web.vu.ltweb.vu.lt/flf/j.pakerys/wp-content/uploads/viii... · Created Date: 9/25/2011 4:01:53 PM

tEKSTKOLOGTIA

Vilnias unirersiteto leidtkLa2009

86 L v r D A J a h r r r E N ! . L ! K s r ( o r o c , r A

4. DAUGIAREIKSMIO ZODZIOSEMANTINE STRUKTORA

Iki liol buvo kalbama apie iodi, tarsi jis visada turctL] tik vien4 reik\-mp. Toks Zodis ( t iksl iau lef tsemd). kaip tam t ikros objektu klascsr . p ( / c n u o o i , . . \ i r . u \ . ' \ ( ) 1 o r c . l k e i , . . p i r m . ' . i J \ - . , o m : n d . : j osistemos narys: p1-2., daiktavardis ranas pavadina;rnoniq gyvenan4trobesi ir kartu su kitais artimos reikim6s ;od;iais (dotts, gD,a\a, inftilds,lizdas, lrlna, rumai, troba, barras ir kt.) ieina i gwenanqiq vietrt Gta-tinir:, irenginiLl) pavadinimq sistemine grupe. Jo raiika \.isos galimosnorfologines formos, turiniios ii csmes t? pati {onetini pavidah. Kaitoks s€mantilkal nedalomas ir turintis iprast4 morfologiniq formrl visumq Zodis nna funkcionuoti kalbejimo veikloje, konkreiiame tekste jisreiikiasj kuria nors viena morfologine forma, kurios reikalauia sakiniosintakses disniai, nors ir iilaiko tE paiia reikimg (plg. Na,rro drrls 6tuooplaiiai atDertos. Namui dar tnhstu lang4. Mieste pristata naujq nam\ irt. t.). Toks kalbejimo vienetas (konkrediame tekste pavartotas ,odis) yras i m e t r i i k a s k a l b o s i e n k l a s , t . y . k i e k v i e n r i a r s k i r u a h , e j u j i striri vien4 raisk4 ir vienq reiksmg. Taaiau pakanka atsil.ersti bet koki ;od,vn?, ir pasidaro aiiku, kad kalbos sistemoje vienareikim4 Zod;lr+ yrapalysinti ncdaug. Paq,zdziui.,,Dabartines lietuviq kalbos iodynaJ' nurodo, kad daiktavardis ;end gali turati 8 reikimes. btd\,?rdis srnfrrs 6.ldtrrds 8, o veiksrnatodis dfgrt net 14 reikimiq. Akademiniame ..Lie-tuviq k bos ;odyne" liq ir kiq ;odi\ rcikimiLl nurodonu dar daugiaulafties - 23 reiklmes, ousies 27, lolos 39,.:eirrs 12. srnlrdlrs 19.cllt 86, nesii 41, ,rrsii 36 ir t. t- Mat ;odynai fiksuoja Zod;tusne lik kaip kalb6jimo vienetus, bet ir kaip \-irtualius kalbos sistemoselenentus. ToLie iodZiai udinan d a l r g i a r e i h i tn i a i s :od: iais,arb^ anon. l tenlami s- Daugiarciklmiai Zodi iai . kaip grynai kalbossistcmos vienetai, gali barti su\-okti tjk lsivaizduojaDt da geli leksenq,turiniiq tQ pnti4 rnilk? ir bntjnai iilaikaniiq tnrpusavio semarting s?saj4(apie j? zr. 92 98 p.) .

l P k \ ' . r t s P : ! ' o L : l 8l

D a u gi a r c ik i m i iku mas ( arba p ol tr ern i ld ) sud6t insas

kalbos reiSkinls. k6l9s ir iki iiol tebekeli4s daugybe kiausimLt kalbq tjri

netojams. Bnta nLromoniq. kad toks relikinys apskritai negalis egzistuoti,

kad tokiu atveirL, jej tanl tikra garsU seka t ri tai vien4, tai kit? reikine,

" , r e i l i { , l b e r i r e d p ' e \ i e n e . o d f i . d u d l \ L r r . / . d ; . . i r " m " l

i daugiarcikimiikum4 Zi.lrima kaip i ciesning4 kalbos sistemos reiikini.

kuris atskleidzia semantinj kalbos judrum4. imon( gebejtu? ekono

niikai sisteninti nekalbine tikrove. Sis rciikinys taip pat iro.to realiai

eszist ojanti ir Znogaus suvokiam4 pasaulio dalykq tarpusavio ryii: trrc

paiiu ;odziu gali birti pavadinti ne bet kokie, o tik tokie dalykai, kuriLros

;mogus srvokia kaip tarp savgs susijusius. Be to, daugiaieikimiikLrmasrodo pasaulio dalykq ir kalbos raiikos priemoniq disproporcij?: kaip dar

1921 m. raie Amerikos kalbinjnkas Edonrdas Sep),.as. Zmogaus paryri

mas beribis. o kalbars. net ir paiiSs turtingiausios, atsargos rjbotos.

Pagrjndina daugiarcikimiq Zodiiq radinosi ir egzistalino s?lygajq, kaip kalbos Zenklq. turinio ir raiikos asimetriSkumas kalbos sistemoje. Kalbos Zenklo raiika visada tud polinki igyti nauiLt funkciirt. todcl

Zodis tuo patiu metu gali iiliktl ir Desikeitiantis, pastovus, ir keistis pri

klausomai nuo konteksto. Pall,zd;iui, viena bardvardZio sanAus reikimeyra ,,toks, kuris daug sveria" (sunAus laganinas), kitame pasakyne sLn

ftrs u)darinys realizuojama reikime ,,toks. kuris reikalauia dallg jcgtJ'l o

treiiamc sunfus nusiid/rinas tas pats bnctlardis jau turi reikime .,toks.kuris sukelia skaudiiq padariniq'l Taigi iodis. kiekl.i€n4 kart? prisltai

kydamas prie naujos situaciios, tampa vjs ka;kuo kitlr, bet kartu iilieka

tapatus pats sau. Tapat m+ lenia ta pati Zodzio raiSka ir gerai su\,'okia-

mas jo reikimjLi semantinis ryi-vs.

Nustatyti, kada jau galjma kalbcti apie kclias ;octiio reiklmes, apsi

spresti, kiek jis turi reikSmiq, yra gana sudetinga. Tcoririuose senar-

tikos darbrcse akcentrojama, kad reikimiq sk,vrimo problema susiirsiju sa\,?rankiikumu semanttueje ;octzio strukturoje (Gudaviinrs 2007:

10,1). Nurodyti tiksljus reikimas savara*iikuno kdterijus taip pat nirapaprasta. Vienas i( jq rvlkiai bcsiskirianiios denotatq (;moniq su

8 8 E v i . D A l a s n E \ i 6 I n ( s r ( o r o c r j a

vokq dalykq) klas€s, pa\,?dintos tam tik ;odztu. Pavyzdziui. Jpdrnasgali pavadinti toklus skirtlnglt sfcrrl obi€ktus, kaip pa kitiq ar mbzdziqskrendanlasis organas. snnctrine skraidomojo aparato (liktuvo, sklandvtuvo ar pan.) plokituma. padedanti susidaryti keliama'ai iigai. vajhiomal.rro lajo sukamoii ploKte, aLltomobilio kibulo dalis virl rato. pasta-to ionini dalis ir kt. Todal ir juos pavadinaniio ;odzio reikimcs atskirrigalima be vargo. Taiiau dainai denotatq klasiq ribos esti neaiikios. otada jau be specialios lingvistinas analizas (iodiiq sintagmhirl ir para-dignnliq ryliq. gramatinirt ar stilisrniiq po;ymiq tyrho) tikrai s nkunustatlti ir reikimirl ribas (apie tai ir. 93-95 p.)

4.1. Daugiareikdmio iodiio reikimiq tipai

Kjcl$ienam daugiareiklmian iodiiui bndinga tan1 tikra io rcikimi! hicrarchija: daZdausiai !i ena p a g r i n d i n i (kartais dvi ar kcliot reiksmiir Sd /u t tn is reik lnes. Ki taip sakant, j is tur i semantini centr4 i r platesne ar siauresng reikimiu periferij4.

1.1.1. Posrindind reikine daznialrsiai vra ta. kur i maziarNiaiprlklaL,so nuo kontcksto, nLro todiio pozicijos i\?iriuose konkre;iuoseposakiuose. Ir rors visilkas reikimis neprlklaus_vmas nLro Zodzio apsupties neimanomas. pagrinding reikhne kalbotlroje iprasta vadinti/olsrala. 2mogus, i lg irdes vien4 viennltel i ;odi , i l sulrcl ia b.r tentkalp pagrindnlns reikimes turatoj4. PavyzdiilLi daiktavadis g.r/Dd. pa-vartotas vjeDas bc kitq iodzq aps pties, ii karto suvokiamas reikjne

,,vi*Lrtine (;mogaus) ar priekine (g)!.rno) ktLno dalis'1 lis tarsi savaimc

itnukiamas i kitll knno dalirt pa\.a.tnrnnq sistem+ ir supr&tamas suro,kiant tlros poitmius, kurlais galua sliiriasi nuo kitq tos paiios sisteDlosnariu kr/id - ,,viriutini ar priel<ina knno dalis'l lldn,o ..k.uro dalisnuo salros ik ikoiq' : i . rnios , ,knno dal is, iu i lg iant i gal !+ su l icncniu' lft(& .,apatine galnne" 1r pan.). Taigi pagrjndhf reikimg da;nai iiryikina pan.tigrniniai ryliai, o gana d c1.s ja \,?rtoiamo zodzio iungllrnoi\gales (sintagmjniai rliiai) tlk patvirtina s1'arbiausi+ jos status4 visojed , . g . r e r : r ' i ' . , ' ) . ' . r , " i - i i " . . r r . i .

L . ( s r N i s r M ^ N r r ( ^ , ^ R E ^ ( , 1 r R ( ^ r r R r r i ( r A r o D U r a r 89

Pagrindine reikime paprastai pateikiama pirmoji aiikinamrtjq Zody-

nU straipsnyje. ncs dainialrsiai yra nulamusi kitq to paties;odziq relk!rniu susidarymq (plaiiau ir. 92 p.). Kaip dar vlems pagrnldines reikimes pozvl1lis kalbnrinkLt minirna dairesni Zod;io \.artosena kaip tik iiareikime. Taaiau 5io poi,vmio negalima suabsoliutinti, nes nercti atvcjai.kai daznlau vartojami ir ne pagrindine reikime 1'aftoiami iodiiai. pvz..

daiktavardls dsilds lietuviq kalboje dainiau \,?rtoiamas k\ailam ;mogui,

o ne gyvuliLri pa\,?dinti.4. t .2. S alut i n is reik imes dainiausiai pr ik lauso nuo iodi io po

zicijos, t. r jo\ atsirarda ir gali buti supnstos tik pavartoius Zodi tanrt ikrame kontekste. fodel jos dar vadinanos s l?r ln l rr ts. o ias nlrsa-k}1i padcda labiau ne paradigrnniiai, o snltagnhlai Zodiil sarrtvkiai.

Pal'zdinri, jau milratas iodis ga/ra. be pagrnrdtu6s, g^li turati ketuias

lalutjnes reiksmcsr l. ..atskiras ;mogus": M,srJ Seinds aiilontos g.ftos.

2. ,,protas. ismintis": Sis uyras tihrui su gal!!.3. ,.rrresDysis, r-adoras":Pagaliau nusprgskite. ias Its4 ieinos galrd. 4. ,,apskrita storesni daiktodalis"i (orusfo earbs per stambi tohiam plotlam ftolri. Pirm4j4 Salutinereikime galDd turi tokiLlose pasak,vmuose, kuriuose mininas koks norskolektvvas. grupe (seimd, ft!rsds, tdrfleni) ir m,rodomas jo (iot nariu

kiekjs. lei nariq kiekis nem minimas, o gdlDa \.aldvnn rviiu jursiasi sukokiu nors koLektyi-o pa\adinimll. iis daiktavardis turi treti4j4 reikinC.Antroji ialr.Ltine reikiDe atsiran.ta jrngnrluose st vertnumalsiais bndiardiiais (gera gabo, tu:iia salDa, ftr,tla g.l,o) ar tik i5 plaresnio konteksto supmrtal,I1ose prielirksnnrese konstrukcilose (pasakymai rr),rds su

ealxa. senukas jau L)isai 6e ea/ros gali bnti suprasti ir fagrindinc, ir an-tr4ja ialutnre reikime). Ketvirtosios lalutines reiksmcs gdft,d jtllrgiasi sukoLlkreiiq nclygios formos daiktL] paradinimais. Visq iallrtinilt reikirnirl

iunglumo iigalas menkesnes, labiau apiLrra;tos negu pagrindnras.

Salutines rcik\mes susidaro d6l dl.iejq priezasi4: 1) kai reikia pa\,?

dinti kokius nors naujai atsiradusius dalykus, kurie yra arba kLro nonpanains i jau tuo iodZiu pavadint? dalykE, arba su juo susi jF kokn rors

logtuiu ry5i ; 2) kai reikia emo.nriu poiiiiriu neutrallt kokio nors da-lyko pavadinh4 pakeisti \..riz.ting . tam tikr4 emocini vertinim4 nusa

90 EVDA jacrrr.Ni. L! (s r Ko Lo c r r ̂ L ! ( s r N n s r M A N r r ( A , ^ R u ^ r { J R r ^ r p R E r i ( r ^ 2 o D i r a r ' ) l

kartiu;od;iu. Reikimes, si{ormavusios del pirmosbs prieiasties, vadinanos I i e s io g t n, ,1 is, o antrojo t ipo reikimes p e / , t e 1 I i n i l r l ts.Abiejq iiq tipq ialutinas reikimes susiformuoia kaip ZodZ4 perkelimonuo vieno pa\adinano dalyko kitam dalykui p.Fzdinti, taiiau rradicilkaik a l b o t y r o j e p e r k e l t i n e m i s v a d i n a m o s t i k t o s , k u r i o m i sp : , v a r t o t i Z o d Z i a l y r a v a i z d i n g i a r e m o c i n g i . Z o d Z i a i ,vartojami ialutinemis tiesiogin6mis reiklmemis, tik pavadina koki notsdalyk?, bet jo nel.ertina, o perkeltin6mis reiksmemis i$eiikiarnas ne tieks4\'okos turiqs, kiek emocinis ar estetinis pa\,Edinamo dalyko vertinimas.

4 . 1 . 3 . P e r k e l t i n a s r e i k i m e s e s t i , ? e t a / o r i r i s i r m e t o n i n i n i s .

lei todis, pavadinantis vienq dalyka. s4moningai keiiiamas ZodZlu, ivar-dijanaiu kitq dalyk?, del vienokio ar kitokio tq dalykq pana\umo susFfo nr laj^ metafor ini reik ine. Jei ;odi io perkel imo pagrindas - lo-ginis pavadinamrt da1_vkq rviys. naujai susidariusi perkeltina reikime\ ' t a m p t o n ; m t n : . P " r r z d i i r i . l r i d c p ' n d , i u / r - 1 o g " J . i r g r a u n qcharakterio ar elgesio ypatvbiq darbitus Zmogus pa\adinamas /aaiiir arbtie, kvailas dsilu ar doinu, kai nuolat besimaivanti moreris apiaukiamabe2d2ione, o apsileidusi - Aaroe. formuojasi metaforines i.odZi\ jalLris.biti, asilas. auinas, beldiioni ir Aarul reikil]]es. Daiktamrdiio gfierinile(jo pagrnldine reikime ,,riebalai, Svie;iai nusistojg pieno pavirSiuie")perkeltin6 reikim6 ,,rinkriniai Zmones. elitas" (Slstrinfto uiso niesie/io

etledaeO yta susiformavusi metornniniu bndu (iia pavadinamus daly-kus sieja vietos ir veites loginis rylys: ir riebalai, ir imones, pavadintiiiuo iodZiu, yra viri ko nors ir 1'ertinami aukiiiau ui tai, kas Zemiauut juos). Tas pats Zodls gali turcti ir metaforhirl, ir netoniminirl reikinh]. Pa\,1-zdziui, /iei tJ6 (jo pagrindine reikima .,skonio organas irvienas ii kalbos padargLt") turi mctaforing reikimg ,.kas panaius I 3iorgarR" (UeaqliaAala laiZa stolq.) ir mctonimine ,,lieZ vavimas.apkalbos': nes ituo atveju organo pavadinimu pakeiiiamas juo atlieka-rno veiksmo pavadinimas (Moterims h n hnieri lie:urius neStori): veiksmaiodis iist:iori ,,at'erti burn4, nasrus, snap? ' turi kelias netonimjnesreiksnes (kai .czultatas pasakomas vieto'e prieiastiet: 1. ,,nustebri" (8:siZioiome i:gi f tokiq Adrr4.) 2. ..prabilti, prakalbeti, prasitarti apie kq

nots" (Apmaudu, had ilsi;ioiau ne uietoie. Gerai padarei, had nei!.siliojei.)3. ,.pradeti rekd, bartis" (rto tist:toral baip anytct ant maiios'?) 4) ..brtritioplan" ((ur rokl ris!:toraq bernq ditl\ be to, metaforinb perkelimo

bndu. remiantis vciksmo sukeliamo ispudrio panaiumu, susidara dar

viena iio veiksmaiodiio perkeltina reikime ,,suskilti, suplyiti. sutr[kti"I Uuana ap€rat ai t 'kt p, . ptut" i \ i?toir ' . I or. ' t tuo 'd,r /p ̂ . r?iolb).

Perkeltinas reik\mas susiforn oja ne i5 karto, o yra ilgai trunkaniioproceso rezultatas. Tai. kad tam tikrame kontekste pa;cidliamos iprask s

leksinio junglumo taisyklis ir ;odis pa\,?rtoiamas metaforiikai ar meto

nimilkai, dar nereilkia, kad atsirado atskira perkelttue ;odzio reikirne.

Su ivairiais reikim6s perk6limais s sidurlame nuolat: rai)-tojai. retoriniqtekstq knrijai iais naudojasi siekdami stiliaus vaizdingumo ar itaigllmo.inekanojoje kalboje jq atsiranda visai atsitiktinai, norjnt paimaikita ti,pajuokauti, itikinaniau k? pasakvti. Juozo Baltuiio saklnyje thi rrdensprugulajo Alehsnthas, hol aZlpp! Uaktlirals reiksma;odis ,;1opl pavar-

totas metaforiskai vietoje Lisrd],di; Vaiiganto sakniyie /Lo frait.iau sa ld

spigina, iua daugiau Zlrnla iir\kia it lpanga daiktamrdis ;?mi pavartotas

metonimilkai \ietot] :emaie grieiiantys iiogai, jDk sirbuoiantys Zxanpu./ar: o hnl,m.mc ! . t r4!r u, \ert l ime r i l id rdie, l .L1bo' A.: \ /ndfr i14 ryrq nebeliho perkeltnle metoninine reiklme pa\.artotas posalds nismdrods vietoje nl:eflAlo. Taiiau visais Siais atvejais ncgalima kalb6ti

apie perkeltines 2odZiLt uZLopyti, Zema ar s.',atl)a reikimcs. Tai tera tik

lajkini s€mantinjai iirl ;odiiq variantai, atsitiktiniai semantiniai uuja

darai. Tokio tipo semantiniai variartai tampa pastol.n'nis perkeltinemis

reiklm6mis tik tada. kai pladiai paplinta vartosenoje if be jokio vargo,

be ypatingq pastangr+ .tarosi s prantan didelio kalbetojLl burio (apie

netaforas ir metoDinijas dar ir. 289 292 p. ).,1.1.,t. Daugiareikimio Zodiio semantine struktnrE sudaraniios

reikimes dar gali bilti klasifikuojamos ir istoriniu poiinriu. Pagrnldi

nes reikimis daZniausiai vra p i n in es. o ialut in6s velesn6s raidosproduktes. Tod!1 jos radnumos o n l. i n A ,1 i s . Mat ialutines reikSmcs.

kaip iau buvo mineta, paprastai susiformuoja ta.ta, kai prisireikia pa!,a

dinti naujus, daf neturnlaius pavadinimo dalykus. Pa\,lzdtiui, daikta-

92 E \ r L D \ l \ H r r N L t L I K i r r o r ! r . r r { L E r s r N i s . M A N r ' r ( a , ! R B A ( , { r R ( , \ r p R t r r r K r r 2 o D Z r a I 93

vardis spdrnds (io pagrhdine reikirne - ,,paukit4 ar vabzdzirt porinisskrend:,masis organasr) buvo priraibras net kehems panaiios formos,ii iono ar \one esantlems arba panaSia funkcjj4 adiekantiems dalykanspavadinti. Taip susidare bcnt kellos istoriniu poiinriu antrinas rcikinas:l. ,.simetrine plokltuma skersai skraidaniio apararo (l6ktuvo. sklan-dytuvo ar pan.) liemens. padedanti susidaryti kelianajai jegai.l 2. ,.ko-kio nors itaiso (\.ejinio mal.rno. javapjoles. 1.etyk1es ar pan.) sukamoiiplokita: 3. ,.automobilio kebulo dalis virlun raro't 4. ,.rogjq prled rasii iono': 5. ,,pastato lonini dalG':

ladiau litoks pagrindines ir ialuriniq reikimiq santvkis baLdingas toligratu nc visiens ,odtjams. lvairas kalbos ir visuomenes raidos procesaitra nulamF, kad vienos isroriikai pirmines reiklmes arba dabartin6jekalboje yra pakeitusios savo statusA fuasitrauk6 ii aktyvios vartosenosarba nct ir visai iinlko). o kitos. kurios atsirado veliar. tapusios pagrindinemis. Pa\'l,zdliui. daiktamrdiio ,iitrlis pagrindina reiklma .tabar yra.iartimas, geras draugas'i o pnmina jo reiklmi ,,kas su kitais bendrailaiko bites" jau daug kam nelabai Zinomai iodzb uiritnr,rAds pirminere ikime ,,piemenL] vyresnysis, kerdiius" dabartinaie vartosenoje taip patialL,iina. o veliau susiformavusi ,,istaigos ar jos padalinio vadoms,., jaupagrindinei veiksmaZodis iergii, dabar ii.omas reikime,,suteisti g)!'_ulius vaisintis': dar XVlll-xIX a. tur6jo daug Ftatesncs apimties pjrmingrcikSl]le .,jungti, rlsti" (plg. S. Daukanto sr*urt? granatikos termin4fterg, ,,jLlllgtLrkas" ).

4.2. Daugiareiftirnio iodlio reikimiq tatpusavio ryliai

Daugiarcikinio;odiio reiklnes slrdaro semanrine strukrurA, nes josliena su kita susiiusios taln tikrais sisren liais rylials. Semantiniai r,viiait . rrp to pat les iodi io lekseniLl kalbotyroic mdinami epit t igminiais( K o b o z e v a 2 0 0 0 : 1 6 9 - 1 7 9 ) a r b a s e | , a n t i n i a i s d e t i D a c i n i a i s( ; r . d a f l 1 i J , 2 1 1 p . ) .

Jrodvti daugiar€ikimio iodin) reik!m4 tarpusavio r,vii galina sant,v-kins tarp reikimiq rraktuojant diachroniikai ir sirchronjikai. Zvelgiant

i r e i k i m e s h t o r i l k a i . s a k o m a , k a d v i e n a r e j k ! m e s s i i o r m a v o

i i k i t o s a r b a k i t o s r e i k ! m e s p a v y z d i i u : s i n c h r o n i n i u o s c

tyrimuose vartojamas semantinas motyvaciios termnras ir teigiama. kad

v i e n a k r i n o r s r e i k i m e n o t ) \ ' 1 1 o t a k i t q .,1.2.1. Diachronina analizi reikalatlja iitlfti nekalbines istorines Prie

iastis. nulenusias reik\miu atsiradnD4. Stai daiktavard;nr pfunftsnos nuo

seDo vadil1a1na pnkuota paukiiio knno clanga. PlunAsnos reiklme ,,ftginis stiebelis su parkais i\ ialiq ant paukBiio kfino iki iiol Zodvnuose

nurodoma kaip pagrnldha. l! istorijos ialtiniq ar pasakojnng daugelilri

iinoma. kad k ri laik4 pauksiiq, dalniatsiai Z4sq, plLtnksnomis bu\t

raiona. Kai atsimdo nauja plienina rai,vno prienore. jai parzdnrti ne

reikajo kurti visai naujo Zodzio. o buvo pcrkeltas iau turetisis: plunftsnd

gavo naujE reikimg ,,pli€nine plokitele raslti': Panaliai dal pavadinamq

clalykq formos ar funkcijos panaiumo susjiormavo ir valesnas pl!nftsnos

reik\mes: ..sp-v okla, spirale" (Nuluio laihrod:io alizhaa), .,plago kil-

nojamoji dalis. reguliuojanti \,?gos gilum4" (rysL,es atiant, reihia pahelti

prLatlaa), ..s'irties kartis" (sutr;idi reiftia ndrlos pl rAsnos) ir kt..

Anglqkalbosdaikta\ard; iai , kur iaisdabarpavadinamosivair iosteatro

dalys, srd/ls ,,parteris". ,ox .,loze", pil .,ofkestro duobi", .ir.le ,,ankltas':buvo ;inomj anglq kaiboje dauglbg mettl pricS atsirandant teatrui. bet

seniau 'uos \.artojo \-isai kitomis reikimemis (sta1l ,,prekvstalis': .,per-

tr,ara'i baln. ,,r-ieta prie altoriaus': box .,d6Ze: pir ,,duobe, iikasa': bib1.

,.pragaras'l circle ,.ratas'l ..cik]as" ir pan.). Taisi ir iie pav]'zdtiai rodo,

kad prireikus iprasti iodiiai bu\.o pritaikyti naujai atsiradusicms objek

taEs il.ardyti dil vienokio ar kitokb jq rySio su iau aDksiiau pa\zdnrtais

.lat-vkais (Atrulina 1999: L4B-1s0). ldonru. kad rLISq (kaip ir liettvn,

kalboie brLvo rastas kitas bndas tam tikronrs tcatro dalnns pavaclinti

rLLsai ir lictuviai reikian$ Zodiius pasiskolino: ndpmep (putteris), ,ora(loli), rLu(humeamp (aiflltrcdrrds). Nustatyti, kuri reikSmi susiformavo

ankstiausiai, o kurios atsirado pagal jau buvusi4, galima t-vrinaiant tau

tos kultlros istorije. i!?irius raivtirnrs pamink]lls.

4.2.2. Sinchroninis poiinris i dausiareikirnio iodZio rcik\nes at

skleidlia ir+ strukt.lrini rvildabartinejc kalboje. Ilsialikirti, kas reik\mcs

t00 [ . v {DA ]A(^ r r r rN i . L ! (s I (o r o c I r A

Z@iys trauhia tiahlus i! e:ero. Katys rctoi li!)truuhia hordq i! nah:ties. haukiLl

!!g!Lit ui.W, iiekaip negaliu nutrauhti. ArhLys trauhiu ltos patraukia) ue:imq.

launuolis ttouhia cigarctf po cigaretas. hauhiam sobtr druugq i! bidos. Magnetas(pri)JBr&ja seLczi. launinds tlL6a dainas. Gylytoias nlihliai (ilbltrlLis daati. BlizltL;iai lpa)ttduhid ahi klines . Pauhiiiai t!!!!b I iilr,osils ftrairus. Asmenybis soao porrzd:iu UelLie kitus :manes. Prie dur4labai shers&jis trcukia.Pdtulaijai pirhiius tsalli!! rta;an1is hainomis. Debesrs lrglLlr padanqA. Rudys(an)ttuuhia automobilio dugnq. Kur tu dabat AquLi? Maaluagis hojq +u)naukio.vados aisus notinins ft)truuhid jsqralq. leimas iilpa)ttauhia a^akomyban.

5) Nusak-vkite pateiktq ;odiiq daugiareiksmiSk!no tip4. Paband-vkite tai pa

oila L ..oik\ patinas :OZys nehena, badasi. Ii ia kaip oiia - Dei taukA, nel uiLnos. 2. ,, tr;sisp-vrimas, ka! tir.as" : Vaikas prisieouda a:4. RIftSri ii !dii{ oil iitd-

ro. 3. prli.., isisprres irnoguJ': Su /do o:iu , esusiineftasi. ,1. ,,lastovas nulkohs

piauti":,1/nci} i! nalhinis oti. 5. sport. .,simnastikos prictaisas": Solinaloac

skystas 1..,tols, kllris tcka, liejasi': sbsri Htzi, sAyeosios rrgios 2.,,toks, ku

riame yra r.andens, netlritas':sftlstas prrutnds, sAlsra s/iabd 3.,,toks. kuris $ncmaiais tarlais. .etas r sA/sti deb.s)s. sftlsri.ugi@i 4. prk. .,toks, kuris visk?perdcda, nerintas": shlsla nlerguiilt, skrstos ii kalbos 5. prk. ,.tohs, kuris turircpakankanrai jesos ar irod.vnq": sil,sri drs!nenrai

iylas L,.prie$1gos nroteriai l-vties :moguC : vafari.nts tenkasi tyroi ir materys.Koncett aia lrtrt Lll.tus 2.,,sutrLoktinh": Ui gcro !ln) frdip !: ,?.lro. 3.,,kuftEnos yities velkajas : frdlslo, ldlsrybis ryds 4.,.girianasis, krcitjmosi iodis'lBahrytds, n.liek aionr!Vyrus, hatl tdip padorci.

6) Is!ftd_vkite juns ;inornas veiksnaiod;io lcrsti h bndvarzio s.nds reikilres.Duokite ii! iodti! lartosenos pa\zdiirl. Paskui pal.vgilikilc savo nurodyt?siasir DLKZ teikjan,as j\ reikimes.

P a g r i n d i n 6 l i t e l a t n r a :

I ) (l u.tNitius 2007: 99 1 10i 2) lakaitieni I980: 3,1-42: 3) lakaitien. I988: r 38- 149:

4) laLai t icna 2005:90 99i 5) Kobozcla 2000: 156 179.

5. HOMONIMAI

I Iomonimai (gr iom {ts . , tas fats. f . ienodas" 1r drolnd . . vardas" ) ) rniod;iai, turint)'s t4 paii4 ralik4 f visiikai skirtingas rcil<3mcs Trumpesnp homonimq apibf6tti, o bart€nt: .,hornonimai vicnodai tariamiZodziai ' i s i t lo Vrn.as U/bul is. t€igdamas, kad.,nurodyt i . kaip tai da-ro]na iprastiniuose apibrezimuose, kad homonimai tarpusaq. (iymiai)skiriasi reiLimc, f.isjikai nereikalinga ir net netikslinga. nes tai nera joks

ho111onimq diferencinis to,)'mis (normaliai visi dvipLrsiai elementai sLir iasi reiksme" (LKE 1999:241J). Lictnviq Lalbai, kLLrios rasvba iS esmisvra fonetine, tokia trumpesne apibre;tis tikrai tikq- Tadiau ncfonctinisralybos kalbose, pvz., anglU, tada homonimais reik€trl laiklti tokius iodzi s, kaip r€irr ,,teis6" ar ,,delinlsis, deiinioji': rirc ,,apeigos, ritualas'i@riie,,raivti': nes iie visai vienodai tariami lraitl. Be to, Iioje krygojeaple homonimus kalbama nroj pat po skvriaus apie daugiafeiknniikum4. todel platlar juos apibri;iant norjma dar ir akcentuoti, iog homonimq reiklmes yra iau tokios tolinos, kad jLl egalhna sr\oktl kaip. c n d n l i : k i i . u i j L . i ! o p a t i . , ) u J i . ' r . i l : r r r 1 .

5.1, Homonimq rnlys

I'Iomonimai esti dliejq rulirl: I t fr r i el i ft d a I i n i a i .Tihraisiais l iomonimais laikomi tokic todt iai , kur ir t raiSkos st1

tapnnas yra absoliutus. iitisinis, t. t: kuriq !isos gmmatirres lormos Ionetiikai sutampa. Lietuviq kalboje tikrieji homoDnnai visada priklausotoms paaions kalbos ctallns. pvz.rdaiktar.ardtiai sdga ,,j kilp? neriamasskrituliukas drabdiams susegti" ir sdga ,,s€noves skandinavLl ir air4 sakme': b.rdrardliai ddgirs ,,kuris gerai. greital dega" if dagi,s ,,krris .l riaidygr.rs. aitrus'l veiksmazod;iai sAiinti ,,leistl. varvnlti sakus" ir s;iinii

,,versti sakyti, kalbeti':Dal iniai homoninai yra tokie ;odl iai . kur iq arba vicno visos

gmnatlnes forrnos sutampa sL, dalimi kito Zodzio lormq, arba kL1r4sutampa bent po kelias fonnas- D.rzniiusiai vi€nas tokn)s homonnrtl

102 E \ u { I s U r P N ! . l E K \ r K o L o c | l \ L E ( s r N i s t r M ^ N r J ( 1 , a R B A ( , 1 r ^ ( a r r n ! , S ( , r , o r Z , a r 1 0 3

poros todis priklausomo nekaitomq kalbos daliq klasei, o kitas - kaito-

mq, pvz.:jaustukas d+i ,,gaila" ir daiktavardis deli ,.rargas, beda'l prie-

velksmis g.et; ,,ialia, palei" ir daiktavardis grera ,,bnr-vs, rikiuote': prie

veiksmis iiria ..;inoma" ir daiktavardis ;inia ,.prareinnas apie iq-ki':Daliniais galima laikyti tokius tos paaios iaknies bndvard;ius ar dah.vjus

ir daiktarardiius, kuriq vieni turi gramatiniq lormq da eiau regu kiti,pvz.. daiktamrd;iai siiAlin, ir mtlini homonimilki tik bndvardziq srtA/inrs-e n nrilinis -d moterilkosios gimines formoms, daiktavardis cilinis tik

\'l_riskos gimines bndvard;iui etlinis I (p1g. dar dalyvius gdtbtas -a ,.ku-ris lenktas apvaliai': iy'lrds, -a.,kuris j dintas i viriq" ir daiktaurd;iusgdtblds ..lempos apdangalas'l idlras ,.plaukiantis tiltas ar laies kelti per

upe ar jnr4' : Panai iai ai ik inami i r ladinami lsacnu\Hde,o.voaa.uor) nnq kalbos iodi iai , kur ju gramatines iormos sutampa t ik

ii dalies. plg. tros dalktavardZius, krrie kaitomi tu vienaskaita, ir daugiskaitai3a6od ,,gamykla'f .uap .,pasaulis", npuK)lto,leiLue ,Dnotykis". it

t os, kurie turi tik vienaskaitos formas:3a6od ,,prisukamasis mechaniz

rl,as", ttup ,,taika", npu4rioqeare ,,priiungimas" (Fomina 1990:68).

Kai kuriose kitose. daugiausia analitinese, maiai kaitomqjq formq

turindjose kalbose daliniais homonimais galima birttl laikyti ;od;ius,priklausanaius skirtingons kalbos dalims, pvz., anglv kalboie lsnder gali

bnti daiktavardis (,.pasinlymas, paralika"). bndrardis, (.,$.ehL's, jautrus"

ar .,skardus, opus, keblLlJ'), 1r veiksnazodis (,,pasinlyti, pateikti"); ;o-

dis grdue vm ir bl,dvdrdis (..rimtas, svarb s"), ir daiktaurdis (.,kapas"), o

fidil gali birti net dLl homonimiiki veiksmaiod;iai (1.,,apipilti, apiberti"

arba 2.,.svcikinti. inktei€ti") n du homonimiiki daikta!?rdZiai (1.,,kruia,

ledai" arba 2.,,sveikintuas, inksmas")i norvegq kalba taip pat turi ne-

na;ai foncti*ai suiampantiU skirtingoms kalbos dahns pdklausaniiq

;odtiLl porrl: sl' ,,nuodai" ir srt ,,\.ed9s / iltekejusi': f,s .,r1.iesa" n 1ys

.,iviesus'l loppe..krmele' n noppe,,iokineti': Siq katbLl q/rejai tokiems

iodi iams pavadint i arba vartoia grdnai ini4 homonim4 ternin4(Berkov 1997: 39), arba laiko ko 'ersines darybos rezultatlr ir homonj-ml l stat l ,so j icms visai ncsutcik ia ( fackson 2001:61-62).

Homonimus reikia skir i ] f ,L]o homoform4, homogrctfV i t honolon { (Rimkuti 2003). Ne vienas ii ilrl trijq reilkinq tiprt nelaik_v-tinas leksikos homonimais. H omofor mos yra atskitus, sal.o garsinesandara atsitiktinai sutanpantios visai nehomonimilkq iodiiq poros.Pa\yzdznri, sakinyie Mdma nuo psilp nuses psihe atsitiktinai sutampadaiktavard;io ldiftas kjlmininkas ir veiksmaZodzio r,oiklii esanojo laikotre6ioio asmens forma, o linksmane kalambnre Ne talio lliillir" ne tLt ir

&gbb daiktavadiio &ij}ts vardininkas su sangr?tinio veiksmaZodZnFiiiis liepiamosios nuosakos forma. Pasitaiko atvejq. kai fonctiikai sutampa ne viena, o kelios to paties ;od;io gramatinis formos, PalTzdziui,gali sutapti dvieiu veiksmaiodiu bendratis ir i5 jos padarytos iormosllipti, Iipa, lipo.,judeti aukstl'n ar Zem}'n" ir /,ptu, Itnpa l"o ,,kibti, kli-

'uotis': irti, irid, tre ,.irkluoti" ir i.ii lrd. iro ,,skaidytis i da1is. leisti ii sinliq" (dar plg. jq liepiamosios ar tariamosios nuosakos formas liph,Iipt|,irhne, iriiar, p sdalyvius lipdama -a, irdd.nas d ar pan.). Tokq homo-{ormq esama ir kitose kaitybine gausa pasizvniniiose kalbose (plg. rusqkalbos ecmb ,,valgyti" bendrati ir ecrTb esamoio laiko veiksmazodziotb,tr., form4;,Te,ry ,.skrendu" i3 rter?err., ir.'7eqI ,,gydau ii.reqrn6).

I lomografai tokie Zodziai (ar jq formos). kur ie vienodai rasomi, bet iitariami skirtinsai (skiriasi a) kiriio vieta ar b) priegaide), pi-z.:a). i r r i . ,purent i ;eme"irdrt i , .nedidel iuatstrm' igl l i , , tvdint isaugalas"ir glli ,,bntasis kartinis veiksmaiod)io gelri laikas), gtrta (daiktavardziourdininkN) ir giia (veiksmaiodiio gilti esamojo laiko tretiasis asmuo),manis (i\ardtio .13 killllhtukas) ir nanes (bttojo kartinio laiko dalyvisi3 manyt;); b) rnris ..vandens paukitis" ir dirts ,,vieta d drabu;iq virijuostos'l .iuirt .,darytis nekaritam, vesti" ir diilt ..darytis dienai, ivisti';,rrno (iva it n nano (\-ciksmatodiio ,n4nlri esamojo laiko tretiasis

Homogra{q (ir iodiiq. ir atskirq iq fornq) esama daugelyje pasar.rlio kalbq. Paryzdilui, vienodai ralomi, bet skirtingai tariani yfa anglqkalbos daiktaerdiiai ,oss [bds] ,,eierys" ir 6dss lteis] ,,bosasl lecd [ted],.ivinas" ir {iaugiarelk\mis lead [l]:dl l. ,.vadovavimas'; 2. ,,pavyzdys,l turodymas' l 3. . la idas"r 4. , ,pavadi l is" / . . . / , roz, hi l . ,e i l . " i r .ou Lraul

104 E\aLDi lAcr r r lNF, l . . ( s ' (o Lo c ' r ^ L D ( s r N i s ! M A N r r ( ^ , a R B i ( 4 r R K A r r t E I i ( r a i o D z r l r 1 0 5

"skardalas, hnrkimas": noNegr] kalbos LoJZiai. bo l lbu:4 ,,stalal' ir

aord lbordl ,,pak1'ait.vs, kraitas': ftosi lkustl .,iluot:," ir ftosr lkost] ,,maistas. mait in imai: unds hn:er l . .po (kuo nors)" r und€r [undet] , ,stebuklas": rLrsq kalbos rinrar ,,tokia medziaga. atlasas" ir arx'ric ,,zenelapiLlrinkin)'s': iiptc ,,geli" it uplic ,,tok\ saldainis': r'eiksma),odiio forma

cl.,7o ,.atsisedo. rusileido" k daiktavardis ca7, .,kannas': \'eiksma;odZio

forma ,r,7d .,(ji) 9€16" ir daiktavardis ,Lrid ,.pjtLklas'lIlomoJonai - skirtnlgai ralomi, bet fisai vienodai tariaml to

d;iai. Lietlrviq kalbojc ju esama labai nedaug, dazniausiaj tai del garstt

asimiliacijos supanalajp iodZiai, pvz.: slgti ir siAtt, tigri ir odftrt. Rusu

kalboie iie taip pat dazniausiai to patics tipo. atsirardantvs de1 garsr:

asimi l iaci jos. p|2.: 2punn,,gr ipas" i r qtr6 . ,grybas' : ,7?Pld,,darbas" j r

mry)m ,,pintis, kempine'l Homo{onq porq ypai daug anglq kalboje,

pvz.:visai \.ienodai tariami iodiiai nrgfit .,naktis, ukaras" ir frn'gir ,.rFtcris'l pie.s ..gabalas. dalis" ir ped.€ ,,taika: .,gll ,,teisa" ar ,,deiiri': rlrr

,,apeigos, ritl,alas': {rrir€ ,.raiyti'l daiktavardis sed ,.'nra" n leiksmazodis

se? .,lllatyti': claiktavardis Decn ..pupa" if veiksmazodiio ro 6e dalyvio

5.2, Homonimq Saltiniai ir atsiradimo prieiasg's

llomoniDq atsiradim? kalboie lemia labai svarb.ls ir desningi kalbos

raidos proccsai. lvririos atsiradimo priciastys len a specllintus homo

n i n r q t i p u s . H o n r o n i m a i e s t i e t i n a l o g i n i a i , d a r y b i n i a i i s e

5 . 2 . 1 . E t i m o l o g i n i a i h o m o n i m a i t a i s k i r t n l g o s k i l m i s

iod;iai. lu atsnadnno priezastys yra d\.eiopos.

1) Viena i3 horronimr] sus arvmo prieZasaiq yra f o n c t i n ! s l< a l

b o s s i s t e m o s k i t i m a s . Z o d i i a i , a n k s i i a u t u r a i p v i s i i k a i s L i r t i n g +

fonctln!pavntal:1, supa aieio dil l.adinamrtjLl konvergencnriq garsu pa-

ki t imu (garnl suartej imo ar susi l ic l imo)5. Del i ios pr iezast ies,vra susi-

dariusios tokios lleturiLl kalbos homonimq Poros: bifrl .,telkti i kdv4"

(!rs id€.br(e)n-..pa,sti") ir 6irti..kereti. iaveti" (prs i.l€ * bIerH- ..kirsti.

muiti"), rduda .,verksmas" (flg. id€ *re rIH arba *reud ,,bliaLrti. birbti")

ir rdLda .,raudonis" (pls. id" 'rcrdh ,.raudonas") Fonctiniq pakitimq

-vra patyrllsios ir tokios Zodziq poros. kurios iatl indoeuropieaiq pro-

kalbeje turaio homonimiikas iaknis. pi.z.: rfil ,,sukti, !-vtlioti (plg ide*iei ..sukti, lenkti") n ,iii .,versti citi ar bagti" (plg. idc *lei ,,pradeti ),s ) f t r i . , e i t i i i p a s k o s ' ( p l e . i d c + s e F u - , . l t ' d i t i " ) i r s } f r r i , , p a s a k o t i " ( p l s j d e

2) Antra etinologinjq homonimq atsiradimq priezastis yra : o dZi Ll

skol inimas. Svet jmos ki ln1as Zod; iai paprastai pr is i taiko pr ie skol i -

nandiosios kalbos (onetikos ir gramatlkos dasnirl Del tokjos a.taptaci

jos kartais sutampa du ar net Leli iodziai, paskolinti ii skirtingr] kalbq.

Pat'zdziui. lictuvirt kalboie sutapo ntra ,.sprogstamasis uitaisas" (!ok

Minne) jr mina ,. leido iiraiiLa" (pr. mine), pdnpa ,.siurblys" (tr' po'n

pe) ir pdmpa ,,dirbtinis iikilmlngumas" (roL. pompa), pora (3 klft ) ,,dtl

vienaruSiai ar artimi dalykai" (]en. pdrd, napa) i potu (2 kirt ) anat.

.,aLLdinio akele, skylute" (g'. poros)i ir lietuvitl, ir rusll kalbose homo-

nimiikos tokios skolintq ZodZfu poros:lAros, 6ap ,,nedidelis festoranas.

kavnre" (ar. bar) ir baras. 6ap .,atmosferos sligio vienetas' (sr. bdros

,.nlnkumas. Lrfii-is"), bldftds,6.10,{,,s?j nga, susiliediimas" (pr' DIo.) ir

,ldft.rs, 610'( .,statybine plokite' G. blo.A). Neret.ri tos padios svetinos

kilmcs homonimq porq galima rasti ir dauselyie kalbq. Pavyz.Uiui. lie

tuviu kalboje vartojarni homonimai /ann,Andq kalnq gyvul-'rs" (isp.

Iama) i hnA.,Tibeto btldlsttl vicnuoli{ (iS tibetictiq kalbos iodtio,

rciikianiio ,,aukltialrsias, vyriaLrsias'), mlrras ,,ilgio matas" (pr' ,nit.).

nii.ds 1. lrt. ..eiliuoto knrinjo metro Pagrjndas" 2 !n,2. ,.rakto dalirl

kaita" (s'. n€i.on) ir rnlrrds .,mokytojas" (t.. naitr.) turi homonnniikus

atitikmcnis anglq, latviq. rusl+, \'okieanl n kt. kalbose.

Kartais skolintas iodis atsitlktinai slrtanpa su vicnoie ar kitoje kal-

Lroie jau esaniiu savt Zodiiu. Tokiu bndu yra susidarg tokic lietuviri

kalbos homonimair frasa .,plaukLt, svognrq pyne" (ii ftdsri, i?dsd. kdsr)

ir Fdsa ,.r-ieta. kur atlickamos pir ginas oPcracijos" (itar. cassa), ,flafas. Parlzdiiai ii Vin.o UrbLriio dhsati.il.s (Urbutn 1!55)

t 0 6 Eva,DAJ lhr r rN i . L ! (s , (o L o c , r ^ l - E ( s , \ n s r M ^ N r , k d , ^ R B A x . { J F ( ^ I p R E I i ( , 4 Z o D Z I A T 1 ( 1 1

!,matavimo priemore ar vienetas" (iS rnesri, mfla, neti) ir matas..padetis, kai iachuojamo karaliaus negalima isgetbeti,. (persq jdfi mat. sagd,,i kilp? neriamas skrit iiukas drabuZiams susegti,. (ir segir. sega, segi)ir saga,,senoves skandinavq ft airiq sakme,.(mq sdgd). panali h kitqkaibq homonimq ki1ma, pvz.:latvirl dunpis ,,maiiras, riaures,,(ii dun_por ,,kurstyti')) ir lurnpts zool. ,,baublys" (i5 vokieiiu k.), ftd.rs ,,kartis.iatra" (il ,bdrr ,,karti, kabinti") ir Arrls ,,korta,. (vok. Karte ), spare zao1., , laumiirgis" ( i5 spe/r, .spir t i ") i r sp.rre,.gegne..( \ok. S'pdrren): anelqbanF .,krantas' Ga\as ;odis) ir ,ani ..finansina institucija, bankas,. (jtal.banco), natch ,,mngtynes, variybos" Gavas Zodis) ir marri ,,degrukas,.(iS prancuzq k.);rusq ?opH (Lzopemb) ,,iaiz&as,,ir ?op, ,,trimitas..(vok.Hotn), py6Ka (i\ pt6unb) .,kapoiimas. skatdlmas.. ir pt6,{a ,,sturmanokablna denyje" (nrd. roel,.kajute").

5 . 2 . 2 . D a r y b i n i a i h o m o n i m a i t o k i e Z o d ; i a i , k u r i q r a i !ka supanaieja d€1 kalboje l,t,kstantiq iodiiq darvbos proccsu Lletuviqkalboje daugiatlsia naujq todiiU pasidaroma su afiksais (priesagomis,priesdeliais, galnn6mis) iS jau esanq pamatin4 Uodiiq. Darybiniai ho_monnnai atsiranda del tok4 galimLl trejoprt darybos bndq: t) kai iodtiaidaromi su tais paiiais afiksais il visai nehomonimiikrl pamatnrirt iodiirl,krriq Saknvs atsitiktinai sritampa; 2) kai darybos procesas reikatauja tamtikrq laknies {onetiniq pakitimrl; 3) kai sudaromi visai skirtingiems da-r v b o , l l p d r n . p r i l : . r . a n r . . ; o d , i t i . P , t / d / . t i

1) Da;nai pamatiniais enra tokie nehomonimiiki iod;iai. kuriq !a-knys ar kamienai, sudaranrys naujo iod;io pagrind4. fonetijkai surampa. Kai prie iokiq iaknu ar kamienq prisijungia toks pars afiksas, susi.raro homonimU pora, pvz.: ldp.jri .,leisti ]apus., (tapas + ati) i tapati,,kiauiei su garsu esti" (lap lap + oti ). medi:€as,,gausus rnediiq, turinrisdaug nedienos (ned,s + -ingds) ir medingds .,duodantis da g medaus,,(nc.lrs + -lngds), sdAtnlrt ,,daug kartq sakyti,, (sakyti ., in;ti) ft sahinati.,tepti sakais" (saAai + -inarl), :ernlit ,,darytis iemesdam., (.:rmas + irr)r.i€nlri .,darvtis Zelnas spalvos" (.:ern, + ,/;).

2) Kartais tie parys atiksai, prlsiiungdami prie skirthgo pal.idato pa_matiniq Saknq, relkalauja tam rikrq iaknies batsiLl kaitq. Tokirl proce_

sq rezultatas - suvienodejusios laknys nau'ai atsjradusiuose iodziuose,

pvz.:ddgis ,.gcrai, sreitai degantis" (dcgd + -us) ir ddsns ,.dygus, astrus"(diegli + -us), gi.is .,gerulnaJ' (gdrds + -is) L gAris ,.garimas" (g?/ri + ts).

ltfttnit ,,daryti, kad lakttt" (ahti + -inti) ir lakiilri ,.daryti, kad liktq" (Irft-

ti + inti), nazeints ,,tai, kas suriita (sunegzta) i nazga" (negzri - -inls

nrb^ mazqas + tn),s) ir ndzgi,is ,,tai. kas nazgojama" (nczgoii + -inys),

tuonha ,,karstas ir dregnas oras" (tDanAus + d) ir lird"Ad ..pylnnas. van

deniui sulaikyti" (toenfrri + d).

3) Homonimq atsiranda sudarant ;odiius n su skifttugais afiksais.

Tokiq homonimq pamatiniai iod;iai sali bnti ir bendraiakniai (a). ir

visilkai skirtlngq laknq (.b), prz., a) ilnaldduti .,maldauiant gauti. iipra-

lvti" (naldd!ii + ii-) ir iS,ndld.tutt ,,praiyti iimaldos' (tlrndlda + drlrt),

pdprcsilti .,dar-vtis paprastam" (paprdslds + -dri) ir paprastlri ,,pasidarytikiek prastesniam" (pnsftti + pa ); b) dr.liti ,.dal,vti, kad irtq" (trrt +

dyt i ) i a i t i , ,dziausq*t i ant ardLl ' (arddi + -) ,r i ) , lDairnori , , ivaZiuot i\.airuojant" (zrairuori + D i juaittati..bnti l!?lriam" (/odtrrs + uoil),

iaitis .,kartunas" (frdrtus + ls) ir &diiis .,:,rklio sprando plaukas" (ftdrii

ris), paSfdistd ,.nerimtas imogus. ivaistnras" (lL)aistytis + ta, t pa-)

ir pd3laisre ,.dviesos, usnies atsispindejimas" (pailiesii + -ti), 'iedas

..augalo dauginimosi orgafts" (Zyditi,zydi'r -as) ir iiedas 1. ,,apskritimo pavidalo detale ar dalis" 2. ,,rankos papuoialas (:iesti,:ied'ia. tiede

Darybinirl homonimq paprasrai raDdasi kalbose su gerai ispletota da-

rybos sistema. Pavyzdiilri. latv\ kalbos darybiniais homonimais laiky-

thi bddrgs ,,kuris ilalkgs" (6ads ..badas") ir 6dd,gs ,,kuris duria, bado"(badit .,bad\i"), mthla ..teila" (n,.t ,.minkl'ti" + ld ir pricbalsio . kaita

i h) k r.thla.,misl€" (niner ,,milliti" + A/4), darvbiriais homografals

ldrnuns ,,nielumas, malonumas" (/drAs .,malonus, nielas') k l.i'rA'1,1s,,miiinys. jovalas, netr''arka" QauAt ,.mai\ti. ardyti). RusLt leksikologai

pateikia tokiq dar-vbiniLl homonimr+ pav-vzdziq: 'yv.at:Hu(,,popicriauspramonas darbininkas'' (6yvatrcuwn + uK) ir Sy.rotituK ,,p\nisit1a"(ula-raaza + HuK). y)apHrl. ,.muzikantas, grojantis muiamaisiah" (fddit,

vdapant' + -nux) i ydapHrx ,,spartuolis' ,ddpmn + uK). motcmoeKa

1 0 8 ElaLDr lan,r,ENr . t E x s r (o Lo (: r J,\

..raiytoio L. Tolstojaus p asekeja" (To,'cmoil + -a6(a) i nortma1\d ,,specialaus kirpimo nErikinjai" (.majtcmbri + -o6Ka). 3a?osopumb .,Ll'kalbatidantis" (.3a?asop + umb) i 3aeo6apumb .,prad6ti kalbeti" (:o6.rpar?6 +3a ).3acbtndnb ,.rimigti" (cnamb + 3d-, + amb) ir 3acbmdmb .,!i.pilti.ui,berti" (cbtndmb + 3a ) (Fomnla 1990: 75 76). Argltl kalbos leksikostlrinatojai darybiniais homonimais laiko sutrumpejustus iodiius, kurietrumpinimo procese supanalejo su kitais trumpiniais ar skoiintais Zodiiais, pvz.: anglq kalboje yra trvs hononimiiki trumpiniai rep:1. repjjrepertlrarasr' (<reperLory),2. .ep .,atsto\,?s" (< rcpresentati\e) n 3. rcp,,reputacija (< rcput.ttion\ daiktal.ardis /an ,,aistruo1is, sirgalius" ,\aa,odiio /andii. trumpinvs irldn ,,veduokle" (lot. ) homonimas.

5 . 2 . 3 . S e m a n t i n i V h o m o n i m V a t s i r a d i m E l e m i a i v a i r n s s e -mantnliai iodziq pakitimai, dii kuriq visiikai nutrnksta daugiareikimioZod;io reikimiLl rylys. f[:ip atsitinka, arba kai ;od;io reik5miq kirimas(apie tai zr. 212 211 p.) visiikai nutolina bu\-usias artimas reikimes,arba kai pranyksta reikimi, kuri buvo jungiamoji keLiu daugiareikimiotodzio reiklmiq grandis. Tik speciali erimologine analizC gali nustatytibuvusi4 reikimir] semantine s?saj+. Reiklmiq semantinio ryiio nutolim a s i r n l l t r u k i m a s m d i n a m a s s c , n d , i i n e d i r e r e e n c i i a . P a n y zd;lui, lietuviLt kalboje del ivairaus reikimiq kitimo susilormavo du ho-monimilki daiktal,?rdziai banda .,btuys galvijq. kaimene" ir 6andn ,,ne-didelis d onos ar D,rago kepalas': 54 homonimq raida gana sudethga.Kalbos istoriklt rnanymu, senoji bandos reiklme galejo btrti ,.gvvulys,galviias'l ii kurios kiek veliau atsirado reikimi ,,gyvul4 kaimene" (Sabalianskas 1970:7). luk buvo laikai, kai gyvuliai laikvti surblausil, rrLrtuir vertybiU matu: gyl-rliais mokera, jie buvo duodami kraitio, kas trrijogvlulir+. tas bu\,o turtingas ir pan. (Flg. lot. p..!s ..gyvults" ir pe.unia,.pnrigai ). V61iaLr, prasipletus tllrto, nlLosavybes s4vokai. tas pats Zodisbdndd igijo d.rr vienE, platesnes apnntics reikimp ,.nau.la. turras, nuosaq'l,a'1 Taigi,anda pradetas vartoti jau.hiem reiksmemis. Pirmoji reikiDa ,.kairreni" isliko lki iiLl dienll. o antrojl patyra dideliq pakitimq, nespalaipsniui \.is siaureio: pladzbje reiSke rieni labai verring4 turto dali,,paseliai. jal?i'l l.eliau ne turto da1i, o rtk ,,samdinio alge natura, dai-

L E K s r N i s r M a \ r r ( a , i R B A ( . { I R ( ^ , p R E , a K , A 2 a b Z t a l I l ' )

nialrsiai javais ar grndais"r po klek laiko reikime dar susi.r reio ir 6dndd

ane reikiti ,,prjedas prie samdinio a1gos, pavir;is i kadangi pavniio

daZnai bu1.o duodanus vlenas kitas kepalas dtonos ar pyrago, Dcnda

amc reiklti .,paviriio gaunamas kepalas"i paskutinis landos reikitt6s

ctapas jau nulemtas ne reiikiamo! s-dlokos siaurajimo, o plateinno, nat

iis todis igijo bendresng bet kokio kepalo (ne tik to, kurls gatnanas

pavirzio) reikimg. Taip dcl to paties iodiio reik3mlq kitimo (ski1imo.

siaurijimo ir platijimo) ir visisko ig semantinio nublimo susiformavo

du atskiri iodiiai.Dabartineie lietuviq kalboie tok4 semantiniq homonimLl vra ne tiek

iar d^!s, p\2.: hahL)iias ..ialtas kertamasis ginklas" ir lidlalids ..aieras':/floftift ,,bnti ipraiusiam, sugebeti" ir rno&Jii,,atsilygirti'; /rAlli ,.skysiiuibegti': lrAdii .,pasnod-vti, kilti (aFie saule)" ir ieftlri ..eiti uZ \,Tro'1 l-atviq

k.iboje Iiksuojami tokie semantiniai homonimai: /dzr ,,juostis" ir ldur.,skuosti. lekti': lastl ,,skaitvti" ir /ds- ,,rinkti': resgalts ,,storyalvs' ir res-

gal is . .padauia" (Laua 1981: 51)i anglr ] kalboje 6odrd,, lenta' l . ,stalas"

ir board,,valdl-ba' l sprrng,, iuol is" spr i ,g, ,pavasaris" i r sprnrg . . ia l tnis.vcrsme" (Antruiina 1999: ),1{)-172): noFegLl kalbole - /u11 ,.pilnas" ir

/ull,.girtal: feil ,.patiekalas" ir reii.,teisn1as'l f.:d ..patarimas'i rrid.,val

clvba" ir rdd .,lCioJ' (Berkov 1997:41); rusu kalboje d.rz ,.pareiga"ir do, l?, ,skola' i .6et?,, \v lesa" i r csen , .pasaul is

' ( ! omina 1990:70)

DaLrgelio kalbq tvrtuetojai pazymi, kad semantiniq homonimq forma-

'imasis labai ilgas procesas. Todel iiarne procesc esti daug pcrcinanq

at\-ejq. kai sunku nusprgsti, ar scnantinis reiklmiLl r.viys dar teb6ra jatl

iiamas, ar jau nutrukes.Dabartineje kalbotyroie nrclat pabreiiamas bntinumas rastl objekty

!ius kriterijus, lcidiiaDtius atskifti homonimij4 nuo daugiafeikf iiku-

mo. Vicnas ii labiausiai patikimq badq - konp(Dentina iodziq reikinliq

analize. lei iiskaidinrs reikimes j scmantinius komponenttrs nustatdna,

kad jose bendry komponcntq Dira, sahna teigti. kad tokbs reikimas

priklauso homonimiikiems iodiiams. Pavyzdinri, kad dabartin€je llet|l

viu kalboie eszistuoia ne vienas iodis. o du homonhai brndd, rodo ne

tik istoriniaj t]rimai. tuo ne nkLl isitikinti iiskaid;ius abiejq 34 ZodZi!

1 1 0 E , t r D A l \ u | , r N E . I e K s r r o r ! ' . r a I h . r \ r ' " v { . r r ! 1 . t q q \ . 1 c " . o r . r r A o D Z r { l

reikimes i semantini s komponentus: 6anda ,,kaimene.. turi SK,gy\aspadaras', gyvulys ,'vienos ruiies', 'burys', o 6andd ,.nedidetis duonos arpyrago kepalas" - SK'negyvas daiktas' , 'maisto produktas,, ,gaminys,,'kepti','Iniltai'. Taigi tarp 5iq Zodiiq semantinis rylys i! tiesrt neegzis-tuoja. Taiiau tokiq aiskiq parl,zdiig ne tiek jau daug. Ko gera, dargdauglau tokiq atvejq, kai labai tvirras i!\:adas padaryti vis dar hnks-ta arg mentq. Pavyzdiiui, DLKZ nurodoma. kad vienas \.eiksma;odisderlit trui keturias reikimes (1. ,,taitis del kainos, lygtis,: 2. ,,eiti laiybq, lazintis'l 3. ,,sutarti, sutikri. sugla.enti' 4. ,,tikti, blrti tinkamam.,),o kitas d?r1ri tik vien4 ,,vaisir] duotl, augti': Kalbos htorijos tyrimairodo, kad sie dr homonimai yra bendros kilmes. atsiradF di1 ro patieside iodiio, kurio laknis galejo bnti *dner- o reikim€ .,palaikyti, remti.isemantines raidos (Urbutis 1955: 157)i i! lios vienos reiklmes. kuri ilgainiui visai iSnyko, atsirado dvi reik\mes ,.augti, duoti vaisill..ir ,.ta is,daryti sutarti"i kol pirmln€ reiklme tebebuvo gyr,?. derili egziztavo kaipdaugiareikimis Zodis, o jai iinykus ir nebelikus iungiamosios grandiestarp nau'qjLl reikimiq, Sios visai viena nuo kitos nutoto ir arsirado dui.odi.iai deriti. Kas gi atsitiko veliau? Ar \.eliau i3 reiklm6s ,,pa1aikyti,renti atsiradusios keturios reikimes illaike tarpusavio s4saj4? Siuolai_kine komponentine analize (lakaitien€ 1988: 141 149) teidzia teisti, kaddabartineje lietuviLl kalboje semantinis ju rySvs jar gerokai nutolgs. nesne visose iiose keturiose reikimese gahna nustat,vti pasikartojaniius se-mantiniL's komponentus: pirmoie reikimaje .,tartis del kainos, lygtis,,gali bnti skiriami tokie s\,?rbiausi SK: ';mogus,, ,ne vienas,, .kalbeti'.'stengtis gauti, 'savo naudai'; antrojc reikimeje ,,tartis del kainos, lyg-t is" SK';mogus' , 'ne vienas' , 'kalbet i ' , 'srengt is gaut i , , ,at lygis, . . t iesa,;

abi fios reikimes tikrai yra ro paties daugiareikxmio ,odzio reikjnes,nes jose alikiai karrojasi keli tie patys SK 'imogus', ,ne vienas,, ,kai-

b6ti.'stengtis gauti'. Treiioje .,sutarti, sutikti. sugyventi., ir ketvirtoje,,tikti. bnti tinkamam" reiksmese taip par ,vra pasikartojardiq SK ,buti..'du dalykai'.'teigiamas sanrykis', todel jas irgi galima laikyti to pariesiodiio reikimemis; taiiau no viena ii jq neturi ne vieno dl,iejq pirmqiqreiksmiq komponentLl, pirmosios dvi leksemos reiikla akttnq veiksme,

o antrosios - bnsen4. Vadinasi, gatme tokia tyrimo iivada: Zodyne teikiano pirmojo;odtio drreii rcikSmis taip smarkiai nutolusios, kad i ji

iau galima ;inr6ti ne kaip I vlen+, o i du homonimilkus todiius. Taigi iiviso dabartine'e lietuviq kalboje tikriausiai jar ym tl,vs veiksmaUod;iai

Nors homonimi jos ir daugiareikimiikumo problenas stengiamasispresti labai akq,.viai, ne vienoie kalboje dar nera surasta patikimq iiqreiskinirl skyrlmo kriterijq. O tai daugybis nevienodumq ivairiuose iod),nuose pr ieZast is ( lakait ien! 2005: l6L-168).

5.3. Homonimija bndtuga ne tik leksikai. HomonimiSkos gali bntiatskiros morfemos, pvz.: veiksmazodziq apsi-rihai i sl-rih-ri iaknys.deminutyvinill daiktavard;iq priesaga -llis (dobtlils, saAdlilts) ir \.edinirii5 veiksmazod;iq priesaga -llis (i3iuirftrlis. pastlet.lilts), \'eiksma:odiio6c noritt ir daiktarzrdzio ,r-dd.ris prieldaliai 6e , galnnas d ar ts (6dngd 'Dsk. !ard. ir banga vnsk. jn, iliis vnsk \"rd ir iliis dgsk. gal.).

5.4. Kalbos moksle bnta nuomon!. kad homonimija - neigiamasreiskinys, keliantis bendravimo keblumq. Taiiau homoninui greta srisidL,ria labai retai, o bet kokireikines neaiikrm4 padeda iisiaiikinti kon-tekstas. Todel homonimq buvimas kalboje yra visilkai nataral$ ir des-nlngas. Kartais homonimai ar homonimiSkos formos pa\artojamos gretastilistiniais sumetimals. kuriant humoristjnius pasakylnus ar l?izdelius.

U Z d u o t y s :

l) Sugahokite po sakini, kuriamc baltq homonimiikq iod;i! ar fomq porcs.Paaiikinkite j+ tjp4.

d) ferrti ,,plaiiai augti, hkotis" t fterdrt.,burti, ;aveti'l .irlrolis ,,ilvntes nedisir ,irr!o1i5 ,.kas enra vi.tuliuodamas': ;iedds ,,argalo darginnnosi orgaras ir:iclds ,.apskritas, uidaras keljas, ratai':b) n.jrtis (dktr.) ir krris (vksn.), ldrlds (dkt!:) ir laalas (bir{r.), ,ilnas Gktv)if,lpnds (iv)r c) ,alo (d]itl. vnsk. rard.) ir 6ado (vksm. cs. l. 3 a.), /aiAo (dktv!nsk. vdrd.) n loino (vksn. es. l. 3 a.), /aaro (dLtv. vnsk. !ard.) ir 1d!:o (rksn.es. 1. 3 a.). ndiso (dktl: !nsk.lard.) ir md.3o (vksn. es. i. 3 a.)