Erika Kiznienė INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ ...€¦ · edukaciniai robotai, televizoriai bei kompiuteriai ir kiti skaitmeniniai įrenginiai. 8 1. TEORINIS IKT PANAUDOJIMO

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ŠVIETIMO AKADEMIJA

Erika Kiznienė

INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO

GALIMYBĖS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYME

THE USE OF INFORMATION AND COMMUNICATION TECHNOLOGIES

FOR PRESCHOOL CHILDREN EDUCATION

Magistro baigiamasis darbas

Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621X20021

Edukologijos studijų kryptis

Vadovas (-ė)_Dr. Estela Daukšienė_ _________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta ___________________ __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2020

2

SANTRAUKA

Erika Kiznienė. Magistro baigiamasis darbas „Informacinių komunikacinių technologijų

panaudojimo galimybės ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme“. Magistro vadovas - Dr. Estela

Daukšienė.

Tyrimo aktualumas atskleidė, kad reglamentuojama, jog sparčiai plečiantis IKT galimybėms

pedagogai atsinaujina kompetencijas reikalingas taikyti ugdyme IKT. Pedagogai susiduria su greitai

kintančiomis technologijomis, skirtingu IKT aprūpinimu ir ugdymo modernizavimu įstaigose, todėl

kyla IKT naudojimo ugdyme poreikis ir klausimas: kaip praktiškai galima naudoti ugdyme IKT vaikų

pasiekimų gerinimui? Objektas: IKT panaudojimo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištyrus nustatyti, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogas gali

naudoti ugdyme IKT vaikų pasiekimų gerinimui. Uždaviniai:

1. Apibrėžti IKT panaudojimo ugdyme poreikį gerinant ikimokyklinio amžiaus vaikų

pasiekimus.

2. Įvardinti ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimams ugdyti taikomus metodus, kuriuose

naudojamos IKT.

3. Atskleisti pedagogų gebėjimus taikyti IKT ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

4. Praktiškai nustatyti, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogai taiko ugdyme IKT vaikų

pasiekimų gerinimui.

Metodai: mokslinės ir pedagoginės literatūros šaltinių analizė; kokybinis tyrimas, pusiau

struktūruotas interviu. Ribotumai: Šiame darbe apsiribota vienu miestu – Panevėžiu ir orientuotasi į

ikimokyklinį ugdymą. Tyrimo rezultatai: IKT panaudojimas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme

gali pagerinti vaikų pasiekimų sritis. Tyrimu praktiškai nustatyta, kad IKT gali būti naudojamos

visoms 18 ikimokyklinio ugdymo pasiekimų sritims siekiant, kad vaikai įgytų meninę,

komunikavimo, socialinę, sveikatos, pažinimo kompetencijas. Pedagogai supranta IKT privalumus

bei keliamas rizikas ir stengiasi naudoti IKT ribotai bei atsakingai. Taikomi šie metodai: imitacijų,

situacijų, modeliavimo, edukaciniai žaidimai, informacijos paieška, kūrybinis ugdymasis, vaiko ir

pedagogo sąveika. Kai kurie pedagogai neišnaudoja visų turimų IKT galimybių, o kiti būdami mažiau

aprūpinti IKT atskleidžia savo gebėjimus ir kūrybiškumą. Grupėse vaikams nėra įrengtų IKT veiklų

erdvių, nebent tai pedagogo darbo erdvė.

3

SUMMARY

Erika Kizniene. Master's thesis "Possibilities of using information and communication technologies

in the education of preschool children". Master's supervisor - Dr. Estela Daukšienė.

The relevance of the research revealed that with the rapid expansion of ICT opportunities, educators

renew the competencies required to apply ICT in education, according to the regulations. Educators

are confronted with rapidly changing technologies, different provision of ICT and modernization of

education in institutions, so there is a need for the use of ICT in education. So the question remains:

how can ICT be used in education to improve children's achievement? Object: Possibilities of using

ICT in a preschool education institution. The aim of the research is to theoretically substantiate and

empirically identify how a preschool educator can use ICT in education to improve childrens‘

achievement. Objectives:

1. To define the need of the use of ICT in education to improve the achievements of preschool

children.

2. To name the methods with ICT used to develop the achievements of preschool children.

3. To reveal the abilities of educators to apply ICT in a preschool education institution.

4. To identify how preschool educators apply ICT in practice to improve childrens'

achievements.

Research methods used: analysis of scientific and pedagogical literature; qualitative research,

semi-structured interviews. Limitation: The research is performed in one city - Panevėžys and

focused on preschool education. Research findings: The use of ICT in the education of preschool

children can improve areas of children's achievement. The empirical research showed that ICT

can be used in all 18 areas of preschool children achievements in order to improve artistic,

communication, social, health and cognitive competences of children. Educators understand the

benefits and risks of ICT and try to use them in a limited and responsible way. The following

methods are used: simulations, situations, modelling, educational games, search of information,

creative education, and the interaction between child and educator. Some educators do not use all

the possibilities of available ICT, while others, being less equipped with ICT, reveal their abilities

and creativity. There are no ICT activity spaces for children in groups, unless the educator’s work

space is equipped with ICT.

4

TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5

1. TEORINIS IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ

UGDYME PAGRINDIMAS ............................................................................................................... 8

1.1. IKT panaudojimo ugdyme poreikis gerinant ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus ......... 8

1.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimams ugdyti taikomi metodai, kuriuose naudojamos

IKT ................................................................................................................................................... 17

1.3. Pedagogų gebėjimai taikyti IKT ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ........................................ 24

2. IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ UGDYME IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ

PASIEKIMŲ GERINIMUI EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA......................................... 29

2.1. Tyrimo strategija..................................................................................................................... 29

2.2. Tyrimo instrumento pagrindimas ........................................................................................... 30

2.3. Duomenų rinkimo metodas .................................................................................................... 31

2.4. Tyrimo dalyviai ...................................................................................................................... 31

2.5. Tyrimo etika ........................................................................................................................... 33

2.6. Duomenų analizės metodas .................................................................................................... 33

3. IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ UGDYME IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ

PASIEKIMŲ GERINIMUI EMPIRINIS TYRIMAS ....................................................................... 36

3.1. Kokioms pasiekimų sritims ugdyti pedagogai naudoja IKT .................................................. 36

3.2. Ugdymo metodai, kuriuose naudojamos IKT......................................................................... 40

3.3. Pedagogų gebėjimai taikyti IKT ............................................................................................. 42

3.4. Vaikų ugdyme naudojamos IKT priemonės ........................................................................... 43

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS - DISKUSIJA ........................................................ 46

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 49

LITERATŪRA: ................................................................................................................................. 51

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 57

1 PRIEDAS........................................................................................................................................ 58

2 PRIEDAS........................................................................................................................................ 59

3 PRIEDAS........................................................................................................................................ 73

5

ĮVADAS

Aktualumas. Staigus informacinių komunikacinių technologijų (toliau IKT) šuolis pasiekęs

ikimokyklinio ugdymo įstaigas sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio. Lietuvos Statistikos duomenimis

gyventojų naudojimasis informacinėmis technologijomis vis didėja (Informacinės visuomenės

plėtros komitetas, 2016). Nuo pat ankstyvosios vaikystės ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys

vaikai auga skaitmeninių prietaisų aplinkoje. Tai karta, kuri intuityviai naudojasi IKT, nemėgsta

nuobodžios besikartojančios veiklos, kuri atrodo mechaniška, trokšta naujų iššūkių ir motyvavimo iš

aplinkos ir, žinoma – greito rezultato. Dar kūdikystėje vaikai išmoksta tėvų išmaniuosiuose

telefonuose susirasti jiems reikiamas programėles ar žaidimus. Vaikai auga tokioje aplinkoje, kurioje

jų lūkesčiai, mokymasis ir laikas leidžiamas namuose yra veikiami skaitmeninių technologijų

(Kilbey, 2018). Ugdymo plėtotės centro (2015) nurodomos pagrindinės IKT ugdymo kaitos kryptys

priešmokykliniame ugdyme: pedagogas turi siekti sudaryti palankias sąlygas vaikų IKT įgūdžiams

ugdytis. Teigiama, kad per žaidimus vaikai supažindinami su šiuolaikinėmis IKT ir įvairiose veiklose

naudojamos IKT: aplinkos objektams ir reiškiniams tyrinėti, vaikų atminčiai ir loginiam mąstymui

lavinti, raidėms pažinti, raidžių garsams atpažinti, mokantis rašyti, skaityti ir skaičiuoti.

Akcentuojama, kad IKT naudojimas turi tenkinti individualius socialinius ir emocinius vaikų

poreikius, skatinti jų bendravimą ir bendradarbiavimą. Dokumente apie IKT ugdymą

ikimokykliniame amžiuje neužsimenama, tačiau COVID-19 pandemijos atveju paskelbus šalyje

karantiną, net ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms buvo rekomenduojama ugdyti ikimokyklinukus

nuotoliniu būdu. Pedagogai siuntė jiems mokomąją medžiagą ir filmuotus įrašus ir pan.

Lietuvoje norint ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kelti kvalifikacinę kategoriją ir iš

auklėtojos tapti vyresniąja auklėtoja reikalaujama išklausyti papildomus kompiuterinio raštingumo

kursus. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme dėl mokytojų ir pagalbos mokiniui

specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nurodoma, kad rengdamasis atestacijai mokytojas ir

pagalbos mokiniui specialistas turi išklausyti kompiuterinio raštingumo kursus (programas) (Ugdymo

plėtotės centras, 2019). Magen-Nagar, Firstater ir Schwasbky (2013) teigia, kad net ir su 5-6 metų

amžiaus vaikais svarbi ikimokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikacija ir IKT įgūdžiai. Tyrėjai

(Braslauskienė, Norvilienė, Šmitienė ir Vismantienė, 2018) akcentuoja didelę IKT integraciją

ikimokyklinio ugdymo įstaigose. UNESCO medijų raštingumo ugdymą siūlo įtraukti į nacionalinius

6

ugdymo turinio planus. Jų teigimu mokytojai vaidina pagrindinį vaidmenį įvedant ir taikant

technologijas įvairiose ikimokyklinės įstaigos veiklose.

Problema: Tyrimo aktualumas atskleidė, kad reglamentuojama, jog sparčiai plečiantis IKT

galimybėms pedagogai atsinaujina kompetencijas reikalingas taikyti ugdyme IKT. Pedagogai

susiduria su greitai kintančiomis technologijomis, skirtingu IKT aprūpinimu ir ugdymo

modernizavimu įstaigose, todėl kyla IKT naudojimo ugdyme poreikis ir klausimas: kaip praktiškai

galima naudoti ikimokykliniame ugdyme IKT vaikų pasiekimų gerinimui?

Objektas: IKT panaudojimo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Šio darbo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištyrus nustatyti, kaip ikimokyklinio

ugdymo pedagogas gali naudoti ugdyme IKT vaikų pasiekimų gerinimui.

Uždaviniai:

1. Apibrėžti IKT panaudojimo ugdyme poreikį gerinant ikimokyklinio amžiaus vaikų

pasiekimus.

2. Įvardinti ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimams ugdyti taikomus metodus, kuriuose

naudojamos IKT.

3. Atskleisti pedagogų gebėjimus taikyti IKT ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

4. Praktiškai nustatyti, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogai taiko ugdyme IKT vaikų

pasiekimų gerinimui.

Metodai: mokslinės ir pedagoginės literatūros šaltinių analizė.

Duomenų rinkimo metodai: Kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu pedagogams.

Duomenų analizės metodai: Kokybinė surinktų duomenų turinio analizė.

Ribotumai: Šiame darbe numatyta apsiriboti vienu miestu – Panevėžiu ir orientuotis į

ikimokyklinį ugdymą. Nors buvo tirtos ir trys mišrios priešmokyklinės grupės, tačiau pedagogų prieš

tyrimą buvo prašoma orientuotis į darbą su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Pasilikta prie

„Ikimokyklinio ugdymo metodinių rekomendacijų“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerija, 2015) ir jose aprašomų vaikų pasiekimų sritis atskleidžiančių pavyzdžių ir ugdymo gairių.

