Vytautas Kukaitis VU Teis s fakulteto Mokymo centras ... · 1 Finansiniai nusikaltimai platesnėje perspektyvoje: baudžiamoji teisė, baudžiamasis procesas, įrodymai ir įrodinėjimas

1

Finansiniai nusikaltimai platesnėje perspektyvoje: baudžiamoji teisė, baudžiamasis procesas, įrodymai ir įrodinėjimas Vytautas Kukaitis VU Teisės fakulteto Mokymo centras Vilniaus apygardos prokuratūra

2

1 tema Nusikaltimai ekonomikai ir finansų sistemai

3

Temos 1. Nusikaltimų ekonomikai ir finansų sistemai apžvalga; 2. Nusikalstamų veikų finansų sistemai ir su jomis susijusių veikų charakteristika; 3. Apgaulingos (aplaidžios) buhalterinės apskaitos tvarkymas, įmonių vadovų baudžiamoji atsakomybė; 4. Bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas ir įforminimas atliekant ūkinės-finansinės veiklos tyrimus ir pateikiant specialisto išvadas ar paaiškinimus; privačių specialistų išvadų vertinimas.

Baudžiamosios, administracinės, civilinės atsakomybės normų taikymas, jų atribojimas ir konkurencija bylose dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai, verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams

This presentation will probably

involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation

•  In Slide Show, click on the

right mouse button •  Select “Meeting Minder” •  Select the “Action Items” tab •  Type in action items as they

come up •  Click OK to dismiss this box This will automatically create

an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered.

Problemos ištakos

4

Problemos turinys

5

Skirtingi atskirų teisės šakų tikslai

6

Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindai

7

Baudžiamosios atsakomybės ribojimo principai

8

Baudžiamoji atsakomybė (ultima ratio)

9

10

Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai

11

Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai

12

Sąvoka Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai – tai baudžiamajame įstatyme numatytos pavojingos veikos, kuriomis kėsinamasi į verslo tvarką pažeidžiant įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus, sąžiningo verslo principus ir vartotojų interesus.

13

Nusikaltimai finansų sistemai

14

Nusikalstamos veikos prieš valstybės finansinius interesus

• Mokesčių nesumokėjimas • Neteisingas deklaravimas • Apgaulinga buhalterinė apskaita • Kontrabanda • Muitinės apgaulė • Sukčiavimas • Netikrų pinigų platinimas • Pinigų plovimas

15

Nusikaltimai finansų sistemai

16

Sąvoka Nusikaltimai finansams – tai baudžiamajame įstatyme numatytos pavojingos veikos, kuriomis:

• kėsinamasi į valstybės finansų ir kredito sistemas • vengiama mokėti mokesčius • legalizuojamos neteisėtai gautos piniginės lėšos • išleidžiama į apyvartą netikri pinigai vertybiniai popieriai ar pažeidžiama šių vertybių apyvartos tvarka

Apgaulinga (aplaidi) buhalterinė apskaita

17

LR BK 222, 223 • 1. Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). • Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. • Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). • Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

18

•  2. BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą:

•  1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; •  2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; •  3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; •  4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. •  3. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas –

tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

•  Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

•  Apskaitos dokumentų sunaikinimas – tai toks fizinis, cheminis, elektromagnetinis dokumento poveikis, kai neįmanoma atkurti jo turinio.

•  Apskaitos dokumentų sugadinimas – tai veiksmai, kuriais sunaikinama dalis buhalterinės apskaitos dokumento (pvz., užpilama cheminiu reaktyvu, išplėšiama, ir pan.).

19

•  4. BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą:

•  1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; •  2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; •  3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. •  5. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai norminių aktų, reglamentuojančių

buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas (pvz., ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas ir pan.).

•  Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Pavyzdžiui, nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.

•  Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

•  Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas.

•  Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų. 20

•  6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 ir 223 straipsnius atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

•  Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnį 18 punktą asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

•  Asmens nuosavas kapitalas – subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams.

•  Asmens įsipareigojimai – tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, mastas, jų pobūdis, kreditorių tinklas ir pan.

•  Įsipareigojimų struktūra – informacija apie kreditorius, t. y. kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs.

•  Šių nusikalstamų veikų padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose dokumentuose (nuosprendžiuose ar baudžiamuosiuose įsakymuose) turėtų būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti.

•  Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama – ekspertizė.

