ÛRO NUOTR Bûti karaliumi - Straipsniai · kestrà papildë daug puikiø muzi-kantø ið Baltijos ðaliø. Ðiandien dau-guma jø jau baigæ karjerà, taèiau istorija dar gyva ir

7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 26 d. | Nr. 33 (1094) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. rugsëjo 26 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md2Dirigentas Zubinas Mehta Vilniuje

3„Naujojo cirko savaitgalis“

5Prisimenant Cemacho Ðabado gyvenimà

7Jurgitos Remeikytës fotoaparatø „interjerai“

8 Gdynës kino festivalio laureatai

9Krësle prie televizoriaus

Nr. 33 (1094) Kaina 2,80 Lt / 0,81 Eur

Milda Brukðtutë

Reþisierius Jonas Vaitkus spek-takliø, kad ir kiek jø bûtø, nestatoðiaip sau. Daþniausiai, nepasitenkin-damas vien tik dramaturginiu teks-tu, jis turi ir savo asmeninæ mintá,idëjà, leidþianèià pasirinktai medþia-gai ðiandienos scenoje suskambëtinaujai (nors, tiksliau, vaitkiðkai). Beto, ðis reþisierius turi gana retà, ðiektiek pavojingà, bet ir labai gerbtinàbruoþà, – nëra prisitaikëlis ir neban-do átikti niekam – nei valdþiai, neipublikai. Savo kûrybiniame kelyje,jis, iðdidus karalius, leidþia sau vis-kà, kas kokiu nors bûdu gali pasi-tarnauti já uþvaldþiusiai ar benttrumpam aplankiusiai idëjai, nori-mai perduoti þiniai.

Aðtrios minties bei jà lydinèios vi-suomenës kritikos ið Vaitkaus be-veik visad galima tikëtis. Taèiau nie-kuomet nepavyksta atspëti, kada gireþisierius nuspræs, kad pasirinktatema jau atskleista: ar repeticijomstik ápusëjus, ar sutvarkius spektaklápreciziðkai, na, bent jau apytiksliai

Bûti karaliumiJono Vaitkaus reþisuotas „Karalius Lyras“ Lietuvos rusø dramos teatre

iki galo. Neverta spëlioti ir to, kiektai temai atskleisti bus pasitelkta re-þisûriniø ir scenografiniø sprendi-mø, kiek bus dirbama su aktoriaisir panaðiai. Prieð premjerà dar kar-tà skaitydama Williamo Shakespe-are’o pjesæ bandþiau ásivaizduoti,kaipgi sutilps vienoje scenoje tiekVaitkaus mëgstamø iðskirti bei pa-ryðkinti personaþø – juokdariø, be-proèiø, karaliø?.. Svarsèiau (ne-áþvelgdama èia nieko blogo), arnelaukia þiûrovø premjeroje þiau-rià tragedijà á ðonà nustûmæs kar-navalas?

Dabar jau aiðku, kad ðiame spek-taklyje karnavalo nëra. Daugybësdalykø nëra, kuriø ne tik ið Vaitkaus,bet ir apskritai ið teatro galëtum, oir norëtum tikëtis. Ðis „Karalius Ly-ras“ labiau uþ viskà reikalauja bûtiiðklausytas. Jis nepraðo bûti supras-tas, iðteisintas ar pasmerktas. Jis pa-naðesnis á maldà, kurià, dël reikala-vimø ið aukðèiau, atëjus metui tenkanuo pradþios iki galo pakartoti.

Aktoriai, aprengti vienodais kû-no spalvos kostiumais, primenan-

èiais nuogà kûnà, vaidina tuðèiojescenoje (dailininkë – Daiva Sama-jauskaitë). Viena vertus, ðis vieno-das visø nuogumas byloja apie pa-sirinkimo laisvæ, t.y. rodo veikëjølygybæ. Kita vertus, galima tai su-vokti ir atvirkðèiai – lyg veikëjai bû-tø kà tik gimæ (mat toks daþniau-siai bûna kûdikiø kostiumas), o jaupertekæ ávairiausiø ydø arba dory-biø, lyg jø nesuvaldomi norai ir iðto plaukiantys poelgiai bûtø ne jøpaèiø valioje. Be to, galima þvelgtiir kiek siauriau, – galbût norëta tikatsikratyti visuomeniniø statusø, ne-daryti skirtumø tarp tarnø ir kara-liø, mat tëvø ir vaikø santykiai, kaipir bet kokie kiti þmoniø tarpusaviosantykiai, su materialiuoju turtu ne-turi nieko bendra. Panaðu, kad suktigalvà èia galima ilgai, ir ypaè dël to,kad jokia interpretacija, atrodo, ne-tinka iki galo.

Vienu ar kitu metu nevaidinan-tys spektaklio veikëjai niekur ne-dingsta, visi jie rangosi toje paèioje

N U K E L T A Á 4 P S L .

Jevgenija Rusakova (Gonerilë), Valentinas Krulikovskis (Olbenis), Vytautas Anuþis (Lyras) J . V . T Û R O N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 26 d. | Nr. 33 (1094)

M u z i k a

Jûratë Katinaitë

Rugsëjo 18-àjà LNOBT pradëjonaujàjá sezonà Violetos Urmanos irIzraelio filharmonijos orkestro, di-riguojamo jo ilgameèio vadovo Zu-bino Mehtos, koncertu. Ávykis skir-tas Lietuvos þydø aukø atminimui(1994 metais rugsëjo 23-ioji buvopaskelbta Lietuvos þydø genocidoaukø atminimo diena, nes 1943 m.tà dienà likviduotas Vilniaus getas).Ði dedikacija lëmë politiná koncer-to atspalvá, kuris savo ruoþtu pavei-kë ir paèià programà, ir ávykio nu-ðvietimà þiniasklaidoje, ir aþiotaþinápublikos susidomëjimà. Kiek pla-èiau dienraðèiuose pristatyta vienoátakingiausiø ðiø dienø muzikos pa-saulio figûrø – Zubino Mehtos –veikla, nesusilaikant nuo vieðbuèio,kuriame garsusis dirigentas su þmo-na apsistojo, svetingumo apraðymoir vakarienës meniu raporto visuo-menei. Kitaip tariant, politiniai irbulvariniai akcentai persipynë, me-ninius paliekant nuoðaly. Vienamesocialiniame tinkle garsi ekonomi-kos profesorë piktinosi, kad po kon-certo internete publikuotose iðsi-pusèiusio elito nuotraukose poetasTomas Venclova pavadintas „vaka-ro sveèiu“, o kaþin kokios firmospardavimø vadovë áraðyta vardu irpavarde. Panaðiø istorijø nutinka vi-suomet, kai kokiame nors meninia-me renginyje persimaiðo kultûros,politikos, verslo ir pramogø elitai.Uþuot aiðkinusis, kuris elitas elitið-kesnis, geriau bûtø suþinoti, koká in-dëlá áneða prabangusis elitas á kon-certo biudþetà. Jei jis iðties iðpirkobilietus po 1000 Lt, tai reikëtødþiaugtis, kad tie tûkstanèiai atsidû-rë teatre, o ne nusëdo, pavyzdþiui,kazino sàskaitose. Jei jau turimepublikos, iðperkanèios prestiþiniusbilietus, galime turëti ir viltá, kad ka-da nors vis dëlto pajudës ir mece-natystës ástatymas. Viskas prasidedanuo mentaliteto pokyèiø. Nesvarbu,kad pardavimø vadovë galbût nuo-bodþiavo visà koncertà, iðskyrus tàmomentà, kai jà fotografavo, bet sa-vo vaikus ji galbût nuves á muzikosmokyklà, ne tik á „ðampaniná“ cho-rà. Vaikams irgi uþsifiksuos, kadmama sumokëjo 1000 Lt uþ V. Ur-manos koncertà. Vadinasi, verta.Ðtai taip pamaþu ir iðeisime kultû-riná pradþiamokslá. Tiesa, jis labiauamerikoniðkas nei skandinaviðkas,kur visko pagrindas – ðvietimas irper já iðugdomas kultûros produktøvartojimo poreikis. Taèiau ir turtin-gose Ðiaurës ðalyse ði palaimingabûsena jau menksta, o turint galvo-je Lietuvos ðvietimo politikà ir var-gingus vieðuosius finansus daugiauvilèiø dëèiau á pardavimø vadovëspiniginæ ir á jos prakutusioms atþa-loms iðugdytas ar ábruktas vertybes.

Teatleidþia man skaitytojas uþ il-gokà sociokultûrinæ áþangà, bet ðia-me koncerte susipynë meniniai irsocialiniai patyrimai.

Gráþkime prie Izraelio filharmo-nijos orkestro strategijos. Turint gal-voje padidëjusià átampà Gazos ruo-

Muzika versus politikaVioletos Urmanos ir Izraelio filharmonijos orkestro, diriguojamo Zubino Mehtos, koncertas

dþiugino dainininkës pateiktos in-terpretacijos, áspûdá sustiprino tai,jog gyvai pirmàsyk Lietuvoje jà gir-dëjome ne su vietiniu orkestru, o suvienu ið Europos orkestrø lyderiø.Pirmàsyk teko girdëti V. Urmanos at-liekamà Dalilos arijà „Mon coeurs’ouvre â ta voix“ ið Camille’o Saint-Saenso operos „Samsonas ir Dali-la“, atliktà su didþiule aistra ir sy-kiu ásiliejant á orkestro audiná lygdar vienam instrumentui. Azuèenospasakojimas „Condotta ell’era inceppi“ ið Giuseppe’s Verdi „Truba-dûro“ priminë vienà ið svarbiausiøvaidmenø V. Urmanos karjeroje. Po

þe ir paaðtrëjusià tarptautinës visuo-menës kritikà Izraelio atþvilgiu, aki-vaizdþios vadovø pastangos neðtipasauliui þinià, kad ðis orkestras yraaukðèiau oficialios politikos realijø,prieðingai, teigia taikias ir humanis-tines idëjas. Todël koncerto progra-ma kruopðèiai apmàstyta ir, kaip sa-koma, politiðkai korektiðka. PirmàsykLietuvoje gastroliuojantis orkestras,kaip ir dera, prisistato keliais aspek-tais. Pirmiausia nacionaliniu. Ðiuotikslu pasirinkta Izraelio klasiko Pau-lio Ben-Haimo Simfonijos Nr. 1 lë-toji dalis „Psalmë“. Kompozitoriusið gimtojo Miuncheno atvyko á bû-simàjá Izraelá (tuomet – britø admi-nistruojamà Palestinà) 1933-iaisiaisjau bûdamas 36-eriø, ágijæs diriga-vimo ir kompozicijos patirties. Joakyse kûrësi Izraelio filharmonijosorkestras, á kurá bûrësi naciø valdo-moje Vokietijoje (vëliau ir kituosekraðtuose) darbo netekæ þydø tau-tybës muzikantai. Visi kartu jau poAntrojo pasaulinio karo kûrë Izra-elio muzikinæ kultûrà. Þodþiu,P. Ben-Haimas – puikus pasirinki-mas. Gastroliuodamas ðis orkestrasdaþnai grieþia jo kûrinius, reprezen-tuojanèius Izraelio nacionalinæ mu-zikà. P. Ben-Haimo stiliuje graþiai

uþglostyti publikos ausis po maþiauáprastø P. Ben-Haimo intonacijø.Sykiu Z. Mehta pademonstravo ið-prusimà ir nepriekaiðtingà skoná. Mo-zartas nuskambëjo preciziðkai, idealiaisubalansuotais tempais ir ðtrichais, tai-syklingomis frazëmis, kaip ir deravienietiðkà mokyklà reprezentuo-janèiam dirigentui (18-metis persøkilmës Mehta pokariu atvyko iðBombëjaus á Vienà, kur studijavodirigavimà Vienos muzikos akade-mijoje pas Hansà Swarowská, paskurá po poros deðimtmeèiø staþavo-si ir Jonas Aleksa).

Po to sekë itin saikingas (tik trysarijos!) primadonos Violetos Urma-nos pasirodymas naujame senamemecosoprano amplua. 2000 m. ji, jauuþsitarnavusi tarptautiná pripaþini-mà kaip mecosopranas, debiutavodramatinio soprano amplua sykiu suLietuvos valstybiniu simfoniniu or-kestru, diriguojamu Gintaro Rinke-vièiaus. Koncertà tiesiogiai translia-vo Euroradijas, tad tàsyk Vilniusbuvo kaip tramplinas prieð artisteidebiutuojant ið naujo Vakarø teat-ruose jau soprano vaidmenimis. Ðá-kart nusprendusi gráþti á mecosop-rano repertuarà, primadona vëlgráþo á Vilniø.

Antroje koncerto dalyje nuskam-bëjo Richardo Strausso simfoninëpoema „Herojaus gyvenimas“. Irvël nejuèiomis iðkyla politinio korek-tiðkumo kriterijus. Juk R. Strausso,kolaboravusio su naciø reþimu, mu-zika po karo ilgus metus buvo ig-noruojama ne tik Izraelyje, bet ir vi-soje Europoje. Taèiau pastaraisiaisdeðimtmeèiais situacija pakito.R. Strausso nuodëmës, palyginus suR. Wagnerio antisemitiniais trakta-tais, ákvëpusiais Treèiojo reicho ide-ologus, Izraelyje yra toleruojamos,jo muzika skamba. Ðiemet minintkompozitoriaus 150-àsias gimimometines, jo muzika yra ypaè daþnaiatliekama, o Izraelio filharmonijosorkestrui tai ir puiki proga pade-monstruoti savo tolerancijà ir atvi-rumà europietiðkoms vertybëms,juolab bûtent ðioje simfoninëje po-emoje kompozitorius, perteikda-mas vidiniø iðgyvenimø autobiogra-fijà, vienoje ið kûrinio padaløvaizduoja „herojaus taikos darbus“.Puiki intencija kariaujanèios ðaliesorkestrui, skleidþianèiam pacifizmoidëjà. Ir èia iðsiskleidë Zubino Meh-tos talentas. Iðgarsëjæs vienietiðko„fin de siêcle“ repertuaro – monu-mentaliø R. Strauso, Gustavo Mah-lerio, Antono Brucknerio kûriniø –interpretacijomis, Mehta darsykVilniuje árodë, kad yra tikras Vie-nos mokyklos atstovas, iðskirtinis ðiorepertuaro þinovas ir adoruotojas.Dirigentas tarytum ðëlo savo stichi-joje, 50 minuèiø trukmës vienà su-dëtingiausiø orkestriniø partitûrø di-riguodamas atmintinai! Orkestro irdirigento dialogas priminë slaptàsusitarimà, kai menkiausia dirigen-to batutos intencija iðtrykðta kvapàgniauþianèiomis orkestro spalvomisir emocijomis. Taip nenutinka ne-tyèia. Tokie dalykai ásigyvena tik perilgus bendradarbiavimo metus. Irðiuo poþiûriu Z. Mehta iðties vertasorkestro vadovo iki gyvos galvos ti-tulo, suteikto jam 1981 metais.

Izraelio filharmonijos orkestrogastrolës iðties tapo didþiu ávykiu.Emocijas stiprino vyresni klausyto-jai, akimis ieðkojæ buvusiø moksla-draugiø. Juk ið Sovietø Sàjungos po1970-øjø daugeliui þydø buvo leistaiðvykti á etninæ tëvynæ. Tuomet ðá or-kestrà papildë daug puikiø muzi-kantø ið Baltijos ðaliø. Ðiandien dau-guma jø jau baigæ karjerà, taèiauistorija dar gyva ir jaudinanti.

dera jo Vokietijoje ágyta vëlyvojo ro-mantizmo estetikos samprata su Vi-durþemio jûros regiono muzikiniupaveldu – arabø, þydø, graikø tra-dicinës muzikos ritmais ir intonaci-jomis. „Psalmëje“ iðgirdome jos ly-riðkàjà briaunà. Puikiai skambanti,pastoraliðka, iðradingai orkestruo-ta ir preciziðkai atlikta kompozicijaiðties teigia mintá apie taikià ðalá, ku-rioje tokia muzika gimsta. Vienin-telis kûrinio trûkumas ðiame kon-certe buvo tiesiog jo trumpumas.Teisinga mintis pateikti nacionali-nës muzikos pavyzdá virto gana for-maliu jos ágyvendinimu. Trumputákûrinëlá uþgoþë koncerto visuma.

Kitas programos aspektas – or-kestro meistrystë atliekant klasikà.Ðiam tikslui pasirinkta WolfgangoAmadeaus Mozarto Simfonija Nr. 40g-moll, savo populiarumu turëjusi

Racionaliai ir strategiðkai savokarjerà modeliuojanti dainininkërenkasi komforto zonà – italiðkamerepertuare ji gráþta á mecosopranoamplua, o Richardo Wagnerio ope-rose kol kas iðlaiko soprano tesitû-rà. Pastarøjø metø jos Izoldos ára-ðai neleidþia tuo abejoti, o antaiitaliðkose operose dainininkë gráþ-ta á dalies publikos (kuriai priklau-so ir ðiø eiluèiø autorë) iðsiilgtà am-plua. Vis dëlto kaip mecosopranasV. Urmana yra iðskirtinë, jos temb-ras – raiðkus ir sykiu minkðtas, ta-kus, sodrus ir ðiltas. Toji ðiluma ið-skiria jos kuriamas aistringas,kerðtingas ir atgailaujanèias hero-jes ið daugelio kitø gerø mecosop-ranø. Kitaip tariant, V. UrmanosAmneris tembriðkai spalvingesnë uþjos Aidà. Ði mintis kirbëjo visada,todël ðákart LNOBT scenoje ypaè

pertraukos gráþus prie ðio vaidmens,dainininkës tembras tarytum sutirð-tëjo ir þemame registre dabar skam-ba daug iðraiðkingiau, kas ir atsi-skleidë pasakojimo pabaigoje.Eboli atgailos arija „O don fatale“ið G. Verdi „Don Karlo“ suteikë ga-limybæ artistei pademonstruoti irdramatiná talentà, ir perteikti lyri-kà. Uþvis labiausiai þavi jos gebëji-mas kurti vaidmená pasitelkianttembriniø spalvø paletæ, juk daþnaioperos teatruose, pastaruoju metureþisieriams sureikðminus daininin-kø iðvaizdà ir artistinius gebëjimus,tenka vaidmená ne girdëti, o tik ma-tyti kuriamà aktorinëmis priemo-nëmis, taèiau vokalu menkai niu-ansuotà. Todël tokie meistrai kaipZ. Mehta ar Riccardo Mutti itin ver-tina Urmanos vokalà ir profesiona-lumà, pagarbà muzikiniam tekstui.

M. A L E K S O S N U O T R A U K O S

Violeta Urmana, Zubin Mehta ir Izraelio filharmonijos orkestras

Zubin Mehta


T e a t r a s

Anonsai

Lietuvos valstybiniosimfoninio orkestroscenoje – Liana Isakazë

Tamsiaakë, kuriai pasirodþius mi-nia nuðèiûva ir paklusniai sekakiekvienà jos rankø judesá. Jà ste-bint uþlieja nesumeluotos emoci-jos ir suskamba tikrø tikriausia die-viðka muzika. Taip apibûdinamagruzinø smuikininkë ir dirigentëLiana Isakazë.

Groti ji pradëjo bûdama vos tre-jø. Tiesa, tuomet ne prabangiu Stra-divarijaus smuiku ið Maskvoje saugo-

mos valstybinës smuikø kolekcijos,kuriuo vëliau jai buvo suteikta pri-vilegija grieþti, o pianinu. Prie joprisëdusi skambinti iðmoko pati. Pa-sak jos mamos, dainuoti pradëjoanksèiau nei pasakë pirmàjá þodá.Sulaukus septyneriø – muzikos mo-kykla ir po keliø mënesiø scenojeatliekami solidûs kûriniai, devyne-riø – koncertai su valstybiniu Gru-zijos simfoniniu orkestru, o dar pometø – ir pirmasis reèitalis. Deðim-ties Liana jau buvo kvieèiama áMaskvà dalyvauti svarbiame tarp-tautiniame konkurse, kur atliko su-augusiems skirtà programà ir kaiplygi varþësi su kitais dalyviais.

Apie savo talentà Liana atsilie-pia jai bûdingu stiliumi: pripaþástaniekada negrodavusi pernelyg daug,vos po dvi ar tris valandas per die-nà. Ji sakosi tiesiog visà laikà gal-vojanti tik apie muzikà ir gyvenantikitame pasaulyje.

Kai 1990 m. pajutusi artëjanèiusneramumus tëvynëje Liana iðvykogyventi á Vokietijà, paskui jà nuse-kë ir visas Gruzijos valstybinis ka-merinis orkestras. Tad be meno va-dovës ir vyriausiosios dirigentëspareigø peèius uþgulë ir visai nekû-rybiðki rûpeèiai: kaip pati sako, tuometu visiems buvo ir mama, ir virë-ja, ir iðlaikytoja. Teko kolektyvui ieð-

koti apgyvendinimo, rûpintis mo-kesèiais ir greta viso to dar kasdienrepetuoti bei koncertuoti. Po sep-tyneriø metø ji neiðtvërë ir orkest-rà paliko. Vis dëlto per tuos metusspëjo ne tik orkestru pasirûpinti, betir ákurti Oistracho akademijà, su-laukusià pasaulinio pripaþinimo.

Kadaise tapusi jauniausia liau-dies artisto premija apdovanota mu-zikante buvusioje SSRS, o vëliauvienà po kito ðlavusi ávairiausius ap-dovanojimus, Liana Isakadzë nesu-stoja ir ðiandien. Prieð kelerius me-tus ji ákûrë ansamblá „Facebookvirtuozai“, kuris vienija profesiona-lius muzikantus, turinèius asmeni-

Vlada Kalpokaitë

Ðiemetinis (jau devintasis) ðiuo-laikinio cirko festivalis, kaip në vie-nas ið aðtuoniø jau praëjusiø, priver-të susimàstyti apie ðio seno naujoþanro dualistinæ prigimtá, sudëtin-gà genetikà, jo nevienareikðmæ pa-dëtá tarp ðiuolaikiniø scenos menø.Nors ir nepretendavo á visø ámano-mø ðiuolaikinio cirko stilistikø ir pa-vidalø paradà, „Naujojo cirko sa-vaitgalio ’14“ programa gana aiðkiainubrëþë ðio reiðkinio horizontà.

Nuo nostalgijà kelianèio gelton-barzdþio cirko trolio – Janni Nuuti-neno – ðapito Lukiðkiø aikðtëje(suomiø kompanijos „Circo Aereo“„Objektø cirko trilogija“) iki visus„Menø spaustuvës“ Juodosios salësscenos (ir fojë) mechanizmus iðdre-savusio trupës „Les Choses de Rien“spektaklio „Mouvinsitu“. Nuo cha-otiðko, netolygaus „ðiupinio“ (skir-tingø Europos cirko mokyklø stu-dentø trupë „CirqueGebouw“) ikiminimalistinio, sukaupto, itin intra-vertiðko Clémento Dazino þonglira-vimo perteikiant ribines bûsenas(spektaklis „Ðnabþdesys“) ar negai-lestingai intensyvaus ðio artisto due-to su ðokëja Chinatsu Kosakatanispektaklyje „R2JE“. Per keturiasdienas (ir ataidinèius aðtuoneriusmetus) buvo galima pamatyti kelisðiuolaikinio cirko pavidalus, kuriuospuikiai charakterizuoja Janni Nuu-tineno trilogijos pavadinimai: „Tie-siog cirkas“, „Dar tikresnis cirkas“,„Tas tikrasis cirkas“. Tai nëra neigradacija, nei paþymiai (suprask –geras ar blogas, daugiau cirkas armaþiau, labiau ðiuolaikinis ar at-krentantis á praeitá). Greièiau iðduo-da kûrëjams svarbø savivokos pro-cesà, bûtinybæ iðgryninti tai, kà jiedaro, nepamesti tapatybës. Màstantapie viskà, kà teko matyti per „Nau-jojo cirko savaitgalio“ gyvavimo me-tus, vienas ið labai svarbiø ðios ta-patybës elementø yra vidinë,iðoriðkai niekaip neartikuliuotaátampa tarp siekio atsiriboti nuo is-torinës cirko tradicijos ir grësmësnetekti savitumo, atsiribojus perne-lyg smarkiai, nebeatskiriamai integ-ruotis á kitø ðiuolaikiniø scenos me-nø audiná (ypaè – ðiuolaikiná ðoká,fiziná teatrà).

Janni Nuutineno spektakliø pa-vadinimai, kaip kelio þenklai, þymi

Tiesiog, tikresnis, tas tikrasis„Naujojo cirko savaitgaliui ’14“ pasibaigus

naujojo cirko genties marðrutà nuo„namø“ tradicijos (vis dëlto prièiu-pus nemaþai mantos), ávairiausiø jopakeleiviø, kelio kilpø ir uþuolan-kø. O kur link jis eina? Ko gero, visdëlto niekur. Tiksliau – jis neina, jisklajoja. Klajoja tarp savo tikslø, api-brëþimø, institucijø bei akademijøir jokia forma vis dëlto nesustings-ta (ta laisve ir erzindamas, ir iðsi-gelbëdamas nuo iðtirpimo stipriauásikabinusiuose á sociumà scenosmenuose). Cirkas – ir ðiuo atvejukalbu apie já visà, tradiciná, ðiuolai-kiná ir naujàjá, – privalo iðlaikyti bentkoká (socialiná, formalø, konceptu-alø) ryðá su tam tikru kultûriniu pa-ribiu. Ar tai bûtø Janni Nuutinenocirko palapiniø ir gyvenamøjø va-gonëliø karavanas, vaþinëjantis povisiðkai civilizuotà Europà, ar ðiuo-laikiniø trubadûrø praktikos – gat-vës ðokio, parkûro ir t.t. – adaptavi-mas „Les Choses de Rien“ vyrukøar Clémento Dazino spektakliuose,ar nepatogiø, „tamsiø“ temø pasirin-kimas (minëto Dazino„Ðnabþdesys“,skirtas prieðmirtinës þmogaus bûse-nos analizei, ar ankstesniø metøkroatø trupë „Room 100“, rodantiðizofrenija serganèio þmogaus pa-saulá spektaklyje „C8H11NO2“, darvienas ryðkus pavyzdys – prancûzøtrupës „La Scabreuse“ spektaklis[TAITLAS], cirko kalba kreipæsis átrauminæ þmonijos atmintá). Net jei-gu temiðkai ðiuolaikinio cirko spek-taklis yra ðviesus, jo forma – deko-ratyvi, jam dvasios suteikia bentkoks nors atlikimo netobulumas –kamuoliukai ar kiti þongliravimoárankiai visada krenta ið rankø netdidiesiems meistrams, nebûtinai ið-kart pasiduoda trapecija ar virvë, ak-robatas gali neiðlaikyti pusiausvyros,ir ta paklaida iðkart á scenos kûrinááveda kità matmená, savitus, jokiamkitam atlikimo menui nebûdingussceninio buvimo niuansus, absoliu-èiai nepakartojimà bendravimà suobjektu, erdve ar sàmokslininkiðkàþvilgsná á publikà. O tai ir yra cirkodvasia (kuri tikrai nëra nei ðimtà-kart prakeikti dresuoti pudeliai, neiámantrûs naujojo cirko spektakliøpavadinimai ar itin ðiuolaikiniai sce-niniai sprendimai).

Man rodos, su ðia cirko dvasia su-sijusi ir turbût didþiausia naujojocirko silpnybë þvelgiant ið dramosteatro ar net ðiuolaikinio ðokio po-

zicijø – reþisûros trûkumas. Nepre-tenduojant á pasaulinius ðio þanroapibendrinimus ir vertinant tik tai,kà devintus metus pristato „Naujo-jo cirko savaitgalis“, galima spëti,kad stiprus reþisierius èia vis dëltoyra labiau iðimtis negu taisyklë(Maksimas Komaro, kartu su JanniuNuutinenu ákûræs „Circo Aereo“,yra ið minëtø iðimèiø). Trupëse, beabejo, yra lyderiø, á spektakliø kû-rëjø sàraðus reþisierius (ar choreo-grafas, kartais net dramaturgas)daþniausiai áraðomas, bet spektak-liø struktûros ir koncepcijos aiðku-mo, vidinës dramaturgijos, tiesiog –visumos daþniausiai labai trûksta.Ðiemet stebint solidþiøjø Europoscirko akademijø studentø pasirody-mà neapleido mintis, kad ávairiø cir-ko þanrø techniná meistriðkumà jievienaip ar kitaip ávaldë ar yra pake-liui á meistrystæ, bet nuo amatinin-kø iki menininkø jiems dar labai to-li. Norëtøsi ir jiems, ir jø Lietuvoskolegoms, kurie neturi galimybiøstudijuoti cirko specialybiø, bet ly-giai taip pat susiduria su problema„apie kà?“, palinkëti aptikti prieþas-tá bûti scenoje ir neapsiriboti vientriukais.

Regis, keista, kad, ðiuolaikiniamcirkui tampant dar vienu scenos me-nu, jame toliau iðlieka þonglieriaus,akrobato, manipuliuotojo daiktais,oro akrobato ir t.t. specialybës, betneatsiranda atskiros ðiuolaikiniocirko reþisieriaus, dramaturgo (archoreografo?) profesijos. O gal re-þisûrinis naujasis cirkas (kaip ana-logija su reþisûriniu dramos teatru)nustotø bûti cirkas ir virstø tiesiogsintetiniu scenos menu su (taip patir) cirko elementø þodynu?

Kita vertus, akivaizdu, kad uþ-duotis adekvaèiai atskleisti (ir ið-skleisti, iðvystyti, atvesti nuo pradi-nio iki finalinio taðko) spektaklioturiná ðiuolaikinio cirko kûrëjamsyra daug sykiø sudëtingesnë nei dra-mos, fizinio teatro ar net ðiuolaiki-nio ðokio atstovams. Juk per vidinækûrinio logikà, o ne vien per iðori-nes konvencijas (t.y. – kad jau ðiuo-laikinio cirko spektaklis, tai buskamuoliukø, oro akrobatø ar ma-nipuliacijø objektais) turi bûti pa-grásta, kodël kalbama pasitelkiantir cirko abëcëlæ? Vis dëlto nema-nau, kad ðios abëcëlës sintezë su fi-ziniu teatru, konceptualiu ðokiu,

sceninëmis instaliacijomis, ðiuolai-kinëmis medijomis ir t.t. yra savai-me organiðka... Sakyèiau, cirkas pa-siutusiai sunkiai integruojamas ásceniná naratyvà. Ir tai visai nëra su-sijæ su jo pramogine genetika. Kal-bu apie neiðvengiamà cirko artistofrontalumà bendraujant su publika,jo susitelkimà á objektà (ar tai bûtøkamuoliukas, ar virvë, ar trapecijair t.t.). Bet koks scenos partnerisjam bus antrinis po ðio objekto, ne-bent spektakliø kûrëjai rinktøsi is-torijas apie bendravimo problemas,susvetimëjimà, kraðtutiná intraver-tiðkumà ir t.t. (kaip, tarkime, ðiø me-tø duetas „R2JE“). Dël to reþisûri-nis þvilgsnis atrodo bûtinas, kadðiuolaikinio cirko spektaklis nevirs-tø scenos, vaizdo ir garso efektaisdekoruotø triukø serija (o tokiøankstesniuose festivaliuose tikraimatëme).

Kita vertus, akrobatika, kaip ar-timiausias fiziniam teatrui ar ðiuo-laikiniam ðokiui þanras, tokio kon-vencinio „sprangumo“ tikrai neturi.Galbût todël prancûzø Boriso Gibéir Florent’o Hamono spektaklis„Mouvinsitu“ pasirodë menine irkonceptualia prasme labiausiaivientisas ir stipriausias festivalioprogramos taðkas. „Les Choses deRien“ (ið prancûzø kalbos – „bever-èiai dalykai“; toks jø paribinis „nu-sireikðminimas“ vis dëlto arèiau cir-ko nei teatro) á savo pasakojimàapie du pilkuosius, kostiumuotuo-sius miesto personaþus, beþadþiusðaligatviø, aikðèiø, patvoriø, biurøbalandþius integravo „Menø spaus-tuvës“ prieangá, fojë sienas, visusekranus, dar pridëjo papildomø,dvimaèiø ir trimaèiø. Vaizdo projek-

cijø dokumentalumà, áamþinusá ke-leriø metø menininkø erdviø tyrinë-jimus, bastymàsi ir ðiaip klaidþiojimusmiesto geografijoje jie su nepakar-tojama ironija (kurios prigimtis,manau, taip pat labiau susijusi su ða-pito nei su scena) sugretino su aki-vaizdþiausiu scenos dëþutës, josproþektoriø, kilnojamø sijø, venti-liatoriø dirbtinumu, (anti)iliuziðku-mu. Ir, be tobulo judesio (kuris buvoið tiesø stiprus, raiðkus, virtuoziðkas –èia replikos kitam ðokio þinovui), duartistai atliko dar vienà triukà – vi-sà tà plikà maðinerijà atgaivino. Irtikrai netikëtai, palikdami judesioabstraktumà, parodijuodami tiesio-ginæ komunikacijà su þiûrovais, ið-laikydami sàmoningà tokio bendra-vimo „mikèiojimà“, jie papasakojoapie ðiuolaikiná pasaulá daugiau ne-gu daþnas dokumentinis, socialinis,þodþiø tiradomis ir lozungais ben-draujantis teatras.

Tiek apie miesto balandþius. Opabaigai norëtøsi prisiminti kituspaukðèius – Lukiðkiø aikðtës varnas,kurios itin intensyviai dalyvavo„Circo Aereo“ palapiniø spektak-liø trilogijoje. Galbût jø kranksëji-mas (juk ásibrauta á teritorijà, ku-rioje cirko jau nebuvo senokai, kiekjos pamena) ir yra tas elementas,kuris tiesiog cirkà paverèia dar tik-resniu ir tuo tikruoju. Juokinga ið-orinio pasaulio replika, paklaida,kuri áteisina ir stringantá spektakliøritmà, ir nebûtinai lengvai iðgyvena-mà suomiðkai prancûziðkà „steempunk’à“, ir leidþia prikurti tokiøprasmiø, kuriø trilogijos kûrëjas gal-bût në savo cilindro dugne neturë-jo. Nes cirko palapinës sienos yra iðbrezento. Ir èia turbût visa jo esmë.

nius profilius ðiame socialiniametinkle, ir tapo jo meno vadove. Ko-kiø audringø emocijø Liana pado-vanos mûsø publikai – suþinosimenaujajame Lietuvos valstybinio sim-foninio orkestro koncertø sezone.

26-ojo LVSO sezono koncertas suGruzijos smuiko legenda Liana Isa-kadze – spalio 3 d. 19 val. Vilniauskongresø rûmuose. Diriguoja Latvi-jos nacionalinës operos vyr. dirigen-tas Martinas Ozolinis. SkambësE. Elgaro Koncertas smuikui ir or-kestrui h-moll, op. 61, ir G. MahlerioSimfonija Nr. 1, D-dur „Titanas“.

LVSO INF.

D . M A T V E J E V O N U O T R .„Objektø cirko trilogija“


T e a t r a s

Bûti karaliumiA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Deimantë Dementavièiûtë-Stankuvienë

Penktasis miuziklo „Ugnies me-dþioklë su varovais“ pastatymas al-suoja jaunatviðkumu ir ðiuolaikiðku-mu. Scenoje juntamas nuoðirdusjaunøjø atlikëjø darbas, trijø jaunøþmoniø meilës trikampio istorijanuskamba natûraliai, tarytum vaidi-nantieji kalbëtø patys apie save.Miuziklas pastatytas pagal SauliausÐaltenio ir Leonido Jacinevièiauslibretà, miuziklo kompozitorius –Giedrius Kuprevièius, reþisierius –Gytis Padegimas.

O istorija tokia: du jaunuoliai –Monika ir Rolandas – pamilsta vie-nas kità, bet netrukus yra priverstiiðsiskirti, nes Monika iðvaþiuoja mo-kytojauti. Laukdama stotyje trauki-nio, Monika atsitiktinai sutinka ka-reivá Juliø, ðis ið pirmo þvilgsnio jàpamilsta. Atëjæs atsisveikinti Rolan-das skaudina Monikà, Julius trenkiajam á veidà, jiedu susimuða, pasigir-dus milicininko ðvilpukui Rolandaspabëga, Julius lieka gulëti su sulau-þyta ranka. Monika Juliui pajuntasimpatijà ir gailestá, nusiveda já átraukiná. Jie kartu gyvena kaip drau-gai, nes Monika niekaip negali ið sa-vo ðirdies iðrauti meilës Rolandui.Juliui sugyja ranka ir jis iðeina, Mo-nika suþino, kad laukiasi, taèiau Ro-landas nenori jos vesti, gyventi kar-tu, jis nori laisvës. Galiausiai Monika

Meilës medþioklë„Ugnies medþioklë su varovais“ Alytaus miesto teatre

iðteka uþ Juliaus ir stengiasi já pa-milti, bet vienà dienà susitikus josmylimiems vyrams ávyksta konflik-tas, ji pasijunta blogai, ligoninëjepagimdo dukrelæ, taèiau pati mirð-ta. Julius neatiduoda kûdikio tikra-jam tëvui Rolandui ir toliau já augi-na pats.

Miuziklo kûrëjai nepraðauna proðalá pasirinkdami jam suvaidinti stu-dentus ir moksleivius. Spektaklisprimena jaunimui kurtà televizijoslaidà „Gimnazistai“, tiksliau, jos pa-grindiná tikslà – suvaidinti aktualiàistorijà, jà analizuoti, taip keièiantpatá save, savo poþiûrá á tam tikràsituacijà. Miuzikle tiesioginiø disku-sijø nevyksta, taèiau ðis tikslas taippat juntamas. Monikos, Rolando irJuliaus istorija yra itin tinkama vai-dinti jaunimui, leidþianti pajusti, kàreiðkia patirti meilæ be atsako, áver-tinti nuoðirdþios, tikros meilës ga-lià. Ne paslaptis, jog Lietuvos teat-ruose trûksta spektakliø jaunimui,tad ðá kûriná galima vertinti kaip vie-nà ið tø retø, paveikiø, ugdanèiø,meilæ teatrui ir menui skiepijanèiødarbø. Taèiau bûtø klaidinga saky-ti, kad miuziklas skirtas vien jau-niems þmonëms – jei pati istorija irneaktuali, èia galima tiesiog pasi-dþiaugti puikia muzika.

Spektaklyje pagrindinius vaidme-nis atlieka VDU Muzikos akademi-jos studentai. Monikà ákûnija Ieva

Goleckytë, Rolandà – Jurgis Jara-ðius, Juliø – Nedas Baðinskas. Visitrys atlikëjai dainuoja gerai, atveriaveikëjø meilës ir nusivylimo iðkan-kintas sielas. Taèiau jiems tenka sce-noje ne tik dainuoti, bet ir vaidinti:vokalinë ekspresija – stiprioji solis-tø pusë, aktorinë – silpnoji. Vaidy-ba kiek „mokyklinë“. Kita vertus,itin kritiðkai þvelgti á ðá didelës sce-ninës patirties dar neturintá jauni-mà bûtø neteisinga. Sujungti daina-vimà ir vaidybà á harmoningàpaveikià visumà geriausiai sekasiJurgiui Jaraðiui. Jo suvaidintas Ro-landas – niekðiðkas, taèiau kartu dëlsavo veiksmø, dël paties sukurtostuðtumos kenèiantis, alkoholiu pik-tnaudþiaujantis loðëjas, kaip já pa-vadina Monika. Jis nori bûti Moni-kos ðirdyje bet kokia kaina, nors patsir neþino, ar tikrai jà myli, nori turë-ti savo vaikà, bet drauge jo iðsiþada.Gyvenimas be meilës tampa kartusir beprasmis. J. Jaraðius scenoje el-giasi laisviau nei kiti solistai, jo vei-këjo drama – gilesnë ir átaigesnë.

Pagyrimo vertas choras (chorovadovai – Asta Miknienë, Raimun-das Martinkënas), já sudaro Kaunovaikø ir moksleiviø laisvalaikio mer-ginø choras „Lyra“, Kauno AntanoSmetonos gimnazijos merginø cho-ras, Kauno vaikø ir moksleiviø lais-valaikio rûmø Vaikinø dainavimostudija. Labai energingi ne tik cho-

ro balsai, bet ir judesiai (baletmeis-terë – Indrë Puiðytë). Jie iðnaudojavisà scenos erdvæ, tai susijungdamiá vientisà linijà, tai iðsibarstydami,vëliau susibëgdami á grupeles, atsi-guldami, atsisësdami, ðokdami. Pa-sitelkæ metalinius strypus, stovus suratukais, dviraèiø sëdynes ir kitusdaiktus jie komentuoja ir papildoveiksmà, sujungia atskiras pagrin-diniø veikëjø scenas á darnià visumà.Jau nuo pirmos spektaklio minutësðis jaunimas átikina ir nenuvilia ikipat galo.

Sumaniai apgalvotas ir spektak-lio scenovaizdis (dailininkë BirutëUkrinaitë). Scenos centre – besisu-kantis ratas, jame vaizduojami Mo-nikos su Julium ir Rolando namai,scenos deðinëje – laiptuota pakyla,pilna dirbtiniø, ugnies liepsnas pri-menanèiø raudonø tulpiø, „vaini-kuojanèiø“ meilæ ir uþklojanèiø Mo-nikos kapà miuziklo pabaigoje. Darvienas svarbus simbolis – Monikosir Rolando draugystæ lydintis arba-tinukas. Choras ið metaliniø deta-

liø „sulipdo“ ávairius daiktus, gali-ma ásivaizduoti, kad matai valtá, ðir-mà ir t.t. Scenos gilumoje per visàveiksmà rodomos videoprojekcijos(Edgaro Naujalio, Simono Glinskio,Artûro Baryso videomedþiaga), ku-riose ðmëkðteli hipiðki þmoniø silu-etai ir veidai, vinilinës plokðtelës vo-kas, ðuniukà sunkiai ant rankøneðanèio aðaroto vaiko veidas stam-biu planu, kadrai ið ankstesniø „Ug-nies medþioklës su varovais“ pasta-tymø ir kt.

Videoprojekcijos, ðiuolaikiðkasmuzikos skambesys, minimalistinëscenografija be ryðkiø tam tikrosepochos akcentø pastatymui sutei-kia ðiuolaikiðkumo atspalvá, bet pa-grindiniø veikëjø kostiumai ir kaikurie daiktai byloja, kad veiksmasscenoje vyksta sovietmeèiu, kaip irapraðyta librete. Vis dëlto besibai-giant vaidinimui ðmëkðteli klausi-mas – o kaip bûtø buvæ, jeigu ði is-torija bûtø perkelta á ðiandienosLietuvà?

keistø bûtybiø krûvoje, èia pat, sce-noje. Ði krûva – tarsi ðaknys, galbûtore tvyranèios idëjos. Jos rangosi irlaukia savo eilës pasirodymui arbent jau kitø gráþtanèiøjø, kuriuositin meiliai priima á savo guolá. Ðiøbûtybiø stebëjimas interpretacijainë kiek nepadeda, negana to, þiû-rint á jas vis labiau man pradeda at-rodyti, kad atsidûriau visai kitosShakespeare’o pjesës – „Vasarvi-dþio nakties sapno“ – pastatyme, oðtai tas judanèiø bûtybiø, „Karaliaus

Lyro“ veikëjø, kalnas, – kiek kuklo-kas fëjø, elfø ir gnomø pasaulis.

Sunku atsikratyti ðia netinkamavizija ir þvelgiant á kalbanèiuosiusaktorius. Ið tiesø, kaip jiems pra-verstø bent jau tos Oskaro Korðu-novo atrastos lentos! Karalius Ly-ras ir visi kiti veikëjai pasmerktigyventi teatre, atsisakiusiame teat-rinës kalbos. Jiems tesuteikiama ga-limybë stovëti iðsidësèius kone geo-metriniø figûrø tikslumu ir kalbëtidaþniausiai veidu á scenà, o kiekvie-

nas jø pasisukimas taip pat tikslus,negadinantis bendro, ðiaip jau þai-dybinio, kvepianèio smagiomis im-provizacijomis (jø èia, aiðku, nëra)vaizdo, kurá dar labiau pabrëþiakartkartëmis pasigirstanti ðviesi re-nesansinë ir barokinë muzika (kom-pozitorë Rita Maèiliûnaitë).

Turint omenyje tokias sudëtingasaplinkybes, pagrindiniai aktoriaitiesiog didvyriðkai neða tragedijosnaðtà. Karalius Lyras (VytautasAnuþis) – gana santûrus, nepasi-

duodantis nei isteriðkai, perspaus-tai vaidybai, kuria pasiþymi visostrys jo dukterys (Jevgenija Rusako-va, Julija Krutko, Anþela Bizuno-viè), nei Juokdario (VladimirasDorondovas) þaviam, tipiniam vai-dybos lengvumui. Rimtà, nepavirði-næ tragedijà neða ir Glosterio grafàvaidinantis Aleksandras Agarkovas,turëjæs iðtverti ir sûnaus iðdavystæ,ir, kiek vëliau, aklumà.

Kankindamas þiûrovà keturiasvalandas trunkanèia ðvaria monoto-

nija Vaitkus, galima sakyti, liko sauiðtikimas. Nuo visko iðvalyta scenaatrodo toks pat kraðtutinumas kaipir perkrauta. Vis dëlto akivaizdu,kad ðvaroje lengviau sukurti spek-taklio iðbaigtumo iliuzijà. Gaila tik,kad tokios veikëjø ir teatro nuogu-mo idëjos paveikios kokias dvide-ðimt pirmøjø spektaklio minuèiø.Kaþin ar to pakanka „Karaliaus Ly-ro“ tragedijai áveikti.

MILDA BRUKÐTUTË

J .V . T Û R O N U O T R .

A L Y T A U S M I E S T O T E A T R O A R C H Y V O N U O T R .


I s t o r i j a

Loreta Glebavièiûtë

Nuo rugsëjo pradþios iki spalioLietuvos mokslø akademijos Vrub-levskiø bibliotekoje veikia paroda„Lietuvos visuomenë Pirmojo pa-saulinio karo pradþioje: ávykiai,draugijos, asmenybës“. Parodojesiekiama atidþiau paþvelgti á iðskir-tines to meto asmenybes ir iðkeltinaujø klausimø. Pavyzdþiui, ar ge-rai þinome Vilniuje, Mësiniø g., gy-venusá þydø visuomenës veikëjà,daktarà Cemachà Ðabadà. Jis buvone tik garsus gydytojas, bet ir ðvie-tëjas, humanistas, þydø bendruo-menës lyderis, tapæs miesto legen-da ir net Kornejaus Èiukovskiopasakos „Daktaras Aiskauda“ per-sonaþo prototipu. Ðiemet paþymi-mas labdaringo daktaro 150-ies me-tø jubiliejus.

Cemachas Ðabadas gimë 1864 m.vasario 5 d. Vilniuje, smulkaus pre-kybininko ðeimoje. Gydytojo spe-cialybæ ágijo Maskvos universitetomedicinos fakultete, baigæs univer-sitetà kartu su kitais gydytojais ið-vyko kovoti su Pavolgyje, Urale irVakarø Sibire siautëjusiomis dëmë-tosios ðiltinës ir choleros epidemijo-mis. Dalyvavo likviduojant prasidëju-sios choleros epidemijà Ðvenèionyse.Uþ moksliná ir praktiná darbà, skir-tà cukraligës tyrimams, Maskvosuniversitete 1894 m. Ðabadui buvosuteiktas mokslø daktaro laipsnis.Jis buvo beveik atradæs insulinà.Ðioje srityje jo pavardë raðoma ða-lia gydytojo Josepho von Meringoir kitø. Tais paèiais metais jaunas gy-dytojas gráþo á Vilniø, dirbo miestoþydø ligoninëje. Jo namai stovëjotuometinëje Pohuliankos gatvëje(dabartinëje J. Basanavièiaus).

Kaip buvo áprasta XX a. pradþio-je, gydytojai daþnai ne tik uþsiimda-vo tiesiogine veikla, bet ir bendrau-dami su þmonëmis bei spræsdami jøproblemas tapdavo aktyviais visuo-menës veikëjais. Ðabadas nedalyva-vo 1905 m. revoliucijoje, bet kai áligoninæ, kurioje jis dirbo, buvo at-gabenti caro kariuomenës suþeistipraeiviai, jis kreipësi á miesto poli-cijos virðininkà grieþtai reikalauda-mas nutraukti neteisëtas represijas.Dël tokio politinio veiksmo jam te-ko beveik pusæ metø praleisti Lukið-kiø kalëjime. Vilniaus gubernatoriausslaptame raðte Nr. 491 Vilniaus, Kau-no ir Gardino generalgubernatoriuiteigiama, kad „Daktaras Ðabadas, 40metø, Vilniaus þydø ligoninës ordi-natorius, yra „Bundo“ komiteto irRusijos socialdemokratø darbinin-kø partijos narys. Aprûpino pinigaisnusikalstamas organizacijas gin-klams ásigyti. Kartu su kitais asme-nimis organizavo Vilniuje „savigy-nà“. Labai agitavo rengti ir palaikytistreikus 1905 m. spalio ir gruodþiomënesiais. Visà laikà rinko pinigus„savigynai“, taip pat geleþinkeliø beipaðto ir telegrafo streikininkamsremti.“ Ðabadas buvo nuteistas trem-èiai á ðiauræ, bet dël sveikatos (gy-dydamas ligonius pats susirgo sun-kia ðiltinës forma) iðtremtas á uþsiená.

Legendinis Vilniaus daktarasPrisimenant Cemacho Ðabado gyvenimà

Tik 1912 m. jam buvo leista gráþti áLietuvà. Praëjus keleriems metamsnuo rentgeno spinduliø atradimo,Ðabadas Vilniaus þydø ligoninëje ati-darë rentgeno kabinetà. Siauèianttuberkuliozei jis, subûræs ávairiøtautybiø gydytojus, ragino nedel-siant imtis priemoniø. Lietuvojeskleidë naujausius tuberkuliozës gy-dymo metodus, skaitë paskaitas, lei-do leidinius ðia tema.

Pirmojo pasaulinio karo metaisÐabadas rûpinosi Vilniuje susitelku-siais karo pabëgëliais. Keièiantisfronto linijai, Rusijos caro valdþiaprivertë þydus iðsikelti ið pafrontëszonos. Ið namø iðvaryti þmonës ta-po pabëgëliais, jiems trûko elemen-tariausiø dalykø, ðiais nelaimëliaisrûpinosi pabëgëliø komitetas, kurionarys buvo Ðabadas. Karo metais jiskeletà kartø smarkiai rizikuodamas

vyko per fronto linijà á Sankt Peter-burgà ir Minskà, ið kur lagaminuo-se parveþdavo labdarai skirtø pini-gø. 1919 m. gydytojas tapodemokratiðkai iðrinktos þydø ben-druomenës tarybos pirmininku, iki1927 m. buvo Vilniaus municipali-nës tarybos nariu. Politiðkai buvo ar-timas Lenkijos þydø folkistø (liau-dininkø) partijai. Po partijos skilimo1926 m. Ðabadas, kaip disidentø, ku-riø centras buvo Vilniuje, vadovas,prisijungë prie I. Griunbaumo va-dovaujamo Maþumø bloko ir 1928m. buvo iðrinktas Lenkijos Senatonariu. Èia jis kovojo su antisemitiz-mu ir diskriminacija, buvo vienas iðYIVO (Þydø moksliniø tyrimø ins-tituto) organizatoriø Vilniuje. Sukû-rë daugelá medicinos terminø jidiðkalba. Ðabadas buvo þinomas ir uþVilniaus ribø – bendravo su to me-to Europos intelektualais – Alber-tu Einsteinu, artimai paþinojo An-tanà Smetonà. Dalyvaudamaspolitikoje daktaras atstovavo þmo-niø interesams. Jo ðûkis buvo – ly-gios teisës visiems.

Ðabadas dirbo Þydø ligoninëje irMishmeres Khoilym bendruomenësligoninëje (Kauno g.). Þymus þydøistorijos mokslininkas SimonasDubnovas já yra pavadinæs þydø kul-tûros patriarchu, jis buvo glaudþiaisusijæs su paprastais þmonëmis, jøkalba, lûkesèiais ir sunkumais.Mishmeres Khoylim ligoninëje Ðaba-das teikë nemokamà pagalbà vi-siems Vilniaus vargðams. Daktarasmatë, kad nemaþai Vilniaus miestogyventojø ligø yra nulemta blogø gy-venimo sàlygø bei sanitariniø nor-

mø nesilaikymo. Ðioje srityje jis vei-kë labai aktyviai – nepasiturintiejimiesto gyventojai buvo ðvieèiami irraginami laikytis ðvaros: rengiamospaskaitos, spausdinami ir dalijamiávairûs ðvieèiamieji leidiniai. Ðaba-do pastangomis Pirmojo pasauliniokaro metais buvo ákurta OZE drau-gija, kuri ágyvendino daug vargðøsveikatos prieþiûrai skirtø projektø.Daktaras ypaè rûpinosi vaikais. Jopastangomis buvo ákurta vasaros sa-natorija vaikams. Tuo metu miestovaikai dël blogo maisto, ankðtø bu-tø ir prieþiûros stokos daþnai sirgotuberkulioze ir kitomis ligomis. Ða-badas inicijavo ir ágyvendino projek-tà, kuris numatë paskirti kiekvienaimokyklai po gydytojà, o vargðø vai-kams tai daþnai bûdavo vienintelëgalimybë gauti bent minimalià me-dicininæ prieþiûrà. Daktaras ágyven-dino ir projektà „Pieno laðas“ – pir-mà kartà Vilniaus miesto moterims,turinèioms kûdikius, buvo suteikti ne-mokami pieno, maisto ir drabuþiø da-viniai. 1920 m. vien per pirmuosiusveiklos metus programoje dalyvavo2270 vaikø. Ðabado vadovaujamos or-ganizacijos OZE pastangomis Ðope-no gatvëje ákurta naðlaièiø prieglau-da. Nuo 1920 m. OZE rëmë 11mokyklø valgyklø, kuriose kasdienvalgë 2500 neturtingø vaikø.

Gydytojas tyrë ir analizavo gyven-tojø sergamumo ir mirtingumo prie-þastis, bûdingiausias to meto ligas.Ágyvendindamas daugybæ projektøÐabadas netruko tapti Vilniaus sie-la, pas geràjá daktarà plûdo þmonësið visø aplinkiniø miesteliø. Jis ge-bëjo telkti turtingøjø finansines ið-gales bei pajungti administraciniusryðius, kad pagelbëtø vargðams –daugybë neturtingø þydø bei kitøtautybiø miestieèiø naudojosi gydy-tojo sutelktomis paslaugomis.

Cemachas Ðabadas mirë 1935 m.sausio 20 d. nuo kraujo uþkrëtimo,atsitiktinai susiþeidæs kojà. Laido-tuviø dienà nedirbo ne tik þydøkrautuvës ir organizacijos, bet irmiesto komunalinës tarnybos, ban-kai, uþuojautos laiðkus atsiuntë irLenkijos, ir Lietuvos vadovai, o lai-dotuvëse dalyvavo apie 30 tûkstan-èiø þmoniø. Jis palaidotas VilniausÐeðkinës þydø kapinëse (kairëje pu-sëje nuo pagrindinio tako).

Nekrologà pasiraðë 45 organiza-cijos, o dëkingi vilnieèiai jo ákurtosvaikø sanatorijos OZE kieme pasta-

të paminklà su áraðu: „DaktarasT. C. Ðabadas – didysis vaikø bièiu-lis“ (skulpt. S. Ðmurla). Karo me-tais naciai nugriovë paminklà, betvietos gyventojai jo biustà iðsaugo-jo. Buvusiø geto kaliniø prisimini-muose raðoma, jog skulptûrà nuonaciø iðgelbëjo stovyklos sargas len-kas. Bijodamas, kad ðis bus sunio-kotas, uþkasë já stovyklos teritorijo-je. Pasibaigus karui biustas buvoperduotas Vilniaus þydø muziejui.Atkurtame Valstybiniame VilniausGaono þydø muziejuje jis yra ir da-bar. Neiðliko tik granitinis posta-mentas su uþraðu. 1940 m. balan-dþio mën., kai Vilnius vël priklausëLietuvai, viena miesto gatviø buvopavadinta Ðabado vardu. 2007 m.Mësiniø ir Aðmenos gatviø sankry-þoje, buvusioje didþiojo þydø getoteritorijoje, pastatytas skulptoriausRomualdo Kvinto sukurtas pamin-klas Cemachui Ðabadui. Gerasis gy-dytojas vaizduojamas besikalbantissu mergaite, laikanèia katinà. Ðaba-das áraðytas garbingoje Vilniaus me-dicinos draugijos „Aukso knygoje“.Gydytojo duktë Rozalija buvo su-ðaudyta Paneriuose.

Versija, kad Ðabadas yra „Dak-taro Aiskaudos“ herojaus prototi-pas, kai kuriems tyrinëtojams keliaabejoniø, esà Èukovskis savo pasa-kà sukûrë sekdamas amerikieèiø ra-ðytojo Hugh Loftingo knyga „Dak-taro Dolitlio nuotykiai“. Bet yraðaltiniø, teigianèiø, kad raðytojaskartà (ar du) buvo apsistojæs gydy-tojo namuose. Su Ðabadu raðytojassusipaþinæs 1912 m., kai á Vilniø at-veþë gydyti savo tuberkulioze ser-ganèià dukrelæ. Memuaruose Kor-nejus Èiukovskis raðo: „Sumaniauðià pasakà paraðyti dar prieð Spaliorevoliucijà, kai susipaþinau su Vil-niuje gyvenusiu daktaru Aiskauda.Ið tikrøjø ðio daktaro pavardë buvoÐabadas. Tai buvo pats geriausiasþmogus, kurá kada nors esu paþino-jæs. Jis nemokamai gydë vaikus irvargðus... Jeigu pas já ateidavo ne-galuojanti maþa mergaitë, tai jisdaþniausiai vietoje vaistø paskirda-vo pieno ar maisto davinius. Kitàdienà galëjai matyti tà paèià mer-gaitæ pas daktarà atneðusià savo ka-tinà, o po keliø dienø prie jo durølaukdavo bûrys vaikø.“ Á lietuviøkalbà ðià pasakà iðvertë MikalojausKonstantino Èiurlionio duktë Da-nutë Èiurlionytë-Zubovienë.Vilnius, Pilies gatvë. XX a. pr. N U O T R A U K A I Ð L M A V B A R C H Y V O

Cemachas Ðabadas su anûkais

Romualdo Kvinto sukurtaspaminklas Cemachui Ðabadui

G . T R I M A K O N U O T R .


D a i l ë

Aistë Kisarauskaitë

Ruduo dar tik pakeièia ðviesà,ðiek tiek atðaldo rytus, pamaiðyda-mas rûkø, taip pat leidþiamø visur,neþiûrint vietos prestiþo ar uþima-mos pozicijos administracinëje siste-moje. Ruduo – demokratiðkas kûrë-jas, puikiai savo kûrinius pritaikantisvietos specifikai. Tik jis turi ir nema-lonià savybæ – skaièiuoti viðèiukus,t. y. uþbaigti augimo ir brendimo cik-là, viskà uþdarant iki kito rato pra-dþios. Tad paskutinë projektø erdvës„The Gardens“ ekspozicija Vilniuje(arba viena paskutiniø, nes ðiuo me-tu taip pat vyksta „The Gardens“ ku-ruojama Gedimino Akstino (g. 1961)paroda Niujorke, „Art in General“projektø erdvëje) kaip tik keliauja vi-sø kitø auganèiø ir mirðtanèiø ar, sa-kysiu ðvelniau, – uþmieganèiø þiemosmiegu augalø ciklu.

„The Gardens“ vis dëlto susijusisu sodais per vardà ir, kaip sako vie-na ið jo kûrëjø – Gerda Paliuðytë, –laikas keliauti toliau. Beprotiðkaimyliu rudená, jo prinokusius moliû-gus, iðlindusius iki pat kaimo kelioribos, krintanèiø obuoliø garsà tam-siame sode, taèiau visa tai lydi þi-nojimas, kad kitais metais jie vël vi-si pûpsos þolëje, o morkos – þemëje,jei pasësiu, aiðku. „The Gardens“kûrëjos kitais metais savo sode nie-ko neþada sëti, tas liûdina ir verèiaá paskutiná eksponuojamà britø me-nininko Chriso Evanso kûriná ið se-rijos „Clods, Diplomatic Letters“(2012 – dabar) þvelgti itin atidþiai.Tuo labiau kad jis nutáso ne tik ikikaimo kelio, bet ir iki Lietuvos Res-publikos Seimo.

Du cemento grumstai su vamz-dþio paliktomis skylëmis viduryje.

Viduryse (þinau, tokio þodþio nëra,bet jis tinka). Viena pusë – lygiplokðtuma, nuðlifuota beveik ikiblizgesio, jà taip ir maga paliesti.Chrisas Evansas rankomis formuo-ja cemento grumstus (tiksliau, ran-

Tada, suvokus, kad situacija taponevaldoma ir jà reikia kaip norsspræsti, pasipila diplomatiniai laið-kai. Ðios serijos Evanso kûriniai su-sideda ið dviejø elementø – cemen-to grumstø ir svetimþemio augalo

ekspozicijoje mes matome tik jo fo-tografijos negatyvà (sidabro bromi-do atspaudà)... Pozityvo virtimas ne-gatyvu, stulpø skylës, ásivaizduojamødiplomatiniø laiðkø srautas, virsmas,kitimas, pirðtø þymës, nurodanèiosá formos neiðbaigtumà – visa tai ið-kelia objektø ir jø prieðprieðos di-namikà. Vaizduotëje viskas sklei-dþiasi tam tikrà laikà, o ið tikro ðisávykis galbût trunka tik sekundæ arminutæ.

Serijà „Clods, Diplomatic letters“daþniausiai lydi specialiai jai uþsa-kyti tekstai, ðá kartà parodos kura-torë Gerda Paliuðytë teksto papraðëið estø mokslininko ir raðytojo Rei-no Raudo. Jo sukurtas „If Anything,a Synecdoche“ kaip tik ir kalba apielaikà, akimirkà, jos tæstinumo arunikalumo jausmà. Nesiimsiu atpa-sakoti raðytojo teksto, já reikia skai-tyti, o grumstus – matyti, augalus –... Neþinau, kaip elgtis su augalais,kol neateina tas mano jau anksèiauminëtas pabaigos laikas ir jø nepa-sikvieèia. Nors ðie ir taip linkætraukti tolyn – juk svetimþemiai.Grumstai – taip pat iðrauti ið þemës,tad jie visi – klajûnai, kaip ir diplo-matai ar laiðkai.

Chrisas Evansas mums primenaapie keistà, bet giliai kaip koks pik-tybiðkai plintantis augalas ásiðakni-jusá ásitikinimà, kad viskas yra juo-da arba balta. Nurodo, kad kiekvienatokia pusë tuètuojau yra ir savo prie-ðingybë. Taèiau taip pat ðis kûrinysyra ypaè aktualus mûsø netikëtaipakitusioje, politikos aktualijø per-sunktoje dabartyje, kai visos saugu-mo viltys dedamos á diplomatiniuslaiðkus.

Vis dëlto galima áþvelgti ir darvienà rakursà – betonas ir baltos sie-

nos yra daugumos ðiuolaikinio me-no galerijø architektûros skiriama-sis þenklas. Tada pats menas tampatuo svetimþemiu augalu, atneðtu ábetono pastatus trumpam, kol trun-ka paroda. Trumpas kûrinio vieðogyvenimo ciklas. Iki kitos parodos.Tad visai natûralu, jog Evansas su-sitelkë á vienà pastangà – ávietinti –leisti ásiðaknyti ðiems kûriniams-kla-jûnams.

Svetimþemiai grumstai ir toks pataugalas, numanomi laiðkai ir visi ne-matomi gatvës stulpeliai nusprendëapsigyventi... Lietuvos RespublikosSeime. Sakyèiau, tai ne tik papras-tas kûrinio dovanojimo aktas, bet irviltis, kad diplomatija ðá bei tà gali.Net jei tai labai nedaug – tik suteiktigyvenamà vietà keliems klajûnams.Nuo spalio pabaigos „Clods, Diplo-matic Letters“ apsigyvens Seimobibliotekoje. Atidaryme apsilanky-ti galës visi norintys, tereiks uþsire-gistruoti ið anksto ir turëti su savi-mi asmens tapatybæ patvirtinantádokumentà.

Gruzinø kino meistras OtarasIosselianis vis dëlto buvo teisus – so-dai rudená („Jardins en automne“,2006) pilni savito gyvenimo. Kartaisèia pasirodo net ministrai, pieðiniaiant sienos yra ypatingos svarbos irviskas tuoj pat virsta savo prieðin-gybe. O tie, kurie ne itin vertina aso-ciatyvø ir nedeklaratyviai iðaiðkintàðiuolaikiná menà, ðiame projekte ga-li pasimëgauti jusles kurstanèiomisobjektø medþiagomis, pieðinio vizu-alumu, primenanèiu senàsias bota-nikos atlasø graviûras.

Paroda „The Gardens“ parodø erdvëje

veikia iki spalio 1 d. Parodos lankymas

susitarus, [email protected]

Ambrosia ir kiti klajûnaiChriso Evanso „Clods, Diplomatic Letters“ projektø erdvëje „The Gardens“

Vytautas Paplauskas

„Britanikos“ vieðbutis – pastatas,tapæs niûriu mûsø miesto persilau-þimo laikotarpio paveldu. Ðiomisdienomis tai tarsi ið virstanèiø de-besø iðnyrantis ledlauþis, atspindin-tis pilkà apleisto ir nesutvarkyto Kau-no laikmetá. Eiliná rudená vël tapæspaukðèiø uþuovëja, prieð skæsdamas,nebylus laivas kelia pilkà vëliavà –neutralià, taèiau nepasiduodanèià.Uþduodanèià mums identiteto klau-simus. Ar mes gebame priimti savomiesto istorijà tokià, kokia ji buvo?Susitaikyti su savo Kaunu, kokiameuþaugome ir gyvename? Koká mies-tà matome ateityje?“ – tokiu apra-ðymu savo „Facebook“ paskyrojeprisistato „The flag project“ inicia-tyva, kuri kaunieèiams tapo þinomapo to, kai rugpjûèio 28 d. ant apleis-to „Britanikos“ vieðbuèio Kaunocentre iðkilo didþiulë pilka vëliava.

Tiesa, tàdien dar ne iðkart tapo

Pilkos vëliavos iððûkis„The flag project“ Kaune

aiðku, kokiais tikslais ði vëliava at-sirado, todël miestieèiai jà vertinoskirtingai. Portalui „15min.lt“ nuo-traukà su pasikeitusiu peizaþu at-siuntusi gyventoja dþiaugësi, kadkaþkas pagaliau atkreipë dëmesá áKauno miesto neveiklumà. O inter-netinio portalo „lrytas.lt“ pavieðin-tame praneðime buvo spëliojama,kad galbût vëliava praneða apie vieð-buèio renovacijos pradþià. Nuomo-niø ávairovë atsispindi ir komenta-ruose. Kai kam ði trumpalaikë akcijaasocijavosi su Putinu ir grësme ið Ru-sijos, kiti tai vertino tiesiog kaip es-tetiðkà menininkø gestà. Kaipáprasta, atsirado ir tokiø komenta-toriø, kuriems sunkiai identifikuo-jamas objektas tapo pretekstu pik-toms ar net vulgarioms replikoms.

Skirtingos reakcijos visai neste-bina, turint omeny, kad meno (ypaèðiuolaikinio) kûriniai daþnai yra itinatviri ávairioms interpretacijoms.Taèiau sutikime, kad kartais inter-

pretacija gali bûti visai neadekvativertinamo reiðkinio atþvilgiu, todëlkûrinio atvirumas gali ir pakiðti kojà –sukurti sàlygas ávairiems nesusipra-timams ar netgi atverti kelià mani-puliacijai (prisiminkime kad ir abst-raktøjá ekspresionizmà, kurá JAVpolitikai pasitelkë kaip ideologináginklà kovoje prieð Sovietø Sàjungà).Neatsiþvelgus á kûrinio atsiradimoaplinkybes ir kontekstà, jis tampatuðèiu indu, kurá sàmoningai ar ne-sàmoningai uþpildome savo fanta-zijomis, lûkesèiais ar baimëmis.

Nepaisant minëtø nesusipratimø,lydëjusiø ir „The flag project“, dau-geliui kaunieèiø ði akcija vis dëltopasirodë iðkalbinga, taikliai ávaizdi-nanti miesto bûsenà. Ið dalies taiprojekto autoriø nuopelnas – pasi-rinkta kûrybinë strategija ir simboli-ka, vieta ir laikas bei miesto konteks-tas glaudþiai susiriðo á prasmingàvisumà. Taèiau svarbu ir tai, kad pro-jektà lydëjo sklandi komunikacija –

be jau minëtos „Facebook“ paskyros,kurioje nuolat atnaujinama informa-cija bei pateikiama vaizdinë doku-mentacija, mintimis apie ágyvendin-tà akcijà kûrëjai pasidalino ir su„Kauno dienos“ redakcija. Tiesa,dël praktiniø prieþasèiø savo tapa-tybës akcijos iniciatoriai neatsklei-dë – vëliava buvo iðkelta negavuspastato savininkø leidimo. Tai gali-ma vertinti ir kaip apgalvotà meni-ná sprendimà, siekiant iðlaikyti pro-jekto intrigà ar plëtoti paslaptingopastato-vaiduoklio ávaizdá. Svarbupabrëþti, kad savo veiksmais kûrë-jai nesiekë deklaruoti aiðkios pozi-

cijos dël statinio likimo, nes já darðiemet ketinama nugriauti arba re-novuoti, o norëjo áprasminti já kaipmiesto praeities ir ateities riboþen-klá, nepatrauklià, bet neatsiejamàKauno tapatybës dalá.

Jei vis dëlto vertinsime „The flagproject“ kaip socialiai, politiðkai an-gaþuotà vieðo meno projektà – argalima kalbëti apie realø jo povei-ká? Pirmiausia reikia paminëti, kadvieðo meno galimybë skatinti visuo-meninius pokyèius daþnai vertina-ma prieðtaringai. Jei remsimës te-

N U K E L T A Á 7 P S L .

komis kuria formà, kurià iðlieja iðcemento), tad neðlifuota iðkilioji da-lis saugo pirðtø þymes, taip vis pri-mindama taktiliná malonumà. Pri-mena senoviðkà kaip popierinëknyga ar analoginë fotografija lie-timo, lipdymo, gamybos rankomisbûdà, bet ir rodo á mûsø laikà, nesriauðës, gatvës muðtynës ir maida-nai, futbolo sirgaliø siautëjimai irkovos uþ nepriklausomybæ nepasi-liko XX amþiuje, o þmogaus rankosvis dar, gynybai ar griovimo aistraiapëmus, iðrauna gatvës stulpelá su vi-su betonu. Tad skylës Evanso grums-tuose, autoriaus þodþiais tariant, iryra gatvës stulpelio buvimo þymës.Grumstas juodas (cementas maiðy-tas su marmuro milteliais ir pigmen-tu) ir grumstas baltas (maiðyta sumarmuro milteliais). Pozityvas ir ne-gatyvas. Riauðës ir maidanai.

pieðinio fotografijos ant sienos, ku-rá pasirenka ir savo rankomis pie-ðia vienas ið tarptautinës diploma-tinës bendrijos nariø. Grumstai yraakivaizdûs, apèiuopiami, o augalopieðinio prieðistorë – laiðkai, susi-raðinëjimas – lieka tik numanomas,efemeriðkas, kaip bet kokia pastan-ga susitarti, net jei galiausiai duodan-ti vaisius. Augalà nuostabiu varduAmbrosia Artemisiifolia ðá kartàEvanso praðymu pasirinko ir nupie-ðë buvæs Lietuvos kultûros ministras,menininkas, orientalistas ir filosofasArûnas Gelûnas, dabar – Lietuvosambasadorius prie UNESCO. Di-plomatas-menininkas, vien jau ðijungtis savaime þymi prieðprieðà,ant kurios lyg ant augalo stiebo ka-bo visos ðio kûrinio dalys.

Prieðprieðà atskleidþia ir diplo-mato sukurtas pieðinys – vietoje to

J . WO O D N U O T R .


F o t o g r a f i j a

oretiko Guy Debordo mintimis – vi-suomenei aktualiø problemø este-tizavimas jas neutralizuoja ir paver-èia masinio reginio dalimi. Taèiauyra daugybë mananèiø kitaip ir tei-gianèiø, kad menininkø veikla vie-ðose erdvëse skatina þmoniø sàmo-ningumà ir susitelkimà. „The flagproject“ atveju galima kalbëti apieefektyvø miesto problemø vieðini-mà, kuris nebûtø toks sëkmingas, jeikûrëjai bûtø pasirinkæ labiau tradi-ciná bûdà – sakykim, eksponuoti ðiatematika sukurtus darbus galerijoserdvëse. Veikdami realioje vietojeir realiai jà keisdami, ðios meninësintervencijos autoriai privertë ási-traukti ir þiniasklaidà, ir pastato sa-vininkus, ir kitus susijusius asmenis.Pilka vëliava tapo pretekstu primin-ti sudëtingà apleisto pastato istori-jà, netgi atkreipti dëmesá á neefek-tyvià jo apsaugà. Simbolinë vëliavoskëlimo akcija, organizatoriø netikë-tumui, atskleidë ir tai, kad institu-cijos Lietuvoje vis dëlto gali dirbtioperatyviai – vëliavà greitai paste-bëjæ þurnalistai susisiekë su pasta-to savininkais, o ðie jà nedelsdami

iðmontavo. Tad tenka pripaþinti,kad „The flag project“ ne tik iðjudi-no stagnacijà ákûnijanèià situacijà,bet ir iðryðkino kai kuriuos jos vei-kimo mechanizmus.

Kita vertus, akcijos organizato-riams buvo svarbus ne tiek sociali-nis, kiek estetinis ðio projekto po-veikis. O estetikà ðiuo atveju reikiasieti ne vien su groþio kategorija irgraþinimu, bet ir su gebëjimu nesu-interesuotai, kûrybingai paþvelgti áesamà situacijà. Iðkëlæ pilkà vëlia-và ant apleisto „Britanikos“ vieðbu-èio, menininkai atvërë galimybæ ámiestà bei apleistà pastatà paþvelgtikaip á estetiná objektà – vertà kon-templiacijos, ádomø savo forma,spalvomis, charakteriu. Ne keisda-mi, o dirbdami su tuo, kas yra, ðiuoatveju, niûria ir pilka miesto realy-be, menininkai parodo, kad bet kasgali tapti susidomëjimo ir ákvëpimoðaltiniu. O pats vëliavos këlimo ak-tas (tvirtovës uþëmimas, kaip pasa-kytø projekto autoriai) skatina þais-mingai, su ironija vertinti dabartinæmiesto situacijà ir pamàstyti, kadgalbût tais atvejais, kai politikai be-jëgiai, naujus horizontus atverti ga-lëtø menas.

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

Agnë Naruðytë

Kada fotografas fotografuoja fo-toaparatà? Kai viskas jau nufotog-rafuota ir nebëra kà dar pridurti?Gal ir taip. Kai nori atspëti fotogra-fijos paslaptá? Irgi ámanoma. Bet áta-riu, kad Jurgita Remeikytë ðitaip at-sisveikina – su nebereikalingaisfotoaparatais ir su paèia analogine fo-tografija. Su visa jos polëkio epocha.

Pastatydama mus prieðais didelesmaþø fotoaparatø vidaus fotografi-jas, ji trumpam sugràþina prarastànuostabos jausmà. Fotoaparatai se-ni, juostiniai, daþnai primityvûs. Ka-daise gaminti Rusijoje, Japonijoje,Britanijoje, Vokietijoje, Prancûzijo-je, Amerikoje kaip naujovë jø lau-kiantiems vaizdø medþioklës entu-ziastams, o dabar iðmesti, atiduoti,sugedæ, nebenaudojami. Jau egzo-tiðkai skambantys jø pavadinimaiprimena kosmines modernybës am-bicijas: „Ñïóòíèê“, „Çåíèò“, „NewRocket“ (palydovas, zenitas, naujojiraketa). Didingø darbø pradþios nuo-jautà: „Þíîñòü“, „Adam“, „Le Re-ve“, „Idea Spring“, „First Reflex“,„Beacon“ (jaunystë, Adomas, sva-jonë, idëjø ðaltinis, pirmasis reflek-sas, ðvyturys). Lyriná ákvëpimà:„Âîñõîä“, „Ìàëþòêà“ „Sakura“,„Baby Clover“, „Echo“ (patekëjimas,maþylë, sakura, dobilëlis, aidas). Ga-liausiai – (auto)ironiðkà poþiûrá á fo-tografijos galias: „Íàðöèññ“, „Pea-cock“, „Beauty Canter“ (narcizas,povas, groþio elgeta). Vien ið ðiø pa-vadinimø galima sudëlioti kitokionei dabar màstymo apie fotografijàþemëlapá. Neatsitiktinai bûtent„SMENA 8M“ ið ðio „Interjerø“ cik-lo puoðia Roland’o Barthes’o kny-gos „Camera lucida“ lietuviðkà ver-timà – ir aparato mechanizmas, ir

autoriaus idëjos priklauso jau pra-ëjusiam laikui, kai þmonës dar tikë-jo, kad verta stabdyti akimirkas irkad jos tikros.

Beje, „smenas“, „liubitelius“, „ðkol-nikus“ ir „fedus“ sovietmeèiu gimæþmonës prisimena dar ið vaikystës –tai pro jø vaizdo ieðkiklá pirmà kartàþvelgta á draugus, kuriuos ðitaip bu-vo galima pasiimti sau, pakiðti podidintuvu, paskui pamerkti á vone-læ, þiûrëti, kaip ryðkëja jø veidai,merkti á kità vonelæ, kad liautøsitamsëjæ, iðimti, dþiovinti, visiems ro-dyti, dalinti, klijuoti á albumus ir t.t.Në nepastebëjom, kaip tie fotoapara-tai buvo mielai iðkeisti á geresnius – ryð-kiau rodanèius, greièiau fiksuojanèius,lengviau neðiojamus. Bet Remeiky-të gràþino á pradþià, liepë dar kartàpaþiûrëti ið ðitos pusës: tarsi ið uþ fo-toaparato – ne á ekranà, kur jau ðvytipavaizduota tikrovë, o á daiktà, pri-dengiantá nuo tikrovës, á tamsàmëgstanèià erdvæ, kur vyksta slaptasðviesos darbas. Dabar, parodoje, ma-tome ne pasaulio staèiakampá proskylutæ, bet paèià skylutæ ir aparato„interjerà“, kuriame bûsima nuo-trauka trumpam apgyvendinama. Okartais ir ilgam, nes sugautas vaiz-das sukamas á ritæ, kol iðfotografuo-jami visi 36 ar 24 juostos kadrai. Ne-labai entuziastingam fotografui taigalëjo uþtrukti kad ir metus – laikoribø nebuvo, galëjai pamirðti, kà tenturi. Todël tie vaizdai, pagaliau ið-traukti á raudonà fotolaboratorijosðviesà, kartais jau bûdavo pamatytitarsi kaþkieno kito, ne visai supran-tami, neþinia kodël fotografuoti. Þi-noma, galima buvo ir greièiau – vis-kà pasiþiûrëti dar tà paèià dienà. Betvis tiek pagautas vaizdas èia, ðitame„interjere“, dar kurá laikà pabûda-vo tamsoje, kartu su kitais.

Taip nuosekliai apraðinëju todël,kad vienas po kito raðomi þodþiai,kuriuos reikia kuo tiksliau parink-ti, fiziðkai sugràþina tà iðtæsto laikopatirtá. Dabar jau sunku ásivaizduo-ti, kà reiðkia, kai negali nuspaudæsmygtukà iðkart paþiûrëti, kas iðëjo.Pasiþiûri ir spaudi vël. Ir vël. Gal ne-tyèia vienas pavyks? Anuomet taipir likdavo neþinia. Pakartotinaispaudyti trukdë galimø kadrø skai-èiaus, juostelës ribø þinojimas. Ðtaiapie kà primena Remeikytës ati-dengtas fotoaparatø vidus – ji musáleidþia á tamsà, kad galëtume kurálaikà pabûti neþinioje, tik jausdami,kaip su ðviesa lëtai ateina vaizdas.Koks jis? Peizaþas? Veidas? Gatvë?„Að esu akis. Esu mechaninë akis.Að, aparatas, jums rodau pasaulá,koká tik að galiu matyti“, – sakë Dzi-ga Vertovas, iðreikðdamas moder-naus þmogaus patiriamà „naujo ma-tymo“ svaigulá. „Að esu fotojuosta.Esu pasyvi laikmena. Að laukiu vaiz-do“, – galëtø pasakyti stovintysisprieðais Remeikytës fotografijas,jau iðgyvenæs postmodernybæ ir ið-siilgæs prarasto naivaus tikëjimoreiðkiniø prasme ir paþinimo galia.Vertovo mechaninæ aká traukë vis-kas, nes niekas dar nebuvo matytakinematografiðkai. Fotojuosta tapæsþiûrovas jau yra matæs viskà ir iðsi-ilgæs ypatingo, tik jam vienam skir-to vaizdo. Neþinau, koks turëtø bû-ti manasis. Man patiko dar neþinoti,dar neásivaizduoti, jauèiant tik ðvie-sos srautà, kuris Remeikytës foto-grafijø tamsoje lëtai pulsuoja, ple-èiasi, bet nepasklinda, sulaikomasties riba. Ðis judanèios ðviesos ne-judanèioje fotografijoje iðgyvenimasyra optinë iliuzija, bet tokia tikrovið-ka, jog prieðais kiekvienà „interjerà“apima stiprus uþlaikytos akimirkosjausmas. Tarsi ðviesa pamaþu sunk-tøsi á kiekvienà mano làstelæ, tarsikaþkokia neávardijama, begalinë,neþmoniðka anapusybë verþtøsi ma-næs link.

Ji verþiasi ið visø vienuolikos eks-ponuojamø vaizdø – visø fotoapa-ratø „interjerai“ nufotografuoti tuomomentu, kai fotoaparatai fotogra-fuoja – atveria savo vidurius, áleidþiaðviesà. Visi sutartinai. Bet fotogra-fuoja tuðèiai, nes jø tamsà apðvie-èia stebinèio fotoaparato akis, nesjuostos vietà uþëmë stebëtojo kû-nas. Ðis þvilgsnis preparuoja foto-aparato vidurius, tyrinëja tarsi no-rëdamas iðsiaiðkinti, kaip veikia ðito

padaro kûnas, tarsi ieðkotø fotogra-fijos gyvybës paslapties. Bet þvilgs-niu skrodþiamas jau negyvas kûnas –po tokiais aparatais gaminamos fo-tografijos mirties. Ávairiø menø, idë-jø, mitø mirtys jau skelbtos ne kar-tà. Pati fotografija kadaise skelbëmirties nuosprendá tapybai. Bet þiû-rint á fotoaparatø vidø, regis, absur-diðka ásivaizduoti fotografijos mirtá –juk dabar ji gyvesnë nei bet kas ki-tas: visi fotografuoja! Visi kalbasifotografijomis! Bet ásiklausykime,kà (tariamai) pasakë Marcelis Du-champ’as Melo Bochnerio kûrinyje„Nesusipratimai (fotografijos teori-ja)“: „Norëèiau pamatyti, kaip fo-tografija privers þmones nekæsti ta-pybos, kol kaþkas kitas padarystaip, kad nebegalësime pakæsti fo-tografijos.“ Tai mintis, tinkanti Du-champ’ui. Bet tikriausiai në jis patsnenujautë, kad tas „kaþkas kitas“bus pati fotografija, perþengusi pra-moninio amþiaus svajoniø ribas.Daugeliui menininkø ji darosi ne-pakenèiama savo visuotinumu,lengvumu ir greièiu. Todël viena jø –Remeikytë – mus sugràþina á pra-dþios tylà, á tà vietà, kur kaþkas darbuvo neávykæ. Kad bûtø tikriau, ji netpilkai perdaþë vidinës „Prospekto“galerijos salës sienas, palikdama prie-ðakinæ erdvæ baltà ir tuðèià. Kad bû-dami sàlyginëje galerijos interjeroprietemoje, þiûrëdami á atsimerkusiàakutæ iðgirstume senøjø fotografø þa-dëtà „paukðtelio“ purptelëjimà, kamnors atidarius lauko (laiko?) duris.