Tyrimas atliktas prieš COVID-19 pandemiją ir darbas nuotoliniu būdu karantino metu galėjo pakeisti

tiek pedagogų požiūrį į IKT, tiek įgūdžius.

7

Pagrindinių darbe naudojamų sąvokų žodynėlis:

„Vaikų ugdymosi pasiekimai – tai ugdymosi procese įgyti vaikų gebėjimai, žinios ir supratimas,

nuostatos, apie kuriuos sprendžiame iš vaikų veiklos ir jos rezultatų.“ (Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministerija, 2014, p. 12).

Vaiko ugdymosi pasiekimų sritys - vaiko ugdymosi pasiekimų sritys turi sąsajų tarpusavyje, todėl

jos išskirtos sąlyginai ir viena sritis gali būti kaip kitos srities pasiekimas.

Vaiko ugdymosi pasiekimų sritis – tai viena iš vaiko ugdymuisi reikalingų sričių, kurios vertybinę

nuostatą ir esminį gebėjimą jis siekia įgyti iki 6 metų.

„Mišraus amžiaus vaikų grupė - šis ugdymo organizavimo modelis siūlomas, jei vietovėje yra

mažiau nei 10 priešmokyklinio amžiaus vaikų. Šiuo atveju priešmokyklinė grupė jungiama su

ikimokyklinio ugdymo grupe. Jeigu daugiau nei pusė grupės vaikų yra priešmokyklinio amžiaus,

grupėje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas, o jeigu 3–5 metų vaikai – darželio auklėtoja.

Pasirinkus šį veiklos modelį ugdymo procesą pedagogas privalo diferencijuoti ir pritaikyti skirtingo

amžiaus vaikams.“ (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2003).

Informacinės ir komunikacinės technologijos (toliau – IKT) - tai technologijos, kurios apima

kompiuterių techninę ir programinę įrangą, bei kitus skaitmeninius įrenginius. IKT gali būti

naudojamos mokymui ir mokymuisi, informacijos paieškai, saugojimui, kūrimui, tvarkymui bei

dalinimuisi. Įvairios technologijos dažniausiai suteikia prieigą prie interneto. IKT pavyzdžiais

ikimokykliniame ugdyme gali būti: projektoriai-multimedijos, šviesos stalai, kompiuterių programos,

edukaciniai robotai, televizoriai bei kompiuteriai ir kiti skaitmeniniai įrenginiai.

8

1. TEORINIS IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYME

PAGRINDIMAS

1.1. IKT panaudojimo ugdyme poreikis gerinant ikimokyklinio amžiaus

vaikų pasiekimus

Lietuvoje kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje atskirai kuriamos ikimokyklinio

ugdymo programos vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis (2015),

Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu

(2014), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Vaiko gerovės politikos koncepcija, Vaiko

teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos

Respublikos Konstitucija bei pačios įstaigos nuostatais bei kitais teisiniais dokumentais,

reglamentuojančiais ikimokyklinio ugdymo veiklą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimai yra suskirstyti į 18 ugdymosi pasiekimų

sričių. Sritys yra išskirtos visuminio vaiko asmenybės ugdymosi siekimui ir atsižvelgiant į vaiko

raidos bei ugdymosi ypatumus (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2014). Visos

18 sričių apima svarbiausius vaiko iki 6 metų pasiekimus, kurie yra pagrindas sėkmingai

kompetencijų – socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninės – plėtotei

priešmokykliniame ugdyme.

Į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) įtrauktos šalys yra

skatinamos naudoti IKT švietime, kad būtų skatinamas vaikų vystymasis ankstyvame amžiuje

(Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2019).

Norint išanalizuoti IKT taikymo galimybes ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme, svarbu

apsibrėžti, kas šiame darbe laikoma IKT.

„XXI a. dažnai vartojamos sąvokos „informacinės technologijos“, „informacinės

komunikacinės technologijos“. Paprastai IT suvokiamos kaip būdų ir priemonių visuma informacijai

apdoroti. Sąvoka apima įvairius metodus ir priemones (aparatinę ir programinę įrangą) duomenims

apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti arba kitaip tvarkyti kompiuteriu. Į IT sampratą įeina įvairi

programinė įranga (pvz., tekstų rengimo sistema, skaičiuoklė, duomenų bazė), taip pat techninė įranga

9

informacijai apdoroti. IKT yra IT, papildytos ryšio priemonėmis.“ (Gedvilienė ir Kankevičienė, 2014,

p. 74).

Stoican ir Ştefănescu (2016) išskiria tokią IKT naudą pedagogams:

• palengvinama mokymo veikla;

• skatinamos naujovės ir modernizuojamas mokytojo darbas;

• leidžiama geriau valdyti ir naudoti mokytojo laiką.

Sehnalová (2014) teigimu 2012 m. mažų vaikų švietimo valstybinė asociacija (NAEYC),

bendradarbiaudama su Fredo Rogerio centru, iš naujo išleido bendrą poziciją dėl technologijos ir

interaktyviųjų medijų naudojimo ankstyvojoje vaikystėje. Jų bendras pareiškimas teigia:

• Naudojant specialiai ir tinkamai, technologijos ir interaktyviųjų medijų priemonės yra

veiksmingos mokymuisi ir vystymuisi remti.

• Dėl specialaus naudojimo reikalaujama, kad ankstyvosios vaikystės mokytojai ir administratoriai

turėtų informaciją ir išteklius, susijusius su šių priemonių pobūdžiu ir jų naudojimo su vaikais

pasekmėmis.

• Technologijų ir medijų naudojimo apribojimai yra labai svarbūs.

• Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas technologijų taikymui kūdikiams.

• Svarbu atkreipti dėmesį į skaitmeninį pilietiškumą ir teisingą prieigą.

• Reikia nuolatinio tyrimo ir profesinio tobulėjimo.

Stoican ir Ştefănescu (2016) išskiria tokią IKT naudą ikimokyklinio amžiaus vaikams:

• palengvinamas supratimas apie IKT;

• plėtojami darbo įgūdžiai su kompiuteriu;

• iššūkis ir vystomas susidomėjimas veikla;

• leidžia įgyti žinias asmeniškai pagal individualų tempą;

• skatina autonomiją;

• didina motyvaciją;

• leidžia padidinti savivertę.

Bakó ir Tőkés (2018) atkreipia dėmesį, kad tėvų nuomone IKT gebėjimai turėtų būti

formuojami ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Autoriai pabrėžia, kad tėvų nuomone taip būtų lengviau

10

atskleisti IKT naudingumą, sąžiningą ir efektyvų naudojimą. Sehnalová (2014) teigia, kad IKT

ugdymas yra naudingas suteikiant daugybę audiovizualizacijos, plėtojant rankų koordinavimą.

Pirmiausia vaikai su IKT susipažįsta artimiausioje socialinėje aplinkoje – šeimoje. Bakó ir

Tőkés (2018) teigimu šeima – tai pirminiai socializacijos veiksniai, nulemiantys vaikų įpročius,

praktiką ir gyvenimo būdą. Šeimos įtaka yra stipri formuojant vaiko įpročius ir požiūrį į praktiką su

IKT. Šeimoje mama ir tėtis (ar kiti globojantys suaugusieji) naudojasi skaitmeniniais prietaisais ir

vaikas neišvengiamai mato, girdi arba siekia ir gauna galimybę susipažinti. Autoriai pabrėžia, kad

tėvai nesupranta, jog jie atlieka pagrindinį vaidmenį perduodant skaitmeninę praktiką savo vaikams.

Dažnai ugdytojams pasidaro lengviau, kai vaikas nurimsta įsitraukęs į IKT įrankį. Bakó ir Tőkés

(2018) teigimu tėvai, kuriems trūksta skaitmeninių įgūdžių ir suvokimo turi pasyvų požiūrį į vaikų

skaitmeninės patirties formavimą. Atrodo, kad tokie tėvai ignoruoja faktą, kad jie yra vaikams

pavyzdžiai. Maži vaikai stebi ir atkartoja bei taip perima savo šeimos narių elgesio IKT aplinkoje

būdus. Yavuz ir Yanpar (2016) teigia, jog pedagogų ir tėvų švietimas apie IKT pritaikymą turi svarbų

vaidmenį vaikų ugdymo procese. Vaikus reikėtų supažindinti su teigiamomis ir neigiamomis IKT

naudojimo pasekmėmis. Autoriai užtikrina, kad šviečiant vaikus apie IKT prisideda visi į švietimo

procesą įtraukti asmenys. Augant vaikui plečiasi jo socialinė aplinka ir vaikas pradeda lankyti

ugdymo įstaigą. Dažniausiai tai būna apie antruosius metus. Vykstant vaiko socializacijai - asmenybė

įsijungia į visuomenę. Pradžioje matęs tik šeimoje sukauptą patirtį ir jautęs jos vertybinę sistemą,

ugdymo įstaigoje jis įgauna kitokią patirtį. Lim (2015) teigia, kad mažų vaikų socialinė sąveika su

draugais ir mokytojais skatina jų žinių kūrimą ir yra tinkamas būdas pažinimo vystymuisi, o

technologijų naudojimas prisideda prie vaiko raidos pirmiausia socialiniu lygiu, o vėliau ir

individualiu lygmeniu.

Stoican ir Ştefănescu (2016) išskiria tokią IKT naudą ikimokyklinio ugdymo procesui:

• prisideda prie geresnio veiklos racionalizavimo;

• ugdo komandinio darbo įgūdžius;

• skatina aktyvųjį ir interaktyvųjį dalyvavimą;

• leidžia greičiau pateikti informaciją;

• didina proceso patrauklumą.

Kol (2015) atliktame tyrime su ikimokyklinio amžiaus vaikais nustatyta, kad vaikai geba

įvardinti pagrindinius kompiuterinius prietaisus ir pažinti juos paveikslėliuose: nešiojamas

kompiuteris, stalinis kompiuteris. Ir daugiau nei pusė tiriamųjų skyrė juos vieną nuo kito.

11

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai mano, kad kompiuteriai yra skirti žaidimams, piešimui,

tapymui, filmų ir serialų žiūrėjimui, nes patys tuo naudojasi. Jie kompiuterio funkcijas suvokia per

savo patirtį. Maža dalis Kol tyrimo respondentų įvardino, kad kompiuteriai naudingi dėl interneto.

Didžiajai daliai vaikų patinka kompiuteris. O atsakiusieji, kad nepatinka įvardino, jog kompiuteriais

sunku naudotis ir jie kenkia vaikams. Gali būti, kad apie kompiuterio žalą vaikams pasakojo

suaugusieji. Iš šio tyrimo matyti, kad vaikų siauras žinojimas apie IKT galimybes ir didaktinę naudą

ugdantis, nors akivaizdu, kad vaikai naudojasi IKT. Naudodamiesi kompiuteriu vaikai gauna

pagrindinius kompiuterinius įgūdžius ankstyvuoju laikotarpiu. Autorius apibendrindamas teigia, kad

kompiuteriai traukia vaikus ir jie gali būti naudojami daugelyje sričių.

Alkhawaldeh et al. (2017) teigimu yra pedagogų manančių, kad IKT gali pakenkti mažų

vaikų sveikatai ir vystymuisi, ir gali sukelti prastus socialinius santykius, izoliaciją, silpną regėjimą,

nesugebėjimą susitelkti, prastėjantį dėmesį, agresyvėjantį elgesį. Anot autorių mokytojai skeptikai

siūlo, kad šiuose etapuose vaikai turėtų mokytis per realius žaidimus be IKT ir su realiais daiktais,

pavyzdžiui, moliu, smėliu, vandeniu ir pan. Magen-Nagar et al. (2013) pastebi, kad pedagogų

neigiamas požiūris į IKT įtraukimą į ikimokyklinio ugdymo procesą kilo iš jų nuostatos, jog

ikimokyklinis laikotarpis yra skirtas daugiau pramogoms ir žaidimams.

