Eglės Pranckūnienės pranešimas Lazdijai 2015 04 22

Lyderystė mokymuisi.

Praktiniai aspektai

Forumas „Lyderystės galia mokymo(si) sėkmei“

Lazdijų švietimo centras, 2015 04 22

Eglė Pranckūnienė

Svarbios projekto „Lyderių laikas“ sąvokos

• Lyderystė vardan mokymosi – galingų ir lygių sąlygų sukūrimas

mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir

viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi.

• Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir

nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis

savo ir bendruomenių dėmesį užtikrinti mokymo ir mokymosi kokybę.

• Sisteminė lyderystė švietime – mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulinimas pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose

lygmenyse – klasėse, mokykloje, vietos savivaldybėje ir nacionaliniu

mastu.

• Vertybinis pagrindas – pagarba žmogui, profesijai, susitarimams;

pasitikėjimas, pagalba, įgalinimas, kurie veda į skaidrią bei aiškią

atsakomybės ir atskaitomybės sistemą

Lyderystė • Lyderis – nebevartotinas terminas;

• Lyderystė – elgesys, o ne žmogus;

• Lyderystė nepriklauso nuo pareigų;

• Lyderystė yra epizodiška, tai netrunka 24 val., 7 d. per savaitę;

• Visur ir visada yra galimybių lyderystei;

• Lyderystės galima išmokti, bet negalima išmokyti;

• Lyderystės išmokstama turint idėją ir aistrą ką nors pakeisti;

• Lyderystė nėra valdžios turėjimas, tai ėjimas į riziką, drąsa kažką prarasti;

• Lyderystės nereikia sprendžiant technines problemas, tai vadybos reikalas. Lyderystės reikia tada, kai sprendžiami vertybių, įsitikinimų, tapatybės klausimai.

Harvardo universiteto lyderystės žinovas Marty Linsky•

Bendras darbas siekiant

rezultato

Mokym

asis

kartu

su

kita

is

Naujų (išmoktų) dalykų pritaikymas

Dalyvavimas

Mokymasis

Rezultatas

Lyderystės modelis

Efektyvus bendras mokymasis

Efektyvus pritaikymas

Efektyvi bendra veikla

LYDERYSTĖ

LYDERYSTĖS INFRASTRUKTŪRA

KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖ: FORMALIOSIOS IR NEFORMALIOSIOS

STUDIJOS

KONSULTAVIMAS IR KITA PROFESINĖ PAGALBA

UNIKALŪS LYDERYSTĖS PLĖTROS MODELIAI

SAVIVALDYBĖSE

SĖKMINGAI BESIMOKANTIS

MOKINYS

Nuo mokymo link mokymosi

Esminis paradigminis pokytis, veikiantis:

Tarpusavio santykius

Ugdymo turinį

Lyderystę ir vadovavimą

Mokymosi erdves bei aplinkas

Struktūras bei sistemas

Konsultavimąsi

Profesinį mokymąsi (tobulinimąsi)

Prof. Jan Robertson ir Louise Stoll

Mokytojas - mokymosi lyderis• Aistringai moko visus mokinius; • Neatmeta įprastos praktikos, bet ir nuolat atsinaujina; • Mokymąsi laiko svarbesniu už pasiekimus bei egzaminų rezultatus; • Mokosi apie mokymąsi; • Mokydami siekia aiškumo ir skaidrumo; • Priimdami sprendimus remiasi duomenimis ir tyrimais; • Vertina vardan geresnio mokymosi; • Įtraukia mokinius priimant sprendimus apie mokymąsi; • Įtraukia tėvus į vaikų mokymąsi; • Yra patyrę ir suaugusiųjų mokytojai ; • Į mokymąsi įtraukia emocijas. Hargreaves & Fink, 2006

3-iasis longitudinis lyderystės

raiškos tyrimas

Lyderystė mokymuisi yra analizuojama

kaip sisteminis reiškinys, apimantis

mokyklos bendruomenės dėmesio

mokymosi procesams palaikymą, sąlygų

mokymuisi sudarymą, dialogą apie

mokymąsi, pasidalytosios lyderystės ir

atsakomybės lygį.

Lyderystės mokymuisi principai (Swaffield, MacBeatch, 2009)

Nuolatinis dėmesys mokymuisi

• Aukšti vadovų lūkesčiai mokyklos rezultatams

• Mokytojų orientacija į mokinių mokymosi sėkmę

Tinkamų sąlygų mokymuisi kūrimas

• Direktorius, kaip ugdymo profesionalas

• Parama ir pagarba mokytojo darbu

Kryptingas / “disciplinuotas” dialogas apie mokymąsi

• Direktoriaus dėmesys mokinių mokymosi sėkmei

• Atviras mokytojų dialogas apie ugdymą

Pasidalytoji lyderystė

• Mokyklos susitarimai dėl veiklos prioritetų

• Mokytojų iniciatyvus veikimas mokyklos tobulinimui

• Tikėjimas vadovų lyderyste

• Mokytojų lyderystės pripažinimas ir palaikymas

• Mokytojų tarpusavio pagalba

• Tėvų ir mokinių lyderystės raiškos palaikymas

Pasidalytoji atskaitomybė

• Direktoriaus įsipareigojimas mokyklai• Vadovų komandos įsipareigojimas ugdymui

Švietimo skyriaus lyderystė

Švietimo skyriaus ir mokyklų veikimas kartu• Švietimo skyriaus iniciatyva sisteminei kaitai

3-iasis longitudinis lyderystės raiškos tyrimas

MOKYTOJAS lyderis...

• Diegia atsakomybės kultūrą per mokymąsi. Mokomės visi: ir mokiniai, ir mokytojai, ir vadovai.

• Moko savo pavyzdžiu mokinius, nuolat tobulinamokymą, bendradarbiauja su kolegomis. Mokytojas lyderis yra mokyklos siela.

• Siekia kurti ir taikyti kitokius mokymo metodus, kurie tiktų kiekvienam mokiniui individualiai. Siekiabendrauti su kitais kolegomis ir dalytis gerąja patirtimi.


DIREKTORIUS lyderis ...

• Turėtų ne tik kelti aukštus standartus mokiniųmokymuisi, bet ir strateguoti šio tiksloįgyvendinimą.

• Savo pavyzdžiu,kartais dalyvavimu pamokojepademonstruoti, kaip reikia mokytis <...>. Savobuvimu šalia silpnesnius ar elgesio problemųturinčius mokinius motyvuotų, paskatintų mokytis,siekti.

• Turi turėti aiškią viziją, strategiją kur link mokyklajuda, ko siekia, laiku pastebėti iškylančiasproblemas ir veiksmingai jas spręstipasitelkdamas lyderių komandą.


ŠVIETIMO SKYRIUS lyderis

• Būti patariančiuoju, konsultuojančiulyderiu, domėtis švietimo lyderystėsnaujovėmis ir jas perteikti mokykloms.

• Atsiriboti nuo politizavimo, teikti realiąpagalbą mokykloms, jomis domėtis, išmokti atskirti juoda nuo balto irtenkinti ne savo, o mokyklų poreikius iratliepti ne savo, bet mokyklų interesus.


Tendencijos

Stipriausiai išreikšta:

• Mokyklos susitarimai dėl veiklos prioritetų;

• Aukšti direktoriaus lūkesčiai mokyklos rezultatams;

• Tėvų ir mokinių iniciatyvų palaikymas.

Silpniausiai išreikšta:

• Mokytojų lyderystės pripažinimas ir palaikymas;

• Mokytojų tarpusavio pagalba;

• Parama ir pagarba mokytojo darbui;

• Tikėjimas vadovų lyderyste.


Projekte dalyvavusių mokyklų lyderystės

mokymuisi dimensijos vertinimas

• Labiau vertina Švietimo skyriaus iniciatyvas sisteminei kaitai;

• Geriau vertina šias pasidalintos lyderystės dimensijas: - mokytojų lyderystės pripažinimą ir palaikymą; -atvirą dialogą apie ugdymą; - mokytojų tarpusavio pagalbą.


Lyderystė ir mokinių mokymosi

pasiekimai Geresni PUP rezultatai yra tose mokyklose, kuriose:

• Aukšti direktoriaus lūkesčiai mokyklos rezultatams;

• Palaikomos tėvų ir mokinių iniciatyvos;

• Skatinamas mokytojų iniciatyvus veikimas mokyklos tobulinimui;

• Mokytojai rodo iniciatyvą tobulindami mokyklą (ne tik pamoką);

• Vyksta atviras mokytojų dialogas apie ugdymą;

• Mokykla yra susitarusi dėl veiklos prioritetų


Mokytojo laisvė

• Nuo mokytojo priklauso tautos laisvė. Todėl jis turi būti laisvesnis už visus. Mokytojų bendruomenė, pažadinta rūpesčio vaiku, gali keisti valstybę ir jos ateitį.

Prof. Meilė Lukšienė

Kiek esame savarankiški?

