TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-15514
2019-10-01
2019-09-18
2019-09-18
-
Teismingumo byla Nr. T-61/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01152-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo
bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams
spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos
pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko
pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo
pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ ieškinį
atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“, trečiajam asmeniui
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl atsisakymo duoti
sutikimą rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „Anava“ prašo teismo leisti atlikti žemės sklypo
(kadastro Nr. 5530/0003:7), esančio
Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Jakų k.,
naudojimo paskirties keitimo į kitą žemės naudojimo paskirtį,
nustatant naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų
teritorijos, be atsakovės AB „Amber Grid“ sutikimo.
Ieškovė nurodo, kad yra žemės sklypo (kadastro
Nr. 5530/0003:7), esančio Klaipėdos r. sav.,
Sendvario sen., Jakų k., savininkė ir nori šiame sklype
surinkti, trumpam laikyti, perdirbti ir šalinti statybines
atliekas, todėl nori pasistatyti statybinių atliekų trumpalaikio
saugojimo aikštelę, o tam reikalinga pakeisti minėto žemės sklypo
naudojimo paskirtį. Atsižvelgdama į tai, kad šiame žemės sklype yra
atsakovei priklausantis magistralinis dujotiekis, ieškovė
2019 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama
leisti keisti žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7)
naudojimo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą –
pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos be statinių, numatytų
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio
28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio
dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose,
statybos. Tačiau atsakovė 2019 m. gegužės 16 d. raštu
Nr. 7-214-469 informavo ieškovę, kad nesutinka jog žemės
sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7) paskirtis būtų pakeista į
kitą, iš esmės remdamasi magistralinio dujotiekio vietovės klasėje
taikomais užstatymo normatyvais, be to, nurodydama, kad,
atsižvelgiant į šiame žemės sklype numatomos vykdyti veiklos
pobūdį, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis galėtų būti
pakeista į kitą, nustatant naudojimo būdą – atliekų saugojimo,
rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos. Ieškovė nurodo, kad toks
atsakovės atsisakymas užkerta jai galimybę atlikti tolimesnes
procedūras dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7)
naudojimo paskirties ir būdo keitimo ir suvaržo jos teisę
disponuoti nuosavybe. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovės
atsisakymu leisti jai pakeisti žemės sklypo (kadastro
Nr. 5530/0003:7) naudojimo paskirtį ir mano, kad jos
nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą yra apribotos nepagrįstai.
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad ginčas kilo iš civilinių
teisinių santykių tarp privačių asmenų dėl turimos nuosavybės
teisės įgyvendinimo būdų.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad ieškovė ginčija jos
kompetenciją priimti sprendimą duoti ar ne sutikimą vykdyti veiklą
magistralinio dujotiekio vietovės klasėje kaip numatyta
Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėse,
patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 (2017 m.
birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-169 patvirtinta nauja
redakcija), todėl ieškovės ieškinys neteismingas Klaipėdos
apylinkės teismui, nes tokio pobūdžio ginčai teismingi
administraciniams teismams. Specialioji teisėjų kolegija bylos
rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam
teismui klausimams spręsti 2017 m. rugpjūčio 9 d.
nutartimi teismingumo byloje Nr. T-87/2017 išaiškino, kad
analogiški ir panašūs ginčai yra teismingi administraciniam
teismui. Atsakovės vertinimu ieškovė į bendrosios kompetencijos
teismą teisminės gynybos kreipėsi tik todėl, kad yra praleidusi
terminus ginčyti atsakovės sprendimą. Atsakovė nurodo, kad tarp
šalių susiklostę teisiniai santykiai iš esmės skiriasi nuo,
pavyzdžiui, ginčų tarp bendraturčių šiems įgyvendinant jų
nuosavybės teisę į turtą, kai vienas ar keli savininkai nesutinka,
kad jų bendraturtis atliktų tam tikrus veiksmus su turtu, nes
pastarieji santykiai kyla iš privatinės teisės, tuo tarpu tarp
ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai kyla viešosios
teisės pagrindu. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės
ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei sustabdyti bylos nagrinėjimą
iki bus priimtas sprendimas administracinėje byloje
Nr. eI-6841-386/2019. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė,
kad ieškovė 2019 m. vasario 18 d. pateikė Klaipėdos
rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl sklypo naudojimo
paskirties keitimo į kitą ir būdo – į pramonės ir sandėliavimo
objektų teritorijos. Atsakovė 2019 m. kovo 1 d. gavo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos prašymą išsakyti
nuomonę dėl galimybės keisti sklypo naudojimo paskirtį į kitą ir
būdą – į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
Atsakovė 2019 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 7-214-343
pateikė nuomonę, kad pritarus sklypo naudojimo paskirties keitimui
būtų sudarytos prielaidos vietovės klasės vieneto užstatymo
normatyvui viršyti, todėl ji žemės naudojimo paskirties keitimui
nepritartų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (5.1.73)A5-17179
informavo ieškovę apie sprendimą neleisti keisti sklypo naudojimo
paskirties ir būdo, motyvuojant tuo, kad prašymas prieštarauja
bendrojo plano sprendiniams. Ieškovė šio dėl sprendimo pateikė
skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Nagrinėjant ginčą
administracinių ginčų komisijoje, ieškovė 2019 m. gegužės
9 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti keisti sklypo
naudojimo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą –
pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos be statinių, numatytų
taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose, statybos. Atsakovė, susipažinusi
su ieškovės prašymu, 2019 m. gegužės 16 d. raštu
Nr. 7-214-469 informavo ieškovę, kad nesutinka, jog sklypo
paskirtis ir žemės naudojimo būdas būtų pakeisti. Lietuvos
administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius
2019 m. gegužės 29 d. sprendimu
Nr. 21R2-62(AG2-34/15-219) ieškovės skundo dėl Klaipėdos
rajono savivaldybės administracijos sprendimo netenkino. Ieškovės
skundas dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo šiuo metu yra
nagrinėjamas Regionų apygardos administraciniame teisme,
administracinėje byloje Nr. eI-6841-386/2019. Regionų
apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama
administracinė byla Nr. eI-6841-386/2019 pagal pareiškėjos UAB
„Anava“ skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės
administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“
dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje
skundu prašoma panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės
administracijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą
Nr. (5.1.73)A5-1719 „Dėl žemės naudojimo paskirties
pakeitimo“; panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos
Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. gegužės 29 d.
sprendimą Nr. 21R2-62(AG2-34/15-2019); įpareigoti Klaipėdos
rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Anava“
2019 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti žemės sklypo
(kadastro Nr. 5530/0003:7), esančio Jakų k., Sendvario
sen., Klaipėdos r. sav., naudojimo paskirtį ir būdą.
Atsižvelgdama į tai, atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį
nagrinėjamoje byloje prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus
priimtas sprendimas administracinėje byloje
Nr. eI-6841-386/2019.
Klaipėdos apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų
kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo
klausimą. Teismas nurodo, kad atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir
dalyką, atsakovės motyvuotą ir argumentuotą poziciją dėl bylos
teismingumo, tai, kad administraciniame teisme yra nagrinėjami
esmingai su šiuo ginču susiję ieškovės reikalavimai trečiajam
asmeniui, jam kyla pagrįsta abejonė, ar ši byla teisminga
bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo teismo leisti atlikti žemės
sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7), esančio
Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Jakų k.,
naudojimo paskirties keitimo į kitą žemės naudojimo paskirtį,
nustatant naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų
teritorijos, be atsakovės AB „Amber Grid“ sutikimo.
Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad
ieškovė ieškinyje tiesiogiai neginčija atsakovės 2019 m.
gegužės 16 d. rašto Nr. 7-214-469, kuriuo ši nesutiko,
jog žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7) paskirtis būtų
pakeista, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė su tokiu
atsakovės raštu nesutinka ir ginčo esmę sudaro būtent atsakovės
nesutikimo su žemės sklypo paskirties pakeitimu teisėtumo
vertinimas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m.
birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-169 patvirtintų
Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 18.2 punktas
nustato, kad negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio
pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal
teisės aktus tokia dokumentacija šio punkto papunkčiuose nurodytai
veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, –
magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai
veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t. y. bet
kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo
magistralinio dujotiekio vamzdynų) yra draudžiama nustatyti ar
keisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (arba)
būdą (būdus). Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė,
kaip magistralinio dujotiekio savininkė, spręsdama dėl pritarimo
ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties keitimui, vykdė jai
viešosios teisės aktais pavestas funkcijas, kurios yra savo esme
yra prilyginamos viešajam administravimui (žr. pvz., Specialiosios
teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį
teismingumo byloje Nr. T-87/2017). Atsižvelgdama į tai,
Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas
dėl leidimo atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. 5530/0003:7),
esančio magistralinio dujotiekio vietovėje, naudojimo paskirties
keitimą į kitą žemės naudojimo paskirtį, nustatant naudojimo
būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, be
atsakovės sutikimo, yra teismingas administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo
bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams
spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a:
Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ ieškinį
atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“, trečiajam asmeniui
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl atsisakymo duoti
sutikimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui
nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkėSigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko
pavaduotojaSkirgailė Žalimienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjaBirutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius
Raižys
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-15515
2019-10-01
2019-09-18
2019-09-18
-
Teismingumo byla Nr. T-62/2019
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00754-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo
bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams
spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos
pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko
pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Marijampolės apylinkės teismo prašymą išspręsti
ginčo pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms Nacionalinei
žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. V., trečiasis
asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,
V. E. S., dėl Lietuvos Respublikos miškų ūkio
ministerijos, Tauragės apskrities viršininko administracijos
sprendimų panaikinimo, pareiškimo pripažinimo niekiniu, atidalijimo
iš bendrosios nuosavybės rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
ieškovas R. S. ieškiniu teismo prašo:
1. pripažinti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos
1995 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 971-4433,
Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio
8 d. sprendimą Nr. 9-72-4434, Tauragės apskrities
viršininko administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimą
Nr. 94-13262 bei Tauragės apskrities viršininko
administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimą
Nr. 94-13263 negaliojančiais dalyje dėl ieškovui R. S. ir
atsakovei S. V. nuosavybės teisėmis atkurtų žemės sklypų
dalių;
2. pripažinti, kad 1992 m. kovo 14 d.
V. E. S. pareiškimas dėl palikimo atsisakymo yra niekinis
nuo jo sudarymo dienos;
3. pripažinti, kad ieškovui R. S. bei atsakovei S. V.
nuosavybės teisės į išlikusią senelės B. S. žemę buvo atkurtos
lygiomis dalimis kiekvienam ir nustatyti, kad ieškovas R. S.
ir S. V. bendrosios nuosavybės teisėmis po 1/2 dalį valdo šį
turtą:
3.1. 6,550 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini);
3.2. 5,040 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini);
3.3. 0,750 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini);
3.4. 22,120 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini);
3.5. 25,00 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini);
4. atidalinti ieškovui R. S. ir atsakovei S. V.
bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą:
4.1. ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti
25,00 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, kurio unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini);
4.2. atsakovei S. V. asmeninės nuosavybės teisėmis
priteisti: 6,550 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
5,040 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),
registro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,750 ha ploto miškų
ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro
Nr. (duomenys neskelbtini); 22,120 ha ploto žemės ūkio
paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys
neskelbtini);
5. ieškovo R. S. naudai iš atsakovės S. V. priteisti
piniginę kompensaciją 3 770 EUR. Ieškinyje nurodoma,
kad po B. S. mirties, jos anūkai R. S., S. V. ir
V. E. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų, įgijo teisę prašyti atkurti jiems nuosavybės
teisę į B. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą.
1992 m. kovo 14 d. R. S., S. V. ir
V. E. S. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, kad
pretenduoja į B. S. turėtą žemę ir kiekvienam atiteks po
15,82 ha žemės. 1992 m. kovo 14 d.
V. E. S. Jurbarko rajono Eržvilko agrarinės reformos
komisijai pateikė vienašalį pareiškimą, kuriuo pareiškė
atsisakantis palikimo – 15,82 ha žemės dalies,
priklausiusios B. S., S. V. naudai. Ieškovas ieškinyje
nurodo, kad apie tokį vienašalį pareiškimą jam nebuvo žinoma, be
to, po B. S. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreiptasi
nebuvo. Ir nors ieškovas manė, kad B. S. žemė buvo padalinta
visiems po lygiai, taip kaip buvo sutarta 1992 m. kovo
14 d. susitarimu, ginčijamais Lietuvos Respublikos miškų ūkio
ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimais
Nr. 9-71-4433 ir Nr. 9-72-4434 atitinkamai buvo
nuspręsta: S. V. grąžinti natūra 0,11 ha žemės bei
16,56 ha mišku apaugusios žemės, nurodant, kad nuosavybės
teisė į likusius 22,97 ha žemės bus atstatyta vėliau, o
R. S. grąžinti natūra 0,10 ha žemės bei 8,23 ha
mišku apaugusios žemės, nurodant, kad nuosavybės teisė į likusius
11,49 ha žemės bus atstatyta vėliau. Ginčijamais Tauragės
apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio
23 d. sprendimais Nr. 94-13262 ir Nr. 94-13263
atitinkamai S. V. buvo atkurta nuosavybė į likusius
22,97 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise
su R. S., kuriam atitenka 11,49 ha žemės, ir R. S.
buvo atkurta nuosavybės teisė į likusius 11,49 ha žemės,
grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su S. V., kuriai
atitenka 22,97 ha žemės. Ieškovo teigimu nei Respublikos miškų
ūkio ministerijos 1995 m. gruodžio 8 d. sprendimas
Nr. 9-72-4434, nei Tauragės apskrities viršininko
administracijos 2000 m. spalio 23 d. sprendimas
Nr. 94-13263 jam įteiktas nebuvo. Ieškovas nurodo, kad tik
2019 m., atsiradus poreikiui įgyvendinti savo nuosavybės teisę
į turimus žemės sklypus, jis kreipėsi į S. V. su prašymu
(pasiūlymu) dėl jiems kaip bendraturčiams priklausančio turto
atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tik tada ieškovui
tapo žinoma, kad S. V. buvo atkurta ne tik jos, bet ir
V. E. S. turėjusi atitekti žemės dalis, todėl nuosavybės
teisės ieškovui ir S. V. buvo atkurtos skirtingomis dalimis.