Išanalizavus autorių (Tremblay et al., 2012; Lai-Chung ir Whei-Jane, 2013; Setliff ir

Courage, 2011; Braslauskienė et al., 2018; Kilbey, 2018) pateiktą informaciją, išryškėjo, kad

reikalinga naudojant IKT įžvelgti jų poveikį vaikų sveikatai ir formuoti tinkamus vaikų IKT

naudojimo įgūdžius. Autoriaus Tremblay et al. (2012) tyrimai įrodo, jog vaikams jaunesniems nei

dveji metai būvimas prie IKT nerekomenduojamas. O vaikams, kurių amžius 2-4 metai laikas prie

IKT turėtų būti ribojamas iki 1 val. per dieną. Autoriai įvardina, kad nuo būvimo prie IKT mažėja

vaikų fizinis aktyvumas. Akcentuojama, kad vaikams reikia, kuo mažiau būvimo sėdimoje padėtyje.

Tai Kanados pirmosios fizinio aktyvumo gairės ankstyvojo amžiaus vaikams ir pateikiamos svarbios

ir savalaikės rekomendacijos visuomenės sveikatos pažangai. Kilbey (2018) pataria, kad vaikai

vėlyvuoju latentiniu laikotarpiu (4-7 m.) neturėtų viršyti 60-90 minučių per dieną prie IKT. Autorė

pabrėžia, kad kiekviena televizoriaus žiūrėjimo valanda 10 procentų padidina tikimybę, jog vaikui

bus dėmesio sutrikimo simptomų. Lai-Chung ir Whei-Jane (2013) tyrimai pagrindžia, kad 2005 m.

nuo pusės metų iki 6 metų vaikai 1 valandą ir 36 minutes praleido skaitydami naudojantis IKT. 2011

m. jie praleido 2 valandas ir 8 minutes naudodamiesi planšetėmis ir kompiuteriais. Autoriai teigia,

kad ikimokyklinio amžiaus vaikų naudojimasis IKT vis didėja. Setliff ir Courage (2011) teigia, kad

vaizdas televizoriaus ekrane gali atitraukti kūdikį nuo turimo žaislo ir noro žaisti bei mažina socialinę

sąveiką. Žaidimas yra pagrindinis ankstyvojo pažinimo ir socialinio vystymosi komponentas, kurio

metu kūdikiai tyrinėja objektų savybes, sužino apie priežastis ir pasekmes bei praktikuoja motorinius

12

įgūdžius. Autoriai teigia, kad kokybiškas ugdymas ypatingai reikalingas socialiai jautrių šeimų

vaikams. Jei daug laiko eksploatuojamas televizorius tai veikia ir vaikus esančius šalia jo. Ypač

mažiausiems gali būti žalinga jų kalbos raidai, nes sulėtėja kalbos raida ir atitraukiamas dėmesys nuo

veiklų į kurias vaikas įsitraukęs žaistų ir lavintųsi vaizduotę. Kilbey (2018) teigimu 9 iš 10 vaikų iki

trejų metų amžiaus laiką leidžia nejudriai, nes ilgėja laikas praleidžiamas naudojantis IKT. Kilbey

(2018) pabrėžia, kad latentinio amžiaus vaikai susiduria dar ne su priklausomybe, o su potraukiu. Ši

klinikinės vaikų psichologijos specialistė pataria, kad neišsivystytų priklausomybė, tinkamus IKT

įgūdžius geriausia formuoti, kai vaikai yra latentinio amžiaus. Anot Braslauskienė et al. (2018)

žaidimai su IKT gali būti žalingi, jei skatina agresyvumą kitų atžvilgiu, žadina naikinimo ir žudymo

instinktus. Suaugusieji turi būti atsakingi už kompiuterių ir kitų įrenginių pagalba gaunamą

informaciją. Anot Kilbey (2018) internetiniuose žaidimuose netrūksta jaudinančių ir pavojaus

potyrių, o 4-7 metų vaikai lengvai į juos įsitraukia. Autorės teigimu vaikams žaidžiant įtampą

keliančius ar potyrius stimuliuojančius žaidimus jiems gaminasi adrenalinas, nors suvokiama grėsmė

nėra reali. Ieškant Lietuvos informacinėje erdvėje rekomendacijų apie kompiuterių poveikį vaikams

pastebėta, kad švietimo įstaigos savo tinklalapiuose dalinasi rekomendacijomis kaip reikėtų dirbti su

kompiuteriu saugant sveikatą ir kokia gali būti žala sveikatai. Švietimo įstaigos dažniausiai remiasi

miestų visuomenės sveikatos biurų informacija. Vardinamos galimos pasekmės, aprašoma

profilaktika dėl kaulų ir raumenų sistemos, nugaros, kaklo ir pečių problemų. O kaip žalingas

prietaisas dažniausiai įvardinamas kompiuteris, minimas planšetinis kompiuteris. Minima

priklausomybė.

Monkevičienės, Stankevičienės, Jonilienės ir Glebuvienės (2010) teigimu vaikai iš socialiai

jautrių šeimų daugiausia gauna pagalbos ugdymo įstaigoje įgyjant gebėjimus lemiančius būsimo

gyvenimo sėkmę. Autorės pastebi, kad 5-6 metų vaikai iš socialiai jautrių šeimų dažniau gauna

informaciją iš ugdymo įstaigos. Vaikai iš aukšto socialinio statuso šeimų informaciją gauna iš namų

aplinkos ir naudojantis IKT. Naudojant programas, kurioms reikia IKT lavinamas vaikų mąstymas,

motyvacija, mokėjimas mokytis, patenkinamas smalsumas. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas

sumažina atskirtį tarp palankiose ir nepalankiose sąlygose augančių vaikų (Petrošienė, 2018). Vaikai

ateina su skirtingomis patirtimis iš skirtingų šeimų ir laiko praleisto prie skaitmeninių prietaisų tiesiog

būtų neįmanoma atsekti. Pavyzdžiui edukacinės bitutės robotuko gamintojai teigia, kad su bitute

rekomenduojama žaisti ne ilgiau kaip 15-20 min. O IKT įrenginių yra daug tiek įstaigose, tiek

namuose ir kadangi įrenginių yra daug kyla klausimas, kaip sumuoti su technologijomis praleidžiamą

laiką, ir kaip įvertinti jo riziką. Vaikų saugumą skaitmeniniame amžiuje tyrę Bailey, R. ir Bailey, E.

(2015) teigia, kad suaugusiems reikia, kuo daugiau patiems sužinoti ir pamokyti vaikus apie interneto

keliamus pavojus. Autorių teigimu maži vaikai greičiau išmoksta valdyti IKT negu išmoksta

13

taisyklingai rašyti. Vaikai lengvai prisijungia prie interneto įvairiose erdvėse, kur tik jis yra. Autoriai

pataria padėti vaikams suprasti saugumo svarbą tiek realiame, tiek virtualiame pasaulyje. Bakó ir

Tőkés (2018) taip pat teigia, kad tėvų tarpininkavimas svarbus vaikų skaitmeninei praktikai.

Meyer ir Bråten (2019) akcentuoja, kad šių dienų vaikai turi ugdyti skaitmeninį raštingumą,

tačiau taip pat turi turėti fizinių ir kūniškų išgyvenimų realiame pasaulyje. Autorių teigimu vaikai

žaisdami realiais daiktais naudojasi medijų žiniomis kurdami naujas istorijas, jie remiasi įvairiose

medijose matytais personažais ir scenarijais. Pasak autorių nesvarbu, kiek technologijos tobulės, vis

tiek tai bus fizinio pasaulio imitacija. Skaitmeniniai įrankiai neturėtų pakeisti fizinių medžiagų

naudojimo patirties. Greičiau jie turėtų papildyti vienas kitą. Folorunsho ir Palaiologou (2019) tyrę

vaikų sąveiką su skaitmeniniais prietaisais jų kasdieniame gyvenime padeda suprasti kaip vaikai kuria

savo žaidimus su skaitmeniniais įrenginiais. Yra manančių, kad skaitmeninis žaidimas nėra tikras

žaidimas ir kad tokia technologija gali sukelti spontaniško žaidimo formų mažėjimą. Autoriai teigia,

kad vaikai, dirbdami su programomis, susiduria su elgesio, pažinimo, emociniais, socialiniais ir

fiziniais žaismingais būdais. Ihmeideh (2010) pažymi, kad yra IKT žaidimų, kurių pagalba vaikai

mokosi skaičiuoti, pavyzdžiui, skaičiuoja kūno dalis, mokosi žodžių ir sieja su jų pirmosiomis

raidėmis, sieja su nuotraukomis. Autorius teigia, kad IKT padeda vaikų raštingumo ir bendravimo

įgūdžiams. Autorius pastebi, kad vaikų naudojusių IKT namuose ir įstaigoje pagerėjo akademiniai

pasiekimai. Dauguma tirtų ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasidalino, kad jų bendras tikslas yra

aprūpinti vaikus ankstyvojo raštingumo instrukcija, kuri veda prie sėkmingų skaitymo ir rašymo

pasiekimų. Taip pat Ihmeideh (2010) teigia, kad vaikams padedama išvystyti fonologinį

sąmoningumą su interaktyvia programine įranga, kurioje žaidžiama su kalba, o parodant vaikams

elektronines knygas praplečiamas vaikų supratimas apie knygas. Alkhawaldeh et al. (2017) teigimu

mokytojai gali padidinti vaikų skaitymo ir rašymo malonumą, suteikdami jiems prieigą prie tinkamų

svetainių, leidžiančių jiems susipažinti su elektroninėmis istorijomis.

Nikiforidau (2019) nustatė, kad kompiuteriai palaiko mokymo ir mokymosi procesą, įvairiais būdais

stiprindami žinias, įgūdžius ir kompetencijas. Autorės teigimu tyrimais patvirtinta, kad vaikai būdami

ankstyvame amžiuje turi aukštas pažintines galias naudotis kompiuterine veikla: ugdytis atmintį,

dėmesį, raštingumo gebėjimus, pasakojimą, matematinį mąstymą, motyvaciją mokytis, kūrybiškumą,

problemų sprendimo gebėjimus. Preradovic, Les ir Boras (2016) pažymi, kad IKT turi potencialą

palengvinti vaikų aplinkos pažinimą, socialinę ir kalbinės raiškos plėtrą. Anot autorių nustatyta, kad

problemų sprendimas, vaiko koncentracija ir motyvacija yra geresni, kai ugdyme taikomos IKT.

Arnott, Levine ir Shanks (2019) teigimu vis dar yra skirtumų tarp vaikų įsitraukimo į naujas

technologijas namuose ir švietimo aplinkoje lygio ir pobūdžio. Pavyzdžiui, vaikai palaikomi savo

14

šeimų kuria „Youtube” kanalus, tokius kaip Ryano mokomieji video vaikams „Ryan ToysReview”

„Youtube” kanalas, kurį prižiūri jau nuo 5 metų amžiaus vaikas su 7 milijonais prenumeratorių.

Autoriai teigia, kad kūrybiškumas nėra skirtas vien meniniems dalykams, o vaidina pagrindinį

vaidmenį skaitmeninėje vaikystėje.

Shawareb (2011) nagrinėjo ankstyvosios kompiuterinės patirties poveikį. Anot jo tyrimai

rodo, kad ikimokyklinis etapas yra labai svarbus vaikų raidai ir vystymuisi, nes tai padeda jų

asmenybės formavimuisi ir jų mokymosi visą gyvenimą užtikrinimui. Autoriaus teigimu specialistai

sutinka, kad vaiko asmenybė (visais aspektais) yra suformuota per pirmuosius penkerius metus. Jie

taip pat mano, kad pirmuosius penkerius metus labai svarbu ugdyti pagrindinius vaikų ugdymosi

įgūdžius. Nuo vaikystės yra vaisingiausias etapas, kuris rengia vaikus ir leidžia jiems įgyti įvairių

koncepcijų ir įgūdžių. Patartina, kad pedagogai bendradarbiautų atsižvelgdami į IKT pranašumą, kaip

į didaktinį ir įdomų dalyką. Shawareb (2011) nustatė, kad ankstyvasis kompiuterių naudojimas daro

teigiamą poveikį vaikų fizinei ir psichologinei plėtrai bei lemia kognityvinių įgūdžių, motorinės ir

kalbinės raiškos vystymąsi. Autorius rekomenduoja, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turėtų vykti

pradinis vaiko įvedimas į IKT ir pagalba vaikui įsisavinant kompiuterinius įgūdžius. Anot autoriaus

vaikas turi būti nukreipiamas pradedant teisingai naudotis IKT. Apibendrindamas Shawareb (2011)

teigia, kad kompiuterių naudojimas darželyje daro poveikį vaikų kūrybinio mąstymo įgūdžiams.

