This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
`cxovreba farnavazisi~ _ `qarTlis cxovrebis~ Semadgeneli nawili sruliad gansakuTrebuli Txzulebaa. igi SeiZleba ganvixiloT rogorc fuZemdebluri teqsti, romelic gadmogvcems qveynisa da xalxis istoriaSi udidesi gardatexis movlenas: xelisuflebis erTi sistemidan _ mamasaxlisobidan, meore sistemaze _ mefobaze, gadasvlas. gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs Txzulebis dasawyisSive gadmocemuli sizmari farnavazisa, unikaluri teqsti, romelic mravali aspeqtiT ganxilvas saWiroebs, ramdenadac masSi erTi wakiTxviTac ki vadasturebT miTologemebis siuxves, romelTagan Tu TiToeuli erTmaneTTan aris siRrmisulad dakavSirebuli, meore mxriv, yvelani erTad erT konceptSi iyrian Tavs. es koncepti aris mefoba, romlis legitimacias teqstSi arsebuli yvela miTologema emsaxureba. `mefe” farnavazis sizmris centraluri miTologemaa. farnavazis sizmari xom misi patronis gamefebis miTosia. farnavazi miTosurad da istoriuladac (is ar iyo mefis Svili), pirveli mefea. is pirvelad qmnis saqarTvelos qveyanas im saxiT, ra saxiTac is istoriul sinamdvileSi, Tundac, misi Caweris xanaSi arsebobs. farnavazis, rogorc demiurgis, moRvaweoba uzurpatorisgan qveynis gamoxsniT iwyeba (mefe arsebiTad `mxsnelia~) da qveynis struqturis SeqmniT (teritoriul-administraciul dayofa), saerTo kultis dawesebiT, mwignobrobis SemoRebiT da qarTuli enis (rogorc kulturisa da erTiani qveynis samarTavi iaraRi rkinis iaraRTan erTad) hegemoniis damyarebiTa da ganvrcobiT gvirgvindeba. qvemore moyvanili teqsts ganvixilavT ara mxolod rogorc saqarTvelos pirveli mefis, aramed rogorc mefobis pirvelad SemoRebis miTologiur narativs. teqsti daxunZlulia miTologemebiT, romelTa Tanamimdevroba mefed kurTxevis rituals warmogvidgens. mTliani teqsti SegviZlia sam periodad davyoT.
I. realoba`mas Jamsa iyo Wabuki erTi mcxeTas qalaqsa Sina, romelsa saxeli erqua farnavaz. ese farnavaz iyo mamulad qarTleli, naTesavi uflosi, mcxeTosis Zisa, da dedulad sparsi aspaneli. da iyo igi Zmiswuli samarisi, romeli moslvasa mas aleqsandressa mcxeTel mamasaxlisi yofiliyo. ese samar da Zma misi, mama farnavazisi, moklul iyo aleqsandresgan. xolo dedasa farnavazissa wareyvana farnavaz, samisa wlisa yrma, da Seltolvil iyo kavkasiad da mun aRzrdil iyo da mosrul iyo mcxeTas, mamulsa Tvissa. xolo ese farnavaz iyo kaci gonieri, mÃedari SemmarTebeli da monadire Ãelovani. da imalvida igi sikeTesa Tvissa azonis SiSisagan. xolo monadireobiTa misiTa iqmna mecnier azonisa, da Seiyuara igi azonman monadireobisaTvis. evedreboda farnavazs deda misi: Svilo Cemo, ekrZale azons da nura-ras iCineb Tavisa Senisa sikeTesa, nu ukue mogklan Sen. da iyo SiSi da Zrwola mas zeda. da viTar ganmravlda SiSi azonisi maT zeda, rqua farnavazs dedaman misman: Svilo Cemo, dauteve sayofeli mamaTa SenTa da warmiyvane mamulsa Cemsa aspans, ZmaTa CemTa Tana, da ganere Sen cocxali Ãelisagan azonisa.
2
da daamtkices ganzraxva ese: warslva aspanisa. Wir uCnda farnavazs dateveba sayofelsa mamaTa misTasa, aramed SiSisagan didisa daamtkica warslva.
II. a) sizmari da b) cxadia) maSin ixila farnavaz sizmari, reca iyo igi saxlsa Sina ukacursa da egulveboda ganslva da ver ganvida. maSin Semovida sarkumelsa missa Suqi mzisa da moertya welTa misTa da ganizida da ganiyvana sarkumelsa mas. da viTar ganvida velad, ixila mze qve-mdablad, mihyo Ãeli misi, mohÃoca cuari pirsa misasa da icxo pirsa missa. ganiRviZa farnavaz da ganukvirda da Tqua: sizmari igi ese ars: me warval aspans da mun keTilsa mivecemi. b) xolo mas dResa Sina ganvida farnavaz da nadirobda marto da devna uyo iremTa velsa diRomisasa. da ivltodes iremni RirRalTa Sina tfilisisaTa. misdevda farnavaz, styorca isari da hkra iremsa. da mcired warvlo iremman da daeca Zirsa kldisasa. mivida farnavaz iremsa zeda. da dRe igi mwuxri gardaxda. da dajda iremsa mis Tana, raÁTamca dayo mun Rame da dileulmca warvida. xolo kldisa mis Zirsa quabi iyo, romlisa kari aRmoqmnul iyo qviTa Zuelad, da siZueliTa Sehqmnoda darRueva Senebulsa mas. maSin daasxa wvima mZafri. xolo farnavaz aRmoiRo Cuglugi da gamoarRvia kari quabisa mis, raÁTamca mun Siga daimSrala wvimisa misgan, da Sevida quabsa mas. da ixila mun-Sina ganZi miuwdomeli, oqro da vecxli da samsaxurebeli oqroÁsa da vecxlisa miuwdomeli.
III. istoriuli Sedegebi...maSin farnavaz wargzavna mona TÂsi qujis Tana da rqua: me var naTesavi uflos mcxeTosis Zisa da Zmiswuli samara mamasaxlisisa, da ars CemTana xuastagi didZali. Aaw inebo, raTa miT xuastagiTa movide Sen Tana da viyvneT Cuen Zma da viÃmaroT Cuen xvastagi igi orTave. gamouCndeT Cuen mterad azon erisTavsa da sueman Cuenman guces Cuen Zleva keTili. maSin ganixara quji sixaruliTa didiTa da rqua: aRdeg da moved Cem Tana da nu Surob xuastagsa Sensa da xuastagiTa SeniTa gangimravlne spani Senni, vidre gamovCndeT mterad azonisa, maSin ganixaron yovelTa qarTvelTa awyuedilTa misgan da miwyudeulTa...maSin farnavaz farulad warvida sixaruliTa da, romeli SesaZlebel iyo ganZisa misgan, waritana Tana da dedaca da dani misni mis Tana. da mividis qujis Tana da rqua mas quji: Sen xar Svili TavTa maT qarTlisaTa da Sen gmarTebs ufloba Cemi. aw nu Surob xuastagsa Sensa, raTa ganvamravlneT spani. Dda, ukueTu mogueces Zleva, Sen xar ufali Cueni da me var mona Seni......maSin yovelni qarTvelni ganudges azons... xolo movida farnavaz mcxeTas da daipyrna oTxni igi cixeni mcxeTisani. da masve welsa daipyra yoveli qarTli TÂnier klarjeTisa. aman farnavaz waravlinna mociqulni winaSe mefisa antioqos asurastanisa da warsca ZRueni didZali. Dda aRuTqua msaxureba. da iTxova misgan Sewevna berZenTa zeda. xolo antioqos Seiwynara ZRueni misi da uwoda Svilad TÂsad, da warmosca gÂrgÂni... da amanve farnavaz Seqmna kerpi didi saxelsa zeda TÂssa: ese ars armazi, rameTu farnavazs sparsulad armaz erqua. amarTa kerpi igi armazi Tavsa zeda qarTlisasa da mieriTgan ewoda armazi kerpisa misTÂs. Dda qmna satfureba didi kerpisa misTÂs....da ese farnavaz iyo pirveli mefe qarTlsa Sina qarTlosisa naTesavTagani. Aman ganavrco ena qarTuli da arRara izraxeboda sxua ena qarTlsa Sina TÂnier qarTulisa. Dda aman Seqmna mwignobroba qarTuli” [1, 20-26].
