Vytauškytė, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Džiuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai

7/25/2019 Vytaukyt, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Diuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai

1/146

Vilniaus pedagoginis universitetas

Socialini moksl fakultetasEkonomikos katedra

Vytas Navickas

Diuljeta Rukyt

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMOMETODINIAI NURODYMAI

Metodin priemon

Vilnius, 2010


2/146

UDK 378.6:378.2(474.5)(072)Na295

Metodin priemon apsvarstyta Vilniaus pedagoginio universiteto Socialini moksl

fakulteto Ekonomikos katedros posdyje 2009 m. lapkriio 30 d. (protokolo Nr. 12),

Vilniaus pedagoginio universiteto Socialini moksl fakulteto tarybos posdyje

2009 m. lapkriio 30 d. (protokolo Nr. 24) ir rekomenduota spausdinti.

Recenzavo:

prof. habil. dr. Aleksandras Vytautas Rutkauskas (VGTU)

doc. dr. Saulius Stanaitis (VPU)

ISBN 978-9955-20-500-5 Vytas Navickas, 2010 Diuljeta Rukyt, 2010

Vilniaus pedagoginis universitetas, 2010


3/146

3

Turinys

VADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51. MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6

1.1. Bendra informacija, tikslas ir udaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61.2. Magistro baigiamojo darbo temos pasirinkimas

ir formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81.3. Mokslins literatros studijavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101.4. Objekto nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131.5. Problemos formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

1.6. Hipotezs(-i) klimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 171.7. Tikslo ir udavini formulavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 191.8. Metod parinkimas ir pagrindimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 211.9. Duomen analizavimas ir interpretavimas . . . . . . . . . . . . . . . . 391.10. Magistro baigiamojo darbo rengimo etapai . . . . . . . . . . . . . . . . 401.11. Pagrindiniai magistro baigiamojo darbo

rengimo reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43

2. MAGISTRANT, MOKSLINI DARB VADOVIR KONSULTANT TEISS IR PAREIGOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47

2.1. Magistrant teiss ir pareigos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 472.2. Vadovavimas magistrantams ir j konsultavimas . . . . . . . . . . 49

3. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO STRUKTRINI DALIREIKALAVIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52

3.1. Antratinis (titulinis) lapas ir aprao pavyzdys . . . . . . . . . . . . . 553.2. Turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56

3.3. Santrumpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 563.4. vadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 573.5. Pagrindin dalis (dstymas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 593.6. Ivados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 643.7. Literatra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 653.8. Santrauka usienio kalba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 683.9. Priedai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69


4/146

4 MA G IS TR O B A IG IA MO J O D A R B O R EN GIMO METO D IN IA I N UR O D YMA I | Metod in pr i emon

4. BENDRIEJI MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMOREIKALAVIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70

4.1. Teksto pateikimas ir magistro baigiamojo

darbo apipavidalinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 704.2. Naudotos mokslins literatros pateikimas . . . . . . . . . . . . . . . . 754.3. Literatros aprao sudarymas ir pavyzdiai . . . . . . . . . . . . . . . 814.4. Lenteli, paveiksl pateikimas, skaii

ir formuli raymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87

5. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO GYNIMAS . . . . . . . . . . . . . . 1105.1. Magistro baigiamojo darbo pateikimas katedrai

ir recenzent paskyrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 110

5.2. Pasirengimas pristatyti magistro baigiamj darbir informacins mediagos paruoimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111

6. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VERTINIMAS . . . . . . . . . . . 1146.1. Magistro baigiamojo darbo vertinimas

kiekvieno semestro metu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1146.2. Mokslinio darbo vadovo atsiliepimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1166.3. Magistro baigiamojo darbo recenzavimas . . . . . . . . . . . . . . . . 1166.4. Magistrantros baigiamj darb gynimo komisijos

posdyje tvarka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1176.5. Magistro baigiamojo darbo vertinimo kriterijai . . . . . . . . . . . 1196.6. Teiss ginti magistro baigiamj darb nesuteikimas . . . . . . . 1216.7. Magistro baigiamojo darbo vertinimo sistema . . . . . . . . . . . . 123

LITERATRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 126

PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 132


5/146

5

VADAS

Leidinys yra skirtas Vilniaus pedagoginio universiteto Socialini moks-

l fakulteto Ekonomikos katedros magistrantams, studijuojantiems pagal

program vietim staig vadyba ir administravimas, magistro baigia-mj darb1 vadovams, i darb recenzentams ir konsultantams, sie-

kiant numatyti vienodus MBD rengimo ir gynimo reikalavimus, i dar-

b vertinimo kriterijus.

Leidinyje pateikiama bendro pobdio informacija apie MBD, apta-

riama io darbo struktra, atskir jo dali turinio reikalavimai, apimtis,

bendrieji MBD rengimo reikalavimai, magistrant, mokslini darb va-

dov ir konsultant teiss bei pareigos, pagrindiniai klausimai, susij su

pasirengimu ginti MBD, jo gynimu ir vertinimu.

Rengiant iuos metodinius nurodymus pasinaudota analogikais vai-

ri Lietuvos auktj mokykl (Vilniaus universiteto Ekonomikos ir Ko-

munikacijos fakultet, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir fi-

nans valdymo fakulteto, Vilniaus universiteto V Tarptautinio verslo

mokykla, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, iauli universitetoSocialini moksl fakulteto) dstytoj ir kt. mokslinink darbais.

Metodins priemons autoriai dkoja Vilniaus pedagoginio universi-

teto Ekonomikos katedros dstytojams, pateikusiems verting pastab ir

pasilym.

R

1 Toliau MBD.


6/146


1. MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

1.1. Bendra informacija, tikslas ir udaviniai

MBD tai savarankika, analitin, originali baigiamoji mokslinio tiria-

mojo teorinio ar / ir taikomojo pobdio studija, rodanti autoriaus ge-bjim panaudoti studij metu gytas ir apibendrintas pasirinktos spe-

cialybs (programos vietimo staig vadyba ir administravimas) inias.

Apgynus MBD yra suteikiamas magistro laipsnis.

MBD tai pagal autoriaus pasirinkt (suderint su MBD moksliniu

vadovu ir patvirtint katedroje) tem savarankikai parengtas mokslinis

darbas, pagrstas atliktais tyrimais, privalomas visiems Vilniaus pedago-

ginio universiteto Socialini moksl fakulteto Ekonomikos katedros stu-dentams, studijuojantiems pagal II pakopos studij program vietimo

staig vadyba ir administravimas.

MBD padeda vertinti studento pasirengimo atlikti mokslin darb

lyg, jo kritinio mstymo, interpretavimo ir kitus bendruosius gebjimus,

susijusius su gyt ini teoriniu ir praktiniu taikymu, sprendiant konk-

reias problemas.

MBD tikslas suteikti studentui galimyb gyti magistro laipsn pagal

pasirinkt studij program vietimo staig vadyba ir administravimas.

MBD udaviniai:

parodyti studento gebjim, taikant teorines inias, pasitelkiant

mokslinius darbus, formuluoti pasirinktos mokslo srities ir kryp-

ties problem(-as);

parinkti problemai sprsti tinkamus tyrimo metodus ir pagrsti j

pasirinkim;


7/146

1 . MA G IS TR O B A IG IA MA S IS D A R B A S 7

atlikti tyrim, surenkant reikalingus empirinius duomenis;

atliekant mokslins literatros ir duomen analiz pateikti rezulta-

tus, kurie leist suformuluoti pagrstas ivadas, rekomendacijas irpasilymus, sprendiant teorinio bei praktinio pobdio proble-

mas.

MBD pobdis

MBD gali bti teorinis ar / ir taikomasis. Pagal tai, kokio pobdio

MBD raomas, keliami skirtingi reikalavimai.

Teorinio pobdio MBD turi bti:pateikiamas mokslins literatros studijomis pagrstas teorini

koncepcij ir atskir teigini kritinis vertinimas;

apvelgta nagrinjama tema usienyje ir Lietuvoje (svarbiausi moks-

liniai darbai, didel dmes skiriant skirtingoms teorinms koncep-

cijoms, probleminiams, diskusiniams klausimams), aptariama ak-

tuali situacija;

remiantis atlikta mokslins literatros analize, pateikiama vairi

teorini koncepcij ir teigini vertinimas bei autoriaus studento

argumentuota nuomon;

nurodomos realios nagrinjamos problemos teorini teigini, me-

todik, silym, rekomendacij ir pan. taikymo galimybs Lietuvos

vietimo staig praktikoje.

Praktinio (taikomojo) pobdio MBD turi bti:

pateikiama nagrinjamos problemos teorin analiz, aptariant pri-

paintas teorijas, metodikas, diskusinius ir probleminius klausi-

mus (apvelgiant tiek usienyje, tiek Lietuvoje atliktus svarbiausius

mokslinius darbus);

remiantis vairiais mokslini tyrim metodais analizuojama esama

problemin situacija;


8/146


vadovaujantis surinktais mokslini tyrim duomenimis, atliekama

analiz, pateikiamos argumentuotos ivados, silymai, rekomenda-

cijos, prognozs.

1.2. Magistro baigiamojo darbo temos pasirinkimas ir

formulavimas

MBD temos pasirinkimas tai pirminis studento savarankiko darbo ra-

ymo etapas, nuo kurio daugiausia priklauso ir bsimo darbo vert.

Studentai, studijuojantys pagal program vietimo staig vadyba ir

administravimas, MBD tem gali pasirinkti i Vilniaus pedagoginio uni-

versiteto Socialini moksl fakulteto Ekonomikos katedros pasilyt

preliminari tem srao, o pasitar su MBD vadovu j gali koreguoti ar

silyti savo tem, kuri turi atitikti socialini moksl studij srities eko-

nomikos krypties programos vietimo staig vadyba ir administravimas

turin.Pagal program vietimo staig vadyba ir administravimas studijuo-

jantiems studentams renkantis MBD tem rekomenduojama atsivelgti

mons, staigos ar organizacijos, kurioje jie dirba, interesus, nes tai gali

palengvinti gauti MBD reikaling informacij, be to, gali bti suteiktos

palankios slygos rayti darb bei praktikai panaudoti darbo rezultatus.

Studentas, pasirinks MBD tem ir j suderins su darbo vadovu, rao

praym Socialini moksl fakulteto dekanui, praydamas skirti MBDvadov. Galutins MBD temos aptariamos ir tvirtinamos Ekonomikos

katedros posdio metu.

Raant MBD, iimtiniais atvejais (ikilus nenumatytoms aplinkybms)

darbo tema ir temos formuluot gali bti koreguojamos, taiau tik tuo

atveju, jeigu tam bus pritarta Ekonomikos katedros posdyje. Kadangi

MBD tema yra svarbi teorine ir praktine prasme, j pasirenkant patartinaatkreipti dmes iuos kriterijus:


9/146


Tema turi bti aktuali, t. y. svarbi mokslo krypties teorijai ir prak-

tikai. Nustatant jos aktualum, ieities taku laikoma mokslin

hipotez(-s), t. y. rezultatas, kur tikimasi gauti, atlikus tyrim2

.Tema turi bti nauja, svarbi, domi, inoma ir patraukli autoriui bei

atitinkanti socialini moksl studij srities ekonomikos krypties

studij programos vietimo staig vadyba ir administravimas da-

lyk teorij ir praktik.

Renkantis tem patartina pagalvoti, ar esama pakankamai moks-

lins literatros, ar gerai inoma problemin sritis? Kuo daugiau

tyrjas skaito ir diskutuoja su skirtingais monmis, tuo daugiauaikja tema, vystomas koncepcinis rmas3.

Renkantis MBD tem rekomenduojama pamstyti apie darbo gyven-

dinimo galimybes sau artimoje aplinkoje (pvz.: universitete, staigoje ar

organizacijoje, kurioje dirbama), nes tai gali palengvinti tiek vidini (pvz.,

vidini mons audito ataskait), tiek iorini antrini (pvz., vairi ins-

titucij registruojamos statistikos) informacijos altini prieinamum.

Grynai teorin tem rayti sunku. Teorinio darbo mediaga tai jau

esamos teorijos, modeliai ir metodai, kuriuos reikia lyginti, prieinti, sieti,

gryninti, pildyti, ikelti j trkumus ir pan.4Renkantis tem, patartina

atsivelgti savo polinkius, gabumus, teorin pasirengim, motyvacijos

lyg. Taip pat pagalvoti, ar darbo vadovas sugebs konstruktyviai padti

pasirinkus toki tem.

Ypa svarbu nustatyti MBD temos nagrinjimo ribas. MBD turibti gvildenama konkreti problemin sritis. MBD raantis studen-

tas gali itirti tik dal (srit) j dominanios temos.

Daniausiai nuo to, kokia pasirenkama MBD tema, priklauso bsimo

darbo vert, todl patartina atkreipti dmes iuos dalykus:

2 Kardelis K.Mokslini tyrim metodologija ir metodai: vadovlis [treias leidimas].iauliai: Lucilijus, 2005, p. 104.

3 ydinait V. Tyrimo dizainas: struktra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas:Technologija, 2007, p. 42.

4 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rayti mokslin darb.Vilnius: Aidai, 2003, p. 61.


10/146


Temos pavadinimas turi bti tikslus, nes per daug plati tema gali

bti inagrinta pavirutinikai ir nebus atskleista problemos esm.

