-
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETAS
Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų institutas
Pijus Vencevičius
MAISTO PRODUKTŲ SANDĖLIAVIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMAS
„X“ ĮMONĖS PAVYZDŽIU
Magistrantūros baigiamasis darbas
Verslo logistikos studijų programa, valstybinis kodas
6211LX055
Verslo studijų kryptis
Vadovas (-ė) doc. dr. M. Vienažindienė ____________ __________
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta prof. dr. J. Žukovskis _____________ __________
(Instituto direktorius) (Parašas) (Data)
Akademija, 2020
-
2
Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta Kanclerio potvarkiu Nr. ŽŪA-2020-13, 2020 m.
gegužės 8 d.)
Pirmininkas doc. dr. M. Vienažindienė, Vytauto Didžiojo
universitetas
Nariai:
1. Prof. dr. L. Pilelienė, Vytauto Didžiojo universitetas 2.
Prof. dr. R. Dapkus, Vytauto Didžiojo universitetas 3. Doc. dr. V.
Tamulienė, Vytauto Didžiojo universitetas 4. Finansų direktorius V.
Arlauskas, UAB „Hegelmann Transporte“ (socialinis partneris)
Mokslinis vadovas (-ė) doc. dr. M. Vienažindienė, Vytauto
Didžiojo universitetas
Recenzentas (-ė) doc. dr. G. Vaznonienė, Vytauto Didžiojo
universitetas
Oponentas (-ė)..............................................,
Vytauto Didžiojo universitetas
Instituto direktorius prof. dr. J. Žukovskis, Vytauto Didžiojo
universitetas
-
3
TURINYS
SUMMARY
..............................................................................................................................................
5
ĮVADAS
....................................................................................................................................................
6
1. SANDĖLIAVIMO PASLAUGOS KOKYBĖS SVARBA IR PROBLEMATIKA
............................. 7
1.1. Sandėliavimo paslauga Lietuvos rinkoje
........................................................................................
7
1.2. Šiandieninės sandėliavimo paslaugų problemos
..........................................................................
10
1.3. Sandėliavimo paslaugos reikšmė tiekimo grandinėje
...................................................................
12
2. MAISTO PRODUKTŲ SANDĖLIAVIMO PASLAUGOS KOKYBĖ IR JOS
GERINIMO
TEORINIS PAGRINDIMAS
..................................................................................................................
15
2.1. Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės samprata
....................................................... 15
2.1.1. Maisto produktų sandėliavimo samprata
...............................................................................
16
2.1.2. Sandėliavimo paslaugos kokybę lemiantys veiksniai
............................................................ 17
2.2. Teisės normos, reglamentuojančios maisto produktų
sandėliavimą ............................................ 21
2.3. Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės gerinimo
priemonės ..................................... 23
2.3.1. ISO 22000 standartas
.............................................................................................................
25
2.3.2. Sandėlio valdymo sistemos
...................................................................................................
27
2.3.3. Informacinių technologijų taikymas sandėlio operacijose
.................................................... 28
2.3.4. Robotai, integruojami į sandėlio procesus
.............................................................................
30
2.3.5. Balso technologijos VDT (ang. voice direct technologies)
................................................... 33
2.4. Metodika
.......................................................................................................................................
34
3. TYRIMO REZULTATAI IR PASIŪLYMAI MAISTO PRODUKTŲ
SANDĖLIAVIMO
PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMUI „X“ ĮMONĖS PAVYZDŽIU
.................................................. 41
3.1. Įmonės veiklos charakteristika
.....................................................................................................
41
3.2. „X“ įmonės darbuotojų anketinės apklausos, apie
sandėliavimo paslaugų kokybę ir jos
tobulintinas vietas, tyrimo rezultai ir
analizė.......................................................................................
42
-
4
3.3. „X“ įmonės klientų anketinės apklausos, apie sandėliavimo
paslaugų kokybę ir jos tobulintinas
vietas, tyrimo rezultai ir analizė
..........................................................................................................
55
3.4. Interviu tyrimo rezultatai
..............................................................................................................
68
3.5. „X“ įmonės sandėliavimo paslaugų kokybės gerinimo
sprendimai ir jų ekonominis pagrindimas
.............................................................................................................................................................
73
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
......................................................................................................
75
LITERATŪRA
........................................................................................................................................
77
PRIEDAI
.................................................................................................................................................
80
-
5
SUMMARY
Pijus VENCEVIČIUS
Improving the quality of food storage services on the example of
company X
Master thesis, 94 pages, 30 figures, 5 tables, 45 references, 6
appendixes, Lithuanian language.
Key words - warehouse, quality, improvement, robots, services
flexibility, productivity, human work,
food storage, technology.
Research objekt – Quality of X‘s company food storage
servises.
Reasearsh aim - After assessment the quality of X‘s company food
storage services, propose solutions to
improve these services.
Objectives:
1. To reveal the importance and problems of storage service
quality.
2. Analize warehousing services the theoretical aspects of
storage service quality and its improvement.
3. Evaluate the quality of the warehousing service provided by
company X‘s.
4. To offer X‘s company solutions for improving the quality of
warehousing services.
Reserch methods: systematic logical analysis of scientific and
other literature, and methods of
quantitative and qualitative research.
Reserch rezults:
1. The quality of warehousing services provided by a company is
very important in today's market. The
number of customers, the company's position, profit and duration
can depend on it.
2. The analysis of the scientific literature states that the
quality of the storage service is very important. It is
also seen that warehousing companies need to offer more and more
services to their customers and be much
more flexible in order to remain competitive market players.
3. The assessment of the quality of the food storage services
provided by company X, based on the research
carried out, leads to the conclusion that the quality in the
company is assessed as high.
4. After evaluating the problems of food storage services of
company X the following improvement solutions
are proposed: additional employees, staff training, fuller use
and integration of the RIFD commodity balance
system, VDT - implementation of voice technology.
* The master’s thesis was presented at a scientific conference
(view appendixes 6).
-
6
ĮVADAS
Šiandien sandėliavimo paslauga yra vienas svarbiausių logistikos
procesų komponentų ir visų
operacijų pagrindas. Nei viena gamybinė įmonė neišsiverstų be
sandėliavimo proceso: ar tai būtų
pirminės žaliavos gamyba, ar galutinio produkto – jis vis tiek
bus sandėliuojamas bent laikinai, kol
pasieks galutinį vartotoją. Dėl šios priežasties visuose
logistikos procesuose būtina išlaikyti aukštą
sandėliavimo kokybės lygį nuo pirminės žaliavos iki galutinio
produkto, kuris pasieks klientą.
Kaip matoma pasaulinio globalizacijos proceso kontekste vis
daugiau stipriųjų įmonių plečia
savo veiklą į kitas šalis, norint užimti vis didesnę rinkos
dalį. Įmonės, norinčios būti
konkurencingomis, privalo kurti nuosavus sandėlius ar nuomotis
juos iš įmonių, teikiančių
sandėliavimo paslaugas kitose šalyse, taip sumažinant
transportavimo kaštus ir būti arčiau rinkos.
Pastebima, kad šių dienų rinkoje vis labiau aktualizuojamas
aukšto lygio atsargų valdymas, prekių
priėmimo ir išleidimo iš sandėlio greitis, užsakymų
komplektavimo lankstumas bei pakavimo ir
perpakavimo paslauga. Kai sandėliavimo paslauga yra efektyvi,
logistikos įmonės išlaiko mažas
išlaidas bei patenkina klientų poreikius. Globalizacijos
veiksniai, kurie nuolat didina konkurenciją
rinkoje, priverčia įmones, teikiančias sandėliavimo paslaugas,
vis labiau dėmesį skirti sandėlio veiklos
kokybei bei procesų tobulinimui. Todėl svarbu pastebėti ir
atskirti sandėlio proceso kokybės kitimą.
Šiame darbe keliamas probleminis klausimas - kokie galimi
gerinimo sprendimai, siekiant
aukštesnės maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės.
Tyrimo objektas - „X“ įmonės maisto produktų sandėliavimo
paslaugų kokybė.
Tyrimo tikslas - įvertinus „X“ įmonės maisto produktų
sandėliavimo paslaugų kokybę,
pasiūlyti šių paslaugų gerinimo sprendimus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atskleisti sandėliavimo paslaugos kokybės svarbą ir
problematiką.
2. Išanalizuoti maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės
ir jos gerinimo teorinius
aspektus.
3. Įvertinti „X“ įmonės teikiamos sandėliavimo paslaugos
kokybę.
4. Pasiūlyti „X“ įmonei sandėliavimo paslaugos kokybės gerinimo
sprendimus.
Tyrimo metodai: mokslinės ir kitos literatūros sisteminė loginė
analizė bei kiekybinio ir
kokybinio tyrimo metodai.
*Darbas buvo pristatytas mokslinėje konferencijoje – „Jaunasis
mokslininkas 2020“.
-
7
1. SANDĖLIAVIMO PASLAUGOS KOKYBĖS SVARBA IR PROBLEMATIKA
1.1. Sandėliavimo paslauga Lietuvos rinkoje
Plėtojantis rinkai, sandėliai tapo svarbi šiuolaikinių
logistines paslaugas tiekiančių kompanijų
sukurtų tinklų grandimi. Sandėlių veiklos efektyvumas lemia
logistinių kompanijų verslo sėkmę ir jų
tiekimo grandinių konkurencingumą (Popovas, 2013). Pasak
autoriaus, efektyvus tiekimo grandinių
valdymas kelia ypatingus reikalavimus logistinio proceso
technologinių operacijų vykdymui
sandėliuose, įskaitant technologinių procesų automatizavimą.
Konkurencingos logistikos įmonės
privalo tobulėti, tobulinti savo sandėlių valdymo sistemas.
Žvelgiant į Lietuvos sandėliavimo patalpų
sektorių, pastebimi teigiami šios paslaugos tobulinimo
pokyčiai.
Aptariant „Ober-Haus“ 2016 - 2018 metų Lietuvos sandėliavimo
rinkos plėtros apžvalgos
rezultatus, kur buvo remtasi Lietuvos statistikos departamento
duomenimis, galima pastebėti tam tikrų
tendencijų. Visų pirma, yra pastebimas teigiamas pokytis
sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos
rodikliams. Sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos
Lietuvoje 2017 metais sudarė virš
167 mln. eurų arba 18,3 proc. daugiau, nei 2016 metais. Antra,
lyginant 2018 metų pirmąjį ketvirtį su
2017 metų pirmuoju ketvirčiu, tokių įmonių pajamos paaugo 15,3
proc. Taip pat, įžvelgiama padidėjusi
sandėliavimo patalpų pasiūla (žr. 1 pav.).
1 pav. Naujų sandėliavimo patalpų pasiūla Lietuvos regione,
m2
(Sudaryta autoriaus, remiantis „Ober-Haus“ bei Lietuvos
statistikos departamento duomenimis)
38,000
130,000
80,000
115,000
170,000
90,000
0
25,000 25,000 15,000
75,000 68,000
44,000
68,000
110,000
0
25,000
50,000
75,000
100,000
125,000
150,000
175,000
200,000
2004m.
2005m.
2006m.
2007m.
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2012m.
2013m.
2014m.
2015m.
2016m.
2017m.
2018m.
m2
Sandėliavimo patalpų pasiūla
-
8
Kaip teigia Raimondas Reginis, kuris yra „OberHaus“ rinkos
tyrimų vadovas Baltijos šalyse,
pastaruosius kelerius metus aktyviausia naujų sandėliavimo
patalpų plėtra fiksuojama Vilniaus ir
Kauno regionuose. Šiuose regionuose šiemet turėtų būti baigtos
dešimties įvairios paskirties projektų
statybos, kuriuose sandėliavimo patalpų plotas sudarys virš
99.000 m2 arba beveik 37 proc. daugiau,
nei buvo pastatyta 2017 metais. Tokia naujų sandėlių plėtra
didina konkurencijos mastus Lietuvos
rinkoje. Sąvininkai norėdami, kad jų įmonės būti konkurencingos,
turi judėti į priekį su technologijomis
ir naujausiomis inovacijomis. Taip pat, remianti „OberHaus“
atliktu tyrimu, rinkoje jau stebima labiau
subalansuota sandėliavimo paskirties patalpų plėtra: statomi ne
tik konkrečioms įmonėms skirti
objektai, bet aktyviau investuojama ir į kompleksines logistikos
paslaugas teikiančių įmonių ir nuomai
skirtų projektų plėtrą. Papildomos investicijos, būtent į
daugiafunkcius sandėlius, gali padėti sukurti
didesnės pridėtinės vertės produktus, nei vienos, specifinės
funkcijos sandėlis. Pastebima, kad įmonės
neapsiriboja tik viena rinkos šaka. Gamybinės įmonės pačios
kuria savos sandėlius, investuoja į
naujausias technologijas bei procesus, taip taupydamos savo
kaštus ir tampančios konkurencingomis
rinkoje.
Lietuvos statistikos departamentas parengė leidinį apie
inovacinės veiklos plėtrą logistikos
įmonėse, kur yra lyginami 2014 - 2016 metų statistiniai
duomenis. Remiantis šiais duomenimis, 2014 -
2016 metais inovacijas logistikos srityje diegė 42,1 proc.
įmonių. Šį procentą daugiausiai sudaro
gamybos, transportavimo, saugojimo bei paslaugų įmonės. Matoma,
kad beveik pusė Lietuvoje savo
veiklą vykdančių įmonių, didesnį dėmesį skiria inovacijoms bei
jų adaptacijai įmonės procesuose. Toks
ženklus procentas inicijuoja naujų technologijų diegimo svarbą,
kurių tikslas dar labiau pagyvinti ir
supaprastinti visus įmonės procesus (LSD, 2018).
Leidinyje pateikiama informacija, leidžianti suprasti, jog
atsargų valdymo sistemas ir
skaitmeninį tiekimo grandinės valdymą dažniausiai diegė
didžiosios, 250 ir daugiau darbuotojų
turinčios, įmonės – atitinkamai 21,6 ir 20,3 proc. Likę 17,8
proc. įmonių, tai mažos nuo 10 iki 49
darbuotojų turinčios bendrovės, kurios taip pat diegė
technologines inovacijas. Šios inovacijos įmonėse
buvo orientuotos į elektroninės pirkimų sistemos diegimą bei
gerinimą. Ypač mažose įmonėse
pastebimas didesnis konkuravimas naujų technologijų ir inovacijų
srityse. Tyrimo metu, kurį atliko
Lietuvos statistikos departamentas, įmonių buvo prašoma
įvertinti logistikos inovacijų diegimą
lėmusius veiksnius (žr. 2 pav.). Pagrindiniai kriterijai buvo
išskiriami šie: esami arba būsimi teisės
aktai, rinkos spaudimas, sąnaudų mažinimo būtinybė bei kitos
priežastys.
-
9
Globalizacijos veiksniai bei sparčiai besikeičiantys ir augantys
klientų poreikiai, sukuria
konkurenciją tarp rinkos žaidėjų. Įmonės ir bendrovės, norinčios
išlaikyti savo pozicijas rinkoje, turi
investuoti į naujausius technologinius sprendimus, kas sumažintų
sąnaudas ir patenkintų klientų
pageidavimus.
2 pav. Priežastys, paskatinusios inovacijų diegimą logistikos
srityje 2014 - 2016 metais
(Sudaryta autoriaus, remiantis Lietuvos statistikos departamento
duomenimis)
Pagal 2-ame paveikle pateiktus duomenis matoma, kad 13 proc.
logistikos inovacijas diegusių
įmonių nurodė, kad aktualiausias veiksnys – esami arba būsimi
teisės aktai. Teisės aktai nurodo
sandėliavimo paslaugas teikiančioms įmonėms laikytis tam tikrų
reikalavimų. Šį veiksnį, kaip vieną
pagrindinių, nurodė 16,3 proc. gamybos ir 11,4 proc. paslaugų
įmonių. Antras pagal svarbą veiksnys –
rinkos spaudimas: jį kaip svarbų nurodė 12,5 proc. gamybos ir
10,8 proc. paslaugų įmonių. Taip pat,
logistikos inovacijų diegimui įtakos turėjo sąnaudų mažinimo
būtinybė gamybos ir paslaugų įmonėms.
Atitinkamai 11,4 proc. gamybos ir 8,6 proc. paslaugų įmonių
(LSD, 2018).
Pačią didžiausią dalį, nurodant priežastis dėl ko įmonės
įsidiegė technologines inovacijas,
sudaro teisės aktai.Galima daryti išvadas, kad net įstatymai
reglamentuoja, kokios turi būti
sandėliavimo logistikos sąlygos, kad atitiktų visus norminius
bei techninius reikalavimus. Nurodoma,
41%
23%
20%
16% Esami arba būsimi
teisės aktai
Rinkos spaudimas
Sąnaudų mažinimo
būtinybė
Kitos priežastys
-
10
jog privalo būti skirtas didesnis dėmesys į sandėliavimo
paslaugos kokybės gerinimą bei aukščiausios
kokybės produtų išlaikymą.
Antruoju ir trečiuoju veiksniu, nulemiančiu inovacijų diegimo
svarbą, buvo įvardijama rinkos
spaudimas bei sąnaudų mažinimas. Rinkos spaudimas priverčia
tobulėti įmones, teikiančias
sandėliavimo ir logistikos paslaugas, skatina būti labiau
konkurencingomis ir išlaikyti aukštą paslaugos
kokybės lygį. Sąnaudų mažinimas taip pat yra konkurencingos
kompanijos bruožas, o tai atitinkamai
leidžia tobulėti ir kitose srityje. Šis veiksnys taip pat
leidžia pasiūlyti klientams patrauklesnes paslaugos
ar produkto kainas.
1.2. Šiandieninės sandėliavimo paslaugų problemos
Šiomis dienomis vis labiau aktualizuojamas sandėliavimo
paslaugos kokybės lygis. Šios
paslaugos teikėjai turi puikiai išmanyti visus sandėliavimo
paslaugos procesus ir gebėti pritaikyti juos
rinkoje. Šie procesai tai: paklausos ir pasiūlos netolygumas,
sandėlio sąnaudų mažinimas, klientų
poreikių maksimalus patenkinimas, realizacijos rinkos,
geografiniu atžvilgiu, praplėtimas (Meidutė ir
Vasiliauskas, 2007) bei sandėlio efektyvumo didinimas. Visi šie
veiksniai yra pagrindiniai
konkurencingos bei stiprios įmonės bruožai. Šiuos aspetus
atitinkančios bendrovės gali pasiūlyti
akščiausios kokybės bei kainos santykį atininkančias
paslaugas.
Aptariant sandėlio efektyvumo didinimo problemas, buvo atliktas
tyrimas, kuriame apklausos
pagalba, buvo siekiama įvertinti, kiek įmonių investuoja į
sandėliavimo paslaugos efektyvumą.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos įmonės, teikiančios sandėliavimo
paslaugas, yra linkusios vangiai didinti
efektyvumą. Verslo valdymo ir apskaitos programas kurianti UAB
„Prototechnika“ įmonė, atliko
Lietuvos įmonių apklausą. Apklausos metu buvo siekiama
išsiaiškinti, su kokiomis problemomis
susiduria įmonės sandėliavimo srityje, koks yra sandėlio
optimizavimo programinės įrangos poreikis
bei nurodyti priežastis, kodėl tik dalis įmonių investuoja į
sandėlio valdymo programos įrangos
diegimą.
Pasak „Prototechnikos“ direktoriaus plėtrai Kęstučio Skukausko,
apklausa parodė, kad Lietuvos
įmonės susiduria su įvairiomis sandėlių valdymo problemomis:
Nepakankama atsargų kontrolė;
Mažas procesų greitis;
Vagystės;
Gedimai;
-
11
Neefektyvus darbo jėgos ir sandėlio plotų panaudojimas;
Nuolat pasikartojančios atrinkimo klaidos;
Atrinkimo metu sugadinta prekės kokybė.
Tyrimas atskleidė, kad 59 – 90 proc. Lietuvos įmonių mano, jog
sandėliaviams yra labai svarbi
jų verslo dalis. Beveik pusei iš apklausoje dalyvavusių įmonių
aktualu didinti šios veiklos efektyvumą
(didmenininkams – 47 proc. mažmenininkams – 30 proc. gamybos
bendrovėms – 23 proc.). Tačiau vos
13 proc. įmonių naudoja specialiai sandėliams valdyti
pritaikytūs ir darbo efektyvumą didinančius
sprendimus. Tokią statistiką atskleidė UAB „Prototechnika“
atlikta 2010 metų Lietuvos įmonių
apklausa. Galima daryti prielaidą, kad labai mažas procentas
įmonių iš tikrųjų siekia efektyvesnio
sandėlio proceso didinimo. Taip pat, ne visos įmonės yra
linkusios investuoti daugiau lėšų sandėlių
gerinimui bei sukurti aukštenės pridėtinės vertės turinčius
produktus.
Globaliu požiūriu galima įžvelgti ir daugiau sandėlio problemų.
Tai atskleidė Analisa Sande
(2018) viename iš straipsnių, kuriame aptarė penkias pagrindines
2018 metų problemas, kurias daro
sandėliavimo paslaugos įmonės.
Pirmoji problema – tai tikslus sandėlio prekių likučių kiekis.
Atsargų skaičiavimas yra viena iš
sudėtingiausių sandėlio problemų. Dažniausiai tokios problemos
atsiranda dėl žmogiškųjų klaidų
faktoriaus: netikslaus likučių skaičiavimo ir atrinkimo
klaidų.
Antroji problema, sandėlio neefektyvumas. Trumpai apibrėžiant –
tai naudos siekimas,
neatsižvelgiant į išteklius.
Trečioji problema – sandėlyje naudojamos netinkamos stelažų
konstrukcijos. Tokiu būdu
sandėlys yra apkraunamas, lėtėja sandėlio operacijų greitis ir
efektyvumas bei mažėja paslaugos
kokybė.
Ketvirta problema – sandėlio operacijos optimizavimas. Tai taip
pat didelė problema, nes
mažėja sandėlio našumas. Nesubalansuotas sandėlio proceso darbas
gali nulemti padidėjusių klaidų
kiekį.
Penktoji problema – sandėlio proceso kokybės kontrolės
nebuvimas. Dėl šios problemos įmonės
vadovai nemato, kaip keičiasi jų teikiamų sandėliavimo paslaugų
kokybė.
Visos šios išvardytos sandėliavimo paslaugos problemos gali
pastebimai nulemti proceso
kokybę, pabloginti santykius su klientais, o įmonė nebus tokia
konkurencinga rinkoje.
-
12
1.3. Sandėliavimo paslaugos reikšmė tiekimo grandinėje
Fizinis paskirstymas paprastai yra susijęs su siunčiamo produkto
judėjimu iš gamintojo iki
galutinio vartotojo. Tiekimo grandinėje visą laiką siekiama
išlaikyti aukščiausią produkto kokybę ir
tam padeda sandėliavimo operacijos. Fizinis produkto
paskirstymas nurodo platesnę sąvoką, apimančią
ir atvykstamąjį ir išvykstamąjį judėjimą sandėliuose. Ballou H.
R. (2006) atliktame tyrime, fizinį
prekės judėjimą apibūdina kaip tiekimą ir paskirstymą prekių
kanalais į sandėlius, tačiau jis taip pat
pripažino, kad logistika vyksta visame tiekimo kanale: nuo
gamintojo iki galutinio vartotojo. Be to, jis
pasiūlė, jog reikalinga koordinuoti produktų srautus visame
kanale, sekti tikslius likučius sandėliuose
bei analizuoti rinkos tendencijas.
Fizinio paskirstymo sąvokos yra panašios į tai, kas šiuo metu
apibūdinama tiekimo grandinės
valdymu, ir tuo pačiu metu fiziniu paskirstymu. Nors šie
apibrėžimai rodo plačią fizinio paskirstymo ir
logistikos sritį, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas funkcijos
koordinavimui, dėl to mažai dėmesio
buvo skirta kitų funkcijų koordinavimui įmonėje ar tarp išorinių
kanalų narių (Ballou, Gilbert, ir
Mukherjee, 2000). Koordinavimas leidžia paskirstyti fizinius
likučius po visus kanalus, siekiant, kad
prekės ar žaliavos būtų visada pasiekiamos per trumpiausią
laiką. Sandėlio paslaugos pagalba tokie
koordinavimai yra lengvai įgyvendinami, prekės neužsilaiko
viename grandinės kanale ir leidžia joms
lengvai cirkuliuoti.
Ilgainiui, viešojoje erdvėje atsiranda naujas pavadinimas:
Supply Chain Management (SCM) –
tiekimo grandinė. Šis vardas logistikos srityje sukuria
revoliuciją, nes daug verslo sričių yra
suvienijama bendram tikslui ir rezultatui. Visi verslo sektoriai
bent dalimi prisideda prie logistikos
proceso gerinimo ar net neįsivaizduoja verslo be sandėliavimo.
Šio pavadinimo kilmė atrodo
paslaptinga ir dėl aiškesnio tiekimo grandinės valdymo principo
logistikoje dar galima diskutuoti.
Vienų mokslininkų nuomone, tai yra logistikos proceso
integracija, kitų – kad tai naujoji koncepcija.
Lynn A. Fish (2011) taip pat siekia išanalizuoti tiekimo
grandinės principą. Autoriaus darbo tikslas –
apžvelgti teigiamus tiekimo grandinės daromus poveikius
logistikai ir sandėliuojamo produkto
kokybei. Analizuotam straipsnyje, kokybė vertinama kaip
svarbiausias veiksnys įmonės santykiuose su
tiekėjais ir klientais. Kaip teigia Lynn A. Fish, šiuolaikinė
logistikos ir sandėliavimo kokybė yra tokia
kritinė, kad daugelis įmonių abejoja, ar turėtų dalyvauti
logistikos ir sandėliavimo paslaugos tiekime,
nes nemažai dabartinių tiekėjų nesugeba įvykdyti kokybės
reikalavimų. Tarp kokybės valdymo ir
tiekimo grandinės įžvelgiamas glaudus ryšis. Lynn pataria
sumažinti proceso kitimą, mėginti jį išlaikyti
-
13
kaip įmanoma pastovesnį ir mažiau nukrypstamą. Taip pat
pabrėžtina, kad būtina nuolatos tobulinti
kokybės valdymą, kas sumažintų proceso variacijas.
Apibendrinant, autorius prieina išvadą, jot norint
išlaikyti kokybę tiekimo grandinėje, būtina turėti žinių aukštos
produkcijos kokybės išlaikyme ir
efektingo tiekimo grandinės valdyme.
Logistikos procesų valdymas apima ir sandėliavimo procesus.
Šiuose procesuose
įgyvendinamas ir kontroliuojamas efektyvus produktų ir su jomis
susijusios informacijos srautų
judėjimas. Taip pat, yra užtikrinamas produkto kokybės
saugojimas tarp gamybos ir vartojimo taškų,
siekiant patenkinti klientų reikalavimus.
Pasak Kushwaho S. G. ir Barmano D. (2010), pirmiausia dėmesį
reikia kreipti į terminus:
pirkimas ir gamyba. Jie aiškiai yra įtraukti į medžiagų srautų
valdymo sritį.
Antra, akcentuojamas koordinavimas, bendradarbiavimas ir ryšių
palaikymas tarp kanalo
įmonių, kurioms trūksta integracijos logistikos valdymo
funkcijoje. Kitaip tariant, tiekimo grandinės
valdymas gali būti vertinamas kaip esantis iš trijų dimensijų:
tai veiklos ir procesų administravimas,
tarpfunkcis koordinavimas ir tarporganizacinis koordinavimas.
Veikla ir procesų administravimas yra
tai, kas kitaip dar vadinama logistika. Tai tokios veiklos
valdymas, kaip transportavimas, atsargų
kaupimas, sandėliavimas ir užsakymų apdorojimas, už kurią
atsakinga logistikos funkcija.
Tarpfunkcinis koordinavimas reiškia bendradarbiavimą ir ryšių
užmezgimą su kitomis tos pačios
įmonės funkcinėmis sritimis: rinkodara ir finansais.
Tarporganizacinis koordinavimas susijęs su
bendradarbiavimu ir produktų srautų koordinavimu tarp kanalo
narių, tai yraįmonėms, kurios neturi
nuosavybės teisių ir yra priklausančios nuo jų valdymo (Ballou.
H. R., 2006). Todėl į tiekimo grandinę
žiūrima kaip į produktų srautų valdymą keliose įmonėse, o į
logistiką - kaip į produktų srautų veiklos
valdymą tiesiog įmonės viduje.
Apjungus šias dvi sąvokas prieinama prie aprūpinimo logistikos
(Meidutė, 2012). Aprūpinimo
logistiką galima įvardinti kaip vieną iš logistikos tiekimo
grandinės užduočių sričių. Tai organizuotas ir
suplanuotas klientų aprūpinimas medžiagomis ir produktais,
kuomet pasitelkiant sandėliavimo
paslaugas yra išlaikoma atitinkama kokybė.
Aptariant sandėliavimo paslaugos kokybės svarbą ir problematiką,
pirmiausiai įžvelgiama ryški
sandėliavimo paslaugos paklausa. Kaip teigia „OberHous“
atstovai, remiantis klientų poreikiais
pastebimas sandėliavimo patalpų pasiūlos augimas. Klientai ieško
aukščiausio kokybės lygio
sandėliavimo paslaugų teikiančių įmonių, kad atitiktų jų
poreikius. Atsiranda vis didesnė paklausa
investuoti ir tobulinti sandėliavimo paslaugos kokybę, siekiant
išlaikyti pozicijas rinkoje ir būti
-
14
konkurencingomis. Taip pat, sandėliai vaidina didelį vaidmenį
maisto tiekimo grandinėje. Sandėlių
pagalba maisto produktai pasiekia vartotojus aukščiausios
kokybės. Menkiausia klaida sandėlyje – ir
visoje tiekimo grandinėje pasklis nekokybiški ar netinkami
vartojimui maisto produktai.
Siekiant kokybiškesio sandėliavimo proceso ir aukštesnės
paslaugų kokybės bei norint
patenkinti augančius klientų poreikius šių dienų gyvenime,
atsirado poreikis gilesniam sandėliavimo
paslaugos kokybės ir jos gerinimo galimybių tyrimui tiek
teoriniu, tiek praktiniu aspektu.
-
15
2. MAISTO PRODUKTŲ SANDĖLIAVIMO PASLAUGOS KOKYBĖ IR JOS
GERINIMO TEORINIS PAGRINDIMAS
2.1. Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės samprata
Iki šeštojo dešimtmečio į sandėliavimo paslaugas buvo žiūrima iš
karinės prizmės. Ir tai buvo
siejama su karinių objektų, žaliavų įsigijimu, sandėliavimu,
kontroliavimu ir transportavimu. Praėjus
pasauliniams karams buvo pradėta kalbėti ne tik apie
sandėliavimo logistiką iš karinės perspektyvos,
bet ir apie jos kaštus. Tai patvirtina Minculete G. ir Olar P.
straipsyje, kuriam lygynama 2020 metų
novatoriški logistikos ir sandėliavimo aspektai. Straipsnyje
aptaria transportavimo išlaidas su atsargų
sąnaudomis ir gaunama nauda, kurią suteikia tinkamos prekės,
tinkamoje vietoje, tinkamu laiku.
Sandėliavimo paslauga – tai visuma techninių, organizacinių ir
informacinių priemonių, kuriomis
produkcija priimama, sandėliuojama, parengiama išduoti ir
išduodama pristatyti į vartojimo vietas
(Popovas, 2013). Sandėlių pagalba yra užtikrinamas maisto
produktų saugojimo sąlygos, taip produktai
išlaiko savo kokybę. Įmonės, turinčios sandėlius tam tikrose
vietose ar perkančias šią paslaugą iš
distributorių, gali kur kas efektyviau užpildyti rinką savo
produktais, patenkinti savo klientų poreikius
ir taip sutaupyti transportavimo kaštus.
Septintojo dešimtmečio pradžioje sandėliavimo logistika, kaip
vadybos tyrimų ir praktikos
sritis, buvo apibrėžiama jau kaip susiformavusi mokslo ir verslo
šaka. Tuo laikotarpiu ir buvo nustatyti
pagrindiniai sandėliavimo veiklos organizavimo principai. Juos
taikydamos kai kurios įmonės įsitikino
jų privalumais, bet apskritai pripažinimo procesas vyko lėtai,
nes daugelis įmonių labiau rūpinosi
gaunamu pelnu ir dažnu atveju pamiršo kontroliuoti išlaidas
(Palšaitis, 2010). Sandėliavimas yra
logistikos sistemos dalis, o pasak S. Choen ir J. Roussel, tai
neatsiejama tiekimo grandinės dalis. Tai
tarpinė grandinė tarp gamintojo ir vartotojo, kuri apima
produkcijos sandėliavimą (žaliavos, medžiagos,
atsarginės produktų dalys, gamybos proceso stadijose esančios ir
jau pagamintos prekės) pagaminimo
vietoje, produktų saugojimą tarp pagaminimo ir vartojimo vietų,
sandėliuojamų produktų būklės ir
išdėstymo informacijos tiekimą vadybai (Sližienė, 2013). Taip
pat šios autorės žodžius papildo ir Ievos
Meidutės – Kavaliauskienės žodžiai, jog pagrindinis sandėlio
tikslas ir uždaviniai yra tinkamos sąlygos
produktams laikyti ir sandėlio procesų optimizavimas (Meidutė ir
Vasiliauskas (2007). Todėl sandėlis
turi prisitaikyti prie bet kokių šios sistemos pokyčių,
susijusių su prekių kaupimu, perkrovimu,
-
16
paskirstymu ir klientų aptarnavimu. Sandėlio procesai turi būti
lankstūs, efektingi bei šiuolaikiški šių
dienų rinkoje.
2.1.1. Maisto produktų sandėliavimo samprata
Kalbant apie šių dienų aktualijas, kai gyvenimo tempas vis
greitėja ir klientų poreikiai vis
labiau auga, būtina įmonėms nesustoti ir judėti į priekį kartu
su paklausa, nes tai konkurencingos
įmonės bruožas. Prekių sandėliai logistikos procesuose įgauna
kitą kokybę, nes prekės ne tik
kaupiamos, bet dažnai ir perskirstomos, perpakuojamos,
ženklinami, kartais atliekamas jų dalinis
paruošimas (Paulauskas, 2007). Sandėlių pagalba galima sukurti
didesnės pridėtinės vertės turinčius
maisto produktus, juos tinkamai supakavus ir sukomplektavus.
Maisto produktų sandėliavimas – tai užtikrinamas produktų
atitankamų sąlygų palaikymas.
Maisto produktai sandėliavimo metu neturi pakeisti savo pradinės
konsistencijos ar būti pažeisti.
Produktų kokybė turi būti tinkama vartojimui ir atitikti visus
teisinius maisto saugos reikalavimus
(Gregersen ir Armstrong, 2013). Taip pat, sandėlyje privaloma
laikytis visų higienos normų. Tik
įmonės, užtikrinančios šias sąlygas, gali teikti maisto produktų
sandėliavimo paslaugas.
Tuo pačiu metu ir maisto sandėliavimo paslaugas teikiančios
įmonės privalo gerinti sandėlio
kokybę, diegti naujausias technologijas ir gerinti efektyvumą.
Globalizacijos metu svarbu pasiūlyti
klientams aukščiausios kokybės maisto sandėliavimo paslaugas.
Taip pat, įmonė tuo pat metu turi siekti
mažiausių išlaidų ir didžiausio pelno tikslų derinimo. Kaip
atliktame tyrime, kur autoriai Koster et al.,
(2017) analizuoja naujausius rezultatus, tendencijas mokslinėje
literatūroje, žurnaluose ir straipsniuose,
teigia, kad sandėlių eksploatacija ypač pasikeitė pastaraisiais
dešimtmečiais. Autoriai problematizuoja
sandėlio inovatyvumo svarbą. Visų pirma, padidėjus paklausai ir
rinkos pasiūlai, sandėliuojamų prekių
SKU (ang. Stock keeping units) padidėjo kelis kartus. SKU
Lietuvių kalboje suprantamas kaip atsargų
apskaitos vienetas. Straipsnio autoriai išanalizavo, kad SKU
padidėjimas apkrauna sandėlio darbo
procesus, atsiranda priėmimo ir atrinkimo klaidos tikimybė, ko
pasekoje gali sumažėti sandėlio darbo
kokybė ir našumas. Taip pat, įžvelgiama nepastovios paklausos
modelių problematika, kuomet klientų
užsakymai išauga dėl konsolidacijos, t.y. klientai siekia
nusipirkti daugiau už mažesnę kainą ir
sandėliuoti, taip sutaupant transportavimo kaštus.
Autoriai ištyrė, kad sandėliai vaidina labai didelį vaidmenį
visoje produkto tiekimo grandinėje.
Be to, labai svarbūs veiksniai yra sandėlio projektavimas,
valdymo sistemos bei sandėlio vieta.
Išskiriama WMS (ang. Warehouse management systema) sandėlio
valdymo sistema. Kaip teigia G.
-
17
Sližienė ir G. Zaukas (2013), tai programinis paketas, sukurtas
optimizuoti sandėlio operacijas.
Sandėlio valdymo sistema valdo visą sandėlio darbą realiu laiku.
Sistema kontroliuoja sandėlio
personalą, kėlimo techniką ir pagal situaciją operatyviai kuria
naujas užduotis darbuotojams. Sandėlio
valdymo sistemos tikslas yra visiškas sandėlio ciklų valdymo
automatizavimas – nuo prekių priėmimo į
sandėlį momento iki klientų užsakymų paruošimo ir
pristatymo.
Šiandien sandėliai veikia ne tik kaip saugojimo centrai, bet ir
kaip pridėtinės vertės centrai.
Pabrėžiant šių dienų situaciją rinkoje, straipsnio autoriai
Koster et al., (2017) išanalizavo, kad vis
daugiau logistikos įmonių įtraukia į savo veiklą naujesnes
sandėlio operacijas, norima būti
konkurencingomis bei atitikti šiuolaikines tendencijas. Koster
et al., (2017) ištyrė, kad sandėlių
sprendimų modeliai yra labai svarbūs organizacijos pelningumui,
taip pat reikia suprasti sandėlio
projektavimo ir valdymo principus, nes tinkami sprendimai gali
atlikti pagrindinį vaidmenį gerinant
operacijų efektyvumą, sumažinti darbuotojų nuovargį ir kaitą, o
taip pat pakelti klientų aptarnavimo
lygį.
2.1.2. Sandėliavimo paslaugos kokybę lemiantys veiksniai
Sandėliavimo srityje pirmaujančios logistikos įmonės turi
įdiegusios vidines logistikos procesų
valdymo informacines sistemas. Jų taikymas leidžia valdyti
sandėliavimo procesus realiu laiku, matyti
tikslius atsargų likučius, operatyviai nustatyti atsiradusius
trūkumus ar trikdžius ir pašalinti juos
anksčiau, nei tai pastebi klientai. Įmonės, turinčios ilgalaikę
patirtį sandėliavimo logistikoje, paprastai
lenkia patirties šioje srityje neturinčias įmones savo sparta,
procesų nepertraukiamumu ir valdymo
integracija. Sandėlio valdymo sistemos taip pat turi didelės
įtakos sandėliavimo paslaugos kokybei.
Kaip matoma yra daug skirtingų sandėlio valdymo sistemų rinkoje,
kurios leidžia padidinti sandėlio
darbo našumą ir sumažinti išlaidas.
Taip pat, prie sandėlio valdymo sistemų prisideda įmonės
politika ir tikslai. Aptariant
šiuolaikines tendencijas, labai populiarėja logistikos įmonių,
kurios savo praktikoje naudoja „Just in
time“ metodą. Sąvoka, kuri logistikoje reiškia - „tuo pat metu“.
Šio metodo taikymas leidžia logistikos
įmonių esamiems klientams apsirūpinti žaliavomis (jau paruošta
produkcija ir/arba pirmine žaliava)
esamu momentu ir išlaikyti nenutrūkstamą procesą net ir tuomet,
kai logistikos įmonės klientai pristigo
tam tikrų prekių. Maža to, „tuo pat metu“ metodas pažymi
logistikos sandėliavimo paslaugas
teikiančias įmones ir jų klientų glaudų bendradarbiavimo ryšį
bei skatina pozityvų bendradarbiavimą
ateityje. Kaip LEAN ekspertai teigia, sistemos tikslas –
naudojant mažesnius išteklius sukurti didesnę
-
18
vertę klientui ir didinti konkurencinį pranašumą. LEAN sistema
yra organizacijų veiklos efektyvumo
gerinimo metodika. Metodo esmę geriausiai nusako du pagrindiniai
principai: nuolatinis tobulėjimas ir
nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas. Šios sistemos
naudojimas sandėliavimo įmonėje gali padėti
išlikti konkurencingai ir pratęsti gyvavimo ciklą.
Prie visų išvardytų veiksnių, kurie lemia sandėlio paslaugos
kokybę, galima pridėti ir dar kelis,
kuriuos pataria Koster et al., (2017). Autoriai sistemino
literatūroje aprašytus modelius ir metodus bei
juose taikytinus veiksnius, kurie padėtų pagerinti sandėliavimo
paslaugos kokybę. Tyrimo objektu
autoriai pasirinko 100 straipsnių, kuriuose aptariami
sandėliavimo gerinimo veiksniai. Straipsniai buvo
ieškomi nuo 1997 m. iki 2017 m. su raktiniais žodžiais:
sandėliavimas, užsakymų rinkimas, prekių
išmėtymas sandėlyje, saugojimas. Pirmiausiai, autorių buvo
pastebėta, kad gyvenimui judant į priekį,
atsirasdavo vis daugiau naujesnių metodu ir siūlymų, kaip galima
pagerinti sandėliavimo paslaugos
kokybę. Didėjanti publikacijų skaičiaus tendencija rodo, kad
susidomėjimas auga bei atsiranda
neišvengiama būtinybė tobulinti sandėliavimo paslaugos
kokybę.
Koster et al., (2017). išanalizavus mokslinius šaltinius siekė
išsiaiškinti, kokie veiksniai nulemia
sandėliavimo paslaugos efektyvumą, atsargų likučių apskaitą,
sandėlio ploto išnaudojimą. Taip pat
siekta patobulinti prekių atsekamumą, pagerinti darbuotojų
komunikacijos žinias. Autoriai tyrime
išskyrė keletą pagrindinių veiksnių.
Pirmiausia, žmogiškas faktorius yra neatsiejama sandėliavimo
paslaugos kokybės dalis.
Logistikos įmonės, teikiančios sandėliavimo bei užsakymų
atrinkimo, komplektavimo, perpakavimo ar
ženklinimo paslaugas neišsiverstų be žmogaus įsikišimo. Būtina
iš esmės keisti ir mažinti žmogiškųjų
klaidų sandėlyje galimybes, kurios mažina efektyvaus,
produktyvaus ir kokybiško sandėlio
egzistavimą. Visi žmogiškieji faktoriai sandėlio kokybės valdymo
procese yra bene svarbiausi
faktoriai, o didelė dalis sandėlio kokybės ir yra iš dalies
paremta vien žmogaus fiziniu darbu, todėl
žmogiškiems faktoriams įmonės privalo skirti ypatingą dėmesį.
Čia žmogiškieji faktoriai yra įvardijami
kaip fizinė darbo jėga, tai yra funkcijos, kurios yra atliekamos
žmogaus įsikišimu ar žmogaus
rankomis. Nors dabartinis sandėliavimas vis labiau įtraukia
technologijas, kurios palengvina įmonių
sandėliavimo procesų vyksmą, vis tik žmogiškieji veiksniai šiame
procese vis dar yra kertiniai ir išlieka
kaip svarbiausi, užtikrinant sandėlio veiklos kokybę. Būtent dėl
šios priežasties, natūraliai pasitaiko
sandėlio kokybės užtikrinimo problemų, nes išlaikyti aukštą
sandėliavimo paslaugos kokybę, kur
dominuoja žmogiškieji veiksniai, kartu su visur pasitaikančiomis
žmogiškosiomis klaidomis, nėra
lengva. Tai rimtas iššūkis su kuriuo susiduria net ir
didžiausios kompanijos ir įmonės, turinčios ilgą bei
-
19
sėkmingą patirtį šioje srityje. Žmogiškųjų klaidų faktoriaus
sandėliavimo kokybės procese iš esmės
panaikinti neįmanoma, tačiau pasitelkus tam tikrą viziją, įmonių
strateginį planą, resursų paskirstymą,
nustatant tam tikras galimas grėsmes bei galimybes, šių faktorių
problematiškumas gali būti ženkliai
sumažintas. Vienas iš esminių aspektų, kaip galima sumažinti
žmogiškųjų klaidų skaičių yra įtikinti
darbuotojus, kad jų veikla įmonėje yra neatsiejama nuo įmonės
teikiamos sandėliavimo paslaugos
kokybės. Svarbu, kad darbuotojai žinotų savo pridėtinę vertę
sandėliavimo procese bei ilgainiui matytų
to rezultatus. Tuomet darbuotojai noriai tobulės ir sieks kurti
pridėtinę vertę įmonių klientams ir tuo
pačiu užtikrins sandėliavimo kokybę, dėl apčiuopiamos ir plika
akimi matomos jų atlikto darbo naudos.
Darbuotojų vaidmens įmonėje pateikimas priklauso nuo vidinės
įmonės komunikacijos.
Vidinė įmonės komunikacija vaizduoja bendrą įmonės mikroklimatą.
Tai reiškia, kad ne tik
pavieniai darbuotojai, ne tik darbuotojai ir pavaldiniai geba
komunikuoti tarpusavyje, klausytis ir
įgyvendinti tikslus, bet taip pat ir atskiri įmonės
departamentai ir padaliniai, kurie prisideda prie
kokybiškos komunikacijos kūrimo. Šiame procese svarbu, kad iš
aukštai nuleisti nurodymai, tai yra
įmonės vadovo pateikti įsakymai ir reikalavimai, būtų įmonėje
ištransliuoti, atitinkamai pagal
pareigybes iki pat žemiausio lygmens. Pasak Meidutės I., (2012)
tinkama komunikacija yra vienas
svarbiausių veiksnių, norint išlaikyti aukšta klientų
aptarnavimo lygį, nuo kurio priklauso kompanijos
pajėgumas konkuruoti rinkoje. Vis tik reikėtų įvertinti, kad
logistikos įmonėje sandėliavimo kokybės
procesas yra įgyvendinamas žemiausio lygmens darbuotojų, kurie
atlieka savo darbą fizine jėga, todėl
būtent šiems darbuotojams ir turėtų būti skiriamas pagrindinis
dėmesys. Direktoriai, vadovai ir
padalinių vyriausieji specialistai, vadybininkai – tai tie
asmenys, kurie turi pasirūpinti, kad
sandėliavimo procesas vyktų sklandžiai. Kuomet logistikos įmonė,
atliekanti sandėliavimo teikimo
paslaugą, turi sėkmingą įmonės hierarchijos schemą, o atskiri
šios schemos dariniai geba sklandžiai
komunikuoti – automatiškai išryškėja ir sandėliavimo kokybės
paslaugos užtikrinimas. Sklandi ir
efektyvi vidinė įmonės komunikacija užtikrina įmonės strateginio
plano įgyvendinimą, kadangi tai
glaudžiai apjungia atskirus įmonės padalinius ir nurodo šių
padalinių tarpusavio sąryšį. Apjungus šiuos
procesus, galima išgauti efektyvios sandėliavimo procedūros
užtikrinimą. Vis tik įmonės klientai
pageidauja gauti ne tik efektyvią ir laiku paruoštą paslaugą,
bet taip pat ir kokybės normatyvus ar
reikalavimus atitinkančius parametrus.
Sandėlyje turi būti įdiegta naujausia sandėlio valdymo sistema,
kuri leidžia matyti sandėlio
procesus, užduotis bei atsargas realiu laiku. Tokios sistemos
turi būti įdiegtos logistikos įmonėse, kad
išlaikytų konkurencingumą šių dienų rinkoje bei būtų patrauklios
klientams savo funkcionalumu. Jau
-
20
aptarta, kad logistikos įmonės sandėliavimo procese vienas iš
svarbiausių vaidmenų tenka žmogui,
kuris valdo esminius ir svarbiausius procesus. Tačiau siekiant
būti konkurencinga logistikos įmone,
būtina plačiai taikyti naujausius technologinius ir inovacinius
procesus, galinčius išlaikyti sėkmingą
įmonės konkurencingumą bei produktyvumą. Technologinių sprendimų
taikymas geba prisidėti ne tik
prie bendro sandėlio kokybės gerinimo, bet taip pat gerina
sandėlio efektyvumą, spartumą bei
funkcionalumą. Taip pat, vienu metu technologiniai sprendimai
gali padėti valdyti dideles įmonės
sandėliavimo valdymo sistemas, kurios padėtų įmonės darbuotojams
akimirksniu pastebėti tam tikrus
nesklandumus, problemas ir kuo skubiau tai ištaisyti. Kaip
teigia Koster et al., (2017) šių dienų
logistikoje sandėliavimo kokybė be technologijų nėra įmanoma,
todėl įmonės privalo eiti koja kojon su
technologijomis ir taikyti jas savo procesuose, taip gerinant
sandėlio kokybę bei užsitikrinant ilgalaikę
partnerystę su pagrindiniais įmonės klientais. Tokiu būdu įmonė
gali padidinti savo spartumą,
sumažinti žmogiškųjų klaidų sandėliavimo procese tikimybę.
Tolygus ir subalansuotas įmonės
darbuotojų ir technologinių veiksnių tarpusavio darbas,
patenkina įmonės klientų lūkesčius ir
pageidavimus gauti kokybiškus produktus čia ir dabar, o
svarbiausia, kad šie produktai atitinka
aukščiausius kokybės standartus.
Kitas svarbus veiksnys, darantis įtaką sandėliavimo kokybės
procesui, yra sandėlio
infrastruktūra, išsidėstymas. Čia svarbu išskirti logistikos
įmonių dydį. Visuotinai sutinkama, kad
didesnė logistikos įmonė gali užtikrinti efektyvesnį,
operatyvesnį ir kokybiškesnį sandėliavimo
procesą, nei mažesnės logistikos įmonės, kurios susiduria su
pernelyg mažų sandėlių problemomis.
Mažos logistikos įmonės turi ribotas galimybes sandėliuoti
produktus, dėl elementariai mažo sandėlių
ploto (Popovas, 2013). Dėl šių savybių ribotumo, tokios įmonės
dažnu atveju negali užtikrinti
tinkamos sandėliavimo kokybės. Tai automatiškai apriboja įmonės
konkurencingumą ir patrauklumą
naujų klientų pritraukimo atžvilgiu. Taip pat, svarbu, kad
logistikos įmonė būtų patogiai pasiekiama ir
prieinama visų klientų atžvilgiu. Patrauklus logistikos įmonės
geografinis išsidėstymas padeda
pritraukti daugiau klientų, kurie rinktųsi šios įmonės siūlomas
sandėliavimo paslaugas. Tai taipogi
prisideda prie klientų poreikių patenkinimo, kadangi kokybiškas
sandėliavimas yra prieinamas ne
vienoje tam tikroje vietoje, bet yra geografiškai paskirstytas
pagal rinkoje stebimus klientų poreikius.
Taip pat svarbus veiksnys, gerinantis sandėliavimo kokybę, yra
nuolat vykdoma konkurentų
monitoringo analizė ir stebėjimo funkcija. Nuolatinis konkurentų
monitoringas ir stebėjimo analizė,
leidžia įmonei įžvelgti konkurentų trūkumus, prognozuoti bei
numatyti galimus konkurentų veiksmus.
-
21
Ši analizė padeda pritraukti naujus klientus, kadangi išsami
konkurentų analizė parodo konkurentų
neigiamus aspektus.
Prie visų išvardytų veiksnių, kurie pagerina sandėlio paslaugos
kokybę, taip pat reikia paminėti
ir paslaugos lankstumą. Staudt et al., (2014) siekė išsiaiškinti
mokslinėje lieteratūroje bei atliktuose
tyrimuose pateiktus sandėliavimo paslaugos gerinimo veiksnius.
Visuose šaltiniuose buvo siekiama
išanalizuoti konkrečius veiksnius, kurie prisededa prie sandėlio
proceso gerinimo. Staudt et al., (2014)
analizuodami straipsnius vertino veiksnius, kurie lemia
paslaugos kokybę, kainą ir našumą. Taip
autoriai sudare tam tikras gaires, kurių pagalba buvo lengviau
sisteminti siūlomus sandėlio darbo
gerinimo veiksius. Taip pat autoriai pastebėjo, jog literatūroje
nėra bendros nuomonės apie šių rodiklių
svarbą sandėlio procesams. Tai suformuoja nuomonę, kad
sandėliavimo gerinimo sprendimai gali būti
specifiniai ir orientuoti konkrečiai įmonei ar rinkai.
Lieteratūroje Staudt et al., (2014) atrado dažnai minimą
sandėliavimo paslaugos gerinimo
veiksnį – paslaugos lankstumą. Paslaugos lankstumas leidžia
įmonei prisitaikyti prie klientų poreikių,
būti kur kas lankstesniems, nei jų konkurentai bei tapti
konkurencingesniu rinkos dalyviu. Taip pat,
sandėlio paslaugos lankstumas leidžia įmonėms lengviau
prisitaikyti ir stabiliai funkcionuoti pasikeitus
veiklos sąlygoms dėl išorinės aplinkos pokyčių (Popovas,
2013).
Taigi, apžvelgiant sandėliavimo paslaugos kokybę lemiančius
veiksnius, galima išskirti keletą
svarbiausių iš jų. Svarbu, kad įmonės vidinė komunikacija būtų
subalansuota, vadovai žinotų savo
vaidmenį įmonėje ir vykdytų įmonės strateginius planus. Mažinant
žmogiškųjų klaidų grėsmę, būtina
sandėliavimo procese nuodugniai taikyti technologinius procesus,
palengvinančius sandėliavimo
galimybes. Sandėliavimo paslaugas teikianti įmonė privalo
prisitaikyti prie klientų poreikių ir teikti
paslaugas klientams patogioje lokacijoje. Taip pat, būtina
vykdyti giluminę konkurentų stebėjimo
funkciją, išlaikant įmonės pranašumo ir konkurencingumo lygį
kitų logistikos įmonių
atžvilgiu.Galiausiai, įmonės teikiamos sandėliavimo paslaugos
turi būti lanksčios bei orentuotos į
klientų poreikius. Visi išvardyti veiksniai gali nulemti maisto
sandėliavimo paslaugos kokybę, padidinti
darbo našumą bei išlaikyti įmonė konkurencinga rinkoje.
2.2. Teisės normos, reglamentuojančios maisto produktų
sandėliavimą
Maisto saugai užtikrinti buvo sukurta daug įvairiausių standartų
bei teisės normų. „Teisės
norma – tai valstybės tiksliai suformuluota, formaliai
apibrėžta, visiems privaloma bendro pobūdžio
elgesiotaisyklė, kuri objektyviai ir efektyviai reguliuoja
visuomeninius santykius nustatydama tų
-
22
santykių dalyvių teises ir pareigas“ (Visuotinė lietuvių
enciklopedija). Įmonės, teikiančios maisto
produktų sandėliavimo paslaugas Lietuvoje, taip pat vadovaujasi
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybosteisės normomis bei Europos sąjungos reglamentais. Visos
teikiamos maisto sandėliavimo
paslaugos turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
Lietuvoje maisto higiena taip pat yra prižiūrima. Išleistas
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos įsakymas - Lietuvos higienos normos HN
15:2005 „Maisto higiena“. Aptariant
bendrąsias nuostatas, maisto verslo organizacijos privalo
užtikrinti, kad jų kontroliuojame maisto versle
būtų garantuotai laikomasi higienos normų. Maisto sandėliavimo
paslaugas teikiančiose įmonėse turi
būti teisės aktų nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksnių
analizė ir valdymo sistema bei atliekami
būtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir tvarkymo
savikontolei užtikrinti. Asmenys, tvarkantys
maistą, turi atitikti teisės aktų nustatytus sveikatos
reikalavimus ir įgyti Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka privalomųjų higienos žinių. Darbuotojams
leidžiama tvarkyti maisto produktus, tik iš
anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems
ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.
Teikiamas į rinką maistas turi būti pagamintas teisėtai,
atitikti teisės aktų reikalavimus bei
deklaruojamus strandartus. Įsakymas HN 15:2005 sudarytas iš kitų
įsakymų:
HN 98:2000 - Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.
Apšvietos ribinės vertės ir
bendrieji matavimo reikalavimai (HN 98-2000);
HN 90:2000 - Kenkėjų kontrolė. Įmonės turi vykdyti Lietuvos
higienos normos numatytus
reikalavimus prieš kenkėjų prevencija ir kontrolė (HN
90:2000);
HN 119:2002 - Maisto produktų ženklinimas. Ženklinimas ir
ženklinimo būdai neturi klaidinti
pirkėjo, visų pirma dėl: maisto produkto prigimties, tapatybės,
savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo
vartoti termino, kilmės, pagaminimo būdo, maisto produktui
priskirto poveikio arba savybių, kurių jis
iš tikrųjų neturi, užuominų apie ypatingą maisto produkto
savybę, nors tokias savybes turi visi panšūs
maisto produktai. Ženklinant maisto produktus būtina nurodyti
šią informaciją: parduodamo maisto
produkto pavadinimą, sudedamųjų dalių sąrašą, jei maisto
produktai yra fasuoti – grynąji kiekį,
minimalus tinkamo vartojimo terminą, išsamią informaciją apie
kilmės vietą, vartojimo instrukciją, jei
be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą (HN
119:2002);
HN 106:2001 - Nauji maisto produktai ir nauji maisto
ingredientai. Nauji maisto produktai ir
nauji maisto ingredientai turi: nekelti pavojaus vartotojo
sveikatai, neklaidinti vartotojo, nesiskirti nuo
maisto produktų ir maisto ingredientų, kuriuos jie skirti
pakeisti tiek, kad normaliai juos vartojant
mitybos požiūriu tai nebūtų žalinga (HN 106:2001);
-
23
Įmonių standartai turi būti derinami Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka. Maisto
produktų sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės atlieka savo
paslaugas taikydami individualią
rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemą,
parengtą pagal Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento (EB) Nr.852/2004 5 straipsnio nuostatas. Ar
šių visų normu yra laikomasi,
Lietuvos Respublika vykdo prevencinius patikrinimus su maistu
susijusiomis įmonėmis. Patikrinimus
atlieka valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Patikrinimo
metu radus pažeidimų įmonėms yra
skiriamos baudos, taip pat gali būti priverstinai sustabdyta
įmonių veikla. Pašalinus pažeidimus yra
papildomai dar kartą patikrinama įmonė, jeigu atitinka visas
maisto higienos normas vėl leidžiama
teikti paslaugas.
2.3. Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybės gerinimo
priemonės
Maisto produktų sandėliavimo paslaugos kokybę gali pagerinti ne
tik įdiegtos naujausios
standartų normos, bet ir kitos priemonės. Nenuostabu, kad
pirmaujančios rinkoje logistikos įmonės,
teikiančios sandėliavimo paslaugas, turi daug klientų. Tokios
įmonės gali pasiūlyti paslaugos
lankstumą bei naujumą, tai, ko neturi konkurentai. Klientai
patys įvertina teikiamos paslaugos kokybę,
kas ir nulemia jų apsisprendimą. Rinkai svarbiausia paslaugos
kokybės bei kainos santykis.
Sandėliavimo įmonės, kurios turi įdiegusios aukšto lygio
informacines sistemas bei technologijas, gali
pasiūlyti kokybiškesnę sandėliavimo paslaugą.
Kaip skelbia Comptia.org, 2018-taisiais metais investicijos ir
išlaidos informacinėms
technologijoms visame pasaulyje siekė beveik 5 trilijonus JAV
dolerių. Tai suformuoja nuomonę, kad
įmonės supranta informacinių technologijų svarbą ir naudą jų
teikiamose paslaugose. Kaip teigia
Vilniaus Gedimino technikos universiteto informacinių sistemų
katedros vedėjas prof. dr. Dalius
Mažeika, informacinės technologijos yra globalios, kaip ir
daugelis dalykų šių dienų pasaulyje, todėl
tendencijos neapsiriboja lokaliai ties viena šalimi. Procesai
plinta, o pagrindinės 2018 metų kryptys
buvo fokusuojamos į informacinių technologijų automatizavimą bei
didžiųjų duomenų apdorojimą.
Prie naujųjų technologijų, kurios pagerina maisto produktų
sandėliavimo paslaugos kokybę
galima priskirti ir RFID skaitytuvą. RFID (ang. Radio – frequeny
identification) – tai bevielio
identifikavimo radijo ryšių technologija, sudaryta iš žymės,
skaitytuvo ir valdymo sistemos. Tokie
prietaisai naudojami sandėliuose bei parduotuvės, norint sekti
ir kontroliuoti tikslius prekių likučius.
Atliktame tyrime kuris, vyko Arkanzaso universitete, autorius
Hardgrave B. (2009) ištyrė, kad RFID
naudojimas gali ženkliai pagerinti sandėliavimo paslaugos
kokybę. Tyrimas apėmė du parduotuvės
-
24
sandėlius, viename sandėlyje buvo naudojama RFID palaikančia
sistema, o kitame – paprasta
brūkšninio kodo „Bloomingdale“ sistema. Norint nustatyti pradinę
informaciją, buvo suskaičiuotas
visas fizinis prekių likutis. Tyrimas truko 13 savaičių, per
kurias organizacija sėkmingai vykdė
užsakymus bei teikė paslaugas. Praėjus tyrimo laikotarpiui, buvo
vėl suskaičiuoti likučiai, taip pat buvo
sulyginti su tiekimais ir prekių pardavimais. Hardgrave B.
(2009) nustatė, kad per 13-os savaičių
laikotarpį sulyginus dviejų sandėlių gautus rezultatus, RFID
sistemos naudojimas likučių tikslumą gali
padidinti daugiau, nei 27 procentais. Toks RFID sistemos ženklus
rezultatas gali padėti tiksliau
įmonėms matyti savo fizinius likučius, organizuoti pirkimus ir
valdyti sandėlio proceso darbą. Pasak
Hardgrave Bill, konkurencingomis įmonėmis rinkoje išlieka tik
tos, kurios sugeba valdyti savo sandėlio
likučius. Preciziškumas yra organizacijų raktas į sėkmę.
Sandėliavimo paslaugos valdymas yra svarbus verslo operacijų
komponentas, nes jo atlikimas
daro įtaką ne tik vidiniams procesams, bet ir santykiams su
klientais. Klientų išlaikymas įmonėje
suprantamas savaip, bet straipsnio autorius Akbar T. (2016)
pasiūlė 5 būdus, kaip galima pagerinti
sandėliavimo paslaugos efektyvumą ir kokybę bei tuo pačiu metu
išlaikyti gerus santykius su klientu.
Akabar T. (2016) pateikė anketą klientams, kurie naudojasi
sandėliavimo paslauga. Šios anketos tikslas
buvo įvertinti klientų poreikius. Daugiausiai klientų balsų
surinkusius variantus autorius išskyrė ir
aprašė detaliau.
Akbar T. (2016) pirmuoju numeriu įvardija IT sprendimus.
Autoriaus nuomone, pagrindinis
dalykas, ką turi turėti logistikos įmonė – tai patikima
sandėlių, atsargų valdymo programinė įranga,
kuri galėtų suteikti daugiau produktų sandėliuojamos vietos.
Taip pat, labai svarbus sandėlio
matomumas sistemoje ir sąlygų sudarymas greitai apdoroti klientų
užsakymus.
Antruoju numeriu įvardijamas sandėlio likučio stebėjimas. Tai
yra didelė verslo problema, nes
ne visi turi pakankamai didelį sandėlį, kad galėtų valdyti savo
atsargas didesniais kiekiais. Daugeliu
atvejų tai lemia tiekimo trūkumas ar vėluojantys užsakymai.
Atsargų planavimas leidžia įvykdyti
užsakymus be klaidos, taip išlaikant sandėlio kokybės lygį.
Trečias sprendimas – mokyti darbuotojus. Ne paslaptis, kad
žmonės, kurie puikiai išmano savo
darbą, gali pateikti objektyvių pasiūlymų. Dažniausiai tuo
užsiima personalo skyrius, kuriame
darbuotojai turi būti mokomi šiuolaikinių metodų.
Ketvirtas žingsnis, nustatyti savo įmonės strategiją bei
analizuoti savaitės, mėnesio darbų
ataskaitas. Dvigubas užsakymų patikrinimas taip pat mažina
logistikos įmonių klaidas. Kaip autorius
teigia, tik 20 proc. logistikos įmonių gyvavimo ciklas trunka
ilgiau, nei vienerius metus, nes dauguma
-
25
jų nustoja mokytis. Pasak Akbar T. (2016), nesvarbu, kurioje
pramonės šakoje ar rinkoje esate,
konkurencinga rinka gali būti puikus nemokamų žinių šaltinis.
Taip pat reikia stebėti varžovus ir
mokytis iš jų klaidų. Logistikos srityje pirmaujančios
šiuolaikinės įmonės turi įdiegusios vidinės
logistikos procesų valdymo informacines sistemas. Tais atvejais,
kai nepavyksta greitai ištaisyti klaidų,
įmonė bent gali iš anksto įspėti klientą apie logistinio
aptarnavimo sutrikimus arba pasiūlyti
alternatyvius variantus (Palšaitis, 2010). Apibendrinus
autoriaus atliktą tyrimą, prieinama prie išvados,
kad niekada negalima nustoti tobulėti ir visada reikia judėti
koja kojon su technologijų inovacijų
procesais maisto produktų sandėliavimo srityje.
2.3.1. ISO 22000 standartas
Lietuvos rinkoje maisto saugai yra skiriamas nemažas dėmesys.
Tačiau maisto produktus
gaminančioms ir jų sandėliavimo paslaugas teikiančioms įmonėms,
norint išlikti konkurencingomis,
gali padėti šis ISO 22000 standartas (ISO 22000:2005). Dėl
didelės standartų gausos tapo sunku atitikti
visus reikalavimus. Taigi, atsirado būtinybė sukurti vieną
standartą, kuris apimtų esminius maisto
saugos vadybos principus ir būtų taikomas visame pasaulyje
(Danilčenko, 2012). Toks sprendimas
palengvintų būdus įmonėms greičiau komunikuoti ir vystyti verslo
ryšius šalies viduje ir už jos ribų.Tai
pasaulyje pripažinta, aukščiausio lygio maisto saugos vadybos
sistema, kuri gali suteikti pranašumų
kovoje dėl vietos rinkoje.
ISO 22000 yra pirmasis tarptautinis standartas, skirtas maisto
saugos vadybos sistemai įdiegti ir
sertifikuoti. Pasak Danilčenko H. (2012), standartas
reglamentuoja tokias įmonės veiklos sritis:
interaktyvūs ryšiai, sistemos vadyba ir rizikos veiksnių
valdymas. Įmonės, kurios yra įdiegusios ISO
22000 veikiančią maisto saugos vadybos sistemą, gali kur kas
efektyviau valdyti savo organizacijos
tiekimo grandinę – nuo žaliavų iki klientui pristatomų produktų.
Visame gamybos ir logistikos procese
yra tikrinama ir užtikrinama maisto produktų sauga. Įmonės
darbuotojai dedikuojami maisto saugai ir
kokybei valdyti. Sklandus standarto valdymas leidžia operatyviau
numatyti ir spręsti atsiradusias
problemas, susijusias su maisto produktų kokybe.
Organizacijoms norint pagerinti ir suefektyvinti savo maisto
saugos sistemas, standartas ISO
22000 remiasi ISO 9001:2000 pagrindiniais principais. Tokiu būdu
maisto saugos sistemų diegimas,
naudojimas ir atnaujinimas vyksta pasitelkiant struktūrizuotą
vadybos sistemą. Sistemoje naujas
standartas ir yra pritaikomas bei integruojamas. Aptariant ISO
22000 standarto dokumento normas
-
26
išskiriami pagrindiniai maisto produktų saugos standartai (žr. 1
lentelė.). Šie standartai skirti taikyti bet
kokiame su maisto tvarkymu ar saugojimu susijusiame versle.
Maisto saugos vadybos standartas ISO 22000 patvirtina, kad
įmonėje veikia sistema (gairės ir
taisyklės), kuria vadovaujasi visi gamyboje ir tiekime dirbantys
darbuotojai ir taip vartotojams
pateikiamas nekenksmingas maistas (Danilčenko, 2012). Vartotojai
gali atsekti tokių produktų tiekimo
kelią, kas įmones ir organizacijas padaro kur kas
konkurencingesnėmis. Taip užtikrinamas skaidrus
žaliavų, maisto produktų saugojimas ir judėjimas iš gamintojo
iki galutinio vartotojo. Standarto
pagrindinis principas – planuoti, parengti, įgyvendinti,
vadovauti, kontroliuoti ir tobulinti maisto
saugos vadybos sistemą, kurios tikslas yra pateikti produktus,
atitinkančius naudojimo paskirtį ir
saugius vartotojams.
1 lentelė. Standarto ISO 22000 normos ir dokumentai
(sudaryta: remiantis ISO 22000 standartu)
Standarto Nr. Pavadinimas
ISO 22000:2005
Maisto saugos valdymo sistemos – reikalavimai kiekvienai
organizacijai dalyvaujančiai maisto gamybos grandinėje.
ISO 22001 Vadovas mažoms ir vidutinėms įmonėms.
ISO 22008 – 1:2009 Taisyklės įžanginėms programoms – maisto
gamybai.
ISO 22003:2007 Reikalavimai audito ir sertifikavimo
organizacijoms.
ISO/TS 22004:2005 Patarimai ISO 22000:2005 diegimui.
ISO 22005:2007 Pašarų ir maisto identifikavimas gamybos
grandinėje.
ISO 22006:2009 Vadovas taikymo ISO 9001-2008
augalininkystėje.
ISO 22008 Maisto švitinimas – GGP vartojimui skirto maisto.
-
27
Įmonė atitinkanti visus šio standarto reikalavimus, gali kur kas
lengviau susirasti klientų, nei šio
standarto neturinčios organizacijos. Klientai žinodami ISO 22000
standarto naudą, gali pasirinkti koks
sandėliavimo paslaugos teikėjas bus patikimesnis ir kuris mokės
suteikti aukščiausios kokybės maisto
produktų sandėliavimo paslaugas.
2.3.2. Sandėlio valdymo sistemos
Sandėlio valdymo sistemas WMS (ang. Warehouse management
systems) pagal sprendžiamų
užduočių sudėtingumo laipsnį galima klasifikuoti taip: pradinio
lygio sistemos, vidurinio lygio
sistemos ir kompleksinės sistemos (Popovas, 2013). Popovas taip
pat įžvelgia, kad šiuolaikiniuose
logistinių, distribucinių kompanijų, stambių didmeninės ir
mažmeninės prekybos įmonių Lietuvoje vis
dažniau diegia savo sandėliuose WMS sistemas. Šių sistemų
naudojimas gal prisidėti prie
kokybiškesnės sandėliavimo paslaugos.
Šiuolaikinio pasaulio gyvenimo tempas žmogų įsuka į nuolatinius
tobulinimo lygius. Kasdienis
globalizacijos vaizdas, kuris vyksta socialinėje plotmėje ir
apimantis pačias įvairiausias visuomenės
gaires, priverčia nesustoti ir tobulėti. Logistikoje tobulėjimas
taip pat reikalingas: vežimus pakeitė
transportas, popieriaus lapus IT (informacinės technologijos)
sprendimai. Kaip analizuoto straipsnio
autoriai Nickel S., ir Dunke F., (2018) teigia, logistikoje yra
būtina IT programinė įranga. Autoriai
atliko tyrimą, kaip sekimo sistemos įdiegimas gali padėti
pagerinti sandėlio bei pačios logistikos
paslaugos darbą. Programos pagalba buvo siekiama konsoliduoti
logistiką organizacijoje. Pagrindinis
principas – visos įmonės transporto pajungimas į „track and
trace“ programą, kuri yra susieta su WMS
programine įranga. Jau žinoma, kad WMS yra sandėlio valdymo
sistema. Tokios programos pagalba
įmonė gali matyti, valdyti „in time“ savo transportą. Tyrimo
tikslas buvo sumažinti tuščio transporto
reisus, likviduoti prie sandėlių susidariusias eiles, ruošti
užsakymus dar tik atvykstančiam transportui.
Programa naudojo gaunamus duomenis ir pateikdavo palankiausius
pasiūlymus. Kontrolės įdiegimas,
kuris turi sąsajas su WMS, teigiamai veikia logistikos procesų
valdymą, taip įmonė išlaiko puikų
kokybės procentą bei patenkina klientų poreikius.
Analizuojant kitą straipsnį, autorius įžvelgia kitus WMS
sandėlio sistemos privalumus. Pasak
Barry C., prie WMS galima prijungti ir kitas sandėlio sistemas:
OMS (ang. Order management system)
– užsakymų valdymo sistemą, ar ERS (ang. Enterprise resource
planning) – įmonės išteklių planavimo
sistemą. Taip sandėliavimo paslaugą teikianti įmonė susistemintų
darbo planavimą ir transporto
paskirstymą, atsargų likučius (tikslius jų skaičius), tuščios
vietos panaudojimą, patobulintų klientų
-
28
užsakymų tikslumą. Tai kurtų produktyvesnį sandėlių darbą bei jų
kontrolę, lankstumą apdorojant
įvairius užsakymus, ataskaitų rengimą ir formavimą. Kaip
autorius teigia, apjungus visas sistemas,
galima pasiekti dar aukštesnės sandėliavimo paslaugos kokybės.
Norint kuo sklandžiau įdiegti sandėlio
valdymo sistemas, įmonėje turi būti paruoštas informacinių
technologijų pagrindas. Tai leis greičiau
adaptuotis darbuotojamas prie naujos sandėlio valdymo
sistemos.
2.3.3. Informacinių technologijų taikymas sandėlio
operacijose
Dabartinės logistikos įmonės pasak Ievos Meidutės ir Aido
Vasilio Vasiliausko (2007) susiduria
su tokiomis problemomis, kaip gamybinių išlaidų augimas bei
nuolat didėjantys klientų reikalavimai,
trumpesni produkto pristatymo terminai bei vis didėjanti
globalizacijos įtaka rinkoje. Tam, kad
logistikos įmonės teikiančios maisto sandėliavimo paslaugas būtų
lankstesnės ir lengviau prisitaikytų
prie globalizacijos veiksnių, būtina pasirinkti tinkamą įmonės
strategiją. Suformuoti įmonės strategiją
yra būtinas veiksnys šiuolaikinėje rinkoje, o jos griežtai
laikytis gali padėti IS valdymo sistema. IS
skirstoma į sandėlio valdymo (IS) realiu laiku ir sandėlio
apskaitos (IS). Aptariant sandėlio valdymo
sistemos (IS) diegimą, įmonei reikės šios įrangos:
Pagrindinis serveris (duomenų bazė);
Darbo stoties kompiuteriai;
Etikečių, BK (barkodų) spausdintuvai;
Ataskaitų spausdintuvai;
Mobilūs delniniai kompiuteriai terminalai (skeneriai) BK
nuskaityti;
Duomenų kaupikliai;
Belaidis tinklas (WiFi).
Dažniausiai gamybines ir maisto logistikos sandėliavimo
paslaugas teikiančias įmones
aptarnauja viena IS valdymo sistemos programa. Kaip teigia
Popovas V., su šia valdymo sistema dirba
įmonės specialistai nustatytose darbo vietose, kiekvienas iš jų
dirbdamas su programa vykdo savo
funkcijas. Visos valdymo operacijos yra tarpusavyje susijusios,
todėl atsiradusias klaidas arba
operacijų, neatitinkančių valdymo sprendimų nustatytų veiklos
reglamentų, valdymo sistema blokuoja
(Popovas, 2013).
Lietuvos gamybinės ir maisto sandėliavimo paslaugas teikiančios
įmonės dažniausiai naudoja
SAP kompiuterinės verslo valdymo sistemas. SAP (ang. Systems
applications and products in data
-
29
processing) - duomenų apdorojimo sistema. Kaip patentuotame SAP
puslapyje deklaruojama, tai yra
didžiausia programinės įrangos kompanija Europoje. SAP sistema
valdo gamybos bei ją
aptarnaujančios logistinės veiklos procesą, pagal nustatytą
duomenų bazę ir sieja valdymo operacijas,
kurios atliekamos iš įmonės gamybos valdymo ir logistikos
specialistų darbo vietų (Popovas, 2013).
Logistikos sandėliavimo įmonės pagal savo SAP duomenis gali
pasirinkti tinkamą sau verslo strategiją
ar likviduoti daromas klaidas logistikos procese. Būtent toks
duomenų sekimas ir analizavimas gali
padėti įmonėms plėtoti savo veiklą, gerinti sandėliavimo procesų
kokybę bei pašalinti trūkumus.
Analizuotame tyrime teigiama, kad pagal SAP duomenis galima
sudaryti palankiausią
logistikos įmonei tinkamą strategiją, išanalizavus pateiktus
įmonės/kompanijos parametrus. Autoriai
Miller T. ir Liberatore M. (2015) analizavo 247 įmones, kurių
veikla buvo susijusi su logistika.
Autoriai tyrė SAP duomenys, įmonių pelningumą ir veiklos
rodiklių analizę. Tyrimo analizės pagrindas
buvo 247 įmonių, kuriųveikla susijusi su logistika, įmonių
pelningumo rodikliai, kurie buvo gauti iš
įmonės programinės įrangos tiekėjo SAP. Veiklos rodikliai
leidžia formuoti įžvalgas apie įmonės
veiklos pagrindus ir strategijas, pavyzdžiui, apie ekspedicijos
logistikos strategiją. Konkrečiau,
įvertinus įmonės veiklos stiprumą skirtingose operacijose (per
jos metriką), galima išsiaiškinti, kokias
operacijas ir strategijas pabrėžia bendrovė. Apibendrinant,
autorių tikslas buvo nustatyti, kokį poveikį
strategijos pasirinkimas gali turėti įmonės finansiniai
rodikliai. Miller T. ir Liberatore M. (2015)
analizė rodo, kad skirtingos 247 tyrime dalyvavusių įmonių
grupės pabrėžia skirtingus veiklos ir
planavimo prioritetus. Beveik 49 proc. tirtų įmonių, daugiausiai
dėmesio skiria tam, kad būtų galima
griežtai kontroliuoti savo atsargų investicijas, apskaitos ir
nusidėvėjimo sąnaudas. 23 proc. įmonių
daugiausia dėmesio skiria siekiant išlaikyti žemas paslaugų
sąnaudas ir pagerinti teikiamų paslaugų
kokybės lygį. 19 proc. įmonių investuoja daugiau išteklių į
tiekimo grandinės planavimo veiklą ir tai
leidžia jiems teikti nepriekaištingą pristatymo paslaugą
palyginti mažomis sąnaudomis. 9 proc.įmonių
išleidžia daug lėšų sandėliavimui ir transporto kokybei gerinti,
o tai lemia aukštesnio lygio
sandėliavimo paslaugas bei pristatymo paslaugos efektyvumą.
Autoriai pateikia išanalizuotus duomenis
irstatistiškai visų įmonių pelningumas nesiskiria lyginant su
įmonių sąnaudų kaštais. Apibendrinant
galima teigti, jog tai rodo, kad nėra vienos strategijos
logistikoje, kurios pelningumo lygis būtų
aukštesnis už visų kitų. Skirtingos kompanijos gali pasiekti
optimalų pelną naudodamos skirtingas
strategijas, metodus, o kiekvienai įmonei yra svarbiausia
nustatyti savo optimalią strategiją.
-
30
2.3.4. Robotai, integruojami į sandėlio procesus
Dabartinis pasaulis keičiasi vis sparčiau, vos įmanoma spėti
koja kojon su technologijomis.
Naujausios technologijos daro įtaką beveik visoms mūsų gyvenimo
sritimis ir sandėliavimo logistika
nėra išimtis, ji taip pat modernėja.
Analizuotame straipsnyje, autoriaus Bilozor R., (2019) siekė
įrodyti, kad robotų naudojimas
sandėlio logistikoje gali pagerinti: sandėlio proceso našumą,
produktyvumą nepakenkdami kokybei,
pagerinti darbo sąlygas. Sandėlio darbuotojai gali pasikliauti
robotais, kad gabentų sunkius krovinius.
Šis pranašumas sumažina nelaimingų atsitikimų procentą įmonėje.
Taip pat, naudojant robotus
sumažėja klaidų skaičius įprastose sandėlio operacijose, o be
to, tai paliestų personalo išlaidų
mažinimą. Tokių robotų įdiegimas gali ženkliai pagerinti
sandėliavimo paslaugos kokybę, sumažinti
sąnaudas veiklos procesuose bei likviduoti klaidas užsakymų
formavime.
Stambiausios kompanijos jau seniausiai naudoja robotus savo
veiklojeir patvirtina Bilozor R.,
(2019) teiginius, kad robotai gali pagerinti sandėlio proceso
efektyvumą bei darbą. Prie šios nuomonės
pagrindimo prisideda ir nagrinėtas tyrimas, kur Azadeh K., ir
Koster D., (2017) siekė išnagrinėti, kaip
robotai gali pakeisti žmogaus darbą sandėlyje ir pagerinti
paslaugos kokybę. Internetiniai
mažmenininkai paprastai turi sandėlį su mažais gaminiais ir
dideliu asortimentu, kas apsunkina
sandėlio darbuotojo darbą. Sandėlio darbuotojas, kai baigiasi
prekės atrinkimo zonoje, turi atlikti
likučio papildymo darbą. Šioje pozicijoje ir pakeitė žmogaus
darbą robotai. Sandėlyje įdiegti mobilus
robotai su sistema (RMFS), kurie gali kelti ir nešti mobilias
lentynas (žr. 3 pav.).
Tokie robotai dirba ergonomiškai suprojektuotose darbo vietose.
Robotai atneša likučius
atrinkėjui iš viso sandėlio perimetro, taip sutaupant žmogaus
laiką. Atrinkėjas tuo momentu gali
padvigubinti užsakymų rinkimo produktyvumą. Taip pat, tokia
sistema yra labai lanksti, galima
prijungti daugiau robotų planuojant darbo srautus.
Šia sistema (RMFS) įsigijo ir gigantė „Amazon“ kompanija, kuri
vėliau perdirbo į
„AmazonRobotics“. Kompanijoje robotai padeda pagerinti operacijų
našumą bei pagerinti atrinkimo
kokybę.
-
31
3 pav. ,,Amazon“ kompanijos robotai (iš „AmazonRobotic“
kompanijos archyvo)
Plečiantis robotizacijos erai, pastebimi ir kitokio pobūdžio
robotai, kurie yra pritaikyti sandėlio
darbo efektyvumo didinimui. Kaip teigia O‘Byrne R., (2018),
robotai gali sumažinti sąnaudas ir
padidinti įmonių pelningumą. O‘Byrne R., (2018) analizavo 2017
metų tendencijas logistikos
sandėliavimo proceso gerinime. Automatizavimas jau gerai žinomas
daugelyje paskirstymo centrų
visame pasaulyje, tačiau daugeliu atveju jis apribojamas darbo
jėgos automatizavimu, kurį valdo vis
modernesnės sandėlių valdymo sistemos, kaip teigia O‘Byrne.
Aptariant naujausius robotus, autorius
pamini prancūzų mokslininkus, kurie sukūrė laipiojimo robotus
sandėlyje (žr. 4 pav.).
4 pav. Laipiojimo robotas (iš „All4packParis“ įmonės
archyvo)
Toks prancūzų inžinierių sprendimas leido vykdyti sandėlyje
prekių atrinkimą iš bet kurio
aukšto ir atrinkus užsakymus, gabenti prie išleidimo zonos. Kaip
teigia autorius, robotas gali surinkti
400 užsakymų per valandą. Tokio roboto našumas nekinta, kas
leidžia maksimizuoti logistikos proceso
valdymą.
-
32
Didžiausias pasaulyje mažmenininkas „Alibaba“ taip pat
sandėliuose naudoja robotus. Kaip
teigiama oficialiame „Alibaba“ puslapyje, 70 proc. sandėlio
darbuotojų sudaro robotai. Taip kompanija
siekia sumažinti sąnaudas bei pagerinti sandėlio našumą.
Anglijos prekybos tinklas „Ocado“ pradėjo naudoti lubinius
robotus, tai buvo 2018 metų
naujiena. Sandėlyje nėra praėjimų ir kiekvienas grindų
centimetras yra užpildytas sandėliuojamomis
prekėmis ar žaliavomis, kas leidžia maksimaliai išnaudoti
sandėlio plotą. Kaip teigia O‘Byre R.,
(2018), „Ocado“ sandėliuose robotai yra integruoti į lubas,
sistemai gavus užsakymą robotas leidžiasi
prie reikiamos prekės ir kelia iki atrinkimo zonos. Tokie
sprendimai aktualus mažam sandėliui, kuris
nori padidinti savo plotą.
Dar vienas robotų naudojimo pavyzdys – tai įmonės „DHL“
sandėliai. Logistikos gigantas
„DHL“ pradėjo naudoti 2017 metais tūkstančius robotų (žr. 5
pav.).
5 pav. „DHL“ sandėlio robotas (iš „DHL“ kompanijos archyvo)
Šie robotai gali vykdyti atrinkimą nuo 1 SKU (sandėliavimo
vienetas) ir nunešti užsakymus iki
atrinkimo vietos ar atgal užkelti ant paletės.
Pagrindinis šių robotų privalumas – galimybė dirbti kartu su
žmogum, skirtingai, nei „Amazon“
robotai. Robotai yra prijungti prie „Vecna“ programinės
sistemos. Sistema parenka geriausius ir
palankiausius derinius užsakymo atrinkimui įvykdyti. Taip pat,
sistema naudoja naujoviškus skanavimo
modelius, kurie leidžia išvengti susidūrimo su žmogumi ir jo
valdoma technika.
-
33
Robotai keičia žmogaus daromas klaidas, atlieka tokias sandėlio
funkcijas, kas žmogui yra
neįmanoma. Taip pat, padeda užtikrinti logistikos sandėliavimo
paslaugos kokybę, sumažinti sąnaudas,
padidinti našumą.
2.3.5. Balso technologijos VDT (ang. voice direct
technologies)
Balso technologijos – tai naujausias mokslo atradimas sandėlio
procesuose. VDT, kitaip voice
direct technologies lietuvių kalboje – balso atpažinimo
technologija. Sparčiai besikeičianti ir auganti
pramonė padarė įtaką mažmenininkams ir sandėlio paslaugų
teikėjams. Įmonės buvo priversto nuolatos
ieškoti sprendimų, kurie padidintų kasdienių sandėlių operacijų
darbą. Siekiama tikslesnio užsakymų
atrinkimo, efektyvumo ir didesnio našumo.
Lietuvoje labai mažai įmonių turi sandėlių valdymo sistemas
(IS), kuriose būtų taikomos balso
technologijos. Informacija apie balso technologijas, kuri yra
viena našiausių ir brangiausių
technologijų, dėl komercinių priežasčių neprieinama daugeliui
įmonių (Popovas, 2013). Kaip teigia
Vadimas Popovas, balso įrangos sistemos komplektas susideda
iš:
Valdymo bloko, tvirtinamo ant darbuotojo diržo. Tai mobilus
kompiuteris, veikiantis
belaidžiame tinkle WI-FI.
Triukšmą mažinančio komplekto: mikrofonas, sujungtas su
asinėmis, kuris tvirtinamas
surinkėjui ant galvos.
Tokias technologijas gali sau leisti įsidiegti tik stambios ir
turinčios itin didelį finansinį kapitalą
įmonės. Remiantis atliktu tyrimu, apie tai, kiek rinkimas,
naudojant balso technoligijas, turi įtakos
sandėliavimo paslaugos našumui, autoriai daro prielaidą, kad tai
– neišvengiamos sandėlio ateities
technologijos. Tyrimo autoriai Dujmešic N., Bajor I., ir Rožic
T., (2018) siekė nustatyti, ar tikrai balsos
technologijos gali padėti pagerinti sandėlio našumą. Pasirinktas
regionas, kuriame vyko tyrimas -
Kroatijos rinka. Tiriamųjų imtį sudarė 100 įmonių, kuriose buvo
įdiegtas prekių atrinkimas naudojant
balso technologiją. Įmonių veiklos procesai, sandėlio tipas ir
plotas, darbuotojų skaičius ir sandėlio
darbo sezoniškumas buvo taip pat parinkti panašūs. Tyrimas
susijęs suveiklos rezultatų vertinimu.
Rezultatų stebėjimas ir fiksavimas trūko 5 dienas. Darbotuojams
buvo uždėtos ausinės ir pajungti
kompiuteriai. Proceso eiga: darbotuojams ausinėse buvo
pateikiami nurodymai ką daryti, kokį
užsakymą komplektuoti, kur reikalingas likučio papildymas ir
pan. Žmonės turėdami laisvas rankas,
darė tiksliai tai, ką sakė balsas jų ausinėse. Po 5 dienų gautus
rezultatus įmonės sulygino su praeitos
savaitės rezultatais, kur nebuvo naudotasi balso
technologijomis. Daugiau, nei 60 proc. įmonių mano,
-
34
kad balso technologijos gali padidinti sandėlio našumą. Taip pat
20 proc. įmonių mano, kad
investavimas į šią technologiją yra indėlis į sėkmingesnės
organizacijos vystymąsi.
Aptariant tyrimo gautus rezultatus, matoma, kad užsakymų
rinkimas, komplektavimas tai sritis,
kurios stebėjimas gali optimizuoti procesus, sumažinti
eksplotavimo išlaidas. Taip pat, užsakymų
rinkimas be klaidų, įmonei, teikiančiai maisto sandėliavimo
paslaugas, yra puikus produktyvumo
rodiklis.
2.4. Metodika
Siekiant išsiaiškinti „X“ įmonės maisto produktų sandėliavimo
paslaugų esamą kokybę, buvo
nuspręsta atlikti kiekibinį ir kokybinį tyrimą. Pasirinktas
apklausos metodas – apklausti „X“ įmonėje
dirbančius darbuotojus ir „X“ įmonės klientus. Taip pat, norint
ištirti „X“ įmonės teikiamos paslaugos
kokybę ir ieškant būdų, kaip ją galima dar labiau pagerinti,
buvo neapsiribota tik apklausos metodu.
Buvo atliktas kokybinis, bet pusiau struktūruotas interviu su
sandėlio vadovais.
Kiekybiniams tyrimams labiau būdinga ieškoti išorinių reiškinio
požymių, rasti įvairių dydžių,
kurie išreiškiami ir matuojami skaičiais. Taip pat, kiekybinis
tyrimas yra labiau struktūruotas ir
suplanuotas, nes tyrimo metodai ir duomenų analizės priemonės
dažniausiai būna sukonstruotos dar
prieš tyrimą (Kardelis, 2016). Dėl šių priežasčių buvo
pasirinktas kiekybinis tyrimas, norint įvertinti,
kokie išoriniai veiksniai gali nulemti „X“ įmonės maisto
produktų sandėliavimo paslaugų kokybę.
Kiekybinį tyrimo metodą papildė kokybinis tyrimo metodas.
Kokybinis tyrimo metodas įprastai vyksta etapais, tačiau kitaip,
negu kiekybinio tyrimo.
Kokybinis tyrimas apima specifinę grupę ar objektą ir visi
duomenys renkami vietoje (Kardelis, 2016).
Tyrimo rezultatams būdingas lankstumas ir duomenų indukcinė
analizė. Lankstumas leidžia plačiau
įvertinti tiriamąjį objektą ir papildyti kiekybinio tyrimo
duomenis. Tiek kiekybinis, tiek kokybinis
tyrimo metodas leido plačiau įvertinti gautus duomenis bei
padaryti objektyvesnes išvadas. Šios
išvados padėjo suformuoti tikslius maisto produktų sandėliavimo
paslaugų gerinimo siūlymus „X“
įmonei. Prie tyrimo duomenų prisidėjo ir apklausos tyrimo
rezultatai.
Apklausa yra komunikacinis procesas, susidedantis iš skatinančių
veiksmų sekos, naudojamos
atsakymams iš subjektų gauti, tarpusavyje susitarus. Apklausa,
kitaip nei testai, nieko nematuoja. Ja
bandoma įvertinti tiriamų asmenų nuomones, požiūrius į tam
tikrus reiškinius, elgsenos ypatumus ir
suelgsena susijusius veiksnius (Kardelis, 2016).
-
35
Tyrimui atlikti buvo sudaryta darbuotojų ir klientų apklausos
anketos ir klausimynas (žr.
priedas nr. 1, nr. 2). Kiekybinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti
„X“ įmonės darbuotojų ir klientų nuomonę
apie sandėliavimo paslaugų kokybę ir jos tobulintinas vietas.
Anketa buvo sudaryta remiantis
nagrinėtais moksliniais šaltiniais, straipsniais bei atliktais
tyrimais.Šio metodo tikslumas priklauso nuo
respondento sąžiningumo ir imties koeficiento. Norint padaryti
statistiškai vertingas išvadas, privaloma
nustatyti minimalų respondentų dalyvaujančių apklausoje skaičių
(Kardelis, 2002). Siekiant nustatyti
minimalų respondetų skaičių, kitaip imties dydį, buvo naudotasi
mažos visumos formule (Dikčius,
2003):
n = 𝑝(1−𝑝)
(𝑒
𝑧)
2+
𝑝(1−𝑝)
𝑁
Bendra sandėlio darbuotojų apklausos tyrimo imtis paskaičiuota
iš „X“ įmonėje dirbančių
sandėlio darbuotojų, kurių bendras skaičius yra 150.
Kur:n – respondentų skaičius, kitaip imties dydis; p – visumos
proporcijos, atitinkančios
dominuojančias charakteristikas, p=0,5; e – imties paklaidos
dydis (socialiniuose mokslų tyrimuose
priimtina paklaida, kitaip pageidautinas tikslumas, 5-10 proc.),
e=0,05; z – standartizuotas 95 proc.
patikimumo laipsnis, z=1,96; N – „X“ įmonėje sandėlyje dirbačių
darbuotojų skaičius, N=150.
Pasirinktame imties skaičiavimo metode atlikome skaičiavimus su
imties paklaidos dydžiu
e=0,05 proc.
n = 0,5(1−0,5)
(0,05
1,96)
2+
0,5(1−0,5)
150
= 110,619 = 111
Taip pat buvo paskaičiuota ir klientų apklausai atlikti
reikalinga tyrimui imtis. Įmonėje yra 40
klientų, kurie naudojasi „X“ įmonės sandėlio paslaugomis.
Kur: n – respondentų skaičius, kitaip imties dydis; p – visumos
proporcijos, atitinkančios
dominuojančias charakteristikas, p=0,5; e – imties paklaidos
dydis (socialiniuose mokslų tyrimuose
priimtina paklaida, kitaip pageidautinas tikslumas, 5-10 proc.),
e=0,05; z – standartizuotas 95 proc.
patikimumo laipsnis, z=1,96; N – „X“ įmonės klientų skaičius,
N=40.
Pasirinktame imties skaičiavimo metode atlikome skaičiavimus su
imties paklaidos dydžiu