Aleksej DZERMANT, Sergej SAN'KO GUDl) ETNOGENEZE: MOKSLAS IR IDEOLOGIJA M USLl kilme jaudina daugeli. Jaudina mus paCius, mat nujauCiame, kad mOSLl kilmcs mislcje, mO- SLl etniniLl vardLl (Krivija, Litva, Belarus) paslaptyje slypi ir musLl likimas, ir mOsLl ateitis. Kelia nerimq mOsLl kaimynams, ypac rytiniams, kurie pavydetinai atkakJiai jau ne vienq simtmeti siekia su mumis su- sibroliauti. Ir Cia taip pat slypi paslaptis. Mat iminus mOsLl etnogenezes atsiskleistLl tiesa, ir ne tik apie rUSLl bet tikriausiai ir apie visL[ slavLl 0 kq, jeigu tai kaip tik ta adata, ant kurios smaigalio - mirtis? Ideologinio mito mirtis. Labai daug kas gyventll ramiau, jeigu musLl ap- skritai nebOtL[. 0 ar mazai tokiL[, kuriems mes is tik- rLljLl neegzistuojame 7 Tad gal, perfrClzuojant F. Nietz- sche C,Ecce homo"), tai tik saviapgaule, kad mes dar vis gyvuojame? Brolybes frazeologija T tikineti, kad musL[ egzistavimas tera iliuzija, ima- -! ma kiekvienq kart q, kai tik prasideda visuome- ninio gyvenimo luziai, pavyzdziui, dabar, kai abiem fantomines "Gudijos ir Rusijos sqjungos valstybes" prezidentams atsiveria visiskai legitimus bodas pra- savo igClliojimus ir nustumti konkurent q i poli- tinio gyvenirno PrClnasesnis bus tas, kuris, be kita ko, tobuliau ivaldys "brolybes frazeologijq" .. Stai ir prasidejo. Vladimiras Putinas, 2005 m. liepq ilsedamasis Tveres gubernijoje, susitiko su jaunimo ekstremistines organizacijos "Nasi" C,Mi:lsiskiai") ak- l yvistais, kuri II tOkstanciai stovy kla vo prie Seligero ezero, ir speci<1liai pabreze, kad rusai ir gudai - viena didele tauta (tiesa, padarydamas mandagll reve- ranSq gudll kulturos saviturnui). Pabreze ir kokie svarus butL[ politiniai dividendai, jei susijungtll si tauta, kuri tikriausiai tik del istorinio nesusiprati- mo, 0 gal ir del piktavalill intrigll dar nesusivienijo. Pretekstu apie tai prabilti tapa vienos "nasistes" is Gudijos klausimas. KultOros baral 2007·2 Del teisingos jaunimo mqstymo krypties nerimauja ir daugelis kitll rUSll bei gudll politikLl 211' mokslinin- kll. Pavyzdziui, Rusijos mokslll akademijos narys ko- respondentas V. Volkovas, svarstant V. Sedovo moks- lini pranesimq Rusijos mokslll Clkademijos Prezidiu- me, tClip kalbejo: "Dabar, pavyzdziui, Kijeve, kaip ir Minske (siandien isklauseme Gudijos mokslll akade- mi jos prezident q), taip pa ta tsirado savotiskll senoves rusq tautybes traktavimll. Kalbama, kad tai mitas, jokios senoves rUSll tautybes uztat nuo se- niausilllaikll ukrainai ir, tarkime, gudai. IS esmes tai bandymai pasendinti savo istorijq. JUSll demesj i tai atkreipiu todel, kad problema, siandien iskelta V. Sedovo pranesime, turi, be mokslines, mil- zinisk q ir Nes jeigu istorijos mokslas ir toliau bus pletojamas tokia linkme kaip Ukrainoje ir tokiais tempais kaip dabar, tai kita Ukrainos gyventojll karta gali tapti priesiska RusiJai."2 Todel vel kaip skydas iskeliama "senrusill tauty- bes" koncepcija 3 , viespatavusi sovietiniarne istorijos moksle po karo, ypac po to, kai 1950 m. buvo paskel- btas zinomas Stalino veikalas "Marksizmas ir kalbo- tyros klausimai", 0 1954 m. sausio 10 d. - SSKP CK tezes "Del Ukrainos ir Rusijos susijungimo 300-qjll metiniq". Vienas is mokslines intuicijos "jautraus re- agavimo" i atmosfE:'rq pavyzdzill galetq buti V Sedovo tyrinejimq krypties pokyCiai, mat sis zinomos substratines (metisines) gUdll etnogenezes autorius C,slaviski tevai, baltiskos motinos") po B. Ry- bakovo rnirties tapa svarbiausiu "senrusiq tautybes" teorijos Sio mokslininko teorine evoliucija pastebimcti sutapdavo su pctgrindiniais sovietines (0 veliau - ru- sq) visuomenines politines min ties raidos vingiais. Chrusciovo "atlydzio" metais, is dalies susilpnejus ideologiniam spaudimui, jis iskele "baltLl substrato" teorijq, priestaraujanci q marksistinei-Ienininei etno- logijai. "Perestroikos" laikais, uzgriuvus "tautq pa- 65
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Aleksej DZERMANT, Sergej SAN'KO
GUDl) ETNOGENEZE: MOKSLAS IR IDEOLOGIJA
M USLl kilme jaudina daugeli. Jaudina mus paCius, mat nujauCiame, kad mOSLl kilmcs mislcje, mO
SLl etniniLl vardLl (Krivija, Litva, Belarus) paslaptyje slypi ir musLl likimas, ir mOsLl ateitis. Kelia nerimq mOsLl kaimynams, ypac rytiniams, kurie pavydetinai atkakJiai jau ne vienq simtmeti siekia su mumis susibroliauti. Ir Cia taip pat slypi paslaptis. Mat iminus mOsLl etnogenezes l"'lisl~ atsiskleistLl tiesa, ir ne tik apie rUSLl etnogenez~, bet tikriausiai ir apie visL[ slavLl kilm~ 0 kq, jeigu tai kaip tik ta adata, ant kurios smaigalio - mirtis? Ideologinio mito mirtis.
Labai daug kas gyventll ramiau, jeigu musLl apskritai nebOtL[. 0 ar mazai tokiL[, kuriems mes is tikrLljLl neegzistuojame7 Tad gal, perfrClzuojant F. Nietzsche C,Ecce homo"), tai tik saviapgaule, kad mes dar vis gyvuojame?
Brolybes frazeologija
T tikineti, kad musL[ egzistavimas tera iliuzija, ima-! ma kiekvienq kartq, kai tik prasideda visuomeninio gyvenimo luziai, pavyzdziui, dabar, kai abiem fantomines "Gudijos ir Rusijos sqjungos valstybes" prezidentams atsiveria visiskai legitimus bodas prat~sti savo igClliojimus ir nustumti konkurentq i politinio gyvenirno nuosal~. PrClnasesnis bus tas, kuris, be kita ko, tobuliau ivaldys "brolybes frazeologijq" ..
Stai ir prasidejo. Vladimiras Putinas, 2005 m. liepq ilsedamasis Tveres gubernijoje, susitiko su jaunimo ekstremistines organizacijos "Nasi" C,Mi:lsiskiai") aklyvistais, kuri II tOkstanciai stovy kla vo prie Seligero ezero, ir speci<1liai pabreze, kad rusai ir gudai - viena didele tauta (tiesa, padarydamas mandagll reveranSq gudll kulturos saviturnui). Pabreze ir kokie svarus butL[ politiniai dividendai, jei susijungtll si tauta, kuri tikriausiai tik del istorinio nesusipratimo, 0 gal ir del piktavalill intrigll dar nesusivienijo. Pretekstu apie tai prabilti tapa vienos "nasistes" is Gudijos klausimas.