`vgoneb, viTarca sityva ars iverielTa Sina, rameTu iremman ganzarda bagrationi, iyo ese guram raJams moukles mama da miuRes berZenTa bolo klarjeTisa, amas eZiebden da damales gamzrdelTa da mwirobasa Sina yrma ese Seegua (var. Seudga) iremsa, awovebda da aRivsis da avlinebda. Semdgomad ixiles sakvirveli ese klarjTa, hscnes bagratovaneba misi, miiyvanes da hyves kvalad erisTav-erisTavad. sarwmuno patroni klarjTa da mesxTa” [4, 694].
am unikaluri teqstis bolo winadadeba _ `amisTvis iqmna umetes sarwmuno patroni~ _ mowmobs, rom misi avtorisTvis (aseve iverielebisTvis, kerZod, klarjTaTvis) oblobis, gadamalvis da mwirobis es modeli Zlieri legitimaciis xarisxis mqonea. bagrationTa legitimaciaze narkvevis meore nawilSi gveqneba saubari, aq ki unda aRiniSnos, rom guaramis statusi, rogorc oblisa da mwirisa, miT ufro Zlieria, rom igi mokluli mamis Zea iseve, rogorc farnavazi. am modelSi niSandoblivia nulovani done, saidanac aRzevdeba mefobis kandidati. es varianti dasturdeba aqadeli sargonis (Zv. w. 2334-2279) gamefebis andrezSic, sadac aseve ar arsebobs raime wanamZRvari, romelic istoriulad gaamarTlebda mis gamefebas. Tumca misi deda RvTismxevalia, magram mama ucnobia (Tumc ara mokluli) , rac mis mdabio warmoSobas unda gulisxmobdes. asea Tu ise, mSobeli deda TavisTan ar itovebs axladSobils da wyalSi gadasagdebad imetebs, rasac, SesaZloa, ori mizezi hqondes: erTi is, rom bavSvi imTaviTve mosaklavad iyo
5
ganwiruli (romulusisa da remusis, an bibliuri moses varianti), meore is, rom dedas surs sircxvili Camoirecxos bavSvis moSorebiT (laSa-giorgis varianti). sargons, garda saxelisa _
`mefe kanonieri~ (sharru kenu), rac imas niSnavs, rom misi mefobis kanoniereba ar aris ganmtkicebuli winaparTa rigiT da moiTxovs legitimaciis sxva tips, aratradiciulad (Tumca yoveli modeli Tavad aris tradicia) gadaecema mefoba. Cvili Casves lerwmis godorSi, Sefises igi da evfratis dinebas gaatanes. godori mebaRem amoitana wylidan, bavSvi amosva, gazarda da mebaRed daadgina. mebaReobisas Wabuki qalRmerTma iSTarma Seiyvara da Sumer-aqadis mefed gaxada. qalRmerTis mier am arCevaSi mdgomareobs misi xarizma, ufro sworad, xarizmis pirobaa es arCeva. visTvisac amgvari narativi ar Seqmnila, unda dakmayofilebuliyo im sityvebiT, romlebic xaldis taZarSi dadgmul Tavis qandaks waawera urartus mefem rusa I-ma (mefobis xani Zv. w. 734-714), rogorc Cans uzurpatorma, romlis ukan ar idga mefeTa wyeba: `Cemi ori cxeniT da Cemi meetliT Cemma marjvenam urartus mefoba moipova~ [5, str. 404). aqtualuri mefis amgvari gancxadeba uprecedentoa Tavisi pirdapirobiT. igi arc ki axsenebs RmerT xaldis, romelic urartus mefeTa gamarjvebebis sulisCamdgmeli iyo. Tumca ar unda gamovricxoT teqstis arseboba, sadac rusas mefoba instituciurad iqneboda ganmtkicebuli.
