TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-08992
2019-06-04
2019-05-22
2019-05-22
-
Baudžiamoji byla Nr. 2K-90-303/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00002-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.1; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 22 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos
pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės
(pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Z. kasacinį skundą dėl
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d.
nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d.
nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d.
nuosprendžiu G. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį
(2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) laisvės
atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą
(2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), G. Z.
paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant
jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios
vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios
institucijos leidimo.
Pritaikius BK 682 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio
21 d. įstatymo redakcija), G. Z. atimta teisė dirbti
valstybės tarnautoju, pareigūnu ar eiti jiems prilygintų asmenų
pareigas dvejiems metams.
Bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į
paskirtos bausmės laiką įskaitytas G. Z. taikyto laikinojo
sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 16 d. iki
2016 m. birželio 17 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nuteistojo
G. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje taip pat nuteistas G. K. (G. K.) pagal BK
227 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo
redakcija), tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. Z. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį
(2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už tai, kad
jis, dirbdamas valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) direkcijos
(toliau – (duomenys neskelbtini) direkcija) infrastruktūros
direktoriumi ir būdamas (duomenys neskelbtini) direkcijos Viešųjų
pirkimų komisijos infrastruktūros objektų, statybos remonto ir kitų
darbų bei su jais susijusių paslaugų pirkimams vykdyti pirmininkas,
vykdydamas savo tarnybines pareigas, nustatytas infrastruktūros
direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose (duomenys
neskelbtini) direkcijos generalinio direktoriaus 2013 m.
rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-279, 2016 m. vasario
4 d., laikotarpiu nuo 12.22 val. iki 13.00 val., kavinėje
„Charlie pizza“, esančioje prekybos centre „Studlendas“,
Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84, iš Latvijos Respublikoje
registruotos įmonės AB „L. T.“ valdybos pirmininko G. K.,
šiam davus, savo naudai priėmė kyšį – 5175 Eur vertės rankinį
laikrodį „Ulysse Nardin“ – už teisėtą veikimą vykdant
įgaliojimus, t. y. kad kaip rangos darbų užsakovės
(duomenys neskelbtini) direkcijos atstovas pagal savo įgalinimus
priims AB „L. T.“ palankius ir bendrovės interesus
atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas
su (duomenys neskelbtini) direkcija statybos rangos darbų sutartis:
„Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių
Nr. 66a–67a pratęsimu. III statybos etapas – krantinės
Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais. IV
statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse
Nr. 66, 66a, 67a, 67“, „Dviejų lygių sankryžos per
geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda,
nauja statyba“, taip pat už tai, kad ėmėsi aktyvių veiksmų
šalindamas kliūtis šiems darbams vykdyti: AB „L. T.“ Klaipėdos
filialo vadovo M. K. prašymu 2016 m. vasario 4 d.
10.55 val. telefoninio pokalbio metu paprašė sau tiesiogiai
pavaldaus (duomenys neskelbtini) direkcijos laikinai einančio
Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriaus pareigas
G. S. įtikinti objekto „Krantinių Nr. 66 ir Nr. 67
rekonstravimas su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu. III
statybos etapas – krantinės Nr. 66 rekonstravimas su
vietiniais inžineriniais tinklais. IV statybos etapas –
geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 66, 66a, 67a, 67“,
kurio užsakovė (duomenys neskelbtini) direkcija, o rangovė AB
„L. T.“, statybos darbų techninę priežiūrą vykdančios įmonės
UAB Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro techninės priežiūros
grupės darbuotojus nesudaryti kliūčių AB „L. T.“ pradėti
daryti parengiamuosius darbus, t. y. objekto senų
konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus.
AB „L. T.“, pasinaudodama pasiektu tarpininkaujant G. Z.
žodiniu susitarimu, iki 2016 m. kovo
29 d., t. y. iki to laiko, kai darbo projekto dalis
„Projekto Nr. 494-16-DP-KD-03, Laida – 0., 2016 m. tomas
1 „Polių pagrindas“ buvo patvirtinta UAB Vakarų regiono statybų
konsultacinio biuro techninio prižiūrėtojo R. S. spaudu
„Pritariu statyti“, atliko ne tik objekto senų konstrukcijų
demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus, bet ir naujo
objekto statybos darbus, kuriems pradėti ir vykdyti nurodyto
projekto patvirtinimas buvo būtinas.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. Z. 2016 m. birželio
16 d. apie 12 val. savo tarnybiniame kabinete, esančiame
(duomenys neskelbtini) direkcijos administracijos pastate,
(duomenys neskelbtini), iš AB „L. T.“ valdybos pirmininko
G. K., šiam davus, savo naudai priėmė kyšį – 0,7 l talpos 48
Eur vertės alkoholinio gėrimo „Hine vintage cognacs“ butelį ir 5000
Eur, kurie buvo įdėti į alkoholinio gėrimo butelio dėžutę, už
susitarimo, sudaryto su G. K. susitikimo, įvykusio
2016 m. vasario 4 d. „Charlie pizza“, metu, tolesnį
vykdymą, t. y. kad G. Z., kaip rangos darbų
užsakovės (duomenys neskelbtini) direkcijos atstovas, pagal savo
įgalinimus, t. y. veikdamas teisėtai, priims AB
„L. T.“ palankius ir šios bendrovės interesus atitinkančius
sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su (duomenys
neskelbtini) direkcija statybos rangos darbų sutartis: „Krantinių
Nr. 66 ir Nr. 67 rekonstravimas su krantinių
Nr. 66a–67a pratęsimu. III statybos etapas – krantinės
Nr. 66 rekonstravimas su vietiniais inžineriniais tinklais. IV
statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse
Nr. 66, 66a, 67a, 67“, „Dviejų lygių sankryžos per
geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda,
nauja statyba“. Šis kyšis priimtas ir už susitarimą, pasiektą
2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu, pasinaudoti
2014 m. spalio 31 d. statybos rangos sutartyje
Nr. 34-2014-35 esančia spraga, būtent – nuostatomis,
nustatančiomis teisę užsakovui reikalauti atlikti pastatytos
estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius
išbandymus, tačiau neaptariančiomis, kam teks prievolė už šiuos
darbus sumokėti, palankiu AB „L. T.“ ir jos atstovams būdu.
Vykdydamas šį susitarimą su G. K., G. Z. nesiėmė aktyvių
veiksmų savo atstovaujamos užsakovės (duomenys neskelbtini)
direkcijos interesams ginti, aiškinant sutarties nuostatas palankiu
užsakovei būdu, t. y., remiantis Objekto techninio
projekto konstrukcijų, architektūros ir sklypo sutvarkymo dalies
techninės specifikacijos nuostatomis, siekti, kad šiuos bandymus
privalomai atliktų ir už juos sumokėtų rangovė AB „L. T.“, o
patvirtino 2016 m. birželio 10 d. aktą (registro
Nr. V12-102) „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados
bandymu“, kuriuo ne tik buvo išreikštas sutartyje nustatytas
užsakovės (duomenys neskelbtini) direkcijos reikalavimas rangovei
AB „L. T.“ atlikti objekto „Dviejų lygių sankryžos per
geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę, Nemuno g. 24, Klaipėda,
nauja statyba“ estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir
dinaminius išbandymus, bet ir aptartas užsakovės (duomenys
neskelbtini) direkcijos įsipareigojimas rangovei AB „L. T.“ už
šiuos darbus sumokėti kaip už papildomus.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Z. prašo panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d.
nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d.
nutarties dalis dėl jo nuteisimo ir bylą nutraukti. Kasatorius
skunde nurodo:
2.1. Duomenys, kuriais teismai grindė G. Z. kaltę,
neatitinka įrodymų sampratos Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme, be to, jie
nebuvo tinkamai patikrinti atliekant BPK nustatytus procesinius
veiksmus.
2.2. G. Z. kaltė yra grindžiama ir tokiais duomenimis,
kurie gauti vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus kitoje
valstybėje – Latvijos Respublikoje. Duomenų, renkamų baudžiamojo
proceso tikslu, gavimas tarp valstybių negali būti organizuojamas
kitaip, nei remiantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis
Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimą su
užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis
(BPK I dalies Bendrųjų nuostatų IV skyrius). Principai, kurie
įtvirtinti BPK 66–681 straipsnių nuostatose, taip pat taikytini ir
kriminalinės žvalgybos veiksmams, nes Lietuvos Respublikos teismų
priimtos nutartys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo
ar tokių veiksmų taikymo termino pratęsimo savaime negali reikšti
jų teisėto taikymo kitų valstybių teritorijose be atitinkamo tų
valstybių kompetentingų institucijų patvirtinimo. Priešingu atveju
yra pažeidžiamas BPK 346 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pagal
kurį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis turi būti
netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, t. y. kitų valstybių teritorijų toks
teisinis reguliavimas neapima. Atsižvelgiant į tai, duomenys,
surinkti taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus kitų valstybių
teritorijose, negali būti laikomi teisėtais ir tinkamais įrodymais
BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme, juo labiau kad veiksmai, kurie
yra nevieši, taip pat yra susiję su asmens teisės į privatų
gyvenimą pažeidimais, todėl juos būtina atlikti ypač tiksliai
laikantis įstatymo reikalavimų, o tai šiuo atveju nebuvo
padaryta.
2.3. Kasaciniame skunde cituojamas 2016 m. vasario
11 d. tarnybinio pranešimo Nr. L-08-59 turinys ir
teigiama, kad jame nurodyta, jog kitas nuteistasis G. K.
mobiliojo ryšio telefonu bendravo su tarnybiniais ryšiais susijusiu
asmeniu A. M. (A. M.). Abu šie asmenys yra ne Lietuvos
Respublikos piliečiai, telefoninis pokalbis vyko ne Lietuvos
Respublikoje ir buvo vykdomas ne Lietuvos Respublikoje veikiančio
mobiliojo ryšio operatoriaus. Tai leidžia taip pat teigti, kad buvo
pažeistas BPK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nutarties
veikimo teritorialumo principas ir tokie duomenys negalėjo būti
laikomi teisėtai surinktais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme.
2.4. Reikšminga ir tai, kad, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą
prieš kasatorių ir G. K. pagal inkriminuotus atitinkamus BK
straipsnius, A. M. nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą
šioje byloje, nes gauta duomenų, jog jam dėl tų pačių veikų buvo
pradėtas ikiteisminis tyrimas Latvijos Respublikoje. G. Z.
nėra aišku, kodėl dėl skirtingų asmenų padarytų veikų, kurios
tarpusavyje susijusios, ikiteisminiai tyrimai buvo atlikti
skirtingų valstybių baudžiamojo persekiojimo institucijų.
2.5. Kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš G. Z. apimtis
buvo itin plati ir neproporcinga jo eitų pareigų svarbai, jų trukmė
buvo nepagrįstai ilga, taip suvaržė kasatoriaus teisę į privataus
gyvenimo gerbimą, o apygardos teismas, sankcionuodamas kriminalinės
žvalgybos veiksmus ir pratęsdamas jų trukmę, padarė esminius
pažeidimus. Be to, byloje nei prokuratūros teikimai, nei apygardos
teismo nutartys dėl kriminalinės žvalgybos taikymo nėra išslaptinti
visa apimtimi (pavyzdžiui, visiškai neišslaptinti teikimų
pavadinimai), o tai neleido teismams nustatyti tikro faktinio ir
teisinio kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš G. Z. taikymo
pagrindo.
2.6. Kasaciniame skunde cituojami kasacinės instancijos teismo
išaiškinimai, pateikti 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018, ir teigiama, kad
ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atliekantys kriminalinės žvalgybos
veiksmus, negali išeiti iš teismo nutartyje nurodytų privataus
gyvenimo ribojimo apimčių ir veikti pagal nustatytą institucijos
vidinę tvarką ir (ar) pagal iš anksto paruošiamas užduotis,
priešingu atveju surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais
LR BPK 20 straipsnio prasme. Minėtoje kasacinėje nutartyje aptarti
procesiniai pažeidimai sankcionuojant slaptus tyrimo veiksmus yra
nustatyti ir šioje byloje apygardos teismui sankcionuojant
kriminalinės žvalgybos veiksmus ir pratęsiant jų taikymo trukmę.
Pavyzdžiui, apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d.
nutartyje Nr. S1-99 RN 9 pasisakoma apie techninių priemonių
panaudojimo specialia tvarka ir G. Z. sekimo tikslingumą, o
nutarties rezoliucinėje dalyje sankcionuojami gerokai platesnės
apimties veiksmai – kasatoriaus elektroniniais ryšiais perduodamos
informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, jo sekimas bei kitokia
asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolė ir
fiksavimas, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų
dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma
(4 t., b. l. 4). Be to, ta pačia nutartimi
nesankcionuotas patekimas į kokias nors patalpas, specialių
pokalbių kaupimas ir fiksavimo priemonių įrengimas, todėl bet kokie
duomenys, surinkti tokiu būdu, neatitinka įrodymų sampratos.
Nuteistasis pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 2015 m.
gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., kada buvo
priimta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio
11 d. nutartis Nr. S1-467 RN 9
(4 t., b. l. 8), kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl
G. Z. buvo atliekami teisėtai, nes jokia apygardos teismo
nutartis nebuvo išslaptinta.
2.7. Dėl nepagrįstos kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo
trukmės pasakytina, kad tokio pobūdžio veiksmai sankcionuoti dar
2015 m. vasario 12 d., tačiau ikiteisminis tyrimas
pradėtas tik 2016 m. vasario 11 d. Iš pastarosios dienos
tarnybinio pranešimo Nr. L-08-59 matyti, kad ikiteisminio
tyrimo įstaiga, turėdama duomenų apie G. Z. galimai padarytą
nusikalstamą veiką, dar 2015 m. vasario mėn. galėjo pradėti
ikiteisminį tyrimą, tačiau to nepadarė ir neteisėtai leido
kasatoriui galimai nusikalstamai veikti. Toks baudžiamojo
persekiojimo institucijos elgesys laikytinas nusikalstamų veikų
tiražavimu, siekiant dirbtinai pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį
(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017, 2K-223-648/2018).
2.8. Apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartyje
Nr. S1-99 RN 9 taip pat yra kitų netikslumų. Joje pasisakoma,
kad G. Z. galimai nusikalstamai veikia organizuodamas sau
pavaldžių (duomenys neskelbtini) direkcijos padalinių veiklą taip,
kad įstaigos viešieji pirkimai būtų naudingi įmonėms, kurios esą
jam duoda kyšius. Kita vertus, nuteistasis tapo šios direkcijos
Viešųjų pirkimų komisijos nariu tik 2015 m. lapkričio mėnesį,
taigi teismas, priimdamas minėtą nutartį, negalėjo žinoti, kad jis
kada nors taps tokiu komisijos nariu, o pačios nutarties priėmimo
metu jis negalėjo turėti įtakos nei viešųjų pirkimų eigai, nei
konkursų rezultatams. Pažymėtina ir tai, kad prieš priimdama
sprendimą dėl G. Z. paskyrimo į infrastruktūros direktoriaus
pareigas (duomenys neskelbtini) direkcija, remdamasi Lietuvos
Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, 2015 m. lapkričio
4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybą (toliau – STT) dėl informacijos apie kasatorių pateikimo.
Nepaisant to, kad STT ilgą laiką vykdė kriminalinės žvalgybos
veiksmus nagrinėjamoje byloje, ši institucija, pateikdama pažymą,
nesilaikė Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies
reikalavimų, nes nenurodė dėl G. Z. rengiamos, daromos ar
padarytos nusikalstamos veikos. Priešingu atveju kasatorius nebūtų
paaukštintas pareigomis, juolab jam perduotas laikrodis buvo
G. K. dovana paaukštinimo proga. Prokuroras ikiteisminio
tyrimo metu atsisakė pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos
minėtą pažymą, taip pažeidė BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą
nuteistojo teisę teikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus
dokumentus. Šiame baudžiamojo proceso įstatymo straipsnyje
nustatyta G. Z. teisė buvo pažeista ir tuo aspektu, kad
prokuroras atsisakė pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos
2016 m. gegužės 7 d. nuteistojo ir (duomenys neskelbtini)
direkcijos Viešųjų pirkimų skyriaus viršininko S. S.
telefoninio pokalbio garso įrašą, o prieš perduodant bylą į teismą
prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepridėti telefoninių pokalbių
garso įrašai prokuroro nurodymu buvo sunaikinti. G. Z. atėmus
galimybę teikti teisinančius įrodymus, buvo pažeista jo teisė į
gynybą, be to, toks prokuroro elgesys rodo jo suinteresuotumą bet
kokiomis priemonėmis eliminuoti kaltinimui neparankius įrodymus ir
rungtyniškumo principo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijų pažeidimą.
2.9. Teismai skundžiamuose sprendimuose pateikė neteisingą
susitarimo tarp kyšio davėjo ir gavėjo teisinį vertinimą. Iki
2016 m. vasario 4 d. įvykusio laikrodžio perdavimo tarp
G. Z. ir G. K. nebuvo ir negalėjo būti jokio susitarimo
dėl kyšio. G. K. perdavė kasatoriui laikrodį nesimaskuodamas,
o jis nežinojo, kad šis daiktas buvo pirktas ne už G. K.
asmenines lėšas. Pastarasis dar 2016 m. vasario 2 d.
16.20 val. telefoninio pokalbio metu informavo M. K., kad
laikrodis yra dovana, kuria norima pasveikinti kasatorių su
paskyrimu į aukštesnes pareigas, o G. K. dar nežinojo apie
konkrečias problemas su techniniais prižiūrėtojais objekte.
Reikšminga ir tai, kad G. Z. deklaravo Valstybinei mokesčių
inspekcijai (toliau – VMI) apie laikrodžio, kaip dovanos, gavimą
teikdamas gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2016 m. ir
sumokėjo gyventojų pajamų mokestį. Net jei ir būtų padarytas
dovanos deklaravimo ar valstybės tarnautojui prilyginto asmens
etikos pažeidimas, tai tokie pažeidimai nelaikytini nusikalstama
veika ir turėtų būti vertinami principo ultima ratio (paskutinė
priemonė) aspektu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad
G. K. iki 2016 m. vasario 4 d. susitikimo su
G. Z. tiesiogiai, per kitus asmenis ar kitokiu būdu informavo
kasatorių apie ketinimą perduoti laikrodį ar kad G. Z.
reikalavo tokios dovanos, provokavo ją gauti. Nesant 2016 m.
vasario 4 d. susitikimo garso įrašo ar kitų įrodymų, teismų
išvada, kad aptariamo susitikimo metu buvo pasiektas susitarimas
dėl 5000 Eur kyšio alkoholinio gėrimo butelio dėžutėje paėmimo,
laikytina tik prielaida. Tai patvirtina 2016 m. vasario
11 d. tarnybinio pranešimo Nr. L-08-59 ir 2016 m.
birželio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. L-08-236 turinys,
kuriuose apie jokį susitarimą dėl planuojamų perduoti pinigų nėra
rašoma. Esant vien tai aplinkybei, kad G. Z. buvo perduotas
laikrodis, nesusiejant to su nusikalstamos veikos subjektyviaisiais
požymiais, o kitam nuteistajam kasatorių įtikinus, kad tai buvo
dovana, susijusi su realiai buvusiais G. Z. gyvenimo įvykiais,
jo veiksmai neatitinka inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties
požymių, juolab kyšio davėjui turint vienokius ketinimus, tačiau jų
neatskleidžiant ar sąmoningai klaidingai juos nurodant kyšio
priėmėjui tai nebelaikytina kyšiu.
2.10. Kasatorius skunde cituoja apeliacinės instancijos teismo
nutarties 5.23 punkte išdėstytus motyvus, kuriais atmestas
nuteistojo argumentas, kad jis, patvirtindamas 2016 m.
birželio 10 d. aktą „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su
estakados bandymu“, veikė ne AB „L. T.“ naudai, o (duomenys
neskelbtini) direkcijos interesais, ir teigia, kad, jam išėjus iš
darbo (duomenys neskelbtini) direkcijoje, o šiai įstaigai
atsisakius apmokėti estakados bandymus, AB „L. T.“ kreipėsi į
teismą su civiliniu ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini)
direkcijai civilinėje byloje Nr. e2-3190-328/2017. Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi
buvo patvirtinta taikos sutartis tarp šalių, kuria atsakovė
(duomenys neskelbtini) direkcija įsipareigojo apmokėti estakados
bandymus. Tokia proceso eiga reiškia, kad G. Z. atsisakymas
apmokėti estakados bandymus (nepasirašyti akto, kai visi kiti
komisijos nariai jau buvo pasirašę) savo esme būtų buvęs neteisėtas
veikimas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui
ir rangos sutarčiai. Be to, dėl atsisakymo apmokėti tokius bandymus
(duomenys neskelbtini) direkcija patyrė papildomų išlaidų,
susijusių su teisminiu procesu. Taigi teisiniai santykiai tarp
dviejų juridinių asmenų, pasibaigę taikos sutartimi konkrečioje
civilinėje byloje Nr. e2-3190-328/2017, buvo nepagrįstai
kriminalizuoti. Todėl apeliacinės instancijos teismo padarytos
priešingos išvados yra nepagrįstos.
2.11. Teismai, konstatuodami, kad G. Z. veiksmai atitinka
nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje,
požymius, ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau
ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei principą in
dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai).
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai suabejojo liudytojo
Ž. M. parodymais, kad jis surašė 2016 m. liepos 5 d.
slapto sekimo protokolą iš jį atlikusių pareigūnų įspūdžių, o
2016 m. birželio 16 d. tarnybinį pranešimą – iš
telefoninio bendravimo su tais pačiais pareigūnais, tačiau
pripažinimas, kad minėtas STT pareigūnas pats nestebėjo G. K.
veiksmų, nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas. Taip pat nepagrįstai
tinkamu įrodymu buvo pripažintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas
2016 m. vasario 4 d. susitikimas, nes jame buvo
filmuojama iš labai arti, o garso įrašo nėra. Todėl G. Z.
nepagrįstai nuteistas pagal inkriminuotą BK straipsnį.
2.12. Teismai netinkamai pripažino jo padarytus veiksmus tęstine
nusikalstama veika, nes abiem atvejais skiriasi kyšio dalykai, jų
perdavimo būdai, tarp pirmo ir antro kyšio perdavimo praėjo ilgas
laikas (daugiau nei keturi mėnesiai). Be to, 2016 m. vasario
4 d. susitikimo metu laikrodžio perdavimas teismų įvertintas
kaip kyšis už G. Z. anksčiau padarytus veiksmus. Tai rodo
bendro susitarimo tarp G. Z. ir G. K. nebuvimą.
Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu kasatoriui
2017 m. vasario 9 d. buvo įteiktas pranešimas apie
įtarimą, kuriame jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip dvi atskiros
nusikalstamos veikos, tačiau, nuteistajam ginantis nuo pareikšto
įtarimo, jo teisinė padėtis buvo dirbtinai pasunkinta. Apeliacinės
instancijos teismas skundžiamos nutarties 5.30 punkte nusikalstamos
veikos tęstinumą nepagrįstai grindžia ir tokiais veiksmais, kurie
nei G. Z., nei G. K. nebuvo inkriminuoti, todėl šios
instancijos teismas neleistinai išėjo iš apeliacijos ribų, tuo
labiau kad kaltinimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo
keičiamas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų
nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras
Plioplys atsiliepimu į nuteistojo G. Z. kasacinį skundą prašo
jį atmesti.
3.1. G. Z. kasaciniame skunde pateikia argumentus,
susijusius su kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo faktiniu ir
teisiniu pagrindu, teritorialumo principo pažeidimu, šių veiksmų
trukme, nepagrįstu teisės į privatų gyvenimą suvaržymu, taip pat su
kitais pažeidimais sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus,
tačiau nei išnagrinėtuose apeliaciniuose skunduose, nei apeliacinės
instancijos teisme nė vienas iš proceso dalyvių nepateikė minėtų
argumentų. Atsižvelgiant į tai, šie kasatoriaus skundo argumentai
negali būti kasacinio skundo dalykas (BPK 367 straipsnio 3
dalis).
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus
ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pagrįstai
konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė
G. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes,
tinkamai, nepažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių reikalavimų,
įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl
kasatoriaus kaltės. Skundžiamoje nutartyje išsamiai išnagrinėti
visi esminiai G. Z. apeliacinio skundo argumentai dėl
baudžiamojo įstatymo taikymo, pirmosios instancijos teismo padarytų
išvadų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2016 m.
liepos 5 d. slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis,
tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad kitų byloje surinktų ir ištirtų
įrodymų pakanka daryti neabejotinoms išvadoms dėl kasatoriaus
kaltės.
3.3. Teismai nustatė, kad G. Z. priėmė iš G. K. kyšį –
5175 Eur vertės rankinį laikrodį, 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo
butelį ir 5000 Eur. Taigi kasatorius nuteistas už vienos iš BK 225
straipsnyje nustatytų alternatyvių veikų (kyšio priėmimo) padarymą,
bet ne už susitarimą, tuo labiau kad susitarimas nėra būtinas šios
nusikalstamos veikos požymis. Baudžiamąją atsakomybę nulemia ne
susitarimo buvimas, o kyšininkavimo motyvas – pageidautinas kyšio
davėjui valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikimas ar
neveikimas.
3.4. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti faktiniai duomenys (iš
dalies pačių nuteistųjų, liudytojų M. K., G. S.,
Ž. S. ir E. L. parodymai, elektroninių ryšių tinklais
perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo
protokoluose užfiksuoti duomenys), kurie patvirtina, kad G. K.
perduotas laikrodis G. Z. buvo ne dovana pastarajam
paaukštinimo ir jo artėjančio gimtadienio proga, o kyšis už teisėtą
veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad kasatorius
kaip rangos darbų užsakovės (duomenys neskelbtini) direkcijos
atstovas pagal savo įgalinimus priims AB „L. T.“ palankius ir
bendrovės interesus atitinkančius sprendimus bendrovei atliekant
darbus pagal pasirašytas su (duomenys neskelbtini) direkcija
statybos rangos darbų sutartis. Apeliacinės instancijos teismas
motyvuotai atmetė G. Z. nurodytą aplinkybę, kad jis deklaravo
laikrodį VMI pateikdamas gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už
2016 m., kaip patvirtinančią, kad šis daiktas gautas kaip
dovana, nes nuteistasis pateikė aptariamą deklaraciją tik po to,
kai jam ikiteisminio tyrimo metu buvo įteiktas pranešimas apie
įtarimą. Skundžiamoje nutartyje taip pat tinkamai argumentuota, kad
kilo ginčas, kas turi apmokėti statomos estakados bandymus, ir iki
pat 2016 m. birželio 10 d. akto pasirašymo nebuvo
garantijų, jog šis klausimas bus išspręstas AB „L. T.“ naudai,
todėl tai sudarė prielaidas bendrovės atstovui G. K.
2016 m. vasario 4 d. prašyti G. Z. padėti išspręsti
šį klausimą bendrovei palankiu būdu, o kasatorius buvo vienintelis
iš (duomenys neskelbtini) direkcijos atstovų asmeniškai
suinteresuotas dėl AB „L. T.“ palankaus sprendimo
priėmimo.
3.5. Teismai teisingai G. Z. veiksmus kvalifikavo kaip
tęstinę nusikalstamą veiką, nes 2016 m. vasario 4 d.
G. K. ir G. Z. susitikimo metu jau buvo susiformavusi
G. K. tyčia duoti G. Z. kyšius už AB „L. T.“
palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus vykdant
rangos darbų sutartis ir G. Z. tyčia už G. K.
pageidaujamą veikimą priimti kyšius.
3.6. Taigi teismai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes
dėl G. Z. padarytos nusikalstamos veikos tinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 225 straipsnio 3 dalį.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo G. Z. kasacinis skundas tenkintinas iš
dalies, byla dėl esminių BPK pažeidimų perduotina iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
4.1. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Z. prašo panaikinti
pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos
teismo nutartį ir bylą jam nutraukti. Kasatorius teigia, kad
teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 225 straipsnio
3 dalis), o duomenys, kuriais teismai grindė jo kaltę, neatitinka
įrodymų sampratos BPK 20 straipsnio prasme (duomenys gauti vykdant
kriminalinės žvalgybos veiksmus kitoje valstybėje be šios valstybės
kompetentingų institucijų patvirtinimo pažeidžiant BPK 346
straipsnio 1 dalies nuostatas; byloje nėra duomenų, jog nuo
2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio
11 d., t. y. iki buvo priimta Klaipėdos apygardos
teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, kriminalinės
žvalgybos veiksmai dėl jo (G. Z.) buvo atliekami teisėtai, nes
byloje nėra jokios išslaptintos apygardos teismo nutarties), be to,
duomenys, kuriais grindžiama jo kaltė, nebuvo tinkamai patikrinti
atliekant BPK nustatytus procesinius veiksmus.
4.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. Z.
pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Nesutikdamas su
tokiu sprendimu nuteistasis jį apskundė apeliacine tvarka.
Apeliaciniu skundu G. Z. prašė panaikinti minėtą apkaltinamąjį
nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius
jam nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3
dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą
patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši
nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet
ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra
suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde. Nuteistajam
skundžiant visą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinės
instancijos teismas privalo tikrinti bylą visa
apimtimi, t. y. ne tik patikrinti, ar tinkamai nustatytos
bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas
kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus, bet ir BPK nustatytais proceso
veiksmais patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimų gaunant bylos duomenis (taip pat ir
kriminalinės žvalgybos metu), nepriklausomai nuo to, ar apie tai
buvo nurodyta apeliaciniame skunde. Nustatęs įrodymų gavimo tvarkos
pažeidimus, teismas turi patikrinti, ar šie pažeidimai turėjo
įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.
4.3. Nagrinėjamoje byloje G. Z. kaltinimą paėmus kyšį iš
nuteistojo G. K., o G. K. kaltinimą davus kyšį G. Z.
pagrindžiantys duomenys buvo gaunami (surinkti) taikant tiek
Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ)
nustatytus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus (KŽĮ 10 ir 15
straipsniai), tiek ir BPK nustatytas procesines prievartos
priemones (BPK 154, 160 straipsniai). Vadinasi, nagrinėjamoje
byloje taikant prieš tai minėtų neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų
tyrimo priemonių naudojimą, buvo apribota G. Z. (taip pat ir
kitų asmenų) teisė į privataus gyvenimo ir susižinojimo
neliečiamumą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22
straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje, BPK 44 straipsnio
9 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo
(toliau – EŽTT) jurisprudencija, be kita ko, pažymėta, kad taikant
slapto informacijos rinkimo priemones ir vertinant gautų duomenų
teisėtumą svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio
išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus
gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (plenarinės sesijos nutartis
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Slaptos
informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką
rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą,
savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į
privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Konvencijos
reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos
demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas
ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į
privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam
tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias
priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją,
nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis
pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti
neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks
įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į
privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei
reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti
(plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-P-94-895/2015).
4.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta,
kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas
yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose
įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui
įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal
kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje
kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės
žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus:
1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės
žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti
nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus
atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti
Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais (kasacinės
nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012,
2K-168-139/2015). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos
tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų
įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems
kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais
atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai,
nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, – prokuroro
nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į
apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti
patvirtinti motyvuota nutartimi (KŽĮ 10, 11 straipsniuose
nurodytiems kriminaliniams veiksmams atlikti). Faktinis
kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8
straipsnyje, tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar
padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius
nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą
rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys
baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010,
2K-P-94-895/2015). Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos
veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą
žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl
kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant,
turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie
galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK
straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti
atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-168-139/2015).
4.5. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali
būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti
BPK nustatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų
gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų
užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar
informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta
tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje
išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus
reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja
įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK
nurodytais veiksmais. Duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai
kelia abejonių jų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės
pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, įrodymais
nepripažįstami. Ir priešingai, tuo atveju, kai nustatoma, kad
duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų
duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės
suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys
pripažįstami įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose
Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2017, 2K-20-303/2018 ir kt.). Iš
nagrinėjamoje byloje priimtų sprendimų turinio, kitų bylos duomenų
matyti, kad prieš tai išdėstytų reikalavimų šioje byloje
nesilaikyta: nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai
tinkamai nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas
panaudoti technines priemones specialia tvarka, ar kriminalinės
žvalgybos veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos.
Dėl to nukrypta nuo asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir
susirašinėjimo (susižinojimo) slaptumo apsaugos tiriant
nusikalstamas veikas reikalavimų, o kartu ir nuo įrodymų vertinimo
taisyklių.
4.6. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas,
išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų
nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. G.
2015 m. vasario 11 d. teikimą ir susipažinęs su pateikta
kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga apie G. Z., G. K.
ir M. K. galimai daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK
225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 2015 m.
vasario 12 d. nutartimi sankcionavo nuo 2015 m. vasario
12 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. G. Z.,
G. K. ir M. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos
asmenų informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, sekimą ir asmenų
pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą,
kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui
apie tokią kontrolę nėra žinoma (4 t., b. l. 4).
Vėliau minėtoje nutartyje sankcionuoti kriminalinės žvalgybos
veiksmai pagal prokuroro teikimą buvo pratęsti dar du kartus: 1)
Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2015 m. rugpjūčio
11 d. nutartimi nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki
2015 m. lapkričio 12 d. (4 t., b. l. 8);
2) Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2015 m. lapkričio
9 d. nutartimi nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki
2016 m. vasario 12 d. (4 t., b. l. 12).
Tačiau, kaip teisingai skunde nurodo kasatorius, nagrinėjamoje
byloje nėra nei prokuratūros teikimo, nei apygardos teismo
nutarties, kuria būtų pratęstas kriminalinės žvalgybos veiksmų
atlikimo terminas nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki
2015 m. rugpjūčio 11 d. Teismai šių aplinkybių netyrė,
nesiaiškino, kodėl, nesant teismo nutarties pratęsti (t. y.
toliau taikyti) kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2015 m.
gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., o tai
galėtų reikšti, kad šie veiksmai po 2015 m. gegužės 12 d.
nutrūko, teismo buvo prašoma ne sankcionuoti kriminalinės žvalgybos
veiksmus dėl naujai atsiradusio faktinio pagrindo, bet juos nuo
2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. lapkričio
12 d. pratęsti, ir tai apygardos teismas padarė. Teisėjų
kolegijos vertinimu, prieš tai nurodytos aplinkybės suteikia
pagrindą svarstyti, ar sprendžiant klausimą dėl kriminalinės
žvalgybos veiksmų taikymo aptariamu metu buvo laikomasi pirmiau
išdėstytų teismų praktikos reikalavimų teisei į privataus gyvenimo
gerbimą užtikrinti. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėję teismai šio
aspekto nepatikrino, taigi negalėjo tinkamai įvertinti ir
atitinkamais veiksmais gautų duomenų, kaip įrodymų, leistinumo.
4.7. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į EŽTT praktikos
nuostatas, pagal kurias institucijos, įgaliotos sankcionuoti slapto
sekimo taikymą, atliekamas patikrinimas, be kita ko, dėl to, ar
tokių priemonių panaudojimas yra apribojamas tik tais atvejais, kai
yra faktinis pagrindas įtarti asmenį planuojant, darant ar padarius
tam tikras sunkias (rimtas) nusikalstamas veikas, ir ar šios
priemonės taikomos tik nesant galimybės sėkmingai nustatyti faktus
kitais būdais, arba jei tai būtų daug sudėtingiau, yra garantija
tinkamos procedūros, skirtos užtikrinti, kad tokios priemonės
nebūtų sankcionuojamos atsitiktinai, nesilaikant tvarkos ar
tinkamai neapsvarsčius. Taigi yra svarbu, kad sankcionuojanti
institucija sprendžia, ar yra įtikinamas pagrindas (pateisinimas)
sankcionuoti slapto sekimo priemones (pvz., Didžiosios kolegijos
2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Roman Zakharov
prieš Rusiją, peticijos Nr. 47143/06, par. 257–260;
2015 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Dragojević prieš
Kroatiją, peticijos Nr. 68955/11, par. 94). Tai, kad tokia
institucija yra būtent teismas – svarbi garantija nuo savivalės ir
atsitiktinės slaptos kontrolės, tačiau tik formali sankcionavimo
procedūra, kuri neleidžia įsitikinti, kad teismas iš tiesų atliko
realų patikrinimą, neatitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimų
(pvz., Roman Zakharov prieš Rusiją, par. 257–267; 2017 m.
lapkričio 7 d. sprendimai bylose Moskalev prieš Rusiją,
peticijos Nr. 44045/05, par. 35–45; Dudchenko prieš Rusiją,
peticijos Nr. 37717/05, par. 93–100; 2016 m. kovo
31 d. sprendimas byloje Šantare ir Labazņikovs prieš Latviją,
peticijos Nr. 34148/07; 2017 m. balandžio 4 d.
sprendimas byloje Matanović prieš Kroatiją, peticijos
Nr. 2742/12, par. 112–116). Slaptų priemonių pratęsimo
kontekste, atsižvelgiant į vis ilgesnę asmens teisių apribojimo
trukmę, didėja ir itin kruopštaus jo pagrįstumo ir proporcingumo
vertinimo reikšmė (su atitinkamais pakeitimais, Roman Zakharov
prieš Rusiją, par. 250–252; 2013 m. balandžio 30 d.
sprendimas dėl priimtinumo byloje Cariello ir kiti prieš Italiją,
peticijos Nr. 14064/07; 2010 m. rugsėjo 7 d.
sprendimas dėl priimtinumo byloje Fernández Saavedra ir Reyes
Cortes prieš Ispaniją, peticijos Nr. 47646/06; 2006 m.
rugsėjo 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Coban prieš
Ispaniją, peticijos Nr. 17060/02). Taip pat atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad teismai netyrė ir nesiaiškino, ar minėtu
laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gegužės 12 d.
iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., nebuvo faktiškai vykdomi
neviešo pobūdžio veiksmai ir kiek ši aplinkybė turi reikšmės
sprendžiant viso kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumo ir
pagrįstumo bei surinktų įrodymų leistinumo ir kaltės įrodytumo
klausimus. Įrodinėjimo procese teisiškai reikšmingas visas
kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo laikotarpis, nes tik
įvertinus visus kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautus
faktinius duomenis galima išsamiai ištirti ir įvertinti
inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Dėl pirmiau
nurodytų priežasčių byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 1, 4, 5
dalių ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.
4.8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuo
pat kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pradžios (2015 m.
vasario 12 d. nutartis) iki analogiškų veiksmų taikymo BPK 154
straipsnio tvarka pabaigos (2016 m. gegužės 17 d.
(2016 m. vasario 17 d. nutartis) elektroninių ryšių
tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir
fiksavimas buvo sankcionuoti ir taikomi, be kita ko, susižinojimui
ir Latvijos Respublikoje registruotiems telefono numeriams,
priklausantiems nuolat šioje užsienio valstybėje gyvenantiems jos
piliečiams G. K. ir A. M. Iš pirmiau minėtų teismo
nutarčių dėl telefoninių pokalbių kontrolės sankcionavimo ir
atitinkamų teikimų turinio, kitų baudžiamosios bylos medžiagoje
esančių duomenų (pvz., kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo
protokolų, 2016 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo dėl
telefoninių pokalbių kontrolės ikiteisminio tyrimo metu
(4 t., b. l. 18) matyti, kad kriminalinės žvalgybos
metu ją vykdantiems pareigūnams ir neviešo pobūdžio veiksmus
sankcionuojantiems teismams, taip pat vėliau atitinkamiems
baudžiamojo proceso subjektams šios aplinkybės (pvz., tai, kad
G. K. į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyksta tik tam
tikram laikui, t. y. darbo reikalais) buvo žinomos.
Vadinasi, kontroliuojant jų susižinojimą nurodytais telefono
numeriais, juolab ilgą laikotarpį, esant atitinkamoms techninėms
galimybėms, galimos situacijos, kad Lietuvos Respublikos
institucijos šį susižinojimą galbūt kontroliavo ir, pavyzdžiui,
G. K. esant Latvijos Respublikos teritorijoje.
4.9. Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarstomų kriminalinės
žvalgybos ir baudžiamojo proceso veiksmų metu tokią situaciją, kai
baudžiamojo nusikaltimo tyrimo tikslu telekomunikacijų tinklais
perduodamos informacijos perėmimą sankcionuoja vienos valstybės
Europos Sąjungos narės kompetentinga institucija (perimančioji
valstybė narė), o įsakyme perimti informaciją nurodyto asmens
telekomunikacijų tinklų adresas yra kitoje valstybėje narėje
(informuotoji valstybė narė), kurios techninė pagalba nėra
reikalinga informacijai perimti, reglamentavo 2000 m.
Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos
baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34
straipsnį patvirtino Taryba (tiek Lietuvos Respublika, tiek
Latvijos Respublika, įstojusios į Europos Sąjungą, prisijungė prie
šios konvencijos, kuri, Europos Sąjungos Tarybos sutarčių ir
susitarimų duomenų bazės duomenimis, joms įsigaliojo 2005 m.
rugpjūčio 23 d.). Pagal šios konvencijos 20 straipsnio
nuostatas aptariamu atveju numatoma perimančiosios valstybės narės
pareiga pranešti informuotajai valstybei narei apie perėmimą, kai
asmuo yra pastarosios valstybės teritorijoje. Informuotoji
valstybės narė savo ruožtu turi teisines galimybes šiame
straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka riboti ar neleisti
vykdyti informacijos perėmimą ir (ar) taip gautų duomenų
panaudojimą. Pagal aptariamo straipsnio 7 dalį kiekviena valstybė
narė gali pareikšti, kad nereikalaus pateikti jai informaciją apie
perėmimą, kaip nustatyta šiame straipsnyje, tačiau Latvijos
Respublika tokio pareiškimo nėra padariusi; tiek Lietuvos
Respublika, tiek Latvijos Respublika paskyrė kompetentingas
institucijas minėtos konvencijos 20 straipsnyje nustatytoms
funkcijoms vykdyti. Pažymėtina, kad iš esmės panaši tvarka
nustatyta ir Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos
2014 m. balandžio 3 d. direktyvos dėl Europos tyrimo
orderio baudžiamosiose bylose (toliau – Direktyva) 31 straipsnyje
(pagal Direktyvos 36 straipsnio nuostatas ji turėjo būti perkelta į
nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2017 m. gegužės
22 d.).
4.10. Nagrinėjamoje byloje teismai nepatikrino, ar nebuvo
nukrypta nuo išdėstytų telekomunikacijų tinklais perduodamos
informacijos perėmimo teisėtumo reikalavimų (pvz., 2016 m.
vasario 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo
protokolas (dėl 2016 m. vasario 4 d. 16.51–17.13 val.
A. M. ir G. K. pokalbio, 4 t., b. l. 184),
2017 m. sausio 19 d. elektroninių ryšių tinklais
perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo
protokolas (dėl 2016 m. kovo 17 d. 17.39–18.03 val.
A. M. ir G. K. pokalbio, 5 t., b. l. 72),
atitinkamai neturėjo galimybės įvertinti ir galimo jų nesilaikymo
reikšmės vertinant taip gautų duomenų kaip įrodymų leistinumą.
Šiame kontekste reikėtų pabrėžti, kad šiuolaikinių technologijų
suteikiamos galimybės tam tikrais atvejais taikyti slaptos asmenų
kontrolės priemones nepaisant valstybės sienų negali pateisinti
jiems pagal įstatymą ir tarptautinę teisę suteikiamų garantijų
paneigimo (su atitinkamais pakeitimais, EŽTT 2018 m. rugsėjo
13 d. sprendimas byloje Big Brother Watch ir kiti prieš
Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 58170/13 ir kt.).
4.11. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės
instancijos teismas priimtus nuosprendžius tikrina tik teisės
taikymo aspektu ir nuosprendžio pagrįstumą gali patikrinti tik
tiek, kiek tai susiję su apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine
tvarka pagrindais, kurie nurodyti BPK 369 straipsnyje, – tai, ar
tinkamai pritaikytas baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymas.
Kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustato, įrodymų
nerenka ir jų iš naujo netiria. Iš naujo tirti bylos aplinkybes ir
pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo
kompetencija.
4.12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad
apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2018 m. rugsėjo
21 d. nutartį, nepakankamai patikrino byloje esančius įrodymus
jų teisėtumo ir leistinumo aspektu, neišsamiai išnagrinėjo bylai
reikšmingas aplinkybes ir taip pažeidė iš BPK 20 straipsnio 1, 4 ir
5 dalių kylančius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo
padaryti BPK pažeidimai yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl to šio teismo nutartis nuteistajam G. Z. naikintina ir
byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kadangi šie
pažeidimai galėjo turėti įtakos ir nuteistajam G. K., dėl
kurio nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 3 dalį kasacinis skundas
nepaduotas, naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties
dalis nuteistajam G. K. (BPK 376 straipsnio 2 dalis).
Remiantis BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, grąžindamas
bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinės instancijos
teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali
padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, dėl kitų nuteistojo
G. Z. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija
šioje nutartyje nepasisako.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382
straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
TeisėjaiDalia Bajerčiūtė
Artūras Pažarskis
Audronė Kartanienė
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-08991
2019-06-04
2019-05-23
2019-05-23
-
Civilinė byla Nr. 3K-3-191-687/2019
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02919-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.2.8; 2.6.1.5;
2.6.29.1; 3.2.4.9.6.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 23 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos
Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo
Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo V. P. (V. P.) kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį
atsakovui V. P. ir atsakovo priešieškinį ieškovei, dalyvaujant
tretiesiems asmenims P. P. (P. P.), A. K.,
K. R., I. K. (I. K.), išvadą teikiančiai
institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos
nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų,
reglamentuojančių išlaikymo vaikams ir jo įsiskolinimo priteisimą,
turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, dalytino turto
vertės nustatymą, paskolos santykius, palūkanų priteisimą,
ekspertizės skyrimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio
kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja;
priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą: vienam – 509
Eur, o kitam – 443 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis
nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš
atsakovo nepilnamečiams vaikams 5328 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
bendrą 48 367 Eur turtą padalyti nukrypstant nuo lygių dalių
principo: ieškovei priteisti 3/4 dalis bendro turto, atsakovui –
1/4 dalį; natūra ieškovei priteisti 52 132 Eur vertės ūkinį pastatą
ir 900 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; natūra atsakovui
priteisti 2896 Eur vertės UAB „Intertyres“ 100 vnt. paprastųjų
akcijų; priteisti iš atsakovo 7265 Eur kompensaciją už sumažintą
bendrą turtą; 31 858 Eur skolą K. R. pagal 2011 m. spalio
4 d. vekselį, 1178 Eur skolą A. K. pagal 2011 m.
spalio 19 d. paskolos sutartį, 24 136,70 Eur skolą I. K.
pagal 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m. sausio
28 d. skolos raštelius pripažinti bendromis šalių prievolėmis;
nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms
teisines pasekmes sukelia nuo 2013 m. vasario 17 d.,
šalims pradėjus gyventi skyrium; po santuokos nutraukimo ieškovei
palikti santuokinę pavardę.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera,
atsakovas dirba priešgaisrinės apsaugos tarnyboje, taip pat
perpardavinėja automobilių priekabas. Ieškovės pajamas sudaro 1113
Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Vienos dukters
išlaikymui per mėnesį reikia 1017 Eur, o kitos – 887 Eur. Šalys
prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Atsakovas nuo
2013 m. vasario 17 d., t. y. šalims pradėjus
gyventi skyrium, vaikams neteikė išlaikymo, todėl susidarė 5328 Eur
įsiskolinimas (po 333 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį už 8
mėnesis).
4. Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje bendro nekilnojamojo
turto neįgijo. Ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės
nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su statiniais. Šalys bendromis
lėšomis ir darbu iš esmės pagerino vieną iš ieškovei asmeninės
nuosavybės teise priklausančių statinių – ūkinį pastatą,
perstatydamos jį į gyvenamąjį namą. Ieškovė sutiko, kad šis
pastatas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Rekonstruoto
ūkinio pastato vertė yra 52 131 Eur, tačiau dovanojimo metu šio
pastato vertė buvo 8978,22 Eur, jo rekonstrukcijai panaudota 8398
Eur motinos dovanotų ieškovės asmeninių lėšų, dalytino turto vertė
turi būti mažinama ieškovės asmeninio turto dalimi (17 376,22 Eur)
ir turi būti dalijamas 34 755 Eur vertės nekilnojamasis turtas.
Ieškovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių
principo ir jai priteisti 3/4 dalis bendro turto, o atsakovui – 1/4
dalį, nes su ja lieka nepilnamečiai vaikai.
5. Atsakovas priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl
atsakovės kaltės; ieškovei palikti santuokinę pavardę; nepilnamečių
vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo
nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 145 Eur kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, o jų lėšų valdytoja
uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę, nustatyti prašomą bendravimo
su vaikais tvarką, rekonstruotą ūkinį pastatą, rekonstruotą
gyvenamąjį namą, 0,53 ha ploto žemės sklypą su tvora, šuns voljeru
ir malkine pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo
nuosavybe; bendrą turtą padalyti lygiomis dalimis ir atsakovui
natūra priteisti: 1/2 dalį 8109,36 Eur vertės rekonstruoto ūkinio
pastato, (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 6513 Eur vertės
gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 33 596 Eur vertės
0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine; 174
Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“; 30 Eur vertės 100 vnt. UAB
„Intertyres“ akcijų; ieškovei natūra priteisti: 1/2 dalį 8109,36
Eur vertės rekonstruoto ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini); 1/2
dalį 6513 Eur vertės gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 1/2
dalį 33 596 Eur vertės 0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns
voljeru ir malkine; 1739 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“;
1672,64 Eur vertės televizorių ir 3D akinius; 1342 Eur vertės
židinį; 811,59 Eur vertės šaldytuvą; iš ieškovės atsakovui
priteisti 3034,49 Eur kompensaciją už natūra negautą bendro turto
dalį; priteisti iš ieškovės 5 proc. metines procesines palūkanas už
priteistą 3034,49 Eur kompensaciją nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo; kreditoriaus įsipareigojimus
P. P. pagal 2014 m. gegužės 28 d. skolų suderinimo
sutartį po santuokos nutraukimo pripažinti bendra šalių prievole;
kreditoriaus įsipareigojimus K. R. pagal 2011 m. spalio
4 d. vekselį po santuokos nutraukimo palikti kaip asmeninę
ieškovės prievolę.
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė vengė grąžinti įmonės turtą,
jos prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovui
uždrausta lankytis šeimos namuose, todėl atsakovas negalėjo vykdyti
veiklos, neteko pajamų bei buvo priverstas sustabdyti įmonės
veiklą. Atsakovo darbo užmokestis – apie 300 Eur. Atsakovas turėtas
santaupas ir jo tėvo paskolintas bei padovanotas lėšas išleido namo
statybai. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra daug didesnis,
kitų pajamų atsakovas negauna.
7. Atsakovas nurodė, kad didžiąją dalį stovyklos išlaidų
apmokėjo jo broliai ir tėvai, kai vaikai būna pas atsakovą, jis
juos visiškai išlaiko. Vaikai neturi specialiųjų poreikių, todėl jų
išlaikymui priteistina po 145 Eur.
8. Atsakovas nurodė, kad ieškovės vardu registruotas
nekilnojamasis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe,
nes santuokos metu pastatai buvo iš esmės pagerinti ir
rekonstruoti, rekonstruojant pastatus žemės sklypas buvo
sutvarkytas ir aptvertas nauja tvora su pamatais, įrengti vartai,
malkinė ir didelis šuns voljeras. Atsakovas nurodė, jog žemės
sklypui sutvarkyti išleista apie 4000 Eur, gyvenamajam namui
pagerinti – apie 2000 Eur, ūkiniam pastatui perstatyti į gyvenamąjį
namą – apie 64 000 Eur; tvoros su šuns voljeru statybai išleista
apie 6000 Eur, malkinės statybai – apie 1000 Eur. Be to, šis turtas
pagerintas atsakovo asmeninėmis lėšomis (5148 Eur).
9. Atsakovas nurodė, kad jo tėvas 2007–2011 metais paskolino 65
000 Lt (18 841 Eur), šios lėšos panaudotos šalių namų ūkiui
išlaikyti, stogui sutvarkyti ir įrengti, namo apdailai, žemės
sklypui sutvarkyti. Skolos grąžinimo P. P. terminas nėra
suėjęs, todėl abi šalys yra solidariai atsakingos šiam
kreditoriui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių
sprendimų esmė
10. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio
30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių
kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę
– P.; nustatė nepilnamečių vaikų K. P. (duomenys neskelbtini)
ir M. P. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;
nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; priteisė iš atsakovo
išlaikymą nepilnametėms dukterims po 300 Eur kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki
vaikų pilnametystės, įskaitant laikino išlaikymo sumas, sumokėtas
pagal 2013 m. vasario 5 d. teismo nutartį ir priteistas
išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė
iš atsakovo nepilnametėms dukterims 4800 Eur išlaikymo
įsiskolinimą; pavedė ieškovei vaikams skirtą išlaikymą tvarkyti
uzufrukto teise; ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pripažino
ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;
santuokoje įgytą turtą padalijo lygiomis dalimis – ieškovei ir
atsakovui priteisė po 4819,68 Eur vertės turtą; ieškovei natūra
priteisė 1/2 dalį 4054,68 vertės ūkinio pastato (duomenys
neskelbtini), 900 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; 450 Eur
vertės televizorių ir 3D akinius; 150 Eur vertės šaldytuvą;
atsakovui natūra priteisė 1/2 dalį 4054,68 Eur vertės ūkinio
pastato (duomenys neskelbtini); 30 Eur vertės 100 vnt. UAB
„Intertyres“ akcijų; priteisė iš ieškovės atsakovui 760 Eur
piniginę kompensaciją už natūra negauto turto dalį; prievoles
A. K. pagal 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutartį ir
I. K. pagal 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m.
sausio 28 d. skolos raštelius pripažino asmeninėmis ieškovės
prievolėmis; prievolę K. R. pagal 2011 m. spalio
4 d. neprotestuotiną vekselį pripažino bendra ieškovės ir
atsakovo prievole; prievolę P. P. pagal 2014 m. rugpjūčio
28 d. skolų suderinimo sutartį pripažino asmenine atsakovo
prievole; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
11. Teismas nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys
neskelbtini), šalys turi du nepilnamečius vaikus. Teismas sprendė,
kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina
ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
12. Teismas, spręsdamas dėl vaikų išlaikymo, nurodė, kad
atsakovas sutinka teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 145
Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pagal ieškovės apskaičiavimus,
vieno vaiko poreikiams tenkinti reikia 887,15 Eur per mėnesį, o
kito – 1017,10 Eur. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra apie 1113
Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie
300 Eur, priklausomai nuo budėjimų skaičiaus švenčių dienomis,
darbo užmokestis gali nežymiai skirtis.
13. Teismas nurodė, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant
išlaikymą būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, pripažįstamas
minimaliosios mėnesinės algos dydis. Nuo 2016 m. liepos
1 d. nustatyta 380 Eur minimalioji mėnesio alga (Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas
Nr. 644). Teismas nurodė, kad, taikant tėvų teisių ir pareigų
lygybės principą, kiekvienas iš tėvų turi teikti ne mažesnį negu
190 Eur išlaikymą ir atsakovo priešieškinyje nurodyta 145 Eur
išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža. Teismas pripažino, kad
ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos vaikų poreikiams tenkinti,
yra akivaizdžiai per didelės, ir sprendė, kad, įvertinus šalių
teismui nurodytas pajamas, šalių vaikų poreikiams tenkinti
reikalinga 600 Eur suma. Teismas konstatavo, kad abi šalys turi
teismui nenurodytų pajamų ir yra pajėgios teikti teismo nustatytą
išlaikymą lygiomis dalimis, todėl iš atsakovo abiem šalių vaikams
priteisė po 300 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Nors atsakovas teigė, kad kai vaikai būna pas jį, o per vasaros
atostogas vaikai pas jį būna po kelias savaites, jis juos visiškai
išlaiko, teismas pažymėjo, kad tam iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena
vaikai, ir taip tenka faktiškai didesnė rūpinimosi jais, taip pat
ir išlaikymo, našta, todėl nustatyti, kad atsakovas prie vaikų
išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi, nėra pagrindo. Ieškovė
teigė, kad atsakovas neteikė išlaikymo 8 mėnesius po to, kai nuo
2013 m. vasario 17 d. šalys pradėjo gyventi atskirai.
Teismas, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė, jog tuo metu teikė
išlaikymą vaikams, priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą už 8
mėnesius skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iš
viso 4800 Eur.
14. Teismas nustatė, kad šalys, nutraukdamos santuoką, pareiškė
reikalavimus dėl šio nekilnojamojo turto padalijimo: ūkinio pastato
(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir
0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine.
Teismas nustatė, kad ieškovė iš savo motinos pagal 2008 m.
balandžio 4 d. dovanojimo sutartį įgijo 0,53 ha ploto žemės
sklypą, ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį (duomenys
neskelbtini) ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini).
15. Teismas nurodė, kad šis turtas yra ieškovės asmeninė
nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)
3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno
sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas
sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad
santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių
bendromis lėšomis ar kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Sutuoktinis, siekdamas pripažinti kito sutuoktinio asmeninį turtą
bendrąja nuosavybe, turi įrodyti, kad turtas buvo pagerintas iš
esmės ir kad turto vertė pakilo dėl šių pagerinimų, o ne dėl
pokyčių rinkoje ar kitų su pagerinimais nesusijusių veiksnių.
16. Atsakovas, prašydamas, kad ūkinis pastatas, gyvenamasis
namas, žemės sklypas, tvora, šuns voljeras ir malkinė būtų
pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodė, kad šie
objektai buvo pagerinti bendromis šalių lėšomis ir darbu. Ieškovė
pripažino, kad ūkinis pastatas buvo pertvarkytas į gyvenamąjį namą
abiejų sutuoktinių ir jų artimųjų lėšomis ir darbu, ir sutiko, kad
šis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe, todėl teismas priešieškinio reikalavimą iš dalies
tenkino.
17. Teismas nurodė, kad atsakovas, teigdamas, jog žemės sklypui
sutvarkyti buvo išleista apie 4000 Eur, nurodė, kad buvo iškirsti
krūmai, atvežta žemių sklypui išlyginti, neįrodė, kokią įtaką tai
turėjo sklypo vertei, todėl šias išlaidas laikyti žemės sklypo
esminio pagerinimo išlaidomis nėra pagrindo. Be to, išlaidų faktas
pats savaime nereiškia turto pagerinimo ir ne kiekvienas
pagerinimas didina turto vertę. Atsakovas, nurodęs, kad bendromis
lėšomis ir darbu buvo rekonstruotas ir gyvenamasis namas (duomenys
neskelbtini), jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė
nesutinka su atsakovo teiginiais, kad gyvenamasis namas buvo
pagerintas, nes namas yra apardytas ir paliktas stovėti, o plytos
iš šio namo panaudotos ūkiniam pastatui rekonstruoti. Šiuos
ieškovės teiginius patvirtina paties atsakovo pateiktos statinių
fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti gyvenamojo namo būklės pokyčiai,
ardant šį statinį. Teismas atmetė atsakovo reikalavimus dėl žemės
sklypo su priklausiniais ir gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja
jungtine nuosavybe.
18. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, pastatytas
rekonstravus ūkinį pastatą, taip pat tvora su šuns voljeru, malkinė
nėra pripažinti tinkamais naudoti ir neįregistruoti Nekilnojamojo
turto registre. Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto –
ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) vertės, vadovavosi
Nekilnojamojo turto registre užfiksuotais statinio duomenimis ir
nekilnojamojo turto ekspertize, atlikta 2014 m. gruodžio
9 d. UAB „Krivita“, ir nustatė, kad šio statinio vertė yra
8109,36 Eur. Teismas, spręsdamas dėl šalių kilnojamojo turto,
pažymėjo, kad televizorius ir šaldytuvas nėra nauji ir negali būti
vertinami pagal įsigijimo kainas, todėl, nustatydamas jų vertę,
vadovavosi ieškovės nurodytomis vertėmis.
19. Teismas nustatė, kad šalių dalytiną turtą sudaro: 8109,36
Eur vertės ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), 30 Eur vertės
100 vnt. UAB „Intertyres“ akcijų; 900 Eur vertės automobilis
„Volkswagen Golf“; 450 Eur vertės televizorius ir 3D akiniai; 150
Eur vertės šaldytuvas. Iš viso dalytinas 9639,36 Eur vertės turtas.
Teismas sprendė, kad bendras turtas tarp šalių dalijamas lygiomis
dalimis, kiekvienai priteisiant po 4819,68 Eur vertės turto.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, būdama
vienintele ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) savininkė,
piktnaudžiavo teise, vengdama įregistruoti statinį ir užkirsdama
kelią nustatyti tikrąją pastato vertę, ūkinį pastatą (duomenys
neskelbtini) padalijo šalims natūra lygiomis dalimis. Teismas
nurodė, kad, šalims sutarus dėl kilnojamojo turto padalijimo,
atsakovui priteisiamos UAB „Intertyres“ akcijos (30 Eur vertės), o
kiti daiktai (bendros 1500 Eur vertės) – ieškovei, taip pat
atsakovui iš ieškovės priteisiama 760 Eur kompensacija už natūra
negautą bendro turto dalį.
21. Teismas nurodė, kad atsakovas, teigdamas, jog abu
sutuoktiniai yra skolingi jo tėvui P. P. 18 825,30 Eur,
pateikė 2014 m. rugpjūčio 28 d. skolų suderinimo sutartį,
kurioje nurodytas grynųjų pinigų paėmimo operacijų iš P. P.
sąskaitos sąrašas nuo 2007 m. vasario 21 d. iki
2011 m. spalio 30 d. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį
paskolos sutartimi paskolos davėjas įsipareigoja perduoti paskolos
gavėjui pinigus ar rūšiniais požymiais apibūdintus suvartojamuosius
daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja juos grąžinti.
Įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką yra būtinas paskolos
sutarties požymis. Teismas nurodė, kad ne kiekvienas pinigų
perdavimas reiškia paskolos santykius. P. P. teismo posėdyje
nurodė, kad, duodamas pinigų šalims namo statybai, nesitarė dėl
savo suteiktų pinigų grąžinimo, o pareikalauti sumokėtų pinigų
nutarė tada, kai ieškovė iškėlė bylą dėl santuokos nutraukimo.
Teismas pripažino, kad P. P. sumokėtas lėšas laikyti šalių
skola nėra pagrindo. Pagal CK 3.67 straipsnį santuokos nutraukimas
sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes
sukelia nuo bylos iškėlimo. Taigi, turtinės teisės ir prievolė,
kurias įgijo sutuoktinis po bylos iškėlimo, pripažįstamos jo
asmeninėmis prievolėmis. Net ir tuo atveju, jei 2014 m.
rugpjūčio 28 d. skolų suderinimo sutartimi atsakovas
įsipareigojo grąžinti savo tėvui į bendrą šalių namą investuotas
lėšas, laikytina, kad pareiga grąžinti skolą P. P. atsirado
susitarimo sudarymo metu ir ši skola laikytina asmenine atsakovo
prievole, nes byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2013 m.
lapkričio 29 d.
22. Teismas asmeninėmis ieškovės skolomis pripažino gautas
paskolas iš I. K. ir A. K. Teismas prievolę K. R.
pagal 2011 m. spalio 4 d. neprotestuotiną vekselį
pripažino bendra šalių prievole. Teismas atmetė atsakovo
reikalavimą priteisti iš ieškovės 5 proc. metines procesines
palūkanas už 3034,49 Eur kompensaciją nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo
apeliacinius skundus, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi
pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio
30 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo
bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo: pastatą – pagalbinį
ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini)
pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe;
medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei, esantiems
(duomenys neskelbtini), statyti, pripažino ieškovės ir atsakovo
bendrąja jungtine nuosavybe; santuokoje įgytą turtą ieškovei ir
atsakovui padalijo lygiomis dalimis; ieškovei asmeninės nuosavybės
teise priteisė: pastatą – pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis
patalpomis (duomenys neskelbtini); medžiagas, panaudotas tvorai,
voljerui ir stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini), statyti;
automobilį „Volkswagen Golf“, televizorių ir 3D akinius; šaldytuvą;
atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: 100 vnt. UAB
„Intertyres“ akcijų; priteisė iš ieškovės atsakovui 30 935 Eur
piniginę kompensaciją už natūra negauto turto dalį.
24. Kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnio nuostatas
apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus,
kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus
atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos
atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo
vėliau. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė
2018 m. lapkričio 13 d. prašymą pridėti prie nagrinėjamos
bylos papildomą įrodymą – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir
nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos 2018 m. lapkričio 12 d. raštą ir prašė
atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kolegijos vertinimu, naujų
įrodymų pridėjimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, Vilniaus
apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi
atidėtas teismo sprendimo (nutarties) paskelbimas, todėl
atsisakytina pridėti naują rašytinį įrodymą ir atnaujinti bylos
nagrinėjimą iš esmės.
25. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nepateikė jokių
duomenų, paneigiančių nustatytų nepilnamečiams vaikams poreikių
buvimą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad
nepilnamečiams šalių vaikams išlaikyti per mėnesį reikia 600 Eur.
Kolegija nurodė, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti
proporcingai savo turtinei padėčiai. Geresnės turtinės padėties
tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų
išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo
priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir
pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai,
kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji
išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio
5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė užtikrina, jog būtų iš
esmės patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, aprangai,
sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir
kitokiam ugdymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas
intensyviai bendrauja su dukterimis, jomis rūpinasi, užtikrina
ugdymo įstaigos lankymą dukteris nuvežant ir parvežant iš jos ar
kartu atostogauja ir pan. Kolegija pažymėjo, kad tam iš tėvų, su
kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko
priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo
priteisimas. Kolegija atsižvelgė į pateiktus rašytinius įrodymus,
patvirtinančius, jog atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
siekia apie 500 Eur (atskaičius mokesčius), o ieškovės – apie 1000
Eur, taip pat į tai, jog, kaip pati ieškovė teigia, ji teikia
vaikams nurodytą išlaikymą, ir, kaip pats atsakovas teigia, jis
taip pat teikia laikinai priteistą išlaikymą. Kolegija sutiko su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys turi pajamų ir yra
pajėgios teikti teismo nustatytą išlaikymą lygiomis dalimis.
Kolegija sprendė, kad atsakovas turi mokėti po 300 Eur kiekvienam
nepilnamečiam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko
pilnametystės.
26. Kolegija nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl
nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini);
ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir 0,53 ha ploto žemės sklypo
su tvora, šuns voljeru bei malkine – padalijimo.
27. Byloje nustatyta, kad ieškovės motina pagal 2008 m.
balandžio 4 d. dovanojimo sutartį padovanojo ieškovei 0,53 ha
ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ūkinį
pastatą (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį (duomenys neskelbtini)
ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini) ir šis turtas po jo
įgijimo tapo ieškovės asmenine nuosavybe.
28. Kolegija nustatė, kad ieškovė pripažino, jog ūkinis pastatas
buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą abiejų sutuoktinių ir jų
artimųjų lėšomis bei darbu, ir sutiko, kad minėtas turtas būtų
pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl
pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinio
reikalavimą dėl minėto turto pripažinimo bendrąja jungtine
nuosavybe.
29. Kolegija nustatė, kad ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini)
buvo įregistruotas kaip pagalbinio ūkio pastatas su gyvenamosiomis
patalpomis. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio
25 d. nutartimi buvo paskirta tiek minėto pastato, tiek žemės
sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini), tvoros, voljero bei malkinės vertinimo ekspertizė.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d.
nutartimi patikslinti ekspertui užduoti klausimai.
30. Atsakovo teigimu, žemės sklypas bei gyvenamasis namas
(duomenys neskelbtini) taip pat šalims priklauso bendrosios
jungtinės nuosavybės teise. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir
atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, sutiko su
pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas neįrodė,
kokią įtaką sklypo vertei turėjo krūmų iškirtimas, žemės sklypo
išlyginimas, todėl atsakovo nurodytas 4000 Eur išlaidas laikyti
žemės sklypo esminio pagerinimo įrodymu nėra pagrindo.
31. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių,
jog bendromis lėšomis ir darbu buvo rekonstruotas gyvenamasis namas
(duomenys neskelbtini), kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti
klausimą apie šio turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe. Be
to, kaip matyti ir iš 2018 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo
turto vertinimo teismo ekspertizės akto išvados, gyvenamojo namo
(be žemės sklypo), (duomenys neskelbtini), šią dieną faktiškai
naudojamo kaip pagalbinio ūkio pastato, rinkos vertė, nustatyta
išlaidų (kaštų) metodu, – 4300 Eur, šio pastato iki rekonstrukcijos
2007 m. kovo 22 d. rinkos vertė, nustatyta išlaidų
(kaštų) metodu, – 11 000 Eur. Kolegija atmetė atsakovo reikalavimus
dėl minėto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine
nuosavybe bei jo padalijimo.
32. 2018 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo turto vertinimo
teismo ekspertizės akto išvadoje, atsakant į klausimą, kokia yra
pagalbinio ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, (duomenys
neskelbtini), rinkos vertės šią dieną, nurodyta, kad šio pastato,
kuris iš dalies yra naudojamas kaip gyvenamasis namas (be žemės
sklypo), 250,66 kv. m bendro ploto, baigtumas 95 proc., rinkos
vertė, 2018 m. vasario 1 d. ir liepos 18 d.
nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, yra 63 100 Eur, ir atsakant į
klausimą, kokia buvo minėto pagalbinio ūkinio pastato, (duomenys
neskelbtini), rinkos vertė iki rekonstrukcijos, yra nurodyta, kad
šio pastato (be žemės sklypo), 153 kv. m užstatyto ploto, baigtumas
44 proc., rinkos vertė iki rekonstrukcijos 2007 m. kovo
22 d., nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, yra 9100 Eur.
33. Atsakovo teigimu, ginčo pastatas, (duomenys neskelbtini), iš
esmės nėra pagalbinio ūkio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis,
nes iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo
tarnybos 2017 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo išvados bei
2018 m. liepos 18 d. ekspertizės akto patalpų aprašymo
bei fotonuotraukų matyti, jog pagrindinė dalis pastato yra
gyvenamasis namas. Pastate esantis garažas, t. y.
pagalbinė patalpa, sudaro tik 53,58 kv. m iš bendro 250,66 kv. m
ploto, ir visos kitos patalpos – pirmas aukštas (išskyrus 53,58 kv.
m garažą) yra gyvenamosios paskirties (101,41 kv. m) bei antras
aukštas, kuriame įrengti keturi kambariai ir vonios kambarys (95,67
kv. m), taip pat yra gyvenamosios patalpos. Atsakovo teigimu,
2018 m. liepos 18 d. ekspertizės aktas neatspindi
tikrosios ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, (duomenys
neskelbtini), rinkos vertės, nes turto vertinimo ekspertizės akte
nustatyta, kad pagal R. P. VĮ Registrų centrui pateiktus
duomenis gyvenamosios patalpos užima tik 40 proc. bendro pastato
ploto, o negyvenamosios patalpos užima 60 proc. bendro pastato
ploto. Atsakovo manymu, tikslinga nustatyti nekilnojamojo turto
vertę, pateikiant objektyvią informaciją, kad pagalbinė patalpa yra
53,58 kv. m ir gyvenamosios patalpos yra 197,08 kv. m.
34. Kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl turto
vertinimo po ieškovės atlikto viešo registro duomenų pakeitimo,
atsakovas 2018 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą dėl
ekspertui užduotinų klausimų patikslinimo ir, kaip minėta, Vilniaus
apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi
patikslino ekspertui užduotinus klausimus dėl ginčo turto rinkos
vertės, tačiau atsakovas neprašė teismo spręsti klausimo dėl ginčo
pastato, (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų nustatymo,
tikslinimo ar pan. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra
duomenų, kurie patvirtintų, kad viešo registro duomenys, kiek jie
susiję su pirmiau nurodyto ginčo statinio plotu, būtų nuginčyti,
todėl yra teisinis pagrindas vadovautis oficialiu rašytiniu
įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią – Nekilnojamojo turto
registro centrinio duomenų banko išrašu.
35. Atsakovo teigimu, ginčo nekilnojamuosius daiktus būtina
vertinti kompleksiškai kaip vieną turtinį vienetą, o ne kiekvieną
atskirai, be to, ekspertas, atsakydamas į pirmus keturis klausimus,
rinkos vertei nustatyti naudojo tik išlaidų (kaštų) metodą,
pritaikydamas vietos pataisos koeficientą, žemės sklypo vertei
nustatyti naudojo lyginamąjį metodą, nustatydamas panaudotų
medžiagų vertę rėmėsi statybų skaičiuojamųjų kainų
rekomendacijomis. Atsakovas mano, kad atliktas vertinimas
neatspindi realios nekilnojamųjų daiktų vertės.
36. Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas
tik dėl ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, (duomenys
neskelbtini), kuris yra pripažintas šalių bendrąja jungtine
nuosavybe, padalijimo, ir todėl visų nekilnojamųjų daiktų
vertinimas kaip vieno turtinio vieneto nagrinėjamoje byloje nėra
aktualus. 2018 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo turto
vertinimo teismo ekspertizės akto išvadoje yra nurodyta, kad
vertinamas turtas yra su gyvenamosiomis patalpomis, jo tikslinė
paskirtis yra pagalbinio ūkio, tačiau vertinamas turtas yra
pritaikytas bei naudojamas pagal gyvenamąją paskirtį (pagalbinio
ūkinio pastato bendras plotas – 250,66 kv. m, pagrindinis plotas –
104,17 kv. m, 95 proc. baigtumas). Taip pat konstatuota, kad esama
pagrindinė vertinamo turto naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio,
ir galimas geriausias vertinamo turto panaudojimas atsižvelgiant į
byloje esančius dokumentus – ne pagal esamą paskirtį, o pagal
gyvenamąją paskirtį, kaip turtas šiuo metu ir yra naudojamas.
Ekspertas pažymėjo, kad, ištyrus turimus rinkos duomenis apie
turto, panašaus į vertinamą turtą, pardavimus, padaryta išvada, jog
rinkoje įvykę sandoriai yra labai skirtingi įvertinant esamus
skirtumus: statybos metai, turto ploto, žemės, priklausančios
objektui, paskirties ir jos ploto, statybos baigtumo ir sienų
medžiagos, dėl kurių turėtų būti taikoma gana nemažai pataisų. Kuo
vertinimo metu taikoma daugiau pataisų dėl objektų skirtumų, tuo
didesnė tikimybė padaryti klaidų ar netinkamai pritaikyti pataisas
iškreipiant rinkos vertę. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad, atsakant
į pirmus keturis teismo pateiktus klausimus, reikėjo įvertinti
pagalbinio ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis ir gyvenamąjį
namą be žemės sklypo (kaip atskirus statinius), todėl ekspertas
pagalbinio ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis ir gyvenamojo
namo vertei nustatyti naudojo išlaidų (kaštų) metodą, pritaikydamas
vietos pataisos koeficientą, o žemės sklypo vertei nustatyti –
lyginamąjį metodą, kad atsakytų į kitus užduotus klausimus dėl
panaudotų medžiagų vertės, rėmėsi statybų skaičiuojamųjų kainų
rekomendacijomis, turimais faktiniais duomenimis ir turimais
dokumentais.
37. Kolegija nurodė, kad rekonstruotas pastatas priteistinas
natūra ieškovei, o atsakovui – kompensacija, nes tai geriausiai
atitiktų šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus. Esant nustatytai
pastato rinkos vertei – 63 100 Eur ir šio pastato rinkos vertei iki
rekonstrukcijos (2007 m. kovo 22 d.) – 9100 Eur, yra
pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės 27 000 Eur kompensaciją
už jai natūra atitenkančią pastato dalį.
38. Bylos medžiaga patvirtina, jog kiti ginčo objektai – tvora,
voljeras bei malkinė – oficialiai nėra įteisinti. Teismų praktikoje
išaiškinta, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu,
negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos,
panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė ir yra spręstinas klausimas dėl šio turto –
statybinių medžiagų padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-24/2011). Kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai
duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog minėti statiniai yra
pastatyti santuokos metu ir buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti,
iš esmės šalys bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nepaneigė.
Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto išvadoje
nurodyta, kad tvorai panaudotų statybinių medžiagų vidutinė rinkos
vertė 2017 m. birželio 27 d. yra 5400 Eur, voljerui – 600
Eur ir stoginei – 400 Eur. Kolegija sprendė, kad yra pagrindas
statybines medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei
statyti, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir atsakovui iš
ieškovės priteisti 3200 Eur kompensaciją už panaudotas medžiagas, o
jas priteisti ieškovei. Kolegija pritarė kitoms pirmosios
instancijos teismo išvadoms.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
39. Kasaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio
29 d. nutartį iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą:
priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui periodinėmis
išmokomis po 145 Eur kiekvieną mėnesį iki dukterų pilnametystės,
indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka; išlaikymui skirtas
lėšas uzufrukto teisėmis valdyti paskirti ieškovę; panaikinti
nutarties dalį priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukterims 4800
Eur išlaikymo įsiskolinimą; pastato (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį
priteisti ieškovei, 1/2 dalį – atsakovui; 0,53 ha ploto žemės
sklypą (duomenys neskelbtini), pastatą (duomenys neskelbtini),
stoginę (malkinę) pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo
nuosavybe ir kiekvienam šį turtą priteisti natūra po 1/2 dalį;
kilnojamuosius daiktus – televizorių ir 3D akinius įvertinti
1672,64 Eur, šaldytuvą įvertinti 811,59 Eur ir atitinkamai iš
ieškovės atsakovui priteisti 1242,12 Eur kompensaciją už jai
tenkantį didesnės vertės turtą; arba perduoti šią bylos dalį
apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti
atsakovui iš ieškovės 5 proc. metines procesines palūkanas nuo
bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
įsipareigojimus kreditoriui P. P. pagal 2014 m. rugpjūčio
28 d. skolų suderinimo sutartį po santuokos nutraukimo palikti
bendra ieškovės ir atsakovo prievole; priteisti bylinėjimosi
išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
39.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė
pirmosios instancijos teismo išvadai iš atsakovo priteisti dviejų
vaikų išlaikymui 600 Eur per mėnesį. Teismai orientavosi į galimus
būsimus vaikų poreikius, o ne į sprendimo priėmimo metu realiai
b