KultOros baral 2007·2
Del teisingos jaunimo mqstymo krypties nerimauja ir daugelis kitll rUSll bei gudll politikLl 211' mokslininkll. Pavyzdziui, Rusijos mokslll akademijos narys korespondentas V. Volkovas, svarstant V. Sedovo mokslini pranesimq Rusijos mokslll Clkademijos Prezidiume, tClip kalbejo: "Dabar, pavyzdziui, Kijeve, kaip ir Minske (siandien isklauseme Gudijos mokslll akademi jos prezidentq), taip pa t a tsirado savotiskll senoves rusq tautybes traktavimll. Kalbama, kad tai mitas, jokios senoves rUSll tautybes nebuv~, uztat nuo seniausilllaikll egzistav~ ukrainai ir, tarkime, gudai. IS esmes tai bandymai pasendinti savo istorijq. JUSll demesj i tai atkreipiu todel, kad problema, siandien iskelta V. Sedovo pranesime, turi, be mokslines, milziniskq politin~ ir moralin~ etin~ reiksm~. Nes jeigu istorijos mokslas ir toliau bus pletojamas tokia linkme kaip Ukrainoje ir tokiais tempais kaip dabar, tai kita Ukrainos gyventojll karta gali tapti priesiska RusiJai."2
Todel vel kaip skydas iskeliama "senrusill tautybes" koncepcija 3, viespatavusi sovietiniarne istorijos moksle po karo, ypac po to, kai 1950 m. buvo paskelbtas zinomas Stalino veikalas "Marksizmas ir kalbotyros klausimai", 0 1954 m. sausio 10 d. - SSKP CK tezes "Del Ukrainos ir Rusijos susijungimo 300-qjll metiniq". Vienas is mokslines intuicijos "jautraus reagavimo" i ideologin~ atmosfE:'rq pavyzdzill galetq buti V Sedovo tyrinejimq krypties pokyCiai, mat sis zinomos substratines (metisines) gUdll etnogenezes autorius C,slaviski tevai, baltiskos motinos") po B. Rybakovo rnirties tapa svarbiausiu "senrusiq tautybes" teorijos "ramsciu"~.
Sio mokslininko teorine evoliucija pastebimcti sutapdavo su pctgrindiniais sovietines (0 veliau - rusq) visuomenines politines min ties raidos vingiais. Chrusciovo "atlydzio" metais, is dalies susilpnejus ideologiniam spaudimui, jis iskele "baltLl substrato" teorijq, priestaraujanciq marksistinei-Ienininei etnologijai. "Perestroikos" laikais, uzgriuvus "tautq pa
65
vasa rio" bangai, bet dar pries "suverenitetL[ paradq ",
V. Sedovas irodinejo paskirL[ RytL[ slavL[ areaJo daliL[ savitumus, pavyzdiiui, akcentavo Novgorodo ir
Pskovo iemiL[ rysius su Vakarais. 0 Jelcino ir Putino
epochoje, kai Rusijos visuomen~apeme prarastos sla
VL[ vienybes ir didiiosios imperijos nostalgija, anks
tesnis "bal tiskos maisa ties" kaltini nkas s taiga periiu
aptikdamas slavL[ migracijos pedsakus, ir pradejo teigti, neva RytL[ Europos erdveje egzistavo vieninga
"senrusiLl tautybe". Taigi Gudijos etnine istorija pinte susipynusi su
politinemis RytLl Europos peripetijomis iI', many tina, dar ilgai bus paCiame ideologinill kant sukuryje
S. Huntingtono zodziais tariant, "civilizacijLl susidurime". Na, 0 Cia, kaip stengiamasi mums iteigti, vai
dmenys paskirstyti is anksto, antraeilems nacijoms
"genealogijos" jau seniai isdalytos.