Tumca pirveli tipis, genealogiaze dafuZnebuli, legitimacia ar gamoricxavs RmerTebis mxardaWerasac. es tipi reliefurad aris asaxuli aqemenianTa genealogiaSi, romelsac darios I (522-486) gvamcnobs:
`me var dariosi, mefe didi, mefe mefeTa, mefe sparseTisa, Ze viStaspasi, SviliSvili arSamasi, aqemeniani. ase ambobs darios mefe: Cemi mama _ viStaspa, viStaspas mama _ arSama, arSamas mama _ ariaramna, ariaramnas mama _
6
CiSpiSi, CiSpiSis mama _ aqemeni. amitom viwodebiT aqemenianebad. Cven ZvelTaganve pativiT varT garemosilni, ZvelTaganve Cveni sagvareulo samefo sagvareulo iyo. Cemi sagvareulodan Cemamde rva mefe gamovida. me mecxre var. cxra mefe erTmaneTis miyolebiT. me ahura-mazdas nebiT var mefe. ahura-mazdam momca me mefoba~ [8:358].
am genealogiaSi erTaderTi aqemeni ar aris mefuri warmomavlobis, magram is iwyebs mefobas. is moeqceva sargon aqadelis, urarteli rusas da sxvaTa, mefobis damwyebTa wreSi, romelsac ekuTvnis farnavazi _ pirveli mefe qarTlisa. es is pirovnebani arian, romelTac TavianTi Tavi Tavad gaxades mefe. mefobis wyaro TiTqos maTSivea.
Mmefe-monadire ar aris SemTxveviTi, rom farnavazi daxasiaTebulia rogorc _ `monadire Ãelovani~. monadireobas sami aspeqti aqvs Cvens TemasTan dakavSirebiT: monadireoba mefis mowodeba; monadireoba rogorc suzerensa da farul mefes Soris metoqeobis piroba; monadireoba rogorc saidumlos aRmoCenis gza. ganvixiloT isini erTmaneTTan urTierTobaSi. aris sazogadoebebi, sadac nadiroba maRali rangis saqmianobaa: is maRali wreebis privilegiaa. mxolod mefeebs da didebulebs aqvT nadirobis ufleba (iqneb imis gamo, rom maTia teritoria, sadac gareuli cxovelebi mosaxleoben?). gansakuTrebiT Zvel iranSi monadireoba mefeTa aucilebeli atributi iyo. is gadadis miTosSi da simbolur mniSvnelobasac iZens.
`xolo ese farnavaz iyo kaci gonieri, mÃedari SemmarTebeli da monadire Ãelovani. da imalvida igi sikeTesa Tvissa azonis SiSisagan. xolo monadireobiTa misiTa iqmna mecnier azonisa, da Seiyuara igi azonman monadireobisaTvis. evedreboda farnavazs deda misi: Svilo Cemo, ekrZale azons da nura-ras iCineb Tavisa Senisa sikeTesa, nu ukue mogklan Sen. da iyo SiSi da Zrwola mas zeda”.
farnavazs Tavisi samonadireo xelovnebis damalva uxdeba da es savsebiT kanonzomieria; deda Tavisi gamWriaxobiT grZnobs safrTxes, romelic emuqreba mis vaJs swored nadirobaSi xelovnebis gamoCenis gamo, romelic, erTxelac iqneba da gamoiRebs Tavis sabediswero Sedegs. Tavisi upiratesobiT monadireobaSi farnavazi cnobierad Tu qvecnobierad mefobaze acxadebs pretenzias. Tumca farnavazsa da azos Soris dapirispireba Tavis logikur Sedegamde ar misula da dedis arcTu usafuZvlo eWvebs realizacia ar hqonia, Cven SegviZlia warmovidginoT es perspeqtiva ardavanisa da ardaSiris magaliTze. suzerensa da vasals Soris urTierTobis es modeli xorcSesxmulia `ardaSir papakanis wignSi”, sadac mefesa da mis qveSevrdoms _ mefobis farul kandidats Soris sabediswero daZabulobis mizezi swored monadireobaa, kerZod, nanadirevi, romelzec pretenzias acxadebs suzereni, rogorc yoveli
7
monadirebuli mxecis potenciuri mflobeli, radgan misia mTeli qveyana. `erT dRes ardavani cxenosnebsa da ardaSirTan erTad sanadirod wavida. mindorSi kanjari gamoCnda; ardaSiri da ardavanis ufrosi vaJi daedevnen. ardaSiri daewia, isari styorcna imgvarad, rom ferdidan mucelSi gauara da meore mxares gamovida da kanjari adgilze daeca. ardavani da cxenosnebi mividnen. roca maT amgvari natyorcni dainaxes, gaocdnen da ikiTxes: `es vin styorcna?” ardaSirma uTxra: `es me gavakeTe”. ardavanis vaJma Tqva: `ara, me gavakeTe”. ardaSiri ganrisxda da ardavanis vaJs uTxra: `ara xams unarisa da vaJkacobis misakuTreba usamarTlobiT da borotebiT! ai veli da ai mravali kanjari. me da Sen aq meored SevejibrebiT erTmaneTs da gamovaCenT Cvens sikarges, simardesa da mamacobas”. amis gamo ardavans guli mouvida da ar misca ardaSirs cxenze Sejdomis ufleba...” [9:44].
