2013 m. geguþës 17 d., penktadienis Nr. 20 (1034) | Kaina ...lili spektaklyje „The Grammar of Silence“ vaizduoti þmogiðki santy-kiai, „troðkimas apsikabinti“, taèiau

7 meno dienos | 2013 m. geguþës 17 d. | Nr. 20 (1034) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2013 m. geguþës 17 d., penktadienis Nr. 20 (1034) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2Artëja baleto „Èiurlionis“ premjera

3 „Kaunas jazz 2013“

5Laukiamiausias filmas – „Didysis Getsbis“

6Tapybos paroda „Eurostandartai“

8Trys Madso Mikkelseno portretai

9Krësle prie televizoriaus

Paulius Javsas

Sakoma, kad ðokis visø pirma yrakûno reikalas (plg. Laura Ðvedaitë,„Þiûrovo fantazijos Assafo ðokiospektaklyje“, Menø faktûra, 2013 0512,http://www.menufaktura.l t /?m=1052&s=65375#gsc.tab=0).Galbût taip ir yra. Þinoma, èia turi-mas omenyje judantis, dar daugiau –ðokantis kûnas. Tik vis dëlto, kaipklausë Merce Cunninghamas (ir,aiðku, ne jis vienas), ið ko gi jis, ðo-kis, padarytas, kada tas kûnas jauðoka? Ðiemetinis „Naujasis Baltijosðokis“ teikë ávairias galimø atsaky-mø perspektyvas. Matëme fiziná,psichologiná, vizualiná, instrumenti-ná, muzikiná, choreografiná, transi-ná ir t. t. kûnà. Matëme ðokëjus povienà, po du, grupëse ir masëje. Vi-sa tai matëme, nes mums buvo no-rima kaþkà parodyti. Ðia prasmefestivalyje matytas (ðiuolaikinio) ðo-kio kûnas, atrodo, skleidësi kaþkurtarp pasakojimo, ávaizdþio ir jude-sio. Tiesa, visa tai neturi kaip norstiesmukiðkai vienas kito neigti artvirtinti – tai jau konkreèiø suma-nymø klausimas, kaip ir atitinkamilaimëjimai arba nesëkmës.

Pavyzdþiui, Peterio Uray’aus„Romeo ir Dþuljetoje“ ðokis – taikone visuotinis judesys, bet jis nau-dojamas kaip vaizdinë pasakojimopriemonë, taigi veikia iliustratyviai.Stereotipiniai, aiðkiai apibrëþtà te-matiná krûvá turintys gestai (muðty-nës, glamonës ir pan.) èia iliustruo-jami judesiø sekomis, o tø sekøkaita savo ruoþtu iliustruoja pjesækaip pasakojimà. Iliustratyvumuitarsi prieðintasi Roy’aus Assafospektakliuose „Po ðeðeriø metø“ bei„Kalva“. Pirmasis – tai keliø nuo-taikø melodrama, antrasis – visuo-menæ kritikuojantis pareiðkimas.Èia gestai tarsi atpaþástami, bet jieverèiami nuolat ávairuojanèia sun-kiàja „ðokio kalbos“ artilerija. Taikuria teminæ judesio ir pasakojimoprieðprieðà: „ðokio kalba“ tarsi rei-kalauja bûti ávertinta savaime, taigiima varþytis su lygiagreèiai einan-èia pasakojamàja intencija, ir tiesio-giai stebimas judëjimas tarsi neten-ka prasminio kryptingumo. Kur kasdaugiau gairiø teikë Polianos Limosir Ugnës Dievaitytës „It stebëtumdebesis“, kur pasakojimo aðimi ta-po pats kûnas, o tiksliau – galva. Pa-darius galvà pagrindiniu skirtingo

pobûdþio judesiø derinio elemen-tu, atsiveria galimybës naujaip pa-þiûrëti ir á kasdiená jos gestiðkumà.Tai parodo, jog „ðokio kalba“ vai-singesnë tada, kai kasdieniai gestaija ne iðoriðkai komentuojami, betpratæsiami ir átraukiami á stambes-nes judesiø grandines.

Stipresnæ jungtá tarp „ðokio kal-bos“ ir teminiø pasakojamøjø uþmo-jø kuria aiðkesnës choreografinës pa-stangos, bet ir jos linkusios uþgoþtisavo raiðkos priemones. Itziko Ga-lili spektaklyje „The Grammar ofSilence“ vaizduoti þmogiðki santy-kiai, „troðkimas apsikabinti“, taèiaukai po keliø nesëkmingø mëginimøtà padaryti nepakinta nei bendralaikysena, nei gestø ypatybës, jude-sys lieka sustingæs stereotipiniuoseávaizdþiuose kaip priemonë vaiz-duoti ne tiek santykius, kiek „cho-reografiná sprendimà“. HofeshoSchechterio „Uprising – extract“tarsi ryðkiau iðreiðkë choreografináuþmojá – pirmiausia per glaudþià ju-desio (tiek pavieniø gestø, tiek ben-dro judëjimo scenoje) sàsajà su mu-zika. Vis dëlto muzikalumo áspûdis

Kà ir kaip kalba ðokis„Naujajam Baltijos ðokiui ’13“ pasibaigus

N U K E L T A Á 3 P S L .

D . M A T V E J E V O N U O T R .„VËL“

Eglë Karpavièiûtë, ekspozicijosfragmentas

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. geguþës 17 d. | Nr. 20 (1034)

M u z i k a

Artëja Giedriaus Kuprevièiausbaleto „Èiurlionis“ premjera.Ðiuolaikinë choreografijasavo plaèia judesio iðraiðkosamplitude yra pajëgi atskleis-ti ávairias psichologines bûse-nas, kurios sunkiai iðreiðkia-mos kitomis priemonëmisarba tiesiog pasilieka tarpeiluèiø. Ypaè svarbus choreo-grafo santykis su kûriniotema. „Èiurlioná“ kuria jaunaslenkø baletmeisteris RobertasBondara, jo kûrybinë koman-da taip pat atvyko ið Lenkijos.Kaip jis mato ir jauèia Èiur-lioná, kokios ðio genijausbiografijos detalës inspiruojakûrybai, kaip sekasi dirbti suLietuvos baleto trupe? Apietai ir kalbamës su choreo-grafu Robertu Bondara.

Lenkijoje Jûs þinomas kaip vienasperspektyviausiø choreografø. Kaipëjote á ðià profesijà?

Baleto meno mokiausi Lodzëschoreografijos mokykloje. Paskuti-niais studijø metais supratau, kadnorëèiau bûti ne tik atlikëju, bet irviso vyksmo scenoje kûrëju – de-miurgu. Vëliau baigiau FrédéricoChopino muzikos universitetà Var-ðuvoje ir jau dirbdamas Varðuvos Di-dþiojo teatro nacionalinëje baletotrupëje pradëjau po truputá reikðtiskaip choreografas. Pirmas pripaþini-mas atëjo 2008 m., kai BronisùavosNiýiñskos konkurse tapau II vietoslaureatu (pirmoji nepaskirta nie-kam) ir gavau specialøjá WitoldoLutosùavskio instituto prizà uþ du-età „Andante con moto“ pagal Woj-ciecho Kilaro muzikà. Ðis duetas vë-liau buvo pristatytas ir MaskvosDidþiojo teatro Gala koncerte. At-siskleisti kaip choreografui taip patpadëjo ir Krzysztofas Pastoras, ta-pæs nacionalinës baleto trupës va-dovu ir pradëjæs organizuoti vadi-namàsias kûrybines dirbtuves. Èia2009 m. pristaèiau baletà „WhenYou End and I Begin“, kuris vëliauáëjo á teatro kameriná repertuarà, ki-tose kûrybinëse dirbtuvëse paro-dþiau miniatiûrà „The Garden’sGates“, o 2011 m. Bydgoðèio mies-to operoje „Opera Nova“ pastaèiau

pilnametraþá baletà „Pavergtas pro-tas“ pagal Philipo Glasso ir Wojcie-cho Kilaro muzikà. Sunkià totalita-rizmo poveikio individui tematikà,atskleistà Czesùawo Miùoszo knygo-je „Pavergtas protas“, buvo ádomuir gana sudëtinga iðreikðti choreo-grafine kalba, vis dëlto atrodo, kadmûsø kûrybinei grupei tai pavyko.Jau statydamas ðá spektaklá dirbausu scenografe ir kostiumø dailinin-ke Diana Marszalek, kuri daþniau-siai bendradarbiauja su Julija Skrzy-necka. Kurdamas baletà „Persona“Varðuvos Didþiajame teatre dirbausu ta paèia komanda, kurià pasikvie-èiau ir á Vilniø.

Ar Jûsø kûrybai turëjo átakos Jûsø,kaip atlikëjo, darbas su þymiaisðiuolaikiniais baletmeisteriais?

Be abejonës, darbas su tokiais ba-letmeisteriais kaip Jiri Kylianas,Krzysztofas Pastoras, Williamas For-sythe’as ar Emanuelis Gatas turëjoman didelës átakos. Tai nereiðkia mëg-dþiojimo ar jø stiliaus perëmimo. At-virkðèiai, geriau supratau, kokia svar-bi yra individuali choreografo kalba,kokià didelæ reikðmæ galutiniam re-zultatui turi analizë, darbas su artis-tais ir su veikalo medþiaga.

Jûsø choreografija pasiþymi irmoderniu braiþu, ir giliomis psi-chologinëmis áþvalgomis. Ar pajëgiLietuvos baleto trupë susidoroti sutokiomis reþisûrinëmis uþduotimis?

Sunku kalbëti apie savo choreo-grafijà, bet jûsø trupë turi didelá po-tencialà iðpildyti mano vizijas. Ba-lete „Èiurlionis“ jie susiduria sutruputá kitokia ðokio kalba, nei yrapratæ, su kitokiu personaþo kûrimoir buvimo scenoje bûdu. Tai reika-lauja laiko, nëra problema – juk dir-bu su profesionalais. Padeda ir nuo-stabi atmosfera bei energija,tarpstanti trupëje. Pirmà kartà dir-bu su uþsienio trupe ir tiesiog jauèiudvasiná pakilimà kurdamas su ðiaisartistais. Asmeniðkai parinkau visusbalete veikianèius ávaizdþius. Galiutik viltis, kad publika pastebës irávertins atlikëjø charizmà.

Kà manote apie Giedriaus Kuprevi-èiaus muzikà?

Muzika man visuomet yra svar-

bus spektaklio elementas. Klausausijos valandø valandas, kruopðèiaianalizuoju. Brëþdamas muzikosdramaturginës eigos eskizà, mëgi-nu rasti tokiø choreografiniø spren-dimø, kurie galiausiai sukeltø lau-kiamà meniná rezultatà. Gavau jauparaðytà partitûrà ir ið esmës sufor-muotà libretà, taèiau susitikæ su kom-pozitoriumi dar gerokai padirbëjomeprie ávairiø reþisûriniø ir kitø niuan-sø. Þaviuosi ir gerbiu Giedriaus Kup-revièiaus talentà ir jautrumà. Dþiau-giuosi, kad mums lengvai pavyko rastibendrà kalbà, kad bendradarbiavi-mas buvo labai kûrybingas.

Kas Jus vis dëlto paskatino kurtibaletà apie Mikalojø KonstantinàÈiurlioná? Kas Jums yra Èiurlionis?

Pagrindinë inspiracija man buvopats Èiurlionis – þmogus ir meni-

Èiurlionis baleto scenojeLenkø choreografà Robertà Bondarà kalbina Skaidrë Baranskaja

ninkas, jo kûryba ir gyvenimas. Tai,kà apie já suþinojau, ir ðiø þiniø pa-þadintos fantazijos susipynë su lig-toline mano patirtimi bei inspiraci-jomis, ateinanèiomis ne tik ið ðokio.Ákvëpimo semiuosi ið teatro, litera-tûros, kino, muzikos, fotografijos,istorijos, psichologijos ir daugeliokitø srièiø. Kartais bûna taip, kadnet su statomu spektakliu nesusiju-sios inspiracijos pasirodo esanèiosreikðmingos ir daro átakà galutiniamrezultatui. Kurdamas ásivaizduoju,kad nëra jokiø rëmø, kad niekasmanæs nevarþo. Ðis ásitikinimas mansuteikia gaivinanèio kûrybinës lais-vës pojûèio – truputá vilties, kad vis-kas yra ámanoma.

Kas man yra Èiurlionis? Iðtisusmënesius analizuojant Èiurlionio as-menybæ, mëginant ásivaizduoti jo pa-tirtá, jis tapo man labai artimas. Gai-

la, kad negaliu su juo pasikalbëti...

Jeigu ne paslaptis, kokia pagrindi-në spektaklio idëja, kokiø konfliktølinijas ketinate akcentuoti?

Iki premjeros nenorëèiau perne-lyg atskleisti sumanymo – pirmiau-siai todël, kad nenoriu trukdyti þiû-rovams susidaryti savo asmeninioáspûdþio. Norëèiau, kad jie ateitøpasiþiûrëti spektaklio atvira ðirdimiir atviru protu. Be abejo, pagrindi-nis dalykas kuriant spektaklá manbuvo suprasti Èiurlioná kaip þmo-gø. Atmeèiau galimybæ á já þvelgtijo didybës, mito, ikonos ðviesoje.Man svarbu buvo iððifruoti, kà jisjautë, ko bijojo, kokius troðkimus,svajones puoselëjo. Bandþiau su-prasti, kodël elgësi vienaip ar kitaip.Juk nepaisant savo talento ir geni-jaus, jis buvo paprastas þmogus,kaip ir kiekvienas ið mûsø.

Kaip susipaþinote su Èiurlioniokûryba ir jo asmenybe?

Visø pirma norëèiau padëkotiM.K. Èiurlionio muziejaus darbuo-tojams, èia praleidau ið tiesø dauglaiko, taip pat menininko ðeimai,leidusiai susipaþinti su originaliaÈiurlionio korespondencija lenkøkalba. Mano manymu, ðio meninin-ko asmenybë buvo ir liko gana pa-slaptinga ir tai skatino dar labiau juodomëtis. Kalbëdamasis su ávairiaismenininko palikimà tyrinëjanèiaisþmonëmis supratau, kad galbûtþvilgsnis ið ðalies taip pat padës ge-riau paþinti Èiurlionio genijø. Nors,be abejonës, tai bus mano asmeni-nis þvilgsnis. Kita vertus, lenkø kû-rëjams taip pat sunku atsiriboti nuo,pavyzdþiui, Frédérico Chopino as-menybës mitologizavimo.

Labai gaila, kad Èiurlionis ir jokûryba yra menkai paþástama Len-kijoje, nors jo asmenybë ir jo kûry-bos formavimasis glaudþiai susijæ suto meto Lenkijos kultûriniu gyveni-mu. Esu ásitikinæs, kad Èiurlionisyra tarptautinës reikðmës meninin-kas ir jo kûrybinis palikimas svar-bus ne vien lietuviams. Viliuosi, kadbaletas „Èiurlionis“ praplës tas ne-nubrëþtas ribas.

Dëkoju uþ pokalbá ir linkiu sëkmin-gos premjeros.

Robertas Bondara ir Marius Miliauskas

Anonsai

Lietuvos valstybiniosimfoninio orkestrosezono pabaiga

Á stipriø emocijø ðventæ geguþës17 d. 19 val. kvieèia Gintaro Rinke-vièiaus vadovaujamas Lietuvos vals-tybinis simfoninis orkestras. Jis kar-tu su Kauno valstybiniu choru,vadovaujamu Petro Bingelio, ir so-listais Lauryna Bendþiûnaite (sop-ranas), Algirdu Janutu, MindauguBargaila (tenorai), Ramûnu Urbie-èiu (baritonas) ir Liudu Mikalaus-ku (bosas) XXIV sezono pabaigaiatliks ásimintinà programà „VisiKarlo Orfo triumfai“.

Vokieèiø kompozitorius CarlasOrffas pirmàsias dainas sukûrë bû-damas studentas. Labai anksti at-siskleidë ir jo polinkis á netipiðkusvokalo ir instrumentø derinius.1924 m. kartu su gimnastikos ir ðo-kio pedagoge Dorothee Güntherákûrë Günther fizinio, muzikinio irðokio ugdymo mokyklà. Daugelyjeðaliø lig ðiol naudojama Orffo su-

kurta muzikinio ugdymo sistema,grásta vaiko muzikinës raiðkos iðlais-vinimu. Kartu su muzikos instru-mentø meistru Karlu MaendleriuOrffas gamino anuomet naujovið-kus instrumentus – karilijonus, ksi-lofonus, metalofonus, vëliau imtusvadinti Orffo instrumentais.

XX a. pradþioje buvo iðleistasXIII a. rankraðtinis pasaulietiðkødainø rinkinys „Carmina burana“,aptiktas 1803 m. Benediktinø vie-nuolyne pietinëje Bavarijoje. Rin-kinyje rasta apie 200 keliaujanèiøtrubadûrø ir vienuoliø dainø ið skir-tingø regionø. Dainø turinys dau-giausia humoristinis, net satyrinis,lengvabûdiðkai ðlovinantis þmogið-kas silpnybes, geidulius ir lëbavimà.

Orffas iðsirinko 24 dainas. Kanta-tai „Carmina burana“ atlikti reikiadidþiuliø pajëgø – solistø, dviejøchorø (arba vieno choro, padalintoá dvi grupes), berniukø choro, di-dþiojo simfoninio orkestro su èeles-ta, dviejø fortepijonø ir gausios per-kusijos. Dël trumpuèiø motyvøkartojimo kûrinys yra lengvai suvo-kiamas publikos. Ði Orffo idëja pa-remta grigaliðkojo choralo ir italøoperos kanonais.

Paskatintas „Carmina burana“ðlovës, Orffas ëmësi kito panaðiosstilistikos veikalo – kantatos „Catul-li Carmina“ pagal romënø poetoGajaus Valerijaus Katulo, gyvenu-sio I a. pr. Kr., eiles. Treèioji Orffo„Triumfø“ ciklo dalis – „Afroditës

triumfas“, jo þanrà autorius apibrë-þë kaip „sceniná koncertà“ pen-kiems solistams, dideliam miðriamchorui ir orkestrui. Tai jau pokariokûrinys, uþsakytas Milano teatro„La Scala“ ir pirmàsyk jame atlik-tas 1953 metais. Euripido, Sapfo irjau minëto Katulo poemø tekstaisujungti taip, kad atkurtø poetiðkàir sykiu juslingà vestuvinës naktiesnuotaikà.

Po kantatos „Carmina Burana“premjeros Orffas raðë savo leidëjui:„Viskà, kà að iki ðiol sukûriau, o Jûs,deja, iðleidote, galite sunaikinti.Mano kûriniø numeracija prasidësnuo „Carmina Burana“.“

LVSO INF.

T. I V A N A U S K O N U O T R .


Ð o k i s

ëmë irti pradëjus plëtoti paskirus at-likëjø „susitikimus“, kuriais sukur-tos dalinës erdvës su muzika sàvei-kavo jau visai kitu, „improvizaciniu“principu ir todël liko svetimos ben-dram vyksmui. Loretos Juodkaitës„Miraþe“ susitikimas tik vienas, otai leidþia gana áspûdingai iðplëtotisusitinkanèiøjø gestø pobûdá: stai-gius ir plaèius Juodkaitës judesius,tykø, vinguriuojantá Kenzo Kusudosgestikuliavimà. Taèiau pats susitiki-mas plëtojamas labiau erdvinëmispriemonëmis (antras atlikëjas áeina,jie susiduria, atsitraukia, suartëja,iðeina), todël veikëjai tarsi ir nesà-veikauja. Labiausiai á sàveikos paieð-kas nukreiptas pasirodë EdmondoRusso ir Shlomi Tuizer pastatymas„Precious Things“. Atlikëjai èia su-sitinka bendroje masëje, kada pokelis atlieka vienodus judesius, taippat sudaro maþesnes grupes, liekapo du ir t.t. Bendrame kontekste ðispastatymas, ið paþiûros sudarytas iðávairiausiø etiudø, atrodo kaip api-bendrinimas: jei visa ðia temine cho-reografija ko nors ir ieðkoma, tai ðo-këjo – to, kuris kà nors ðoktø, t.y.panaikintø temos ir priemonës per-skyrà. „Precious Things“, kuriametiek daug atlikëjø, á tai þiûrima susavotiðka rezignacija: visà judesioðventæ uþbaigia vos pro ðalá „praðo-kanti“, jau kaþkokiai kitai erdveipriklausanti „nuotaka“. O TimoRushtono „Meilës dainose“ skau-dþià rezignacijà keièia maloni nos-talgija: ðokëjo jau nebebus, bet uþ-tat yra daug puikiø atlikëjø (beje,ne tik ðiame spektaklyje!), kurie galitiesiog ðokti, neieðkodami kaþin ko-kio „meno“ psichologiniuose, vi-suomeniniuose, religiniuose ir kito-kiuose naratyvuose. Labai malonusreginys, kuris ið esmës parodo, kadávairiausios teminës gelmës – taiveikiau þanro, o ne meniðkumoklausimas.

Beveik galutinai teminio pasako-jimo atsisakyta ir prie ávaizdþio pa-ieðkø pereita Martyno Rimeiko„Belaukiant Godo“. Èia tema iðlie-ka tik kaip siekiamas simbolinis api-bendrinimas – kampe stovintys ba-tai. Vis dëlto simboliu jie netampa,bet kaip taupi priemonë iðkelia ben-dresnio pobûdþio klausimà apie vi-so to, kas scenoje nëra „ðokis“, vaid-mená ir paskirtá. „Belaukiant Godo“á judesiu kuriamà erdvæ, per „þvilgs-ná á tolá“, kuo puikiausiai átraukia-mas tuðèias salës kampas, o ðtai subatais (nesvarbu kaip, kad ir tuo pa-èiu þvilgsniu) kaþkodël neðokama.Panaðiai uþribyje liko apelsinai irbaldai Ievos Kuniskis spektaklyje„Iðëjau pieno“ ar „simboliðkai“ su-valgoma gëlë P. Limos „Pagalyje ra-tuose“. Apskritai tai turbût lemiatam tikros sustabarëjusios nuosta-tos, esà ðokis yra „þmoniø reikalas“,jis turás iðreikðti jø „vidines bûse-nas“, o visa kita tegali bûti „koncep-cinis“ sprendimas: kai tokios nuosta-tos susiduria su esmine orientacija ákûniðkumà ir judesá, jos geriausiuatveju iðvirsta papuoðimais, blo-giausiu – ið anksto nudëvëtais in-kliuzais. Ðia prasme raiðkesnë bu-vo Tiinos Ollesk ir Rene Nõmmik„Mandalos“ pirmoji atkarpa, kaiketuri ðokëjai koncentruotais beikoordinuotais judesiais – ir nesilies-dami – ásteigë vienà dinamiðkà„mandalos“ erdvæ. Vëliau koncep-ciniai lûþiai tarsi paëmë virðø ir su-skaldë bendrà vyksmà.

Ið paþiûros visai prieðinga, iðtisi-nio ir gausaus „simbolizmo“ kryp-timi vedë Rûtos Butkus „Pamestosakys“ ir Amos Ben-Tal „NuþudytiViktorà“. Èia viskas – daiktai, þmo-nës, apranga, muzika ir kt. – patei-kiama kaip ávairiø plotmiø stereo-tipiniai þenklai, kuriø pastatymaskartu virsta savotiðku interpretaci-niu uþdaviniu. Vis dëlto atrodo, jog

ðie darbai tik iki kraðtutinumo iðryð-kina bendrà „reþisûrinæ simbolinæ“pakraipà, kurioje ðokis, kaip ásiter-piantys „paðokimai“, tampa vienu iðaiðkinimuisi pateikiamø þenklø. Èiadaþnai pritrûksta paties pateikëjointerpretaciniø pastangø, kurios irgalëtø bûti ðokis kaip kûnai ir jude-sys, – visi tie daiktai ir priedai juktaip pat gali judëti, kartu su atlikë-jais ir vieni su kitais. Bene saugiau-sias ðiuo poþiûriu buvo Helle Bachspektaklis „Plunksnos ir kulniukai“.Pasitelkus pasakojimà apie darbàkabarete, èia tematizuojamas pats„reþisûros“ principas, kuris patei-kiamas kaip sociokultûrinë kûno beijudesio reþisûra. Taip iðvengiamainkliuzinio „simbolizmo“, bet, de-ja, neatsiþvelgiama á paties spektak-lio þanrines ribas, dël ko jis pana-ðesnis á pramogine forma pateiktàpaskaità. Galbût nesaugiausias, betðiø eiluèiø autoriui bene didþiausià

Kà ir kaip kalba ðokisA T K E L T A I Ð 1 P S L .

áspûdá palikæs pastatymas – U. Die-vaitytës „Nekviesta bûtybë“. Jametarsi uþklausiamas, á dalis iðardomasir mëginamas surinkti pats „ápras-tasis“, kasdieniðkasis þmogaus kû-nas. Apskritai, kadangi pradedamanuo tam tikro „vidinës bûsenos“ávaizdþio, kûno iðskaidymas irgi uþ-krauna þiûrovui interpretacinæ uþ-duotá. Taèiau keletà akimirkø – kai„atsistatinëjanti“ atlikëja, sustojusiant sprando ir iðtiesusi kojas „kry-þiumi“, tiesiog sustingsta ir iðgaunaskulptûriná efektà ar kai plaðtakos„atgyja“ ir ima kelti aukðtyn visaskitas kûno dalis, – þmogiðkas kûnastampa jau ne tiek þenklu, kiek pa-èia ðokio erdve. Taip per judesá kaipsustingimà perstatomas ir parodo-mas jau ne atlikëjos, personaþo, oapskritai þmogaus kûnas.

Stambiausiu mastu kûnø ir judë-jimo reikalø ëmësi Inos Christel Jo-hannessen pastatymas „VËL“. Èia

Anonsai

Vilniaus festivalá pradësVioleta Urmana

Birþelio 3 d. prasideda Vilniausfestivalis. Ne veltui festivalio atida-rymo koncertas ávyks raudonais ki-limais iðpuoðtoje menø sintezësðventovëje – Lietuvos nacionalinia-me operos ir baleto teatre. Tà va-karà klausytojai turës neeilinæ gali-mybæ iðgirsti garsiausià Lietuvosoperos solistæ Violetà Urmanà, pro-gramà parengusià su Lietuvos nacio-naliniu simfoniniu orkestru ir dirigen-tu, Nacionalinës premijos laureatuModestu Pitrënu.

Violeta Urmana Italijoje ir Vokie-tijoje pripaþinta kaip vienas ryðkiau-siø dabarties dramatiniø sopranø, dëlsavo balso ji lyginama su XX a. ope-ros dainininke Maria Callas. 2011 m.„Paris Update“ kritikas raðë: „Jos bal-so diapazonas, jëga ir gebëjimas dai-nuoti rafinuoèiausià pianissimo pri-vertë mane apgailestauti, kad Verdiðiam vaidmeniui skyrë tik pirmàjàdalá ir paèià operos pabaigà...“

V. Urmana karjerà pradëjo kaip

mecosopranas, taèiau neilgai trukuspasaulá uþkariavo itin galingo dra-matinio soprano atliekamomis par-tijomis. Jos repertuare – G. Verdi,R. Wagnerio, Ch.W. Glucko, G. Puc-cini, R. Strausso, V. Bellini ir kitø kom-pozitoriø operø pagrindinës partijos,kurias ji yra atlikusi beveik visuoseþinomiausiuose pasaulio operos teat-ruose. V. Urmana bendradarbiavo sutokiais dirigentais kaip Claudio Ab-bado, Danielius Barenboimas, Pier-

re’as Boulezas, Riccardo Muti, Simo-nas Rattle’as, Giuseppe Sinopoli,Franzas Welser-Möstas, ChristianasThielemannas ir kiti.

Ðalia koncertinës veiklos, kuri jausuplanuota keleriems metams áprieká visoje Europoje, JAV ir Azi-jos þemyne, solistë yra ádainavusdaugelá plokðteliø ir áamþinusi svar-bius vaidmenis DVD. Paskiausi –2009 m. „Deutsche Grammophon“iðleista G. Puccini kompaktinë

plokðtelë „Puccini Rediscovered“,áraðyta kartu su Placido Domingoir Vienos filharmonijos orkestru,2010 m. Marijos teatro leidyklos –R. Wagnerio operos „Parsifalis“ ára-ðas, kur V. Urmana atlieka Kundrypartijà. Jos vaidmenis DVD forma-tu uþfiksavo tokie teatrai kaip Mi-lano „La Scala“, Madrido „TeatroReal“, Niujorko „MetropolitanOpera“, Paryþiaus „Opera Bastille“.Ði kerinèio balso savininkë, psicho-logiðkai jauèianti ir átaigiai pertei-kianti paèius ávairiausius personaþøcharakterius, nuolat pelno svarbiusapdovanojimus. 2002 m. Londone jaibuvo suteiktas prestiþinis Karaliðko-sios filharmonijos draugijos apdova-nojimas dainininkams, o 2009 m.Vienoje – Austrijos „Kammersänge-rin“ („Kamerinës muzikos daininin-kës“) titulas.

Septynioliktame Vilniaus festiva-lyje V. Urmana pasirodys su Lietu-vos nacionaliniu simfoniniu orkest-ru ir dirigentu Modestu Pitrënu –2012 m. Nacionalinës kultûros ir me-no premijos laureatu. Solistë su or-kestru interpretuos Richardo Wag-

nerio muzikà – jo 200-øjø gimimometiniø sukaktá ðiais metais mini vi-sas pasaulis. Skambës vokalinis cik-las „Matildos Wesendonck dainos“.Kûrinys pripildytas ilgesingø, tragið-kø ir dramatiðkø slaptos mylimosiosMatildos eilëraðèiø, jis buvo sukur-tas tuo pat metu kaip ir opera „Tris-tanas ir Izolda“. Koncerto antrojedalyje bus galima iðgirsti ðios muzi-kinës dramos finalà – Izoldos mir-ties scenà, kuri suvokiama kaip eks-taziðkas meilës himnas ir kartu kaipsukreèiantis atsisveikinimo su gyve-nimu paveikslas.

Koncerte taip pat skambës dvisimfoninës poemos – Lietuvos mu-zikos klasiko Mikalojaus Konstan-tino Èiurlionio giedra ir lyriðka„Miðke“ bei XIX a. vokieèiø kom-pozitoriaus Richardo Strausso„Mirtis ir pragiedrëjimas“, kupinaneávardyto menininko mirties ir pri-sikëlimo vaizdiniø.

Ði Vilniaus festivalá pradësiantiprograma rudená skambës Lietuvospirmininkavimo ES Tarybai skirta-me koncerte Briuselyje.

LNF INF.

jau judëjo, judino ir buvo judinamaviskas – nuo spektaklio pradþiojepro scenà praëjusio þiûrovo, kurá,kaip judesá, atlikëja tuoj pat „pasi-ëmë“, átraukë á savo erdvæ (tai, beabejo, profesionalumo þenklas), ikiscenografijos ir muzikos priemoniø.Taip tarsi mëginama galutinai iðpil-dyti judesá ir viskà paversti vienusceniniu kûnu. Tiesa, teminiai uþ-mojai, tegu ir migloti, iðlieka, bet lygekrane dëstomas visuotinis judëji-mas nuo jø atsiskiria ir ðokis pasi-rodo kaip totalinë judesio techno-logija: anoniminis technologasdëlioja, sluoksniuoja, karpo, lipdo,jungia gestus bei judëjimà ir taip de-monstruoja þiûrovui, anoniminiamvartotojui, „viskà kaip ðoká“. Na, vi-sata èia gal ir nepasirodo, bet iðryð-këja nuoroda á (ðiuolaikinio?) ðokiosuvokimà: jis esàs ne kas kita, kaipspektaklio pavidalu prieinama prie-monë apdoroti pasaulá.

D . M A T V E J E V O N U O T R .„Að pamëginsiu“

Violeta Urmana ir Modestas Pitrënas Vilniaus festivalyje 2009 m.

M.

ALE

KS

OS N

UO

TR.


M u z i k a

Algirdas Klova

Visada labai sunku sekti tokiusdidþiulius renginius kaip Vilniaus,Kauno ar Birðtono dþiazo festiva-liai. Aiðku, ir visø balandþio 25–29 d. vykusio Kauno dþiazo festiva-lio koncertø nesuspëjau iðgirsti, ta-èiau tai, kà girdëjau, buvo tikrai ádo-mu. Visi muzikantai paliko geràáspûdá, o jø muzika puikiai nuteikë.Þavëjo muzikantø entuziazmas irpasiðventimas savo menui.

Mano paþintis su festivaliu pra-sidëjo Kauno Vienybës aikðtëje, kurklausiausi „Baltic Salsa Orchestra“.Gal kiek ir keistoka, taèiau labaimiela girdëti gana stiprø ðio stiliausmuzikos kolektyvà ne kaþkur Loty-nø Amerikoje, o ðaltoje ir lietingo-je Lietuvoje. Gerai, kad tarp jaunølietuviø muzikantø yra ir juos tei-singa stilistine linkme galinèiø nu-kreipti paèios Lotynø Amerikos, Ispa-nijos ar Italijos menininkø. Malonu,kad yra ir nemaþas bûrys gerbëjø –ðokëjø. Ðis kolektyvas gyvuoja jauðeðerius metus, o jo ákûrëju ir lyde-riu laikytinas Lietuvoje gyvenantisir lietuviðko kraujo turintis daininin-kas ið Argentinos Federico Manza-naresas. Jø muzikavimo pagrinduiki ðiol iðliko salsa, bet repertuareskamba ir kitø Lotynø Amerikosmuzikos þanrø kûriniai.

Puikiai þinome, kad praktiðkaineámanoma prognozuoti, kà kon-certe gros naujojo dþiazo grandasVladimiras Èekasinas. Nors ne kar-tà esu grojæs jo projektuose, daly-vavæs repeticijose ir koncertuose,laukiau ðio pasirodymo nekantriaiir vis spëliodamas, kà iðgirsiu. Esumatæs Èekasinà visoká – linksmà,nerûpestingà, máslingà, iðdykusiailakstantá po scenà ir valiûkiðkai lei-dþiantá keistokus garsus, taèiau tai,kà iðgirdau ðiame koncerte, prano-ko viskà. Iðgirdau susikaupusá ir su-sikoncentravusá menininkà, nebijaupasakyti – genijø, darantá stebuklussu muzika. Tobulai sukurtos kom-pozicijø formos, graþûs instrumen-tø tembrai, mielas dainavimas. Vla-dimiras Èekasinas turi ypatingàhumoro jausmà, kurá galëjome pa-justi ir ðiame koncerte.

Taèiau negalima kalbëti tik apievienà Vladimirà Èekasinà, nes ðiokoncerto programos bendraautorisir atlikëjas – þinimas pianistas Pet-

ras Geniuðas. Prieð koncertà tikë-jausi, kad pianistas su visu savo þa-vesiu skambins klasikinius kûrinius,o Èekasinas ekscentriðkai improvi-zuos, tuo sustiprindamas dviejø þan-rø kontrastà. Nieko panaðaus. Ið poPetro Geniuðo pirðtø sklido ne tikakademinës muzikos fragmentai

(pavyzdþiui, Sergejus Prokofjevas),bet ir puikios dþiazinës faktûros,nuostabus stilistinis derëjimas susaksofono virtuozo grojimu. Iki ðiokoncerto paþinojome Petrà Geniu-ðà kaip puikø virtuozà – ávairiø sti-liø kûriniø atlikëjà, bet èia jis atsi-skleidë kaip neabejotinai puikus

dþiazmenas, toks pat jautrus ir tech-niðkas. Ið tiesø tai buvo „Klasikosdiversijos“, kaip ir sako programospavadinimas, ir ta „Didþioji sona-ta“, kurià sudarë ávairiø epochø,þanrø, stiliø muzikos sàjunga. Taitarsi klasikos interpretacijos iðlais-vinimas ir free dþiazo sutramdymas.

Þinomo kino aktoriaus ir reþisie-riaus Clinto Eastwoodo sûnus Ky-le’as Eastwoodas ðiuo metu yra ge-rai þinomas kontraboso virtuozas irkompozitorius, paraðæs muzikà netaðtuoniems tëvo filmams. Jo kûry-boje tikrai labai ryðkus teatraliðku-mas, juntama laki vaizduotë ir di-dþiuliai sugebëjimai, pakili ir graþimuzika. Stipri ávairiausiø muzikosþanrø átaka leidþia kûryboje iðgautidaugybæ spalvø, bet susidaro áspû-dis, kad bûdamas scenoje muzikan-tas sàmoningai to vengia. Karjerospradþioje ðis kontrabosininkas ban-dë eiti tëvo pëdomis, studijuoti ak-torystæ, reþisûrà, bet netrukus pasu-ko á muzikà, kas, atrodytø, galëjonepatikti tëvui. Taèiau, bûdamas di-dþiulis muzikos mëgëjas, ClintasEastwoodas dþiaugësi sûnaus posû-kiu ir dar iki ðiol atvyksta pasiklausytijo koncertø. Kauno spauda laukë joir ðiame festivalyje, taèiau veltui.

Koncerte ðiek tiek pasigedau tøiðskirtiniø paties Kyle’o Eastwoodomuzikanto savybiø. Gal èia „kalti“tikrai puikûs jo grupës muzikantai –pianistas Andrew McCormackas irtrimitininkas Quentinas Collinsas,savo virtuoziðkumu ir kitais sugebë-jimais vyravæ ansamblyje.

Kità dienà Kauno „Þalgirio“ are-noje visi laukëme stebuklo ir, gali-ma sakyti, sulaukëme. Gal tai ir ne-buvo dþiazo þvaigþdþiø pasirodymas,taèiau iðgirdau daugiabriaunius vo-kalistus, atliekanèius ávairiausiøþanrø muzikà ir tai daranèius taipþaviai, jog abejingø nelieka. Grupë„Naturally 7“ sukûrë savità þanrà iryra labai populiari pasaulyje. Sce-noje vien balsais kuriami garsai ap-rëpia viskà, nuo vokalo iki bûgnø,boso, saksofono, elektrinës gitaros,lûpinës armonikëlës ir kitø instru-mentø skambesio. Muzika apimaávairius stilius nuo folk per RNB,soul, funky iki dþiazo, svingo ir pop-muzikos. Visa tai vyksta taip tech-niðkai tobulai ir taip sumaniai, kadnet nebegalvoji, gal tam tikra stilis-tika tau nëra labai miela, tiesiog

Iðskirtiniai dþiazo „skanumynai“XXIII tarptautinis dþiazo festivalis „Kaunas jazz 2013“

Vladimiras Èekasinas, Petras Geniuðas

Kyle Eastwood

klausaisi, nes atlikimas – tobulas.Galbût daugeliui klausytojø galëjopasirodyti, jog daug kur jiems pade-da aparatûra. Taip, þinoma, jinai në-ra nesvarbi, taèiau viso ko pagrindas –þmogaus balsas ir sugebëjimas tobu-lai já valdyti. Norëdami tai árodyti,grupës nariai padëjo mikrofonus ir,iðëjæ á scenos prieká, kelis gospelussudainavo akustiðkai gyvai, pradëda-mi nuo visiðko piano. Ir kà jûs ma-note? Penki tûkstanèiai þmoniø are-noje viskà girdëjo! Pirðosi iðvada, kadði muzika, kad ir kokio stiliaus bû-tø, yra tobulai atlikta ir puiki.

Paskutinis festivalio „Kaunas jazz2013“ koncertas, vykæs Vilniauskongresø rûmuose, uþkëlë meniniolygio kartelæ iki maksimumo. Puikipianistë ið Japonijos Hiromi subliz-gëjo visomis prasmëmis. Hiromi ne-paprastai temperamentinga, bet èiapat ir ðvelniai romantiðka, tvirta irtrykðtanti energija, muzikali ir racio-nali vienu metu. Ji labai techniðka irenerginga. Jos kompozicijø pagrin-dà sudaro nauja, lengvai suvokiama,pramoginio dþiazo elementais per-pinta ir klasikine dþiazo tradicijagrásta muzika. Kûriniai grindþiamiaiðkiais kompoziciniais schematið-kais modusais, kuriuos jungia im-provizaciniai epizodai. Kompozici-jos struktûriðkai aiðkios, formos,ritmo, melodikos ir harmonijos po-þiûriu individualios. Beveik visi kû-riniai, kuriuos girdëjome koncerte,paraðyti specialiai jos trio sudëèiai:ansamblá, be pianistës, sudaro bûg-nininkas Simonas Phillipsas ið Di-dþiosios Britanijos ir bosistas Ant-hony Jacksonas ið JAV. Tai labaisubtilûs, stabilûs, paklusnûs, taèiauemociðkai ir techniðkai brandûs irryðkûs muzikai. Bendroje kompozi-cijø tëkmëje labai jautësi jø indivi-dualumas ir gebëjimas pajungti savosugebëjimus bendro meno naudai. Si-monas Phillipsas neslepia savo ágû-dþiø atlikti roko muzikà. Jis kieto-kas, tikslus, nebijo grieþtø kirèiø.Phillipsas yra grojæs grupëse „TheWho“, „Judas Prist“, su Davidu Gil-moru. Boso gitaristas Antony Jackso-nas negali atsidþiaugti savo sukurtaðeðiastyge boso gitara. Jis tiesiog më-gaujasi tuo, kà sugeba ja iðgauti.

Labai gaila, kad negalëjau nueitiá visus festivalio koncertus, taèiautikiuosi, kad ir visi likæ festivalio da-lyviai buvo tokie pat puikûs.

Anonsai

Vargonø koncertasÐv. Jonø baþnyèioje

Geguþës 18 d. 18 val. kompozi-torius ir pedagogas Vidas Pinkevi-èius kvieèia á savo 13-àjá koncertà iðciklo „Septyni vargonø muzikosðimtmeèiai“ Vilniaus universitetoÐv. Jonø baþnyèioje.

Koncerto programoje skambësJohanno Sebastiano Bacho Fanta-zija ir fuga g-moll, BWV 542, cho-raliniai preliudai „Wachet auf, ruftuns die Stimme“, BWV 645 ir „Nunkomm, der Heiden Heiland“, BWV659, Preliudas ir fuga A-dur, BWV

vargonø studijos „Unda Maris“ ákû-rëjas ir vadovas.

Ðis renginys yra VU Kultûros cen-tro organizuojamo ciklo „Muzikosvalanda VU Ðv. Jonø baþnyèioje“ da-lis. Ciklo organizatoriai siekia supa-þindinti klausytojus su daugiau kaip2000 metø istorijà turinèiu muzikosinstrumentø karaliumi – didþiau-siais Lietuvos vargonais, atskleistiðio instrumento groþá ir itin plaèiasgalimybes bei siûlo pasiþiûrëti ne-mokamà videoekskursijà po VUÐv. Jonø baþnyèios vargonus: http://jo-nuvargonai.weebly.com/video-ekskursi-ja-po-vargonus.html

RENGËJØ INF.

536, 3 kontrapunktai ið ciklo „DieKunst der Fuge“, BWV 1080, cho-ralinis preliudas „Vor deinen Throntret ich hiermit“, BWV 668 ir cho-ralinë fantazija „Komm, heiligerGeist“, BWV 651.

„Didþiausi Lietuvos vargonaipuikiai tinka þymiausio vargonøkompozitoriaus muzikai. Jo didingu-mà simbolizuos dramatiðkoji Fanta-zija ir fuga g-moll, taip pat fantazijaSekminëms skirto choralo „Komm,Heiliger Geist“ tema“, – sako V. Pin-kevièius, ið arti paþástantis ðio ádo-maus instrumento subtilybes.

„Vargonø alfa ir omega Bachasdaþnai vadinamas dël to, kad sugë-

rë daugelio anksèiau gyvenusiøkompozitoriø pasiekimus, o vëlesnikûrëjai mokësi ið jo. Tiesiog neátikë-tina, kokio lygio nemirtingus ðedev-rus galëjo sukurti þmogaus protas“, –stebisi vargonininkas, kurio pastan-gos padëti ávairiø pasaulio ðaliø þmo-nëms ið naujo atrasti vargonø menàpasireiðkia gausiais straipsniais,ðvietëjiðkomis paskaitomis ir intri-guojanèiais koncertø ciklais.

„Paklaustas, kur yra jo sëkmëspaslaptis, Bachas kukliai atsakyda-vo: að labai sunkiai dirbau. Kiekvie-nas, kuris taip pat sunkiai dirbs, su-silauks tokios paèios sëkmës“, –pasakoja V. Pinkevièius, per metus

parengiantis net 12 skirtingø kon-certiniø programø.

Vidas Pinkevièius studijavo Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijo-je, o 2001–2003 m. – Rytø Mièiga-no universitete (JAV), kur ágijoHumanitariniø mokslø magistro di-plomà. 2006 m. baigë Nebraskos-Linkolno universitetà (JAV), kurágijo Muzikos menø daktaro laips-ná. V. Pinkevièius ðiuo metu dëstoNacionalinëje M.K. Èiurlionio me-nø mokykloje, yra aktyvus vargonøir improvizacijos meno populiarin-tojas, Nacionalinës vargonininkøasociacijos prezidentas ir Vilniausuniversiteto vargonininkas bei VU

Hiromi D . J A D E V I È I E N Ë S N U O T R A U K O S


K i n a s

Treèiadiená Kanuose prasidëjosvarbiausias ir átakingiausias kinofestivalis. Já atidarë Australijos re-þisieriaus Bazo Luhrmanno filmas„Didysis Getsbis“, sukurtas pagal kla-sikiná amerikieèiø raðytojo FrancisoScotto Fitzgeraldo romanà. Luhr-mannas – Kanø senbuvis. Prieð be-veik dvideðimt metø èia jis buvo ap-dovanotas uþ geriausià uþsienietiðkàjaunimo filmà, o 2001-aisiais Luhr-manno „Mulen Ruþas“ taip pat ta-po festivalio atidarymo filmu.

Kanø festivalis visada atidþiai se-ka savo atrastø ar apdovanotø reþi-sieriø likimus. Todël konkursinëje ðiømetø programoje jø taip pat bus ne-maþai: broliai Coenai ir broliai Dar-denne’ai, Romanas Polanskis, Nico-las Windingas Refnas, FranšoisOzonas, Stevenas Soderberghas,Hirokazu Koreeda ar festivalio nu-mylëtinis Abdellatifas Kechichasrodys Kanuose savo naujausius fil-mus. Taèiau kinas iðgyvena kartø kai-tos laikus, tad ir ant garsiojo raudo-nojo kilimo nepristigs naujø vardøir veidø. Tarp jø vienas laukiamiau-siø – Irano reþisieriaus Asgharo Far-hadi („Iðsiskyrimas“) Prancûzijojekurtas filmas „Praeitis“, sinefilailaukia ir garsaus kinø reþisieriaus JiaZhangke filmo. Beveik pusë konkur-siniø filmø kûrëjø dar laukia bûti at-rasti ir, ko gero, jie ir bus didþioji ðiømetø Kanø intriga. Kam atiteko ðiømetø „Auksinë palmës ðakelë“, ge-guþës 26 d. paskelbs Steveno Spiel-bergo vadovaujamas þiuri.

Kanø atidarymo filmas „DidysisGetsbis“ penktadiená pradedamasrodyti ir Lietuvoje. Ekspertai spëlio-ja, ar tai bus dar vienas barokiðko ki-no kièo, kuriuo pasiþymi Luhrman-nas, pavyzdys, ar geniali ekranizacija.Sprendþiant ið reklaminio filmo, re-þisierius liko iðtikimas savo stiliui. Jispriklauso tai reþisieriø kartai, kuriëmësi kontroliuoti masinæ þiûrovøvaizduotæ dar praëjusio deðimtme-èio pradþioje. Luhrmannas ðokiravoryðkiomis spalvomis, montaþiniaistriukais, trumpai tariant, MTV kli-pø stiliaus ákvëpta estetika. Pats re-þisierius tvirtina, kad jo filmai at-spindi epochos dvasià: „Judamelink naujø tikrovës matymo, klau-symo ir jutimo formø. Siuþetø skai-èius ribotas, taèiau keièiasi jø pasa-kojimo bûdai. Mano uþdavinys –rasti akimirkos kalbà.“

Daugeliui kino gerbëjø ði kalbapernelyg vulgari ir rëksminga. Luhr-manno filmai primena vaizdo klipusne tik vizualiai. Reþisierius mëgstaá savo filmø garso takelá sudëti pop-muzikos ir roko hitus. Jø bus ir „Di-dþiajame Getsbyje“. Muzikiná filmotakelá kûrë Jay-Z, jo þmona Beyoncédainuoja Amy Winehouse dainà„Back to Black“, taip pat filme skam-bës Lanos Del Rey, „U2“ ir kitø ma-dingø garsenybiø dainos. Tai net su-këlë abejoniø kai kuriems kritikams,ar filme liks vietos aktoriams ir „Di-dþiojo Getsbio“ siuþetui.

Pinigai neatneða laimës

Dar 2008-aisiais, kai paaiðkëjo,

Amerikietiðkos svajonës herojaiKanø kino festivalá pradëjo „Didysis Getsbis“

kad Luhrmanaas ásigijo „DidþiojoGetsbio“ ekranizavimo teises, reþi-sierius teigë, kad ðiø dienø globa-lios ekonominës krizës laikais ro-mane pasakojama istorija bus itinaktuali: „Jei jûs pastatysite þmonesprieðais veidrodá, kuris pasakys, kadjie yra apgirtæ nuo pinigø, þmonësneuþsinorës þiûrëti á veidrodá. Ta-èiau jei jûs perkelsite atvaizdà á ki-tà epochà, tokia istorija galës bûtipaklausi.“ Tada Luhrmannas sakë,kad Fitzgeraldo knyga gali paaiðkin-ti, kokioje situacijoje mes atsidûrë-me dabar.

Ne tik ðis reþisieriaus pareiðkimassukëlë nerimà literatûros þinovams.1925 m. paraðytas „Didysis Getsbis“ –amerikieèiø literatûros lobis, o lo-bius reikia traktuoti rimtai. KritikasOliveris Lytteltonas piktinosi: „Kogero, niekas nesitiki, kad Luhrman-nas sukurs 3D filmà, kur viskas pri-mins beproèio sapnà. Bet ið rekla-minio treilerio matyti, kad veiksmasperkeltas ne á 3-iojo deðimtmeèiorealijas, tik á nuo pradþios iki galoreþisieriaus iðgalvotà pasaulá.“ Ta-èiau „Didysis Getsbis“, prieð tapda-mas amerikieèiø literatûros lobiu,tiesiog buvo romanas, atspindintis nefilosofines epochos kryptis, o bûtentjos specifikà – „riaumojanèio 3-iojodeðimtmeèio“ („Roaring Twenties“)garsus, personaþus ir vaizdus.

Kita vertus, „Didysis Getsbis“ ne-labai tinka miuziklui, nes tai kartiir liûdna knyga, demaskuojanti„amerikietiðkos svajonës“ tuðtumà.Jos prasmæ iðreiðkia banalus posa-kis „ne piniguose laimë“. Net Ame-rikoje, kur turtas yra þmogaus ma-tavimo vienetas. Taèiau „DidþiojoGetsbio vertæ“ lëmë ne socialinë kri-tika. Raðytojas tiksliai uþfiksavo ðo-kio ant vulkano atmosferà, kurios bu-vo pritvinkæs 3-iasis deðimtmetis – taidþiazas, trumpai kirptos moterys, pro-hibicija, organizuotas nusikalstamu-mas ir begaliniai pasilinksminimai,turtingi þmonës, kuriuos galima lai-kyti ðiuolaikiniø garsenybiø proto-tipais. Fitzgeraldas negalëjo numa-tyti 1929 m. prasidëjusios pasaulinësekonominës krizës, bet puikiai ma-të reiðkinius, kurie á jà atvedë.

Fitzgeraldo „Didysis Getsbis“ –vienas svarbiausiø amerikieèiø ro-manø, vienas ið tø, kurie apibrëþiajø tautinæ tapatybæ. Paslaptingasturtuolis Getsbis buvo didis, nesbandë ágyvendinti savo svajones, bettapo supuvimo, kurio prieþastis – pi-nigai, auka. Tà patá galima pasakytiir apie „amerikietiðkà svajonæ“.Fitzgeraldas manë, kad ji degrada-vo ir tapo nenatûralia aklo ir þiau-raus pinigø troðkulio forma.

Ðiuo poþiûriu JAV maþai kas pa-sikeitë. Gal todël romanas priskiria-mas knygø kanonui, kurie vadina-mi didþiaisiais amerikieèiø romanais(great American novel). Tai kûriniai,tiksliausiai atspindintys tam tikro is-torinio momento vidutinio ameri-kieèio kalbà, kultûrà, savimonæ irpatirtá. Prie tokiø romanø priskiria-mi ir Hermano Melville’io „Mobis Di-kas“, Johno Steinbecko „Rûstybës ke-

kës“ ar J.D. Salingerio „Rugiuose priebedugnës“.

Gyvenimas kaip filmas

Fitzgeraldo biografija – puikimedþiaga filmui, beje, keli nelabaivykæ ir sukurti, viename jø raðytojàsuvaidino Jeremy Ironsas. Tëvai pa-rinko berniukui vardà garsaus pus-brolio Franciso Scotto Key’aus, JAVhimno autoriaus, garbei. Fitzgeral-das uþaugo katalikiðkoje airiø kil-mës ðeimoje. Vaikystë buvo ðviesi,problemos prasidëjo, kai tëvas pra-rado darbà. Bûsimas raðytojas stu-dijavo Prinstono universitete, bet uþstudijas mokëjo turtinga teta, o patsFitzgeraldas blogai jautësi tarp tur-tingø bendrakursiø. 1917 m. jis me-të studijas ir ástojo á armijà. TaèiauPirmasis pasaulinis karas baigësidar prieð jam patenkant á frontà. Visdëlto vienoje karo stovykloje Fitzge-raldas susipaþino su Zelda – turtin-ga mergina ið Alabamos, ir ta paþin-tis pakeitë visà jo gyvenimà.

Fitzgeraldas pradëjo raðyti „DidájáGetsbá“ persikëlæs á Long Ailandà,Greit Nekà. Ten gyveno daug nau-jøjø turèiø. Kitapus ásikûræs Manha-set Nekas buvo „senøjø pinigø“ álan-ka. Panaðø pasidalijimà matome irromane: aristokratai gyvena EastEgg, nuvoriðai – West Egg.

Garsioji Fitzgeraldo þmona Zel-da, kuri laikoma viena pirmøjøemancipuotø amerikieèiø moterø,tik ið dalies buvo Deizës prototipas,bet suteikë jai daug savo bruoþø.Fitzgeraldas susipaþino su Zeldapokylyje Alabamoje, jis buvo visaijaunas ir neturtingas, todël Zeldostëvai neleido jam vesti merginos. Taipaskatino já intensyviai raðyti. Fitz-geraldas gráþo á tëvø namus, uþsi-darë ir 1920 m. paraðë pirmàjá ro-manà „Toje rojaus pusëje“ („ThisSide of Paradise“), kuris sulaukë di-dþiulës sëkmës.

Tapæs amerikieèiø literatûros þvaigþ-de ir turtingu þmogumi, Fitzgeraldasvedë pas já á Niujorkà pabëgusiàZeldà. Pora buvo Niujorko aukðtuo-menës dalis, o 1925-aisiais persikë-lë á Prancûzijos Rivjerà. Fitzgeral-das kartu su kitu „prarastosioskartos“ raðytoju Ernestu Heming-way’umi tapo Paryþiaus salonø nu-mylëtiniais, bet Zelda nuobodþiavo.

Dauguma absurdiðkø Deizës re-plikø – paþodinës Zeldos citatos, jasFitzgeraldas uþsiraðinëjo ir naudo-jo savo kûriniuose. Ji pati norëjotapti raðytoja, net iðleido autobio-grafiná romanà. Taèiau praëjus 10metø po vedybø ji pirmàkart atsi-dûrë psichiatrinëje gydykloje. TenZelda ir þuvo per gaisrà 1948-ai-siais. Fitzgeraldas prasigërë ir mirënuo ðirdies smûgio dar 1940 metais.

„Didþiajame Getsbyje“ raðytojaspersikûnijo á tylaus stebëtojo Nikopersonaþà. Taèiau jo gyvenimo bû-das labiau priminë paties kritikuo-jamus turtuolius: Fitzgeraldas dauglinksminosi, gërë ir këlë skandalus,jis gyveno kreditan, nes didþiàjà dalápinigø iðleisdavo Zeldos gydymui.Gyvenimo pabaigoje Fitzgeraldas

dirbo Holivudo scenarijø dirbtuvë-se, þinoma, pirmiausia dël pinigø,bet jis tikrai mylëjo kinà. Taèiau sëk-mingu scenaristu netapo, nes per-nelyg ðlifavo þodþius ir negalëjo su-sitaikyti su tuo, kad scenarijus yratik bûsimo filmo medþiaga. ApieHolivudà ir jo sistemà, kurios „au-torius“ Irvinas Thalbergas tapo pa-grindinio personaþo prototipu, –paskutinis nebaigtas Fitzgeraldo ro-manas „Paskutinis magnatas“ („TheLast Tycoon“), pasirodæs jau po ra-ðytojo mirties 1941-aisiais.

Luhrmanas maniakiðkai ðlifuojavaizdus. Jis tæsia klasikinio Holivu-do tradicijas, ið jø nesityèiodamas irneironizuodamas. Taèiau jis nejau-èia saiko. Barokiðkos Luhrmannofilmø formos uþgoþia turiná. Vis dël-to jo filmai tampa ávykiais, nesvar-bu, ar tai bûtø nauja „Romeo irDþuljetos“ interpretacija, ar deko-ratyvus pasakojimas apie anglø aris-tokratæ Australijoje. Greièiausia to-kiu ávykiu taps ir „Didysis Getsbis“.

„Didysis Getsbis“ kine

Pirmàkart romanà ekranizavoHerbertas Brentonas 1926 m., ta-èiau neiðliko në viena jo kopija, tikpalankios recenzijos. Todël pirmà-ja romano ekranizacija laikomas1949 m. Elliotto Nugento „DidysisGetsbis“. Filmas sukurtas tuometmadingu film noir stiliumi ir rodotai, apie kà romane tik uþsimena-ma. Pavyzdþiui, nelegalaus prekiau-tojo alkoholiu Getsbio kasdienybæ,jo santykius su gangsteriais. Filmasilgai laikytas dingusiu.

Kitas „Didysis Getsbis“ (1974) la-biau priartëjo prie originalo, norsbuvo sumanytas visai kitaip. Scena-rijø raðæs „Pusryèiø pas Tifaná“ au-torius Trumanas Capote buvo sugal-vojæs Getsbá padaryti homoseksualø.Taèiau ði idëja neprigijo, scenarijø

galiausiai paraðë Francis FordasCoppola, filmà reþisavo Jackas Cla-ytonas. Istorikai sako, kad filmasátvirtino retro madà. Ko gero, idea-liai aprengti ir suðukuoti, idealiuo-se interjeruose apgyvendinti filmoherojai, kuriuos suvaidino RobertasRedfordas ir Mia Farrow, tiesiog pri-minë manekenus, o visas filmas pa-vojingai priartëjo prie kièo. Nors kaikurie dialogai paþodþiui perkelti iðknygos, filme dingo romano atmosfe-ra. Getsbis – ne gyvenimo sulauþytas,sentimentalus, abejojantis savimiþmogus, kuris atsiduria tarp Niujor-ko turtuoliø, kad atgautø prarastàmeilæ, o tik persirengëlis keistuolis.

2000-aisiais pasirodë dar viena„Didþiojo Getsbio“ ekranizacija –lëta Roberto Markowitzo britø te-levizijos drama, kurioje pagrindinávaidmená sukûrë Mira Sorvino. Fil-mas kuklus, bet santykiai tarp ke-turiø pagrindiniø personaþø – Get-sbio, Deizës, jos vyro Tomo ir ðiotrikampio istorijos stebëtojo Niko –parodyti tiksliau ir geriau. Taèiau irMarkowitzui taip pat nepavyko rastibûdo, kaip perteikti fragmentiðkàknygos pasakojimà ir tà visà roma-nà persmelkianèià melancholijà,kuri gimsta ið suvokimo, kad neáma-noma ið naujo iðgyventi praeities.

2002 m. romanu pasinaudojo iramerikieèiø reþisierius Christophe-ris Scottas Cherotas, filme „G“ „Di-dþiojo Getsbio“ veiksmà perkëlæs áXXI a. pradþios viduriniosios JAVjuodaodþiø klasës gyvenimà. Gets-bio vietà filme uþëmë G, kurá suvai-dino reperis ir prodiuseris Richar-das T. Jonesas, dþiazo – hip-popas.G prieðininku kovoje uþ graþiàjà da-mà tapo finansininkas, o jø kovà ste-bi þurnalistas, kuris raðo apie hip-popà.

PARENGË KORA ROÈK IENË

„Didysis Getsbis“, 2013 m.

„Didysis Getsbis“, 1949 m.


D a i l ë

Monika Krikðtopaitytë

Nustebino parodos pavadinimas.Pasirodë kaip mëginimas áveikti,matyt, nuolat perðamà kompleksàdël galimo pataikavimo uþsieniorinkai, prisitaikymo prie platesnësnei vietinë auditorijos, supanaðëji-mo su autoritetais. Màstymas pla-èiau, manau, nëra joks trûkumas, oðtai lengvai suvokiamo dailaus pro-dukto gamyba tikrai dirgina lanky-tojus galerijø, kur neperkama, odvasiðkai, intelektualiai ar dar kitaipnepragamatiðkai turtëjama. Taèiautik vienà kità ið parodos autoriø ga-lëtum tuo apkaltinti.

Parodoje dalyvauja KonstantinasGaitanþi, Agnë Jonkutë, Jonas Jur-cikas, Eglë Karpavièiûtë, JolantaKyzikaitë ir Alisa Mulina, taèiau, at-virai pasakius, tarp jø matau maþaikà bendra. Todël paroda, nors irerdviai, beveik prabangiai iðekspo-nuota, atrodo suneðtinë blogàjaprasme. Pavadinimas èia gali bûtibet koks – tokiø skirtingø autoriøniekaip nesuriði. Tylûs A. Jonkutësvidiniø erdviø stebëjimai su J. Jur-ciko „transparantais“ atrodo kaipdu prieðingi poliai, E. Karpavièiûtæsu K. Gaitanþi pasistengus dar gali-

Uþtat atsiskleidþia erdvëTapybos paroda „Eurostandartai“ VDA parodø salëje „Titanikas“

ma susieti kaip metateksto ieðkoto-jus ar dailës istorijos eksploatuoto-jus, o J. Kyzikaitës ir A. Mulinos kû-riniai, regis, taikosi á kasdienybëstyrimus.

Parodai bûtø pravertæs geras ku-ratorius, kuris perþvelgæs atskiraskolekcijas rastø trûkstamà bendràvardiklá. Paprastai suneðtinës paro-dos, pavyzdþiui, toká þanrà propa-guojanèioje galerijoje „Arka“, atro-do kaip penkerius metus neravëtasdarþelis. Èiagi – vaizdas graþus. At-siskleidþia erdvë. Bet tai paverèia ta-pybà tik dekoracija. Todël galima sa-kyti, kad parodos realiai nëra, vertaaptarti tik atskirus autoriø pasirody-mus, kaip kokioje meno mugëje.

Þinant, kà kuria suminëti auto-riai, pamaèiau lygiai tai, kà ir tikë-jausi. Vadinasi, galima kalbëti apienusistovëjusá braiþà. Taèiau vienu at-veju tai kelia nuobodulá kaip dar vie-na nugroto kûrinio variacija (J. Jur-cikas, J. Kyzikaitë), kitu atveju ta patitema gilëja (A. Jonkutë, E. Karpa-vièiûtë). Panaðu, kad A. Jonkutë ne-labai jaudinasi dël patrauklaus pa-virðiaus, o visas jëgas meta tuðtumosdaugiakalbiðkumui fiksuoti. Ið se-niau atsimenu skaudanèià tuðèiø(ligoninës?) koridoriø lempø ap-

ðviestà tuðtumà, vëliau tuðèius pata-lus. Galiausiai tuðtumos vis labiau ið-sivadavo nuo apèiuopiamybës ir tikpavadinimai gamina jausmà („Ið-ëjimas“, „Dvi vietos“) þvelgiant ápilkas drobes. Toks meninis veiks-mas komentuoja ir vaizdo santykásu tekstu.

E. Karpavièiûtë toliau sëkmingaidaro „dirbtiná kvëpavimà“ tapybai –atsuka paveikslo langà á menà ir jokûrëjus. Tokiu bûdu ji elgiasi anti-modernistiðkai – jos darbuose me-nas nëra grynumo siekianti raiðka,beveik gamtiðkai gimstanti formaið genijaus ir ákvëpimo, o atvirkð-èiai – vaizdiniø ir þmoniðkøjø ry-ðiø matrica, atspindþiø begalybëveidrodyje. Tai turi kaþkà bendra suAby Warburgo noru suprasti vaiz-do, kaip savarankiðkos bûtybës,gyvenimà.

Visai netikëtas posûkis K. Gai-tanþi kûryboje. Paprastai jo darbaiviena ranka laiko uþ komiksø þan-ro. Pavadinimai paaiðkina, kas vyks-ta su personaþais. Daþniausiai vaiz-do ir teksto santykis bûna ironiðkas.Toks vienas ðioje parodoje ir yra kû-rinys – „Raudonosios þvaigþdës kri-timas“. Taèiau dëmesá atkreipë ir tu-rinio sodrumu pradþiugino diptikas

„Vaizdas á auksiná saulëteká ið Pa-neriø duobës“ (2013). Já bûtinai tu-rëtø ásigyti koks nors Lietuvos mu-ziejus, nes tokio koncentruototautinio turinio dar nesu maèiusi.Èia ir Petro Rimðos „Saulëtekis“(1908–1909), kurá Laima Kreivytëparodoje „1907:2007. Privatûs po-kalbiai“ sëkmingai sugretino suPauliaus Vitkausko daugiakoje kë-de „KU-DIR-KA“ (2006). Be jo-kios abejonës, aplinkui blaðkosiM.K. Èiurlionis su savo didingomissonatomis ir ávairiais spinduliaisbei miðkais. Tik èia jis skamba iro-niðkai. Vaizde galima atpaþinti irAntano Baranausko pliktelëjusá ði-lelá. O be to, tai dar yra ir vaizdasið Paneriø duobës! Visas palikimasdar labiau dramatizuojasi þvelgiantmirties akimis, o kûrinys aprëpiane tik groþæ Lietuvos, bet ir istori-nes skriaudas. Ohoho. Ir kompo-zicija neperkrauta, ir kièo nëra. Tik

Eglë Naujokaitytë

Jau ne syká pagarsëjæs (auto)iro-niðku humoru ir gebëjimu apie rim-tus dalykus pasisakyti absurdiðkainerimtai, Vilniaus dailës akademi-jos dëstytojas, sausos adatos meist-ras, didþiosios dalies lietuviðkø ban-knotø tëvas Giedrius Jonaitis kuriamlaikui vël apgyvendino vienà ið savokreivø pasauliø „Akademijos“ ga-lerijoje. Ðá kartà parodà sudarë dvipuikiai kontrastuojanèios dalys:rimtoji, techninë, bet gink Dieve nenyki ar sausa kaip toji adata, ir prie-ðinga rimtumui – pulsuojanti, gyvair siurreali grafika, beprotiðkà at-mosferà kuriantis objektø, muliaþø,pseudoskulptûrø ir instaliacijø rin-kinys antrame galerijos aukðte.

Stebint preciziðkà, neátikëtinokruopðtumo ir smulkmeniðkos akiesreikalaujanèià grafikà galvoje stai-ga pradëjo skambëti 1986-øjø Pau-lo Simono daina „The Boy in theBubble“. Ðioje dainoje muzikantasapdainuoja realiai tuo metu dar ne-ávykusius siurrealistinius vaizdiniusir chaotiðku, dirbtinu virstantá pa-saulá:

„Tai buvo viena ið tø lëtø dienø,saulë tvoskë á kelio pakraðèiu þy-giuojanèius kariûnus, ið kaþkur skli-do ryðki ðviesa ir apðvietë sprogstan-èias lauk parduotuviø vitrinas irsprogmenis kûdikio veþimëlyje... Taineáprastø ir stebuklingø laikø pra-dþia, taigi neverk, mieloji, neverk...

Ðiukðlyno milijonieriaus kraðteGiedriaus Jonaièio paroda „Mashup“ VDA „Akademijos“ galerijoje

Sausas vëjas ûkavo tuðèioje dyku-moje ir suko ratus aplink gyvybëslopðá, o negyvas smëlis krito ant vai-kø, jø tëvø ir motinø, ir visos auto-matizuotos þemës... Tai lyg apsisuktiore paðokus – visi aplink tik ir ðoki-nëja, medicina daro stebuklus ir ste-buklingu tampa menas.“

Ne maþiau iðmintingas muzikan-tas ir poetas Peteris Gabrielis, iðgir-dæs ðià dainà, iðkart pareiðkë jàesant pranaðiðka: praëjus maþdaug20-èiai metø po dainos iðleidimo ta-da sudainuotos eilutës paaiðkëjoesanèios kraupiai taiklios. Na, dy-kumos, aèiû Dievui, dar nenuklojoviso pasaulio, bet juk pamaþu prieto artëjama, o neátikëtini dalykai ið-ties dedasi. Kartais net gàsdinantysdalykai. Tai, apie kà kadaise þmo-nës në nedráso pagalvoti ar bent jaurealiai nesitikëjo.

G. Jonaièio grafika man pasiro-dë turinti daug bendra su minëtàjaP. Simono daina: beprotiðkai kom-ponuojami siurrealûs siuþetai irpranaðiðka potekstë. Darbuose ver-dantis ikiapokaliptinis chaosas au-toriui suðvytëjo dar anksèiau (1981–1987 m. laikotarpiu), nei minëtojidaina buvo paraðyta. Kiti (daugiau-siai 10-ojo deðimtmeèio darbai) –atvirkðèiai, labiau atsiremia á jau eg-zistuojantá istoriná paveldà: baroki-nes kolonadas G. Jonaitis uþbogi-na „savo ðeimai“ ant galvos („Manoðeima“, 1997), o Vytautà paguldoþiûrëti á savo paties tarp kometø

skriejantá kûnà ant þirgo („Vytautas,1987 m.). Katës, þirgai, kosmosas,kometos, raketos, planetos, rankos,kojos ir siautulinga pasaulio pabai-ga. Ar naujo pasaulio pradþia?

Pritrenkta ir suþavëta në nepa-juntu, kaip atsiduriu ðio pasaulio tri-matëje zonoje. Èia jau nebeaiðku, arpasaulis pasibaigë, ar tuoj pasibaigs.Teko skaityti trumpà praneðimà apietai, kad „Mashup“ parodoje „...netir linksmi ar provokuojami elemen-tai galerijoje sukuria rimtumo ir mu-ziejiðkumo atmosferà“. Neþinau,kaip ir kam, bet nei galerinis sterilu-mas, nei kiek nuoðaliau (nebûtinaibendros atmosferos kontekste) iðka-binta svajingø pastoraliniø pasteliøserija nesugriovë postapokaliptinioðiukðliø pasaulio baliaus.

Á já atvykau visai viena, taèiauanaiptol taip nesijauèiau. Teritorijàstebi tuðti, ciniðki „þiûroviø“ þvilgs-niai: viena jø ásitaisiusi kampe, kitapaðaipia poza prigulusi ant pakylos,na o treèioji, pirðtinëta ir kojinëtapripuèiama lëlë, kybo palubëje.Vienatvës jausmà dar labiau slopi-na nenutrûkstantis ekrane rodomofilmo garso takelis, skambantis kaip1982 m. vokieèiø avangardistai –„Einstürzende Neubauten“ VakarøBerlyne. Filme G. Jonaitis be skru-pulø suvaro mëlynà metaliná objek-tà (seifà? dëþæ? saugyklà?). Kai ka-da, atskilus kokiai to daikto daliai,ávyksta atominis sprogimas! Galiau-siai paèiam autoriui nusibosta ko-

voti su tokiu kantriu objektu, akysuþsikuria raudonu lazeriu.

Antikapitalizmu rëkia garsiosiosG. Jonaièio deðros – pasiûla ávairi,galite mëgautis 50–50 banknotø li-kuèiais kimðtomis arba gurmaniðko-mis – 50–500 „kimðimo“ deðrelëmis!Ðioje ðiukðlyno milijonieriø oazëjeslampinëja pikti barsukai, pasidabi-næ geleþëliø ðarvais, neðini vielinë-mis kraitelëmis su tuðèiais stipriøjøgërimø buteliukais ir maþesnëmis„firminëmis“ deðrelëmis. Kompani-jà papildo „pilvo vergai“: biologiniaimodeliukai, stoviniuojantys pasieny-je, permatomus skrandelius uþkimðætuo, kas liko ið 20 litø banknotø. Nuolubø aukðtyn kojomis kybo giltinëlë,visai maþa, nes ji dar tolokai. Bet jikeliauja, ir keliauja mûsø kryptimi!

Ðtai taip linksmai pro aðaras, liûd-nam juokui skambant, G. Jonaitiskuria absurdiðko pasaulio satyrà.Pasyviai isteriðkas sàvartynas vaiz-duoja tai, á kà realiai ir virsta dabar-tinis pasaulis, ciniðkai ar abejingaiparodoje stebimas ðimtø apatiðkaistoviniuojanèiø „þiûrovø“, kaip ir tøtrijø, aprëdytø firminiais drabuþiaissu etiketëmis. Absurdiðkas vartojimoir ðiukðliø maðinos performansas,kur ði praþûtingai save suka ir su-ka artëdama prie neiðvengiamo su-sinaikinimo per hedonizmà ir go-dumà, sumiðusá su abejingumu ircinizmu. „Tai neáprastø ir stebuklin-gø laikø pradþia, tad neverk, mielo-ji, neverk...“

Paroda veikë iki geguþës 11 d.

vos vos ironijos. Be jos kûrinys ne-veiktø kaip lygintuvas be elektros.Neaiðku tik viena – kuriems galamstokiems kûriniams reikia angliðkopavadinimo? Tik Lietuvos þmogus,þinantis visà lietuvybës programàatmintinai, gali visa ðirdimi pajustità reikðmiø orkestrà. Ðiaip euro-pieèiui nei Paneriai, nei Rimðagreièiausiai niènieko nesakys.

Kitaip tariant, orientacija á pla-tesnæ rinkà turi savø sunkumø. Ne-gana iðversti pavadinimà. O kartaisir èia, vietoje, lieka neaiðkûs rengi-nio tikslai ir uþdaviniai. Manau irnoriu tikëti, kad teisingai – þiûro-vas darosi reiklesnis.

Paroda veikia iki geguþës 17 d.

VDA parodø salë „Titanikas“

(Maironio g. 3, Vilnius)

Dirba antradieniais–ðeðtadieniais 12–18 val.

Konstantinas Gaitanþi, „Vaizdas á auksiná saulëteká ið Paneriø duobës“.2013 m. J . LA P I E N I O N U O T R .

Giedrius Jonaitis, ekspozicijos fragmentas A U T O R I A U S N U O T R .


D a i l ë

Neseniai galerijoje „Meno niða“ávyko Jûsø personalinë paroda„79.99“, joje rodytas monumenta-liø mozaikø ciklas þymi naujàkûrybiná etapà. Nemaþai menoþiûrovø Jus dar prisimena kaipgrafikà, prieð keletà metø uþsiimi-nëjote emale, kûrëte metalo at-spaudus. Iðbandëte daug ávairiødailës srièiø. Kaita Jums svarbi?

Niekada nesupratau menininkø,kurie atradæ savo stiliø tà patá galikurti visà gyvenimà. Dar prisimenusovietiniø laikø apþvalgines paro-das, kuriø dabar jau beveik nëra, pa-vyzdþiui, tapybos respublikinë pa-roda, á kurià visi suneðdavo savodarbus. Tokiuose renginiuose, bû-davo, eini ir ið toliausiai gali atskir-ti, kieno darbas pakabintas – labaineádomu. Patinka tokie menininkaikaip Maèiûnas ar Beuysas, niekadanesuprasi, kur buvo jø kûrybinës ri-bos, pamatæs naujus darbus kiekvie-nà kartà gauni ðokà. Tiesa, negyve-nau tais laikais, bet þiûrëdamas ávisà jø kûrybos iðklotinæ pamatai la-bai plaèià skalæ. Manau, toks ir turibûti menininkas, o tas, kuris kuria,nors ir labai graþiai, bet nuolat tàpatá, yra labiau amatininkas. Sma-gu po vieno etapo atrasti kaþkokávisai naujà kodà, bet sukuri serijàdarbø, ir viskas. Gal savaime atei-na momentas, kai nebegali apsikæstiir pasidaro nebeádomu. O tokiosmonotoniðkos kûrybos nesuprantu:ten medis kairëj, ten deðinëj, du me-dþiai, po to trys, þali medþiai, rudimedþiai. Kaip gali neatsibosti?

Atradæs naujà technikà laikotëspanaðios stilistikos...

Kartais pati technika daug kà pa-diktuoja. Pavyzdþiui, kurdamas at-spaudus ant metalo mokiausi ið sa-vo klaidø. Dël technologijø prievienos kliðës gali sugaiðti labai dauglaiko. Todël turi gerai viskà apgal-voti, be to, smulkiausios detalësneatsispaudþia. Galiausiai manokuriami vaizdai dël minëtø techno-loginiø sunkumø pradëjo artëti prielogotipo, minimalizuoto þenklosampratos. Visada stengiesi kuodaugiau atmesti, màstai, reikia to arnereikia, kol galiausiai vaizdas iðsi-grynina. Su tapyba buvo panaðiai.Dabar jau matau, kad tai visiðkai nemano kelias, o spalva man net ne-reikalinga. Ir tada jau tapiau tikdviem, trim spalvom. O mozaikojespalvos iðvis beveik negali bûti, to-dël vaizdas gimsta atsiþvelgiant á ga-limybes. Esu perfekcionistas, todëljei kûrybos procese matau, kad ne-iðeis padaryti taip, kaip planavau,metu darbà. Taip atsitiko ne su vie-nu kûriniu, juk nestovësi ir neaið-kinsi po to prie darbo, kaip èia iðtikrøjø turëjo bûti.

Papasakokite daugiau apie tai, kaipsusidomëjote tradicijas turinèiameno ðaka – mozaika. Kaip atsira-do visas ciklas ir paroda „79.99“?

Kurdamas darbus ið metalo at-spaudø ir emalës nupieðdavau es-kizà ir tuo praktiðkai mano darbas

Peizaþas mozaikos pikseliaisPokalbis su menininku Nagliu Ryèiu Baltuðniku

ágyvendinant meno kûriná baigda-vosi. Vëliau mano funkcija bûdavostovëti ðalia meistro ir stebëti dar-bo procesà. Taigi, gal mozaika bu-vo kaip kontrpriemonë susigràþintivisà tiesioginá darbà rankomis nuoidëjos sukûrimo iki galutinio ágyven-dinimo. Ja susidomëjau prieð kele-tà metø ir sukûriau mozaikà nau-dodamas klasikinæ technikà, taèiautemà pasirinkau ðiuolaikinæ. 2011metais dalyvavau tarptautinëje XVTalino grafikos trienalëje „For LoveNot Money“, pristaèiau dvi mozai-kas: „Flowers are a girl’s best friend.Narcizas“ ir „Flowers are a girl’s bestfriend. Roþytë“. Tai paskatino imtisdidesnio projekto kuriant mozaikas,kurios atlieptø ðiandiená gyvenimopulsà ir ritmà. Ði technika reikalau-ja daug kruopðtaus darbo. Per dve-jus metus gimë mozaikø ciklas. Manatrodo, kad mozaika gali bûti labaiðiuolaikiðka. Ið smulkiø detaliø su-kurtas vaizdas primena pikseliuspriartintoje nuotraukoje, dëlioda-mas tuos akmenis að pats tampu di-dþiuliu spausdintuvu.

Parodoje minëjote, jog kuriateðiuolaikinio pasaulio peizaþà.

Ne ðiuolaikinio pasaulio, o urba-nistiná peizaþà. Ir tikrai mano dar-bai yra paremti natûra. Gal net ple-neriniai, jei suteiksime ðiam þodþiuiplatesnæ prasmæ. Nes jie yra ne ið-galvoti studijiniai darbai, o paremtituo, kà matau realybëje. Visi tie ob-jektai realiai egzistuoja. Kai kurieið jø netgi man pozavo, tikra ðio þo-dþio prasme.

Ið Jûsø kalbø atrodo, jog stengiatëspriimti ir iðnaudoti visas ðiø

kios prasmës, tai þmogus suteikiatiems objektams simboliðkumo. Kar-tais net pabandau kurti uþsimerkæs.Visada ádomu, kas gausis. Galiau-siai atsimerki ir nustembi, rezulta-tas visai neblogas, nors kûrei visið-kai nesàmoningai, automatiðkai.

Tendencijà kurti netikëtus deriniusvengiant gilesniø prasmiø pastebë-jau Jûsø emalës darbuose. Pavyz-dþiui, kûrinyje „Remember Christ-mas is not a game!“, kur uþraðàpapildo pavaizduotas þmogus,nutaikæs pistoletà á meðkà.

Bet juk mûsø gyvenimas toks iryra. Minëtame kûrinyje panaudotasþodþiø þaismas. Angliðkas þodis ga-me reiðkia ne tik þaidimà, bet ir sume-dþioto laukinio þvëries mësà. Padariauðá darbà bûdamas Ðpitzbergene, nesten be ðautuvo niekur negali eiti, la-bai pavojinga, meðkos gali uþpulti.O su ðautuvu – vargas, juk vis tiekginklas, baisu su juo vaikðèioti... Ði-tas kûrinys kaþkodël tapo labai po-puliarus, draugai net marðkinëliuspraðë padaryti.

G¸ranas A. Ohldieckas 2008 metaisraðë, kad Jûsø „kûriniai veda á absur-do pasaulá“. Kà apie tai manote?

Tiesà pasakius, nemanau, kadmano kûriniai deklaruoja kaþkokákità, nerealø absurdo pasaulá.

Kaip ir sakiau, dauguma manodarbø yra ið natûros. Koká vaizduo-ju, toks jis ir yra. Absurdo pasauly-je tikriausiai bûtø kaþkas tobules-nio, nes tu þinotum, kad kà norspadarius ávyks visiðkai kitaip, neiprognozavai. O dabar mes daug kàgalime nuspëti. Viskas ir vyksta pa-èiu baisiausiu scenarijumi tiek kul-tûrine, tiek socialine, tiek politineprasme. Neseniai maèiau televizijosreportaþà: vargðas senas þmogus,sergantis psichine liga, bus iðmestasið ligoninës, nes valstybë nusprendëjuo nebesirûpinti, visi aplinkiniai irkaimynai kalba, jog tai gali baigtistragedija. Visi þino, bet niekas nie-ko nedaro. Taigi, ar èia ne absurdopasaulis? Aiðku, nekalbu konkreèiaitik apie Lietuvà, tai vyksta visame pa-saulyje. Visa tai, kà matau ir vaizduo-ju savo darbuose, gal tik be senolio,kita kalba, bet mintis ta pati.

Kas dar ákvepia kûrybai?Daug dirbu reklamos srityje. Pa-

tinka braukti ribas tarp komercijosir meno. Nors man nesuprantamaspats þodis – komercinis menas. Da-nielis Hirstas – labai perkamas me-nininkas, ar jis nuo to prastesnis –klausimas. Manau, gera reklama ir-gi yra didelis meno kûrinys. Dar pa-deda kelionës, pavyzdþiui, ne vienàkartà lankiausi Ðpitzbergene. Tennëra jokiø medþiø, jokiø þoliø, vienledas ir akmuo – grafika. Tiesa, tikdangus gal per daug spalvotas, betgal ir tai galima bûtø pakoreguotikokiom neoninëm patrankom.

KALB INOKOTRYNA MARKEV IÈ IÛTË

Paroda veikë balandþio18 – geguþës 10 d.

kalbos gama. Nuo streetart’ o, jei jisgeras, iki klasikinës tapybos, pavyz-dþiui, labai þaviuosi paskutinio de-ðimtmeèio Davido Hockney dar-bais. Tik nesu tikras, ar pats Hockneysugebës ilgai kurti tokius darbus, nesjis irgi vienas ið tø menininkø, kuriønegali nuspëti. Tiesa, jo etapai ne to-kie trumpi kaip mano. Taigi, að netu-riu amþiaus, þanrø ar stiliaus cen-zo. O dël architektûros – manau,kad tai tikrai veikia. Architektûralabai daug davë, pirmiausia pavei-kë màstymà. Pirmas svarbus archi-tekto klausimas sau – kodël visa taiyra? Brëþdamas brûkðná tu turi at-sakyti, kodël brëþi. Jei neturi idë-jos, geriau pasëdëk. Galbût ið archi-tektûros ir dëmesys linijai. Manau,kad forma tikrai stipriau uþ spalvà.Juk net spalvø dëmës turi kontûrus irað pats su pieðtuku galiu daugiau. Ap-skritai tikiu, kad architektûra turi la-bai didelæ reikðmæ mûsø gyvenimui.Þmogiðkas mastelis, proporcijos irákvepianti aplinka visai kitaip veikiaþmogø. Tokioje aplinkoje aiðkiai ma-

iðlyginau. Yra visas projektas, kaiptai bûtø galima padaryti, kraðtus ið-betonuoti, visur ta tiesi linija bûtø,krantai suvesti, kad civilizacija ma-tytøsi. Tokie grandioziniai projek-tai parodo þmogaus buvimà, prana-ðumà prieð gamtà. Dar turiu kitàkûrinio idëjà – pastatyti milþiniðkà,kokiø 100 metrø ,,ðtangà“ á dangø,vëjo ir ðoniniø apkrovø veikiama jismarkiai vibruotø ir gaustø. Þmo-nës dël garso ir keliamo áspûdþio bi-jotø prie jos net artëti, ásivaizduo-kite visà tokià negyvenamà miestodalá. Kokià emocijà tai perteiktø.Aiðku, dar joks inþinierius tokiaiidëjai nepritarë. Apskritai matau di-delá nesusikalbëjimà. Þmonës nesu-pranta, kad menas turi bûti savitiks-lis ir maþiau deklaruoti socialines irkultûrines problemas.

Èia tiktø klausimas apie prasmæ.Norëèiau sukurti kûriniø, kurie

iðvis neturëtø jokios prasmës. Bettai labai sunku. Kiekvienà kartà, kaiduodi sau tokià uþduotá, kûrinys jau

S . B A L I U C K A I T Ë S N U O T R .Ekspozicijos fragmentas

laikø teikiamas galimybes.Tiesa. Paþiûrëkit á meno istorijà,

meno prigimtis tokia – atliepti lai-ko dvasià ir galimybes. Juk labailengvai galime atskirti Renesansoepochos kûriná, antikiná paveldà, il-gai nesvarstæ atpaþástame XX am-þiaus pradþios kûrinius, visi jie turi tosepochos þenklus. Dël to ir dabar ne-sibaidau nieko, kas nauja, ðiuolaikið-ka. Toká pasaulá ir fiksuoju. Gaila, kaddaugelio galvose dar taip ir liko tas„samuolynas“. Suprantu, kad Lietu-vos dangus, anot Sauliaus Tomo Kon-droto, – þeminantis þmogaus oru-mà. Bet juk yra ir kitø spalvø...

Nepriskiriate savæs tik prie grafikø,tapytojø ar monumentalistø. Tik-riausiai ðiam tarpdiscipliniðkumuiátakà padarë ir tai, jog pagal spe-cialybæ esate architektas?

Man priimtina labai plati meno

tai miesto ar savo kiemo idëjà, tausuprantama, kodël padaryta taip arkitaip.

Pradëjæs nuo minimalistiniø grafi-niø þenklø, atrodo, vis didinatekûriniø mastelius, darotës vislabiau monumentalus.

Manau, meno kûrinys neturi keltiiliuzijos, kad já galima nupirkti. Odydþiai tikrai veikia. Pavyzdþiui,man labai patinka milþiniðkos Jo-nathano Borofsky skulptûros Vo-kietijoje. Aiðku, visam tam reikia di-deliø finansø. Ir savo mozaikasnorëjau dar didesnes padaryti. Þa-viuosi grandiozinëmis idëjomis. Galtodël visada traukë ir þemës menas.Esu net toká teoriná projektà sukû-ræs, Lietuvos valstybës teritorijà pa-gal aukso pjûvio proporcijas sulygi-nau, padariau jà tiesià, simetriðkà.Net Kurðiø nerijà, tokià sudëtingà,

ágauna prasmæ. Toks uþburtas ra-tas... Bet manau, jei kam nors pa-vyktø, tai bûtø absoliutaus meno pa-siekimas – visiðkai nieko nesakantisdarbas. Taèiau tai turëtø bûti sàmo-ningai padaryta. Praktiðkai neávei-kiama uþduotis.

Pavyzdþiui, kurdamas mozaikas,,Flowers are a girl’s best friend. Nar-cizas“ ir ,,Flowers are a girl’s bestfriend. Roþytë“ padariau tikslias pre-kiø etikeèiø kopijas. Jos tokios tikslios,kad gali net brûkðniná kodà nuske-nuoti. Mozaika ,,79,99“ visiðkai ati-tinka parduotuvës kainos formà.Atrodo, nëra nieko ið ðalies prikið-ta, bet vis tiek, juk tai þmogaus kû-rinys, protu atrinktas vaizdas, tai në-ra kaþkoks gamtos darinys, kuris iðmàstanèiojo pusës gali atrodyti be-prasmis. Kaip, tarkime, þolë ar darkvailesnis padaras – medis. Menineprasme ðie objektai neturi jokios aið-

Naglis Rytis Baltuðnikas, „Lazda“. 2005 m. A U T O R I A U S N U O T R .


K i n a s

Ðá penktadiená „Skalvijos“ kinocentras pradeda rodyti filmø ciklà„Trys Madso Mikkelseno portre-tai“. Aktoriaus gerbëjai galës prisi-minti filmus, atskleidþianèius skirtin-gas jo talento briaunas. Tai pernaiBerlyno kino festivalyje apdovano-ta Nikolajaus Arcelio kostiuminë is-torinë drama „Karaliðkas romanas“(Danija, Ðvedija, Èekija, 2012), ku-riame Mikkelsenas suvaidino Dani-jos karalienës Karolinos Matildosmeiluþá intelektualà, politikà ir re-formatoriø Johannà FriedrichàStruense – þmogø, kuris gerokaiperaugo savo laikà. Lietuvoje labaipopuliarûs Anderso ThomasoJenseno „Adomo obuoliai“ (Dani-ja, 2005) – juodoji komedija apieneonacio resocializacijà. Joje Mik-kelsenui teko ekscentriðko pastoriausIvano vaidmuo. Treèiasis filmas –Thomo Vinterbergo „Medþioklë“(Danija, 2012). Uþ ðiame filme su-vaidintà neteisingai pedofilija ap-kaltintà mokytojà pernai KanuoseMikkelsenas buvo apdovanotas pri-zu geriausiam aktoriui.

Gimæs 1965 m. aktoriaus Hen-ningo Mikkelseno ðeimoje, Madsasnuo devyneriø metø uþsiëmë spor-tine gimnastika, aðtuonerius metusbuvo profesionaliu ðokëju ðiuolai-kinio ðokio trupëje „Micado Dan-ce Ensemble“. 1996 m. baigæs teat-ro mokyklà, jis porà metø vaidinoteatro scenoje. 1996-aisiais prasidë-jo ir Mikkelseno kino karjera: su-vaidinæs neonacá narkomanà Tonáfilme „Narkotikø prekeivis“ („Pus-

Trys Madso Mikkelseno portretaiFilmø ciklas „Skalvijoje“

her“), jis tapo vienu didþiausiø da-nø kino atradimø. Filmà kûrë ðie-met vienu kandidatø á „Auksinæ pal-mës ðakelæ“ laikomas reþisieriusNicolas Windingas Refnas.

1998–2001 m. Mikkelsenas sëk-mingai filmavosi danø filmuose.2002 m. bendros danø, ðvedø, nor-vegø gamybos filme „Dinos knyga“(2002, reþ. Ole Bornedal), sukurta-me pagal Herbj¸rg Wassmo roma-nà, prasidëjo tarptautinë aktoriauskarjera. Tais paèiais metais jis nusi-filmavo Lone Scherfig dramoje„Vilburas nori nusiþudyti“ (Danija,D. Britanija), 2004-aisiais suvaidi-no riterá Tristanà Antoine’o Fuquafilme „Karalius Artûras“. Èia jopartneriais buvo Clive’as Owenas irKeira Nightly.

Taèiau tik piktadario Le Ðifro –Dþeimso Bondo prieðininko ir te-roristø bankininko – vaidmuo filme„007. Kazino „Royale“ (2006, reþ.

Martin Campbell) pavertë Mikkel-senà tarptautine þvaigþde. 2009 m.jis suvaidino rusø kompozitoriø Igo-rá Stravinská prancûzø reþisieriausJano Kouneno filme „Coco Chanel& Igor Stravinsky“. Daug populia-rumo jam atneðë ir þiaurumu beikrauju paplûdæs filmas „ValhallaRising“ (Danija, D. Britanija, 2010),kurá taip pat kûrë Refnas, jau ágijæskultinio reþisieriaus statusà. ÈiaMikkelsenas suvaidino Vienaaká –suþalotà kovotojà nebylá, kuris ne-rodo jokiø emocijø.

Nors jo herojai daþnai nesukeliasimpatijø, Mikkelsenas sugeba su-intriguoti þiûrovus nuo pat filmopradþios. Jis mano, kad aktoriausuþdavinys – apginti personaþà, kadir koks nemalonus jis gali pasirody-ti þiûrovams. Danø kritikai sako,kad panaðiai apie savo filmø hero-jus mano ir Refnas. Mikkelseno irRefno vardai tapo danø kinematog-

rafijos pasaulinës sëkmës sinonimu,o Danijos karalienë apdovanojo ak-toriø bajoriðku titulu uþ jo nuopel-nus garsinant ðalá.

Dar prieð tapdamas geriausiupernykðèio Kanø kino festivalio ak-toriumi, Mikkelsenas buvo laikomasvienu ádomiausiø naujosios kartosEuropos aktoriø. Jis gali vaidinti irþiaurius piktadarius (tokius vaidme-nis filmuose „Titanø susidûrimas“ ar„Trys muðkietininkai“ jam neseniaipasiûlë Holivudas), ir ekscentriðkuspersonaþus, ir genijus. Ir nors daþ-niausiai jam tenka niekðai, gerumàspinduliuojantys ar komiðki perso-naþai aktoriui taip pat pavyksta pui-kiai. Vaidindamas didelio biudþetofilmuose Mikkelsenas neatsisako irkameriniø daniðkø filmø. Juolabkad turi ið ko rinktis: pusðeðto mili-jono gyventojø Danija dabar galipasigirti net keliais pasaulinio gar-so reþisieriais – Larsu von Trieru,Refnu, Susanne Bier, kurios filmuo-se Mikkelsenas taip pat vaidina se-niai ir daþnai, Thomasu Vinterber-gu bei Lone Scherfig.

Kelis kartus iðrinktas seksualiau-siu Danijos vyru ir vadinamas „niû-riuoju sekso simboliu“ Mikkelsenasdaþnai pasirodo ir reklaminiuosefilmuose. Kai aktorius nusifilmavoTailande kurtoje kelioniø biuro„Star Tour“ reklamoje, visoje Skan-dinavijoje kilo susidomëjimo ðiuobiuru banga, kuri iðkart buvo pava-dinta „Mikkelseno efektu“. Nese-niai pasirodþiusio norvegës HeddosH. Robertsen erotinio romano „Ma-

ne veþa Madsas Mikkelsenas“ („Skutti filler av Mads Mikkelsen“) herojëdevyniolikmetë Alba savo fantazi-jø herojui suteikë ne tik aktoriausvardà, bet ir bruoþø.

Aktorius pabrëþia, kad populia-rumas jam reiðkia galimybæ padëtilikimo nuskriaustiems þmonëms,nes þinomø þmoniø remiami projek-tai turi daugiau galimybiø sulaukti þi-niasklaidos dëmesio. Mikkelsenas ta-po organizacijos „Refugees United“,kurios duomenø bazë leidþia pabë-gëliams ið ávairiø karo apimtø ðaliørasti vienas kità, ambasadoriumi.

Ðá pavasará Mikkelsenas daugu-mai televizijos (ne mûsø) þiûrovøasocijuosis su genialiu psichiatru irþudiku kanibalu Hanibalu Lekteriu:Mikkelsenas vaidina pagrindiná vaid-mená NBC kanalo seriale „Haniba-las“ (JAV, 2012, reþ. Brian Fuller).Primerktos akys, siauros suspaustoslûpos, sunkiai apibrëþiamas europie-tiðkas akcentas, elegantiðki kostiumaiir santûrumas – taip kritikai apibûdi-na jau ketvirtà ekraniná HanibaloLekterio ásikûnijimà. Serialo Lek-teris – praktikuojantis gydytojas psi-chiatras, FTB konsultantas, pade-dantis jaunam agentui, tirianèiamserijinio moterø þudiko bylà. Pasakkritikø, Mikkelsenas psichiatro psi-chopato vaidmenyje – ðûvis á deðim-tukà, nors jam teko nelengva uþduo-tis: susigrumti ir su personaþu, ir suanksèiau já vaidinusia legenda –Anthony Hopkinsu.

PARENGË Þ . P.

„Hanibalas“

Mums raðo

Apie VEKS’o ðleifàKultûra niekaip neiðauga nemy-

limos podukros marðkiniø – tokiànet Europai gëda rodyti, ir tikrai ne-reikia jai jokiø struktûriniø fondøpinigø, kurie liejosi ir tebesilieja ákitas sritis. Pinigai ir kultûra yra ne-suderinami dalykai. Jei jø atsiran-da (kaip Vilniui tapus „Europoskultûros sostine 2009“), tai tik tam,kad iðmanûs skalbëjai juos plautøir ðveistø. Taip atrodo paskaièius„Respublikos“ ir „alfa.lt“ þurnalis-tø raðinius ir pasiklausius kai kuriøkultûros þmoniø komentarø.

Jie pasirodë tada, kai á naujai for-muojamos Lietuvos kultûros tary-bos pirmininkes buvo pasiûlyta Dai-na Urbanavièienë, Vilniaus dailësakademijoje dirbanti projektø sky-riaus vadove. Tiesiogiai ji nekalti-nama (nes nëra pagrindo), taèiaumáslingai uþsimena apie VEKS’o„ðleifà“ ir kad „VEKS iðmokë tað-kyti pinigus“.

Generalinë prokuratûra paskel-bë, jog vieðajai ástaigai „Vilnius –Europos kultûros sostinë 2009“(VEKS) skirtos lëðos panaudotospagal paskirtá, o visi darbai, uþ ku-riuos sumokëta, buvo atlikti. „Ne-nustatyta, kad sudarydami sutartispareigûnai bûtø piktnaudþiavæ tar-nybine padëtimi, turëjo korupciniøtikslø, motyvø“, – teigë prokuroras.Þinoma, visada atsiras geriau þinan-

èiø asmenø, kuriems negalioja neiteisininkø iðvados, nei nekaltumoprezumpcija. Dabar tai madinga –geriau tikëti klanais, pasauliniu sà-mokslu ir horoskopais. Bet patysmerkti uodegas ir bûti apkaltinti uþðmeiþtà tokie þinovai bijo. Todël„Respublikos“ straipsnyje atsiran-da tokios frazës kaip „pinigø plovi-mu átarinëtoje ástaigoje“. Teisësau-gos nepatvirtinti átarimai ið bûtojolaiko stebuklingai meta ðleifà á da-bartá. Kas per ðleifas? Kokia jo che-minë sudëtis?

Kadangi pati dvejus metus dirbauVEKS’e, tas ðleifas krinta ir ant ma-næs. Þinau, kad nieko „nepraploviau“ –kaip ir tame paèiame kabinete dirbusiDaina. Jos kompetencijà, darbðtu-mà, sugebëjimà bendrauti gali pa-tvirtinti su ja dirbæ menininkai irkultûros projektø vadovai. Bet þi-nantiems „tiesà“ patikinimai neda-ro áspûdþio. Að irgi buvau prokura-tûroje (joje buvo beveik visi, dirbæsu projektais) ir þinau, kaip smul-kmeniðkai pro didinamàjá stiklà bu-vo tiriami net ir nedidelio biudþetorenginiai. Taip, ne viskas buvo tobu-la, dël krizës ne kartà maþinti biudþe-tai, buvo nesusikalbëjimø, bet kabin-ti ant visø VEKS’e dirbusiø þmoniøfaktais nepatvirtintà „plovimo“ ir„taðkymo“ ðleifà yra neteisinga.

O gal reikia paþvelgti kitaip, irVEKS’o ðleifu laikyti ávykusias Piros-manio, „Ðaltojo karo dizaino ir me-no“ NDG, „Miesto istorijø“ ÐMC

parodas, daugybæ koncertø, progra-mà jauniems menininkams „Europosmenø mokykla“? Pagaliau VEKS’oinicijuotus renginius „Gatvës muzi-kos diena“, „Kultûros naktis“, „Me-nas netikëtose erdvëse“? Kad pir-mieji du neiðnyko pasibaigus sostinësmetams – Dainos nuopelnas, ji vi-suomeniniais pagrindais pati juosorganizavo.

Kol vieni kitus „vaginsim“ ir kal-tinsim dël savo ir kitø nesëkmiø, tolir gyvensim grieþdami dantimis, ási-kibæ suskilusios geldos. Gal reikiapradëti konstruktyviai diskutuoti irvienytis, kad kultûra taptø ne pra-mogø pasaulio, o rimtos politikosprioritetu.

LA IMA KRE IVYTË

Svetur

Thomasui Vinterbergui –„Prix MEDIA“apdovanojimas

Danø kino reþisierius ThomasasVinterbergas tapo 2013 m. EuroposSàjungos „Prix MEDIA“ laureatu.Apdovanojimas skiriamas geriau-siam projektui, atitinkanèiam ESprogramos MEDIA teikiamos pa-ramos kinui kriterijus. Vinterberguiapdovanojimas skirtas uþ kitais me-tais pasirodysiantá filmà „Komuna“(„Kollektivet“), pasakojantá apiegyvenimà Danijos komunoje XX a.8-ajame deðimtmetyje.

Geguþës 19 d. Kanø kino festi-

valyje Thomasui Vinterbergui jááteiks uþ ðvietimà, kultûrà, daugia-kalbystæ ir jaunimà atsakinga Ko-misijos narë Androulla Vassiliou.Prie ðio Vinterbergo projekto pri-sidëjo scenarijaus autorius TobiasasLindholmas ir prodiuserë SissëGraum.

„Scenarijus yra itin svarbi ir, þi-noma, daug kûrybiðkumo reikalau-janti filmo kûrimo dalis. Dþiugu,kad turime Europos Sàjungos pro-gramà MEDIA, kuri padeda áver-tinti patá sudëtingiausià filmavimoetapà ir paskatinti filmo kûrëjus“, –sakë Vinterbergas.

„Vienas ádomiausiø ir talentin-giausiø Europos reþisieriø ðio apdo-vanojimo iðties nusipelnë. Vinterber-go filmai nëra áprasti: jie skatinasusimàstyti, istorija puikiai pasako-jama, o vaidyba nepriekaiðtinga. Ðisreþisierius nebijo rizikuoti, tad po jo2012 m. pasauliná pripaþinimà pel-niusio filmo „Medþioklë“ visi nekan-triai laukëme naujojo kûrinio. Ma-ne taip pat itin nudþiugino, kadpirmàjá ES „Prix MEDIA“ apdova-nojimà 2012 m. pelnæs Asgharo Far-hadi filmas „Praeitis“ („Le passé“)ðiais metais yra atrinktas á oficialøKanø kino festivalio konkursà“, –sakë Vassiliou.

Vinterbergas ðiemet vadovausantrosios oficialiosios Kanø kino fes-tivalio programos „Ypatingas þvilgs-nis“ vertinimo komisijai. Pasaulyje jisiðgarsëjo 1998 m., kai Kanuose Spe-

cialiuoju prizu buvo apdovanotas jofilmas „Ðventë“ – pirmasis oficialusjudëjimo „Dogma ’95“ filmas. Ðio ju-dëjimo principus Vinterbergas sufor-mulavo kartu su Larsu von Trieru,Kristianu Levringu ir S¸renu Kragh-Jacobsenu, filme reþisieriaus vardasoficialiai nebuvo pristatytas. Vinter-bergo filmas „Medþioklë“, kurio kû-rimui ir platinimui pagal programàMEDIA skyrë 100 000 eurø, pernaibuvo rodytas konkursinëje Kanø ki-no festivalio programoje, MadsasMikkelsenas apdovanotas prizu uþgeriausià pagrindiná vyro vaidmená.

Europos Sàjungos apdovanoji-mas „Prix MEDIA“ skiriamas uþ di-dþiausià populiarumo potencialàturintá projektà, atitinkantá 2013 m.programos MEDIA paramos kriteri-jus. Filmas gali bûti pagrástas prama-nyta istorija, animacinis arba doku-mentinis, taèiau skirtas demonstruotikino teatre. Prie kûrimo iðlaidø, ati-tinkanèiø programos MEDIA para-mos kriterijus, priskiriamos iðlaidos,susijusios su scenarijaus raðymu, pa-grindiniø aktoriø bei personalo pa-ieðka ir atranka, finansinio planoparengimu, pradine rinkodara. Nu-galëtojà renka vertinimo komisija,sudaryta ið nepriklausomø eksper-tø, Europos Komisijos ir Ðvietimo,garso ir vaizdo bei kultûros vykdo-mosios ástaigos, valdanèios programàMEDIA, atstovø.

PAGAL EUROPOS KOMIS I JOS INF.


K i n a s

Dokumentinio kino kûrëjø gildijos pareiðkimasdël 2013 metø paraiðkø svarstymo rezultatø

Lietuvos kino centro prie Lietuvos kultûros ministerijosdirektoriui p. Rolandui Kvietkauskui

Lietuvos kinematografininkø sàjungosDokumentinio kino kûrëjø gildijosPAREIÐKIMASDël 2013 metø paraiðkø svarstymo rezultatø

2013 m. geguþës 10 d.Vilnius

Dokumentinio kino kûrëjø gildija reiðkia susirûpinimà tuo, kad ðiaismetais dël ydingos projektø vertinimo tvarkos neleistinai nukentëjo do-kumentinis kinas.

Skirtingos kino rûðys buvo vertinamos vienoje lentelëje, todël doku-mentinis kinas buvo priverstas stoti á nelygià konkurencijà su vaidybiniukinu, kur, pavyzdþiui, scenarijaus svarba ar koprodukcijos galimybës irporeikiai yra visiðkai skirtingi ir negali bûti vertinami tais paèiais kriteri-jais.

Kino projektai ligi ðiol konkuruodavo ne visi su visais, o tik tarpusavy-je. Pavyzdþiui, trumpametraþiniai dokumentiniai – su trumpametraþiniaisdokumentiniais, pilnametraþiniai vaidybiniai – su pilnametraþiniais vai-dybiniais, animacija – su animacija ir t.t.

Nuo ðiemetinës, mûsø manymu, neteisingos tvarkos nukentëjo ne tikatskiri kino projektai, bet ir visa dokumentikos sritis. Juolab kad ðiemet,pradëjus tiek daug vaidybiniø filmø ar suteikus paramà jø vystymui, labaitikëtina, kad kitàmet vël neliks lëðø naujiems dokumentiniams filmams.Neracionalu ir visiðkai nepateisinama yra ir tai, kad skaièiumi remiamøvaidybiniø filmø yra kelis kartus daugiau nei deðimteriopai maþesnio biu-dþeto dokumentiniø filmø. Taip ne tik yra stabdomas natûralus dokumen-tikos vystymosi procesas, bet nyksta kino kalbos paieðkos ir idëjos, deðim-tys talentingø kûrëjø priversti negráþtamai prarasti kvalifikacijà ar net keistiprofesijas.

Visa tai gresia lietuviðkos dokumentikos iðnykimu ir praradimu, nepai-sant susiformavusios nacionalinio kino tradicijos, kuri pripaþástama pa-sauliniu mastu kaip unikalus kino reiðkinys ir ávardinama kaip „lietuviðkapoetinë dokumentikos mokykla“, laiminti prestiþiðkiausius prizus tarptau-tiniuose festivaliuose ir rodoma visame pasaulyje.

Taip pat tokie sprendimai uþkerta galimybes dokumentiniø filmø ko-produkcijai ir lëðø pritraukimui ið uþsienio ðaliø ar Europos ðaliø fondø.

Kategoriðkai pareiðkiame, kad visos kino rûðys privalo bûti svarstomosir vertinamos atskirai, kaip tai buvo daroma iki ðiol, pagal aiðkiai nustaty-tas kvotas kiekvienai kino rûðiai.

Praëjusio ðeðtadienio vakaras bu-vo labai ilgas: þiûrëjau „Sidabriniøgerviø“ apdovanojimø ceremonijà,kurià tiesiogiai transliavo LRT. Jeiatvirai, pasijutau lyg kolûkio kultû-ros namuose, nors sëdëjau ant savosofos. Toká áspûdá paliko ne apdo-vanotieji, o tai, kad jie buvo lyg tarpkitko – visai ne pagrindiniai iðkil-miø veikëjai. Kartais atrodë, kadteikiantieji apdovanojimus net jau-tësi svarbesni. Bet pagrindinis va-karo veikëjas buvo lietuviø nevisa-vertiðkumo kompleksas. Bûtent jisverèia mus nuolat pabrëþti, kad esa-me europieèiai. Ceremonijos scena-rijaus autoriai tai pasirinko iðeitiestaðku – ekrane buvo kelionë po Eu-ropà. Po jà keliavo lietuviø daininin-kai ir dainininkës, trumpam pasiju-tæ prancûzais, italais, Balkanø arSkandinavijos gyventojais. Kelio-në buvo gana áprasta tautinei ma-sinei kultûrai: nuo vienos kliðësprie kitos.

Didþiuliø fototapetø fone sàlygið-kame Paryþiuje dainavo ir ðokomoteris su berete, sàlygiðkoje Romo-je – daug prostitutëmis apsitaisiusiømoterø, sàlygiðkame Berlyne kaþko-kia panelë bedieviðkai tyèiojosi iðtragiðkosios „Lili Marlen“, sàlygið-kuose Balkanuose vangûs lietuvai-èiai pasijuto Emiro Kusturicos gru-pës nariais... Sakyèiau, originalesnisnebent Skandinavijos ásivaizdavi-mas: po ceremonijos vedëjø þodþiøapie Ingmarà Bergmanà scenoje pa-sirodë Ruslanas Kirilkinas su paly-dovëmis. Skaisèiai avietinis daininin-ko kostiumas, matyt, turëjo sukeltiþemuogiø pievelës prisiminimus.

Nykûs scenarijaus tekstai (net pa-gailo ceremonijos vedëjø Gabijos Ja-raminaitës-Ryðkuvienës ir AndriausÞiurausko, kuriems teko „ágarsinti“banalybiø srautà) nuolat pirðo min-tá, kad esame ðalis, kur filmuojadaug turtingø uþsienieèiø, bet keliøar keliolikos sezonø naujumo þiniostik pabrëþë kompleksus. Tarsi bû-tume ðalis be savo kino istorijos, tra-dicijos ar meistrø. Tik pagalvojæs,kaip ádomiai buvo galima pristatyti„Auksine gerve“ uþ gyvenimo nuo-pelnus apdovanotà Jonà Tomaðevi-èiø vien kadrais ið jo nufilmuotø fil-mø, supratau, kad ceremonijosautoriams rûpi ne tai. Jie kreipiasi átà neiðprususá, neturtingà, pagyve-nusá lietuviðkø televizijø þiûrovà,apie kurá Andriaus Tapino diskusi-jø laidoje praëjusá ketvirtadiená kal-bëjo vienas iðmintingas lietuviðkosþiniasklaidos ekspertas.

Paskutiniais metais vis labiau pa-stebimas ne tik televizijos lygiavi-masis á dugnà ir noras viskà redu-kuoti iki to lygio, kuris suprantamasnet analfabetams, jau subrandinosavo vaisiø. Ðtai kaip TV3 anonsuo-ja Marthos Fiennes filmà „Onegi-nas“ (TV3, 19 d. 00.05): „XIX a. pra-dþios Rusija. Mieste gimæs beiuþaugæs aristokratas EugenijusOneginas (akt. Ralph Fiennes) pa-veldi dëdës sodybà kaime ir persi-krausto èia gyventi. Netrukus já be-viltiðkai pamilsta jauna ir aistringa

Pagrindinis veikëjasKrësle prie televizoriaus

mergina vardu Tatjana (akt. Liv Ty-ler), taèiau daugybæ romantiniønuotykiø patyræs Oneginas atstumiajos meilæ. Prabëgs keleri metai, irsituacija apsivers aukðtyn kojo-mis...“ Jie net neslepia: „Ir nepri-minkite mums jokio AleksandroPuðkino, juolab klasikinës rusø li-teratûros. Mes geriau þinome, koreikia eiliniams lietuviams, kadjiems bûtø graþu.“

Mëgstu liûdnas meilës istorijas.Ðávakar (17 d. 22.50) siûlau nepra-leisti TV1 „Snobo kino“. Tegu ne-suklaidina laidos pavadinimas – jisatsirado tada, kai Lietuvoje pirmàkartturèiais tapo ávairûs apsukrûs þmonës,kuriems kultûra buvo kaip primini-mas apie nuospaudà. Tie þmonëssteigë ir televizijas, tad bet koks rim-tas filmas jø ekranuose galëjo pasi-rodyti tik su niekinanèia rubrika.

„Snobo kine“ ðávakar – JamesoGray’aus filmas „Tarp dviejø myli-møjø“ (2008). Jis perkels á Niujor-kà, kur gyvena Leonardas. Vaikinasvis abejoja, ar vesti tëvø jam iðrink-tà Sandrà (Vinessa Shaw), ar pasi-prieðinti jiems ir ásiklausyti á jausmus,kuriuos þadina naujoji kaimynë Mi-ðel (Gwyneth Paltrow). Ið tikrøjøLeonardas atsiduria ne tarp dviejømylimøjø, o tarp proto ir instinktoir turi pasirinkti. Ðis pasirinkimassiejasi su bûtinybe priimti brandosamþiø, o kartu su juo – ir neiðven-giamà liûdesá.

Dabar reta filmø, kuriuose meilërodoma taip dramatiðkai. Vienas re-þisieriaus ákvëpimo ðaltiniø buvo ru-sø raðytojo Fiodoro Dostojevskioapysaka „Baltosios naktys“. Gray’ussako, kad Dostojevskio herojus, beabejo, turi psichologiniø problemø,bet istorija pirmiausia pasakoja apiejo meilës santykius. Toks poþiûrisGray’ui pasirodë ádomus: „Daþnaisunku rimtai kalbëti apie meilæ,dauguma apie tai prabylanèiø filmøyra romantinës komedijos, nes mei-lës bûsena kartais atrodo absurdið-ka, juk labai daþnai mes ásimylimesvajonæ arba idëjà.“

Tai ne pirmas filmas, kurá kartukûrë Gray’us ir Joaquinas Phoeni-xas. Leonardo vaidmuo paraðytasspecialiai Phoenixui, kuriuo ne vie-nas mano kolega susidomëjo po ðie-met „Kino pavasaryje“ parodytoPaulo Thomo Andersono „Mokyto-jo“. Gray’us ðá puikø aktoriø atra-do anksèiau.

Dar vienas filmas apie meilæ –

garsaus Honkongo reþisieriausWong Kar-wai 2007 m. JAV kurtos„Mano vaivorø naktys“ (BTV, 22 d.21.45). Filmo herojë Elizabet (dai-nininkë Norah Jones) ieðko savæs irbando uþgydyti meilës þaizdas. Sim-boliðkame kelyje mergina sutiksdaug þmoniø, kurie padës jai pa-keisti poþiûrá á gyvenimà, iðsivaduotiið praeities.

Ið praeities vaduotis visada svei-ka, nors visø pasekmiø ir negali nu-matyti. Abejoju, ar Taivano ir JAVreþisieriaus Ango Lee filmo „ImamVudstokà“ (LRT, 19 d. 21.15) hero-jus – Niujorko interjerø dizaineris –numatë, kuo baigsis jo noras gráþtinamo ir gelbëti provincijoje merdin-tá tëvø verslà. 1969-øjø vasarà jis su-rengë muzikos festivalá, kuris taponaujø laikø pradþia. Naujø papro-èiø, muzikos ðvenèiø, meilës santy-kiø... Dabar oficialiai ávairiose ða-lyse registruojamas homoseksualøsantuokas taip pat galima sieti suVudstoku. Reþisieriui buvo ádomusuprasti, kokie þmonës buvo tie pir-meiviai.

Angas Lee filme atkuria maiðtin-guosius 1969-uosius. RichardoDonnerio 2003 m. filme „Laiko ákai-tai“ (LNK, 18 d. 22 val.) kalbamaapie ateitá, kai bus ámanoma visið-kai paprastai atsidurti pasirinktameamþiuje. Filmo herojai, jauni ame-rikieèiø mokslininkai, kasinëja ne-toli vienos XIV a. Prancûzijos pi-lies, o jø profesorius Dþonsonasaptinka „laiko koridoriø“ ir negráþ-ta ið praeities. Filmas naivus ir, ma-tyt, labiau skirtas vaikams, bet ðeð-tadiená tuo pat metu juk visus átraukskitas laiko koridorius – „Eurovizi-jos“ konkursas, kurá transliuos LRT.Neþinau, kaip Jûs, mieli skaitytojai,bet bûdamas namudinis kultûrolo-gas kartais patenkinu savo smalsumà,norëdamas suprasti, kaip europieèiaiásivaizduoja save. Tik stengiuosi rastikità konkursà transliuojantá kanalà,nes teko pasibaisëti lietuviðkais ko-mentarais – jø banalumo lygis ne-pakeliamas.

Cukruota „Eurovizijos“ Europa,þinoma, sukelia siaubà, bet jei pa-siilgote intelektualaus filmo, kurispriverstø su siaubu atsigráþti á savopraeitá, ðávakar (LRT, 17 d. 23.15)pasiþiûrëkite vieno geriausiø ðiødienø lenkø reþisieriø WojciechoSmarzowskio 2009 m. sukurtus„Blogus namus“. Jis pasakoja apietà laikà, ið kurio mes visi atëjome.

Filmo herojus yra zootechnikas Ed-vardas. Po þmonos mirties jis prasi-gërë, bet nusprendë stvertis ðiaudoir ásidarbinti kitame Lenkijos pa-kraðtyje – valstybiniame þemës ûky-je. Vykstantá á naujà vietà já uþklum-pa audra ir vyras pasipraðo pernakvotiatokioje sodyboje. Po ketveriø me-tø, jau karo padëties laikais, ðaltàþiemos dienà Liaudies Lenkijos pa-reigûnai já vël atveþa á tuos paèiusnamus: þmogþudystëmis apkaltintasEdvardas turi padëti rekonstruoti,kas ávyko tà audringà naktá name.Leitenantas Mruzas ir visa jo ko-manda ðildosi, kuo gali, o gali, þi-noma, alkoholiu, ir ne iðkart paste-bi, kad máslës áminimas ima keltigrësmæ.

„Bloguose namuose“ nebus vai-duokliø, vampyrø ar kitokios ant-gamtiðkos bjaurasties. Bet bus tiesaapie laikà ir þmones. Smarzowskispuikiai filme iðnaudojo visus trile-rio elementus, virtuoziðkai suderi-no du laiko sluoksnius, bet ne atsa-kymas á klausimà, kas yra þudikas,jam rûpi labiausiai. Smarzowskiuirûpi universalûs klausimai – nuodë-më, sàþinë, kaip prasideda visuome-nës degradacija, kuo ji pasireiðkia,

bet jie tarsi savaime atsiranda fil-me ið provincialios buities, kuri„Bloguose namuose“ priartëja priedrastiðkø Boscho ir Breugelio dro-biø, bei sudëtingø psichologiniøpersonaþø niuansø. Toks áspûdis,kad kino juosta materializuoja re-þisieriaus mintis ir klausimus. No-rëèiau, kad toká provokuojantá fil-mà sukurtø lietuviø reþisieriai,juolab kad Pakaunës scenerija irpersonaþai daug kuo primena tuosið „Blogø namø“.

Matau, kad pernelyg uþsisvajojauir jau turiu baigti. Daug þiaurumobus ir Walterio Hillo 2002 m. „Èem-pione“ (BTV, ðávakar, 17 d. 21 val.).Jo herojus, bokso èempionas, uþ ið-prievartavimà atsiduria kalëjime,kurá valdo visai kitoks èempionas.Demonø, vaiduokliø medþiotojø,nepagydomø ligø bus Peterio Corn-wello filme „Pragaras Konektikute“(LNK, ðiànakt, 17 d. 23.55), kuris lai-komas vienu geriausiø ir intelektu-aliausiø pastarøjø metø siaubo fil-mø.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Tarp dviejø mylimøjø“


G e g u þ ë s 1 7 – 2 6

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

iki 19 d. — Marijos Teresës Roþanskaitës

paroda „Rentgenogramos“

Stanislovo Kuzmos paroda „Skulptûra +

5425 dienos“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Reginos Matuzonytës-Ingelevièienës tapy-

bos paroda „Spalva ir linija iðreikðti pojûèiai“

Tarptautinë paroda „Sidabro amþius. Rusø

dailë Baltijos ðaliø kolekcijose. 1890—1930“

nuo 17 d. — Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos

ir Australijos aborigenø menas

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Vaikystës metø kraðtas“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Relikvijos ir relikvijoriai“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 19 d. — Gintaro Didþiapetrio paroda

„Spalva ir prietaisas“

Paroda „Ritualinis kambarys“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

Sofijos Bos fotografijø paroda „Iðsipildymas“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Mikalojaus Povilo Viluèio paroda „Raidës“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

iki 18 d. — Mindaugo Ðnipo paroda

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

nuo 21 d. — Konstantino Bogdano (jaun.)

paroda „9/4“

iki 22 d. — Ketvirtadienio perþiûra. Þivilë

Lukðytë (instaliacija)

Galerija „Lietuvos aidas“Trakø g. 13

Adasos Skliutauskaitës tapybos, pieðiniø

paroda „Pokalbiai pavasará“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 18 d. — Christopho Manuelio Müllerio

fotografijø paroda „Kaip mes susitikome“

„Vilniaus“ fotografijos galerijaStikliø g. 4

iki 18 d. — Boriso Taskovo fotografijos

paroda „Tarsi sekmadieniais“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Henriko Natalevièiaus tapybos paroda „Ið

mano dirbtuvës“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Skulptûros, objektø, instaliacijos paroda

„Vilnius–Berlynas“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

„Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“.

Oksanos Leadbitter (D. Britanija) tapyba

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Paroda „Donelaitis 2013. Bûrø dainius“,

skirta Kristijono Donelaièio 300 m. sukakèiai

paminëti

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Mariaus Jonuèio paroda „Kaþkas naujo“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Petro Saulëno paroda „Atvirukas. 2005—2012 (7)“

Dailës galerija-studija „Ra“Pranciðkonø g. 8

Aistës Gabrielës Èerniûtës tapybos paroda

„Roþës spalva“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

iki 18 d. — iðeivijos menininkø paroda

„Pasitraukimai. Abstrakcija iðeivijos dailëje“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Miriam Meras ir Þibunto Mikðio grafikos

darbø paroda

Peterio Rigoud fotoparoda „Bûti þydu.

Þydiðkojo identiteto projektas Vilniuje“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Ramûno Èeponio tapybos paroda „Vizijos“

„Maþoji galerija“Latviø g. 19A

iki 18 d. — Dalios Kasèiûnaitës paroda

„Mëlynas bliuzas“

Pylimo galerijaPylimo g. 30

„Tapybos pavasaris 2013“

Salonas „La Forma“J. Basanavièiaus g. 19

Elvyros Katalinos Kriauèiûnaitës autorinio

popieriaus kûriniø paroda „Po vienu stogu“

Galerija „Ðofar“Mësiniø g. 3A/5

Skaidros Savickas tapybos paroda „Uþdengta

ir atidengta“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Pakeista ir atnaujinta XVI—XVIII a. Italijos

dailës ekspozicija

Jono Rimðos (1903—1978) paroda „Bronzi-

niai þmonës. Atskleidæs indënø dvasià“

Paroda „Pusryèiai ant þolës. Europos moder-

nizmo grafikos darbai ið Lietuvos muziejø

rinkiniø“

iki 26 d. — festivalio „Kaunas Photo“ paroda

„Aèiû uþ sveikinimus!“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Skulptûros ir grafikos atrankinë-konkursinë

paroda „Potencija“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda ,,Tautø arenoje. Paryþius 1937“

Aldonos Keturakienës paroda „Kontrastai“

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Paroda „Aleksandras Macijauskas. Vinys“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano

judomàjá turtà“

„Autobiografija H. A. È.“ (Henrikui Algiui

Èigriejui — 80)

iki 18 d. — tapybos darbø paroda „Nidos

ekspresija“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

iki 19 d. — Baltijos ðaliø ðiuolaikinës kerami-

kos paroda „Pavasaris 2013“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

iki 21 d. — „Menas senuosiuose Lietuvos

dvaruose“: Alono Ðtelmano darbø paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Nijolës Ðaltenytës grafikos darbø paroda

„Raudonas taðkas“

„Fluxus ministerija“Jonavos g. 3

Adolfo Meko fotografijø paroda „Visa tai ne

sapnas: Adolfo Meko gyvenimas ir kûryba“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Maciejaus Dakowicziaus paroda „Kardifas

sutemus“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Tarptautinë dailës disciplinø dëstytojø

kûrybos paroda „Kvadratas 6“

Kauno menininkø namaiV. Putvinskio g. 56

Mildos Kiauðaitës fotografijø paroda „Odë

þmogiðkumui“

Kauno miesto muziejusM. Valanèiaus g. 6

Ekspozicija „Kaunas laiko þenkluose: nuo

iðtakø iki 1940 metø“

iki 25 d. — paroda „Gintauto Gavenavièiaus

neminto lino skulptûros“

Kauno pilisPilies g. 17

Paroda ,,Gëlë nuo modernumo iki tradicijø“

Ekspozicija „Kauno pilies istorijos mozaika“

„Þalgirio“ arenaKaraliaus Mindaugo pr. 50

iki 20 d. — Aido Ryèio Vasiliausko paroda „Ið

þemës ir vandens“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Prano Domðaièio tapybos, dailininko mari-

nisto Èeslovo Januðo (1907—1993, JAV)

kûriniø „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ ekspo-

zicijos, Vytauto Kaðubos kûrybos ekspozicija

„Þmogaus misterija“

Paroda „Sveika, jûra!“ (marinistiniai peizaþai

XVII—XX a. tapyboje ið Lietuvos dailës ir

Nacionalinio M.K. Èiurlionio dailës muziejø

rinkiniø)

„Nuo baroko iki secesijos“ (Europos meno

stiliai XVIII—XIX a. taikomosios dailës

kûriniuose ið Lietuvos dailës muziejaus

rinkiniø)

XVI–XIX a. Vakarø Europos meistrø grafika

(ið Lietuvos dailës muziejaus rinkiniø)

Dionyzo Varkalio kolekcija (ið Lietuvos dailës

muziejaus Klaipëdos kraðto XIX—XX a. pr.

taikomosios dailës rinkinio)

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Ramûno Èeponio tapybos paroda „Ávadas“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Aurelijos Ðimkutës paroda „Iðmõnës“

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

iki 23 d. — Lino Julijono Jankaus kûrybos

darbø paroda „Dingæs pamarys“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

nuo 17 d. — Lietuvos dailininkø sàjungos

Ðiauliø skyriaus 52-oji dailininkø kûrybos

paroda

Ðiauliø universiteto dailës galerijaVilniaus g. 141

Redos Uogintienës paroda ,,Kaip pagauti

skraidanèià lëkðtæ ir nepastoti nuo ateiviø?“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Paroda „Panevëþio dailës dienos 2013“

„Galerija XX“Laisvës a.7

Paroda „Panevëþio dailës dienos 2013“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras18, 19 d. 12 val. — J. Gaiþausko „BURA-

TINAS“ . Dir. — M. Jauniðkis

24–26 d. 18.30 — PREMJERA! G. Kuprevi-

èiaus „ÈIURLIONIS“

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

17 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

21 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

Pirmoji dizaino krypties meno doktorantø

paroda

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 26 d. — Barbaros Layne (Kvebekas, Kanada)

paroda „Electronic textile“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

nuo 21 d. — paroda „Geras dizainas“

iki 18 d. — VDA Klaipëdos fakulteto studentø

darbø paroda

23 d. 18.30 — A. Schnitzlerio „10 DIALOGØ

APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross

24 d. 18.30 — M. Sperro „MEDÞIOKLËS

SCENOS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Maþoji salë

19, 24 d. 16 val.– „LAIÐKAI Á NIEKUR“

(R.M. Rilke’s, M. Cvetajevos ir B. Pasternako

laiðkø motyvais). Reþ. — B. Mar

22 d. 19 val.– A. Ðkëmos „SAULËTOS

DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

Studija

19 d. 16 val.– „MURKÐLINAS IR TURKÐLINAS“

(pagal U. Starko apysakà). Reþ. — E. Jaras

Fojë

25 d. 16 val. — dþiazo sesijos teatre: „Baltic

Jazz Trio“

Vilniaus maþasis teatrasFestivalis „Tylos!“

17 d. 18.30 — „LIEBE. SCHILLER“.

Reþ. — J. Butusovas (GITIS, Maskva)

17 d. 21.30 — diskusijø klubas „Pokalbis su

reþisieriumi J. Butusovu“

18 d. 12 val. — L. Razumovskajos „BRAN-

GIOJI MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë (LMTA

III vaidybos kurso studentai)

18 d. 14 val. — diskusijø klubas „Nepriklau-

somø trupiø iðlikimas ðiandien“

18 d. 19 val. — A. Èechovo „MEÐKA“. Reþ. —

L. Adomaitienë (LMTA IV vaidybos kurso

studentai)

18 d. 20.30 — grupë „Kamaniø ðilelis“

19 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „BERNIUKAS

IR ÞUVËDROS“. Reþisieriai — G. Kandelaki

(Gruzija), V.V. Landsbergis (LMTA II vaidybos

magistrantûros kurso studentai)

19 d. 18.30 — Aristofano „PAUKÐÈIAI“.

Reþ. — M. Milkis (J. Vachtangovo teatro

studija)

19 d. 21 val. — festivalio uþdarymas

21 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija). Vaidina

V. Bièkutë, M. Vaitiekûnas, L. Pobedonosce-

vas, R. Cicënas

Valstybinis jaunimo teatras17 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW —

VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi

18 d. 12 val. — H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë (Salë 99)

19 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

22 d. 18 val. — V. Sigarevo „GUPELË“.

Reþ. — A. Lebeliûnas

23 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

24 d. 18 val. — K. Mitani „JUOKO

AKADEMIJA“. Reþ. — V. Gvozdkovas

Dailë

Iðmaniosios tekstilës apraðymai skamba kaip iðtraukos ið stebukliniøpasakø. Barbaros Layne paroda „Ðvytëjimas. Interaktyvi tekstilë“ VDAtekstilës galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilniuje) yra gera proga ne tikprisiklausyti neátikëtinø istorijø, bet ir gyvai apþiûrëti á kûnà reaguojan-èius audinius. Paroda veikia iki geguþës 25 dienos. O geguþës 17 d. 10 val.Layne papasakos dar daugiau paskaitoje Vilniaus dailës akademijos „Ti-tanike“, 112 auditorijoje.

Jei trauksit á Lietuvos vakarus, dabar dar labiau verta pasirinkti Pane-munës kelià, nes po rekonstrukcijos atidaryta Panemunës pilis (Jurbarkorajonas, Pilies I (arba Vytënø) gyvenvietë). Maþa to, joje dar veikia ir tik-rai labai ádomaus menininko, Lietuvos dailës klasiko, Vilniaus dailës aka-demijos dekano Èeslovo Lukensko personalinë paroda „Mumifikatai“.Panemunës pilis lankytojus priima kasdien 9–18 val., iðskyrus pirmadiená.

Muzika

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus baleto „Èiurlionis“ premjera –geguþës 24, 25, 26 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre. ChoreografoRoberto Bondaros (Lenkija) statomame spektaklyje vaidmenis kuria Lie-tuvos baleto solistai Marius Miliauskas, Martynas Rimeikis, Eligijus But-kus, Olga Konoðenko, Anastasija Èumakova, Greta Gylytë, Margarita Ve-rigaitë, Rûta Juodzevièiûtë, Kipras Chlebinskas, Andrius Þuþþalkinas,Igoris Zaripovas, Mantas Daraðkevièius ir daugelis kitø baleto solistø irartistø. Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas Robertas Ðervenikas.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Amþinai tavo : romanas / Cate Tiernan ; ið anglø kalbos vertë Nomeda Berkuvienë. – Kaunas :

Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – 505, [2] p. – Trilogijos 3-ioji

knyga. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-484-8 (ár.)

Azahielle : [romanas] / Loreta Stonkutë. – [Klaipëda : Þemaitijos spauda, 2011]- .

D. 2. – [2013] (Klaipëda : Þemaitijos spauda). – 155, [1] p. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-

9955-839-51-4

Laikrodininkas : ðnabþdesiai anapus laiko : [romanas] / Gediminas Staniðauskas ; [redagavo ir

sudarë Saulius Tvirbutas]. – [Vijûkai (Kauno r.) : G. Staniðauskas, 2012] (Kaunas : Morkûnas ir

Ko). – 223, [1] p. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-408-356-3 (ár.)

Pagrobta : [tikra istorija apie motinà, kuri rizikavo savo gyvybe, kad iðgelbëtø vyro pagrobtà

ir á Sirijà iðveþtà dukterá] / Louise Monaghan kartu su Yvonne Kinsella ; ið anglø kalbos vertë

Vita Ðileikienë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 253, [2] p. : iliustr. –

Tiraþas 1800 egz. – ISBN 978-609-01-0944-1 (ár.)

Prieð mirtá norisi ðvelnaus : trumpø tekstø knyga / Sigitas Parulskis. – Vilnius : Alma littera,

2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 245, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-38-926-2 (ár.)

Pûkuotukai – atspindys to Prarastojo laiko : [atsiminimai apie Antanà Samuolá, Stasæ

Samulevièienæ ir Raimundà Samulevièiø] / Danutë Marcinkevièienë. – Kaunas : Naujasis

lankas, 2012 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 103, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas 1500 egz. –

ISBN 978-9955-03-768-2

Sieloneðë : [romanas] / Stephenie Meyer ; ið anglø kalbos vertë Rita Kaminskaitë. – Vilnius :

Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 683, [2] p. – Tiraþas 1200 egz. – ISBN 978-9955-

38-548-6 (ár.)

Sodininkas ið Prancûzijos : romanas / Santa Montefiore ; ið anglø kalbos vertë Ramunë

Vaskelaitë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 372, [2] p. – Tiraþas 1000

egz. – ISBN 978-609-01-0220-6 (ár.)

Taip gyveno : [apsakymai] / Antanas Biliûnas (Antaniukas Untë). – Vilnius : Eugrimas, 2012 (Vilnius :

BALTO print). – 82, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-609-437-144-8 (ár.)

Teognidiðkosios elegijos / Teognidas ; ið graikø kalbos vertë ir ávadà paraðë Dalia Andziulytë. –

[Vilnius] : Aidai, 2012. – 200 p. – Virð. aut. nenurodytas. – Dalis gretut. teksto liet., graik. –

Tiraþas [350] egz. – ISBN 978-609-450-013-8

Vaikas, kuris þaidë su mënuliu : [autobiografinis pasakojimas] / Lucien ; [ið prancûzø kalbos

vertë Andrius Leliuga]. – Vilnius : Katalikø pasaulio leidiniai, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). –

151, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-29-220-3

Vienas ðûvis : romanas / Lee Child ; ið anglø kalbos vertë Rimvydas Kuzas, Gabrielë

Priðmantaitë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013] (Kraków : Skleniarz). – 506,

[2] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-482-4 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Bëglë Rudutë : [apysaka] / Holly Webb ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë ;

[iliustracijos Sophy Williams]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 126, [1] p. :

iliustr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0629-7 (ár.)

Èipolino nuotykiai : [pasaka] / Gianni Rodari ; vertë Jonas Stukas ; [pieðiniai L. [i.e. J.]

Galejaus]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 229, [3] p. : iliustr. – Tiraþas

3000 egz. – ISBN 978-9955-08-277-4 (ár.)

Danuko Dunduliuko nuotykiai : [apsakymai] / Vytautas Misevièius ; iliustravo Inga

Marèiukaitytë-Ereminienë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 126, [1] p. :

iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-24-895-8 (ár.)

Erebas : romanas / Ursula Poznanski ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas. – Vilnius :

Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 420, [3] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-

01-0697-6 (ár.)

Graþiausios pasaulio pasakos / [tekstas Peter Holeinone ; ið italø kalbos vertë Algimantas Gudaitis

; iliustracijos Tony Wolf, Piero Cattaneo, Libico Maraja, Severino Baraldi]. – Vilnius : Alma littera,

2012 (Spausd. Kinijoje). – 382 p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9986-02-810-9 (ár.)

Kalbëk : romanas / Laurie Halse Anderson ; ið anglø kalbos vertë Vilma Rinkevièiûtë. – Vilnius

: Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 219, [4] p. – (Beveik suaugæ, ISSN 1822-6981). –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0889-5

Mano tëtis / tekstà sukûrë Julia Hubery ; iliustravo Rebecca Elliott ; [ið anglø kalbos vertë

Saulius Repeèka]. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2013] (Spausd. Kinijoje). – [28] p. : iliustr. –


Pasakaitës maþiesiems / Richard Scarry ; [ið anglø kalbos vertë Zuzana Ðiuðaitë]. – Vilnius :

Alma littera, [2013] (Vilnius : BALTO print). – 69, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN

978-609-01-0961-8 (ár.)

Pasiklydusi sniege : [apysaka] / Holly Webb ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë ;

[iliustracijos Sophy Williams]. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 113, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 800 egz. – ISBN 978-609-01-0630-3. – ISBN 978-609-01-0629-7 (klaidingas) (ár.)

Pavojinga meilë : [romanas] / Suzanne Collins ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë. –

Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 347, [2] p. – Ciklo „Bado þaidynës“ 2-oji

knyga. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-38-876-0 (ár.)

Senaro misija : [romanas] / Licia Troisi ; ið italø kalbos vertë Ieva Maþeikaitë. – Vilnius : Alma

littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 377, [4] p. : þml. – Ciklo „Drakono raitelë“ 2-oji knyga. –


Rusø dramos teatras18, 19 d. 18 val. — PREMJERA! A. Vampilovo

„PRAËJUSIÀ VASARÀ...“. Reþ. — V. Lukjanen-

ko, scenogr. — M. Makarovas, kost. dail. —

M. Þukauskaitë. Vaidina A. Agarkovas,

P. Ðarmavièius, V. Serovas, M. Makarovas,

N. Antonovas, A. Ðèiuckis, J. Ðèiuckis,

J. Makarova, A. Bizunoviè, V. Lukjanenko

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

19 d. 12 val. — „BATUOTAS KATINAS“.

Reþ. — A. Mikutis

26 d. 12 val. — „DAKTARAS DOLITLIS“

(pagal H. Loftingà). Reþ. — R. Drieþis

Maþoji salë

18 d. 12 val. — N. Indriûnaitës

„SNIEGUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“.

Reþ. — N. Indriûnaitë

18 d. 18 val. — V.V. Landsbergio „VILIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

Menø spaustuvë17 d. 18 val. Stiklinëje salëje — J. Paðkevi-

èiaus „RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

18 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „PASAKA

APIE KARALIUS“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo

teatras“)

18 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

H. Kunèiaus, E. Mikulionytës „JAUNAS VYNAS“.

Reþ. — E. Mikulionytë (aktoriø ansamblis

„Degam“, LMTA)

19 d. 12 val. Juodojoje salëje — „MOZAIKA“.

Choreogr. — B. Banevièiûtë (ðokio teatras

„Dansema“)

21 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — J. Tertelio

„PRA“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

22 d. 19 val. Juodojoje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

23 d. 19 val. Juodojoje salëje — K. Binko

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

23 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „ZITA-

PELYTË“ (pagal V.V. Landsbergio pasakà)

(aktoriø ansamblis „Degam“)

24 d. 18 val. Juodojoje salëje — „TËÈIO

PASAKA“. Reþ. — A. Kirvela ir J. Tertelis

KAUNAS

Kauno dramos teatras17, 18 d. 18 val. Rûtos salëje — „ÐIUO METU

GYVENU...“. Choreogr. — E. Braun, J.D.M. Bobadila

(Editta Braun company)

17 d. 19 val. Maþoje scenoje — M. von Mayen-

burgo „BJAURUSIS. SKALPELIO PJÛVIS“.

Reþ. — V. Malinauskas

18 d. 19 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-

Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“.

Reþ. — T. Erbrëderis

19 d. 12 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“ (H.Ch. Anderseno biografi-

jos ir pasakø motyvais). Reþ. — I. Paliulytë

19 d. 18 val. Rûtos salëje — T. de Fombelle’io

„ÐVYTURYS“. Reþ. — G. Varnas

21, 22 d. 18 val. Ilgojoje salëje —

A. Èechovo „PALATA“. Insc. aut. ir

reþ. — R. Kazlas

24, 25 d. 18.30 Didþiojoje scenoje —

PREMJERA! J. Patricko „MÛSØ BRANGIOJI

PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

Kauno muzikinis teatras17 d. 18 val. — I. Kãlmãno „MONMARTRO

ÞIBUOKLË“. Dir. — V. Visockis

18 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

19 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

22 d. 12 val. — T. Kutavièiaus,

V. Palèinskaitës „NYKÐTUKAS NOSIS“.

Dir. — V. Visockis

23 d. 18 val. — „NOTRDAMO LEGENDA“.

Insc. aut. ir choreogr. — A. Jankauskas,

dir. — J. Janulevièius

24 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

Kauno kamerinis teatras23 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

24 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno lëliø teatras17—19 d. — teatrø festivalis „Ðypsos lëlës ir

vaikai 2013“

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras17 d. 18 val. Þvejø rûmuose — P. Markso,

W. Markso „VISKUO KALTAS TEATRAS“.

Reþ. — P. Gaidys

19 d. 12 val. Þvejø rûmuose — K. Macijausko

„ATRASTAS LOBIS“. Reþ. — K. Macijauskas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras18 d. 18.30 — P. Abrahamo „BALIUS SAVOJOJE“

19 d. 12 val. Teatro kolonø salëje — „VERPALØ

PASAKA“

21—VI. 1 d. — Jaunøjø talentø festivalis

Klaipëdos lëliø teatras18 d. 12 val. — „LABAS, MAÞYLI“.

Reþ. — K. Jurkðtaitë

19 d. 12 val. — „RIMTI ÞAIDIMËLIAI“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras17 d. 18 val. — J. Ðvarco „ÐEÐËLIS“.

Reþ. — N. Ogaj-Ramer

18 d. 18 val. — B. Brechto „PONAS PUNTILA

IR JO TARNAS MATIS“. Reþ. — A. Pociûnas

19 d. 12 val. — „KUKUÈIO KELIONË“ (pagal

M. Martinaièio „Kukuèio balades“). Insceni-

zacijos aut. ir reþ. — I. Norkutë

23 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „VALENTINØ

DIENA“. Reþ. — L. Vaskova

24 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — R. Teresas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras17 d. 17 val. — koncertas „Muzikos garsai“

18 d. 17 val. — „KULKOS VIRÐ BRODVËJAUS“

(pagal P. Rozenfeldo-Olevo pjesæ).

Reþ. — D. Kazlauskas

19 d. 17 val. — E. de Fillipo „MANO ÐEIMA“

(„BERNIUKAS — TAU, MERGAITË — MAN“).

Reþ. — R. Rimeikis

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija18 d. 17 val. Anykðèiø koplyèioje-kameriniø

menø centre — koncertas „Nuo baroko iki

romantizmo“. Ansamblis „Musica humana“

(meno vad. ir dir. — A. Vizgirda)

19 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas visai

ðeimai „Mûsø ðeimos istorija“. Vilniaus

chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitës“

chorai (vad. ir dir.: S. Balèiûnaitë, N. Timofe-

jeva, J. Dirgëlaitë, D. Mickevièiûtë, E. Jarami-

nienë, A. Steponavièiûtë-Zupkauskienë,

J. Vaitkevièienë). Dalyvauja A. Stundytë

(sopranas, Vokietija)

Lietuvos muzikos ir teatroakademija17 d. 14 val. Klaipëdos E. Balsio menø

gimnazijoje — LMTA Vargonø ir klavesino

katedros studentø koncertas

17 d. 18 val. J. Meko vizualiøjø menø

centre — „Druskomanija“. „ELEKTROmanija“.

Atlikëjai L. Mockûnas (saksofonas), J. Riisas

(elektronika, Danija)

18, 19 d. Druskininkuose ir Liðkiavoje —

festivalis „Druskomanija“. Festivalio progra-

ma Druskininkø ir Liðkiavos koncertø ir

konferencijø salëse, baþnyèiose, klubuose.

Daugiau informacijos www.druskomanija.lt

23 d. 18 val. Ðv. Kotrynos baþnyèioje — VII

jaunøjø kompozitoriø chorinës muzikos

konkursas „Vox Juventutis“. Dalyvauja

Vilniaus miesto savivaldybës choras „Jauna

muzika“ (meno vad. ir dir. — V. Augustinas)

V I L N I U S

Kongresø rûmai17 d. 19 val. — sezono pabaigos koncertas

„Visi Karlo Orfo triumfai“. Solistai L. Ben-

dþiûnaitë (sopranas), A. Janutas, M. Bargaila

(tenorai), R. Urbietis (baritonas) ir L. Mika-

lauskas (bosas), Kauno valstybinis choras

(vad. — P. Bingelis), Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras. Dir. — G. Rinkevièius

Lietuvos muzikø rëmimo fondas21 d. 18 val. — Vilniaus B. Dvariono deðimt-

metës muzikos mokyklos vokalo mokytojos

R. Tallat-Kelpðaitës mokiniø koncertas.

Koncertmeisteris T. Leiburas

22 d. 18 val. S. Vainiûno namuose —

J. Vaðkevièiûtës kûrybos vakaras. Dalyvauja

koncertmeisteris A. Vizbaras

Piano.lt koncertø salë18 d. 19 val. — E. Hamilton (Prancûzija)

koncertas

Ðv. Jonø baþnyèia18 d. 18 val. — koncertas ið ciklo „Septyni

vargonø muzikos ðimtmeèiai“. Vargonuoja

V. Pinkevièius. Programoje J.S. Bacho

kûriniai

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejus17 d. 17 val. — H.-Y. Lim (violonèelë,

P. Korëja) ir J. Sadaunykaitë (fortepijonas).

Programoje L. Janaceko, L. van Beethoveno

ir S. Rachmaninovo kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubasTarptautinis poezijos festivalis

„Poezijos pavasaris 2013“

19 d. 17 val. Nacionalinëje dailës galerijoje —

tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos

pavasaris“ atidarymas

20 d. 12 val. Literatø gatvëje — „Dedikacija

Antanui Jonynui“

20 d. 18 val. Raðytojø sàjungos Baltojoje

salëje — almanacho „ Poezijos pavasaris

2013“ sutiktuvës ir kompaktinës plokðtelës

„Poezija ir balsas 2013“ pristatymas bei

premijos uþ esë almanache áteikimas

20 d. 18 val. — poezijos ir publicistikos

vakaras prie Konstantino Balmonto pamin-

klo Þvëryne

Mokytojø namai17 d. 18 val. Didþiojoje salëje — choreo-

grafijos mokyklos „Nuotaika“ baigiamasis

koncertas

18 d. 14—16 val. Kiemelyje — mamyèiø

turgelis

19 d. 12—16 val. Kiemelyje —

„Blusø turgus“

19 d. 15 val. Svetainëje — Kupiðkënø

popietë Tarmiø metams. Koncertuoja

folkloro klubo „Raskila“ dainininkai

21 d. 18 val. Svetainëje — Þemaièiø kultûros

draugijos vakaras.

22 d. 20 val. Svetainëje — festivalio „Poezi-

jos pavasaris“ erotinës poezijos prieðnaktis

„Tu nuveþk mane á Zarasus ir parodyk savo

eþerus...“, skirtas S. Gedos atminimui.

Dalyvauja V. Reimeris, S. Kandratavièius,

D. Gintalas, P. Ðarmavièius, E. Noreika,

P. Norvila ir kt.

23 d. 19 val. Didþiojoje salëje — festivalio

„Poezijos pavasaris“ vakaras — koncertas

„Sigito Gedos poezija muzikoje“. Dalyvauja

aktoriai A. Storpirðtis, G. Storpirðtis, mergai-

èiø choro „Liepaitës“ ávairios grupës

Paveikslø galerija17 d. 18 val. — knygos „Aleksandros Kaðubos

darbai“ pristatymas. Dalyvauja R. Rachlevi-

èiûtë, A. Maèiulis, D. Rudytë, B. Kleizaitë-

Vasaris, R. Budrys


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

G e g u þ ë s 1 7 – 2 3

Agentø þaidimai ***Kanados raðytojas, kuris kartu yra ir rusø slaptøjø tarnybø karininkas

Gregorijus Liubovas („Artiste“ pagrindiná nebyliojo kino þvaigþdës vaid-mená sukûræs Jeanas Dujardinas), siunèiamas á Monakà, kur jam patikëtasekti rusø oligarchà Ivanà Rostovská (Tim Roth), átariamà finansø machi-nacijomis. Vykdydamas misijà, jis sutinka graþuolæ finansø specialistæ Elis(Cecile de France). Ji – taip pat agentë, Liubovas net átaria iðdavystæ. Bettarp jø ásiþiebia aistra, kurios rusø agentas nepatyrë niekad anksèiau. Tu-rinio perpasakojimas skamba kaip parodija, bet prancûzø reþisierius Eri-cas Rochant’as tikrai kûrë rimtà filmà apie ðnipus, slaptàsias rusø tarny-bas, oligarchus, kelianèius grësmæ Rusijos èekistø valdþiai ir nuodijanèiussavo prieðus. Reþisierius, be abejo, pasidomëjo mitais apie sovietø ðnipus,bet rusø kritikas Michailas Trofimenkovas átaria, kad ðis filmas – „patislapèiausia, brangiausia ir efektyviausia Kremliaus specialioji operacijaradikaliai gerinant Rusijos ávaizdá pasaulio visuomenës akyse“. Taip patvaidina Vladimiras Menðovas, Aleksejus Gorbunovas, Dmitrijus Nazaro-vas, Maksimas Vitorganas (Prancûzija, Belgija, Liuksemburgas, 2012). (Vil-nius, Kaunas, Ðiauliai)

Hannah Arendt ****Vaidybinis filmas apie vokieèiø filosofæ, politologæ, pedagogæ ir visuo-

menës veikëjà Hannah Arendt (1906–1975), kuri daug dëmesio skyrë to-talitarizmo ideologijoms. Reþisierë Margarethe von Trotta ir aktorë Bar-bara Sukowa pasakoja apie kelis svarbius Arendt gyvenimo metus, kai tapusi„The New Yorker“ korespondente filosofë dalyvavo Jeruzalëje vykusiamevieno ið Holokausto organizatoriø Adolfo Eichmanno teismo procese. Fil-mo kûrëjos meistriðkai atskleidþia sudëtingà filosofës asmenybæ, jos san-tykius su vyru poetu Heinrichu Blücheriu ir su mokytoju bei meiluþiu Marti-nu Heideggeriu, atkuria epochos diskusijø atmosferà. Taèiau kartu filmas –ir intensyvus pasakojimas apie màstymà ir pastangas suvokti pasaulá (Vo-kietija, Liuksemburgas, Prancûzija, 2012). (Vilnius)

Milijardierius ir blondinë ***...Londono meno kuratoriø Hará (Colin Firth) nuolat þemina jo ðefas,

þiniasklaidos magnatas Ðabandara (Alan Rickman). Norëdamas atkerðytiekscentriðkam kolekcininkui, Haris sukurpia intrigà, kurioje dalyvauja jodraugas, gabus paveikslø falsifikatorius, ir kaubojë ið Teksaso (CameronDiaz), neva turinti brangø Claude’o Monet ðedevrà. Ði naivi, banali ir ne-labai juokinga Michaelo Hoffmano komedija (kiek galima þaisti su padir-binëtojais ir „atrastais ðedevrais“?) – 7-ojo deðimtmeèio komedijos (suMichaeliu Caine’u ir Shirley Maclaine) perdirbinys. Jos scenarijø „suðiuo-laikino“ broliai Coenai. Jø pavardës, þinoma, patrauks ne vienà potencia-lø þiûrovà, bet gal bûtø geriau, jei jie patys ir bûtø tapæ filmo reþisieriais?Taip pat vaidina Stanley’is Tucci, Tomas Courtenay’us, Cloris Leachman(JAV, 2012 m.). (Vilnius)

Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias **Gráþusi á bazæ, „Enterpraiz“ laivo komanda susiduria su teroristais. Ast-

ronautai mato, kad organizacijos veikla ir principai griaunami ið vidaus, opasaulis vis giliau grimzta á bedugnæ. Kapitonas Kirkas imasi vadovautipiktadario, kuris atsakingas uþ chaosà ir gali sunaikinti þmonijà, gaudyniøoperacijai. Prasideda gyvenimo ir mirties þaidimas, kuriam Kirkas bus pa-sirengæs paaukoti meilæ ir draugystæ, kad tik iðgelbëtø savo vienintelæ ðei-mà – komandà. Dar vienà populiariojo serialo kino versijos tæsiná sukûræsJ.J. Abramsas á filmà pakvietë Chrisà Pine’à, Zachary Quinto, BenedictàCumberbatchà, Zoe Saldanà, Antonà Yelchinà (JAV, 2013). (Vilnius, Kau-nas, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys, Marijampolë)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis17—23 d. — Didysis Getsbis (3D, JAV, Austra-

lija) — 11.30, 14.30, 18.15, 21.30

Lobiai O.K. (Rusija) — 11.15, 13.45, 16.15,

18.45, 21.45

17—22 d. — Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias

(3D, JAV) — 11.50, 14.50, 17.40, 20.40; 23 d. —

11.50, 14.50, 20.40

17—21, 23 d. — Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 12.10,

15.10, 16, 18, 19, 21, 22 val.; 22 d. — 12.10,

15.10, 16, 19, 21.50, 22 val.

23 d. — Tarp dviejø pasauliø (3D, JAV) — 17.40

17—23 d. — Mergvakaris Maljorkoje (Rusija) —

14.50, 16.50, 19.20, 21.20

Krudþiai (JAV) — 11, 13.15, 15.40, 18.30

Uþmirðtieji (JAV) — 15, 18, 21 val.

Geleþinis þmogus 3 (JAV) — 15.20, 18.20, 21.40

Teresës nuodëmë (Prancûzija) — 21.15

Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) — 11 val.

Rifo pasaka 2 (3D, JAV, P. Korëja) — 13.40

Laukinës atostogos (JAV) — 18 val.

Transo bûsena (JAV) — 15.30, 20.30

Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 14.30, 18, 21 val.

Forum Cinemas Akropolis17—23 d. — Didysis Getsbis (3D, JAV, Austra-

lija) — 11, 14.30, 18, 21.15; Lobiai O.K.

(Rusija) — 11.15, 13.30, 16, 18.45, 21.30

17—22 d. — Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias

(3D, JAV) — 10.30, 14, 17, 20.15

17—21, 23 d. — Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 11.30,

12.15, 14.15, 15.15, 17.30, 18.30, 20.30, 21.40;

22 d. — 11.30, 12.15, 14.15, 15.15, 17.30, 19,

20.30, 21.40

17—23 d. — Mergvakaris Maljorkoje (Rusija) —

11.45, 16.15, 18.15;

Agentø þaidimai (Prancûzija, Belgija,

Liuksemburgas) — 19.30, 21.50

Uþmirðtieji (JAV) — 13.45, 21 val.

Krudþiai (JAV) — 12.45, 15, 17.15

17—21, 23 d. — Geleþinis þmogus 3 (JAV) —

12, 14.45, 17.45, 20.45; 22 d. — 14.45, 17.45,

20.45

17—23 d. — Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) —

10.15

„Skalvijos“ kino centras17 d. — Karaliðkas romanas (Danija, Ðvedija,

Èekija, Vokietija) — 21 val.; 18 d. — 18.10;

19 d. — 16.20; 20 d. — 20.40; 21 d. — 20.30;

22 d. — 17 val.; 23 d. — 20.40

18 d. — Bet kuriuo keliu (Islandija) — 16.20;

20 d. — 18.50; 21 d. — 17 val.; 22 d. — 19.30;

23 d. — 17 val.

19 d. — Be ryðio (Prancûzija, JAV) — 21.10;

20 d. — 17 val.; 21 d. — 18.40; 22 d. — 21.15;

23 d. — 18.40

Ciklas „Lek gervë, lek gervelë“

17 d. — Igruðki (reþ. L. Luþytë) — 17.10

18 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) —

20.40

19 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 18.50

18 d. — Kaltë (reþ. R. Bartkutë) — 16.20;

20 d. — 18.50; 23 d. — 18.40

20 d. — Seansai senjorams. Mielas draugas

(D. Britanija, Prancûzija, Italija) — 15 val.

18 d. — ciklas „Karlsono kinas“. Lëlinës

animacijos programa (Latvija) — 15 val.;

19 d. — 15 val.

17 d. — Tarptautinë diena prieð homofobijà

ir transfobijà. Uþ roþinës uþdangos (dok. f.,

Belgija) — 18.30

Pasaka17 d. — Hannah Arendt (Vokietija, Liuksem-

burgas, Prancûzija) — 17 val.; 20 d. — 18.30

17 d. — Pilnos rankos pistoletø (Ispanija) —

19.30; 18 d. — 22 val.; 23 d. — 19 val.

17 d. — Agentø þaidimai (Prancûzija, Belgija,

Liuksemburgas) — 21.30; 18 d. — 17.15; 20,

23 d. — 21 val.; 22 d. — 20.30

17, 19 d. — Hièkokas (JAV) — 18 val.; 21 d. —

18.45

17 d. — 8 pasimatymai (Ispanija) — 20 val.;

19 d. — 20.30; 21 d. — 21 val.; 23 d. — 21.30

17 d. — Statyk uþ mëgstamiausià (D. Brita-

nija, JAV) — 22 val.; 21 d. — 21.30

17 d. — Sapnuoju, kad einu (reþ. J.V. Tûras) —

17.30; 18 d. — 16 val.; 19 d. — 15.30; 23 d. —

18.30

17 d. — 7 dienos Havanoje (Prancûzija,

Ispanija) — 19.15; 18 d. — 20.30; 19 d. —

20 val.; 21 d. — 19 val.; 22 d. — 21.15

17 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) —

21.45; 19 d. — 17.30; 20 d. — 21.30

18 d. — Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) — 15.15;

19 d. — 15 val.

18 d. — Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 19.15;

19 d. — 19, 21 val.; 21 d. — 20.30

18 d. — Dþekas milþinø nugalëtojas (JAV) —

16.30

18, 20, 22 d. — Coco Chanel ir Igoris Stra-

vinskis (Prancûzija) — 18.45

18, 22 d. — Afteris (Ispanija) — 21 val.; 20 d. — 21.15

18 d. — Optimisto istorija (JAV) — 18 val.;

23 d. — 20.30

19 d. — Laukinës atostogos (JAV) — 17 val.

19 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) —

19 val.; 22 d. — 18.30

19 d. — Pabëgimas ið planetos Þemë (JAV) —

16 val.

19 d. — Savaitgalis su Pasaka. Mozaikos

kûrimo dirbtuvëlës su „Rasos mozaika“ —

14 val.

22 d. — Kino vakarai su Izolda — 19 val.

Ozo kino salë18, 21 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 18 val.;

23 d. — 16 val.

17 d. — Igruðki (reþ. L. Luþytë) — 16 val.

17 d. — Maat (reþ. R. Lileikis) — 17 val.;

21 d. — 16 val.

18 d. — Dangaus ðeðëlis (reþ. R. Lileikis) —

16 val.; 22 d. — 18 val.

17, 23 d. — Emigrantai (reþ. J. Krisiûnas) — 18 val.

21 d. — Marinos namai (reþ. D. Rust) — 17 val.

22 d. — Afganø laisvë (reþ. J. Koreiva) — 16 val.

ÐMC kino salë17 d. — Atvirukai — 16 val.

17, 21 d. — Ið tolo vaizdas graþus — 17.15;

18 d. — 19 val.; 19 d. — 17.15; 20 d. — 14 val.

17 d. — Ðv. Pranciðkaus þiedai — 19 val.

18 d. — So much music — 16 val.

18 d. — Nepastebima kontrolë — 17.15

19 d. — Nesavastingumo eksperimentas —

16 val.

19 d. — Tabu — 19 val.; 20 d. — 18 val.; 21 d. —

14 val.; 20 d. — Fulll Firearms — 16 val.;

20 d. — Parduotuvë — 20.15; 21 d. — Su-

gráþk, Keite — 16 val.; 21 d. — Dveji metai

prie jûros — 19 val.

KAUNAS

Forum Cinemas22, 23 d. — Didysis Getsbis (3D, JAV, Austra-

lija) — 11, 14.15, 17.45, 21.15

22, 23 d. — Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias

(3D, JAV) — 10.30, 16, 21.40

22 d. — Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 11.45, 12.15,

14.30, 15.15, 17.30, 19, 20.30; 22, 23 d. — 11.45,

12.15, 14.30, 15.15, 17.30, 18.30, 20.30,

21.30

22, 23 d. — Agentø þaidimai (Prancûzija,

Belgija, Liuksemburgas) — 11.15, 13.45,

16.30, 19.15, 21.50; Uþmirðtieji (JAV) — 12,

15, 18.15, 21 val.; Krudþiai (JAV) — 13, 15.30;

Transo bûsena (D. Britanija) — 20.15; Lauki-

nës atostogos (JAV) — 18 val.; Geleþinis þmogus

3 (3D, JAV) — 13.15, 18.45; Rifo pasaka 2

(JAV, P. Korëja) — 10.15

Romuva17 d. — Sapnuoju, kad einu (reþ. J.V. Tûras) —

17 val.; 18 d. — 18 val.; 19 d. — 16 val.; 15 d. —

17 val.

17 d. — Medþioklë (Danija) — 19 val.; 18 d. —

20 val.; 22 d. — 17 val.

18 d. — Emigrantai (reþ. J. Krisiûnas) — 16 val.

18 d. — Ilgai ir laimingai 2. Naujieji Snie-

guolës nuotykiai (JAV) — 14 val.

18 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 22 val.;

22 d. — 19 val.

19 d. — Á Romà su meile (JAV, Italija, Ispani-

ja) — 14 val.; 23 d. — 17 val.

19 d. — Tabu (Portugalija) — 18 val.; 23 d. —

19 val.

23 d. — Mano vaikystës ruduo (reþ. G. Lukðas) —

15 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas22, 23 d. — Didysis Getsbis (3D, JAV, Austra-

lija) — 12.15, 18.30; Tolyn á tamsà: þvaigþ-

dþiø kelias (3D, JAV) — 15.15, 21.30; Lobiai

O.K. (Rusija) — 10.45, 13.15, 15.45, 18.15,

21 val.; Dykvietë (JAV) — 14, 19 val.

22 d. — Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 11, 12, 14,

15, 17.15, 19, 20.30, 22 val.; 23 d. — 11, 12,

14, 15, 17.15, 18.45, 20.30, 22 val.

22, 23 d. — Mergvakaris Maljorkoje (Rusija) —

11.30, 16.30, 21.15; Krudþiai (JAV) — 12.45,

15.30; Uþmirðtieji (JAV) — 17.45, 20.45;

Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) — 10.15

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas22, 23 d. — Didysis Getsbis (JAV, Australija) —

14.30, 18, 21.15

Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (3D, JAV) —

14.45, 17.45

Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 10.30, 13.15, 16,

19, 21, 22 val.

Krudþiai (JAV) — 10.45, 13, 15.15, 17.30,

20 val.

Niujorko ðeðëlyje (JAV) — 18.30

Uþmirðtieji (JAV) — 15.30, 21.30

Rifo pasaka 2 (JAV, P. Korëja) — 10.15


P A N E V Ë Þ Y S

Forum Cinemas22, 23 d. — Didysis Getsbis (JAV, Australija) —

17.30, 20.30

Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (JAV) — 14.45,

17.45

Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 13.15, 16, 19, 21,

22 val.

Krudþiai (JAV) — 13, 15.15


M A R I J A M P O L Ë

SpindulysDidþioji salë

17, 20-23 d. — Rifo pasaka 2 (3D, P. Korëja,

JAV) — 15 val.; 18, 19 d. — 13, 15 val.

19 d. — Krudþiai (3D, JAV) — 11 val.

17 d. — Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (3D,

JAV) — 17 val.; 18—23 d. — 17.30

17 d. — Didysis Getsbis (3D,JAV, Australija) —

22 val.; 18—23 d. — 20 val.; 18 d. — 22.30

22, 23 d. — Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 22.30

Maþoji salë

18, 19 d. — Pabëgimas ið planetos Þemë

(JAV) — 15.15

17—23 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Brita-

nija) — 17.15

17—23 d. — Uþmirðtieji (JAV) — 19.15;

17—18, 22—23 d. — 21.30

„Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias“

2013 m. geguþës 17 d., penktadienis Nr. 20 (1034) | Kaina ...lili spektaklyje „The Grammar of Silence“ vaizduoti þmogiðki santy-kiai, „troðkimas apsikabinti“, taèiau

Documents