INFORMACINIŲ IR RYâIŲ - sumani2020.ltsumani2020.lt/images/documents/ss/apzvalga_transportas.pdf · pulse detonation engine), transportavimo didiuliu greičiu teorinis modelis (angl.

TEMINĖ APŽVALGA:

TRANSPORTAS, LOGISTIKA IR

INFORMACINIŲ IR RYŠIŲ

TECHNOLOGIJOS

Parengė:

Simonas Gaušas,

Partneris/ Tyrimų vadovas

Lina Kraučiūnienė,

Kokybės vadovė

UAB Visionary Analytics

dr. Algirdas Šakalys

Prioritetinės krypties ekspertų grupės vadovas

Vilnius, 2013-10-21

9/21/2013

1

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................. 2

ĮVADAS ........................................................................................................................ 7

1. PAGRINDINIAI IŠŠŪKIAI ............................................................................................ 8

1.1. Alternatyvus kuras, siekiant tvaraus transporto, ir susiję produktai ............................ 8

1.2. Didėjančių transporto srautų ir jų sukeliamos taršos valdymas .................................. 9

1.3. Tarptautinės transporto jungtys ........................................................................... 10

2. BENDRIEJI KAITOS VEIKSNIAI .................................................................................. 13

3. SPECIFINIAI KAITOS VEIKSNIAI IR ATEITIES TECHNOLOGIJOS ..................................... 16

3.1. Tvarus transportas ............................................................................................. 16

3.2. Efektyvios transporto priemonės .......................................................................... 17

3.2.1. Alternatyvaus energijos šaltinių ir alternatyvaus kuro paieška ............................ 18

3.2.2. Transporto priemonių variklių technologijos ..................................................... 20

3.2.3. Ateities medžiagos ir technologijos ................................................................. 25

3.3. Efektyvesnė transporto rūšių sąveika ................................................................... 28

3.3.1. Transportavimo efektyvumo ir saugumo didinimas ........................................... 28

3.3.2. Aktyvaus mobilumo koncepcijos ..................................................................... 32

3.3.3. Sumanios transporto sistemos ....................................................................... 33

3.4. Sumanių technologijų potencialas logistikoje ......................................................... 36

BIBLIOGRAFIJA ........................................................................................................ 42

9/21/2013

2

SANTRAUKA

Tikslas ir metodas

Šios teminės apžvalgos tikslas – įvertinti, kokios technologijų grupės transporto,

logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kryptyje leis spręsti kylančius

iššūkius ir todėl gebėjimas jas vystyti turės esminį poveikį šios krypties

konkurencingumui iki 2030 m. Ši apžvalga parengta remiantis Lietuvos, ES ir

tarptautinių organizacijų atliktų prognostinių tyrimų metaanalize ir strateginiais

dokumentais.

Apžvalgos rezultatai bus naudojami pirmosios ekspertų grupių diskusijos metu,

siekiant išskirti Lietuvos konkurencingumui didžiausią poveikį iki 2030 m.

darysiančias technologijas.

Analizės objektas

Šios apžvalgos analizės objektas – prioritetinė kryptis „Transportas, logistika ir IRT“

– susideda iš keturių dedamųjų, kuriose labiausiai tikėtini struktūriniai pokyčiai iki

2030 m.: transporto infrastruktūros vystymas; darnių transporto sistemų kūrimas ir

plėtra; sumani logistika; efektyvių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kūrimas

ir plėtra. Dedamosios neapima žmogiškųjų išteklių gebėjimų tobulinimo naudotis

ateities technologijomis ir sprendimais transporto, logistikos ir IRT srityje.

Iššūkiai, kaitos veiksniai ir ateities technologijos bei procesai

Transporto, logistikos ir IRT srityje per artimiausius 10–20 metų (iki 2030-ųjų)

vyraus žemiau išvardintos technologijos ir procesai (produktai ar paslaugos).

Įvardintos technologijos leis spręsti identifikuotus iššūkius bei prisidės prie

specifinių kaitos veiksnių įgyvendinimo: tvarus transportas, efektyvios transporto

priemonės, didesnis įvairiarūšio transporto sąveikumas, sumanių technologijų

potencialas logistikoje (logistikos grandinių veiklos optimizavimas,

automatizavimas).

Kaitos

veiksniai Ateities technologijų grupės

Efektyvios transporto priemonės

Alternatyva

us kuras ir

energijos

šaltiniai

Alternatyvūs kuro šaltiniai ir kuro produktai (degalai): elektra; vandenilis; biokuras

(skystas); sintetinis kuras; DME (Di-metil-eteris); metanas (suskystintos metano dujos

(LGD); suskystintos naftos dujos (SND/LPG).

Vieningo kuro sprendimai (angl. single-fuel solutions), apimantys visas transporto rūšis,

techniškai būtų įmanomi naudojant skystuosius biodegalus ir sintetinį kurą. Daug

žadantis yra naujoviški kuro elementų ir vandeninio pagrindu sukurti degalai, kuriuose

vandenilis naudojamas kaip energijos nešiklis, o kuro elementai – kaip energijos

keitikliai.

Transporto

priemonių

variklių

technologijo

s

Technologijų panaudojimas transporto priemonėse:

Vidaus degimo varikliai: toliau tobulinami (pvz., efektyvesni turbokompresoriai,

superkompresoriai, patobulintos tiesioginės (turbo) kuro įpurškimo technologijos,

kintama vožtuvų galia, ir pan.)

Naujos kartos elektriniai akumuliatoriai ir hibridiniai sprendimai: elektra varomos

transporto priemonės (angl. battery electric vehicle – BEV); hibridinės elektra

varomos transporto priemonės (angl. hybrid electric vehicle – HEV) ir pakraunamos

hibridinės elektra varomos transporto priemonės (angl. plug-in hybrid electric

vehicle – PHEV), hibridizuojamos su vidaus degimo varikliais.

Kuro elementais varomos transporto priemonės (angl. fuel cells vehicles – FCV),

varomos vandeniliu ar sintetiniu kuru: nanotechnologijų pagalba kuro elementams

9/21/2013

3

Kaitos


gaminti bus naudojamas mažesnis platinos kiekis, arba jis bus pakeista kitomis

žaliavomis; bus naudojamos naujosios membranos, veiksnios aukštesnėje

temperatūroje ir esant mažesnei drėgmei; kuro elementų technologijos kaip

pagalbinės jėgainės (angl. auxiliary power unit), kurios skirtos tiekti energija kitoms,

nei varomosios jėgos, funkcijoms atlikti: šildymui, oro kondicionavimui, apšvietimui

ir t.t., įskaitant, kai transporto priemonė stovi.

Dar neišplėtoti naujų alternatyvių variklių technologijų prototipai: šviesa/lazeriu varomas

variklis (angl. beam-powered propulsion), impulso varomas variklis (angl. pulse

detonation engine), transportavimo didžiuliu greičiu teorinis modelis (angl. hyperloop),

kt.

Ateities

medžiagos

ir

technologijo

s

Nanotechnologijos transporto priemonių gamybos pramonėje ir infrastruktūros kūrime:

nano-struktūriniai patobulinimai gali leisti pagaminti aukštesnės varžos akumuliatorius,

pigesnes ir našesnes saulės baterijas, ultra-stiprius mišinius (pvz., anglies

nanovamzdelių naudojimas transporto infrastruktūros kūrimui) ir pan.).

Naudojamos pažangesnės ir lengvesnės medžiagos transporto priemonių gamybos

pramonėje (pvz., aukšto stiprumo plienas, aliuminis ir jo lydiniai (diuraliuminis), stiklo

pluošto, anglies pluošto kompozitai, anglies nanovamzdeliai) bei kiti reti elementai (pvz.,

neodimis). Automobilių korpusų gamyboje vis plačiau naudojami plastiko ir putų

polimerai. Lengvesnės medžiagos transporto priemonėje prisideda prie jų efektyvumo ir

saugumo.

Fiziniai technologiniai sprendiniai, skirti vartotojų saugumui didinti. Pvz., beorės/

nepneumatinės padangos (angl. airless tire), integruotas padangos ir rato derinys

"Tweel", kt.

Vis plačiau masinėje gamyboje naudojamos elektros ir elektroninių prietaisų inovacijos,

naudojamos automobiliuose ir kitose transporto priemonėse, įskaitant dirbtinį intelektą

(pvz., sensorius ir borto kompiuterius; taip pat elektroninėmis stabilumo kontrolės

technologijos, automobilių statymo pagalbinės sistemos, kompiuteriniai jutikliai slėgiui

padangose išmatuoti, lietaus jutikliai, kt.)

Tvarus transportas

Tvaraus

transporto

link

Ekologiškai tvaraus transporto siekis yra horizontalaus pobūdžio, t.y. einantis greta

technologijų, todėl šioje apžvalgoje informacija apie priemones tvariam transportui

pasiekti yra pateikiama ir kt. skyriuose.

Ekologiškesnis antžeminis transportas (aplinkos taršos ir triukšmo mažinimas, švarių

ir naujų variklių ir varomųjų sistemų kūrimas ir naudojimas (hibridinės technologijos,

alternatyvus kuras (ypač vandenilis, kuro elementai); pasenusių sistemų ir transporto

priemonių atsisakymas);

Didesnis intermodalumas ir integralumas siekiant mažinti transporto spūstis

transporto koridoriuose (Lietuvos atveju – miestus kertančiuose TEN-T magistralėse):

tvarių, novatoriškų, įvairiarūšių ir sąveikaujančių regioninių ir nacionalinių transporto

ir logistikos tinklų, infrastruktūrų ir sistemų Europoje kūrimas; išorinių kaštų

internalizavimas; keitimasis informacija tarp transporto priemonių/ laivų ir transporto

infrastruktūros; infrastruktūros pajėgumų optimizavimas panaudojant integruotas

informacines sistemas. Tvarus ir prieinamas mobilumas miestuose visiems piliečiams,

įskaitant socialiai jautrias visuomenės grupes: naujoviškos organizacinės schemos,

įskaitant švarius ir saugius automobilius, naujas aukštos kokybės viešojo transporto

rūšis ir racionalų privataus transporto naudojimą, ryšių infrastruktūrą, integruotą

miestų planavimą ir transportą, atsižvelgiant į augimo ir užimtumo veiksnius.

Didesnė sauga ir saugumas projektuojant ir naudojant transporto priemones, laivus,

infrastruktūrą visoje transporto sistemoje.

Aukštesnis konkurencingumas: projektavimo procesų tobulinimas; pažangių

varomųjų sistemų ir transporto priemonių bei laivų technologijų kūrimas; naujoviškos

ir rentabilios gamybos sistemos ir infrastruktūros kūrimas.

Verslo ir piliečių savimonės formavimas tvarios aplinkos ir tvaraus transporto link.

9/21/2013

4

Kaitos


Efektyvesnė transporto rūšių sąveika

Transportav

imo

efektyvumo

ir saugumo

didinimas

Įvairiarūšio transporto koncepcijos privalumai: mažesnis atstumas tarp pradinio ir galinio

kelionės taško, efektyvumas (mažesnės kuro ir laiko sąnaudos, tenkančios

transportavimo/krovos vienetui), klimatui ir aplinkai nekenksmingas transportavimas

(mažesnės CO2 emisijos).

Sumaniai išvystyta transporto infrastruktūra ir esamų transporto priemonių parkų

atnaujinimas: efektyviau išnaudota esama, nutiesta nauja vietinio ir tarptautinio

transporto infrastruktūra bei transporto jungtys, nutiestos pajėgesnės ir modernesnės

viešojo transporto linijos, įrengta saugi ir patogi bevariklio transporto infrastruktūra ir

pan.

Technologijos, skatinančios gyventojus naudotis miesto/tarpmiestinių viešojo

maršrutinio transporto paslaugomis: pvz., įvairiarūšio transporto paslaugų terminalai;

vieno elektroninio bilieto koncepcija; bilietų platinimo sistema suderinta su visos Europos

išankstinio bilietų užsakymo sistema ir į ją integruota.

Ištobulintos neįgaliųjų aptarnavimo transporto programos (pvz., apsipirkimo ir pramogų

(angl. shopmobility) schemos) ir naujos technologijos jų aptarnavimui (spausdinti kelių

žemėlapiai su iškilimais neregiams (angl. tactile print maps), GPS, geografinės

informacijos sistemos, nuotoliniu būdu infraraudonaisiais spinduliais veikiantys garsiniai

ženklai (angl. remote infrared audible signs (RIAS); taip pat universaliai pritaikytos ir

visiems prieinamos informacinės sistemos, interaktyviai sąveikaujančios su

nešiojamaisiais prietaisais, vaizdo telefonais. Sumanios/ intelektinės transporto sistemos

(STS/ITS), bevielės technologijos, mobiliojo apskaičiavimo programos; robotai, dirbtinis

intelektas ir objekto atpažinimo programos; navigacija, kelio paieškos, orientacinės ir

gido aplikacijos (galimybė gauti internetu realiu laiku informaciją apie transporto

tranzitą į savo mobiliųjų įrenginį).

Vartotojų sampratos kaitos nuo asmeninio prie dalinimosi automobiliu paslaugų (angl.

„shared car“ koncepcija) ir tinklinių transporto koncepcijų tendencija (pvz., angl.

„Car2go“, angl. „Car2gether“ iniciatyvos, kt.).

Viešojo įvairiarūšio (miesto/tarpmiestinio) transporto technologijos, užtikrinančios

transforto sąveikumą, efektyvumą ir saugumą: greitųjų autobusų transporto sistema

(angl. Bus Rapid Transit – BRT, BRTS); individualių viešųjų transporto paslaugų

komplektai (angl. CharterWay); individualaus greito tranzito priemonė (angl. personal

rapid transit (PRT)/ podcar); bepilotės (autonomiškos/robotinės) transporto priemonės –

lengvieji automobiliai, sunkvežimių konvojai, traukiniai ir pan.

Geležinkelių transporto technologijos: geležinkelių tinklo elektrifikavimas siekiant

tvaraus transporto tikslų įgyvendinimo (didinti transportavimo efektyvumą, mažinti iš

naftos gaunamo kuro suvartojimą, teršalų į aplinką išmetimą ir kt.); Lietuvai yra svarbus

geležinkelių tinklo elektrifikavimas jungtyse su kaimyninėmis šalimis.

Kuriamos alternatyvios traukinių koncepcijos: aerodinamine sąveika (oro pagalvių

efektu) paremti traukiniai (angl. Hovertrain/ ground effect train), neturintys tiesioginio

sąlyčio su bėgiais/pagrindu; magnetinės levitacijos (sąveikos) principu arba vakuumo

principu (angl. vactrain/ vacuum tube train) veikiantys traukiniai; kt.

Antžeminių linijų / trečiojo bėgio įvedimas tramvajuose, metro, traukiniuose ir

troleibusuose, elektros energiją tiesiogiai imant iš tinklo be tarpinio saugojimo talpų

poreikio.

Telematinės programos, skirtos optimizuoti eismo srautus ir didinti eismo dalyvių

saugumą, leidžiančios įgyvendinti „išmanaus vairavimo“ strategijas (pvz., naudojantis

mobiliuoju telefonu ar internetu galima atrakinti/užrakinti automobilį, leidžiančios stebėti

transporto priemonės judėjimo efektyvumą (greitį, kuro suvartojimą, kt.) realiuoju

laiku).

Telematinė debesų technologija, kuri įgalina informacijos kaitą tarp skirtingų automobilių

ir tarp automobilių ir kelių eismo infrastuktūros, užtikriną tolygų judėjimą, didina

automobilių priemonių saugumą, daro mažiausią poveikį aplinkai (pvz., angl. „Car-to-X“

9/21/2013

5

Kaitos


technologija ar pan.).

Bepilotės (autonomiškos/robotinės) transporto priemonės „jaučia“ aplinką tokiais

įrenginiais kaip radaru, LIDAR (angl. Light/ Laser Interferometry Detection and

Ranging), GPS ir kompiuterinės vizualizacijos technologijomis.

Eismo dalyvių savimonės ir elgsenos formavimas: skatinami atsakingesni eismo dalyvių

įpročiai (pvz., neiti per raudoną šviesą; nepulti eiti per perėją prieš pat automobilį, kad

nereikėtų staigiai stabdyti ir vėl pagreitėti (kad nedidinti momentinių CO2 emisijų)),

formuojami eko-važiavimo įgūdžiai ir kt.

Aktyvaus

mobilumo

koncepcijos

Darnaus miestų planavimo politika, derinama su bendrais konkrečios teritorijos judumo

planais. Regionai projektuojami taip, kad žmonėms ir prekėms mažėtų poreikis judėti.

Lietuvai labai yra aktualu suformuoti kokybiškai naujas judumo koncepcijas miestuose.

Pirmenybė turėtų būti teikiama naudojimuisi viešuoju transportu, važiavimui dviračiu ir

vaikščiojimui.

Šias koncepcijas įgyvendinti padėtų ir nemotorizuotų transporto priemonių ir (arba)

dviračių eismo, pėsčiųjų takų teminiai planai. Aukštos kokybės viešosiose miestų zonose

veiktų viešųjų (municipalinių) dviračių susisiekimo sistemos (viešieji dviračiai, riedžiai

(pvz., angl. Bike2go, angl. Segway), jų nuomos terminalai, elektrinių dviračių laikymo ir

baterijų įkrovimo terminalai, pritaikyta aplinka dviračiams ir neįgaliesiems).

Vartotojų vertybių kaita: vaikščiojimas pėsčiomis („žingsnių programos“) ir važiavimas

dviračiu pasirenkama kaip sveiko gyvenimo būdo dalis, indėlis į žaliąją ekonomiką ar

socio-ekologinę transformaciją.

Sumanios

transporto

sistemos

Sumanios transporto sistemos (STS) yra plačiai naudojamos miesto transporto

valdymui: valdyti eismą, transporto srautus, patogesniam keliavimui; vieningi

elektroninio keleivinio transporto bilietai; elektroninio atsiskaitymo automobilių

stovėjimo aikštelėse sistemos ir kt.

Kompiuterizuota sistema ir intelektualios technologijos, sudarančią galimybes naudoti

elektroninę įrangą rinkliavoms už naudojimąsi infrastruktūra rinkti, transporto techninei

būklei, vairuotojų darbo ir poilsio režimui kontroliuoti.

Naudojantis STS, galima efektyviau valdyti eismą, renkant ir panaudojant turimą

integruotą informaciją realiuoju laiku apie transporto srautą, judėjimo laiką, suteikti

pirmenybę viešajam transportui, naudoti kintamos informacijos ženklus, iš eismo

valdymo centrų ar naudojant navigacinėmis technologijomis teikiant aktualią informaciją

eismo dalyviams. ITS/STS technologijų pavyzdžiai galėtų būti įvairios bevielės

komunikacinės technologijos (populiariais dažniais veikiantys radijo modemai, GSM, 3G,

GPS, kt.). ITS/STS naudojimo viešajame transporte pavyzdžiai: A juostos kamera,

bevielio interneto įranga, vaizdo kameros, GPS imtuvas, WiFi ryšio stotelė, interneto

ryšys informaciniams ekranams, vaizdo ir balso ryšys su dispečerine ir pan.

Telematinės sistemos saugumui užtikrinti: angl. eCall, vairuotojų elgesio stebėjimo

funkcijų atpažinimo sistemos: atstumo kontrolės sistema, linijos sekimo sistema,

integruoti alkotesteriai, kt.

Transporto priemonėse efektyvumui ir patogumui užtikrinti yra diegiamos ir

kompiuterinės technologijos su vis galingesniais mikroprocesoriais, didesne atmintimi,

realaus laiko operacinėmis sistemomis. Naujos įdiegtos technologinės platformos leidžia

įgyvendinti pažangesnes programinės įrangos aplikacijas, įskaitant modeliais pagrįstas

proceso kontrolės funkcijas, dirbtinį intelektą ir visapusišką apskaičiavimą.

Technologijos efektyvumo, stebėsenos ir saugumo funkcijai užtikrinti: automobilių greitį

kelių transporto tinkle padedantys fiksuoti judrūs automobilių duomenys (angl. floating

car data (FCD) arba angl. floating cellular data).

Sensorinės technologijos: įvairios mikroschemos, radijo dažnio atpažinimo technologijos,

atšvaitai, įrengti kelių infrastruktūroje, į kuriuos reaguoja transporto priemonių

jutikliai/davikliai; elektroniniai atšvaitai, automatinės automobilio numerio ženklo vaizdo

atpažinimo technologijos, transporto priemonių magnetinių parašų aptikimo

technologijos; indukciniai magnetiniai davikliai (angl. inductive loops), sujungti į

9/21/2013

6

Kaitos


grandines, gali veikti kaip detektoriai norimiems parametrams išmatuoti.