21

•  7. Apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

•  1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas;

•  2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

•  3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

•  4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

22

•  7.1 Jei nusikalstamai aplaidžiai buhalterinę apskaitą tvarko kitas asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu, tai pagal BK 223 straipsnį atsako ūkio subjekto vadovas.

•  7.2 Kai asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, buhalterinę apskaitą tvarko apgaulingai, jis atsakys tik už nusikaltimus, kuriuos siekia padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą.

•  Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą.

•  Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį.

•  8. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas.

•  Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Iš šio įstatymo analizės darytina išvada, kad už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą taip pat atsako individualios įmonės vadovas, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, ūkininkas arba ūkininko partneriai.

•  Tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., įmonės akcininkų sprendimu buvęs vadovas iš einamų pareigų atleistas, o naujas vadovas nepaskirtas), asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimų, nustatytų BK 222, 223 straipsniuose, subjektu.

23

•  9. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. •  Tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami

buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos, dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Jei apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pvz., sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius.

•  10. Už apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222, 223 straipsnius, ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 173-1 straipsnį. Atsakomybę atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, nurodytos BK 222 ir 223 straipsnių dispozicijose, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. ATPK 173-1 straipsnio 1 dalyje jokių pasekmių nereikalaujama, pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto.

•  11. Bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

24

LR BK 222,223 str. padarinių nenustatymas

25

Fiktyvus įmonės pardavimas - LR BK 222

26

Neoficialių atlyginimų mokėjimas - LR BK 222, 184

27

28

Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas

Pinigų plovimas (angl. – money laundering)

• Vokiečių mokslininkas H. H. Kerneris – sieja su visomis piniginėmis operacijomis. Dvi stadijos: pirmoje – piniginėmis operacijomis siekiama nuslėpti daiktinių vertybių, gautų iš nusikalstamos veikos, kilmę ar tikslinę paskirtį, antrojoje – stengiamasi iš jų gauti reguliarias pajamas • Amerikietis K. L. Karčmeris – procesas, kurio metu stengiamasi nelegalias pajamas nuslėpti ir konvertuoti į kitą mokėjimo formą, kad nebūtų galima nustatyti jų kilmės bei vėliau pateikti jas kaip legalias • Profesorius V. Vaškelaitis – nelegalus procesas, kurio metu neteisėtu būdu gauti pinigai verčiami į „švarius“ arba alternatyvius, pageidautina likvidžius ir saugius

29

Europos Sąjungos 1991-06-10 direktyvos 1 str. pinigų plovimas - sąmoningai atliekami veiksmai • turto konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja nusikalstamoje veikloje, išvengti teisinių šios veikos pasekmių; • turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių slėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje; • turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikoje; • dalyvavimas, padėjimas, pasikėsinimas padaryti ir pagalba, raginimas, parama ir patarimai vykdant kurį nors aukščiau paminėtą veiksmą 30

31

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas • turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių • turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje • turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje • rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų

Mechanizmas • Money laundering (liet. - pinigų plovimas) - tiesiogiai gautų padarius kitą nusikaltimą pinigų išplovimas, t.y. šių pinigų kilmės keitimas. Pirmoje stadijoje nešvarūs pinigai išbūna tol, kol jie įgauna teisėtos kilmės šaltinį. • Recycling (liet. - perdirbimas) - išplautų pinigų susigrąžinimas

32

Stadijos

Trifazis modelis vienas iš labiausiai paplitusių, vadinamas klasikinis modelis. Šiame modelyje pinigų plovimo procesas susideda iš trijų fazių. • Pirmoje fazėje (Placement arba investavimo fazė) vyksta „nešvarių“ grynųjų pinigų įvedimas į legalią ekonominę apyvartą. Prieš „nešvarių“ pinigų įvedimą į legalią apyvartą dažnai eina pirmalaikis pinigų „plovimas“, kurio tikslas - turimo turto konvertavimas į kitas formas (valiutos keitimas į kitą valiutą, vertybinius popierius, vertingą turtą, kaip pavyzdžiui, auksas ar brangakmeniai).

33

Pirmai fazei būdingų veiksmų formos • sukčiavimas ir naudojimasis „statytinių“ asmenų paslaugomis; • asmenų, atsakingų už klientų identifikavimą, papirkimas arba įbauginimas

• smurfing'as - organizuotas lengvai realizuojamų turtinių vertybių pirkimas. Dažniausiai tai būna finansinių instrumentų pirkimas. Kiekvienas pirkimas vyksta mažesne suma negu ta, nuo kurios atsiranda pareiga identifikuotis sistemoje

• struktūrizavimas - mokėjimų išskaidymas, vykdant pervedimus mažomis sumomis

• valiutos keitimo sandoriai - vienos valiutos keitimas į kitą valiutą ar kitos vertės banknotus, nenaudojant banko sąskaitų

• pasinaudojimas juridiniu asmeniu, kuris savo veikloje gauna dideles pajamas grynaisiais. Tokios įmonės pajamos iš teisėtos veiklos yra sumaišomos su neteisėtais pinigais

• nuosavų fiktyvių įmonių sukūrimas, kurių pagalba „nešvarūs“ pinigai deklaruojami kaip gautos pajamos iš komercinės veiklos

34

• Antroje fazėje (Layering arba slėpimas) atlikus nemažai finansinių operacijų paslepiama pinigų kriminalinė kilmė.

Šios fazės paskirtis - nusikalstamų pajamų atskyrimas nuo jų kilmės šaltinio vykdant visą kompleksą finansinių operacijų.

Šių operacijų pagalba yra „naikinami pėdsakai“.

35

Antrai fazei būdingi požymiai • Antros fazės operacijoms būdingas tarptautinis elementas.

• „Plovimas“ šalies viduje gali vykti kaip pirminė pakopa, po kurios vyksta tarptautinis pinigų plovimas.

• Atliekant antros fazės operacijas didelį vaidmenį vaidina ofšorinės zonos ir kitos valstybės su lanksčiu mokesčių režimu ar menkai išvystyta finansinės kontrolės sistema.

Tokioms operacijoms atlikti Europoje dažniausiai pasirenkama Andora, Bulgarija, Kampionas (Italija), Giblartaras, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Monakas, Šveicarija, Kipras; arabų - Afrikos regione: Abu Dabis, Angola, Baehreinas, Dubajus, Kuveitas, Libija, Liberija, Omanas, Seišelių salos; Rytų Azijoje ir Polinezijoje: Australija, Honkongas, Naujoji Kaledonija, Naujoji Gvinėja, Singapūras, Šri Lanka, Tailandas; Lotynų Amerikoje: Barbadosas, Bahamai, Bermudai, Kaimanų salos, Kosta Rika, Haitis, Jamaika, Kuba, Nikaragva, Antilų salos, Panama, Urugvajus, Venesuela

36

• Trečioje fazėje (Integration arba integracija) pinigai įgauna naują - legalų - pavidalą ir yra investuojami į teisėtą ekonominę apyvartą.

Dauguma mechanizmų, naudojamų trečioje fazėje, senai žinomi ir dažniausiai naudojami apmokestinimo sumažinimui.

37

Trečiai fazei būdingų veiksmų formos • Sandoriai sumažintomis kainomis. Pvz., sandoriai su

nekilnojamuoju turtu. Deklaruojama, kad namas įgytas mažesne nei rinkos kaina. Skirtumas tarp deklaruojamos ir realios kainos yra sumokamas „juodais“ pinigais. Vėliau atliekami pagerinimo darbai ir turtas parduodamas už didesnę kainą. Rezultate yra gaunamos legalios pajamos iš tokio turto pardavimo.

• Sandoriai padidintomis kainomis. Šie sandoriai paplitę biržų rinkose, parduodant meno kūrinius, aukcionuose. Daiktai, kurių kainas galima nusakyti tik sąlyginai, parduodami už labai aukštą kainą. Rezultate pardavėjas gauna didelę sumą realių pajamų.

• Pervedimų kainodara. Paplitusi eksporto - importo operacijose. Sudaromi realus ir fiktyvus (su padidinta sandorio objekto kaina) susitarimai. Fiktyviu susitarimu pinigai pervedami firmai- tarpininkei, kaip taisyklė, užregistruotai ofšorinėje zonoje. Skirtumas tarp realios ir fiktyvios kainos lieka tos firmos sąskaitoje kaip pajamos.

• „Plovimas“ per kazino ir loterijas. Pajamos deklaruojamos kaip kazino ar loterijos laimėjimas. Vienas iš taikomų metodų - laimingų bilietų pirkimas. Teigiama, kad egzistuoja „laimingų“ bilietų rinka, kurioje bilieto kaina viršija nominalią jų laimėjimo sumą.