„Pokyčių nereikėtų“

(I-13)

„Gerai, kaip yra“ (I-

19)

Nerimas bendruomenėse

Mokyklų savarankiškumo siekių ir perspektyvų teisinės aplinkos tyrimas

Mokyklų valdymo pokyčiai

• Vis dažniau vienasmenis mokyklos valdymas keičiamas kolegialiu problemų sprendimu, bendradarbiavimu– „<...> aktyviau dalyvauja mokytojai, metodinės grupės ir Taryba“

(I-6)

– „Labai aktyvi tiek mokinių, tiek mokytojų, tiek mokyklos taryba bei tėvų forumas“ (I-10)

– „Visos pakankamai aktyvios, nes yra įtraukiamos ir jaučia, kad į jų nuomonę ir pasiūlymus atsižvelgiama.“ (I-15)

– „Pakankamai aktyviai. Mokykloje vyrauja dialogu ir susitarimų gristas valdymas.“ (I-32)

• Tačiau– „Pasėdi mokyklos tarybos posėdžiuose vaikučiai ir mokytojai

pensininkai, patyli, kai reikia nubalsuoja“ (I-5)

– „Mokytojai dalyvauja tiek, kiek priverčia <...>, tėvai tiek, kiek liečia tiesiogiai jų atžalas.“ (I-7)

– „Labai pasyviai. Mokytojai lojalūs vadovybei. Mokiniai lojalūs mokytojams. Tėvai prisibijo kelti bangas, kad nenukentėtų vaikai.“ (I-11)

• Mokyklos finansinis savarankiškumas nėra aktualus dalykas. Jeigu būtų padidintas finansavimas , tai pakaktų tokio, koks yra dabar savarankiškumas.

• Mokyklų bendruomenės dar nėra pasirengusios prisiimti teisių ir atsakomybių savarankiškai valdyti mokyklų turtą ir materialinius išteklius.

• Beveik visuose atsakymuose vyraujanti sunkios finansinės būklės priežastis – nepakankamas finansavimas. Tačiau niekas nenurodė kiek konkrečiai trūksta pinigų geresniam valdymui ir kur mato didesnio finansavimo šaltinius.

• Savarankiškas finansų valdymas suprantamas ne kaip mokyklos išteklių ekonomiškas valdymas, o tik „pinigų paskirstymas“ ir tai yra buhalterijos funkcija.

• Neišryškėjo lyderystės bruožų: atsakomybės, noro patiems gerinti veiklą, iniciatyvos, moralinio stiprumo. Visi dalyviai tikisi kažkokių stebuklingų įstatymų ir laukia jų. Mokyklų bendruomenės nariai kritikuoja centralizuotą finansų valdymą, bet nėra pasirengę iš jo išsivaduoti, prisiimti finansinės atsakomybės.

Asmeninės lyderystės raiška

2

2,5

3

3,5

4darbuotojai vadovai mokytojai tėvai mokiniai savivaldybės darbuotojai

1-asis Longitudinis lyderystės raiškos tyrimas

Profesinis kapitalas

• Aukštos kompetencijos

„švietimiečiai“, kuriuos

vertina visuomenė, jie

dirba įdomų darbą

palaikančioje

aplinkoje su kolegomis,

kuriais pasitiki.

A.Hargreaves „The

Global Fourth Way“

Profesinis kapitalas

1. Žmogiškasis kapitalas: individualios žinios, gebėjimai, kompetencijos ir mokymasis , padedantis išskleisti žmogaus talentus;

2. Socialinis kapitalas: bendradarbiavimas, pasitikėjimo lygis, tinklai;

3. Moralinis kapitalas: siekis tarnauti kitiems, savo pašaukimo realizavimas;

4. Simbolinis kapitalas: pagarbos ženklai

5. Sprendimų priėmimo kapitalas: galimybė pačiam priimti tinkamus sprendimus.

A.Hargreaves „The Global Fourth Way“

Pokyčiai prasideda nuo mūsų

pačių

Robertson, J. (2013). Learning leadership. Leading and Managing, 19(2), 54-69.

TRANSFORMACIJA

ĮEINAME

EINAME TOLIAU

ESU POKYČIO DALIS

DALYVAUJU POKYČIUOSE

NAUJAS MOKYMOSI IR MĄSTYMO BŪDAS

Mokymosi lyderiai

paprasti žmonės,

kurių kasdienis

darbas, pastangos

bei ryžtas padeda

jų mokiniams ir

kolegoms tapti

nepaprastais.

D.Fink

www.lyderiulaikas.smm.lt

Eglės Pranckūnienės pranešimas Lazdijai 2015 04 22

Leadership & Management