Baltlj autochtonlj modelis
Beje, ir siandien daug kas noretq istorin~ ir etno
nogenetin~ tieset "suderinti" su politiniu tikslingumu. Neseniai net keletas Rusijos diskusiniLl inter
neto portalLl5 paskelbe biologijos mokslLl daktaro, Rusijos rasytojLl sqjungos nario K. Reznikovo straipsni; sis autorius, be kita ko, aktyviai reiskiasi ir geopo
"gudai - slavakalbiai baltai" ir iodZiais: "Kokias kultllrologines pasekmes tai tures, parodys ateitis. Bet iodis istartas". Tos galimos pasekmes ir sukele ne
rimq gerbiamam oponentui. Pavojus, kaip jis pabreze
jau antroje savo straipsnio pastrai poje, kyla del dviejll
sios koncepcijos bruozLl: 1) paprastumo ir 2) siuolaJ
kiskumo: "Naujos idejos ispopuliareja, kai jLl kam nors reikia ir kai jos lengvai suvokiamos"; "Baltq
koncepcija, viSLl pirma, skiriama gudq jaunimui",
Paprastumas, reikia pasakyti, blldingas bet kuriai
teoriJ3i, Teorija tuo gyvybingesne, kuo daugiau faktLl
ji gali paaiskinti, remdamasi minimaliomis prielai
domis. MUSLl oponento argumentacija panasiu pa
prastumu JOlepasiiymi: vos ne kiekvienas jo kontrar
gumentas reikalauja ivesti vis na ujas hipotezes ad hoc.
Taip elgiasi ir etnogenetiniame diskurse labiau patyr~
K, Reznikovo pirmtakai (pavyzdziui, A. Trubaciovas,
V. Sedovas, M. SCiukinas, V. Bulkinas ir kt.).
BaltLl autochtonq modelis gudLj etnogenezeje at
sirado ne del vieno ar kito tyrinetojo uzgaidLl ir ne kokio nors atspalvio specialiLljLl tarnybLl uzsakymu, 0
remiantis dviejLl pagrindiniLl konkuruojanCiLl etno
genetiniLl paradigmLllogika, jos variantais - slavishl
autochtonisku ir baltoslavLl migraciniu modeliais,
kuriLl teigiamos dalys (0 tai konkuruojanCiLl koncep
cijLl silpnq vietLl kritika) geriausiai pademonstravo abipusi nepakankamumq ir nesugebejimq iSspr~sti
viso kylanciLl problemLl komplekso arba etnogenetini diskursq nukreipti bent jau perspektyvesne linkme.
AutochtonLl baltLl modelis gudLl etnogenezeje iskilo
suvokus konkuruojanCiLl teorijLl priklausomyb~ nuo: 1) nereflektuotLl (taip pa t ir metafizini Ll) prielaid Ll nastos, paveldetos is pinTlLljLl bandymLl sukurti gudq
etnogenezes teorijas remiantis skurdzia fa ktologine
lygiui) pateikti visq lcomple/csq duomenq, kuriuos
sukaupe etnogenetikai prioritetines disciplinos, tokios kaip fizine antropologija ir etnogenomika, ling
vistika, archeologija ir istoriografija, etnografija, folk-
KullOros barai 2007·2
I ristik
5 mien releva!
faktLl kinime
argum ir paCi,
ButE
vientis
cepcije
argum
Soci
s~~; logija.