Ieškovas savo ieškinį grindžia visų pirma tuo, kad
V. E. S. 1992 m. kovo 14 d. Jurbarko rajono
Eržvilko agrarinės reformos komisijai pateiktas vienašalis
pareiškimas dėl palikimo – 15,82 ha žemės dalies –
atsisakymo yra niekinis, nes V. E. S. prašymo dėl
nuosavybės teisės atkūrimo neteikė, tai reiškia – teisės aktų
nustatyta tvarka ir terminais neįgyvendino savo nuosavybės teisės į
išlikusį turtą, be to, tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos
įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų išvis nenumatė galimybės
atsisakyti savo teisės į nuosavybės teisės atkūrimą kito asmens
naudai. Ieškovas taip pat nurodo, kad B. S. iki mirties
nevaldė žemės nuosavybės teisėmis, todėl todėl jos įpėdiniai
negalėjo šios žemės paveldėti ir V. E. S. negalėjo
pareikšti atsisakantis palikimo – 15,82 ha žemės dalies,
nes toks palikimas neegzistavo ir negalėjo būti perleidžiamas kitam
asmeniui. Pripažinus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę
atkūrimo ieškovui ir atsakovei iš dalies negaliojančiais, ieškovas
prašo teismo pripažinti, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybės
teisės į išlikusią B. S. žemę buvo atkurta lygiomis dalimis.
Bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80
straipsniu būtų atidalinta ieškovui R. S. ir atsakovei
S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis
turtas.Marijampolės apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją
teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio
teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad ieškovas prašo panaikinti
viešojo administravimo subjektų priimtus aktus ir atidalinti jam ir
atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą,
todėl dalis reikalavimų nagrinėjamoje byloje teismingi
administraciniam teismui, o kita dalis bendrosios kompetencijos
teismui. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo abejonė, dėl nagrinėjamo
ginčo rūšinio teismingumo.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį
teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui
lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai
teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso
nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis)
byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36
straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties
reikalavimai. Ieškovo reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos
miškų ūkio ministerijos ir Tauragės apskrities viršininko
administracijos sprendimus bei reikalavimai pripažinti, kad
ieškovui bei atsakovei nuosavybės teisė į išlikusią žemę buvo
atkurta lygiomis dalimis kiekvienam yra susiję su su nuosavybės
teisių į atitinkamus žemės sklypus atkūrimu bei atkūrimo proceso
procedūromis. Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje
praktikoje pripažįstama, kad tokie reikalavimai yra administracinio
teisinio pobūdžio. Šių procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų
priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų, ir yra
susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla viešojo
administravimo srityje. Tokie reikalavimai, kaip minėta, yra
laikytini kylančiais iš administracinių teisinių santykių ir yra
priskirtini administracinio teismo kompetencijai (Administracinių
bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) (žr.,
pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. vasario vario
13 d. nutartį teismingumo byloje T-15/2019, 2017 m. kovo
8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-39/2017;
2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje
Nr. T-69/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį
teismingumo byloje Nr. T-109/2015 ir šiose nutartyse nurodytą
praktiką). Kiti ieškinio reikalavimai – dėl pareiškimo dėl
palikimo atsisakymo pripažinimo niekiniu, pripažinimo, kad ieškovui
ir atsakovei nuosavybė atkurta lygiomis dalimis, ir ieškovui bei
atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto
atidalijimo – yra civilinio teisinio pobūdžio. Tačiau
Specialioji teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vyraujančiais
(dominuojančiais) laiko administracinius teisinius santykius, kurie
ir lemia ginčo priskirtinumą administracinių teismų
kompetencijai.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo
bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams
spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a:
Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms Nacionalinei
žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. V., trečiasis
asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,
V. E. S., dėl Lietuvos Respublikos miškų ūkio
ministerijos, Tauragės apskrities viršininko administracijos
sprendimų panaikinimo, pareiškimo pripažinimo niekiniu, atidalijimo
iš bendrosios nuosavybės perduoti Vilniaus apygardos
administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkėSigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko
pavaduotojaSkirgailė Žalimienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjaBirutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius
Raižys
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-15512
2019-10-01
2019-09-19
2019-09-19
-
Prašymo Nr. 2ATP-299/2019
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00014-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos
pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi
su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymu
atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos
teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno
valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis
specialistas M. T. 2019 m. sausio 29 d. S. Š.
surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis,
organizuodamas ir vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės
reikalaujančią veiklą – medžioklę su koviniu graižtviniu
šaunamuoju ginklu, medžioklės lapas Nr. 18, ir turėdamas
prievolę kaip medžioklės vadovas savalaikiai ir teisingai pildyti
medžioklės lapą, taip pat, turėdamas teisę, laikantis saugumo
technikos reikalavimų ir turint medžiotojo selekcininko
kvalifikaciją bei žinant medžiojamų gyvūnų medžiojimo terminą,
sumedžioti stirniną, 2018 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių
miške, medžiotojų klubo „Diana“ medžioklės plotų vienete,
Kaišiadorių r. sav., neįvertinęs aplinkos sąlygų –
buvo prietema, taikinys prastai matomas, draudžiamu metu sumedžiojo
stirnos patiną, kai stirnos patinus medžioti galima nuo gegužės
15 d. iki spalio 15 d., neteisingai užpildė medžioklės
lapą, nurodydamas, kad sumedžiota stirna, nors turėjo nurodyti
stirniną ir aprašyti ragus pagal medžioklės taisyklių reikalavimus,
nedelsdamas, nepasišalinęs iš įvykio vietos, neinformavo Aplinkos
apsaugos departamento apie medžioklės metu padarytą medžioklės
taisyklių pažeidimą, neteisėtai sumedžiotą gyvūną pakrovė į
automobilio „Toyota L. C.“, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) bagažinę ir kartu su R. Š. gabeno iš sumedžiojimo
vietos ir išdorojo. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais
S. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje
taisyklių 15.2.4, 22, 23, 24.2, 24.10, 58.2.2, 58.2.3, 72.8 punkto
reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą,
numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
(toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d.
nutarimu, konstatavus, jog nagrinėjamoje administracinio
nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų ir neabejotinų
įrodymų, patvirtinančių, kad S. Š. 2019 m. gruodžio
10 d. stirnos patiną neteisėtai sumedžiojo tyčia,
administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 290 straipsnio
8 dalį buvo nutraukta.
Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d.
nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio
24 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą – pripažino
S. Š. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir paskyrė jam
1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su teisės medžioti atėmimu 2
(dvejiems) metams bei medžioklėje panaudotų įrankių –
graižtvinio šautuvo CZ555, Nr. A567586, kalibras 3006
Springfield, optinio taikiklio be pavadinimo ir numerio,
2 vnt. 3006 kalibro Springfield šovinių –
konfiskavimu.
Pareiškėjas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą,
panaikinti Kauno apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti Kauno
apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarimą.
Prašyme teigiama, kad pareiškėjo veikoje nėra būtinojo
administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje,
sudėties požymio – kaltės, o apygardos teismas, padaręs
išvadą, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė tyčios forma, nutarime
pareiškėjo kaltės plačiau neanalizavo ir nutarime
neargumentavo.
Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina
priimti.
Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio
nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis
materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti
įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme
atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti
administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs
teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662
straipsnio 2 dalis).
ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė
už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo
(medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai
sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. Nėra abejonių dėl to, kad
šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiesiogine
tyčia. Tokių abejonių nekelia ir pareiškėjas.