ardaSirs isRa darCenoda, rom ukve sabediswerod dapirispireboda suzerens. is garbis. A(aq TxrobaSi mefobasTan dakavSirebuli sxva realiebi Semodis). am urTierTobis magaliTad SegviZlia saulisa da daviTis urTierToba gavixsenoT. konfliqtis mizezi aq nadirobaSi upiratesoba ar aris, radgan biblia ar icnobs (anu ar cnobs) nadirobas. mizezi aq sabrZolo warmatebaa, romelic iwyeba norCi Wabukis mier goliaTis damarcxebiT, rodesac man sircxvilisgan ixsna israelis laSqari (1mef. 17), da gvirgvindeba mis pirvelsave brZolaSi gamarjvebiT, roca SeiTxza simRera, romelsac qalebi mRerodnen: `Semusra saulma Tavisi aTasi, xolo daviTma Tavisi aTiaTasi” (1mef. 18:7), rasac mosdevs es teqsti: `metad ganawyenda sauli, ar moewona es sityvebi, Tqva: daviTs aTi aTass aZleven, me ki aTass. mefobaRa aklia” (1mef. 18:8). savsebiT bunebrivia es sityvebi. sauls, romelzec, rogorc cxebulze, drodadro gadmodis winaswarmetyvelebis suli, SeeZlo amoecno, rom daviTi ukve uflis cxebulia. maT ukve veraferi Searigebda. daviTis gamefeba axla ukve mxolod drois sakiTxi iyo.
SeniSvna. goliaTTan daviTis gamarjveba gaazrebulia rogorc monadiris gamarjveba mxecze. es ar aris Cveulebrivi orTabrZola, mowinaaRmdegeni arc ki SeWidebian erTmaneTs. daviTma uaryofs sabrZolo saWurvels, romliTac Tma Semosa igi. da ertaderTi iaraRiT _ SurduliT gadis goliaTis winaaRmdeg, rogorc gareul mxecebze sanadirod gadian. es misi sityvebidanac Cans: `ufali, romelic damixsnida xolme lomisagan da daTvisagan, axlac damixsnis am filistimelisagan~ (1mef. 17:37). SevxedoT am TvalsazrisiT nadirobis epizods, romelsac `vefxistyaosnis~ kompoziciisTvis gadamwyveti mniSvneloba aqvs. poemaSi nadirobas ori funqcia akisria, romlebic arsebiTia poemis rogorc kompoziciur, ise ideologiur WrilSi. nadirobis Sedegi gadaSlis axal horizonts personaJTa urTierTobaSi. gavixsenoT, ra aris mefe rostevanis pirveli daRrejis mizezi: TinaTinis gamefebis lxinSi, roca zeimma kulminacias miaRwia.
8
didebulTa gasaocrad `mefeman Tavi dahkida da hqonda daRrejiloba”. didebulebma es miaweres axladgamefebulis uzomo xelgaSlilobas. magram mefes sxva ram awuxebs:
`erTai mizis asuli, nazardi saTuTobiTa; RmerTman ar momca ymaSvili, _ var sawuTrosa TmobiTa, _ anumca mgvanda mSvildosnad, anu kvla moburTlobiTa; cotasa Semwevs avTandil Cemganve nazardobiTa”.