pasior konst,
rianti~
mas, 1 sE\.lygc nikov
barjer
mater
moso
tUlTlLl ir sial
prine
tevo J
gudLl tuviLl
Pa:
si nuc tarp ~
haple 2%,4
skaic latvic
proCE
tarp J
klaw Pi
cius,
lizei. vidu
K u I 66
-....lal loristika ir kai kurios kitos, leidzia nesijausti priklau
somiems nuo tyrejll uzgaidll priskiriant faktus prie B.lli:!. relevantinill ir nerelevantinill, nuo nerelevantinill Li". faktll ignoravimo (nutylejimo arba tiesiog sunaikuri..a.; kinimo), 0 pastariesiems iskilus, semtis papildomll fak:~ argumentll, patvirtinancill relevantinius faktus, taigi rielai ir paCiq teorijq. u • Butent tok1 poziurio i problemq "paprastumq", !lITaJ" vientisumq, kompleksiskumq ir izvelge mi:lsll kond I/O: cepcijoje K. Reznikovas, tad pa teike ispletotq kontr'atyr,_, argumentacijq. \ib
Sociobiologijq paneigia antropologija je alir ne Savo kritikq musll oponentas grindzia "rasill teollU.O rijos" euraziniu variantu, kun vadina sociobioetno logija. Siuo atveju - tai etnogenetikos ir L. Gumiliovo :isku pasionariskumo teorijos dozuotas misinys. lr is karto Jiais. konstatuoja - su nuoroda 1 naujausius genetinius valCt~p riantiskumo tyrimus apie vyriskqsias Y-chromoso:ray mas, kad egzistuoja ne1veikiamas, be to, biologiskai lresti sqlygotas barjeras tarp lietuvi II ir gud ll. Pasa k K. Rezeti11! nikovo, "idomiausias yra genetinio bendraeuropinio kme. barjero tarp gudll ir lietuvill egzistavimas, isryskej~s skilo matematiskai apdorojus mutacijll skirtumus Y-chronuo: mosomoje. Tuo pat metu kokill nors genetinill skiraid4 tumll tarp slavll tautw gud4, Novgorodo sri ties ruSlj ;ud4 ir siaurinill ukrainiecill neaptikta <... > Sis faktas turi gine principin~ reiksm~. Jis reiskia, kad lietuvill proteviai j) et tevo linija palikdavo mazai palikuonill tarp gudll, 0
me gudll proteviai vyrai nepadare ryskesnio 1naso i liejeto tuvill genofondq". 0; 5) Pazvelkime i publikacijas, kuriomis pagrindziama lai )! si nuomone. Vienoje is jll tikrai fiksuojamas skirtumas ) re tarp gUdll, lietuvill ir latvill pagal16 Y-chromosomos 1iasi haplogrup~ (vadinamoji Tat-C mutacija): atitinkamai hro 2%,47% ir 37%8 Kiti tyrinetojai pateikia jau kitokius ap skaicius: gudai - 11 %9, lietuviai - nuo 33 iki 37%,
latviai - nuo 29 iki 40%10. Skirtumai islieka, bet gudll lei procentai padidejo penketq kartll, 0 dideli svyravimai
mo tarp lietuvill ir latvill kelia pagristas abejones ir vercia lin 0 klausti, kaipgi yra is tikrlljll. • uos Pirmiausia, duomenll variantus lemia ivairus skaito Cius asmenll, is kurill imami bandiniai genetinei ana
ing lizei. Antra, pateikti procentai atspindi "nacionalini" Jlk vidurki, 0 musll atveju tikslioms isvadoms reiketll
KultOros barai 2007·2
duomenll apie regionin1 pasiskirstymq, ypac todel, kad, pavyzdziui, Vakarll Poleses zmones antropologiskai ir genetiskai labai skiriasi nuo kitll Gudijos gyventojll. Trecia, iki siol dar nera (I) specialaus tyrimo, skirto gudll DNR Y-chromosomos polimorfizmui, todel jll lyginimas pagal siq zymq gali buti tik isankstinio ir fragmentinio pobudzio. Savaime suprantama, del sill prieZasCill bet kokios svarbesnes isvados, kurios, beje, akivaizdziai priestarauja dar ir fizines antropologijos duomenims, laikytinos nekorektiskomis. 0 juk gudll ir lietuvill mitochondrinis
DNR polimorfizmo palyginimas liudija jll genetini artimumq, 0 rUSll genofonde isryskeja priemaisos, susijusios su suomill-ugrll substratu 11 . Ankstesni kraujo grupill ABO ir NM sistemll tyrimai nustate didel1 gudlj ir lietuvill panasumo laipsni, kuris beveik nesiskiria nuo protevill genetinio antropologinio ti po l2
Etnogenetine K. Reznikovo interpretacija aptariant rezultatus veikalo, kuriame konstatuojama, kad nera
genetinill skirtybill tarp Bresto krasto gudll, Novgorodo sri ties ruSll ir siaurinill ukrainll13, visiskai nekreipia demesio 1 substratini ikislaviskqji faktorill gausius baltll hidronimus viSll ikislaviskll grupill gyventose teritorijose. 0 juk baltll substrato genetinill pedsakll paieskos - gana perspektyvi tyrimll kryptis. Neseniai lietuvill, latvill ir SUOmill antropologai atrado genq LWb, pirmiausia budingq baltams. Sio reto geno nera uz Europos ribll! 0 is europiecill palyginti dideli jo kiekiai budingi latviams (5,9%) ir lietuviams (5,7%). "Baltll geno" pedsakai aptikti ir Estijoje (4%),
Rusijos Vologdos srityje (2,2%), Lenkijoje (2%)14, 0 tai koreliuoja su maksimaliu baltiskll hidronimll ispliti
mu. Artimiausioje ateityje specialistai planuoja pradeti tirti ir Gudijos gyventojus - Cia, kaip manoma, gali buti gana didele LWb geno koncentracija.