Magen-Nagar et al. (2013) teigia, kad technologinė aplinka ikimokyklinio ugdymo įstaigose

turi didelį teigiamą poveikį mažų vaikų žaidimo ir mokymosi patirčiai, nes ji skatina kūrybiškumą ir

stimuliuoja smalsumą, pažinimą, dalijimąsi ir problemų sprendimą. Autorių nuomone IKT

edukacinėje veikloje be abejo turi daug privalumų. Autorės pastebi, kad didaktiniu požiūriu IKT dera

taikyti ugdymo procese: vaizdumui, teorijos ir praktikos ryšiui, kai pasitelkiant IKT įgytos žinios ir

nagrinėjamos temos perkeliamos į virtualią, arba žaidimo aplinką (pagal situaciją), aktyvumo

skatinimui, diferencijavimui ir individualizavimui ir pan. (Braslauskienė et al., 2018). Alkhawaldeh,

Hyassat, Al-Zboon ir Ahmad (2017) teigimu didžioji dalis mokytojų išreiškia teigiamus lūkesčius,

kad IKT mokymosi aplinka yra vertinga mokymuisi, didina vaikų mokymąsi ir vystymąsi. IKT

ikimokyklinio ugdymo įstaigoje naudingas kontekstiniame ugdyme. Autoriai teigia, kad IKT turi

tikrą poveikį žmonėms ir jų aplinkai, nes suteikia galimybę praktiškai patirti mokymosi medžiagą,

kuri papildo įvairius užsiėmimus. Autorių nuomone kompiuteriai turėtų būti integruoti į veiklas, nes

jie atlieka funkciją, kurios negalima geriau atlikti kitomis priemonėmis. Autoriai mano, kad IKT

integracija į ikimokyklinio ugdymo įstaigas gali leisti vaikams įvaldyti pagrindinius IKT įgūdžius,

rasti naujų saviraiškos metodų ir gerinti mokymosi įgūdžius. IKT naudojimas skatina vaikus toliau

nagrinėti mokymosi temas, didinti dėmesio trukmę, gebėjimą sutelkti dėmesį, pasitikėjimą savimi,

mokėjimą mokytis ir rankų akių koordinavimą. Autoriai pastebi, kad kai kurie mokytojai yra įsitikinę,

15

jog IKT naudinga vaikų raštingumui, skaičiavimui ir padeda įgyti supratimą, mokytis žodžių rašybos

ir pažįstamų frazių bei rašyti savo vardus. Kalbant apie skaičiavimus IKT gali padėti vaikams mokytis

skaičiavimo įgūdžių ir sąvokų, tokių kaip suskaičiavimas, klasifikavimas, palyginimas, sudėtis ir

atimtis, taip pat formų, spalvų ir dydžių atskyrimas. Ikimokyklinukai linksta savo energiją kreipti į

veiklą ir noriai išbando naujas veiklos rūšis (Ežerskienė ir Tamašauskienė, 2018).

Lai-Chung ir Whei-Jane (2013) pažymi, kad yra (jų teigimu) fantastiškų programėlių

ikimokyklinio amžiaus vaikams, norintiems ugdytis skaičiavimo, pridėjimo ir atėmimo pagrindus.

Yra programėlių su funkcija rodančia skaičiaus simbolį nustatant, kiek pirštų vaikas nuleido. Lai-

Chung ir Whei-Jane (2013) teigia, kad interaktyvūs prietaisai patraukliau pateikia ikimokyklinio

mokymosi medžiagą. Smulkiosios motorikos įgūdžiai ir akių rankos koordinacija gali būti lavinama

pasitelkiant IKT įrankius. Gerinamas reakcijos laikas ir koncentracija, garso, vizualiniai įgūdžiai ir

orientavimasis erdvėje. Autoriai akcentuoja naudą ikimokyklinukams taikant interaktyvią lentą,

planšetinius kompiuterius ir interaktyvius kinektinius sprendimus. Anot autorių vaikai naudodamiesi

šiais prietaisais gali mokytis problemų sprendimo žaisdami su planšetinio kompiuterio

programėlėmis spręsdami galvosūkius. Ir tėvai, ir mokytojai gali iš anksto pasirūpinti tinkamomis

planšetės programėlėmis. Tyrėjai išskiria, kad IKT tiesiog yra svarbios, o ne visiškai pakeičia fizinę

mokymosi aplinką. Mokytojui derėtų su ikimokyklinio ugdymo programa sujungti specializuotas

svetaines, tinkamą programinę įrangą, kuri leistų vaikams tyrinėti ir atrasti. Autorių nuomone

mokytojas turėtų remtis kriterijais, kurie padėtų pasirinkti reikiamą programinę įrangą: tinkamumas

amžiaus lygiui, veikimo aiškumas ir instrukcijos, sudėtingumo lygis, vaiko gebėjimas savarankiškai

kontroliuoti ir valdyti programinę įrangą.

Monkevičienė et al. (2018) užsimena, kad dalis pedagogų interaktyvių grindų žaidimų

nesieja su konkrečių pasiekimų plėtojimu. Skaitmeniniai interaktyvių grindų žaidimai skatina

judėjimą, sensorinį ugdymą, mąstymą. Vaikai ugdosi savarankiškai, kai patys mokosi vis

sudėtingesnių žaidimų.

Stoican ir Ştefănescu (2016) akcentuoja, kad norint palengvinti mokymąsi, būtina integruoti

IKT daugelyje ugdymo sričių:

- Kalbų mokymasis: nuotraukų aptarimas žodžiu, istorija paremta filmais ar nuotraukomis,

diskusijos apie peržiūrėtą istoriją, istorijų kūrimas, animacijos naudojant skaitmenines

nuotraukas.

- Rašymo atradimas: rašytinių tekstų nagrinėjimas, spausdinimo praktika, įvairių medžiagų

kūrimas, plakatai, raidės ir t.t..

16

- Atrasti pasaulį: tirti vaizdus ar filmus apie gamtos aspektus, kraštovaizdžius; muziejai, didieji

pasaulio miestai, dokumentiniai filmai vaikams, nuotraukas iš įvairių geografinių vietovių.

- Matematinio skaičiavimo įgūdžių mokymas: programinė įranga, konkrečios svetainės ir įvairūs

žaidimai apimantys skaičius.

- Kūrybiškumo ir vaizduotės ugdymas: susipažinimas su spalvomis, formomis ir garsais,

nagrinėjami meno kūriniai, muzikos fragmentų klausymas, įvairių meno kūrinių technikos

atradimas, piešinių, paveikslų, vaizdo apdorojimo atlikimas.

- Abipusės pagalbos skatinimas: du vaikai dažniausiai yra patalpinami prie vieno kompiuterio, kad

geriau mokantis padėtų mažiau mokančiam.

- Gebėjimas klausytis ir stebėti: ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdo gebėjimą turėti kantrybės ir

sutelkti dėmesį vis ilgesnį laiką.

- Išlaikyti susidomėjimą: siūlomi pratimai, medijų (vaizdo, garso) įvairovė.

- Gerų rankų įgūdžių ugdymas: pelės valdymas, vaikai tobulina jų tikslumą, paspaudus klavišus,

jutiklinę plokštę.

- Pagarba kiekvieno vaiko tempui: mokymosi pažanga pagal savo tempą, pagal pačių vaikų reikmę.

- Mokymosi autonomijos skatinimas: kompiuterio įjungimas, programos atidarymas, prašydamas

pagalbos pagal kilusią problemą, praktikuojant namuose įgytus įpročius.

Apibendrinant galima teigti, kad IKT reikalingos vaikų mokymuisi ir vystymuisi. Mokslinių

šaltinių analizė parodė, kad vaikai žaisdami realiais daiktais remiasi skaitmeninių žaidimų patirtimi

ir atvirkščiai. Pastebėta, kad IKT stiprina vaikų žinias, įgūdžius ir šias kompetencijas: aplinkos

pažinimą, socialinę ir kalbinės raiškos plėtrą, kūrybinio mąstymo įgūdžius. Galima teigti, kad

ikimokyklinio amžiaus vaikai noriai išbando naujas veiklos rūšis ir jų naudojimasis IKT vis didėja.

Naudojant IKT lavinamas vaikų mąstymas, motyvacija, mokėjimas mokytis, patenkinamas

smalsumas, ugdomi komandinio darbo įgūdžiai, greičiau pateikiama informacija, didinamas ugdymo

patrauklumas, gerėja vaikų koncentracija bei problemų sprendimas. Mokslinių šaltinių analizė

atskleidė, kad IKT turi būti naudojama atsakingai ir ribojant būvimo prie IKT laiką. Pedagogai turi

žinoti apie naudojamų IKT pobūdį, jų veikimo sudėtingumą ir taikyti pagal vaikų amžių ir gebėjimus.

Reikalinga žinoti IKT poveikį vaikų sveikatai bei galimas pasekmes ir formuoti tinkamus vaikų IKT

naudojimo įgūdžius, riboti naudojimą. Išryškėjo skirtingų autorių nuomonė apie žalingą IKT poveikį

vaikų sveikatai ir vystymuisi. Apibendrinant galima teigti, kad IKT turi žalą, bet dar nėra sutarimo ar

IKT labiau žalinga ar naudinga. Galima teigti, kad žala vaikams dar nėra plačiai įvertinama, nes

technologijos sparčiai keičiasi ir kiekvienos IKT skirtingai veikia. IKT stiprina ugdymo procesą, daro

teigiamą poveikį vaikų fizinei ir psichologinei plėtrai, jei naudojamos tinkamai ir ribotai.

17

1.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimams ugdyti taikomi metodai,

kuriuose naudojamos IKT

Ajlouni ir Aljarrah (2011) teigimu susiduriant su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais ir

sudėtingumu reikia keisti tradicinius ugdymo metodus, kurie yra priimti ikimokyklinėse ugdymo

įstaigose, naujais, kurie tikimasi, išsklaidys tradicinį mokymą. Tai reiškia, kad reikia įdiegti

modernizuotas mokymo programas, kurios pritaikytų ir integruotų IKT metodiką, ypač šioje vaikų

švietimo srityje. Tiesą sakant, būtinas patikimas mokslinis požiūris, grindžiamas tikslia, visapusiška

ir technologiškai integruota metodika.

Monkevičienė et al. (2012) siūlo ikimokykliniame ugdyme taikyti šiuos metodus:

• mokymasis žaidžiant, informacijos paieška, patirtinis, situacinis, eksperimentinis,

imitacinis, interpretacinis ir metodai skatinantys kūrybinį ugdymą(si);

• vaiko ir pedagogo kūrybinei sąveikai (bendravimui, bendradarbiavimui, pasiūlymai

idėjų veikloms, iššūkių pasiūlymas);

• skatinantys vaikų tarpusavio sąveiką (problemų sprendimas, diskusijos, projektai

vaikams, bendri kūrybiniai darbai);

• motyvavimo pritariant, palaikant ir pagyrimais;

• modeliavimo per ugdymo pavyzdį,

• refleksyvusis mokymasis;

• kuriama ugdančioji aplinka.

Keičiantis visuomenei bei tobulėjant ir vis atsirandant naujoms priemonėms natūraliai šalia

to keičiasi ir mokymasis. Plečiasi mokymosi procesas, jis tampa dinamiškesnis, daugiafunkcis ir

apima mokytojus, mokinius, mokymosi turinį, ugdymo metodus, priemones ir pan. (Dagienė ir

Žilinskienė, 2011). Iki pradėjus įstaigose plačiai naudoti IKT ugdymo procese vyravo tokie metodai

kaip: didaktiniai žaidimai, stalo žaidimai (LOTO, dėlionės), o dabar juos papildo ar pakeičia

interaktyvios lentos, interaktyvios lėkštės, interaktyvios grindys, edukaciniai robotukai, multimedijos

ir t.t. Dardanou ir Kofoed (2019) teigia, kad galima su vaikais ieškoti „Google” nuotraukų apie kitas

šalis, ir tų šalių žmonių kasdienį gyvenimą.

Įvairesnis mokomosios medžiagos pateikimas ugdytiniams padidina tikimybę, kad jie geriau

išmoks temą, nes vieni geriau mokosi klausydami, kiti liesdami, žiūrėdami, bandydami (Ežerskienė

ir Tamašauskienė, 2018). Autorių nuomone ikimokyklinio amžiaus vaikų ypatinga mąstymo logika,

kuri paklūsta regimųjų vaizdinių dinamikai. Palmér (2015) teigimu siekiant, kad matematika būtų

18

naudinga mažiems vaikams, ypač svarbu pateikiami konkretūs vaizdai. Xicai (2018) teigia, kad

didžioji dalis tradicinių ikimokyklinio ugdymo metodų yra skirta visiems vaikams bendrai. Dėl to šie

metodai negali patenkinti kiekvieno vaiko asmeninių poreikių ir vystyti jų gebėjimų. Teigiama, kad

pastaraisiais metais daugelis ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų pradėjo suprasti, kad gali

pasinaudoti kompiuterinių žaidimų privalumais, kad išgautų efektyvų ugdymosi procesą ir pasiektų

geresnių ugdymosi rezultatų nei būtų pasiekta taikant tradicinius metodus. Xicai (2018) teigimu

ikimokyklinio amžiaus vaikų virtuali aplinka turėtų būti šviesi ir laiminga. Palaipsniui kompiuterio

ir vaiko sąveikos procese puoselėjamas susidomėjimas. Akçay (2017) nustatė, kad ikimokyklinio

ugdymo mokytojai pirmiausia vertina metodo ir technikos patogumą ir tik tada jie juos panaudoja.

Autorė teigia, kad mokytojai turėtų parengti aplinką, kurioje vaikai galėtų tirti, analizuoti, atrasti ir

plėtoti savo įgūdžius. Mokytojai turėtų naudoti skirtingus mokymo metodus, kad mokslas būtų

daugiau aktyvus, efektyvus ir malonus.

Liu, Xu ir Pange (2016) tyrė „PowerPoint“ panaudojimą ugdymo procese Kinijos darželyje.

Tyrimu buvo siekiama skatinti Kinijos vaikų darželio mokytojus efektyviai ir tinkamai integruoti

„PowerPoint“ į kasdieninį mokymą. Nustatyta, kad mokytojai dažnai ir apgalvotai naudoja

„PowerPoint“. Autoriai „PowerPoint“ panaudojimą įvertino ir iš kritiškos pusės sakydami, kad

mokslininkai netgi kritikuoja, kad „PowerPoint“ gali nukreipti į linijinį mąstymą, atpratinti nuo

kritinio mąstymo ir trukdyti bendravimui ir diskusijoms.

Ackermann (2017) teigia, kad vaikams patinka naudotis planšetėmis ir tai juos motyvuoja.

Autorius teigia, kad reikia padėti vaikams atrasti kūrybinę planšetės galią. Autorius pabrėžia, kad

negalima tik suteikti planšečių ir tikėtis, kad vaikai jomis patys kūrybiškai pasinaudos be jokios

pagalbos. Šalia to meno klasė yra puiki vieta papildomai supažindinti vaikus su šiuo įrankiu ir tas

įrankis neturėtų pakeisti kitų tradicinių metodų. N. Neumann ir D. Neumann (2014) teigia, kad

naudojamos planšetės gali padidinti vaikų raštingumo įgūdžius (abėcėlė, teksto suvokimas, vaiko

supratimas, kad raštas yra komunikacijos forma ir kad raštas perduoda žinią/informaciją). Autoriai

pastebi, kad planšečių optimalus panaudojimas priklauso nuo tėvų ir mokytojų pagalbos ir vaikų

suvokimo lygio. Strawhacker ir Bers (2015) teigia, kad vaikai programuodami su robotuku ant

kilimėlio įsisavina pagrindines programavimo sąvokas. Vaikai numato, kaip robotukas turėtų judėti

ir mygtukais užprogramuoja jo kelią. Autorių nuomone užsiėmimai su robotuku padeda vaikams

atpažinti raštą, sekas, priežasties ir pasekmės sąvokų ryšį, kuris naudojamas ugdymo turinyje. Kai

vaikai mokinasi užbaigti istoriją iki galo pagal sekos numerį, daikto dydį, formą. Campbell ir Walsh

(2017) pabrėžia, kad vaikai pirmaisiais metais gali mėgautis žaisminga IKT mokymosi patirtimi.

Autoriai išskiria, kad robotų kodavimo įgūdžiai yra vis svarbesnė IKT raštingumo praktika, o žaidimu

pagrįstas kodavimas ir robotika yra paprasčiausias būdas formuotis IKT įgūdžius ankstyvajame

19

amžiuje. Vaikai praktiškai bando suprasti: priežasties ir pasekmės ryšį, mokosi nustatyti kryptį, seką,

įgyja skaičiavimo įgūdžių, įgyja žinių apie aplinką, plėtojasi kalbinius, bendravimo ir

bendradarbiavimo gebėjimus, ugdosi kūrybiškumą. Autoriai pabrėžia, kad pedagogai mokydami

įvesti į robotą arba mašiną instrukcijas moko vaikus koduoti ir programuoti. Svarbu paminėti, kad

šalia viso to autoriai pabrėžia, kad formuojant vaikų IKT įgūdžius reikia skirti laiko ir suplanuotai

ugdant teikti paramą bei palaikymą ir paskatinamąjį grįžtamąjį ryšį.

Nikiforidau (2019) teigia, kad ir skaitmeniniai, ir realūs manipuliatoriai gali būti efektyvi

priemonė vaikų matematiniam mąstymui ugdyti. Vaikams suteikiama galimybė padaryti ryšį tarp jų

suvokimo, pažinimo ir motorinių veiksmų, ypač ankstyvojoje matematikoje. Pasak tyrėjos virtualios

manipuliacijos yra skaitmeninės, interaktyvios, internetinės ir programinės įrangos pagrindu sukurtos

dinamiško objekto, kuris sudaro galimybes matematinių žinių konstravimui. Straipsnyje autorė mini,

kad virtualios manipuliacijos suteikia tiesioginį grįžtamąjį ryšį, yra lanksčios, unikalios, lengvai

valdomos, galima pakartoti ir įrašyti veiksmus.

Žaisdami vaikai atranda ir patenkina savo smalsumą, nes jie ugdosi ir susipažįsta su pasauliu.

Anot Thestrup (2019) žaidimai medijomis tai kai vaikai yra socialiniai veikėjai, turintys galimybę

pakeisti esamą žaidimo kultūrą. Pasak autoriaus skaitmeninės fotografuojančios nešiojamos kameros

panaudojimas vietoj kamuolio gaudynių žaidime lengvai naudojamas ir teikia tiesioginį grįžtamąjį

ryšį paveikslėlių pavidalu. Toks žaidimo metodas su telekamera apima eksperimentavimą, kūno

orientaciją erdvėje. Interaktyvi veikla įvedama į pažįstamą veiklą. Thestrup (2019) teigimu žaidimas

su fotoaparatu taip pat gali būti vadinamas planšetinių kompiuterių žaidimu ar mobiliąja medžiokle,

atsižvelgiant į turimą technologiją ir dalyvaujančiuosius, jų skaičių; taip pat gali apimti virtualios

realybės žaidimą. Folorunsho ir Palaiologou (2019) tyrė skaitmeninio žaidimo kaip „naujo” žaidimo

tipo edukacinę vertė nesiejant su tradiciniais požiūriais ir žaidimo teorijomis. Tyrimas parodė, kad

„tradicinės” žaidimo savybės gali būti pritaikytos skaitmeniniame kontekste. Autoriai teigia, kad

reikia sudaryti galimybes vaikams naudotis skaitmenine ir ne skaitmenine veikla, nes vien tik

skaitmeninė veikla nesudaro galimybių vaikams patirti įvairius vaizdavimo būdus. 3-4 metų vaikų

grupėje buvo duota planšetė kaip naujas žaislas. Vaikai galėjo pasiimti ir naudoti taip, kaip daro su

bet kuriuo kitu paprastu žaislu. Planšetėje prieinamos programos susijusios su raštingumu ir

skaičiavimu, dar yra dėlionių ir tapybos „Peppa Pig Shopping”, „Endless 123”, „Disney Junior”. Kai

kurie skaitmeniniai žaidimai yra kaip realiame gyvenime vykstančių scenarijų perkėlimas į

skaitmeninę erdvę, pagrįstas asmenine patirtimi. Pavyzdžiui, vaikai savo pomėgį piešti perkelia į

skaitmeninę aplinką. Inovatyvios priemonės gali būti pritaikomos vaikų gebėjimams ugdytis:

problemų sprendimui, mokėjimui mokytis, komunikavimui įskaitant tiek skaitymą tiek rašymą,

kūrybiškumui. Kai kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigų internetiniuose tinklalapiuose galima rasti

20

rekomenduojamų nuorodų į edukacinius virtualius žaidimus, pavyzdžiui, saulutedarzelis.lt skiltis

tėvams „Ugdomieji žaidimai“ (Plungės lopšelis-darželis „Saulutė“, 2017). Petrošienė (2018) teigia,

kad anksčiau ugdomoje dalyje pakakdavo knygų, žaislų ir paveikslėlių demonstravimo, o šiais laikais

yra vaikų poreikis dideliems paveikslams per projektorius, judančioms iliustracijoms ir edukaciniams

filmukams. Tradiciniai arba dar kitaip vadinami bendrojo pobūdžio metodai: diskusija,

demonstravimas, pokalbis, pasakojimas lengvai gali būti papildomi IKT, nes tai yra akivaizdžiai

pranašesnės priemonės už tradicines (neelektronines). Dagienė ir Žilinskienė (2011) teigia, jog

atsiduriame kelių mokslų sandūroje ir norime ar nenorime reikia tradicinės pedagogikos dalykus sieti

su IKT. Su IKT patogiau vizualizuoti medžiagą, naudoti įtvirtinant žinias, vaikai gauna momentinį

grįžtamąjį ryšį atlikus pakartotinus pratimus reikiamiems įgūdžiams suformuoti (Braslauskienė et al.,

2018). IKT taikymas gali padėti mokytis naujų užduočių. Anot Celiešienės ir Kvieskienės (2016)

žaidybinimas skatina įsitraukimą ir didina motyvaciją sprendžiant užduotis, skatina jaustis laisvai ir

motyvuotai dalyvaujant ir įsijautus į žaidimų aplinką priimti su ja susijusią informaciją. Autorės

pastebi, kad žaidyba pagrįstos edukacijos yra efektyvesnės negu tradiciniai ugdymosi metodai, o

žaidimų pagrindas yra problemų sprendimas. Dažnai yra įdomūs begalinės fantazijos ankstyvosios

vaikystės žaidimai. IKT žaidimai naudingi įveikiant sudėtingas mokymosi užduotis. Autorių

nuomone pasitelkiant edukacinius ir didaktinius IKT žaidimus galima nagrinėjamas temas perkelti į

virtualią žaidimo aplinką. Tokia aplinka padeda sujungti simbolius su žodžiais, perprasti reikšmes ir

įsijausti į realias situacijas.

Akçay (2017) teigia, kad mokytojai turėtų dažnai taikyti žaidimų techniką. Kaip ir kokius

IKT žaidimus vaikai žais priklauso nuo jų amžiaus, patirties ir nuo tėvelių bei mokytojų požiūrio į

žaidimą. Žaisdami vaikai lavės ir tobulės, jeigu žaidimai bus parinkti teisingai ir vaikas sulauks

reikiamos paramos. Autorė teigia, kad žaidimai vaikams reikalingi, nes tai yra pagrindinė jų kūrybinė

veikla būtina visapusiškam ugdymuisi. Autukevičienė (2019) rekomenduoja edukacinių programėlių

seriją mažiesiems „Pepi Play“ ir „Dr. Panda Veggie Garden“ bei „PlantSnap“ programas

gamtamoksliniam raštingumui ugdytis. Yavus ir Yanpar (2016) nuomone nei tėvai nei mokytojai nėra

pakankamai susipažinę su IKT žaidimų turiniu. Xicai (2018) pabrėžia, kad vaikų ugdymo žaidimų

dizainas turėtų visapusiškai atitikti ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziologinę ir psichologinę raidą.

Lin (2012) tirdamas IKT integravimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą nustatė aštuonis IKT

įrankių integravimo rinkinių strategijas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Autoriaus sudarytus aštuonis

galimus IKT įrankių integravimo rinkinius galima prijungti prie tradicinių metodų: pasakojimas,

motyvavimas, grupinė diskusija, mokymas, žaidimas, instruktavimas, portfolio sudarymas ir

įvertinimas. Autorius išskiria IKT taikymą su ikimokyklinės ugdymo įstaigos grupėse vykstančiomis

veiklomis:

21

1. Pasakojimas. Kompiuteris ikimokyklinio ugdymo pedagogų naudojamas kaip daugialypė

terpė kaip giliai į pasakojimą įtraukiantis įrankis. Tyrime minimi trys pasakojimo tipai

integruoti su technologija: skaitmeninis vaizdas, knygos, animacija ir foniniai efektai.

2. Motyvavimas. Vaikų darželio mokyme, didinant vaikų mokymosi motyvaciją yra svarbi

efektyvaus mokymosi dalis. Mokytojai privalo priimti daug strategijų, kad būtų sukurta

staigmena ir nustebinimas siekiant pritraukti vaikų mokymosi interesus ir dėmesį, skatinant

jų regėjimo, klausos ir lytėjimo pojūčius. Mokytojai mokinių motyvacijai sužadinti gali

parodyti probleminę situaciją per vaizdo ar balso įrašą arba filmą. Naudojant skirtingus

variantus su skaitmenine medžiaga galima efektyviai įkvėpti vaikų norą domėtis pradėta nauja

tema.

3. Grupinė diskusija mokymosi dalyko kūrimui arba realaus atsitikusio įvykio aptarimui. Kai

vaikų darželio kasdienės rutinos metu įvyksta neįprastas įvykis ar elgesio incidentas

mokytojai įtraukia tą įvykį į grupės diskusiją, siekiant išsiaiškinti problemą ir rasti sprendimą

su vaikais. Tam išsiaiškinti daugelis mokytojų panaudoja skaitmeninį filmą, istoriją ar kitą

technologinę priemonę.

4. Mokymas. Mokytojai gali naudoti IKT, kad būtų rodomi struktūriniai mąstymo/minčių

žemėlapiai, teksto abstraktus arba interaktyvus pristatymas grafikos ar nuotraukų grupės

diskusijose, kurios gali palengvinti vaikams suprasti ir integruoti savo mokymąsi. Visa tai gali

įkvėpti vaikus mąstyti kūrybingiau ir vaizdingiau.

5. Žaidimai dažnai yra pripažinti geriausia mokymo priemone. Jei mokytojai gali į ugdymosi

procesą integruoti žaidimus tai vaikams sukelia daugiau džiaugsmingo ir veiksmingo

mokymosi. Taip pat mokytojai gali naudoti skaitmeninę multimediją, kad sukurtų fono efektą

per muziką, garsą ar filmą, kuris gali sukurti labiau jaudinančią ir tikrovišką atmosferą vaikų

žaidimų veikloje.

6. Instruktavimas. Vaikams vaikų darželio teminiame mokyme, mokytojai gali sukurti

daugialypės terpės elementų sudėtį, kuris gali atsiskleisti aiškiame, ryškiame ir

konstruktyviame ekrane temos įvedimui.

7. Mokymosi portfolio (užduočių segtuvas) kūrimas. Dėl kompiuterinių technologijų pažangos,

galima kaupti ir redaguoti skaitmenines nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus. Viskas tapo labiau

pasiekiama, lengvai organizuojama. Mokytojai nurodo, kad skaitmeniniame portfelyje patogu

įrašyti visas vaikų mokymosi detales darželyje. Be to, skaitmeninį portfelį galima įrašyti ir

bus paprasta atnaujinti, kopijuoti, saugoti ir transportuoti.

8. Įvertinimas. Vertinami užduočių lapai skaitmeniniai arba paprasti. Mokytojai darželiuose

dažnai vertina vaikų meno kūrinius, o taip pat gali peržiūrėti nufotografuotas arba įrašytas

veiklų akimirkas. Mokytojas kartu su vaikais gali peržiūrėti vertinti ir įsivertinti jų darbus.

22

Preradovic, Lesin ir Boras (2016) pabrėžia, kad interaktyvus daugialypės terpės (naudojamas

interaktyvumas, garsas, muzika, internetas, grafika, vaizdas) pasakojimas, lyginant su tradiciniu, gali

būti naudojamas kaip veiksminga priemonė, padedanti pagerinti vaikų matematinius ir kompiuterinio

raštingumo įgūdžius ikimokyklinio ugdymo kontekste, kuriame diegiama IKT. Autoriai pastebi, kad

ten kur ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje IKT remiamas matematikos ugdymas ten vaikai pasiekia

didesnį pasiekimą nei tie, kurie mokėsi matematikos tradiciniais įrankiais. Nusprendus naudoti IKT

ir taip papildyti ikimokyklinės ugdymo programos įgyvendinimą svarbu, kad tos technologijos nebūtų

naudojamos kaip pakaitalas vietoj kitų veiklų.

Vangsnes ir Økland (2015) tyrė mokytojų pozicijas, kai vaikai žaidžia IKT. Pirmoji

pedagogo pozicija yra trikdantis produktyvų žaidimo procesą. Taip yra todėl, kad pedagogas atlieka

aktyvaus dalyvio vaidmenį. Ištirta, kad tai yra dažniausias ikimokyklinio ugdymo mokytojų vaidmuo.

Mokytojas užduoda papildomus klausimus lyg norėdamas, kad vaikas nuodugniau įsitrauktų į

žaidimą. Atrodo, kad mokytojas turi didaktinę perspektyvą komentuodamas žaidimą, o vaikas į

žaidimą žiūri kaip į įspūdžių ir konkurencijos erdvę. Anot autorių antroji mokytojo pozicija –

mokytojas ignoruoja žaidybinę veiklą ir tokiu būdu nesinaudoja galimybėmis skatinti žaidimą ar

mokymąsi. Mokytojas labiau panašus į žiūrovą. Jis paprasčiausiai organizuoja veiklą – planuoja ir

stebi žaidimo laiką, prižiūri erdvę, numato dienotvarkę, užtikrina bendradarbiavimą. Trečioji

išskiriama pedagogo pozicija – pedagogas palaiko, skatina ir reaguoja. Autoriai pastebi, kad

pedagogai kuria savo kompiuterinių situacijų organizavimo būdus. Vyksta improvizacija –

dinamiškas procesas tarp mokytojų ir mokinių didaktiniame kontekste. Vangsnes ir Økland (2015)

atliktame tyrime minima didaktinio disonanso sąvoka, kuri pasireiškia, kai ikimokyklinio ugdymo

įstaigose keturių penkerių metų vaikai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir pedagogai patiria iššūkius

didaktinėse situacijose. Žaidimuose naudojant IKT lygiai taip pat svarbu - tikslai, turinys ir

pagrindimas, taip pat praktinis mokymo rengimas ir vertinimas.

Vangsnes ir Økland (2015) apibendrindami tyrimą mato, kad pedagogui tenka spręsti, kokius

kūrybinius vaidmenis pasirinkti pagal veiksmų eigą laike ir erdvėje priklausomai nuo pasirinktų

interaktyvių kompiuterinių priemonių. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai pasirenka įvairius

vaidmenis, kai mokiniai žaidžia mokomuosius kompiuterinius žaidimus. Autoriai nustatė, kad vaikai,

kurie užsiima kompiuterine veikla su pedagogo pagalba ir tarpininkavimu gerina savo kūrybiškumą

labiau nei vaikai, kurie užsiima šia veikla be pedagogų.

Taigi teorinė analizė atskleidė, kad taikant IKT padidinamas ugdymo metodų ir mokomosios

medžiagos patrauklumas. Atsirandant naujoms IKT ugdyme plečiasi tiek mokymosi procesas, tiek

ugdymo metodai. Mokslininkai akcentuoja išaugusį vaikų poreikį regimiesiems vaizdiniams.

23

Atsirandant naujoms priemonėms ir plečiantis ugdymosi procesui mokytojai pradėjo integruoti

kompiuterinius žaidimus ir taikyti žaidimu pagrįstą kodavimą su robotukais. Nagrinėjamos temos

perkeliamos į virtualią žaidimų aplinką. IKT žaidimais sužadinamas smalsumas ir paskatinamas

aktyvus veikimas. Kompiuterinės priemonės nepakeičia tradicinių metodų, bet padeda juos papildyti

ir paįvairinti, kad mokymasis būtų patrauklesnis. Tyrimai rodo, kad tradicinės žaidimų savybės ir

asmeniniai pomėgiai gali būti pritaikyti skaitmeniniame kontekste. Planuodamas ugdymo procesą

pedagogas turi apgalvoti ir taikyti IKT siekiant užsibrėžto tikslo.

Priklausomai nuo pasirinkto ugdymo metodo keičiasi ir pedagogo veikla bei vaidmuo.

Teorinė analizė atskleidė, kad ikimokykliniame ugdyme turėtų būti naudojami šie ugdymo metodai:

mokymasis žaidžiant, informacijos paieška, patirtinis, situacinis, eksperimentinis, imitacinis,

interpretacinis ir kūrybinio ugdymo(si) skatinimo; motyvavimo pritariant, palaikant ir pagyrimais;

modeliavimo per ugdymo pavyzdį, refleksyvusis mokymasis; kuriant ugdančiąją aplinką,

pasakojimas, instruktavimas, portfolio sudarymas, įvertinimas; taip pat tokie metodai, kurie sudaro

galimybes vaiko ir pedagogo kūrybinei sąveikai (bendravimui, bendradarbiavimui, pasiūlymai idėjų

veikloms, iššūkiai) bei skatinantys vaikų tarpusavio sąveiką (problemų sprendimas, diskusijos,

projektai vaikams, bendri kūrybiniai darbai).

Trečioje darbo dalyje (žiūrėti 3 skyrių) bus praktiškai pagrindžiama ar IKT gali būti

taikomos naudojant visus šiuos metodus.

24

1.3. Pedagogų gebėjimai taikyti IKT ikimokyklinio ugdymo įstaigoje

XXI amžiaus visuomeninio gyvenimo pokyčiai kuriantys konkurencingą pasaulį reikalauja

nepaliaujamai atsinaujinti ir tobulėti. Švietimo sistemoje vykstantys pokyčiai skatina daugiau

dėmesio skirti pedagogų kompetencijų kokybei (Smilgienė, 2012). Įgyvendinami švietimo

strateginiai dokumentai, įstaigos vadovas, savivaldybė ir socialiniai partneriai skatina pedagogus

ieškoti, kurti ir diegti inovacijas. Autukevičienės (2019) teigimu pedagogas padeda praplėsti, suprasti

ir pagilinti vaiko mokymąsi, sustiprinant įgyjamas patirtis, kai taiko ugdymo procese įvairius būdus,

metodus, skirtingo lygio idėjas ir užduotis. Ikimokyklinio ugdymo pedagogas yra vienas pagrindinių

veikėjų ugdančių vaiko kompiuterinius įgūdžius. Keičiantis technologijoms ir inovacijoms pedagogo

profesinė veikla įpareigoja ne tik gebėti dirbti savarankiškai, iniciatyviai, bet ir kūrybiškai.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų sąveiką su IKT ugdymosi procese bei taikymo ypatumus

ikimokyklinėje įstaigoje tyrė: (Krisiūnienė, 2013; Urbanskytė, 2017; Rimkienė, 2017). Krisiūnienė

(2013) teigia, kad vaikui reikalinga IKT įsisavinimo nuosekli eiga, kurią perteiktų padedantis

suaugusysis. Autorė pažymi, jog suaugusiojo vaidmuo organizuojant ir palaikant ugdymosi procesą

nulemia, kad vaikas nuosekliai ir be žalos susiformuotų tinkamą supratimą apie IKT. Urbanskytė

(2017) tyrusi pedagogų požiūrį į technologijų poveikį vaiko raidai pastebi, kad įžvelgiama beveik

absoliuti nauda. Rimkienė (2017) teigia, kad pedagogams yra svarbu, kad mokymosi objektai,

pasiekiami per IKT, atitiktų vaikų patirtį, amžių ir įgūdžius bei leistų ugdytis žaidžiant, išsaugoti

atliktas veiklas. Autorė pabrėžia, kad mokytojai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo procese

sugeba išnaudoti IKT teikiamus privalumus. Pradedant vaikus supažindinti su IKT pirmiausia tėvai

ar pedagogai parodo kaip naudotis, padeda, inicijuoja ir sudaro palankias sąlygas veiklai. Sudaromos

tinkamos ir atsakingos sąlygos technologijų naudojimui. Monkevičienė et al. (2018) teigia, kad

mažiau nei pusė pedagogų grupėje turi kompiuterį, kurį naudoja vaikų ugdymui. Dalis pedagogų

turėdami grupėje kompiuterį, jį vaikų ugdymui naudoja tik kartais arba retai. Apie penktadalis to

tyrimo pedagogų grupėje neturi kompiuterio ir jo nenaudoja vaikų ugdymui. Šiuolaikinis pedagogas

įgyvendina vykstančius pokyčius siejamus su atsinaujinančiais reikalavimais kompetencijai ir

profesionalumui bei didele atsakomybe (Smilgienė, 2012).

Akçay (2017) teigia, kad mokytojas gali padaryti ugdymosi procesą malonesnį ir

suprantamesnį naudojant mąstymo žemėlapius, eksperimentus, edukacinę kelionę, stebėjimus,

vaidybą, kompiuterinį mokymą, darbą grupelėse bendradarbiaujant, piešimą, informacijos mainus,

projektus ir įvairius metodus. Tačiau pedagogas turi gerai juos išmanyti, kad galėtų kūrybiškai taikyti.

25

(Ucus ir Acar, 2018) teigia, kad inovatyvumas teigiamai dera su konstruktyvistiniu mokymu. Šiuo,

konstruktyvistiniu, požiūriu besivadovaujantis mokytojas organizuoja turimų mokinio žinių

susiejimą su naujomis prasmingame kontekste.

Redecker ir Punie (2017) teigia, kad pedagogui tenka sugebėti susidoroti su skaitmeninių

išteklių gausa. Pedagogams reikia pritaikyti IKT išteklius mokymosi tikslams pasiekti ir patiems kurti

IKT išteklius, kurie padėtų mokymosi procese. Taip pat pedagogai numato ugdymo strategiją ir kokie

bus konkretūs ugdymo uždaviniai, kokie bus mokymo metodai bei priemonės (Jautakytė, 2014).

Campbell ir Walsh (2017) teigia, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai gali didinti vaikų

dalyvavimą mokslo, technologijų ir matematikos (STEM) mokymuose, siekiant pagerinti vaikų

gebėjimus. Pedagoginės veiklos srityje kūrybiški ir inovatyvūs pedagogai įtraukia vaikus į veiklas,

sudomina juos, paaiškina ir interpretuoja (Ežerskienė ir Tamašauskienė, 2018). Autorės teigia, kad

skaitmeninis ir medijų raštingumas yra vienas svarbiausių iš pedagogų bendrųjų kompetencijų.

Autorės pastebi, kad ugdytiniams įdomu, tada kai pedagogas pats yra pavyzdys ir autoritetas jiems

bei parenkamos skirtingos veiklos. Inovaciniu kūrybiškumu pasižymintys pedagogai kuria radikalius

pokyčius. Monkevičienės et al. (2018) teigimu diegti bei ieškoti naujovių profesinėje veikloje

pedagogai dažniausiai skatinami ir motyvuojami vidinių motyvų iš savo pačių iniciatyvos ir noro.

Dardanou ir Kofoed (2019) teigimu skaitmeninė pedagogų kompetencija ypač svarbi

ankstyvame vaikų ugdyme. Svarbi kalbant apie kūrybinę ir produktyvią veiklą su vaikais.

Skaitmeninė kompetencija yra sudėtinga ir multimodalinė sąvoka pastoviai besikeičianti kartu su

medijų plėtra. Skaitmeninis raštingumas – techninių procedūrinių, pažintinių ir emocinių socialinių

įgūdžių derinys. Autoriai sutinka, kad skaitmeninis raštingumas ar kompetencija yra daugialypė

koncepcija, apimanti sudėtingą techninių, kognityvinių įgūdžių integravimą, pavyzdžiui, problemų

sprendimas, kritinio mąstymo įgūdžiai ir metakognityviniai procesai, taip pat pilietinis ir etinis

sąmoningumas. Straipsnyje akcentuojama, kad mokytojai turėtų kritišku požiūriu vertinti,

pavyzdžiui, rinkdami vaikams naują programą planšetiniame kompiuteryje. Mokytojas turi ištirti ir

įvertinti programos ar žaidimo kokybę ir pedagoginį naudojimą, nes pedagogas yra atsakingas už

patirtį, kurią vaikai gauna ugdymo įstaigoje. Pasak Dardanou ir Kofoed (2019) dėl vaikų poreikių

reikia pagalvoti apie mokytojo gebėjimą naudoti IKT su geru pedagoginiu supratimu – reikia

profesionaliai atsižvelgti į skaitmeninę mokinių kompetenciją. Anot autorių tarptautiniai tyrimai

rodo, kad mokytojų profesinio tobulėjimo, palaikymo ar pedagoginio supratimo apie IKT naudojimą

stoka gali paveikti vaikų patirtį skaitmeninių technologijų srityje.

Priklausomai nuo teorinių požiūrių ir nuo didesnio pedagoginio darbo stažo, kai kurie

pedagogai vadinami prisitaikančiaisiais arba specifiniu pavadinimu – „adapteriais“ (Jukić, 2011).

26

Panašias išvadas pateikia Watson (2014) atliktas tyrimas, kur parodoma, kad didesnį darbo stažą

turintieji ir daugiau žinių sukaupę pedagogai mažiau prisideda prie bendrų organizacijos žinių.

Ihmeideh (2010) teigia, kad privačių ir valstybinių darželių pedagogų požiūris apie IKT taikymą

ugdymo programoje labai skiriasi, nes valstybiniai žiūri palankiau. Akçay (2017) nustatė, kad naujai

baigę mokytojai taiko savo darbinėje praktikoje įvairius metodus, o seniai baigę ir ilgai dirbantys

mokytojai neturi noro patys tobulėti. Anot Monkevičienės et al. (2018) inovatyvioms pedagoginėms

praktikoms trukdo tokie faktoriai: 1) įstaigos finansai, personalo kvalifikacijos tobulinimas, 2)

pedagogų amžius, motyvacija ir gebėjimai, 3) tėvų ir vadovų palaikymo stoka, neįnovatyvi įstaigos

kultūra. Lai-Chung ir Whei-Jane (2013) teigia, kad didesnį pedagoginį stažą ir mažiau kompiuterinio

raštingumo įgūdžių turintys pedagogai ilgiau užtrunka ir labiau pavargsta ruošdamiesi veikloms su

vaikais taikant IKT. Pedagogai, kuriems sunku dirbti su IKT gali jaustis išnaudojami ar apkrauti

papildomu darbu. Palmér (2015) teigia, kad tinkamas IKT įrankio naudojimas leidžia pasiekti

pageidaujamų rezultatų. Autorės teigimu tyrimai rodo, kad nepriklausomai nuo naudojamos

skaitmeninės technologijos labiausiai svarbus aspektas yra tai, kaip jis naudojamas. Taigi, IKT

pritaikymas ikimokyklinio ugdymo tikslams tiesiogiai susijęs su mokytojų požiūriu ir vidiniais

motyvais.

Visai kas kita yra pedagogai turintys holistinę kūrybiškumo ir inovatyvumo kompetenciją,

kurie skatina savo organizacijos tobulėjimą (Melnikova ir Trakšelys, 2016). Pedagogai turėtų

formuoti tinkamą vaikų supratimą apie IKT paskirtį ir naudojimą, kad būtų pasiekta technologijų

nauda. Pramling (2019) mokymuose teigė, kad pedagogas yra vaikų veiklos koordinatorius,

stebėtojas, patarėjas, draugas. Carlsen, Erfjord, Hundeland ir Monaghan (2016) teigimu

ikimokyklinio ugdymo pedagogai užima tris vaidmenis, kurie vadinami: asistentas, tarpininkas,

mokytojas. Bakó ir Tőkés (2018) akcentuoja, kad teigiamas tėvų ir pedagogų požiūris į IKT gebėjimų

formavimą ikimokykliniame amžiuje lemia palankesnę tarpininkavimo praktiką mažiems vaikams.

Pedagoginiame darbe vis labiau gilinamasi į ikimokyklinio ugdymo IKT kuriamą aplinką ir galimas

veiklas įstaigoje ir vaiko kompiuterinių įgūdžių plėtotę joje, kadangi IKT sparčiai keičiasi ir įvairiai

yra plėtojamos. IKT pritaikymas priklauso nuo mokytojų žinių ir sąmoningo galvojimo apie jų

panaudojimą. Ihmeideh (2010) teigimu ikimokyklinio ugdymo pedagogai yra atsakingi, kad vaikams

būtų sudaryta galimybė ugdytis su IKT. Autoriaus teigimu reikalingi kompetentingi mokytojai, kurie

yra įgudę naudotis IKT ikimokyklinio ugdymo aplinkoje.

Kaip mokytojų kūrybiškumą lemia požiūris į savo gebėjimus bei motyvacija (Lapėnienė ir

Laskienė, 2009), taip ir technologijų panaudojimą ugdymo procese gali lemti požiūris ir nuotaika

profesinės veiklos užsiėmimuose. Grišonienė (2010) pastebi, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo pedagogai iš visų savo gebėjimų silpniausiai įsivertino gebėjimą taikyti informacines

27

technologijas ikimokykliniame ugdyme. Savickienė (2018) analizavusi ikimokyklinio ugdymo

pedagogų IKT gebėjimus pažymi, kad yra svarbūs beveik visi su IKT susiję gebėjimai. Cayirdag

(2017) ir Jukić (2011) mini, kad mokytojų patirtis savaime gali sukelti mokytojų nelankstumą ir

mažiau pedagoginio darbo turėję mokytojai yra kūrybiškesni ir inovatyvesni nei didesnį darbo stažą

turintys mokytojai. Pečiuliauskienė (2010) tirdama, kokie veiksniai lemia edukacines inovacijas

išskyrė, kad pedagoginė patirtis (pedagoginis stažas) lemia požiūrį į edukacines inovacijas

skatinančias veiklas. Taip pat vienas iš svarbesnių veiksnių yra bet kokia pedagoginiu darbu

pasitenkinimą teikianti veikla. Autorė akcentuoja, kad geriausiai edukacines inovacijas skatina

pedagogų ir vaikų ugdomasis santykis.

