TAR identifikacinis nr.
Uregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teiss akto priedai
2019-03919
2019-03-12
2019-02-26
2019-02-26
-
Administracinio nusiengimo byla Nr.2AT-16-697/2019
Teisminio proceso Nr.4-26-3-00053-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.8
(S)
LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019m. vasario 26d.Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegija, susidedanti i teisj Gabriels Juodkaits-Granskiens
(kolegijos pirminink), Artro Ridiko ir Alvydo Pikelio
(pranejas),
teismo posdyje raytinio proceso tvarka inagrinjo pagal
administracinn atsakomybn patraukto asmens V.L. praym,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracini nusiengim kodekso
(toliau ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujint
administracinn atsakomybn patraukto asmens V.L. administracinio
nusiengimo byl dl Panevio apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Kupikio rajono policijos komisariato 2018m. kovo 15d.
nutarimo, Panevio apylinks teismo 2018m. gegus 24d. nutarties ir
Panevio apygardos teismo 2018m. liepos 23d. nutarties.
Teisj kolegija
n u s t a t :
I.Bylos esm
1. Panevio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupikio
rajono policijos komisariato (toliau Institucija) 2018m. kovo 15d.
nutarimu V.L. pagal ANK 417 straipsnio 8dal paskirta administracin
nuobauda 10 Eur bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dal paskirta
administracin nuobauda 300 Eur bauda ir administracinio poveikio
priemon teiss vairuoti transporto priemones atmimas vieneriems
metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam buvo paskirta galutin
administracin nuobauda 300 Eur bauda ir administracinio poveikio
priemon teiss vairuoti transporto priemones atmimas vieneriems
metams.
2. Jis buvo nubaustas u tai, kad 2018m. sausio 27d. apie
21.40val. Kupikior. sav., Byik., vairavo automobil Renault Espace
(valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bdamas neblaivus, kai jam buvo
nustatytas lengvas (1,13 promils) girtumo laipsnis, bei tikrinaniam
pareignui nepateik automobilio registracijos liudijimo, taip
paeisdamas Keli eismo taisykli 14 ir 16 punktus.
3. Panevio apylinks teismo 2018m. gegus 24d. nutartimi V.L.
skundas netenkintas, nutarimas paliktas nepakeistas. Panevio
apygardos prokuratros Panevio apylinks prokuratra informuota, jog
V.K.,a.k. (duomenys neskelbtini) ir E.G.,a.k. (duomenys
neskelbtini) veiksmuose liudijant Panevio apylinks teismo Kupikio
rmuose 2018m. gegus 17d. vykusiame teismo posdyje yra nusikalstamos
veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau
BK) 235 straipsnyje, poymi, ir perduota mediaga, susijusi su ia
veika.
4. Panevio apygardos teismo 2018m. liepos 23d. nutartimi V.L.
skundas netenkintas, Panevio apylinks teismo 2018m. gegus 24d.
nutartis palikta nepakeista.
5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
atrankos kolegijos 2018m.spalio30d. nutartimi administracinn
atsakomybn patraukto asmens V.L. praymas priimtas ir
administracinio nusiengimo byla atnaujinta.
II.Praymo atnaujinti administracinio nusiengimo byl ir
atsiliepimo j argumentai
6. Pareikjas prao panaikinti Panevio apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Kupikio rajono policijos komisariato 2018m.
kovo 15d. nutarim, Panevio apylinks teismo 2018m. gegus 24d. nutart
bei Panevio apygardos teismo 2018m. liepos 23d. nutart ir
administracinio nusiengimo byl jam nutraukti. Pareikjas prayme
nurodo:
6.1. Nagrinjant byl odinio proceso tvarka buvo padaryti esminiai
ANK 616 straipsnio 3dalies, 569 straipsnio 4 dalies paeidimai, nes
nebuvo tinkamai itirti ir vertinti visi bylos rodymai.
6.2. Nepagrstai nepripaintos bylos rodymais pareikjo Kupikio
rajono policijos komisariatui, vliau teismui teiktos nuotraukos
(kurios patvirtina, kad automobilis stovi toje vietoje prie
konteineri, prie susikirtim su Berg., kur policijos pareignai buvo
sulaik automobil, kad nra rat judjimo ymi), taip pat nebuvo
tiesiogiai apklausti policijos darbuotojai R.T., G.J., pasiremta
tik j raytiniais paaikinimais, taip buvo paeisti ANK 630 straipsnio
1 dalies reikalavimai teisme iklausyti liudytojus.
6.3. Byloje nebuvo itirta reikminga aplinkyb dl paeidimo
padarymo laiko. Tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, kad
automobil pareikjas vairavo neblaivus 2018m. sausio 27d. 21val.
40min., taiau administracinn atsakomybn patrauktas asmuo tvirtino,
kad nurodytu laiku jis nevairavo automobilio, tik jame sdjo
laukdamas draugo ir bendraudamas SMS inutmis su drauge. Apeliacins
instancijos teismui buvo pateikta detali mobiliojo ryio
operatoriaus ataskaita apie suteiktas telefonines paslaugas 2018m.
sausio 27d. I jos matyti, kad 2018m. sausio 27d. 21:35:24val.,
21:35:27val., 21:35:30val. buvo siuniamos SMS inuts. I byloje
pateikt duomen matyti, kad policijos pareignai prie pareikjo
automobilio atvyko 21:35:24val.,t.y. kai pareikjas ra inutes. ie
paaikinimai buvo nepagrstai atmesti, o mobiliojo ryio operatoriaus
informacija liko nevertinta.
6.4. Byloje buvo netinkamai tirti ir vertinti policijos pareign
R.T. ir G.J. parodymai. iems parodymams buvo suteiktas prioritetas,
neatskleidiant j tarpusavio prietaringumo neatitiki objektyviems
bylos duomenims (ANK 618 straipsnio 2 dalies paeidimas). Policijos
darbuotojo R.T. suraytame protokole nra nurodyta ir vardyta G.J.
(ANK 594 straipsnio 2 dalies nuostat reikalavimas), todl nra
pagrindo jos paaikinimus vertinti kaip patikimus, nes nra duomen
apie jos dalyvavim tiriant paeidim.
6.5. Pareigns G.J. tarnybiniuose praneimuose nurodoma
informacija ir jos parodymai teisme nesutampa dl aplinkybs, kada
pamat pareikjo automobil, ar vaiuojant sankry, ar vaiuojant
atbuline eiga, ar mat vaiuojant sankry. Vadinasi, G.J. parodymai dl
pamatymo laiko, objekto (automobilis ar tik jo viesos), bendravimo
su pareikju nra nuosekls ir tiktini. Be to, G.J. tarnybinis
praneimas paodiui tapatus R.T. tarnybiniam praneimui.
6.6. Pareikime nurodomi prietaravimai tarp pareigno R.T.
tarnybiniuose praneimuose ir jo parodymuose nurodomos informacijos
dl aplinkybi, kur pareignas mat automobil (Byig. sankryoje,
vaiuojant i Byi kaimo gilumos Vaidegins gatve link Berg., ar mat
tik automobilio kontrus privaiavs arti automobilio), taip pat
skiriasi paaikinimai dl automobilio vies (sustojus pareignams
vairuotojas perjung viesas paibinius, R.T. prijus prie automobilio
deg artimosios viesos, policijos ekipaui privaiavus automobilyje
deg artimosios viesos). R.T. negaljo tamsiu paros metu pats
vairuodamas automobil stebti pareikjo vaiavimo kelio, todl jis
nemat vaiuojanio automobilio.
6.7. Teismai nevertino, kad R.T. parodymus apie tai, jog gatv,
kurioje stovjo automobilis, buvo apviesta, paneigia Kupikio
komunalinio kio mons payma. Joje nurodyta, kad mintu laiku ir
vietoje gatvs apvietimas buvo ijungtas. Be to, liko nevertintas
raas, kur pareikjas pateik byl, is patvirtina, kad policijos
pareignai negaljo matyti V.L. judanio automobilio dl didelio
atstumo iki policijos automobilio, vaizd ribojani krm, medi.
Apylinks teismas nepagrstai atmet praym atlikti dl to eksperiment.
Netenkinus praymo atlikti vykio vietos apir arba eksperiment buvo
apribota teis teising teism, paeistas rungimosi principas ir ANK566
straipsnyje tvirtintas teisingo proceso principas. Apygardos
teismas taip pat padar ANK 566, 577straipsni paeidimus.
6.8. Panevio apygardos teismui buvo pateiktas antstolio L.J.
2018m. liepos 20d. faktini aplinkybi konstatavimo protokolas, kuris
paneigia nutarimo ir nutari ivadas, kad policijos pareignai turjo
reali galimyb matyti automobil tiek sankryoje, tiek j vaiuojant
atbuline eiga link netoliese esani iukli konteineri. Apygardos
teismo argumentai kad dokumentas buvo pateiktas ne laiku, yra
neteistas, nes buvo galima skirti odin bylos nagrinjim ir praym
nagrinti kaip nauj rodym. Apygardos teismas padar prieingas ivadas
dl to, kad pareignai galjo matyti automobil, nors apylinks teismas
ir Institucija nutarime nurodo, kad pareignai mat automobil
sankryoje.
6.9. Nepagrstai asmens, patraukto administracinn atsakomybn,
parodymai buvo vertinti kritikai ir laikyti siekiu ivengti
atsakomybs. Administracinn atsakomybn patraukto asmens protokole
pasiraytas tekstas negali bti pripastamas tinkamu kalts rodymu, nes
buvo nulemtas neblaivumo aplinkybs.
6.10. Apylinks teismas neteisingai nustat praymo apklausti
liudytojus V.K. ir E.G. pateikimo laik ir nepagrstai atmet i
liudytoj parodymus bei sprend, kad j veiksmuose yra BK 235
straipsnyje tvirtintos veikos poymi, ir informavo apie tai
prokuratr. ie asmenys buvo apklausti dar iki policijos pareign.
Vien tai, kad j parodymai nesutapo su policijos pareign, nra
pagrindas pripainti juos melagingais. ie asmenys nra pareikjo
draugai, jie tiesiog vaiavo pro al, mat pareikj prie stovinio
automobilio. Nepagrstai atmesti ir V.B. parodymai, kad jis pagal
iankstin susitarim turjo atvykti paimti pareikjo ir parvaryti
automobilio, dl to jis susitar su M.P. ir atvyko anksiau, dar bnant
policijos pareignams. i asmen parodym teismas neanalizavo.
7. Panevio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupikio
rajono policijos komisariato vyresnioji tyrja avinta Lupeik
atsiliepimu pareikjo praym prao jo netenkinti. Pareign atsiliepime
praym nurodo:
7.1. Su V.L. praymu panaikinti nutarim ir nutartis bei
administracinio nusiengimo byl nutraukti nesutinka.
III. Lietuvos Aukiausiojo Teismo argumentai ir ivados
8. Administracinn atsakomybn patraukto asmens V.L. praymas
tenkintinas i dalies.
Dl ANK 651 straipsnio 4 dalies paeidimo
9. Administracinn atsakomybn patraukto asmens V.L. prayme
nurodomi ANK procesiniai paeidimai byl nagrinjant tiek apylinks,
tiek apygardos teisme. Dauguma i paeidim susij su rodym ityrimu ir
j vertinimu. Be to, pareikjas nurodo, kad buvo paeistas teisingo
(siningo) proceso principas, nes apygardos teismas nenagrinjo bylos
odinio proceso tvarka ir neityr jo pateikt rodym (ANK 651
straipsnis).
10. Teisj kolegija, inagrinjusi byl procesini teiss paeidim
aspektu, konstatuoja, kad pareikimo teiginiai dl esmini proceso
teiss paeidim nagrinjant byl pagal apeliacin skund yra pagrsti.
11. ANK 651 straipsnio 4 dalyje tvirtinta, kad apeliaciniame
skunde galima pateikti motyvuot praym nagrinti byl dl apeliacinio
skundo odinio proceso tvarka. is praymas gali bti pateiktas tik tuo
atveju, kai apeliaciniame skunde ginijamos paeidimo faktins
aplinkybs ar asmens kalt. Praymas nagrinti byl odinio proceso
tvarka teismui nra privalomas. klausim teismas isprendia nutartimi,
kuri yra neskundiama.
12. Paymtina, kad pagal ANK taisykles apeliacinis skundas
nagrinjamas odinio proceso tvarka, jeigu byl dl apeliacinio skundo
nagrinjantis teismas pripasta, kad odinis nagrinjimas btinas. Tais
atvejais, kai paaikjo nauj bylos aplinkybi ar vertinami nauji
rodymai, byla turi bti nagrinjama odinio proceso tvarka (ANK 651
straipsnio 3 dalis).
13. ios ANK nuostatos reikia, kad bendra tvarka procesas
apeliacins instancijos teisme vyksta raytinio proceso tvarka,
iskyrus kai teismas nustato btinyb byl nagrinti odinio proceso
tvarka vertins byloje pateiktus praymus dl io klausimo. Nepaisant
to, kad praymai dl bylos nagrinjimo odinio proceso tvarka teismui
nra privalomi, proceso taisykls tvirtina imperatyv reikalavim esant
tokiems proceso dalyvi praymams juos isprsti priimant nutart.
14. I bylos duomen matyti, kad V.L. 2018m. birelio 13d.
apeliaciniame skunde buvo ginijamos paeidimo faktins aplinkybs ir
kalt (vairavimo neblaiviam aplinkybs nustatymo, pareign galimybs
pamatyti jo vaiuojant automobil ginijimas ir pan.), praoma vertinti
naujus rodymus (mobiliojo ryio operatoriaus paym, patvirtinani, kad
vairavimo metu buvo raomos SMS inuts), paymima, kad siejant su
praymu byl nagrinti odinio proceso tvarka tyrimui bus pateikti ir
kiti nauji papildomi rodymai (antstolio faktini aplinkybi
konstatavimo protokolas dl vykio vietos matomumo), bei aikiai
nurodomas praymas nagrinti byl odinio proceso tvarka. Gavs skund su
praymais 2018m. birelio 15d. Panevio apylinks teismas isiunt
praneimus dl atsiliepimo pateikt apeliacin skund pateikimo bei
persiunt byl Panevio apygardos teismui, lydratyje nurodydamas, kad
byla nagrinjama raytinio proceso tvarka, taiau pagal ANK 651
straipsnio 34 dalis gali bti pateikti praymai byl nagrinti odinio
proceso tvarka (1t.,b.l. 151152). 2018m. birelio 25d. Institucija
apygardos teismui pateik atsiliepim (1t.,b.l. 153155), o V.L.
2018m. liepos 21d. apygardos teismui pateik praym priimti
paaikinimus ratu bei pridti naujus papildomus rodymus (antstolio
faktini aplinkybi konstatavimo protokol) (1t.,b.l. 156160). 2018m.
liepos 23d. Panevio apygardos teismas prim galutin nutart
netenkinti V.L. apeliacinio skundo (1t.,b.l.161164).
15. ioje nutartyje nurodyta, kad byla inagrinta raytinio proceso
tvarka, atskirai pasisakyta dl V.L. 2018m. liepos 21d. praymo
pridti prie bylos jo paaikinimus ir antstolio faktini aplinkybi
konstatavimo protokol. Teismas galutinje nutartyje paymjo, kad
2018m. liepos 2d. buvo priimta nutartis dl praymo nagrinti byl
odinio proceso tvarka netenkinimo. Tuo pagrindu vliau V.L. pateikti
praymai pridti prie bylos raytinius rodymus, pateikti ne su
apeliaciniu skundu, palikti nenagrinti.
16. Taigi apygardos teismas, nenagrindamas 2018m. liepos 21d.
V.L. praym, rmsi priimta 2018m. liepos 2d. nutartimi, kurioje, kaip
paymjo teismas, nenustaius ANK 651straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyt
pagrind, V.L. praymas nagrinti byl odinio proceso tvarka buvo
atmestas. Teisj kolegija, inagrinjusi byl, nustat, kad 2018m.
liepos 2d. nutarties primimo fakt patvirtinani dokument byloje nra
(nei pasiraytos nutarties, nei nutarties isiuntimo aplinkyb
liudijani lydrai). (past. Vienintel informacija apie tokios
nutarties galim egzistavim yra LITEKO informacinje sistemoje,
kurioje vestas atskiras vykis 2018m. liepos 2d. data, prisegta
nepasirayta nutartis dl praymo byl nagrinti odinio proceso tvarka
netenkinimo (Microsoft Word formatu), taiau ym apie nutarties kopij
isiuntim nra.) Vadinasi, nagrinjant byl raytinio proceso tvarka
apeliacinje instancijoje buvo nesilaikyta ANK 651 straipsnio 4
dalies imperatyvi nuostat reikalavim. iame straipsnyje tvirtintos
procesins taisykls utikrina slygas, kad procesas teisme bt
teisingas (siningas), todl j paeidimas reikia, kad buvo
nesivadovauta teisingo proceso principu (ANK 566 straipsnis) ir
taip paeistos esmins administracinn atsakomybn traukiamo asmens
procesins teiss: bti tiesiogiai iklausytam odiu, susipainti su
bylos mediaga (ANK 571, 577 straipsniai).
17. Teisj kolegija konstatuoja, kad padarytas proceso teiss
paeidimas yra esminis, nes sutrukd isamiai inagrinti byl, suvar
asmens, traukiamo administracinn atsakomybn, gynybos teises ir
galjo turti takos neteistam apygardos teismo sprendimui priimti. is
paeidimas yra pagrindas panaikinti Panevio apygardos teismo 2018m.
liepos 23d. nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti apygardos
teismui.
18. Teisj kolegija kit pareikjo praymo argument (i esms susijusi
su pareikjo veiksm kvalifikavimu, kalte) nenagrinja,t.y. nedaro
iankstini ivad, kurias gali padaryti apygardos teismas, i naujo
nagrindamas administracinio nusiengimo byl.
Teisj kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracini nusiengim kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3
punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevio apygardos teismo 2018m. liepos 23d. nutart ir
perduoti administracinio nusiengimo byl nagrinti apygardos
teismui.
TeisjaiGabriel Juodkait-Granskien
Artras Ridikas
Alvydas Pikelis
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Uregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teiss akto priedai
2019-03915
2019-03-12
2019-02-26
2019-02-26
-
Baudiamoji byla Nr.2K-19-788/2019
Teisminio proceso Nr.1-64-1-00302-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10;
1.2.18.11; 2,1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.6.6.2; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019m. vasario 26d.Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegija, susidedanti i teisj Gabriels Juodkaits-Granskiens
(kolegijos pirminink), Artro Paarskio ir Olego Fedosiuko
(pranejas),
sekretoriaujant Daivai Kuinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukeviiui,
civilins iekovs UAB K atstovui A.S.,
nuteistojo E.N. gynjui advokatui Romualdui Matoniui,
vieame teismo posdyje kasacine odinio proceso tvarka inagrinjo
baudiamj byl pagal Lietuvos Respublikos generalins prokuratros
Baudiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintaro Eidukeviiaus
kasacin skund E.N. baudiamojoje byloje dl Lietuvos apeliacinio
teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2018m. birelio 13d.
nuosprendio.
Kauno apygardos teismo 2017m. spalio 5d. nuosprendiu E.N.
pripaintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso
(toliau BK) 183 straipsnio 2 dal ir nuteistas trej met laisvs
atmimu; pagal BK 222 straipsnio 1 dal 90MGL (3389 Eur) dydio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu,
bausms subendrintos apmimo bdu ir paskirta galutin trej met laisvs
atmimo bausm. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausms vykdymas
atidtas dvejiems metams pareigojant per vis bausms vykdymo atidjimo
laikotarp atlyginti padaryt turtin al ir per vis bausms vykdymo
atidjimo laikotarp neivykti i gyvenamosios vietos rib be nuteistojo
prieir vykdanios institucijos leidimo. I E.N.UAB K priteista
63581,54 Eur turtins alos atlyginimo. Pratstas laikinas nuosavybs
teiss apribojimas turtui.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2018m. birelio 13d. nuosprendiu panaikinta Kauno
apygardos teismo 2017m. spalio 5d. nuosprendio dalis dl E.N.
pripainimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dal ir dl to priimtas
naujas nuosprendis: E.N. pagal BK 183 straipsnio 2 dal iteisintas,
nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo
poymi. Panaikinta ir teismo nuosprendio dalis dl bausmi bendrinimo,
laisvs atmimo bausms atidjimo, UAB K naudai priteisto 63581,54 Eur
alos atlyginimo. UAB K civilinis iekinys paliktas nenagrintas.
Panaikintas laikinas nuosavybs teiss apribojimas turtui. Kita Kauno
apygardos teismo 2017m. spalio 5d. nuosprendio dalis pakeista: E.N.
nusikalstama veika i BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota BK
223 straipsnio 1 dal ir jam paskirta 60MGL (3000 Eur) dydio
bauda.
Teisj kolegija, iklausiusi prokuroro, praiusio kasacin skund
tenkinti, nuteistojo gynjo, praiusio kasacin skund atmesti,
paaikinim,
n u s t a t :
I.Bylos esm
1. Nagrinjamoje byloje:
1.1. E.N. apeliacins instancijos teismo pagal BK 183 straipsnio
2 dal iteisintas dl kaltinimo, kad jis nuo 2009m. balandio 18d. iki
2013m. lapkriio 22d., bdamas UAB K, mons kodas (duomenys
neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini),
Marijampol, akcininkas bei direktorius, neinant kitiems mons
akcininkams, pervedindamas vairaus dydio pinigines sumas (detalus
finansini operacij apraymas pateiktas pirmosios ir apeliacins
instancijos teism nuosprendiuose) i UAB K sskaitos Nr.(duomenys
neskelbtini), esanios ABSEBbanke, savo asmenin sskait Nr.(duomenys
neskelbtini), esani AB SEB banke, pasisavino jam patikt didels
verts UAB K priklausant turt 219 534,33Lt (63581,53Eur).
1.2. Be to, E.N. apeliacins instancijos teismo nuteistas pagal
BK 223 straipsnio 1dal u tai, kad bdamas UAB K, mons kodas
(duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys
neskelbtini), Marijampol, direktorius ir pagal 2001m. lapkriio 6d.
Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos statymo Nr.IX-574 21
straipsn bdamas atsakingas u bendrovs veiklos organizavim bei jos
tiksl gyvendinim, atlikdamas bendrovs valdymo funkcijas, per
laikotarp nuo 2009m. sausio 1d. iki 2014m. sausio 24d. netvark
teiss akt reikalaujamos buhalterins apskaitos ir aplaidiai tvark
teiss akt reikalaujam buhalterin apskait, dl to i dalies nebuvo
galima nustatyti UAB K veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo,
sipareigojim dydio ir j struktros,t.y.:
1.2.1. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (2001m. lapkriio
6d. Nr.IX-574redakcija) 10 straipsnio 2 dalies (2012m. balandio
24d. Nr.XI-1988 redakcija), nes buhalteriu formaliai darbino A.S.,
taiau pats tvark UAB K buhalterin apskait;
1.2.2. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001,
Nr.99-3515) 7 straipsnio 3dalies, nes nepatvirtino UAB K sskait
plano;
1.2.3. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001,
Nr.99-3515) 9 straipsnio, nes neparinko UAB K apskaitos
politikos;
1.2.4. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001,
Nr.99-3515) 14 straipsnio, nes nenustat UAB K dokument pasiraymo
tvarkos;
1.2.5. nesilaik Inventorizacijos taisykli, patvirtint Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1999m. birelio 3d. nutarimu Nr.719 (in.,
1999, Nr.50-1622), 10 punkto, nes nesura sakym dl inventorizacij
atlikimo;
1.2.6. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001,
Nr.99-3515) 19 straipsnio, nes tinkamai neperdav UAB K dokument
naujai irinktam vadovui A.S.;
1.2.7. paeid Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001,
Nr.99-3515) 13 straipsn, nes UABK kasos pajam orderiai ir kasos
ilaid orderiai, pagal kuriuos kas gauti ir i kasos imokti pinigai u
laikotarp nuo 2009m. sausio 1d. iki 2014m. kovo 1d. yra be para,
atskaitingo asmens E.N. avansins apyskaitos, darbo laiko apskaitos
iniaraiai ir darbo umokesio priskaitymo iniaraiai yra be para; 16
straipsn, nes UAB K apskaitos registrai nepasirayti juos sudariusio
asmens, nra turto, nuosavo kapitalo, tiekj ir pirkj skol, moktin ir
gautin sum, pajam ir snaud apskaitos registr;
1.2.8. paeid Inventorizacijos taisykli, patvirtint Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1999m. birelio 3d. nutarimu Nr.719 (in.
1999, Nr.50-1622), 3 punkt, nes neatliko UABK inventorizacij, nra
atlikt inventorizacij atlikimo apra ir j palyginimo su buhalterins
apskaitos dokument duomenimis; 5 punkt, nes nutrkus E.N., kuris
UABK apskaitos dokumentuose vardytas kaip bendrovs kasininkas,
darbo sutariai nebuvo inventorizuotos jo inioje esanios los, taip
pat ir kitos materialins vertybs, esanios jo inioje;
1.2.9. paeid Buhalterins apskaitos statymo (2001m. lapkriio 6d.
Nr.IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dal, nes 2009m. sausio 13d.
kasos pajam orderis TSO Nr.0972843, kuriuo UABK kas priimti 4000Lt,
suraytas dar nevykus kinei operacijai, nes i UAB K banko sskaitos
pinigai buvo iimti tik 2009m. sausio 20d., ir dl to, kad 2009m.
nesant pateisinanio dokumento darbo umokesio imokjimo iniaraio
darbo umokesiui imokti nura 2088Lt, 2010m. tokiu paiu bdu nura
7239Lt, 2013m. tokiu paiu bdu nura 100Lt; 13straipsnio 1 dal,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000m. vasario 17d. nutarimu
Nr.179patvirtint Kasos darbo organizavimo ir kasos operacij
atlikimo taisykli 3, 4 punktus (2007m. gruodio 19d. Nr.1360
redakcija), 41 punkt (2010m. birelio 2d. Nr.671 redakcija), nes
UABK kasos pajam orderiai ir kasos ilaid orderiai, pagal kuriuos
kas gauti ir i kasos imokti pinigai u laikotarp nuo 2009m. sausio
1d. iki 2014m. sausio 27d. yra be para, atskaitingo asmens E.N.
avansins apyskaitos, darbo laiko apskaitos iniaraiai ir darbo
umokesio priskaitymo iniaraiai yra be para;
1.2.10. paeid Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000m. vasario
17d. nutarimu Nr.179patvirtint Kasos darbo organizavimo ir kasos
operacij atlikimo taisykli 17 punkt (2007m. gruodio 19d. Nr.1360
redakcija), kadangi UAB K apskaitos registre Kasos apyvarta
(buhalterin sskaita Nr.2721) nurodytas 2012m. kovo 12d. kasos ilaid
orderis Nr.2, taiau paiame orderyje nurodytas Nr.3, bei tuo paiu
numeriu Nr.3 buvo iraytas 2012m. balandio 11d. kasos ilaid
orderis.
II.Apeliacins instancijos teismo nuosprendio esm
2. Apeliacins instancijos teismas, atliks rodym tyrim ir kitaip
juos vertins:
2.1. Iteisino E.N. dl kaltinimo pasisavinus didels verts turt i
UAB K nustats, kad pagal avanso apyskaitas asmenin E.N. sskait
pervesti pinigai buvo panaudoti mons reikmms atsiskaityti u prekes
ir paslaugas, lizingo mokoms sumokti, taip pat dividendams imokti;
ie veiksmai nepadar jokios alos UAB K. Kartu apeliacins instancijos
teismas pasisak, kad negali bti tenkinamas prokuroro baigiamj kalb
metu pareiktas praymas panaikinti skundiam pirmosios instancijos
teismo nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios
instancijos teismui pagal kit kaltinim. Toki ivad teismas
argumentavo atitinkamo prokuroro apeliacinio skundo nebuvimu ir
teismo pareiga laikytis bylos nagrinjimo apeliacins instancijos
teisme rib (Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau
ir BPK) 320 straipsnis).
2.2. Perkvalifikavo byloje nustatytus buhalterins apskaitos
paeidimus i BK 222 straipsnio 1 dalies BK 223 straipsnio 1 dal.
Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad nustatyti paeidimai,t.y. UAB K
sskait plano nepatvirtinimas, apskaitos politikos neparinkimas,
dokument pasiraymo tvarkos nenustatymas, sakym dl inventorizacij
atlikimo nesuraymas, atitinka objektyv buhalterins apskaitos
netvarkymo poym, o vis dokument bendrovs buhalteriui nepateikimas
bei bendrovs dokument naujai irinktam vadovui tinkamas neperdavimas
atitinka aplaidaus buhalterins apskaitos tvarkymo poym.
III.Kasacinio skundo argumentai
3. Lietuvos Respublikos generalins prokuratros Baudiamojo
persekiojimo departamento prokuroras G.Eidukeviius prao panaikinti
apeliacins instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl i naujo
nagrinti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrindamas praym dl
kaltinimo keitimo, turjo palikti kaltinamajame akte nurodytas
aplinkybes ir j nekeisti (BPK 256 straipsnis). Pripaindamas E.N.
kaltu pagal pakeist kaltinim padar esminius BPK paeidimus,
netinkamai taik statym. Kaltinamajame akte, kurio pagrindu byla
buvo pradta nagrinti teisme, E.N. buvo kaltinamas UAB K grynj pinig
i mons kasos (643974,07Lt) laikotarpiu nuo 2009m. sausio 1d. iki
2014m. sausio 4d. pasisavinimu. Pakeistame kaltinime nurodyta, kad
E.N. laikotarpiu nuo 2009m. balandio 18d. iki 2013m. lapkriio 22d.
pasisavino UAB K 220500Lt juos pervesdamas i mons banko sskaitos
savo asmenin. Kaltinimo pakeitimo turinys dl negrynj pinig
pasisavinimo nesusijs su kaltinamajame akte bei nutartyje dl bylos
perdavimo nagrinti teisiamajame posdyje inkriminuotu grynj pinig
pasisavinimu, tai yra visikai naujas kaltinimas, kuriame nurodytas
skirtingas laikotarpis, skirtingas nusikalstamos veikos dalykas,
pasisavinimo bdas, padariniai ir kt. Kaltinimas gali bti keiiamas
tik pagal nagrinjamos bylos ribas, iuo atveju buvo pateiktas naujas
kaltinimas, o ne kaltinimo keitimas. Tai neatitinka BPK
255straipsnio 1 dalies (kasacin nutartis baudiamojoje byloje
Nr.2K-7-66-648/2018).
3.2. Bylos nagrinjimo metu nebuvo surinkta rodym, kad E.N.
asmenin sskait pervesti pinigai buvo pasisavinti, nes pervestos los
buvo apskaitytos kaip atskaitingo asmens gauta avanso suma. Nors
pateiktose avanso apyskaitose nra atskaitingo asmens para ir kit
asmen, sudariusi apyskaitas, para, taiau ios los buvo apskaitytos
ir panaudotos mons reikmms.
3.3. Kita vertus, byloje yra rodym dl kaltinimo pasisavinus
grynuosius pinigus i kasos. iai pinig sumai nra pateikta panaudojim
mons reikmms pateisinani dokument, ivad dl nuostoli patvirtina ir
specialisto ivada bei j patikslinantis specialists paaikinimas ir
jos parodymai teismuose. E.N., bdamas bendrovs administracijos
vadovas, inojo, kad kasoje esanios los yra jam patiktos ir jis yra
atsakingas u j panaudojim mons reikmms. Taigi jis inojo apie pareig
atsiskaityti u panaudotas las. E.N. ir baudiamajame procese turjo
pareig pateikti rodymus, patvirtinanius l panaudojimo bendrovs
reikmms fakt. Specialists paaikinime nurodytos tikslios pinig
sumos, dl kuri panaudojimo pateisinantys dokumentai nebuvo
pateikti. Taigi pagal apeliacins instancijos teisme nustatytas
faktines aplinkybes E.N., turdamas jam patiktus 519379,43Lt UAB K
grynj pinig, 2014m. sausio 24d. pasikeitus UAB K direktoriui ir
kasininkui, naujai paskirtam asmeniui A.S. i pinig neperdav, mons
kas ar banko sskait negrino, juos pasisavindamas ir taip
padarydamas UAB K turtin al. i pinig pasisavinimas rodytas liudytoj
(mons darbuotoj bei akcinink) parodymais, UAB K dokumentais,
specialisto ivada ir paaikinimais. Dl teism padaryt teisikai
reikming fakt nustatymo ir vertinimo klaid E.N. iveng baudiamosios
atsakomybs dl didels verts turto pasisavinimo i UABK.
3.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripaino, kad
BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007m. birelio 28d.
redakcija) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacins instancijos
teismo galiojimai, ityrus rodymus, kuriuos vertinus galt bti
padarytos ivados, kad faktins aplinkybs i esms skiriasi nuo
nustatytj pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esmin
nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padties
pabloginim, perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos
teismui, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
109straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisins valstybs,
teisingumo principams. Taigi apeliacins instancijos teismams, esant
analogikoms situacijoms, nra joki klii perduoti byl i naujo
nagrinti pirmosios instancijos teismui. Nagrinjamoje byloje
apeliacins instancijos teismas turjo panaikinti pirmosios
instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti
pirmosios instancijos teismui, nes apeliacins instancijos teisme,
ityrus rodymus, juos vertinus, darytinos ivados, kad faktins
aplinkybs i esms skiriasi nuo nustatytj pirmosios instancijos
teismo ir tai gali lemti esmin E.N. padties pabloginim (ne tik
keistsi BK 183 straipsnio 2 dalies faktins aplinkybs, bet ir didt
pasisavinto turto vert (nuo 219534,33 iki 519379,43Lt).
3.5. Be to, apeliacins instancijos teismas privaljo sprsti
klausim, ar nra pagrindo savo iniciatyva keisti kaltinime nurodytas
aplinkybes. Tiek pagal kasacin praktik (kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr.2K-57-696/2017, 2K-175-303/2018), tiek
pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencij (Konstitucinio Teismo
2017m. birelio 26d. nutarimas) apeliacins instancijos teismas,
ityrs naujus rodymus ar pirmosios instancijos jau tirtus ir
vertintus rodymus, turi teis ir pareig savo iniciatyva keisti
kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime
nurodytos veikos kvalifikavim, kai nustato toki btinyb, taiau tokiu
atveju nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta,
teisin padtis negali bti pasunkinama. Taigi apeliacins instancijos
teismas turjo ne iteisinti E.N., bet, vadovaudamasis BPK 256
straipsnio 1dalimi, savo iniciatyva praneti proceso dalyviams, kad
kaltinime nurodytos veikos faktins aplinkybs (pasisavinimo laikas
ir bdas) gali bti pakeistos i esms skirtingomis. Nekeiiant
inkriminuojamo turto verts dydio, kaltinamojo teisin padtis bt
nepasunkinta, palyginti su pirmosios instancijos teismo priimtu
nuosprendiu.
IV.Kasacins instancijos teismo argumentai ir ivados
4. Lietuvos Respublikos generalins prokuratros Baudiamojo
persekiojimo departamento prokuroro G.Eidukeviiaus kasacinis
skundas tenkintinas i dalies.
Dl apeliacinio bylos nagrinjimo rib ir galimybi perduoti byl
nagrinti pirmosios instancijos teismui i naujo
5. I bylos duomen matyti, kad E.N. baudiamoji byla teismui buvo
perduota su kaltinamuoju aktu dl svetimo turto pasisavinimo ir
apgaulingo apskaitos tvarkymo. 2017m. balandio 21d. prokuroras G..
pateik praym pakeisti inkriminuojamo turto pasisavinimo faktines
aplinkybes, kartu sumainant pasisavinto turto vert nuo 191631,16
Eur iki 63861,21 Eur. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis
kaltinimo keitimo procedr, byl inagrinjo pagal prokuroro iniciatyva
pakeist kaltinim ir prim E.N. apkaltinamj nuosprend.
6. Apeliacins instancijos teisme byla buvo nagrinjama pagal
nuteistojo E.N. gynjo advokato R.Matonio apeliacin skund dl
nuteisimo pagrstumo pagal BK 183 straipsnio 2dal ir 222 straipsnio
1 dal. Byl nagrinjant apeliacins instancijos teisme, kaltinim
palaik kitas prokuroras (G.Eidukeviius), kuris teismo posdyje ireik
nesutikim su tuo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo
inagrinta pagal pakeist kaltinim, nes, pasak jo, kaltinimas buvo
pakeistas nepagrstai (6t.,b.l. 132). Per apeliacinio bylos
nagrinjimo proces bei baigiamsias kalbas prokuroras isak pozicij,
kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d.
nutarimu, byl reikia grinti i naujo nagrinti pirmosios instancijos
teismui dl to, kad buvo nepagrstai pakeistas kaltinimas, o byloje
yra duomen, kad E.N. padar nusikalstam veik aplinkybmis,
nurodytomis pirminiame prokuratros pateiktame kaltinime.
7. Apeliacins instancijos teismas prokuroro praymo netenkino, o,
inagrinjs byl, iteisino E.N. dl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2
dal dl UAB K turto (219534,33Lt) pasisavinimo, konstatavs, kad turt
jis panaudojo mons reikmms, o ne savo naudai.
8. Kasacins instancijos teismo teisj kolegija, inagrinjusi
skundo argumentus ir bylos mediag, neturi pagrindo sutikti su
prokuroro skunde pateiktais argumentais ir pateikto praymo teisiniu
pagrindu.
9. Prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad apeliacins
instancijos teismas turjo ir galjo savo iniciatyva keisti kaltinim
pirmin, nepagrstas. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra ne kart
paymjs, kad procesas turi vykti garantuojant atsakomybn traukiamam
asmeniui statymuose ir tarptautiniuose teiss aktuose tvirtintas
teises. Viena toki teisi sksti teismo sprendimus. Svarbi veiksmingo
ios teiss gyvendinimo garantija yra draudimo keisti neapskst
sprendim blogj pus principas (non reformatio in peius), kuris i
esms reikia, kad dl skundo padavimo skundo padavusio asmens padtis
negali bti pabloginama. io principo turi bti laikomasi visose
proceso stadijose, kai procesas tsiasi paties nuteistojo iniciatyva
(kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr.2K-733/2007,
2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014,
2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018). BPK 320 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar iteisintojo, taip pat
asmens, kuriam byla nutraukta, padt apeliacins instancijos teismas
gali tik tuo atveju, kai dl to yra prokuroro, nukentjusiojo ir
civilinio iekovo skundai. Nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam
byla nutraukta, padtis negali bti pabloginta daugiau, negu to
praoma apeliaciniame skunde. Taigi, prieingai nei teigia
prokuroras, apeliacins instancijos teismas negaljo keisti kaltinimo
didindamas jo apimt.
10. Prokuroro argumentai, kad apeliacins instancijos teismas,
remdamasis Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d. nutarimu, turjo
panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl i
naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui, taip pat nepagrsti.
Pagal BPK 326straipsnio 1 dalies 4 punkt, apeliacins instancijos
teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir
perduoti byl i naujo nagrinti teismui, jeigu byl inagrinjo alikas
pirmosios instancijos teismas arba byla inagrinta paeidiant
teismingumo taisykles, arba kai apeliacins instancijos teisme
paaikja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki
nuosprendio primimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos
liga ir jam turjo bti taikomos priveriamosios medicinos priemons. N
vienos i nurodyt aplinkybi byloje nenustatyta. Kita vertus,
remiantis konstitucine jurisprudencija, tais atvejais, kai baudiamj
byl apeliacine tvarka nagrinjantis teismas, ityrs rodymus, nustato,
kad faktins aplinkybs i esms skiriasi nuo nustatytj pirmosios
instancijos teismo ir j teisinis vertinimas gali lemti nuteistojo,
iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padties pabloginim,
teismas, siekdamas utikrinti teisingumo tikslus, taip pat gali
panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl
jam nagrinti i naujo (Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d.
nutarimas). Tokie apeliacins instancijos teismo galiojimai
grindiami i Konstitucijos kylania teismo pareiga veikti taip, kad
bt teisingai isprstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstam veik,
kaltumo klausimas, priimti teising ir teisingumo principus
atitinkant sprendim byloje.
11. Taigi, nustaius esminius skirtumus tarp faktini ir teismo
nustatytj aplinkybi, nuteistojo teisins padties bloginimo
perspektyva nra klitis perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios
instancijos teismui, net ir nesant jo teisin padt bloginanio
skundo. Kita vertus, mintas Konstitucinio Teismo iaikinimas negali
bti suprantamas kaip paneigiantis Konstitucijos 31straipsnyje,
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6
straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose tvirtintas kaltinamojo
teises gynyb ir teising (sining) proces, rungimosi princip.
12. Kasaciniu skundu prokuroras prao panaikinti apeliacins
instancijos teismo nuosprend ir grinti byl nagrinti i naujo tam,
kad is teismas grint byl nagrinti pirmosios instancijos teismui
pagal pirmin (sunkesn) kaltinim. Tokio neprasto procesinio
sprendimo praoma remiantis minto Konstitucinio Teismo 2017m.
birelio 26d. nutarime esaniu iaikinimu dl apeliacins instancijos
teismo galimybs, nustaius skirtumus tarp faktini ir teismo
nustatytj aplinkybi, perduoti byl pirmosios instancijos teismui net
ir nesant atitinkamo apeliacinio skundo. Taiau, prieingai nei
teigia kasatorius, Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d.
nutarime aptarta situacija neatitinka byloje susiklosiusios
padties. Paymtina, kad tiek pirminis, tiek pakeistas kaltinimai
susij su E.N. veiksmais atliekant finansines operacijas su UAB K
pinigais. I bylos mediagos matyti, kad pakeistame kaltinime
nurodytos aplinkybs dl bendrovs pinig pervedimo savo asmenin sskait
ir pirminiame kaltinime nurodytos aplinkybs dl pinig bendrovs
kasoje trkumo yra glaudiai susijusios. Taigi nesutiktina su
kasatoriumi, kad pirminis ir pakeistas kaltinimai yra visikai
skirtingi. Be to, kasacins instancijos teismo teisj kolegija,
susipainusi su bylos mediaga, negali daryti vienareikms ivados, kad
pakeistas kaltinimas neatitinka tikrj bylos aplinkybi.
Konstatuotina, kad nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos
teismas pagrstai atmet prokuroro praym grinti byl pirmosios
instancijos teismui nagrinti i naujo.
13. Be anksiau idstyt argument, pasakytina ir tai, kad byloje
susiklosiusi situacija, kai apeliacins instancijos teisme
dalyvaujantis prokuroras reikia nesutikim su pirmosios instancijos
teisme dalyvavusio prokuroro pozicija dl kaltinimo turinio ir
apimties, taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo
sprendim, priimt pagal prokuroro praym, nesiderina su valstybinio
kaltinimo funkcija baudiamajame procese. Teisj kolegijos nuomone,
prokuroro praymo tenkinimas skunde nurodytu pagrindu nagrinjamoje
byloje paeist kaltinamojo teis teising proces, teis gynyb ir
rungimosi princip.
Dl kasacinio bylos nagrinjimo rib
14. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dal, nagrindamas kasacin byl,
teismas teiss taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendius ir
nutartis, dl kuri paduotas skundas. Nors prokuroro kasaciniame
skunde nenurodyti argumentai, kuriais bt ginijamas E.N. iteisinimas
pagal BK 183 straipsnio 2 dal dl kaltinimo pasisavinus UAB K didels
verts turt ir nustatyt buhalterins apskaitos paeidim
perkvalifikavimas i BK 222 straipsnio 1 dalies BK 223straipsnio 1
dal, taiau kasacins instancijos teismo teisj kolegija, tikrindama
prokuroro skunde esanius argumentus, neivengiamai inagrinjo ir
apeliacins instancijos teismo priimto nuosprendio pagrstumo
klausim.
15. Pasisakydama iuo klausimu, teisj kolegija vadovaujasi i
Konstitucijos iplaukianiomis nuostatomis, kad teismas, siekdamas
nustatyti objektyvi ties, turi aktyviai veikti baudiamajame procese
apibrti baudiamosios bylos nagrinjimo ribas, nagrinti baudiamj byl
taip, kad joje bt nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai isprstas
asmens, kaltinamo padarius nusikalstam veik, kaltumo klausimas
(Konstitucinio Teismo 2000m. rugsjo 19d., 2008m. gegus 28d., 2013m.
lapkriio 15d. ir kiti nutarimai). Pagal Konstitucijos 111
straipsnio 1 dal bendrosios kompetencijos teism instancins sistemos
paskirtis sudaryti prielaidas auktesns instancijos teismuose
itaisyti bet kurias fakto (t.y. teisikai reikming fakt nustatymo ir
vertinimo) ar bet kurias teiss (t.y. teiss taikymo) klaidas, kurias
dl koki nors prieasi gali padaryti emesns instancijos teismas, ir
neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teism
nagrintoje civilinje, baudiamojoje ar kitos kategorijos byloje bt
vykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d.
nutarimas).
Dl apeliacins instancijos teismo atlikto rodym vertinimo ir
padaryt ivad motyvavimo
16. Inagrinjus kasacinio skundo turin, susipainus su bylos
mediaga ir vertinus skundiam procesin sprendim, konstatuotina, kad
apeliacins instancijos teismo nuosprendis neatitinka rodym
vertinimo ir procesini sprendim motyvavimo reikalavim bei palieka
abejoni dl priimto sprendimo pagrstumo.
17. E.N. iteisinim pagal BK 183 straipsnio 2 dal lm apeliacins
instancijos teismo padaryta ivada, kad i UAB K banko sskaitos
asmenin E.N. sskait pervesti pinigai (219534,33Lt) nebuvo
pasisavinti, nes, kaip nurodyta avanso apyskaitose, jie panaudoti
bendrovs reikmms: atsiskaityti u prekes ir paslaugas (degalus,
automobili dalis ir remont, kanceliarines prekes, draudim,
kompiuterin technik ir kt.), lizingo mokoms sumokti, taip pat
dividendams imokti (nuosprendio 11 punktas). Konstatuotina, kad
apeliacins instancijos teismo atliktas rodym vertinimas, lms toki
ivad, neatitinka isamumo reikalavimo, o pateikti argumentai nra
pakankami tokiai ivadai pagrsti.
18. Pagal specialisto ivad byloje nustatyta, kad E.N. asmeninje
sskaitoje buvo tiek i UAB K sskaitos pervesti 220500Lt, tiek ir i
kit altini gautos los. Per vertinam laikotarp (2009m. balandio 18d.
2014m. sausio 27d.) i ios sskaitos buvo panaudota 418442,73Lt l:
92700Lt buvo iimti grynaisiais ir nra pagrsta, kur ios los buvo
panaudotos; 6369,84Lt panaudoti atsiskaitymams parduotuvse;
319122,89Lt buvo panaudoti E.N. asmeniniams mokjimams, tai yra
atsiskaitymams u komunalines paslaugas, elektros ir ryio paslaugas,
pervedant l eimos nariams, draudimo, lizingo mokoms sumokti,
poilsio kelionms ir pan.; tik 250Lt buvo pervesta atgal UAB K banko
sskait (3t.,b.l.21). Taigi ie duomenys niekaip nepagrindia E.N.
asmeninje sskaitoje esani pinig tiesioginio naudojimo bendrovs
reikmms.
19. I apeliacins instancijos teismo nuosprendio matyti, kad
teismo ivada dl pasisavinimo poymi nebuvimo rmsi UAB K kins
finansins veiklos tyrim atlikusios specialists paaikinimais, i kuri
iplaukia, kad E.N. su bendrove dl jo asmenin sskait pervest pinig
atsiskaitydavo pateikdamas avanso apyskaitas kaip atskaitingas
asmuo. I to galima sprsti, kad pinig pasisavinimo paneigimas
pagrstas tuo, kad nors E.N. ir nenaudojo tiesiogiai savo sskaitoje
esani pinig mons reikmms, bet kaip atskaitingas asmuo kompensavo
bendrovei mintus praradimus apmokdamas u monei perkamas prekes ir
kitas paslaugas i kit turim pinig, ir tai patvirtina metins
avansins apyskaitos. Konstatuotina, kad ir i teismo ivada padaryta
nepaalinus abejoni dl avansinse apyskaitose ufiksuot duomen
realumo. Turint galvoje, kad mintos avansins apyskaitos net nra
pasiraytos ir E.N. pateiktos po to, kai kilo konfliktas su
akcininkais, taip pat atsivelgiant didel pinig trkum bendrovs
kasoje, minta teismo ivada galjo bti padaryta tik sitikinus ir
pagrindius, kad avansinse apyskaitose esantys duomenys nra fikcija.
I apeliacins instancijos teismo argument matyti, kad avansinse
apyskaitose nurodyti duomenys buvo pripainti realiais, taiau
neaiku, kaip teismas vertino specialists ivadoje nurodytus faktus
ir paties E.N. parodym prietaravimus, menkinanius i duomen rodomj
reikm:
19.1. specialisto ivadoje nurodyta, kad nra galimybs nustatyti,
pagal kokius dokumentus per 20092013m. laikotarp E.N. panaudojo
93469,99Lt i nurodyt apyskaitose (3t.,b.l.26);
19.2. savo avansin apyskait E.N. trauk kit asmen padarytus
mokjimus, taip nepagrstai pateisindamas 17690Lt gauto avanso
panaudojim (3t.,b.l.26);
19.3. 2013m. avansinje apyskaitoje nurodyta, kad E.N. grino kas
95000Lt nepanaudoto avanso (3t.,b.l.22). Pagal kasos pajam order i
suma grinta 2013m. gruodio 12d. Turint galvoje tai, kad, 2014m.
sausio 24d. atleidus E.N. i pareig, kasoje i pinig nebuvo, ios
sumos mokjimo kas realumas kelia abejoni. Be to, kasos pajam
orderis, neva patvirtinantis ios sumos mokjim kas, nra pasiraytas
(3t.,b.l.107);
19.4. remiantis kaltinamojo parodymais, jis savo sskaitoje
pasilikdavo tik jam priklausanius dividendus (6t.,b.l.18), taiau
paymtina, kad Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo
60straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad dividendus mokti
avansu draudiama. Taigi i pinig pervedimas savo sskait negali bti
pateisinamas dividend imokjimu. Be to, remiantis avansinmis
apyskaitomis, 20112013metais jis avanso jokiems dividendams nra
ileids (3t.,b.l.22);
19.5. kaip matyti i bylos mediagos, E.N. aktyviai grynino
pinigus i mons banko sskaitos (3t.,b.l.22), todl lieka neaiku, dl
koki pozityvi tiksl jam prireik bendrovs pinigus gryninti ir per
savo asmenin sskait. Anot paties E.N., pasiliks sau dividendus,
visus kitus pinigus jis igrynindavo ir atiduodavo A.S. ir ie
pinigai nebuvo oficialiai upajamuojami (6t.,b.l.1518; 6t.,b.l.168).
Tokie nuteistojo parodymai prietarauja avansinse apyskaitose
nurodytiems duomenims dl pinig panaudojimo.
20. Apeliacins instancijos teismas, pripaindamas avansinse
apyskaitose nurodyt duomen rodomj reikm, i aplinkybi neaptar ir
prietaravim nepaalino, tai pripaintina esminiu rodym vertinimo ir
ivad motyvavimo trkumu. Konstatuotina, kad avansinse apyskaitose
esani duomen rodomosios reikms klausimas reikalauja isamesnio
nagrinjimo.
21. Nra pakankamai tikinami ir apeliacins instancijos teismo
argumentai, pagrindiantys buhalterins apskaitos paeidim
perkvalifikavim i BK 222 straipsnio 1 dalies 223 straipsnio 1dal.
Paymtina, kad byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta ir
apeliacins instancijos nepaneigta, kad E.N. pats tvark buhalterin
apskait, nors buhalteriu buvo paskirtas kitas asmuo; apskaita buvo
tvarkoma taip, kad, gryninant pinigus i bendrovs banko sskaitos,
nuolat didjo apskaitoje fiksuotas pinig likutis (tiksliau trkumas)
kasoje ir laiku nebuvo vykdomos mokestins prievols; kasos pajamas
ir ilaidas patvirtinantys dokumentai nepasirayti; i kasos pinigai
buvo nuraomi nesant nurodyto gavjo parao; remiantis E.N.
parodymais, bendrovje buvo vedama neoficialioji buhalterija, o
akcininkams prie atlyginim buvo mokami neapskaityti priedai,
vadinami dividendai. Pastaroji schema, logikai mstant, gali bti
taikoma mokesi (GPM, VSD) vengimo tikslais. Darant ivad dl E.N.
nusikalstamos veikos atitikties ne apgaulingos, bet aplaidios
apskaitos poymiams, ie ir kiti specialisto ivadoje nurodyti
duomenys nebuvo tinkamai vertinti ir aptarti. Tai pripaintina
esminiu rodym vertinimo ir ivad motyvavimo trkumu.
22. Minti apeliacins instancijos teismo padaryti paeidimai,
neisamiai nagrinjant bylos aplinkybes ir vertinant rodymus (BPK 20
straipsnio 5 dalis) bei netinkamai nuosprendyje motyvuojant esmines
ivadas (BPK 332 straipsnio 3, 7 dalys), pripaintini esminiais,t.y.
sukliudiusiais teismui isamiai inagrinti byl ir priimti teising
nuosprend (BPK 369 straipsnio 3dalis), todl apeliacins instancijos
teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduodama nagrinti
apeliacine tvarka i naujo.
Teisj kolegija, atsivelgdama idstytus argumentus ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 382
straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegijos 2018m. birelio 13d. nuosprend ir perduoti byl i
naujo nagrinti apeliacine tvarka.
TeisjaiGabriel Juodkait-Granskien
Artras Paarskis
Olegas Fedosiukas
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Uregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teiss akto priedai
2019-03897
2019-03-12
2019-02-28
2019-02-28
-
Baudiamoji byla Nr.2K-53-1073/2019
Teisminio proceso Nr.1-02-4-00139-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8
(S)
LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019m. vasario 28d.Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegija, susidedanti i teisj Alvydo Pikelio (kolegijos
pirmininkas), Artro Ridiko ir Gabriels Juodkaits-Granskiens
(praneja),
sekretoriaujant Grainai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko),
nuteistojo D.S. (D.S.) gynjui advokatui Riardui Uolui,
vieame teismo posdyje kasacine odinio proceso tvarka inagrinjo
baudiamj byl pagal Vilniaus apygardos prokuratros Treiojo
baudiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano
Boiko kasacin skund dl Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegijos 2018m. liepos 11d. nuosprendio nuteistojo
D.S. baudiamojoje byloje.
Vilniaus apygardos teismo 2018m. balandio 20d. nuosprendiu D.S.
nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK)
199 straipsnio 1 dal 200MGL (7532Eur) dydio bauda. paskirt bausm
skaiius laikinojo sulaikymo laik nuo 2017m. spalio 28d. iki 2017m.
spalio 30d. (dvi dienas), nustatyta bausm 196MGL (7381,36Eur) dydio
bauda.
Tuo paiu nuosprendiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3
dalimis, i D.S. konfiskuota 250000 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2018m. liepos 11d. nuosprendiu Vilniaus apygardos teismo
2018m. balandio 20d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendio
dalis dl 250000 Eur konfiskavimo i D.S. ir, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 94
straipsnio 1 dalies 5punktu, 250000Eur, neti Muitins departamento
prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos depozitin sskait,
grinti teistam savininkui D.S..
Kita nuosprendio dalis palikta nepakeista.
Teisj kolegija, iklausiusi prokuroro, praiusio kasacin skund
tenkinti, nuteistojo gynjo, praiusio kasacin skund atmesti,
paaikinim,
n u s t a t :
I.Bylos esm
1. D.S. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dal u tai, kad per
Lietuvos Respublikos valstybs sien gabendamas privalomus pateikti
muitinei daiktus, kuri vert virija 250MGL dydio sum, nepateik j
muitins kontrolei,t.y. paeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos
Reglamento (EB) Nr.1889/2005 2005m. spalio 26d. Dl grynj pinig,
veam Bendrij ar iveam i jos, kontrols 3 straipsnio 1 dalies
reikalavim, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo,
atvykstantis Bendrij ar ivykstantis i jos ir gabenantis grynuosius
pinigus, kuri vert ne maesn kaip 10000 Eur, deklaruoja t pinig sum
pagal reglament valstybs nars, per kuri jis atvyksta Bendrij ar
ivyksta i jos, kompetentingai institucijai, taip pat paeisdamas
Muitins departamento prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos
generalinio direktoriaus 2007m. gegus 25d. sakymu Nr.1B-373
patvirtint Europos Bendrij per Lietuvos Respublik i treij ali veam
ir i Europos Bendrijos per Lietuvos Respublik treisias alis veam
grynj pinig sum kontrols taisykli 2 punkto reikalavim, kuris
nustato, kad asmenys, vedami Europos Bendrij per Lietuvos Respublik
i treij ali, ivedami i jos per Lietuvos Respublik treisias alis ar
vedami per j tranzitu, kai vyksta i treij ali treisias alis, grynj
pinig sumas, ne maesnes kaip 10000 Eur (arba j atitinkani sum kita
valiuta pagal oficial Lietuvos banko nustatyt deklaravimo dienos
euro ir usienio valiutos kurs), privalo jas deklaruoti ratu,
pateikdami muitinei grynj pinig deklaracij, 2017m. spalio 28d. apie
17.10val., vykdamas automobiliu (duomenys neskelbtini) i
Baltarusijos Respublikos teritorijos Lietuvos Respublikos
teritorij, nepateiks muitins kontrolei, gabeno per Lietuvos
Respublikos valstybs sien Vilniaus teritorins muitins Lavoriki
kelio post, esant Maiuliki 7, Lavoriks, Vilniausr., privalomus
pateikti muitinei daiktus, kuri vert virija 250MGL dydio sum,
250000Eur grynj pinig.
2. Vilniaus apygardos teismo 2018m. balandio 20d. nuosprendiu
nusprsta i nuteistojo D.S. konfiskuoti jo nusikaltimo dalyk
kontrabanda per valstybs sien gabentus grynuosius pinigus
250000Eur. Teismas konstatavo, kad D.S. siek paeisti Baltarusijos
Respublikos statymus, ivengti vetos pinig sumos pagarsinimo,
nedeklaravus pinig Lietuvos Respublikoje, buvo paeistos Lietuvos
Respublikos pinig plovimo ir terorist finansavimo prevencijos
statymo nuostatos; kad turto konfiskavimo taikymas iuo atveju
neprietarauja protingumo ir teisingumo principams.
II. Apeliacins instancijos teismo nuosprendio esm
3. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl pagal
nuteistojo D.S. gynjo apeliacin skund, kuriuo buvo praoma
panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir priimti D.S.
iteisinamj nuosprend, netaikant turto konfiskavimo, konstatavo, kad
D.S. pirmosios instancijos teismo nuosprendiu pagal BK 199
straipsnio 1 dal nuteistas pagrstai, taiau teismas D.S. netinkamai
pritaik BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis. Apeliacins instancijos
teismas nurod, kad nuteistajam D.S. paskirta bausm 200MGL (7532
Eur) dydio bauda yra pakankamai efektyvi ir baudianti, todl
papildoma poveikio priemon nedeklaruot pinig konfiskavimas, pagal
byloje nustatytas aplinkybes, yra neproporcinga (neadekvati) jo
padarytam teiss paeidimui, paskirta neatsivelgiant Europos mogaus
Teisi Teismo formuojam praktik tokios kategorijos bylose ir
nenurodant aiki argument, kurie pateisint toki griet turtinio
pobdio priemoni paskyrim.
III.Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratros Treiojo
baudiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R.Boiko
prao panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ir palikti
galioti pirmosios instancijos teismo nuosprend be pakeitim.
Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacins instancijos teismas netinkamai taik BK 72
straipsnio nuostatas, reglamentuojanias turto konfiskavim, ir tai
sutrukd iam teismui priimti teising bei pagrst sprendim.
4.2. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones ir i
nusikalstamos veikos gautas pajamas tvirtinta daugelyje Europos
Sjungos teiss akt ir Lietuvos Respublikos ratifikuot tarptautini
sutari. Nusikalstamos veikos dalykas, kaip savarankika
konfiskuotino turto ris, BK72straipsnyje tiesiogiai nenurodytas,
todl gali bti konfiskuojamas, jeigu atitinka kit iame straipsnyje
nurodyt konfiskuotino turto ri poymius. Turto konfiskavimo taikymas
nepriklauso nuo teismo nuoiros (iskyrus BK72straipsnio 4 dal), todl
jis privalomai skiriamas nustaius, kad turtas atitinka
BK72straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto poymius ir
yra kitos iame straipsnyje nurodytos jo taikymo slygos.
4.3. Privalom pateikti muitinei daikt nepateikimas yra
kriminalizuotas ne be tikslo. ia veika yra paeidiama Lietuvos
Respublikos statymais ir kitais teiss aktais nustatyta daikt,
privalom pateikti muitins kontrolei, gabenimo per Lietuvos
Respublikos sien tvarka, valstyb praranda galimyb inoti apie jos
teritorij netus ar per jos teritorij netus ir toliau gabenamus
pinigus bei kontroliuoti informacij apie j panaudojim. Reikalavimas
deklaruoti gabenamas grynj pinig sumas, virijanias 10000 Eur,
tvirtintas ir Europos Sjungos teiss aktuose. Teism praktikoje
pripastama, kad kontrabanda per valstybs sien gabenami pinigai,t.y.
kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas, todl tokie pinigai
konfiskuotini. i priemon atitinka bendrj visuomens interes kovoti
su sunkiomis nusikalstamomis veikomis, kurios gali bti susijusios
su pinigini sraut judjimu per sienas.
4.4. Apeliacins instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendim
netaikyti D.S. turto konfiskavimo, nepagrstai kaip precedentu
vadovavosi kasacine nutartimi baudiamojoje byloje
Nr.2K-7-130-699/2015, nes ios bylos faktins aplinkybs, nors i
dalies panaios, nra tapaios mintoje byloje nustatytosioms.
4.5. Nuteistasis D.S. nurod, kad siek paeisti Baltarusijos
Respublikos statymus, ivengti vetos sumos pagarsinimo, apie veam
250000 Eur sum nutyljo ir Lietuvos Respublikos pareignams, odiu
nurodydamas tik tai, kad turi 7700 Eur, o jo mona 2500Eur grynj
pinig. Nuteistojo gabenama nedeklaruota 250000 Eur suma buvo
supakuota paketus, kurie buvo apvynioti celofanu ir apriti gumele,
paketai automobilyje buvo slepiami po automobilio treios eils
nuleistomis sdynmis, kur j nesimat, ir, bagainje esant kitiems
daiktams, buvo apsunkintas j suradimas. Tai rodo, kad D.S. i anksto
ruosi pinig kontrabandai. Nuteistojo pateikti pinig sigijim neva
patvirtinantys dokumentai nei patvirtina, nei paneigia, kad btent i
automobilyje rasta didel grynj pinig suma buvo gyta mint dokument
pagrindu.
4.6. Nuteistajam D.S. pagal BPK 199 straipsnio 1 dal buvo
paskirta velniausia galima bausms ris bauda ir i esms minimalus
galimas jos dydis. Procentinis santykis tarp nuteistajam paskirtos
200MGL (7532 Eur) dydio baudos ir jo gabentos 250000 Eur grynj
pinig sumos sudaro tik 3,01procento. Pirmosios instancijos teismas
teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir pagrstai nevelg, kad
nusikaltimo dalyko konfiskavimas prietaraut protingumo ir
teisingumo principams. Tuo tarpu apeliacins instancijos teismas
padar nepagrst ivad, kad nuteistajam D.S. paskirta bausm jau pati
savaime yra pakankamai efektyvi ir baudianti, todl papildoma
poveikio priemon nedeklaruot pinig konfiskavimas yra neproporcinga.
Taiau is teismas net nesvarst dalinio turto konfiskavimo galimybs,
siekiant ilaikyti pusiausvyr ir proporcingumo principo taikym tarp
bausms ir jos poveikio priemons.
IV.Kasacins instancijos teismo argumentai ir ivados
5. Vilniaus apygardos prokuratros Treiojo baudiamojo
persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R.Boiko kasacinis
skundas tenkintinas i dalies.
Dl BK 72 straipsnio taikymo
6. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacins instancijos teismas
netinkamai taik BK72 straipsnio nuostatas ir nepagrstai panaikino
pirmosios instancijos teismo nuosprendio dal dl turto konfiskavimo
i D.S., argumentuodamas tuo, jog nuteistojo per Lietuvos
Respublikos valstybs sien gabenti ir muitins kontrolei nepateikti
grynieji pinigai, kuri vert virija 250MGL dydio sum, yra
kontrabandos dalykas ir turjo bti konfiskuoti.
7. ioje byloje teismai nustat, kad D.S., nesilaikydamas Pinig
plovimo ir terorist finansavimo prevencijos statymo 21 straipsnio 1
dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad grynj pinig sumos
deklaruojamos, kai asmuo per Lietuvos Respublik Europos Sjung i
treij ali vea ar i Europos Sjungos per Lietuvos Respublik ivea
treisias alis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitins
statyme, grynj pinig vienkartin sum, kurios vert yra ne maesn kaip
nurodytoji 2005m. spalio 26d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (EB) Nr.1889/2005 dl grynj pinig, veam Bendrij ar iveam
i jos, kontrols nuostat 3 straipsnio 1 dalyje (t.y. ne maesn kaip
10000 Eur), per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabendamas
250000 Eur grynj pinig, nepateik j muitins kontrolei, taip padar
nusikaltim, nustatyt BK 199 straipsnio 1 dalyje.
8. Pagal BK 42 straipsnio 6 dal, 67 straipsnio 3 dal padariusiam
nusikalstam veik asmeniui turto konfiskavimas kaip baudiamojo
poveikio priemon gali bti skiriamas kartu su bausme. Baudiamojo
poveikio priemons turi padti gyvendinti bausms paskirt (BK 67
straipsnis). BK 72 straipsnio 12 dalyse nustatyta, kad turto
konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet
kokio pavidalo turto, esanio pas kaltinink ar kitus asmenis,
pamimas valstybs nuosavybn; konfiskuotinu turtu laikomas BK
udraustos veikos rankis, priemon ar rezultatas. Kaltininkui
priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bti konfiskuojamas
visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
9. Kasacinio teismo praktikoje, aikinant BK 72 straipsnio
nuostatas, paymta, kad turto konfiskavimo tikslas vis pirma
panaikinti galimyb kaltininkui ar kitiems asmenims i nusikalstamos
veikos gauti turtins naudos,t.y. padaryti nusikalstam veik
ekonomikai nenauding, taip pat iimti i apyvartos turt, kuris
naudojamas nusikalstamai veikai daryti, ukirsti keli toliau naudoti
turt tokiais tikslais (pvz., kasacins nutartys baudiamosiose bylose
Nr.2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).
10. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei i
nusikalstamos veikos gautas pajamas tvirtinta ir daugelyje Europos
Sjungos teiss akt bei Lietuvos Respublikos ratifikuot tarptautini
sutari: 1988m. Jungtini Taut konvencijoje dl kovos su neteista
narkotini ir psichotropini mediag apyvarta, 1990m. Europos Tarybos
konvencijoje dl pinig plovimo ir nusikalstamu bdu gyt pajam
paiekos, areto bei konfiskavimo, 2000m. Jungtini Taut konvencijoje
prie tarptautin organizuot nusikalstamum, Europos Sjungos Tarybos
2005m.vasario 24d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dl
nusikalstamu bdu gyt l, nusikaltimo priemoni ir turto konfiskavimo
ir kt. Nors grynj pinig slaptas gabenimas per valstybs sien nelemia
joki mokestini prievoli ivengimo, taiau 2005m. spalio 26d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas, pareigojantis deklaruoti veam ar
iveam sum, kuri virija 10000 Eur, pagrstas btent siekiu ukirti keli
pinig plovimui,t.y. pajam, gaut i neteistos veiklos, patekimui
finans sistem ir j investavimui (preambuls 2punktas), nes vienas i
grynj pinig judjimo tarp valstybi kontrols instrument yra ir
pareiga juos deklaruoti. Kartu is teiss aktas nurodo, kad sankcijos
u prievols deklaruoti grynuosius pinigus nevykdym turi bti
veiksmingos, proporcingos ir atgrasanios.
11. Kasacinis teismas yra paymjs, kad konfiskavimo priemon,
taikoma u pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitins pareignams
nevykdym, yra bendros kontrols sistemos, sukurtos siekiant kovoti
su iomis nusikalstamomis veikomis, dalis ir atitinka bendrj
visuomens interes. Kontrabanda per valstybs sien gabenami
pinigai,t.y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas
(kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr.2K-7-130-699/2015). Taiau,
kaip teisingai skundiamame nuosprendyje nurod apeliacins
instancijos teismas, kontrabandos ir kitose baudiamosiose bylose
taikant BK 72 straipsnio nuostatas, be daikt pripainimo
konfiskuotinu turtu, turi bti vertinamas ir tokio turto
konfiskavimo proporcingumas.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavs,
kad visa teiss sistema turi bti grindiama konstituciniu teisins
valstybs principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisins atsakomybs
proporcingum. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisins
valstybs principais, u teiss paeidimus taikomos poveikio priemons
turi bti proporcingos teiss paeidimui, jos turi atitikti siekiamus
teistus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varyti asmens
akivaizdiai labiau, negu reikia iems tikslams pasiekti; tarp
siekiamo tikslo nubausti teiss paeidjus ir utikrinti teiss paeidim
prevencij ir pasirinkt priemoni iam tikslui pasiekti turi bti
teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, statymu nustatant
atsakomyb, taip pat jos gyvendinim, turi bti ilaikoma teisinga
visuomens ir asmens interes pusiausvyra, kad bt ivengta nepagrsto
asmens teisi ribojimo. Remiantis iuo principu, statymais asmens
teiss gali bti apribotos tik tiek, kiek yra btina vieiesiems
interesams ginti, tarp pasirinkt priemoni ir siekiamo teisto ir
visuotinai svarbaus tikslo privalo bti protingas santykis. iam
tikslui pasiekti gali bti nustatytos tokios priemons, kurios bt
pakankamos ir ribot asmens teises ne daugiau, negu yra btina
(Konstitucinio Teismo 2008m. kovo 15d., 2009m. balandio 10d.,
2011m. sausio 31d., 2013m. gruodio 6d. nutarimai).
13. Atkreiptinas dmesys tai, kad, konfiskuojant asmens turt,
radikaliai apribojama asmens teis nuosavybs apsaug, tvirtint
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir mogaus teisi
ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Konvencija)
protokolo Nr.1 1straipsnyje. Todl, sprendiant ioje byloje
BK72straipsnio nuostat D.S. taikymo klausim, btina, be kita ko,
vadovautis Konvencijos protokolo Nr.1 1 straipsnio nuostatomis ir
Europosmogaus Teisi Teismo (toliau ETT) praktika dl j aikinimo.
14. ETT praktikoje i esms nekvestionuojama, kad turto, susijusio
su nusikalstama veika, konfiskavimas yra btina ir veiksminga kovos
su nusikalstamumu priemon. Taiau pagal Konvencijos protokolo Nr.1 1
straipsnio reikalavimus tokia priemon turi atitikti teising
pusiausvyr,t.y. turi bti ilaikytas pagrstas proporcingumas tarp
vieojo intereso poreiki ir asmens teiss netrukdomai naudotis savo
turtu apsaugos reikalavim, kad asmeniui nebt ukrauta individuali ir
pernelyg didel nata. ETT praktikoje proporcingumo principas i esms
yra aikinamas kaip siningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomens
intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisi apsaugos.
15. Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad ETT turto
konfiskavimo neproporcingum yra konstatavs ne vienoje byloje,
kurioje svarstytas nevykdius deklaravimo pareigos per sien gabent
teistos kilms pinig konfiskavimas i u nurodyt nusikalstam veik
nuteist asmen. Vertindamas konfiskavimo proporcingum tokio pobdio
bylose, ETT atsivelgia daugel veiksni, toki kaip nusikalstamos
veikos pobdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (iuo atveju pinig)
statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilms ir
paskirties teistumas; nuteistojo, i kurio konfiskuojamas turtas,
asmenyb ir elgesys, konfiskuojamo turto reikm pareikjui; dl
nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtin ala
valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos
bausms, j grietumas ir pakankamumas nubaudimo tiksl gyvendinimo
konkreios bylos aplinkybmis poiriu.
16. ioje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK
72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nusprend konfiskuoti i D.S. visus jo
per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabentus ir nedeklaruotus
pinigus 250000 Eur, motyvuodamas tuo, kad ie pinigai yra
kontrabandos dalykas. is teismas nenustat, kad mint pinig
konfiskavimas i D.S. prietaraut protingumo ir teisingumo
principams.
17. Apeliacins instancijos teismas, patikrins pirmosios
instancijos teismo nuosprendio teistum ir pagrstum, konstatavo, kad
pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis taik
netinkamai. is teismas padar ivad, kad nuteistajam D.S. pagal BK
199 straipsnio 1dal paskirta bausm 200MGL (7532 Eur) dydio bauda
yra pakankamai efektyvi ir baudianti, todl papildoma poveikio
priemon nedeklaruot pinig konfiskavimas, pagal byloje nustatytas
aplinkybes, yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teiss
paeidimui, paskirta neatsivelgiant ETT formuojam praktik tokios
kategorijos bylose ir nenurodant aiki argument, kurie pateisint
toki griet turtinio pobdio priemoni paskyrim.
18. Teisj kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo
ivada dl vis D.S. per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabent ir
nedeklaruot pinig 250000 Eur i jo konfiskavimo, tiek apeliacins
instancijos teismo ivada dl turto konfiskavimo ioje byloje taikymo
neproporcingumo, atsivelgiant byloje nustatytas faktines
aplinkybes, nra teisingos, todl iuo konkreiu atveju negali bti
laikomos tinkamu baudiamojo statymo taikymu.
19. Nagrinjamoje byloje teismai nustat, kad D.S., vykdamas
automobiliu i Baltarusijos Respublikos Lietuvos Respublik,
nepateiks muitins kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos
valstybs sien 250000 Eur grynj pinig. Apeliacins instancijos
teismas, nors i esms pripaino, kad D.S. per Lietuvos Respublikos
valstybs sien gabenti pinigai yra kontrabandos dalykas ir
konfiskuotinas turtas, vertindamas mint pinig konfiskavimo i D.S.
proporcingum, nurod, kad byloje nra duomen, jog D.S. per valstybs
sien gabenti pinigai buvo neteistos kilms; kad byloje nepaneigta,
jog nuteistasis gabeno savo asmeninius, teistos kilms pinigus; kad
nenustatyta, jog D.S. pinigus gabeno turdamas tiksl juos panaudoti
neteistai veiklai, prieingai, bylos duomenimis, nuteistojo gabenti
pinigai buvo skirti Lietuvoje veikianiai monei, su kuria jis turjo
bendr verslo reikal ir i kurios ketino sigyti asmeniniam naudojimui
valt; kad D.S. anksiau neteistas, Lietuvos Respublikoje
administracine tvarka nebaustas, byloje nra duomen apie jo teistum
arba patraukim baudiamojon atsakomybn Baltarusijos Respublikos ar
kit j neigiamai apibdinani duomen. Taiau, teisj kolegijos
vertinimu, apeliacins instancijos teismas nepagrstai neatsivelg
byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje
nurodytas tokias svarbias aplinkybes, kad nuteistasis D.S. nurod,
jog jis siek paeisti Baltarusijos Respublikos statymus, ivengti
vetos sumos pagarsinimo; kad apie veam 250000 Eur sum jis nutyljo
ir j tikrinusiems pareignams, odiu nurodydamas tik tai, kad turi
7700 Eur, o jo mona 2500Eur grynj pinig; kad D.S. gabenta
nedeklaruota 250000Eur suma buvo supakuota paketus, kurie buvo
apvynioti celofanu, apriti gumele ir padti po automobilio treios
eils nuleistomis sdynmis, kur j nesimat ir, automobilio bagainje
esant daiktams, pinig suradimas buvo apsunkintas; pai nedeklaruot
pinig sum. ios aplinkybs neabejotinai yra reikmingos sprendiant dl
turto konfiskavimo i D.S. proporcingumo.
20. Teisj kolegija paymi, kad, viena vertus, pagal byloje
nustatytas faktines aplinkybes dl D.S. per Lietuvos Respublikos
valstybs sien gabent ir nedeklaruot pinig kilms, j gabenimo tikslo,
sutiktina su apeliacins instancijos teismas ivada, jog vis
nuteistojo gabent grynj pinig 250000Eur i jo konfiskavimas bt
neproporcinga priemon. Kita vertus, atsivelgdami nustatytas
nusikaltimo padarymo aplinkybes, pinig gabenimo per valstybs sien
bd (slepiant nuo muitinio tikrinimo), nuteistojo elges muitinio
tikrinimo metu, nagrinjamoje byloje teismai turjo pagrind
svarstyti, bet nesvarst klausimo dl io turto dalies konfiskavimo,
siekiant ilaikyti teising pusiausvyr (proporcingum) tarp teiss
paeidimo ir taikomos poveikio priemons.
21. Kasacinis teismas yra paymjs, kad paskirtos bausms ris ir
dydis yra viena i aplinkybi vertinant turto konfiskavimo ar
konfiskuotino turto verts iiekojimo proporcingum (kasacin nutartis
baudiamojoje byloje Nr.2K-119-976/2018).
22. Pirmosios instancijos teismas D.S. u BK199straipsnio 1
dalyje nurodyto sunkaus nusikaltimo padarym paskyr 200MGL dydio
baud,t.y. velnesn i dviej alternatyvi io straipsnio sankcijoje
nurodyt bausms ri ir artim minimaliam (150MGL, BK47straipsnio
3dalies 4punktas) jos dyd. Skirdamas bausm D.S. teismas atsivelg
visas bausmei skirti reikmingas aplinkybes padarytos nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsn (sunkus nusikaltimas), nuteistojo kalts
form ir r (tiesiogin tyia), kaltininko asmenyb (neteistas, Lietuvos
Respublikoje administracine tvarka nebaustas, dirba, turi eim, tris
vaikus), atsakomyb lengvinani bei sunkinani aplinkybi nebuvim.
23. Teisj kolegija, atsivelgdama D.S. per Lietuvos Respublikos
valstybs sien neteistai gabent pinig sum (250000 Eur) ir ioje
byloje jam pagal BK 199 straipsnio 1 dal paskirtos bausms r ir dyd
(7532 Eur dydio bauda), sprendia, kad apeliacins instancijos teismo
ivada, kad nuteistajam D.S. u jo padaryt nusikalstam veik paskirta
bausm yra pakankamai efektyvi ir baudianti ir kad nedeklaruot pinig
konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) nuteistojo padarytam
teiss paeidimui poveikio priemon, todl iuo atveju ji jam
netaikytina, yra nepagrsta. Teisj kolegijos vertinimu, apeliacins
instancijos teismas, nusprsdamas visa apimtimi panaikinti pirmosios
instancijos teismo nuosprendio dal dl turto konfiskavimo i D.S.,
neatsivelg visas tokiam sprendimui priimti reikmingas aplinkybes
bei ETT praktikoje suformuot princip, kad asmeniui greta turto
konfiskavimo paskirtos kitos bausms turi bti adekvaiai grietos ir
pakankamos nubaudimo tiksl gyvendinimui konkreios bylos aplinkybi
poiriu, todl iuo konkreiu atveju pateik neteisingus sprendimo
netaikyti D.S.BK72straipsnio nuostat motyvus. Toki ivad teisj
kolegija grindia tuo, kad bausm ir kartu paskirta baudiamojo
poveikio priemon turi bti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis
yra ne tik nubausti kaltinink, bet ir pai nusikalstam veik padaryti
ekonomikai nenauding,t.y. paskirta bausm kartu su baudiamojo
poveikio priemone turi bti veiksmingos, proporcingos ir
atgrasanios. Todl apeliacins instancijos teismo nuosprendio dalis,
kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendio dalis dl
turto konfiskavimo i D.S., naikintina ir dl ios dalies paliktinas
galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais: i
D.S. konfiskuotino turto dydis maintinas iki 65000 Eur. Toks dalies
turto konfiskavimas i D.S. iuo konkreiu atveju yra teisinga ir
proporcinga priemon, padsianti gyvendinti bausms paskirt
(BK67straipsnio 1 dalis).
Teisj kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudiamojo
proceso kodekso 382straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2018m.liepos 11d. nuosprend.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegijos 2018m.liepos 11d. nuosprendio dal, kuria panaikinta
Vilniaus apygardos teismo 2018m.balandio 20d. nuosprendio dalis dl
250000 Eur konfiskavimo i D.S., ir dl ios dalies palikti galioti
Vilniaus apygardos teismo 2018m. balandio 20d. nuosprend su
pakeitimais.
I D.S., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
konfiskuotino turto dyd sumainti iki 65000 Eur.
Kit Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2018m.liepos 11d. nuosprendio dal palikti nepakeist.
TeisjaiAlvydas Pikelis
Artras Ridikas
Gabriel Juodkait-Granskien
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Uregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teiss akto priedai
2019-03986
2019-03-13
2019-02-28
2019-02-28
-
Civilin byla Nr.3K-3-79-611/2019
Teisminio proceso Nr.2-68-3-23902-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9; 3.4.3.2.3;
3.1.14.1
(S)
LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019m. vasario 28d.Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegija, susidedanti i teisj Andej Maciejevski (pranejas), Algio
Norkno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasariens,
teismo posdyje kasacine raytinio proceso tvarka inagrinjo
civilin byl pagal atsakovo antstolio Dariaus Blizniko kasacin skund
dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2018m. rugpjio 9d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal
iekovs bankrutuojanios udarosios akcins bendrovs Ygl iekin
atsakovams antstoliui Dariui Bliznikui ir R.V., dalyvaujant
treiajam asmeniui bankrutuojaniai udarajai akcinei bendrovei AAS
BTA Baltic Insurance Company, dl l grinimo.
Teisj kolegija
n u s t a t :
I.Gino esm
1. Kasacinje byloje sprendiama dl teiss norm, reglamentuojani
atlyginim alos, patirtos dl antstolio neteist veiksm, kai antstolis
nesustabdo vykdymo proceso teismui primus pareikim dl bankroto
bylos iklimo, iekovo teis rinktis paeist teisi gynimo bdus,
aikinimo ir taikymo.
2. Iekov pra priteisti i atsakovo antstolio D.Blizniko 462,43
Eur, taip pat solidariai i atsakov antstolio D.Blizniko ir R.V.
3706,22 Eur.
3. Iekov nurod, kad antstolis paeid Lietuvos Respublikos moni
bankroto statymo (toliau B) 9 straipsnio 3 dal. Nors 2014m.
balandio 29d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas kreditors UAB
Jaukurai pareikimas dl bankroto bylos iklimo iekovei, taiau
antstolis nuo 2014m. gegus 14d. iki 2014m. birelio 9d. imokjo
iiekotojui R.V. 12798,83Lt (3706,22Eur) ir antstoliui 1596,60Lt
(462,41 Eur) vykdymo ilaid. Atsakovai atsako solidariai.
II.Pirmosios ir apeliacins instancijos teism procesini sprendim
esm
4. Vilniaus miesto apylinks teismas 2017m. liepos 18d. sprendimu
iekovs iekin tenkino i dalies: priteis iekovei i atsakovo antstolio
D.Blizniko 4168,65 Eur alos atlyginimo, iekovs iekinio reikalavim
atsakovui R.V. atmet.
5. Teismas nurod, kad 2014m. balandio 23d. antstolis D.Bliznikas
vykdomojoje byloje Nr.0035/14/00375, vykdytoje pagal Lietuvos
Respublikos valstybins darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio
skyriaus Darbo gin komisijos 2014m. kovo 4d. iduot vykdomj dokument
Nr.DGKS-1243 dl 12521,43Lt (3626,46 Eur) iiekojimo i skolininks
UABYgl iiekotojui R.V., prim patvarkymus dl l areto iekovs
atsiskaitomosiose sskaitose, nurodydamas, kad aretuoja 12521,43Lt
(3626,46 Eur) skol ir 1872Lt (542,17 Eur) vykdymo ilaidas, bendra
iiekoma suma 4168,63 Eur.
6. Antstolis D.Bliznikas 2014m. balandio 28d. i BUAB Ygl
priklausani atsiskaitomj sskait nura i viso 24053,79Lt (6966,46
Eur). 2014m. balandio 28d. antstolis D.Bliznikas dl iiekot l
paskirstymo prim patvarkym, kuriuo iiekota suma paskirstyta taip:
atsakovui R.V. 12521,43Lt (3626,46 Eur) ir 275,40Lt (79,76 Eur),
antstoliui 1596,60Lt (462,41Eur) vykdymo ilaidoms, o po paskirstymo
likusi 9660,36Lt (2797,83Eur) suma grinta skolininkei.
7. Antstolis D.Bliznikas 2014m. balandio 28d. per klaid
12521,43Lt (3626,46 Eur) perved ne iiekotojo R.V. banko sskait, o
skolininks (iekovs) UAB Ygl banko sskait. Siekdamas itaisyti vykusi
klaid antstolis D.Bliznikas 2014m. gegus 5d. ir 2014m. gegus 8d.
prim patvarkymus aretuoti las. 2014m. gegus 14d. 2014m. birelio 5d.
i iekovs sskaitos pagal iuos patvarkymus buvo pakartotinai nuraytos
los antstolio depozitin sskait ir 2014m. gegus 5d. birelio 5d.
atsakovui R.V. buvo imokta iiekoma suma. 2014m. rugpjio 27d.
patvarkymu vykdomoji byla ubaigta.
8. Vilniaus apygardos teismas 2014m. balandio 29d. prim
kreditors UAB Jaukurai pareikim dl bankroto bylos iklimo iekovei
UAB Ygl. Bankroto byla UAB Ygl ikelta 2014m. rugsjo 30d. nutartimi,
i siteisjo 2014m. gruodio 15d.
9. Pagal B 9 straipsnio 3 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi
gino patvarkym primimo metu), teismui primus pareikim dl bankroto
bylos iklimo, jeigu dl mons buvo priimti teism ir kit institucij
sprendimai ir pagal juos iduoti vykdomieji dokumentai arba kredito,
mokjimo ar elektronini pinig staigai Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso (toliau ir CPK) nustatyta tvarka duoti antstolio,
kit institucij ar pareign nurodymai aretuoti, nurayti las arba
nutraukti l imokjim i mons sskaitos, mons turtas (los) pagal iuos
vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali bti aretuojamas, taiau io
turto realizavimas ir (ar) iiekojimas sustabdomas, iskyrus io
statymo 33 straipsnio 4dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas
atsisako ikelti monei bankroto byl, iiekojimas ir turto
realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemons
panaikinamos. Kasacinio teismo praktikoje i speciali B nuostata
kvalifikuojama kaip privalomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejis
(r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010m. gegus 18d. nutart civilinje
byloje Nr.3K-3-220/2010).
10. Teismas konstatavo, kad antstolio D.Blizniko atlikti vykdymo
veiksmai po pareikimo dl bankroto bylos iekovei UAB Ygl primimo
teisme (2014m. balandio 29d.) paeid B 9straipsnio 3 dalyje nustatyt
imperatyv privalomai sustabdyti iiekojim, ir juos pripaino
neteistais. Teismas nurod, kad praneimas apie pareikim dl bankroto
bylos iklimo buvo paskelbtas specialiame tinklalapyje 2014m.
balandio 29d., antstolis galjo (turjo) suinoti i informacij ir
atitinkamai, prie toliau vykdydamas iiekot l paskirstym ir
pervedim, pasidomti Vilniaus apygardos teisme, ar nra priimto
pareikimo dl bankroto bylos UABYgl iklimo (Lietuvos Respublikos
antstoli statymo 22 straipsnis). Teismas sprend, kad antstolio kalt
pasireik tuo, kad jis, turdamas visas galimybes gauti duomenis apie
visus priimtus pareikimus dl bankroto bylos iklimo bei turdamas
pareig aktyviai domtis, ar nra priimtas pareikimas dl bankroto
bylos iklimo iekovei, nevykd i pareig dl savo kalts.
11. Teismas sprend, kad atsakovas R.V., kaip buvs iekovs BUAB
Ygl darbuotojas, kurio ginas su buvusiu darbdaviu dl atsiskaitymo
buvo isprstas ir atiduotas priverstiniam vykdymui iki kreipimosi
teism dl bankroto bylos iekovui iklimo dienos, laikytinas siningu l
gijju ir i jo gautos los negali bti iiekomos.
12. Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegija, inagrinjusi byl pagal atsakovo antstolio D.Blizniko
apeliacin skund, 2018m. rugpjio 9d. nutartimi Vilniaus miesto
apylinks teismo 2017m. liepos 18d. sprendim paliko nepakeist.
13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo ivadomis,
kad antstolis D.Bliznikas 2014m. gegus 14d. 2014m. birelio 5d. i
iekovs sskaitos atliko iiekojim, paeisdamas B9straipsnio 3 dalies
nuostatas. Kolegija nurod, kad antstolis perved sau 462,43 Eur
iekovs l, nors BUAB Ygl turjo 138 vien pirmos eils kreditorius, ir
sprend, kad i antstolio pagrstai priteista 462,43 Eur. Kolegija
atmet antstolio argumentus, kad pervedus las vienam i mons
kreditori sumajo mons l, bet taip pat sumajo ir jos kreditori
reikalavimai, todl ala monei nebuvo padaryta. Kolegija nurod, kad
mon prarado galimyb paskirstyti 3706,22 Eur sum visiems
kreditoriams. Byloje nra rodyta, kad BUAB Ygl gals nors i dalies
atsikaityti bent jau su visais pirmos eils kreditoriais.
14. Kolegija nurod, kad byl nagrinja, neperengdama apeliacinio
skundo rib, todl nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo
dalies, kuria atmestas iekovs reikalavimas atsakovui R.V.
III.Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu atsakovas antstolis D.Bliznikas prao
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018m. rugpjio 9d. nutart ir
Vilniaus miesto apylinks teismo 2017m. liepos 18d. sprendim ir
priimti nauj sprendim iekin atmesti. Kasacinis skundas grindiamas
iais argumentais:
15.1. Nagrinjamu atveju antstolis i iekovs iiekojo 4168,65 Eur
(i j 3706,22 Eur skolos, kuri pervesta iiekotojui R.V., ir 462,43
Eur vykdymo ilaid antstoliui). Priteisus i antstolio 4168,65 Eur
alos atlyginimo iekovei ir jai nebeturint pareigos grinti skolos
kreditoriui (iiekotojui R.V.), iekov akivaizdiai praturtjo. Tik
tuomet, kai pervest iiekotojui l nepavykt iekovei atgauti, galt bti
sprendiamas antstolio civilins atsakomybs klausimas ir nustatytas
iekovs patirtos alos dydis. Antstoliui pervedus las vienam i mons
kreditori, sumajo mons los, taiau lygiai tiek pat sumajo ir jos
kreditori reikalavimai (skolos). Tai reikia, kad bendra mons turtin
padtis nepablogjo ir alos bankrutuojaniai monei nepadaryta. B
nustatytos kreditori reikalavim tenkinimo tvarkos paeidimo taka
atskir kreditori turtinms teisms (ar padaryta ala ir kokia) negali
bti nustatyta tol, kol nra aiku, kokia bendra l suma bus gauta
realizavus bankrutavusios mons turt, kokia apimtimi bus patenkinti
atskir kreditori, turtiniai reikalavimai. rodyti alos fakt ir dyd
pagal rodinjimo natos paskirstymo taisykles turi iekov.
Nagrinjamoje byloje aplinkybs dl alos fakto ir dydio nebuvo
rodytos.
15.2. Antstolio patvarkymai dl l paskirstymo ir pervedimo, kaip
prietaraujantys B 9straipsnio 3 daliai, ex officio (pagal pareigas)
teismo buvo pripainti neteistais ir taikyta restitucija (r.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013m. lapkriio 14d. nutart civilinje
byloje Nr.3K-3-575/2013). Nagrinjamoje byloje antstolio
patvarkymai, kuriais paskirstytos iiekotos i iekovs los, kaip
prietaraujantys B 9straipsnio 3 dalies nuostatoms, ex officio
pripaintini neteistais ir taikytina restitucija.
16. Iekov atsiliepimu kasacin skund prao kasacin skund atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis teismas yra iaikins, kad jeigu
asmuo, kuriam pervestos los, inojo ar galjo inoti apie vykdymo
sustabdym dl pareikimo padavimo ikelti bankroto byl, tai jis
vertinamas kaip nesiningas l gijjas ir i jo gautos los gali bti
iiekomos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009m. spalio 16d. nutartis
civilinje byloje Nr.3K-3-438/2009; 2009m. lapkriio 9d. nutartis
civilinje byloje Nr.3K-3-485/2009; 2010m. gegus 18d. nutartis
civilinje Nr.3K-3-220/2010; kt.). Teismai atsakov R.V. vertino kaip
sining l gijj ir sprend, kad i jo gautos los negali bti iiekomos.
Priteista suma i antstolio bus paskirstyta proporcingai visiems
pirmos eils kreditoriams, todl iekov nepraturts. Atsakovas
antstolis D.Bliznikas gali reikalauti i atsakovo R.V. grinti
neteistai gautas las.
Teisj kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Dl bylos nagrinjimo kasacine tvarka rib
17. Nagrinjamoje byloje iekov iekin pareik dviem atsakovams
antstoliui D.Bliznikui ir R.V.Vilniaus miesto apylinks teismas
2017m. liepos 18d. sprendimu iekovs iekin tenkino i dalies: priteis
iekovei i atsakovo antstolio D.Blizniko 4168,65 Eur alos
atlyginimo, iekovs iekinio reikalavim atsakovui R.V. atmet.
Apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo padav tik
atsakovas antstolis D.Bliznikas, esant neprivalomam procesiniam
bendrininkavimui. Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegija 2018m. rugpjio 9d. nutartimi Vilniaus miesto
apylinks teismo 2017m. liepos 18d. sprendim paliko nepakeist.
Apeliacins instancijos teismas nurod, kad byl nagrinja,
neperengdamas apeliacinio skundo rib, todl nevertina pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas iekovs
reikalavimas atsakovui R.V.. Kasacin skund dl apeliacins
instancijos teismo sprendimo padav tik atsakovas antstolis
D.Bliznikas, esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui.
18. Pagal CPK 341 straipsn kasacija negalima dl pirmosios
instancijos teismo sprendim ir nutari, neperirt apeliacine tvarka.
Teisj kolegija, atsivelgdama tai, kad Vilniaus miesto apylinks
teismo 2017m. liepos 18d. sprendimo dalis atmesti iekovs iekinio
reikalavim atsakovui R.V. neperirta apeliacine tvarka,
vadovaudamasi CPK 341straipsniu, konstatuoja, kad kasacija galima
tik dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2018m. rugpjio 9d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinks
teismo 2017m. liepos 18d. sprendimo dali priteisti iekovei i
atsakovo antstolio D.Blizniko 4168,65Eur alos atlyginimo.
19. Be to, kasacinis teismas yra iaikins, kad, sistemikai
aikinant civilinio proceso normas, esant keliems bendrininkams
neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko
inicijuotas kasacinis procesas neturi takos kito bendrininko
teisms. Kitas bendrininkas, manydamas, kad dl jo priimtas teismo
sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik
paduodamas savarankik kasacin skund. Esant neprivalomam procesiniam
bendrininkavimui, kai kasacin skund padav tik vienas i atsakov,
kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacins instancijos teismo
sprendimo dalies, kuria patenkinti iekinio reikalavimai dl skund
padavusio atsakovo, teistumas (r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo
2010m. gruodio 22d. nutart civilinje byloje Nr.3K-7-521/2010;
2017m. gegus 12d. nutarties civilinje byloje Nr.3K-3-215-915/2017
20 punkt; 2017m. birelio 16d. nutarties civilinje byloje
Nr.3K-3-239-684/2017 28 punkt).
20. Teisj kolegija, vertinusi tai, kad nagrinjamu atveju atsakov
nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas, kad kasacin skund
padav tik atsakovas antstolis D.Bliznikas, sprendia, kad kasacine
tvarka tikrinama apeliacins instancijos teismo nutarties dalies dl
iekinio reikalavim padavusiam kasacin skund atsakovui antstoliui
D.Bliznikui teistumas.
Dl privalomo vykdymo proceso sustabdymo teismui primus pareikim
dl bankroto bylos iklimo
21. B 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi pareikimo dl
bankroto bylos iekovui iklimo ir antstolio ginijam veiksm atlikimo
metu) tvirtinta imperatyvioji taisykl, kad, teismui primus pareikim
dl bankroto bylos iklimo, jeigu dl mons buvo priimti teism ir kit
institucij sprendimai ir pagal juos iduoti vykdomieji dokumentai,
mons turtas (los) pagal iuos vykdomuosius dokumentus gali bti
aretuojamas, taiau io turto realizavimas ir (ar) iiekojimas
sustabdomas, iskyrus io statymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus
atvejus. Jeigu teismas atsisako ikelti monei bankroto byl,
iiekojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios
apsaugos priemons panaikinamos. Informacij apie priimt pareikim dl
bankroto bylos iklimo, taip pat informacij apie atsisakym ikelti
bankroto byl teismas privalo paskelbti ne vliau kaip kit darbo dien
po teisjo rezoliucijos priimti pareikim dl bankroto bylos iklimo,
taip pat po teismo nutarties dl atsisakymo ikelti bankroto byl
siteisjimo. i informacija skelbiama vieai specialioje interneto
svetainje.
22. Nurodytame straipsnyje idstyt nuostat paskirtis galimos
bankroto bylos procedr utikrinimas, todl jos turi bti aikinamos
atsivelgiant bendruosius i procedr principus bei tikslus. Bankroto
proceso tikslas tenkinti kreditori reikalavimus i bankrutuojanios
mons turto, tuo paiu metu monei skolininkei likviduojant skol nat,
taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojanios mons
atsiskaitym udelsimo.
23. Taigi, pagal B 9 straipsnio 3 dal nuo pareikimo dl bankroto
bylos monei iklimo primimo teisme dienos draudiamas bet koki
vykdymo veiksm atlikimas vykdomojoje byloje. Kasacinis teismas yra
iaikins, kad B 9 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas dar vienas, CPK
626 straipsnyje nevardytas, privalomasis vykdomosios bylos
sustabdymo atvejis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010m. gegus 18d.
nutartis civilinje byloje Nr.3K-3-220/2010).
24. Kasacinis teismas yra iaikins, jog skolininko l paskirstymas
ir pervedimas iiekotojams yra iiekojimo vykdymas, todl kol po turto
realizavimo antstolio depozit gautos los nepaskirstytos ir
nepervestos, tol vyksta iiekojimas. Ar dar vyksta iiekojimas,
sprendiama pagal tai, ar yra ubaigta vykdomoji byla dl visiko
vykdymo. Jeigu pagal CPK 632straipsnyje nustatytus pagrindus nra
ubaigta vykdomoji byla, tai l pervedimas iiekotojui pagal antstolio
patvarkym, kai j priimant ar jau j primus prasidjo iiekojimo ir
(ar) turto realizavimo sustabdymas pagal B 9 straipsnio 3 dal, yra
negalimas, o j gavimas, paeidiant B 9 straipsnio 3 dal,
traktuojamas kaip neteistas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009m.
spalio 16d. nuta