TaCiau Reznikovo netrikdo taL kad sill prelirnirzariLl etnogenetini II tyrimll rezulta tll jo interpretaci ja is esmes kertasi su fizines antropologijos duomenimis. Sociobiologineje jo koncepcijoje jie laikomi tiesiog nerelevantiniais, todel isvis neminimi. Ir turbut neat
sitiktinai. Mat antropologinis tyrimas, pasak V. Aleksejevo, be lsiskverbimo i praeities gelmes, "turi tq
pranasumq pries istorini, etnografini ir lingvistini, kad ryskiai fiksuoja kitataucill priemaisas. Jau pastebeta, kad naujll elementll kalboje ir kulturoje atsira
dimas nebutinai liudija naujll gyventojll srautq: jie
2 67
galejo atsirasti ir del kultorll sitveikos. Bet naujo antropologinio kompleksa 21 tsiradimas, isskyrus retas isimtis, bOtinai rodo naujll gyventojll priemaisas, kadangi sis kompleksas plinta persikraustant zmonems arba del vedybinill kontaktll"15. Taigi antropologine medziaga turi milziniskq reiksm~ kaip subtilus migracijll indikatorius, ypac senoveje, ir drauge su kitll mokslll duomenimis padeda nustatyti konkrecill etnogenetinill situacijll kontOrus. Si aplinkybe suteikia antropologijai vos ne lemiamit zodi verifikuojant teorijq apie masin~ slavll migracijq i Gudijos teritorijq I tOkst.pab.~II tOkst.pr.
Antropologinis gud II etnoso tyrimas per pastaruosius 25-30 metll paskatino iskelti koncepcijq apie genetines informacijos t~stinumq per simtq ~ simtq penkiasdesimt kartQ, t.y. nuo daug ankstesnilllaikll nei tiketina sios teritorijos rytll slavq kolonizacija 16. Istorines genogeografijos metodika dar pagilina genealogini ir genetini Gudijos gyventojll t~stinumq. Pagal A. Mikuliciaus tyrimus, visa mOsll salies teritorija buvo visiskai apgyventa dabartiniq gyventojll protevill pries 10 tOkstanCill metll ± 1 tllkstantis, tad ir daroma isvada, kad gudai yra "savo vietiniq protevill vietiniai palikuonys" 17. Antropologiniai tyrimai liudija, kad nebuvo tokiq masiniLt migracijq, kurios bOtll galejusios sukelti esminius Cudijos gyventojll fizinio tipo pokyCiusIS
Tyrinetojai atkreipia demesi i "vakarinill kriviCill, radimiCiq ir dregoviciq fizinio pavidalo vienov~, jll panasumq i viduramziq gyventojus leto-lietuvius", tai vertinama "kaip vientiso antropologinio substrato apraiskos"19 Gudijos teritorijos gyventojai, kurie IXXlII 21. paliko laidojimus pilkapiuose, ViSll pirma, panaslls i tas baltll grupes, kurios gelezies amziuje buvo susijusios su Aukstutines Padniepres ir Panemuniq teritorija (jotvingiais ir brOksniuotosios keramikos kultllroS nesejais)20 Pavyzdziui, POleK 0 kriviCiq atzvilgiu netgi daroma prielaida, paremta dideliu jll panasumu su baltq gentimis (ypac su latgaliais), kad jie buvo suslavinti, kriviCiams keiCiant savqjq kalbq islaVll21 .
