Doc. dr. Eglė Katiliūtė

KNYGOS R. MARZANO, T. WATERS IR B. MCNULTY „VEIKSMINGA MOKYKLŲ LYDERYSTĖ“ PRISTATYMAS

Doc. dr. Eglė Katiliūtė, Kauno technologijos universitetas

2011-05-20

Svarbiausias šioje knygoje keliamas klausimas

• KIEK SVARBI LYDERYSTĖ

• ir KOKIA JOS ĮTAKA MOKYKLOS VEIKLOS REZULTATAMS?

• KOKĮ POVEIKĮ TURI MOKINIO PASIEKIMAMS TOS MOKYKLOS VADOVO LYDERIO VEIKLA?

Ateityje tu dar man

padėkosi už tai

• Poreikis taikyti tyrimais pagrįstą praktiką• Mokslinių tyrimų apie mokyklų lyderystę

metaanalizės rezultai • Nagrinėti tyrimai buvo atlikti per 35 metus –

nuo 1978 iki 2001 metų

• Lyderystė laikoma vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių daugelio mokyklos sričių sėkmę.

Su lyderyste siejami mokyklinio lavinimo aspektai:

• Ar mokykla turi aiškiai suformuluotą misiją ir tikslus

• Bendra atmosfera mokykloje ir atskirose klasėse • Mokytojų nuostatos • Mokytojų darbas klasėje • Ugdymo turinio rengimas ir mokymo

organizavimas • Mokinių mokymosi sąlygos

ŽINOMIAUSIOS LYDERYSTĖS TEORIJOS

Leisk parodysiu, kaip tai reikia teisingai daryti! O ne. Tik

ne tai...

Transformacinė ir transakcinė lyderystės

• Transformaciniai lyderiai kuria tokius santykius, kurie „skatina tobulėti ir paverčia pasekėjus lyderiais, o lyderius gali paversti moraliniu pavyzdžiu“

Transformacinio lyderio elgseną apibūdina keturios pagrindinės savybės:

• dėmesingumas,• intelekto gebėjimų

aktyvinimas, • įkvepiantis

motyvavimas,• įtaiga.

Galėjai pasistengti ir labiau

Transakcinės lyderystės formos:

• pasyvioji lyderystė pagal išimties principą, • aktyvioji lyderystė pagal išimties principą,• konstruktyvioji transakcinė lyderystė.

Visuotinė kokybės vadyba

Veiksmingo lyderio veiksmai – tai• pokyčių skatinimas, • komandinis darbas, • nuolatinis tobulėjimas, • pasitikėjimas,• trumpalaikių tikslų atsisakymas (pritaria į

procesą ir ilgalaikę perspektyvą orientuotiems tikslams) (E. Demingas)

Bazinės žinios: tobulinimo ciklas

Ką norime pasiekti?

savo mokykloje savo pamokose

Kokių priemonių imsimės, siekdami tikslų? įgyvendinimas

Ar taikydami šias priemones pasieksime tikslus? Fokus vertinimas

Kokie esame? Situacijos įvertinimas

Valstybinės gairės

Pedagoginiai principai/ mokyklos vizija

Bendrosios mokyklų sąlygos

Kokias išvadas daromeiš įsivertinimo rezultatų? 

plan

do

check

act

Lyderystė kaip tarnystė

Pagrindinė tarnaujančiojo lyderio užduotis – rūpintis organizacijos darbuotojais. Todėl svarbiausi tarnaujančiojo lyderio gebėjimai yra šie:

• suprasti dirbančiųjų organizacijoje asmeninius poreikius;

• gydyti sielos žaizdas, atsiradusias dėl konfliktų organizacijoje;

• rūpintis organizacijos ištekliais ir juos kontroliuoti;• ugdyti organizacijos darbuotojų įgūdžius;• mokėti išklausyti.

Lyderystė kaip tarnystė

Situacinė lyderystė

• Situacinės lyderystės esmė ir pagrindinis principas yra tai, kad lyderis pritaiko savo elgseną prie pavaldinių brandos, remdamasis jų noru ir gebėjimu atlikti tam tikrą užduotį.

Negi nemanai, kad mano pasiūlymas

bus geriausias tau?

Lyderystė mokymui

Keturi šios lyderystės aspektai, arba vaidmenys (Smit , Endrius, 1989):

• aprūpinimas ištekliais, • ugdymo proceso organizavimas, • komunikacija, • dalyvavimas mokyklos gyvenime.

• K. Koton (Kathleen Cotton) (2003) knygoje „Mokyklų vadovai ir mokinių pasiekimai: ką rodo tyrimai“ paskelbė naratyvinės literatūros apžvalgos rezultatus, išanalizavus nuo 1985 m. 81 tyrimo ataskaitą.

25 mokyklos vadovo elgesio kategorijos, teigiamai veikiančios mokinių pasiekimų, nuostatų, elgesio, iškritimo bei mokytojų nuostatų ir elgesio rodiklių kintamuosius:

1. Saugi ir tvarkinga aplinka.2. Vizija ir tikslai, sutelkti į aukštą mokinių

mokymosi lygį.3. Dideli lūkesčiai dėl mokinių mokymosi.4. Pasitikėjimas savimi, atsakomybė ir atkaklumas.5. Matomumas ir prieinamumas.6. Teigiama ir palaikanti aplinka.7. Komunikacija ir sąveika.8. Emocinė ir asmeninė parama.9. Tėvų ir bendruomenės parama bei dalyvavimas.

10. Tradicijos, ritualai ir kiti simboliniai veiksmai.11. Bendra lyderystė, sprendimų priėmimas ir įgaliojimų

darbuotojams suteikimas.12. Bendradarbiavimas.13. Lyderystė mokymui.14. Nuolatinės pastangos išlaikyti aukštą mokymosi lygį.15. Nuolatinis tobulėjimas.16. Mokymo klausimų aptarimas.17. Klasės darbo stebėjimas ir grįžtamojo ryšio

mokytojams teikimas.18. Mokytojų autonomija.

19. Skatinimas prisiimti riziką.20. Profesinio tobulėjimo galimybės ir ištekliai.21. Laiko, skirto mokymui, tausojimas.22. Mokinių pažangos stebėsena ir dalijimasis

rezultatais.23. Mokinių pažangos panaudojimas gerinti

programas.24. Mokinio ir darbuotojų pasiekimų įvertinimas.25. Vaidmenų modeliavimas.

Lyderystė yra antras pagal svarbą veiksnys (po mokymo klasėje), lemiantis tai, ko mokiniai išmoksta mokykloje (Leithwood, Seashore Louis, Anderson ir Wahlstrom, 2004, p. 21).

R. MARZANO, T. WATERS IR B. MCNULTY TYRIMAS

Atlikdami metaanalizę išnagrinėjo visus nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų atliktus mokslinius

tyrimus, atitikusius šias sąlygas:

• Tyrime dalyvavo dvylikamečių mokyklų mokiniai.• Tyrime dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklos arba tos

institucijos, kurių kultūra panaši į JAV mokyklų.• Tyrimu buvo tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nustatyti ryšius

tarp mokyklos direktoriaus lyderystės ir mokinių mokymosi pasiekimų.

• Mokymosi pasiekimai buvo vertinami standartizuotais pasiekimų ar valstybiniais testais arba abiejų testų rezultatais pagrįstu mišriu rodikliu.

• Poveikis išreikštas koreliacijos koeficientu ir yra nurodytas arba gali būti apskaičiuotas.

• Analizuodami per pastaruosius 35 metus atliktus mokslinius tyrimus, rado daugiau kaip 5 000 straipsnių ir tyrimų, kuriuose buvo keliamas mokyklų lyderystės klausimas, bet tik 69 iš jų iš tiesų tyrinėjamas kiekybinis ryšys tarp lyderystės ir mokinių pasiekimų

• Išnagrinėję 69 tyrimus, apimančius 2 802 mokyklas, maždaug 1,4 milijono mokinių ir 14000 mokytojų, apskaičiavo, kad

• koreliacija tarp mokyklos vadovo lyderystės ir vidutinių mokinių mokymosi pasiekimų yra 0,25

PRAKTINIS PRITAIKYMAS

• Kokie konkretūs veiksmai susiję su mokyklos vadovo lyderyste?

Santykiai (0,18)

• susipažinti su svarbiais asmeninio darbuotojų gyvenimo klausimais;

• žinoti apie svarbius darbuotojų gyvenimo įvykius;

• palaikyti asmeninius santykius su mokytojais.

Patvirtinimas (0,19)

• sistemingai ir teisingai pripažinti mokinių laimėjimus ir jais pasidžiaugti;

• sistemingai ir teisingai pripažinti mokytojų laimėjimus ir jais pasidžiaugti;

• sistemingai ir teisingai pripažinti visos mokyklos nesėkmes.

Dalyvavimas ugdymo turinio,mokymo ir vertinimo procesuose (0,20)

• tiesiogiai dalyvauti ir padėti mokytojams rengiant ugdymo turinio veiklas;

• tiesiogiai dalyvauti ir padėti mokytojams sprendžiant vertinimo klausimus;

• tiesiogiai dalyvauti ir padėti mokytojams sprendžiant su mokymu susijusius klausimus.

Optimizmas (0,20)

• įkvėpti mokytojus atlikti darbus, galbūt net viršijančius jų galimybes;

• tapti svarbiausių iniciatyvų varomąja jėga;• išreikšti teigiamą požiūrį į darbuotojų

gebėjimą atlikti svarbius darbus.

Matomumas (0,20)

• sistemingai ir dažnai lankytis pamokose;• dažnai bendrauti su mokiniais;• būti gerai matomu vadovu mokiniams,

mokytojams ir tėvams.

Idealai / įsitikinimai (0,22)

• turėti tiksliai suformuluotus įsitikinimus apie mokyklas, mokymą ir mokymąsi;

• atskleisti darbuotojams savo įsitikinimus apie mokyklas, mokymą ir mokymąsi;

• stengtis, kad elgesys atitiktų įsitikinimus.

Komunikacija (0,23)

• sukurti veiksmingų priemonių, kurios leistų mokytojams bendrauti tarpusavyje;

• būti lengvai prieinamu vadovu mokytojams;• palaikyti atvirus veiksmingos komunikacijos

ryšius su darbuotojais.

Apdovanojimas už nuopelnus (0,24)

• apdovanoti ir pripažinti už sunkų darbą ir pasiektus rezultatus;

• svarbiausias apdovanojimo ir pripažinimo kriterijus yra veiklos rezultatai, o ne darbo stažas.

Intelekto gebėjimų aktyvinimas (0,24)

• nuolat supažindinti darbuotojus su naujausiais tyrimais ir teorijomis apie veiksmingą mokyklinį ugdymą;

• visuomet domėtis atliekamais tyrimais ir šiuolaikinėmis teorijomis apie veiksmingą mokyklinį ugdymą;

• skatinti sistemines diskusijas apie atliekamus tyrimus ir šiuolaikines teorijas veiksmingo mokyklinio ugdymo srityje.

Susitelkimas (0,24)

• nustatyti konkrečius ugdymo turinio, mokymo ir vertinimo praktikos tikslus mokykloje;

• nustatyti konkrečius bendro mokyklos darbo tikslus;

• nustatyti konkrečius, aukštus ir pasiekiamus tikslus bei lūkesčius, kuriuos įgyvendintų visi mokiniai;

• niekada nepamiršti nustatytų tikslų.

Ugdymo turinio, mokymo ir vertinimo išmanymas (0,25)

• puikiai išmanyti pažangius mokymo būdus;• puikiai išmanyti pažangius ugdymo turinio

perteikimo būdus;• puikiai išmanyti pažangius vertinimo būdus;• apgalvotai ir konceptualiai vadovauti taikant

pamokoje pažangius darbo būdus ir metodus.

Ištekliai (0,25)

• užtikrinti, kad mokytojai turėtų reikalingą mokomąją medžiagą, priemones ir įrangą;

• užtikrinti, kad mokytojai turėtų galimybių tobulėti profesinėje srityje ir galėtų tiesiogiai pagerinti mokymą.

Tvarka (0,25)

• siekiant, kad darbas mokykloje vyktų sklandžiai, nustatyti įprastą darbo tvarką, kurią darbuotojai suprastų, priimtų ir kurios laikytųsi;

• parengti ir sustiprinti aiškias veiklos formas, taisykles ir procedūras darbuotojams;

• parengti ir sustiprinti aiškias veiklos formas, taisykles ir procedūras mokiniams.

