Dalykas, ugdymo sritis: Tema: Klasė:

Post on 06-Feb-2016

84 Views

Category:

Documents

0 Downloads

Preview:

Click to see full reader

DESCRIPTION

Vasaros kalendorinės šventės. Pasaulio pažinimas. Žmonių gyvenimo kaita. Vasaros kalendorinės šventės 3 klasė Apibendrinti mokinių patirtį ir žinias apie kalendorines šventes, supažindinant su žymiausiomis vasaros kalendorinėmis šventėmis. - PowerPoint PPT Presentation

Transcript

Mokymo inovacijų taikymo infrastruktūros kūrimas siekiant plėtoti netradicinio ugdymo formų įvairovę. VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-068

Dalykas, ugdymo sritis:

Tema:

Klasė:

Priemonės paskirtis:

Ugdomi gebėjimai pagal Bendrąsias programas:

Autorius:Mokykla:

Vasaros kalendorinės šventės

Pasaulio pažinimas. Žmonių gyvenimo kaita.

Vasaros kalendorinės šventės3 klasė

Apibendrinti mokinių patirtį ir žinias apie kalendorines šventes, supažindinant su žymiausiomis vasaros kalendorinėmis šventėmis.2.1. Išdėstyti istorijos įvykius chronologine tvarka, vartojant kasdienius terminus (seniau, dabar, ateityje; anksčiau, vėliau; kažkada, kada nors ir kt.);2.2.Palyginti žmonių gyvenimo būdą, užsiėmimus bei laisvalaikį seniau ir dabar.

Rasa Kasperavičiūtė, pradinių klasių vyr. mokytoja

Vilniaus Trakų Vokės vidurinė mokykla

PELYTĖS VASARA

Mažoji pelytė vasarą atostogavo kaime. Vieną vakarą ji išgirdo nuostabias dainas, o jos akutes apšvietė liepsnojantis laužas. Susidomėjusi nuskubėjo pasižiūrėti. - Kaip įdomu! - susižavėjusi net rankutėmis suplojo. Vyresnės pelės jai paaiškino, kad visi švenčia Rasas arba Jonines – ilgiausios metų dienos šventę. Pelytė buvo šventusi gimtadienį, bet Joninių šventės nebuvo girdėjusi.

Nebuvo girdėjusi pelytė ir apie Sekmines, ir apie Žolinę, ir apie išskrendančių gandrų šventę... Bet vasarodama gražiame Lietuvos kaime tiek daug visko sužinojo!

Tas kaimas buvo ypatingas – jo žmonės ypač gerbė mūsų senolių papročius, išsaugojo ir puoselėjo senųjų kalendorinių švenčių tradicijas.

Visą vasarą pelytė šmirinėjo tarp švenčių dalyvių, stebėjo ir mokėsi naujų liaudiškų žaidimų, dainų, sužinojo apie švenčių prasmę ir tradicijas.

Paklausykime pelytės ir sužinokime, kokias vasaros šventes šventė mūsų senoliai, kokia jų prasmė ir tradicijos.

Būk atidus ir neatsilik nuo pelytės!

Nurodyk šventę, kuri nėra švenčiama vasarą

Joninės Užgavėnės Sekminės Žolinė

Vasarą švenčiamos šventės siejasi su (pažymėk netinkamą teiginį)

gamtos suvešėjimu

žmonių vasaros darbais

vasarai būdingais gamtos reiškiniais

gamtos apmirimu

SEK

MIN

ĖS

Laikas apie Sekmines – tai pats gamtos šėlsmas, kai svaigina kvapai ir sninga žiedais. Kalendoriuje tai augimo, gyvulių globos ir piemenėlių dienos. Sekminės (arba Augumo šventė) švenčiamos vėlų pavasarį ar ankstyvą vasarą. Būtinai–praėjus septynioms savaitėms po Velykų.Berželis – šios šventės pagrindinis simbolis. Berželių šakelėmis puošiami kiemo vartai, namų durys, trobų vidus.Piemenėliai šventės išvakarėse net neina miegoti – laukia lakštingalos pragystant. Su aušra išgena gyvulėlius į ganyklas, pina jiems vainikus. O vakarop – apeina būriu kaimo šeimininkes, linkėdami sėkmės ūkio darbuose. Šeimininkės apdovanoja kiaušiniais, sūriu, dešra, ar net pinigėlį įduoda. Tada piemenėliai pamiškėje surengia bendras vaišes.

Tai kilnojamoji šventė, kuri švenčiama 7 savaitės iki Velykų.

Kada švenčiamos Sekminės?

Tai kilnojamoji šventė, kuri švenčiama praėjus 7 savaitėms po Velykų.

Ši šventė visada švenčiama vasaros pradžioje.

atsikels kuo anksčiau

atsikels kuo vėliau

pusryčiams valgys lašinių

Sekminių rytą piemenukas gali būti apšauktas „Spirgučiu“, jeigu

girliandomis

žvakėmis

beržų šakelėmis

Namų vidus, durys, kiemo vartai per Sekmines puošiami

JON

INĖS

Didžiausia vasaros šventė, kuria pažymima ilgiausia metuose diena ir trumpiausia naktis – vasaros saulėgrįža. Dabar švenčiama birželio 24 d., o kadaise – šios šventės apeigos trukdavo net iki dviejų savaičių.Joninių (senieji šventės pavadinimai – Rasos, Kupolės) išvakarėse, dar saulei nenusileidus, merginos eidavo į pievas kupoliauti žolynų – kupolių. Iš jų pindavo vainikus, juos plukdydavo upėje, mesdavo į ugnį, dėdavo po pagalve. Žoles rinkdavo ir vaistams, ir burtams. Po Kupolinių, manyta, žolynai nebeturi vaistingųjų galių.Ant kalnelių kuriami laužai arba iškeliamos kartys su jų viršūnėje pritvirtintu ratu. Jaunimas, susirinkęs prie laužo, žaidžia žaidimus, dainuoja, šokinėja per ugnį.Nepaprastos gyvybinės galios, tikėta, turi rytmetinė rasa. Joje pabraidžioti skuba jaunos merginos.

Kupolės

Vasaros saulėgrąža

Rasos

Kupolinės

Vasaros saulėgrįža

Kaip dar vadinamos Joninės? (pažymėk netinkamą pavadinimą)

Deginti laužus

Plukdyti vainikėlius

Ieškoti paparčio žiedo

Braidyti po rasą

Kupoliauti, rinkti žolynus

Kurio Joninių papročio nepaminėjo pelytė?

į vandenį metamos rugių varpos

žydinčių rugių laukas primena banguojantį vandenį

rugiai plukdomi valtyse

Sakoma, kad per Jonines žydintys rugiai „plaukia“. Kodėl?

Kupolio rože, kupolijyte...

Čiūž čiūžela...

Leliumoj...

Kuris iš dainos motyvų skamba per Jonines?

ŽO

LIN

ĖŽolinė švenčiama rugpjūčio 15 dieną. Jos metu šventinamos laukų žolelės, gėlės ir augalai. Senovėje Žolinė buvo skirta apeigoms didžiajai Deivei Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių. Iš gilios senovės ėjo paprotys per Žolinę giminėms susitikti, paviešėti. Ankstų Žolinės rytą žmonės eina į laukus rinkti 9 rūšių augalų, kurie vėliau būna šventinami. Pašventintus žolynus rūpestingai sudžiovindavo ir pasidėdavo namų šventame kampelyje. Manyta, kad jie apsaugos namus nuo gaisro, piktųjų dvasių. Žolinėje pašventintus žolynus negalima išmesti, nes tuos namus aplankys didelė nelaimė.Dabar Žolinė laikoma dažniau bažnytine švente, kuri Lietuvoje paskelbta ir valstybine švente.

Yra kilnojamoji šventė

Yra bažnytinė ir valstybinė šventė

Švenčiama liepos 15 d.

Žolinė....

Tikima, kad jie apsaugos nuo ligų, gaisrų, nelaimių.

Manoma, kad tik tada augalai įgys gydomųjų savybių.

Tikima, kad daržovės bus gardesnės.

Per Žolines bažnyčioje šventinami žolynai, javų varpos ir net daržovės. Kodėl?

Vasarą švenčiamos ir kitos šventės. Nurodyk jas apibūdinantį paveikslėlį.

Šienapjūtės pradžia (Antaninės) (06.13)

Pirmojo derliaus šventė (Oninės) (07.26)

Gandrų išskridimo diena (Baltramiejus)(08.24)

Apvesk paveikslėlius, vaizduojančius vasaros šventes.

Įsivertink savo žinias apie vasaros kalendorines šventes. Nupiešk saulutei tinkamą veiduką.

http://www.centrehotel.lt/lt/partneriai/jonines__/http://www.main.lt/wiki/index.php?title=Jonin%C4%97shttp://www.doze.lt/kaune-triju-dienu-jonines-http://www.kaisiadoriumuziejus.lthttp://jaunimogidas.lt/http://foto.delfi.lthttp://alkas.lt/wp-content/uploads/2012/06/Vasaros_zolynai_efoto.jpghttp://www.evangelicaloutreach.org/fruit-or-fire.htmhttp://www.alytausrajonovsb.lt/http://www.valstietis.lt/Pradzia/Patarimai/Gamta/http://stovyklosmatiskeje.blogspot.comhttp://laurazivile.blogas.lt/patarles-ir-priezodziai-113.htmlhttp://tradition.lf.lv/photo_files/Vasara6.JPGhttp://www.sos03.lt/files/images/Visi%20metu%20laikai.pnghttp://fotokudra.lt/files/I26158.jpghttp://www.sododizainas.lt/wp-content/uploads/2009/05/velykos-11.jpghttp://www.forest.lt/forest/m/m_images/wfiles/i5xtdz5602.jpghttp://ansamblis-lietuva.lt/wp-content/uploads/2012/05/imagesCA2TT2YC.jpghttp://3.bp.blogspot.com/-TQUYoMZm3eQ/TdIUMAXcvsI/AAAAAAAADzQ/fzqwvPoucLo/s400/milda6.jpghttp://www.aukuras.lt/gyvoji-istorija/zoline.html

Paveikslėlių šaltiniai:

top related