Dabartinill gudll antropologinis panasumas tikriausiai aiskintinas tuo, kad "vid uramzill dregoviCill, radimiCiq, vakarinill kriviCill antropologinio tipo formavimasis daugiausia vyko kiekybiskai gausesnill ikislaviskll gyventojll, kurill genetines istakos slypi istorijos gelmese, sqskaita"n Tyrimll rezultatai pa
tvirtina dabartinill pagrindines Gudijos teritorijos gyventojll fizinio tipo panasumit su Lietuvos, Latvijos ir Estijos rytinill dalill gyventojais, taip pat su Rusijos Federacijos Smolensko ir Tveres gyventojais (beje, pastarieji buvo prijungti prie "klasikinio" gudll etnolingvistinio arealo). Siq teritorijqgyventojai priklauso baltiskajai (siaurinei europoidinei) rasei 23 . Pazymima, kad baltiskosios rases pozymius gudai paveldejo is ikislaviskosios epochos genCill24 Lokalinis siauri nio europoido tipas yra Valdajaus-Aukstutinio Dniepro antropologinis kompleksas, kurio blldingiausi atstovai - lietuviai, gudai ir Dniepro, Dauguvos, Volgos aukstupill gyventojai25 Valdajaus tipo savitumo istakos pirmiausia siejamos su Aukstutines Padniepres ir Padauguvio senqjll gyventojq fiziniu pavidalu - su rytq baltais26 R. Denisova konstatavo, kad "tarp lietu vi II Valda jaus antropologinis tipas 21 tsekamas ne kaip priemaisa, 0 esti pagrindinis antropologinis aukstaiCiq tipas <... > Turime tam tikro pagrindo manyti, kad Valdajaus tipo lokalinis variantas egzistuoja ir tarp siaures, ir netgi tarp siaures vakarll lietuviLt. Toks palyginti didelis mineto tipo papli timas Lietu vos teri torijoje tikriausiai kilo ne tik del velesnio gudll ir lietuvill maisymosi, bet daugiausia del labai senll sill tautll rysill"27 GUdll ir lietuvill fizinio tipo artumas arba identiskumas buvo pastebimas ir anksCiau2S
Kaip sio ekskurso i daugiameciq tyrimll rczLiltafllS
2) jokios numanomos migracijos is esmes nepadare itakos antropologiniam gudll etnoso tipo formavimuisi;
3) slavll atsikelelill antropologiniq pedsakll neaptikta, todel nepasitvirtina teorija apie masini slaviskll genCill kraustymqsi I tllkst. pabaigoje (ar netgi vid uryje)-II tllkst. pradzioje i Aukstutines Padniepres ir Padauguvio teritorijq;
4) isaiskeja didzia usias gud II panasumas i baltl{ tdlltas (ypac i lietuvius) arba i tuos regioninius kaimyninius slavakalbius etnosus, kurie uzima buvusio baltl{ hidronimq arealo teritorijas.
T.;sinys kit~me numeryje
KultOros barai 2007·2
I TikriaL
bent j
b~igo,
ped'III:
TpyJb
T 3 \
2 Ce:lOB
Millt .,
1 (CLOB
4 (('.lOB
Ifelle
II I\p 200t.
5 Zr h
itemf
baltic
h (aHb"
cijos
ir .. HdllH
7 http:
pat:
B Rosse
Y-C;
Prin
Jour
') Beha
Orit
Nea
HUl
lL' Tan
Riel
~nd
POf Scit
V.,
tiot
P. ~
II PI"
Mi
POI 26C
II Po
Mi
Ru
S10 12 \ \
ret
DC 13 KI
M
K u 68
- g~-
jo j
beje ()
aus nni
Idejc :Jun"inio
in-Joa
ine_ jilin
a '-0,
.- di
ltro
n-.uu 'pE
lb-
1•••
-oj
ilp-.k:)
n-iT
l~
,,-ai-
y;..