38

Objektas (dalykas)

• Įvairių formų nešvarūs pinigai: - grynieji - negrynieji

• Turtas: - kilnojamas - nekilnojamas

39

40

Specialių žinių panaudojimo procesinės situacijos 1.  Pridėta prie bylos konsultacinė išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti

dokumentai (BPK 290 straipsnis) 2.  Jeigu teismui kyla abejonių dėl asmens, davusio konsultacinę išvadą,

specialių žinių, tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų ar kitais klausimais, asmuo, davęs tokią išvadą, kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas (BPK 284 straipsnis)

3.  Jeigu konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas

4.  Jeigu specialisto ar eksperto apklausos teisme metu pasitvirtina ar atsiranda abejonės pateiktos specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė

41

2 tema Nusikaltimai ir piktnaudžiavimas teise verslo santykiuose

42

Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai

43

Tyčinis bankrotas

Sąvokos • Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra

iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

• Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

• Tyčinis bankrotas (senoji redakcija) – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

• Tyčinis bankrotas (naujoji redakcija) – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

44

45

Bankroto proceso tikslai • tinkamas negalinčio mokėti skolininko skolų sureguliavimas • maksimalus kreditorių reikalavimų patenkinimas • galimybės skolininkui vėl pradėti verslą sudarymas

46

(Ne)mokumas - kaip ekonominė įmonės būklės kategorija

Įmonės mokumas – tai įmonės potencialus sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, – grąžinti skolas suėjus terminui. Įmonė galėtų atsiskaityti su tiekėjais ar/ir kitais kreditoriais bei už kitus įsipareigojimus, įmonė turi turėti ir pinigų, ir likvidų turtą, kurį galėtų greitai paversti pinigais.

Apibrėžiamas pagal keturias pagrindines rodiklių grupes: pelningumo (jų priskaičiuojama 12); trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo (priskaičiuojama 18); veiklos efektyvumo (priskaičiuojama 36); kapitalo rinkos (apie 15 rodiklių).

47

Nemokumas (bankrotas) - kaip teisinė kategorija

48

Įmonės veiklos problemas sukeliantys faktoriai (krizių priežastys)

49

Krizė - įmonės ūkinės finansinės veiklos dalis

Tyčinio bankroto požymiai (ĮBĮ 20 str.) Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: • įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; • buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; • turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; • įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; • teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

50

Tyčinio bankroto prezumpcijos •  veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

•  atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

51

Tyčinio bankroto procesiniai padariniai

•  Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripaž inimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

• Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri šio straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją apie priimtą nutartį ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje.

52

53

Tyčinis bankrotas

vs Tyčinio bankroto nusikaltimas

LR BK 209 str.

Nusikalstamas bankrotas Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

54

55

Tyčinio bankroto požymiai LAT praktikoje

56

Tyčinių bankrotų požymiai ir tendencijos

57

2. Buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai

58

3. Akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti

Baudžiamosios atsakomybės atribojimas nuo civilinės atsakomybės (LAT Nr. 2K-214/2008; 2K-7-388/2007) • Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai

atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas.

• Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra civilinės sutarties įvykdymo, tai yra pažeistų vienos iš sutarties šalių teisių atstatymo, negalimumas dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų, o būtent – apgaulės panaudojimo.

59

Priežastinio ryšio problema

60

Kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijaus aiškinimas

61

2013-04-04 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-170-270/2013 (dėl tiesioginės tyčios požymio)

62

2009-02-09 išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-655/2009

63

2012-12-21 išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-172/2012

64

2014 09 23 apkaltinamasis nuosprendis Baudžiamoji byla Nr. 1-222-785-2014 Pasyvus elgesys

65

66

67

2012-09-31 apkaltinamasis nuosprendis Baudžiamoji byla Nr.1- 564/2012 Paskolų sudarymas

68

69

2014-05-05 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014

70

71

LR BK 208 str.

72

73

LR BK 208 str. dalykas – neteisėti sandoriai, turto perleidimas, nesiekimas atsiskaityti su kreditoriais

2009-11-24 LAT Nr. 2K-450/2009 Nusikaltimo sudėties požymiai

74

Bankroto bylos iškėlimo aplinkybė

75

2010 04 20 LAT Nr. 2K-259/2010 Objektyvieji ir subjektyvieji požymiai

76

77

2012 05 08 LAT Nr. 2K-223/2012 Dėl žalos požymio

78

2013-12-17 LAT Nr. 2K-553/2013 BK 208 ir 184 santykis

79

80

2013 11 13 LAT Nr. 2K-450/2013 Netinkamas subjektas - kaltinimo klaida

81

82

2009 03 31 LAT Nr. 2K-78/2009 Dėl 183,184 ir 208 santykio

83

84

85

3 tema Sukčiavimas mokesčių srityje

86

Temos 1. Sukčiavimo samprata ir kvalifikavimas 2. PVM sistemos apžvalga 3. PVM sukčiavimo charakteristika 3. PVM sukčiavimo tyrimas, kvalifikavimas, įrodinėjimo ribos

