-
Jaunųjų Profesionalų Programa
„Kurk Lietuvai”
TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS
Lietuvos regionai
Parengta JPP „Kurk Lietuvai”
2014-06-15
Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir
kol
kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio
praktikos
pritaikymo programa Lietuvoje, skirta Lietuvos piliečiams,
baigusiems
aukštojo mokslo studijas užsienyje. JPP „Kurk Lietuvai“
suteikia
galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir idėjomis
prisidėti
prie modernios Lietuvos ateities kūrimo
-
KAS YRA TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS?
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) plačiąja prasme yra
suprantamos kaip užsienio
kapitalo investavimas kuriant naujas arba perkant jau
veikiančias vietines įmones, kai
užsienio investuotojas įgyja teisę į ne mažiau kaip 10% įmonės
įstatinio kapitalo.
Tiesioginėms užsienio investicijoms nėra priskiriami smulkūs
sandoriai vietinėje
biržoje.
TUI projektus, su kuriais dirba VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir
kurie bus apžvelgiami šioje
analizėje, galima išskaidyti į dvi pagrindines kategorijas -
greenfield arba brownfield.
Plyno lauko tipo (angl. greenfield) investiciniai projektai –
tai užsienio įmonės tam
tikrų veiklų perkėlimas į Lietuvą, kuomet steigiama nauja įmonė
ir kuriamos naujos
darbo vietas. Plyno lauko projektu nėra laikomas Lietuvoje jau
egzistuojančių įmonių
akcijų perpirkimas. Brownfield tipo investicinis projektas - tai
užsienio įmonės tam tikrų
veiklų perkėlimas į Lietuvą, kuomet panaudojama jau
egzistuojanti infrastruktūra -
pavyzdžiui, steigiant pramonės įmonės padalinį Lietuvoje yra
perkamas jau pastatytas
fabrikas, o ne statomas naujas.
Šioje apžvalgoje yra nagrinėjamos Lietuvoje ir kitose Europos
Sąjungos šalyse
tiesioginių užsienio investicijų greenfield ir bronwfield
projektų tendencijos mažiau
ekonomiškai ir socialiai pažengusiuose regionuose, bei
aptariamos konkrečios
priemonės tų regionų investiciniam patrauklumui gerinti.
INFORMACIJA APIE TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PROJEKTUS
LIETUVOJE
Šiuo metu egzistuoja skirtinga dinamika tarp įgyvendinamų TUI
projektų didžiuosiuose
Lietuvos miestuose ir mažiau ekonomiškai išsivysčiuose
regionuose.
Vienas iš pagrindinių skirtumų – smarkiai besiskiriantis
įgyvendintų TUI projektų
skaičius. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir FDI Markets duomenimis,
nuo 2010 iki 2013 metų
Lietuvoje buvo įgyvendinti 144 užsienio kompanijų investiciniai
projektai. Iš jų 112
projektų buvo įgyvendinti trijose didžiausiuose miestuose -
Vilniuje, Kaune ir
-
Klaipėdoje, kuomet likusiuose Lietuvos miestuose buvo įvykdyta
beveik 4 kartus
mažiau investicinių projektų iš užsienio - tik 32.
Kitas esminis skirtumas – investuojama į skirtingo tipo
projektus: regionuose pagal
pritrauktų investicijų skaičių pirmauja gamybos tipo projektai –
64%, kuomet
didžiuosiuose miestuose pirmauja investiciniai projektai į
paslaugų sektorių – %, o
gamyba sudaro tik % dalį visų igyvendintų TUI projektų.
Būtent dėl egzistuojančio didelio intensyvumo investuojant į
gamybinius projektus
regionuose ir istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, ši analizė
fokusuojasi į efektyvesnį
gamybinių projektų pritraukimą į Lietuvos regionus.
Šioje analizėje gamybos projektai yra suprantami kaip atvejis,
kai užsienio kapitalo
įmonė Lietuvoje gamina materialų gaminį, kaip galutinį arba
tarpinį produktą. Į gamybą
investuojančios įmonės dažniausiai perka, nuomoja arba statosi
gamybines patalpas,
dalį reikalingų prekių ir paslaugų įsigyja iš vietinių tiekėjų,
įdarbina įvairių kvalifikacijų
žmones – nuo žemos kvalifikacijos darbininkų iki įvairiausių
inžinerinių profesijų
specialistų ir vadybininkų.
TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PAVYZDŽIAI LIETUVOS
REGIONUOSE
Žemiau pateikiami trys iliustratyvūs pavyzdžiai apie užsienio
investuotojų įtaką vietos
ekonomikai bei nuolatinę veiklos plėtrą, tačiau būtina paminėti,
kad šiuo metu Lietuvos
regionuose veikia dar keliasdešimt užsienio kapitalo gamybos
įmonių, tokių kaip:
Kinze, Mars, Huugas Gruppen, AQ, Adax, Rol, Bigso Box ir
kitos.
CIE AUTOMOTIVE LT FORGE
Šiuo metu „CIE Automotive“ Lietuvoje turi daugiau nei 150
darbuotojų ir sėkmingai
gamina automobilių dalis, kurios yra eksportuojamos į
automobilių surinkimo centrus
Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE). Bendrovė „CIE Automotive LT
Forge“ Lietuvoje
įkurta 1996 m., o 2007 m. praplėtė savo pajėgumus įsigydama
12,000 m² ploto karšto
kalimo ir mechaninio apdirbimo įmonę, esančią Marijampolėje.
-
16 000 darbuotojų turinčios automobilių dalių gamintojos „CIE
Automotive“ padalinys
Lietuvoje gamina flanšus ir velenus tokiems automobilių
koncernams kaip PSA,
General Motors ar Volkswagen bei savo darbo produktyvumu yra
viena iš
pirmaujančių gamyklų visoje „CIE Automotive“ įmonių grupėje.
INTERSURGICAL
Nuo 1994 m. Pabradėje, buvusioje gamyklos „Modulis“ teritorijoje
pradėjo veikti
vienkartines kvėpavimo sistemas gaminanti Didžiosios Britanijos
antrinė įmonė
"Intersurgical“ – tuomet įmonėje dirbo 35 darbuotojai. Po 20
metų iš 6 000 Pabradės
gyventojų gamykloje dirbo virš 1 500 gyventojų ir įmonė savo
darbuotojus taip pat
vežėsi iš Švenčionių, Vilniaus miesto ir Molėtų
savivaldybių.
Ši įmonė ir toliau planuoja sparčią plėtrą Lietuvoje – 2013 m.
paskelbta, kad įmonė
investuos virš 30 mln. litų į pilnai automatizuotus logistikos
sandėlius šalia gamyklos
Pabradėje. Bendrovės atstovų teigimu, tai bus moderniausi
sandėliai Baltijos šalyse,
padėsiantys sumažinti išlaidas logistikai bei padidinti
produktyvumą. Atlaisvinusi iki
šiol sandėliavimui naudotas patalpas, „Intersurgical“ tikisi
išplėsti gamybą ir sukurti
naujų darbo vietų. Automatiniai sandėliai aptarnaus visą
„Intersurgical“ grupę ir bus
pagrindinis bendrovės distribucijos centras visoms pasaulio
rinkoms – nuo Amerikos
iki Azijos.
„Intersurgical“ generalinis direktorius Saulius Žvirblis 2009 m.
“Veido” žurnalo
rinkimuose buvo išrinktas “Metų vadovu”, jis taip pat daug
dėmesio skiria įmonės
darbuotojų socialinėms reikmėms gerinti, bei yra apdovanotas
Švenčionių rajono
socialinės infrastruktūros vystymo nominacija bei 2006 m.
suteiktas Švenčionių rajono
garbės piliečio vardas.
SCHMITZ CARGOBULL BALTIC
Vokiečių priekabų ir puspriekabių gamintojos Schmitz Cargobull
padalinys Panevėžyje
turi daugiau nei 260 darbuotojų ir gali pasigirti 3-4 kartus
didesniu darbo efektyvumu
nei tos pačios įmonių grupės padaliniai Vokietijoje bei iki 2018
m. planuoja tapti
prekėms platinti skirto transporto rinkos lydere.
-
Schmitz Cargobull savo veikla į Lietuvą perkėlė po
Nepriklausomybės atkūrimo –
tapdami vieninteliais izoterminių kėbulų maisto produktų
pervežimui ir poilsio namelių
gamintojo „Auviga“ akcininkais. Po 20 metų gamyklos Panevėžyje
pardavimo pajamos
pasiekė 380 mln. litų, pagrindinėmis eksporto kryptimis tampant
Skandinavijos šalims
ir Vokietijai.
Schmitz Cargobull Baltic generalinis direktorius Raimundas
Petrauskas yra vienas iš
pirmųjų LEAN filosofijos pradininkų Lietuvoje – puikūs veiklos
efektyvumo rodikliai
prisidėjo prie to, kad 2014 m. Panevėžio puspriekabių surinkimo
gamykla tapo vienu iš
trijų Schmitz Cargobull kompetencijų centrų Europoje. Raimundas
Petrauskas 2011
m. “Veido” žurnalo rinkimuose buvo išrinktas “Metų vadovu”, o
2014 m. “Verslo Žinių”
organizuojamuose “Metų CEO” rinkimuose – pirmuoju šio prizo
laimėtoju ne iš
Vilniaus.
TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ PRIDĖTINĖ VERTĖ REGIONUOSE
Tiesioginės užsienio investicijos į gamybinius projektus
Lietuvos regionuose yra
svarbios dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirmoji iš jų –
panaudojamos regione
istoriškai susiklosčiusios inžinerines – gamybines
kompetencijos. Iliustruojant šį
teiginį, galime prisiminti, kad aštuntojo dešimtmečio pabaigoje
Panevėžyje kineskopų
gamykloje “Ekranas” ir kompresorių fabrike “Aurida” kartu dirbo
daugiau nei 8 000
darbuotojų. Po šių gamyklų bankroto (“Ekranas”) arba veiklos
apimties sumažinimo
(“Aurida”) darbuotjų turėtos kompetencijos nedingo – jos tiesiog
yra nepanaudojamos.
Antroji priežastis – kuriamos naujos darbo vietos. Šiuo metu
egzistuojantis nedarbas
mažesniuose Lietuvos miestuose (neskaičiuojant Vilniaus, Kauno
ir Klaipėdos) yra
xx%, todėl darbo vietų kūrimas plyname lauke yra kritinis
faktorius regionams tiek
socialine, tiek ekonomine prasme. Taip pat reiktų pridėti, kad
užsienio investuotojai
dažnai moka didesnius atlyginimus negu vietos verslininkai, taip
pat linkę investuoti į
darbuotojo mokymus bei visos bendruomenės socialinę
infrastruktūrą.
Stambios užsienio investicijos atėjimas (ir sėkmingas
egzistavimas) yra puikus
ženklas kitiems investuotojams, kad regione galima susirasti
kvalifikuotos darbo jėgos,
-
egzistuoja gamybai reikalinga infrastrukrūa ir vietinė valdžia
palankiai žiūri į užsienio
investcijas. Visos šios sąlygos skatina įmones plėstis arba
raginti savo tiekimo
grandinėse esančius partnerius perkelti veiklą į jų jau
pasirinktą vietą ir taip sumažinti
logistinius kaštus. Anksčiau paminėtas “Intersurgical” pavyzdys
yra puiki iliustracija,
kaip prieš 20 metų steigtas įmonės padalinys vienai gamybos
linijai išsiplėte iki kelių
šimtų produktų produkcijos vienoje vietoje, taip pat atliekant
mokslinius tyrimus bei
kuriant ir testuojant pilotinius gaminius (research &
development), bei steigiant
modernų logistinį centrą produkcijos eksportui.
TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ ATĖJIMO PROCESAS
Kompanijos veiklos ar tam tikrų veiklų perkėlimas į užsienio
šalį yra ilgas ir daug
konsultacijų bei pasiruošimo reikalaujantis procesas. Dažnu
atveju kompanijos
sprendimas perkelti tam tikras veiklas į užsienio šalį ir to
sprendimo įgyvendinimas
užtrunka iki 2-3 metų. Žemiau pateiktas iliustratyvus pavyzdys
apie žemės ūkio
technikos gamintojos “Kinze manufacturing” gamyklos steigimosi,
kuriai buvo
pasirinkta Lietuva, proceas. Ši skirta gamykla tenkinti Rytų ir
Centrinės Europos rinkos
poreikius, todėl galima išskirti tris pagrindinius etapus
vietovės pasirinkimo procese:
1. Longlist
2. Shortlist
3. Galutinis sprendimas
Reikėtų paminėti, kad “Kinze manufacturing” įsikūrimo procesas
užtruko netgi
trumpiau nei vienerius metus dėl to, kad Lietuvoje buvo
egzistuojančios gamybos
patalpos, tinkančios jų veiklai, bei proaktyvus “Investuok
Lietuvoje” darbas. Taip pat
reiktų pastebėti, kad pagrindinė konkurencija paskutiniame
pasirinkimo etape
(shortlist) vyko ne tarp dviejų konkrečių Lietuvos regionų, bet
tarp Vilniaus (Lietuva) ir
Lodzės (Lenkija).
-
KRITERIJAI, NULEMIANTYS VIETOS PASIRINKIMĄ VEIKLOS
PERKĖLIMUI
Dienraščio “The Financial” priedo “fDI Markets” atliktos
apklausos, kuriame buvo
apklausiami Centrinėje ir Rytų Europoje investavusių gamybinių
kompanijų vadovai,
buvo nurodytos 4 pagrindinės priežastys investicijos vietos
pasirinkimui (žiūrėti
žemiau).
INVESTUOK LIETUVOJE SIŪLYMAS REGIONAMS
-
Lietuvos regionams smarkiai atsiliekant nuo didžiųjų miestų
pagal įvykditų tiesioginių
užsienio investicijų skaičių, peršasi išvada, kad regionų
ekonominiai ir socialiniai
pranašumai nėra iki galo išnaudojami. Siekiant pagerinti esamą
padėtį, reikalingas
sisteminis ir ilgalaikis darbas greitinant biurokratines
procedūras (tokias, kaip poveikio
aplinkai vertinimai, sklypų detaliųjų planų rengimas ir kt.).
Taip pat labai svarbu pradėti
proaktyviai bendrauti su tarptautinėmis bendrovėmis iš tikslinių
šalių, rinkų ir sektorių,
greitai ir profesionaliai komunikuoti su potancialiai plėtra
besidominčiomis įmonėmis.
Tačiau šiam ilgalaikiai procesui turėtų būti tinkamai
pasirengta. Tam pasiekti reikia
įgyvendinti du žingsnius. Pirma, regionai turi suprasti, kuo jie
išskirtiniai ir kuo lenkia
regionus, su kuriais konkuruoja. Antra, konkurenciniai
pranašumai turi būti aiškiai ir
profesionaliai komunikuojami.
Svarbu pažymėti, kad regionai savo darbo jėgos pasiūla,
istorinėmis pramoninėmis
kompetencijomis ir reliatyviai žemesnia nekilnojamojo turto
kaina ir žemesniu darbo
užmokesčiu yra ypatingai patrauklūs gamybos sektoriuje
veikiančioms užsienio
kompanijoms, į kurias ir patariama koncetruotis kaip į
pagrindinius potencialius
investuotojus.
Turint galvoje, kad tiek žmogiškieji, tiek finansiniai regionų
(apskričių) resursai yra
riboti, didžiausia tikimybė pritraukti investicinius projektus
yra koncentruojantis į
konkrečius sektorius. Regioniniuose centruose neretai vis dar
veikia dar sovietiniais
laikais statytos gamyklos, kurios darbino ir vis dar darbina
nemažą dalį vietos
gyventojų, o šie, savo ruoštu, yra sukaupę kompetencijų ir
įgūdžių reikalingų tiems
pramonės centrams aptarnauti. Taigi logiškas tolimesnis žingsnis
būtų tokias istorines
kompetencijas naudoti kaip pagrindą formuojant konkurencinį
pranašumą.
Konkurencinį pranašumą prasmingiausia išreikšti per tuos
rodiklius, kurie labiausiai
domina užsienio kompanijas besirengiančias investuoti į plėtrą
kitose šalyse.
1. Trumpa makroekonomikos apžvalga. Potencialiems investuotojams
labai
svarbu žinoti, ar regione bus galima rasti pakankamai
darbuotojų. Tam svarbu
pateikti nedarbo duomenis, taip pat vietos ekonomikos augimą,
tiesioginių
užsienio investicijų statistiką, dominuojančias eksporto
rinkas.
-
2. Dominuojanti pramonė. Užsienio investuotojus itin domina
regionuose
veikiančios firmos ir jų veiklos sritys, nes norima įsitikinti,
kad nusprendus steigti
filialą bus galima sukurti efektyvią tiekimo grandinę. Dėl to
labai svarbu nurodyti
didžiausias regiono įmones, kuriuose sektoriuose jos veikia ir
kokios pagrindinės
kompetencijos naudojamos jų vykdomoje veikloje. Ne ką mažiau
svarbu nurodyti,
ir regiono istorines industrines kompetencijas, t.y. kokios
gamyklos veikė regione,
kokiose gamybos srityse specializavosi.
3. Darbuotojų pasiūla. Bene svarbiausias kriterijus renkantis
vietą gamybos
objektui statyti yra potenciali žmogiškųjų išteklių pasiūla. Dėl
to itin didelis
dėmesys turėtų būti skirtas nedarbo duomenims, kokias
kvalifikacijas turi šiuo
metu nedirbantieji, taip pat kokias kvalifikacijas reprezentuoja
šiuo metu
dirbantieji. Negana to, akcentas turi būti dedamas ant ruošiamų
specialistų, t.y.
aukšųjų ir profesinių mokyklų moksleivių ir pačių mokymo
įstaigų.
4. Infrastruktūra. Regionai privalo akcentuoti kaštų pranašumus
prieš didžiuosius
miestus. Žemesnės nuomos kainos, mokestinės lengvatos
laisvosiose
ekonominėse zonose (LEZ) yra pagrindiniai faktoriai, kurie
turėtų būti aptarti.
Už teisingą konkurencinio pranašumo įvardijimą ne ką mažiau
svarbu jį komunikuoti.
Kiekvienos apskrities ir savivaldybės administracija turėtų
užtikrinti, kad
administracinis vienetas turėtų profesionalų, anglų kalba
veikiantį internetinį tinklalapį.
Jame turėtų būti talpinama investuotojams aktuali informacija.
Geras tinkamo
informacijos pateikimo pavyzdys pateiktas žemiau.
PAVYZDYS: PANEVĖŽIO APSKRITIS
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sukaupta nemaža bendravimo su
investuotojais patirtis leido
parengti marketinginę medžiagą kiekvienam regionui, kurioje
pateikiama pagrindinė
investuotojui aktuali informacija. Žemiau pateiktas Panevėžio
regiono profilis anglų
kalba, kuris bus naudojamas ne tik „Investuok Lietuvoje“ bet ir
Panevėžio rajono
savivaldybės. Tokie profiliai parengti kiekvienam iš 10 Lietuvos
regionų ir galėtų
tarnauti kaip pavyzdžiai rengiant marketinginę medžiagą.
Trumpa regiono pranašumų santrauka
-
Makroekonominių rodiklių apžvalga
Žmogiškieji resursai
-
Dominuojanti pramonė
Infrastruktūra
-
Reikia pastebėti, kad itin svarbu užtikrinti darnų
bendradarbiavimą tarp profesinio
rengimo ir aukštojo mokslo institucijų ir vietos pramonės
atstovų. Svarbu, kad rengiami
specialistai atitiktų darbuotojų paklausos tendencijas.
Ypatingai svarbu rengti
inžinerinių specialybių specialistus, kadangi jų trūkumas yra
vienas pagrindinių
sunkumų užsienio įmonėms ieškant darbuotojų Lietuvoje.
UŽSIENIO PRAKTIKA: AIRIJA
Sėkmingas ir įspūdingas Airijos ekonomikos šuolis 20 a.
antrojoje pusėje buvo didele
dalimi nulemtas gebėjimo efektyviai traukti tiesiogines užsienio
investicijas. Svarbią
rolę vaidino ir Airijos investicijų skatinimo agentūros (angl.
Investment Development
Agency), IDA Ireland, sėkmingas darbas. Investicijų pritraukimas
į Airijos regionus yra
sritis, kurioje Airija galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvos regionų
pollitikos formuotojams.
IDA Ireland strategija orientuota didinti vietinį regionų
potencialą ir pritraukti TUI per
nacionalinę programą vykdant strategines investicijas į
ypatingos svarbos
infrastruktūros objektus. Airijos nacionalinė politika išdėstyta
Nacionalinėje erdvės
strategijoje, kuria siekiama geriau subalansuoti socialinės,
ekonominės ir fizinės
raidos atskirtį visoje Airijoje. Siekiant paskatinti plėtrą
regionuose, ji siūlo, kad
pakankamo masto ir kritinės masės ekonominiai centrai būtų
sukuriami kuriant verslo
vartų (angl. gateway) ir centrų (hubs) tinklą.
-
Lietuvoje tokią politiką būtų galima pritaikyti regionų centrus
pozicionuojant kaip
regiono ambasadorius, kurie reprezentuotų visą regioną, o
sėkmingai pritraukus
investuotoją jis galėtų būti skatinamas įsikurti nebūtinai
pačiame regiono centre.
Tačiau labai svarbu paminėti, kad sėkmingam tokios strategijos į
gyvendinimui būtinas
visuotinas pritarimas jai, taip pat tikslus jos reglamentavimas
ir bendra, vieninga ir
nenominali regionų skatinimo politika.
IŠVADOS
1. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) plačiąja prasme yra
suprantamos kaip
užsienio kapitalo investavimas kuriant naujas arba perkant jau
veikiančias
vietines įmones, kai užsienio investuotojas įgyja teisę į ne
mažiau kaip 10%
įmonės įstatinio kapitalo.
2. TUI projektai regionuose yra efektyvi priemonė socialinei ir
ekonominei
atskirčiai nuo didžiųjų miestų mažinti, nes yra kuriamos darbo
vietos,
perduodami aukšto lygio darbo standartai, o žinomos užsienio
kompanijos
atėjimas veikia kaip ženklas kitoms užsienio įmonėms, kad
regiono investicinė
aplinka yra patraukli.
3. Siekiant didinti Lietuvos patrauklumą investicijoms, būtina
(1) rasti regiono
konkurencinį pranašumą ir (2) jį profesionaliai komunikuoti.
4. Regionai savo darbo jėgos pasiūla, istorinėmis pramoninėmis
kompetencijomis
ir reliatyviai žemesnia nekilnojamojo turto kaina ir žemesniu
darbo užmokesčiu
yra ypatingai patrauklūs gamybos sektoriuje veikiančioms
užsienio
kompanijoms, į kurias ir patariama koncetruotis kaip į
pagrindinius potencialius
investuotojus.
5. Svarbu profesionaliai pateikti informaciją apie
makroekonomines regiono
tendencijas, dominuojančią pramonę, žmogiškuosius resursus
ir
infrastruktūrą.
-
6. Norint, kad regionai prisivytų didmiesčius pagal pritraukiamų
investicinių
projektų skaičių, būtina priimti bendrą, vieningą ir nuoseklią
konkurencingumo
skatinimo programą.
Parengė
Rytis Kėvelaitis [email protected]
Petras Misiūnas [email protected]