I Tikriilusiili turimils omenyje G 5tychovils, kuris kartojil !iii) tez~
bent jau nuo prilejusio sil11tmecio devintojo desil11tmecio pa
baigos: Zr. jo prilnesimq: UhhlXOll f.B. LJ.penHcpyccKdR HdPOIlHOCTb:
peaflttH Y1 1\llIq)//3THorcHe3 H 3THOK)'J1bTypHI.J]C KOHTi,;1KTbJ (naBHH:
TpYllhl VI Me)J(IlYHapoIlHol'O I{OJ-Irpecca cnaBRHCKO(1 apxeonorHH.
Taigi sociobiologiskai pagrjsti gumilioviskq gudl)
ir lietuviLt "neigiamq komplementarumq" K. Rezni
kovui vargu ar pavyks. Daug lengviau siuo pagrindu
paaiskinti sios teorijos autoriaus L. Gumiliovo "nei
giamq komplementarum;l" jam nemiell) Rusios priesl)
liewviLt advilgiu. Tiesa, K. Reznikovui nesimpatiski
tik lietuviai, kitl) baltL! (latvitt, jotvingil)) priesais is
prigimties jis nelaiko ir netgi leidiia jiems ribotai da
lyvauti gudl) etnogenezeje. Kuo gi Lietuva apkartinoaikogyvenimq eurazijiskumo ideologlli L. Gumiliovui?
myb~ Tuo, kad nesidave asimiliuojama? Ar tuo, kad taip atetnikakliai priesinosi jai primetamai vienai is abromiskl)jl)airiai. tradici jl) (krikscionybei)?31 Kad priesinosi "Nau josioslasa us Jeruzales" doktrinai? Kad visq laikC) kovojo su "neigiaegako mai komplementaria" Maskva?32,strata
Tiesa, rengiamas dar vienas, atsarginis, budas "isnogevaduoti" gudlls is baltl) fakturos "jungo" - vadinama
~asci l). sis "suomil)-lIgrl) klallsimas". Jo istakos aptinkamosmines dar ikirevolillcineje istoriografijoje, 0 Gudijoje si temakultuiskilo bandant baltl) sllbstratui priespriesinti esC) darado is ankstesnj sllomiskC)jj. Bet jrodymai ii bllvlls ir dabarolisk4 atrodo labai menki. AlIkstlltines Padniepres hidroniml);u kallingvistine analize ir jl) paplitimo tyrimai sioje teritanavosi rijoje liudija, kad pagrindinis etninis komponentas cia,.ausius be abejo, "bllVO baltai, pradedant nuo pacios giliausiosIt rytl) senoves, kokiq tik pasiekia lingvistine kontrole"33, 0laikyti apie "suomil)-ugrl) hidronimijos sluoksnj gudiskoje32 01 ..
Daugllvos baseino dalyje ir toliau galima kalbeti tikJgeliui teorineje, hipotetineje plotmeje <... > Klallsimo apie
lS, kuSUOmiL!-lIgrl) elementC) gudl) toponimijoje kol kas kelpoziuti negalima"34 Aptikti sllomil)-ugn! kalbl). pedsakllsgas yra glldl) hidronimijoje ir toponimijoje, taip pat leksineje1a verglldL! kalbos sandaroje dazniallsiai bando nespecialis
~gzista-
tai, todel tie bandymai pavirsutiniski ir diletantiski35 .
Kulturos bilrai 2007 3007 .
SuomiskC)ij "argumentC)" bande panaudoti ir kai ku
rie antropologai. I. Salivon, pabreidama, koks svarbus
vaidmuo neolito gyventojl), kuriLt palikuonys sudare
pagrindini kontingenq Gudijos teritorijoje formuo
jantis gudl) fiziniam tipui, pazymejo, kad jame esama