Temos formuluot turi bti lakonika (pavadinimas neturt viry-ti deimties odi), sukoncentruota esmines kategorijas.

Temos formuluot negali bti triviali5. Tipika formuluots klaida,

pvz.: Ekonominio (ekologinio, fizinio, darbinio ir pan.) ugdymo reik-

m mokini tobuljimui6.

1.3. Mokslins literatros studijavimasMokslins literatros studijavimas trunka vis laik, kol raomas mokslo

darbas, pradedant temos pasirinkimu, hipotezs(-i) formulavimu ir bai-

giant tyrimo rezultat interpretavimu ir analizavimu.

Pradedant rayti mokslo darb, pirmiausia reikia susipainti su moks-

line literatra. Tuomet atsiranda galimyb pagrsti, kodl pasirinkta tokia

tema. Naujausia mokslini tyrim mediaga skelbiama mokslo urnal

straipsniuose ir mokslini konferencij mediagoje, kiek senesn mo-

nografijose. Vadovliai gali bti tinkami tik susipainti su nagrinjama

tema. Studijuojant naujausi mokslin literatr yra suinoma ne tik apie

naujausius mokslo darbus, bet ir, esant reikalui, koreguojamas raomas

MBD, taip pat atsiranda galimyb rasti nauj duomen, patvirtinani

ar paneigiani turimus faktus. Mokslins literatros duomen pagrin-

du konkretizuojamos hipotezs, formuluojamas darbo tikslas, udaviniai,sudaromas darbo planas.

Bibliotek elektroniniuose kataloguose iekant mediagos pagal an-

trat, autoriaus pavard, prasmin od ir kt. bdais, galima rasti kny-

g, straipsni, atitinkani studijuojam tem. Paieka elektroniniuose

5 Trivialus[lot. trivialis paprastas]: 1) banalus, lktas, nuvalkiotas, neoriginalus;2) lyktus, bjaurus (r. Tarptautini odi odynlis. Sudarytoja A. Mackeviien.Vilnius: UAB Gimtin, 1999, p. 353).

6 Tamoinas T. Socialini tyrim kvalifikacinis darbas: vado struktra:mokomojiknyga. iauliai: V iauli universiteto leidykla, 2003, p. 20.


11/146


kataloguose nra sudtinga. Svarbiausia pasirinkti tinkam paiekos od.

Pradiniame literatros paiekos etape tikslinga pasinaudoti ne tik Vilniaus

pedagoginio universiteto bibliotekos fondais, bet ir Lietuvos integralia bi-bliotek informacijos sistema LIBIS7(prieiga per internet: ).

Daugel ms alies socialini moksl publikacij, paskelbt Lietuvos

mokslo urnaluose (Ekonomika, Ininerin ekonomika, Intelektin

ekonomika, Problemos, Organizacij vadyba, Socialiniai mokslai,

Informacijos mokslai, Vadyba, Socialini moksl studijos, Socia-

linis darbas, ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA ir kt.), galima rastiinternete.

Usienio ali mokslinink naujausi straipsni patartina iekoti tarp-

tautinse duomen bazse, kuri nema dal prenumeruoja vairios (taip

pat ir Vilniaus pedagoginio universiteto) bibliotekos. i bazi pavadini-

mai ir j internetiniai adresai pateikiami Vilniaus pedagoginio universi-

teto bibliotekos tinklalapio skyrelyje Prenumeruojamos ir testuojamos

duomen bazs (prieiga per internet: ). Reikia atkreipti dmes tai, kad daugel mint tarptauti-

ni duomen bazi nemokamai pasiekti galima tik naudojantis Vilniaus

pedagoginio universiteto kompiuteriais (r. 1 lentel).

7 Lietuvos integrali bibliotek informacijos sistema LIBIS[interaktyvus]. Prieiga perinternet: .


12/146


1 lentel. VPU prenumeruojamos ir testuojamos duomen bazs*

Duomen bazs pavadinimasTrumpas

apraymasJungimosi bdai

Academic Search CompleteEBSCO Publishing

DaugiatemVisatekst

I VPU kompiuteri tinklo be slaptaodiI kit kompiuteri su slaptaodiais

Business Source CompleteEBSCO Publishing

EkonomikaVisatekst


Education Research CompleteEBSCO Publishing

vietimasVisatekst


ERICEBSCO Publishing

vietimasBibliogran


OECDiLibrary EkonomikaVisatekst

Vartotojo vardas 46382Slaptaodis sepoct09

Oxford English DictionaryOnline

Angl kalbosaikinamasisodynas

I VPU kompiuteri tinklo

Oxford Reference Online: ThePremium Collection

InformacinileidiniVisatekst


Oxford University Press:Oxford Journals Online

DaugiatemVisatekst

(194 pavadinimurnalai)

Tik i VPU kompiuteri tinklo

PsycARTICLESEBSCO Publishing

PsichologijaVisatekst


Research Starters - BusinessEBSCO Publishing

VerslasVisatekst


Research Starters - EducationEBSCO Publishing

vietimasVisatekst


Research Starters - SociologyEBSCO Publishing

SociologijaVisatekst


Regional Business NewsEBSCO Publishing

VerslasVisatekst


SAGE Journals Online DaugiatemVisatekst(452 pavadinimurnalai)


The Scientist Gamtos mokslaiVisatekst


* Daugelis i mint duomen bazi yra prieinamos i Vilniaus pedagoginio universiteto(VPU) kompiuteri tinklo.


13/146


Duomen bazs pavadinimasTrumpas

apraymasJungimosi bdai

ScienceDirect

Prenumeruojam Elsevierleidyklos urnal elektroni-ns versijos.

Daugiatem

Visatekst(462 pavadinimurnalai)


SocINDEX with Full TextEBSCO Publishing

SociologijaVisatekst


Verslo inios Verslo naujienarchyvasVisatekst

I VPU kompiuteri tinklo su slaptaodiais

Tekstai i interneto. Reikia inoti, kad patalpinti tekst, straipsn irkit mediag internet gali bet koks asmuo, todl internete yra labai

daug abejotinos kokybs mediagos. Straipsnis rpima tema gali bti pa-

raytas ne mokslininko, bet neinomo autoriaus. Autoriai, kuri autori-

ns teiss negalioja, j straipsniai ar kt. mediaga danai prieinama kiek-

vienam interneto vartotojui.

1.4. Objekto nustatymas

Objektas yra tai, k yra nukreiptas painimo procesas. Juo gali bti so-

cialinis procesas, arba socialins realybs sritis, arba kokie nors visuome-

niniai santykiai, kuriuose gldi socialinis prietaravimas.8Kitaip tariant,

objektu gali bti visa tai, kas apima socialin prietaravim, socialin rei-

kin ar sukelia problemin situacij.Kadangi mokslinio darbo tikslas atskleisti vidinius ir iorinius

objekto ryius, pagrindinis dmesys yra skiriamas prieasties ir pase-

kms ryiams nagrinti. ie ryiai rodo, kaip vienas reikinys (prieas-

tis) tam tikromis aplinkybmis sukelia, slygoja kit reikin (pasekm)9.