„Bluetooth“ technologija: jutiklių pagalba transporto priemonės gali sąveikauti

tarpusavyje ir kartu su infrastruktūra. Ateityje bevieliai įrenginiai (pvz., jutikliai,

davikliai, stebėjimo kameros, dėvima pėsčiųjų ar dviratininkų elektronika) bus savaime

įsikraunantys.

Kitos technologijos, naudotinos eismo srautų valdymui, apima įvairių stebėjimo kamerų

pritaikymus eismo dalyvių drausminimui ir potencialiems pažeidimams fiksuoti,

dinaminės šviesoforų sekos sistemas (pvz., išmanioji RFID eismo kontrolė: dinaminiai

algoritmai, veikimas realiu laiku, kt.).

Sumanių technologijų potencialas logistikoje

Sumanių

technologijų

potencialas

logistikoje

(logistikos

grandinių

veiklos

optimizavima

s,

automatiza-

vimas)

Didėja visuotinis poreikis efektyviau valdyti logistikos procesą: labiau automatizuojant

procesus, optimizuoti logistikos (ir tiekimo) grandinių veiklą, efektyviau paskirstyti ir

sandėliuoti krovinius, prekes ir pan. Tuo tikslu integruojami transporto tinklai,

įvairiarūšiai transporto terminalai (įskaitant jūrų ir oro uostų), o taip pat integruojami

informaciniai srautai; logistikos sandėliuose veikia automatizuotos siuntų rūšiavimo ir

paskirstymo sistemos.

ES iniciatyvos, paremtos sumaniomis technologijomis, padėsiančios geriau veikti visai

Europos transporto ir logistikos sistemai, paremtai „nuo durų-iki durų“ (angl. D2D)

principu: Krovinių bendrijos sistema (angl. Cargo Community System (CCS)), Uostų

bendrijos sistema (angl. Port Community System (PCS)); SafeSeaNet (SSN) tinklas, -

padeda keistis aktualia informacija ir e-dokumentais, susijusiais su krova, sandėliavimu,

krovinių transportavimu, saugumo pranešimais, stebėsena ir pan.

E-navigacijos, e-jūrų iniciatyvos jūrų transporte paremtos informacijos mainų internetine

sąveika. Unifikuotos bendradarbiavimo paslaugos (angl. Cooperative Unitised Services),

kaip alternatyvus būdas, apjungiantis įvairiarūšes operacijas.

E-krovinių iniciatyva padeda spęsti pagrindinius Europos transporto iššūkius, tarp jų

tokius kaip tvari kokybė ir našumas; transporto grandinių supaprastinimas; „žaliųjų"

krovinių transportavimo koridoriai; miestų krovininio transporto logistika. E-kroviniais

siekiama įgyvendinti kompiuterizuotus krovinių transporto procesus, kur elektroninis

keitimasis informacija yra susijęs su fiziniu prekių judėjimu.

E-muitinės iniciatyva siekiama sukurti automatizuotą aplinką muitams ir prekybai,

sudarant tarpusavyje suderintas valstybių narių elektronines muitinės sistemas ir sukurti

bendrą kompiuterinį portalą. Šioje iniciatyvoje yra propaguojama „vieno lango“

koncepcija (angl. Single Windows Concept).

„Protingi kroviniai“ (angl. Intelligent Cargo), t.y. kai prekės taps savarankiškos ir „žinos“

tikslią vietą, kur nukeliauti, taip pat bus susietos su įvairiomis informacinėmis

paslaugomis.

Fizinio/daiktų interneto (angl. Physical Internet / Internet of Things) iniciatyva, kuria

siekiama transformuoti būdus dėl prekių judėjimo, saugojimo, realizavimo, tiekimo ir

naudojimo, siekiant didesnio efektyvumo ir tvarumo.

9/21/2013

7

ĮVADAS

Tikslas ir metodas

Šios teminės apžvalgos tikslas – įvertinti, kokios technologijų grupės transporto,

logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kryptyje leis spręsti kylančius

iššūkius, ir todėl gebėjimas jas vystyti turės esminį poveikį šios krypties

konkurencingumui iki 2030 m. Apžvalgos rezultatai bus naudojami pirmosios

ekspertų grupių diskusijos metu, siekiant išskirti Lietuvos konkurencingumui

didžiausią poveikį iki 2030 m. darysiančias technologijas.

Ši apžvalga parengta remiantis Lietuvos, ES ir tarptautinių organizacijų atliktų

prognostinių tyrimų metaanalize ir strateginiais dokumentais. Iš visų apžvelgtų

dokumentų labiausiai remtasi šiais: EEG on Future Transport Fuels (2011), EFONET

(2009), European Commision (2009; 2010), ETP on Logistics Alice (2013),

Efreightproject.eu studijomis apie ES iniciatyvas logistikos srityje (2013), Montreuil

(2012), Baltoji knyga (2011), Ilgalaikės (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos

plėtros strategija (2005), NPP (2012), MOSTA (2013), Paliokaitė (2013). Išsamus

teminėje apžvalgoje naudotų šaltinių sąrašas pateikiamas dokumento pabaigoje,

bibliografijos skyriuje.

Analizės objektas

Šios apžvalgos analizės objektas – prioritetinė kryptis „Transportas, logistika ir IRT“

–susideda iš keturių dedamųjų, kuriose labiausiai tikėtini struktūriniai pokyčiai iki

2030 m.:

Lentelė 1: Transporto, logistikos ir IRT prioritetinės krypties dedamosios

TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA

Transporto infrastruktūros vystymo dedamoji apima: (1) visapusišką skirtingų rūšių

transporto sąveiką užtikrinančią infrastruktūrą; (2) pralaidumą didinančią transeuropinio

transporto tinklo (TEN-T) transporto jungčių ir grandžių plėtrą; (3) saugų eismą ir

avaringumo sumažinimą užtikrinančių technologinių priemonių kūrimą ir diegimą; (4)

pažangias informavimo/ navigacijos sistemas, bepilotes technologijas, ryšį tarp

infrastruktūros ir transporto priemonių užtikrinančias informacines ir technologines sistemas

(ITS).

DARNIOS TRANSPORTO SISTEMOS

Darnių transporto sistemų kūrimo ir plėtros dedamoji apima tiek ekologiškas transporto

priemones, tiek jų technologijas: (1) energiją taupantį, saugų, ekologišką transportą; (2)

naujų tvarių degalų rūšių ir alternatyvių, kombinuotų varymo sistemų kūrimą ir vystymą; (3)

intermodaliojo transporto (oro, geležinkelių linijų, kelių ir vandens, vamzdynų transporto

integracijos) plėtrą; bei (4) darnųjį judumą užtikrinančios viešojo transporto sistemos

vystymą.

SUMANI LOGISTIKA

Sumanios logistikos sistemos dedamoji apima: (1) realaus laiko ir komunikacijos tarp

transporto priemonių sprendimus; (2) logistikos paslaugos kokybės gerinimą (pvz., e-

logistika, e-kroviniai ir e-procesų valdymas bei verslo modelio inovacijos); (3) efektyvaus

transporto organizavimą, diegiant novatoriškas transporto parko sekimo sistemas bei

sumanų maršruto planavimą, transporto srautų, tiekimo grandinės, transporto parko bei

krovinių valdymą.

INFORMACINĖS IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJOS (IRT) TRANSPORTE IR LOGISTIKOJE

Efektyvių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kūrimas ir plėtra: ši dedamoji apima tokius

9/21/2013

8

aspektus: (1) pažangų elektroninį turinį; (2) IRT infrastruktūros kūrimo ir inovacijų gebėjimų

stiprinimą; bei (3) naujų IRT technologijų pritaikymą transporto ir logistikos sistemose (pvz.,

efektyvesniam transporto valdymui, geresnei transporto sistemos veiklai, transporto

saugumui, efektyvumui, produktyvumui ir pan.).

Šaltinis: Sudaryta pagal MOSTA, 2013.

Šios dedamosios vertinamos keleivinio, krovininio transporto ir logistikos pjūviais.

Išskirtos dedamosios be vertikalių, turi daug horizontalių dimensijų, kadangi per

technologijas ir kitus IRT sprendimus glaudžiai siejasi tarpusavyje. Pavyzdžiui,

paskutinė IRT dedamoji apskritai yra horizontalaus pobūdžio, nes [gali būti]

taikoma kitose trijose dedamosiose. Be to, minėtos dedamosios turi sąsajų ir su

kitomis prioritetinėmis kryptimis (pvz., „Efektyvi energetika ir tvari aplinka“, kur

sprendžiami aktualūs alternatyvių kuro rūšių paieškos, panaudojimo ar atmosferos

taršos mažinimo klausimai; „Nauji procesai, medžiagos ir technologijos gamybai“,

kur kuriamos naujoviškos geresnėmis savybėmis (lengvumu, atsparumu, t.t.)

pasižyminčios medžiagos, nano-technologiniai sprendimai, kurie toliau gali būti

panaudoti transporto priemonių gamyboje ar transporto infrastruktūros kūrime ir

pan.). Dedamosios neapima žmogiškųjų išteklių gebėjimų tobulinimo naudotis

ateities technologijomis ir sprendimais transporto, logistikos ir IRT srityje.

1. PAGRINDINIAI IŠŠŪKIAI

Transportas yra svarbi Europos ekonomikos dalis, sukurianti apie 7 % bendro ES

BVP ir užtikrinanti užimtumą daugiau nei 5 % ES gyventojų. Tai taip pat yra vienas

iš didžiausių sektorių, suvartojančių daug energijos išteklių bei ženkliai

prisidedančių prie anglies dvideginio (CO2) emisijų didinimo. Transporto sistemos

strategijoje, Baltojoje knygoje (2011), Europos Komisija patvirtino 40 konkrečių

iniciatyvų žemėlapį konkurencingai transporto sistemai sukurti per artimiausius

dešimtmečius. Šia iniciatyva siekiama ženkliai sumažinti Europos priklausomybę

nuo importuotos naftos bei 60 % sumažinti CO2 emisijų kiekį transporte iki 2050

metų. Lietuvos nacionaliniai iššūkiai transporto srityje yra glaudžiai susiję su Baltąja

knyga bei kitais ES strateginiais dokumentais.

Per artimiausią dešimtmetį-dvidešimtmetį (iki 2030 metų) Lietuvos transporto,

logistikos ir IRT prioritetiniai krypčiai yra keliami šie pagrindiniai nacionaliniai

iššūkiai: alternatyvus kuras, siekiant tvaraus transporto, ir susiję produktai;

didėjančių transporto srautų valdymas; tarptautinės transporto jungtys (Paliokaitė,

2013).

1.1. Alternatyvus kuras, siekiant tvaraus transporto, ir

susiję produktai

Vienas iš svarbiausių iššūkių transporto, logistikos ir IRT krypčiai pasauliniu mastu

yra alternatyvaus kuro šaltinių, iš jų gaminamų degalų ir kito alternatyvaus kuro

paieška ir komercionalizavimas. Šis iššūkis yra glaudžiai susijęs su bendraisiais

kaitos veiksniais (mažėjančiomis iškastinių žaliavų atsargomis, augančia naftos

kaina, didėjančia klimato tarša ir pan.).

Didėjanti kuro, skirto komerciniam transportui, paklausa yra aktualus iššūkis

Lietuvai. Visgi Lietuvoje dar trūksta darnaus išteklių naudojimo. Pastebima, kad

didėja susidomėjimas alternatyviomis kuro rūšimis, ypač biokuru ir biodyzelinu, taip

pat augalinių aliejų ir gyvulinių riebalų panaudojimu gaminant tokio tipo kurą.

Biokuras gaminamas naudojant iškastines žaliavas. Dėl mažėjančio pasėlių (kaip

9/21/2013

9

biokuro žaliavos) ploto, realiai šiuo metu gali būti pagaminta mažiau biokuro nei

suvartojama iškastinių žaliavų jo gamybai. Pramoninių biotechnologijų srityje yra

potencialo tiekti atsinaujinančias žaliavas: galimybės gaminti biomasę yra gerokai

didesnės, nei jų paklausa vidaus rinkoje ir santykinai didesnės už Vakarų Europos

šalių vidurkį. Taip pat yra galimybių perdirbti biodyzelino perteklių į aukštesnės

pridėtinės vertės produktus: bioalyvą, bioplastiklius ir pan.

Šis nacionalinis iššūkis yra glaudžiai susijęs su Transporto sistemos strategijoje ES

lygmeniu (Baltojoje knygoje, 2011) įvardintais tikslais – sumažinti Europos

priklausomybę nuo importuotos naftos, iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu

kuru varomų automobilių naudojimą miestuose. Šis iššūkis glaudžiai siejasi ir su

2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programos (toliau – NPP) uždaviniais, skirtais

skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporte: „plėtoti elektra ir kitais

alternatyviais degalais varomų transporto priemonių naudojimą ir skatinti

intermodalumą“ (3.3.2.5.).

1.2. Didėjančių transporto srautų ir jų sukeliamos taršos

valdymas

Augantis privačių ir komercinių transporto priemonių skaičius sukuria didėjančius

transporto srautus, spūstis keliuose. Pagrindiniai iššūkiai, susiję su transporto

srautų valdymu yra susiję su įvairiarūšio transporto koncepcijos ir sumanių

transporto sistemų potencialo išnaudojimu ir jų praktiniu pritaikymu; siekiu didinti

kelių eismo saugumą (tiek transporto infrastruktūros, tiek transporto priemonių,

tiek taikant išmaniąsias technologijas); siekiu efektyviau valdyti eismo srautus.

Augantys transporto srautai, spūstys, susidėvėjusi arba trūkstama transporto

infrastruktūra, įvairių rūšių transporto sąveikos stoka, nepakankamai išplėtotas

efektyvus gatvių tinklas ir nepakankamai išvystytas viešasis transportas yra

tiesiogiai susiję su didėjančia atmosferos tarša (šiltnamio efektą sukeliančių dujų

(ŠESD) emisijomis, per dideliu triukšmo lygiu), ypač miestuose ir didmiesčiuose.

Pagal ŠESD kiekį Lietuva užima 12 vietą tarp ES valstybių narių (NPP, 2012). Todėl

auga poreikis panaudoti alternatyvius, atsinaujinančius energijos šaltinius, kurti ir

panaudoti alternatyvias (ekologiškas), efektyvesnes transporto priemones –

apskritai, didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto srityje.

ES lygmeniu efektyviai valdant transporto srautus siekiama, kad iki 2030 m.,

vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose, CO2 iš

esmės nebūtų išmetamas, o kituose transporto sektoriuose būtų skatinamas tvarių

ir mažai anglies dioksido išskiriančių degalų naudojimas (Baltoji knyga, 2011). Taip

pat siekiama optimizuoti daugiarūšio vežimo logistikos grandinių (ypač gabenimo

geležinkeliu ar vandens transportu) veiklą, įskaitant platesnį efektyviau išteklius

naudojančio transporto rūšių naudojimą. ES kelia tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad

aukų keliuose sumažėtų perpus; užtikrinti, kad ES pirmautų pasaulyje visų

transporto rūšių saugos ir saugumo srityje (Baltoji knyga, 2011). Lietuvos

strateginiuose dokumentuose taip pat numatyta plėtoti ir kurti tvarią ir efektyvią

transporto infrastruktūrą, taip mažinti oro taršą miestuose ir už jų ribų, gerinti

Lietuvos pasiekiamumą ir drauge didinti šalies patrauklumą tarptautiniu mastu,

šalies verslo konkurencingumą (NPP, 2012).

LR susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį į didėjančius nuostolius dėl spūsčių ir

poreikį optimizuoti eismo srautą ir rasti optimalius srautų valdymo algoritmus. Šis

klausimas ypač aktualus didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

9/21/2013

10

Reikalinga sumanios ir įvairiarūšės transporto koncepcijos plėtra, kad būtų

panaudojamos įvairios sistemos bei sprendimai tarpmiestiniame ir miesto

transporte. Taip pat didėja krovinių gabenimo kombinuotu transportu svarba

(Paliokaitė, 2013).

1.3. Tarptautinės transporto jungtys

Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui transporto ir logistikos sektoriuje nemažą

įtaką turi jos geografinė padėtis. Dabartiniu metu (ypatingai globalizacijos

sąlygomis) Lietuvos transporto ir logistikos konkurencinius pajėgumus daugiau

lemia diegiamos inovatyvios technologijos, verslo veržlumas, lankstumas ir

gebėjimai dirbti su partneriais, tiek vakaruose, tiek ir rytuose bei aukštos

kvalifikacijos ir ambicingas (ypatingai vidurinės grandies) personalas. Taigi, bet

kurios šalies transporto sistema netelpa į nacionalinius geografinius rėmus. Todėl

labai svarbu užtikrinti efektyvią sąveiką tarp skirtingų kaimyninių šalių transporto

sistemų, net ir tuo atveju, kai jos priklauso skirtingoms politinėms ir ekonominėms

erdvėms. Globalizacijos sąlygomis svarbiausiu žaidėju tampa nebe atskira

transporto kompanija, transporto mazgas ar transporto jungtis, bet intermodalinės

tarptautinės transportavimo–distribucijos grandinės ir transporto koridoriai.

Lietuvos teritoriją kerta du Pan-Europiniai transporto koridoriai, vienas – Rytų–

Vakarų, o kitas – Šiaurės–Pietų kryptimi (žr. pav. 1 ir pav. 2).

Pav. 1: Pan-Europiniai transporto koridoriai

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Vikipedia, 2013. - http://en.wikipedia.org/wiki/Pan-European_corridors.

Vėliau šie Pan-Europiniai transporto koridoriai tapo transeuropinių transporto tinklų

(TEN-T) pagrindu. Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis, rengiant bendrus

9/21/2013

11

projektus, plėtoja šiuos transporto koridorius siekdama, kad jie būtų konkurencingi

tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje.

Pav. 2: Šiaurės–Pietų transporto geležinkelių sektoriaus koridorius

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Rail Baltica Growth Corridor (RBGC) projektą, 2011.

Šiaurės–Pietų transporto koridoriaus konkurencingumui didinti yra formuojamas

transporto logistikos centrų tinklas išilgai šio koridoriaus kaip pagrindas

bendradarbiavimo platformai, kuri formuotų inovatyvius naujus transporto paslaugų

produktus.

Tarptautiniame Rytų–Vakarų transporto koridoriuje, vykdant Rytų–Vakarų

transporto koridoriaus EWTC, EWTCII (angl. East-West Transport Corridor)

projektus, buvo identifikuoti svarbiausi transporto mazgai (angl. – hub) ir jungtys

tarp jų, kurios turi būti plėtojamos harmoningai siekiant didinti šio koridoriaus

efektyvumą aptarnaujant regioninius bei Azijos–Europos prekybos srautus (žr. pav.

3 ir pav. 4).

9/21/2013

12

Pav. 3: Rytų–Vakarų transporto koridorius: regioninė ir globali perspektyva

Rytų–Vakarų transporto koridorius (regioninė

perspektyva)

Rytų–Vakarų transporto koridorius (globali

perspektyva)

Šaltinis: sudaryta autorių pagal EWTCII projektą, 2010.

Pav. 4: Europos–Azijos transporto prekybos srautai

Šaltinis: sudaryta autorių pagal EWTCII projektą, 2012.

2012 m. EWTCII projekto rėmuose atliktų vertinimų duomenimis, pietinis Baltijos

jūros regiono transporto koridorius (Lietuvos transporto sistema yra sudėtinė

regioninės transporto sistemos dalis) aptarnauja apie 2,5 % Azijos–Europos

prekybos srautų. Sutinkamai su parengta šio koridoriaus plėtotės strategija,

bendromis pastangomis bus siekiama, kad prekybos srautai šiame koridoriuje iki

2030 m. išaugtų dvigubai.

ES lygmeniu yra siekiama kad iki 2030 m. TEN-T pagrindinis daugiarūšio transporto

tinklas sklandžiai veiktų visoje ES, o iki 2050 m. jis turėtų tapti kokybišku didelio

pajėgumo tinklu, teikiančiu atitinkamas informavimo paslaugas (Baltoji knyga,

2011). Iki 2050 m. siekiama sujungti visus pagrindinio tinklo oro uostus su

geležinkelių (pageidautina – greitųjų traukinių) tinklu; užtikrinti, kad visi

pagrindiniai jūrų uostai būtų tinkamai sujungti su krovinių vežimo geležinkeliais

9/21/2013

13

tinklu ir, kur įmanoma, su vidaus vandens kelių tinklu. Tokį perėjimą turėtų

palengvinti kuriami efektyvūs ekologiški krovinių vežimo koridoriai. Kad šios

sistemos veiktų, planuojama įdiegti informacines (ERTMS13, ITS14, SSN ir LRIT15,

RIS16) ir palydovinės navigacijos sistemas (Galileo). Tai leistų pasiekti transporto

sistemų sąveikumą ir jų efektyvumą. Taip pat iki 2020 m. yra planuojama sukurti

Europos daugiarūšio transporto informacijos, valdymo ir mokėjimo sistemą (Baltoji

knyga, 2011).