87

Teisė - Ekonomika – Politika

88

Specifika • nusikalstamų veikų kilmė

• atribojimas BT, MT, AT • ultima ratio • specialiosios žinios • institucinė vertikalė • bendroji (individuali) prevencija • materialiai naudinga veikla

89

Nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai

• LR BK 182 str. sukčiavimas • LR BK 183 str. pasisavinimas • LR BK 184 str. iššvaistymas • LR BK 199 str. kontrabanda • LR BK 199(1) str. muitinės apgaulė • LR BK 199(2) str. disponavimas akcizinėmis prekėmis • LR BK 200 str. neteisėtas prekių neišvežimas • LR BK 202 str. neteisėta veikla • LR BK 203 str. neteisėta juridinio asmens veikla • LR BK 207 str. kreditinis sukčiavimas • LR BK 208 str. skolininko nesąžiningumas ir apgaulė • LR BK 209 str. nusikalstamas bankrotas • LR BK 213 str. netikrų pinigų platinimas • LR BK 214 str. netikri mokėjimo instrumentai • LR BK 216 str. pinigų plovimas

90

Nusikaltimai finansų sistemai

• LR BK 219 str. mokesčių nesumokėjimas • LR BK 220 str. neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar

turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių • LR BK 221 str. deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento

nepateikimas apie pajamas, pelną ar turtą • LR BK 222 str. apgaulingas apskaitos tvarkymas • LR BK 223 str. aplaidus apskaitos tvarkymas

Klasikinė sukčiavimo samprata

91

Turtinės prievolės panaikinimas ir išvengimas

92

93

Sukčiavimo tipologija

•  Tranzitinis sukčiavimas (neišvežimas) •  Sukčiavimas įvežant prekes (low tarification) •  Tarifinis sukčiavimas (prekių klasės) •  Manufaktūrinis sukčiavimas (veikla) •  Sukčiavimas muitų srityje •  Kreditinis sukčiavimas •  PVM sukčiavimas •  Klasikinis sukčiavimas

94

PVM sistemos pagrindai

95

PVM

- 18 amžius. Pradžia.

- Pardavimo mokestis (sales tax) (UK)

- 1954 m. PVM atsiradimas

- 1977 m. Unifikuotos PVM taisyklės

- PVM galiojimas ES šalyse

96

Direktyvos

Pagrindinės • 1977/05/17 šeštoji direktyva 77/388/EEB • 2006/11/28 direktyva 2006/112/EB - dėl bendros PVM sistemos: vienodas skaičiavimo pagrindas Specialiosios

• 1978/12/19 direktyva 78/01035/EEB • 2006/11/28 direktyva 2006/79/EB - atleidimas nuo importo mokesčių siuntoms iš trečiųjų šalių • 1983/03/28 direktyva 83/181/EEB - atleidimas nuo importo mokesčio tam tikroms prekėms • 1979/12/06 direktyva 79/1072/EEB - PVM grąžinimas asmenims negyvenantiems šalies teritorijoje • 1986/11/17 direktyva 86/560/EEB - PVM grąžinimas ne Bendrijoje įsisteigusiems subjektams

97

PVM objektas Šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą.

PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

98

PVM atskaita • Pagrindinis PVM apibūdinantis bruožas yra tas, kad ne visas PVM mokėtojo iš pirkėjo paimtas pateiktų prekių ir suteiktų paslaugų pardavimo PVM sumokamas į biudžetą.

• PVM mokėtojas turi teisę iš apskaičiuoto savo pateiktų prekių ir suteiktų paslaugų pardavimo PVM atskaityti (atimti) PVM, sumokėtą tiekėjams už iš jų įsigytas prekes ar gautas paslaugas, ir mokėti į biudžetą tik skirtumą tarp pardavimo PVM ir atskaitomos pirkimo PVM sumos. Tai reiškia, kad PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą.

• PVM atskaita = pirkimo PVM dalis, atskaitoma iš pardavimo PVM

• 

99

Teismų praktika • LAT Senato Nutarimas 1997-12-22 Nr. 13 • LAT Senato Nutarimas 2005-12-29 Nr. 55 • LAT Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga 2007-06-28

• LAT Teismų praktikos apžvalga 2012-09-07 sukčiavimo kvalifikavimas ir požymiai

100

Sukčiavimo PVM srityje apžvalga

101

PVM sukčiavimo būdai

102

Kodėl vagiamas PVM, PM?

Kodėl naudojamos PVM “karuselės”?

103

PVM sukčiavimo tyrimas

104

Kaip susekamas PVM sukčiavimas

105

Labiausiai paplitusios sritys LT

106

Būtini duomenys iki IT arba aktyvių veiksmų pradžios

107

Tyrimo veiksmai

108

Teismų praktika PVM sukčiavimo bylose

109

Apgaulės, išvengiant PVM prievolės, specifika

110

Kasacinė byla Nr. 2K-7-112/2012 (P)

111

112

Dėl BK 183 str. kvalifikavimo PVM bylose

113

Dėl BK 183 str. kvalifikavimo PVM bylose Kasacinė byla Nr. 2K-P-78/2012

114

115

Finansininko dalyvavimas PVM org. grupėjė

116

Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė

117

Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė

118

Priežastinis ryšys (!)

119

4 tema Įrodymai ir jų tyrimas dėl nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai

120

121

Temos 1. Baudžiamojo proceso samprata ir subjektai nusikaltimuose ekonomikai ir finansų sistemai 2. Įrodymų ir įrodinėjimo samprata, teismų praktika 3. Logika įrodinėjimo procese 4. Psichologija įrodinėjimo procese 5. Tiesos nustatymo algoritmas 6. Melo įveika

Baudžiamoji justicinė NV charakteristika

122

Baudžiamosios justicinės NV charakteristikos struktūriniai elementai

123

Baudžiamosios justicinės NV charakteristikos struktūros elementų ryšys

124

Kriminalistinės NV charakteristikos elementai

125

Informacija apie NV būdą

126

Informacija apie NV mechanizmą

127

Informacija apie NV aplinką

128

Informacija apie NV subjektą

129

Informacija apie NV auką (nukentėjusįjį)

130

Informacija apie NV dalyką

131

132

Tiesos nustatymo algoritmas

Baudžiamoji procesinė NV charakteristika

133

Baudžiamojo proceso inžinerija

134

135

Įrodymai ir įrodinėjimas

136

Įrodymai ir jų tyrimas

•  Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (LR BPK 20 str.).

•  Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų – Baudžiamojo proceso kodekso, Žvalgybos, Policijos veiklos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Prokuratūros, Advokatūros ir kitų teisėsaugos institucijų organizaciją ir veiklą reglamentuojančių įstatymų – nustatyta tvarka. Įrodymais taip pat pripažįstami duomenys, gauti Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

•  Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik BPK nustatyta tvarka. Kitų įstatymų nustatyta tvarka duomenys paprastai renkami prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, o atliekant ikiteisminį tyrimą šių įstatymų (pavyzdžiui, Operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai.

•  Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai.

•  Įrodinėjimas baudžiamajame procese yra įstatymo reglamentuota ikiteisminio tyrimo įstaigų ir jų pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo ir proceso dalyvių (įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovo) veikla, kuria renkami, pateikiami, tikrinami ir vertinami duomenys, reikšmingi tiriamo įvykio aplinkybių, nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nustatymui.

Dėl teismo pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes LAT Nr. 2K-7-398/2013 2K-7-398/2013

137

138

Įrodymų teisėtumas

139

Įrodymų vertinimas

Vidinis įsitikinimas v Pagrįsta abejonė

140

Logika įrodinėjimo procese

141

Logikos metodai įrodinėjimo procese

142

Logikos dėsniai nustatantys bendrą loginio mąstymo struktūrą

143

Įrodymo sąvoka

144

Logikos ir gnoseologijos santykis

145

Logikos ir psichologijos santykis

146

Melo įveika

147

Verbaliniai ir neverbaliniai melo požymiai

148

Objektyvūs melo duomenys

149

ss Šaltiniai • www.ec.europa.eu/taxation • www.bbc.co.uk • www.eur-lex.europa.eu • www.vmi.lt • www.finmin.lt • www.sodra.lt • www.delloitte.lt • www.lat.lt • www.lawin.lt • www.ey.lt

Vytautas Kukaitis Tel: +370 5 252 70 61 Mob.: +370 686 42660 [email protected] Rinktinės g. 7-337 LT-09201 Vilnius Lithuania www.prokuraturos.lt

KONTAKTAI