Kaip ir visų kitų sričių ugdymo rezultatai priklauso nuo pedagogo organizuojamų veiklų,

taip ir ugdymo pasiekimai įgyti su IKT priklauso nuo paties pedagogo ir jo pasirinktos pedagoginės

veiklos. Sistemingai ugdantis technologijų vartoseną ir tinkamai organizuojant veiklas su jomis

pasiekiama visapusiška nauda. Jau dirbantys pedagogai norėdami sėkmingai ugdyti šiuolaikinį vaiką,

privalo nuolat mokytis. Galima teigti, kad profesinį kompetentingumą palaiko ir suteikia

įvairiapusiškas pedagogo tobulėjimas mokantis visais galimais mokymosi būdais (Smilgienė, 2012).

Pečiuliauskienės (2010) teigimu labai svarbus pedagogų santykis su kolegomis, bendradarbiavimas

pasidalinant patirtimi, nes tai padeda plėtotis edukacinėms inovacijoms. Pečiuliauskienė (2010)

pažymi, kad mokytojų novatorių teigimu edukacines inovacijas lemia ir mokymo bei mokymosi

metodus veikia IKT taikymas. Autorė pastebi, kad didaktiniu požiūriu IKT yra tik ugdymo priemonė,

kurios panaudojimo efektyvumas priklauso nuo mokytojo patirties ir kūrybiškumo. Taip pat

pabrėžiama, kad IKT taikymas sudaro sąlygas tobulinti ugdymo procesą. Palmér (2015) teigimu

skaitmeninio įrankio, mokytojo ir švietimo konteksto kūrimas yra kritinis IKT naudojimo sėkmės

veiksnys.

Apibendrinant galima teigti, kad mokslinės literatūros analizė parodė, jog vis daugiau

dėmesio skiriama pedagogų kompiuteriniams gebėjimams tobulinti. Pedagogų gebėjimai taikyti IKT

darbe su vaikais yra viena iš svarbiausių pedagogų bendrųjų kompetencijų. Suaugusieji savo

pavyzdžiu ir autoritetu turi gebėti formuoti vaikų tinkamą supratimą apie IKT bei IKT teikiamus

privalumus. Vyrauja įvairūs pedagogų gebėjimai ir skiriasi motyvacija darbui su IKT. Šiuolaikinis

pedagogas yra novatorius, skatintojas, konsultantas, tyrėjas, patarėjas, tarpininkas tarp ugdytinio ir

įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių, pagalbininkas, koordinatorius, bendradarbiaujantis kolega

ir mokymosi galimybių kūrėjas. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad pedagogų sėkmė dirbant

su IKT priklauso nuo jų pačių mokėjimo mokytis, santykio su kolegomis ir bendradarbiavimo

pasidalinant patirtimi. Apibendrinant galima teigti, kad svarbus pedagoginis bendradarbiavimas,

santykis su kolegomis dalinantis darbine patirtimi. Skaitmeninė pedagogų kompetencija svarbi

28

kūrybinėje ir produktyvioje veikloje su vaikais. Tyrimai parodė, kad mokytojų skaitmeninis

raštingumas turi įtakos vaikų patirčiai skaitmeninių technologijų srityje.

29

2. IKT PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ UGDYME

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ PASIEKIMŲ

GERINIMUI EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA

2.1. Tyrimo strategija

Atlikus teorinį pagrindimą apie tai kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogai gali panaudoti

ugdyme IKT gerinant ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus paaiškėjo, kad tyrimuose pateikiama

daug idėjų, kaip pedagogai gali naudoti IKT ikimokykliniame ugdyme, tačiau siekiant nustatyti kaip

Lietuvos pedagogai tai daro (kokios yra jų galimybės) ir kokios yra sudarytos sąlygos jiems tai daryti

– atliktas empirinis tyrimas. Taigi atlikus Lietuvos ir užsienio mokslinių šaltinių analizę nustatyta,

kad stokojama tyrimu, analizuojančių IKT panaudojimo galimybes ugdyme gerinant ikimokyklinio

amžiaus vaikų pasiekimus.

Tyrimo išplanavimas laike sudarytas remiantis Žydžiūnaitės (2011) nurodytu eiliškumu

kokybinio tyrimo proceso etapams.

Tyrimo išplanavimas laike:

1. Baigiamojo darbo tyrimo parametrų suformulavimas (2019-01-18 / 2019-02-09);

2. Mokslo šaltinių atranka ir susipažinimas su jų turiniu (2019-02-09 / 2019-03-01);

3. Mokslo šaltinių analizės apibendrinimas ir teorinės dalies parengimas (2019-03-01 /

2019-05-14);

4. Kokybinio tyrimo instrumento sudarymas ir pagrindimas (bandomasis interviu)

(2019-05-14 / 2019-06-30);

5. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimas (interviu metodas) (2019-06-30 / 2019-11-09);

6. Baigiamojo darbo tyrimo parametrų tikslinimas (2019-11-16 / 2019-12-01);

7. Empirinio tyrimo rezultatų analizė (2019-11-09 / 2019-12-15);

8. Empirinės baigiamojo darbo dalies parengimas (2019-12-15 / 2020-01-01);

9. Išvadų parengimas (2020-01-01 / 2020-01-20);

10. Pirminės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2020-01-20 / 2020-03-01);

11. Galutinės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2020-03-20 / 2020-04-20).

Pagal išsikeltą tyrimo tikslą ir tyrimo klausimus nustatyta, kokia bus tyrimo strategija

(metodas) – kokybinis tyrimas. Pasak Žydžiūnaitės ir Sabaliausko (2017), kokybinių tyrimų paskirtis

30

– atkleisti tyrimo dalyvių patirties įprasminimą, kasdienį jų gyvenimą ir sąveikas. Pasak autorių

švietimo srityje itin aktualu taikyti kokybinius tyrimus, nes jie sudaro sąlygas iš esmės įsigilinti

(pažinti bei suvokti) ir išsamiai aprašyti realiai aplinkoje vykstančius dalykus. Taikant kokybinių

tyrimų metodą galima realiose aplinkose įvertinti pedagogų elgesį, kaip jie taikydami ugdyme IKT

gerina ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus.

Taip pat parengta, koks bus taikytas kokybinio tyrimo instrumentas duomenims rinkti.

• Tyrimo imtis nustatyta remiantis kriterine atranka, nes tyrimo problemai nagrinėti

tinkamiausias imties sudarymo būdas yra kriterinė atranka. Kaip nurodo Sabaliauskas

(2017), kriterinė atranka naudinga tuo, kad pagal tyrėjo nustatytus kriterijus parenkami

itin informatyvūs atvejai. Tyrėjui suteikiama turininga informacija ir laikantis šios

kriterinės atrankos užtikrinama tyrimo duomenų kokybė.

• Imties sudarymo principai ir kriterijai: dalyvauja dirbantys su ikimokyklinio

amžiaus vaikais ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai iš Panevėžio

miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Kadangi visų tyrimui tinkamų Lietuvos

pedagogų apklausti nebūtų įmanoma dėl riboto tyrimo laiko, todėl pasirinktas tik

vienas miestas – Panevėžys. Pagrindinis kriterijus, kad tiriamieji turėtų patirties

taikant IKT, todėl juos rekomendavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovai pagal jų

IKT taikymo pasiekimus. Mokslinių šaltinių analizė rodo, kad teigiamas pedagogų

požiūris į technologijas lemia didesnį jų taikymą, todėl vadovų buvo prašoma atrinkti

būsimus respondentus tokius, kad jie būtų itin informatyvūs. Nurodyta, kad tai yra

ikimokyklinio ugdymo pedagogai turintys patirties, atitinkamo požiūrio (matantys IKT

naudą ir siekiantys šios naudos) ar noro taikyti technologijas. Pedagogų darbo stažas

daugiau nei keturi metai, nes jie turi ugdymo proceso organizavimo patirties ir galimai

platesnes žinias apie tyrimo lauką. Tokie tiriamieji jau gali būti susiformavę savo kaip

pedagogo patikrintus ir pasiteisinusius ugdymo metodus. Jiems aiški dienotvarkė,

ugdymo proceso planavimas, žino vaiko raidą ir išmano ikimokyklinio ugdymo

metodines rekomendacijas bei jų darbą reglamentuojančius dokumentus.

2.2. Tyrimo instrumento pagrindimas

Norint tyrimu nustatyti kaip pedagogas panaudoja ugdyme IKT gerinant ikimokyklinio

amžiaus vaikų pasiekimus nuspręsta analizuoti apklaustų ikimokyklinio ugdymo pedagogų interviu.

Ruošiantis tyrimui buvo parengtas detalusis tyrimo instrumentas. Pasirinktas duomenų rinkimo

31

metodas pusiau struktūruotas interviu, kadangi pasak Tidikio (2003) interviu yra vienas iš efektyvių

kokybinio tyrimo metodų. Anot Sabaliausko (2017) kokybinės turinio analizės duomenys, paprastai,

renkami imant interviu. Autorius rekomenduoja atlikti bandomąjį interviu. Per bandomąjį interviu

paaiškėjo, kad interviu klausimai parengti tinkamai. Įvertinta, kad pirmasis respondentas buvo labai

informatyvus, jo atsakymai parodė, jog klausimai buvo aiškiai suformuluoti, tiriamasis suprato, ko jo

klausiama. Iš tiriamojo pateiktų atsakymų matėsi, kad klausimai aiškūs ir padeda atsakyti į tyrimo

klausimus.

2.3. Duomenų rinkimo metodas

Duomenų rinkimui pasirinkta empirinio tyrimo rūšis - kokybinis tyrimas. Pasirinkta atlikti

kokybinį tyrimą, nes siekiama detalaus ir sudėtinio supratimo apie problemą. Tyrimo instrumentas –

parengtas originalus interviu klausimynas, kurį sudaro 7 pagrindiniai klausimai (žr. priedą Nr.1). Tai

pusiau struktūruotas interviu ir būtinybei esant užduodami papildomi klausimai informacijos

patikslinimui neiškreipiant klausimo minties. Naudojant interviu metodą respondentams sudaroma

sąlyga atsakinėti į klausimus savais žodžiais. Tai yra apmąstymo procesas, kuriuo respondentas

įgalinamas detaliai apgalvoti savo patirtį ir atsakyti į klausimą. Pasirinktas pusiau struktūruotas

interviu, nes taip laisviau bendraujama ir galima greičiau prisitaikyti prie tyrimo situacijos.

Dėl leidimo atlikti tyrimą elektroniniu paštu kreiptasi į Panevėžio lopšelių - darželių vadovus

per įstaigų tinklalapiuose nurodytus elektroninius adresus (papildomų raštiškai leidimą įforminančių

dokumentų nebuvo prašoma). Pasakytas tyrimo tikslas bei kad jis atliekamas magistrinio darbo

rėmuose. Išsamiai apibūdinta, kokių respondentų reikėtų, suformuluoti kriterijai jiems atrinkti bei

paminėta, kad bus laikomasi kokybinio tyrimo etikos. Dalis vadovų prašė pristatyti tyrimo naudą bei

praktinį pritaikymą konkrečiai pačiai įstaigai. Iš visų Panevėžio lopšelių - darželių tyrime dalyvauti

sutiko septini. Kai kurie vadovai atsisakė dalyvauti tyrime argumentuodami, kad nėra naudojamos

IKT. Gavus leidimą atlikti tyrimą ir suderinus interviu skirtą laiką respondentams įvardinta, kad bus

laikomasi konfidencialumo ir anonimiškumo.

Vadovai iš anksto informavo respondentus apie tyrimo temą. Visi atrinkti respondentai taip

pat sutiko dalyvauti. Interviu vyko respondentų darbo vietose vaikų miego metu suderinus šias laiko

sąnaudas iš anksto.

2.4. Tyrimo dalyviai

32

Tyrime dalyvavo 12 pedagogų, kurių darbo stažas nuo 4 iki 34 metų. Siekiant užtikrinti duomenų

konfidencialumą, tyrimo dalyviai užkoduoti pagal interviu eiliškumą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir t.t.

1 lentelė. Bendra tyrime dalyvavusių pedagogų charakteristika

Tyrimo

dalyviai

Išsilavinimas Kvalifikacinė

kategorija

Darbo

stažas

Išdirbtas

laikas