Pokyčių skatinimas (0,25)

• sąmoningai abejoti status quo;• būti pasiryžusiam vadovauti pokyčių

iniciatyvoms, kurių rezultatai dar nėra žinomi;• sistemingai ieškoti naujų ir geresnių būdų

darbui atlikti;• nuolat mėginti išplėsti mokyklos

kompetencijos ribas ir nesitenkinti tuo, kas jau pasiekta.

Kultūra (0,25)

• skatinti darbuotojus susitelkti;• stengtis, kad būdami ir dirbdami kartu

darbuotojai gerai jaustųsi;• siekti, kad darbuotojai suprastų tikslą;• kurti bendrą viziją, kokia galėtų būti mokykla.

Indėlis (0,25)

• suteikti darbuotojams galimybę dalyvauti formuojant mokyklos politiką;

• suteikti darbuotojams galimybę prisidėti priimant svarbius sprendimus;

• priimant sprendimus pasitelkti lyderių komandas.

Drausmė (0,27)

• tausoti mokymui skirtą laiką ir saugoti jį nuo trikdžių;

• apsaugoti mokytojus nuo vidinių ir išorinių blaškančių veiksnių.

Veiklos aprėptis (0,27)

• užtikrinti, kad mokykla vykdytų visus švietimo skyriaus ir valstybės keliamus reikalavimus;

Veiklos aprėptis

• atstovauti mokyklai bendraujant su tėvais;• atstovauti mokyklai bendraujant su apygardos

švietimo skyriumi;• atstovauti mokyklai bendraujant su plačiąja

bendruomene.

Stebėsena / įvertinimas (0,27)

• nuolat stebėti mokyklos ugdymo turinio, mokymo ir vertinimo būdų veiksmingumą;

• visuomet žinoti, kokį poveikį mokyklos ugdymo turinio, mokymo ir vertinimo būdai daro mokinių pasiekimams.

Lankstumas (0,28)

• pritaikyti lyderystės stilių prie konkrečios situacijos poreikių;

• atsižvelgiant į situaciją, nukreipti ir nurodinėti arba nenukreipti ir nenurodinėti;

• skatinti žmones reikšti įvairias ir priešingas nuomones;

• būti pasiruošusiam iš esmės keisti įprastą tvarką.

Situacijos suvokimas (0,33)

• tiksliai kiekvieną dieną nuspėti, kas gali vykti ne taip, kaip numatyta;

• žinoti apie neformalias grupes ir darbuotojų santykius;

• numatyti tas mokyklos problemas, kurios dar neiškilo į viešumą, bet gali pastūmėti į nesantaiką.

Ką pasirinkti?

TINKAMA VEIKLOS KRYPTIS

• Kokioje srityje ir kokia kryptimi mokykla numato dirbti, kad išlaikytų arba dar geriau – pagerintų mokinių pasiekimus?

• Tokia pasirinkta kryptis dažniausiai tampa mokyklos tobulinimo planų pagrindu.

Konkrečių poreikių metodas

• pasirinkti arba sukurti konkrečius poreikius patenkinantį projektą,

• t. y. atrasti veiklos pakraipą, kuri patenkintų specifinius mokyklos poreikius.

• Norėdama parengti konkrečius poreikius patenkinantį projektą, mokykla turi iš pradžių apibrėžti tuos veiksnius, kuriuos galima būtų pakeisti mokykloje, siekiant pagerinti mokinių pasiekimus, ir parengti tokių veiksnių modelį arba sistemą.

• R. J. Marzano modelis numato 11 veiksnių, galinčių tapti mokyklos pertvarkos dėmesio centru.

• Visi veiksniai suskirstyti į tris plačias kategorijas – mokyklos, mokytojo ir mokinio lygmens veiksnius

Veiksmingosmokyklų lyderystės planas

1. Suburti stiprią mokyklos lyderių komandą.2. Padalyti atsakomybės sritis lyderių komandos

nariams.3. Pasirinkti tinkamą veiklos kryptį.4. Nustatyti pasirinktos veiklos mastą ir svarbą.5. Pritaikyti vadovavimo stilių prie pokyčių

iniciatyvos masto ir svarbos.

KAIP? Skaitykite knygoje!

67

Ačiū už dėmesį ! Linkiu skaitymo malonumo