17-os Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų vykdymo ataskaita (su Aplinkos ministerijos kompetencija susijusių veiksmų vykdymas) Ataskaitos parengimo data: 2020-02-19. Vykdanti institucija: Aplinkos ministerija 1 pav. Aplinkos ministerijos koordinuojamų Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų vykdymas 2019 m. gruodžio 31 d., vnt. Požy- mis Vyriausybės programos prioritetų, krypčių, darbų ir veiksmų pavadinimai Koordinatori us/ atsakingi vykdytojai Įvykdymo data (metai, ketvirtis) Būsena, informacija apie veiksmų vykdymą I. Prioritetas. Darni, atsakinga ir sveika visuomenė 1.1. Kryptis. Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, užimtumo skatinimas 1.1.4. Darbas. Lygių galimybių naudotis socialinėmis, sveikatos, švietimo, kultūros ir teisinėmis paslaugomis užtikrinimas 1.1.4.2. Būsto pritaikymo neįgaliesiems sistemos sukūrimas, prioritetą skiriant šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, ir jauniems neįgaliesiems SADM, AM 2017 m. IV ketv. Įvykdyta (SADM duomenimis). SADM duomenimis, 2017-07-05 priimtas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-363 ,,Dėl Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką 2017 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2017 m. būstas pritaikytas 87 šeimoms, auginančioms sunkios negalios vaikus (88 vaikai). Šiam tikslui panaudota 298 tūkst. Eur. (vidutiniškai vieno būsto pritaikymui skirta apie 3,4 tūkst. Eur. 1.5. Kryptis. Aplinkos, tinkamos
66
Embed
17-os Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų ......programos 2015–2021 m. įgyvendinimo priemonių planu, kasmet atlieka stebėseną ir analizę apie viršytus pavojingų
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
17-os Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų vykdymo ataskaita
(su Aplinkos ministerijos kompetencija susijusių veiksmų vykdymas)
Ataskaitos parengimo data: 2020-02-19.
Vykdanti institucija: Aplinkos ministerija
1 pav. Aplinkos ministerijos koordinuojamų Vyriausybės programos įgyvendinimo plano veiksmų vykdymas 2019 m. gruodžio 31 d., vnt.
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
I. Prioritetas. Darni, atsakinga ir
sveika visuomenė
1.1. Kryptis. Skurdo, socialinės
atskirties ir pajamų nelygybės
mažinimas, užimtumo skatinimas
1.1.4. Darbas. Lygių galimybių
naudotis socialinėmis, sveikatos,
švietimo, kultūros ir teisinėmis
paslaugomis užtikrinimas
1.1.4.2. Būsto pritaikymo neįgaliesiems
sistemos sukūrimas, prioritetą skiriant
šeimoms, auginančioms neįgalius
vaikus, ir jauniems neįgaliesiems
SADM, AM 2017 m. IV
ketv.
Įvykdyta (SADM duomenimis).
SADM duomenimis, 2017-07-05 priimtas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-363 ,,Dėl
Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją
aplinką 2017 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2017 m. būstas pritaikytas 87 šeimoms, auginančioms sunkios negalios vaikus (88 vaikai). Šiam tikslui
panaudota 298 tūkst. Eur. (vidutiniškai vieno būsto pritaikymui skirta apie 3,4 tūkst. Eur.
1.5. Kryptis. Aplinkos, tinkamos
2
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
darniai gyventi visoms gyvybės
formoms, kokybės užtikrinimas
1.5.1. Darbas. Vandens telkinių ir jų
vandens naudojimo valdymo upių
baseinų principu įdiegimas, siekiant
pagerinti vandens telkinių būklę
1.5.1.1. Vandens įstatymo pakeitimo
įstatymo, nustatančio naujus
valstybinės reikšmės vandens telkinių,
paviršinių vandens telkinių tvarkymo,
upių ir ežerų reguliavimo, leidimų
naudoti vandens telkinius ir jų vandenį
išdavimo reikalavimus, projekto
parengimas ir priėmimas
(Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų
reformų įgyvendinimo veiksmų plano
5.1.1 veiksmas)
AM 2018 m. I
ketv. Įvykdyta.
2018-12-20 Seimas patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektą
(nauja redakcija), kuriuo nustatyti nauji valstybinės reikšmės vandens telkinių, paviršinių vandens telkinių
tvarkymo, upių ir ežerų reguliavimo, leidimų naudoti vandens telkinius ir jų vandenį išdavimo reikalavimai.
1.5.1.2. Aplinkosaugos atžvilgiu
funkcionalios tręšimo ir stebėsenos
sistemos sukūrimas
ŽŪM, AM 2018 m. IV
ketv.–
2020 m. III
ketv.**
Vykdoma.
Aplinkosaugos atžvilgiu funkcionalios tręšimo ir stebėsenos sistemos sukūrimui turi būti parengta Tręšimo
planų rengimo metodika ir sukurta Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos sistema. Šioms
priemonėms įgyvendinti yra reikalingi trys viešieji pirkimai, kuriuos vykdo Aplinkos ministerija iš ES
Sanglaudos fondo lėšų.
Dėl užsitęsusių viešojo konkurso procedūrų Tręšimo planų rengimo metodika dar neparengta (tik ketvirtą
kartą paskelbtus viešąjį pirkimą Tręšimo planų metodikos rengimo paslaugai įsigyti gautas pasiūlymas,
kuris įvertintas ir pripažintas nugalėjusiu konkurse. Aplinkos projektų valdymo agentūra įvertino paraišką
kaip tinkamą finansuoti. Rengiamas ir derinamas aplinkos ministro įsakymas dėl finansavimo skyrimo.
Metodika bus parengta ir galės būti patvirtinta tik po 16–18 mėn., o priemonės reikalingos įgyvendinti Plano
1.5.1.2 veiksmą yra glaudžiai susijusios, dėl to nebuvo galimybės vykdyti antrojo viešojo pirkimo skirto
Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemei parengti.
Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemei parengti parengta techninė specifikacija,
šiuo metu vyksta konsultacijos su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl pirkimo neskelbiamų derybų (iš vienintelio
galimo šaltinio) būdu. Numatoma, kad posistemės diegimui bus skiriama 12 mėn. terminas su galimybe jį
pratęsti ne daugiau kaip 2 mėn.. Įvertinus duomenų reikalingų tręšimo apskaitai vykdyti prieinamumą,
numatyta dabar egzistuojančią Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau – PPIS) papildyti nauja
posisteme - Tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos. PPIS valdytojas yra Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerija, o tvarkytojas – Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Trečiasis etapas – numatoma parengtą tręšimo planų rengimo metodiką integruoti į PPIS posistemę.
Terminai bus aišku kai bus įsibėgėjusios prieš tai minėtos veiklos.
1.5.1.3. Teisinių ir finansinių sąlygų AM, ŽŪM 2018 m. IV Įvykdyta.
3
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
sudarymas ir biomanipuliacijos
priemonių ežeruose įgyvendinimas,
siekiant pagerinti ežerų būklę
ketv. Sudarytos teisinės ir finansinės sąlygos pagerinti ežerų būklę, pasinaudojant ES sanglaudos fondo ir
kita finansine parama. Įgyvendinamos biomanipuliacijos priemonės.
1. Vyriausybė 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 patvirtino Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų
programą, kurioje numatyti tikslas ir uždavinys Lietuvos ežerų būklei pagerinti.
2. Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 patvirtintas
Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame numatyti
biomanipuliacijos veiksmai ežerų būklei pagerinti (ežerų įžuvinimas lydekomis, fitoplanktonu
mintančiomis žuvimis, lydekų žvejybos ribojimas, susmulkėjusių karpinių žuvų išgaudymas, perteklinės
makrofitų biomasės šalinimas, ežere susikaupusių nuosėdų šalinimas ir kt.). Iš viso numatyta įgyvendinti 13
veiksmų 2017–2023 metais.
3. Sudarytos finansinės galimybės, pasinaudojant ES Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014–2020 m. Europos
Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus
naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę 05.3.1-APVA-V-012 „Vandens
telkinių būklės gerinimas“, įgyvendinti numatytus biomanipuliacinius veiksmus:
3.1. Aplinkos ministro 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-619 patvirtintas 2014–2020 metų Europos
Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus
naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-012 priemonės „Vandens telkinių būklės
gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas. Sudarytos galimybės investuoti į numatytas priemones
savivaldybių administracijoms, Aplinkos apsaugos agentūrai, Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos.
3.2. Numatyta 13 mln. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų
investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir
prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę 05.3.1-APVA-V-012 „Vandens telkinių būklės
gerinimas“. Šiomis lėšomis numatyta pagerinti 25 vandens telkinių būklę.
3.3. Aplinkos ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. D1-959 patvirtintas siūlomų bendrai finansuoti
valstybės projektų sąrašas vandens telkinių būklės gerinimui (papildytas aplinkos ministro 2018-01-10,
2018-02-20, 2018-07-25, 2018-09-19 įsakymais). Siūlomi finansuoti 6 projektai, iš kurių 2 – Aplinkos
apsaugos agentūros, 4 – savivaldybių administracijų (Šilalės r., Šiaulių r., Alytaus r., Kaišiadorių r.) 9,3 mln.
eurų sumai (iš jų 0,1 mln. eurų savivaldybių biudžetų lėšos, 9,2 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšos).
Šiems projektams įgyvendinti pateiktos paraiškos ir pasirašytos projektų finansavimo administravimo
sutartys. Iki 2019 m. pabaigos planuojama į valstybės projektų sąrašą įtraukti projektus dėl žuvų pralaidų
įrengimo arba rekonstravimo ir migracijos kliūčių pašalinimo.
4. Aplinkos apsaugos agentūros vykdomais projektais numatoma pagerinti valstybinių vandens telkinių
būklę pakeičiant ichtiofaunos rūšinę sudėtį ir vandens telkinius papildomai įžuvinant vandenų būklę
gerinančiomis žuvų rūšimis. Vandens telkinių būklę tikimasi pagerinti įžuvinant 8 pasirinktus vandens
telkinius plėšriosiomis žuvimis ir 2 vandens telkinius fitoplanktonu mintančiomis žuvų rūšimis. 2018 m.
įžuvinti 9 vandens telkiniai 95910 vnt. žuvų Šis įžuvinimo projektas bus tęsiamas ir 2019–2022 metais. Taip
pat bus vykdomi 75 upių vagų renatūralizavimo darbai.
1.5.1.4. Pavojingų cheminių medžiagų
stebėsenos ir kontrolės sistemos
AM 2018 m. IV
ketv. Įvykdyta.
1. Vyriausybė 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 patvirtino Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų
4
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
veiksmingumo didinimas, prireikus
pavojingų medžiagų mažinimo ir
prevencijos priemonių nustatymas ir
įgyvendinimas
programą, kurioje numatytas tikslas „Pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę“ ir
uždavinys šiam tikslui įgyvendinti „Mažinti pavojingų cheminių medžiagų patekimą į jūros aplinką“.
2. Aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 patvirtintas Vandenų
srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame numatytos 8
priemonės, susijusios su pavojingų cheminių medžiagų stebėsenos ir kontrolės sistemos veiksmingumo
didinimu 2017–2023 metais. Taip pat aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr.
D1-968/3D-821 patvirtintas Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų
plano pakeitimas, kuriuo pavojingų cheminių medžiagų stebėsenos ir kontrolės sistema papildoma nauja
veiksmingumo didinimo priemone „Parengti ir vykdyti, pavojingų medžiagų, kurios apibūdina paviršinių
vandens telkinių cheminę būklę, paplitimui ir kiekiui įvertinti, tyrimų programą“, vykdymo terminas –
2019–2023 m.
3. Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 patvirtino Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–
2023 metų programą, kurioje, atsižvelgiant į vandens telkinių būklės ir kitus pokyčius, optimizuotas
pavojingų medžiagų vandens telkiniuose (požeminiuose ir paviršiniuose) tyrimų atlikimas (pakeistas tyrimų
detalumas, atlikimo dažnis ir kt.).
4. ES Sanglaudos fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų
programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato
kaitos“ įgyvendinimo priemonę 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“, sudarytos
finansinės galimybės valstybinį vandens monitoringą atliekančioms įstaigoms įsigyti įrangą ir priemones,
reikalingas jūriniams ir vidaus vandenų būklės tyrimams atlikti, taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti.
5. Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. identifikavo objektus, kurie veikloje naudoja vandens aplinkai
pavojingas chemines medžiagas ar mišinius ir informavo atitinkamus regionų aplinkos apsaugos
departamentus, siekiant nustatyti, ar šios medžiagos nepatenka į aplinką.
6. Aplinko pasaugos agentūra atliko paviršinių vandens telkinių (upių ir Baltijos jūros priekrantės)
tyrimus pagal medžiagų, stebėtinų Sąjungos mastu vykdant vandens politiką pagal Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvą 2008/105/EB, Stebėsenos sąrašą, nurodytą 2015 m. kovo 20 d. Europos Komisijos
įgyvendinamajame sprendime (ES) 2015/495. Stebėsenos sąrašą sudaro farmacinės medžiagos (hormonai,
makrolidų grupės antibiotikai, diklofenakas), augalų apsaugos medžiagos (neonikotinoidai, metiokarbas,
oksidiazonas, trialatas), antioksidantas, kosmetinė medžiaga UVB filtras. Pagal atliktų tyrimų rezultatus
nustatytos labai mažos šių medžiagų koncentracijos, kurios yra mažesnės už nustatymo ribą.
7. Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo
programos 2015–2021 m. įgyvendinimo priemonių planu, kasmet atlieka stebėseną ir analizę apie viršytus
pavojingų į paviršinius vandens telkinius išleidžiamų („II sąrašo“) medžiagų aplinkos kokybės standartus,
vandens telkinių cheminę būklę ir viršijimo priežastis. Vadovaujantis analizės rezultatais stiprinama
pavojingų „II sąrašo“ medžiagų išleidimo kontrolė (atsižvelgiant į rezultatus atitinkamai rengiami
kasmetiniai aplinkos valstybinės kontrolės planai).
1.5.1.5. Individualių nuotekų tvarkymo
apskaitos ir kontrolės sistemos
sukūrimas ir įdiegimas įgyvendinant
ES reikalavimus ir bendradarbiaujant
AM, FM 2018 m. IV
ketv. Vykdoma.
Vėluojama sukurti informacinę sistemą, nes užtruko techninių specifikacijų rengimas ir viešųjų pirkimų
procedūros.
1. 2019-05-09 paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas „Preliminarios individualių nuotekų tvarkymo sistemų
5
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
su savivaldybėmis ir individualių gręžinių požeminiam vandeniui išgauti inventorizacijos ir preliminarių aglomeracijų ribų
nustatymo paslaugos“. 2019-06-12 įvyko konkursas. Nustatytas nugalėtojas 2019-09-23 pateikė originalius
dokumentus. Sutartis pasirašyta 2020-01-06, vykdymo terminas – 2020-10-09 (turi būti pateiktos 2 tarpinės
(po 2 ir 4 mėn. nuo sutarties pasirašymo) ir galutinė ataskaitos
2. 2019-09-20 paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas „Individualių nuotekų tvarkymo sistemų registravimo
sistemos sukūrimas ir diegimas“ investicijų projekto (galimybių studijos) parengimo paslaugoms įsigyti.
2020-02-04 pasirašyta viešųjų pirkimų sutartis individualių nuotekų tvarkymo sistemų registravimo sistemos
sukūrimo galimybių studijai parengti. Sutarties vykdymo terminas – 2020-05-25.
3. Atlikti pirkimus ir pasirašyti sutartį dėl INTSRS diegimo numatoma 2020 m. rugsėjo mėn. Apskaitos ir
kontrolės sistemą planuojama įdiegta iki 2022 m. pabaigos.
Techninių specifikacijų ir kitų parengiamųjų dokumentų rengimas buvo užsitęsęs dėl paaiškėjusių naujų
aplinkybių informacinių technologijų sprendiniams (keitėsi poreikis informacinei sistemai, todėl iš esmės
buvo peržiūrėta projekto struktūra. Taip pat paaiškėjus aplinkybei, kad ES inicijavo pažeidimą Lietuvai dėl
INSPIRE direktyvos įgyvendinimo, šiuo pirkimu bus numatomi sprendimai, kurie taip pat prisidės ir prie
INSPIRE direktyvos pažeidimų pašalinimo, t. y. inventorizacijos rezultatai bus pateikiami pagal šios
direktyvos reikalavimus, nustatytus erdvinių duomenų teikimui Europos Komisijai).
1.5.1.6. Mokesčių už valstybinius
gamtos išteklius tarifų peržiūra,
siekiant užtikrinti maksimalią
ekonominę naudą valstybei ir racionalų
išteklių naudojimą
(Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų
reformų įgyvendinimo veiksmų plano
4.2.1. veiksmas)
AM, FM,
ŽŪM
2018 m. IV
ketv. Įvykdyta.
Seimas 2018-12-11 priėmė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-
1711, kuriuo suvienodino mokesčio už kitą smėlį ir žvyrą tarifus. Tarifai suvienodinti atsižvelgiant į tai, kad
daugumoje šiuo metu Lietuvos kasybos pramonės įmonių naudojamų smėlio ir žvyro telkinių šie du ištekliai
sutinkami kartu ir jie yra nedėsningai pasiskirstę. Dėl šios priežasties sudėtinga objektyviai deklaruoti
tikslius jų kiekius ir apskaičiuoti mokestines sumas. Įstatymo pakeitimu du kartus padidinti mokesčių tarifai
už medžiojamuosius gyvūnus pagal medžioklės plotų kategorijas.
Kitų pasiūlymų dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifų pakeitimo teikti 2018 m. nenumatyta,
kadangi atlikus esamos situacijos apžvalgą nuspręsta, kad keliamiems tikslams įgyvendinti šiame etape
užtektų žemiau nurodytų ne ekonominių priemonių.
Siekiant racionalaus gamtos išteklių naudojimo, o kartu ir maksimalios naudos valstybei, įgyvendinamos ir
kitos iniciatyvos kitais nei mokesčių tarifų reguliavimo instrumentais: 1. ES Sanglaudos fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų
programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato
kaitos“ įgyvendinimo priemonę Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo ūkio gerinimas“ sudarytos finansinės galimybės vykdyti geriamojo vandens tiekimo, nuotekų
surinkimo tinklų, geriamojo vandens gerinimo ir nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos ir (arba) naujos
statybos ir kt. projektus.
2. Panaudojant ES investicines lėšas 2019-02-01 įkurtas Vandentvarkos fondas, kuris vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo įmonėms teiks paskolas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti.
3. 2018 m. – 2020 m. I ketv. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas įgyvendinti darbas
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkiui sustambinti, siekiant didesnio veiklos
efektyvumo ir paslaugų kainos ir kokybės suvienodinimo.
6
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
4. Siekiant racionalaus požeminio vandens išteklių naudojimo ir ES ir tarptautinių normų ir principų
įgyvendinimo, Aplinkos ministerija parengė Žemės gelmių įstatymo pataisą dėl leidimų naudoti
požeminį vandenį. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą visi asmenys, naudojantys požeminį vandenį
komerciniais tikslais, turi turėti leidimą ir mokėti mokestį už gamtos išteklius. Įstatymo projekte siūloma
nustatyti, kad leidimo požeminiam vandeniui išgauti reikalaujama, jeigu vidutiniškai per parą iš
vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 kubinių metrų ir daugiau vandens. Išimtis – žemės ūkio
veiklą vykdantiems asmenims (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne
maisto produktų realizavimą), kai iš vandenvietės išgaunama 100 kubinių metrų ir daugiau gėlo požeminio
vandens per parą.
1.5.2. Darbas. Geriamojo vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio
sustambinimas, siekiant didesnio
veiklos efektyvumo ir paslaugų
kainos ir kokybės suvienodinimo
1.5.2.1. Geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo
įstatymo, įtvirtinančio įmonių
stambinimo modelį ir jo įgyvendinimo
tvarką, projekto parengimas
(Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų
reformų įgyvendinimo veiksmų plano
5.1.7. veiksmas)
AM 2019 m. II
ketv. Vykdoma.
Vėluojama parengti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, nes dar
neparengtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo planas, kurio
atlikimo pradžia vėluoja, nes užsitęsė viešųjų pirkimų sutarties pasirašymas.
Siekiant didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio veiklos efektyvumo ir paslaugų kainos
ir kokybės suvienodinimo, pagal ES bendrai finansuojamą priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo ūkio gerinimas“ AM vykdo projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių
valdymo tobulinimo plano rengimas“.
Viešųjų pirkimų sutartis pasirašyta 2019-05-27. Galutinių rezultatų priėmimas buvo numatytas 2019-11-27,
tačiau pasinaudojus sutartyje numatyta galimybe, atsižvelgus į atidėjimus gaunant medžiagą iš savivaldybių
ir vandentvarkos įmonių, buvo pratęsta iki 2019-12-27. Sutartis įvykdyta, galutinė ataskaita patvirtinta
2019-12-20.
Siekiant į projekto veiklą įtraukti visas suinteresuotas puses, aplinkos ministro 2019 m. gegužės 24 d.
įsakymu Nr. D1-324 įsteigtas patariamojo pobūdžio Projekto priežiūros komitetas, patvirtintas jo darbo
reglamentas. Pirmas posėdis įvyko 2019-06-20, antrasis – 2019-09-24, trečiasis – 2019-11-11.
Užbaigus studiją gauta išsami vandentvarkos sektoriaus analizė, galimi įmonių pertvarkos scenarijai.
2020-01-20 ministrų pasitarime pasirinktas modelis įmones stambinti palaipsniui, atsižvelgiant į jų atitiktį
nustatytiems licencijuojamos veiklos kriterijams (tarpinis modelis, kurio nebuvo pateiktose alternatyvose).
Atsižvelgiant į tai, rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo
projektas, kurį planuojama pateikti Vyriausybei 2020 m. balandį.
AM siūlomas svarstymo Seimo pavasario sesijoje mėnuo – gegužė.
Įstatymo projekto derinimas ir priėmimas Seime gali užsitęsti dėl skirtingo suinteresuotų pusių (įskaitant
savivaldybes, savivaldybių įmones) interesų.
7
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
1.5.2.2. Geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo paslaugų kainų
nustatymo metodikos pakeitimas, kad
visos būtinosios veiklos sąnaudos būtų
įtrauktos į paslaugų kainą, įtraukiant
investicijas, reikalingas infrastruktūros
rekonstrukcijai ir plėtrai
AM 2019 m. II
ketv. Įvykdyta.
Seimas 2018-12-20 priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimą, kuriuo
nustatyta, kad visos būtinosios veiklos sąnaudos būtų įtrauktos į reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, įtraukiant investicijas, reikalingas infrastruktūros rekonstrukcijai ir
plėtrai.
Seimui priėmus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą, Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl sąnaudų įtraukimo į kainų skaičiavimą pakeitė šiuos teisės aktus:
1. Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų,
paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės
komisijoje tvarkos aprašas, patvirtintas VKEKK 2019-04-01 nutarimu Nr. O3E-93;
2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų
nustatymo metodikos pakeitimas, patvirtintas VKEKK 2019-04-01 nutarimu Nr. O3E-92;
3. Geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo
metodika, patvirtinta VKEKK 2019-04-01 nutarimu Nr. O3E-91.
1.5.2.3. Vandens įmonių stambinimo
įgyvendinimo priežiūros sistemos
sukūrimas
(Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų
reformų įgyvendinimo veiksmų plano
5.1.8 veiksmas)
AM 2020 m. I
ketv. Vykdoma.
Vandentvarkos įmonių stambinimo analizės ir alternatyvų nustatymo metu išsigrynino, kad šis priežiūros
mechanizmas bus įtvirtintas rengiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
pakeitime, kuriame bus įvirtintas ir pats įmonių pertvarkos modelis.
Rengiamas įstatymo pakeitimo projektas, kuriame iš esmės bus nustatyti priežiūros mechanizmo pagrindai
(nustatytos už priežiūrą atsakingos institucijos, jų funkcijos, kriterijai, pagal kuriuos bus vykdoma priežiūra)
– šis veiksmas bus vykdomas kartu su 1.5.2.1 veiksmu.
1.5.2.4. Vandentvarkos fondo,
panaudojant ES investicines lėšas,
įkūrimas ir paskolų ar garantijų
neefektyviai veikiančiai vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo
infrastruktūrai rekonstruoti plėtoti
teikimas*
(Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų
reformų įgyvendinimo veiksmų plano
1.8.6 veiksmas)
AM, FM 2018 m. IV
ketv. Įvykdyta.
Finansų ministerija su Aplinkos ministerija ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) 2019-02-01
pasirašė trišalę sutartį, kuria įsteigė ES Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamą Vandentvarkos fondą. Jam
skirta 30 mln. eurų. Fondo lėšomis bus teikiamos paskolos vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklų
plėtrai ir rekonstrukcijai finansuoti. Viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams
palankiomis sąlygomis bus teikiamos paskolos iki 20 metų terminui. Numatoma, kad paraiškas paskoloms
pagal naująją priemonę VIPA bus galima teikti nuo 2019 m. balandžio mėnesio.
1.5.3. Darbas. Teisinių ir ekonominių
priemonių sukūrimas, siekiant
sumažinti oro taršą ir klimato kaitą
1.5.3.1. Administracinių gebėjimų
sustiprinimas ir nacionalinės į aplinkos
orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos
vykdymas, taikant kuo didesnį
AM, EM, SM,
ŽŪM
2020 m. III
ketv. Vykdoma.
1. Iš Aplinkos apsaugos agentūros vidinių resursų įsteigta 1 papildoma pareigybė skirta teršalų apskaitos
vykdymui ir šiuo metu apskaitos vykdymui skirtos 2 pareigybės (2015 m. buvo 1 pareigybė).
2. 2018 m. balandį – 2019 m. balandį įgyvendintas AM ir AAA inicijuotas, Lietuvos mokslo tarybos
8
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
detalumo lygį (TIER 2 ar didesnį), kad
būtų užtikrintas tarptautinių ir ES teisės
aktų reikalaujamas apskaitos tikslumas,
išsamumas, skaidrumas, nuoseklumas,
duomenų atsekamumas, ir sprendimų
aplinkos oro taršai mažinti priėmimas
apskaitos duomenų pagrindu
finansuotas reikminių tyrimų projektas „Išmetamų į atmosferą teršalų nacionalinių emisijos faktorių
nustatymas energetikos, pramonės ir žemės ūkio veiklose“, skirtas eksperimentiniu būdu nustatyti oro
teršalų nacionalinius emisijos faktorius (EF) minėtose veiklose, kurie įgalins padidinti teršalų apskaitos
tikslumą, išsamumą, skaidrumą, nuoseklumą, duomenų atsekamumą. Vykdančioji institucija – Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras, partneris – Lietuvos energetikos
institutas. Projektas įgyvendintas laiku. Pateikta ataskaita ir rekomendacijos dėl nacionalinių EF taikymo
vykdant teršalų apskaitą. Nacionaliniai EF bus pritaikyti vykdant apskaitą 2019 ir vėlesniais metais.
Taikant Tier 2 tikslumo lygio metodiką, skaičiuojamas dėl medienos deginimo į aplinkos orą išmestas
teršalų KD2,5, sunkiųjų metalų, dioksinų/furanų, policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis; dalis
žemės ūkio sektoriuje į aplinkos orą išmesto amoniako kiekio įvertintas taikant TIER2 tikslumo lygio
metodiką.
2019 m. teikime Tier 2 metodika pritaikyta 50 proc. pasektorių, 2020 m. teikime planuojama 60 proc.
pasektorių (pasektoris = teršalo X išmetimas į aplinkos orą NFR sektoriuje Y vykdant veiklą Z).
Pagal Nacionalinės į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos gerinimo 2015–2020 m. planą,
patvirtintą aplinkos ministro 2015-04-01 įsakymu Nr. D1-111, įvesties duomenys, kurie reikalingi visų Tier
2 metodikų, nurodytų EPEM/EEA Techninio vadovo naujausioje versijoje, taikymui, turėtų būti pateikti iki
2020 m. gruodžio 1 d. Esant pakankamiems administraciniams gebėjimams, Tier 2 metodikos nurodytos
EPEM/EEA Techninio vadovo naujausioje versijoje, bus pritaikyti 2021 metais teikiant ataskaitą Europos
Komisijai dėl 2019 m. apskaitos.
3. Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Oro kokybės ir ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo ir
laboratorijų atnaujinimas bei teršalų kiekio išmetamo į aplinkos orą apskaitos tobulinimas“. Paslaugos turi
būti suteiktos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Planuojama, kad bus pateikti įvesties duomenys vykdyti oro teršalų
apskaitą Tier 2 lygiu visuose ūkio sektoriuose, kuriems EPEM/EEA Techninis vadovas teikia Tier 2 lygio
metodikas.
1.5.3.2. Oro taršos valdymo plano
parengimas, siekiant veiksmingai
įgyvendinti oro taršos mažinimo 2020
ir 2030 m. tikslus
AM, EM, SM,
EIM, ŽŪM,
SAM
2018 m. IV
ketv. Įvykdyta.
Vyriausybė 2019-04-17 patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra
įpareigota parengti ir įgyvendinti tokį strateginį dokumentą ES nustatytiems į aplinkos orą išmetamų teršalų
kiekio mažinimo tikslams 2020 m. ir 2030 m. pasiekti.
Daugiau informacijos: http://am.lrv.lt/lt/naujienos/nacionalinis-oro-tarsos-mazinimo-planas-svarbus-ir-
Svarstymas Seime nepradėtas, laukiama pristatymo Seimo posėdyje pavasario sesijoje.
AM siūlomas svarstymo Seimo pavasario sesijoje mėnuo – kovas.
1.5.4.7. Privačių miškų ūkio teisinio
reguliavimo masto ir administracinės
naštos mažinimas, suteikiant daugiau
sprendimo teisių ir atsakomybės
patiems miško savininkams, miškų
kontrolę orientuojant į esminę įtaką
miško ekosistemai turinčias miškų ūkio
veiklas
AM 2019 m. IV
ketv. Vykdoma.
Siekiant mažinti privačių miškų teisinio reguliavimo mastą ir administracinę naštą, Aplinkos ministerijos
viduje buvo rengiami Vyriausybės tvirtinamų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų ir aplinkos
ministro tvirtinamo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimų projektai, kuriais būtų
supaprastinama leidimų kirsti mišką išdavimo ir pranešimų apie ketinimą kirsti mišką pateikimo tvarka,
tačiau, įvertinus tai, kad suinteresuotos visuomenės grupės, susijusios su miškų apsaugos klausimais, teikia
Aplinkos ministerijai siūlymus dėl visiškai priešingo reguliavimo, t. y. dėl veiklos miškuose sugriežtinimo ir
didesnio valstybės vaidmens reguliuojant visą veiklą miškuose, įskaitant ir privačiuose miškuose, nuspręsta
neteikti minėtų projektų, o pratęsti diskusijas dėl galimų teisinio reguliavimo variantų. Atsižvelgiant į
klausimo aktualumą ir siekiant kokybiškesnių, subalansuotų ir privačių miškų savininkų bei kitų visuomenės
grupių lūkesčius atitinkančių sprendimų dėl privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo masto ir
administracinės naštui mažinimo, Aplinkos ministerija ketina parengti Miškų įstatymo pakeitimo projektą ir
suderinus jį su suinteresuotomis institucijomis bei visuomene teikti Vyriausybei.
2020-02-28 organizuojama diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“, kuri vyks LR
Prezidento kanceliarijoje. Šiuo renginiu pradedamas renginių ciklas, skirtas miškų politikai po 2020-ųjų,
kurio metu su socialiniais partneriais ir visuomene bus tariamasi ir dėl privačių miškų ūkio teisinio
reguliavimo ir valstybės vaidmens šioje srityje, todėl šių diskusijų rezultatų pagrindu taip pat bus rengiamos
priemonės dėl privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo masto ir administracinės naštos mažino po 2020
metų.
1.5.5. Darbas. Darnaus vystymosi
principų įdiegimas viešojo valdymo
srityje ir bendruomeniniame
gyvenime, didinant visuomenės
aplinkosauginį sąmoningumą,
piliečių ir nevyriausybinių
organizacijų dalyvavimą priimant
sprendimus, perkeliant ekologinius
principus į viešąjį sektorių
!
(1.19)1
1.5.5.1. Planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
pakeitimo įstatymo projekto
priėmimas, siekiant sutrumpinti
AM 2017 m. II
ketv. Įvykdyta.
Aplinkos ministerija parengė, o Seimas 2017 m. birželio 27 d. priėmė naujos redakcijos Planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2017 m. lapkričio 1 d.
Naujuoju įstatymu sumažintas veiklos rūšių, kurioms atliekama atranka dėl PAV, skaičius, net perpus
1 Taip pat prisidės prie Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinio darbo „1.19. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant
ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą“ įgyvendinimo.
23
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
poveikio aplinkai vertinimo procedūras
ir pagerinti poveikio aplinkai
vertinimo dokumentų kokybę
sutrumpintas atrankos dėl PAV laikas (nuo 75 iki 31 dienos) ir daugiau kaip trečdaliu visas PAV procesas
(nuo 210 iki 150 dienų), sumažintas jame dalyvaujančių institucijų galimybės delsti teikiant išvadas ir
priimant sprendimus.
Visuomenė ir PAV subjektai apie parengtą PAV programą turės būti informuojami vienu metu – nebereikės
laukti 10 dienų, kol pasibaigs šios programos viešinimo procedūros. Atsisakyta atrankos išvados
persvarstymo Aplinkos apsaugos agentūroje. Ši išvada įsigalios iš kart po to, kai bus paskelbta AAA
tinklapyje, ir verslininkas leidimui gauti galės iš karto kreiptis į kitas institucijas.
Naujasis įstatymas nepanaikino savivaldybės tarybos veto teisės, tačiau įpareigoja savivaldybės tarybą
sprendimą priimti per 20 dienų. Jei per tą laiką jis nebus priimtas, taryba nebegalės stabdyti PAV proceso.
Investuotojai įpareigoti kiekviename proceso etape konsultuotis tiek su visuomene, tiek su valstybe ar
savivaldybių institucijomis. Proceso ir sprendimų priėmimo skaidrumui užtikrinti nustatyta PAV subjektų
kompetencija.
Optimizuoti PAV procesą padės ir apribota PAV subjektų ir AAA teisė keletą kartų teikti pastabas ir
pasiūlymus, kuriuos galima teikti pirmą kartą nagrinėjant PAV dokumentus.
1.5.5.2. Jungtinių Tautų Darnaus
vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų
įgyvendinimo Lietuvoje koordinavimo
mechanizmo nustatymas, sprendimų
dėl Lietuvos atsiskaitymo Jungtinių
Tautų Aukšto lygio politiniame forume
priėmimas
AM, kitos
ministerijos
pagal
kompetenciją
2017 m. III
ketv. Įvykdyta.
Vykdant 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos sprendimus dėl Jungtinių Tautų
Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų (toliau – Darbotvarkė) įgyvendinimo Lietuvoje, Vyriausybei
pateikti atitinkamų Vyriausybės nutarimų pakeitimų projektai, siekiant atnaujinti Nacionalinės darnaus
vystymosi komisijos funkcijas ir sudėtį, patvirtinti nacionalinius darnaus vystymosi prioritetus. Projektams
nepritarta.
2017 m. rugsėjo mėn. gautas Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) pritarimas dėl
Darbotvarkės įgyvendinimo nacionalinės ataskaitos pristatymo 2018 metais Aukšto lygio politikos forume
Niujorke. Vyriausybės 2017-10-31 pasitarime priimti sprendimai dėl Darbotvarkės įgyvendinimo Lietuvoje
koordinavimo mechanizmo. Aplinkos ministerijai kartu su Vyriausybės kanceliarija pavesta koordinuoti
Darbotvarkės įgyvendinimo nacionalinės ataskaitos rengimą ir pristatymą. Darbotvarkės įgyvendinimui
Lietuvoje koordinuoti ir nacionalinei ataskaitai parengti aplinkos ministro įsakymu sudaryta tarpžinybinė
darbo grupė. Koordinuojant Aplinkos ministerijai, tarpinstitucinė darbo grupė parengė ataskaitą. Ji svarstyta
2018-05-16 Vyriausybės pasitarime.
2018-07-16 Jungtinių Tautų Organizacijos Aukšto lygio politiniame forume Vyriausybės įgaliotas aplinkos
ministras pristatė savanorišką nacionalinę pažangos įgyvendinant JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki
2030 m. tikslus ataskaitą.
Su ataskaita ir jos pristatymu galima susipažinti čia: http://www.am.lt/VI/index.php#a/19544.
1.5.5.3. Ilgalaikės valstybės darnaus
vystymosi politikos, įgyvendinant
Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi
darbotvarkę iki 2030 metų,
nustatymas, atnaujinant Valstybės
pažangos strategiją „Lietuva 2030“
nuo 2020 metų Darnaus vystymosi
politikos, atsižvelgiant į Jungtinių
AM, LRVK,
kitos
ministerijos
pagal
kompetenciją
2019 m. II
III ketv.** Įvykdyta.
AM pagal kompetenciją veiksmą atliko, laukiama 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (NPP)
patvirtinimo (LRVK kompetencija).
Siekiant pagerinti DVT įgyvendinimo Lietuvoje veiksmingumą, minėtus tikslus ruošiamasi integruoti į
sektorinę politiką: programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai, Aplinkos ministerijoje 2018 m. rugsėjį įgyvendino
projektą „Darnaus vystymosi tikslų integravimas į teritorijų planavimą“, o 2019 m. kovą įgyvendintas
projektas „Darnios Lietuvos link: darnaus vystymosi tikslų integravimas į valstybės strateginius
dokumentus“. Pastarojo projekto rezultatai 2019-03-20 pristatyti Seimo Energetikos ir darnios plėtros
SPAV ataskaitos išvadose, įvertinus abu koncepcijos projektus aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu
aspektu, buvo rekomenduota pasirinkti II alternatyvą.
Vyriausybė 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1213 pateikė Seimui dviejų alternatyvių Lietuvos
Respublikos Seimo nutarimų „Patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės
teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus“ projektus. LRV pritarė
vienai iš koncepcijos alternatyvų – LRBP koncepcijai su II alternatyva.
Naujojo plano koncepcija (viena iš alternatyvų) bus tvirtinama Seime, o konkretūs sprendiniai –
Vyriausybėje.
Visa informacija apie projekto įgyvendinimo eigą pateikiama adresu: http://www.bendrasisplanas.lt.
1.5.6.5. Teritorijų planavimo ir
statybos valstybinės priežiūros
įstatymo pakeitimas – Valstybinės
teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
ikiteisminių ginčų nagrinėjimo
komisijų įteisinimas
AM 2018 m. IV
ketv. Iš dalies įvykdyta, laukiama Seimo sprendimo.
Seimo nario Kęstučio Mažeikos pateiktas Seimui Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
įstatymo Nr. XII-459 8, 16, 17, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo 11(1), 25(1), 25(2) straipsniais
įstatymo projektas, registruotais TAIS 2019-07-11, Nr. XIIIP-3687.
Šis įstatymo projektas yra kaip lydimasis teikiant Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada pateikta 2019-07-16, Teisingumo ministerijos Europos
teisės departamento – 2019-07-30. Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstytas 2019-09-18, nutarta daryti
2 Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinis darbas „1.21. Regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos pertvarkymas, Lietuvos teritorijos
bendrojo plano parengimas bei paskatų sistemos vietos ekonominiam, istoriniam-kultūriniam potencialui didinti ir infrastruktūrai optimizuoti sukūrimas“.
pagerinimas 2. Siekiant sudaryti sąlygas piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti priimant sprendimus
teritorijų planavimo srityje, Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1107 pakeisti Visuomenės
informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai. Įteisinta prievolė koreguojant detaliojo plano sprendinius, planavimo organizatoriui ar jo įgaliotam asmeniui
apie tai papildomai registruotais laiškais informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ar naudotojus jų
deklaruotos gyvenamosios vietos ar Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais.
3. Aplinkos ministro 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-675 pakeistas statybos techninis reglamentas
STR 1.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašas
papildytas naujomis statinių pagal paskirtį grupėmis – į sąrašą papildomai įtraukti visų paskirčių naujai
statomi ir rekonstruojami ypatingieji ir neypatingieji statiniai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros
paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje; į
sąrašą taip pat įtraukti visi statomi ir rekonstruojamus statiniai, kurių projektavimas ir (ar) statyba
finansuojami Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.
1.5.6.10. Architektūros įstatymo
projekto priėmimas, siekiant
reglamentuoti visuomeninius santykius
architektūros srityje
AM 2017 m. II
ketv. Įvykdyta.
Aplinkos ministerija parengė, o Seimas 2017 m. birželio 8 d. priėmė Architektūros įstatymą, kurio
koncepciją Vyriausybė patvirtino dar prieš aštuonerius metus. Architektūros įstatymas skirtas reglamentuoti
visuomeninius santykius architektūros srityje, įtvirtinti architektūros, kaip vienos svarbiausių ir ilgiausiai
išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, svarbą, suformuoti vieningą architektūrinės, urbanistinės ir
istorinės kultūrinės aplinkos sampratą, sudaryti sąlygas kurti profesionalią, kokybišką architektūrą.
Priėmus šį įstatymą, kompleksiškai ir sistemingai sureguliuotos architektūros ir architektūrinės veiklos
sritys. Iki šiol galioję atskiri teisės aktai apėmė tik dalį tų sričių.
Priimtu teisės aktu nustatomi architektų rengimo, architektų kvalifikacijos, architektų veiklos vykdymo
reikalavimai, sąlygos ir tvarka, architektų teisės ir pareigos, architektų veiklai ir veiklos rezultatams taikomi
kokybės reikalavimai.
Įstatyme taip pat numatytos architektūros plėtros kryptys, apibrėžtas savivaldybės vyriausiojo architekto
statusas bei funkcijos, valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų kompetencija architektūros srityje.
1.5.6.11. Urbanistinės chartijos, kurioje
būtų įtvirtinti urbanistinės politikos
principai, patvirtinimas
(Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų
reformų įgyvendinimo veiksmų plano
5.1.4 veiksmas)
AM 2018 m. IV
ketv. Įvykdyta.
Lietuvos urbanistinės politikos pagrindinės kryptys ir jų įgyvendinimo rekomendacijos, patvirtintos
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. D1-485 „Dėl Lietuvos
urbanistinės politikos pagrindinės krypčių ir jų įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo“.
Patvirtintu dokumentu nustatomos pagrindinės Lietuvos urbanistikos politikos kryptis, kurios bus
integruotos į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos sprendinius, ir jų įgyvendinimo
rekomendacijos, skirtos interesų grupėms. Tai dokumentas, nusakantis darnaus vystymosi tikslų taikymą,
planuojant ir vystant urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas. Lietuvos urbanistinės politikos krypčių
tikslas – tapti vertybiniu pagrindu įtraukių, saugių, atsparių ir tvarių miestų ir gyvenviečių planavimui
Lietuvoje.
Šis dokumentas rengtas glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais ir kitais partneriais, visuomene:
1. sukurta interneto svetainė www.urbanistinechartija.com, skirta veiksmingesnei komunikacijai su
suinteresuotomis šalimis bei informacijos (esamos problemos, pasiūlymai chartijai, renginiai ir kt.) sklaidai.
projektas) sutartį Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0029/BS-2019-2-ES. 2019-01-10 pradėtos vykdyti BIM-LT
projekto veiklos. Veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2022-01-10.
Aplinkos ministerija su BIM-LT projekto partneriu valstybės įmone „Statybos produkcijos sertifikavimo
centras“ 2019-04-10 pasirašė projekto ,,Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų
efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas“ įgyvendinimo jungtinės veiklos
sutartį Nr. BS-2019-8-ES/SPSC19-04-520. Jungtinės veiklos pabaiga – 5 m. įgyvendinus BIM-LT projektą.
Aplinkos ministerija su BIM-LT projekto partneriais Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Kauno
technologijos universitetu 2019-04-12 pasirašė projekto ,,Priemonių, skirtų viešojo sektoriaus statinių
gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą, sukūrimas“
įgyvendinimo jungtinės veiklos sutartį Nr. BS-2019-9-ES/19166/SV5-0441. Jungtinės veiklos pabaiga – 5
m. įgyvendinus BIM-LT projektą.
Taip pat pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su dar dviem BIM-LT projekto vykdymo partneriais: VĮ
Turto banku (2019-05-02 Nr. BS-2019-11-ES/ S1-308) ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie
Susisiekimo ministerijos (2019-05-02 Nr. BS-2019-10-ES/ S-289). Jungtinių veiklų pabaiga – 5 m.
įgyvendinus BIM-LT projektą.
Sėkmingam ir veiksmingam BIM-LT projekto įgyvendinimui sudaryta tarpinstitucinė BIM-LT projekto
priežiūros komisija (aplinkos ministro 2019-09-05 įsakymas Nr. D1-513).
4 Vyriausybės 2018–2020 metų prioritetinis darbas „1.19. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant
procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą“.
2018 m. gegužę Lietuva priimta į EBPO (2018-05-30 Lietuvos Respublikos Prezidentė Paryžiuje pasirašė
Lietuvos prisijungimo prie EBPO susitarimą). 2018-07-05 Lietuva tapo pilnateise EBPO nare.
5.5.12. Darbas. Lietuvos indėlio ir
matomumo tarptautinėse ir
regioninėse organizacijose didinimas
stiprinant taiką, demokratiją ir
saugumą, ginant žmogaus teises,
užtikrinant darnų vystymąsi
5.5.12.2. Rinkimų kampanijų
vykdymas siekiant būti išrinktiems į:
Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 m.,
JT vaikų fondo (UNICEF) Vykdomąją
tarybą 2019–2021 m., JT lyčių lygybės
ir moterų įgalinimo padalinio (UN
Women) Vykdomąją tarybą 2020–2022
m., JT Pasaulio turizmo organizacijos
(PTO) Vykdomąją tarybą 2018–2021
m.; prof. J. Ruškaus perrinkimo į JT
Neįgaliųjų teisių komitetą 2019–2022
m.
URM, SADM,
SAM, EIM,
kitos
ministerijos
2020 m. III
ketv. Vykdoma.
5.5.12.6. JT Saugumo Tarybos
rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl
moterų, taikos ir saugumo
įgyvendinimo veiksmų 2018–2021 m.
plano patvirtinimas ir įgyvendinimas
URM, KAM,
SAM, SADM,
VRM, kitos
ministerijos
2020 m. III
ketv. Vykdoma.
5.5.12.7. Didesnis Lietuvos
dalyvavimas Darnaus vystymosi
darbotvarkės iki 2030 metų
URM,
ministerijos
2020 m. III
ketv.
Vykdoma (URM informacija).
2019 m. IV ketvirtį skirta 210 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos, iš kurių 50 tūkst. eurų rohinjų
pabėgėliams, 100 tūkst. eurų Ukrainai ir 60 tūkst. eurų (iš jų – 50 tūkst. eurų skyrė Lietuvos Respublikos
55
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
įgyvendinimo veikloje paramą
gaunančiose šalyse, kad ilgalaikėje
perspektyvoje oficiali Lietuvos parama
vystymuisi atitiktų Lietuvos
tarptautinius įsipareigojimus
Vyriausybė) Albanijai. 2019 m. IV ketvirtį iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai
programos lėšų buvo skirtos šios savanoriškos įmokos: Moterų taikos ir humanitariniam fondui (20 tūkst.
eurų), Europos Tarybos veiksmų planui Ukrainai 2018-2021 m. įgyvendinti (10 tūkst. eurų), Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Specialiajai stebėjimo misijai Ukrainoje (20 tūkst. eurų), Azijos
ir Europos fondui (20 tūkst. eurų), fondui „Gyvenimo linija“ (9 tūkst. eurų), Europos Sąjungos patikos
fondui Kolumbijai (10 tūkst. eurų), Jungtinių Tautų vaikų fondui (UNICEF) (15 tūkst. eurų), Jungtinių
Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijai Ukrainoje (10 tūkst. eurų), Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų
įgalinimo padaliniui „UN Women“ (5 tūkst. eurų), Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro
biurui (12 tūkst. eurų), Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veiklai Gruzijoje (5 tūkst.
eurų), Pasaulio prekybos organizacijos Dohos vystymosi darbotvarkės patikos fondui (20 tūkst. eurų),
Ekspertų paramos reformoms ir ekonomikos augimui fondui Ukrainoje Profesionalų reformoms remti
mechanizmui (160 tūkst. eurų). 2019 m. spalio 23 d. URM ir NVO iniciatyva surengta politinė diskusija,
kurioje daugiausia dėmesio skirta OPV didinimo klausimui. 2019 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės vystomojo
bendradarbiavimo komisijos posėdyje pristatyta Vystomojo bendradarbiavimo fondo idėja. Nuspręsta į
minėtą komisiją pakviesti Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos ir Seimo atstovus, taip pat sutarta
surinkti visų komisijos narių pasiūlymus dėl oficialios paramos vystymuisi didinimo ir juos apibendrinti
kartu su Finansų ministerija. 2019 m. Lietuvos institucijos laimėjo 5 ES Dvynių projektus – Makedonijoje,
Azerbaidžane, Palestinoje, Ukrainoje ir Gruzijoje. Lietuvos ekspertai prisidės prie sveikatos priežiūros,
žemės ūkio, muitų administravimo ir ryšių reguliavimo institucijų gebėjimų stiprinimo šiose šalyse.
Problemos: Pažangą labiausiai riboja politinės valios trūkumas, taip pat institucijų ir verslo nepakankamas
informuotumas ir supratimas apie vystomojo bendradarbiavimo naudą tiek Lietuvos užsienio politikai, tiek
Lietuvos verslui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EBPO duomenimis, oficiali Lietuvos parama vystymuisi
2018 m. siekė 55 mln. eurų, tai sudarė 0,12 proc. bendųjų nacionalinių pajamų. Nors absoliučia apimtimi
Lietuvos parama šiek tiek padidėjo, tačiau jos dalis nuo BNP kasmet mažėja. Jeigu iš valstybės biudžeto
OPV finansavimas nuosekliai nebus didinamas, Lietuva neįvykdys prisiimto įsipareigojimo iki 2030 m.
pasiekti 0,33 proc. BNP rodiklį.
5.5.12.9. Regioninių dialogų darnaus
vystymosi klausimais organizavimas
Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros
valstybių tarybai metu
AM, URM,
SADM
2020 m. III
ketv. Vykdoma.
Vykdomi pasiruošiamieji darbai.
Regioninį dialogą (seminarą) darnaus vystymosi klausimais Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros
valstybių tarybai (BJVT) metu numatoma organizuoti 2020 m. spalio–gruodžio mėn.
5.5.12.10. Lietuvos dalyvavimo
Tarptautinio parodų biuro (TPB)
veikloje suaktyvinimas, siekiant
išlaikyti narystę Taisyklių komitete,
narystės kituose komitetuose, o
ilgalaikėje perspektyvoje –
pirmininkavimo TPB
AM, KM 2020 m. III
ketv. Vykdoma.
Tarptautinėje parodoje „EXPO 2017“ Lietuvos skyriaus komisaras išrinktas visų parodos komisarų kolegijos
ir valdančiojo komiteto pirmininku. 2017-11-15 162-oje Tarptautinio parodų biuro (TPB) Generalinės
asamblėjos sesijoje Lietuva perrinkta dvejiems metams Taisyklių komiteto nare.
2018 m. dalyvauta TPB Taisyklių komiteto (2) ir Generalinės Asamblėjos (2) posėdžiuose, Lietuvos atstovas
buvo įtrauktas į inspekcinę misiją, vertinusią Azerbaidžano galimybes kandidatuoti surengti pasaulinę
parodą „EXPO 2025“ Baku mieste. Apibendrinta informacija apie visus kandidatus pateikta Vyriausybei, po
Vyriausybės sprendimo balsuota už Osakos (Japonija) kandidatūrą, kuri ir tapo laimėtoja. 2018 m. minint
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Valstybės pažinimo centre įrengta nedidelė ekspozicija apie Lietuvos
dalyvavimą pasaulinėse parodose. Lietuvos atstovas dalyvavo Pasaulinių parodų muziejaus atidaryme
56
Požy-
mis
Vyriausybės programos prioritetų,
krypčių, darbų ir veiksmų
pavadinimai
Koordinatori
us/
atsakingi
vykdytojai
Įvykdymo
data (metai,
ketvirtis)
Būsena,
informacija apie veiksmų vykdymą
Šanchajuje.
2019 m. dalyvauta TPB Taisyklių komiteto (2) ir Generalinės Asamblėjos (2) posėdžiuose, Lietuvos
atstovas buvo išrinktas parodos komisarų kolegijos valdančiojo komiteto nariu, o 2020 –m 2021 m.
laikotarpiui ir TPB Administracijos ir biudžeto komiteto nariu.
*Pakeista Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos
įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“.
** Pakeista Vyriausybės 2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 209 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos
įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“.
*** Pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 975 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos
Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“.
Nr. Rodiklis 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Komentaras
15. Per informacines sistemas nuotoliniu būdu pateiktų prašymų, susijusių su
teritorijų planavimu ir statyba, dalis, proc.
Šaltinis – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Prie prašymų, susijusių su paslaugomis teritorijų planavimo ir statybos srityse ir pateiktų nuotoliniu
būdu, dalies didėjimo prisidėjo 2019 m. vykdytas aktyvus elektroninių paslaugų teritorijų planavimo ir
statybos srityse populiarinimas, informacinių sistemų tobulinimas ir plėtra.
2018 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įgyvendino
plačią visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją, aktyviai vykdė el. paslaugų sklaidą (parengtos
45 minėtų IS naudojimo instrukcijos, organizuoti mokymai, aktyvios IS naudotojų konsultacijos ir
metodinė pagalba)) ir informacinių sistemų (Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos
valstybinės priežiūros, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų
planavimo proceso valstybinės priežiūros, Teritorijų planavimo dokumentų registro) tobulinimas ir
vystymas.
Prašymai, susiję su teritorijų planavimu ir statyba teikiami šiomis VTPSI administruojamomis IS:
1. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema
„Infostatyba“;
2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso
valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS);
3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras.
Kuriamas centralizuotos prieigos portalas „Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų
planavimo ir statybos el. vartai“, per kurį centralizuotai bus teikiamos 5 informacinių sistemų teritorijų
planavimo ir statybos el. paslaugos.
Planas 62 77 80 83 85
Faktas 75 89 92 94
16. Pagrįstų skundų dalis nuo visų skundų, pateiktų statybos ir teritorijų
planavimo srityje, palyginti su 2016 metų duomenimis, proc.
Šaltinis – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
2019 m. pagrįstų skundų, pateiktų statybos ir teritorijų planavimo srityje, palyginus su 2016 m.
duomenimis, sumažėjo 5,59 proc. (2019 m. gauta 2556 skundai, iš kurių 509 pagrįsti; 2016 m. gauta
2745 skundai, iš kurių 700 pagrįsti – pagrįstų skundų sumažėjo 191 vnt.). Pagrindinė rodiklio
nepasiekimo priežastis - informacijos trūkumas, nepakankamos gyventojų žinios apie galimybes
įsitraukti į teritorijų planavimo ir statybos procesus, efektyviai ir savalaikiai apginti pažeistas teises.
Nepakankamą visuomenės informuotumą rodo tai, kad tik 30 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų
nurodė, kad praneštų apie savavališką statybą, dar mažiau (25 proc.) mano žinantys, kur ir kaip tai
padaryti, 43 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepakanka viešai prieinamos informacijos apie
teritorijų planavimo ir statybos procedūras (Inspekcijos reprezentatyvios gyventojų apklausos
rezultatai).
Rodiklio reikšmei didelę įtaką turi ir kiti veiksniai. Per kelis pastaruosius metus atsirado interesantų,
kurie rašo pakartotinius nepagrįstus skundus dėl to paties objekto, pvz., vienas pareiškėjas parašė apie
100 nepagrįstų skundų per metus, o tai turi didelę įtaką rodiklio reikšmės mažėjimui.
Planuojama, kad 2020 m. įgyvendinus plataus masto visuomenės švietimo ir informavimo kampaniją
„Statykime kartu“ ir atvertų duomenų informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dėka, pagrįstų skundų
skaičius statybos ir teritorijų planavimo srityje vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu nuosekliai augs.
Teigiamos įtakos turės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI)
interneto svetainėje kuriamas patogus įrankis, leisiantis gyventojams suvedus aktualią informaciją
pasitikrinti ar jo skundas statybos valstybinės priežiūros klausimais bus nagrinėjamas VTPSI.
Prie pagrįstų skundų statybos ir teritorijų planavimo srityje dalies didėjimo palyginus su 2017 m.
Planas 5 13 21 30
Faktas -2,5 -0,37 -5,59
65
Nr. Rodiklis 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Komentaras
prisidėjo 2018 m. VTPSI vykdytas aktyvus visuomenės švietimas ir sąmoningumo ugdymas
(skatinimas gyventojus įsitraukti į aplinkos formavimo procesus, pranešti apie pastebėtus pažeidimus,
korupcijos apraiškas ir kt.) – įgyvendinta plati visuomenės informavimo ir švietimo kampanija: 25
tūkst. gyventojų pristatyta 12 konsultacinio pobūdžio vaizdo instrukcijų, 10 infografikų, 2 socialinės
reklamos, organizuota VTPSI specialistų išvykų pas atskiruose Lietuvos miestuose įsikūrusių 14
bendruomenių atstovus, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerijos ekspertais organizuotas
gyventojams aktualios informacijos viešinimas radijo ir televizijos laidose). Taip pat prisidėjo teritorijų
planavimo ir statybos procedūrų atvirumo didinimas, VTPSI įdiegti modernūs konsultavimo būdai
(konsultavimas socialinio tinklo ir realaus laiko susirašinėjimo platformos priemonėmis), padidintas
VTPSI konsultavimo telefonu funkcionalumas.
17. Savavališkų statybų skaičius Šaltinis – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
2019 m. VTPSI vykdomi visuomenės švietimo ir informavimo, gyventojų sąmoningumo ugdymo
projektai, aktyvi informacijos sklaida radijuje, internete, socialiniuose tinkluose ir regioninėje spaudoje
lemia grubių statybos pažeidimų mažėjimą. Be to, nuo 2019 m. statybą leidžiančių dokumentų
duomenys skelbiami statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ – visuomenei sudarytos sąlygos stebėti statybos procesą ir įsitraukti į sprendimų
priėmimą.
2018 m. Prie savavališkų statybų skaičiaus mažėjimo prisidėjo didelių ir atgrasančių sankcijų už
savavališką statybą nustatymas (įsigaliojęs nuo 2017 m.), aktyvi VTPSI prevencinė šviečiamoji ir
informavimo veikla apie savavališkos statybos reiškinį, jo sukeliamą žalą visuotinai pripažįstamoms
vertybėms ir aplinkai, skatinimas pranešti apie pastebėtus pažeidimus.
Planas 462 441 420 400
Faktas 482 375 423 318
18. Gyventojų tankis 5 didžiausių Lietuvos miestų užstatytose teritorijose, gyv. sk./ha Duomenų šaltiniai: Aplinkos ministerija, Lietuvos statistikos departamentas.
Šio rodiklio planuojamos siektinos reikšmės apskaičiuotos su sąlyga, kad miestai patirs vidutinį metinį
1 proc. gyventojų skaičiaus mažėjimą ir kasmet išlaikys 2015–2016 m. užstatytų teritorijų
mažėjimą/didėjimą.
Esamas gyventojų tankis didžiųjų miestų užstatytose teritorijose yra vos didesnis už minimalų
rekomenduojamą gyventojų tankį didmiestyje (30 gyv./ha), kurio reikia, kad atsipirktų kuriama
techninė ir socialinė infrastruktūra. Šio tankio mažėjimas didina miestų infrastruktūros eksploatavimo
kaštus. Rekomenduojamas maksimalus gyventojų tankis didmiesčiuose siekia 150 gyv./ha, viešasis
transportas tampa nuostolingas esant mažiau nei 90 gyv./ha.
Nors 2019 m. gyventojų skaičius padidėjo Vilniaus mieste, bet kituose 4 didžiuosiuose Lietuvos
miestuose mažėjo, todėl gyventojų tankis 5 Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka toks pat koks ir
buvo 2018 m.
Situaciją pagerintų Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo priėmimas, LR teritorijos bendrojo
plano patvirtinimas, informacinių sistemų teritorijų planavimui ir statyboms tobulinimas ir plėtra. Šie
instrumentai leistų optimaliau valdyti miestų infrastruktūros plėtrą ir išlaikymą.
2018 m. gyventojų tankio mažėjimą lėmė 2018 m. gyventojų sumažėjimas Kaune, Klaipėdoje,
Šiauliuose ir Panevėžyje. Vilniuje 2018 m. gyventojų skaičius padidėjo.
Planas 39 39 39 38
Faktas 40 39 38 38
19. Perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pvz., energijai gauti) komunalinių
atliekų dalis, proc.
Duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra.
2019 m. Nuosekliai vykdomas aplinkosauginis gyventojų švietimas, kampanijos, skatinančios Planas 45 50 55 60 65
66
Nr. Rodiklis 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Komentaras
Faktas 65,4 66,4 65,1 gyventojus mažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą, vietoj vienkartinių pirkinių maišelių
naudoti daugkartinius ir kt. Aplinkos ministerijos užsakymu kasmet vykdoma Lietuvos gyventojų
apklausa apie atliekų tvarkymą rodo, kad gyventojų pasitikėjimas atliekų tvarkymo sistema didėja, vis
daugiau jų rūšiuoja atliekas ne tik dėl finansinės naudos, bet ir suprasdami savo veiksmų naudą
aplinkai.
2019 m. atliktos apklausos duomenimis, bendros atliekų rūšiavimo tendencijos yra teigiamos – vis
daugiau Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas, pastatoma daugiau rūšiavimui skirtų konteinerių ir
spartėja informacijos apie rūšiavimą sklaida. Kaip ir ankstesniais tyrimo metais, atliekas rūšiuojantys
gyventojai dažniausiai nurodo, kad rūšiuodami jie prisideda prie aplinkos saugojimo (84 proc.). Visas
atliekas rūšiuojančių gyventojų dalis padidėjo iki 52 proc. ir tai geriausias rezultatas nuo 2015 m.,
atliekas nerūšiuojančių gyventojų dalis išliko ta pati kaip ir 2018 m. – 18 proc.
2018 m. Perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pavyzdžiui, energijai gauti) komunalinių atliekų
dalis didėja: vykdomos priemonės, skatinančios komunalinių atliekų tvarkymą aukščiausiais prioritetais
pagal atliekų tvarkymo hierarchiją. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų
programos priemonės 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ ir
Atliekų tvarkymo programos lėšomis plečiama antrinių žaliavų surinkimo sistema, komunalinių atliekų
tvarkymo infrastruktūra. Tai lemia didesnį atskirai surenkamų ir geresnės kokybės atliekų surinkimą.
Sudarytos galimybės savivaldybių ir (ar) regioninių atliekų tvarkymo centrų didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikšteles pritaikyti atliekų paruošimo naudoti pakartotinai veiklai. Įgyvendinamos ir kitos
žiedinės ekonomikos iniciatyvos, skatinančios pakartotinį atliekų ar daiktų naudojimą – įgyvendinamos
Ūkio ministerijos administruojamos iš ES fondų lėšų finansuojamos priemonės „Eco-inovacijos LT+“
(2014–2020 m. ES fondų lėšos skiriamos mažoms ir vidutinėms įmonėms technologinėms
ekoinovacijoms diegti) ir „Eco-inovacijos LT“ (2014–2020 m. ES fondų lėšos skiriamos mažoms ir
vidutinėms įmonėms netechnologinėms inovacijoms diegti). Paruošimas naudoti pakartotinai – vienas
iš aukščiausių atliekų tvarkymo prioritetų, todėl ir toliau bus vykdomos priemonės, siekiant skatinti
atliekų paruošimą naudoti pakartotinai.
20. Pakuočių atliekų panaudojimas, įskaitant perdirbimą, proc. Duomenų šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra.
Prie pakuočių atliekų panaudojimo, įskaitant perdirbimą, prisideda 2016 m. pradėjusi veikti užstato už
vienkartines pakuotes sistema, kuri padėjo pasiekti aukštus pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo
rodiklius. 2018 m. surinkta daugiau nei 88,5 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių
(plastikinių, stiklinių, metalinių) ir perdirbta daugiau nei 23,7 tūkst. tonų šių pakuočių. 2018 m. atliktos
gyventojų apklausos duomenimis12
, taromatais naudojosi 86 proc. respondentų, 2017 m. surinkta
daugiau nei 90 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių (plastikinių, stiklinių, metalinių) ir
perdirbta daugiau nei 20 tūkst. tonų šių pakuočių.
Planas 60 62 64 65
Faktas 69,5 69,7 71,8
___________________
12
Šalies gyventojų nuomonės dėl taromatų pritaikymo stipriesiems alkoholiniams gėrimams tyrimas . 2018 m. Aplinkos ministerija.