 1543:
Page 14: Off
Button 1544: Page 14: Off
Button 1545: Button 1546: Button 1547: Button 1548: Button 1549:
Button 1550: Button 1551: Button 1552: Button 1553: Button 1556:
Button 1555: Button 1558: Button 1557: Button 1560: Button 1559:
Button 1554: