TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-04666
2019-03-27
2019-03-12
2019-03-12
-
Teismingumo byla Nr. T-21/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03669-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2019 m. kovo 12 d.Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo
bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams
spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos
pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos
Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos
pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovams
R. Ž., valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems asmenims
D. P., R. J., D. J., J. D., A. D.,
G. M., A. G., L. Š., uždarajai akcinei bendrovei
„Būsto paskolų draudimas“, R. M., V. L., R. Ž.,
D. K., R. K., A. G., D. G., M. J.,
I. G., N. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir
statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei
bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl įrašo nekilnojamojo turto registre
apie nuosavybės teisės įregistravimą panaikinimo, įpareigojimo
duoti raktą bei netrukdyti naudotis patalpomis rūšinio teismingumo
klausimą,
n u s t a t ė:
Visų pirma ieškovė ieškiniu teismo prašė panaikinti statybą
leidžiančio dokumento galiojimą ir pašalinti statybos padarinius,
tačiau paaiškėjus, jog statybos darbai pagal gyvenamojo namo,
esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, pagal
kurį šilumos punkte yra įrengiama perdanga ir viršutinėje dalyje
pakeičiama patalpų paskirtis į gyvenamąją, prijungiant jas prie
buto Nr. 3, yra užbaigti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 4 punktu, statybą
leidžiančio dokumento galiojimas pasibaigė savaime. Atsižvelgdama į
tai ieškovė patikslino savo ieškinį ir įvardijo jį kaip ieškinį dėl
nuosavybės teisių gynimo, kuriuo prašo teismo: (1) panaikinti
įrašą nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės
įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3,
esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos
viršutinės dalies prijungimo prie šio buto; (2) įpareigoti atsakovą
R. Ž. duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, (duomenys
neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į
antrąją laiptinę spynos bei netrukdyti jai naudotis šiomis
patalpomis.
Ieškovė patikslintu ieškiniu nurodo, kad 2014 m.
pabaigoje – 2015 m. pradžioje atsakovas gyvenamojo namo,
esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Gyvenamojo namo)
bendrojo naudojimo šilumos punkto patalpose 3-jų metrų aukštyje
savavališkai įrengė perdangą ir padalijo šilmumos punkto patalpą į
dvi dalis – apatinėje dalyje liko šilumos punktas, o iš
viršutinės dalies atsakovas išsikirto durų angą į savo
butą, t. y. faktiškai šilumos punkto viršutinę dalį
sujungė su savo butu. Atsakovas sukvietė Gyvenamojo namo butų
savininkų susirinkimą, siekiant aptarti 2015 m. lapkričio
24 d. šilumos punkto patalpos kapitalinio remonto, įrengiant
naujas patalpas ir jas prijungiant prie buto Nr. 3, projektinį
pasiūlymą. Ieškovė nurodo, kad į šį susirinkimą nesusirinko
pakankamas butų savininkų skaičius sprendimui priimti, tačiau
pakartotinis susirinkimas taip pat nebuvo sušauktas, be to, atvykę
butų savininkai sutiko, kad atsakovas šilumos punkto viršutinėje
dalyje atliktų kapitalinį remontą, tačiau nepritarė durų angos į
2-ąją laiptinę įrengimui. Ieškovė teigia, kad atsakovas suklastojo
gyvenamojo namo butų savininkų sprendimą leisti jam atlikti
šiluminio mazgo kapitalinį remontą ir ten įrengtas naujas
gyvenamosios paskirties patalpas prijungti prie savo buto.
2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės
administracija atsakovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą –
rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys
neskelbtini). Ieškovė teigia, kad rašytinis pritarimas statinio
projektui suteikė atsakovui teisę atlikti kapitalinį remontą,
tačiau nepakeitė bendrosios dalinės nuosavybės objekto –
šilumos punkto patalpos viršutinės dalies – nuosavybės formos,
o bendraturčiai nuosavybės teises į šį objektą galėjo perleisti tik
notarinės formos sandoriu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas
neturėjo ir negalėjo VĮ Registrų centrui pateikti dokumentų,
patvirtinančių jo nuosavybės teisės į kapitališkai suremontuotas ir
prie buto prijungtas šilumos punkto viršutinės dalies patalpas
atsiradimą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro
įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), nuosavybės teisių registracija
nekilnojamojo turto registre į padidėjusį butą Nr. 3 atlikta
neteisėtai. Ieškovė teigia, kad tokiu būdu iš jos buvo paimta
nuosavybė, todėl ji yra priversta ginti savo bendrosios dalinės
nuosavybės teisę į šilumos punkto patalpos viršutinę dalį ir siekia
panaikinti minėtą registraciją nekilnojamojo turto registre bei,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95
straipsniu, išsireikalauti savo daiktą iš svetimo valdymo.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo atmesti ieškovės
prašymą panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre apie
nuosavybės įregistravimą atsakovui į padidėjusį Gyvenamojo namo
butą Nr. 3, kadangi reikalavimas neatitinka Nekilnojamojo
turto registro įstatyme nustatyto privalomo skundų nagrinėjimo ne
teismo tvarka, todėl jis neturėtų būti žinybingas Klaipėdos
apylinkės teismui, o turėtų būti nagrinėjamas Centrinio
registratoriaus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Taip pat šis ieškinio reikalavimas neatitinka nagrinėjamos
civilinės bylos pobūdžio ir esmės, nes reikalavimui taikomos
administracinės teisės nuostatos ir atitinkamai toks reikalavimas
yra žinybingas administraciniam teismui. Atsakovas taip pat prašo
atmesti ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti raktą kaip
nepagrįstą.
Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo
pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl reikalavimo įpareigoti panaikinti
įrašą nekilnojamojo turto registre – atmesti, o antrąjį –
nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė atsiliepime nurodė,
kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos –
nesikreipė nustatyta tvarka į Centrinį registratorių su skundu dėl
VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio
15 d. sprendimo įregistruoti atsakovo butą po kapitalinio
remonto.
Klaipėdos apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų
kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo
klausimą, nes nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia dvejopo pobūdžio
reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama panaikinti
atsakovės VĮ Registrų centas 2018 m. sausio 5 d.
sprendimą, kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus
ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2018 m. rugsėjo 9 d.
sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės prašymą
atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos filialo
2018 m. sausio 5 d. sprendimo (įrašo Nr. (duomenys
neskelbtini)) bei atsisakė priimti skundą dėl Klaipėdos filialo
2018 m. sausio 5 d. sprendimo (įrašo registre
Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, kadangi skundas
paduotas praleidus 1 mėnesio terminą. Šis 2018 m. rugsėjo
13 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų
nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)
buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris
2019 m. sausio 16 d. civilinėje byloje
Nr. eI-1023-535/2019 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos
(nagrinėjamoje byloje – ieškovės) skundą atmetė. Dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d.
sprendimo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra keliamas
ir nuosavybės teisės (bendrosios dalinės ir asmeninės nuosavybės)
klausimas tarp namo bendrasavininkų bei tuo pačiu atsakovės VĮ
Registrų centro priimtų sprendimų teisėtumo klausimas. Teismas
mano, jog tarp ieškovės ir atsakovės VĮ Registrų centro susiklostę
teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas dėl ieškovės patikslinto
ieškinio pirmojo reikalavimo, yra mišraus pobūdžio, t. y.
turi tiek administraciniams, tiek civiliniams teisiniams santykiams
būdingų požymių. Ieškovės atstovas teigia, kad patikslinto ieškinio
pirmasis reikalavimas turi būti nagrinėjamas bendrosios
kompetencijos teismo, o atsakovai teigia, kad šis reikalavimas yra
administracinio teisinio pobūdžio.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį
teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui
lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai
teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso
nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis)
byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo
panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės
teisės įregistravimą atsakovui į padidėjusį butą dalyje dėl šilumos
punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto ir
įpareigoti atsakovą duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo
šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę
spynos bei netrukdyti jai naudotis šiomis patalpomis.