es sityvebi WeSmaritad qveynis momavalze mzrunveli suzerenis sityvebia. igulisxmeba Semdegi: TinaTini gamefebulia, mas unda mohyves avTandilis gamefeba _ amaod ar aris naxsenebi TinaTinisa da misi trfialebis ambavi imTaviTve, roca spaspeti Semodis TxrobaSi (`mas TinaTinis mSveneba hklevdis...~). metoqeobas sxva SemTxvevaSi (rogorc ardaSirisa da ardabanis epizodi gviCvenebs) tragikuli dasasruli eqneboda `jerT uwveruli” WabukisTvis. magram arabeTSi patronisa da ymis sxva modeli `muSaobs”, amitomac avTandils metobisTvis safrTxe ar emuqreba, radgan mefis daRrejis wamali swored avTandilis upiratesobaa (rac tradiciul modelSi mizezia). amitomac avTandili Tamamad acxadebs:
`erT-erTi mTavari elementi, romelsac [axali beladis koronaciis dros] mniSvnelovani ideologiuri datvirTva hqonda, iyo momavali beladis xangrZlivi izolacia gancalkevebiT mdgar qoxSi, romelsac sagangebod aSenebdnen am SemTxvevisTvis. gamomwyvdevis mTeli ciklis kulminacias warmoadgenda `sikvdilisa da aRdgomis~ rituali. Aamis Semdeg momavali beladi iRebda axal saxels. samxreT sanapiros sundis tomSi beladobis kandidati mcire xniT ganmartovdeboda gamoqvabulSi, sadac maTi rwmeniT binadrobdnen winaparTa sulebi da, Tu igi gareT aRar gamovidoda (asec momxdara xolme), miiCneoda, rom winaprebi dasturs ar scemdnen mis beladobas... [zogan] koronaciamde raime ritualur qmedebas unda gamoevlina winaparTa azri momavali beladis kandidaturaze. aRmosavleT kongoSi, magaliTad, es rituali iyo warmatebuli nadiroba, romelsac sagangebod marTavdnen kandidatis gamomwyvdevis periodSi (Tu monadireebi ver moklavdnen romeliRac saxeobis antilopas, beladobis kandidati sxva piriT Seicvleboda). [10:84-85].
vfiqrob, farnavazis andrezis ori epizodi _ `ukacur saxlSi~ yofna da nadiroba iremze tipologiur paralels poulobs afrikul sakralur yofaSi, sadac am or aqts instituciuri saxe aqvs miRebuli.
cxeba `ixila mze qve-mdablad, mihyo Ãeli misi, mohÃoca cuari pirsa m[z]isasa da icxo pirsa missa~. am frazaSi ori ram moiTxovs ganmartebas: `mze qve-mdablad~ mdgari qvesknelidan amoyvanili farnavazis winaSe da `cvari~, romelic man mzes moswminda da Tavis saxeze icxo. daviwyoT meoreTi.
10
eWvi ar aris, rom am epizodiT teqstis avtors surs warmoaCinos mefedqcevis ritualis, misi azriT, yvelaze mniSvnelovani nawili _ cxeba, romelsac SeuZlia mTeli misi simbolizmi itvirTos. marTlac, cxeba rom mWidrod da ganuyoflad aris dakavSirebuli mefobasTan, amas biblia (Zveli aRTqma) adasturebs. cxebis nivTieri masala aq zeTisxilis zeTia, romelic purTan da RvinosTan erTad siuxvisa da materialuri dovlaTis simboloebia:
`miwa gaexmianeba pursa da Rvinos, da zeTs~ (osia, 2:24); `aivseba beRlebi xorbliT da galiclicdeba kodebi RviniT da zeTiT~ (iov. 2:24).