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimu
S. Š. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nubaustas už tai, kad
draudžiamu metu sumedžiojo stirnos patiną, neteisėtai sumedžiotą
gyvūną gabeno iš sumedžiojimo vietos ir išdorojo. Nutarime
konstatuota, kad sutikti su apylinkės teismo motyvais, jog byloje
nesurinkta pakankamai neginčytinų ir neabejotinų įrodymų,
patvirtinančių, kad S. Š. 2019 m. gruodžio 10 d.
stirnos patiną neteisėtai sumedžiojo tyčia, vadovaujantis vien tik
administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Š. paaiškinimais nėra
jokio objektyvaus pagrindo. Nutarime padaryta išvada, kad
S. Š. jam inkriminuotus veiksmus atliko tyčia ir išdėstyti
tokio sprendimo motyvai (nutarimo 11 punktas).
Taigi Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d.
nutarime, dėl kurio prašoma atnaujinti administracinio nusižengimo
bylą, nurodytas būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK
290 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymis – kaltė – ir
išdėstyti šį požymį pagrindžiantys argumentai. Prašyme atnaujinti
administracinio nusižengimo bylą išdėstyti argumentai atkartoja
S. Š. paaiškinimus dėl įvykio, kuriuos Kauno apygardos teismas
savo nutarime įvertino kritiškai. Prašyme išdėstyti teiginiai nėra
teisiniais argumentais, pagrindžiančiais administracinio
nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo – padarytas esminis
materialiosios teisės (ANK 290 straipsnio 8 dalies) pažeidimas,
kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti –
buvimą.
Konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme neišdėstyti
administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindą
pagrindžiantys teisiniai argumentai. Taigi administracinėn
atsakomybėn patraukto asmens S. Š. prašymas atnaujinti
administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2
dalyje nustatytų reikalavimų, todėl prašymą atsisakytina priimti
(ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti Kauno apygardos teismo
2019 m. birželio 27 d. nutarimo dalies dėl šautuvo ir
šovinių konfiskavimo vykdymą. Pagal ANK 662 straipsnio 8 dalį
Atrankos kolegija gali sustabdyti toje byloje priimtų nutarimų ir
nutarčių vykdymą. Atsisakius priimti administracinėn atsakomybėn
patraukto asmens S. Š. prašymą atnaujinti administracinio
nusižengimo bylą, nėra pagrindo stabdyti šioje byloje priimto
nutarimo vykdymą, todėl S. Š. prašymas sustabdyti Kauno
apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo dalies
dėl šautuvo ir šovinių konfiskavimo vykdymą atmetamas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5
dalies 3 punktu, 6 ir 8 dalimis,
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens
S. Š. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimo ir
grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Š.
prašymą sustabdyti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio
27 d. nutarimo dalies dėl medžioklėje panaudotų įrankių –
graižtvinio šautuvo CZ555, Nr. A567586, kalibras 3006
Springfield, optinio taikiklio be pavadinimo ir numerio,
2 vnt. 3006 kalibro Springfield šovinių – konfiskavimo
vykdymą.
TeisėjaiPranas Kuconis
Dalia Bajerčiūtė
Artūras Pažarskis
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-15628
2019-10-02
2019-09-19
2019-09-19
-
Civilinė byla Nr. e3K-3-279-969/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18170-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3;
2.3.5.2.1; 2.4.4.2.
(N)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės,
Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos
pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovės duomenys neskelbtini kasacinį skundą
dėl duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės duomenys neskelbtini
ieškinį atsakovui duomenys neskelbtini dėl santuokos nutraukimo
esant sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo
ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų
sutuoktinių kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo,
tretieji asmenys akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, viešoji įstaiga
duomenys neskelbtini, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos duomenys neskelbtini vaiko teisių apsaugos
skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės
normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo
tvarkos, išlaikymo vaikui dydžio nustatymą, taip pat asmeninės
sutuoktinio nuosavybės pripažinimą bendrąja ir bendro sutuoktinių
turto padalijimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių
įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. duomenys neskelbtini.
3. duomenys neskelbtini.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių
sprendimų esmė
4. Duomenys neskelbtini apylinkės teismas 2018 m. gruodžio
14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio ir
duomenys neskelbtini; šalių nepilnamečio sūnaus duomenys
neskelbtini, gyvenamąją vietą nustatė su motina duomenys
neskelbtini; priteisė iš duomenys neskelbtini išlaikymą
nepilnamečiam sūnui duomenys neskelbtini, teikiamą po 175 Eur
kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo
dienos, duomenys neskelbtini; padalijo santuokoje įgytą, esantį
bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą duomenys
neskelbtini; nustatė atsakovo duomenys neskelbtini ir ieškovės
duomenys neskelbtini bendravimo su sūnumi duomenys neskelbtini,
tvarką duomenys neskelbtini.
5. duomenys neskelbtini.
6. duomenys neskelbtini.
7. duomenys neskelbtini.
8. duomenys neskelbtini.
9. duomenys neskelbtini.
10. duomenys neskelbtini.
11. duomenys neskelbtini.
12. duomenys neskelbtini.
13. duomenys neskelbtini.
14. duomenys neskelbtini.
15. duomenys neskelbtini.
16. duomenys neskelbtini.
17. duomenys neskelbtini.
18. duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi
ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio
2 d. nutartimi duomenys neskelbtini miesto apylinkės teismo
2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
19. duomenys neskelbtini.
20. duomenys neskelbtini.
21. duomenys neskelbtini.
22. duomenys neskelbtini.
23. duomenys neskelbtini.
24. duomenys neskelbtini.
25. duomenys neskelbtini.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai
26. Kasaciniu skundu ieškovė duomenys neskelbtini prašo
panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutartį
ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės apeliacinį
skundą ir atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat priteisti
bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas
šiais esminiais argumentais:
26.1. duomenys neskelbtini.
27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas duomenys neskelbtini
prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą
duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir
duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m. gruodžio
14 d. sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų
atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais
esminiais argumentais:
27.1. duomenys neskelbtini.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl dalies buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
28. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali
būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe,
jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės
pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio
lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija,
pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo
asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali
pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam
turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra
asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnis).
29. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio
asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo
bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90
straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti šias
teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis
sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis
turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas
pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis
ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio
19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018,
40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas
sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis)
lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks
pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į
bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto
pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui
asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių
gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros
atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito
sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio
19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018,
43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas
2013 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo
1/2 buto, duomenys neskelbtini, bendrosios jungtinės nuosavybės
teise, o kitą 1/2 to paties buto dalį atsakovas duomenys
neskelbtini įgijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė prašė
pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2
buto dalį bendrąja jungtine nuosavybe, nes, jos manymu, turtas buvo
žymiai pagerintas bendromis lėšomis, jos darbu ir jos motinos jai
dovanotomis lėšomis. Teismai ieškovės reikalavimą atmetė dėl šių
priežasčių:
31.1. ieškovė išreiškė savo valią ir patvirtino žinanti, jog
turtas yra įgyjamas iš sutuoktinio jam asmeninės nuosavybės teise
priklausančių lėšų, gautų dovanojimo būdu, bei neturinti
materialinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų dėl perkamo buto dalies
atsakovo asmeninės nuosavybės teise (šią aplinkybę teismai nustatė
iš 2013 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties
duomenys neskelbtini bei tos pačios dienos ieškovės vienašalio
notariškai patvirtinto pareiškimo);
31.2. atsakovas investavo savo gebėjimus ir laiką į būsto
pagerinimą, visus susitarimus sudarė ir pasirašė atsakovas
asmeniškai (duomenys neskelbtini);
31.3. ieškovė neskundė 2014 m. kovo 6 d. deklaracijos
apie statybos užbaigimą (kuri gali būti apskųsta per 1 metus) ir
neįrodinėjo, kad po statybos užbaigimo jai nuosavybės teise
priklausanti dalis turėjo pasikeisti, nors šalys nuo 2014 m.
balandžio mėnesio faktiškai pradėjo gyventi atskirai.
32. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo
aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis). Ši nuostata
reiškia, kad kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato,
tačiau gali patikrinti, ar bylą nagrinėję teismai jas nustatydami
tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias
proceso teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-186-248/2019, 28 punktas).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų
nustatytas aplinkybes ir ieškovės kasaciniame skunde išdėstytus
argumentus, sprendžia, kad teismai pagrįstai nepripažino duomenys
neskelbtini asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto
dalies bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).
34. Pirma, teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės darbai
parengiant viso buto kapitalinio remonto projektą, kuriuos pati
ieškovė įvertino 5000 Eur suma, nėra pakankami tam, kad būtų
galima konstatuoti esant esminį duomenys neskelbtini asmeninės
nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies pagerinimą.
Aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad prie buto remonto savo
darbu prisidėjo ne tik ieškovė, bet ir atsakovas (žr. nutarties
31.2 punktą). Nesant duomenų apie akivaizdžią šalių atliktų darbų
prisidedant prie buto remonto disproporciją, teismai pagrįstai
ieškovės nurodytai aplinkybei nesuteikė teisinės reikšmės.
35. Antra, teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus,
pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepagrindė, jog jos motina jai
perdavė 8688,60 Eur buto remontui, taip pat nepateikė įrodymų,
pagrindžiančių, kad į buto remontą buvo investuota 10
312,61 Eur šeimos lėšų. Pažymėtina, kad teismai šiuo požiūriu
buvo nuoseklūs, t. y. sprendė, kad ir atsakovo motinos
dovanoti 70 000 Lt (20 253,45 Eur) būsto remontui
neįtrauktini į asmeniškai atsakovui priskiriamo turto apskaičiavimą
(žr. nutarties 16 punktą).
36. Trečia, nors ieškovė kasaciniame skunde pagrįstai nurodo,
kad teismai nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių buto
kapitalinio remonto faktą 2013–2014 m. (pvz., 2014 m.
rugsėjo 19 d. turto vertės nustatymo ataskaitos, kurioje
pažymėta, kad „butas atnaujintas, atliktas kapitalinis remontas
<…>“), šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti
iš esmės pagrįstą teismų procesinių sprendimų dalį, kuria atmestas
ieškovės reikalavimas dėl 1/2 atsakovui priklausančios buto dalies
pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina, kad net ir
nustačius, jog šalių santuokos metu atliktas buto remontas
(įskaitant ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančios
1/2 buto dalies remontą) galėtų būti laikomas kapitaliniu, ši
aplinkybė nei viena atskirai, nei kartu su šios nutarties 34–35 ir
45.2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės
prisidėjimu prie viso buto remonto savo lėšomis, darbu bei
bendromis lėšomis (dalis bendros paskolos), nesudarytų pagrindo
spręsti dėl atsakovui priklausančios 1/2 buto dalies pripažinimo
bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokią
galimybę iš esmės eliminuoja šios nutarties 31.1 punkte nurodytos
aplinkybės, susijusios su buto įsigijimo metu aiškiai išreikšta
abiejų sutuoktinių valia aiškiai apibrėžiant atitinkamų buto dalių
nuosavybės teisinį režimą. Pažymėtina, kad sutuoktinių tarpusavio
turtiniai santykiai grindžiami, be kita ko, dispozityvumo principu,
pagal kurį jiems suteikiama galimybė patiems nuspręsti dėl
tarpusavio teisių ir pareigų. Todėl, byloje nesant duomenų apie
ieškovės valios trūkumus buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo
metu, vėliau atliktas viso buto (įskaitant ir atsakovui asmeninės
nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies) pagerinimas abiejų
šalių darbu ir lėšomis nesudaro pagrindo taikyti CK 3.90
straipsnį.
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija
sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė
materialiosios teisės normas, atsisakydami pripažinti atsakovui
asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 buto dalį šalių
bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ši apeliacinės instancijos
teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Dėl dalies turto padalijimo, kompensacijų priteisimo
38. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118
straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę,
pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo
motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas,
t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir
kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Paskui iš bendro sutuoktinių turto
pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto
mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš
bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar
nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių
bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų)
suma. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko,
šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio
kodekso nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
39. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas
padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių
bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem
sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas
vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram
sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir
padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų
interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba
kitas svarbias aplinkybes.
40. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą
naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje
nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad
turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98
straipsnio 3 dalis).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas
aplinkybes ir ieškovės kasaciniame skunde išdėstytus argumentus,
sprendžia, kad teismai, nenustatę pagrindo atsakovui asmeninės
nuosavybės teise priklausančią 1/2 buto dalį pripažinti bendrąja
jungtine nuosavybe, dalydami kitą 1/2 buto dalį, kuri priklauso
ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise,
pagrįstai sprendė dėl jos priskyrimo atsakovui, ieškovei
priteisiant kompensaciją.
42. Tačiau bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė
materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto balanso
sudarymą ir kompensacijų priteisimą. Teismai, sudarydami dalytino
turto balansą ir spręsdami dėl kompensacijos dydžio, iš viso buto
vertės (125 000 Eur) atėmė neįvykdytus įsipareigojimus
kreditorei AB „Swedbank“ (50 525,33 Eur), iš gautos sumos
atėmė atsakovo įsigyjant 1/2 buto dalį asmeninės nuosavybės teise
investuotas sumas (37 650,60 Eur (130 000 Lt)), o likutį
padalijo iš 2, siekdami nustatyti santykį tarp atsakovo asmeninės
nuosavybės bei bendrosios jungtinės nuosavybės. Bendrosios
jungtinės nuosavybės teise valdomą buto dalį dar kartą padalijo iš
2, siekdami nustatyti kiekvienos iš šalių bendrosios jungtinės
nuosavybės dalį.
43. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su kasacinio skundo
argumentais, kad teismų taikytas dalytino turto nustatymo metodas
yra netinkamas, sprendžia, kad teismai, apskaičiuodami ieškovei
išmokėtiną kompensaciją, pirma, nepagrįstai dalytino turto
atskaitos tašku laikė visą butą, o ne jo 1/2 dalį, priklausančią
ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, antra,
neįvertino aplinkybės, kad dalis kredito lėšų buvo panaudota ne tik
1/2 buto dalies įgijimui šalių bendrosios jungtinės nuosavybės
teise, bet ir viso buto remontui, taigi ir atsakovui asmeninės
nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kompensacija
už atsakovui natūra atitinkančią visą šalių bendrosios jungtinės
nuosavybės teise turėtą 1/2 buto dalį turėjo būti apskaičiuotos
vadovaujantis šiais principais:
44.1. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1/2
buto, todėl būtent šios buto dalies vertė (62 500 Eur)
laikytina atskaitos tašku, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio už
atsakovui atitenkančią šią buto dalį. Kadangi ieškovė ir atsakovas
turėjo bendrą neįvykdytą įsipareigojimą kreditorei AB „Swedbank“,
kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo lygus 50
525,33 Eur, šia suma turi būti mažinamas bendras dalytinas
turtas, t. y. iš 62 500 Eur atimama 50 525,33 Eur.
Gauta suma – 11 974,67 Eur – yra bendras dalytinas
ieškovės ir atsakovo turtas (aktyvo ir pasyvo santykis), kuris
padalijamas šalims lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4
dalis).
44.2. Kadangi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise
priklausančios 1/2 buto dalies padalijimas natūra nėra įmanomas,
teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise
priskirtina visa ši buto dalis, atsakovą įsipareigojant kompensuoti
ieškovei jos dalį, t. y. 11 974,67 Eur / 2 = 5
987,34 Eur, pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
45. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamu
atveju kompensacija už dalies kredito lėšų panaudojimą atsakovui
nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui turėjo
būti apskaičiuota vadovaujantis šiais principais:
45.1. Ieškovės ir atsakovo paimtas kreditas, kurio likutis
patikslinto ieškinio padavimo dieną buvo 50 525,33 Eur, šalių
buvo panaudotas dviem tikslais: 1) 130 000 Lt (37
650,60 Eur) – 1/2 buto dalies įgijimui; 2) likusi kredito
dalis – viso buto remontui (t. y. tiek šalims bendrosios
jungtinės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies, tiek ir
atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies
remontui). Byloje nustatyta, kad ši papildomo kredito suma sudarė
28 672,38 Eur (tai patvirtina ir „Danske Bank A/S“ Lietuvos
filialo 2015 m. spalio 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad
2013 m. spalio 10 d. šalims išmokėtas kreditas buvo
padidintas 28 672,38 Eur, kredito paskirtis –
nekilnojamojo daikto remonto darbams finansuoti).
45.2. Nustačius kredito sumą, kuri buvo panaudota viso buto
remontui, laikytina, kad 1/2 dalis šios sumos buvo panaudota šalims
bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto
dalies remontui, o likusi 1/2 šios sumos dalis – atsakovui
asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui.
Vadinasi, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti buto
dalis buvo pagerinta, be kita ko, bendromis lėšomis.
45.3. Visos iš banko gautos ir panaudotos kredito lėšos šalims
priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalies jų
panaudojimas ne šeimos, o atsakovo asmeniniams poreikiams –
jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto dalies
remontui – tenkinti sumažino bendrą šalių turtą ir suteikia
teisę ieškovei į kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, 1/2 dalis kredito, panaudoto atsakovui
asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui
(t. y. 1/4 dalis kredito, panaudoto viso buto remontui), kas
sudaro 7168,09 Eur, priteistina iš atsakovo ieškovei kaip
kompensacija už bendro turto panaudojimą asmeninėms atsakovo
reikmėms.
45.4. Kadangi likusi 1/2 dalis kredito sumos, panaudotos viso
buto remontui, buvo panaudota šalims bendrosios jungtinės
nuosavybės teise priklausančios 1/2 buto dalies remontui,
t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui (pagerinimui),
o ši buto dalis tarp šalių padalyta, klausimas dėl kompensacijos už
jos panaudojimą pakartotinai nespręstinas.
46. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami iš atsakovo ieškovei
kompensaciją pinigais už atsakovui tenkančią didesnę bendrosios
jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalį natūra, nurodė, kad
už atsakovui tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise
valdomą buto dalį ieškovei išmokėtina 9206,02 Eur kompensacija
(žr. šios nutarties 15, 42 punktus). Atlikę kilnojamųjų daiktų
padalijimą ir tarpusavyje išmokėtinų kompensacijų įskaitymą, bylą
nagrinėję teismai ieškovės naudai iš atsakovo priteisė iš viso 12
480,71 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto
dalį natūra. Iš to darytina išvada, kad už kilnojamuosius daiktus
ieškovei iš atsakovo buvo priteista 3274,69 Eur (12
480,71 Eur – 9206,02 Eur) kompensacija. Ieškovė
neginčijo kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo ir padalijimo, todėl
dėl šios procesinio sprendimo dalies kasacinis teismas nepasisako
ir kompensacijos dydžio už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamųjų
daiktų dalį natūra nekeičia.
47. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo
ieškovės naudai priteista 12 480,71 Eur (dvylikos tūkstančių
keturių šimtų aštuoniasdešimt Eur 71 ct) kompensacija už
dalijant santuokoje įgyto turto atsakovui natūra tekusią didesnę
turto dalį, keistina priimant naują sprendimą ir priteisiant iš
atsakovo ieškovės naudai 9262,03 Eur už dalijant santuokoje
įgyto turto atsakovui natūra tekusią didesnę dalį (5987,34 Eur
už tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos buto
dalies dalį ir 3274,69 Eur už kilnojamuosius daiktus) ir
7168,09 Eur už atsakovo asmeninio turto pagerinimui panaudotas
bendras lėšas, iš viso 16 430,12 Eur.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvais tvarkos
nustatymo
48. Valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu
ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus,
kai tai nesuderinama su vaiko interesais (JT vaiko teisių
konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).
49. CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali
būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, išskyrus įstatymo
nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo
vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar
nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją
pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to,
kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš
tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą
dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata,
išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).
50. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta
teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170
straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi
teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai
tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo
auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir
dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su
kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta
vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti
su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas
laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina)
atsako įstatymų nustatyta tvarka.
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pagal įstatymą, tiek
pagal kasacinio teismo praktiką teismas nustato tik skyrium
gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d.
nutarties civilinėje byloje
Nr. 3K-3-99-969/2016 35 punktą).
52. Nagrinėjamoje byloje teismai vaiko gyvenamąją vietą nustatė
su motina, tačiau, spręsdami dėl vaiko bendravimo su tėvais
tvarkos, nustatė ją su abiem tėvais, ieškove ir atsakovu. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad teismai nepagrįstai nustatė vaiko
bendravimo tvarką su ieškove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji
vieta.
53. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai
nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas realiai
pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, nes tokia
bendravimo tvarka yra negalima pagal Lietuvos teisės aktus ir
kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegija tokius ieškovės
argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.
54. Vertinant aptariamą kasacinio skundo argumentą svarbu
išskirti šiuos aspektus: 1) ar toks vaiko bendravimo su skyrium
gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su
skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš
tėvų, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, yra apskritai
galimas pagal Lietuvos teisę; 2) jei toks modelis galimas, kokios
šio modelio įgyvendinimo formos kokiais atvejais galėtų būti
taikomos, t. y. kokiu dažnumu (pvz., kas antrą dieną, savaitę,
mėnesį) ir kokia seka (pvz., nuo sekmadienio iki sekmadienio, nuo
trečiadienio iki trečiadienio) vaikas bendrauja su skyrium
gyvenančiu tėvu.
55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario
19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016
išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus
abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad,
nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos)
dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią
skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal
kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas;
pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium
gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia
turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia
su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų
metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų
bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant
normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir
pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką
principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio
tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą
dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.
Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku
tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai
paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma
tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai,
antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks
vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis
išreikšti savo pažiūras.
56. Iš nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų išplaukia, kad,
teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos)
bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi
į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų
savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei
tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu
tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui,
nustatymą. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, pirmiau nurodyta
kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad toks vaiko
bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį
vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat
laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji
vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės nesuderinamas su vaiko
interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę. Pažymėtina, kad
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016
pasisakyta tik dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų,
pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu
iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad
tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik
išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja
sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas
nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko
interesus. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50
procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo
sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė.
57. Nagrinėjamoje byloje teismų procesiniais sprendimais: 1)
nustatytas toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu
modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu
tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko
gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis); 2) nustatyta
tokia aptariamo vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio
įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu
bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki
sekmadienio.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad
nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo
bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma gali būti taikoma
tik nustačius visas nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 įvardytas
sąlygas. Taip yra todėl, kad nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta
skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo
forma, lyginant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje
byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, yra ne tokia
kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi
iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso,
nereikalauja tiek tėvų resursų. Todėl ji gali būti taikoma ir
nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytos
sąlygos – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos)
bendravimo su vaiku tvarkos.
59. Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo
(motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“)
teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai
atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis
aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų
gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko
ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų
gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų
gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis,
kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo
įstaigas ir paimti iš jų, kt.
60. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje
skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta
nepagrįstai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes teismai
neatsižvelgė į daugybę aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad
ji neatitinka vaiko interesų.
61. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos,
tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko
amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko
raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
62. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami atsakovo
bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi šiais argumentais: 1) duomenys
neskelbtini maksimalus bendravimas su abiem tėvais; atsižvelgdami į
tai, teismai sprendė, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos
prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu
iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu
tėvu, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę
bei dėmesį bei rūpestį; 2) tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač
dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau
sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų
galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam;
3) abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik
būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) abu tėvai yra
išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą
požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo
poveikio vaikui, o priešingai – papildo vaiko kaip asmenybės
formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikui
kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių
tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu,
ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą; 5) vaikas, ne kartą
paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori
gyventi su abiem; 6) tokiu principu šalys su vaiku bendrauja jau
daugiau nei pusę metų ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka
vaiko interesus ir poreikius. Bylą nagrinėję teismai taip pat
motyvavo, kodėl buvo atmesti ieškovės argumentai ir juos
pagrindžiantys (kai kurie iš jų nurodomi ir kasaciniame skunde),
susiję su, jos manymu, per ilgu 7 dienų tarpu tokio amžiaus vaikui
nesimatyti su mama. Teismai nurodė, kad šalių vaikui yra beveik
septyneri metai, o duomenų, kad nusistovėjusi tvarka neatitiktų jo
interesų, byloje nėra.
63. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodyta
rizika, kad dėl atsakovo darbo grafiko jam gali kilti problemų
laiku pristatant vaiką į mokyklą, yra aktuali ir gali būti
teisiškai reikšminga sprendžiant dėl teismų nustatytos atsakovo
bendravimo su vaiku tvarkos (ne)pagrįstumo. Kita vertus,
nagrinėjamu atveju ši rizika yra tik hipotetinė ir nepagrįsta
byloje esančiais įrodymais – ieškovė ją grindžia vaiko
pristatymo į darželį praktika, nenurodydama konkrečių byloje
esančių įrodymų, kurie tokią praktiką patvirtintų. Atsižvelgiant į
tai, aptariamas kasacinio skundo argumentas savaime nesudaro
pagrindo konstatuoti teismų nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku
tvarkos nepagrįstumo.
64. Teisėjų kolegija taip pat teisiškai pagrįstais pripažįsta
atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad ugdymo
įstaigų darbuotojams nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos)
bendravimo su vaiku tvarka objektyviai jokių problemų negali
sukelti, nes patys tėvai, o ne mokytojai yra atsakingi už vaiko
pristatymą į ugdymo įstaigas ir pasiėmimą iš jų, domėjimąsi ugdymu
bei pagalbos vaikui suteikimu, o nelaimės ar ligos atveju ugdymo
įstaiga privalo informuoti abu tėvus, atsižvelgdama ne į teismo
nustatytą bendravimo tvarką, o tik į objektyvias galimybes, kuris
iš tėvų kuo greičiau gali suteikti vaikui reikiamą pagalbą.
65. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamuose teismų
procesiniuose sprendimuose neaptarta (nenurodyta), kur, atmetus
ieškovės reikalavimus dėl ginčo buto padalijimo ir uzufrukto
nustatymo, faktiškai gyvens ieškovė su vaiku. Akivaizdu, kad,
atmetus šiuos reikalavimus, ieškovė neturės jokių teisų į ginčo
butą, duomenys neskelbtini, kuriame ji kartu su vaiku gyveno. Dėl
to vienas iš teismų argumentų, pagrindžiančių nustatytą atsakovo
bendravimo su vaiku tvarką, – tai, kad tokiu principu šalys su
vaiku bendravo daugiau nei pusę metų (bylos nagrinėjimo metu) ir
tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir
poreikius, neatitinka faktinės situacijos, susiklostančios po
teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, nes šiuo atveju
kalbama apie laikotarpį, kada ieškovė vis dar turėjo teisę gyventi
ginčo bute, duomenys neskelbtini. Tuo tarpu teismų sprendimų
pagrindu ieškovei netekus nuosavybės teisės į turėtą buto dalį (ir
nenustačius uzufrukto), tačiau teismams nenustačius (nenurodžius
procesiniuose sprendimuose), kur atsakovė toliau gyvens su vaiku,
tampa neaišku, kokios apskritai bus ieškovės galimybės tinkamai
pasirūpinti vaiku. Be to, teismų sprendimuose neaptarta
(nenurodyta) vaiko ugdymo įstaigos (-ų) buvimo vieta, neatskleisti
vaiko socialiniai ryšiai su tėvo ir motinos gyvenamosiose vietose
(ir šalia jų) gyvenančiais asmenimis, kiekvieno iš tėvų galimybė
pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą (-as) ir paimti iš jos (-ų), nors
šios aplinkybės, kaip nurodyta šioje nutartyje, yra teisiškai
reikšmingos teismui sprendžiant dėl tokios skyrium gyvenančio tėvo
bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaiko faktiškai
praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, nustatymo.
66. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija
sprendžia, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties
dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su
atsakovu tvarkos nustatymo, naikintina ir ši bylos dalis perduodama
apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl uzufrukto nustatymo
67. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje
nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas
visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko
interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko
teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės,
todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos
turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų –
nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo
pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai.
68. CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja
patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71
straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą
į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su
kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa
nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas
nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės
uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m.
sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014
ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
69. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo
išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka
nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai
nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant
išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas
(vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai
finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai
įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus
santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas,
tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir
vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti
uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio
18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).
70. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismą nustatyti vaikui
uzufruktą į ginčo butą tuo atveju, jei šis būtų priteistas
atsakovui. Tokiam reikalavimui prieštaravo tiek atsakovas, tiek
kreditorius, kurio naudai yra įkeistas ginčo butas. Apeliacinės
instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, nurodydamas,
kad pagrindinis ieškovės motyvas, kodėl nagrinėjamoje byloje reikia
nustatyti uzufrukto teisę jai su vaiku likti gyventi atsakovo bute,
yra tai, kad vaikas prie tos aplinkos yra pripratęs ir jam geriau
likti gyventi namuose, kuriuose jis gyvena nuo gimimo, tačiau tai
nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovo, kaip būsto savininko,
teises.
71. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė kasaciniame skunde
pagrįstai nurodo, jog banko prieštaravimas savaime nėra kliūtis
nustatyti uzufruktą. Ieškovė taip pat pagrįstai nurodo, kad teismas
dėl uzufrukto nustatymo gali spręsti savo iniciatyva. Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad aktyvus teismo vaidmuo yra ypač
reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko
teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko
raidai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo
7 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. e3K-3-82-687/2018 41 punktą ir jame nurodytą
kasacinio teismo praktiką).
72. Nagrinėjamu atveju teismai, netenkinę ieškovės reikalavimo
dėl buto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo
priteisimo jai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su ieškove,
nesiaiškino, kokios bus vaiko gyvenimo sąlygos ateityje, kai
ieškovė neteks turėtos nuosavybės teisės į buto dalį ir kartu su
vaiku galimai turės išsikelti iš ginčo buto. Kaip pažymėta pirmiau,
tėvai turi užtikrinti vaiko teisę į sveikas ir saugias gyvenimo
sąlygas, todėl teismai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su vienu
iš tėvų, tuo atveju, jei tėvai neteikia įrodymų, turi savo
iniciatyva patikrinti, ar bus tinkamai apsaugoti vaiko
interesai.
73. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl
vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo yra
naikintina ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo,
apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo,
turėtų, be kita ko, nustatyti ieškovės gyvenamąją vietą, jos
galimybę užtikrinti vaikui teisę į būstą bei nustatytų aplinkybių
pagrindu spręsti uzufrukto nustatymo klausimą.
Dėl išlaikymo dydžio
74. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai
išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir
dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo
atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos
išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas
sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
75. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi
teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino
išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2
dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti
proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei
užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų
turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau
nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
76. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties
principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio
klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d.
nutarties civilinėje byloje
Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą
kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti
atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą,
yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas,
t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia
su vaiku.
77. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai
praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai
yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“),
abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami
atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų
vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų
teisių ir pareigų disbalansą.
78. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik
kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas
reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų
(pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl
tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš
tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu
išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos)
suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir
kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto
teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių
tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).
79. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad
teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai
praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo
kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos)
priteistino išlaikymo dydis. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad
nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę tokią skyrium gyvenančio tėvo
bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai
praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinę
vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė
priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis. Kita vertus, atsižvelgiant į tai,
kad šioje nutartyje konstatuotas pagrindas panaikinti skundžiamos
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta
nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko
gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo,
atitinkamai naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties
dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo, ir ši bylos dalis taip pat
perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
80. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais,
konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė
materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto balanso
sudarymą, kompensacijos iš bendro dalytino turto apskaičiavimą,
vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą ir su tuo
susijusius vaiko išlaikymo ir uzufrukto į gyvenamąjį būstą
nustatymo klausimus, dėl to yra: 1) keistina duomenys neskelbtini
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalis, kuria palikta
nepakeista duomenys neskelbtini apylinkės teismo 2018 m.
gruodžio 14 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovės
naudai priteista 12 480,71 Eur (dvylikos tūkstančių keturių
šimtų aštuoniasdešimt Eur 71 ct) kompensacija už dalijant
santuokoje įgyto jam natūra tekusią didesnę turto dalį, priimant
naują sprendimą ir priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 9
262,03 Eur už dalijant santuokoje įgyto turto atsakovui natūra
tekusią didesnę turto dalį (5 987,34 Eur už tenkančią
bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos buto dalies dalį ir
3 274,69 Eur už kilnojamuosius daiktus) ir 7168,09 Eur už
atsakovo asmeninio turto pagerinimą, iš viso 16 430,12 Eur; 2)
naikintina duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d.
nutarties dalis, kuria paliktos nepakeistos duomenys neskelbtini
apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalys
dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo,
vaiko išlaikymo ir uzufrukto į gyvenamąjį būstą nustatymo; ši bylos
dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš
naujo; 3) kita skundžiamos nutarties dalis paliktina
nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81. Kasacinis teismas patyrė 8,86 Eur išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2019 m. rugsėjo 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu). Ieškovė ir atsakovas prašė
atlyginti jų kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas,
pateikė tai įrodančius dokumentus. Kasaciniam teismui nusprendus,
kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui
nagrinėti iš naujo, ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų
kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam
teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96
straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a:
Pakeisti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d.
nutarties dalį, kuria palikta nepakeista duomenys neskelbtini
apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis,
kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 12 480,71 Eur
(dvylikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt Eur
71 ct) kompensacija už dalijant santuokoje įgyto jam natūra
tekusią didesnę turto dalį, priimant naują sprendimą ir priteisiant
iš atsakovo ieškovės naudai 9262,03 Eur (devynis tūkstančius
du šimtus šešiasdešimt du Eur 3 ct) už dalijant
santuokoje įgyto turto atsakovui natūra tekusią didesnę dalį ir
7168,09 Eur (septynis tūkstančius šimtą šešiasdešimt
aštuonis Eur 9 ct) už atsakovo asmeninio turto
pagerinimą, iš viso 16 430,12 Eur (šešiolika tūkstančių
keturis šimtus trisdešimt Eur 12 ct).
Panaikinti duomenys neskelbtini apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 2 d.
nutarties dalį, kuria paliktos nepakeistos duomenys neskelbtini
apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalys
dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo,
vaiko išlaikymo ir uzufrukto į gyvenamąjį būstą nustatymo. Ši bylos
dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš
naujo.
Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė,
neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
TeisėjaiGoda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė
_______________________
TAR identifikacinis nr.
Užregistravimo data
Galioja nuo
Paskelbta
Teisės akto priedai
2019-15516
2019-10-01
2019-09-23
2019-09-23
-
Nr. 3P-1580/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00801-2017-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos
Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 13 d. gautu ieškovės
UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kasaciniu skundu
dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2019 m. birželio 13 d. sprendimo
peržiūrėjimo,
n u s t a t ė:
Atrankos kolegijos, nagrinėjusios ieškovės UAB „Klaipėdos
regiono atliekų tvarkymo centras“ kasacinio skundo priėmimo
klausimą ir nenustačiusios pagrindų kasacijai, du kartus atsisakė
kasacinį skundą priimti.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma
priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje
nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo
paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje
nustatyto termino.
Susipažinusi su paduodamu kasaciniu skundu dėl apeliacinės
instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl
nuostolių atlyginimo priteisimo, atrankos kolegija pažymi tai, kad
skundo argumentai iš dalies pakeisti; kasacijos byloje galimumas
grindžiamas teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), taip pat
sutarties uždarumo principo pažeidimu (CK 6.154 straipsnio 1
dalis), teigiama, kad neįvertinti visi bylos išsprendimui
reikšmingi prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas),
neatliktas įrodymų vertinimas ir jų reikšmė, sprendžiant dėl
atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nutraukus Koncesijos
sutartį ir neįsigaliojus jos pagrindu ieškovės su AB
„Specializuotas transportas“ sudarytai paslaugų teikimo sutarčiai
bei dėl to ieškovei patyrus žalą, pažeidė CPK 185, 182, 260
straipsnius, CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalis, CK 6.245–6.249
straipsnius, be to, sprendime neatribotas sutarčių ir teisinių
santykių vertinimas, nenustatyti skirtingų teisinių santykių
elementai, neteisingai nustatytas šių santykių tapatumas, pažeista
CPK 279 straipsnio 4 dalis. Kasacijos byloje būtinumą, ieškovės
teigimu, pagrindžia teismų skirtingi procesiniai sprendimai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniame skunde
išdėstytais argumentais ir juos įvertinusi skundžiamų procesinių
sprendimų kontekste, daro išvadą, kad nepatvirtinama CPK 346
straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto kasacijos pagrindo.
Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį
CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto
reikalavimų.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo priimta atrankos kolegijos
2019 m. rugpjūčio 9 d. nut