2. BENDRIEJI KAITOS VEIKSNIAI

Prioritetinė kryptis „Transportas, logistika ir IRT“ susiduria su bendraisiais

sisteminiais kaitos veiksniais, kurie turi įtakos transporto sektoriaus raidai ateityje,

savo ruožtu transportas taip pat daro ženklią įtaką šiems bendriesiems kaitos

veiksniams (tarpusavyje sąveikauja): (1) klimato kaita prisideda prie senkančių

[neatsinaujinančių] gamtos išteklių pasiūlos ir augančių kainų (ne tik žaliavų, kaip

antai kuras, mineralai ir metalai, bet ir biomasė bei ekosistemos), dėl kurių

neišvengiamai reikia ieškoti alternatyvių ir tvarių kuro šaltinių, efektyvesnių

transporto priemonių, mažiau teršiančių aplinką; (2) socialinė kaita prisideda prie

mobilumo transporto priemonėmis visoms visuomenės grupėms paklausos,

aktyvesnio mobilumo (pėsčiomis, dviračiais, kt.) poreikio; (3) globalizacija ir

ekonominė aplinka iškelia priklausomybės nuo naftos produktų ir jos ekonominio

poveikio klausimą, pakitusią mobilumo sampratą, augantį poreikį transporto ir

logistikos paslaugų kokybei, saugesniam, ekologiškesniam ir greitesniam

transportavimui; 4) spartėjanti technologinė kaita ir inovacijos prisideda prie

Informacinių ir komunikacinių technologijų paklausos transporto ir logistikos

sektoriuje, didesnio transporto priemonių, pervežimo/ gabenimo, rūšiavimo,

sandėliavimo, paskirstymo paslaugų automatizavimo ir kompiuterizavimo poreikio.

Lentelė 2: Galimos bendrųjų kaitos veiksnių daromos įtakos pavyzdžiai

Kaitos

veiksnys

Galimas veiksnio poveikis transporto sektoriui

Klimato

kaita ir

aplinkos

apsauga

Smunkanti gamtos išteklių pasiūla ir auganti kaina (ne tik žaliavų, kuro,

metalų, bet ir biomasės) (Europos Komisija, 2011).

Mažėjančios esamų iškastinių gamtinių išteklių atsargos ir su tuo susijęs žaliavų

kainų augimas tiesiogiai veikia transporto sritį. Šiandien transporto sektoriaus

kuro pasiūloje vyrauja naftos produktai (European Commision, 2010), tačiau

remiantis paskutiniais tyrimais įrodyta, kad pasaulinių esamos naftos atsargų

dar liko maždaug 50 metų (BP, 2013). Todėl reikia tęsti alternatyvių energijos

(kuro) šaltinių paiešką ir ištirti jų panaudojimo (pritaikomumo) galimybes.

Riboti esamos biomasės, kaip žaliavos biokurui, ištekliai taip pat riboja biokuro

gamybos potencialą.

Dėl augančios naftos kainos kylantis poreikis didinti energetinį

efektyvumą (įsk. atsinaujinančius energijos išteklius).

Augant energijos (kuro) kainoms, kyla poreikis didinti esamų transporto

priemonių ir logistikos sistemų efektyvumą. Tai susiję su poreikiu gauti didesnį

našumą, esant menkesnėms sąnaudoms (įskaitant mokesčius už CO2 taršą).

Pavyzdžiui, tam tikra transporto priemone nuvažiuoti greičiau, daugiau

kilometrų su mažesnėmis energijos (kuro) sąnaudomis, išmetant kuo mažiau

teršalų į aplinką; nugabenti krovinį greičiau ir pigiau (įskaitant mažesnius

žmogiškųjų išteklių kaštus dėl išmaniųjų sistemų naudojimo), naudoti

atsinaujinančius energijos išteklius energijos (kuro) gamybai, taip sumažinant

9/21/2013

14

Kaitos

veiksnys


pervežimų/ gabenimų kainą ir pan.).

Dėl klimato kaitos grėsmių kylantis poreikis mažinti ŠESD emisijas.

Esant poreikiui didinti dabartinių transporto priemonių ir logistikos sistemų

efektyvumą, siekiama išlaikyti ir sistemos tvarumą. Naftos žaliavų deginimas

gaminant kurą daro tiesioginę įtaką ŠESD emisijų augimui. Nepaisant to, kad

tobulinamas kuro naudingumo koeficientas naujose transporto priemonėse ir

šios išmeta žymiai mažiau CO2, bendras CO2 išmetamų dujų iš transporto

priemonių kiekis išaugo 24% 1990–2008 m. ir sudarė 19,5% visų Europos

Sąjungos (ES) ŠESD išmetimo kiekio. ES tikslas yra sumažinti bendrą

išmetamą CO2 dujų kiekį 80-95% iki 2050 m., atsižvelgiant į 1990 m. lygį (EEG

on Future Transport Fuels, 2011). Taip pat ES tikslas yra turėti ekologiškas

transporto priemones, neišmetančias anglies dvideginio bei pakeisti naftą, kaip

pagrindinį transporto kuro šaltinį, alternatyviais kuro šaltiniais iki 2050 m.

Tolesnis transporto efektyvumo tobulinimas ir transporto srautų valdymas yra

būtini siekiant mažinti CO2 emisijas, ir įgalinti atsinaujinti ribotus energetinius

išteklius, siekiant visiškai patenkinti energetinę paklausą ilguoju laikotarpiu.

Socialinė

kaita

Visuomenės senėjimas (gimstamumo ir mirtingumo mažėjimas - daugiau

žmonių išeinant iš darbo rinkos, nei į ją ateinant, mažiau dirbančiųjų turi

sukurti gerovę didesniam skaičiui žmonių, Barr, 2006).

Netolygi ekonominė ir socialinė sanglauda (urbanizacija, regioninė plėtra,

socialinė atskirtis, vidinė migracija).

Pasaulinio lygio tendencijos, tokios kaip visuomenės senėjimas, netolygi

ekonominė ir socialinė sanglauda, taip pat turi įtakos transporto ir logistikos

sektoriui. Yra poreikis užtikrinti mobilumą visoms socialinėms grupėms,

įskaitant tam tikrą atskirtį patiriančioms socialinėms grupėms (pvz., moterims,

vaikams, pagyvenusiems asmenims, skurdžiau gyvenantiesiems, neįgaliems

žmonėms ir kt.), kurie neturi galimybės naudotis nuosavomis transporto

priemonėmis. Be to, pasaulinės tendencijos rodo, kad gerėjant sveikatos

priežiūros sistemai, geriau mokant užsienio kalbas, aktyviau naudojantis IKT,

esant daugiau galimybių keliauti, didėja vyresnio amžiaus žmonių (virs 65 m.)

mobilumas. Todėl reikia daugiau investicijų į aktyvesnio mobilumo

infrastruktūrą (pvz., išvystyti pėsčiųjų ir dviračių takai) bei greitą

tranzitą/išvystytą viešąjį transportą (pvz., greitojo autobusų transporto

sistema, individualaus greitojo tranzito priemonės, kt.). Atsižvelgiant į tai, kad

visuomenės senėjimas yra ypatingai charakteringas mūsų šaliai, būtina

parengti pagyvenusių žmonių adaptacijos modernėjančių transporto sistemų

atžvilgiu koncepciją, kurioje būtų įvertinti ir technologiniai aspektai.

Urbanizacija yra pastarųjų kelių dešimtmečių pasaulinė tendencija, kuri ir

toliau tęsis. Prognozuojamas ES miestų gyventojų skaičiaus augimas nuo 72%

(2007 m.) iki 84% (2050 m.) (UN, 2008). Per pastaruosius dešimtmečius ne tik

didėjo gyventojų skaičius miestuose, bet ir plėtėsi miestų teritorijos. Ši miestų

plėtra (įskaitant netolygiai išvystytas teritorijas) kelia iššūkių miestų transporto

sistemoms, kadangi kyla poreikis diegti atskiras transporto rūšis, užtikrinti jų

sąveikumą, koordinuoti tolygius eismo srautus ir pan. Miestų transportas

išmeta apie 40% viso išmetamo CO2 kiekio, o apie 70% kitų teršalų emisijų

kyla būtent iš kelių transporto (European Commission, 2009). Augantys

transporto srautai kelia papildomus iššūkius, tokius kaip spūsčių mažinimas bei

aplinkos problemų sprendimas. Tai automatiškai sukelia papildomus vėlavimo ir

didesnio kuro sueikvojimo kaštus, trikdo tarpmiestinio transporto srautus. Todėl

poreikis sukurti ir užtikrinti efektyviai veikiančias miestų transporto sistemas

9/21/2013

15

Kaitos

veiksnys


išlieka vienas svarbiausių iššūkių transporto sektoriui.

Globaliza

cija ir

ekonomin

ė aplinka

Globalus ir inovatyvus verslas (krizių poveikis, technologijų persiliejimas,

aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas, inovacinių gebėjimų poreikis).

Globalizacija ir ekonominės aplinkos veiksniai taip pat turi įtakos transporto ir

logistikos sektoriui.

Globalizacija iššaukia būtinumą kooperuotis formuojant transportavimo–

distribucijos grandines – transporto koridorius. Pastaroji 2008 m. finansų krizė,

prasidėjusi JAV ir palietusi pasaulines rinkas, neabejotinai turėjo įtakos naftos1

ir kitų iškastinių gamtinių žaliavų kainų kilimui, transporto priemonių gamybos

ir krovinių srautų mažėjimui, trikdė logistikos sistemos plėtrą. Plečiantis

technologijų panaudojimui įvairiuose ekonomikos sektoriuose, jos persilieja ir

sukuria teigiamą efektą kitiems sektoriams, įskaitant transportą, logistiką ir

IRT. Efektyviai sujungus transporto sektoriaus dedamąsias (transporto

infrastruktūrą, darnias transporto, sumanios logistikos sistemas, IRT

galimybes), kuriamos aukštesnės pridėtinės vertės paslaugos bei produktai,

taupomi energijos ir žmogiškųjų išteklių kaštai, pasiekiama masto ekonomija,

prisidedama prie tvarios aplinkos kūrimo. Tai atitinka ir valstybės pažangos

strategijos „Lietuva 2030“ esminių pokyčių (kaitos veiksnių) iniciatyvas, pvz.,

„diegti pažangias, išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą

mažinančias technologijas ir gaminius pramonės, energetikos ir transporto

sektoriuose“. Taigi nuolat auga vartotojų lūkesčiai transporto ir logistikos

paslaugų kokybei, saugesniam, ekologiškesniam ir greitesniam transportavimui.

Kartu būtina efektyviai išnaudoti globalizacijos proceso teikiamas naujas

galimybes, būtent efektyviai integruotis į tarptautinius transporto tinklus ir

transportavimo distribucijos grandines.

Pakitusi mobilumo samprata/ migracija.

Didėjantis gyventojų mobilumas, pakitusi mobilumo samprata (technologijų

pagalba galima dirbti, mokytis, „keliauti“, apsipirkti nuotoliniu būdu ir pan.),

augantys migracijos srautai kelia atitinkamus iššūkius transporto ir logistikos

sektoriui. Yra poreikis maksimaliai be trukdžių užtikrinti fizinį gyventojų bei

prekių (D2D) mobilumą, taip pat įgalinti efektyviai veikti visas nuotolines,

įskaitant (automatizuotas) viešojo transporto, logistikos, infrastruktūras ir

sistemas. Prognozuojama, kad pamažu geriau veikiant ES vidaus rinkai, didės

senstančių gyventojų mobilumas, jaunimo mobilumas (gyvenamoji vieta–

darbas–gimtinė, t.t.), dirbančiųjų mobilumas ir pan.

Spartėjan

ti

technolog

inė kaita

ir

inovacijo

s

Naujos technologijos/ procesai (ypač IKT revoliucija, eksponentinių/ didelio

poveikio technologijų (DPT) plėtra)

Nors tradiciškai transporto sektorius nėra suprantamas kaip naujausių

technologijų sektorius ir idėjų generatorius, veikiau kaip naudotojas ir

skleidėjas (Key Technologies expert group, 2005), tačiau IKT technologijos vis

plačiau įsigali transporto ir logistikos sistemose (pvz., automatizuotos eismo

valdymo ir reguliavimo sistemos, elektrifikuotas ir automatizuotas viešasis

transportas, visiškai automatizuotos nuotolinio miesto traukinių valdymo

sistemos, kitos bepiločių technologijų sistemos, automatizuotos siuntų

rūšiavimo ir paskirstymo sistemos logistikos sandėliuose, kt.).

1 Naftos kainų šuoliai (kai 2008-07-11 naftos kainą už barelį pasiekė 147 USD; palyginimui, iki 2003 m. vidutinė

infliacijos koreguojama naftos kaina, Niujorko prekių biržoje buvo žemesnė nei 25 USD už barelį) taip pat buvo

viena iš 2008 m. pasaulinės finansų krizės priežasčių.

9/21/2013

16

Šaltinis: Sudaryta autorių pagal lentelėje nurodytus šaltinius.

Prioritetinė kryptis „Transportas, logistika ir IRT“ susiduria ir su specifiniais kaitos

veiksniais, turinčiais įtakos transporto sektoriaus raidai ateityje. Jie detaliau

aptariami tolesniame skyriuje.

3. SPECIFINIAI KAITOS VEIKSNIAI IR ATEITIES

TECHNOLOGIJOS

Šioje apžvalgos dalyje aptariami specifiniai kaitos veiksniai, su kuriais susiduria

transporto sektorius. Aptariant specifinius veiksnius, siekiama atsakyti į klausimą,

kaip dėl vidinės transporto, logistikos ir IRT prioritetinės krypties raidos logikos per

artimiausius kelis dešimtmečius (iki 2030 m.), tikėtina, bus sprendžiami iššūkiai.

Šiai prioritetinei krypčiai išskirti keturi specifiniai kaitos veiksniai: tvarus

transportas, efektyvios transporto priemonės, didesnis įvairiarūšio transporto

sąveikumas, sumanių technologijų potencialas logistikoje (logistikos grandinių

veiklos optimizavimas, automatizavimas).

3.1. Tvarus transportas

Ekologiškai tvaraus transporto sąvoka apibrėžiama kaip „transportavimas, kuris

nekelia pavojaus visuomenės sveikatai arba ekosistemoms ir atitinka mobilumo

poreikius, suderinamus su (a) atsinaujinančiais energijos ištekliais, kurių

sunaudojama mažiau, nei jų regeneruojasi; (b) neatsinaujinančių išteklių

naudojimu, kurių sunaudojama mažiau nei išgaunama jų atsinaujinančių pakaitalų

(EBPO, 2002). Ekologiškai tvaraus transporto siekis yra horizontalaus pobūdžio, t.y.

einantis greta technologijų, todėl šioje apžvalgoje priemonės tvariam transportui

pasiekti yra aprašomos kituose skyriuose kartu su technologijomis.

ES darnaus transporto politika apima tokius tikslus ir numato tokius uždavinius

šiems tikslams pasiekti (Europos Komisija, 2006):

1. Siekti ekologiškesnio antžeminio transporto: aplinkos taršos ir triukšmo

mažinimas, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), pasitelkiant

technologines bei socialines ir ekonomines priemones; švarių ir našių variklių

ir varomųjų sistemų kūrimas, įskaitant hibridines technologijas ir

alternatyvių degalų, ypač vandenilio ir kuro elementų, naudojimą transporto

priemonėse, atsižvelgiant į ekonominio naudingumo ir energijos efektyvumo

aspektus; sukurti strategijas, kaip atsisakyti netinkamų eksploatuoti

transporto priemonių ir laivų.

2. Skatinti ir didinti ko-modalumą ir įvairių transporto rūšių integralumą, taip

sudarant sąlygas mažinti transporto spūstis transeuropiniuose transporto

tinkluose (TEN-T) kertančiuose miestų teritorijos):: tvarių, novatoriškų,

įvairiarūšių ir sąveikaujančių regioninių ir nacionalinių transporto ir logistikos

tinklų, infrastruktūrų ir sistemų Europoje kūrimas; išorinių kaštų

internalizavimas; keitimasis informacija tarp transporto priemonių/ laivų ir

transporto infrastruktūros; infrastruktūros pajėgumų optimizavimas;

optimalus individualus ir/arba mišrusis (ko-modalus) transporto priemonių

panaudojimas, skatinant naudoti energiją taupančias transporto priemones.

Siekti efektyvesnės transporto sąveikos tarp ilgų nuotolių ir paskutinės

mylios transportavimo, naudojant intelektines transporto sistemas (ITS).

9/21/2013

17

3. Užtikrinti tvarų ir prieinamą mobilumą miestuose visiems piliečiams,

įskaitant socialiai jautrias visuomenės grupes: naujoviškos organizacinės

schemos, įskaitant švarius ir saugius automobilius, netaršias transporto

priemones su mažesniu taršos lygiu, naujas aukštos kokybės viešojo

transporto rūšis ir racionalų privataus transporto naudojimą, ryšių

infrastruktūrą, integruotą miestų planavimą ir transportą, atsižvelgiant į

augimo ir užimtumo veiksnius.

4. Gerinti saugą ir saugumą projektuojant ir naudojant transporto priemones,

laivus, infrastruktūrą visoje transporto sistemoje.

5. Stiprinti konkurencingumą: projektavimo procesų tobulinimas; pažangių

varomųjų sistemų ir transporto priemonių bei laivų technologijų kūrimas;

naujoviškos ir rentabilios gamybos sistemos ir infrastruktūros kūrimas;

integruotos struktūros.

Tvariu transportu siekiama subalansuoti platesnio suinteresuotųjų pusių,

dalyvaujančių įvairiarūšio transporto grandinėse, rato interesus. Tuomet tvaraus

transporto išmatuojamas poveikis galėtų būti apibrėžiamas keliais aspektais:

Ekonominiu poveikiu: pagerėjusiu įvairiarūšio transporto grandžių, pagrįstų

naujoviškomis transporto ir logistikos paslaugomis, „žmogiškojo kapitalo“

plėtra, suinteresuotųjų pusių įtraukimu į tvarios gerovės kūrimo procesus

pasauliniu, europiniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, bei dalyvavimu

globalizacijos poveikio aplinkai valdyme;

Socialiniu poveikiu: pagerėjusiu mobilumu ir galimybėmis naudotis

transporto, atitinkančio aukštus kokybės, saugos ir saugumo reikalavimus,

paslaugomis; geresniais darbo standartais ir darbo sąlygomis; dėl

veiksmingų ir nebrangių transporto paslaugų pagerėjusia tarpregionine

prekyba; pagerėjusia gyvenimo kokybe pakrantės regionuose;

Poveikiu aplinkai: transporto veiklos poveikiu aplinkos būklės gerėjimui,

įskaitant susijusias emisijas, energijos sąnaudas ir atliekų (taršos) kiekį.

Šiuo metu Europos transporto sistema dar nėra traktuojama kaip tvari (European

Commision, 2009). Todėl nuolatinis aukščiau įvardintų tikslų ir uždavinių siekimas,

tinkamas priemonių pasirinkimas ir įgyvendinimas, verslo ir piliečių savimonės

formavimas gali padėti pasiekti teigiamus tvaraus transporto, prisidedančio prie

tvarios aplinkos kūrimo, aspektus.

3.2. Efektyvios transporto priemonės

Efektyvios transporto priemonės pasižymi tokiomis savybėmis, kaip tausus

energijos išteklių (kuro), pageidautina gautų iš atsinaujinančių energijos šaltinių,

vartojimas bei didesnis energijos vartojimo efektyvumas. Tai reiškia, kad efektyvios

transporto priemonės leis taupiau naudoti [alternatyvius] degalus, bus našesnės (su

mažiau kuro išteklių nuvažiuos daugiau kilometrų per trumpesnį laiko tarpą). Kitas

svarbus veiksnys, susijęs su transporto priemonių efektyvumu, yra jų tvarumas

(t.y. transporto priemonės, nedidinančios aplinkos taršos, triukšmo lygio ir pan.),

tačiau jis išsamiau aptariamas kitame apžvalgos skirsnyje.

Šiame kontekste pastebimos kelios svarbiausios tendencijos. Pirma, tai alternatyvių

energijos šaltinių, alternatyvaus kuro ir susijusių produktų paieška. Kuro ateities

technologijos leis taupiau naudoti senkančius energijos išteklius, aktyviau tiriant ir

panaudojant alternatyvius ar atsinaujinančius energijos šaltinius. Antra, kuro

9/21/2013

18

ateities technologijos yra glaudžiai susiję su transporto priemonių variklių ateities

technologijomis, kurios leistų vis efektyviau panaudoti alternatyvų kurą bei

padidintų transporto priemonių našumą, mažiau terštų aplinką. Trečia, ateities

medžiagos ir technologijos, turinčios įtakos transporto priemonių efektyvumui ir

saugumui. Šios tendencijos aprašomos žemiau esančiuose skirsniuose.

3.2.1. Alternatyvaus energijos šaltinių ir alternatyvaus kuro

paieška

Ateityje bus stebima didėjanti neatitiktis tarp energijos (kuro) pasiūlos ir paklausos.

Todėl viena iš svarbiausių tendencijų transporto sektoriui išliks alternatyvių kuro, jo

šaltinių ir panaudojimo technologijų paieška ir taikymas/komercionalizavimas. Šiuo

veiksniu siekiama spręsti tokius iššūkius kaip: senkanti iškastinių gamtos išteklių

pasiūla; su tuo susijęs žaliavų ir naftos produktų kainų augimas (dėl brangstančios

gavybos ir gamybos); transporto sektoriaus priklausomybė daugiausiai nuo naftos,

ypač importuotos, produktų; ribotas esamos biomasės žaliavos kiekis (biokuro

gamybai); dėl didėjančių transporto srautų ir, atitinkamai, augančio kuro

suvartojimo, kylančios oro taršos, triukšmo problemos ir kitus iššūkius.

Ekspertai išskiria šiuos alternatyvius kuro šaltinius siekiant pakeisti naftą, kaip

pagrindinį transporto energijos šaltinį (EEG on Future Transport Fuels, 2011):

Elektra / vandenilis, biokuras (skystas) kaip pagrindiniai alternatyvūs

energijos šaltiniai;

Sintetiniai degalai, kaip technologija, jungianti iškastinį kurą su biomasės

pagrindu pagamintais degalais;

Metanas (gamtinės dujos ir biometanas) kaip papildomas kuras;

Suskystintos naftos dujos (SND/LPG) kaip kuro papildas.

Pagrindinių alternatyvaus kuro rūšių ir jų pritaikymo apribojimai bei galimybės

pateikiami 3 lentelėje.

Lentelė 3: Pagrindinių alternatyvaus kuro rūšių ir jų pritaikymo galimybių

pavyzdžiai

Biokuras techniškai gali pakeisti naftos produktus visose transporto priemonėse,

naudojantis esamomis energijos/galios perdavimo technologijomis ir naudojant

egzistuojančią kuro papildymo infrastruktūrą. Biomasės išteklių panaudojimas taip pat gali

mažinti CO2 dujų kiekį sintetinio kuro, metano ir suskystintų naftos dujų (SND/LPG) rūšyse.

Šiuo metu Lietuvoje gaminamas tik pirmos kartos biokuras (potencialiai kelia grėsmę maisto

produktų gamybai ir bioįvairovei, nepakankamai konkurencingas kainos prasme, didina

ŠESD, kt.). Modernus antros kartos biokuras yra gaminamas iš lignoceliuliozės žaliavos

(mediena, žemės ūkio bei energetiniai augalai) ir jų atliekų. Potencialiai šių žaliavų kiekiai

yra neriboti (šiuo metu neišnaudojami), jie nesudaro konkurencijos maisto produktų

gamybai. Visgi svarbu toliau vystyti žaliavų rinkos potencialą ir optimizuoti jų perdirbimo/

gamybos procesus. Trečios kartos biodegalų gamintojai siekia patobulinti pačią žaliavą, t. y.,

išvesti labiau aliejingų augalų veisles, tobulinti atskirų augalų genus, atsakingus už aliejaus

gamybą ir pan. Ketvirtos kartos biodegalai – degalai, kurių gamybai naudojama žaliava iš

genetiškai modifikuotų augalų. Juos auginant iš atmosferos absorbuojami didžiuliai CO2

kiekiai sukaupiami augalų stiebuose, šakose ir lapuose. Vėliau iš augalų biomasės

biocheminių procesų metu, naudojant genomiškai sintezuotus mikrobus, efektyviai gaminami

biodegalai. Ateityje bus naudojamas dar pažangesnis nei ketvirtos kartos biokuras.

Pagal ES direktyvą 2003/30/EG „Dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą

9/21/2013

19

Šaltinis: parengta autorių pagal EEG on Future Transport Fuels, 2011 ir Wikipedia, 2013

Aptariant minėtų alternatyvių kuro rūšių pritaikymą, reikia nepamiršti, kad

įvairioms transporto rūšims reikia skirtingų alternatyvaus kuro rūšių:

Kelių transporto priemonės galėtų būti varomos elektra trumpiems

atstumams įveikti, vandeniliu ir metanu – trumpiems ir vidutiniams

atstumams, biokuru/ sintetiniais degalais, suskystintomis gamtinėmis

dujomis ir SND/LPG – visiems (net ir tolimiems) atstumams.

Geležinkeliai, kur tik įmanoma, turėtų būti elektrifikuoti, arba naudoti

biokurą.

Aviacijoje galėtų būti naudojamas iš biomasės gautas žibalas.

Vandens transportas galėtų naudoti biokurą (visi laivai), vandenilį (vidaus

vandenų transporto priemonės ir maži laivai), suskystintas naftos dujas

(trumpųjų nuotolių jūrų laivyba), suskystintas metano dujas ir branduolinį

kurą (jūriniai laivai).

transporte“, numatoma iki 2020 m. padidinti biokuro dalį iki 20 % viso kuro sunaudojimo.

Sintetinis kuras, pakeičiantis dyzeliną ir reaktyvinį kurą, gali būti gaminamas iš įvairių

žaliavų, paverčiant biomasę į skystį (BTL), anglį į skystį (CTL) ar dujas į skystį (GTL).

Hidrintas augalinis kuras (HVO) gali būti gaminamas hidrinant (naudojant vandenilį) augalinį

aliejų ir gyvūninės kilmės riebalus. Sintetiniai degalai gali būti platinami, sandėliuojami ir

naudojami naudojant esamą infrastruktūrą bei esamus vidaus degimo variklius.

Sintetiniai degalai yra konkurencinga alternatyva naftos produktams kaštų prasme, ir

perspektyvūs efektyvumo prasme – tik reikia patobulinti jų sistemos efektyvumą ir

konkrečiai sintetiniam kurui pritaikyti variklius. Tuo tikslu reikia pastatyti pramoninio masto

gamyklas, iš biomasės nebrangiai gaminančias sintetinius degalus, nepamirštant CO2 emisijų

mažinimo tikslo.

DME (Di-metil-eteris) yra dar vienas sintetinis kuras, gaminamas iš iškastinių ar biomasės

išteklių dujofikavimo (dujų sintezės) būdu. Jo panaudojimui reikėtų nežymių techninių

variklio pakeitimų/ patobulinimų.

Metanas gali būti išgaunamos iš iškastinių gamtinių dujų arba kaip biometanas – iš

biomasės ir atliekų. Geriausia, kad biometanas būtų įtrauktas į bendrą dujų tinklą. Metanu

varomi varikliai tuomet galėtų būti papildomi tuose pačiuose punktuose. Siekiant užtikrinti

plačią pasiūlą, turėtų būti pastatyta papildoma degalų infrastruktūra. Metanas suspaustų

dujų pavidalu (SGD) nėra pati geriausia alternatyva, kadangi reikia užtikrinti didelį energijos

tankį (reikia slėginių talpų). Tokiu atveju išeitis galėtų būti suskystintos metano dujos (LGD).

Tokiu atveju svarbiausia būtų užtikrinti vieningus standartus biometano perdavimui į dujų

tinklą ir degalinių infrastruktūros plėtrai visos ES mastu.

Suskystintos naftos dujos (SND/LPG) yra angliavandenilio kuro grandinės šalutinis

produktas, šiuo metu gaunamas perdirbant naftą ir gamtines dujas, o ateityje galbūt galės

būti gaunamas ir iš biomasės. SND/LPG šiuo metu yra plačiausiai naudojamas alternatyvus

kuras Europoje, sudarantis apie 3% viso kuro automobiliams ir aprūpinantis maždaug 5 mln.

automobilių. Pagrindinė infrastruktūra, apimanti daugiau kaip 27.000 viešųjų degalinių, jau

yra sukurta.

Vieningo kuro sprendimai (angl. single-fuel solutions), apimantys visas transporto

rūšis, techniškai būtų įmanomi naudojant skystuosius biodegalus ir sintetinį kurą.

Pagrindiniai ribojantys veiksniai jų tiekimo galimybėms yra žaliavų prieinamumas ir tvarumo

aspektai. Todėl tikėtina, kad ateityje energijos paklausa transporto sektoriuje greičiausiai

nebus priklausoma nuo vieno kuro šaltinio. Ateityje greičiausiai bus reikalingi bet kokie

tvarūs kuro šaltiniai, siekiant išspręsti tikėtinas neatitiktis tarp energijos (kuro) pasiūlos ir

paklausos.

9/21/2013

20

Aptariant alternatyvių kuro rūšių bei energijos šaltinių (reikėtų pridėti) pritaikymą,

labai svarbu yra keistis informacija su kaimyninėmis šalimis, nes kitu atveju,

pasirinkus skirtingas alternatyvas, galime atsidurti tam tikroje izoliacijoje.

Alternatyvaus kuro paieškos veiksnys atitinka ir Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos

transporto sistemos plėtros strategijos tikslus, kelių transporto modernizavimo ir

plėtros priemones, numatomas įgyvendinti iki 2025 m.: „taikyti alternatyvius

degalus, diegti aplinkai saugias technologijas, priimti mažiausiai ekologiškai

kenksmingus transporto planavimo sprendimus“ (54.7.9 punktas).

3.2.2. Transporto priemonių variklių technologijos

Alternatyvaus kuro šaltinių poreikis yra glaudžiai susijęs su transporto priemonių

varymo technologijomis, kurios leistų panaudoti alternatyvias kuro rūšis. Siekiama

sukurti papildančias, pakaitines technologijas vidaus degimo varikliams. Todėl

vienas iš Europos automobilių pramonės tikslų yra ateities technologijų, paremtų

hibridiniais sprendimais, naujos kartos akumuliatoriais, kuro elementais (angl. fuel

cells) bei biokuru, įsigalėjimas iki 2050 m. (EFONET, 2009). Vyrauja nuostata, kad

turi būti išvystytos alternatyvaus kuro rūšys, pasižyminčios vieningais standartais,

ir jos turėtų būti prieinamos visoje ES, kad būtų galima laisvai judėti visoms

transporto priemonėms ES teritorijoje.

Žemiau pateiktame 5 pav. pavaizduotos trys pagrindinės technologijos automobilių

pramonėje, naudojančios skirtingas kuro ar energijos rūšis: (1) vidaus degimo

varikliai, dažniausiai varomi benzinu, dyzeliu, gamtinėmis dujomis ar

alternatyviomis kuro rūšimis, tokiomis kaip biokuras, vandenilis ar sintetinis kuras;

(2) akumuliatoriai, naudojami elektra varomose transporto priemonėse, hibridinėse

elektra varomose transporto priemonėse ar pakraunamose elektra varomose

transporto priemonėse, bei (3) kuro elementai, tai technologijos, varomos

vandeniliu arba sintetiniu kuru.

9/21/2013

21

Pav. 5: Trys technologijos automobilių pramonėje

* Žvaigždute žymimos transporto priemonės yra hibridizuojamos su vidaus degimo varikliais.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal EFONET, 2009.

Vidaus degimo varikliai

Viena iš pagrindinių technologijų, kuriomis šiandien yra varomos transporto

priemonės, yra vidaus degimo varikliai. Juos šiandienai naudoja apie 700 mln.

transporto priemonių. Visgi augant aplinkos taršai ir mažėjant naftos ištekliams, ši

technologija susiduria su tvarumo iššūkiu. Todėl yra toliau tiriami ir tobulinami

vidaus degimo varikliai. Be to, naujos kuro rūšys (gamtinės dujos, iš biomasės

pagaminti biodegalai ir sintetinis kuras, gaminamas iš akmens anglies ir priedų),

kuriomis ateityje bus pakeistas benzinas ir dyzelinas, gali taip pat įnešti didelį

proveržį vidaus degimo variklių technologijoje. Yra nuomonių, kad ir po kelių

dešimtmečių vidaus degimo varikliai bus vyraujanti technologija automobilių

pramonėje, tačiau tik su sąlyga, kad jie bus iš esmės patobulinti (pvz., sukurti

mažesni ir galingesni varikliai, efektyvesni turbokompresoriai, superkompresoriai,

patobulintos tiesioginės (turbo) kuro įpurškimo technologijos, kintama vožtuvų

galia, efektyvesnis cilindrų darbas, vakuuminiai kolektoriai, naujos variklio

užvedimo technologijos (angl. homogenous charge compression ignition – HCCI),

dvitakčiai eko-varikliai ir pan.)2.

JAV Nacionalinė naftos taryba (angl. National Petroleum Council) skelbia dar

skeptiškesnę nuomonę, kad dėl reikalingų didelių investicijų ir technologijų

ribotumo vidaus degimo varikliai liks dominuojančiu galios šaltiniu maždaug iki

2050 m. Jos nuomone, tai lems mažesnė vidaus degimo variklių savikaina ir

tinkamumas įvairioms transporto priemonių platformoms, todėl rinkoje dar kelis

dešimtmečius dominuos benzininiai ir dyzeliniai varikliai, taip pat hibridinės jėgainės

2 The Future of the Internal-Combustion Engine, 2010. - http://www.caranddriver.com/features/the-future-of-

the-internal-combustion-engine.

Vidaus degimo

varikliai Akumuliatoriai Kuro elementai

Benzinas

Dyzelinas

Biokuras

Vandenilis

Gamtinės

dujos

Sintetinis

kuras

Vandenilis Elektra varomos transporto

priemonės (angl. battery

electric vehicle)

Hibridinės elektra varomos

transporto priemonės* (angl.

hybrid electric vehicle)

Pakraunamos hibridinės

elektra varomos transporto

priemonės* (angl. plug-in

hybrid electric vehicle)

Sintetinis kuras

9/21/2013

22

ir suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomi motorai. Technologijų patobulinimai,

tokie kaip mažinamas automobilių svoris, gerinama aerodinamika ir jėgainių

elektrifikacija gali leisti sumažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto

priemonių degalų sąnaudas nuo 60 iki 90 proc. iki 2050 m.3 Todėl tikėtina, kad

greta naujų alternatyvių kuriamų ir tobulinamų technologijų automobilių pramonėje

vidaus degimo varikliai kelis dešimtmečius išliks pakankamai konkurencinga

technologija. Toliau šiame skirsnyje trumpai aptariamos minėtos alternatyvios

automobilių technologijos – elektra varomi akumuliatoriai ir kuro elementų

technologijos.

Hibridiniai sprendimai ir naujos kartos akumuliatoriai

Ekspertų manymu, artimiausiais metais ženkli automobilių dalis bus varoma

elektra. Per pastarąjį dešimtmetį ženkliai patobulėjo ir atpigo elektros

akumuliatoriai. Juolab, jei hibridinės ar elektra varomos mašinos vis dar išliks

pakankamai brangios, elektra, naudojama kaip kuras, pigs, todėl didelė tikimybė,

kad bendros vartotojų patirtos išlaidos bus mažesnės.

Lentelė 4: Elektra varomi varikliai


Hibridinė transporto priemonė – tai priemonė, kuri naudoja du ar daugiau skirtingų

energijos šaltinių priemonės varymui. Terminas yra dažniausiai naudojamas

apibūdinti hibridine elektra varomą priemonę (angl. hybrid-electric vehicle (HEV)),

kuri turi vidaus degimo variklį ir elektros variklį. Tačiau hibridinė technologija gali

apimti ir vidaus degimo variklį bei hidraulinį variklį. Iš viso gali būti išskiriami 6

hibridinių transporto priemonių tipai: mikro-hibridas, angl. light-hybrid, angl. mild-

hybrid, pilnas hibridas, angl. plug-in hybrid ir pilnai elektrinis hibridas (EFONET,

2009).

Yra skirtingų vizijų, kaip ateityje rinkoje pasidalins hibridiniai automobiliai ir

akumuliatorinės transporto priemonės (angl. pure batteries vehicles). Europoje kai

kurie automobilių gamintojai tiki hibridinėmis technologijomis, kiti mato potencialą

išimtinai elektra varomose transporto priemonėse. Regis, hibridiniai automobiliai

tampa mažiau įdomūs nei elektromobiliai dėl keleto priežasčių:

Pilnai hibridiniai modeliai (hibridinės sistemos, kai automobiliai gali būti

varomi tiek vidaus degimo variklio, tiek elektros variklio pagalba) yra

brangūs (naudojami 2 varikliai vietoj 1). Jų pritaikomumas masiniam

vartojimui yra ribotas. Trumpojo nuotolio kelionėms, kur pilnai hibridiniai

3 Internal combustion engines to remain dominant until 2050: report, 2012. -

http://www.caradvice.com.au/184976/internal-combustion-engines-remain-dominant-2050-report/

Elektra varomi varikliai (angl. battery-electric) sukauptą elektros energiją saugo

akumuliatoriuje.

Akumuliatorinės elektrinės transporto priemonės (angl. battery electric vehicle – BEV)

naudoja cheminę energiją, saugomą keičiamuose/įkraunamuose akumuliatoriuose (angl.

battery packs). Kaip ir kitos elektrinės transporto priemonės, BEV vietoj vidaus degimo

variklio naudoja elektra varomą variklį.

Tam, kad perduoti energiją iš elektros tinklo transporto priemonei, reikia naujų infrastruktūrų

ir elektros (energijos) valdymo sistemų.

Pritaikomumas: trumpojo nuotolio transporto ir geležinkelių maršrutai. Reikia sukurti

taupius, didelės energijos talpos akumuliatorius ir išplėtoti energijos papildymo stotelių

infrastruktūrą.

9/21/2013

23

modeliai turi didžiausią potencialą, akumuliatorinės transporto priemonės

yra labiau konkurencingos.

Europoje pilnai hibridiniai modeliai stipriai konkuruos su naujos kartos

dyzelinėmis transporto priemonėmis, kurios yra ekonomiškos. JAV ir

Japonijoje, kur vyrauja benzinu varomos priemonės, rinka yra palankesnė

hibridinėms technologijoms.

Rinkos pasiskirstymas taip pat priklausys nuo namų ūkiui tenkančių automobilių

kiekio. Pvz., jei šeimoje bus tik 1 mašina, greičiausiai ji bus hibridinė, jei 2 – viena

iš jų greičiausiai turės tenkinti įvairius poreikius (įprastas automobilis), o kita bus

skirta trumpiems atstumams ir greičiausiai tai bus elektra varomas automobilis.

Viena iš kliūčių hibridinių automobilių įsigalėjimui – jų kaštai. Jei nafta brangs (virs

120 USD/barelį), hibridinių automobilių atsipirkimas bus greitas. Jei naftos kainos

nekils virš 70 USD/barelį, investicijų grąža hibridiniams modeliams nebus tokia

palanki. Hibridiniai modeliai yra ekonomiškiausi važiuojant mieste; tobulėjant

technologijoms, jų kainą irgi gali mažėti. (EFONET, 2009). Pagrindiniai elektra

varomo akumuliatoriaus technologijos privalumai ir trūkumai pateikti pav. 6.

Pav. 6: Akumuliatorinių elektros variklių (transporto priemonių) (angl.

battery electric vehicle) technologijos privalumai ir trūkumai


Kuro elementai (angl. fuel cells)

Kuro elementais varomi automobiliai dar turėtų būti gerokai ištobulinti, kad galėtų

tapti konkurencingais rinkoje. Šios transporto priemonės pasižymi tokiais

privalumais, kaip labai žema CO2 emisija, didelis asortimentas ir didelė galia. Visgi

iki šiol yra sukurti tik prototipiniai modeliai ir dar reikia daug tyrimų ir investicijų,

kad jie būtų pradėti gaminti masiškai.

Lentelė 5: Kuro elementais varomos transporto priemonės

Kuro elementais varoma transporto priemonė (angl. fuel cells vehicle – FCV) yra priklausoma

nuo elektrocheminės konversijos. Ji gamina elektros energiją iš kuro (dažniausiai –

vandenilio), ir oksidanto, kad vyktų cheminė reakcija. Kuro elementai skiriasi nuo

elektrocheminių akumuliatorių tuo, kad jie naudoja kurą, kurį reikia papildyti, tuo tarpu

akumuliatoriai kaupia elektros energiją uždaroje sistemoje.

Pagrindiniai technologijos

privalumai:

- Elektra nėra tarši ar toksiška;

- Elektra yra energijos nešėja, kuri gali būti

gaunama iš įvairių pirminės energijos šaltinių. Tai nėra labai brangus energijos šaltinis; jei gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kaina tampa svarbesnė;

- Elektriniai varikliai yra labai efektyvūs (90%), tai yra 3-4 kartus efektyvesni už vidaus degimo variklių technologiją;

- Elektriniai varikliai nėra brangūs, maždaug perpus pigesni už šiluminį variklį (thermal motor);

- Elektriniai varikliai veikia tyliai, nekelia triukšmo.

Pagrindiniai technologijos trūkumai:

- Skirtingai nuo skystojo kuro, elektros nėra paprasta laikyti (akumuliuoti), ypač transporto priemonėse, kuriose yra ribota erdvė. Akumuliatoriai vis dar yra brangūs, taip pat dar yra kitų techninių neišspręstų klausimų;

- Kelia klausimų ličio prieinamumas žemėje.

Juolab tai, kad ličio ištekliai yra labiausiai susitelkę keliose šalyse (pvz., Bolivija, Tibetas);

- Elektra varomos transporto priemonės savininkas turės daugiau apribojimų nei šiai dienai: automobilių pasirinkimas bus ribotas, automobilis turės stoti kas kelias valandas, kad galėtų toliau važiuoti.

9/21/2013

24


Siekiant masinio kuro elementų naudojimo, turi būti įveiktos tam tikros techninės

kliūtys, susijusios su brangių žaliavų, tokių kaip platina, naudojimui kuro

elementams gaminti. Reikiamos platinos kiekis turėtų būti drastiškai mažesnis arba

turėtų būti pakeistas kitomis žaliavomis, o ne tauriaisiais metalais. Taip pat reikėtų

ištyrinėti vandenilio bako talpinimo transporto priemonėje galimybes, kadangi

vandenilį nėra paprasta laikyti mažose talpose. Nesitikima, kad ši technologija bus

išvystyta per trumpąjį laikotarpį. Kalbant apie kuro elementų technologijas,

ekspertai mano, kad jos išsivystys maždaug per 20-30 m. laikotarpį, kiti

prognozuoja dar ilgesnį periodą. Todėl privatūs mašinų gamintojai, bent jau

Europoje, nededa daug pastangų į šios srities taikomuosius tyrimus, tuo tarpu JAV

ir Azijoje susidomėjimas šia technologija tarp automobilių gamintojų yra didesnis.

Daugelio ekspertų manymu, kuro elementų technologijos pirmiausiai gali būti

naudojamos kaip pagalbinės jėgainės (angl. auxiliary power unit), kurios skirtos

tiekti energija kitoms, nei varomosios jėgos, funkcijoms atlikti: šildymui, oro

kondicionavimui, apšvietimui ir t.t., įskaitant, kai transporto priemonė stovi. Iš

tiesų, šiuo metu automobiliuose nėra pačiu efektyviausiu būdu gaminama ir

naudojama elektros energija. Dėl didelės varomosios jėgos, pirmosios kuro

elementų technologijos galėtų būti pritaikomos autobusuose. Vidutiniu laikotarpiu

transporte kai kurios nišinės rinkos galėtų tapti pramoginiai laivai, autokrautuvai ir

t.t. (EFONET, 2009). Pagrindiniai kuro elementų technologijos privalumai ir

trūkumai pateikti pav. 7.

Pav. 7: Kuro elementų technologijos privalumai ir trūkumai


Žemiau pateiktoje 6 lentelėje aprašyti galimi techniniai sprendimai, kuro elementų

pritaikymas ir šiuo metu esami apribojimai kuro elementų technologijoje.

Vandenilio gamybai, platinimui ir saugojimui reikia sukurti naują infrastruktūrą.

Pritaikomumas: mažai tikėtinas aviacijoje ir ilgojo nuotolio kelių maršrutuose. Reikia sukurti

taupius kuro elementus, vandenilio saugojimo talpas (bakus) transporto priemonėse ir

išplėtoti strateginę papildymo infrastruktūrą.


privalumai:

- Vandenilis – gausiai visatoje paplitęs atomas, skirtingai nuo anglies;

- Vandenilio molekulė perneša didelį kiekį

energijos (3 kartus daugiau nei benzinas);

- Vandenilis nėra taršus ar toksiškas;

- Vandenilis yra energijos nešėjas, kuris gali būti išgaunamas įvairiais būdais iš pirminių šaltinių;

- Kuro elementai yra energetiškai efektyvūs (55% energijos efektyvumas pasiekiamas

naudojant kuro elementus ir 90% elektros variklius), dėl kurių susitaupo beveik 50% energijos, palyginti su 20-25% našumu, naudojant vidaus degimo variklius.

- Kuro elementai gamina tik vandenį ir

veikdami nekelia triukšmo.


trūkumai:

- Vandenilio gamyba gali būti brangi, ypač

jei gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių;

- Vandenilį, skirtingai nei skystąjį kurą, nėra lengva transportuoti, platinti ir saugoti (žemas tūrinis tankis), ypač transporto priemonėse, kuriose erdvė yra ribota;

- Kuro elementai vis dar yra labai

brangūs, todėl turi būti įveiktos kai kurios techninės kliūtys siekiant masinės gamybos, diegimo ir vartojimo;

- Vandeniliui reikia specialių saugos procedūrų, lyginant su kitomis įprasto kuro rūšimis.

9/21/2013

25

Lentelė 6: Kuro elementų technologijoje galimi techniniai sprendimai


Be aukščiau įvardintų pagrindinių technologijų automobilių pramonėje gali būti

ateityje taikomos ir alternatyvios variklių technologijos, kurios dėl šiuo metu dar

neišplėtotų prototipų nėra plačiau aprašomos šioje apžvalgoje: šviesa/lazeriu

varomas variklis (angl. beam-powered propulsion)4, impulso varomas variklis (angl.

pulse detonation engine)5, transportavimo didžiuliu greičiu teorinis modelis (angl.

hyperloop6) – sistema, apibūdinama kaip ‚penktoji‘ transporto rūšis (be laivų,

lėktuvų, automobilių ir traukinių) ir kt.

3.2.3. Ateities medžiagos ir technologijos

Automobilių ir kitos transporto įrangos pramonė (šalia chemijos pramonės (įskaitant

farmaciją), mechanizmų/detalių (angl. machinery), įrenginių ir kitų prietaisų

gamybos), yra viena iš didžiausių pramonės grupių, kuriose naudojamos pasaulinės

inovacijos, skirtos vietos rinkoms. 2010 m. duomenimis, šios pramonės šakos

sudaro 34 proc. iš 10.5 mlrd. USD visos pramonės sukuriamos nominalios

pridėtinės vertės. (McKinsey & Company, 2012). Taigi kuriamos naujos medžiagos

ir technologijos daro ženklią įtaką automobilių ir kitos transporto įrangos pramonei.

Nanotechnologijos leidžia efektyviausiu būdu išnaudoti medžiagas (žr. aukščiau

minimą pavyzdį apie platinos naudojimą kuro elementų technologijose), daryti

detalių bei bendros transporto priemonių konstrukcijos patobulinimus nano-dalelių

tikslumu. Šiuo metu nanotechnologijos labiausiai paplitusios puslaidininkių,

elektronikos gamyboje ir struktūrinių korpusų pramonėje. Nano-struktūriniai

4 Plačiau žr. http://www.ykbcorp.com/articles.html 5 Plačiau žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Pulse_detonation_engine 6 Plačiau žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Hyperloop

Vandenilio bakas transporto priemonėje. Galimos dvi technologijos: suslėgimas ir

suskystinimas. Ekspertų nuomone, vandenilio saugojimui transporto priemonėje suslėgimas

yra tinkamesnė alternatyva nei suskystinimas. Iš tiesų, kuro bakas galėtų būti pigesnis,

išnaudota erdvė automobilyje tinkamai ir prireiktų mažiau energijos vandenilio suslėgimui nei

jo suskystinimui. Visgi, net ir suslėgus vandenilį (700 barų slėgiu), jam sutalpinti reikia 6 k.

daugiau vietos negu naftos pagrindu pagamintam kurui. Tai reiškia, kad jam prireiktų 6 k.

daugiau sunkvežimių, kad jais būtų atvežamas kuras į degalinę. Ilguoju laikotarpiu būtų

priimtinas vandenilio tiekimas vamzdynais, kaip šiuo metu yra tiekiamos dujos.

Kuro elementai: platina. Pagrindinė kliūtis šios technologijos vystymui – ribotas platinos

kiekis žemėje. JAV geologinių tyrimų duomenimis, platinos atsargos siekia 13.000 tonų

(daugiausiai p. Afrikoje), tai yra nepakankamas kiekis gaminti šią technologijas varomus

kuro elementus pasaulinei rinkai ar ilguoju laikotarpiu. Kuriamos technologijos, kurios

sumažintų naudojamos platinos kiekį energijos vienetų išgauti. Pvz., tikimasi nuo 1,1g

platinos 2006 m. sumažinti iki 0,1- 0,2g platinos 2015 m. 1 KW energijos gauti. Platina iš

dalies galėtų būti keičiama paladžiu ar kitais netauriausiais, labiau paplitusiais elementais.

Mažėjanti naudotinos platinos dalis labai susijusi su nanotechnologijų vystymusi (jų geba

padengti ypatingai ploną platinos sluoksnį). Techniškai apie 95% automobilių pramonėje

naudojamos platinos galėtų būti perdirbama ir taip galėtų būti sprendžiamas mažėjančių

platinos išteklių klausimas.

Kuro elementai: membrana. Dabartinės naudojamos membranos yra brangios, negali

veikti aukštesnėje nei 90C temperatūroje (ir tik esant tam tikram drėgmės lygiui) ir

neilgaamžiškos. Naujosios membranos, veiksnios aukštesnėje temperatūroje ir esant

mažesnei drėgmei, įgalintų geriau spręsti karščio izoliavimo, pigesnių katalizatorių, su

geresniu atsparumu vandenilio ir oro užterštumui, klausimus.

http://www.ykbcorp.com/articles.html

http://en.wikipedia.org/wiki/Pulse_detonation_engine

http://en.wikipedia.org/wiki/Hyperloop

9/21/2013

26

patobulinimai gali leisti pagaminti aukštesnės varžos akumuliatorius, pigesnes ir

našesnes saulės baterijas, ultra-stiprius mišinius (pvz., anglies nanovamzdelių

naudojimas transporto infrastruktūros kūrimui) ir pan.). Tai ženkliai prisideda prie

kuriamos produkcijos efektyvumo, ilgaamžiškumo (atsparumo aplinkos poveikiui) ir

tvarumo.

Pastebima tendencija automobilių pramonėje naudoti vis pažangesnes ir lengvesnes

medžiagas (pvz., aukšto stiprumo plieną, aliuminį ir jo lydinius (diuraliuminį), stiklo

pluošto, anglies pluošto kompozitus, anglies nanovamzdelius) bei kitus retus

elementus (pvz., neodimį). Lengvos medžiagos vis plačiau naudojamos automobilių

pramonėje ir statant vėjo jėgaines; jos gali visiškai pakeisti plieną automobilių

gamyboje (potencialiai pagerinti lengvumą ir tvirtumą). Taip pat automobilių

korpusų gamyboje vis plačiau naudojami plastiko ir putų polimerai, kurie gali

suteikti papildomą saugumą pėstiesiems autoįvykio metu.

Pavyzdžiui, 2013 m. BMW ėmė gaminti iSeries tipo automobilius, kurių korpuso

laikančiosios konstrukcijos yra pagamintos iš plastiko polimerų, sutvirtintų anglies

pluoštu. Daugelis Vokietijos ir Japonijos automobilių gamintojų glaudžiai

bendradarbiauja su anglies pluošto tiekėjais, siekdami vis efektyviau išnaudoti

anglies pluošto potencialą gamyboje. Jei ši technologija taip sparčiai populiarės,

anglies kompozitų paklausa per ateinantį dešimtmetį išaugs 20 kartų. (McKinsey &

Company, 2012) Kol kas šių lengvų ir pažangių medžiagų perdirbimo kaina yra

pakankamai aukšta, perdirbimo procesas – netradicinis ir per ilgas, kad galima būtų

efektyviai automatizuoti gamybos procesą. Todėl dar išlieka nemažai iššūkių, kad

naujos medžiagos galėtų sparčiai įsigalėti automobilių gamyboje, galėtų būti būtų

plačiai komercializuojamos bei perdirbamos. Visgi neabejotina, kad lengvesnės

medžiagos transporto priemonėje prisideda prie jų efektyvumo ir saugumo:

mažesnė masė ir aerodinaminis pasipriešinimas leidžia taupiau naudoti kurą, tuo

pat metu išvystant didelį greitį, didina variklių našumą (leidžia maksimaliai

išnaudoti energiją, o ne konvertuoti ją į atliekas), o naujomis technologijomis

apdirbtos medžiagos yra saugesnės ir patvaresnės.

Yra ir kitų fizinių technologinių sprendinių, skirtų vartotojų saugumui didinti. Vienas

iš tokių pavyzdžių galėtų būti beorės/nepneumatinės padangos (angl. airless tire) –

padangos, kurioms nereikia suslėgto oro; jos yra pripildytos suslėgtųjų polimerų

(plastiko). Tokios padangos galėtų būti naudojamos įvairiose pramonės šakose, taip

pat didesniam transporto priemonių ir keleivių saugumui užtikrinti (jau yra sukurti

prototipai). Tokio tipo padangos yra naudojamos kai kuriose mažose transporto

priemonėse, pvz., vejapjūvėse ir motorizuotuose golfo vežimėliuose. Jos taip pat

naudojamos ir sunkiajame transporte (pvz., tranšėjų kasimo, pastatų griovimo

sunkioji technika), kur yra didelė padangų pradūrimo tikimybė; taip pat kai

kuriuose dviračiuose ir neįgaliųjų vežimėliuose. Pagrindinis padangų privalumas –

kad jos nebliūkšta/nesprogsta. Tačiau jos pasižymi didesniu pasipriešinimu

riedėjimui ir yra sunkiau sustabdomos nei oro pripildytos padangos. Kita problema:

beorės padangos negali greitai išsklaidyti šilumos, kuri gaminasi joms riedant. Todėl

kol kas jų pritaikymas apsiriboja lėtaeigėmis transporto priemonėmis. "Michelin"

šiuo metu kuria integruotą padangos ir rato derinį "Tweel" (kilęs iš "padangos" ir

"ratas"), kuri veikia visiškai be oro, pakelia dideles apkrovas, slopina smūgius, o jo

valdymo charakteristikas galima prilyginti tradicinėms padangoms. Kiti padangų

9/21/2013

27

gamintojai irgi kuria panašias, beore technologija paremtas padangas. Jos yra

sėkmingai taikomos karinėje pramonėje.7

Vienas iš svarbiausių pokyčių, susijusių su transporto priemonių efektyvumu yra

inovacijos pačiuose automobiliuose, įskaitant dirbtinį intelektą (pvz., sensorius ir

borto kompiuterius). Manoma, kad per ateinantį dešimtmetį elektros ir elektroniniai

prietaisai sudarys daugiau nei 80 % visų inovacijų automobiliuose (žr. pav. 8).

Pav. 8: Elektros ir elektroninių technologijų inovacijos yra pagrindiniai

automobilių pramonės vertės kūrimo veiksniai

Šaltinis: parengta autorių pagal McKinsey & Company, 2012.

Daugelis naujų automobilių jau yra gaminami su įdiegtomis elektroninėmis

stabilumo kontrolės technologijomis, kurios ženkliai pagerina saugumą. Automobilių

statymo pagalbinės sistemos padeda saugiai pastatyti automobilius, kompiuteriniai

jutikliai stebi slėgį padangose, o lietaus jutikliai automatiškai aktyvuoja valytuvus.

Pavyzdžiui, naujasis pilnai elektrinis automobilis Chevrolet Volt talpina daugiau nei

10 mln. programinių kodų eilučių, kurios kontroliuoja daugiau kaip 100 elektroninių

jutiklių. Iš 4 pav. matyti, kad ateityje automobilį sudarys vis daugiau elektros ir

elektronikos elementų, o išlikę mechaninės detalės bus sparčiai patobulintos,

gaminamos iš naujų medžiagų. Visa tai skirta transporto priemonių efektyvumo,

saugumo ir tvarumo didinimui. Plačiau sensorinės ir telematinės technologijos,

naudojamos transporto priemonėse ir infrastruktūroje, aprašomos 3.3.1 skyriuje.

Aukščiau esančiuose skirsniuose aprašytos efektyvaus transporto technologijos turi

didelės įtakos klimato kaitos iššūkiui ir jo aktualių klausimų sprendimui. Ateityje

sukurtos ir išplėtotos naujos transporto variklių technologijos leis efektyviai

panaudoti alternatyvų kurą (įskaitant pagamintą iš atsinaujinančių energijos

šaltinių), o naujos medžiagos ir technologijos, naudojamos transporto priemonių

gamyboje, padės efektyviau ir taupiau naudoti energiją (kurą), didins saugumą.

Alternatyvaus kuro ir kitų transportui reikalingų medžiagų bei įrenginių gamyba ir

7 Plačiau žr. http://inhabitat.com/airless-springy-energy-return-wheel-tire-promises-to-improve-gas-mileage/;

http://www.resilienttech.com/products/non-pneumatic-tire

http://inhabitat.com/airless-springy-energy-return-wheel-tire-promises-to-improve-gas-mileage/


9/21/2013

28

vartojimas leis sumažinti ŠESD ir CO2 emisijas, triukšmo lygį (ypač tai aktualu

urbanistinėse teritorijose) ir ženkliai prisidės prie tvarios aplinkos kūrimo.

3.3. Efektyvesnė transporto rūšių sąveika

Įvairiarūšio transporto sąveikumas gali tiesiogiai prisidėti prie iššūkio „didėjančių

transporto srautų valdymas“ sprendimo. Nuolat augant privačių ir komercinių

transporto priemonių skaičiui bei spūstims keliuose (Lietuvoje – TEN-T

magistralėms kertant miestų teritorijas), neišvengiamai kyla poreikis efektyviai

valdyti augančius transporto srautus. Šį iššūkį gali padėti spręsti įvairiarūšio

transporto sąveikos ir integracijos koncepcijos. Visų pirma, tai leistų padidinti

transportavimo efektyvumą, taupiau naudojant energijos šaltinius, o, į procesą

įtraukus įvairiarūšes transporto priemones, didinti transportavimo paslaugų kokybę

ir taupyti laiką. Antra, tai ženkliai prisidėtų prie tvarios aplinkos kūrimo. Trečias

svarbus aspektas įvairiarūšiam transportui sąveikauti – informacinių srautų

integracija, įgailinanti diegti efektyvius eismo srautų reguliavimo mechanizmus.

Siekiant įgyvendinti intermodalinę „nuo durų iki durų“ (angl. door-to-door)

transporto sistemą ir kartu vengiant neefektyvaus (nereikalingo) transporto

naudojimo, būtina skatinti glaudesnę integraciją tarp transporto rūšių ir transporto

tinklų bei efektyviai integruoti transporto paslaugas. Tai gali būti pasiekta per pilną

informacinių srautų valdymo sistemą, infrastruktūros tinklų ir paslaugų integraciją –

kuriant naują, bendrą įvairiarūšio transporto sistemą, pagrįstą atviromis

platformomis.

3.3.1. Transportavimo efektyvumo ir saugumo didinimas

ES institucijų nuomone, reikėtų besąlygiškai remti įvairiarūšio transporto vystymo

koncepcijas, nes tai yra alternatyva kelių transportui8. Transporto

daugiarūšiškumas (multimodalumas) ir integracija yra pagrindiniai veiksniai

formuojant tvarų ir veiksmingą keleivinį ir krovininį transportą Europoje.

Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos reikia spręsti siekiant turėti veiksmingą, sąveikų ir

įvairiarūšį TEN-T, yra aiškūs: sukurti kokybišką tinklą visose valstybėse narėse,

ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybiniam sąveikumui, šalinant kliūtis ir

eliminuojant trūkstamas grandis, suderinant veiklos taisykles, kurios užtikrintų

aukštą saugumo ir kokybės lygį. Vadovaujantis tokiu požiūriu, būtų siekiama

platesnių transporto politikos tikslų ir būtų remiamas tausus Europos išteklių

naudojimas bei klimato problemų sprendimas.9

Vienas iš ES tikslų yra labiau išvystyti kitą, nei kelių transporto infrastruktūrą, pvz.,

geležinkelių ar vandens transportą. Siekiama, kad iki 2030 m. 30 proc. daugiau

kaip 300 km keliais vežamų krovinių turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu, o

iki 2050 m. šis skaičius turėtų viršyti 50 proc. Tokį perėjimą turėtų palengvinti

efektyvūs ekologiški krovinių vežimo koridoriai (Baltoji knyga, 2011). Apskritai,

įvairiarūšio transporto koncepcija leistų efektyviau planuoti ir diegti aplinkai saugias

technologijas, priimti mažiausiai ekologiškai kenksmingus transporto planavimo

sprendimus (Ilgalaikė (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija,

2005). Prie to efektyviai prisidėtų ir esamų transporto priemonių parkų

atnaujinimas.