Tumca isini adamianis ara mxolod nivTier, aramed sulieri sazrdosac warmoadgenen:
`10. gavida iakobi berSebadan da gaemarTa xarans. 11. da miadga erT adgils da iq daiRama, radgan mze Casuli iyo. da aiRo erTi lodi im adgilidan, daido sasTumalad da dawva im adgilas. 12. da esizmra: aha, miwaze kibe dgas da TaviT cas swvdeba, da uflis angelozebi adian da Camodian kibeze. 13. da, aha, ufali dgas kibeze da eubneba: me var ufali RmerTi, RmerTi abraamisa, mamaSenisa, da RmerTi isakisa. es miwa, romelzec wevxar, SenTvisa da Seni STamomavlobisTvis momicia. 14. Seni STamomavloba qviSasaviT mravalricxovani iqneba da ganivrcoba dasavleTisken, aRmosavleTisken, CrdiloeTisken da samxreTisken. Seni da Seni STamomavlobiT ikurTxeba miwierTa mTeli modgma. 15. da, aha, SenTana var da yvelgan dagifarav, sadac ki waxval. da kvlav dagabruneb am miwaze, ar migatoveb, vidre ar agisruleb yvelafers, rac giTxari. 16. da gamofxizlda iakobi Zilisgan da Tqva: namdvilad ufali yofila am adgilas, me ki ar vicodi. 17. da SeeSinda da Tqva: ra saSiSi yofila es adgili. sxva ra unda iyos, Tu ara uflis saxli. es caTa karibWea. 18. da adga dilaadrianad iakobi, aiRo lodi, sasTumlad rom edo, aRmarTa svetad da zed zeTi daRvara. 19. da uwoda im adgils beTeli (saxli RvTisa). uwin ki am adgils luzi erqva~ (dab. 28:10-19).
iakobs es fuZemdebluri sizmari misi cxovrebis gardatexis Jams qveynidan gansvlisas, mis sazRvarze, daesizmra: igi devnilia Tavisi Zmisgan, esavisgan, romelsac mamis kurTxeva gamostyua. amitomac aRar daedgomeba mamis saxlSi da deda agzavnis deduleTSi, xaranSi, romelic farnavazis dedis aspanad unda viguloT, vinZlo Tavi Seafaros, vidre esavs risxva ar gadauvlis. sagulisxmoa, rom aqac monadireoba monawileobs kurTxevis erTgvar legitimaciaSi.
`da Seiqna esavi marjve monadire, velebis kaci, iakobi ki iyo sruli kaci, karvebSi mcxovrebi. uyvarda isaks esavi, radgan nanadirevi iyo misi saWmeli, xolo rebekas iakobi uyvarda~ (dab. 25:27-28).
mTavari aq mamis nebaa, magram usinaTlo isakma ver gamoicno tyupiscalebs Soris, romeli iyo aRTqmis Svili, romelsac unda mieRos misi kurTxeva, raTa momavali eris eponimi gamxdariyo. pirmSoobis garda, esavis upiratesoba monadireobaSia: is farnavaziviT xelovani monadirea. magram RvTis gangebaSi, romelic
17
warmarTavs biblias, monadireoba ar monawileobs. iakobi dedis Svilia, rogorc farnavazi; deda ki saxlSia, rogoroc saxlis princi pi, da Svilis maradis masTan aris. maT orives deda mfarvelobs da rCevas aZlevs. maTi mowodebis _ erTisa mamamTavrad (patriarqad), meorisa samefod _ legitimacias sxva, aratradiciuli, amdenad ara memkvidreobiTi wyaro aqvs: iakobi arc pirmSoa da arc mamas uyvars; farnavazi mxolodSobilia da oboli da, Tumca iakobisgan gansxvavebiT igi deduleTs ar afarebs Tavs, mainc misi momavlis (mefobis) gasaRebi mamis saxlSi ar Zevs. monadireoba uaryofilia, magram ZalaSi Semodis cxeba, Tumca zeTs icxeba ara iakobi, aramed is qva, romelic mas saTumlad hqonda. es iyo ubralo, arafriT gamorCeuli qva, romelic mxolod TavqveS amosadebad Tu ivargebda, magram is im adgilidan iyo aRebuli, sadac iakobs misi bedis ganmsazRvreli sizmari daesizmra. es wmida adgili iyo da iq mdebare qva wmidayofis niSans moiTxovda. zeTiscxebam ubralo lodi sakulto svetad Seqmna. magram Tavad ia kobis , rogorc ma m a mTavruli win a m ZRolobis , m isi is legitimaciisTvis zeTiscxeba ar yofila gamoyenebula. mogvianebiT, zeTiscxeba mxolod eqvsasi wlis Semdeg dakanonda mefedqcevis ritualSi (1mef. 10:1). patriarqebis xelisuflebis wyaro mamis kurTxeva iyo, magram ara mxolod. kurTxeva pirmSos ekuTvnis da, raki iakobi pirmSo ar iyo (Tumca man motyuebiT miiRo kurTxeva usinaTlo mamisgan), mas esaWiroeboda legitimaciis sxva wyaro, romelsac saTave transcendentur samyaroSi eqneboda. es moxda sizmarSi, sadac iakobma Tavisi TvaliT, rogorc farnavazma mze, RmerTi ixila. farnavazis sizmrisgan gansxvavebiT, iakobis sizmari verbalizebulia da masSi (RvTis sityvebSi) araferia iseTi, romelsac ganmarteba dasWirdeboda. da iakobic Tamamad gaemarTeba bedisweris Sesaxvedrad. Tumca mas kidev hqonda Sexvedra, sadac misma, rogorc xalxis mamamTavris, misiam sabolo legitimacia miiRo. roca ukan brundeboda deduleTidan, mdinare iabokze (es saxeli iakobis saxelis anagramulia) gadasvlisas, Seerkina uxilav Zalas da gauZlo. namdvilad man, farnavaziviT, angelozi ixila qvemdablad da miiRo misgan axali, ara pirmSoebiTi kurTxeva. Zveli privatuli saxeli iakobi israelad Seicvala, msgavsad qarTvelTa pirveli mefisa, romelmac samefo saxeli im sizmriseuli gamocdilebis Semdeg miiRo.
