Atspindëti ðviesà · tas laiko pojûtis), kartu su kitais þiû-rovais esi nuvedamas á spektakliui skirtà, iki ðiol slëptà erdvæ – atvë-susiø teatriniø stebuklø gausiai

7 meno dienos | 2015 m. vasario 6 d. | Nr. 5 (1111) 1 psl.

K u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2015 m. vasario 6 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md2Pokalbis su dainininke Rasa Juzukonyte

3Knyga apie Aleksandrà Juozapënaitæ-Eesmaa

4„Marðrutas“ Vilniaus teatre „Lëlë“

6100 procentø þakardo „Titanike“

7Aliutës Meèys paroda M. Þilinsko galerijoje

8Nauji filmai – „Visko teorija“

Nr. 5 (1111) Kaina 0,81 Eur / 2,80 Lt

Milda Brukðtutë

Daugybë raudonveidþiø þmoge-liukø siekia iðmuðti tave ið vëþiø. Jøpilna visoje Lietuvos nacionaliniodramos teatro fojë. Jie akivaizdþiainori, kad pasijustum sekamas, ste-bimas, „nuklausomas“. Pamaþu su-pranti, kad kaip tik dabar, ðià aki-mirkà, atsiranda, t.y. jau atsirado,puiki proga pajusti tà galingà teat-ro jëgà, kuriai uþplûdus pats tampibejëgis. Apskritai net pradeda kiltiklausimas, kas tu esi? Tai visai na-tûralu, mat jei jau á tave krypsta kos-tiumuotø nepaþástamøjø (ar bentvieno ið jø) akys, tiksliau tariant, gal-va, automatiðkai darosi ádomu, kàjos, t. y. ji, tavyje, tavo laikysenojear veido iðraiðkoje, o gal net ir kiau-rai jø mato. Vis dëlto, nors ir spëjipasidþiaugti savo matomumu, be-prasidedanèio spektaklio interakty-vumu, iki galo susireikðminti nepa-vyksta. Paþiûrëjæs atidþiau pamatysi,kad ið tiesø tai niekam tu, bent jauèia, neádomus. Þvelgiama visai nekiaurai á tave (ir ið kur tiek naivu-mo?), o tik kiaurai pro tave. Tu, kaip

Tuðèiø ðoviniø terapijaOskaro Korðunovo „Jelizaveta Bam“ Lietuvos nacionaliniame

dramos teatre

D. M A T V E J E V O N U O T R .

ir visi likæ þiûrovai, èia esi tik kûrë-jo ir kûrinio, reþisieriaus ir jo ku-riamo teatro, Oskaro Korðunovo irOKT, jø praeities ir ateities jungia-moji grandis ar paprasèiausias jauneþinia kelintos gerbiamo reþisie-riaus akistatos su savo kûryba ir pa-èiu savimi liudininkas.

Taèiau kol kas tai dar neiððifruo-ta. Kol kas dar reikia palaukti bentjau spektaklio pradþios. Per tà lai-kà patartina priprasti prie tokio uþ-delsto, praktiðkai sustojusio laiko.Mat tai jau nepasikeis, nepriklau-somai nuo to, ar prasidës veiksmas,ar ne, ir kokio intensyvumo jis bus.Patartina susitaikyti su delsimu, suakivaizdþiu laiko tempimu, su savopaties trypèiojimu laukiant, kol pa-teksi á „tikràjà“ spektaklio erdvæ.Galiausiai, matyt, nepraëjus tokiaigalybei laiko, kokià tau viduje visvien tenka iðkæsti (kaip sako pats re-þisierius, teatre egzistuoja visai ki-tas laiko pojûtis), kartu su kitais þiû-rovais esi nuvedamas á spektakliuiskirtà, iki ðiol slëptà erdvæ – atvë-susiø teatriniø stebuklø gausiai pri-grûstà LNDT teatro rûsá.

Ðioje ið visø pusiø suspaustojeerdvëje, slegiamoje þemø lubø artiesiog virð jø esanèios Didþiosiosteatro scenos, juda, kruta, visaipkaip kamuojasi ir traukia á save þiû-rovø dëmesá ávairiausios Korðuno-vo kûrybiniø etapø detalës, dekora-cijos ið ankstesniø jo spektakliø(scenografija Oskaro Korðunovo),ypaè ryðkiai ðmëkðèiojant prieð akis„Oidipo karaliaus“ ir „Hamleto“nuorodoms, bet èia jau, matyt, kiek-vienam sava patirtis ir savas pasi-rinkimas. Nori nenori tenka pripa-þinti, kad spektaklis bus uþdaras,imanentiðkas, alsuojantis ne Danii-lo Charmso iðsakytomis temomis,pritaikant jas grësmingam ðiø die-nø politiniam chaosui, o teatru, tiks-liau, – tuo, kas ið jo, laiko paþen-klinto, dar liko.

„Jelizaveta Bam“ yra ne tik nau-jo OKT teatro etapo pradþia: ðiuospektakliu pradëtas naujasis teatroetapas yra, kad ir kaip kvailai skam-bëtø, dar ir pats etapinis. Gráþimasá paèià pradþià, atgal prie oberiutø,

Remigijus Bilinskas (Tëvas) spektaklyje „Jelizaveta Bam“

N U K E L T A Á 4 P S L .

Aliu

të M

eèys

, be

pava

dini

mo.

Api

e 20

03 m

.

2 psl. 7 meno dienos | 2015 m. vasario 6 d. | Nr. 5 (1111)

M u z i k a

Metø pradþioje ávykæs daininin-kës Rasos Juzukonytës jubiliejiniskoncertas Valdovø rûmuose, ðiltaisutiktas gausiai susirinkusios pub-likos, nuskambëjo kaip ryðkus joskûrybinio tarpsnio akcentas, ilgailauktas ávertinimas. Dideliu þiniask-laidos dëmesiu dainininkë nelepi-nama, o ir dabarties diktuojamu sa-vireklamos poreikiu nepasiþymi.Tad galbût maþai kas þino, jog kas-dien, be jokios pompastikos, be TVeteriø ar didþiøjø teatrø scenø, pro-gramas rengianti ir visoje Lietuvo-je koncertuojanti R. Juzukonytë yrapraëjusi ne maþiau turtingà ir „kal-nuotà“ kûrybiná kelià. Jis prasidëjoGarliavos Ðvè. Trejybës baþnyèioschore, kuriam vadovavo puiki mu-zikë ir talentinga pedagogë vienuolëZuzana Miliûtë. Jos paskatinta, R. Ju-zukonytë pasuko á Juozo Gruodþiokonservatorijà, vëliau studijavo Lietu-vos muzikos ir teatro akademijojepas iðkilius pedagogus Jolantà Èiu-rilaitæ, Joanà Kepenienæ, VirgilijøNoreikà, Irenà Milkevièiûtæ, Regi-nà Maciûtæ, tobulinosi uþsienio pro-fesoriø interpretacijos meistriðkumokursuose, pelnë diplomus tarptauti-niuose konkursuose Varðuvoje irBratislavoje. 1994 m. R. Juzukony-të debiutavo Lietuvos nacionalinia-me operos ir baleto teatre Safi vaid-meniu Johanno Strausso operetëje„Èigonø baronas“. Netrukus ðiameteatre, maestro Jono Aleksos vado-vaujama, parengë vienà sudëtin-giausiø soprano partijø – pagrindi-næ Aidos partijà Giuseppe Verdioperoje „Aida“. Dainininkë yra su-kûrusi ir daugiau operos vaidmenø(Þynë, Fraskita, Mama, Andþelika,Liza, Tatjana, Dezdemona ir kt.),dainavusi Klaipëdos muzikiniameteatre, dalyvavusi tarptautiniuosefestivaliuose (Franzo Schuberto,Thomo Manno, Operetës Kaunopilyje ir kt.), koncertavusi Vokieti-joje, Lenkijoje, Anglijoje, Norvegi-joje, JAV, Italijoje, Egipte ir kitoseðalyse. Klasikiná operos þanrà R.Juzukonytë sëkmingai derina ir supopuliariosios muzikos repertuaru(projektai „Klasikos metamorfo-zës“, „Muzikinës diversijos“), yranetgi áraðiusi dainà gotikinio ro-

Atspindëti ðviesàDainininkæ Rasà Juzukonytæ kalbina Laimutë Ligeikaitë

ko grupës „Siela“ albume.Vis dëlto, giliausiai dainininkë

paþásta sakralinæ kûrybà ir atokiau-sius Lietuvos kampelius – giedamiestø ir miesteliø baþnyèiose, ren-gia kamerinës muzikos koncertus.Nuo to ir pradëjome pokalbá.

Koncertuodama jau keletà kartøapvaþiavote visà Lietuvà, geraipaþinote þmones. Kokià Lietuvàdabar matote? Ar dþiaugiatës, kadviskas gerai, ar dël kaþko ir ðirdásuspaudþia?

Að ásivaizduoju Lietuvà kaip di-delæ darnià bendruomenæ, kaip ðei-mà, svajoju, kad ji tokia bûtø. Visa-da dþiaugiuosi, kad Lietuva tokiarami ir graþi, ypaè dabartiniamekontekste, bet reikia rûpintis, kadtokia ji ir liktø. Ðirdá spaudþia abe-jingumas, susvetimëjimas. Miestekaimynas kaimyno nepaþásta. Þmo-nës tapo vieni kitiems ðalti, jau netir baþnyèiose nesisveikina. O mûsøtiek nedaug, juk kiekvienas sutiktasgali ir draugu, ir broliu tapti. Ma-nau, ateina dvasinis poreikis kaþ-kaip visiems susiburti. Laimë, pro-vincijos miesteliuose þmonës ðiltesni.Tai ir pagal publikà jauèiu – maþomiestelio klausytojai nuoðirdesni, jøakys ðvyti, o að taip gerai pasijuntu,kad viskà nuo scenos jiems atiduo-èiau. Jie ne tiek iðlepinti koncertø,atlikëjø ir kiekvienà labai vertina,brangina. Kultûros situacija provin-cijoje, kaip ir visur, priklauso nuoðviesuolio, bendruomenës lyderio.Koks jis, tokia bendruomenë aplinkjá ir buriasi. Pamenu, vienos Þemai-tijos gimnazijos direktorë, atiduo-danti begalæ energijos puoselëdamatà mokyklà, – daro remontus, orga-nizuoja renginius, – pasakë, kad jeinebus mokykla ðviesi, kur tam vai-kui ðviesos pamatyti? Jo aplinka jukdaþniausiai yra „juoda“.

Svarbiausià jûsø repertuaro dalásudaro sakralinë muzika. Kaipatëjote iki tokio gilaus ðios muzi-kos pajautimo, supratimo, liturgijosiðmanymo?

Dar vaikystëje, kai persikraustë-me á Garliavà, mano tëvams kaimy-nai rekomendavo vaikus vesti á baþ-

nyèios chorà, nes buvo labai gerachoro vadovë – vienuolë Zuzana. Jiiki ðiol liko mano kelrode þvaigþde.Giedojau vaikø chore, paskui, darmaþà, pastatë prie suaugusiøjø, tendaþnai „gaudavau“ solo epizodø. Ikiðiol jaudinuosi giedodama toje baþ-nyèioje – kiek ten emocijø bûta! Be-je, mane mokë ir vargonais groti,ten stovëjo labai geras, áspûdingasinstrumentas. Dar mokiausi ir mu-zikos mokykloje. Su choru, kuriamegiedojo daugiausia buvæ tremtiniai,dalyvaudavome ðv. Miðiose, todëljau ið vaikystës man liko aiðki visasistema, kà ir kada daryti. Su baþ-nyèios choru giedodavome ne tikkasdienëse miðiose. Esame atlikæ irHändelio „Alleluia“ ið „Mesijo“, irPietro Mascagni chorà su solistaisið operos „Kaimo garbë“, ir ávairiøklasikiniø autoriø koncertiniø mi-ðiø, taip pat giedojome velykines,kalëdines giesmes, tremtiniø dai-nas. Koncertuodavome ir kituosemiestuose, Vilniuje, didþiuosiuoseatlaiduose ir kitur, þinoma, sovieti-niais laikais akylai stebimi milicinin-kø ir panaðiø „veikëjø“. Á koncerti-nes keliones su mumis vykdavopasiðventæ istorikai, ðviesuoliai, ap-lankydavome istorines vietas, par-tizanø, knygneðiø kapus. Tokia pa-tirtis ið vaikystës man itin brangi.

Kaip jus asmeniðkai veikia sakrali-në muzika, giesmës?

Net negalëèiau apibûdinti. Pra-dedu giedoti ir... iðeinu... Negieduið natø, viskà tik atmintinai, uþsi-merkusi. Visada mintyse papraðau,kad per mane þmonëms bûtø pasa-kyta kaþkas gero. Tikiu, kad jie taipajunta. Man atrodo, jog ne að gie-du, tai ateina ið aukðèiau.

Kas yra dabartinio jûsø sakraliniorepertuaro aðys, puoðmenos?

Pastaruoju metu mudvi su ilga-mete koncertmeistere Auðra Motu-ziene parengëme Leo Delibe’o „Mis-sa brevis“, daþnai jas giedame.Norime pateikti maþiau girdëtosmuzikos, todël radome prancûzø,amerikieèiø kompozitoriø miðiø,„Ave Maria“. Niekados neapseinube Dezdemonos maldos ið Verdi

„Otelo“ – joje uþkoduota kaþkokianepaprasta, nenusakoma bûsena,klausydamasi ðios arijos verkiu.

Vienas ið svarbiausiø jûsø kûrybiniogyvenimo akcentø yra „Aida“. Kaipprie jos priëjote ir kà ji jums reiðkia?

Baigusi akademijà vis ieðkojauvokalo þiniø, norëjau tobulintis.Ketverius metus dar mokiausi pasprofesoriø Virgilijø Noreikà, su juorengiau Aidos partijà Nacionalinia-me operos ir baleto teatre. Prieð taidebiutavau Safi vaidmeniu JohanoStrausso operetëje. Labai rimtai dir-bau prie Aidos. Ðis vaidmuo man,pradedanèiai solistei, atsirado labainetikëtai ir buvo didelis iðbandymas.Su puikia pianiste koncertmeistereRasa Biveiniene, Ispanijoje, kur jijau ilgus metus gyvena, dalyvavomekonkursuose. Buvome Bilbao, kaipaskambino maestro Jonas Aleksair pasiûlë rengti Aidos vaidmená.Man pasisekë, kad mokytis partijàiðkart pradëjau su R. Biveiniene,davusia gerø patarimø. Laikau di-dele gyvenimo dovana, kad dirbausu ðviesaus atminimo dirigentais Jo-nu Aleksa, Jonu Virþoniu. Jie buvolabai skirtingi. Virþonis – „klasiki-nis“, akademiðkas, ir man, jaunaisolistei, labai padëjo jo vidinë ramy-bë, nuoseklus darbas su solistais. Sa-vo ruoþtu Aleksa iðvedë á muzikosplatybes, suteikë tikrojo muzikos pa-þinimo, o reikalavimus iðreikðdavonepaprastai iðkalbinga mimika, emo-cija. Að já gerai supratau, tik dar ne-turëjau tiek vokaliniø galimybiø,kad viskà ágyvendinèiau. Aida maniðliko labai svarbi, að jà jauèiu, uþ-tat pasirinkau po daugelio metø pa-dainuoti ir jubiliejiniame koncerte.Viena draugë po koncerto man pa-raðë labai jautrø ir graþø laiðkà, itintaikliai pajutusi mûsø „ryðá“: „Aido-je – visa toji sielos kelionë. Ji – ver-gë, bet ji – karaliaus duktë; ji – vals-tybës dalis, bet ji – moteris; Aida –Tavo sielos likimas. Jame viskas, kasbuvo, ko neprisimeni, ko neþinai,kas dar skauda, dël ko dþiaugiesi.“

Su kuo labiausiai draugaujate,kartu koncertuojate, gastroliuojate?

Labai ilga draugystë sieja su aly-tiðkiais – dainø ir ðokiø ansambliu„Dainava“ ir jo vadovais DanutePlytnikiene, Romualdu Ambroþevi-èiumi, Arvydu Mikalausku. Kadai-se pasikvietë kartu koncertuoti ir ikiðiol nepaleidþia. Su jais apkeliavau

daug ðaliø, koncertavome lietuviøbendruomenëse – septyniuose Aust-ralijos miestuose, Pietø Afrikos Res-publikoje, Argentinoje, Urugvajuje,Brazilijoje, ten, beje, lietuviø nema-þai. Dþiaugiuosi, kad ansamblis da-lyvavo ir mano jubiliejiniame kon-certe Valdovø rûmuose. Dar studijømetais esu dainavusi su folkloro an-sambliu „Ainiai“, koncertavome iruþsienyje, taip pat su orkestru „Tri-mitas“. Bet daugiausia koncertuo-jame ir labiausiai draugaujame supianiste, Lietuvos muzikos ir teat-ro akademijos profesore Auðra Mo-tuziene ir baritonu, akademijos do-centu Deividu Staponkumi. Auðrayra ne tik ilgametë koncertmeiste-rë, bet ir puikiai veda mûsø koncer-tus, net padeda organizuoti. Su Dei-vidu daþnai dainuojame duetus –man ðis þanras nesvetimas, duetupadainuodavome ir su profesoriu-mi Noreika, ir su jo studentais. Taippat nemaþai koncertuojame trise –að, Nomeda Vilkanauskaitë ir Rai-monda Tallat-Kelpðaitë, o kai pervienà renginá, kuriame dainavo„Trys tigrai“, mus ðmaikðèiai pava-dino „Trimis panteromis“, ðio var-do „neatsikratome“ iki ðiol.

Kamerinis vokalinis repertuaras –daþniausiai tai vokiðkasis Lied – yragana sunkus, intelektualus. Ardràsiai veþate já á Lietuvos mieste-lius, galbût neápratusiai prie tokiosmuzikos publikai, ar parenkatekitokiø, lengvesniø dainø?

Man smagu, kad esu reikalinga,kvieèiama, turiu labai gausø reper-tuarà – ir sakralinës muzikos, ir ka-merinës vokalinës, kartais net sun-ku pasirinkti, kà dainuosiu. Manokamerinës muzikos repertuarà su-daro vokaliniai ciklai, pavienës dai-nos. Nors daugiausia dainuoju ori-ginalo kalba, koncertuodamamiesteliuose naudoju á lietuviø kal-bà iðverstà tekstà. Man svarbu, kadþmonëms bûtø suprantamas dainosturinys, taikliau perteikiama emo-cija. Susirandu ir poetø vertimus, irAuðra Motuzienë graþiai þodþius ið-verèia. Klausytojai tada geriau su-pranta ir tà „sunkiàjà“ muzikà. Beabejo, niekados neapseinu be lietu-viðkø dainø – Stasio Ðimkaus, Gied-ros Gudauskienës, Vytauto Miðki-nio, be Balio Dvariono Dalios arijosar jo „Þvaigþdutës“. Esu dar atsi-dëjusi keletà lietuviðkø dainø, ku-rias turiu iðmokti.

Anonsai

Filharmonijos scenoje –„Nerudos dainos“

Vasario 7 d. 19 val. Filharmoni-jos scenoje su Lietuvos nacionali-niu simfoniniu orkestru (meno va-dovas ir vyr. dirigentas JuozasDomarkas) iðvysime muzikuojantþavià ðeimà – sodraus aksominiobalso tembro dainininkæ Ievà Prud-nikovaitæ ir ekspresyvøjá dirigentàModestà Pitrënà. Jie kartu atliksástabø Pablo Nerudos ir Peterio Lie-bersono himnà meilei „Nerudosdainos“.

Apie 2005 m. sukurtas „Nerudosdainas“ amerikieèiø kompozitoriusPeteris Liebersonas (1946–2011)pasakojo: „Kartà, lûkuriuojant Al-bukerkio oro uoste, visai atsitikti-nai þvilgsnis uþkliuvo uþ knygos ro-

þiniu virðeliu. Tai buvo Pablo Neru-dos meilës eilëraðèiai, jie mane taippatraukë, kad permetæs akimis vie-nà kità puslapá iðkart supratau pri-valàs pagal kelis ið ðiø eilëraðèiø su-kurti muzikà savo þmonai Lorraine.Po keleriø metø tokia galimybë su-sidarë – Los Andþelo ir Bostono or-kestrai man uþsakë naujà kûriná, ku-rá turëtø atlikti Lorraine.“

Ðá meilës himnà simfoninio vaka-ro programoje apgaubs instrumen-tinë muzika. Koncerto pradþiai ma-estro Modestas Pitrënas parinkoMaurice’o Ravelio kûriná „Manomotuðë þàsis“. Tai penkios pjesës iðbaleto muzikos. Remdamasis þino-mø pasakø siuþetais, 1908 m. Ra-velis paraðë siuità fortepijonui ke-turioms rankoms, skirtà vaikams,taèiau vienodai ádomià ir suaugusie-siems. Vëliau kûrinys buvo orkest-

ruotas. Orkestrinë siuitos versijapirmà kartà nuskambëjo 1912 m. irbuvo skirta choreografiniam veika-lo áprasminimui. Meistriðkai instru-mentuotos fortepijoninës pjesëságavo naujà, dar ádomesná pavida-là, juo ir gërësimës simfoninës mu-zikos koncerte.

O koncertà vainikuos prancûzið-kojo simfonizmo pavyzdþiu laikomaCésaro Francko Simfonija d-moll.Jos muzika kupina dramatizmo irkonfliktø, joje gretinami kontrastin-gi vaizdai – niûrus, dramatiðkas irðviesus, lyrinis, o viskà apibendrinafinalas, klausytojà gràþinantis á rea-lø pasaulá – tvyro pakili nuotaika,melodijos liete liejasi, tarytum skelb-damos pergalingà kovos baigtá. Mu-zikoje kaip ir gyvenime...

LNF INF.

Rasa Juzukonytë ir ansamblis „Dainava“ N U O T R A U K A I Ð A S M E N I N I O A R C H Y V O


Anonsai

Flamenko filmø festivalisPirmasis filmø festivalis, skirtas

ispanø kultûros perlui – flamenkui –2015 m. vasario 12 d. prasidës Vil-niuje, kino teatre „Pasaka“. Vëliaurenginys aplankys Kaunà, Klaipëdà,Anykðèius, Ðiaulius ir Panevëþá.

Festivalio programoje – net að-tuonios premjeros. Ispanø kino kla-siko Carloso Sauros filmas „Fla-menkas ðiandien“ – áspûdingasuþdeganèio ðokio ir sielas suvirpi-nanèiø dainø ir muzikos spektaklis.Reþisierius rodo, kaip flamenko tra-dicijos persipina su ðiuolaikinëmissrovëmis, nes flamenkas nëra tik ðo-

kio ir muzikos stilius – tai gyveni-mo bûdas ir nuolat kintanti menoforma.

Filmas „Flamenko iðtakos“ at-skleis tikràjà jo dvasià. Filme pasa-kojama apie dainininkà – Malagos

gatviø ðlavëjà, apie repeticijas þymiau-sioje Madrido flamenko mokykloje„Amor de Dios“, kur dirbo daug fla-menko ðokio virtuozø.

„Apie flamenkà sudëtinga raðy-ti, svarbiausia – tiesiog já patirti, –

sako filmo „Flamenko moterys“ re-þisierius Mike’as Figgisas. – Tokiømoterø nebuvau matæs. Atrodë, kadjos didþiuojasi savo moteriðkumu,seksualumu, jausmingumu. Nuste-bau suvokæs, kad flamenkas yra apiemoteris.“

Albertinos Pisano dokumentinisfilmas „Flamenko ðokëjai“ – tai in-tymus keturiø þymiø ðiuolaikinio fla-menko ðokëjø Rafaelos Carrasco, Is-raelio Galvâno, Andréso Maríno irBelén Maya portretas. Kiekvienasjø iðreiðkia juos vienijanèià kûrybi-næ bûtinybæ: perþengti flamenko ðo-kio ribas ir paversti já universaliameno forma.

Dokumentiniai filmai „Ant ban-

gø“ ir „Flamenko mokykla“ pasa-koja apie flamenko tradicijas, supa-þindina su menininkais ir atlikëjais,kurie uþsiima ðiuo menu JAV.

Festivalio programoje – ir dureþisieriaus Francisco Roviros Bele-to (1912–1999) vaidybiniai filmai:„Raganiðka meilë“ (1967) ir „Los Ta-rantos“ (1963). Juose vaidina geriau-siu XX a. Ispanijos ðokëju ir choreo-grafu pripaþintas Antonio Gadesasir genialioji Carmen Amaya.

Pirmàjá Lietuvoje flamenko filmøfestivalá organizuoja VðÁ „Degan-èios idëjos“.

Daugiau informacijos: www.fla-menkofilmufestivalis.lt

RENGËJØ INF.

Arûnas Staðkus

Knyga apie Aleksandrà Juozapënai-tæ-Eesmaa pasirodë kaip pirmoji iðM.K. Èiurlionio namø ir Draugijosserijos, pristatanèios iðkilius Lietu-vos kultûros ir meno puoselëtojus,susijusius su M.K. Èiurlionio varduir jo idëjomis. Pagerbkime idëjosautoriø, ðviesaus atminimo ilgametánamø direktoriø Stanislovà Urbonà irjo deklaruotà svarbiausià vertybæ –dalijimàsi – jo gimtadienio laiko-tarpiu. Tai proga pakalbëti apieleidiná, prisimenant ir rengtusðventinius vasario vakarus Èiurlio-nio namuose. Juose dalyvaudavodidþioji dalis leidinio straipsniø beiprisiminimø autoriø.

Monografinës knygos apie atlikë-jus Lietuvoje pasirodo itin retai.Daugiausia leidiniø skiriama daini-ninkams. Didþioji jø dalis priklausomuzikologës Jûratës Vyliûtës plunks-nai, po kelias yra parengæ Jonas Bru-veris, Jûratë Grickienë ir kt. Taèiausunku prisiminti, kad Lietuvoje bûtøiðleista knyga apie pianistà. Ne apiekompozitoriø ir pianistà, – keletasleidiniø prisimena Balá Dvarionà,Stasá Vainiûnà, – bet tik apie ðio ka-raliðko instrumento maestro.

Todël priminimo ir dëmesio nusi-pelno knyga apie iðkilià lietuviø pia-nistæ Aleksandrà Juozapënaitæ (1943–2012). Juolab kad ðis leidinys taip irnebuvo iðsamiau aptartas spaudoje.Knygos sudarytojas – Stanislovas Ur-bonas. Tai menotyrininkas, 20 metøvadovavæs Paþaislio muziejui, taèiaudailën pasukæs dël to, kad dël ran-kos traumos negalëjo tapti pianis-tu. Kiek teko girdëti já Èiurlionio na-muose improvizuojant fortepijonu,tai tikras praradimas Lietuvai. Kitavertus, S. Urbonas sugebëdavo pa-traukti þymius atlikëjus. A. Juozapë-naitë buvo tapusi viena artimiausiøÈiurlionio namø bièiuliø. Èiurlionionamø kvieèiama, ji atvykdavo kon-certuoti, èia buvo pristatomas jos ga-lingasis dvigubas CD – Olivier Mes-siaeno ciklas „20 þvilgsniø á kûdikëlá

M u z i k a

Vasario vakarø tonacijaAleksandra Juozapënaitë-Eesmaa. Forte-

piano: [albumas, skirtas lietuviø pianistei /

M.K. Èiurlionio namai; sudarytojas Stanislo-

vas Urbonas]. – Vilnius: M.K. Èiurlionio

draugija, 2013 (Vilnius: BALTO trader).

Jëzø“ (iðleista firmos „Semplice“).S. Urbonas vienintelis Vilniuje su-

rengë vieðà vakarà-koncertà A. Juo-zapënaitei atminti – praëjus metamspo jos netekties (2013 m. birþelá).Renginio metu Piano. lt salëje pia-nistës bièiuliai, jos vyras ir sûnus da-lijosi prisiminimais, koncertavo taippat ið Talino specialiai atvykæ pro-fesorës studentai.

„Ðis albumas skirtas AleksandraiJuozapënaitei-Eesmaa, talentingailietuviø pianistei, nuostabaus likimoþmogui, ryðkiai asmenybei, profesi-ná ávertinimà pasiekusiai Lietuvoje,taèiau didþià savo gyvenimo dalá,net 35-erius metus, iki pat mirties,gyvenusiai ir dirbusiai Estijoje suten sukurta ðeima“, – sakoma áþan-goje. Knyga nespalvota. Pagal suda-rytojo koncepcijà – laikytasi fortepi-jono spalvø. Pavadinimà S. Urbonastaip pat sieja su gyvenimo kontras-tais. „Forte, piano – kaip ir gyveni-me, juoda ir balta“, – aiðkino jis.

Matome, kad leidinys sumanytasir rengtas dailës pasaulio atstovo.Leidinyje dominuoja pianistës nuo-traukos – tai þavus atminimo albu-mëlis. S. Urbonas jas rinko ið ávai-riausiø ðaltiniø, daugybæ fotokadrøskolino A. Juozapënaitës bièiuliaiið savo asmeniniø archyvø. Publi-kuojama daug nematytø istoriniøfotografijø. Dailës profesionalas S.Urbonas su meile atrinko paèiasgraþiausias, charakteringiausias.

Ðtai virðelio nuotrauka – pianis-të atsipalaidavusi, jaukiai nugarà at-sukusi á klaviatûrà. Ir taiklus vaiz-do komentaras cituojant pianistësþodþius: „Vienintelë vieta, kur ge-rai jauèiuosi – prie fortepijono.“

Virðelio atlankuose – lietuviðkaiir angliðkai pateikiama pianistësbiografija, paraðyta Þivilës Ramoð-kaitës. Prieðlapyje – 1949 m. kad-ras, fiksuojantis „nulinukæ“ Alek-sandrà, toliau – Vilniaus ir Talino

miestø vartai, pianistës nuotraukossu jos pedagogais Paryþiuje – Arthu-ru Rubinsteinu ir Olivier Messiae-nu. Nuotraukos pasakoja legendà.

Taèiau prie kai kuriø ðiø puikiønuotraukø trûksta paprasèiausios in-formacijos – kas jose nufotografuo-ta. Pavardþiø ypaè pasigendama priekadrø, kuriuose pianistë vaizduoja-ma su kameriniø ansambliø kolego-mis (p. 71), koncertø akimirkose suorkestru ir dirigentu (p. 9) ir t.t.

Kitaip nei nuotraukos, tekstinispasakojimas nëra nuoseklus. Tai su-darytojo akiratin patekæ du pianis-tës interviu ir daugybë kolegø beistudentø specialiai paraðytø prisimi-nimø. Didþiausià tekstø dalá – netketuris – paraðë pats sudarytojas.

Pirmiausia perspausdinamas1995 m. „Europos lietuvyje“ buvæsA. Juozapënaitës-Eesmaa ir RasosUnt, Estijos lietuviø bendruomenëspirmininkës, pokalbis. Jis pradeda-mas nuo pasirengimo M.K. Èiurlio-nio jubiliejiniams metams, paskuiaptariama pianistës jausena Estijo-je, jai padedantys bièiuliai, pasi-dþiaugiama sûnaus muzikine atmin-timi, pasidalinama realijomis. Kurkas iðsamesnis pianistës interviuLietuvos radijui – „Literatûroje irmene“ (jau 2013 m. sausá) raðtu pa-teikiamas interviu perspausdinamasðiame albume. „Muzika mane iðgel-bëjo“, – ið sielos gelmiø kalbëjo, omûsø ðirdyse tebekalba menininkë.

Atsiminimø plotà pradeda buvu-si ilgametë Lietuvos muzikos ir te-atro akademijos fortepijono kated-ros vedëja Veronika Vitaitë. „Radausau artimà sielà“, – raðo ji. Ástojusi áÈiurlionio menø mokyklà, patekopas Olgà Ðteinberg, jos klasëje mo-kësi ir Aleksandra. Mokinës grei-tai susidraugavo. „Ji mane patrau-kë savo rimtu poþiûriu á pianistësprofesijà, menà, darbà, pasiðventi-mà pasirinktai profesijai, – pasako-

ja V. Vitaitë. – Alytë pasakodavoapie savo nelengvà vaikystæ, poka-rio kolizijas kaime. Mirus Tëveliui,jà paëmë globoti dëdë su þmona,tuo metu gyvenæ Vilniuje. Jie dai-navo Filharmonijos chore (vadovau-jamame K. Kavecko), daþnai iðvyk-davo gastroliø. Todël Alytæ nutarëatiduoti á vaikø namus. Daþnai uþ-sukdavau pas jà á tuos namus, ne-maþai laiko praleisdavome manonamuose, kur mano mamytë (irginaðlë), sesuo, brolis stengësi Alyteisuteikti jaukumo, ðilumos. Mes suAlyte nesvajojome apie turtingusvyrus, padëtá visuomenëje, norëjo-me tik pasiðvæsti Muzikai, siekti me-no aukðtumø.“ (p. 32)

Muzikologë, Aleksandros bièiu-lë ir bendraþygë áraðø organizavimoir leidybos srityje Rûta Skudienë at-simena: „Metai bëgo, po susitikimøVilniuje uþsimezgë draugiðkas mû-sø ryðys ir, berods, 1987-øjø rudenáið Talino gavau kupinà neviltiesAleksandros laiðkà. Raðë, jog ára-ðyti [O. Messieano, – A. S.] „Þvilgs-nius“ jai yra tiesiog bûtina. Tuo me-tu dirbau Vilniaus plokðteliø studijojeredaktore ir, administracijai palai-minus, átraukëme ðá leidiná á áraðøplanus. [...] Su pertraukomis Vil-niaus studijoje „Þvilgsnius“ Alek-sandra áraðinëjo nuo 1988 iki 1994m. [...] Pianistë kiekvienà savo ára-ðytà garsà, akordà, jø trukmæ, spal-và, intensyvumà ir dar daugelá kitødalykø, liudijanèiø aukðèiausià in-terpretatorës meistriðkumà, vertinostebëtinai tiksliai, kûrybiðkai, gebë-jo áraðuose ágarsinti esminius kûri-nio skambesio akcentus. Visi, kastuo metu buvo ðalia – ir ypaè instru-mento derintojas – taip pat turëjonepriekaiðtingai atlikti savo darbà.[...] Visgi dviejø kompaktiniø plokð-teliø leidinys pasirodë tik 2001 m.Lietuvoje parëmus LR kultûros mi-nisterijai.“ (p. 41–42)

Plaèiø apmàstymø albume patei-kia profesorës studentas AndriusVasiliauskas (p. 43–44). „Gyveni-mas sukosi tarybiniø, merkantiliniøinteresø verpete. Aleksandros Juo-zapënaitës vardas vieðumoje skam-bëjo. Bet skambëjo tiek, kiek galiprasiskverbti á nuolat absurdiðkostygiaus saistomà, gandais apie ðenbei ten griebiamà deficità, galusdurstanèià visuomenæ. Inteligentø,iðmananèiø, suvokianèiø, gerbian-

èiø muzikà, tuomet buvo, ko gera,daugiau negu ðiandien, bet visuo-menei reikia ne vien ið begalinio ta-lento ir giliausio profesionalumogimstanèios tylios muzikos. Visuo-menei reikia vardo, sensacijos,skandalo, visko, kas dirgina jusles.Tai, ko su kaupu turime ðiandien.Kà gali reikðti begalinis pasiðventi-mas, giliausi iðgyvenimai, jei jie ne-paversti reklamuojama preke? Tiktarybiniais laikais ta pati prekë bu-vo pakuojama vienaip, o dabar ki-taip. [...] Kas þmoguje prikelia nu-smurgusius kûrybinius pradus?Apie tai galima raðyti traktatus, stu-dijas, kurti romanus. Paskui manpasakojo, kad Aleksandros vaikys-të buvo labai sunki, kad nuo maþødienø ji suprato tikrø vertybiø kai-nà ir kad per bekompromisinæ ko-và ji tapo asmenybe. [...] Dël dau-gybës prieþasèiø: suirutës, bëgimo,nepritekliø, ávairiø rûpesèiø, mintis,kuria profesorë su tavimi kaþkadadalinosi, atrodë miglota, neaiðki,neaktuali, nereikalinga. Pagaliau tujà supratai ir nenori nieko daugiauþinoti, bet tik tà, paèià svarbiausiàmintá, apie tikràjà prasmæ.“

Leidinys papildytas vaizdine infor-macija apie 8 kompaktines plokðte-les, kurias pati viena ar greta kitø pia-nistø áraðë A. Juozapënaitë-Eesmaa.

Man, kaip pianistui, knygojetrûksta platesnës tematikos. Nepa-teikiama iðsamiø interpretacijos api-bûdinimø, koncertø recenzijø, kuriasjuk galima nesunkiai surinkti. Be-veik neminimas asmeninis pianistësbendradarbiavimas su jos amþinin-kais kompozitoriais, lietuviais ir es-tais, kurie, kaip þinome, jà labai ver-tino. Intriguotø ir kitø jos kolegø,pavyzdþiui, garsiojo dirigento Ne-eme Järvio mintys. Vis dëlto albu-mas turi paèià svarbiausià dalá – poràkompaktiniø plokðteliø. Vienoje su-dëta Lietuvos leidybos áraðø – Èiur-lionio ir Messiaeno kûriniai. Kita at-skleidþia pianistës talentà ásijausti áskirtingø epochø ir stilistikos muzikà.Girdime Jeano-Philippe’o Rameau,Josepho Haydno, Ludwigo van Be-ethoveno, Fryderyko Chopino, Step-heno Hellerio opusus.

Ðis leidinys – sentimentø kupinasnuotraukø ir garsø albumas. Jis tik-rai praverstø besidomintiems kultû-ros istorija ar trokðtantiems ásijaus-ti á jautriai skambinamà muzikà.

„Flamenkas ðiandien“


pasirenkant Daniilo Charmso pje-sæ „Jelizaveta Bam“, ápareigojo arbent jau paskatino Korðunovà darkartà permàstyti visà teatriná save.Ðiame ankðtame spektaklyje prak-tiðkai viskas tampa simboliais: irpjesë, ir aktoriai, ir dekoracijos, irmuzika (kompozitorius – GintarasSodeika, iðtikimas Korðunovo ben-drakûrëjas). Deja, visi ðie simboliai,taikomi á tuos paèius savianalizësvartus, neteko savo autonominësgalios ir liko daugiau ar maþiau tuð-ti. Net ir puikûs aktoriai RemigijusBilinskas (Tëvas), Vitalija Mocke-vièiûtë (Motina), Arûnas Sakalaus-kas (Elgeta) èia tëra þenklai, turin-tys maþdaug tiek pat teisiø á þiûrovødëmesá, kaip ir aplink juos bei uþ jøsukrautos dekoracijos.

Tiesà sakant, keista, kad reþisie-riui ðiame spektaklyje prireikë tiekdaug savo kûrybos permàstymuiskirtø priemoniø. Juk veikiausiainesuklysiu pasakydama, kad beveikniekas Lietuvoje taip atkakliai ne-dëlioja savo kûriniø á visokiausiusstalèiukus ir taip kruopðèiai nesirû-pina savaisiais darbais. Juk kiekvie-name savo spektaklyje, kad ir apiekà jis bûtø, ðis kûrëjas palieka vie-tos metateatriðkumui, teatro pri-gimties analizei. Be to, beveik kas-

kart laukdami ðio reþisieriaus prem-jeros bûname informuoti apie nau-jà, besibaigiantá ar bent jau ápusëtàjo teatro etapà: dar net nesukurtasspektaklis jau turi labai aiðkià pozi-cijà OKT repertuare ir net, pagei-dautina, Lietuvos teatro istorijoje.Galima sakyti, kad kûrybiniameKorðunovo CV atsitiktinumø, im-provizacijos tiesiog nebûna, kadkiekvienas jo darbas gimsta tik tu-rëdamas labai aiðkø pasiteisinimà.Tad kaipgi nutiko, kad visai ðiai tvar-kingai apgalvotø kûriniø sekai pri-reikë dar vienos, atskiros analizës,dar vieno, ðá kartà visa apimanèiopasiaiðkinimo?

Kiek daugiau galimybiø uþ kitussimbolius turi aktoriai Marius Rep-ðys (Ivanas Ivanovièius) ir MartynasNedzinskas (Piotras Nikolajevi-èius). Jø smagus duetas taip pat yratinkama Korðunovo kûrybos deta-lë, taèiau ji atklydo ið dar visai ne-senø „Iðvarymo“, „Katedros“ bei„Þuvëdros“ laikø, todël ir nespëjovirsti tik blankiu praeities ðeðëliu,net jei ir galima jà priskirti prieteatro rûsyje uþdarytø ðmëklø.

Daugiausia dëmesio praðosi, norsir sunkiai geba já iðlaikyti, pagrindi-në spektaklio veikëja, jaunoji Jeli-zaveta Bam (Korðunovo studentë

Greta Petrovskytë). Pati aktorë në-ra joks atpaþástamas simbolis, todëljai puikiai tinka bûti reþisieriaus alterego. Tai ji yra visø ðiø ðmëklø apsup-tyje, jø dëmesio centre: kalbinama,puolama, persekiojama, viliojama,kvailinama... Tai ji yra visus èiaesanèius iðjudinæs, ásiûbavæs, suner-vinæs ir tiesiog ákvëpæs uraganas. Ðimergaitë yra visa ko pagrindas, pra-dëjæs lûþinëti nuo tokios savøjøðmëklø gausybës. Ji ir iðsigandusi,ir patikli, ir nekalta, ir labai jau áþû-liai erotiðka, ir ðvelni, ir kartu labaitinkama á pagrindines siaubo filmøherojes – ne aukas, o tas, kurios ne-gailestingai visus iðþudo. Ásisprau-dusi á trumputæ mokyklinæ unifor-mà (kostiumø dailininkë LaurynaLiepaitë) Jelizaveta þviegia, rëkia,juokiasi ir ðiaip kelia visoká triukð-mà. Jos pavirðius toks efektingas,kad giliau jau në negali bûti ko norspaslëpta. Oskaro Korðunovo teat-ras daþnai dvelkia ðalèiu, tad niekokeista, kad tokios yra ir ðios jo spek-takliø ðmëklø puolamos mergaitësemocijos.

„Jelizaveta Bam“ – skirtingøteatro iðkamðø, pavirðiø spektaklis.Nuo ávairiausiø triukø, tuðèiø ðovi-niø (ne tik perkeltine, bet ir tiesiogi-ne prasme) ir jø reikðmiø bei sureikð-

minimø begalybës iðsivaduojama tikspektaklio pabaigoje, kai dingstadekoracijø kalnai ir pradeda suktisvaidybos aikðtelës grindys. Ratas,OKT teatro simbolis, apsisuka, irðmëklø galiausiai nebëra. Raudon-veidþiai þmogeliukai diktuoja þiûro-vams iðëjimo taisykles. Reikia tvar-kingai, kaip ir atëjome, iðlipti ið ðiosbedugnës. Ðie rafinuoti pagalbinin-kai, kaip ir Jelizaveta Bam, – Oska-ro Korðunovo mokiniai. Galbût to-dël jie taip pat turi reþisûriniø galiø(nors jos ir yra ganëtinai buitiðkos, –atvesti ir iðvesti þiûrovus), taip patpretenduoja vadintis reþisieriaus

Tuðèiø ðoviniø terapijaA T K E L T A I Ð 1 P S L .

alter ego. „Jelizaveta Bam“ ir yra la-biausiai reikðminga jauniesiemsaktoriams, gavusiems galimybæ su-sidurti su profesionaliu teatru irmeistriðkais tokio teatro aktoriais,bei paèiam reþisieriui, mëginan-èiam kiek iliustratyviai permàstytisavo kûrybos principus ir atsuktiratà atgal.

Beje, ratas ið tiesø sukasi, tà pui-kiai árodo LNDT repertuare mir-gantis visiems gerai þinomo, bet jauatnaujinto, átraukianèio ir jaunes-niàjà aktoriø kartà, OKT spektak-lio pavadinimas „Ástabioji ir grau-dþioji Romeo ir Dþuljetos istorija“.

Helmutas Ðabasevièius

LNOBT baleto trupë, sausio më-nesá intensyviai eksploatavusi sëk-mingiausià praëjusiø metø savopremjerà – meno vadovo Krzyszto-fo Pastoro pastatytà Piotro Èaikovs-kio „Spragtukà“ (parodyta 17 anðla-giniø spektakliø), vël gráþta prieáprastinio repertuaro, kuriame taippat ieðko bûdø intriguoti þiûrovà.

Ludwigo Minkaus „Bajaderæ“ –senoviná garsiausio XIX a. choreo-grafo Mariaus Petipa spektaklá, Lie-tuvoje rodomà nuo 2007-øjø pabai-gos – nuðvietë tarptautiniø þvaigþdþiøstatusà pelniusiø Olandijos naciona-linio baleto trupës pagrindiniø so-listø Jurgitos Droninos ir IsaacoHernãndezo duetas.

Spektaklis, kuriame narpliojamastragiðkas indø ðventyklos ðokëjosNikijos, kario Soloro ir radþos duk-ters Gamzati meilës trikampis – am-bicingos XIX a. 8-ojo deðimtmeèiokultûros reliktas, daugelio ðaliø ba-leto repertuarø puoðmena. Tai mu-ziejinis baleto istorijos eksponatassu tapytomis dekoracijomis, gausiabutaforija ir daugybe atlikëjø – ja-me, pasak baleto artistø folkloro,„ðoka visi, kas gyvas“.

Nikija – vienas pirmøjø dideliøJurgitos Droninos vaidmenø, su-kurtø tarptautinës jos karjeros star-to aikðtelëje – Ðvedijos karaliðkojobaleto trupëje. Nuo 2006-øjø gyvuo-

Kitaip suðvitusi „Bajaderë“Jurgitos Droninos ir Isaaco Hernãndezo duetas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

jantis paveikslas per beveik deðimtmetø ágavo tauraus spindesio. Norsir neturëdama progø daþnai ðokti ðávaidmená, balerina brandino joemociná turiná, kurio nenustelbëpirmojo jos pasirodymo iðoriniaiefektai – Didþiojo brahmano nuim-tas ðydas atskleidë ne tik þaiþaruo-janèià ðventyklos ðokëjos tiarà, betir jos vidiná pasaulá, kuriam skirtossudëtingos jausmø kolizijos.

Senøjø baleto spektakliø drama-turgijai suvokti svarbesnis ne ðokis,o pantomima, kurios sàlygiðki ges-tai ðiandien daþnai atrodo komiðkai,juo labiau – neátikinamai. Taèiau jeipriimame ðiø muziejiniø teatro is-torijos relikvijø þaidimo taisykles,jos gali tapti nebloga kultûrinës sa-viðvietos pamoka. Nikijos scenos su

jà ðventvagiðkai mylinèiu Didþiuo-ju brahmanu buvo jausmingos, áti-kinanèios santûriu ryþtu, o per susi-tikimà su Soloru (Isaac Hernãndez)herojø meilë iðsiliejo ir dramatiðko-mis, ir lyriðkomis choreografiniøformø spalvomis.

Antrojo paveikslo peripetijos bu-vo perteiktos vien pantomima – ið-skyrus nuotaikingà Dþampæ. Ku-piûravus Gamzati áðventinimo ánuotakas ðoká, radþos dukters ir Ni-kijos konfliktas neteko dalies emo-cinës átampos, taèiau abi varþovës –Nikija ir Gamzati (Anastasija Èu-makova) – santykius aiðkinosi átai-giai ir aistringai.

Kaip ir daugelyje „Bajaderës“ pa-statymø, vilniðkiame variante nëratinkamai nubrëþta Soloro vaidmens

linija, todël ir Hernãndezo herojuspaliko tuos paèius neatsakytus klau-simus: kodël, desperatiðkai sprukæsið radþos rûmø, jis antrame veiks-me efektingu ðuoliu áskrieja á savosuþadëtuviø ðventæ. Efektingoje ce-remonijoje – daugybë dalyviø (gar-bë Vilniaus þiûrovams, jau nebeplo-jantiems pasirodþius butaforiniamdrambliui), kuriø ðokiai liudija tur-tingà ðimtameèio baleto istorijà –nuo kordebaleto numeriø iki Auk-sinio dievo ðokio, kuris á Petipa cho-reografinæ partitûrà buvo átrauktas1948-aisiais Nikolajaus Zubkovskio.Nesigilinant á personaþø jausmø pe-ripetijas, Hernãndezas puikiai ðokosavo variacijà su dvigubø ðuoliø irstebëtinai tiksliø ir greitø sukiniøkombinacijomis, kurios tiesiogáelektrino techniniais triukais besi-þavinèius þiûrovus.

Dramatiðkai intensyvus, beveikþûtbûtinis buvo Droninos ðokis sugëliø pintine, o veiksmo finale mir-ties iðskirti ásimylëjëliai vis dëlto li-ko kartu – neþinia, ar tai buvo nu-matyta, ar per atsitiktinumà Nikijasukniubo ne scenos viduryje, oavanscenoje, ir nusileidþianti uþdan-ga nuo gyvatës ákandimo mirusià ðo-këjà ir glëbyje jà suspaudþiantá myli-màjá atskyrë nuo sutrikusiø spalvingosðventës dalyviø. Toks netikëtas po-sûkis uþkirto kelià paprastai vyks-tanèiam ðio veiksmo dalyviø para-dui, skirtam pelnytiems plojimams

atsiimti, uþtai spektaklio jausmødramaturgija tapo vientisesnë, o So-loro kelionë á treèiame veiksme jolaukianèià ðeðëliø karalystæ – labiaumotyvuota.

Paskutinis „Bajaderës“ veiksmasemociniu poþiûriu buvo labiausiaijaudinantis, Dronina ir Hernãnde-zas sukûrë elegiðkà, vis stiprëjanèiàir ryðkëjanèià jø herojus amþiamssujungusios meilës gijà, ypaè akcen-tuojamà poetiðkoje adagio pabaigo-je ir Nikijos variacijoje su ðydu. Ási-gyvenimà á savo vaidmenis ðokëjaisaugojo nestabdydami veiksmo nu-silenkimais, todël duetas ágavo stip-rø jausminá ryðá, juntamà net soloepizoduose, o ypaè – finale su þai-buojanèiais balto Nikijos silueto su-kiniais. Puiki ðokio technika tapo netikslu, o priemone pakylëtai, neþe-miðkai nuotaikai sukurti.

Sausio 18 d. savo „Facebook“paskyroje Jurgita Dronina uþsimi-në apie paskutiná savo vaidmenáOlandijos nacionalinio baleto tru-pëje – Pelenæ Christoferio Wheel-dono sukurtame Sergejaus Prokof-jevo to paties pavadinimo balete irjos laukianèias premjeras – nuo va-sario 12 d. rodomus George’o Ba-lanchine’o „Brangakmenius“ ir nuobalandþio 10 d. skelbiamà JohnoNeumeierio „Damà su kamelijo-mis“. Galbût ðokëjos ateities pla-nuose Vilniaus scenai daþniau atsi-ras vietos?

M. A L E K S O S N U O T R .

T e a t r a s , Ð o k i s

D . M A T V E J E V O N U O T R .Scena ið spektaklio

Jurgita Dronina ir Isaacas Hernãããããndezas


Kristina Steiblytë

Agniui Jankevièiui nesvetimassocialiai, politiðkai angaþuotas teat-ras. Ne tik spektakliai, bet ir pasi-sakymai vieðumoje, darbas su „BadRabbits“ sako, kad ðiam reþisieriuisvarbu teatre kalbëti aktualiai,skaudþiai, kelti nepatogius klausi-mus apie visuomenæ, ástatymus, ne-raðytus susitarimus ir piktnaudþia-vimà valdþia. Tad jo sprendimasstatyti satyriná spektaklá Vilniaus te-atre „Lëlë“ suintrigavo aðtraus, esa-mà tvarkà iðjuokianèio ir jà keistisiûlanèio kûrinio galimybe.

Sausio 30 d. parodytas „Marðru-tas“ prasidëjo itin entuziastinga ak-toriø (Karolis Algimantas Butvidas,Jurgis Marèënas, Birutë BeladaTauterytë, Indrë Liutkevièiûtë, Dai-nius Tarutis) scena, kurios metu pa-pasakota, kad jie yra daiktai ið ga-raþo (tarpinë, pompa, valytuvai,domkratas), o aplinkui – ávairûs ki-ti daiktai, su kuriais aktoriai-daik-tai turëjo asmeniná ryðá. Ilgainiui pa-aiðkëja, kad garaþas priklausæsStasiui, buvusiam marðrutinio taksivairuotojui. Dar paaiðkëja, kad pra-rastas mikroautobuso vairuotojodarbas – ne vienintelë Stasá iðtikusibëda: kaþkam uþkliuvo jo þmona,kaþkam – jo vaikai, o dar kitam pri-reikë jo balso. Þodþiu, Stasio gyve-nimà iðtiko... kas já iðtiko, IndrësLiutkevièiûtës pasirenkamas þiûro-

Niekas nepasikeisAgniaus Jankevièiaus „Marðrutas“ Vilniaus teatre „Lëlë“

vas ar þiûrovë turi paklausti garsiai.O iðtarus tà klausimà prasideda pa-sakojimas apie padarà Arturà, da-bartiná Vilniaus merà Artûrà Zuo-kà, ir ne itin ðvarius jo darbelius.

Padaras, padràsintas savo þmo-nos-mûzos-karþygës princesës, ke-liauja Vilniumi nuo Uþupio savival-dybës link. Jis atsiduria Katedrosaikðtëje, kur trinkelë Soja ið Kini-jos iðdarinëja nesàmones (èia neið-siversta be protesto, Brazdþioniodvasios prikëlimo ir dëmesio ati-traukimo iðpardavimais: susiruoðu-sius protestuoti vilnieèius iðtinka„Jamam“ diena). Netoliese prieði-namasi Gedimino kalno „apnuogi-nimui“. Keliaujant toliau, kitoje Ne-ries pusëje pleðka „Ðanchajus“ iriðdygsta nauja, daili, blizganti me-rija. Tarantino stiliumi iðsiruoðiamamedþioti, kitaip tariant, pirkti bal-sø. O galiausiai liûdnus monologuspasako buvæ Stasio bendradarbiai –„Volkswagen“ ir „Citroen“ mikroau-tobusai. Visa tai vyksta dainuojant,ðarþuojant, naudojantis videokad-rais (ne tik ið anksto paruoðtomisJono Tertelio projekcijomis, bet irgyvai kuriamu bulviø filmu, filmuo-jamu Deivio Sarapino), cituojant irtoli graþu nesitapatinant. Regis, ir tu-rinys, ir priemonës tinkamos politi-niam teatrui.

Labai panaðu, kad „Marðrutas“buvo mëginimas sukurti Lietuvojeitin retai aptinkamà politiná spek-

taklá. Panaðu, kad reþisierius, pospektaklio sausio 30 d. uþlipæs antscenos ir gal kiek neriðliai paragi-næs nepasitikëti politikais, visai rim-tai baisisi tuo, kas dedasi ar ne taipseniai dëjosi Vilniuje. Taèiau kaipyra ið tikrøjø, tegalime spëlioti (ar-ba susitikæ paklausti reþisieriaus),nes spektaklis mums to atvirai ne-pasakys: greta viso to, kas naudoja-ma politiniam teatrui kurti, èia at-siranda ir nepolitiðkø elementø.

Visø pirma, spektaklyje domi-nuoja akivaizdþiai apolitiðka pozi-cija. Nors ir teigiama, kad politinësituacija bloga, kad gyventojai ken-èia dël prastø valdininkø sprendi-mø, nekritikuojamos ir neiðsako-mos politinës paþiûros, nulëmusioskonkreèius sprendimus. Kalbamaapie atgrasø Padarà, o ne apie nuojo nukentëjusius Stasá ar kitus vil-nieèius. Apskritai su politika spek-taklis daugiausia susijæs tuo, kadkritikuojamas, paðiepiamas asmuo,ne visada tinkamai dirbæs savo dar-bà, yra politikas. Kritikuojant kaikuriuos abejotino skaidrumo savi-valdybës sprendimus ne tik vengia-ma kalbëti apie konkretybes (t.y.kas, kam, kokios ið tikrøjø þalos irnaudos padarë), bet dar ir visa kal-të suverèiama Padarui Arturui, o vi-si nukentëjusieji paverèiami bulvë-mis – darþovëmis, negebanèiomismàstyti ir veikti savarankiðkai.

Ið tikrøjø nedaug trûksta, kad

„Marðrutas“ taptø nuolatinio atpir-kimo oþiø ieðkojimo satyra. TuometStasio nelaimës ir visi kiti spektak-lyje rodomi iðdidinti, abstrahuotiávykiai galëtø bûti sàmoninga apo-litiðkø, kiekviena nauja antraðte ti-kinèiø, paskui kiekvienà naujà eko-nominá iðganymà þadantá politikàbëganèiø tautieèiø-bulviø kritika.Bet kad spektaklis bûtø ið tikrøjøtoks, jam trûko áþûlumo, rëksmin-gumo, o nuoðirdumo buvo per daug.Panaðiai nutiko ir spektaklio pabai-goje prabilusiems buvusiems Stasiomikriukams – jie nesukûrë to efek-to, koká turëjo, nes, uþuot jaukiai irþaviai papokðtavæ, sukûræ ðarþà, itinprasta vokieèiø kalbos imitacija (juk„Volkswagen“ kalba vokiðkai, o„Citroen“ – prancûziðkai) ne juoki-no, o greièiau liûdino bandydamikurti naivø nuoðirdumà. Tik paèio-je pabaigoje, parodþius visus niekin-gus Padaro nuotykius, prisimintiStasys, jo ðeimyna ir jo mikriukai,galintys nostalgiðkai pakalbëti apiesavo marðrutus. Tad nors ðá kartàVilniaus merui (t.y. kaltajam dëlStasio ne visai atskleistø kanèiø)

skirtas visas spektaklis, jo reprezen-tacija beveik niekuo nesiskiria nuo„Dviraèio ðou“ siuþetëliø ar grafoZuokulos epizodo spektaklyje „Arað Don Quixote’as?“.

Ir net ne taip svarbu, kad jaunie-ji „Lëlës“ aktoriai atrodo jau kur kastvirèiau ir laisviau, kad Jurgio Mar-èëno ir Birutës Belados Tauterytësbuvimas scenoje jau nebe su kursodraugais yra kitoks ir rodo, kad atei-tyje ðie aktoriai gali bûti labai ádomûs.Scenografijos ar muzikos kokybë taippat èia nieko negali nei pridëti, neiatimti. Jei nëra stipraus turinio, aið-kios pozicijos (juk sakyti, kad viskasblogai, vargu ar yra pozicija), poli-tinis spektaklis negali ávykti.

„Marðrutu“ pasakæs, kad dabarVilniø valdo nepatikimas þmogus,reþisierius dar prideda, kad ið tikrovisi jie bûtø blogi. Jei per rinkimusiðrinktume kità merà, niekas nepa-sikeistø. Liktume tos paèios visømëtomos, pjaustomos, po iðparda-vimus tampomos bulvës. Bet,vengdami kalbëti konkreèiai, atvirai,kûrëjai patys su jomis supanaðëja.

Helmutas Ðabasevièius

Ðokio teatras „Aura“ jau senokainebesitenkina vietinëmis pajëgo-mis, o savo repertuarà formuoja sukitø ðaliø menininkø pagalba. Tarp-tautiniu projektu galima pavadintiir ðio seniausio Lietuvoje profesio-nalaus moderniojo ðokio teatro kû-riná – spektaklá „Balta balto“, ku-rio premjera sausio pabaigoje ávykoKaune, Vilniuje ir Klaipëdoje.

Spektaklio idëjos autorius ir cho-reografas lenkas Hyginas Delimatasðiuo metu dirba Austrijoje. Postmo-dernistu save ávardijantis dvideðimttrejø choreografas sukûrë spektaklá,kuriame gausu asociacijø su XX a.pirmosios pusës moderniàja vaizdi-ne kultûra. Kubizmas, suprematiz-mas, siurrealizmas – esminiai spek-taklio tapatybæ ávardijantys þodþiai.Lietuviðki spektaklio dëmenys – Ra-mûno Jaro sukurta ir parinkta mu-zika, Manto Bartusevièiaus ðviesosir Eglës Sakalaitës kostiumai – ati-tinka esmines choreografà domi-nanèio laikotarpio kûrybos nuosta-tas: pasakojanèios, iliustruojanèios,jauèianèios romantinës kultûrosprincipø atsisakymà, sieká prieðintismeno, kaip vartojimui skirto objek-to, sampratai, kvestionuoti tradiciniusgroþio ir darnos kanonus. Taèiau pa-

Baltas ðokis balto meno foneÐokio teatro „Aura“ spektaklio „Balta balto“ premjera

èiame ðiuolaikinio ðokio kontekstechoreografo plastiniai principai, ku-riuose jis naudoja jogos ir MoshésFeldenkraiso sistemos transforma-cijas, neatrodo tokie revoliucingi irprimena „minèiø lietø“ konkreèiakultûros istorijos tema.

Choreografà dominanèius meno(tiksliau, dailës) reiðkinius taip patdaugiausia nulëmë sàmoningo, ap-galvoto kûrybinio maiðto idëjos, pri-artinanèios ðá laikotarpá prie ðian-dieninës konceptualiosios kûrybos,kurioje formalieji idëjø ágyvendini-mo principai jau nebeturi lemiamosreikðmës. Spektaklio pavadinimas –laisva Kazimiro Malevièiaus pa-veikslo „Baltas kvadratas baltamefone“ parafrazë. Tikriausiai nebû-tina ðio kûrinio pamatyti, norint pa-justi ir suvokti dailininko idëjø no-vatoriðkumà. Paveikslo biografijosdetalës – medþiagos, matmenys, su-kûrimo metai, saugojimo vieta – pri-tvirtina ðià idëjà konkreèioje erdvë-je ir konkreèiame laike, kartu kieksupaprastina, iliustruoja.

Todël naudodamas konkreèiasnuorodas á kûrëjus ir jø darbus, –jos ðiame spektaklyje pateikiamosne vaizdiniais, o garsine forma, ta-riamos ðokëjø, – choreografas spek-taklá nutolina nuo savarankiðkøsprendimø ir paverèia kiek iliustra-

tyvia kito laiko ir kitø idëjø refleksi-ja, laboratoriniu sinestezijos seansu.

Spektaklyje naudojamos judesioformos aiðkiai artikuliuotos ir ma-þa teturi to neapibrëþto automatiz-mo ar meditatyvios laukimo bûse-nos, kurias daþnai matome Lietuvosðiuolaikinio ðokio kûrëjø darbuose.Taèiau spektaklio ritminë struktûrane iki galo apgalvota, todël kai ku-rios jo dalys (pavyzdþiui, pradþia sukeliolika minuèiø eksponuojamuplastiðku, lanksèiu ðokëjos ropojimu„tilteliu“) nesugeba suteikti fizineprasme ádomioms judesiø kombina-cijoms adekvataus turinio. Á spek-taklá áterptos frazës skamba kaiptam tikras prasminis balastas: neþi-

nantiems Aleksandro Archipenko,Constantino Brancusi, Pablo Picas-so, Amedeo Modigliani, AlbertoGiacometti pavardþiø ir kûriniø ðiosaudioiliustracijos lieka nebylios, oþinanèius trikdo nerealizuotomisikonografinëmis asociacijomis – ið-skyrus gal „Femme Marchante“: ðápavadinimà tariant scenoje ið tikrø-jø praþygiuoja moteris.

Spektaklis eklektiðkas kaip ir vi-sa modernioji XX a. kultûra – skam-ba ir klasikinë, ir elektroninë muzi-ka, atskiras jo dalis skiria aklinostamsos akimirka, vëliau – dûmø uþ-danga, po kurios eina dar vienailiustracija: automatinës siurrealis-tø kûrybos principus primenantys

judesiai skleidþiant atsitiktinius ne-artikuliuotus garsus.

Ið esmës pasikeitusius XX a. pra-dþios meninës kûrybos ir jos adre-sato santykius spektaklyje iliustruo-ja þiûrovø erdvëje kartkartëmisatsiduriantys atlikëjai – sunaikinta„ketvirtoji siena“ griauna senojomeno sàlygiðkumà, bet kartu statonaujas konvencijas, kurias áprasmi-na meniniø deklaracijø poreiká api-bendrinantis vokiðkai skaitomasnaujojo meno manifestas.

Áprastiniø kûrybiniø principø irnet tos kûrybos erdviø dekonstruk-cija spektaklyje paryðkinama ryþ-tingai nuplëðiant ðokiui bûtinà li-noleumo dangà: tiesiogine prasmeiðsimuðæ sau ið po kojø pagrindà,„Balta balto“ atlikëjai virsta gyvo-mis kubistiniø formø skulptûromis.

Ðokëjai Alejandro Flora Mora,Anna Karen Gonzalez Huesca, Fran-cesco Dalmasso, Gabrielle Emily Ai-dulis, Kyrie Oda ir Siri Elmqvist –gerai pasirengæ, fiziðkai energingi, irði energija yra patikima priemonëformuoti ryðá su þiûrovais, bet josklandumui dar bûtinas spektaklio,kaip meninës visumos, pojûtis, átiki-nantys vidiniai argumentai, kuriebûtø galëjæ spektaklá paversti ðiuotuo daugiau nei statistiniu choreo-grafinës produkcijos vienetu.

N U O T R A U K A I Ð „ L Ë L Ë S “ T E A T R O A R C H Y V O„Marðrutas“

Scena ið spektaklio „Balta balto“

T e a t r a s , Ð o k i s

N U O T R A U K A I Ð „A U R O S “ T E A T R O A R C H Y V O


D a i l ë

Virginija Vitkienë

Komentarà apie þakardo techno-logijos galias ðiuolaikinio meno lau-ke norëèiau pradëti meno rinkos,kuri yra tarytum aktualijø baromet-ras, pavyzdþiu. 2009 m. „Art BaselMiami“ meno mugëje vieno ryð-kiausiø JAV menininko ChuckoClose’o þakardo tapiserija (auto-portretas) buvo parduota uþ 120 000JAV doleriø. Kûrinio unikalumo irpardavimo faktas sulaukë atgarsiøir nemenko susidomëjimo spaudo-je. Pastarojo deðimtmeèio Ch. Clo-se’o parodose ðalia tapybos nemaþàdalá sudaro ir menininko uþsakymuþakardo staklëmis austi milþiniðkiportretai, atrodantys lyg iðdidintositin aukðtos raiðkos fotografijos. Pa-rodose ádomu stebëti ne tik paèiuskûrinius, bet ir juos apþiûrinèiøjøreakcijas: ásistebeilijimà, nuolatinájudëjimà artyn ir tolyn, technologi-jos tyrinëjimà ir nuostabà, kylanèiàsuvokus, jog stebi ne fotografijà arhiperrealistinæ tapybà, o tekstilinákûriná. Þodþiu, nuo pirmojo kon-takto su kûriniu þiûrovà traukiatechnologinis hiperrealistinio at-vaizdo tekstiliniame pavirðiuje aspek-tas. Tai ne skaitmeninis atspaudas antdrobës. Kiekvienas tapiserijø atvaiz-do taðkelis yra sukurtas manipuliuo-jant suaustø siûlø ir gijø kombinacijo-mis, suprogramuotomis kompiuteryje,ir kodø sistemomis, áskiepytomis au-dimo stakliø „smegenyse“.

Taèiau ar vien technologija galibûti ádomi màstantiems meno ka-tegorijomis? Kokioje kûrinio pras-mës kûrimo ir sklaidos pozicijojetechnologija aktuali, o kur ji – pa-ðalinis veiksnys? Ar daug pastarai-siais deðimtmeèiais tenka iðgirstiapie technologija (pavyzdþiui, alie-jine tapyba, bronzine skulptûra, me-dþio raiþiniu) grástas ðiuolaikiniomeno parodas muziejuose ar biena-lëse? Netenka. Nebent technologi-ja parodoje egzistuoja ne kaip me-dþiagos ar ágyvendinimo procesoparametras, o kaip konceptas / te-ma / idëja. Ch. Close’o, nuo vaikys-tës serganèio prozopagnozija (ne-gebëjimu ásiminti veidø, kartu iratpaþinti þmoniø), kûriniuose pik-seliø sistema grásta þakardo techno-logija atkartoja keletà deðimtmeèiøjo paties smulkmeniðkai tapyboje tai-kytà taðkiná ir sluoksniná kûrybos me-todà. Skirtingø spalvø taðkeliøsluoksniais, padedanèiais jam sukur-ti realybës iliuzijà, menininkas jaukuris laikas negali tapyti dël fiziniøproblemø. Metai ið metø tapydamaspagal fotografijas jis atliko savigy-dos aktà – trimaèius (dël neurolo-ginio sutrikimo jam nesuvoktinus)veidus perversdamas á dvimaèius –paþinius ir ásimenamus þmones.Jam reikalinga technologija, „màs-tanti“ tuo paèiu – taðkiniu ir sluoks-niniu – bûdu. Taip jo kûryboje atsi-rado ðiuolaikinë tapiserija. Panaðiaivyksta bet koks technologinis pro-gresas: þmonës kuria ir naudojatechnologijas kaip savo psichiniø irfiziniø ribø iðplëtimo áranká. O di-dþiausia technologinës raidos utopi-

Vidinis poþiûrisLietuvos ir Norvegijos menininkø paroda „10 × 10 = 100% Jacquard“

ja – gyvenimà prailginantys ar nemir-tingumà uþtikrinantys laimëjimai. Arnepastebime èia sàsajø su nuolati-niu meno polëkiu bûti kaþkuo dau-giau nei estetika, trinti ribas tarpmeno ir gyvenimo, o nutrynus – bû-ti paèiu gyvenimu? Maþa to – bûtitikresniu ir ilgesniu fenomenu neigyvenimas?

Kultûros raidos kontekste Jose-pho Marie Jacquard’o iðradimas –perfokortomis reguliuojamos auto-matizuoto audimo staklës, pagrei-tinusios audimo procesus deðimtiskartø, tapo proverþiu ne tik teksti-lës pramonës, bet ir ekonomikos, ovëliau – kompiuterijos raidai, neskodø sistema buvo perimta ið þakar-do stakliø programavimo principo.Bet meno priemone þakardinis au-dimas tapo vos prieð kelis deðimtme-èius, o gausiø suvenyrinio reprodu-kavimo atvejø, tokiø kaip senosiomistapiserijomis puoðiamos pagalvëlësar kilimëliai, susitarkime nelaikytimenu. Lia Cook ir Synthia Shira(JAV), Louise Lemieux Bérubé(Kanada) – garsios ðios technologi-jos ávaldymo meninëje praktikojepradininkës, besinaudojanèios pu-siau automatizuotomis (TC 1, TC 2)ir pramoninëmis staklëmis. Ðios me-nininkës yra þinomos tekstilës me-no parodø ir bienaliø kontekste. Jøkûriniø turinys yra psichologiðkas,antropologiðkas, kvestionuojantismedijø ribas. Jos dalyvauja procesenuo pradþios iki pabaigos, iðmanoir kompiuterinio failo parengimo au-dimui, ir pusiau ar visiðkai automa-tizuoto audimo specifikà. O naujojiðios technikos virtuozë, pastebëtatarpdisciplininëse ðiuolaikinio me-no parodose ir bienalëse, Pae White(2010 m. Whitney bienalës nugalëto-ja), kaip ir minëtasis Ch. Close’as,daugiausia naudojasi þakardo tei-kiamomis manipuliacinëmis hiper-realistinio vaizdo kûrimo galimybë-mis. Ir tapiserijos parengiamuosius(programavimo), ir audimo proce-

kûrinio poveikiui sukurti). Kaip ta-pytojui egzistenciðkai svarbus fizi-nis teptuko potëpis ar taðkelis, taiptekstilës pagrindus turinèiam meni-ninkui siûlas ir gebëjimas ámantrio-mis jo kombinacijomis sukurti realy-bæ yra vienodai ákvepiantys kûrybiniaiveiksniai. O fotografo þvilgsnis – kaitikrovë tik fiksuojama, o ne mode-liuojama, yra menininkø „ið atstu-mo“ privilegija.

Kurioje tad stovykloje yra paro-dos „10 x 10 = 100% Jacquard“ au-toriai? Pirmasis áspûdis – jie yra kaþ-kur tarp. Geba progresyviai panaudotitechnologijà ir kartu kontekstuali-zuoti istorijà, kurdami prasminessankryþas, susidûrimus su tekstilëskultûra. Galima sakyti, jie ne tieknaudojasi technologija, kiek ja ap-rengia kûriniø prasmes.

Lietuvos ir Norvegijos meninin-kai atsispiria nuo vienos platformos –ðiuolaikinës kompiuterizuotos tapi-serijos, bet jø galutinës stotelës –diskursyvios dilemos – þavi ir masi-

patumu. Parodoje maþai grynojo vaiz-do pavyzdþiø ar technologijos nau-dojimo dël jos specifiniø savybiø.Audimas èia iðverstas á technologijøkalbà tik ið dalies, nes konceptualia-jame lygmenyje vis galynëjasi troð-kimas verþtis pirmyn (kà suponuojanaujoji, audimà ir gyvenimà pagrei-tinanti technologija) ir pasàmonësðauksmas, tampantis praeities gijasið ávairiø tekstilës atminties klodø.

Pavyzdþiui, kultûros istorija yraesminë Monikos Þaltauskaitës-Graðienës persiðko kilimo optinëmsinterpretacijoms, Kristinos Aas san-tykiui su draperijomis kaip Vakarøkultûrà þenklinanèiu fenomenu, Jo-no Petterseno humanistinei vaizdopraktikai. Istorinis aspektas sklei-dþiasi Aistës Voverytës þakardø cik-le, aktualizuojanèiame rizikingàLietuvos pokario merginø ryðinin-kiø patirtá. Tautiná tapatumà, namøir tëvynës ilgesá, pasididþiavimà iðkartos á kartà perduodamomis ver-tybëmis kûriniais áprasmina lietuviø

Johnsen, Astos Fedaravièiûtës, Gab-rielës Paðkauskaitës ir Kari MeretePaulsen kûriniuose. Karina Sieg-mund iðsiskiria pasirinkimu tyrinëtiaudinio pavirðiø – tai bûdinga ran-kø darbo tapiserijoms, tad ji ið es-mës kvestionuoja þakardo progresobûtinybæ akivaizdþiai naudodamasitik technikos garantuojamu laikosànaudø taupymu. Kari Dyrdal irDaiva Zubrienë naudoja þakardotechnologijà kaip realumo áspûdþiokûrimo priemonæ. Taèiau D. Zub-rienë „iððoka“ ið tekstilinio kûrinioturinio, o Norvegijos menininkë si-muliakriðkai perkuria tekstilæ teks-tiline medija. Elin Igland meistriðkaitransformuoja dvimatæ audimo prak-tikà á trimaèius, erdvæ uþvaldanèiusobjektus. Þakardà kaip reprodukci-næ (daugiatiraþæ) technikà koncep-tualiai naudoja Eglë Ganda Bogda-nienë. Anne Marte Dyvi ir IdunAune videodarbas taip pat yra so-cialiai angaþuotos ir konceptualiosprieigos pavyzdys – menininkës þiû-rovui pasiûlo ne konkretø audiná, operformatyvø pasakojimà apie tai,kà audimas joms reiðkia ðiandien.Daugumos parodos kûriniø temosyra tekstilëje, „viduje“, tekstilës is-torijoje, bet kartu atskleidþia naujø-jø technologijø teikiamas galimybesir paskatas kûrybinei minèiai.

Akcentuodama technologijà pa-roda, rodos, „árëmina“, apriboja irþiûrovo, ir menininko poþiûrá. Ta-èiau kartu pateisina toká sprendimàpasiûlydama suvokti þakardiná au-dimà ne vien kaip technologijà, betkaip diskursà apie þmogø, jo mate-rialiàjà ir dvasinæ kultûrà, paveldàir progresà. Apibendrinant norisipalinkëti ðioje parodoje susitiku-siems kûrëjams dar platesniø kon-tekstø, dràsos naudotis ir iðnaudotitechnikø privilegijas, kartais, kai dëlper artimos distancijos vaizdas imaskaidytis á pikselius, atsitraukti irkartu su nuostabos iðtiktais þiûro-vais patirti menà fotografuojanèiuþvilgsniu, ið ðalies.

Paroda veikia iki vasario 21 d.

VDA ekspozicinës salës „Titanikas“

sus jie palieka aukðtos kvalifikaci-jos profesionalams.

Tad, kaip matome, egzistuoja dviprieigos prie þakardo technologijosðiuolaikiniame meno lauke: technið-koji (iðmanymas, kaip padaryti) irkonceptualioji (technikos teikiamøgalimybiø panaudojimas norimam

na prasmiø ir formø ávairove. Paro-dos menininkai yra „viduje“. Jie plë-toja ðiuolaikiniam menui bûdingastemas, sàmoningai naudodami teks-tilines priemones, ðiuo atveju – þa-kardiná audimà. Visi autoriai anali-zuoja santyká su tapatumu – savu,savos kultûros ir tekstilës kultûros ta-

ir norvegø menininkai: IngeborgAnnie Lindahl, Lina Bartkutë beimenininkø grupë Julius Þëkas,Þydrë Ridulytë, Algis Sakalauskas,Rûta Vitkauskaitë. Asmeninës isto-rijos, patirtys, savø poþiûriø ir bai-miø slinktys ryðkios Gintarës Pociû-tës, Vilijos Povilaitytës, Hilde Hauan

Aistë Voverytë, „Neuþmirðtuolës“. 2014 m. A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R A U K O S

Eglë Ganda Bogdanienë, „Krizë“. 2010 m.


D a i l ë

Karolina Rimkutë

Harpijos nuo seno þinomos kaipbjaurios, kerðtingos bûtybës, turin-èios sparnus ir aðtrius, nuodinguspaukðèiø nagus. Pagal graikø mito-logijà, jos buvo Dzeuso padëjëjos,jam vogdavo ávairius daiktus , o kar-tais – ir þmones ið mirtingøjø pasau-lio. Ðiandien harpijomis pravar-dþiuojamos stiprios, dominuojanèiosmoterys, kurios kiekvienà besimai-ðantá kelyje be gailesèio gali sudras-kyti á skutelius dël savo tikslo. Tik-riausiai Lietuvoje tokios moterysdaþniau vadinamos raganomis. Pa-sak antropologës Marijos Gimbutie-nës, Raganos vardas susijæs su „regë-ti“, „numatyti“, „þinoti“. Tautosakojeraganos gali skraidyti pasivertusiospaukðèiais arba joti ore ant pagalioar seno kelmo, gyvena tarp þmoniøir yra mirtingøjø bei dievybiø pasau-liø tarpininkës, padedanèios dievamsiðlaikyti harmonijà. Kartais jos tapa-tinamos su laumëmis – baisiomismoterimis viðtos kojomis, ilgomisrankomis ir aðtriais nagais. AplinkUtenà kalbama, kad nurengtos lau-mës kûnas atrodo it paukðèio. Liau-dies dainose ir sakmëse laumës daþ-nai vagia kûdikius, þiauriai elgiasisu þmonëmis, juos valgo, taèiau do-riesiems padeda, juos apdovanoja.

Dabar pats metas raðyti apieHamburgo menininkæ Aliutæ Me-èys. Vasaris – ypatingas mënuo, þy-mintis antràsias jos mirties metines.Kaip vokieèiams sakë OsvaldasDaugelis, ði, pirmoji, A. Meèys pa-roda Lietuvoje – tik uþkandis lietu-viø publikai. Daugelis dar prieð pus-metá negirdëjusiø tokios pavardësðiandien buriuojasi á vis didëjanèiàjos gerbëjø grupæ. Nuo gruodþiomënesio á ávairius kultûros leidiniusplûste priplûdo straipsniø apie Aliu-tës parodà ir jos sunkià vaikystæ,grieþtus tëvus, uþdarà bûdà ir be-galiná norà atvykti á Lietuvà. Deja,net kilus masiðkam susidomëjimui,vienà po kitos vartant publikacijas,ryðkëja beveik identiðkos pastraipos –niekam kol kas nepavyko atkapsty-ti ko nors, ko lapkritá, prieð paro-dos atidarymà, nebûtø papasakojusiRasutë Þukienë penktojoje konfe-rencijoje „Mano teritorijos: mote-riðkoji kûrybos erdvë“. Tiesa, retojekurioje publikacijoje atkreiptas dë-mesys á Aliutës feministines paþiû-ras, kuriø apraiðkø apstu daugumo-je eksponuojamø darbø, pradedantsparnuotais hibridais, keistu jos ðir-dies draugo György’o Ligeti atvaiz-davimu, nëðèiosiomis ir motinomisbei senolëmis, baigiant hermafrodi-tais. Þinoma, feminizmas ir lyties ta-patybës studijos ið pirmo þvilgsnioneatrodo esminiai dalykai, þiûrint áLietuvoje pirmà kartà pristatomos,niekam neþinomos Vokietijos lietu-vës kûrinius. Svarbiau – vaizdø ma-kabriðkumas, þiaurus irrealizmas,kaip autorë pati sakë, yrantys kû-nai, niûrios karo pasekmës ir visakita, paprastai apraðoma pirmojojepastraipoje. Straipsniø autoriai ne-pamirðta paminëti ir Aliutës blaðky-mosi tautinës tapatybës klausimu –

juk kai kurie darbai pasiraðyti su-lietuvinta menininkës pavarde (tik-roji pavardë – Meczies)! Ak, kaipsvarbu, esmiðka jos kûryboje pasi-raðinëti lietuviðkai, palyginus su tuobjauriu, nemëgstamu þodþiu ið f rai-dës... Viliuosi, kad nebûsiu apkal-tinta fanatike, atkreipusi dëmesá átokias ádomias moters tapatybës in-terpretacijas, kilusias ið tos paèiosvisø apraðytos dailininkës biografi-jos: grieþti tëvai, neleisdavæ meninin-kei ne tik pieðti, bet ir þaisti kieme,nes ten yra berniukø; sudëtingas ro-manas su G. Ligeti; domëjimasisM. Gimbutienës apraðytomis lietu-viø laumëmis ir raganomis – visa taiatsispindi menininkës kûryboje.

Menininkës mylimasis – kompo-zitorius G. Ligeti – þaismingai ðyp-sosi tik viename kûrinyje. Apsuptaspaukðteliø, jis stovi apsikabinæs dvilaimingø moterø dekoracijas, bet nëviena ið jø nëra Aliutë – jos gilusþvilgsnis matomas darbo apaèioje,moterø siluetuose. Ið akiø sklindaliepsna, uþdeganti griuvësius ir pa-èias moteris, nuo vienos ið jø uþsi-dega ir G. Ligeti ranka. „Prancûzið-kas pavydas“, – skelbia kûrinio,nutapyto 1982 m., pavadinimas. Jeigerai atmenu, R. Þukienë pasako-jo, kad G. Ligeti turëjo romanà sudviem studentëmis tuo laikotarpiu,kai dëstë Muzikos ir teatro univer-sitete Hamburge. Apie tai suþino-jusi, Aliutë savo emocinës iðdavys-tës skaudulius iðliejo ne tik ðioje, betir kitoje, siaubingesnëje kompozi-cijoje 1983 metais. Pastarojoje me-nininkë guli embriono poza, susigû-þusi ankðtame karstelyje, jos kûnasjau beveik visai suiræs, iðskyrus akis,lûpas ir krûtis. Menininkë laiko glë-byje kûdiká, kurio yranti galvelë darlabiau trikdo, iðkyla klausimas – arAliutë buvo nëðèia? O galbût tai –tik metaforinis nebegyvas jø meilësvaisius, kurio dailininkë nenori pa-leisti?.. Ðalimais matyti iðsigandæs,perbalæs G. Ligeti, ðiek tiek pravë-ræs lûpas, tarsi bandantis spëti pa-siteisinti, kol jo á tamsà nenusivedëkeisti kaulëti paukðtþmogiai, neðiniginklais.

„Kalbu apie harpijà. Að galvojune apie ðlykðèià bûtybæ ið graikø sak-miø, ne apie arfa grojantá moterið-kà angelà [...]. Man harpijos yra di-delës, stiprios moterys, kokios josbuvo nuo pradþiø. Nepaklûstanèiosjokiam patriarchaliðkai prifarðiruo-tam helenistiniam mitui ir tokiai patkrikðèioniðkai ikonografijai. Tik jipati. Didelë ir stipri“, – raðo Aliutëlaiðke Danai Horakovai. Tikriausiaiðioje kompozicijoje harpijos – Aliu-tës pagalbininkës, kurios leidþia me-nininkei ramiai iðkæsti skausmà vie-natvëje, kol paèios nubaus skriaudëjà.Kituose keliuose darbuose dailinin-kë pati susitapatina su harpijomis,kaip antai „Kalinëje“, kur ji vël uþ-daryta ankðtoje medinëje talpoje, ðákartà – narve, pro kurio skyles ið-lenda Aliutës alkûnë ir keliai. Vie-na koja jau spëjusi transformuotis ápaukðèio, tamsiame fone matyti irmelsvai þalias sparnas. Aliutësþvilgsnis ryþtingas ir grieþtas – pa-

maþu ji virsta didele ir stipria bûty-be, nebetelpanèia á patriarchaliniusnarvus. Jos plika galva apvyniotakruvinu tvarsèiu, kaip alegorija áerðkëèiø vainikà – ðventà kankinys-tës þenklà. Taèiau netrukus Aliutëprisikels, sparnai ið þoliø sutvirtësir ji pati virs Harpija. Kad virsmasávyko, matyti jau vëlesniame, spal-vingesniame 2001 m. autoportretesu paukðèio kauke. Jame Aliutë at-rodo nepalauþiama, karinga kaip irjai ant peties tupintis paukðtis. Pa-sitelkdama mitologines bûtybes jilaisviau galëjo iðreikðti savo skaus-mà ir nepasidavimà vyro dominavi-mui. Po iðdavystës jai reikëjo femi-nistiniø „globëjø“, o vëliau ir patitokia tapo. Þinios apie harpijas irM. Gimbutienës apraðytas laumesraganas jai padëjo iðreikðti tvirtas

ryboje. Ne, èia nenoriu kalbëti apieAliutës tëvà ir motinà, kurie per-teikti tapybos darbe „Motinos“ –apie sunkià jos vaikystæ ir tëvø ne-meilæ jau raðyta kitur. Noriu pakal-bëti apie 3 skirtingas moteris: nëð-èià Aliutæ („Mama“, 1982 m.),mechanizuotà trimitininkæ („Auto-portretas II“, 1982 m.), ir nëðèià mo-terá griuvësiuose (Be pavadinimo,2003 m.). Norint suvokti autorës,besilaukianèios G. Ligeti, autopor-tretà, reikëtø þinoti, kad jos mylima-sis kompozitorius sirgo. Jo biografi-joje paþymima, kad 1977–1982 m.sveikatos bûklë buvo labai pablogë-jusi. Tikriausiai Aliutë jautësi tarsiMergelë Marija, nuolatos slaugyda-ma G. Ligeti, galbût dël jo dailinin-kë 1979 m. staiga nutraukë sëkmingàscenografës karjerà. Savo globëjiðku-

vidinës kûno konstrukcijos ið me-dþio ir metalo, ðone matyti prisuki-mo raktas. Aliutë jautësi iðnaudo-jama kaip lëlë ir norëjo izoliuotisnuo visko, uþsidaryti ir tapyti sau.Galiausiai kur kas vëlesniame kû-rinyje, kuriame pavaizduota nuogagriuvësiuose stovinti nëðèioji, nëraaiðku, ar Aliutë tapë pati save, arkità moterá, kadangi galva apgaub-ta þydra skraiste, suriðta per kaklà,panaðiai kaip viename þymiausiøRené Magritte’o paveikslø. Griuvë-siø tolumoje nusisukæs stovi paslap-tingas þmogus. Neþinia, ar A. Me-èys stengësi pratæsti „Meiluþiø“istorijà, nes labai sunku áþiûrëti pa-slaptingà figûrà tolumoje. Taèiau jeitai vis dëlto yra Aliutiðka daugiau neipusamþiu senesnio kûrinio interpre-tacija, èia aistra visai nedvelkia. Pa-naudota nuoga moteris stovi griuvë-siuose, palikta vyro, kuris iðnykstatolumoje. Jø nebesieja niekas, be-jëgë moteris vis dar nieko nemato,galbût vis dar akla nuo meilës, o ðtaifigûra tolumoje – apsirengusi ir nu-leidusi galvà. Paveikslas primenapagrindinæ moters silpnybæ prieð vy-rà – reta kuri sugeba pabëgti nuomotinystës. Þinoma, yra daug vie-niðø tëvø, taèiau nëðèiosios ar ne-seniai pagimdþiusios paliekamoskur kas daþniau, o paskui jos daþ-nai pirðtu badomos kaip laisvo elge-sio, mieganèios su kuo papuola, pri-sigimdanèios vaikø ir negalinèios sujais susitvarkyti. Aiðku, neþinia, kàið tikrøjø paveikslu norëjo pasakytiAliutë, bet moteris èia akivaizdþiaibejëgë – net jos rankos suriðtos!

Galiausiai menininkë eksperi-mentuoja su lytine tapatybe atviraipieðdama ar tapydama hermafrodi-tus. Tiesa, daþnai nuogos moterysjos darbuose pavaizduotos su falais,vyrai – priekyje turintys uþpakalius.Taèiau vyrams Aliutë nesuteikia ga-lios (ir kartu – kanèios) gimdyti, omoterims duoda galimybæ tapti vi-saverte falinës kultûros dalimi.

Galbût gerai, kad tik dabar raðauapie Hamburgo dailininkæ AliutæMeèys. Nors vasario mënuo puikiaidera jos mirties metinëms prisimin-ti, parodà jau daugelis pamatë ir nie-ko nebeiðgàsdinsiu bjauriu þodþiu iðf raidës. Pastarasis toks baisus, galnet siaubingesnis uþ visus tuos ðmëk-lø ir praeities kupinus Aliutës irre-alizmus. Kai kurie áspëjo – silpnønervø þmonëms lankytis parodojenepatartina. O ir man turbût derë-jo pradþioje paraðyti, kad silpnønervø skaitytojams geriau nesmal-sauti. Neseniai viename LRT „auk-siniame“ konkurse girdëjau, kaipdþiaugësi vienas vertinimo komisi-jos narys, kad dainininkës nëra fe-ministës, vylësi, kad iki to nedaeisim.Na, o að labai tikiuosi, kad daeisimbent iki nebaimës ðiam þodþiui ir, at-vërus duris naujai Aliutës Meèys pa-rodai, galësime dràsiai diskutuotiapie dailininkës kûriniø esmæ, o nelietuviðkà jos tapatybæ.

Paroda veikia iki kovo 22 d.

M. Þilinsko dailës galerija

Siaubingas þodis ið f raidësDailininkës Aliutës Meèys (1943–2013) paroda Mykolo Þilinsko dailës galerijoje

mà ir rûpestá Aliutë atskleidþia nu-tapydama save, apsisiautusià galvàvioletine skraiste, taèiau bejëgis my-limasis ásèiose, rodos, ligomis ar bentjau dideliu nuovargiu uþkreèia ir sa-vàjà mamà – ðiame autoportreteA. Meèys beveik tokia pat þalia kaipir sienos fone. Taip pat reikëtø pasa-kyti, kad tais paèiais metais mirë G.Ligeti motina, kas Aliutæ ápareigojoatlikti ne tik nuolankios mylimosios,bet ir rûpestingos motinos pakaita-lo vaidmená.

Kitame savo autoportrete Aliutënutapë mechanizuotà moterá, kren-tanèià ið miesto á kosmoso tuðtumas.Moteris laiko rankoje sulankstytàtrimità ir porà teptukø. Tikriausiaiðis darbas nurodo galutiná Aliutësatotrûká nuo seniau jà supusio pa-saulio á vienatvæ, skirtà saviraiðkai.Mechanizuotos moters gimda pri-græþta prie gaktos, apnuoginamos

feministines paþiûras, kurios 9-aja-me deðimtmetyje jau atvirai sklei-dësi pasaulyje. Kai kurios harpijosAliutës Meèys paveiksluose net su-dievinamos, pavyzdþiui, 1983 m.„Motinos dþiaugsmuose“ nëðèiosharpijos su þiurkiø uodegomis atro-do kaip griaunantys pasaulá titanai,mintantys þmonëmis kaip ir lietuviølaumës. Tikriausiai ðis kûrinys puikiaiiliustruoja ásivaizduojamus „feminiz-mo siaubus“, kuriø bijota ir anuomet,ir ðiais laikais. Bëganti nuo þodþio iðf raidës visuomenë, ko gero, Aliutësakimis, ásivaizduoja feministes kaipmatriarchato diktatûros siekëjas –bjaurius antþmogius, griaunanèiuspasaulá ir draskanèius viskà, kas pa-simaiðo po kojomis, visai kaip lau-mës ar harpijos.

Nuo ðio paveikslo galima pereitiprie kitos temos – nëðèiøjø ir gim-dytojø atvaizdavimo A. Meèys kû-

Aliutë Meèys, „Mama“. 1982 m.


K i n a s

Timas Burtonas – vienas origina-liausiø ðiø dienø reþisieriø. Jofilmuose daþnai susilieja pasaka,siaubas, animacija. YpatingasBurtono vizualumo pojûtis prikëlënaujam kino gyvenimui komiksødidvyrá Betmenà ir daugybæ kitømasinës kultûros personaþø. Ðiàsavaitæ ekranuose pasirodo naujau-sias reþisieriaus filmas „Didelësakys“ („Big Eyes“, JAV, 2014),kuriame pagrindinius vaidmenissukûrë Amy Adams ir ChristophasWaltzas. Pateikiame pokalbá sufilmo scenarijaus autoriais LarryKaraszewskiu ir Scottu Alexanderu.Pokalbá, kuris buvo iðspausdintasþurnale „Kino“ (2015, Nr. 1), patei-kiame sutrumpintà.

Filmas „Didelës akys“ pasakojaMargaret Keane – menininkës,kurios paveikslai daug metø buvopasiraðinëjami jos vyro vardu,istorijà. Kaip apie tai suþinojote?

Larry Karaszewski: Dirbome prieprojekto, skirto populiariajai kultû-rai, kuri iðplinta kitoje planetoje irtaip sukelia jos þlugimà. Ieðkojomeákvëpimo, þinoma, populiariojojekultûroje. Pasiþiûrëjome ðimtus se-rialø, perklausëme daugybæ dainø,pamatëme ðimtus paveikslëliø. Ga-liausiai iðgirdome Keane’ø istorijà,ir ji mus sukrëtë. Atrodë visiðkai ne-átikëtina, o kartu kinematografiðka.Negalëjome atsistebëti, kad jos nie-kas dar neparodë kine.

Scott Alexander: Be to, ðios istori-

Pagrindinis vaidmuo menuiPokalbis su filmo „Didelës akys“ scenaristais

jos veikëjai Margaret ir Walteris Ke-ane’ai savaip apvertë pasaulá aukð-tyn kojom. Ji savo tapyba, jis rinko-dara, kurie pavertë juos garsiais.Tad pirminë mûsø idëja liko iðsau-gota.

Rodëte tà jø gyvenimo laikotarpá,kuris sutampa su 6-uoju ir 7-uojudeðimtmeèiais. Kodël Jus dominobûtent ðie metai?

L. K.: Tai buvo lûþio laikai. Peri-odas, kai Margaret ið pradþiø gyve-no lyg atsiskyrëlë, niekad neprisistatëkaip savo paveikslø autorë, o paskuipagaliau prabilo pati, tapdama mo-terø iðsilaisvinimo simboliu.

S. A.: Kuo daugiau suþinojomeapie jø istorijà, tuo labiau prisiriðo-me prie jos emocionaliai ir norëjo-me parodyti daugiau. Ilgai raðëmeðá scenarijø. 2003-aisiais nuvykomeá San Fransiskà susipaþinti su Mar-garet. Filmas sukurtas tik 2014 me-tais, tad matote – dailininkë buvomums labai kantri ir turëjo kà pa-pasakoti.

Bet kalbant rimtai: kodël filmasbuvo kuriamas taip ilgai?

S. A.: Ko gero, sunkumø kilo dëljo þanro. Prodiuseriai skaitë dar tikscenarijaus apmatus ir manë, kadtai dar viena istorija apie meninin-kà, dar viena stereotipinë biografi-ja, pasakojimas apie ypatingà þmo-gø, pakeitusá kurià nors gyvenimosritá. Taèiau mums rûpëjo bûti aukð-èiau viso to. Nenorëjome dar vieno

pretenzingo pasakojimo apie bohe-mos atstovà ir jo keistenybes. No-rëjome Margaret istorijà papasa-koti jos meno dvasia, vadinasi,sukurti filmà, kuris bus pramoga,bet kartu ir priartins prie þiûrovøvienos didþiausiø ðiuolaikiniø me-nininkiø gyvenimo ávykius. Keanedarbai – tai jau sudëtinë populia-riosios kultûros dalis, tad kaip bû-tume galëjæ apie jà papasakoti, jeine jos kalba?

Jums iðkilo sunkus uþdavinys.Turëjote sukurti Walterio persona-þà, remdamiesi spaudos straipsniaisir Margaret pasakojimais.

S. A.: Perþiûrëjome visus prieina-mus straipsnius, kuriuose jis kaþkaipbuvo paminëtas. Likusià informaci-jà mums turëjo suteikti Margaret,juk negalëjome sau leisti, kad Wal-terio personaþo pagrindas bûtø tikpaskalos.

L. K.: Panaðiai buvo ir su kitaisaspektais, pavyzdþiui, Keane’ø ir jødukters santykiais. Margaret turë-jo atsakyti á daug klausimø, iðaið-kinti dalykus, kurie mums këlë áta-rimà. Bûtent ið jos suþinojome, kadji neturëjo jokiø draugø, nes Wal-

teris pasirûpino paðalinti juos iðMargaret gyvenimo.

S. A.: Sunkiausia buvo pasirink-ti, apie kà pasakosime. Juk filme ne-galima pasakoti Margaret istorijosnuo tos akimirkos, kai ji gimsta, ikimûsø dienø. Reikia pasirinkti at-spirties taðkus. Þinoma, stengëmëssudëti á istorijà svarbiausius jos gy-venimo faktus, bet daugumà jø ga-lima rasti enciklopedijoje. Taèiau jo-je nerasi emocijø, kurios jà jungë sudukterim ar su Walteriu. Todël nu-sprendëme parodyti bûtent jaus-mus. Walteris yra ne tik blogasis. Taitaip pat verslus, þavus vyriðkis, kurágalima ásimylëti.

L. K.: Daugiausia tai Margaretnuopelnas, kuri daþnai kartojo, kadjei ne Walterio rinkodaros sugebë-jimai, ji dabar nebûtø ten, kur yra.Ji ásitikinusi, kad Walterio rinkoda-ros strategija pavertë jos paveikslusgarsiais, nors ið pradþiø autorystëpriklausë jam.

S. A.: Mums buvo svarbu, kadWalteris bûtø spalvingas, þavus irkerintis. Þiûrovas turi já ásimylëti iðpat pradþiø taip, kaip já pamilo Mar-garet. Filmo pabaigoje Walterisnuoðirdþiai tiki, kad yra geras þmo-

Gyvenimo praktikaNauji filmai – „Visko teorija“

gus, ir veikia ne tik dël iðskaièiavi-mo. Turëkite omenyje, kad visi fil-me jo duoti paþadai buvo iðpildyti.Jis iðgarsino jos menà, jie sulaukësëkmës. Ið pradþiø net atrodo, kadtai jis – pagrindinis filmo veikëjas.Taip ávyksta todël, kad mes priëmë-me Margaret poþiûrá, juk ji iðkartnesuvokia savo vaidmens. Ji ásiþiû-rëjusi á Walterá, tad jis – pirmameplane, ji – pasyvi. Amy Adams taipuikiai perteikë. Bet galiausia atei-na lûþis. Margaret suvokia, kadWalteris jà iðnaudoja.

L. K.: Kai Margaret tai suvokia,filmo tonas dreifuoja link Hitchco-cko. Timas Burtonas panaudojo pa-naðius triukus kaip ir saspensomeistras. Vienà akimirkà herojei at-rodo, kad ji neþino, su kuo praleidopastaruosius kelerius savo gyvenimometus. Kad nepaþásta þmogaus, ða-lia kurio kasryt atsibunda. Ji yraspàstuose.

Timas Burtonas garsëja dëmesiudetalëms.

L. K.: Timas dirbo prie ðio pro-jekto pirmiausia todël, kad yra vi-zualus menininkas. Kas kitas galë-tø papasakoti tapytojos istorijà, jeine vaizdams ypaè jautrus þmogus?Jei filmà bûtø kûræs reþisierius, ku-riam svarbiausia þodþiai, nebûtumesutaræ. Burtonui puikiai pavyko su-sieti dvi istorijas: menininkës Mar-garet ir moters Margaret gimimà.

PARENGË KORA ROÈK IENË

Agnë Mackevièiûtë

2012 m. Londone vykusias paro-limpinës þaidynes pradëjo triukð-mingas ðou. Ásimintiniausios ðio ati-darymo akimirkos – paralyþiuotomokslininko kosmologo StephenoHawkingo pasirodymas ir kompiu-teriniu balsu per jam specialiai su-kurtà árangà nuskambëjusi kalba,kurioje jis priminë savo teorijas apieribø neturinèià visatà ir teigë, kadribø nereikëtø ir þmoniø siekiams.

Dabar jau septyniasdeðimt trejømetø britas nuo dvideðimt vienøserga amiotropine lateraline sklero-ze. Ði liga sunaikino kadaise ener-gingo, nenustygstanèio jaunuolioraumenis ir prikaustë prie invalidoveþimëlio. Rodos, ðis faktas ir vaiz-das tokie nepakeliamai trikdantys,kad net du filmai prieðinasi ðiai ap-linkybei ir rekonstruoja mokslinin-ko jaunystæ, kai jis dar buvo svei-kas. Filmai pabrëþia pirmøjøakistatø su liga akimirkas, kai Haw-kingas suþino diagnozæ, puola á ne-viltá, taèiau palaikomas mylimosmerginos sugeba atsitiesti, gyventiir dirbti toliau. 2004 m. televizinia-me Philipo Martino „Hokinge“ já

suvaidino Benedictas Cumberba-tchas. Pernykðèiame Jameso Mars-ho filme „Visko teorija“ („Theory ofEverything“, D. Britanija, 2014) ðil-tà ir þavø, jau „Auksiná gaublá“ lai-mëjusá ir „Oskarui“ nominuotà vaid-mená sukûrë Eddie Redmayne’as.

Hawkingo mintys apie beribiusþmoniø siekius sufleruoja atsakymàir á kità klausimà – kodël ádomiaisdokumentiniais filmais iðgarsëjæsJamesas Marshas („Þmogus ant ly-no“ pelnë „Oskarà“, áspûdingas bu-vo ir „Projektas Nim“, analizuojan-tis keletà deðimtmeèiø trukusákontroversiðkà eksperimentà su ðim-panze) ëmësi ganëtinai komercinioromantinës dramos þanro? Norëtø-si tikëti, kad ðis filmas, kuriamekoncentruojamasi á asmeniná, ðeimy-niná mokslininko gyvenimà, nëra tikpatogus bûdas pasinaudoti garsiuvardu ir uþsidirbti pasakojant apie jobuitá. Norëtøsi tikëti, kad reþisieriussiekë iðplësti mûsø sampratà apie ðiàypatingà asmenybæ. Ðmaikðtø ir dau-giausia mokslinëms Hawkingo idë-joms skirtà dokumentiná filmà pa-gal jo knygà „Trumpa laiko istorija“jau 1991 m. sukûrë Errolas Morri-sas, gal todël Jamesas Marshas

ëmësi kitos ðio neeilinio þmogausgyvenimo pusës ir ekranizavo pir-mosios mokslininko þmonos JaneHawking prisiminimø knygà „Kelio-në á begalybæ. Mano gyvenimas suStephenu“ („Travelling to infinity:My life with Stephen“). Ar pavyko?

„Visko teorija“ – tai ypaè diskre-tiðkas, britiðkai puritoniðkas pasa-kojimas (vos keletas buèiniø – JaneHawking yra atvirai religinga) apiemoters pasiaukojimà ðeimai, ðviesià-sias ir juodàsias santuokinio gyveni-mo akimirkas, sutuoktiniø pagarbàvienas kitam. Dabartiniais vieniðiølaikais, kai þmonëms vis sunkiau ras-ti prieþasèiø likti kartu nei iðsiskir-ti, ði prieð keletà deðimtmeèiø ávy-kusi istorija net gali pasirodytianachroniðka. Taèiau puiki Red-mayne’o ir Felicity Jones (aktorëtaip pat nominuota „Oskarui“) vai-dyba átikina, átraukia. Feministiðkainusiteikusiems þiûrovams tai galëtøbûti vienas vis dar retø filmø, kuria-me moters vaidmuo nesuprastina-mas iki silpnos, plokðèios, isteriðkosvargðelës tipaþo. Dþeinë nuolat rû-pinasi ne tik vyro, bet ir savo gyve-nimu, todël su ja lengva tapatintis.

6–9-ojo deðimtmeèiø atmosfera

filme taip pat atrodo natûraliai, ne-erzina. Ir nors kai kurie kritikai tei-gia, kad ðiuo filmu reþisierius pa-bandë perþengti save, akivaizdu,kad pasitarnavo Marsho patirtis ku-riant archyviniais kadrais paremtusdokumentinius filmus. Daugybë„Visko teorijos“ scenø nufilmuotatarsi mëgëjiðku stiliumi, menanèiutais laikais atsiradusias neðiojamaskino kameras ir dël jø iðpopuliarë-jusias ðeimyninio gyvenimo kroni-kas. Deja, ðiuo gebëjimu kurti au-tentiðkà namø romantikà ðiek tiekuþsiþaidþiama, ji brukama daþnai,rodoma ðalia liûdnø, nevilties kupi-nø suvokimo apie vis didëjanèià ne-galià scenø, todël þiûrovas beveik vi-sà filmo laikà, t.y. dvi valandas,virkdomas. Taigi net tamsioje kinosalëje mëgstantiems gerai iðsiverk-ti þiûrovams patartina pasiimti pa-

pildomà nosinaièiø pakelá.Didþiausias filmo trûkumas –

klaidinantis pavadinimas „Visko te-orija“, nurodantis á Stepheno Haw-kingo sieká rasti raktà, paaiðkinantávisatà. Besidominèius mokslininkoidëjomis filmas net gali supykdyti,nes tø idëjø èia tikrai stigs. Tokiu at-veju geriau þiûrëti Errolo Morrisodokumentikà arba tiesiog griebtisknygos, nes kyla áspûdis, kad fizika„Visko teorijoje“ vulgariai suprimi-tyvinama ir pateikiama tik tada, kairandamas bûdas jà kaip nors pa-traukliai pademonstruoti: per vaiz-dingà palyginimà su kavos puode-lyje besisukanèiu pieno ðlakeliu,ðokanèiomis poromis ar þirneliais irbulvëmis. „Visko teorija“ – filmasne apie visatos teorijà, o apie rûs-èià, kartais melodramatiðkà ðeimy-ninio gyvenimo praktikà.

„Visko teorija“

„Didelës akys“


K i n a s

Rodo TV

Pagoniø aukosStengiuosi vengti lietuviø þiniask-

laidos isterijos, bet kartais nuo josneámanoma pabëgti. Taip atsitiko irsu berniuku ið Norvegijos, kurio is-torijà jau kelios dienos puèia visi þi-niasklaidos kanalai. Manau, kad tie-sos, kas ið tikrøjø ávyko, niekamnereikia, nes tada gal tektø pripa-þinti, kad lietuvës motinos nëra to-kios idealios, kaip apie save kalba.Per LRT „Panoramà“ pamaèiusiprie Norvegijos ambasados pike-tuojanèius tautieèius, supratau, kadten susirinko tie patys, kurie dar vi-sai neseniai „gynë“ mergaitæ ið Pa-kaunës. Tik dabar gal tarp jø buvodaugiau tautiðkø þaliø þmogeliukø –vaikø gynëjai lietuviai taip pat mëgs-ta karines uniformas. Kita vertus, argali bûti geresnë auka ant patrio-tizmo aukuro uþ vaikà?

Manau, kad tuos gynëjus ákvëpsir Pascalio Laugier filmas „Aukðtasþmogus“ (TV3, ðávakar, vasario 6 d.23.35). Filmo herojë Dþulija (Jessi-ca Biel) gyvena miestelyje, kur nuo-lat dingsta vaikai. Ið pradþiø ji netikilegendomis apie tai, kad juos iðsive-da „aukðtas vyras“, bet kai dingstaDþulijos sûnus, moteriai lieka tik ið-siaiðkinti, kas tas vyras ir kur dingævaikai.

Maþi miesteliai (ypaè amerikie-

èiø) visada susijæ su sudëtingais pri-siminimais ir jaunystës traumomis.Tate Taylor filmo „Tarnaitë“ (TV3,ðávakar, 6 d. 01.30) istorija – ir prisi-minimas apie rasinæ segregacijàJAV pietuose. Filmas nukelia ne átokià senà praeitá – 7-àjá deðimtmetá,jis kupinas schemø ir gana supapras-tintø personaþø, bet su malonumuprisiminsiu, nes vienà pagrindiniøvaidmenø filme sukûrë Emma Sto-ne. Neabejoju, kad ji þavi ne tik to-kius pagyvenusius vyrus kaip mudusu Woody Allenu. Ðiame filme dvijuodaodës tarnaitës ir maiðtingojiStone herojë kovoja uþ konkretøteisingumà, bet ið tikrøjø ir prieð vi-sà sistemà.

Dougo Limano filmo „Sàþiningasþaidimas“ (TV3, 7 d. 24.00) veikëja –taip pat kovotoja. Filmo pagrindas –tikra su karu Irake susijusi istorija,

kurios herojæ – JAV slaptàjà agen-tæ (Naomi Watts) – iðdavë pati Bal-tøjø rûmø administracija.

Politikø þaidimai ir jø taip mëgs-tamos riauðës – ne visada tik dra-mø tema. Stuarto Urbano juodojikomedija „Ar galiu jus nuþudyti“(LRT, 6 d. 22.40, LRT kultûra, 7 d.21 val.) perkels á Londonà, kur vyks-ta neramumai – nepatenkinti jau-nuoliai apiplëðinëja parduotuves,bet tuo viskas nesibaigia. Ávykstaþmogþudystë, jà uþfiksavæs vaizdasákeliamas á internetà, pasipila gra-sinimai, kad tai tik pradþia. Scenàstebi ir policininkas (Kevin Bishop),jis vaþinëja dviraèiu ieðkodamaskerðto ir ðlovës. Policininkas – ra-dikaliø kovos su nusikalstamumumetodø ðalininkas.

Politikø gyvenimas ir darbai – ne-sibaigianti satyra, jos tiek daug te-

levizoriø ekranuose, kad pasiilgstuekrane normaliø þmoniø, tikrø jaus-mø, nuoðirdþiø apmàstymø. Manau,kad to siekë filmu „Dangus aukðtai“(TV1, ðávakar, 6 d. 22.45) reþisûrojedebiutavusi aktorë Vera Farmiga.„Dangus aukðtai“ sukurtas pagal2002 m. pasirodþiusá autobiografi-ná Carolyn Brigs romanà. Filmo he-rojë aðtuoniolikmetë Korin pagim-do vaikà, bet gyvenimas klostosi netaip, kaip ji tikëjosi. Bëgdama nuonevilties mergina su vyru atsiduriaortodoksiðkoje religinëje bendruo-menëje. Filmas apima trisdeðimtherojës gyvenimo metø. Po iðsiþa-dëjimø, apribojimø, abejoniø de-ðimtmeèiø ji pabandys rasti dràsossugráþti á ankstesná gyvenimà. Beje,jaunà Korin suvaidino reþisierës se-suo Taissa.

Kitokio gyvenimo siekia ir Sea-no Elliso 2013 m. filmo „Metro Ma-nila“ (LRT kultûra, 11 d. 21.30) vei-këjai – Oskaras Ramiresas su ðeima,kurie ið skurdþios Filipinø ðiaurësnusprendþia persikelti á Manilosmetropolá. Naujoje vietoje Ramire-zas sutinka þmogø, kuris, pasirodo,ilgai laukë kaþko panaðaus á já.

Ellisas – profesionalus fotogra-fas, jis yra bendradarbiavæs su Da-vidu Lynchu. Prie ðio filmo atsira-dimo prisidëjo Ridley Scottas. Kaipjuokauja Ellisas, kai jis pasiûlë Scot-tui tapti filmo prodiuseriu, ðis kûrë

„Prometëjà“. Praðoma suma nevir-ðijo iðlaidø pastarojo filmo aktoriøgrimui.

Visi iðvardyti filmai gana nauji,bet, manau, daugiausia dþiaugsmosukels 1968 m. Sergio Leone’s ðe-devras, ið kurio mokësi deðimtys vë-liau klasikais tapusiø kûrëjø, „Kar-tà laukiniuose Vakaruose“. FilmàTV3 rodys patiems iðtvermingiau-siems ir iðtikimiausiems – 7 d. 2 val.nakties. „Kartà laukiniuose Vaka-ruose“ siuþetas paprastas: jaunanaðlë atsisako parduoti savo þemæ,per kurià turi bûti tiesiamas gele-þinkelis. Dël to þuvo ir ankstesnisfermos savininkas. Taèiau ginti mo-ters stoja banditas ir paslaptingasþmogus su armonikële. Viskas pa-rodyta taip virtuoziðkai, kad filmasveikia visas jusles, sukelia sunkiaiapibûdinamà palaimà net ir þiûrintjá neþinia kelintà kartà. Tarp scena-rijaus autoriø – Bernardo Bertolu-cci ir Dario Argento, vaidmenis su-kûrë Claudia Cardinale, HenryFonda, Jasonas Robardsas, Charle-sas Bronsonas, filmas trunka per trisvalandas, jo patys ilgiausi pradþiostitrai ir nuostabi Enio Morricone’smuzika, su kuria ankstyva kava busdar skanesnë.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Þivilë Pipinytë

Ketvirtadienio vakare Berlyne is-panø reþisierës Isabel Coixet filmu„Niekas nemëgsta nakties“ („Nobo-dy Wants the Night“) iðkilmingaiatidarytas 65-asis tarptautinis kinofestivalis. Filmo veiksmas nukelia á1908-øjø Grenlandijà ir pasakojaapie Arkties tyrinëtojo þmonà, no-rinèià padëti vyrui ir ákurti stovyk-lavietæ. Taèiau Juliette Binoche he-rojë nelabai ásivaizduoja, kà reiðkiaarktinis ðaltis ir kaip já iðgyventi. Jaipadës jauna inuitë, gyvenanti ledoname. Dviejø skirtingø civilizacijø,bet stipriø moterø suartëjimo isto-rija spalvingame istoriniame fone,matyt, neatsitiktinai pasirinkta fes-tivalio atidarymui. Juk pernykðtisatidarymo filmas – istorinë WesoAndersono stilizacija „Vieðbutis„Didysis Budapeðtas“ – vis dar pel-no apdovanojimus. Regis, ir ðiemetistorija bus ne vieno Berlinalës fil-mo tema ar fonas. Dar sunku pasa-kyti, kas paliks didþiausià áspûdá, betmilþiniðkoje festivalio programojejau spëjau pasiþymëti kelis filmus,kuriø apraðymai þadina viltis.

Á XX a. pradþià atsigræþë Werne-ris Herzogas, jo konkursinio filmo„Dykumos karalienë“ („Queen ofthe Desert“) herojë – britø moksli-ninkë, raðytoja ir slaptøjø tarnybøagentë Gertrude Bell (1868–1926).Treèiojo deðimtmeèio pradþioje jisuvaidino lemiamà vaidmená for-muojant politikà ArtimuosiuoseRytuose ir tapo derybininke tarpbritø bei buvusios Otomanø impe-rijos musulmonø vadø: kalbø mo-këjimas, susitikimai su átakingais

Istorijos veidrodþiaiPrasidëjo 65-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis

Kairo, Basros ir Bagdado veikëjaissuteikë jai skirtingø pusiø pasitikë-jimà ir pagarbà. Pagrindiná vaidme-ná Herzogo filme sukûrë NicoleKidman ir tai truputá baugina, ar fil-mas netaps tik moteriðka „ArabijosLorenso“ versija, bet viliuosi, kad„Dykumos karalienë“ sugràþins ge-rokai primirðtà didþiojo kino vizio-nieriaus stiliø.

Kito konkursinio filmo „Afe-rim!“, kuris festivalio programojeávardytas „Balkanø vesternu“, kûrë-jas rumunas Radu Jude þada kelio-næ á 1835-øjø Rytø Europà, tuome-tinæ Valakijà (bijau, kad ji niekadnebuvo Balkanø dalis), ir pasakojaþandaro tëvo ir jo sûnaus odisëjàieðkant „èigonø vergo“, kuris átaria-mas turëjæs meilës ryðá su vietiniobajoro þmona. Filmo herojø laukiasusitikimai su skirtingø tautybiø irtikëjimø þmonëmis – turkais, rusais,krikðèionimis, þydais, rumunais irvengrais. Visi jie turi savo prietarøir nusistatymø, perduodamø ið kar-tos á kartà. Ði parabolë apie Euro-pos pakraðèius sukurta remiantisdokumentais ir dainomis, kurios be-ne tiksliausiai iðsaugojo skirtingøtautø tapatybæ.

Pastebëjau, kad visada politiðkaiangaþuotos Berlinalës konkurse poilgokos pertraukos ðiemet vël atsi-rado filmø ið Rytø ir Vidurio Euro-pos. Tai suprantama, nes svarbiausiávykiai dabar vyksta Ukrainoje, nuojø priklausys ir Europos ateitis. Uk-rainoje buvo filmuota ir dalis kon-kursinio Aleksejaus Germano jaun.filmo „Po elektriniais debesimis“(„Pod elektrièeskimi oblakami“,Rusija, Ukraina, Lenkija). Filmas

nukelia á netolimà ateitá – 2017-uo-sius. Pasaulis laukia didelio karo,bet filmo herojai, kuriuos klasikinërusø literatûra pavadintø „nereika-lingais þmonëmis“, stengiasi gyventitoliau. Jø likimus susieja vienas ne-baigtas statinys, aplink kurá ir klos-tosi filmo veikëjø istorijos. JaunasisGermanas (ko gero, juo reþisieriusliks dar ilgai) ankstesniame „Popie-riniame kareivyje“ árodë mokàs kur-ti posovietinës erdvës vizijà, ið tëvojis iðmoko ir dëmesio detalëms. „Poelektriniais debesimis“ buvo kuria-mas ne vienus metus, regis, keitësiir jo koncepcija, todël ádomu, kas iðviso to iðëjo, juolab kad scenarijausbendraautoriumi ávardytas ir visaikitokios jausenos kûrëjas Krzyszto-fas Zanussi.

Prieð mënesá rusø þiniasklaida ra-ðë, kad Maskvos valdininkai pasiû-lë Peteriui Greenaway’ui perraðytikai kurias scenarijaus apie SergejøEizenðteinà vietas. Valdininkø ne-tenkino, kad bûsimame filme busatskleistas rusø kino klasiko homo-seksualumas. Man regis, jie pavë-lavo, nes pirmasis Greenaway’ausfilmas apie didájá reþisieriø „Eizenð-teinas Guanachuate“ („Eisensteinin Guanajuato“, Olandija, Meksika,Suomija, Belgija) jau bus rodomasBerlinalës konkurse. Filme rodomi1931-ieji, kai trisdeðimt trejø pasaulásudrebinusio „Ðarvuoèio „Potiom-kino“ autorius atvyko á Meksikàkurti filmo apie Meksikos revoliu-cijà. Èia jo draugais tapo Frida Kah-lo, Diego Rivera, kitos Meksikosgarsenybës, èia jis iðgyveno áspûdin-gà meilës nuotyká. Netrukus Stali-no sugràþintas á SSSR, reþisierius

niekad nepamatë nufilmuotos „Queviva México“ medþiagos, kuri ikiðiol sugeba stulbinti ne tik Eizenð-teino gerbëjus. Ekscentriðkus per-sonaþus menininkus garbinanèiamGreenaway’ui Eizenðteinas, manau,suteikë galimybæ sukurti, kaip jispats sakë, tragiðko klouno istorijà.

Ádomu, kaip á „Eizenðteinà Gua-nachuate“ sureaguos vienas geriau-siø reþisieriaus kûrybos þinovø, Ei-zenðteino namø-muziejaus ir Kinomuziejaus Maskvoje steigëjas, kinoistorikas Naumas Kleimanas. Per-nai jis buvo priverstas pasitraukti iðKino muziejaus direktoriaus parei-gø, nors jo ginti vieningai stojo pa-saulio kino bendruomenë. Berlynokino festivalis ðiemet pagerbs Klei-manà „Auksine kamera“, kuri nuo1986 m. teikiama svarbiems kinoveikëjams kaip ypatingos pagarbosir pripaþinimo þenklas. Ceremoni-ja vyks vasario 12 dienà. Po jos busparodytas Tatianos Brandrup filmas„Kinas: vieðas reikalas“ („Cinema:A Public Affair“), skirtas Kleima-nui ir ne vienà kinematografininkàsuformavusiam jo Kino muziejui.

Kita „Auksine kamera“ ðiemetbus apdovanotas ir garsus doku-mentininkas Marcelis Ophülsas.Apskritai dokumentiniam kinui, joþanrø bei formø ávairovei Berlynokino festivalis ðiemet skirs itin daugdëmesio – þadama parodyti per 80dokumentiniø filmø, surengti disku-sijø su garsiais kûrëjais, susitikimøsu dokumentinio kino prodiuseriais,kûrybiniø dirbtuviø, vis gausiau vi-same pasaulyje rengiamø dokumen-tinio kino festivaliø pristatymø beisusitikimø su jø direktoriais.

Sëkmingas ðiemet Berlynas ir lie-tuviø kinematografininkams. Á an-trà oficialià Berlyno kino festivalioPanoramos programà atrinktasAlantës Kavaitës filmas „Sangailë“,jame suvaidinusi Aistë Dirþiûtëátraukta á jaunus Europos aktoriusBerlinalëje reklamuojanèià „Shoo-ting Star“ programà. Pirmasis „San-gailës“ seansas þiniasklaidai vyksjau vasario 7 dienà.

Jaunojo kino forumo programo-je aptikau ir dar vienà filmà, kuria-me minima Lietuva. Tai Izraelio kû-rëjø Limor Pinhasov Ben Yosef irYarono Kaftori Ben Yosefo filmas„Me’kivun ha’yaar“ („Out of theForest“), kurio pagrindas – Paneriøþudyniø stebëtojo þurnalisto Kazi-mierzo Sakowicziaus dienoraðtis.

Konkursinius filmus vertins þiu-ri, kuriam ðiemet vadovauja ameri-kieèiø reþisierius Darrenas Aronof-sky. Þiuri sudaro vokieèiø aktoriusDanielis Brühlis, Pietø Korëjos re-þisierius Bong Joon-ho, prodiuserëMartha De Laurentis (JAV), reþi-sierë ið Peru ir Berlyno „Auksiniolokio“ savininkë (uþ filmà „Liûde-sio pienas“) Claudia Llosa, prancû-zø aktorë Audrey Tautou ir JAVprodiuseris Matthew Weineris, ku-rio „Reklamos vilkai“ gerai þinomiir lietuviø þiûrovams.

„Dykumos karalienë“

„Kartà laukiniuose Vakaruose“


V a s a r i o 6 –1 5

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Kazimieros Zimblytës (1933—1999) anksty-

vosios kûrybos paroda

iki 15 d. — Aleksandros Kaðubos skulptûrinë

tampraus audinio ir neono ðviesos instaliaci-

ja „Spektro uþuomina“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

„Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos“

Paroda „Senøjø ikonø paslaptys. Andrejaus

Balykos ikonø kolekcija: pagrobta, gràþinta,

papildyta“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“ (XX a. aðtunto

deðimtmeèio mada ið A. Vasiljevo kolekcijos)

Paroda „Absoliuti tekstilë. Nuo iðtakø iki XXI a.“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Aleksandro Ðepkaus juvelyrikos paroda

Paroda „Abrozdëliai. Ið kun. Mozës Mitkevi-

èiaus rinkinio“

iki 7 d. — paroda „Atminties þenklai: Riman-

to Sakalausko kûryba“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Meel. Vahtra. Farkas_ idealistinë

funkcija“ (Estija)

iki 15 d. — Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Laby-

rinthus“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Eglës Gineitytës paroda „Ëjimas á sodà“

Elenos Grudzinskaitës paroda „Amþinas áðalas“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

iki 7 d. — Jurgos Barilaitës paroda „Abrakadabra“

Indrikio Gelzio (Latvija) personalinë paroda

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

Algirdo Petrulio gimimo ðimtmeèiui skirta

paroda

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 7 d. — Irenos Giedraitienës fotoparoda

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Vlado Karatajaus (1925—2014) paroda

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 13 d. — Vilniaus kultûros centro Dailës

studijos „Paletë“ paroda „Jau saulelë vël

atkopdama budino svietà…“

LTMKS projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

iki 14 d. — Nabilos Irshaid paroda „Kur

skristum, jei turëtum skraidantá kilimà?“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Tarptautinë vaikiðkø knygø iliustracijos

paroda „Baltijos iliustracija“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Paroda „Ðviesos spalva“

Raimondos Jatkevièiûtës-Kasparavièienës

skulptûros ir tapybos paroda „Pasikartojimai“

„Aqua 12“ grupës akvarelës darbø paroda

„Skaidrumo palie(s)ta“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 7 d. — Broniaus Graþio paroda „Viena gatvë“

nuo 10 d. — Pauliaus Ðliaupos tapybos

paroda „Baltos dienos ritualai“

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 2

Roberto Antinio paroda „Paiðiniai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 13 d. — Algio Kasparavièiaus paroda „Iðeitys“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Pranciðkaus Gerliko tapybos paroda „Kalban-

èios spalvos“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Paroda „Nox lunaris Nox perfecta“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Graþinos Konstancijos Remeikaitës paroda

„Kostiumas“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Danguolës Raudonikienës tapyba

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerija „Vëjas“Vilniaus g. 39

Malvinos Jelinskaitës-Vilimienës fotografijos

Galerija-dirbtuvë „RA“Pranciðkonø g. 8

iki 10 d. — Vido Poðkaus paroda „Tapyba.

1934-ieji“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki 15 d. — Linos Jakubauskaitës autoportre-

tø paroda „12“

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda „Lietuvos meno palikimo sargyboje“

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Nuo fiordø iki Alpiø virðukalniø:

Europos peizaþai ið Mykolo Þilinsko (1904—

1992) kolekcijos“

Paroda „Aliutë. Dailininkës Aliutës Meèys

asmenybë ir kûryba“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Paroda „Geriausias metø kûrinys“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 14 d. — Vladimiro Kasatkino paroda,

skirta 90-osioms gimimo metinëms „Kaip

gyveni dailininke? — paskambink seneliui...“

Alekso Andriuðkevièiaus paroda „Litroþis“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Algimanto Kunèiaus paroda „Sekmadieniai

prie jûros. Palanga 1965—2014“

K L A I P Ë D A

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

nuo 6 d. — Zinaidos Vogëlienës gobelenø

paroda „Pusiausvyra“

Klaipëdos galerijaBaþnyèiø g. 6

Þydrûnës Kriûkaitës-Juciuvienës tekstilës

paroda „Manochromija“

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

nuo 6 d. — Aloyzo Stasiulevièiaus tapybos

paroda „Gyvybës vanduo“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

nuo 12 d. — paroda „1/1. Vienas autorius —

vienas kûrinys“

Petro Rakðtiko fotografijø paroda „Pasaulio

bamba. Tiltai, vanduo, ðeðëliai, statiniai“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras6 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

7 d. 18.30 — G.F. Händelio „ALEKSANDRO

PUOTA“. Dir. — V. Lukoèius

8 d. 12 val. — B. Pawlowskio „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Dir. — A. Ðulèys

11, 12 d. 18.30 — W.A. Mozarto „FIGARO

VEDYBOS“. Dir. — M. Staðkus

13, 14 d. 18.30 — „CARMEN“ (2 v. baletas

pagal G. Bizet muz.). Dir. — J.M. Jauniðkis

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

II. 6 d. 18.30 — W. Shakespeare’o „ÁSTABIOJI

IR GRAUDÞIOJI ROMEO IR DÞULJETOS ISTORIJA“.

Reþ. — O. Korðunovas

7 d. 18.30 — K. Binkio „ATÞALYNAS“.

Reþ. — J. Vaitkus

8 d. 12 val. — A. de Saint-Exupéry „MAÞASIS

PRINCAS“. Reþ. — S. Mykolaitis

8 d. 18.30 — PREMJERA! D. Charmso

„JELIZAVETA BAM“. Reþ. — O. Korðunovas

10 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

11 d. 18.30 — „ANA KARENINA“ (L. Tolstojaus

romano motyvais). Choreogr. — A. Cholina

(A|CH teatras)

12 d. 18.30 — Euripido „BAKCHANTËS“.

Reþ. — G. Varnas

Maþoji salë

6 d. 19 val. — T. Kavtaradzës „KELETAS PO-

KALBIØ APIE (KRISTØ)“. Reþ. — T. Montrimas

7 d. 16 val. — S. Turunen „BROKEN HEART

STORY (SUDAUÞYTOS ÐIRDIES ISTORIJA)“.

Reþ. — S. Turunen

8 d. 16 val. — F. Dostojevskio „NUOLAN-

KIOJI“. Reþ. — V. Masalskis

10 d. 19 val. — C. Grauþinio „DRÀSI ÐALIS

(LIETUVOS DIENA)“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

12 d. 19 val. — PREMJERA! „LEDO VAIKAI“.

Reþ. — B. Mar

13 d. 19 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.

Reþ. — A. Liuga

Studija

7 d. 16 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EU-

ROPOS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio

romanà „Nusikaltimas ir bausmë“).

Reþ. — K. Smedsas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras6 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

7 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

8 d. 12, 15 val. — PREMJERA! „SEPTYNI NYKÐ-

TUKAI IEÐKO SNIEGUOLËS“. Reþ. — E. Jaras

10 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MISTRAS“.

Reþ. — R. Tuminas

11 d. 18.30 — J. Tumo-Vaiþganto „DËDËS IR

DËDIENËS“. Reþ. — G. Tuminaitë

12 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

13 d. 18.30 Nacionaliniame dramos teatre —

N. Gogolio „REVIZORIUS“. Reþ. — R. Tuminas

13 d. 18.30 — „MEISTRIÐKUMO PAMOKA

(MARIA CALLAS)“. Reþ. — G. Padegimas

(kultûros paramos fondo „Rûta“ renginys)

Valstybinis jaunimo teatras7 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko „PAIKA

PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas (Salë 99)

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Ðiuolaikinio meno paroda „10 × 10 = 100%

Jacquard“

iki 14 d. — Gyèio Skudþinsko paroda „12

fotografijos tiesø“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 15 d. — Latvijos dailës akademijos

Grafikos ir Tapybos katedrø studentø paroda

„Lynoja“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Eglës Kuckaitës paroda „Somatinë“

VDA galerija „5 Malûnai“Malûnø g. 5

iki 7 d. — VDA magistrantûros studentø

paroda „Radinys“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija „Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

7 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

8 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

13, 14 d. 18 val. — PREMJERA! R. Thomas

„AÐTUONIOS MYLINÈIOS MOTERYS“.

Reþ. — B. Latënas, scenogr. ir kost. dail. —

M. Vosylûtë, komp. — G. Puskunigis

Rusø dramos teatras6 d. 18.30 — L. Agulianskio „ÞVIRBLIO

LIZDAS“. Reþ. — V. Serovas

7 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

7 d. 18.30 — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“ Reþ. — J. Ðèiuckis

8 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „MOROZKO“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

8 d. 18.30 — E.-E. Schmitto „DVIEJØ

PASAULIØ VIEÐBUTIS“. Reþ. — S. Raèkys

11 d. 18 val. — J. Leitaitës koncertas „Su meile“

12 d. 18.30 — M. Poli „ÞYDRASIS ROJUS“.

Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

13 d. 18.30 — PREMJERA! V. Gavrilino

„RUSIÐKAS SÀSIUVINIS“. Reþ. — O. Lapina

Oskaro Korðunovo teatras9 d. 19 val. — OKT studijoje — A. Èechovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

7 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ

KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

7 d. 18.30 — PREMJERA! „MARÐRUTAS“ .

Scen. aut. ir reþ. — A. Jankevièius

8 d. 12 val. — „BATUOTAS KATINAS“.

Reþ. — A. Mikutis

13 d. 18 val. — „SMËLIO ÞMOGUS“ (pagal

E.T.A. Hoffmanà). Scen. aut., reþ., lëliø dail. —

G. Radvilavièiûtë

Dailë

Ðià savaitæ rekomenduojame paþiûrëti dvi parodas. Pirmiausia uþeikiteá Dailininkø sàjungos galerijà, kur Robertas Antinis rodo savo raðymus,pieðinius ir skulptûrø uþuomazgas. Tie paiðiniai yra ið jo knygos „Stalas“,nes sëdëdamas prie jo menininkas yra laisvas – nuo uþsakymø, medþiagø,taisykliø ir madø. Jis ima þodá, já maigo, tampo, vartalioja ir nuklysta átarpþodines lankas. Arba ant lapo keliais judesiais ið þodþiø ir linijø su-projektuoja skulptûrà, instaliacijà ar visai neámanomà dariná. Visos sie-nos nukabinëtos tokiais paiðiniais – á tai galima pasinerti ilgam. Kai gale-rijos priþiûrëtojos jus iðvarys, nueikite uþ kampo – á Ðiuolaikinio menocentrà, kur atidaryta estø Raulio Meelio, Anu Vahtra ir Déneso Farkasoparoda. Ten irgi pamatysite þodþiø ir brëþiniø, bet jau sudëliotø á kietasdvimates ir trimates konstrukcijas – labai estiðkas. Ne veltui Farkaso ins-taliacija Estija prisistatë 2013 m. Venecijos bienalëje. Bet kità dienà bûti-nai gráþkite pas Antiná – atgal prie darbo stalo iðlaisvinti vaizduotës.

Muzika

Vasario 14 d. 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje koncertuoja Lietu-vos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras ir ypatingi solistai. Kon-certo pirmoje dalyje Wolfgango Amadeaus Mozarto kûrinius atliks Vil-niaus publikos pamëgtas smuikininkas, dirigentas, Lietuvos kamerinioorkestro meno vadovas Sergejus Krylovas ir pianistë Elena Bashkirova.Atlikëja yra kvieèiama koncertuoti su ávairiais orkestrais: Hamburgo, Miun-cheno, Dresdeno, Monte Karlo filharmonijø, Mozarteumo, Vokietijos, Èi-kagos, Dalaso, Hjustono simfoniniais ir kitais kolektyvais. E. Bashkirovayra tarptautinio Jeruzalës kamerinës muzikos festivalio ákûrëja ir menovadovë. Antroje koncerto dalyje skambës pasaulinio garso estø kompozi-toriaus, ðiemet 80 metø jubiliejø ðvæsianèio Arvo Pärto monumentalusveikalas „Te Deum“.

Teatras

Du vakarus ið eilës vilnieèiai „Menø spaustuvëje“ turës galimybæ pama-tyti naujausius Klaipëdos Jaunimo teatro spektaklius: 10 d. 19 val. – Gied-riaus Kuprevièiaus antioperà „Pamoka“ pagal to paties pavadinimo E. Jo-nesko pjesæ, o 11 d. 19 val. – Valentino Masalskio reþisuotà spektaklá „Mannetinka tavo kostiumas“, dramaturgas – Mindaugas Nastaravièius.

Kinas

Vasario 6–12 d. „ForumCinemas Vingis“ rodo septynis japonø kinoklasiko, jidai-geki filmø meistro Kihachi Okamoto (1923–2005) filmus, iðkuriø ypatingu Toshiro Mifune’s vaidmeniu iðsiskiria 1970 m. „Zatoièi irJodþimbo“.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

2015 m. Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasparëmë savaitraðèio „7 meno dienos“ projektà

„Kultûros akiratis“ 48 000 Eur

MENAS

Arvydas Ðaltenis : tapyba / Raminta Jurënaitë ; [vertëjas Darius Suþiedëlis]. – [Vilnius] :

Modernaus meno centras, [2014] ([Vilnius] : BALTO print). – 338, [1] p. : iliustr., portr.. – Virð.

antr. ir aut. nenurodyti. – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas 1000 egz.. – ISBN 978-609-

8136-08-1 (ár.) : [23 Eur 17 ct]

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Ana ir Ana : romanas / Charlotte Inden ; ið vokieèiø kalbos vertë Elena Zambacevièiûtë. –

Vilnius : Gelmës, 2014 (Gargþdai : Print-it). – 141, [3] p.. – (Kitoks romanas, ISSN 2351-6437). –

Tiraþas 1000 egz.. – ISBN 978-609-95657-3-6 : [4 Eur 5 ct]

Antroji evangelija pagal Uþkalná : [eseistika] / Andrius Uþkalnis. – Kaunas : Obuolys [i.e.

MEDIA INCOGNITO], [2015] (Gargþdai : Print-it). – 294, [4] p. : iliustr.. – Tiraþas 4000 egz.. –

ISBN 978-609-403-753-5 (ár.)

Dilgës : romanas / Edmundas Malûkas. – 7-asis leid.. – Panevëþys : Magilë, 2014 (Vilnius :

Spauda). – 342, [2] p.. – Tiraþas 800 egz.. – ISBN 978-9986-956-71-6 (ár.) : [5 Eur 21 ct]

Drama / Arvydas Daðkus. – [2-asis patais. ir papild. leid.]. – Klaipëda : Klaipëdos universiteto

leidykla, 2014- .

[D.] 1. – 2014 (Klaipëda : KU l-kla). – 202, [1] p.. – Turinyje pjesës: Dvideðimt vienas ; Sala ;

Josifo Enðteino paslaptis ; Lapës giesmë. – Tiraþas 90 egz.. – ISBN 978-9955-18-825-4

Kartà operoje : vieno teatrinio istorija : [literatûrinë fantazija] / Herkus Kunèius ; iliustravo

Morta Griðkevièiûtë. – Vilnius : Gelmës : Petro ofsetas, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 126,

[1] p. : iliustr.. – Tiraþas 800 egz.. – ISBN 978-609-95657-4-3 (ár.) : [4 Eur 5 ct]

Kita stotelë : [humoreskos] / Þydrûnas Drungilas ; iliustravo Miglë Anuðauskaitë. – Vilnius :

Gelmës, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 110, [2] p. : iliustr.. – Tiraþas 800 egz.. – ISBN 978-609-

95657-2-9 (ár.) : [4 Eur 34 ct]

Liepsnojanèios gelmës : [eilëraðèiai] / Regina Palevièienë-Karilë. – Ðiauliai : Lucilijus, 2015

(Ðiauliai : Lucilijus). – 104 p. : iliustr.. – Virð. ir nugar. aut.: Karilë. – Tiraþas 100 egz.. – ISBN

978-9955-32-280-1 (iðtaisytas). – ISBN 978-9955-32-280 (klaidingas) : [4 Eur 50 ct]

Migla : romanas / Edmundas Malûkas. – Atnauj. leid.. – Panevëþys : Magilë, 2015- . – ISBN

978-609-8159-17-2 (ár.)

D. 1. – 2015 (Vilnius : Spauda). – 301, [2] p.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-609-8159-15-8 : [5 Eur]

„…mylëjau, betgi pavargau…“ / Alma Karosaitë ; [sudarë Stasys Lipskis]. – Vilnius : Þuvëdra,

2015 (Vilnius : BALTO print). – 107, [1] p. : iliustr., portr.. – (Ðimtas graþiausiø eilëraðèiø). –

Tiraþas [200] egz.. – ISBN 978-609-8089-47-9 (ár.) : [5 Eur]

Raktas : [eilëraðèiai] / Alfredas Stancelaitis ; [sudarytoja Elona Antakauskë]. – Ðiauliai :

Lucilijus, 2014 (Ðiauliai : Lucilijus). – 99, [1] p. : iliustr.. – Tiraþas 300 egz.. – ISBN 978-9955-

32-272-6 : [3 Eur 20 ct]

Raudonos burës : fejerija / Aleksandras Grinas ; ið rusø kalbos vertë Auðra Marija Sluckaitë. –

2-asis atnauj. leid.. – Vilnius : Gelmës, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 119, [1] p. : faks.. –

Tiraþas 1000 egz.. – ISBN 978-609-95657-5-0 (ár.) : [4 Eur 50 ct]

Susitikimas parke : suaugusiøjø pasaka / Jadvyga Tautkevièiutë-Ðimkienë ; [iliustracijos

Leokadijos Mockienës]. – Ðiauliai : Lucilijus, 2014 (Ðiauliai : Lucilijus). – 97, [2] p. : iliustr.. –

Tiraþas 300 egz.. – ISBN 978-9955-32-277-1 : [2 Eur]

Þodynëlis kitaip / Juozas Petruðevièius. – 2-asis, papildomai pamaitintas ir pagydytas, leid.. –

Ðiauliai : Lucilijus, 2014 (Ðiauliai : Lucilijus). – 237 p.. – Tiraþas 150 egz.. – ISBN 978-9955-32-

270-2 : [5 Eur 80 ct]

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Berta : Snieguolës saldþioji triuðiukë : [knyga ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio

amþiaus vaikams]. – Vilnius : Egmont Lietuva, [2014]. – [14] p., [2] ád. lipdukø lap. : iliustr.. –

(Princesiø gyvûnëliai). – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. Princesë. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN

978-609-414-785-2

Galingasis 6 : [knyga pagal filmà jaunesniojo mokyklinio amþiaus vaikams]. – Vilnius :

Egmont Lietuva, [2014]. – 64 p. : iliustr.. – Antr. p. ir virð. virð antr.: Disney. – Tiraþas 1000

egz.. – ISBN 978-609-414-795-1 (ár.)

Geriausios pasaulio pasakos. – [Kaunas] : [MEDIA INCOGNITO], [2014] ([Spausd. Ispanijoje]). –

330, [1] p. : iliustr.. – Tiraþas [2000] egz.. – ISBN 978-609-403-725-2 (ár.)

Keliaujanti Haulo pilis : romanas / Diana Wynne Jones ; iliustravo Tim Stevens ; ið anglø

kalbos vertë Jurgita Jërinaitë. – Kaunas : Obuoliukas [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2015] ([Vilnius] :

Spauda). – 348, [2] p. : iliustr.. – Tiraþas 1400 egz.. – ISBN 978-609-403-761-0 (ár.)

Tigro uþkerëjimas : [romanas] / Colleen Houck ; ið anglø kalbos vertë Tëja Luna ir Kristupas

Þidþiûnas. – Vilnius : Aukso pieva, 2015 (Gargþdai : Print-it). – 457, [2] p.. – Ciklo 1-oji knyga. –

Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-609-8105-18-6 (ár.)

Vaikinas juodu kostiumu : romanas / Jason Reynolds ; ið anglø kalbos vertë Vida Bëkðtienë. –

Vilnius : Gelmës, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 189, [2] p.. – (Paribio istorijos, ISSN 2351-

6372). – Tiraþas 1000 egz.. – ISBN 978-609-95657-0-5 (ár.) : [4 Eur 34 ct]

Maþoji salë

7, 8 d. 14 val. — PREMJERA! „SAULËS VA-

DUOTOJAS“ (pagal A. Liobytës pjesæ „Trys

negraþios karalaitës“). Scen. aut., reþ. ir

dail. — R. Drieþis

„Menø spaustuvë“6 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„YESMOONCAN“ (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë‘14“). Idëjos aut. ir

reþ. — J. Tertelis

7 d. 11 ir 15 val. Juodojoje salëje — „MOZAIKA“.

Choreogr. — B. Banevièiûtë (ðokio teatras

„Dansema“)

8 d. 17 val. Kiðeninëje salëje — „VA BAN-

QUE!“ (pagal A. Èechovo „Meðkà“).

Reþ. — I. Stundþytë (teatras „Atviras ratas“)

8 d. 18 val. Juodojoje salëje — ðiuolaikinio

ðokio etiudø vakaras „URBAN MEETS CON-

TEMPORARY“. Choreogr. — „Low Air“ ðokio

mokykla (A. Gudaitë, L. Þakevièius, A. Rama-

nauskaitë, B. Gruodytë) (urbanistinio ðokio

teatras „Low Air“

Klaipëdos jaunimo teatro spektakliai

10 d. 19 val. Juodojoje salëje — G. Kuprevièiaus

„PAMOKA“ (antiopera pagal to paties pavadini-

mo E. Jonesko pjesæ). Dir. — E. Lozdovskaja

11 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „KNYGØ

PERSONAÞAI ATGYJA“. Reþ. — N. Krunglevièiûtë

11 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

M. Nastaravièiaus „MAN NETINKA TAVO

KOSTIUMAS“. Reþ. — V. Masalskis

13 d. 19 val. Juodojoje salëje — „JOBO KNYGA“.

Reþ. — E. Nekroðius (teatras „Meno fortas“)

13 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„POPULAR PROBLEMS“. Choreogr., idëja,

atlikimas — A. Lisièkinaitë ir S. Juraðkaitë

KAUNAS

Kauno dramos teatras6 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

7 d. 15 val. Didþiojoje scenoje — E. Scribe’o

„PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“. Reþ. — R. Banionis

7 d. 19 val. Rûtos salëje — J. Dell ir G. Sibleyras

„TEGYVUOJA BUÐONAS!“. Reþ. — R. Vitkaitis

8 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

8 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — „GENTIS“

(pagal I. Simonaitytës romanà „Aukðtujø

Ðimoniø likimas“). Reþ. — A. Jankevièius

Festivalis „Nerk á teatrà 2015“

9–12 d. 11 val. teatro fojë — ekskursijos po

teatrà

9 d. 13 val. Rûtos salëje, 10 d. 14 val.

Ilgojoje salëje — aktorinës dirbtuvës. Veda

aktoriai M. Gedvilaitë, E. Grigaliûnaitë, E. Þemai-

tis, V. Marðalka

9 d. 15 val. Rûtos salëje — VDU Menø

fakulteto dëstytojø praneðimai ir jaunøjø

teatrologø diskusija „Teorija pasitinka

praktikà“

9 d. 16 val. Tavernos salëje — teatro ir

dizaino projektas. Veda reþisierë S. Norkutë,

dizaino dëstytoja D. Gaiþauskienë ir scenog-

rafë P. Neðukaitytë

9 d. 20 val. Didþiojoje scenoje — koncertas

„Beissoul“

10 d. 11, 15 val. Rûtos salëje — scenos

kalbos uþsiëmimas su aktore A. Èepaite

10 d. 13 val. Didþiojoje scenoje — „MODERA-

TORIAI“. Reþ. — A. Kurienius

10 d. 16 val. Maþojoje scenoje — L. Vasko-

vos, R. Maèiliûnaitës „59‘ONLINE“.

Reþ. — L. Vaskova

11 d. 13 val. Tavernos salëje, 13 d. 15 val.

Ilgojoje salëje — aktorinës dirbtuvës. Veda

aktoriai G. Bejeris, A. Kleinas

11 d. 14 val., 12 d. 13 val. NKDT grimo

kambariuose — grimo paslaptys su ávaizdþio

dizainerë O. Kekienë ir Kauno kolegijos

studentëmis

11 d. 15 val. Tavernos salëje — repeticijø

subtilybës. Kuruoja miuziklo teatro aktorë

J. Kaminskaitë

11 d. 17 val. Rûtos salëje — „EX‘IT“. Reþ. —

A. Vidþiûnas (Jaunimo miuziklo teatras)

11 d. 19 val. Maþojoje scenoje — „SAPNAS“

(pagal A. Strindbergo pjesës iðtraukas).

Reþ. — K. Gudmonaitë

12 d. 13, 15 val. Ilgojoje salëje — reþisûrinës

dirbtuvës. Kuruoja reþisierius V. Bareikis

12 d. 14 val. Maþojoje scenoje — M. Klimai-

tës „AÐ ESU VEIKSMAS“ (performatyvaus

meno uþsiëmimas)

12 d. 16 val. Tavernos salëje — forumo

teatro uþsiëmimas. Veda aktorius ir pedago-

gas V. Gasiliûnas

12 d. 17 val. Rûtos salëje — P. Makausko „YOLO“

(„Gyveni tik vienà kartà“). Reþ. — P. Makauskas

12 d. 19 val. prie paradinio áëjimo —

diskusija „Nuogumas teatre — bûdas ðoki-

ruoti ar neiðvengiamybë?“

Kauno valstybinis muzikinis teatras6 d. 18 val. — Ch. Gounod „FAUSTAS“.

Dir. — J. Geniuðas

7 d. 18 val. — F. Wildhorno „GRAFAS MON-

TEKRISTAS“. Dir. — J. Janulevièius

8 d. 12 val. — L.Minkaus „PAKITA“ (Naciona-

linës M.K. Èiurlionio mokyklos Ðokio teatras)

8 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

11 d. 18 val. — „ZYGFRYDO VERNERIO

KABARETAS“. Dir. — J. Janulevièius

12 d. 18 val. — F. Wildhorno „GRAFAS

MONTEKRISTAS“ (pagal A. Dumas romanà).

Dir. — J. Janulevièius

13 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — J. Geniuðas

Kauno kamerinis teatras6 d. 18 val. — V. Klimaèeko „SUPERMAR-

KETAS“. Reþ. — A. Veverskis

7 d. 18 val. — L. Andrejevo „JUDAS

ISKARIJOTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

8 d. 12 val. — D.Èepauskaitës „TRYS NARSÛS

PARÐIUKAI“. Reþ. — A. Rubinovas

12 d. 18 val. — M. Walczako „PIRMASIS

KARTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

13 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno maþasis teatras7 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO RAUDO-

NOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

8, 15 d. 12 val. — PREMJERA! K. Þernytës

„NORIU ARKLIUKO“. Reþ. — R. Kimbraitë

Kauno lëliø teatras7 d. 12 val. — „ÞALIAS ÞALIAS OBUOLIUKAS“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

8 d. 12 val. — „ZUIKIO KAPRIZAI“.

Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras6 d. 18 val. Þvejø rûmuose — M. Duras

„SAVANOS ÁLANKA“. Reþ. — S. Jaèënas

12 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

H. Ibseno „LAUKINË ANTIS“. Reþ. — R. Rimeikis

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras8 d. 12 val. — „VERPALØ PASAKOS“ (pasaka

vaikams pagal klasikines lopðines)

Ð I A U L I A I

Valstybinis Ðiauliø dramos teatras6 d. 18 val. — A. Rappo „INERTIÐKOS DUJOS“.

Reþ. — T. Jaðinskas

7 d. 18 val. — PREMJERA! T. Williamso

„GEISMØ TRAMVAJUS“. Reþ. — A. Latënas

8 d. 12 val. — „SAUSIO ÞIBUOKLËS“ (pagal

S. Marðako pasakà). Reþ. — N. Mironèikaitë

8 d. 18 val. — K. Borutos „BALTARAGIO

MALÛNAS“. Reþ. — A. Pociûnas

11 d. 16 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

12 d. 18 val. — Gitaros ir styginiø muzikos

fiesta. Dalyvauja S. Krinicinas (gitara),

styginiø kvartetas „Adora“

13 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — R. Teresas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras6 d. 18 val. — J.L. Lagarce’o „AÐ BUVAU

NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL ATEIS LIETUS“.

Reþ. — R. Morkûnas

7, 15 d. 18 val. — K. Sajos „DEVYNBËDÞIAI“.

Reþ. — M. Meilûnas

8 d. 18 val. — PREMJERA! D. Gyzelmano

„PONAS KOLPERTAS“. Reþ. — Velta ir Vytau-

tas Anuþiai

12 d. 18 val. — N. Simono „BASOMIS PARKE“.

Reþ. — P. Stoièevas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija7 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojo-

je salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistë I. Prudnikovaitë (mecosop-

ranas). Dir. — M. Pitrënas. Programoje M. Ravelio,

P. Liebersono, C. Francko kûriniai

8 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje,

9 d. 18 val. Alytaus kultûros ir komunikaci-

jos centre — kamerinës muzikos koncertas

„Romantiðki viraþai“. Èiurlionio kvartetas,

E. Vanoosthuyse (klarnetas). Programoje

R. Schumanno, J. Brahmso kûriniai

11 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — ansamblis „Jazz Island“ (vad. —

A. Novikas). Dalyvauja Èiurlionio kvartetas.

Koncertà veda J. Brûzga

V I L N I U S

Kongresø rûmai6 d. 19 val. — A. Paley (fortepijonas), Novo-

sibirsko styginiø kvartetas „Filarmonica“:

V. Karèaginas (smuikas), O. Anisimova

(smuikas), I. Tarasenko (altas), S. Ovèinikovas

(violonèelë). Programoje J. Brahmso, R. Schu-

manno kûriniai

7 d. 19 val. — PREMJERA! E. Humperdincko

opera „Jonas ir Greta“. Muzikinis vad. —

G. Rinkevièius, meno vad. — D. Ibelhauptai-

të, dir. — R. Ðumila, reþ. — G. Ðeduikis.

Solistai — J. Vaðkevièiûtë, R. Karpis, J. Gringy-

të, M. Nazarova, A. Malikënas, V. Talerko,

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

Taikomosios dailës muziejus15 d. 16 val. — kamerinio ansamblio„Vil-

niaus arsenalas“ koncertas „Þiemos divertis-

mentas“. Solistas L. Mikalauskas. Programoje

J.S. Bacho, G.F. Händelio, Z. Bruþaitës,

J. Mieþelytës ir kt. kûriniai

Baþnytinio paveldo muziejus7 d. 15 val. — paskaita-koncertas „Sympho-

nia Sacra III“. Dalyvauja choras „Aidija“,

senosios muzikos ansamblis „Affectus“,

J. Vilimas

Lietuvos muzikø rëmimo fondas8 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje —

Lietuvos edukologijos universiteto miðrus

choras „Ave vita“ (meno vad. ir dir. K. Barisas),

chormeisteriai S. Liausa, R. Mitkus, koncert-

meisterë G. Barisaitë, R. Mitkus (vargonai)

11 d. 17 val. S. Vainiûno namuose — susiti-

kimas su P. Mataièiu ir jo knyga „Mes

norëjome gyventi laisvoje Lietuvoje“. Daly-

vauja aktorius V. Rumðas ir istorikas R. Batûra

Ðv. Kotrynos baþnyèia6 d. 19 val. — Ðv. Kristoforo kamerinis orkest-

ras. Solistai N. Chabot (smuikas, Prancûzija),

M. Michalakakos (altas, Prancûzija). Dir. —

D. Katkus. Programoje W.A. Mozarto,

L. van Beethoveno, M. Brucho kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas9 d. 17.30 — dailininko V. Dombrovskio

albumo pristatymas ir tapybos parodos

atidarymas. Dalyvauja V. Jefremovas,

E.N. Zavadskienë, M. Krupoves, S. Jonynaitë-

Budienë, J. Vilûnaitë

13 d. 17 val. — A. Baltakio kûrybos vakaras


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Agnë NaruðytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda ÈemerkaitëFinansininkë – Brigita Misiuvienë

V a s a r i o 6 – 1 2

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis6—12 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë

Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus, S. Aðkela-

vièius) — 11.15, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) — 12.15,

15.15, 18.15, 21.15

Didelës akys (JAV) — 14.15, 16.40, 19.10,

21.40

Kelias á þvaigþdes (Kanada, JAV, Vokietija,

Prancûzija) — 21.30

14 d. — P. Èaikovskio „Jolanta“, B. Bartóko

„Hercogo Mëlynbarzdþio pilis“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

teno operos — 19.30

12 d. — Penkiasdeðimt pilkø atspalviø (JAV) —

21, 21.30

11 d. — Kingsman. Slaptoji tarnyba (JAV) —

18.15

6, 9—12 d. — Kino klasë. Medþiø paslaptis

(3D, Vokietija) — 11 val.

6—12 d. — Japonijos kino festivalis — 18.30

10 d. — Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija,

Prancûzija) — 19 val.

6, 9—12 d. — Meðkiukas Padingtonas (D. Britanija,

Prancûzija) — 11.30, 13.45, 16.15, 18.30; 7,

8 d. — 11.30, 12, 13.45, 16.15, 18.30

6—12 d. — Bukas ir bukesnis 2 (JAV) — 11.15,

14, 16.30, 19, 21.45

Visko teorija (D. Britanija) — 12, 15, 18, 20.45

6 d. — 8 nauji pasimatymai (Rusija) — 15.50,

18 val., 21 val.; 7—12 d. — 15.50

6—12 d. — Galingasis 6 (JAV) — 11, 15.50

Galingasis 6 (3D, JAV) — 13.30

6—10, 12 d. — Ûsuotasis ponas Mortdekai

(D. Britanija) — 13.10, 18.15; 11 d. — 13.10

6—12 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) — 15.40,

20.45

Tûkstantá kartø labanakt (Airija, Norvegija,

Ðvedija) — 14.30, 20.30

6—9, 11 d. — Balandis tupëjo ant ðakos ir

màstë apie bûtá (Ðvedija, Vokietija, Norvegija,

Prancûzija) — 14, 19 val.; 10, 12 d. — 14 val.

6—12 d. — Metø pilietis (Norvegija) — 16.25

6—11 d. — Programiðiai (JAV) — 21.15

7, 8 d. — Hobitas. Penkiø armijø mûðis (HFR,

3D, JAV, N. Zelandija) — 12.45

6—11 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija, JAV) —

20.10; 6—12 d. — Vaikystë (JAV) — 17.05

Forum Cinemas Akropolis6—10, 12 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá

ávykdë Saulius ir Paulius (reþ. R. Marcinkus,

S. Aðkelavièius) — 11, 13.20, 14.50, 17.10, 19.30,

21.50; 11 d. — 11, 13.20, 17.10, 19.30, 21.50

6—11 d. — Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) —

10.30, 13.30, 16.20, 17.50, 20.40; 12 d. —

10.30, 13.30, 17.50, 20.40

6—12 d. — Didelës akys (JAV) — 15, 18.20


18.30, 19 val.

11 d. — Kingsman. Slaptoji tarnyba (JAV) — 18.40



6—12 d. — Meðkiukas Padingtonas (D. Britani-

ja, Prancûzija) — 10.10, 11.30, 12.30, 13.50,

15.30, 16.10; Bukas ir bukesnis 2 (JAV) — 13.40,

16, 18.30, 21 val.

6—11 d. — Visko teorija (D. Britanija) —

13.10, 17.30, 20.50; 12 d. — 13.10, 20.50

6—10, 12 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) —

15.40, 18.40, 21.10; 11 d. — 15.40, 21.10

6—11 d. — 8 nauji pasimatymai (Rusija) —

12.50, 19.10, 21.20; 12 d. — 12.50, 21.20

6—12 d. — Galingasis 6 (JAV) — 10.20, 15.50

Galingasis 6 (3D, JAV) — 13 val.

6—9, 11, 12 d. — Ûsuotasis ponas Mortdekai

(D. Britanija) — 11.10, 18 val.; 10 d. — 11.10

6—12 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija, JAV) —

20.30; Sniego karalienë 2 (Rusija) — 10.50

7, 8 d. — Madagaskaro pingvinai (JAV) — 10.40

6—11 d. — Nepalûþæs (JAV) — 20.20

„Skalvijos“ kino centras6 d. — Baltas Dievas (Vengrija, Vokietija, Ðvedija) —

15.50; 6 d. — 16.50; 7 d. — 15.50; 9 d. — 20.30;

11 d. — 19 val.

6 d. — Þiemos miegas (Turkija, Prancûzija, Vokieti-

ja) — 18 val.; 7 d. — 20 val.; 8 d. — 15 val.; 9 d. —

15 val. (seansas senjorams); 10 d. — 20 val.;

11 d. — 15.30

6 d. — Didelës akys (JAV) — 21.30; 7 d. — 18 val.;

8 d. — 21 val.; 9 d. — 18.30; 11 d. — 21.15;

12 d. — 17 val.

8 d. — Mëlynas aksomas (JAV) — 18.30

(filmà pristatys kompozitorius Ð. Nakas)

7 d. — Meðkiukas Padingtonas (D. Britanija,

Prancûzija, Kanada) — 14 val.; 8 d. — Pakeliui

á mokyklà (dok. f., Prancûzija) — 13.30

12 d. — ciklas „Nepatogus kinas“. J. Gruodie-

nës ir R. Gruodþio dokumentiniai filmai

Pasaka6 d. — Amþinai stilingos (dok., f., reþ. L. Plioplytë) —

18 val.; 7 d. — 14.15; 8 d. — 12.15, 17.45, 19.15;

9 d. — 17.30; 10 d. — 17 val.; 11, 12 d. — 17.15

6, 7 d. — Didelës akys (JAV) — 19.30; 8 d. —

17 val.; 9, 10 d. — 18 val.; 11 d. — 21.15;

12 d. — 15, 16.45

6 d. — Atkirtis (JAV) — 21.45; 7 d. — 19.45;

8 d. — 20.45; 10 d. — 20.30; 11 d. — 17 val.;

12 d. — 21.30

6 d. — Þiemos miegas (Turkija, Prancûzija,

Vokietija) — 18.15; 7 d. — 16 val.; 9 d. — 20 val.

6, 7 d. — Kelias á þvaigþdes (Kanada, JAV,

Vokietija, Prancûzija) — 22 val.; 8 d. — 13.45;

9, 10 d. — 21.15; 12 d. — 18.30

6 d. — Nauja draugë (Prancûzija) — 17.30;

7 d. — 16.15; 8 d. — 15.45; 10 d. — 19.15;

11 d. — 20.45

6 d. — Ida (Lenkija) — 19.45; 7 d. — 12.30;

8 d. — 14 val.; 9 d. — 19.15; 10 d. — 17.30;

11 d. — 17 val.; 12 d. — 15.15; 12 d. — 16.30

6 d. — Rio, að tave myliu (JAV) — 21.30; 7 d. —

14 val.; 8 d. — 19.15; 9 d. — 17.15

7 d. — Meðkiukas Padingtonas (D. Britanija,

Prancûzija) — 12 val.; 8 d. — 11.45

7 d. — Pakeliui á mokyklà (dok. f., Prancûzija) —

13.45; 8 d. — 13.30; 7 d. — Aukso þirgas

(reþ. V. Aðkinis, R. Kalnaellis) — 15.15; 7 d. —

Visko teorija (D. Britanija) — 21.45; 8 d. —

21 val.; 7 d. — Mënesienos magija (JAV) —

12.15; 8 d. — 1 val.

7 d. — Treèias þmogus (D. Britanija, JAV,

Belgija, Vokietija) — 21 val.; 8 d. — 21.15

8 d. — Nematomas frontas (JAV, Lietuva,

Ðvedija) — 12 val.

11 d. — Baltas Dievas (Vengrija, Vokietija,

Ðvedija) — 18.30; 12 d. — 20.45

12 d. — Flamenkas ðiandien (Flamenko filmø

festivalis) — 19 val.

Ðiuolaikinio italø kino savaitë

7 d. — Raudona ir mëlyna (Italija) — 17 val.;

8 d. — 16 val.; 8 d. — Visi prieð visus (Italija) —

18 val.; 9 d. — 21 val.; 9 d. — Mafija þudo tik

vasarà (Italija) — 19 val.; 10 d. — 21 val.;

10 d. — Su Dievo palaima (Italija) — 18.30;

11 d. — 21 val.; 11 d. — Bebaimis (Italija) —

18.45; 12 d. — 21 val.; 12 d. — Tegyvuoja

laisvë (Italija) — 18.45

Ozo kino salë6 d. — Nematomas frontas (JAV, Lietuva,

Ðvedija) — 15.45

6 d. — Didelës akys (JAV) — 17.15; 7 d. — 19 val.;

10, 12 d. — 16 val.

6 d. — Redirected (reþ. E.Vëlyvis) — 19.10;

7 d. — 17 val.; 10, 12 d. — 18 val.; 11 d. — 17.10

7 d. — Treèias þmogus (D. Britanija, JAV,

Belgija) — 14.30; 11 d. — 19 val.

11 d. — Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) — 15.45

KAUNAS

Forum Cinemas6, 7 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë


vièius) — 10.40, 12.50, 14.40, 17, 19.20, 21.40,

23.45; 8—11 d. — 10.40, 12.50, 14.40, 17, 19.20,

21.40; 12 d. — 10.40, 12.50, 14.40, 17, 19.20,

21.50

6, 7 d. — Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) — 10.30,

16.15, 18.10, 21, 23.40; 8—11 d. — 10.30, 16.15,

18.10, 21 val.; 12 d. — 10.30, 16.15, 18.10, 21.40

6—12 d. — Didelës akys (JAV) — 13.45, 19.30






19, 19.30

11 d. — Kingsman. Slaptoji tarnyba (JAV) —

18.45



6, 9—11 d. — Meðkiukas Padingtonas (D. Britanija,

Prancûzija) — 10.20, 12.30, 13.20, 16, 17.20;

7, 8 d. — 10.20, 11.10, 12.30, 13.20, 16, 17.20;

12 d. — 10.20, 12.30, 13.20, 17.20

6, 7 d. — Bukas ir bukesnis 2 (JAV) — 10.50,

13.20, 15.50, 18.20, 20.50, 23.20; 8—12 d. —

10.50, 13.20, 15.50, 18.20, 20.50

6, 7 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) — 11.20,

16.20, 18.45, 21.10, 23.30; 8—10, 12 d. — 11.20,

16.20, 18.45, 21.10; 11 d. — 11.20, 16.20, 21.10

6—12 d. — Visko teorija (D. Britanija) — 15.30,

18.30, 21.30; Hobitas. Penkiø armijø mûðis

(HFR, 3D, JAV, N. Zelandija) — 13.15

6—9, 11 d. — Ûsuotasis ponas Mortdekai

(D. Britanija) — 19 val.

6—11 d. — Pabroliø nuoma (JAV) — 21.20

6—12 d. — Galingasis 6 (JAV) — 11 val.;

Galingasis 6 (3D, JAV) — 13.30

6—11 d. — Arvydas Sabonis. 11 (reþ. R. Èekavi-

èius) — 15 val.; 6—12 d. — Nepalûþæs (JAV) —

21.45

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas6—12 d. — Traukinio apiplëðimas, kurá ávykdë


vièius) — 11, 14.50, 17.10, 19.30, 21.50

6—11 d. — Jupiterë. Pabudimas (3D, JAV) — 10.30,

16, 17.50, 20.40; 12 d. — 10.30, 16, 18.50, 21.55

6—11 d. — Didelës akys (JAV) — 20.20; 12 d. —

21.35






19, 19.10

11 d. — Kingsman. Slaptoji tarnyba (JAV) — 18.50



6—10, 12 d. — Meðkiukas Padingtonas

(D. Britanija, Prancûzija) — 10.10, 12.30, 13,

15.30; 11 d. — 10.10, 12.30, 13 val.

6—12 d. — Bukas ir bukesnis 2 (JAV) —

13.40, 16.10, 18.40, 21.10

6—9, 11 d. — Nepatyræs (reþ. J. Paulikas) —

13.20, 15.40, 18.00, 21.20; 10 d. — 13.20,

15.40, 21.20; 12 d. — 13.20, 21.40

6—12 d. — Galingasis 6 (JAV) — 10.20, 1.10,

13.30; Visko teorija (D. Britanija) — 12.50,

18.10; 8 nauji pasimatymai (Rusija) — 15.50,

21 val.; 6—10, 12 d. — Ûsuotasis ponas

Mortdekai (D. Britanija) — 18.50

6, 7 d. — Sniego karalienë 2 (Rusija) — 10.50

Baltas Dievas ****Trylikametë Lili nori laikyti ðuná, bet mergaitës tëvas iðmeta já á gatvæ.

Ðuo klaidþioja po miestà, patirdamas, kokie þiaurûs gali bûti þmonës. Jispabëga nuo ðungaudþiø, bet patenka á godaus benamio spàstus, yra ren-giamas kruvinoms kovoms, bet galiausiai prisijungia prie ðunø gaujos, ku-ri kerðija savo kankintojams. Vengrø kino ir teatro reþisierius KornélisMundruczó stato spektaklius visoje Europoje, jo filmai, ið kuriø Lietuvojerodytas tik „Delta“, sulaukia prieðtaringø vertinimø. Ne iðimtis ir ðis, ku-rio premjera ávyko Kanø „Ypatingo þvilgsnio“ programoje. Filme vaidinaZsofia Psotta, Sandoras Zsoteris, Lili Monori, Laslo Galffi ir ið gyvûnøprieglaudø iðgelbëti ðunys (Vengrija, Vokietija, Ðvedija, 2014). (Vilnius)

Metø pilietis ****Hanso Petterio Molando („Aberdynas“, „Graþioji ðalis“, „Savaip sàþi-

ningas þmogus“) juodojoje komedijoje Stellanas Skarsgårdas vaidina Nil-sà – kaþkur Ðiaurëje tarp sniegynø skendinèio maþo miestelio „Metø pi-lietá“. Nilsas vairuoja didþiulæ sniego valymo maðinà, turi mylimà þmonàir sûnø. Pavyzdingo vyro gyvenimas apsiverèia aukðtyn kojomis, kai nuþu-domas jo vienintelis sûnus. Nilsas nusprendþia atkerðyti gangsteriams, be-siverèiantiems narkotikø prekyba, ir pats to nenutuokdamas sukelia karàtarp galingø norvegø ir serbø mafiozø grupuoèiø. Nusikaltëliai þûsta vie-nas po kito, sukeldami vis daugiau rûpesèiø bejëgiams vietos policinin-kams (Norvegija, Ðvedija, Danija, 2014). (Vilnius)

Nauja draugë ****Naujas Franšois Ozono filmas – lyg pasvarstymas, kas ðiais laikais yra

lytinë tapatybë. Filmo herojë Kler sunkiai iðgyvena geriausios draugësmirtá – jos buvo neiðskiriamos nuo pat maþens, kartu iðtekëjo. Taèiauskausmo prislëgtas naðlys pasiûlo Kler ádomø bûdà atsikratyti depresi-jos... Kaip ir visuose Ozono filmuose, ir ðiame vaidina daug puikiø pran-cûzø aktoriø: Romainas Duris, Anais Demoustier, Raphaelis Personna-zas, Aurore Clement, Isild Le Besco (Prancûzija, 2014). (Vilnius)

Programiðiai ***Pasaulá sudrebina programiðiø ataka. Patys gabiausi JAV ir Kinijos moks-

lininkai sujungia jëgas. Trileriø meistro Michaelo Manno filme vaidinaChrisas Hemsworthas, Wei Tang, Viola Davis, Ritchie Costeras, Leeho-mas Wangas (JAV, 2015). (Vilnius)

Ûsuotasis ponas Mortdekai ***Galima tik pasigailëti ðios komedijos platintojø, kurie filmo pavadini-

mà iðvertë nei ðiaip, nei taip, nes, matyt, nemoka në vienos uþsienio kal-bos. Be abejo, ið jø pasityèiotø ir snobas pagrindinis filmo personaþas –britø aristokratas, meno galerijos darbuotojas ir sukèius Mordekajus (Joh-nny Depp). Jis keliauja po visà pasaulá, norëdamas rasti pavogtà Goyos pa-veikslà, kuris esà slepia vertingà informacijà. Pakeliui Mordekajui teks susi-durti su rusø oligarchu, amerikieèiø milijardieriumi, britø þvalgyba,tarptautiniu teroristu ir nuosava þmona (Gwyneth Paltrow). Taèiau didþiausiukonkurentu taps buvæs þaviojo ûsoèiaus kolega Alisteris (Evan McGregor).Davido Koeppo filme taip pat vaidina Olivia Munn, Paulas Bettany, Aub-rey Plaza, Oliveris Plattas (JAV, 2015). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Visko teorija ***Filmas pasakoja mokslininko Stepheno Hawkingo gyvenimo istorijà,

bet koncentruojasi á karjeros pradþià: rodoma jo nepagydomos ligos eiga,meilë þmonai Jane, skyrybos. Reþisierius Jamesas Marshas iðgarsëjo do-kumentiniu filmu „Þmogus ant lyno“, jis buvo apdovanotas „Oskaru“. Do-kumentininko patirtis jam padëjo ir kuriant ðá filmà, pagrindinius vaidme-nis jame sukûrë Eddie Redmayne’as, Felicity Jones, Charlie Coxas, EmilyWatson, Simonas McBurney’is, Davidas Thewlisas (D. Britanija, 2014).(Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

„Visko teorija“

Atspindëti ðviesà · tas laiko pojûtis), kartu su kitais þiû-rovais esi nuvedamas á spektakliui skirtà, iki ðiol slëptà erdvæ – atvë-susiø teatriniø stebuklø gausiai

Documents