8 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl vidaus vandens

kelių transporto skatinimo įgyvendinant NAIADES - Europos integruotą veiksmų programą, skirtą vidaus

vandens kelių transportui COM(2006) 6 final. 9 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES transporto politikos darnaus vystymo ir TEN-

T tinklų planavimo (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkausiančios Lenkijos prašymu), (2011/C 248/05).

9/21/2013

29

Įvairiarūšio transporto koncepcijos gali padėti efektyviai spręsti tokius urbanizacijos

iššūkius, kaip didesnis transportavimo efektyvumas ir saugumas, tiek pačiuose

miestuose, tiek tarpmiestiniuose ir tarptautiniuose maršrutuose. Siekiama sukurti

integruotas ir vartotojui draugiškas tarpmiestinio ir miestų transporto sistemas.

Greitųjų geležinkelių tinklo sukūrimas, geriau prieinamas ir pigesnis oro transportas

Europoje „suartino“ žmones ir didžiuosius miestus. Specialių eismo juostų dėka

metro, tramvajai, autobusai gali greičiau ir patogiau aptarnauti keleivius, o

įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takai lengvina trumpųjų atstumų keliones. Visgi yra

dar daug galimybių geriau integruoti viešąjį transportą (derinti įvairias jo rūšis

tarpusavyje), kad keleiviai negaištų laiko ir nereikėtų ieškoti papildomos

informacijos transporto jungtyse. Todėl ateityje įvairiarūšių viešojo transporto

stočių prieinamumas, kur keleiviai gali be apribojimų keisti transporto rūšį, greitai

gauti informacijos, jaustis saugiai ir patogiai, sutaupyti laiko, leistų pasiekti

efektyvaus ir tvaraus miestų transporto tikslus.

Miestų transporto sistemose bus diegiamos naujos technologijos, skatinančios

gyventojus naudotis viešojo maršrutinio transporto paslaugomis. (1) Tuo tikslu būtų

steigiami bendri įvairių transporto rūšių paslaugų terminalai, keleivių patogumui

galėtų būti įdiegta vieno elektroninio bilieto koncepcija (t.y. vienas bilietas, skirtas

naudotis visomis viešoji transporto rūšimis). Bilietų platinimo sistema galėtų būti

derinama su visos Europos išankstinio bilietų užsakymo sistema ir į ją integruota.

(2) Įdiegtos tobulesnės informacines miestų keleivinio transporto valdymo ir eismo

kontrolės sistemos leistų geriau susiplanuoti savo laiką, skirtą kelionei nuo taško A į

tašką B, keičiant įvairias viešojo transporto priemones. Tokių informacinių

technologijų pavyzdys galėtų būti vieninga mobili platforma, kuri savo vartotojams

rodo geriausią įmanomą būdą, kaip nuvykti iš taško A į tašką B. Tokia platforma

„suporuoja“ įvairių mobilumo paslaugų teikėjų pasiūlymus ir skaidriai,

nepriklausomai nuo teikėjo, pateikia tinkamas kelionės galimybes, naudodama

mobiliųjų telefonų aplikacijas ir tinklapius (pvz., „Moovel“ mobili platforma, veikianti

Vokietijoje10). (3) Be to, ištobulintos neįgaliųjų aptarnavimo transporto programos

ir naujos technologijos jų aptarnavimui leistų integruoti jiems skirtas paslaugas į

bendrą susisiekimo sistemą (Ilgalaikė (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos

plėtros strategija, 2005).

Neįgaliųjų aptarnavimui jau dabar veikia tam tikros naujos paslaugos, kurios

prisideda prie geresnio jų integravimo į socialinį gyvenimą (pvz., Š.Airijoje

veikiančios apsipirkimo ir pramogų (angl. shopmobility) schemos11 - padeda

apsipirkti ir pramogauti, t.y. specialūs autobusai nuveža-parveža neįgaliuosius į/iš

prekybos centrų). Ne mažiau svarbūs techniniai sprendiniai ir technologijos,

padedančios įvairią negalią turintiems žmonėms naudotis transportu, pvz.,

spausdinti kelių žemėlapiai su iškilimais neregiams (angl. tactile print maps), GPS,

geografinės informacijos sistemos, nuotoliniu būdu infraraudonaisiais spinduliais

veikiantys garsiniai ženklai (angl. remote infrared audible signs (RIAS)); taip pat

universaliai pritaikytos ir visiems prieinamos informacinės sistemos, interaktyviai

sąveikaujančios su nešiojamaisiais prietaisais, vaizdo telefonais. Sumanios/

intelektinės transporto sistemos (STS/ITS), bevielės technologijos, mobiliojo

apskaičiavimo programos; robotai, dirbtinis intelektas ir objekto atpažinimo

10 Žr. plačiau: https://www.moovel.com/en/ 11 Žr. plačiau: http://www.shopmobilityni.org/

https://www.moovel.com/en/

http://www.shopmobilityni.org/

9/21/2013

30

programos; navigacija, kelio paieškos, orientacinės ir gido aplikacijos (galimybė

gauti internetu realiu laiku informaciją apie transporto tranzitą į savo mobiliųjų

įrenginį) – apskritai kuriama universali infrastruktūra ir visiems prieinamas

(įskaitant informuotumą) transportas – visos šios priemonės įgalina negalią

turinčius asmenis užtikrinti keliavimo poreikį ir geriau integruotis į bendrų

transporto sistemų naudojimą. (Exploratory Advanced Research Program, 2011).

Transportavimo efektyvumo poreikis yra susijęs ir su vartotojų vertybių kaita.

Pastebima auganti tendencija tarp jaunų žmonių, kad kuo toliau, tuo labiau

automobilis tampa mažiau jų socialinį statusą atspindinčiu simboliu. Jau šiandien,

daugiau nei penktadalis Vokietijos jaunimo sutelkia dėmesį į automobilio funkcinius

privalumus, o jų emocinis ryšys transporto priemonei yra silpstantis12. Apskritai,

vartotojų sampratos kaitos nuo asmeninio prie dalinimosi automobiliu paslaugų

(angl. „shared car“ koncepcija) ir tinklinių transporto koncepcijų tendencija

pastebima labiau išsivysčiusiose rinkose. Juose pradėtos įgyvendinti tokios privačių

automobilių iniciatyvos kaip „Car2go“ ar „Car2gether“, kurios pasižymi nebrangiais,

itin ekonomiškais miesto automobiliais, kuriuos dalinasi paslaugas užsisakę

vartotojai. Viešajame ir komerciniame transportavimo sektoriuje populiarėja

greitųjų autobusų transporto sistema (angl. Bus Rapid Transit – BRT), individualių

viešųjų transporto paslaugų komplektai (angl. CharterWay). Keletas naujų miesto

viešojo transporto technologijų pavyzdžių yra pateikta 7 lentelėje.

Lentelė 7: Keletas viešojo įvairiarūšio (miesto/tarpmiestinio) transporto

technologijų pavyzdžių

12 Žr. plačiau: https://www.daimler.com/dccom/0-5-1391923-1-1457056-1-0-0-0-0-0-17180-0-0-0-0-0-0-0-0.html 13 Žr. plačiau http://www.mta.info/mta/planning/sbs/whatis.htm 14 http://www.ultraglobalprt.com/?page_id=24; Development and Evaluation of Traffic Management

Strategies for Personal Rapid Transit. Transportation Research Group, School of Civil Engineering and the

Environment, University of Southampton. - http://faculty.washington.edu/jbs/itrans/jeffery-mod-simu.pdf

Viena iš priemonių, padedančių įgyvendinti keleivinio įvairiarūšio transporto koncepciją, yra

greitasis tranzitas/išvystytas viešasis transportas. Greitųjų autobusų transporto

sistema13 (angl. Bus Rapid Transit BRT/BRTS) - tai yra autobusais pagrįsta masinio tranzito

sistema, pasižyminti specializuotomis paslaugomis ir infrastruktūra, kuriomis siekiama

padidinti miesto transporto sistemos kokybę, saugumą ir rezultatus ir pašalinti tipines

priežastys dėl autobusų vėlavimo. BRT siekiama derinti lengvojo geležinkelio (angl. light rail)

ar metro pajėgumus ir greitį su autobusų sistemos lankstumu, kaina ir paprastumu.

Keleivių pervežimui miestuose taip pat gali pasitarnauti individualaus greito tranzito

priemonė (angl. personal rapid transit (PRT)/ podcar). Tai yra viešojo transporto rūšis,

pasižyminti mažomis automatizuotomis transporto priemonėmis (skirtomis 3-4 žmonėms),

naudojamomis ant specialiai sukonstruoto kreipiančiojo tinklo, kuriuo taip pat galima pasiekti

didesnes transporto priemones. Šios transporto priemonės yra varomos elektra, „sklendžia“

nesukeldamos triukšmo, gerokai aukščiau virš įprastinio eismo įrengtuose keliuose (angl.

guideways). Įrengta JK (Heathrow oro uostas), Š. Indijoj. Yra planų įrengti Brazilijos,

Malaizijos, Taivano, Tailando, Australijos, Saudo Arabijos didmiesčiuose14. Padeda spręsti

taršos, spūsčių miestuose, mobilumo, socialinės atskirties (gali naudotis nemokantys

vairuoti, vaikai, seneliai ir pan.) problemas.

Vienas iš transporto tipų, kurie gali būti derinami įvairiarūšiame (įskaitant miesto ir

tarpmiestiniame transporte) yra bepilotės (autonomiškos/robotinės) transporto

priemonės. Jos mažina transporto susidūrimus (t.y. didina saugumą), didina kelių

apkrovimo galimybes, mažina transporto spūstis (t.y. didina transportavimo efektyvumą),

mažina oro taršą (t.y. prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo). Autonomiškos transporto

priemonės „jaučia“ aplinką tokiais įrenginiais kaip radaru, LIDAR (angl. Light/ Laser

https://www.daimler.com/dccom/0-5-1391923-1-1457056-1-0-0-0-0-0-17180-0-0-0-0-0-0-0-0.html

http://www.mta.info/mta/planning/sbs/whatis.htm

http://www.ultraglobalprt.com/?page_id=24

http://faculty.washington.edu/jbs/itrans/jeffery-mod-simu.pdf

9/21/2013

31

Šaltinis: sudaryta autorių remiantis įvairiais šaltiniais.

Vartotojų transportavimo efektyvumui ir saugumui didinti yra sukurta ir tokių

nuotolinio ryšio priemonėmis paremtų telematinių programų, kurios leidžia

įgyvendinti „išmanaus vairavimo“ strategijas. Esant įdiegtoms tokioms

programoms, naudojantis mobiliuoju telefonu ar internetu galima atrakinti/užrakinti

automobilį, rasti jam vietą viešojoje automobilių stovėjimo aikštelėje ar stebėti jos

judėjimą, jei automobilį vairuoja kitas asmuo, išsikviesti pagalbą, rasti dingusį

automobilį ir pan. (pvz., Mercedes-benz siūloma mbrace2 ar @yourCOMAND

programa). Komercinių ir krovininių automobilių sektoriuje populiarėja tokios

telematinės programos, kurios leidžia stebėti transporto priemonės judėjimo

efektyvumą (greitį, kuro suvartojimą, kt.) realiuoju laiku, padeda taupyti kurą

(automatiškai reguliuoja kuro sąnaudas), padeda geriau valdyti logistikos procesus

(gali planuoti automobilio atvykimą į terminalą minučių tikslumu ir t.t.) (pvz.,

Mercedes-Benz FleetBoard programa ar analogiškos kitų gamintojų telematiniai

angl. „fleet“ sprendiniai).

Be to, automobilių priemonių saugumui didinti yra sukurta ir planuojama plačiai

komercializuoti angl. „Car-to-X“ telematinė debesų technologija, kuri įgalina

informacijos kaitą tarp skirtingų automobilių ir tarp automobilių ir kelių eismo

infrastuktūros, užtikriną tolygų judėjimą, darant mažiausią poveikį aplinkai. Tokia

technologija perduoda informaciją apie galimas spūstis, kelių eismo pavojų

realiuoju laiku, kad vairuotojai galėtų imtis būtinų veiksmų ir užkirsti kelią kritinių

15 http://en.wikipedia.org/wiki/Lidar 16 Thrun, Sebastian (2010). "Toward robotic cars". Communications of the ACM (Association for Computing

Machinery) 53 (4): 99–106. doi:10.1145/1721654.1721679.

Interferometry Detection and Ranging)15, GPS ir kompiuterinės vizualizacijos

technologijomis. Kai kurie autonominiai automobiliai geba keisti savo žemėlapius remiantis

gautais sensoriniais duomenimis, taigi gali judėti keičiantis sąlygoms arba esant

nepažįstamai aplinkai. Remiantis oficialiomis prognozėmis, iki 2020 m. didieji automobilių

gamintojai planuoja komercializuoti bepilotes transporto priemones (lengvuosius

automobilius, sunkvežimių konvojus, traukinius ir pan.)16

Įvairiarūšio transporto sąveikumo didinimui, keleivių ir krovinių pervežimui, svarbu didinti

naudojimąsi traukiniais. ES Baltojoje knygoje (2011) yra užsibrėžtas ambicingas tikslas –

sujungti pagrindinio TEN-T tinklo oro uostus su geležinkelių tinklu, o taip pat užtikrinti, kad

pagrindiniai jūrų uostai būtų tinkamai sujungti su krovinių vežimo geležinkeliais tinklais.

Geležinkelių tinklo elektrifikavimas yra vienas iš prioritetinių uždavinių. Daugiau galimybių

keleiviams rinktis transporto rūšį atsiras kuomet įvairių transporto rūšių tinklai bus geriau

integruoti - oro uostai, uostai, geležinkelio stotys turi būti geriau integruojami ir pertvarkomi

į keleiviams skirtas daugiarūšio vežimo platformas. Be to, siekiant tvaraus transporto tikslų

(didinti transportavimo efektyvumą, mažinti iš naftos gaunamo kuro suvartojimą, teršalų į

aplinką išmetimą ir kt.), yra kuriamos alternatyvios traukinių koncepcijos. Tokių koncepcijų

pavyzdžiais galėtų būti aerodinamine sąveika (oro pagalvių efektu) paremti traukiniai

(angl. Hovertrain, ground effect train), neturintys tiesioginio sąlyčio su bėgiais/pagrindu.

Kitaip nei magnetinės levitacijos (sąveikos) principu arba vakuumo principu (angl.

vactrain/ vacuum tube train) veikiantys traukiniai, šių traukinių konstrukcija yra

paprastesnė ir pigesnė; jie gali išvystyti didelį greitį. Trūkumai – reikia nuolatinio energijos

srauto, kad traukinys „kabėtų/ sklandytų“ (hovering) arba būtinybės, kad traukinys nuolat

judėtų, t.y. būtų virš žemės. Šie traukiniai taip pat yra labai veikiami išorės sąlygų: vėjo, oro

turbulencijos, oro sąlygų.

Dar viena alternatyva tradiciniam miestų/ tarpmiestiniam transportui gali būti antžeminių

linijų / trečiojo bėgio įvedimas tramvajuose, metro, traukiniuose ir troleibusuose,

elektros energiją tiesiogiai imant iš tinklo be tarpinio saugojimo talpų poreikio.

http://en.wikipedia.org/wiki/Lidar

9/21/2013

32

situacijų atsiradimui. Be didesnio patogumo vairuotojui, tokios technologijos

ženkliai prisideda prie kelių eismo saugumo ir transportavimo/mobilumo

efektyvumo, nes teikia labai tikslią informaciją apie eismo sąlygas, todėl gali

automatiškai padidinti kelio pralaidumą kontroliuodamos šviesoforų signalus17.

Apskritai, daugelis kuriamų telematinių programų, yra skirtos optimizuoti eismo

srautus ir didinti eismo dalyvių saugumą.

Eismo saugumo didinimas taip pat priklauso ne tik nuo naudotinų technologijų,

tačiau ir nuo eismo dalyvių elgsenos. Naudojantis moderniomis marketingo

kampanijomis ir socialinėmis reklamomis, aktyviau propaguojant sumanios

visuomenės idėjas, būtų ugdoma eismo dalyvių savimonė: skatinami atsakingesni

eismo dalyvių įpročiai (pvz., neiti per raudoną šviesą; nepulti eiti per perėją prieš

pat automobilį, kad nereikėtų staigiai stabdyti ir vėl pagreitėti (kad nedidinti

momentinių CO2 emisijų)), formuojami eko-važiavimo įgūdžiai ir kt. Tai prisidėtų

prie mažesnio avaringumo, didesnio eismo efektyvumo, tvarios aplinkos kūrimo.

3.3.2. Aktyvaus mobilumo koncepcijos

Vis aktualesnis tampa aktyvaus mobilumo koncepcijos įgyvendinimas. Ši koncepcija

atitinka Ilgalaikės (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos

kelių transporto modernizavimo ir plėtros priemones, numatomas įgyvendinti iki

2025 m.: „nutiesti reikiamus pėsčiųjų ir dviračių takus miestuose ir gyvenvietėse,

integruoti juos į bendrą susisiekimo sistemą įrengiant dviračių laikymo aikšteles prie

galinių viešojo transporto stotelių“ (54.5 punktas).

Aktyvaus mobilumo koncepciją padėtų įgyvendinti ir vartotojų vertybių kaita.

Pastebima aktyvesnio mobilumo tendencija tarp jaunos kartos žmonių.

Vaikščiojimas pėsčiomis („žingsnių programos“) ir važiavimas dviračiu pasirenkama

kaip sveiko gyvenimo būdo dalis, indėlis į žaliąją ekonomiką ar socio-ekologinę

transformaciją. Moksliškai įrodyta, kad didesnis mobilumas mažina širdies ir

kvėpavimo ligų riziką (taip mažėja ir viešosios išlaidos gydymui), su triukšmu

susijusį streso lygį. Šis teigiamas poveikis būtų susijęs su padidėjusiu fiziniu

aktyvumu, kuris savo ruožtu mažintų tam tikro tipo vėžio vystymąsi, 2 tipo diabeto,

širdies ligų ir kitų su nutukimu susijusių rizikų atsiradimą. Padidėjęs moterų, vaikų,

pagyvenusių, skurdžiau gyvenančių, neįgalių žmonių mobilumas, kurie neturi

galimybės naudotis nuosavomis transporto priemonėmis, stiprina visuomenės

sveikatą (įskaitant psichologinę). (World Health Organisation, 2011).

Pirmenybė būtų teikiama vaikščiojimui, važiavimui dviračiu ir naudojimuisi viešuoju

transportu. Dviračių ir pėsčiųjų takai turėtų sudaryti tinklą, apimantį pagrindinių

paslaugų vietas ir skatinantį į darbo vietas, mokyklas, paslaugas teikiančias

institucijas ir parduotuves kasdien važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis. Skatintinas

automobilių stovėjimo valdymas ir zonų be automobilių kūrimas. Be to,

pasitelkiant rėmimo politiką (prizus) (pvz., specialias lengvatas stovėjimui miesto

teritorijoje), galima skatinti naudoti mažai CO2 išmetančius automobilius, varomus

elektra ar biokuru.18

Ypatingas dėmesys skirtinas dviračių stovėjimui. Todėl projektuojant vietovę,

būtina numatyti ir dviračių stovėjimo vietas, ypač šalia paslaugas teikiančių

institucijų. Puiki planavimo priemonė – nemotorizuotų transporto priemonių ir

17 Žr. plačiau: Ideas and Solutions - https://www.daimler.com/dccom/0-5-1391923-1-1457056-1-0-0-0-0-0-

17180-0-0-0-0-0-0-0-0.html 18 http://toolkit.balticclimate.org/lt/teritorij%C5%B3-planuotojai/planavimas-ir-klimato-kaita/tvarus-transportas



http://toolkit.balticclimate.org/lt/teritorij%C5%B3-planuotojai/planavimas-ir-klimato-kaita/tvarus-transportas

9/21/2013

33

(arba) dviračių eismo, pėsčiųjų takų teminiai planai. Tai leistų kurti aukštos

kokybės viešąsias miestų erdves. Tokiose zonose puikiai veiktų viešųjų

(municipalinių) dviračių susisiekimo sistemos (viešieji dviračiai, riedžiai (pvz., angl.