Nekilnojamojo turto registre atliekami registravimo veiksmai yra
administracinio pobūdžio veiksmai (aktai), kuriuos Nekilnojamojo
turto registro įstatymo ir kitų specialių viešosios teisės aktų
nustatyta tvarka atlieka šių aktų įgaliotas subjektas –
nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojamojo turto
registro tvarkytojo veikla, atliekant registravimo veiksmus
nekilnojamojo turto registre, pagal savo pobūdį yra viešojo
administravimo veikla (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo
įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Specialiosios teisėjų kolegijos
praktikoje tokie reikalavimai, kuomet byloje nėra papildomai
keliama civilinių teisinių reikalavimų ar civilinės teisės normų
taikymo klausimų, kurie galėtų būti pagrindas perduoti bylą
bendrosios kompetencijos teismui, pripažįstami administraciniais, o
jų nagrinėjimas priskiriamas administracinių teismų kompetencijai
(žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. sausio
7 d. nutartį Nr. T-1/2015, 2015 m. vasario
11 d. nutartį Nr. T-32/2015, 2014 m. sausio
31 d. nutartį Nr. T-145/2013). Nagrinėjamoje byloje
ieškovė siekia, kad būtų panaikintas teritorinio registratoriaus
įrašas nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto objekto
ir atsakovo nuosavybės teisių į jį. Taigi nagrinėjamoje byloje
keliamas reikalavimas yra susijęs su nekilnojamojo turto registro
tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu,
tai yra dokumentų vertinimu ir pagrindų atlikti atitinkamus
registravimo veiksmus nustatymu registravimo procedūrų metu. Tačiau
ieškovė patikslintame ieškinyje aiškiai įvardija, kad šiuo ieškiniu
siekia apginti savo nuosavybės teises, t. y. savo
bendrosios dalinės nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo šilumos
punkto patalpos viršutinę dalį, bei, vadovaujantis Civilinio
kodekso 4.95 straipsniu, išsireikalauti savo daiktą iš svetimo
valdymo. Patikslintame ieškinyje ieškovė savo nuosavybės teisių
pažeidimus, be kita ko, grindžia civilinės teisės normų
pažeidimais, pavyzdžiui butų savininkų daugumos, reikalingos
sprendimams priimti, nebuvimu ir pakartotinio butų savininkų
susirinkimo nesušaukimu (Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1
ir 2 dalys). Be to, ieškovė teigia, kad Gyvenamojo namo butų
savininkų sprendimas leisti atsakovui atlikti šiluminio mazgo
kapitalinį remontą ir ten įrengtas naujas gyvenamosios paskirties
patalpas prijungti prie savo buto yra suklastotas.
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje
byloje keliamus skirtingos teisinės prigimties reikalavimus,
dominuojančiais teisiniais santykiais nagrinėjamoje byloje
pripažįsta civilinius teisinius santykius, kurie ir lemia
nagrinėjamos bylos priskirtinumą bendrosios kompetencijos
teismams.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo
bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams
spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22
straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį
atsakovams R. Ž., valstybės įmonei Registrų centras,
tretiesiems asmenims D. P., R. J., D. J.,
J. D., A. D., G. M., A. G., L. Š.,
uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, R. M.,
V. L., R. Ž., D. K., R. K., A. G.,
D. G., M. J., I. G., N. K., Valstybinei
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos
ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“dėl
įrašo nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės
įregistravimą panaikinimo, įpareigojimo duoti raktą bei netrukdyti
naudotis patalpomis Klaipėdos apylinkės teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkėSigita Rudėnaitė
L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo
pirmininko pavaduotojasRičardas Piličiauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjaBirutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius
Raižys
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-04670
2019-03-27
2019-03-14
2019-03-14
-
Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-18-489/2019
Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00022-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.5; 21.1.7; 21.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 14 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos
pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal
administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. prašymą,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų
kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies
5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino
policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Marius Misiūnas
2018 m. vasario 7 d. surašė S. N. administracinio
nusižengimo protokolą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 426
straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2017 m. spalio 18 d.
17.02 val. Visagine, Parko ir Kosmoso gatvių sankryžoje –
išvažiuojant iš miesto, vairavo motociklą neturėdamas teisės
vairuoti šios rūšies transporto priemonės bei nepakluso policijos
pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti
transporto priemonę. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo
taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu
Nr. 1950, 14, 16 punktų reikalavimus.
2. Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d.
nutarimu S. N. administracinio nusižengimo byla nutraukta
pripažinus, kad jo veiksmuose nėra administracinių nusižengimų,
nurodytų ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje,
požymių.
3. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d.
nutarimu panaikintas Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio
20 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas. S. N.
pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 350
Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 1200
Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, S. N.
paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1200 Eur bauda.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d.
nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N.
prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla
atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir
atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas S. N. prašo Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Veiklos
skyriaus nutarimą bei žemesnės instancijos teismų nutartis
panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme
nurodo:
5.1. Šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas,
priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė esminius materialiosios ir
proceso teisės pažeidimus, t. y. neišsamiai ištyrė visas
bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), netinkamai vertino byloje
esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), pažeidė reikalavimą
visapusiškai, išsamiai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes,
išspręsti tiksliai pagal įstatymus (ANK 563 straipsnis), nekaltumo
prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), nesilaikė ANK
593, 594 straipsnių, 652 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 4
dalies, 426 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Šie pažeidimai lėmė
neteisingo sprendimo priėmimą.
5.2. Pareiškėjas teigia nuo pradžių nesutikęs su jam pareikštais
kaltinimais. Jis neturi teisės vairuoti motociklą ir nemoka jo
valdyti, nuosavybės teise neturi jokio motociklo, yra padaręs KET
pažeidimų, tačiau niekada nebuvo patrauktas administracinėn
atsakomybėn dėl motociklo vairavimo. Byloje nėra jokių liudytojų,
kurie būtų matę administracinio nusižengimo protokole nurodytu
laiku jį vairavus motociklą. Jis patrauktas administracinėn
atsakomybėn vadovaujantis vien pareigūno A. V. išvestiniais
parodymais ir jo netinkamai surašytu eismo įvykio vietos apžiūros
protokolu.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas pareigūno A. V.
parodymams suteikė išskirtinę įrodomąją galią, taip pažeisdamas ANK
569 straipsnio 4 dalies reikalavimus, bei neatsižvelgė į tai, kad
šis liudytojas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismas
pagrįstai suabejojo šio pareigūno nešališkumu – jis atliko
tyrimą kitoje byloje, kurioje S. N. buvo kaltinamas padaręs
vagystę iš A. V. brolio. Dėl šių aplinkybių A. V. turėjo
nusišalinti nuo šios bylos tyrimo, tačiau to nepadarė.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino
A. V. surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo trūkumus
neesminiais ir juo vadovavosi kaip tinkamu įrodymu. Byloje nėra
vaizdo įrašo, pagal kurį buvo rašomas nagrinėjamas 2017 m.
spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, nei originalo,
nei kopijos (nors iš bylos duomenų matyti, kad tyrėjas turėjo
pakankamai laiko imtis operatyvinių veiksmų jam gauti), todėl
neįmanoma patikrinti A. V. teisme duotų išvestinių parodymų.
Įvertinus tai, kad įvykio apžiūros protokole aprašyta ne įvykio
vieta, o nurodoma, kad peržiūrimas vaizdo įrašas, aprašomojoje
dalyje nurodyti ne tik objektyvūs duomenys, tačiau ir daromos
subjektyvios apžiūrą dariusio asmens išvados, nepadaryta vaizdo
įrašo kopija ir nepateiktas jos originalas, nurodoma, kad apklausa
atliekama visą laiką dalyvaujant degalinės vadovui S. K., nors
tokias aplinkybes pastarasis teisme paneigė, nurodyta, kad įvykio
vietos apžiūros protokolas atliekamas nuo 14 iki 14.45 val.,
tačiau byloje esančios skaitmeninės nuotraukos darymo laikas yra
15.10 val., tai rodo, kad renkant duomenis buvo šiurkščiai
pažeista jų gavimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas,
įvykio vietos apžiūros protokolą pripažindamas tinkamu įrodymu,
pažeidė ANK 569 straipsnio 1 dalį. Be to, A. V. atliktas
parodymo atpažinti veiksmas, apklausiant pareigūnę A. F.,
neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau – BPK) reikalavimų – nebuvo surašytas šio tyrimo
veiksmo protokolas, jai buvo pateikta tik viena nuotrauka,
neužfiksuotas vaizdas asmens parodymo atpažinti metu.
5.5. S. N. neigiant savo kaltę ir esant abejonių dėl jo
kaltės, siekiant jas pašalinti bei gauti daugiau duomenų apie
įvykio aplinkybes, būtų buvę svarbu apklausti apie įvykį pranešusį
ir motociklininkų vardus bei pavardes įvardijusį asmenį, tačiau nei
įvykį tyrusi institucija, nei teismas nebuvo aktyvūs, nesiėmė
priemonių šioms aplinkybėms nustatyti. ANK 563 straipsnio
pažeidimą rodo tai, kad administracinė teisena pradėta 2017 m.
spalio 23 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus
viršininko A. Abramavičiaus tarnybiniu pranešimu dėl pareigūnų
neveikimo, o administracinio nusižengimo protokolas S. N.
surašytas tik 2018 m. vasario 7 d. Byloje nėra pakankamai
duomenų dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens
kaltės.
5.6. Apeliacinės instancijos teismas, nutarime nepasisakęs dėl
ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo
sudėties buvimo S. N. veiksmuose, o tik išnagrinėjęs
institucijos apeliacinį skundą, kuriame buvo keliami klausimai,
susiję su liudytojo policijos pareigūno A. V. parodymų
objektyvumu bei įvykio vietos apžiūros protokolo pripažinimu
tinkamu įrodymu, panaikindamas pirmosios instancijos teismo priimtą
nutarimą, pažeidė ANK 652 straipsnio nuostatas.
5.7. Iš bylos duomenų matyti, kad patrulių ekipažo tikslas buvo
sustabdyti chuliganiškai mėlynos ir baltos spalvų motociklą
vairuojantį asmenį, o tamsios spalvos motociklą vairuojančio
asmens, kurį, kaip pripažino Panevėžio apygardos teismas, vairavo
S. N., patrulių ekipažas sustabdyti neturėjo tikslo.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų ir
apeliacinės instancijos teismo nutarime nenurodyta, kokiu konkrečiu
ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu buvo stabdomas tamsų
motociklą vairuojantis asmuo, kiek laiko jis buvo persekiojamas ir
ar galėjo suprasti, kad yra stabdomas, taigi reikalavimas
sustabdyti motociklą nebuvo aiškiai išreikštas. Vien tai, kad tamsų
motociklą vairuojančiam asmeniui iš galo važiavo tarnybinis
automobilis su įjungtais šviesos ir garso signalais, negali būti
pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn už nepaklusimą
policijos pareigūnų teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui
sustabdyti transporto priemonę.
6. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino
policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Saulius Klungis
atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn
patraukto S. N. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo
bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio
nusižengimo bylą, priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą nutartį,
remdamasis pagrįstais faktais ir įrodymais. S. N. prašyme
išdėstytos aplinkybės yra nepagrįstos ir vertintinos kaip bandymas
išvengti administracinės atsakomybės, jos paneigtos apygardos
teismo nutarimu. Byloje pateiktas 2017 m. spalio 26 d.
įvykio vietos apžiūros protokolas (degalinės vaizdo kameros ir jų
įrašai), analogiškas įvykio vietos apžiūros protokolui byloje
Nr. A15-11-844/2018, yra pripažintinas tinkamu įrodymu, be to,
S. N. prašyme nurodo, kad neturi teisės vairuoti motociklo ir
nemoka jo valdyti, tačiau iš asmens anketinių duomenų matyti, kad
2018 m. vasario 21 d. jis įgijo teisę vairuoti motociklą,
taip pat socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje
esančioje nuotraukoje matyti S. N. su sportiniu juodos spalvos
motociklu.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. prašymas
netenkintinas.
Dėl pareiškime nurodytų ANK pažeidimų
8. Pažymėtina, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį
nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus
nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis
teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų
nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali
byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų
vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis
išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų
pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų funkcija (nutartis Nr. 2AT-51-489/2017).
9. Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų
atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo
padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai
pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje
administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl
faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija
nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio
1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje
nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos
nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
10. Įrodymai administracinio nusižengimo bylose gali būti tik
tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną
aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti
duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio
nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija
(pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne
teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus
įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi
įstatymu. (ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalys (2018 m. gruodžio
20 d. įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija)).
11. Utenos apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą
S. N. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 426
straipsnio 5 dalį nutraukė, nes byloje nėra įrodymų, kad jis padarė
šiuos pažeidimus.
12. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią
administracinio nusižengimo bylą pagal paduoto apeliacinio skundo
argumentus, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė
išvadą, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė visas bylos
aplinkybes (ANK 567 straipsnis), netinkamai įvertino byloje
esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), nesujungė jų į vientisą
loginę seką, dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Šis
teismas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą įvertino
esminius byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, paneigiančias
S. N. teiginius, kad jis įvykio dieną motociklo nevairavo.
Teismas nutarime pasisakė dėl liudytojų A. V. ir S. K.
parodymų įrodomosios reikšmės, įvertino įvykio vietos apžiūros metu
gautus duomenis ir tyrimo metu gautą nuotrauką. Šis teismas
pripažino, kad nors 2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos
(degalinės „Viada LT“ vaizdo kameros ir jos išrašo) apžiūros
protokolas turi įforminimo trūkumų, tačiau jie neesminiai, tik
formalūs. Degalinėje esančio vaizdo peržiūrėjimas ir jo fiksavimas
protokole vien dėl to, kad jis įvardytas įvykio vietos apžiūros
protokolu ir jo nepasirašė degalinės vadovas, kaip pažymėjo
teismas, savaime nelaikytinas netinkamu ar neinformatyviu –
protokolo turinys iš esmės atitinka ANK 593, 594 nuostatų
reikalavimus, jame pažymėta, kad apžiūros metu fotografuojama,
peržiūra atliekama dalyvaujant degalinės vadovui S. K., o
pastarasis teisme patvirtino, kad įrašas buvo pateiktas pareigūnams
ir apžiūrėtas, jis pats apžiūroje dalyvavo (nors ir ne visą laiką),
peržiūroje dalyvavęs pareigūnas atpažino motociklus vairavusius
asmenis. Nors paties pareigūno A. V., atlikusio jam pavestą
tyrimą ir surašiusio minėtą protokolą, parodymai ir išvestiniai,
vien dėl to, kad jis tiesiogiai nematė KET pažeidėjų, nereiškia,
kad minėtuose protokoluose pateikta informacija neatitinka tikrovės
ar yra neteisinga. Apygardos teismas padarė išvadą, kad byloje
surinktų įrodymų visuma patvirtina S. N. kaltę padarius
administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 424 straipsnio 2
dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje.
13. Taigi, priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti
administracinio teisės pažeidimo bylą, apygardos teismas,
laikydamasis ANK 563, 566, 567, 569, 652 straipsnių reikalavimų,
išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje
administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai
vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos
analizę. Šis teismas įvertino tiek pareiškime įvardyto pareigūno
A. V. parodymų įrodomąją reikšmę, tiek jo byloje atliktus
įrodymų rinkimo veiksmus ir padarė motyvuotas išvadas, kodėl
atskiri duomenys, kurių apylinkės teismas nepripažino tinkamais
įrodymais, yra patikimi.
14. Prašyme, nurodant esminius ANK 426 straipsnio pažeidimus,
taip pat išdėstyti prieštaravimai apygardos teismo nustatytoms
aplinkybėms, kad policijos patrulių reikalavimas sustabdyti
S. N. vairuojamą motociklą buvo išreikštas ir teisėtas,
nurodomi atskiri bylos duomenys, tačiau šios pareiškėjo nurodytos
aplinkybės iš apylinkės teisme apklaustų liudytojų – dviejų
motociklų sustabdymą bandžiusių vykdyti policijos pareigūnų
A. S. ir N. A. – parodymų neišplaukia.
15. Pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams ir administracinio
nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams,
specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui,
jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais)
pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.
Dėl to pagal analogiją taikytinos ir nušalinimą baudžiamajame
procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Pagal
BPK 58 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas
(ar kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnio 2
dalyje nurodytas proceso dalyvis) negali dalyvauti procese, jeigu:
1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas,
civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar
giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal
įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro,
ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar
giminaitis; 2) yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas,
įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą,
nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;
3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti
bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias
aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio asmens nešališkumu.
Esant šiems nušalinimo pagrindams, ikiteisminio tyrimo pareigūnas
privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 60 straipsnio
1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytų aplinkybių,
dėl kurių bylą tiriantis pareigūnas A. V. turėjo nusišalinti
ar būti nušalintas nebuvo nustatyta, nušalinimų šiam pareigūnui
byloje viso proceso metu nebuvo pareikšta.
16. Pareiškėjas S. N., nenurodydamas konkrečių iš esmės
pažeistų ANK normų, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo
išvada dėl įvykio vietos apžiūros protokolą surašiusio pareigūno
A. V. nešališkumo ir teigia, kad šis turėjo nusišalinti dėl
to, kad šis pareigūnas dalyvavo ikiteisminiame tyrime kitoje
byloje, kurioje S. N. buvo kaltinamas padaręs vagystę iš
A. V. brolio. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šios
aplinkybės apygardos teismui buvo žinomos ir argumentai dėl šio
bylą tyrusio asmens parodymų patikimumo bei šališkumo motyvuotai
įvertinti nutarimo 5.3 punkte.
17. Darytina bendra išvada, kad prašyme išsakoma esminė
pareiškėjo pozicija byloje – tai, kad S. N. kaltumui dėl
motociklo vairavimo neturint teisių ir nepaklusimo policijos
pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti
transporto priemonę įrodyti byloje nesurinkta pakankamai abejonių
nekeliančių įrodymų, – paneigta apeliacinės instancijos teismo
nutarime išnagrinėtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis
įrodytomis pripažintomis aplinkybėmis. Kartu nėra pagrindo
pripažinti, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo
2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarime buvo padaryti prašyme
nurodyti esminiai materialiosios ir proceso teisės normų
pažeidimai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1
punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d.
nutarimą palikti nepakeistą.
TeisėjaiRima Ažubalytė
Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-04677
2019-03-27
2019-03-19
2019-03-19
-
Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-19-689/2019
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00223-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos
pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Prano Kuconio
(pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal
administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „N“
direktoriaus A. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir
ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą
administracinio nusižengimo bylą dėl Valstybinės teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento 2018 m. sausio 19 d. nutarimo, Šiaulių
apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. ir Šiaulių apygardos
teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarčių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m.
sausio 19 d. nutarimu UAB „N“ nubausta pagal Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 19 dalį 300 Eur dydžio
bauda už tai, kad 2017 m. spalio 24 d. 10.00 val.
pradėto patikrinimo metu nustatyta, kad atlikdama statybos darbus
(duomenys neskelbtini), statytoja UAB „N“ nesilaikė teisės aktų
reikalavimų ir neturėdama nustatyta tvarka suderinto ir patvirtinto
projekto bei statybą leidžiančio dokumento pakeitė visuomeninės
paskirties pastato fasado išvaizdą miesto teritorijoje, iškirsdama
angą, įstatydama naujas duris bei įrengdama naują pertvarą, taip
pažeisdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto,
14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies
8 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d.
nutartimi UAB „N“ direktoriaus A. G. skundas netenkintas.
3. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d.
nutartimi UAB „N“ atstovo advokato V. J. apeliacinis skundas
netenkintas ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos
4 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d.
nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens
UAB „N“ direktoriaus A. G. prašymas priimtas ir
administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir
atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio
asmens UAB „N“ direktorius A. G. prašo panaikinti Inspekcijos
2018 m. sausio 19 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo
2018 m. liepos 4 d. bei Šiaulių apygardos teismo
2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis ir administracinio
nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, vadovavosi
2007 m. rugsėjo 16 d. J. B. projektavimo įmonės
2007 m. paruošto maitinimo paskirties pastato – restorano
fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projekto eskizo kopija,
kurioje net nėra parašų. Šio projekto eskizo originalo nėra, nes
niekas jo neturi (tai patvirtina prie prašymo pridedami
dokumentai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos
2018 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. S-3268(610),
2019 m. sausio 29 d. raštas Nr. S-293).
5.2. UAB „N“ atstovas 2018 m. balandžio 12 d. raštu
kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administraciją, prašydamas
nurodyti, kada buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal
pastato – restorano (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), fasado remonto darbų
projektą, parengtą J. B. projektavimo įmonės. Buvo prašoma
pateikti pirmiau nurodyto dokumento kopiją, taip pat informuoti,
ar, vadovaujantis Statybos įstatymo (2007 m. gegužės 3 d.
įstatymo redakcija) 18 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2
dalies 3 punktu, pateiktas šio pastato – restorano (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų savininkų daugumos
sutikimas. Akmenės rajono savivaldybės administracijos rašte
atsakoma, kad dokumentų kopijų pateikti negalima, nes jų saugojimo
trukmė yra pasibaigusi.
5.3. Prieš tai, t. y. 2018 m. kovo 28 d.,
UAB „N“ atstovas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti
informaciją: 1) kada ir kokiai institucijai pateiktas
pastato – restorano (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))
fasado remonto darbų projektas, parengtas J. B. projektavimo
įmonės; 2) kada buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir
kokia institucija statybą leidžiantį dokumentą išdavė pagal šį
projektą; 3) kaip buvo konstatuotas ir įformintas remonto darbų
atlikimas pagal nurodytą projektą. Inspekcijos Šiaulių teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
2018 m. balandžio 9 d. raštu iš esmės nepateikta jokia
informacija. Į teismo posėdžius tris kartus kviesta liudytoja
neatvyko, projekto eskizo originalo nepateikė, nors UAB „N“
atstovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad privalo būti pateiktas
projekto originalas. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie projekto
eskizo realų egzistavimą, jo negali pateikti nė viena institucija,
tačiau teismai juo vadovavosi spręsdami administracinės atsakomybės
klausimą.
5.4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas
ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1
dalį. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, vadovavosi
įrodymais, kurių niekas neturi ir negali pateikti, tačiau
pripažįsta, kad jie egzistuoja. Nesuprantama, kaip galima teigti,
kad šiuo atveju įgyvendintas teisingumas, jeigu neegzistuoja
dokumentas, kuris nulėmė visą administracinės bylos baigtį. Visa
tai leidžia teigti, kad teismai, vadovaudamiesi pateiktu pastato
projekto eskizu, kuris yra be parašų, niekur neregistruotas, niekas
jo neturi ir dėl kurio suklastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas,
pažeidė procesines teises, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir
tai turėjo įtakos priimant neteisėtus ir nepagrįstus procesinius
sprendimus.
6. Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų
skyriaus vedėja R. B. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo
jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Abiejų instancijų teismai išsamiai įvertino į bylą
pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes ir pagrįstai
konstatavo, kad dėl nagrinėjamų aplinkybių laiko įrodyta, jog UAB
„N“ ypatingosios kategorijos visuomeninės paskirties pastato,
esančio mieste, išvaizdą pakeitė. Tokiems darbams pagal Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d.
įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento 4
punkto nuostatas būtinas statybos leidimas – tokio leidimo
statytojas neturėjo, todėl darbai pagrįstai buvo įvertinti kaip
savavališka statyba.
6.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas apie
pareiškėjo nurodomą dokumentą pasisakė tik tiek, kiek šį projektą
savo paaiškinimuose analizavo UAB „N“ atstovas, t. y.
vertindamas atstovo paaiškinimus, o ne patį dokumentą. Apygardos
teismas šio dokumento kaip įrodymo nevertino ir juo nesivadovavo,
tiesiog atsakė į UAB „N“ skunde pateiktus argumentus dėl šio
dokumento. UAB „N“ kaltumo klausimas buvo sprendžiamas remiantis
kitais įrodymais (savavališkos statybos aktu, statybos patikrinimo
aktu, privalomaisiais nurodymais).
6.3. Dėl šių aplinkybių Inspekcijos 2018 m. sausio
19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra
pagrindo.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB
„N“ direktoriaus A. G. prašymas atmestinas.
Dėl prašyme nurodyto proceso teisės pažeidimo
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB
„N“ atstovas prašo Inspekcijos nutarimą, kuriuo UAB „N“ nubausta
pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 19 dalį, taip pat
apylinkės ir apygardos teismų nutartis, kuria nutarimas paliktas
nepakeistas, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną
nutraukti. Tokį prašymą pareiškėjas argumentuoja tuo, kad teismai
nepagrįstai vadovavosi dokumento – 2007 m. rugsėjo
16 d. J. B. projektavimo įmonės paruošto maitinimo
paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys
neskelbtini) projekto eskizo, dėl kurio suklastojimo vyksta
ikiteisminis tyrimas, kopija be parašų (esą dokumento originalo
niekas neturi) ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtus ir
nepagrįstus procesinius sprendimus.
9. Prašyme išdėstyti argumentai, kurie, pareiškėjo nuomone,
pagrindžia padarytą esminį proceso teisės pažeidimą, atmestini.
10. Statybos įstatymo 56 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų
atsakomybė už savavališką statybą. Pagal šio straipsnio 19 dalį
administracinė atsakomybė kyla statytojams už ypatingojo statinio
savavališką paprastąjį remontą.
11. Pagal bylos duomenis Inspekcija, gavusi Akmenės rajono
savivaldybės administracijos skundą dėl pastato, esančio (duomenys
neskelbtini), fasade iškirstos naujos angos ir įstatytų durų be
savivaldybės administracijos išduodamo leidimo ir atlikusi
patikrinimą, nustatė, kad minėtame pastate atliekami paprastojo
remonto darbai keičiant fasado išvaizdą (pastate iškirsta anga,
įstatytos naujos durys, įrengta pertvara) miesto teritorijoje ir
taip pažeidžiamos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto,
14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8
punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatos. Užfiksuoti pažeidimai
buvo išdėstyti 2017 m. lapkričio 6 d. savavališkos
statybos akte ir privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos
statybos padarinius. Už šiuos pažeidimus statytojai (UAB „N“) buvo
surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2018 m.
sausio 19 d. priimtas nutarimas, kuriuo UAB „N“ nubausta
pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 19 dalį.
12. UAB „N“ atstovas nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad vykdė
durų atstatymo darbus išardant dalį neva neteisėtai užmūrytos
sienos, tačiau tokiems darbams atlikti reikalingų dokumentų
nepateikė, o šiuo metu ginčija dokumento (J. B. projektavimo
įmonės 2007 metais paruošto maitinimo paskirties
pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys
neskelbtini) projekto eskizo), patvirtinančio, kad siena pirmiau
buvo užmūryta turint statybą leidžiančius dokumentus, kopijos
leistinumą. Šis klausimas buvo sprendžiamas abiejų instancijų
teismuose.
13. Iš bylos duomenų matyti, kad šią bylą nagrinėjant apylinkės
teisme buvo aiškinamasi, kur yra minėto dokumento originalas.
Inspekcija 2018 m. balandžio 9 d. raštu informavo, kad
pastato projektas, kuriame nurodytos vienerios durys, 2007 metais
pateiktas Akmenės rajono savivaldybės administracijai (tai
patvirtina ant dokumento esantys Akmenės savivaldybės
administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus spaudas ir
Akmenės rajono vyriausiojo architekto parašas su žyma „Leidimai
statybų darbams vykdyti“). Akmenės rajono savivaldybės
administracijos 2018 m. balandžio rašte nurodyta, kad ji
J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruošto maitinimo
paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys
neskelbtini) projekto nebesaugo ir neturi galimybės šių dokumentų
pateikti, nes pagal savivaldybės administracijos 2007 metų
dokumentacijos plano 18.4 papunktį statybos leidimų ir dokumentų,
reikalingų jiems išduoti, saugojimo trukmė yra pasibaigusi.
Apylinkės teismas taip pat užklausė projekto rengėjo J. B.
apie pirmiau nurodyto pastato remonto darbų projektą. Elektroniniu
paštu buvo atsakyta, kad J. B. projekto sprendiniai buvo
parengti ir atiduoti užsakovui jiems suderinti su atsakingomis
institucijomis, kitos informacijos jis neturi.
14. Apylinkės teismas, teismo posėdyje apklausęs administracinėn
atsakomybėn patraukto juridinio asmens atstovą, institucijos,
atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusios
ginčijamą nutarimą, atstovę, liudytojus Valstybinės teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiąjį specialistą
V. K. ir IĮ „Geodezijos studija“ savininką M. P., taip
pat ištyręs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, priimtoje
nutartyje paneigė UAB „N“ atstovų pateiktą versiją, kad minėtame
pastate anga buvo iškirsta ne naujai, o atverta buvusi anga ir
įstatant naujas duris buvo atkurta pradinė padėtis – ankstesnė
pastato išvaizda, atkreipdamas dėmesį į tai, kad UAB „N“
direktorius A. G. teisme pripažino, jog prieš pradedant darbus
nei į Akmenės rajono savivaldybę, nei į jokią kitą instituciją,
galinčią suteikti kompetentingą konsultaciją kylančiais numatomų
statybos darbų atlikimo teisėtumo klausimais, nesikreipė, taip pat
pripažino, jog su pastato bendraturčiais, kurie naudojasi tuo pačiu
įėjimu, nebendravo ir nesiaiškino, kokiu pagrindu buvo pakeistas
fasadas ir užmūryta dalis sienos. Teismas pažymėjo, kad UAB „N“
įsigyjant minėto pastato dalį siena, kurioje UAB „N“ įstatė
naujas duris, jau buvo užmūryta. Sieną užmūrijo kitas asmuo, todėl
UAB „N“ privalėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo padaryti
pakeitimai. Teismas nurodė ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų,
jog būtų buvusi nustatyta tiksli pradinė pastato išvaizda, buvusios
durų angos tikslūs matmenys. Statybiniai tyrimai, siekiant
nustatyti, kokia buvo pradinė pastato išvaizda, nebuvo atlikti.
Pats UAB „N“ direktorius A. G. neturi kvalifikacijos atlikti
statybinius tyrimus. Be to, UAB „N“ atliekant statybos darbus buvo
panaudotos šiuolaikinės medžiagos, įstatytos naujos durys, padaryta
pertvara, ko nėra pradiniame pastato plane, todėl spręsti, kad buvo
atkurta pastato pastatymo metu – 1984 metais buvusi pastato
išvaizda, nėra jokio pagrindo, nes tokie pertvarkymai neatitinka
nei teismui pateikto pradinio pastato plano duomenų, nei
archyvinėse nuotraukose užfiksuoto vaizdo.
15. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarties
teisėtumą ir pagrįstumą, pritarė apylinkės teismo išvadoms dėl UAB
„N“ kaltės padarius pirmiau minėtus Statybos įstatymo pažeidimus.
Atsakydamas į apelianto argumentus, kad J. B. projektavimo
įmonės 2007 metais paruoštas maitinimo paskirties
pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys
neskelbtini) projektas neegzistuoja, šis teismas pasisakė, kad šio
projekto kopija yra byloje, projektas suderintas, o tai, kad UAB
„N“ apie šį projektą nežinojo, nereiškia, kad teismas jį
nepagrįstai vertino kaip statybą leidžiantį dokumentą ir
nepagrįstai laikė įrodymu priimdamas skundžiamą sprendimą.
Apygardos teismas pritarė apylinkės teismo išvadai, kad UAB „N“
direktorius A. G., žinodamas, jog dar iki jam įsigyjant
pastato dalį siena buvo užmūryta, privalėjo išsiaiškinti dėl
padarytų pakeitimų, tačiau to nepadarė. Apygardos teismas nutartyje
taip pat pažymėjo, kad nors 2018 m. rugpjūčio 22 d.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto
ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal
BK 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastoto J. B.
projektavimo įmonės 2007 metais paruošto maitinimo paskirties
pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys
neskelbtini) projekto, tai nereiškia, kad šis dokumentas iš tikrųjų
suklastotas. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius, jog
įrodymai, kuriais paremti nutarimas ar nutartis, netikri,
administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta (ANK 658
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės
pakartojami apygardos teismui paduoto skundo argumentai dėl byloje
esančios J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruošto
pastato – restorano fasado remonto darbų (duomenys
neskelbtini) projekto kopijos. Apygardos teismo nutartyje į juos
išsamiai ir tinkamai atsakyta. Abejoti abiejų instancijų teismų
nutartyse išdėstytomis išvadomis nėra teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei yra įsitikinęs
pareiškėjas, J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruoštas
maitinimo paskirties pastato – restorano fasado remonto darbų
Naujojoje Akmenėje, L. Petravičiaus a. 4A, projektas nėra
vienintelis dokumentas, kuriuo rėmėsi teismai, pripažindami
skundžiamą Inspekcijos nutarimą teisėtu ir pagrįstu. Apylinkės ir
apygardos teismų nutartyse išanalizuotos Statybos įstatymo bei
statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatos ir
padaryta išvada, kad, atliekant statybos darbus (duomenys
neskelbtini) iškertant angą užmūrytoje pastato sienoje ir taip
pakeičiant esamą pastato fasado išvaizdą, buvo būtini statybą
leidžiantys dokumentai, kurių UAB „N“ nepateikė patikrinimą
atlikusiai Inspekcijai. Teismų nutartyse įvertinti ir kaip gynybinė
pozicija atmesti pareiškėjo A. G. paaiškinimai apie tai, kad
anga pastato sienoje buvo iškirsta ne naujai, o atverta buvusi anga
ir įstatant naujas duris buvo atkurta pradinė padėtis –
ankstesnė pastato išvaizda, pastato išvaizda nebuvo pakeista, o
tokiems darbams joks statybos leidimas nereikalingas. Apylinkės
teismas padarė išvadą, kad nėra pateikta jokių duomenų, jog būtų
buvusi nustatyta tiksli pradinė pastato išvaizda, buvusios durų
angos tikslūs matmenys, UAB „N“ atliekant statybos darbus buvo
panaudotos šiuolaikinės medžiagos, buvo įstatytos naujos durys,
padaryta pertvara, ko nėra pateiktame pradiniame prastato plane,
todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo atkurta pastato pastatymo
metu – 1984 metais buvusi pastato išvaizda, nes akivaizdu, jog
tokie pertvarkymai neatitinka nei teismui pateikto pradinio pastato
plano duomenų, nei archyvinėse nuotraukose užfiksuoto vaizdo. Taigi
J. B. projektavimo įmonės 2007 metais paruoštas pastato –
restorano fasado remonto darbų (duomenys neskelbtini) projekto
eskizas yra tik vienas iš duomenų šaltinių, patvirtinančių, kad UAB
„N“ įsigyjant pastato dalį siena joje buvo užmūryta ir turėjo
vienerias duris. To neneigia ir pats pareiškėjas.
17. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės
pažeidimų, naikinti Inspekcijos nutarimą ir paskesnes apylinkės ir
apygardos teismų nutartis bei nutraukti administracinio nusižengimo
teiseną pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio
pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1
punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį
ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d.
nutartį palikti nepakeistas.
TeisėjaiVytautas Masiokas
Aurelijus Gutauskas
Pranas Kuconis
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-04665
2019-03-27
2019-03-19
2019-03-19
-
Baudžiamoji byla Nr. 2K-86-895/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02932-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos
pirmininkė), Artūro Ridiko ir Armano Abramavičiaus
(pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės,
A. J.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros
Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios
prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą A. J.
baudžiamojoje byloje dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m.
balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas
kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,
atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur
užstatu vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jam
nutraukta (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu,
A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas
naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones
dvejiems metams. Taip pat A. J. skirta 10 MGL (500 Eur)
įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant
sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Automobilis „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintas A. J..
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo
skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės
apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį
skundą tenkinti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės,
prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. pripažintas kaltu ir nuo baudžiamosios atsakomybės
atleistas už tai, kad 2018 m. sausio 16 d. apie
18.05 val. važiavo Raudondvario pl. iki pastato Nr. 131,
Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus,
nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems
asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford
Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu
1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,99 promilės etilo
alkoholio kraujyje).
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros
Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Patalavičienė prašo
pakeisti nuosprendį bei nutartį ir vadovaujantis BK
72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti A. J. priklausantį
automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Kasatorė
skunde nurodo:
2.1. Byloje buvo nepagrįstai netaikytas BK 72 straipsnis ir
nekonfiskuotas A. J. automobilis kaip nusikalstamos veikos
padarymo priemonė.
2.2. Turto konfiskavimas būtų proporcinga ir teisingą
pusiausvyrą užtikrinanti poveikio priemonė, priešingai negu
nurodoma teismų sprendimuose, kelių baudžiamojo poveikio priemonių
skyrimas tarpusavyje derėtų ir būtų tikslingas.
2.3. A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog
draudžiama vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio,
suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, galimas pasekmes, ne tik
vairavo automobilį neblaivus, bet ir pavojingai manevravo
automobilių aikštelėje. Savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo,
bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, tik dėl palankių
aplinkybių buvo išvengta skaudžių pasekmių.
2.4. Pagal teismų praktiką, tokios kategorijos bylose netaikant
turto ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo,
įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo
nusikalstamų veikų darymo. Taigi pirmosios instancijos teismo
paskirtos poveikio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti
prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų
darymo, be to, yra itin švelnios. A. J., atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių,
susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam
nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Baudžiamojo poveikio
priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios
atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis
momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek
atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veiksmų ateityje (kasacinė
nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Tai
reiškia, kad automobilio konfiskavimas neprieštarautų proporcingumo
principui, atitiktų kasacinę praktiką, užtikrintų tinkamą
baudžiamojo įstatymo taikymą.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. J. nuo
baudžiamosios atsakomybės, bet netaikydamas turto konfiskavimo,
nesivadovavo kasacine praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-114-1073/2018) ir nepagrįstai konstatavo, kad
konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą.
2.6. Pagal kasacinę praktiką, net ir sunki kaltinamojo
materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės
pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis
(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018,
2K-136-699/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-14-511/2018) ar ta aplinkybė,
kad nusikalstama veika nebuvo padaryta žala (kasacinė nutartis
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018), nesudaro pagrindo
teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui
nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų
neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros
Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Patalavičienės
kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės atveju
4. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad nuteisimo ir atleidimo
nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo
teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo
baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42
straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais,
remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme
nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir
yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį,
automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo
privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtis iš šios
taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto
konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė
priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita
vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto
konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis
pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje
normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo
baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties
išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų
pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.
Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo
taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios
teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais,
kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo
baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali
skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar
kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar
turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo
specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl
paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė
nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina
ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės
valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio
priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi
atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi
varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams
pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir
užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam
tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)
(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-79-511/2018).
5. Nagrinėjamoje byloje A. J. pirmosios instancijos teismo
buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl
BK 40 straipsnio taikymo pagrindų byloje ginčo nėra. Spręsdamas
turto konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismas
nuosprendyje nurodė, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas iš
A. J. būtų perteklinis, neproporcingas padarytam nusikaltimui,
nes nusikaltimu niekam žala nepadaryta.
6. Apeliacinės instancijos teismas pritarė, kad automobilio
konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso
poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu
reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ir išsamiau motyvavo
bei pagrindė tokį sprendimą. Nutartyje teismas vertino, kad
A. J. teismo buvo paskirta 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoka
į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudaranti daugiau nei
pusę automobilio, kurį neblaivus vairavo A. J., vertės (be
PVM – 884 Eur), taip pat teismas pažymėjo, kad, pritaikius
baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti
transporto priemonę dvejiems metams, A. J. pakankamai ilgą
laiką negalės vairuoti automobilio. Paskirtų priemonių visuma
A. J. darys turtinio pobūdžio poveikį, kurio dydis iš esmės
artimas automobilio konfiskavimui, taip pat patirs su specialiosios
teisės naudojimu susijusį suvaržymą.
7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą, įvertinusi teismų sprendimų dėl turto nekonfiskavimo
argumentus bei kasacinio skundo teiginius, daro išvadą, kad
nagrinėjamu atveju aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo
klaidos nekonfiskuojant automobilio iš atleisto nuo baudžiamosios
atsakomybės asmens padaryta nebuvo.
8. Pažymėtina, kad teismai teisingai vadovaudamiesi formuojama
kasacine praktika nurodė, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios
atsakomybės teismas turi ne pareigą, bet diskreciją spręsti dėl
turto konfiskavimo. Tai kartu reiškia, jog teismo sprendimas
konfiskuoti ar nekonfiskuoti turi būti argumentuotas, pagrįstas
detaliu bylos aplinkybių vertinimu. Nagrinėjamos bylos atveju
teismų sprendimų argumentai dėl to, kodėl automobilio konfiskavimas
būtų perteklinė ir neproporcinga priemonė, yra pakankamai išsamūs
ir detalūs, logiški, pagrįsti bylos duomenimis. Teismai vertino
nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (A. J. vairavo
automobilių stovėjimo aikštelėje, žalos savo veiksmais nepadarė),
paties A. J. asmenybę (pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai
gailėjosi, anksčiau neteistas, administracine tvarka už vairavimą
neblaiviam nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių
nenustatyta) bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių
pakankamumą, jų suderinamumą atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija pritaria
apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad A. J. patirs tiek
turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio
konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį
suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant
A. J. nuo atsakomybės, šios teismo parinktos jam baudžiamojo
poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių
kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės
pažeidimų prevenciją.
9. Apibendrindama visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias
padarytą veiką ir kaltininko asmenybę, taip pat įvertinusi, kad
automobilis, kurio nustatyta vertė 884 Eur, yra šeimos turtas,
naudojamas ir šeimos narių (tarp kurių ir nepilnametis vaikas)
poreikiams, kad buvo paskirtos pakankamos baudžiamojo poveikio
priemonės, derančios su siekiamais atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės tikslais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobilio
konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingos viešojo
intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį,
atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, labiau, negu reikia
visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
10. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo
nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas
negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros
Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės
kasacinį skundą atmesti.
TeisėjaiSigita Jokimaitė
Artūras Ridikas
Armanas Abramavičius
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-04663
2019-03-27
2019-03-19
2019-03-19
-
Baudžiamoji byla Nr. 2K-79-693/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39020-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos
pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistojo gynėjui advokatui Linui Vasiliauskui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. kasacinį skundą dėl
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio,
kuriuo, panaikinus Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo
30 d. išteisinamąjį nuosprendį, jis nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281
straipsnio 7 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę
įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio
1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., vieną laikinojo
sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir jam
paskirta galutinė bausmė – 98 MGL (3690,68 Eur) dydžio
bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, R. L.
uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti
transporto priemones dvejiems metams. Vadovaujantis
BK 72 straipsniu, konfiskuotas R. L. priklausantis
automobilis „Peugeot 307“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)).
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio
kasacinį skundą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą
atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. L. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto
priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta
daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y.: 2017 m.
rugpjūčio 1 d. 20.11 val. Molėtų r., Joniškio sen.,
Joniškio mstl., Dubingių gatvėje, ties pastatu Nr. 3,
pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo
sau priklausantį automobilį „Peugeot 307“ (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini)), kai 2017 m. rugpjūčio
1 d. 20.47 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest
7510“ Nr. ARCK0047 jam nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, o
21.20 val. – 2.89 promilės etilo alkoholio kraujyje.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir palikti
galioti Utenos apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d.
nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas
ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį
įstatymą – BK 281 straipsnio 7 dalį, pagal kurią baudžiamas
kelių transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio
vairavimo asmeniui būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje
yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šis nusikalstamos veikos
požymis baudžiamajame įstatyme nurodytas kaip būtinas, todėl turi
būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo
laipsnis.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas apklausė galimai apie
padarytą pažeidimą pranešusią E. K., taip pat policijos
pareigūnus D. G., N. I. bei specialistę
Ž. J. I.. Šių asmenų parodymai ir paaiškinimai
patvirtina, kad iki atvykstant policijos pareigūnams 2017 m.
rugpjūčio 1 d. laikotarpiu tarp 20.11 val. ir
20.47 val. kasatorius vartojo alkoholinius gėrimus.
Alkoholinių gėrimų vartojimo faktą iki atvykstant policijos
pareigūnams byloje patvirtino ne tik E. K., bet ir T. M.
ir R. F., kurių parodymus be jokio pagrindo apeliacinės
instancijos teismas vertino kritiškai, nors jie iš esmės atitinka
liudytos E. K. paaiškinimus. Iš specialistės
Ž. J. I. paaiškinimų matyti, kad jokių objektyvių duomenų
(atitinkamų formulių, objektyviai pagrįstų skaičiavimų), per kiek
laiko ir kokį kiekį alkoholio suvartojus pasiekiamas atitinkamo
laipsnio girtumo lygis, nėra, nes alkoholis kiekviename žmoguje,
priklausomai nuo jo organizmo, oksiduojasi skirtingai. Taigi
savaime negalima spręsti, kad automobilio vairavimo metu
kasatoriaus kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio,
kadangi jo galėjo būti ir mažiau. Kitų įrodymų, kurie neginčijamai
patvirtintų aplinkybę, jog automobilį kasatorius vairavo būdamas
neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio,
byloje nėra. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas,
byloje nėra jokios galimybės objektyviai nustatyti, kokia alkoholio
koncentracija buvo kasatoriaus kraujyje būtent vairuojant
automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.
2.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai
akcentuojamas kasatoriaus parodymų nenuoseklumas siekiant, kad jo
parodymai būtų vertinami kritiškai kaip pasirinkta gynybos taktika
ar siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau kasatoriaus
parodymai nėra vienintelis įrodymas jo kaltei pagrįsti. Kita
vertus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau – ir BPK) 21 ir 22 straipsniuose, be kitų įtariamojo
ir kaltinamojo teisių, nustatyta teisė, bet ne pareiga duoti
parodymus ir paaiškinimus apie tiriamos nusikalstamos veikos
aplinkybes. Įstatymas nenurodo įtariamojo ir kaltinamojo
atsakomybės už atsisakymą duoti parodymus arba melagingų parodymų
davimą. Tai reiškia, kad įtariamas ir kaltinamas asmuo tiek
ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu turi
teisę ir neduoti jokių parodymų, ir duoti bet kokius parodymus savo
nuožiūra, priklausomai nuo pasirinkto gynybos būdo ir taktikos. Tam
tikros jo parodymų detalės gali kelti klausimų ar būti mažiau
įtikinamos, tačiau jos negali būti vertinamos išimtinai kasatoriaus
nenaudai ir lemti jo pripažinimą kaltu. Esminė aplinkybė yra ta,
kad objektyviais ir neginčytinais įrodymais kasatoriaus iškelta
versija apie išgertą gana didelį kiekį alkoholio po automobilio
vairavimo nebuvo paneigta. Todėl vien tik fakto, kad kasatorius
automobilio vairavimo metu galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio
(nors tai neigia), nepakanka jo kaltei pagal BK 281 straipsnio 7
dalį pagrįsti, kadangi tikslaus alkoholio kiekio kraujyje tuo metu
byloje nepavyko objektyviai ir neginčijamai nustatyti.
2.4. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali
būti grindžiamas prielaidomis, o asmens kaltė turi būti nustatyta
tik patikimais įrodymais, manytina, kad šioje byloje, su kuo sutiko
ir pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas pagrindas daryti
išvadą, kad byloje yra nepašalintų abejonių, kategoriškai
nepaneigta versija, jog alkoholį kasatorius vartojo jau po
automobilio vairavimo. Vadovaujantis principu in dubio pro reo
(visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), negalima daryti
patikimų išvadų apie tai, kad kasatorius padarė nusikaltimą,
nurodytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo R. L. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo
4. Kasaciniame skunde nuteistasis R. L. nurodo, kad bylos
nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas tikslus girtumo laipsnis jam
vairuojant automobilį, ir prašo panaikinti apeliacinės instancijos
teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal
BK 281 straipsnio 7 dalį, ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Toks prašymas iš esmės
argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas
neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, remdamasis
prielaidomis, nustatė esminę faktinę bylos aplinkybę, jog
automobilio vairavimo metu R. L. kraujyje buvusio alkoholio
kiekis viršijo 1,5 promilės, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo
įstatymo – BK 281 straipsnio 7 dalies – taikymą.
5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs paties
kaltinamojo ir liudytojų parodymus, patrulio D. G.
tarnybiniame pranešime esančius duomenis, medicininės apžiūros
neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, specialisto
išvadą Nr. T-A 8008/2017(01), byloje esantį vaizdo įrašą,
pažymėjo, kad policijos pareigūnai patikrinti R. L. neblaivumo
atvyko gavę pranešimą apie girto asmens vairuojamą automobilį,
tačiau patys girto vairuotojo nesulaikė, atvyko po maždaug 20–30
minučių nuo R. L. atvažiavimo į aikštelę prie parduotuvės
„Aibė“, R. L. neblaivumą alkotesteriu patikrino
20.47 val., t. y. nuo vairavimo pabaigos praėjus ne
mažiau nei 36 minutėms; kraujas alkoholio kiekiui nustatyti iš
R. L. paimtas praėjus ne mažiau nei 1.09 val. nuo
R. L. vairavimo pabaigos; atvykęs prie parduotuvės R. L.
vartojo alkoholį (tai nurodė pats kaltinamasis ir liudytojai
T. M. bei E. K., kuri yra mažiausiai iš visų liudytojų
susijusi su kaltinamuoju). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis alkoholį
vartojo po vairavimo, o jo blaivumo tikrinimas alkotesteriu vyko po
maždaug 15 minučių nuo gėrimo pabaigos, pirmosios instancijos
teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti
alkoholio kiekio R. L. kraujyje jam vairuojant automobilį, o
baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla vairavus automobilį ne bet
kokio, o didesnio nei 1,5 promilės neblaivumo, todėl R. L. dėl
kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisino kaip nepadariusį
veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
požymių.
6. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro skundą
tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir
teisėtumą, BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu panaikino
išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo
R. L. pripažino kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje
nurodytą nusikaltimą. Šis teismas, vadovaudamasis BPK 324
straipsnio 6 dalimi, atliko dalinį įrodymų tyrimą: apklausė
specialistę (gydytoją psichiatrę) Ž. J. I., liudytoją
E. K., kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, ir
pareigūnus D. G. bei N. I.; išanalizavo tiek šiame
teisme, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklaustų kaltinamojo
R. L., liudytojų D. L., T. M., R. F.,
R. P., N. P., M. M. parodymus ir byloje esančius
rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje
pasisakė dėl pirmiau nurodytų įrodymų patikimumo bei pakankamumo ir
padarė priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas dėl
R. L. kaltės ir jo veikos teisinio vertinimo. Šis teismas
atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas R. L.
išteisinimą grindė liudytojų, kurie iš esmės yra suinteresuoti
bylos baigtimi dėl juos siejančių šeiminių bei draugystės ryšių
(D. L., T. M., R. F.), parodymais, o vertindamas
bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos E. K. parodymus
pirmosios instancijos teismas akcentavo tik tai, kad ji matė, kaip
R. L. gėrė alų, tačiau visai neteikė reikšmės kitai
aplinkybei, jog būtent ji ir iškvietė policijos pareigūnus, kadangi
R. L., išlipęs iš automobilio, kurį vairavo, buvo aiškiai
neblaivus, o jo elgsena neadekvati. Apklausiama apeliacinės
instancijos teisme liudytoja E. K. parodė mačiusi, kad
R. L. ir dar du asmenys pasidalydami gėrė litrinį alaus butelį
(kad gertų degtinę, nematė). Apeliacinės instancijos teismo
vertinimu, byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės
(R. L. vairuojamo automobilio išvažiavimas į kelio vidurį,
neskubėjimas iš jo išlipti ir aiškinimasis su kaimynais, kurie
neleido važiuoti toliau) neleidžia daryti patikimos išvados, jog
išteisintasis buvo blaivus, o liudytojų R. P. ir N. P.
parodymai, kad išteisintasis buvo neblaivus, yra nuoseklūs, būtent
dėl to jie važiavo paskui jo vairuojamą automobilį. Be to,
versijos, jog R. L. vairavo blaivus, nepatvirtina ir
liudytojos E. K. parodymai, kad tik jam atvykus jai buvo
aišku, jog R. L. yra aiškiai neblaivus. Apeliacinės
instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į liudytojo M. M.
parodymus, kad R. L. buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio
ir bendravimo, kad matė konfliktą tarp išteisintojo ir brolių
R. P. ir N. P., tačiau nematė, kad kas iki tol, kol
atvyko policija, būtų vartojęs alkoholį; taip pat į pareigūnų
N. I. ir D. G. apeliacinės instancijos teisme duotus
parodymus, kad atvykus pareigūnams išteisintasis apskritai neigė
vartojęs alkoholį, tačiau matėsi, kad jis buvo akivaizdžiai
neblaivus: sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nenuosekliai,
netvirtai, bet negriuvinėjo.
7. Įvertinęs liudytojų N. I., D. G., E. K.,
M. M., R. P. ir N. P. parodymus, apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog nuo pranešimo gavimo
prabėgo vos 36 minutės, kai R. L. buvo nustatytas vidutinis
girtumo laipsnis (1,84 promilės), ir prabėgo vos daugiau nei
valanda nuo alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymo
(2,89 promilės), negali lemti išvados, kad 20.11 val.,
kai R. L. vairavo automobilį, jo neblaivumas kraujyje buvo
mažesnis nei 1,5 promilės ar kad jis vairavo, kaip teigia, visiškai
blaivus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie parduotuvės
išgertas alkoholio (alaus) kiekis negalėjo smarkiai paveikti
netrukus nustatyto girtumo laipsnio, kuris, nustatant alkotesteriu,
žymiai viršijo 1,5 promilės ribą. Be to, įvertinęs tai, kad
R. L. alkoholio matuokliu nuo pranešimo gavimo apie neblaivų
vairuotoją praėjus 33 minutėms buvo nustatytas 1,84 promilės
neblaivumas, taip pat liudytojų parodymus, kad išteisintasis išlipo
iš automobilio akivaizdžiai neblaivus, kad alkoholio iš esmės
negėrė, taip pat jo medicininės apžiūros metu nustatytą klinikinę
būklę bei specialistės paaiškinimus, apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma,
net ir nustačius 2,89 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje
vėliau nei po valandos, yra pakankama išvadai, jog vairavimo metu
R. L. neblaivumo laipsnis viršijo 1,5 promilės alkoholio.
8. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinį,
juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja,
kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo ir
nuosprendžio surašymą reglamentuojančių normų, įtvirtintų BPK 20
straipsnyje ir 331 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė, savo išvadas dėl
R. L. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą
nusikaltimą grindė teisėtais būdais gautais, pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose ištirtais įrodymais,
bylos įrodymai (tiek teisinantys, tiek kaltinantys) buvo išsamiai
išanalizuoti ir įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą
išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaujantis įstatymu. Priešingai negu nurodoma kasaciniame
skunde, skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais
grindė savo išvadas, ir pateikė aiškius, išsamius motyvus, kuriais
vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2
punktas), dėl to kasatorius nepagristai teigia, jog buvo pažeistas
in dubio pro reo principas.
9. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė
nustatyta tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė
praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo
kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Apeliacinės
instancijos teismas argumentuotai pagrindė šiame straipsnyje
nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius R. L.
veiksmuose – 2017 m. rugpjūčio 1 d. 20.11 val.
Molėtų r., Joniškio sen., Joniškio mstl., Dubingių
gatvėje, ties pastatu Nr. 3, jis vairavo sau priklausantį
automobilį „Peugeot 307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini))
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau
negu 1,5 promilės alkoholio (20.47 val. alkoholio kiekio
matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK0047 jam nustatytas
1,84 promilės neblaivumas, o 21.20 val. –
2,89 promilės etilo alkoholio kraujyje).
10. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią
bylą esminių BPK pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė
tinkamai.
11. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų,
nuteistojo R. L. kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. L. kasacinį skundą atmesti.
TeisėjaiEligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
Vytautas Masiokas
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-04664
2019-03-27
2019-03-19
2019-03-19
-
Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-676/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67581-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos
pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės
(pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės
prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos
Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo
2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo B. R.
atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodytos Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7
dalyje, pagal laidavimą ir byla jai nutraukta. B. R. perduota
laiduotojo V. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams ir šešiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais,
68, 71 straipsniais, B. R. paskirtos baudžiamojo poveikio
priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti
transporto priemones dvejiems metams ir 10 MGL dydžio įmoka į
Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką įpareigojant
sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d.
nutartis, kuria prokurorės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį
skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. B. R. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad
vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio,
kai jos kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės
alkoholio, t. y.: 2017 m. gruodžio 27 d.
12.19 val. Kaune, Aušros g. ir K. Petrausko g.
nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „Nissan Micra“
(valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo
taisyklių 14 punkto reikalavimą, nes vairavo transporto priemonę
neblaivi, kai kraujyje nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio,
nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiuodama iš šalutinio kelio
(Aušros g.) į pagrindinį (K. Petrausko g.), nedavė
kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam autobusui „Solaris Urbino 12“
(valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su juo susidūrė.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės
prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė
J. Patalavičienė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m.
balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72
straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti V. R. priklausantį automobilį
„Nissan Micra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prokurorė
skunde nurodo: