Transcript
NAUJAIS MOKSLO METAIS – DĖMESYS PAMOKOS KOKYBEI IR TĖVŲ DALYVAVIMUI
MOKYKLOS GYVENIME
Ateinančiais mokslo metais pirmą kartą pedagogams bus
mokama už kolegų pavadavimą, mokiniai turės daugiau galimybių
dalyvauti popamokinėje veikloje, o mokyklų vadovai nebeves pamokų
– taip bus užtikrintas optimalesnis darbo krūvis ir atlygis mokytojams.
Šias artėjančių mokslo metų naujoves spaudos konferencijoje įvardijo
švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Kiekviena pamoka yra svarbi „Pagrindinis švietimo uždavinys artėjančiais mokslo metais –
pagerinti mokinių pasiekimus, sumažinti atotrūkį tarp mokyklų veiklos
kokybės. Ypatingą dėmesį turime skirti pamokai. Neturi būti nė vienos
praleistos pamokos. Kiekviena pamoka labai svarbi vaiko mokymuisi ir ne bet kokia pamoka, o veiksminga
pamoka, kurioje vyksta aktyvus mokymasis. Nuo šių mokslo metų pirmą kartą bus mokama mokytojams už
kolegų pavadavimą, kad nedingtų nė viena pamoka“, - sakė A. Pitrėnienė.
Geri darbai taurina sielą ir nuteikia ją dar geresniems darbams (Ž.Ž.Ruso)
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
2
Ministrė pabrėžė, kad kiekvienas mokinys savo mokykloje turi gauti kokybišką ugdymą ir savalaikę
pagalbą. „Kiekvienam mokiniui turi būti suteikta galimybė gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo
mokyklose.
Konsultacijos gali būti teikiamos po nesėkmingo kontrolinio darbo ar iškilus neaiškumams mokantis,
neatidedant pagalbos vėlesniam laikui. Tokios konsultavimui skirtos valandos yra numatytos bendruosiuose
ugdymo planuose ir jos turi būti panaudojamos“, - sakė švietimo ir mokslo ministrė.
Mažiau pamokų penktadieniais, daugiau laiko socialinei veiklai Pirmą kartą mokykloms rekomenduojama penktadieniais turėti mažiau pamokų. Visoms mokyklos
rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 min. pertrauką, tai turėtų prisidėti prie mokinių sveikatos
gerinimo.
Pasak ministrės, kiekviena disciplina yra svarbi: ir kūno kultūra, ir menai, ir pilietinis ugdymas.
Kalbėdami apie ugdymo kokybę kalbame ne tik apie akademinius pasiekimus, bet atsakingos, pilnavertės,
pilietiškos asmenybės ugdymą. Todėl nuo šių mokslo metų daugiau laiko – nuo buvusių 5 val. iki 20 val. –
numatoma skirti socialinei veiklai. Ji padeda ugdyti mokinių pilietiškumą, kūrybiškumą, atsakingumą. Taip pat
mokykla privalo pasiūlyti pasirenkamųjų dalykų, kurių turinys siejamas su nacionalinio saugumo temomis.
Jau padaryti pirmieji žingsniai keičiant egzaminų sistemą ir įvedant kriterinį kaupiamąjį vertinimą – tai
mokykliniam egzaminui prilyginamas brandos darbas. Jį abiturientai galės rinktis 2017 m. Laukia dar vienas
svarbus iššūkis – diskusija su aukštosiomis mokyklomis dėl brandos darbo įvertinimo panaudojimo atrenkant
abiturientus studijoms.
Švietimo finansavimo pokyčiai: neformaliojo švietimo krepšelis, klasės krepšelis Plečiant popamokinės veiklos galimybes, nuo spalio 1 d. įvedamas neformaliojo švietimo krepšelis.
Kiekvienam mokiniui, dalyvaujančiam neformaliajame vaikų švietime, numatoma po 15 eurų per mėnesį.
Formaliojo švietimo mokinio krepšelį planuojama keisti klasės krepšeliu. Pasak ministrės A. Pitrėnienės,
mokinio krepšelis šiandien nebeatitinka mokyklų poreikių. Siekiant užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę
mokyklose, užtikrinti socialinį teisingumą ugdytis kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo gyvenamosios
vietovės, mokyklos tipo ir dydžio, parengta ir nuo 2016 m sausio 1 d. bus išbandoma „klasės krepšelio“
metodika.
2015/2016 m.m. - Mokyklos bendruomenės metai Švietimo ir mokslo ministrė paskelbė ateinančius mokslo metus Mokyklos bendruomenės metais.
„Skatiname tėvus, mokyklas aktyvesniam bendradarbiavimui dėl kokybiškesnio vaikų ugdymo, palankesnės
mokymo aplinkos kūrimo. Tyrimai rodo reikšmingą ryšį tarp tėvų įsitraukimo ir mokinių pasiekimų: jis
glaudžiai susijęs su mokinių daroma pažanga ir mokymosi pasiekimais“, - sakė ministrė A. Pitrėnienė.
Gegužę atliktos tėvų apklausos duomenimis, apie pusę tėvų (48 proc.) kasdien arba beveik kasdien
kalbasi su savo vaiku apie tai, kaip jam sekasi mokykloje. Su mokytojais dauguma tėvų (39 proc.) bendrauja tik
kartą per trimestrą ar pusmetį, kartą per mėnesį ir dažniau – tik 16 proc. Penktadalis tėvų norėtų būti aktyvesni
mokyklos veikloje: juos tereikia paskatinti, pakviesti.
Į mokyklas ateis daugiau pirmokų Rugsėjo 1-ąją į mokykla ateis tūkstančiu pirmokų daugiau nei pernai – per 29 tūkstančius. Šiemet
pirmokų bus daugiau negu jas baigs abiturientų.
Abiturientų, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: nuo 30,5 tūkst. iki 27
tūkst.
Mažėja ir bendras mokinių skaičius: jų mokysis 13 tūkst. mažiau nei pernai, arba 330 tūkst. Bendrai
pastaraisiais metais mokinių mažėjimas lėtėja (palyginimui 2010-2011 m.m. mažėjo 24 tūkst. 2014-2015 m.m.
– 12 tūkst.)
Mokyklų ir mokytojų skaičius išlieka panašus kaip pernai: apie 33 tūkst. mokytojų ir apie 1200 mokyklų.
3 tūkstančiais mažėja ir studentų aukštosiose mokyklose: studijuos apie 135 tūkst. studentų (pernai 138
tūkst.).
VYRIAUSYBĖ PATVIRTINO NEFORMALIOJO UGDYMO KREPŠELIO LĖŠŲ NAUDOJIMO
TVARKĄ
Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo
metodikos pakeitimus, kuriuose numatoma neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų
skyrimo ir naudojimo tvarka. Dabar švietimo teikėjai galės naudotis nuo spalio 1 d.
įvedamu neformaliojo ugdymo krepšeliu, kuriam šiems metams iš 2015 metų
Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto skirta 3,24 mln. eurų.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
3
„Tikimės, kad atsiras naujesnių, įdomesnių neformaliojo ugdymo formų, todėl suteikiame galimybę
programas rengti įvairių sričių atstovams. Neformaliojo ugdymo veiklų gali pasiūlyti ir medikai, ir
tautodailininkai ar audėjai. Kodėl kalvis negalėtų savo amato pamokyti jaunų vyrukų, kurie nenori šokti ar
dainuoti? Svarbiausia, kad sudomintų mokinius ir šie įsitrauktų į neformalųjį ugdymą“, - sako švietimo ir
mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Pasak ministrės, į neformaliajam ugdymui skirtas lėšas negali pretenduoti bendrojo ugdymo mokyklos,
bet programas gali kurti pedagogų grupės ar pavieniai mokytojai, taip pat ir tie, kurie galbūt neteko darbo
uždarius mokyklą. Plaukimo pamokos galėtų būti rengiamos savivaldybės baseinuose, teatro studijos – kultūros
namuose. Užsiėmimus galima organizuoti ir muziejuose, bibliotekose ar daugiafunkciniuose centruose.
Pastaruosius, anot ministrės, reikia išnaudoti neformaliajam ugdymui, nes jie, kaip ir mokyklos, vos pasibaigus
mokslo metams paprastai užveria duris, nors turėtų būti atvirkščiai.
„Atsiras žmonių, kurie anksčiau nėra rašę ar registravę programos. Todėl už neformalųjį ugdymą
atsakingi savivaldybių švietimo skyrių specialistai padės jiems tai padaryti. Taip pat suteiksime galimybę
lankyti specialius kursus tiems žmonėms, kurie neturi pedagoginio pasirengimo“, - pažymi A. Pitrėnienė.
Pinigai bus išdalyti savivaldybėms pagal mokinių skaičių. Tikimasi šių lėšų pagalba papildomai užimti 20
proc. mokinių daugiau nei dabar, t.y., papildomai įvairiomis neformaliojo švietimo paslaugomis galės
pasinaudoti dar 67 tūkst. vaikų. Rekomenduojama lėšų suma vienam neformaliojo vaikų švietimo programoje
dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį. Šiomis lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta
programa.
PROFESINĖS SĄJUNGOS NORI IŠGIRSTI VYRIAUSYBĖS NUOMONĘ DĖL SUSITARIMŲ
VYKDYMO
2015 m. liepos 28 d. susitikimo su Darbo partijos pirmininku V.
Mazuroniu metu buvo sutarta, kad iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. bus
suorganizuotas susitikimas tarp švietimo ir mokslo ministrės Audronės
Pitrėnienės ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų
federacijos atstovų, kuriame bus aptariama kaip yra vykdomi Premjero
potvarkiu 2014 m. rugpjūčio mėn. sukurtos tarpinstitucinės darbo
grupės priimti susitarimai.
2015 m. rugpjūčio 12 d. LR Seime, Darbo partijos frakcijoje,
įvyko posėdis, kuriam vadovavo Darbo partijos pirmininko
pavaduotojas, Seimo narys V. Bukauskas. Posėdyje dalyvavo švietimo
ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė, viceministrė G.Krasauskienė, LŠĮPS pirmininkas E.Jesinas, LŠPS pirmininko
pavaduotojas E.Milešinas, LŠPS tarptautinė sekretorė T.Babrauskienė, LMPS pirmininkė J.Voloskevičienė,
KŠDPS atstovas D.Trachanavičius.
Posėdžio metu švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė atsakė į liepos 28 d. susitikimo metu iškeltus
profesinių sąjungų nuogąstavimus dėl minėtos derybinės grupės priimtų susitarimų vykdymo:
1. Dėl švietimo finansavimo nuo BVP: finansavimas mažėja, nors lėšų poreikis Vyriausybei buvo
pateiktas didesnis negu 2015 m. biudžetas. Teikiant biudžeto projektą 2016 metams, į poreikius buvo įtraukti
prioritetai, kurie suderinti tarpinstitucinėje darbo grupėje, taip pat ir su socialiniais partneriais. ŠMM nuomonė
atitinka Valstybės švietimo strategijos nuostatas, kad 2017 metais švietimo ir mokslo išlaidos turėtų sudaryti
bent 5,8% nuo BVP. Tam 2016 metams papildomai reikia 361 mln. Eur. (tuomet švietimo biudžetas sudarytų
5,2% nuo BVP). 2016 m. teikdami valstybės biudžeto lėšų poreikį švietimui ir mokslui bei investicijų projektus
prašėme skirti papildomai 215,3 mln. Eur. (švietimo reikmėms – 147,7 mln. Eur; mokslo ir studijų reikmėms –
67,6 mln. Eur.) Derybos dar nebaigtos. Šiuo metu švietimo finansavimas yra 4,13% nuo BVP.
2. Dėl R koeficiento didinimo: gavus duomenis iš mokinių registro apie mokinių skaičių 2015 m. rugsėjo
1 d. bus daromas Mokinio krepšelio metodikos pakeitimas, numatoma didinti R koeficientą nuo 12,86 iki 13,06.
Pakeitimai įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. R koeficiento padidinimui reikės 10,5 mln. Eur. Eksperimentinėje
Klasės krepšelio metodikoje R koeficientas numatytas 13,06.
3. Dėl darbo užmokesčio didinimo pedagoginiams darbuotojams: pedagoginių darbuotojų tarnybinių
atlyginimų koeficientų minimaliai „šakučių“ ribai pakelti iki vidurkio, reikia ją padidinti 5%, kad būtų pasiektas
iki krizinis lygis reikia 18,3 mln. Eur. Vyksta derybos su Vyriausybe, kad tam būtų skirta bent 4 mln. Eur.
4. Dėl 5 kontaktinių valandų išėmimo iš vadovų darbo ir antros sutarties sudarymo: ministerija
savivaldybių administracijoms yra išsiuntusi raštą, kuriame prašoma nesudarinėti papildomų darbo sutarčių su
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
4
vadovais ir kontaktines valandas atiduoti kitiems pedagogams. Išimti gali būti tik tuo atveju kai nėra tos srities
pedagogų. Rugsėjo mėnesį, kai bus užpildytas mokytojų registras, ŠMM atliks tyrimą, kaip padidėjo mokytojų
krūviai išėmus pamokas iš mokyklų vadovų krūvių.
5. Dėl Klasės krepšelio modelio: bazinis klasės dydis nemažintas, nes jis naudojamas apskaičiuoti
sąlyginį klasės dydį, kuris apskaičiuojamas faktinį mokinių skaičių padalinus iš bazinio klasės dydžio.
Metodikoje yra trys klasės krepšelio dydžiai. Bazinio klasės dydžio sumažinimas dirbtinai padidintų lėšas. Taip
pat papildomas Klasės krepšelis skiriamas, jeigu apskaičiavus sąlyginį klasių skaičių, lieka 3 ir daugiau
mokinių (pvz.: 3 klasėje yra 51 mokinys. Padalinus 51 iš 24 gauname 2 komplektus ir dar lieka 3 mokiniai. Tai
reiškia, kad mokykla gaus lėšas 3 komplektams. Vidutinis mokinių skaičius klasėje bus 17, tai reiškia, kad bus
skirti 3 vidutinio dydžio krepšeliai. Griežtesnis valdymo lėšų paskirstymas numatytas Eksperimentinėje
mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo (klasės krepšelio) metodikoje, valdymui skiriama 10% nuo ugdymo
planui įgyvendinti apskaičiuotų lėšų (dabartinėje metodikoje nuo ugdymo planui apskaičiuotų lėšų valdymui,
administravimui ir pagalbai skiriama 8-20%). Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. eksperimentinės mokymo lėšų
apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos taikyti negalime, nes 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybės
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme yra nurodomas mokinio krepšelio dydis, įgaliojimai ŠMM
dėl mokinio krepšelio paskirstymo ir perskirstymo, atsiskaitymas už mokinio krepšelio panaudojimą (įstatymas
nebus keičiamas metų eigoje). Be to, atsirastų dar papildomų lėšų poreikis rugsėjo-gruodžio mėnesiais
eksperimentui vykdyti – 1,5 mln. Eur.
6. Dėl pedagogų skaičiaus optimizavimo: sukurta tvarka, patvirtinta ministro įsakymu, tačiau pažymėtina,
kad lėšų poreikis gerokai viršija skirtas lėšas. Savivaldybėms pateikus ataskaitas matysime, ar buvo pasiekti
numatyti kriterijai, pvz. ar padidėjo mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, ar padidėjo mokytojų
pedagoginių valandų skaičius, ar sumažėjo pedagoginių darbuotojų skaičius. Pedagoginių darbuotojų, įgijusių
teisę į visą senatvės pensiją, kai darbo sutartys nutraukiamos šalių susitarimu, skaičius paimtas iš pedagogų
registro ir paskaičiavimai buvo pateikti darbo grupės nariams, kuriant tvarkos aprašą. ŠMM rugsėjo mėnesį
atliks tyrimą ar lėšos skirtos šiai priemonei buvo panaudoti tikslingai.
7. Dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties derybų: derybos vykdomos su Jungtine švietimo profesinių
sąjungų atstovybe ir dviem atskiromis profesinėmis sąjungomis, tokie yra suteikti Vyriausybės įgaliojimai
ŠMM. Derybos vyksta periodiškai, pagal abiejų šalių sutartą reglamentą.
Profesinių sąjungų atstovai, išklausę ministrės atsakymus į pateiktus klausimus, apgailestavo, kad tai, kas
yra sutarta ir suderinta tarpinstitucinėje darbo grupėje, kaip ir ankstesnėse įvairiose derybose, „gražiai atgulė
lape“. Visų susitarimų vykdymas nukeliamas metams ir ilgiau. Tokia LR Vyriausybės pozicija tikrai netenkina
švietimo bendruomenės.
Po profesinių sąjungų siūlymo spręsti šią problemą aukštesniame – Vyriausybės – lygmenyje, Seimo
narys V.Bukauskas pritarė, kad būtinas susitikimas su LR Vyriausybės vadovu A.Butkevičiumi, kurio metu,
kartu su ŠMM ministre A.Pitrėniene, būtų ieškoma galimybių pradėti vykdyti įsipareigojimus, suderintus
Premjero potvarkiu sudarytoje darbo grupėje. Nutarta tokį susitikimą organizuoti artimiausiu laiku.
AR NAUJO SOCIALINIO MOELIO TIKSLAS – SUKELTI ŠALYJE ĮTAMPĄ?
Liepos 15 d. Panevėžyje miesto profesinių sąjungų,
priklausančių LPSK, LDF, LPS ,,Solidarumas”, iniciatyva
įvyko pirmasis susitikimas naujajam socialiniam modeliui
aptarti.
Planuojamus pokyčius darbo santykiuose ir
socialiniame draudime susirinkusiems panevėžiečiams
pristatė prof. dr. T.Medaiskis ir dr. V. Petrylaitė, į klausimus
atsakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo
departamento Darbo teisės skyriaus vedėja V.Baliukevičienė
bei Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio
draudimo skyriaus vedėjas V. Kalinauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų nuomonę dėl naujojo modelio išsakė Lietuvos profesinės sąjungos
,,Solidarumas’’ pirmininkė K. Krupavičienė, jos pavaduotojai R. Ramanauskas ir A.Markevičius, atsakingoji
sekretorė J. Pretzsch, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A. Jurgelevičius.
Kalbėta apie nepakankamą siūlomų pokyčių viešinimą, jų atotrūkį nuo gyvenimo realijų, vienašališkus
keitimus suderintuose dokumentuose, nepaaiškinamą skubotumą. A.Markevičius atkreipė visų dėmesį į tai, kad
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
5
apklausose investuotojai nenurodo nepakankamo darbo santykių liberalumo Lietuvoje kaip priežasties
neinvestuoti, atvirkščiai, nurodo visai kitus motyvus. Gi Lietuvoje imamasi spręsti darbo santykių klausimus,
skaudžiausius dirbantiems.
Susitikime dalyvavęs ir susirinkusiųjų plojimais sutiktas LR Seimo narys N.Puteikis akcentavo, jog
,,naujajame modelyje darbdaviui viskas, o darbuotojui – nieko’’, o pats modelis linksta Rumunijos ir Bulgarijos
šalyse veikiančiųjų link.
Miesto Tarybos narė G.Umbrasienė pasiūlė modelio rengėjams įvertinti jo veikimo pasekmes regioniniu
aspektu, nes regionuose su dideliu nedarbo lygiu darbo santykių liberalizavimas gali dar labiau pabloginti
situaciją ir įstumti žmones į beviltišką padėtį.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius išreiškė susirūpinimą tuo, kad
modelio autoriai ir rėmėjai vietoj plačios ir atsakingos diskusijos siūlo profesinėms sąjungoms siūlomo modelio
trūkumus įveikti organizuotais veiksmais, taip keliant socialinę įtampą šalyje.
Susitikime taip pat dalyvavo miesto Tarybos nariai M.Leliukas ir A.Petrauskas, vicemeras P.Luomanas,
administracijos direktoriaus pavaduotoja S.Jakštienė, VDI Panevėžio skyriaus vedėjas, Panevėžio raj. Tarybos
ir Trišalės Tarybos narys R.Trota.
Susitikimą moderavo .Soms, N.Staišiūnienė, E.Pribušauskas. Po diskusijų sutarta organizuoti mažiausiai
dar vieną susitikimą Panevėžyje, tarp kitų klausimų aptariant socialinio dialogo svarbą darbo santykiuose.
2015 rugsėjo 10 d. 12 val.
Kviečiame į visuotinę protesto akciją
BAUDŽIAVAI DARBE - NE!
DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ
MAŽINIMUI - NE!
12 - 13 val. mitingas prie Seimo
13 - 14 val. eisena Gedimino prospektu
14 - 15 val. protesto akcijos pabaiga prie
Vyriausybės
Kviečiame visus atvykti į protesto
akciją ir tarti „Ne!" baudžiavinių
darbo sąlygų įteisinimui naujajame
Darbo kodekse:
Darbuotojo atleidimui, įspėjus prieš 3
dienas – NE!
Darbo užmokesčio sumažinimui – NE!
Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų
mažinimui – NE!
Maksimalios darbo laiko savaitės
ilginimui iki 60 valandų – NE!
Terminuotų darbo sutarčių įvedimui
nuolatinio pobūdžio darbui - NE!
Atostogų už darbo stažą panaikinimui –
NE!
Darbo stažo pensijai gauti ilginimui
penkeriais metais – NE!
Darbuotojų auginančių vaikus garantijų
mažinimui – NE!
Profesinių sąjungų veiklos suvaržymui –
NE!
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
6
ATGARSIAI IŠ VII PASAULINIO EI KONGRESO
Liepos 21-26 dienomis, Kanados sostinėje Otavoje, vyko Pasaulinės švietimo
profesinės sąjungos (EI – Education International) VII-asis Pasaulinis kongresas, kurio
leitmotyvu tapo keletą metų EI organizuojamos kampanijos šūkis „Susivienyti dėl
kokybiško išsilavinimo! Geresnis išsilavinimas, geresniam pasauliui“.
Kas ketverius metus rengiamas kongresas – aukščiausias EI valdymo organas, jame
šiemet dalyvavo virš 1700 dalyvių iš 170 šalių, iš jų – 950 delegatų. Kongrese dalyvavo ir
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos (LŠMPSF) atstovė, Lietuvos švietimo profesinės
sąjungos tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė.
Kongreso atidarymo dieną, įkvepiančioje kalboje EI prezidentė Susan Hopgood pažymėjo, kad Pasaulinė
švietimo profesinė sąjunga laikoma įtakingiausia organizacija, kuri pasisako už kokybišką švietimą. EI
nustatytus tikslus ir standartus gerbia ir į juos atsižvelgia daugelyje šalių visame pasaulyje. „Daug durų
atsidaro, jei esate 32 milijonų švietimo darbuotojų balsas“ – sakė Susan Hopgood.
Kongresas pateikė rezoliucijas (http://www.ei-ie.org/congress7/en/publications/resolutions ), iš kurių
buvo priimtos ir patvirtintos net 48, dalijant jas į temines grupes:
1. Geros kokybės švietimas ir prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuojamos ir viešai reguliuojamos
švietimo sistemos.
2. Mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų gerovės klausimai, pagarba žmogaus teisėms, profesinė laisvė ir
veiksmingas profesinės sąjungos dalyvavimas.
3. Etninės, negalios, socialinės-ekonominės, religinės ir t.t. formų diskriminacijos švietimo sistemoje.
4. Profesinių sąjungų vaidmuo formuojant švietimo politiką šalyje. Nacionalinis ir tarptautinis
bendradarbiavimas, demokratija ir tvari plėtra, socialinės problemos – sveikata ir sauga.
5. Pasaulinės švietimo profesinės sąjungos struktūros valdymas, sėkmingas visų VII kongresų rezoliucijų
sprendimų įgyvendinimas.
LŠMPSF savo veikloje visapusiškai atsižvelgs į visas EI suvažiavimo rezoliucijas, tačiau suteiks
pagrindinį dėmesį prioritetiniams Lietuvai dalykams – suteikti kokybišką išsilavinimą visiems, stabdyti
švietimo ir mokslo privatizavimą ir komercializaciją. Labai svarbūs darbai laukia įgyvendinant antros teminės
grupės rezoliucijas, pavyzdžiui, dėmesys jauniems mokytojams, kurie susiduria su prastomis darbo sąlygomis,
gauna mažus darbo užmokesčius ir turi mažas atlyginimo augimo perspektyvas.
Remdamasi Kongreso rezoliucijomis, LŠMPSF daugiau dėmesio skirs pagalbiniam švietimo personalui,
jų darbo sąlygoms, terminuotoms darbo sutartims, užimtumo ir socialinėms darbuotojų garantijoms visuose
švietimo lygmenyse. Labai svarbus yra dalyvavimas Europos profesinių sąjungų judėjime, siekiant įvertinti
neoliberalios švietimo politikos procesus, riziką ir problemas, kurie kelia grėsmę galimybėms gauti kokybišką
išsilavinimą visiems.
Kongresas priėmė rezoliucijas, kurios ateinančius ketverius metus bus organizacijų narių politinės ir
strateginės veiklos kryptys. Žvelgiant atgal, 2007 metais vykusiame V-me Pasauliniame EI kongrese
rezoliucijos sprendimu buvo įkurta darbo grupė ikimokyklinio ugdymo klausimams spręsti, siekiant užtikrinti
ikimokyklinio ugdymo kokybę visiems vaikams. Dabar šios darbo grupės rekomendacijos yra įgyvendinamos
daugelyje nacionalinių vyriausybių švietimo politikose, įskaitant besivystančių šalių sistemas. Per pastarąjį
dešimtmetį, pasauliniu mastu švietimo srityje buvo skatinamas kokybiškas išsilavinimas ir formuojami aukšti
mokytojų darbo sąlygų standartai. Siekiant šių standartų ir toliau turi vykti tvarus ir aktyvus bendradarbiavimas.
Kongreso delegatai pabrėžė pagalbinio švietimo personalo svarbą. Buvo pristatyta video medžiaga
(https://www.youtube.com/watch?t=13&v=1gN_HXijU_I ), skirta šiems darbuotojams. EI delegatai pripažino
šių žmonių švietimo institucijose svarbą, nors jų darbas nėra pakankamai vertinamas, tai pavyzdžiui,
bibliotekininkai, maitinimo darbuotojai, psichologai, budėtojai ir t.t. Vaizdo medžiagoje šių darbuotojų
darbas lyginamas su kosmonautų pasiekimais atvirame kosmose – ar išsilaipinimas Mėnulyje būtų įmanomas
be NASA pagalbinio personalo? Ar geras atlyginimas turi būti mokamas tik astronautams? Pasaulinės švietimo
profesinės sąjungos delegatai ragino dalyvaujančias organizacijas savo veikloje sutelkti dėmesį į pagalbinius
švietimo darbuotojus, didinant informuotumą apie tai, koks yra kasdieninis šių žmonių indėlis vaikams ir visai
švietimo sistemai.
LŠMPSF nariai ateityje priims savo rezoliucijas atsižvelgdami į VII-ojo Pasaulinio EI kongreso
sprendimus.
Suvažiavimo dalyviai grįžo į savo kasdieninį gyvenimą įkvėpti imtis tolesnių veiksmų siekiant
bendradarbiavimo, stiprinant socialinį dialogą bei profesinių sąjungų įtaką ir kovojant už švietimo kokybę ir
prieinamumą visame pasaulyje.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
7
REKOMENDACINIS APLINKRAŠTIS/KREIPIMĄSIS DĖL DARBO SĄLYGŲ, UGDYMO
KOKYBĖS IR FINANSAVIMO GERINIMO IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO
PROGRAMAS VYKDANČIOSE ĮSTAIGOSE
Švietimo ir mokslo ministerija savivaldybėms išsiuntė rekomendacinį
aplinkraštį/kreipimąsi dėl darbo sąlygų, ugdymo kokybės ir finansavimo gerinimo
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose.
ŠMM atsižvelgdama į švietimo ir mokslo ministro 2015-03-13 įsakymu "Nr.
V-216 patvirtintos darbo grupės dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
finansavimo, ugdymo kokybės ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimo siūlymą ir
norėdama, kad ankstyvasis vaikų ugdymas ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio
ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigos būtų kuo kokybiškesnis, prašo savivaldybių skirti įstaigoms
reikiamą finansavimą visus metus ir atkreipti dėmesį į sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d.
įsakymu Nr. V-313 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar)
priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau - Higienos norma)
vykdymą, užtikrinant, kad:
• Visos įstaigos veiktų, tik turėdamos Higienos normose nustatytą Higienos leidimą / pasą (Higienos
normos 4.16 p.);
• Ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupių sąrašai negali viršyti pagal amžiaus grupes nurodyto
vaikų skaičiaus. Tokios grupės gali būti suformuotos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko
dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus: grupėse iki 1 metų gali būti ne daugiau kaip 6
vaikai, nuo 1 iki 1,5 metų - ne daugiau kaip 10 vaikų, nuo 1,5 iki 3 metų - ne daugiau kaip 15 vaikų, nuo 3 iki 7
metų - ne daugiau kaip 20 vaikų. Skirtingo amžiaus vaikų grupėse nuo gimimo iki 3 metų gali būti ne daugiau
kaip 8 vaikai (Higienos normos 9 d.);
• Vienu metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėje su vaikais nuo gimimo iki 1 metų dirbtų
ne mažiau kaip 2 pedagogai; su vaikais nuo 1 iki 7 metų turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų - ne
mažiau kaip 1 pedagogas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas) (Higienos
normos 12 d.).
Pažymime, kad šis reikalavimas privalo būti taikomas visose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
grupėse nuo jų darbo laiko pradžios iki galo (nepriklausomai nuo to, ar grupės darbo laikas yra 4, 6, 10, 12 ar
kt. valandos).
Taip pat ŠMM siūlo peržiūrėti savivaldybių rengiamus ir tvirtinamus dokumentus dėl Įstaigose
numatomų / leistinų etatinių normatyvų.
ŠMM rekomenduoja savivaldybių administracijų švietimo padaliniams imtis aktyvesnio Įstaigų
motyvavimo, informavimo ar konsultavimo dėl galimybių Įstaigas drausti Bendruoju civilinės atsakomybės
draudimu.
SOCIALINIO DIALOGO SVARBA KRETINGOS RAJONE LŠĮPS Kretingos rajono susivienijimas
Socialinis dialogas – tai socialinių partnerių
bendradarbiavimas. Tęsdami bendradarbiavimą LŠĮPS Kretingos
rajono susivienijimas į savo išplėstinį posėdį pasikvietė Kretingos
savivaldybės švietimo skyriaus vedėją A. Sungailą, mokyklų,
gimnazijų, kuriuose yra įsikūrusios profesinės
organizacijos (Kretingos M.Daujoto, Kūlupėnų M.Valančiaus
pagrindinių mokyklų, Vydmantų, Darbėnų, Salantų gimnazijų,
Kartenos mokyklos- daugiafunkcio centro), direktorius.
Socialinio dialogo pagrindas yra aktyvūs socialiniai partneriai,
nepriklausomos profesinės sąjungos ir kitos organizacijos. Todėl švietime socialinis dialogas dažniausiai ir
vyksta tarp mokytojų ir mokyklos administracijos arba profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, valdžios
institucijų ir socialinių partnerių. Posėdžio tema „Socialinio dialogo svarba“. Po LŠĮPS Kretingos rajono
susivienijimo pirmininkės pranešimo ir profesinių organizacijų pirmininkų savo veiklos pristatymo vyko
diskusija, kaip vietose sekasi tęsti užsimezgusį dialogą. Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila akcentavo
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
8
susikalbėjimo tarpusavyje svarbą, apžvelgė situaciją rajone. Pirmininkai patvirtino, kad daug problemų
sprendžiama kartu su direktoriais ir pripažino, kad profsąjungos mokykloje padeda gerinti ugdymo procesą bei
darbo sąlygas, apginti savo narių teises. Visa tai daroma derybų keliu.
Daugumą darbdavio ir darbuotojo santykių aspektų reglamentuoja Darbo kodeksas. Tačiau kiekviena
įstaiga – savita. O tai reiškia, jog įstatymuose kiekvieno ypatumo nenumatysi. Kad būtų lengviau tartis
darbdaviui ir darbuotojui, praverčia kolektyvinė sutartis, kuri ne tik suteikia aiškumo, bet ir atveria kelius
socialiniam dialogui. Tokia sutartis labiau asocijuojasi ne su apribojimais, o su galimybėmis, nes naudos iš jos
gauna abi pasirašiusios pusės. Kalbama buvo ir apie Kretingos rajono teritorinės švietimo sektoriaus
kolektyvinės sutarties pasirašymo galimybę, nes šios sutarties sudarymas yra naudingas ir darbuotojams, nes jie
gauna galimybę derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ir jas raštiškai įforminti. Tačiau darbdaviams ji taip pat
naudinga, nes geresnės sąlygos darbuotojams padeda motyvuoti žmones. Kolektyvinėje sutartyje turi būti
aiškiai numatytas mechanizmas, kaip toliau bendradarbiauti, būtų įvardinti terminai, per kiek laiko darbdavys
turi atsakyti profsąjungai, jei ši kreipiasi. Kitaip tariant, sutartimi ne tik apibrėžiamos darbo sąlygos, bet ir
numatomas tarpusavio bendradarbiavimo aspektai. Iš išorės į sutarties sudarymą nesikiša niekas, tai – įstaigos
vidaus dalykas, taigi, kelias atrodo paprastas – abi pusės tiesiog turi sutarti.
Mokytojų, kurie yra pagrindiniai ugdymo proceso vykdytojai, laukia ne darbo sąlygų gerinimo, o
nemalonių siurprizų. Valdžios politiniai žaidimai vis mažiau leidžia tikėtis, kad bus įgyvendinti socialinių
partnerių susitarimai. Švietimo sistemos finansavimo bei pedagogų darbo užmokesčio sistemų keitimas,
garbaus amžiaus mokytojų socialinių garantijų užtikrinimas ir kiti pokyčiai atidėliojami.
Tikimės, kad bendradarbiavimas tarp profesinės sąjungos ir vadovų mokyklose ir toliau bus sklandus ir,
kad visi profsąjungos atstovų iškelti klausimai bus sprendžiami teigiamai, t.y. atsižvelgiant į jų nuomonę.
Esame įsitikinę, jog siekiant darbuotojų gerovės, socialinis dialogas tarp profesinės sąjungos ir vadovų –
būtinas ir neišvengiamas.
SUSITIKIMAS SU RAJONO VADOVAIS LŠĮPS Kelmės rajono susivienijimas
Rugpjūčio 12 d. vyko kasmetinis Kelmės rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio ir savivaldybės
administracijos direktorės Irenos Sirusienės susitikimas su švietimo įstaigų profesinių sąjungų atstovais.
Susitikime dalyvavo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kelmės rajono susivienijimo pirmininkė
Lilija Paradnikienė, Kelmės rajono profsąjungos pirmininkės pavaduotoja Levonė Enzelienė, „Aukuro"
pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkė Sigita Rukaitė ir „Ąžuoliuko" lopšelio-darželio profsąjungos
pirmininkė Elena Tulčinienė.
Savivaldybės vadovai atsakė į profsąjungų atstovų
klausimus, diskutuota švietimo darbuotojams aktualiomis
temomis. Iškelti pedagogams rūpimi klausimai apie išeitines
kompensacijas mokytojams, pasitraukusiems iš aktyvios
pedagoginės veiklos. Kelmės rajone planuoja nebedirbti 15
pedagogų senjorų, tačiau išeitinių išmokų, matyt, užteks ne
visiems, nes ŠMM skyrė tik 40 proc. visų reikiamų lėšų.
Atitinkamai sumažinta lėšų dalis, kurią skiria savivaldybė iš
perskirstomų 7 proc. mokinio krepšelio lėšų. Susitikimo metu
kalbėta apie pakankamo darbo krūvio sudarymą mokytojams,
lėšas neformaliojo ugdymo programoms įgyvendinti, vaikų
vasaros poilsio organizavimą ir galimybes mokytojams vasarą
dirbti su vaikais. Keltas klausimas ir dėl kontaktinių valandų paskirstymo. Atsižvelgdami į švietimo ir mokslo
ministrės Audronės Pitrėnienės rekomendaciją, profesinių sąjungų atstovai pageidavo, kad rajono mokyklose su
mokyklų vadovais nebūtų sudaromos papildomos darbo sutartys dėl mokytojų pareigų, išskyrus atvejus, kai
mokykloje trūksta specialistų.
Meras V. Andrulis ir administracijos direktorė I. Sirusienė išsakė nuomonę, kad turi vykti dialogas tarp
mokyklų vadovų ir profsąjungų atstovų. Iškilus diskutuotiniems atvejams, savivaldybės administracija
dalyvautų juos aiškinantis.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
9
Į klausimus taip pat atsakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vijoleta Norkutė
bei Finansų skyriaus vedėja Vida Sinkevičienė.
LŠĮPS Kelmės rajono susivienijimo pirmininkė Lilija Paradnikienė išsakė daugelį metų puoselėjamą
mintį pasirašyti kolektyvinę ar trišalę sutartis tarp rajono savivaldybės administracijos, profsąjungos ir
darbdavio.
MOKYKLŲ DIREKTORIAMS PAKANKA ADMINISTRACINIO DARBO LŠĮPS Telšių rajono susivienijimas
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos
(LŠĮPS) Telšių rajono susivienijimo pirmininkė
Zofija Jesinienė ir Prezidiumo nariai rugpjūčio 17 d.
susitiko su Telšių r. savivaldybės mero pavaduotoju
Petru Kuizinu, laikinai einančiu mero pareigas.
Pokalbyje dalyvavo Telšių r. savivaldybės
administracijos Švietimo, kultūros sporto ir jaunimo
reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė
bei šio skyriaus vyriausieji specialistai Gintarė
Abromavičienė ir Gediminas Gudas.
Socialinių partnerių susitikime aptartas profesinių sąjungų atstovams nerimą sukėlęs savivaldybės tarybai
teikiamas sprendimo projektas, kuriame numatoma, jog kai kurių švietimo įstaigų vadovams bus leista dirbti
pagal papildomą sutartį, t.y., turėti pamokų. „Tai yra negerai. Mokyklų vadovų atlyginimai palyginti su
mokytojų yra kartais nepadoriai per dideli. Po ilgo profesinių sąjungų spaudimo pagaliau pavyko su Švietimo ir
mokslo ministerijos vadovybe sutarti, jog ir vadovams nenukentėtų atlyginimas, ir mokytojams galėtų šiek tiek
padidėti darbo krūvis. Todėl kai kurių mokyklų direktorių noras turėti dar ir pamokų yra netoleruotinas.
Savivaldybė, kaip steigėjas, privalo valdyti šią situaciją“, – pabrėžė Z.Jesinienė. Profesinės sąjungos lyderei
pritarė l. e. mero pareigas P.Kuizinas. Sutarta, jog mokyklų direktoriai negalės dirbti papildomo darbo, jei tai
nebus suderinta su profesinių sąjungų atstovais.
Susitikime aptartos ir kitos problemos: etatų skaičius švietimo įstaigose, klasių komplektavimas,
pedagogų įdarbinimo klausimai.
PATYS DIDŽIAUSI SKURDŽIAI – MOKYKLŲ VADOVAI LŠĮPS Telšių rajono susivienijimas
Tik prasidėjus vasarai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ministrė Audronė Pitrėnienė pateikė
informaciją dėl pasikeitusio Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo
tvarkos aprašo. Panaikinta prievolė mokyklų vadovams turėti 5 kontaktines valandas ir rekomenduota jų
atsisakyti perleidžiant krūvį mokytojams. Ne visi tą padarė, oi, ne visi... Telšiškiai nuo kitų rajonų irgi
neatsiliko.
Naujai įsigaliojusi tvarka nė kiek nežalinga mokyklų direktoriams. Jų alga nesumažės, nes Lietuvos
švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS) ir kiti pedagogų teisių gynėjai kartu su ŠMM surado būdą, iš kur
gauti finansavimą. "Po ilgo profesinių sąjungų spaudimo pagaliau pavyko su ŠMM vadovybe sutarti, jog ir
vadovams nenukentėtų atlyginimas, ir mokytojams galėtų šiek tiek padidėti darbo krūvis",— sakė LŠĮPS Telšių
rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė.
Kone du mėnesius kai kurių mokyklų direktoriai tylėjo ir kažko laukė. Gal geresnių laikų? Sulaukė. Prieš
pat rugsėjo 1-ąją, kai turi prasidėti pasiruošimas mokslo metams ir viskas sustyguota, keletas gudročių mokyklų
direktorių kreipėsi į Savivaldybės tarybą prašydami "pašalpos", t.y. leisti greta ir taip nemažo atlyginimo
papildomai užsidirbti išsaugant kontaktines valandas. Mat šiuo atveju greta nepakitusio atlyginimo jau prisidės
papildomas uždarbis už išdirbtą laiką su mokiniais.
Z.Jesinienė neliko sužavėta tokiu vadovų akiplėšiškumu. "Mes stengiamės dėl mokytojų, jog būtų
išsaugotas teisingumas. Reikėjo 15 mln. litų (4 mln. 344 tūkst. 300 Eur), kad už papildomas kontaktines
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
10
valandas galėtų sumokėti mokytojams. Tvarka pažeista, nė vienas iš kandidatų į papildomą uždarbį nesuderino
su profesinės sąjungos atstovais, nesitarta ir su kolegomis",— piktinosi Z.Jesinienė.
Nors A.Pitrėnienė nerekomendavo leisti direktoriams sudaryti antrųjų sutarčių, Telšių rajono
savivaldybės tarybai vyr. specialistė Ilma Gintalienė parengė raštą dėl leidimo dirbti papildomai Telšių dailės
mokyklos direktoriui Valdemarui Eitučiui, Upynos pagrindinės mokyklos direktorei Stanislavai Grigolienei,
Eigirdžių pagrindinės mokyklos direktorei Danutei Juškienei, Telšių muzikos mokyklos direktoriui Antanui
Kontautui, Viešvėnų pagrindinės mokyklos direktoriui Jonui Petrauskui, Telšių Naujamiesčio mokyklos
direktoriui Kęstučiui Saplinskui, Telšių Žemaitės gimnazijos direktoriui Žydrūnui Želniui, Nevarėnų
pagrindinės mokyklos direktorei Irenai Žutautienei. Teikdami prašymus Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo
reikalų skyriui, kiekvienas jų rado pasiteisinimą.
LŠĮPS Telšių susivienijimo ir Prezidiumo nariai prieš savaitę susitiko su valdininkais. Aptartas profesinių
sąjungų atstovams nerimą sukėlęs sprendimo projektas, kuriame numatoma, jog kai kurių švietimo įstaigų
vadovams leis turėti pamokų. "Tai yra negerai. Mokyklų vadovų atlyginimai palyginti su mokytojų yra kartais
nepadoriai per dideli. Kai kurių direktorių noras turėti dar ir pamokų yra netoleruotinas. Savivaldybė, kaip
steigėjas, privalo valdyti šią situaciją",— pabrėžė Z.Jesinienė. Sutarta, jog mokyklų direktoriai negalės dirbti
papildomo darbo, jei tai nebus suderinta su profesinių sąjungų atstovais. Z.Jesinienė tikino, kad tokį žingsnį
supranta dėl specifinių švietimo įstaigų vadovų prašymų (muzikos, dailės ir spec.mokyklų), tačiau bendrojo
lavinimo įstaigų vadovų — ne. Svarstytas klausimas Švietimo komitete. Tvarką pažeidė visi, išskyrus Upynos
mokyklos direktorę.
Švietimo komitete daugiausiai diskusijų sukėlė Ž.Želnio prašymas, nes manoma, kad mieste tikrai
atsirastų matematikas, galintis ateiti į Žemaitės gimnaziją. J.Petrausko užmojis taip pat sulaukė komentarų.
D.Juškienė lietuvių kalbos pamokų nedėsto, tačiau turi "Maironiečių būrelį". Anot Z.Jesinienės, ji galėtų
savanoriškai vieną valandą dirbti su mokiniais. Iki šiol ją tokia alga tenkino, tačiau nuo rugsėjo 1- osios prašo
daugiau.
Nevarėnų situacija suprantama, nes nėra kam dėstyti matematikos, kiti mokytojai turi pakankamus
krūvius, o iš miesto esą neapsimoka dėl 5 savaitinių valandų vykti į kaimą.
Klausimą Švietimo komitetas atidėjo. Žurnalistai informuoti, kad LŠĮPS Telšių rajono susivienijimas ir
ateityje kontroliuos, kad Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius tinkamai atliktų švietimo įstaigų
priežiūrą, o mokyklų direktoriai vykdytų jiems paskirtas pareigas.
KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE ĮSTEIGTA TRIŠALĖ
ŠVIETIMO TARYBA
Liepos 9 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija,
savivaldybėje veikiančios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kaišiadorių rajono skyrius
pasirašė susitarimą, kuriame numatoma įsteigti Kaišiadorių rajono
savivaldybės trišalę švietimo tarybą, patvirtinti jos veiklos nuostatus bei
reglamentą. Šį trišalį susitarimą pasirašė Kaišiadorių rajono savivaldybės
meras Vytenis Tomkus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos
direktorius Česlovas Neviera, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kaišiadorių rajono skyriaus pirmininkė
Rita Mikučauskienė, Kaišiadorių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Irena
Šimkūnaitė, Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Silvanavičius.
Trišalės švietimo tarybos nariais lygiateisiais atstovavimo pagrindais gali būti Kaišiadorių rajono
savivaldybės administracijos, švietimo darbuotojų profesinių sąjungų ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos
Kaišiadorių rajono skyriaus atstovai. Vadovaudamosi Trišalės švietimo tarybos nuostatais, šalys įsipareigoja
nagrinėti švietimo politikos, socialines ir darbo problemas, bendradarbiauti įgyvendinant švietimo
politiką Kaišiadorių rajono savivaldybėje, keistis aktualia informacija socialiniais ir darbo klausimais,
konsultuotis dėl šalims priimtinų šių klausimų sprendimo būdų, teikti, esant suderintai šalių nuomonei, teisės
aktų projektus aktualiausiais Kaišiadorių rajono savivaldybės švietimo politikos klausimais, pateiktais svarstyti
Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai ir Savivaldybės vykdomajai institucijai, įvertinant finansines
galimybes, atsižvelgti į šalių susitarimu priimtus Trišalės švietimo tarybos nutarimus.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)
11
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINIŲ SĄJUNGŲ FEDERACIJA
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga Adresas: J.Jasinskio g. 9-413, LT-01112, Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: +370 5 2130252
El.paštas: info@svietimoprofsajunga.lt
Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga Adresas: J.Jasinskio g. 9-413, LT-01112, Vilnius, Lietuva
Tel.: +370 647 16443
El.paštas: info@lsips.lt
Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga Adresas: J.Jasinskio g.9-402, LT-01112, Vilnius, Lietuva
Tel.: +370 5 2620103
El.paštas: lmps@takas.lt
Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga Adresas: K.Kalinausko g. 2B, LT-03107, Vilnius
Tel.: +370 675 12834
El.paštas: aldonanik@gmail.com
top related