Vaizdas, su ðviesa srûvantis proaparatø akutes, lieka nematomas.Kaþkur uþ nugaros vis purptelipaukðteliai, tarsi èekðtelëtø fotoapa-rato uþraktas. Neþinau, ar toks irbuvo autorës sumanymas, bet mantai priminë bûsenà, kai primerkiakis ir atsiriboji nuo aplinkos, kadpabûtum savyje. O èia – kad pabû-tum „fotografijos savyje“. Kai jau átai susitelki, pamatai, kad fotoapa-rato viduje yra kà apþiûrëti. Tam-sûs fotoaparatø staèiakampiai nëranei vienodi, nei monotoniðki. Kiek-vienas vis kitoks. Pavyzdþiui, vienoaparato skylutæ supa daugiakampis.Ágaubimai, uþapvalinimai, iðgaubtu-mai, atstumai ir formos visur skir-tingi. Visuose fotoaparatuose yraatsitiktiniam stebëtojui nepaþástamødaikèiukø, rankenëliø, varþteliø , ku-riuos tyrinëdamas imi spëlioti funk-cijas tarsi smalsus, ðeimininkø trum-pam paliktas sveèias. Keisèiausia,

kad aparatø akutës irgi skirtingos –vienos didesnës, kitos maþesnës, netne visos taisyklingai apskritos. Tai-gi kiekviena akutë yra individualiosformos. Ar tai reiðkia, kad ji ir ðvie-sà áleidþia kiek kitaip, palikdama uni-kalø pëdsakà bûsimame paveiksle?

Ir ðtai tuomet pastebiu, kad ðitø„interjerø“ detalës nëra ryðkios. Iðpradþiø maniau, kad jø kontûrusblukina sklindanti ðviesa. Bet ne, josminkðtos, tarsi bûtø nutapytos. Irakuèiø stikliukai padûmavæ, jø kon-tûrus visai iðtirpdë ðviesos ratilas.Taigi nors þiûriu á atspaudø plokð-tumas, matau gilokà erdvæ, kuriojegalima orientuotis tik apèiuopomis –kaip ir bûdavo iðimant juostelæ la-boratorijos tamsoje. Tas menamo ly-tëjimo efektas sugràþina mane á dabar-tá – niekas ðitaip nelieèia skaitmeniniofotoaparato vidaus! Tiesà sakant,dauguma þmoniø nëra jo matæ, netatrodo, kad jis jokio vidaus ir netu-ri. Skaitmeniniø fotoaparatø vidus –paslaptis, þinoma tik gamintojams irspecialistams, kaip ir raðë VilémasFlusseris – fotografavimui paprastë-jant, aparatas sudëtingëja ir tampanepaþinus.Tamsusis kambarys tam-pa juodàja dëþe, kurioje renkama in-formacija, naudinga aparatui. Ðitø se-nøjø fotoaparatø vidus, prieðingai, yralengvai paþástamas, valdomas ir pa-taisomas. Jis nëra paslaptingas, bet,kaip primena Remeikytës paroda,paslapties aurà iðsaugo tokiais fo-toaparatais kuriama fotografija.

Ji kelerius metus praleido foto-grafuodama ðiuos fotoaparatus.Juos tyrinëjo, su jais susigyveno kaipsu asmenybëmis. Parodos atidary-mo metu apie kiekvienà atskirai pa-sakojo. „Ilgai màsèiau, á kà reikëtøsuvesti ryðkumà, – sakë ji, – paskuisupratau: ryðkûs turi bûti peiliai, ku-rie nupjauna vaizdà.“ Ir tikrai, ma-tau: bendrame pritemdytø „interje-rø“ rûke net spindi aðtrûs juodøsklendþiø kraðteliai – ðità iðtæstà fo-tografavimo akimirkà sklendës ati-darytos, ásitempusios laukia, kol nu-statytas laikas baigsis ir jos galësgráþti á ramybës bûsenà – tada josstaigiu judesiu uþsisklæs. Atrieksðiek tiek tikrovës. Nupjaus ðiek tieklaiko, kad pamaitintø juostomis ta-pusius mûsø kûnus fotografijomis.

Nesistebëèiau, jei tas vienuolikapraþiotø fotoaparatø burnø iðvydæspasaulis bûtø baimingas.

Paroda veikia iki rugsëjo 27 d.

Pabûti senosios fotografijos vidujeJurgitos Remeikytës paroda „Interjerai anapus vaizdo“ „Prospekto“ galerijoje

Jurga Remeikytë, ekspozicijos fragmentas J . L A P I E N I O N U O T R .


K i n a s

Þivilë Pipinytë

Penkios festivalio dienos – irdaug, ir maþai. Jø uþteko paþiûrëtivisà konkursinæ programà ir po ke-lis skirtingø retrospektyvø filmus,bet pristigo „atstumtøjø salonui“ –naujai „Kitokio þvilgsnio“ progra-mai, Lenkø kino meno instituto(PISF) metiniø apdovanojimø tei-kimo ceremonijai, kurioje prizasbuvo áteiktas „Radio znad Wilii“þurnalistei Renatai Butkiewicz (taipirmoji tokio ávertinimo sulaukusiLietuvos atstovë), naujø knygø pri-statymams bei ávairioms kûrybi-nëms dirbtuvëms. Jose buvo moko-ma, kaip profesionaliai vertintiscenarijø, suvokti þiûrovø poreikiusir kitokiø naudingø dalykø. Konkur-siniai Gdynës filmai ðiemet, regis,taip pat stengësi patenkinti þiûrovøporeikius, bent jau vienà ið jø – maty-ti kokybiðkà þanriná nacionaliná kinà.Tarptautinis þiuri, kuriam vadovavoreþisierius Ryszardas Bugajskis, taippat apëjo itin sudëtingos meninëskalbos, keliø aukðtø asociacijø ir,mano galva, originaliausius konkur-sinius filmus – Grzegorzo Królikie-wicziaus „Kaimynus“ („Sàsiady“) irLecho Majewskio „Onirica – Ðunslaukas“ („Onirica – Psie pole“).

Retai bûna, kad þiuri vertinimaisulauktø tokio palaikymo kaip ðie-met, nes svarbiausià festivalio ap-dovanojimà – „Auksinius liûtus“ –pelnæs Ùukaszo Palkowskio filmas„Dievai“ („Bogowie“) sulaukë ir il-giausiø þiûrovø ovacijø, ir kritikøprizo, ir daugiausia oficialiø festi-valio apdovanojimø (uþ geriausiàvyro vaidmená, scenarijø, scenogra-fijà, grimà).

„Dievai“ – biografinis filmas, ku-rio herojus – kardiologas Zbignie-was Religa – þinomas daugeliui len-kø. Jis pirmasis Lenkijoje atlikoðirdies persodinimo operacijà. Prieðpenkerius metus miræs profesoriusbuvo spalvinga ir þiniasklaidosmëgstama asmenybë, tad aktoriuiTomaszui Kotui (jis apdovanotas uþgeriausià vyro vaidmená) iðties rei-këjo pasistengti, kad niekas nesu-abejotø jo vaidinamo Religos tikru-mu, juk kartais idealus grimas irpernelyg tikslus prototipo kopijavi-mas gali turëti atvirkðèià efektà –paversti filmo herojø kompiuterinelële, kaip, pavyzdþiui, atsitiko rusøfilme apie Vladimirà Vysocká.

Palkowskis rodo filme dramatið-kà kardiologo gyvenimo laikotarpá,kai metæs klinikà Varðuvoje (èia jamneleidþiama persodinti ðirdies) jisvyksta á provincijà, ðachtininkømiestà Zabþà, ir su keliais tokiaispat fanatiðkais bendraminèiais tuð-èioje vietoje steigia paèià naujovið-kiausià Lenkijoje kardiologinæ kli-nikà. Siuþetas gerai þinomas ir iðholivudiniø filmø apie iðkilias asme-nybes, ir ið sovietiniø „gamybiniø“filmø, kuriø herojai novatoriai ko-vojo su biurokratais, taèiau „Dievø“sëkmës pagrindas – spalvingas pa-grindinis veikëjas. Religai tenka nu-galëti daug sunkumø, iðgyventi dra-

Kinas þiûrovams39-ojo Gdynës kino festivalio laureatai

matiðkus santykius su Varðuvoje li-kusia þmona, pagaliau ir nesëkmin-gas operacijas. Jis gali per deðimtminuèiø atleisti þmogø ir já priimtiatgal, keiktis kaip veþikas, rûkyti netir ministro kabinete, bet kartu sun-kiausià minutæ átikinti mirusio vai-kino tëvus atiduoti jo ðirdá kitam,ieðkoti pinigø klinikai ir pas parti-jos veikëjus, ir pas banditus. Filmepalyginti nedaug dialogø, bet daugdramatiðkø situacijø, kurios skatinaReligà veikti, taèiau neuþgoþia jomoraliniø dvejoniø. „Dievø“ veiks-mas perkelia á 9-ojo deðimtmeèio vi-durá, kai Lenkijoje buvo ávesta kari-në padëtis. Jos kasdienybë filme ne

bus tiesiog pasinaudota kaip kovøplacdarmu. Tikras neatvirukinispulkininko patriotizmas ir paverèiajá ðnipu. Reþisieriui pavyko parodytislegianèià atmosferà, kurioje gyve-na ir dirba pulkininkas, þinoma,neapsieita ir be kvapà gniauþianèiosherojaus bei jo ðeimos evakuacijosið Lenkijos. Gaudyniø scena – vie-na áspûdingiausiø filme.

Rusijos grësmës tema iðkilo irnaujame Waldemaro Krzysteko fil-me „Fotografas“. Likimo ironija –filmas, kurio didþioji dalis vykstaMaskvoje, pagrindinius vaidmenissukûrë rusø aktoriai Tatjana Arn-golc ir Aleksandras Balujevas, ku-

Nuorodà á Kieúlowskio filmà Stuh-ras pabrëþia panaudodamas kelio-nës á uþsiená motyvà – Bratekui,kaip ir „Atsitiktinumo“ herojui, visnepavyksta iðvykti. Toks pat atsitik-tinumas lemia, kad herojus atsidu-ria ligoninëje, kur Prezidentas jamáteikia aukðtà apdovanojimà. Bet taibus vëliau, o prieð tai jis prisiminskitus gyvenimo atsitiktinumus, ku-rie atvedë á partijà, „Solidarumà“,Baþnyèià. Kitaip nei kitose panaðio-se istorijose, Stuhras nekuria filmoapie didþiavyrá. Bratekas toks kaipvisi, jis vidutinybë, kuri, netikëtai su-siklosèius aplinkybëms, gali taptididvyriu, iðdaviku, pamilti saugu-mietæ, iðgelbëti nedviprasmiðkojesituacijoje atsidûrusá vyskupà ir tap-ti oficialiu kurijos atstovu. Stuhrassavo personaþui negaili ironijos, betsavaip já uþjauèia, nes þino, kà reið-kia iðgyventi dramatiðkais laikais irdar didvyriðkos tautos mità nuolatprisimenanèioje Lenkijoje.

Antrà pagal svarbà festivalio ap-dovanojimà, „Sidabrinius liûtus“, uþfilmà „Stiprusis angelas“ („Podmocnym anioùem“) pelnë Wojcie-chas Smarzowskis. Tai pirmas toksreþisieriaus ávertinimas, nors bûtentjo filmai „Roþë“ ir „Blogi namai“buvo didþiausi ankstesniø festivaliøatradimai. Deja, Smarzowskis laiko-mas pernelyg lenkiðku reþisieriumi,kitaip tariant, jo filmø realijos esàsuprantamos tik lenkams. Ðiuo po-þiûriu „Stiprusis angelas“ tikrai„universalesnis“. Jis – apie kûrybà,kovà su alkoholiu ir amþinà meninin-ko bandymà iðplësti intelektualiniobei jutimø paþinimo ribas. Þiûrëjauðià Jano Pilcho romano ekranizacijàpaèioje festivalio pradþioje, o jo pa-baigoje, po visos konkursinës pro-gramos, nusprendþiau, kad tai –profesionaliausias ðiø metø Gdynësfilmas. Tai, beje, árodo ir prizai uþgeriausià montaþà bei muzikà. Ma-nau, kad Smarzowskiui ðiuo poþiû-riu dabartiniame lenkø kine maþaikas gali prilygti. Beje, spalá filmà(kaip ir „Jack Strong“) bus galimapamatyti Vilniuje, Lenkø kino sa-vaitës programoje.

Ko gero, prieð festivalá didþiausiujo favoritu buvo laikomas Jano Ko-masos filmas „Miestas 44“ („Mias-to 44“). Pirmàkart jis buvo parody-tas vasarà Varðuvos stadione, minintVarðuvos sukilimo 70-àsias metines.Tai didþiulis reginys, pritrenkiantisspecialiaisiais efektais, drastiðkaisvaizdais ir net pompastika. Filmoherojai – grupë jaunuoliø, kurie da-lyvauja sukilime. Ið pradþiø jie ku-pini dþiaugsmo ir noro aukotis të-vynei, bet susidûræ su prievarta irmirtimi bando desperatiðkai iðsaugotiþmogiðkumà ir meilæ. Bûtent tokieyra pagrindiniai filmo herojai Stefa-nas (Józef Pawùowski) ir „Boruþëlë“(devyniolikmetë Zofia Wichùacz ap-dovanota uþ geriausià moters vaid-mená), kuriø meilæ nuþudo karas.Taèiau personaþai kuriami pavirðuti-niðkai, pasitelkus vienà spalvà, ir lie-ka tik kartos þenklais. Kaip himnassukilime þuvusiems jaunuoliams su-

manytas filmas, deja, labiau primenaholivudinius pasakojimus apie trans-formerius ar Godzilà. Blogis, kurá ne-ða karas ir vokieèiai, toks spekulia-tyviai vizualus, kad gilesni jausmaipasitraukia á antrà planà. Stebëda-ma deganèios Varðuvos, sprogimosuniokotø kûnø, vokieèiø þiaurumovaizdus, vis prisimindavau prieð be-veik ðeðiasdeðimt metø sukurtà An-drzejaus Wajdos „Kanalà“. Jo he-rojai – sukilimo dalyviai – bëga iðdeganèio miesto poþeminiais kana-lais, taip pat iðgyvena mirtá ir pralai-mëjimà, bet filmas ir be áspûdingømasiniø scenø atskleidþia kartos tra-gedijà. „Miestas 44“ jà geriausiu at-veju imituoja. Taèiau Komasa, kaipir ankstesniame filme „Saviþudþiøkambarys“, akivaizdþiai kreipiasi ájaunàjà auditorijà, kuriai imponuo-ja specialieji efektai, kuri pripratu-si prie filme nuolat skambanèiosgarsios muzikos ir kurios neerzinarodomi saldûs sulëtinti herojø buèi-niai, kuriø fone vyksta susiðaudymassu vokieèiais. „Miestas 44“ gavo darprizus uþ geriausius specialiuosiusefektus bei garsà.

Daug iðkalbingesnis man pasiro-dë kitas, specialiojoje programoje„Varðuva. Miesto portretas“ rodytasKomasos filmas „Varðuvos sukili-mas“ („Powstanie Warszawskie“).Jis visas sumontuotas ið „Armia Kra-jowa“ operatoriø nufilmuotø sukili-mo kadrø, kurie restauruojant juos-tas dar buvo nuspalvinti. Taèiauatkurtos ne tik spalvos, bet ir þodþiai –galime iðgirsti, kà filmuojami þmonëskalba (specialistai atkûrë þodþius, ku-riuos vëliau ágarsino aktoriai). „Var-ðuvos sukilimo“ kûrëjai këlë sau irdar vienà uþdaviná – ávardyti visusþmones, kurie pasirodo kronikiniuo-se kadruose, sugràþinti jiems vardusir pavardes. Taip ið uþmarðties buvoprikelta ne vieno gyvenimo istorija.

Kronikos kadrus susieja uþkadri-nis dviejø broliø operatoriø pokalbis,kurá paraðë filmo scenaristai. Tas ko-mentaras gana naivus, bet sumany-mas ðitaip visapusiðkai „atgaivinti“ se-nà kronikà pasirodë tikrai ádomus.

Ið jaunøjø reþisieriø tikru ðiøme-tës Gdynës laimëtoju tapo ne JanasKomasa, o kitas trisdeðimtmetisKrzysztofas Skonieczny, konkurseparodæs debiutiná filmà „HardkorDisko“, apie kurá raðiau ankstesnia-me „7md“ numeryje. Reþisieriuspelnë apdovanojimà uþ geriausiàdebiutà, Kacperas Fertaczas tapogeriausiu operatoriumi, uþ geriau-sià aktorës debiutà apdovanota pa-grindiná vaidmená „Hardkor Disko“sukûrusi Jaúmina Polak. Filmas, beabejo, skatina diskutuoti. Vienasfestivalyje sutiktas kolega sakë, kadantràkart paþiûrëjæs ëmë já vertintigeriau. Gal taip atsitiks ir man, nesfilmas taip pat bus Lenkø kino sa-vaitës programoje, kurià rengiaLenkijos institutas Vilniuje. Jam esudëkinga ir uþ galimybæ pamatytiGdynës kino festivalio filmus.

Gdynë–Vilnius

tik tampa puikiu fonu, bet ir iðraið-kingais ðtrichais papildo personaþøcharakteristikas, tarkim, scenoje,kai Religa veja ið klinikos jo ben-dradarbá persekiojantá saugumietá.

Uþ geriausià reþisûrà apdovano-tas Wùadysùawas Pasikowskis filme„Jack Strong“ taip pat atsigræþë ánesenà Lenkijos praeitá bei realausþmogaus istorijà. Filmo herojus –Liaudies Lenkijos armijos Genera-linio ðtabo pulkininkas RyszardasKukliñskis, tapæs vienu sëkmingiau-siø CÞV agentø ir prisidëjæs prieÐaltojo karo pabaigos bei sovietøimperijos þlugimo. Pasikowskis taippat remiasi þanro tradicija – filmaiapie ðnipus, kurie priversti slëpti sa-vo tikrus jausmus ir norus, prisitai-kyti prie aplinkos, visada paverèiaherojø vieniðiumi, bijanèiu jausmø.Marcino Dorociñskio vaidinamasKukliñskis ir toks, ir kartu suvokian-tis savo misijos svarbà – juk mintisperduoti slaptus Varðuvos kariniobloko dokumentus amerikieèiamsjam gimë po to, kai pamatæs slap-tus sovietø planus ir susidûræs su so-vietø karininkais jis suprato, kad ki-lus branduoliniam karui Lenkija

riame visà laikà skamba rusø kal-ba, Rusijoje uþdraustas rodyti ir pa-vadintas antirusiðku. Tai trileris apieserijiná þudikà, kurio þudymo ritua-lai susijæ su vaikystëje sovietø kari-niame dalinyje Legnicoje patirtusiaubu. Filmas turi, þinoma, ir an-trà dugnà – reþisierius kildina blogáið ideologijos, kurios persmelktiþiaurûs bûsimo þudiko tëvai. (Mo-tinà suvaidinusi Aliona BabenkoGdynëje apdovanota uþ geriausiàantro plano moters vaidmená.) Sim-boliðkas ir þudikas, kurá filme ma-tome tik vaikystëje kaip tëvø neken-èiamà sergantá vaikà: nebylys, jis galitik imituoti kitø þmoniø balsus.

Specialiuoju þiuri prizu apdova-notas Jerzy Stuhro filmas „Pilietis“(„Obywatel“) pasakoja vieno þmo-gaus ir kartu pokario Lenkijos isto-rijà. Janas Bratekas (já suvaidinopats reþisierius ir jo sûnus Macie-jus Stuhras) man priminë ir klasiki-nio Andrzejaus Munko filmo „Eroi-ca“ personaþà niekðelá, kuris sugebaatsidurti svarbiausiø istorijos ávykiøcentre, ir Krzysztofo Kieúlowskio„Atsitiktinumà“, kur personaþo li-kimà lemia grynas atsitiktinumas.

„Jack Strong“

„Dievai“


K i n a s

Svarbiausi ðiømetinio, jau 8-ojoTarptautinio Kauno kino festivalioakcentai – Kanø kino festivalio ap-dovanojimus pelnæ filmai ir vengrøkino klasiko Miklóso Jancsó (1921–2014) retrospektyva.

„Auksine palmës ðakele“ apdo-vanotas turkø reþisieriaus Nuri Bil-ge Ceylano filmas „Þiemos miegas“(„Kis Uykusu“, 2014) rodo centri-nëje Anatolijoje gyvenanèio buvu-sio aktoriaus ir jo ðeimos dramà.„Þiemos miegas“ trunka per tris va-landas ir ið tikrøjø yra didis hero-jaus monologas. Taèiau þiûrovamstos trys valandos nenusibos, jie pa-sijus taip, tarsi bûtø perskaitæ An-tono Èechovo apsakymà. Reþisie-rius ir pats neslepia, kad penkeriusmetus, kol rengësi filmui, jie suþmona daug skaitë ir analizavo netik Èechovà, bet ir kitus rusø raðy-tojus, tarp jø Fiodorà Dostojevská.

Kitas Kanø laureatas, vengrø te-atro ir kino reþisieriaus KornélioMundruczó filmas „Baltas Dievas“(„Fehér isten“, 2014) pelnë pagrin-diná „Ypatingo þvilgsnio“ progra-mos apdovanojimà. Ðio vaidybiniofilmo veikëjas yra ðeimininko ið na-mø iðmestas ðuo, kuris klaidþioja poBudapeðtà, patirdamas, kokie þiau-rûs gali bûti þmonës. Galiausiai jisprisijungia prie panaðaus likimo ðu-nø gaujos. Reþisierius sako, kad„Baltas Dievas“ sujungia melodra-mà, nuotykiø ir filmo apie kerðtàþanrus, bet tai taip pat nerimà þa-dinanti politinë metafora, dabar-tiniø ávykiø Vengrijoje ir visoje Eu-ropoje komentaras.

Tarp paslapèiøTarptautinio Kauno kino festivalio akcentai

Nuo politinio Europos kino ne-atsiejamas ir vienas didþiøjø pran-cûzø kino atnaujintojø, gyvasis kla-sikas Jeanas-Lucas Godard’as.Festivalis pristatys naujausià, taip patðiemet Kanuose apdovanotà 88-eriøreþisieriaus filmà „Sudie kalbai“(„Adieu au langage“, 2014). Filmasperþengia kino konvencijas ir nagri-nëja totalitarizmo, þmoniø tarpusa-vio, þmoniø ir gyvûnø santykiø, min-èiø sàmoningumo temas. Tai vienasekstremaliausiø ðiø metø Kanø fil-mø. Jis sukurtas 3D formatu ir yratarsi citatø, kliðiø, aforizmø, minèiønuotrupø poema. Be abejo, tai ir ið-tvermës testas þiûrovams, bet kartuir gryniausias nenaratyvinio kinopavyzdys, skelbiantis kalbos bepras-miðkumà ir garbinantis tik gyvû-nams bûdingà pasaulio stebëjimà irsuvokimà – pagrindinis filmo hero-jus, þinoma, yra Godard’o ðuo.

Ðiemet Kanø kino festivalio Di-dþiuoju prizu apdovanoti „Stebuk-lai“ („Le meraviglie“, 2014) – darviena programos paþiba. Antrojoitalø reþisierës Alice Rohrwacherfilmo herojë, dvylikametë Dþelso-mina (uþuomina á Federico Fellinifilmà „Kelias“) gyvena maþamemiestelyje. Ji turi didelá autoritetàtarp savo seserø ir kartu su jomispadeda mamai. Ðeima verèiasi tra-diciðkai gamindama medø. Kaimiestelyje pasirodo televizijos ðourengëjai, siûlantys prizà didþiau-siam „vietos stebuklui“, Dþelsomi-na nusprendþia dalyvauti konkurse.Taèiau jos tëvas nepriima naujøjølaikø vëjø. Savo ûká jis pavertë keis-

ta karalyste, barjeru, ginanèiu vai-kus nuo iðorinio pasaulio blogio. Sa-vo ðeimos istorijos ákvëptuose „Ste-bukluose“ reþisierë sujungërealizmà ir pasakà, taip suteikdamafilmui ir simboliná lygmená.

Mundruczó savo „Baltà Dievà“skyrë unikaliajam vengrø kino kû-rëjui Miklósui Jancsó, kuriam skir-ta ir festivalio retrospektyva. Pasakkolegos ir amþininko Istvano Szabó,Jancsó „kine iðreiðkë vengrø tautosdvasià ir jos istoriná likimà“. Pasau-linæ ðlovæ reþisieriui atneðë vadina-moji revoliucijos trilogija – filmai„Be vilties“ (1965), „Þvaigþdës antkepuriø“ (1967), „Tyla ir riksmas“(1968). Ðiuose filmuose apie XIXir XX a. pradþios vengrø revoliuci-jas iðryðkëjo pagrindinës reþisie-riaus kûrybos temos – valdþia irprievarta, tironija ir laisvë, idëja irnepakantumas. Trilogija iðkristali-zavo ir originalø Jancsó stiliø – fil-muose susilieja tikrovë ir simbolið-ka realybë, faktai, peizaþai, atributaiir klasikiniø tragedijø motyvai, ku-riama istorinë parabolë, kurioje visdidesnæ veiksmo dalá uþima folklo-riðki ritualai, choreografija, maksima-liai laisvai judanti kamera nepaliau-jamai suka ilgus ratus, dominuoja ilgikadrai – epizodai, nuosekliai laiko-masi antipsichologinio vaidybosprincipo. Paskutiniais XX a. deðimt-meèiais Jancsó vis daþniau kalbëjoapie manipuliavimo ir slopinimo me-chanizmus, tradiciniø vertybiø krizæ,kritikavo vartotojø visuomenæ. 1979m. Kanuose, 1990 m. Venecijoje,1994 m. Budapeðte reþisierius buvo

apdovanotas prizais uþ gyvenimo in-dëlá. Paskutiniais kûrybos deðimt-meèiais Jancsó gráþo á dokumentinákinà, dirbo televizijoje, dëstë ávairiøpasaulio ðaliø universitetuose, tarpjø ir Harvarde. Kaune bus parodytidevyni skirtingø laikotarpiø reþisie-riaus filmai, Vilniuje – penki.

Þiûrovø dëmesio, be abejo, turisulaukti ir Specialioji Ukrainos ki-no programa, kurioje bus parodytasdokumentinio kino klasiko DzigosVertovo „Entuziazmas: Donbasosimfonija“ (1930), bei dokumentinisfilmas „Vivian Maier atradimas“(„Finding Vivian Maier“, reþ. JohnMaloof, Charlie Siskel, JAV, 2014),pristatantis vienà didþiausiø pasta-røjø metø fotografijos atradimø –amerikietæ Vivian Maier. Viso pa-saulio festivaliuose rodomas filmaspasakoja neátikëtinà, bet tikrà talen-tingos ir paslaptingos moters istorijà.Vivian Maier visà gyvenimà dirboaukle. Jos ðeimininkai nekreipdavo

dëmesio, kad kiekvienà dienà, kiek-vienà laisvà akimirkà moteris fotogra-fuodavo. Savo nuotraukø ji niekamnerodë, daugumos net neiðryðkino.Po Maier mirties jos archyvà atsitik-tinai aptiko vienas kolekcionierius.Per 100 tûkstanèiø negatyvø netru-kus sukëlë furorà pasaulyje, Maierparodø dabar laukia eilëje didþiau-sios galerijos. Taèiau klausimai, kasbuvo ði jokiø mokslø nebaigusi mo-teris, ar ji suvokë savo talentà, kokiàpaslaptá nusineðë su savimi, iki ðiollieka atviri.

8-asis tarptautinis Kauno kinofestivalis vyksta 2014 m. rugsëjo 24–spalio 5 d. Filmai bus rodomi Kaune,kino teatre „Romuva“ bei KTU IIIrûmø salëse. Vilniuje festivalis sve-èiuosis spalio 1–8 d. „Skalvijos“ kinocentre, Ðiuolaikinio meno centro ki-no salëje. Vëliau keliaus á Klaipë-dos, Panevëþio, Ðiauliø sales. Dau-giau – www.kinofestivalis.lt.

„7MD“ INF.

Rodo TV

Kas atneða laimæ?Nemëgstu primityviøjø lietuviø li-

beralø. Ne tik todël, kad dël val-dþios jie pasirengæ atsigulti po betkuo. Liberalams vertybës – tik kon-kreèios, todël ávairiuose televizijosðou, regis, nuolat diskutuojama apievalstybæ, bet pamirðtama, kad ikikonkreèiø buitiniø funkcijø tenkini-mo redukuotas tokios valstybës pi-lieèio suvokimas veda á visuomenësliumpenizavimà (kurá, beje, stebimene tik televizijoje). Todël politikai lai-dose daþniausiai diskutuoja apie tai,kas geriau valdo valstybæ, „þvaigþ-dës“ áprastai „dvasingai“ postringau-ja apie savo antrà galà. Kiekvienamsavo. Vienintelis juos jungiantis da-lykas, regis, yra saviveikla. Ji da-bar – lietuviø televizijø pagrindas:kiekviename kanale kas nors ðoka,dainuoja, èiuoþia, þaidþia proto þai-dimus ir verda.

Kaþkurá savaitgalá pabandþiau ið-gyventi be interneto ir pagaliau pa-þiûrëti televizoriø. Prisipaþinsiu, bu-vau sukrëstas. Ryte „perbëgau“savo kabelinës televizijos kanalus.Beveik visi rodë kulinarines laidas.Maistà gamino visi, kas tik netingi, –lietuviai, rusai, europieèiai ir kitøþemynø gyventojai. Toks áspûdis,kad pasaulis ilgai badavo ir dabarnegali atsigroþëti maistu. Maisto ga-minimas ir pas mus jau tapo aukð-

èiausia saviraiðkos forma, menu,privalomu provincialios „þvaigþdës“atributu. Nustebino tik viena – ko-dël Andrius Mamontovas savaitga-lio rytà dar nestovi prie plytos, norsir jis sugeba uþduoti kulinariná klau-simà: „Virti ar kepti?“

Jei jums, mieli skaitytojai, dar ne-gana tos visuotinës kulinarijos, pa-þiûrëkite Wayne’o Wango filmà„Paskutinës atostogos“ (TV3, 26 d.22 val.). Filmo herojë Dþordþija (Qu-een Latifah) dirba virtuvës árangosparduotuvëje, su peiliais ir puodaisji elgiasi kaip tikra virëja. Suþinoju-si, kad jos dienos suskaièiuotos, mo-teris vyksta á Europos kurortà.

Mirtis (reali arba ásivaizduota)ðiø dienø kine daþnai yra atskaitostaðkas, tarsi gyvenime nebûtø kitøsukrëtimø – iðdavystës, nevilties,

meilës, bûtinybës rinktis, atsispirtiblogiui. Masinë kultûra ið esmës pri-sidëjo prie mirties banalizavimo.Jos akivaizdoje filmø personaþaidaþniausiai nesugeba iðsaugoti rim-ties ar orumo, jos paslaptimi jie ne-betiki. Tokiuose filmuose akivaiz-dþiai per daug arba ironijos, arbasentimentalumo. Man regis, pasta-rojo neiðvengë net Stephenas Dal-dry, kurio filmà „Valandos“ iki ðiolprisimenu su dëkingumu. 2011 m.pasirodæs reþisieriaus filmas „Nepa-prastai garsiai ir neátikëtinai arti“(LNK, 28 d. 11.45) sukurtas pagalJonathano Safrano Foerio romanà,kurio pasakotojas – devyneriø metøNiujorko berniukas, labai keistu bû-du kovojantis su psichologine trau-ma po to, kai jo tëvas þuvo 2001 m.rugsëjo 11 d. Pasauliniame prekybos

centre. Filme tëvà vaidina TomasHanksas ir tai, sakyèiau, labiau neiidealus herojus. Sûnaus autisto Os-karo (Thomas Horn) jis neapleidþiair po mirties: po metø suradus paslap-tingà vokà tæsis dar tëvo inicijuotosOskaro ekspedicijos po Niujorkà, ku-rios atves já pas artimus ir svarbiusþmones. Juk Oskaras turi iðmokti gy-venti toliau, tik jau be tëvo.

Williamo Brento Bello 2012 m.filme „Ðëtonas manyje“ (TV3, 27 d.00.05) duktë po 20 metø bando ið-siaiðkinti, kas atsitiko jos motinai,kuri 1989-aisiais prisipaþino per eg-zorcizmo seansà þiauriai nuþudþiusitris þmones. Izabela Rosi (Fernan-da Andrade) vyksta á Italijà, á katali-kiðkà psichiatrijos klinikà, kur gydo-ma demonø apsësta jos motina.Juokingiausia, kad ðis siaubo filmasturi realø pagrindà, o Rossi ðeimosmoterims ir jas apsëdusiems demo-nams skirtas net vienas tinklalapis.

Á Italijà, Venecijà, atvyksta ir Flo-riano Henckelio von Donnermar-cko filmo „Turistas“ (LNK, 27 d.20.30) herojus amerikietis Frankas.Jis tikisi èia uþgydyti sielos þaizdasir sutinka graþuolæ Elizà. Kai, re-gis, Frankas pasirengæs atsiduotinaujam jausmui, prasideda keistosintrigos.

„Turistas“ turëjo bûti ðnipø trile-riu – amerikietiðku Jérome’o Salle’iofilmo „Antonis Zimeris“ perdirbiniu,bet pavirto nuotykiø komedija, ku-

rioje vaidina, pasak reþisieriaus, gra-þiausi pasaulyje þmonës: Angelina Jo-lie ir Johnny Deppas. „Turiste“ bus irmilijonai doleriø, ir rusø mafija – da-bar be jos në þingsnio. Finale, þino-ma, staigmena, tikiuosi, jos sulauk-site.

Þmogiðkø aistrø, nors ir ne taipgausiai kaip þada filmo pavadini-mas, kupinas Nicholaso Jareckiopsichologinio trilerio „Apgaulingaaistra“ (TV3, 28 d. 21.15) herojusRobertas (Richard Gere). Jis – afe-ristas ir genialus meiluþis. Vyras ne-sëkmingai investavo á rusø anglia-kasybà ir dabar turi nuo visø slëpti,kad bankrutuoja. Taèiau duodamasinterviu þurnalistei ir atsakydamasá klausimà, kas gyvenime svarbiau-sia, Robertas iðkilmingai praneða,kad pinigai. Ko gero, nieko protin-gesnio filme jis nebesugalvos, tik vi-sàlaik meluos þmonai (Susan Saran-don), meiluþei (Laetiticia Casta),dukteriai (Brit Marling), tardytojui(Tim Roth), kuris vieðai prisipaþás-ta nekenèiantis turtingø niekðø.Nors abejoju, ar kam nors pavykssusitapatinti su pastaruoju filmopersonaþu, manau, visiems bus ma-lonu dar kartà ásitikinti, kad pinigailaimës neatneða. Kad ir kaip tuo ti-këtø vietiniai liberalai.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Vivian Maier atradimas“

„Turistas“


R u g s ë j o 2 6 – s p a l i o 5

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Paryþiaus mokyklos dailininkai ið

Baltarusijos. Ið AB „Belgazprombank“

kolekcijos, muziejiniø ir privaèiø rinkiniø“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“ (XX a. aðtunto

deðimtmeèio mada ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos)

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

iki X. 1 d. — paroda „Tautinis kostiumas —

graþi ir nesenstanti mada“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Valdovø rûmø muziejusKatedros a. 4

Paroda „Europos Viduramþiø ir Renesanso

gobelenai. Gijomis iðausta istorija“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Jaunojo tapytojo prizas“

Paroda „Neatsakytasis Q“

Melanie Smith paroda „Krokodilai ir keltuvai“

iki X. 3 d. — Vlado Urbanavièiaus „Standarti-

niai rezervuarai“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 27 d. — Alfredos Venslovaitës-Gintalienës

paroda „Pilnaties miestai“

Tado Gindrëno paroda „Portretas. Miesto

veidai ir kaukës / socialiniai miestovaizdþiai“

nuo 30 d. — austrø menininkø kûrybos paroda

„Grafikos þvilgsnis — menas ið Zalcburgo“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Mindaugo Gapðevièiaus paroda

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Deimanto Narkevièiaus personalinë paroda

„Skamba lyg XX amþiuje“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 27 d. — Jurgitos Remeikytës paroda

„Interjerai anapus vaizdo“

„Vilniaus“ fotografijos galerijaStikliø g. 4

Juliaus Vaicekausko fotografijos

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

iki 30 d. — Almyros Weigel objektø ir instalia-

cijø paroda „Debesuota su pragiedruliais“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 30 d. — socialinio projekto „Matau

pasaulá kitaip“ vaikø kûrybos paroda

„The Gardens“Konstitucijos pr. 12A

iki X. 1 d. — Chriso Evanso paroda „Clods,

Diplomatic Letters“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Vaclovo Krutinio paroda „Skulptûros ir

narstiniai“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 27 d. — Lietuvos, Latvijos ir Estijos

dailininkø sàjungø paroda „Kelias / Celð /

Kett“, skirta Baltijos kelio 25 metø sukakèiai

paminëti

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Rûtos Petronytës juvelyriniø kûriniø paroda

„Fragmentai“

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 2

iki 27 d. — Stasio Þirgulio kûrybos retrospek-

tyva

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 27 d. — Ugnës Blaþytës ir Dano Tama-

ðausko instaliacija „Virsmai“

Manto Maziliausko ekspozicinë erdvë

„Âustras dwarris* Ðviesa ateina ið kampo“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

iki 30 d. — LMA Vrublevskiø bibliotekos

paroda „Senosios teatro afiðos“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

iki 27 d. — Prano Gailiaus paroda „Eagle lake

story“ („Erelio eþero istorija“)

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Viva Verdi!“

iki 29 d. — Rûtos Eidukaitytës paroda

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Paroda „Fluxus + Fluxus“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki 29 d. — Frederiko Grimaud (Prancûzija)

fotografijø paroda „Athinganos. Ûsuoti vyrai“

Paroda „Romain Gary ir jo ðeima archyvi-

niuose dokumentuose“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki 28 d. — Gintauto Trimako paroda „Tiesio-

ginis pozityvas“

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda „Egzotikos estetika Sebah fotografi-

jose: Artimøjø Rytø ir Afrikos ðaliø gyveni-

mas XIX a. pab. — XX a. pr.“

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Festivalio „Kaunas Photo“ parodos „74-øjø

karta“, „Muziejø dienos ir naktys“

Ðiuolaikinës Ðveicarijos fotografijos paroda

„Cross Country Show“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Jûraèio Zalenso paroda ið ciklo „Lûþio kartos

vardai“

iki 28 d. — paroda „Iðpuoselëjæ tradicijos

sparnus: Jadvygos Mozûraitës-Klemkienës ir

Vytauto Klemkos kûryba“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Vytauto Kauno paroda

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

„Kaunas Photo“ paroda „Celebrating Europe“

Paroda „Fotografijos grûdas“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Eglës Ðidlauskaitës keramikos paroda

„Prakalbintos puodynës“

iki 30 d. — Vytauto Kasiulio kûriniø paroda

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 28 d. — Artûro Ðeðtoko fotografijos

paroda „Nutylëtos istorijos“

LDS Klaipëdos skyriaus paroda „Vakarø vëjai“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Monikos Furmanavièiûtës tapybos darbø

paroda „Irvisdëltoneta“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Daivos Loþytës paroda „Jausenos“

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

nuo 26 d. — Gyèio Skudþinsko paroda

„Kelios fotografijos tiesos“

Ð I A U L I A I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Paroda „Ðiauliø meno faktorius“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras26, 30 d. 18.30, 28 d. 18 val. — G. Puccini

„MADAM BATERFLAI“. Dir. — R. Ðervenikas

27 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“.

Dir. — A. Ðulèys

X. 2 d. 18.30 — L.A. Minkaus „BAJADERË“.

Dir. — M. Staðkus

3 d. 18.30 — PREMJERA! O. Narbutaitës

„KORNETAS“. Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

26, 29—X.—3 d. 18 val., 27, 28, X. 4 d. 14,

18 val. prie LNDT áëjimo — „REMOTE

VILNIUS“. Reþ. — S. Kaegi („Sirenos 2014“)

26, 27 d. 19 val. — „THE FOUNTAINHEAD“.

Reþ. — I. van Hove („Sirenos 2014“)

30 d. 18.30 — „KOSMOSAS+“.

Reþ. — K. Dehlholm („Hotel Pro Forma“)

X. 1 d. 18.30 — Euripido „BAKCHANTËS“.

Reþ. — G. Varnas

2 d. 18.30 — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — E. Lacascade’as (Prancûzija)

3 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus „IÐVARYMAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

27 d. 16 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

28 d. 16 val., X. 2 d. 19 val. — F. Dostojevs-

kio „NUOLANKIOJI“. Reþ. — V. Masalskis

Studija

X. 3 d. 19 val., 5 d. 16 val. — PREMJERA!

T. Kavtaradzës „KELETAS POKALBIØ APIE

(KRISTØ)“. Reþ. — T. Montrimas

Vilniaus maþasis teatras26 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus

„MADAGASKARAS“. Reþ. statytojas —

R. Tuminas, reþ. — A. Dapðys

27 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

28 d. 14 val. — „DOSTOJEVSKIS VAIKAMS“

(F. Dostojevskio romanø bei dienoraðèio

motyvais). Reþ. — P. Ignatavièius

28 d. 18 val. — „24 VALANDOS IÐ MOTERS

GYVENIMO“ (literatûriniai etiudai pagal

S. Zweigo noveles). Kûrëjos — V. Bièkutë,

V. Kochanskytë, D. Rudytë („Maþasis teatras.

Maþoji forma“)

30 d. 18, 20.30 — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ

„Sàmoningas þmogus“)

X. 1, 5 d. 19 val. — N. Soleimanpouro

„BALTAS TRIUÐIS RAUDONAS TRIUÐIS“

(organizatorius „True thing“)

2 d. 18.30 — F. Garcîa Lorcos „KRUVINOS

VESTUVËS“. Reþ. — P. Ignatavièius

3 d. 19 val. — J. Tumo-Vaiþganto „DËDËS IR

DËDIENËS“. Reþ. — G. Tuminaitë

Valstybinis jaunimo teatras26 d. 11 val. — A. Pukelytës spektaklis-

ekskursija „EKSPEDICIJA Á TEATRO VIDØ“.

Reþ. — A. Pukelytë

26 d. 18 val. — Þemaitës „TRYS MYLIMOS“.

Reþ. — A. Latënas

27 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

27 d. 18 val. — V. Sigarevo „JÀ VADINA

GUPELE“. Reþ. — A. Lebeliûnas

28 d. 12 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“

(pagal A. Lindgren apysakà).

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Zenono Varnausko kûrybos paroda

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 27 d. — Kunigundos Dineikaitës tapybos

paroda „Visi sakytø, jog tai mëlyna“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

Beno Staðkausko paroda „Pikas 1.2 (Peak 1.2)“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

iki 27 d. — paroda „Jaunøjø talentø mugë“

Reþ. — D. Jokubauskaitë

30 d. 18 val. — „UÞSISPYRËLËS TRAMDY-

MAS“. Reþ. — C. Grauþinis

X. 2, 3 d. 18 val. — PREMJERA! C. Murillo

„TAMSOS ÞAIDIMAS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

(99 salë)

Oskaro Koršunovo teatras28, 29, d. 19 val., X. 4 d. 14 val. OKT

studijoje — A. Èehovo „ÞUVËDRA“.

Reþ. — O. Korðunovas

X. 3 d. 19 val. OKT studijoje — M. Gorkio

„DUGNE“. Reþ. — O. Koršunovas

Rusø dramos teatras26 d. 18.30 — M. Bulgakovo „ZOIKOS

BUTAS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

27 d. 18.30 — F. Veberio „KVAILIØ VAKA-

RIENË“. Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

27 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

28 d. 18.30 — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“ (pagal P. Sanajevo apysakà „Palaido-

kite mane uþ grindjuostës“).

Reþ. — A. Jankevièius

28 d. 12 val. — H.Ch. Anderseno „UNDINËLË“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

30 d. 18.30 — Rusø romansø vakaras pagal

A. Puðkino eiles. Atlieka J. Stupnianek

(sopranas), N. Baranauskaitë (fortepijonas)

X. 2 d. 18.30 — J.G. Ferrero „GRONHOLMO

METODAS“. Reþ. — A. Jankevièius

3 d. 19 val. — E. Bibb (JAV)

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

27 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË

MAJA“ (V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos

nuotykiai“ motyvais). Reþ. ir dail. —

V. Mazûras

28 d. 18.30 — PREMJERA! „SMËLIO ÞMO-

GUS“ (pagal E.T.A. Hoffmanà). Scen. aut.,

reþ., lëliø dail. — G. Radvilavièiûtë

30 d. 18.30 — „GELEÞIS IR SIDABRAS“ (pagal

V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. — R. Kazlas

Maþoji salë

27 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“ (pasakø

apie Raudonkepuraitæ motyvais). Reþ. ir

dail. — V. Mazûras

28 d. 12, 14 val. — Just. Marcinkevièiaus „VORO

VESTUVËS“. Scen. aut. ir reþ. — A. Mikutis

Menø spaustuvë26 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„ARITMIJOS“. Choreogr. — V. Jankauskas

(V. Jankausko ðokio teatras)

Festivalis „Sirenos ’14“

28, 29 d. 19 val. Juodojoje salëje —

Dailë

Rekomenduojame aplankyti konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ eks-pozicijà Ðiuolaikinio meno centre (Vokieèiø g. 2, Vilnius). Ne todël, kadvis dar plevena mitas, kad tikriausias menas bûna drobëje, ne todël, kadrenginyje slypi intencija atrasti arba iðrasti naujà Van Goghà ar Èiurlioná,kitaip tariant – genijø, ir net ne tiek todël, kad darbas su vietiniu potencialuatrodo daug logiðkiau nei vidutinës reikðmës atveþtiniai projektai, bet pir-miausia todël, kad renginys teikia vilties, jog yra metodø deramai pasitiktinaujus autorius, o þiûrovø iðkart neprislëgti autoritetu – taip atsargiai iðsau-goma susidomëjimo menu apskritai gyvastis. Gaila, kad kol kas taip sekasitik tapytojams, bet ir ðiømetinës komisijos sudëtis dar labiau ákvepia pasi-tikrinti, ar gera proga tapo iðsipildymu. Paroda veiks iki spalio 19 d.

Muzika

Rugsëjo 28 d., sekmadiená, 13 val. Ðv. Apaðtalø Pilypo ir Jokûbo baþny-èioje nuskambës paskutinis IV tarptautinio Ðv. Jokûbo sakralinës muzikosfestivalio pabaigos akordas. Koncerte dalyvauja ansamblis „Musica huma-na“ (meno vadovas ir dirigentas Algirdas Vizgirda), valstybinis choras „Vil-nius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Gylys, dirigentas ArtûrasDambrauskas). Skambës sakraliniai Johanno Sebastiano Bacho kûriniai.

Teatras

Nacionaliniame Kauno dramos teatre po daugiau nei 40 metø pertrau-kos reþisierius Jonas Juraðas antrà kartà ëmësi Barboros Radvilaitës isto-rijos, lemtingiausios jo biografijoje dramos. Anuomet po ðio spektaklioreþisieriui teko atsisveikinti su Kauno dramos teatru ir Lietuva. Spektak-lio „Barbora“ premjera pagal Juozo Gruðo dramà „Barbora Radvilaitë“vyks 26–28 d. 18 val. Didþiojoje scenoje.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Atëjæs Vilniun : raðytojas ir publicistas Rapolas Mackonis / Alma Lapinskienë. – Vilnius :

Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 212, [2] p., [8]

iliustr. lap. – Santr. angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-125-2

Colloquia / Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas ; redaktoriø kolegija: Jûratë Sprindytë

(vyriausioji redaktorë) ... [et al.]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2014. –

ISSN 1822-3737

Nr. 32. – 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 203, [1] p. – Santr. angl.

Kristijono Donelaièio pasakëèios : monografija / Dalia Dilytë. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir

tautosakos institutas, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 438, [2] p. – Santr. angl., vok. – Tiraþas

[700] egz. – ISBN 978-609-425-126-9 (ár.)

Kristijono Donelaièio rankraðèiai = The manuscripts of Kristijonas Donelaitis = Die

Handschriften von Kristijonas Donelaitis / Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas ;

parengë Mikas Vaicekauskas. – Fotogr. leid. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos

institutas, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 98, [2] p. : faks. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-

609-425-123-8 (ár.)

Kûrëjø pëdsakais / Benjaminas Kondratas. – Vilnius : Margi raðtai, 2004- . – ISBN 9986-09-

261-2

Kn. 10, Druskininkø kraðte : A–K biogramos. – Vilnius : Karminas, 2014 (Vilnius : Karminas). –

281, [1] p., [4] iliustr. lap. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-609-8031-32-4 : [25 Lt]

Kn. 11, Druskininkø kraðte : L–Þ biogramos. – Vilnius : Karminas, 2014 (Vilnius : Karminas). –

283, [1] p., [4] iliustr. lap. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-609-8031-33-1 : [25 Lt]

Laikas iðeina pats : eilëraðèiai / Stasys Jonauskas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 59, [1] p. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-39-807-3

Magiðka kepurë : romanas / Markus Orths ; ið vokieèiø kalbos vertë Regina Ivanauskienë. –

Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 205, [1] p. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-806-6 (ár.)

Metlaikiø atabradai : [raðytojo] Albino Þukausko ðimtmetis : [straipsniø ir dokumentø

rinkinys] / [Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas] ; [sudarytojos Solveiga Daugirdaitë,

Alma Lapinskienë]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2013. – 308 p., [6]

iliustr. lap. – Santr. angl. – Tiraþas [400] egz. – ISBN 978-609-425-122-1

Paskutinis kvartetas : du dramø ir dar kai ko rinkiniai ir drama / Kostas Ostrauskas ; [parengë

ir ávadà paraðë Loreta Maèianskaitë]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas,

2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – XIV, 330, [1] p. : iliustr., faks., nat. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN

978-609-425-124-5 (ár.)

Paukðtuko liudijimai : eilëraðèiai / Aivaras Veiknys. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos

leidykla, 2014 (Vilnius : Standartø sp.). – 127, [1] p. – Tiraþas 600 egz. – ISBN 978-9986-39-

808-0

Raðtai / Sofija Èiurlionienë-Kymantaitë ; [redakcinë komisija: Juozas Baltuðis (pirmininkas) …

[et al.]. – Vilnius : Vaga, 1986-2013. – 8 t. – Nuo t. 4 red. komis. nenurodyta. – (Ár.)

T. 8, Publicistika, paskaitos, recenzijos, straipsniai, vertimai / [sudarë Danutë Èiurlionytë-

Zubovienë, Dalia Zubovaitë-Palukaitienë]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos

institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 596, [1] p., [1] portr. lap. – Tiraþas [500] egz. – ISBN

978-609-425-119-1

Raðtai / Vincas Mykolaitis-Putinas ; [redakcinë kolegija: Justinas Marcinkevièius (pirmininkas)

… [et al.]. – Vilnius : Vaga, 1989- . – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – T. 6-8, 10-12 – red. kol.

nenurodyta. – ISBN 5-415-00497-1 (ár.). – ISBN 5-415-004971-1 (klaidingas)

T. 12, kn. 2, Literatûros istorija / [parengë ir paaiðkinimus paraðë Ilona Èiuþauskaitë, Jonas

Ðlekys]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). –

381, [1] p. – Tekstas liet., rus. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-120-7

Tolminkiemio istorijos : noveliø rinkinys / Rimantas Èerniauskas ; [sudarë Rimantë

Èerniauskaitë] ; [iliustravo Lidija Skaèkauskaitë-Kuklienë]. – Vilnius : Lietuvos raðytojø

sàjungos leidykla, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 183, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 800 egz. – ISBN

978-9986-39-805-9

Visada tavo : romanas / Daniel Glattauer ; ið vokieèiø kalbos vertë Regina Ivanauskienë. –

Vilnius : Tyto alba, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 182, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-

609-466-043-6 (ár.)

„JUOKAS TAMSOJE“. Reþ. — K. Dehlholm

(„Hotel pro Forma“, Danija)

30, X. 1 d. 18.30 Menø spaustuvëje —

„SHOOT/GET TREASURE/REPEAT“ (6 valandas

veikiantis pjesiø muziejus). Reþ. — D. Vol-

kostrelovas, S. Aleksandrovskis, A. Vartano-

vas („Post Theatre“, Rusija)

X. 2, 3 d. 18.30 Juodojoje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis

KAUNAS

Kauno dramos teatras26—28 d. 18 val., X. 3, 4 d. 15 val. Didþiojoje

scenoje — PREMJERA! „BARBORA“ (pagal

J. Gruðo dramà). Reþ. — J. Juraðas. Adaptaci-

jos autorë — A.M. Sluckaitë

X. 1 d. 18 val. Didþiojoje scenoje —

Z. Liepinio „ADATA“. Reþ. — R. Kaubrys

(Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras)

2 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — E. Bibb

(vokalas, gitara, JAV)

3 d. 18 val. Maþojoje scenoje — šokio

spektaklis „Dþiutamai“ (Japonija)

Kauno kamerinis teatras26 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS,

ARBA MELO MOKYKLA“. Reþ. — A. Pociûnas

27 d. 18 val., 28 d. 16 val. — G. Boccaccio

„DEKAMERONAS“. Reþ. — A. Rubinovas

Kauno maþasis teatras26 d. 19 val. — F. Rame, D. Fo „LAISVOJI

PORA“. Reþ. — R. Januðkevièiûtë, A. Baniûnas

28 d. 12 val. — „KREIVOS DAIKTØ ISTORIJOS“.

Reþ. — A. Baniûnas

30 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO RAUDO-

NOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

Kauno lëliø teatras27 d. 12 val. — „PASAKØ KARALIAUS

TEATRAS“ (H.Ch. Anderseno pasakø atsiradi-

mo paslaptys). Reþ. — O. Þiugþda

28 d. 12 val. — „PASAKA APIE LIETAUS

LAÐELÁ“. Reþ. — O. Þiugþda

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras26, 27 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

Y. Reza „PO ATSISVEIKINIMO“. Reþ. —

A. Vizgirda. Vaidina D. Meðkauskas, I. Reklai-

tis, E. Barauskaitë ir kt.

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras26 d. 18.30 — Z. Liepinio „ADATA“

27 d. 18.30 — koncertas Tarptautinei muzi-

kos dienai. J. Brahmso „Vokiškasis requiem“

28 d. 13 val. — A. Kuèinsko „BULVINË

PASAKA“

X. 3 d. 18.30 — G. Donizetti „MEILËS

ELIKSYRAS“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras27 d. 18 val. — PREMJERA! „DIBUKAS“

(S. Anskio pjesës motyvais). Reþ. —

R. Banionis, dail. — S. Bocullo, kost. dail. —

D. Petrulytë, komp. — F. Latënas

28 d. 12 val. — „BEBENÈIUKAS IR LAUMË“.

Reþ. — I. Norkutë

28 d. 18 val. — M. Pagnolio „DUONKEPIO

ÞMONA“. Reþ. — A. Lebeliûnas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras26 d. 18 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“.

Reþ. — A. Gluskinas

27 d. 18 val. — A. Hacketto, F. Goodrich „VISADA

TAVO. ANA FRANK“. Reþ. — V. Jevsejevas

28, X. 5 d. 18 val. — PREMJERA! N. Simono

„BASOMIS PARKE“. Reþ. — P. Stoièevas

30 d. 18 val. — I. Abeles „JAZMINAS“.

Reþ. — M. Kimele

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistë M. Rubackytë (fortepijonas). Solistas

ir dirigentas — S. Krylovas (smuikas). Progra-

moje L. van Beethoveno, J.N. Hummelio

kûriniai

28 d. 12.30 Ramygalos Ðv. Jono Krikðtytojo

baþnyèioje, 28 d. 16 val. Paberþës dvare

(Këdainiø raj.) — instrumentinës ir vokalinës

muzikos programa „Kur balti keliai“. Valsty-

binis Vilniaus kvartetas. Solistas L. Mikalaus-

kas (bosas)

29 d. 18 val. Panevëþio muzikos mokykloje,

X. 5 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

koncertas „Vienos klasikai“. Solistë I. Kuleðe-

vièienë (valtorna), Valstybinis Vilniaus

kvartetas. Programoje J. Haydno,

W.A. Mozarto, L. van Beethoveno kûriniai

X. 1 d. 17.30 Elektrënø meno mokykloje —

ciklo „Muzikos enciklopedija gyvai“ koncer-

tas. Ansamblis „Musica humana“ (meno vad.

ir dir. — A. Vizgirda)

3 d. 20.30 Paeþeriø dvaro rûmuose — progra-

ma „Sielos darganos“. Poetës S. Neries ir

olandø baleto pradininkës S. Gaskell

(S. Gaskelytës) gimimo 110-osioms metinëms.

Dalyvauja Èiurlionio kvartetas, K. Ovèinikaitë

(aktorë, reþisierë), N. Èesaitytë (balerina)

4 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje

salëje, 5 d. 17 val. Kauno valstybinëje

filharmonijoje — Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Solistë M. Rubackytë

(fortepijonas). Dir. — J. Domarkas. Programoje

L. van Beethoveno, I. Stravinskio kûriniai

Ðv. Jokûbo sakralinës muzikosfestivalis27 d. 19.30 Vilniuje, Ðv. apaðtalø Pilypo ir

Jokûbo baþnyèioje, 28 d. 12.15 Videniðkëse,

Ðv. Lauryno baþnyèioje, — choras „Daugava“

(Latvija, meno vad. ir dir. — J. Ustinskovas)

28 d. 13 val. Vilniuje, Ðv. apaðtalø Pilypo ir

Jokûbo baþnyèioje, — festivalio uþdarymo

koncertas. Valstybinis choras „Vilnius“ (meno

vad. ir vyr. dir. — P. Gylys, dir. — A. Damb-

rauskas) ir „Musica humana“ (meno vad. ir

dir. vyr. — A. Vizgirda). Programoje

J.S. Bacho kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas28 d. 12—13 val. Saloèiuose (Pasvalio raj.)

Gedimino aikðtëje, o esant blogam orui —

Kultûros centre (Vytauto g. 11) — Panevëþio

puèiamøjø orkestro „Panevëþio garsas“

programa „Nuo A. Ðabaniausko iki...“ (su

intarpais apie saugø eismà). Dir. — L. Raziûnas

28 d. 12 val. Rietavo Ðv. arkangelo Mykolo

baþnyèioje atlaidø metu — Ðv. Miðios

dalyvaujant Ðiauliø miesto puèiamøjø

orkestrui (meno vad. ir dir. — G. Brûzga);

13.30 — projekto „Saugokime vieni kitus

kelyje“ pristatymas

X. 1 d. 18 val. S. Vainiûno namuose —

koncertas ið ciklo „Susitikimai: mokytojas ir

kamerinë muzika“. Atlikëjai Vilniaus Karoli-

niðkiø muzikos mokyklos mokytojai

V I L N I U S

Kongresø rûmai27 d. 19 val., 28 d. 14 val. — E. Humperdinc-

ko „JONAS IR GRETA“. Solistai J. Adamonytë,

R. Karpis, V. Gerasimovas, M. Nazarova,

A. Malikënas, E. Ðidlauskaitë, A. Pilibavièiûtë.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

(dir. — G. Rinkevièius), dir. — R. Ðumila

Taikomosios dailës muziejus28 d. 16 val. — ansamblis „Vilniaus arsena-

las“: L. Ðulskutë (fleita), R. Romoslauskas

(altas), S. Okruðko (fortepijonas)

Ðv. Kotrynos baþnyèia26 d. 18 val. — XV tarptautinio B. Jonuðo

festivalio koncertas, skirtas „Trimito“ 58-ojo

sezono atidarymui. Dalyvauja J. Leitaitë

(mecosopranas), V. Bagdonas (bosas),

A. Budrys (klarnetas), M. Balèytis (trombo-

nas), valstybinis choras „Vilnius“

27 d. 18 val. — Lietuvos Raudonojo Kryþiaus

95-meèio koncertas. Dalyvauja solistas

I. Bakanas (bosas - baritonas), P. Gudinaitë

(fortepijonas), LRT vaikø choras

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas26 d. 17.30 — V. Stankaus autorinis kûrybos

vakaras su nauja eilëraðèiø knyga „Ið

veidrodþio, uþ“. Renginys ið ciklo „Salvete,

juvenes“. Vakare dalyvauja knygos autorius

V. Stankus, D. Razauskas, P. Rûkas,

S. Butavièius

29 d. 13 val. Dusetø K. Bûgos vieðojoje

bibliotekoje, 29 d. 17 val. Zarasø r. savival-

dybës vieðojoje bibliotekoje — susitikimas

su rašytojais J. Melniku ir L. Jonušiu

30 d. 17.30 — pirmieji skaitymai ið ciklo

„Bûsimø knygø puslapiai“: L. Degësys skaito

knygà „Romanas. Dvi istorijos apie vienà meilæ“

X. 2 d. 17.30 — literatûrologës A. Lapinskie-

nës knygos „Atëjæs Vilniun: raðytojas ir

publicistas Rapolas Mackonis“ pristatymas.

Dalyvauja knygos autorë A. Lapinskienë,

raðytojo R. Mackonio dukra raðytoja

B. Mackonytë, literatûrologai E. Baliutytë,

P. Braþënas, aktorius J. Damaðevièius

Kronika

Teatro tyrëjø dëmesysvaidybos menui

Rugsëjo 30 – spalio 1 d. Lietuvosmuzikos ir teatro akademija rengiaII tarptautinæ teatrologijos konfe-rencijà. Pernai siûlæ dëmesá sutelk-ti á publikos ir recepcijos klausimus,ðiemet konferencijos organizatoriairenginá skyrë vaidybos meno pro-blemoms.

LMTA ne tik rengia profesiona-lius teatro kûrëjus, bet ir inicijuojabei vykdo mokslinius teatro, tarp jøir vaidybos, meno tyrimus. Vienastokiø – Lietuvos mokslo tarybos re-miamas projektas „Màstantis kû-nas: vaidybos sistemø analizë ir in-

tegracija ðiuolaikinio aktoriaus kû-rybos procese“. Rengiama konfe-rencija – viena ið ðio jau antrus me-tus vykdomo projekto daliø.

Ðiømetë konferencija, pavadinta„Permàstant vaidybos menà: naujipoþiûriai á aktoriaus kûrybà“, kviesnaujai paþvelgti á ðiuolaikines sce-nos atlikëjø praktikas, tradicinius iralternatyvius aktoriø rengimo bû-dus bei á paèià vaidybos sampratà.„Naujausi kognityviniø mokslø atra-dimai ir biomedicinos tyrimø rezul-tatai lëmë reikðmingà posûká vaka-rietiðkoje vaidybos sampratoje.Mums siûloma atsisakyti tokiø di-chotomijø kaip protas–kûnas, savas-tis–personaþas, racionalumas–emo-cingumas, þinojimas–ásivaizdavimas,

vidinis–iðorinis ir pan. Regis, turë-tume kalbëti ne apie „psichologinæ“ir/ar „fizinæ“, bet apie ákûnytà vai-dybà“, – ðiek tiek provokuojamaiteigia konferencijos organizatoriai.

Konferencijà pradës vienas gar-siausiø Europos teatro mokslininkøPatrice’as Pavis, ðiuo metu vedantisseminarus LMTA studentams, o pra-neðimus skaitys ir diskutuos teatrotyrëjai – teoretikai ir praktikai – iðSuomijos, Estijos, Ðvedijos, Danijos,Belgijos, Portugalijos, Australijos irLietuvos. Prie diskusijos kvieèiamiprisidëti visi besidomintys: konferen-cija abi dienas vyks LMTA Juozo Ka-roso salëje. Daugiau informacijoswww.lmta.lt.

ORGANIZATOR IØ INF.

Anonsai

Kvieèia IX tarptautinisoperos kritikø seminaras„Opera ir visuomenë“

Spalio 4 d. Lietuvos nacionalinia-me operos ir baleto teatre vyks IXtarptautinis operos kritikø semina-ras „Opera ir visuomenë“, dedikuo-tas LNOBT rûmø 40-meèiui. Teat-ro Raudonojoje fojë nuo 10 val.kritikai, tyrinëtojai ið Slovënijos,Jungtinës Karalystës, Latvijos irLietuvos diskutuos apie ávairialy-pius operos ir visuomenës – operosir publikos, operos ir þiniasklaidos,

operos ir architektûros – ryðius. Se-minaro iðvakarëse (spalio 3 d.) pra-neðëjai kvieèiami þiûrëti OnutësNarbutaitës operà „Kornetas“ (o poseminaro spalio 4-àjà – GiedriausKuprevièiaus baletà „Èiurlionis“),tad didþiojoje diskusijoje bus apta-riamas ir naujasis veikalas.

Seminaras vyks lietuviø ir angløkalba su vertimu. Renginys nemo-kamas. Norinèius dalyvauti kvieèia-me registruotis iki spalio 1 d. elek-troniniu paðtu [email protected] telefonu (8 5) 261 04 93. Ren-ginio programa skelbiama www.ope-ra.lt.


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Bëgantis labirintu ***Reþisieriaus debiutanto Weso Ballo filmas – dar vienas mokslinës fan-

tastikos kûrinys apie bauginanèià ateitá, skirtas paaugliams. Jis pasakojaapie gigantiðko labirinto supamà kaimà, kuriame gyvena paaugliø grupë.Jau trejus metus filmo herojai bando èia iðgyventi, laikydamiesi grieþtø tai-sykliø. Kiekvienas turi apibrëþtà vaidmená: vieni tyrinëja galimybes iðeiti iðlabirinto, kiti rûpinasi saugumu, dar kiti – kasdieniais reikalais. Në vienas iðjø neprisimena gyvenimo prieð atsirandant labirintui, neþino, kodël jis atsi-rado, kodël yra ákalinti kaime. Viskas pradeda keistis, kai pasirodo Tomas.Kartu su juo griûna trapi pusiausvyra, atsiranda mirtis, bet kartu ir pirmasrealus ðansas atgauti laisvæ. Vaidina Dylan O’Brien, Aml Ameen, Ki HongLee, Blake Cooper, Thomas Brodie-Sangster, Will Poulter, Dexter Dar-den, Kaya Scodelario (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Gelbëk mus nuo pikto ***Scotto Derricksono filmo herojus Ralfas (Eric Bana) yra Niujorko po-

licininkas, tiriantis nusikaltimus, kuriø neámanoma paaiðkinti logiðkai. Jissutinka gana netradiciðkà kunigà (Edgar Ramirez), kuris savo kailiu paty-rë, kas yra nuodëmë ir atpirkimas. Jis taps policininko vedliu po blogiopasaulá, vienintelis iðsigelbëjimas ið kurio – Dievo malonë. Ji gal ir nema-toma, bet Derricsonas pasitiki þiûrovø jausmais. Deja, be perstojo bom-barduoja juos baisiais, o kartu techniðkai net pernelyg tobulais vaizdais,tokiais áspûdingais, kad nebegali perteikti átampos, baimës ar nevilties.Todël ir Niujorkas atrodo taip, lyg bûtø visas pastatytas Holivude. (JAV,2014). (Vilnius, Kaunas)

Mënesienos magija ****Naujausias Woody Alleno filmas perkels á 3-iojo deðimtmeèio Prancû-

zijà. Kinas Vei Lin Su yra garsiausias savo laikø iliuzionistas, bet maþaikas þino, kad po ðiuo scenos ávaizdþiu slepiasi arogantiðkas anglas StenlisKraufordas (Colin Firth). Labiausiai jis nekenèia ávairaus plauko spiritis-tø. Ákalbëtas draugo, Stenlis su specialia misija vyksta á Prancûzijos Rivje-rà. Apsimetæs turtingu verslininku jis turi demaskuoti graþios moters –mediumo Sofi (Emma Stone) apgavystes, esà dama apsimeta mokanti skai-tyti mintis ir bendrauti su dvasiomis. Taèiau Stenlio uþduotá komplikuojanetikëti jausmai Sofi ir jos ypatingi sugebëjimai. Taip pat vaidina SimonMcBurney, Hamish Linklater, Eileen Atkins, Marcia Gay Harden (JAV,2014). (Vilnius, Kaunas)

Pasimatymas ****Elza (Sophie Marceau) – talentinga ir sëkminga raðytoja. Pjeras

(Franšois Cluzet) – laimingai vedæs teisininkas. Abiejø filmo veikëjø gy-venimai susikirs, kai bendras draugas juos supaþindins per knygø mugësuþdarymà. Ið pirmo þvilgsnio nekaltas susitikimas (beje, taip skamba iroriginalus filmo pavadinimas „Une Rencontre“) neduos ramybës ir kà tikskyrybas iðgyvenusiai Elzai, ir Pjerui. Lisos Azuelos filme taip pat vaidinaAlexandre Astier, Arthur Benzaquen, Jonathan Coen (Prancûzija, 2014).(Vilnius, Kaunas)

Po oda ****Pagal Michelio Faberio romanà sukurto filmo herojë, paslaptingoji

Laura (Scarlett Johansson), vaþinëja Ðkotijos keliais ir medþioja vieniðusvyrus, keliaujanèius autostopu. Pakvieèia juos á maðinà, paskui – á savonamus. Sugundyti ádomios blondinës keleiviai yra uþmigdomi ir perveþamiá atokià fermà, kur jø laukia ðokiruojantis ir þiaurus likimas. Kas yra Laura –tiesiog þiauri bûtybë ar atvykëlë ið kitos planetos? Jonathano Glazerio filmassulaukë prieðtaringø vertinimø: vieni já vadina ðedevru, kiti – nevykusiuDavido Lyncho mëgdþiojimu (Ðveicarija, D. Britanija, JAV, 2013). (Vilnius)

Siuntëjas ***Ateityje egzistuoja visuomenë, kurioje iðnyko badas, prievarta ir kitos

mûsø civilizacijos nelaimës. Sulaukæs pilnametystës kiekvienas visuome-nës narys gauna pareigas, kurias jam reikës atlikti iki pat tos dienos, kaiteks pasitraukti „uþ ribos“. Þodis „mirtis“ èia neþinomas (nes gali trau-muoti), bet neþinomas ir þodis „meilë“ (þmonës dauginami dirbtiniu bû-du). Tokia tikrovë primena jausmø dykumà, neatsitiktinai pasaulyje nebe-liko spalvø, o kiekvienas jo gyventojas kas rytà gauna slopinanèiø vaistødozæ. Paauglys Jonas (Brenton Twaites) jauèiasi kitoks. Jo nuojauta iðsi-pildo: vyresniøjø taryba já paskiria bûti Siuntëju. Tai þmogus, saugantisuþslaptintà atmintá apie praeitá, kad prireikus bûtø galima ja pasiremti.Jonas tampa Siuntëjo mokiniu ir, atradæs spalvas bei jausmus, nuspren-dþia nesitaikstyti su savo visuomenës tikrove. Filmas sukurtas pagal po-puliarios vaikø ir paaugliø raðytojos Lois Lowry knygà. Deja, ekranizacijaðiek tiek pavëlavo, nes paskutiniais metais paaugliai sulaukë ne vieno kurkas efektingesnio filmo apie totalitarines ateities visuomenes ir prieð jasmaiðtaujanèius paauglius. Taèiau ir australø reþisierius Philipas Noyce’as(„Mirtina tyla“, „Kaulø kolekcionierius“) turi kà pasiûlyti nuo pavirðuti-niðkø komiksø apdujusiems paaugliams. Dar filme laukia susitikimas sugerais aktoriais Meryl Streep, Jeffu Bridgesu, Alexandru Skarsgardu (JAV,2014). (Vilnius, Kaunas)

R u g s ë j o 2 6 – s p a l i o 2

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis26—X. 2 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) —

11.30, 14, 16.50, 19.15, 21.40

Dar kartà, ið naujo (JAV) — 11.30, 14, 16.30,

19, 21.30

Darbo balius (Rusija) — 12.15, 14.30, 16.40,

19, 21.20

Ekvalaizeris (JAV) — 11.50, 15, 18.15, 21.20

X. 2 d. — Dingusi (JAV) — 19.50

30 d. — Anabelë (JAV) — 19.30

X. 2 d. — Pasaulio virtuvë (JAV) — 19 val.

26—X. 2 d. — Bëgantis labirintu (JAV) —

11.40, 14.15, 16.50, 19.15, 21.50

26—X. 2 d. — Dëþinukai (3D, JAV) — 12,

14.30, 17, 17.45, 20.15

26, 29—X. 2 d. — Dëþinukai (JAV) — 13.20;

27, 28 d. — 11, 13.20 (lietuviø k.); 26—X. 2 d. —

15.15 (originalo k.)

26—X. 2 d. — Mënesienos magija (JAV) —

16.10, 18.30, 20.50

26, 29—X. 2 d. — Siuntëjas (JAV) — 16.20,

21.10; 27, 28 d. — 11.20, 16.20, 21.10

26—X. 2 d. — Nematomas frontas (Lietuva,

Ðvedija, JAV) — 14.15, 18.15

26—29, X. 1 d. — Apsimeskim farais (JAV) —

19.30, 21.50; 30 d. — 21.50

26—X. 2 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(3D, JAV) — 13.10, 16.30

Sparnai: ugnies tramdytojai (JAV) — 11.10

Nuodëmiø miestas 2 (3D, JAV) — 13.50, 21.30

Ðimto þingsniø kelionë (Indija, JAV) — 15.30,

20.30; Ðimtametis, kuris iðlipo pro langà ir

dingo (Kroatija, Ðvedija) — 13.30, 18.40

27, 28 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) —

12 val.

26—X. 1 d. — Gelbëk mus nuo pikto (JAV) —

18.50; 27, 28 d. — Amazonës dþiunglës (3D,

Brazilija, Prancûzija) — 11.45

Forum Cinemas Akropolis26—X. 2 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) —

11.30, 14.10, 15.50, 18.30, 21 val.

Ekvalaizeris (JAV) — 10.35, 13.20, 16.20, 19,

21.45

Dar kartà, ið naujo (JAV) — 11.10, 16.50,

19.30, 21.50

Darbo balius (Rusija) — 17, 19.20, 21.40

30 d. — Anabelë (JAV) — 18 val.

26—X. 2 d. — Bëgantis labirintu (JAV) — 11,

13.30, 16.10, 18.45, 21.20

Dëþinukai (3D, JAV) — 11.20, 13.35, 14.25,

16.40, 19.10

26, 29—X. 2 d. — Dëþinukai (JAV) — 12.40;

27, 28 d. — 10.25, 12.40

26—X. 2 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 10.15, 15.30

Sparnai: ugnies tramdytojai (3D, JAV) — 12.20

Apsimeskim farais (JAV) — 13.40, 18.15

Siuntëjas (JAV) — 16, 20.40

Gelbëk mus nuo pikto (JAV) — 12.50, 21.30

Nematomas frontas (Lietuva, Ðvedija, JAV) —

14.55

Amazonës dþiunglës (JAV) — 10.45

26—29, X. 1, 2 d. — Liusi (JAV) — 18 val.

26—X. 2 d. — Kaip danguje, taip ir po žeme

(JAV) — 20.20

„Skalvijos“ kino centrasVilniaus dokumentiniø filmø festivalis

Sergejaus Bukovskio retrospektyva

26 d. — Gyvieji (Ukraina) — 17 val. (filmà

pristatys reþisierius)

27 d. — Pasakyk savo vardà (Ukraina, JAV) —

17 val. (filmà pristatys reþisierius)

Pagrindinë programa

26 d. — Nerimstanti ðirdis (JAV, Italija,

Belgija) — 20.30

28 d. — Manakamana (JAV, Nepalas) —

15 val.

28 d. — Michelio Houellebecqo pagrobimas

(Prancûzija) — 17.15

28 d. — Ar aukðtas þmogus yra laimingas?

(Prancûzija) — 19.10

28 d. — Domino efektas (Vokietija, Lenkija) —

21 val.

Specialioji programa „Kai laimë lydës, ar

vargas suspaus“

26 d. — Beveik puikus gyvenimas (Bulgarija,

Belgija) — 18.30 (filmà pristatys reþisierius

S. Draganovas)

27 d. — Dvaras (Kanada) — 21 val.

27 d. — SKA trumpametraþiø filmø progra-

ma „Ðiandien“ — 15 val. (programà pristatys

reþisierë ir vadovë G. Beinoriûtë)

27 d. — VDFF uþdarymas. Premjera! Sëkmës

metai (reþ. R. Gruodis) — 19 val.

29 d. — Pasimatymas (Prancûzija) — 17.20;

30 d. — 19.20

29 d. — Daleliø karðtinë (JAV) — 19 val.;

30 d. — 17.20

29 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 21 val.;

30 d. — 21 val.; X. 1 d. — 18.40; 2 d. — 20.50

Tarptautinis Kauno kino festivalis

X. 1 d. — Elektro Ðabi (dok. f., Egiptas,

Prancûzija) — 17 val.

1 d. — Þvaigþdës ir kareiviai (Vengrija, SSRS) —

21 val.

2 d. — Susitikimas (dok. f., Ðvedija) — 17.10

2 d. — Galimas gyvenimas (dok. f., Jungtinë

Karalystë, Iranas) — 19.10

Pasaka26 d. — Michelio Houellebecqo pagrobimas

(Prancûzija) — 20 val.

27 d. — Daleliø karðtinë (JAV) — 17 val.

27 d. — Meilutë ir boksininkas (JAV) — 19 val.

28 d. — Tikslus smurto kiekis (Danija) — 19 val.

26 d. — Mergaitë su katinu (Italija) — 17.30;

27 d. — 20.15; 28 d. — 16 val.; 29 d. — 20 val.;

30 d. — 17.45; X. 1 d. — 22 val.; X. 2 d. — 19.45

26 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 19.30,

21.45; 27, 28 d. — 18, 22.15; 29, 30, X. 1 d. d. —

19.30, 21.45; X. 2 d. — 19.15, 19.30

26 d. — Dar kartà, ið naujo (JAV) — 18 val.;

27 d. — 15.45; 28 d. — 20.15; 28 d. — 17,

20.15; 29 d. — 17.30; 30 d. — 22 val.; X. 1 d. —

17.45; X. 2 d. — 17.15

26 d. — Ðimtametis, kuris iðlipo pro langà ir

dingo (Kroatija, Ðvedija) — 22 val.; 27 d. —

21 val.; 28 d. — 21.15; 29 d. — 17.45; 30,

X. 1 d. — 19.45; X. 2 d. — 21.45

26 d. — Nematomas frontas (Lietuva, Ðvedija,

JAV) — 17.15; 27 d. — 16, 21.30; 28 d. — 15.30,

19.15; 29 d. — 18.15; 30 d. — 21.15; X. 1 d. —

20.45; X. 2 d. — 21.15

27 d. — Dëþinukai (JAV) — 14val.; 28 d. —

12.30

27 d. — Nono, berniukas Zigzagiukas

(Nyderlandai, Belgija, Jungtinë Karalystë,

Ispanija, Prancûzija) — 14.30; 28 d. — 14.15

27 d. — Ozo legendos: sugráþimas á Smarag-

do miestà (JAV) — 14.15; 28 d. — 13 val.

27 d. — Ðefas ant ratø. Virtuvë Los Andþele

(JAV) — 17.45; 29 d. — 20.30

27 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) —

19.45; 28 d. — 17.15; X. 1 d. — 17 val.

28 d. — Po oda (D. Britanija, JAV,

Ðveicarija) — 21 val.; X. 1 d. — 18.45

29 d. — Mënesienos magija (JAV) — 22 val.;

30 d. — 17.30; X. 2 d. — 17.45

X. 1 d. — Tyla sniege (Ispanija) — 17.30

Ozo kino salë26, 27, 30 d. — Nematomas frontas (JAV, Lietuva,

Ðvedija) — 17 val.; X. 2 d. — 18.45

26 d. — Po merginø sijonais (Prancûzija) — 19 val.

27 d. — Kaukazo belaisvë (Rusija) — 15 val.

27 d. — Nesamasis laikas (reþ. M. Vildþiûnas) —

18.45

30 d. — Kai ateina ji (JAV) — 18.45

X. 1 d. — Maskva, Belgija (Belgija) — 17 val.

1 d. — Mona (Latvija, Islandija) — 18.45

2 d. — Rikis (Prancûzija, Italija) — 17 val.

KAUNAS

Forum Cinemas26, 27 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 10.50,

13.10, 15.50, 19.20, 21.45, 23.20; 28— X. 2 d. —

10.50, 13.10, 15.50, 19.20, 21.45

26, 27 d. — Ekvalaizeris (JAV) — 13.20, 16.10,

18.20, 21.10, 23.50; 28— X. 2 d. — 13.20,

16.10, 18.20, 21.10

26, 27 d. — Dar kartà, ið naujo (JAV) — 11.10,

13.30, 16, 18.40, 20.50, 23.45; 28— X. 2 d. —

11.10, 13.30, 16, 18.40, 20.50

X. 2 d. — Dingusi (JAV) — 20.15

30 d. — Anabelë (JAV) — 20.15

26, X. 1 d. — Bëgantis labirintu (JAV) —

10.40, 18.10, 20.40; 27—30, X. 2 d. — 10.40,

15.40, 18.10, 20.40

26—X. 2 d. — Dëþinukai (JAV) — 10.30, 11.30,

15 val.; Dëþinukai (3D, JAV) — 12.45, 17.10,

18.50

26, 29, 30, X. 2 d. — Sparnai: ugnies tramdy-

tojai (JAV) — 12.10, 16.30; 27, 28 d. — 10.15,

12.10, 16.30; X. 1 d. — 16.30

26—30, X. 2 d. — Siuntëjas (JAV) — 13,

17.50; X. 1 d. — 13 val.

26—29 d. — Apsimeskim farais (JAV) — 15.15,

20.15; 30—X. 2 d. — 15.15

26, 27 d. — Gelbëk mus nuo pikto (JAV) — 18.50,

21.25, 23.55; 28— X. 2 d. — 18.50, 21.25

26—X. 2 d. — Amazonës dþiunglës (Brazilija,

Prancûzija) — 11 val.

Amazonës dþiunglës (3D, Brazilija, Prancûzi-

ja) — 13.45

26—30, X. 2 d. — Nematomas frontas

(Lietuva, Ðvedija, JAV) — 14.10

26, 27 d. — Ðimtametis, kuris iðlipo pro

langà ir dingo (Kroatija, Ðvedija) — 22.40

26—X. 2 d. — Mënesienos magija (JAV) — 21 val.

26, 27 d. — Kaip danguje, taip ir po žeme

(JAV) — 23.10

„Pasimatymas“

ÛRO NUOTR Bûti karaliumi - Straipsniai · kestrà papildë daug puikiø muzi-kantø ið Baltijos ðaliø. Ðiandien dau-guma jø jau baigæ karjerà, taèiau istorija dar gyva ir

Documents