Bike2go, angl. Segway), jų nuomos terminalai, elektrinių dviračių laikymo ir

baterijų įkrovimo terminalai, pritaikyta aplinka dviračiams ir neįgaliesiems).

Taigi aktyvus gyventojų mobilumas prisidėtų prie geresnio įvairiarūšio transporto

sąveikumo, t.y. pravažiavus tam tikras kelionės atkarpas įvairiarūšėmis transporto

priemonėmis, leistų galutinį kelionės tikslą pasiekti dviračiu ar kitomis

nemotorizuotomis transporto priemonėmis ar nueiti pėsčiomis. Taip pat toks

aktyvus mobilumas turėtų įtakos mažėjančiam atmosferos užterštumui, klimato

kaitos švelninimui, su transportu susijusių autoįvykių masto mažinimui, o gerai

išvystyta viešoji infrastruktūra šiam mobilumui užtikrinti – didintų eismo saugumą.

Taip pat tokios investicijos į aktyvesnį mobilumą bei išvystytą viešąjį transportą yra

mažiau jautrios kainų šuoliams ir naftos ar kitų kuro rūšių tiekimo laikiniems

sutrikimams.

3.3.3. Sumanios transporto sistemos

Svarbus aspektas įvairiarūšiam transportui sąveikauti ir spręsti augančio transporto

srautų valdymo iššūkį, susijęs su sumaniomis (STS) arba intelektinėmis (ITS)

transporto sistemomis, yra (automatizuotas) eismo srautų valdymas. Toks

valdymas apima stebėseną, optimizavimą ir kontrolės funkcijas, ir leidžia padidinti

kelių eismo saugumą bei prisideda prie efektyvesnio transporto politikos

įgyvendinimo.

Intelektinės transporto sistemos (ITS) (angl. Intelligent transport systems) –

informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos

geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant

infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, valdyti, taip pat sąsajoms tarp

šių transporto rūšių užtikrinti. Intelektinių transporto sistemų paslaugos teikiamos,

siekiant padidinti vartotojo saugumą ir patogumą ir (arba) palengvinti transporto ir

kelionių operacijas, padidinti jų veiksmingumą arba padėti jas atlikti19.

Sumanios transporto sistemos (STS) yra plačiai naudojamos miesto transporto

valdymui. Šios sistemos diegiamos tam, kad būtų galima valdyti eismą, transporto

srautus, kad būtų patogiau keliauti. Tam yra diegiami vieningi elektroninio

keleivinio transporto bilietai, elektroninio atsiskaitymo automobilių stovėjimo

aikštelėse sistemos ir kt. sumanios sistemos. Pavyzdžiui, Lietuvoje iki 2025 m. yra

numatoma modernizuoti krovininio transporto veiklą diegiant intelektines

technologijas, sukuriant ir įdiegiant kompiuterizuotą sistemą, sudarančią galimybes

naudoti elektroninę įrangą rinkliavoms už naudojimąsi infrastruktūra rinkti,

transporto techninei būklei, vairuotojų darbo ir poilsio režimui kontroliuoti“

(Ilgalaikė (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, 54.6

punktas).

Pavyzdžiui, naudojantis STS, galima efektyviau valdyti eismą, renkant ir

panaudojant turimą informaciją realiuoju laiku apie transporto srautą, judėjimo

laiką, suteikti pirmenybę viešajam transportui, naudoti kintamos informacijos

ženklus, iš eismo valdymo centrų ar naudojant navigacinėmis technologijomis

teikiant aktualią informaciją eismo dalyviams. ITS/STS sudaro sąlygas visiems

19 LR Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Nr. IX-747, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1034 (2002-03-20).

9/21/2013

34

vartotojams būti geriau informuotiems apie eismo sąlygas, saugiau, koordinuočiau

bei išmaniau naudotis transporto tinklais.

ITS/STS taikomos technologijos gali skirtis: nuo bazinių santykinai paprastų (tokių

kaip automobilių navigacijos sistemos, šviesoforų kontrolės sistemos, konteinerių

valdymo sistemos, kintamos informacijos ženklai, automatinis automobilio numerio

ženklo atpažinimas, greičio matuokliai) iki stebėsenos įrankių (tokių kaip saugumo

vaizdo stebėsenos sistemos) bei gerokai pažangesnių technologijų, kurios

integruoja realaus laiko duomenis su atsiliepimais iš keleto kitų šaltinių (tokie kaip

automobilių statymo valdymo ir informavimo sistemos, orų informacija, tiltų

atitirpinimo nuo ledo sistemos ir pan.). Be to, prognozavimo technologijos kuriamos

taip, kad būtų kombinuojami pažangaus modeliavimo ir palyginimo su istoriniais

duomenimis metodai.

ITS/STS technologijų pavyzdžiai galėtų būti įvairios bevielės komunikacinės

technologijos (populiariais dažniais veikiantys radijo modemai, GSM, 3G, GPS, kt.).

Draudimo bendrovės naudojasi telematiniais sprendimais angl. eCall (avarijos

atveju sistema automatiškai susisiekia su pagalbos centru – taip gelbstimos

gyvybės) ir vairuotojų elgesio stebėjimo funkcijų atpažinimui. Pastarieji sprendiniai

taip pat daugiausiai susiję su vairuotojų ir eismo saugumu: telematinės sistemos

gali padėti fiksuoti pageidaujamą atstumą iki kitos transporto priemonės ir

kontroliuoti, kad automobilis nepriartėtų arčiau nustatytos ribos; linijos sekimo

sistema: vairuotojui užmigus ir/arba automobiliui kirtus kelio liniją, įsijungia

garsinis signalas; integruoti alkotesteriai neleidžia išgėrusiam vairuotojui užvesti

transporto priemonės ir t.t.

Viešajame transporte taip pat plačiai naudotinos ITS/STS. Pavyzdžiui, troleibuse

galėtų būti pritaikytos tokios technologijos kaip: A juostos kamera, bevielio

interneto įranga, vaizdo kameros, GPS imtuvas, WiFi ryšio stotelė, interneto ryšys

informaciniams ekranams, pavojaus mygtukas, vaizdo ir balso ryšys su dispečerine,

automatinės keleivių skaičiuoklės ir pan. (Vindašius, 2012). Tokios technologijos

padeda efektyviau valdyti transporto srautus, prisideda prie eismo ir keleivių

saugumo, patogumo, informuotumo.

Pav. 9: Technologijų pritaikymo troleibuse pavyzdžiai

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Vindašius, 2012.

9/21/2013

35

Transporto priemonėse yra diegiamos ir kompiuterinės technologijos su vis

galingesniais mikroprocesoriais, didesne atmintimi, realaus laiko operacinėmis

sistemomis. Naujos įdiegtos technologinės platformos leidžia įgyvendinti

pažangesnes programinės įrangos aplikacijas, įskaitant modeliais pagrįstas proceso

kontrolės funkcijas, dirbtinį intelektą ir visapusišką apskaičiavimą.

Viena iš transporto efektyvumo, stebėsenos ir saugumo priemonių, įgyvendinamų

naudojantis ITS/STS, yra judrūs automobilių duomenys (angl. floating car data

(FCD) arba angl. floating cellular data), galintys padėti nustatyti automobilių greitį

kelių transporto tinkle. Jie remiasi lokalizavimo duomenų, greičio, judėjimo krypties

ir laiko duomenų rinkimu iš važiuojančių transporto priemonių mobiliųjų telefonų.

Šie duomenys tampa pagrindiniu eismo informacijos šaltiniu daugumai ITS/STS. Tai

reiškia, kad kiekviena su aktyviu mobiliuoju telefonu transporto priemonė veikia

kaip kelių tinklo jutiklis. Remiantis šiais duomenimis, gali būti nustatytos eismo

spūstys, gali būti apskaičiuojamas kelionės laikas, akimirksniu sukurtos eismo

ataskaitos. Skirtingai nuo eismo stebėjimo kamerų, numerių lentelių atpažinimo

sistemų, jutiklių, įmontuotų į kelių dangas, šiai priemonei įgyvendinti nereikia jokios

papildomos įrangos ar infrastruktūros kelių tinkle.20

Transporto sistemų efektyvumą ir saugumą taip pat gali padėti vykdyti nuolat

besivystančios sensorinės technologijos (pvz., įvairios mikroschemos, radijo dažnio

atpažinimo technologijos, atšvaitai, įrengti kelių infrastruktūroje, į kuriuos reaguoja

transporto priemonių jutikliai/davikliai; elektroniniai atšvaitai, automatinės

automobilio numerio ženklo vaizdo atpažinimo technologijos, transporto priemonių

magnetinių parašų aptikimo technologijos leidžia norimais intervalais padidinti

ilgalaikį eksploatuojamų transporto priemonių stebėjimą kritinėse zonose).

Indukciniai magnetiniai davikliai (angl. inductive loops), sujungti į grandines, gali

veikti kaip detektoriai siekiant suskaičiuoti mašinų srautus per tam tikrą laiko

vienetą, o modernūs – ir įvertinti jų greitį, ilgį, svorį ir atstumus tarp jų. Sistemų

pagalba šie jutikliai gali padėti sklandžiau vykti eismui, kai reikia jį lėtinti/stabdyti

eismą, arba, atvirkščiai - esant ypač dideliam greičiui, intensyvinti jį.

Transporto srautams reguliuoti ir eismo stebėsenos ir kontrolės funkcijoms vykdyti

gali padėti ir nuolat vystoma (didinama sparta, mažinamos energijos sąnaudos ir

t.t.) „bluetooth“ technologija. Naudojant šią bevielę sąsają, galima nebrangiai

apskaičiuoti kelionės laiką, išanalizuoti išvykimo ir paskirties vietoves. „Bluetooth“

kelių jutikliai gali aptikti „bluetooth“ tinklo plokštės fizinius (MAC) adresus iš

pravažiuojančių mašinų įrenginių, naudojančių „bluetooth“ ryšį. „Bluetooth“

technologija aptikimui naudoja panašias technikas į kitų eismo matavimo

technologijas ir yra tokia pat tiksli. Be to, planuojama, kad ateityje bevieliai

įrenginiai (pvz., jutikliai, davikliai, stebėjimo kameros, dėvima pėsčiųjų ar

dviratininkų elektronika) bus savaime įsikraunantys. Jie reikalingą energiją surinks

iš aplinkos, iš natūralių dinaminių procesų, tokių kaip oro srautas, virpesiai, garso

bangos, saulės, cheminė ar šiluminė energija. Šį energija bus pagaminama

nanogeneratorių pagalba, kondensuojama ir elektronikos (jutiklių ir siųstuvų)

pagalba naudojama. Tokios technologijos palengvintų reikiamų įrenginių montavimo

mobilumą, nes būtų nepriklausomos nuo stacionaraus energijos tiekimo tinklo ar

baterijų. Tai leistų sutaupyti kaštus, skiriamus infrastruktūrai palaikyti.

Kitos technologijos, naudotinos eismo srautų valdymui, apima įvairių stebėjimo

kamerų pritaikymus eismo dalyvių drausminimui ir potencialiems pažeidimams

20 Žr. plačiau: http://en.wikipedia.org/wiki/Floating_car_data

http://en.wikipedia.org/wiki/Floating_car_data

9/21/2013

36

fiksuoti, dinaminės šviesoforų sekos sistemas. Pastarosioms sistemoms veikti buvo

sukurta išmanioji RFID21 eismo kontrolė. RFID technologija su atitinkamais

algoritmais ir duomenų bazėmis taikoma įvairiose transporto priemonėse, kelių

juostose ir kelių sankryžose siekiant efektyvaus laiko valdymo schemos.

Modeliavimu įrodyta, kad dinaminės sekos algoritmai geba išmaniai prisitaikyti,

netgi esant kraštutiniams atvejams. Realaus laiko sistemos veikimas gali konkuruoti

net su policijos pareigūnais, įvertindamas mašinų skaičių kiekvienoje laiko eilutėje ir

maršrutų tinkamumus.22

Ateityje, naudojant informacines ir ryšių technologijas, bus kuriamos dar

sumanesnės technologijos, apjungiančios bendrą kelių eismo infrastruktūrą ir kelių

eismo dalyvius į vieną informacinį srautą, kas leis dar efektyviau valdyti transporto

srautus, užtikrins visapusišką saugumą, transporto sistemos efektyvumą ir

produktyvumą, leis sutaupyti nemažai kaštų.

3.4. Sumanių technologijų potencialas logistikoje

Logistika yra vienas iš pagrindinių Europos ekonomikos sektorių. Jis ne tik sukuria

beveik 14% Europos BVP (remiantis Europos logistikos veiksmų planu, 2007),

tačiau jos poveikis ES gamybos ir paslaugų sektoriaus kokybei yra labai didelis.

Manoma, kad logistikos kaštai sudaro nuo 10% iki 15% galutinės gatavų prekių

kainos, tokiu būdu nustatant Europos konkurencingumą kitų pasaulio regionų

atžvilgiu. ES logistikos sektoriaus našumo pagerinimas nuo 10% iki 30% būtų

potencialiai prilyginamas 100-300 mlrd. eurų mažesnėms išlaidoms Europos

pramonei. 2012 m. duomenimis, šešios šalys iš pasaulinės TOP-10 logistikos lyderių

yra iš ES, o tai reiškia galimą ES lyderystės potencialą šioje srityje. (ETP on

Logistics Alice, 2013).

Neseniai, 2013 m. birželio 11 d., Briuselyje buvo oficialiai įsteigta Europos

technologijų platforma dėl logistikos (European Technology Platform on Logistics,

ALICE). Platforma įsteigta siekiant parengti išsamią strategiją dėl tyrimų, naujovių

diegimo bei logistikos ir tiekimo grandinės valdymo inovacijų diegimo į rinką

Europoje. Platforma prisidės prie ES mokslinių tyrimų programos HORIZONTAS

2020, ypač su logistika susijusių temų vystymo, akcentuodama papildomumą ir

sinergiją su dabartinėmis Europos technologijų platformomis, transporto ir

pramonės srityse. Tikslas yra pasiekti 30% logistikos našumo pagerinimą iki 2030

m. Ši platforma dėl logistikos siekia paspartinti našesnių, konkurencingesnių ir

tvaresnių tiekimo grandinių kūrimą (ETP on Logistics Alice, 2013).

Sumanios technologijos, taikomos logistikoje, gali prisidėti prie tokių nacionalinių

iššūkių sprendimo kaip poreikis kurti tvarų transportą, valdyti didėjančius

transporto srautus (ne tik vežant keleivius, bet ir gabenant krovinius, prekes) bei

efektyviau išnaudoti tarptautines transporto jungtis. Augant globalizacijai, didėja

visuotinis poreikis efektyviau valdyti logistikos procesą: labiau automatizuojant

procesus, optimizuoti tarptautinių logistikos (ir tiekimo) grandinių veiklą, efektyviai

paskirstyti ir sandėliuoti krovinius, prekes ir pan. Tuo tikslu integruojami transporto

infrastruktūros tinklai, modernizuojami įvairiarūšio transporto terminalai, įskaitant

jūrų ir oro uostų bei didinamas jų sąveikumas ir integralumas; logistikos

sandėliuose veikia automatizuotos siuntų rūšiavimo ir paskirstymo sistemos. Būtina

pabrėžti logistikos centrų (išilgai tarp tam tikros transportavimo grandinės) plėtotės

21 RFID – tai objekto ar objektų žymėjimo ir sekimo sistema, kuri pagrįsta radijo dažnio signalo panaudojimu

objekto žymėjime esančios informacijos įrašymui ir nuskaitymui. – Žr. http://kernel.lt/2010/09/rfid-technologija/ 22 Žr. plačiau: http://en.wikipedia.org/wiki/Intelligent_transportation_system

http://kernel.lt/2010/09/rfid-technologija/

http://en.wikipedia.org/wiki/Intelligent_transportation_system

9/21/2013

37

harmonizavimą ir glaudesnės sąveikos svarbą, siekiant suformuoti inovatyvius

bendrus paslaugų produktus.

Sumanių technologijų naudojimo logistikoje dėka, ES transporto rinkoje vyksta

intermodaliniai pokyčiai, susiję su gilesnėmis žiniomis apie transportavimo

koridorius, techniniais tinklais, įgalinančiais transporto operatorius, krovinių

siuntėjus/ ekspeditorius, muitines ir kitas vyriausybių administracines struktūras

sklandžiai keistis integruotais informacijos srautais.

Sumanių technologijų įsigalėjimas logistikoje yra glaudžiai susijęs su poreikiu

efektyviai valdyti įvairiarūšio transporto srautus. Remiantis „Strateginių

intermodalinių (įvairiarūšių) tyrimų darbotvarke 2020“ (EIRAC, 2005), įvairiarūšio

transporto sistema turi būti:

• Vientisa: turi būti sumažintos kliūtys modalinių mainų jungtyse;

• Patikima: pristatymas yra punktualus ir prekės yra nepažeistos;

• Pasiekiama: „nuo durų iki durų“ (angl. D2D) paslaugos yra teikiamos 24

val.x7 d., ir visoje Europoje;

• Prieinama: klientai gali vadovautis „vieno langelio“ principu/ bendrais

prieigos taškais;

• Saugi: prekės patenka tik į jiems priklausančių asmenų rankas, ir nėra

įmanomi jokie įsibrovimai;

• Tvari: išbaigta, tinkamai subalansuota tarp kliento sąnaudų ir bendrų

visuomenės tikslų siekimo sistema;

• Atskaitinga: klientai turi sutartis su viena šalimi, atsakinga už

transportavimo veiklą;

• Įperkama: intermodalinis transportas yra pajėgus pasiūlyti konkurencingas

kainas vartotojams bei pakankamus pelnus operatoriams ir investuotojams;

• Skaidri: visos suinteresuotosios šalys supranta viešųjų išlaidų ir rinkos kainų

santykį (už infrastruktūrą/ jos dalis/ priemones/ prekes).

Atsižvelgiant į įvairiarūšio transporto sistemos tikslus, yra kuriamos ir plėtojamos

ES iniciatyvos, paremtos sumaniomis technologijomis, padėsiančios geriau veikti

visai transporto ir logistikos sistemai. Šiomis ES iniciatyvomis siekiama integruoti,

supaprastinti ir užtikrinti sąveikumą esamų ir ateities transporto informacinių

sistemų, siekiant pagerinti efektyvumą, sumažinti veiklos sąnaudas, gerinti saugą

bei užtikrinti aplinkosauginius aspektus. Tai turės žymių padarinių informacijos

srautams ateities „nuo durų-iki durų“ (D2D) transporto ir logistikos sistemoms. Kai

kurios iš svarbiausių iniciatyvų yra minimos žemiau.

Krovinių bendrijos sistema (angl. Cargo Community System (CCS)) - tai Bendrijos

sistema, kuri remiasi įvairiomis integruotomis procedūromis, taisyklėmis,

standartais ir IRT įrankiais, automatiniu duomenų apsikeitimu, informacija ir (e-

)dokumentais, susijusiais su krova, sandėliavimu ir krovinių transportavimu. Vienas

iš jos tikslų yra mažinti milžinišką popierinės dokumentacijos, kitos informacijos

kiekį, reikalingą tvarkant ir saugant milijonus konteinerių.

Jūrų transporte panaši iniciatyva dėl informacijos mainų automatizavimo yra Uostų

bendrijos sistema (angl. Port Community System (PCS)); taip pat SafeSeaNet

(SSN) tinklas, kuris veikia kaip pagrindinė platforma informacijos mainams ES jūrų

srities domene dėl uosto atvykimo ir išvykimo pranešimų, pranešimų apie

9/21/2013

38

pavojingus krovinius, jūrų saugumo pranešimų, incidentų ir avarijų informacijos,

taršos stebėsenos ir pan. E-navigacijos iniciatyva jūrų transporte siekia jūrų

navigacijų sistemų harmonizavimo, taip pat elektroninėmis priemonėmis stiprinti

informacijos mainų tarp krantinės ir laivų srautus, užtikrinti saugą ir saugumą

jūroje bei jūrų aplinkos apsaugą.

ES e-jūrų (E-Maritime) iniciatyva yra viena iš pagrindinių iniciatyvų siekiant „ES

jūrų transporto strategijos 2018” ir susijusių politikų tikslų, pripažįstanti esminį IRT

vaidmenį produktyvumui ir inovacijoms ir skatinanti naują e-verslo sprendimų erą,

pagrįstą IRT sistemomis ir priemonėmis. Kadangi e-jūrų iniciatyva yra pagrįsta

informacinių mainų internetine sąveika tarp visų suinteresuotųjų šalių jūrų

sektoriuje, ja siekiama efektyvią ir tvarią ES vandens kelių transporto sistemą

visiškai integruoti į bendrą ES transporto sistemą (žr. 10 pav. ir 11 pav.).

Pav. 10: E-jūrų iniciatyvos pavyzdžiai

Šaltinis: sudaryta autorių pagal e-Maritime, 2009.

ES e-jūrų iniciatyva taip pat glaudžiai derinama su T-TEN, t.y. transeuropinio

transporto tinklo, programos bei atnaujintos Lisabonos strategijos

konkurencingumo ir užimtumo tikslais. TEN-T programa yra pagrindinė priemonė

ES transporto infrastruktūros plėtrai finansuoti, įskaitant jūrų greitkelius, kurie

visada remiasi pažangiomis IRT integruojančiomis technologijomis23.

Formuojant Klaipėdos uosto bendruomenę, šiuo metu vykdomi tiek nacionaliniai

(KIPIS, KROVINYS, e.KROVINYS, LIS ir kt.), tiek EK finansuojami tarptautiniai

projektai (eMar, anksčiau - SKEMA ir kt.), kurių tikslas yra įdiegti ES mastu

vieningą e-maritime platformą, kuri talkina formuojant Klaipėdos uosto

bendruomenės sistemą (PCS) (žr. pav. 11).

23 http://www.efreightproject.eu/knowledge/defaultinfo.aspx?areaid=44&index=2

ES e-jūrų iniciatyva apima tokias

sritis:

1. Patobulintas administracijos

domenų taikymas:

a. Bendrųjų ataskaitų

sąsajas, įskaitant dinaminę

integraciją su „vienu

langeliu“;

b. Integruotas jūrų priežiūros

krovininiam ir laivų

judėjimui paslaugas,

skirtas palengvinti ES ir

nacionalinių administracijų

bendradarbiavimą saugos, saugumo ir aplinkos rizikos valdymo srityse.

2. Pagerintas verslo domenų taikymas:

a. Geresnės laivybos operacijos;

b. Geresnės uosto operacijos;

c. Integracija į logistikos grandines;

d. Jūrininko profesijos skatinimas.

http://www.efreightproject.eu/knowledge/defaultinfo.aspx?areaid=44&index=2

9/21/2013

39

Pav. 11: E-jūrų (e-maritime) platforma

Šaltinis: sudaryta autorių pagal FP7 Emar projektą, 2013.

Dar viena iš iniciatyvų logistikos srityje yra unifikuotos bendradarbiavimo paslaugos

(angl. Cooperative Unitised Services), kaip alternatyvus būdas, apjungiantis

integruotų įvairiarūšių operacijų patikimumą ir efektyvumą bei nepriklausomai

veikiančių įvairiarūšių gabenimo operacijų žemą riziką ir lankstumą. Nors šis būdas

yra įprastas kelių pervežimuose, tačiau jūrų logistikoje dar nėra plačiai taikomas.24

Todėl ateityje šios paslaugos galėtų būti plačiai taikomos visoje logistikos

sistemoje.

E-krovinių iniciatyva padeda spęsti pagrindinius Europos transporto iššūkius, tarp jų

tokius kaip tvari kokybė ir našumas; transporto grandinių supaprastinimas;

"žaliųjų" krovinių transportavimo koridoriai; miestų krovininio transporto logistika;

transporto priemonių matmenys ir pakrovimo standartai. Šiame kontekste e-

krovinių sąvoka buvo įvesta kaip priemonė remti elektroninių informacijos mainų

srautus „verslas-verslui“ ir „verslas-administracijai“ sandoriuose. E-kroviniai taip

pat yra dalis veiksmų plano dėl intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo

Europoje. E-kroviniais siekiama įgyvendinti kompiuterizuotus krovinių transporto

procesus, kur elektroninis keitimasis informacija yra susijęs su fiziniu prekių

judėjimu. Be kitų priemonių, yra naudojamos pozicionavimo ir komunikacijos

technologijos (pvz., atpažinimas radijo dažniu (RFID), trumpojo nuotolio ryšio

sistema (angl. Dedicated Short Range Communication – DSRC), ir EGNOS/Galileo

pozicionavimo sistemos).

E-muitinės iniciatyva siekiama sukurti automatizuotą aplinką muitams ir prekybai,

sudarant tarpusavyje suderintas valstybių narių elektronines muitinės sistemas ir

sukurti bendrą kompiuterinį portalą. Šioje iniciatyvoje yra propaguojama „vieno

lango“ koncepcija (angl. Single Windows Concept), kuri yra suprantama kaip

protinga infrastruktūra, leidžianti keistis standartine informacija daugiausiai

elektroninių būdu ir per vieningą prieigą užpildyti visus importo, eksporto ir tranzito

deklaracijas. Toks būdas leidžia mažinti logistikos išlaidas, supaprastinti

24 PROPS, 2009,“Promotional Platform for Short Sea Shipping”, TREN/FP7/TR/218621/PROPS, Business Networking

and Short Sea Shipping, NECL.

9/21/2013

40

procedūras, mažinti ataskaitinę naštą vengiant dubliavimo ir didina informacijos

tikslumą (pvz., veikia „Muitinės langas“, „Uosto langas“ ir pan). 25

E-krovinių, unifikuotų bendradarbiavimo paslaugų, e-muitinės ir susijusios

iniciatyvos ateityje sukurs „Protingus krovinius“ (angl. Intelligent Cargo), t.y. kai

prekės taps savarankiškos ir „žinos“ tikslią vietą, kur nukeliauti, taip pat bus

susietos su įvairiomis informacinėmis paslaugomis – taip toliau bus

automatizuojamas transportavimo valdymo procesas.26

Logistikoje pradėta plėtoti fizinio/daiktų interneto (angl. Physical Internet/ Internet

of Things) iniciatyva, kuria siekiama transformuoti būdus dėl prekių judėjimo,

saugojimo, realizavimo, tiekimo ir naudojimo, siekiant didesnio efektyvumo ir

tvarumo. Manoma, kad kol kas logistika nėra pakankamai efektyvi ir tvari: (1)

ekonomine prasme: daugumoje pasaulio šalių išlaidos logistikai sudaro apie 5-15

proc. BVP, o logistikos kaštai auga sparčiau, nei prekybos apimtys; (2)

aplinkosaugos prasme: logistikos sektorius yra vienas iš didžiausių ŠESD sukėlėjų,

energijos vartotojų, teršėjų ir atliekų švaistytojų; nors valstybės siekia ženklaus šių

dalykų mažinimo, logistika vis dar neigiamai prisideda prie jų didinimo; (3) socialine

prasme: daugeliui pasaulio gyventojų trūksta greito, patikimo ir įperkamo fizinių

objektų prieinamumo ir mobilumo; logistikos darbo sąlygos vis dar per dažnai yra

rizikingos. Keletas simptomų, rodančių, kad logistika vis dar yra neefektyvi ir

netvari, yra: transportuojamas „oras“ ir pakuotės; dažnu atveju gabenančios

krovinius transporto priemonės yra pustuštės; prekės yra per ilgai sandėliuojamos;

ne visiškai išnaudojamos sandėlių erdvės; dalis produkcijos apkritai niekada nėra

parduodama ar panaudojama; produkcija nepasiekia tų, kam jos labiausiai reikia;

produkcija juda bereikalingai, jos judėjimo trajektorijos persipina; sudėtinga įvežti

ir išvežti prekes iš didmiesčių; logistikos tinklai ir logistikos tiekimo grandinės nėra

visiškai saugos ir aiškios; sudėtinga diegti sumanias technologijas ir automatizuoti

procesą, nes nėra palaikymo iš visų proceso dalyvių, kt. (Montreuil, 2012).

Įvardintiems logistikos iššūkiams spręsti yra planuojama sujungti tarpusavyje

milijonus serverių ir kompiuterių siekiant suformuoti „informacijos supergreitkelį”.

Pagrindinis įgalinantis veiksnys tą atlikti bus formatuotų duomenų paketų

perdavimas, naudojantis įvairiausia įranga, palaikančia TCP/IP protokolus27. Tai leis

sukurti internetu, tinkle, mobiliuosiuose telefonuose ir kitose aplikacijose veikiančią

atvirą ir tarpusavyje sujungtą logistikos tinklo infrastruktūrą (žr. pav. 12).

25 Sustainable Knowledge Platform for the European Maritime and Logistics Industry. D2.2.2.3: Integrated fleet

management ICT systems, By D Morgan and P Katsoulakos, June 2010. – p. 9-11. 26 http://www.efreightproject.eu/knowledge/defaultinfo.aspx?areaid=47&index=2. 27 TCP/IP (Transmission control protocol/Internet Protocol) – standartinis duomenų perdavimo protokolų

rinkinys, kurio pagrindu veikia internetas bei daugelis privačių komercinių tinklų. Svarbiausi šio protokolo

komponentai – TCP ir IP protokolai. – žr. http://lt.wikipedia.org/wiki/TCP/IP.


http://lt.wikipedia.org/wiki/TCP/IP

9/21/2013

41

Pav. 12: Fizinio/ daiktų interneto veikimo schema

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Montreuil, 2012.

Šia sistema planuojama pakeisti dabartinius logistikos modelius: fizinius veiksmus

paversti virtualiais; logistikos sandėliai netarnautų tik vienam klientui, o būtų kaip

centras/ tranzitinis taškas/ vartai konteineriams, judantiems tiekimo grandine –

kroviniai būtų daugiausia multimodaliniai, prekės iš vieno konteinerio būtų skirtos

daugeliui). To bus siekiama naudojant skaitmeninius interneto duomenų perdavimo

būdus, perkeliant virtualią informaciją (sumaniai susietus daiktus) į realius

sumanius gabenimo procesus. Tai prisidės prie kaštų taupymo, CO2 emisijų

mažinimo, vairuotojų apkrovų mažėjimo28, turės didžiulę transformacinę įtaką visai

pramonei, ekonomikai, kultūrai ir visuomenei.

28 Meller, Russell D., Ellis, Kimberly P. "From Horizontal Collaboration to the Physical Internet: Quantifying the

Effects on Sustainability and Profits When Shifting to Interconnected Logistics Systems","CELDi Physical Internet

Project", September 2012. - http://faculty.ineg.uark.edu/rmeller/web/CELDi-

PI/Final%20Report%20for%20Phase%20I.pdf.

http://faculty.ineg.uark.edu/rmeller/web/CELDi-PI/Final%20Report%20for%20Phase%20I.pdf


9/21/2013

42

BIBLIOGRAFIJA

1. 2014-2020 m. Nacionalinė pažangos programa. Patvirtinta 2012 m. lapkričio 28 d. LR

Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 (Žin., 2012, Nr. 144-7430).

2. Barr, N. 2006. Pensions: Overview of the issues. Oxford Review of Economic Policy

22(1), pp. 1-14.

3. BP Statistical Review of World Energy, 2013.

http://www.bp.com/en/global/corporate/about-bp/statistical-review-of-world-energy-

2013/review-by-energy-type/oil/oil-reserves.html.

4. Development and Evaluation of Traffic Management Strategies for Personal Rapid

Transit. Transportation Research Group, School of Civil Engineering and the

Environment, University of Southampton. -


5. EFONET (Energy Foresight Network). Deliverable 5.1. Evaluation Paper – Policy Brief:

Complementary and substitutable technologies to the ICE for road transport up to 2050:

hybrid, electric and fuel cell technologies (version 1, July 2009).-

http://www.efonet.org/index.php?option=com_docman&task=cat_view&gid=34&Itemid

=41

6. EIRAC, 2005. Strategic Intermodal Research Agenda 2020. -

http://www.eirac.eu/documents/Public%20Documents/EIRAC%20SIRA-

2020%2009122005.pdf

7. e-Maritime: Concept and Objectives, Pipitsoulis Ch., European Commission, DG Energy

and Transport, 26 March 2009 and Deployment of e-Maritime systems, Theologitis D.,

Maritime Transport & Ports Policy; Maritime Security, joint meeting at Short Sea Shipping

and Motorways of the Sea, Brussels, 8 July 2009.

8. European Commission, 2006. Keep Europe moving – Sustainable mobility for our

Continent (COM 2006, 314).

9. European Commission, 2009. "A sustainable future for transport: Towards an integrated,

technology-led and user friendly system", COM (2009) 279 final. - http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0279:FIN:EN:PDF

10. European Commission, 2010. EU Energy and Transport in Figures. -

http://ec.europa.eu/transport/publications/statistics/statistics_en.html

11. European Expert Group (EEG) on Future Transport Fuels. Future Transport Fuels: Report,

January 2011. - http://ec.europa.eu/transport/themes/urban/cts/doc/2011-01-25-

future-transport-fuels-report.pdf

12. European Technology Platform on Logistics ALICE is launched with support of major

European industry, June 2013. -

http://ec.europa.eu/research/transport/news/items/alice_lauch_en.htm

13. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES transporto politikos

darnaus vystymo ir TEN-T tinklų planavimo (tiriamoji nuomonė ES Tarybai

pirmininkausiančios Lenkijos prašymu), (2011/C 248/05).

14. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl

vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant NAIADES - Europos integruotą

veiksmų programą, skirtą vidaus vandens kelių transportui COM(2006) 6 final.

15. Europos Komisija (2009). Pasirenkime ateičiai. Bendrosios didelio poveikio technologijų

strategijos plėtotė ES. Komunikatas, KOM(2009) 512 galutinis.

16. Europos Komisija (2011). Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo

planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos

kūrimas“, KOM(2011) 144 galutinis.

17. Europos Komisija (2011). Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai

išteklius naudojanti Europa“, KOM(2011) 21 galutinis.

18. FP7 Emar projektas, 2013.

19. Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija (patvirtinta LR

Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692). -

http://www.sumin.lt/lt/veikla/planavimo_dokumentai/ilgalaike_iki_2025_metu_lietuvos_

http://www.bp.com/en/global/corporate/about-bp/statistical-review-of-world-energy-2013/review-by-energy-type/oil/oil-reserves.html

http://www.bp.com/en/global/corporate/about-bp/statistical-review-of-world-energy-2013/review-by-energy-type/oil/oil-reserves.html


http://www.efonet.org/index.php?option=com_docman&task=cat_view&gid=34&Itemid=41

http://www.efonet.org/index.php?option=com_docman&task=cat_view&gid=34&Itemid=41

http://www.eirac.eu/documents/Public%20Documents/EIRAC%20SIRA-2020%2009122005.pdf

http://www.eirac.eu/documents/Public%20Documents/EIRAC%20SIRA-2020%2009122005.pdf

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0279:FIN:EN:PDF

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0279:FIN:EN:PDF

http://ec.europa.eu/transport/publications/statistics/statistics_en.html

http://ec.europa.eu/transport/themes/urban/cts/doc/2011-01-25-future-transport-fuels-report.pdf

http://ec.europa.eu/transport/themes/urban/cts/doc/2011-01-25-future-transport-fuels-report.pdf

http://ec.europa.eu/research/transport/news/items/alice_lauch_en.htm

http://www.sumin.lt/lt/veikla/planavimo_dokumentai/ilgalaike_iki_2025_metu_lietuvos_transporto_sistemos_pletros_strategija_/ilgalaike_iki_2025_metu_lietuvos_transporto_sistemos_pletros_strategija

9/21/2013

43

transporto_sistemos_pletros_strategija_/ilgalaike_iki_2025_metu_lietuvos_transporto_si

stemos_pletros_strategija

20. Internal combustion engines to remain dominant until 2050: report, 2012. -

http://www.caradvice.com.au/184976/internal-combustion-engines-remain-dominant-

2050-report/

21. Key Technologies expert group (September 2005). Creative system disruption: towards a

research strategy beyond Lisbon. European Commussion Community Research, p. 30. -

http://ec.europa.eu/research/social-sciences/pdf/key-technologies-report_en.pdf

Montreuil B. Physical internet Manifecto, 2012 in Physical internet: efficient sustainable

logistics - an Open Innovation Innitiative, http://www.physicalinternetinitiative.org/ .

22. LR Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Nr. IX-747, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-

1034 (2002-03-20).

23. McKinsey & Company, 2012. Manufacturing the future: The next era of global growth and

innovation.

24. Meller, Russell D., Ellis, Kimberly P. "From Horizontal Collaboration to the Physical

Internet: Quantifying the Effects on Sustainability and Profits When Shifting to

Interconnected Logistics Systems","CELDi Physical Internet Project", September 2012. -

http://faculty.ineg.uark.edu/rmeller/web/CELDi-

PI/Final%20Report%20for%20Phase%20I.pdf

25. MOSTA,2013. Pasiūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos krypčių.

26. OECD, 2002. Guidelines towards Environmentally Sustainable Transport.

27. Paliokaitė, A. 2013. Long term national challenges facing Lithuania‘as economy and

society. Background discussion paper to support development of Smart Specialisation

Strategy in Lithuania.

28. PROPS, 2009,“Promotional Platform for Short Sea Shipping”,

TREN/FP7/TR/218621/PROPS, Business Networking and Short Sea Shipping, NECL.

29. Rail Baltica Growth Corridor (RBGC) projektas, 2011.

30. Rytų–Vakarų transporto koridoriaus EWTC ir EWTCII (angl. East-West Transport

Corridor) projektai, 2010 ir 2012.

31. Sustainable Knowledge Platform for the European Maritime and Logistics Industry.

D2.2.2.3: Integrated fleet management ICT systems, By D Morgan and P Katsoulakos,

June 2010.

32. The Exploratory Advanced Research Program, 2011. Technological Innovations in

Transportation for People with Disabilities: Workshop Summary Report. -

http://www.fhwa.dot.gov/advancedresearch/pubs/11041/ .

33. The Future of the Internal-Combustion Engine, 2010. -

http://www.caranddriver.com/features/the-future-of-the-internal-combustion-engine.

34. Thrun, Sebastian (2010). "Toward robotic cars". Communications of the ACM

(Association for Computing Machinery) 53 (4): 99–106. doi:10.1145/1721654.1721679.

35. United Nations, Department of Economic and Social Affairs/Population Division (2008),

‘World urbanisation prospects — The 2007 revision’.

36. Valstybės pažangos strategija "Lietuva 2030". -

http://www.lietuva2030.lt/images/stories/2030.pdf , p. 16.

37. Vindašius A. Pažangių technologijų panaudojimas saugumui viešajame transporte

užtikrinti. – Transbaltica 2012. - http://www.sumin.lt/files/uploads//A.vindasius-lrtc.pdf

38. World Health Organization, 2011. Health in the green economy: health co-benefits of

climate change mitigation – transport sector. -

http://www.who.int/hia/examples/trspt_comms/transport_sector_health_co-

benefits_climate_change_mitigation/en/.

Interneto šaltiniai:

http://en.wikipedia.org

http://lt.wikipedia.org/wiki/Biodegalai

http://en.wikipedia.org/wiki/Floating_car_data






http://www.physicalinternetinitiative.org/



http://www.fhwa.dot.gov/advancedresearch/pubs/11041/

http://www.caranddriver.com/features/the-future-of-the-internal-combustion-engine

http://www.lietuva2030.lt/images/stories/2030.pdf

http://www.sumin.lt/files/uploads/A.vindasius-lrtc.pdf

http://www.who.int/hia/examples/trspt_comms/transport_sector_health_co-benefits_climate_change_mitigation/en/

http://www.who.int/hia/examples/trspt_comms/transport_sector_health_co-benefits_climate_change_mitigation/en/

http://en.wikipedia.org/

9/21/2013

44




http://en.wikipedia.org/wiki/Pan-European_corridors




http://europa.eu/legislation_summaries/transport/intermodality_transeuropean_networks/in

dex_lt.htm

http://ec.europa.eu/research/social-sciences/fwl-key-tech_en.html


http://ec.europa.eu/transport/themes/strategies/2009_future_of_transport_en.htm

https://www.daimler.com/dccom/0-5-1391923-1-1457056-1-0-0-0-0-0-17180-0-0-0-0-0-0-

0-0.html

http://inhabitat.com/airless-springy-energy-return-wheel-tire-promises-to-improve-gas-

mileage/


http://www.logisticsmgmt.com/view/physical_internet_initiative_pipedream_or_possibility/s

ustainability





http://toolkit.balticclimate.org/lt/teritorij%C5%B3-planuotojai/planavimas-ir-klimato-

kaita/tvarus-transportas





http://en.wikipedia.org/wiki/Pan-European_corridors




http://europa.eu/legislation_summaries/transport/intermodality_transeuropean_networks/index_lt.htm

http://europa.eu/legislation_summaries/transport/intermodality_transeuropean_networks/index_lt.htm

http://ec.europa.eu/research/social-sciences/fwl-key-tech_en.html


http://ec.europa.eu/transport/themes/strategies/2009_future_of_transport_en.htm






http://www.logisticsmgmt.com/view/physical_internet_initiative_pipedream_or_possibility/sustainability

http://www.logisticsmgmt.com/view/physical_internet_initiative_pipedream_or_possibility/sustainability