imisaTvis rom teqstis ideologiuri da, ufro zogadad, socialuri Sinarsi sabolood iqnes gacnobierebuli, aucilebelia funqciurad msgavs teqstebTan misi tipologiuri Sedareba. aseT teqstebs Soris kulturuli konteqstis mixedviT yvelaze relevanturia sasanianTa warmomavlobis miTi (ardaSir papakis Zis gamefeba) da saulisa da daviTis bibliuri epizodi. farnavazis cxovrebis zogierTi miTologema, rogoricaa, magaliTad, mzis cvariT cxeba, ti pologiur paralelebs SedarebiT ufro Soreuli am konteqstSi ar SeiZleba gverdi avuaroT bagrationTa dinastiis daarsebis xalxur versiebs, romlebic mefobis legitimaciis arqauli miTologemebiT aris gadmocemuli. mefobis legitimaciis narativebi SeiZleba dadasturebul iqnas ukve literaturulad gaformebul epiur teqstebSic. sailustraciod kmara “vefxistyaosnisa” da argonavtebis miTis magaliTebis ganxilva.
З. Кикнадзе, профессор ТГУ
Типология легитимации царской власти и «Житие Парнаваза»
(Резюмэ)
Любая власть, какого типа и происхождения она ни была, естественно нуждается в легитимации, авторитетном оправдании перед лицом собственного народа и внешнешо мира, и хотя бы перед собственным судом. Мы сосредоточиваем внимание на институте царства, на одной из более распространенной форме власти, имея возможнось наблюдать за ее возникновением и функционированием в разных цивилизациях и культурах древнего мира. Тексты легитимации содержат реалии идеологического (религиозного и мифологического) порядка, качество и характер которых определяется культурным уровнем данного общества. Исходным текстом для исследования служит сюжет из исторического нарратива о Парнавазе
21
(«Житие Парнаваза»), родоначальника первой царской династии в Грузии, именно, сон Парнаваза, содержащий целый комплекс мифологем и символов, связанных с концепцией происхождения царской власти (как то, «солнечная роса», царская охота, нахождение клада...).
Z. KIKNADZE Professor of TSU
Typology of the Legitimation of Royal Powerand the “Life of Parnavaz”
Summary
Any power, irrespective of its type and origin, naturally, stands in need of legitimation, authoritative justification in the face of its own people and the outer world – even in the face of one's own judgment . The author focuses attention on the institution of kingship – one of the more widespread forms of power – being in a position to follow its origin and functioning in different civilizations and cultures of the Ancient World. The texts of legitimation contain realities of ideological (religious and mythological) order, whose quality and character are determined by the cultural level of a given society. The plot of the historical narrative on Parnavaz (“The Life of Parnavaz”), the founder of the first royal dynasty in Georgia, serves as basic text of the study, viz. the “dream of Parnavaz” that contains a whole complex of mythologems and symbols connected with the conception of the origin and source of royal power (such as, “sun dew”, the royal hunting, discovery of treasure and etc.).