TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS Lietuvos regionaikurklt.lt/wp-content/uploads/2015/11/TIESIOGINĖS...Kinze, Mars, Huugas Gruppen, AQ, Adax, Rol, Bigso Box ir kitos. CIE AUTOMOTIVE
Post on 06-Feb-2021
0 Views
Preview:
Transcript
Jaunųjų Profesionalų Programa
„Kurk Lietuvai”
TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS
Lietuvos regionai
Parengta JPP „Kurk Lietuvai”
2014-06-15
Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol
kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos
pritaikymo programa Lietuvoje, skirta Lietuvos piliečiams, baigusiems
aukštojo mokslo studijas užsienyje. JPP „Kurk Lietuvai“ suteikia
galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti
prie modernios Lietuvos ateities kūrimo
KAS YRA TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS?
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) plačiąja prasme yra suprantamos kaip užsienio
kapitalo investavimas kuriant naujas arba perkant jau veikiančias vietines įmones, kai
užsienio investuotojas įgyja teisę į ne mažiau kaip 10% įmonės įstatinio kapitalo.
Tiesioginėms užsienio investicijoms nėra priskiriami smulkūs sandoriai vietinėje
biržoje.
TUI projektus, su kuriais dirba VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir kurie bus apžvelgiami šioje
analizėje, galima išskaidyti į dvi pagrindines kategorijas - greenfield arba brownfield.
Plyno lauko tipo (angl. greenfield) investiciniai projektai – tai užsienio įmonės tam
tikrų veiklų perkėlimas į Lietuvą, kuomet steigiama nauja įmonė ir kuriamos naujos
darbo vietas. Plyno lauko projektu nėra laikomas Lietuvoje jau egzistuojančių įmonių
akcijų perpirkimas. Brownfield tipo investicinis projektas - tai užsienio įmonės tam tikrų
veiklų perkėlimas į Lietuvą, kuomet panaudojama jau egzistuojanti infrastruktūra -
pavyzdžiui, steigiant pramonės įmonės padalinį Lietuvoje yra perkamas jau pastatytas
fabrikas, o ne statomas naujas.
Šioje apžvalgoje yra nagrinėjamos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse
tiesioginių užsienio investicijų greenfield ir bronwfield projektų tendencijos mažiau
ekonomiškai ir socialiai pažengusiuose regionuose, bei aptariamos konkrečios
priemonės tų regionų investiciniam patrauklumui gerinti.
INFORMACIJA APIE TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PROJEKTUS
LIETUVOJE
Šiuo metu egzistuoja skirtinga dinamika tarp įgyvendinamų TUI projektų didžiuosiuose
Lietuvos miestuose ir mažiau ekonomiškai išsivysčiuose regionuose.
Vienas iš pagrindinių skirtumų – smarkiai besiskiriantis įgyvendintų TUI projektų
skaičius. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir FDI Markets duomenimis, nuo 2010 iki 2013 metų
Lietuvoje buvo įgyvendinti 144 užsienio kompanijų investiciniai projektai. Iš jų 112
projektų buvo įgyvendinti trijose didžiausiuose miestuose - Vilniuje, Kaune ir
Klaipėdoje, kuomet likusiuose Lietuvos miestuose buvo įvykdyta beveik 4 kartus
mažiau investicinių projektų iš užsienio - tik 32.
Kitas esminis skirtumas – investuojama į skirtingo tipo projektus: regionuose pagal
pritrauktų investicijų skaičių pirmauja gamybos tipo projektai – 64%, kuomet
didžiuosiuose miestuose pirmauja investiciniai projektai į paslaugų sektorių – %, o
gamyba sudaro tik % dalį visų igyvendintų TUI projektų.
Būtent dėl egzistuojančio didelio intensyvumo investuojant į gamybinius projektus
regionuose ir istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, ši analizė fokusuojasi į efektyvesnį
gamybinių projektų pritraukimą į Lietuvos regionus.
Šioje analizėje gamybos projektai yra suprantami kaip atvejis, kai užsienio kapitalo
įmonė Lietuvoje gamina materialų gaminį, kaip galutinį arba tarpinį produktą. Į gamybą
investuojančios įmonės dažniausiai perka, nuomoja arba statosi gamybines patalpas,
dalį reikalingų prekių ir paslaugų įsigyja iš vietinių tiekėjų, įdarbina įvairių kvalifikacijų
žmones – nuo žemos kvalifikacijos darbininkų iki įvairiausių inžinerinių profesijų
specialistų ir vadybininkų.
TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PAVYZDŽIAI LIETUVOS REGIONUOSE
Žemiau pateikiami trys iliustratyvūs pavyzdžiai apie užsienio investuotojų įtaką vietos
ekonomikai bei nuolatinę veiklos plėtrą, tačiau būtina paminėti, kad šiuo metu Lietuvos
regionuose veikia dar keliasdešimt užsienio kapitalo gamybos įmonių, tokių kaip:
Kinze, Mars, Huugas Gruppen, AQ, Adax, Rol, Bigso Box ir kitos.
CIE AUTOMOTIVE LT FORGE
Šiuo metu „CIE Automotive“ Lietuvoje turi daugiau nei 150 darbuotojų ir sėkmingai
gamina automobilių dalis, kurios yra eksportuojamos į automobilių surinkimo centrus
Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE). Bendrovė „CIE Automotive LT Forge“ Lietuvoje
įkurta 1996 m., o 2007 m. praplėtė savo pajėgumus įsigydama 12,000 m² ploto karšto
kalimo ir mechaninio apdirbimo įmonę, esančią Marijampolėje.
16 000 darbuotojų turinčios automobilių dalių gamintojos „CIE Automotive“ padalinys
Lietuvoje gamina flanšus ir velenus tokiems automobilių koncernams kaip PSA,
General Motors ar Volkswagen bei savo darbo produktyvumu yra viena iš
pirmaujančių gamyklų visoje „CIE Automotive“ įmonių grupėje.
INTERSURGICAL
Nuo 1994 m. Pabradėje, buvusioje gamyklos „Modulis“ teritorijoje pradėjo veikti
vienkartines kvėpavimo sistemas gaminanti Didžiosios Britanijos antrinė įmonė
"Intersurgical“ – tuomet įmonėje dirbo 35 darbuotojai. Po 20 metų iš 6 000 Pabradės
gyventojų gamykloje dirbo virš 1 500 gyventojų ir įmonė savo darbuotojus taip pat
vežėsi iš Švenčionių, Vilniaus miesto ir Molėtų savivaldybių.
Ši įmonė ir toliau planuoja sparčią plėtrą Lietuvoje – 2013 m. paskelbta, kad įmonė
investuos virš 30 mln. litų į pilnai automatizuotus logistikos sandėlius šalia gamyklos
Pabradėje. Bendrovės atstovų teigimu, tai bus moderniausi sandėliai Baltijos šalyse,
padėsiantys sumažinti išlaidas logistikai bei padidinti produktyvumą. Atlaisvinusi iki
šiol sandėliavimui naudotas patalpas, „Intersurgical“ tikisi išplėsti gamybą ir sukurti
naujų darbo vietų. Automatiniai sandėliai aptarnaus visą „Intersurgical“ grupę ir bus
pagrindinis bendrovės distribucijos centras visoms pasaulio rinkoms – nuo Amerikos
iki Azijos.
„Intersurgical“ generalinis direktorius Saulius Žvirblis 2009 m. “Veido” žurnalo
rinkimuose buvo išrinktas “Metų vadovu”, jis taip pat daug dėmesio skiria įmonės
darbuotojų socialinėms reikmėms gerinti, bei yra apdovanotas Švenčionių rajono
socialinės infrastruktūros vystymo nominacija bei 2006 m. suteiktas Švenčionių rajono
garbės piliečio vardas.
SCHMITZ CARGOBULL BALTIC
Vokiečių priekabų ir puspriekabių gamintojos Schmitz Cargobull padalinys Panevėžyje
turi daugiau nei 260 darbuotojų ir gali pasigirti 3-4 kartus didesniu darbo efektyvumu
nei tos pačios įmonių grupės padaliniai Vokietijoje bei iki 2018 m. planuoja tapti
prekėms platinti skirto transporto rinkos lydere.
Schmitz Cargobull savo veikla į Lietuvą perkėlė po Nepriklausomybės atkūrimo –
tapdami vieninteliais izoterminių kėbulų maisto produktų pervežimui ir poilsio namelių
gamintojo „Auviga“ akcininkais. Po 20 metų gamyklos Panevėžyje pardavimo pajamos
pasiekė 380 mln. litų, pagrindinėmis eksporto kryptimis tampant Skandinavijos šalims
ir Vokietijai.
Schmitz Cargobull Baltic generalinis direktorius Raimundas Petrauskas yra vienas iš
pirmųjų LEAN filosofijos pradininkų Lietuvoje – puikūs veiklos efektyvumo rodikliai
prisidėjo prie to, kad 2014 m. Panevėžio puspriekabių surinkimo gamykla tapo vienu iš
trijų Schmitz Cargobull kompetencijų centrų Europoje. Raimundas Petrauskas 2011
m. “Veido” žurnalo rinkimuose buvo išrinktas “Metų vadovu”, o 2014 m. “Verslo Žinių”
organizuojamuose “Metų CEO” rinkimuose – pirmuoju šio prizo laimėtoju ne iš
Vilniaus.
TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRIDĖTINĖ VERTĖ REGIONUOSE
Tiesioginės užsienio investicijos į gamybinius projektus Lietuvos regionuose yra
svarbios dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirmoji iš jų – panaudojamos regione
istoriškai susiklosčiusios inžinerines – gamybines kompetencijos. Iliustruojant šį
teiginį, galime prisiminti, kad aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Panevėžyje kineskopų
gamykloje “Ekranas” ir kompresorių fabrike “Aurida” kartu dirbo daugiau nei 8 000
darbuotojų. Po šių gamyklų bankroto (“Ekranas”) arba veiklos apimties sumažinimo
(“Aurida”) darbuotjų turėtos kompetencijos nedingo – jos tiesiog yra nepanaudojamos.
Antroji priežastis – kuriamos naujos darbo vietos. Šiuo metu egzistuojantis nedarbas
mažesniuose Lietuvos miestuose (neskaičiuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) yra
xx%, todėl darbo vietų kūrimas plyname lauke yra kritinis faktorius regionams tiek
socialine, tiek ekonomine prasme. Taip pat reiktų pridėti, kad užsienio investuotojai
dažnai moka didesnius atlyginimus negu vietos verslininkai, taip pat linkę investuoti į
darbuotojo mokymus bei visos bendruomenės socialinę infrastruktūrą.
Stambios užsienio investicijos atėjimas (ir sėkmingas egzistavimas) yra puikus
ženklas kitiems investuotojams, kad regione galima susirasti kvalifikuotos darbo jėgos,
egzistuoja gamybai reikalinga infrastrukrūa ir vietinė valdžia palankiai žiūri į užsienio
investcijas. Visos šios sąlygos skatina įmones plėstis arba raginti savo tiekimo
grandinėse esančius partnerius perkelti veiklą į jų jau pasirinktą vietą ir taip sumažinti
logistinius kaštus. Anksčiau paminėtas “Intersurgical” pavyzdys yra puiki iliustracija,
kaip prieš 20 metų steigtas įmonės padalinys vienai gamybos linijai išsiplėte iki kelių
šimtų produktų produkcijos vienoje vietoje, taip pat atliekant mokslinius tyrimus bei
kuriant ir testuojant pilotinius gaminius (research & development), bei steigiant
modernų logistinį centrą produkcijos eksportui.
TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ ATĖJIMO PROCESAS
Kompanijos veiklos ar tam tikrų veiklų perkėlimas į užsienio šalį yra ilgas ir daug
konsultacijų bei pasiruošimo reikalaujantis procesas. Dažnu atveju kompanijos
sprendimas perkelti tam tikras veiklas į užsienio šalį ir to sprendimo įgyvendinimas
užtrunka iki 2-3 metų. Žemiau pateiktas iliustratyvus pavyzdys apie žemės ūkio
technikos gamintojos “Kinze manufacturing” gamyklos steigimosi, kuriai buvo
pasirinkta Lietuva, proceas. Ši skirta gamykla tenkinti Rytų ir Centrinės Europos rinkos
poreikius, todėl galima išskirti tris pagrindinius etapus vietovės pasirinkimo procese:
1. Longlist
2. Shortlist
3. Galutinis sprendimas
Reikėtų paminėti, kad “Kinze manufacturing” įsikūrimo procesas užtruko netgi
trumpiau nei vienerius metus dėl to, kad Lietuvoje buvo egzistuojančios gamybos
patalpos, tinkančios jų veiklai, bei proaktyvus “Investuok Lietuvoje” darbas. Taip pat
reiktų pastebėti, kad pagrindinė konkurencija paskutiniame pasirinkimo etape
(shortlist) vyko ne tarp dviejų konkrečių Lietuvos regionų, bet tarp Vilniaus (Lietuva) ir
Lodzės (Lenkija).
KRITERIJAI, NULEMIANTYS VIETOS PASIRINKIMĄ VEIKLOS PERKĖLIMUI
Dienraščio “The Financial” priedo “fDI Markets” atliktos apklausos, kuriame buvo
apklausiami Centrinėje ir Rytų Europoje investavusių gamybinių kompanijų vadovai,
buvo nurodytos 4 pagrindinės priežastys investicijos vietos pasirinkimui (žiūrėti
žemiau).
INVESTUOK LIETUVOJE SIŪLYMAS REGIONAMS
Lietuvos regionams smarkiai atsiliekant nuo didžiųjų miestų pagal įvykditų tiesioginių
užsienio investicijų skaičių, peršasi išvada, kad regionų ekonominiai ir socialiniai
pranašumai nėra iki galo išnaudojami. Siekiant pagerinti esamą padėtį, reikalingas
sisteminis ir ilgalaikis darbas greitinant biurokratines procedūras (tokias, kaip poveikio
aplinkai vertinimai, sklypų detaliųjų planų rengimas ir kt.). Taip pat labai svarbu pradėti
proaktyviai bendrauti su tarptautinėmis bendrovėmis iš tikslinių šalių, rinkų ir sektorių,
greitai ir profesionaliai komunikuoti su potancialiai plėtra besidominčiomis įmonėmis.
Tačiau šiam ilgalaikiai procesui turėtų būti tinkamai pasirengta. Tam pasiekti reikia
įgyvendinti du žingsnius. Pirma, regionai turi suprasti, kuo jie išskirtiniai ir kuo lenkia
regionus, su kuriais konkuruoja. Antra, konkurenciniai pranašumai turi būti aiškiai ir
profesionaliai komunikuojami.
Svarbu pažymėti, kad regionai savo darbo jėgos pasiūla, istorinėmis pramoninėmis
kompetencijomis ir reliatyviai žemesnia nekilnojamojo turto kaina ir žemesniu darbo
užmokesčiu yra ypatingai patrauklūs gamybos sektoriuje veikiančioms užsienio
kompanijoms, į kurias ir patariama koncetruotis kaip į pagrindinius potencialius
investuotojus.
Turint galvoje, kad tiek žmogiškieji, tiek finansiniai regionų (apskričių) resursai yra
riboti, didžiausia tikimybė pritraukti investicinius projektus yra koncentruojantis į
konkrečius sektorius. Regioniniuose centruose neretai vis dar veikia dar sovietiniais
laikais statytos gamyklos, kurios darbino ir vis dar darbina nemažą dalį vietos
gyventojų, o šie, savo ruoštu, yra sukaupę kompetencijų ir įgūdžių reikalingų tiems
pramonės centrams aptarnauti. Taigi logiškas tolimesnis žingsnis būtų tokias istorines
kompetencijas naudoti kaip pagrindą formuojant konkurencinį pranašumą.
Konkurencinį pranašumą prasmingiausia išreikšti per tuos rodiklius, kurie labiausiai
domina užsienio kompanijas besirengiančias investuoti į plėtrą kitose šalyse.
1. Trumpa makroekonomikos apžvalga. Potencialiems investuotojams labai
svarbu žinoti, ar regione bus galima rasti pakankamai darbuotojų. Tam svarbu
pateikti nedarbo duomenis, taip pat vietos ekonomikos augimą, tiesioginių
užsienio investicijų statistiką, dominuojančias eksporto rinkas.
2. Dominuojanti pramonė. Užsienio investuotojus itin domina regionuose
veikiančios firmos ir jų veiklos sritys, nes norima įsitikinti, kad nusprendus steigti
filialą bus galima sukurti efektyvią tiekimo grandinę. Dėl to labai svarbu nurodyti
didžiausias regiono įmones, kuriuose sektoriuose jos veikia ir kokios pagrindinės
kompetencijos naudojamos jų vykdomoje veikloje. Ne ką mažiau svarbu nurodyti,
ir regiono istorines industrines kompetencijas, t.y. kokios gamyklos veikė regione,
kokiose gamybos srityse specializavosi.
3. Darbuotojų pasiūla. Bene svarbiausias kriterijus renkantis vietą gamybos
objektui statyti yra potenciali žmogiškųjų išteklių pasiūla. Dėl to itin didelis
dėmesys turėtų būti skirtas nedarbo duomenims, kokias kvalifikacijas turi šiuo
metu nedirbantieji, taip pat kokias kvalifikacijas reprezentuoja šiuo metu
dirbantieji. Negana to, akcentas turi būti dedamas ant ruošiamų specialistų, t.y.
aukšųjų ir profesinių mokyklų moksleivių ir pačių mokymo įstaigų.
4. Infrastruktūra. Regionai privalo akcentuoti kaštų pranašumus prieš didžiuosius
miestus. Žemesnės nuomos kainos, mokestinės lengvatos laisvosiose
ekonominėse zonose (LEZ) yra pagrindiniai faktoriai, kurie turėtų būti aptarti.
Už teisingą konkurencinio pranašumo įvardijimą ne ką mažiau svarbu jį komunikuoti.
Kiekvienos apskrities ir savivaldybės administracija turėtų užtikrinti, kad
administracinis vienetas turėtų profesionalų, anglų kalba veikiantį internetinį tinklalapį.
Jame turėtų būti talpinama investuotojams aktuali informacija. Geras tinkamo
informacijos pateikimo pavyzdys pateiktas žemiau.
PAVYZDYS: PANEVĖŽIO APSKRITIS
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sukaupta nemaža bendravimo su investuotojais patirtis leido
parengti marketinginę medžiagą kiekvienam regionui, kurioje pateikiama pagrindinė
investuotojui aktuali informacija. Žemiau pateiktas Panevėžio regiono profilis anglų
kalba, kuris bus naudojamas ne tik „Investuok Lietuvoje“ bet ir Panevėžio rajono
savivaldybės. Tokie profiliai parengti kiekvienam iš 10 Lietuvos regionų ir galėtų
tarnauti kaip pavyzdžiai rengiant marketinginę medžiagą.
Trumpa regiono pranašumų santrauka
Makroekonominių rodiklių apžvalga
Žmogiškieji resursai
Dominuojanti pramonė
Infrastruktūra
Reikia pastebėti, kad itin svarbu užtikrinti darnų bendradarbiavimą tarp profesinio
rengimo ir aukštojo mokslo institucijų ir vietos pramonės atstovų. Svarbu, kad rengiami
specialistai atitiktų darbuotojų paklausos tendencijas. Ypatingai svarbu rengti
inžinerinių specialybių specialistus, kadangi jų trūkumas yra vienas pagrindinių
sunkumų užsienio įmonėms ieškant darbuotojų Lietuvoje.
UŽSIENIO PRAKTIKA: AIRIJA
Sėkmingas ir įspūdingas Airijos ekonomikos šuolis 20 a. antrojoje pusėje buvo didele
dalimi nulemtas gebėjimo efektyviai traukti tiesiogines užsienio investicijas. Svarbią
rolę vaidino ir Airijos investicijų skatinimo agentūros (angl. Investment Development
Agency), IDA Ireland, sėkmingas darbas. Investicijų pritraukimas į Airijos regionus yra
sritis, kurioje Airija galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvos regionų pollitikos formuotojams.
IDA Ireland strategija orientuota didinti vietinį regionų potencialą ir pritraukti TUI per
nacionalinę programą vykdant strategines investicijas į ypatingos svarbos
infrastruktūros objektus. Airijos nacionalinė politika išdėstyta Nacionalinėje erdvės
strategijoje, kuria siekiama geriau subalansuoti socialinės, ekonominės ir fizinės
raidos atskirtį visoje Airijoje. Siekiant paskatinti plėtrą regionuose, ji siūlo, kad
pakankamo masto ir kritinės masės ekonominiai centrai būtų sukuriami kuriant verslo
vartų (angl. gateway) ir centrų (hubs) tinklą.
Lietuvoje tokią politiką būtų galima pritaikyti regionų centrus pozicionuojant kaip
regiono ambasadorius, kurie reprezentuotų visą regioną, o sėkmingai pritraukus
investuotoją jis galėtų būti skatinamas įsikurti nebūtinai pačiame regiono centre.
Tačiau labai svarbu paminėti, kad sėkmingam tokios strategijos į gyvendinimui būtinas
visuotinas pritarimas jai, taip pat tikslus jos reglamentavimas ir bendra, vieninga ir
nenominali regionų skatinimo politika.
IŠVADOS
1. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) plačiąja prasme yra suprantamos kaip
užsienio kapitalo investavimas kuriant naujas arba perkant jau veikiančias
vietines įmones, kai užsienio investuotojas įgyja teisę į ne mažiau kaip 10%
įmonės įstatinio kapitalo.
2. TUI projektai regionuose yra efektyvi priemonė socialinei ir ekonominei
atskirčiai nuo didžiųjų miestų mažinti, nes yra kuriamos darbo vietos,
perduodami aukšto lygio darbo standartai, o žinomos užsienio kompanijos
atėjimas veikia kaip ženklas kitoms užsienio įmonėms, kad regiono investicinė
aplinka yra patraukli.
3. Siekiant didinti Lietuvos patrauklumą investicijoms, būtina (1) rasti regiono
konkurencinį pranašumą ir (2) jį profesionaliai komunikuoti.
4. Regionai savo darbo jėgos pasiūla, istorinėmis pramoninėmis kompetencijomis
ir reliatyviai žemesnia nekilnojamojo turto kaina ir žemesniu darbo užmokesčiu
yra ypatingai patrauklūs gamybos sektoriuje veikiančioms užsienio
kompanijoms, į kurias ir patariama koncetruotis kaip į pagrindinius potencialius
investuotojus.
5. Svarbu profesionaliai pateikti informaciją apie makroekonomines regiono
tendencijas, dominuojančią pramonę, žmogiškuosius resursus ir
infrastruktūrą.
6. Norint, kad regionai prisivytų didmiesčius pagal pritraukiamų investicinių
projektų skaičių, būtina priimti bendrą, vieningą ir nuoseklią konkurencingumo
skatinimo programą.
Parengė
Rytis Kėvelaitis rytis.kevelaitis@kurklt.lt
Petras Misiūnas petras.misiunas@kurklt.lt
top related