Ekonomikos tyrim objektu gali bti bet koks ekonominis reikinys,

8 Luobikien I. Sociologini tyrim metodika.Kaunas: Technologija, 2003, p. 29.9 Tamoinas T. Socialini tyrim kvalifikacinis darbas: vado struktra: mokomoji

knyga. iauliai: V iauli universiteto leidykla, 2003, p. 26.


14/146


ekonominis procesas, ekonominiai santykiai, veikla, mon ir t. t. Danai

objektas yra siaurinamas. Pvz.: Lietuvos maisto pramon susideda i m-

sos, pieno, konditerijos ir kt. pramons ak.Darbo temos formuluot turi atspindti atsakymus tokius klausimus,

pvz.:

Ar bus nagrinjama visa, pvz., mons, veikla ar atskiri jos rodik-

liai?

Ar bus aptariamas darbo organizavimo procesas?

Kokia teorinio pobdio problema bus nagrinjama?

Kokie procesai ar reikiniai, vyk ar vykstantys regione, alyje, busnagrinjami?

Praktinio pobdiodarbuose, kai naudojami moni rodikliai, danai

kyla problem vardijant mon. Tokiu atveju pagal etikos reikalavimus

danai raoma X mons veikla ir pan., taiau darbe privaloma apib-

dinti X mons veiklos pobd (pvz., paslaug, prekybos, gamybos mo-

n ir pan.), jos mast, ryius su kitais kio subjektais.

Mokslo darbe taip pat turi bti apibrta konkreti tiriamojo objekto

vieta, nurodant, kuryra atliekamas tyrimas (pvz.: monje, apskrityje, a-

lyje, grupje ir kt.). Taip pat reikia konkreiai apibrti nagrinjam laiko-

tarp kada?(pvz.: deimtmetis, 20052010 m. ir t. t.).

Savaime suprantama, kad teorinio pobdio darbuose ne visada ga-

lima atsakyti klausimus kur? ir kada?Taip pat darbo tema ne visada

nusako ekonomikos tyrimo objekt, mokslininkai danai iskiria tyrimodalyk. Ekonomikos mokslo dalykas rodo, kokias ios srities savybes,

poymius tiriame, pavyzdiui, nuosavybs santykius ems kyje, pra-

mons moni finans k ir t. t.10Praktinio pobdio darbuose dalykas

koncentruotai ireikia ry tarp tyrimo objekto ir problemos, t. y. foku-

suoja savyje pagrindin problemos klausim, susijus su prielaida apie ga-

10 Povilinas A.Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 147.


15/146


limyb rasti stebimus dsningumus11. Kitaip tariant, tyrimo dalykas turi

tas objekto savybes, kurios geriausiai atspindi tiriam problem ir kurias

norima tirti.Raant praktinio pobdio mokslo darb, apibriamas stebjimo (at-

rankos) vienetas. Stebjimo vienetas yra tiriamosios visumos esmini

poymi ir savybi turtojas, tiriamosios visumos atstovas. Juo gali bti

mon, kio aka ir pan.12Stebjimo (atrankos) vienetasyra tai, i ko

gauname tyrimui reikaling informacij. Tam skiriamas ypa didelis d-

mesys. Stebjimo (atrankos) vienetu gali bti:

individas (vartotojas, pirkjas, studentas, konkreios profesijos at-stovas ir t. t.);

grup (eima, sekta, gauja ir t. t.);

organizacija (firma, universitetas, gamybos, prekybos mon, nam

kis ir t. t.).

1.5. Problemos formulavimasDarbo pradioje reikia konkreiai apibrti mokslin problem, kuri

planuojama gvildenti MBD. Mokslin problema lemia ne tik tai, koks bus

darbo tikslas,bet ir kokie udaviniai bus formuluojami jam pasiekti.

Problematika problem visuma, problemos konteksto apraymas

(problematika gali apimti daugel problem). Tai didels apimties ko-

kios nors temos problem sankaupa. I pradi problema formuluoja-ma ini lygmeniu (kitaip tariant, iekoma ini u esam ini ribos).

Problema tai kakas, kas nukrypsta nuo taisykli ir prastini dalyk.

Problema kyla, kai kakas vyksta ne taip, kaip visada, kai yra ne taip, kaip

11 Kardelis K.Mokslini tyrim metodologija ir metodai: vadovlis [treias leidimas].iauliai: Lucilijus, 2005, p. 116.

12 Povilinas A.Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 147.


16/146


nortsi.13Problema yra tai, kas kelia abejon, kakas, kam apibrtoje

srityje trksta atsakymo / sprendimo. Tai yra esminis teorinis ar prak-

tinis prietaravimas tarp to, kas yra inoma, ir to, k norima suinoti.Taiau formuluojant problem btina sitikinti, kad tai tikra problema, o

ne tik jos poymiai. Problemos formulavimas yra problemos apibdini-

mas, apibrimas, nustatymas.14Neverta formuluoti problemos i dalini

tem, apie kurias darbe nebus kalbama. Nors problemos formuluot pa-

prastai netapatinamasu raomo darbo tema, taiau temos pasirinkimas

vyksta kartu formuluojant problem.

Probleminiai klausimai svarbs daliniai darbo tikslai. Todl i pra-di patartina ikelti kelet problemini klausim, kol bus suformuluota

darbo problema.

Problemos formuluot tai vienas ar keletas tarpusavyje susijusi

klausim, kuriuos norima rasti atsakym, arba vienas ar keletas tarpu-

savyje susijusi pasakym, kuriuos norima: apibdinti, aptarti, suklasifi-

kuoti, ianalizuoti ar interpretuoti, pateikti argument, susieti, integruoti,

vertinti, paversti veiksm planu arba teze, kuri norima pagrsti15. Prob-

lemos formuluot kiekvieno savarankiko darbo pranaumas, nes geras

rato darbas labiau priklauso nuo problemos formuluots negu nuo pa-

naudotos literatros16. Darbo problema turi bti grindiama ini taiky-

mu, todl kiekvienas svarbus pastebjimas gali bti problemins ieities

taku. Problemos formuluot konkretaus klausimo iklimas tam tikro-

je problemikoje srityje.

13 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rayti mokslin darb. Vilnius: Aidai, 2003, p. 102.14 Povilinas A.Moksliniai ekonomikos tyrimai: pasirengimas, vykdymas, realizavimas.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 128.15 Rienecher L., Jorgensen P. S. Kaip rayti mokslin darb. Vilnius: Aidai, 2003,

p. 102103.16 Ten pat, p. 101.


17/146


1.6. Hipotezs(-i) klimas

Nustatant problemos aktualum, ieities taku gali bti laikoma mokslin

hipotez, t. y. rezultatas, kur tikimasi gauti atlikus tyrim. Remiantis hi-

poteze, apibriama tyrimo koncepcija (pagrindin idja), konkretizuo-

jama tyrimo kryptis ir pasirenkami reikalingi tyrimo metodai. Siekiant

veiksmingo tyrimo, hipotezbtina suformuluoti taip, kad remiantis su-

rinkta faktine mediaga j bt galima patvirtinti arba paneigti.17Teigi-

nys arba pamatuotas spjimas, siejamas su konkreia situacija, formuluo-

jamas kaip empirinio tikrinimo pagrindas.18

Hipotez pradinis punktastolimesniam tyrimui, kurio metu ji gali pasitvirtinti arba bti atmesta.

Hipotez (hypothesis) prielaida, nerodytas teiginys.19Tai ne-

patikrinta teorija arba galimas paaikinimas20. Hipotez tai i moks-

lins literatros ir faktins mediagos preliminari apibendrinim for-

muluojama (sukuriama) mokslin prielaida ar mokslinis spjimas, kuriuo

bandoma nusakyti numatytus tirti neinomus reikinius, j prieastinius

ryius ir kt. Tai bet koks tvirtinimas, kuris logikai pagrstas, bet tik neklausimo forma. Hipotez yra mokslinio painimo forma, ireikianti

mokslikai pagrstus, taiau dar nepatikrintus ir nepatvirtintus dalykus:

naujus dsningumus, prieasties ir pasekms ryius, objektus ir j struk-

tras bei ypatybes.

Hipotezmis, remiantis naujais faktais, yra tikrinamas teigini, teo-

rij idj teisingumas. Taiau hipotezs gali padti patikrinti pai fakt

teisingum ir j interpretacij. Hipotez, neatitinkanti fakto, iplia j i

17 Sociologija. Ed. A. Giddens. I angl kalbos vert J. Markeviien, D. Masilionis,A. Valantiejus. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005, p. 589.

18 Ten pat,p. 632.19 Vainien R. Ekonomikos termin odynas: apie 1400 termin.Vilnius: Tyto alba,

2005, p. 104.20 ., . . : c-. . .

. . . : -, 2000, c. 65.


18/146


prasto teorinio konteksto. Taip pat ji padidina tikimyb surasti jame tai,

kas anksiau nebuvo pastebta.21

Hipotezs altiniai:mokslin literatra;

autoriaus, raanio darb, profesin patirtis arba intuicija.

Geros hipotezs kriterijai:

Hipotez turi bti formuluojama taip, kad j bt galima patvirtin-

ti arba paneigti remiantis galimais moksliniais metodais. Turi bti

panaudotos tokios procedros, kurios leist surasti, pagrsti btenttuos ryius ir santykius, kurie numatyti keliant hipotez(-es).

Hipotez turi bti aiki ir paprasta, joje negali bti svok, kuri

negalima bt empirikai patikrinti (pvz.: Kuo didesns mons in-

vesticijos tuo didesnis pelnas).

Mokslinje hipotezje neturi bti prietaravim arba vertinamj

sprendim. Sprendiame apie faktus, o ne ireikiame savo sp-

dius (pvz.: Gerjant alies ekonominei situacijai, maiau moni

emigruoja usien; taiau, negalima tokia hipotezs formuluot:

Jeigu bt geresn alies ekonomin situacija, mons nevaiuot

usien).

Hipotez turi bti pritaikyta visam socialiniam reikiniui, kur ji

tiesiogiai be iimi aikina (pvz.: Didjant banko kreditori skai-

iui, didja banko rizika).Hipotez(-s) paprastai siejama(-os) su darbo udaviniais.

21 Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universite-tas, 2003, p. 345.


19/146


1.7. Tikslo ir udavini formulavimas

Darbo (tyrimo) tikslas yra orientuotas galutin darbo rezultat ir sieja-

mas su darbo tema. Darbo tikslas turt bti formuluojamas glaustai, t. y.

vienu sakiniu (pvz.: Darbo tikslas vertinti X mons veiklos rezulta-

tus 20042009 m. ir iaikinti nepanaudotus rezervus jai gerinti). Tyrimo

tikslas rasti pagrst mokslins problemos sprendim.22 Daniausiai

naudojama i kategorij klasifikacija, pagal kuri iskiriami:

tiriamieji ()vertinamieji, nustatomieji) tikslai, kuriais siekiama

nustatyti, kas vyko menkai suprantamose situacijose, atrasti naujasvalgas, ikelti klausimus, ()vertinti fenomen naujame / kitame

kontekste ir / ar nauju poiriu. ie tikslai formuluojami atliekant

tik kokybinius tyrimus;

apraomieji tikslai ,kurie orientuoti asmen, vyki ar situacij

tikslaus profilio (vaizdo) sudarym, gausi, jau turim ini apie

situacij (ar kt.) ityrim ir apraym. ie tikslai formuluojami at-

liekant kiekybinius ir kokybinius tyrimus (pvz.: Tikslas aprayti,kokie komponentai lemia migracijos proces);

aikinamieji tikslai , kuriais siekiama paaikinti situacij ar pro-

blem tradicikai, bet nebtinai nustatant prieasties ir pasekms

ryius. ie tikslai formuluojami atliekant kiekybinius ir kokybinius

tyrimus (pvz.: Tikslas isiaikinti paangumo tak student mo-

kymosi procesui);

emancipuojamieji tikslai , kurie sukuria galimybes ir daro tak

tyrjo motyvacijai sitraukti socialines veiklas. Apima individua-

l tyrjo (autoriaus) supratim apie tam tikr socialin reikin.ie

tikslai iskirtinai formuluojami atliekant tik kokybinius tyrimus23.

22 Tamoinas T. Socialini tyrim kvalifikacinis darbas: vado struktra: mokomojiknyga. iauliai: V iauli universiteto leidykla, 2003, p. 33.

23 ydinait V. Tyrimo dizainas: struktra ir strategijos: mokomoji knyga. Kaunas:Technologija, 2007, p. 4849.


20/146


Danai pasitaiko, kad realus (gautas) darbo rezultatas danai skiriasi

nuo darbo pradioje suformuluoto tikslo. Darbo tikslas turi atitikti pasi-

rinktos temos pavadinim ir ireikti norim pasiekti rezultat. Tyrimotikslas, kaip ir temos pavadinimas, turi aikiai nusakyti tyrimo objekt.

Tiksl isamiau turi detalizuoti tyrimo udaviniai, kurie tarsi atspin-

di smulkesnius darbo tikslo siekimo etapus ir priemones. Remiantis dar-

bo udaviniais, nustatomos procedros, kurias reikia atlikti darbo metu,

norint pasiekti tiksl (pvz.: 1. vertinti X mons pajam ir ilaid kitimo

tendencijas. 2. Inagrinti X mons investicin veikl).

Udaviniai yra antraeiliai, arba funkciniai, tikslai. Jie atsako klausi-m, k reikia padaryti, norint pasiekti tiksl?Daniausiai formuluojami

34 udaviniai, konkreiai atspindintys tam tikr darbo aspekt. Papras-

tai udaviniai orientuojami darbo dali struktr (kiek yra struktrini

dali tiek ir keliama udavini). Netikslinga formuluoti vien teorinius

udavinius. Teoriniai udaviniai daniausiai yra siejami su praktiniais.

MBD darbo udaviniai daniausiai yra orientuoti keliamas hipote-

zes ir j skaii. Negalima formuluoti trivialiudavini, nes jie yra ir

taip pagrindiniai (blogas udavini pavyzdys bt, pvz.: atlikti literatros

pasirinkta tema analiz, ianalizuoti duomenis, pateikti ivadas, nes ie

dalykai, savaime suprantama, yra privalomi, raant MBD).

Darbo tikslas ir udaviniai turi bti susij tarpusavyje. Udavinys ne-

gali bti svarbesnis u darbo tiksl. Pirmieji darbo udaviniai paprastai

siejami su teorine darbo dalimi, po j einantys su praktine. Metodologaipateikia kelis darbo udavini blokus.

Funkciniai udaviniai:

apibdinti tiriamus reikinius;

nusakyti j vidin struktr;

apvelgti iorinius ryius;

atskleisti skmingas tam tikros veiklos funkcionavimo slygas;pasilyti efekting veiksm program.


21/146


22/146


23/146


Metodologins kokybs kriterijai: objektyvumas (intersubjektyvu-

mas), reprezentatyvumas, tinkamumas (validumas), patikimumas

(reliabilumas).Objektyvumas (intersubjektyvumas). Tyrimo objektyvumas reikia,

kad tyrimo rezultatai nra per klaid ar smoningai ikreipti tiriamj

arba pai tyrj arba netiksls dl kit tyrimo aplinkybi.

Reprezentatyvumas (statistinio apibendrinimo pagrstumas). Beveik

visi taikomieji socialiniai tyrimai yra atrankiniai. Suformuojama tyrimo

imtis29, kuri yra populiacijos (visumos) dalis. Atrankinio tyrimo esm ir

paskirtis remiantis dalimi inagrint objekt sprsti apie objekt vi-sum. Imties element tiriamojo poymio reikms vadinamos duome-

nimis,arba duomen aibe. Tyrimo objekt aib dar vadinamapopuliacija

(pvz.:Mokesi inspekcij domina vis UAB metinis pelnas. Tyrimo objek-

t aib visos UAB, tiriamas poymis metinis pelnas)30.

Atrankinis statistinis tyrimas yra tipinis indukcinis31apibendrinimas.

Jei tiriama grup ar tiriami objektai yra atrinkti tendencingai, tai galimy-

b patikimai ir teisingai sprsti apie visum yra i esms apribojama. So-

cialini tyrim praktikoje naudojami labai vairs imi tipai. ie imi

tipai ir metodiniai reikalavimai formuoti imtis plaiai apibdinti specia-

lioje mokslinje literatroje. Galimi vairs imi tipai: atsitiktin imtis,

sistemingoji (mechanikoji), tipin, lizdin, klasterinir t. t.32

29 Imtis kai atrenkama tik dalis tiriamos visumos, o rezultatas pritaikomas visu-mai (r. Bagdonas E. Socialini reikini atrankinis stebjimas.Socialin statistika.Metodai. I dalis. Kauno technologijos universitetas, Verslo administravimo katedra.Kaunas: Technologija, 2004, p. 203).

30 ekanaviius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas.I dalis. Vilnius: TEV,p. 910.

31 Indukcinis metodas kai atskiri daliniai teiginiai, atvejai, poymiai traukiami api-bendrinim, kai nuo pavieni fakt einama link bendr ivad (r. Tidikis R. Sociali-ni moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, p. 405).

32 r.: Bagdonas E. Socialin statistika.Metodai.I dalis. Kaunas: Technologija, 2004,p. 203215; ekanaviius V., Murauskas G. Imi sudarymo bdai.Statistika ir jostaikymas. I dalis. Vilnius: TEV, p. 1216.


24/146


Tinkamumas (validumas33). Nemaa dalis socialini tyrim objekt

yra latentins prigimties. vairios moni smons charakteristikos, inte-

lektas, motyvacija, nuostatos ir pan. yra vadinama latentiniais konstruk-tais. Norint tokius latentins prigimties objektus nagrinti mokslikai,

reikia rasti apiuopiamus (empirinius) rodiklius, kuriais remiantis bt

galima patikimai sprsti apie norim nagrinti latentinreikin. Tinka-

mai parinkti rodikliai yra bet kurio socialinio tyrimo skms dalykas.

Norint vertinti tiriam objekto poym (pvz., infliacijosdidum), reikia

taikyti galimus mokslinius metodus, t. y. tinkamai parinkti matavimo

priemones. Tik tinkamai ianalizavus poym, galima kelti klausim apiejo reikmi paplitim populiacijoje.

Neretai atsitinka taip, kad parinkta tiriam poymi struktra lyg ir

tinkama (respondentams formuluojam klausim turinys yra tiesiogiai

susijs su tiriamos problemos turiniu), taiau apskritai tyrimo rodikliai

parinkti formaliai, netinkamai, nesubtiliai. Kai tyrimu negaunamos isa-

mesns inios apie dominant reikin ar problem, taikomasis socialinis

tyrimas baigiasi savotiku nusivylimu: pateikiamos abstrakios ir trivia-

lios ivados, nra i ko formuluoti pasilym, rekomendacij ir pan. arba

praktins rekomendacijos netaiklios, neperspektyvios, klaidinanios ir

netgi rizikingos.

Tiriam poymi parinkimo problemos kontekste svarbu atkreipti

dmes vien principin klaid. Neretai klaidingai manoma, kad res-

pondentams utenka pateikti serij klausim, kuri turinys tiesiogiai su-sijs su tyrimo problema, jos kontekstu, ir tyrimo veiksni sistema bus

tinkamai suformuota. Taiau pamirtama, kad apklausos bdu daugiau

ar maiau tiksliai galima isiaikinti tik kelet dalyk: 1) vadinamsias

fakto tiesas (pvz.:Ar teko gyventi usienio alyje daugiau nei 3 mn. i ei-

ls? Ar vaiuodamas automobiliu visada prisisegate saugos dir? Ar turite

33 Validumas tyrimo teisingumas, tinkamas tiriamam reikiniui analizuoti (r. e-kanaviius V., Murauskas G. Imi sudarymo bdai.Statistika ir jos taikymas. I da-lis. Vilnius: TEV, p. 10).


25/146


nuolatin darb?) ir2) nuomones bei socialines nuostatas (pvz.:Ar prita-

riate, kad jaunos poros kartu gyvent nesusituokusios? Ar Lietuvos vaiz-

dis patrauklus usienieiams? Ar alyje reikt vesti progresyvin mokes-i sistem? ir pan.). Nors visi apklausos metodai yra riboti, nuomoni ir

nuostat ityrimas leidia pavelgti mog ar j grup kaip socialinius

veikjus. I nuomoni ir nuostat raikos galima tikimybikai sprsti apie

galim t socialini veikj faktin socialin elgsen, bet ne daugiau34.

Apklausos rodikliai paprastai tinkami (ir tai tik su kai kuriomis ily-

gomis) tol, kol:

remiantis nustatytais faktais bandoma rekonstruoti socialinius pro-cesus ir socialinius vykius;

i nustatyt nuomoni ir nuostat bandoma sivaizduoti socialin

veikj ir tikimybikai prognozuoti jo socialin elgsen.

Problem ikyla tada, kai respondentams, atstovaujantiems bendrajai

gyventoj populiacijai, yra pateikiami vadinamieji substanciniai klausi-

mai, kurie galt bti uduodami tik ekspertams (pvz., klausimai apie

vidines socialini reikini prieastis ir pan.). Tipiniai toki klausim

pavyzdiai:

Kodl darbingi mons emigruoja i Lietuvos?

Kodl Lietuvoje isikerojo korupcija?

Ar Lietuvos visuomen smarkiai susiskaldiusi turtiniu poiriu ir

kodl?35

Atliekant socialin tyrim neatmetama galimyb tikrj problemosprieasi iekoti ir pasitelkiant apklausos metod, taiau pats tyrimas tu-

rt bti atliekamas ir jo priemons pasirenkamos taikant vairius kitus

tiek kiekybins, tiek kokybins metodologijos metodus. Dar geriau bt

kokybin ir kiekybintyrimus derinti tarpusavyje.

34 Usakomj tyrim ataskaitos rengimas: vietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrjams.Atliko G. Merkys, S. Vaitkeviius, D. Urbonait-lyiuvien. VilniusKaunas, 2004, p. 3132. Prieiga per internet: .

35 Ten pat, p. 33.


26/146


Tyrimas tinkamai atliekamas tik tada, kai tyrintojo suformuota em-

pirini rodikli sistema yra adekvati ir tinkama usibrtam visuome-

niniam reikiniui nagrinti. Jei turima galvoje ir kiekybin, ir kokybinmetodologijos, tai validumasreikia usibrt tyrimo poymi principi-

n tinkamum ir informatyvum apskritai. Validumoproblema gali bti

apibrta klausimu: ar pasirinkta rodikli sistema i ties tinkamai atspin-

di reikin, kur ketiname nagrinti?36

Socialinis tyrimas, kurio poymi struktra neipltota ir negausi, pa-

prastai yra ribotas ir maiau vertingas. Socialini tyrim validumas yra

utikrinamas i esms dviem bdais:analizuojant statistinius sryius;1)

pateikiant loginius ir teorinius argumentus.2) 37

Validumas parodo, ar pasirinkta nagrinjam poymi struktra

adekvati tiriamam reikiniui.

Patikimumas (reliabilumas). Reliabilumas parodo, kaip minima po-

ymi struktra geba tiksliai ir patikimai atspindti reikin.38 Patiki-

mumo ir tikslumo socialini tyrim praktikoje siekiama bent keliais b-

dais. Pagrindinis i j yra plsti tiriam poymi struktr, dubliuojant

tyrimo rodiklius ir priemones, pasirenkant kitus giminingus rodiklius.

Pvz., taikant kokybin metodik, kai patikimum pagrsti yra sudtin-

giau, pasirenkami kiti giminingi poymiai, ir rodikliai leidia patikimiau,

detaliau ir tiksliau atspindti tiriam reikin, nei j tiriant tik pagal kelis

vienas kit nedubliuojanius poymius. Egzistuoja bent keturi reliabilumonustatymo ir pagrindimo bdai: jau mintas vidins konsistencijos meto-

das, testo sklimo pusiau metodas,pakartotini matavimirlygiagrei-

j testo form krimo metodas39.

36 Usakomj tyrim ataskaitos rengimas: vietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrjams.Atliko G. Merkys, S. Vaitkeviius, D. Urbonait-lyiuvien. VilniusKaunas, 2004, p. 33. Prieiga per internet: .37 Ten pat, p. 35.38 Ten pat.39 Ten pat.


27/146


Kiekybiniai ir kokybiniaityrimo metodai

Kiekybiniai tyrimo metodai metodai, kuri galutiniai tyrimo rezulta-

tai ireikiami skaiiais. Kiekybini metod klasifikacija gali bti vairi,

priklausomai nuo naudojamo specifinio matematinio aparato, funkcij

ir pai metod struktros. Jie gali bti skirstomi skaitmeninius ir ne-

skaitmeninius, statistinius ir nestatistinius, parametrins ir neparametri-

ns statistikos metodus ir kt.40Kiekybiniai metodai padeda isamiau ir

tiksliau nagrinti dinaminius ir statistinius dsningumus vairiose veik-

los srityse. Kiekybini metod sistemoje taikomi atrankos, vairi krypimodeliavimo, planavimo, eksperiment, analizs, kiekybins informacijos

modeliavimo ir prognozavimometodai. Taip pat plaiai taikomi aprao-

mosios statistikos ir matavimo metodai: skali, testavimo, faktorins

analizs, latentins struktrins analizs, klasifikacijos, taksonomijosir kt.

metodai41.

Kokybiniai tyrimo metodai metodai, kuri galutiniai tyrimo rezul-

tatai ireikiami odiais. Kokybin analiz ypating metod ir bdpaieka, socialini reikini, proces ir sistem kokybini bruo cha-

rakteristika. Kokybiniai metodai taikomi keliant teorines problemas, taip

pat turint tiksl nustatyti tam tikros gyvenimo srities pltros lygmenis,

remiantis istoriniu palyginimu, individualiu stebjimu, apklausa, panau-

dojant oficialius ir asmeninius dokumentus, nagrinjant tam tikrus tipi-

nius atvejus, taikant publicistinius, meno, kultros tekstologinius metodus

ir kt. Kokybini metod strategija paremta problemins situacijos atvi-

ro, nestruktrizuoto pobdio analize, leidia nagrinti naujus masikai

nepaplitusius reikinius ar procesus. Tyrjo dmesys koncentruojamas

maiausi lygmen42.

40 Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universite-

tas, 2003, p. 356.41 Ten pat, p. 356.42 Ten pat, p. 355357.


28/146


Duomenys yra bet kurio mokslinio tyrimo pagrindas. Duomenys,

gaunami empirinio tyrimo metu, vadinamipirminiais, arba empiriniais.

Empirinis tyrimas reikalingos informacijos gavimas, esant kontaktuitarp tyrjo ir tiriamo objekto.

Teorinis ir empirinis socialins tikrovs painimo lygmuo skiriasi ty-

rimo metodais, taiau tiek teoriniai, tiek empiriniai tyrimo metodai tar-

pusavyje yra glaudiai susij.

Teorini metod rys.Teorini metod vaidmuo visame mokslinio

tyrimo procese yra universalus. ie metodai mokslinio painimo pro-

cese leidia isamiau painti tiriamus objektus, formuluoti moksliniusdsningumus.

Analizs metodasmokslinio tyrimo metodas, praktikai suskaidant

daikt, reikin, visum sudtines dalis, poymius, savybes; kurios nors

dalies, kuri vliau nagrinjama atskirai, iskyrimas i visumos43. Teorini

metod tipai pateikti 2 ir 3 lentelse.

2 lentel. Teorini analizs metod tipaiAnalizs metod

tipaiApibdinimas

Duomen analizs metodas Tai empirini sociologini tyrim analizs metodas. Taikant metod pasitelkus turining samprotavim ir matematinistatistini metod pagrindu, remiantispirmine informacija,atskleidiami tyrimo kintamj ryiai.

Krymini lenteli sudary-mo metodas

Duomen pateikimas atsitiktinumo lentele2 ir 2dviej kinta-mj ryiui nustatyti, turint tiksl paaikinti j priklausomyb.

SPSS Statisticsfor Windowspaketas

Statistins programos paketas, skirtas gauti duomenis, atliktistatistin duomen, teksto analiz, sudaryti ir valdyti apklausasir t. t.

Daugiamat analiz Statistini metod daugiamaiams reikiniams nagrinti visuma(t. y. kai daugybe vairi savybi apibdinamas reikinys).

Daugiafaktorin analiz Metodas, kuriuo tuo paiu metu nagrinjama daugiau negu duveiksniai.

Dispersin analiz Metodas, leidiantis isiaikinti sisteminius tiesiogini matavi-mo rezultat, atlikt besikeiianiomis slygomis, skirtumus.



29/146


Analizs metodtipai

Apibdinimas

Egzistencin analiz Asmenybs analizs metodas, kur taikant atskleidiamas visas

unikalus jos egzistavimas.Faktorin analiz Daugiamatis matematins statistikos metodas, taikomas

nustatant socialini objekt tarpusavio ryius ir jais remiantisklasikuojant poymius.

Klasterin analiz Eksperimentini duomen ir klasi grupavimo metodas.

Kontekstin analiz Tyrimo metodas, kai kartu su individualiais reikinio poymiaisatsivelgiama kontekst, kuriam priklauso reikinys. Konteks-to poymiai pasireikia kaip nepriklausomi kintamieji.

Koreliacin analiz Statistinis metodas, kai nustatoma koreliacin priklausomyb

tarp dviej (ar daugiau) atsitiktini poymi ar veiksni.Latentin struktrinanaliz

Latentinikintamj aikinimo, paslpt socialinio procesocharakteristik, kurios lemia aikius kintamuosius, nagrinjimometodas.

Nuoseklioji analiz Tyrimo tipas, kai duomenys analizuojami kiekvienoje stadijojenorint nustatyti, ar hipotez gali bti patvirtinta, ar atmesta.

Prieastingumo (kauzalin)analiz

Priklausomybs santyki, kur iaikintus prieastinius ryiusreikia patikrinti tam tikrais duomenimis, metodas.

Sistemin analiz Metodologini priemoni visuma, naudojama sprendimams

parengti ir pagrsti, sprendiant vairias gyvenimo problemas(socialines, ekonomines, politines, mokslines ir kt.).

Struktrin funkcin analiz Naudojama socialinms sistemoms aprayti ir aikinti, kai tiria-ma jos element priklausomybs visuma.

Struktrin analiz Metodas, leidiantis tam tikru bdu isiaikinti socialinio reiki-nio funkcionavim ir raid.

Transakcin analiz Psichologinis metodas, grupins ir individualios psichotera-pijoskryptis, kuri sukrJAV mokslininkas Erikas Bernas.Transakcins analizs tikslas yra nustatyti, kurios egobsenosdalyvauja apsikeiiant stimulais ir reakcijomis.

Sistemin analiz Mokslinio tyrimo metodas, kurio pagrindas yra sudtingo vien-tiso objekto su daugybe element, j visumos santyki ir ryinagrinjimas.

Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 375379; ekanaviius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymas.III dalys. Vilnius: TEV, p. 123255.

Kiti teoriniai metod tipai ir j apibdinimas pateikiami 3 lentelje.


30/146


3 lentel. vairs kiti teorini metod tipai

Teorini metod tipai Apibdinimas

Analogijos metodas Metodas, kai remiantis dviem objektais (kai kuriais j

poymiais) daromos ivados apie objekt panaum.Apibendrinimo metodas Tikrovs reikini ir bendrj, esmini poymi bei

savybi atspindjimas, taikant indukcijos arba deduk-cijos metodus.

Dedukcijos metodas Kai naujos inios, ivados gaunamos i bendresniini, teigini.

Ekstrapoliacijos metodas Mokslinio tyrimo metodas, vienas i svarbiausi iuo-laikini mokslini technini ir socialini ekonominibd, ivad, gaut stebint vien reikinio dal, iple-

iant kit jo dal, vyki eigos numatymas.Genetinis metodas Socialini reikini ir proces tyrimo metodas, pa-

remtas j atsiradimo ir raidos analize.

Idealizacijos metodas Metodas, kai sukuriami kai kurie abstrakts objektai,i principo negalimi patyrime ir tikrovje.

Indukcijos metodas Metodas, kai apibendrinami atskiri daliniai teiginiai,atvejai, poymiai; ar jais remiantis daromas apiben-drinimas, kai nuo pavieni fakt, ini einama priebendr ivad.

Lyginamasis istorinis metodas Juo iaikinama, kas yra bendra ir ypatinga istoriniuo-se reikiniuose, gretinant vien ar vairius reikiniusskirtingose istorins raidos pakopose.

Lyginimo metodas Kai derinama informacija, gauta: a) vairiais istorinsraidos laikotarpiais; b) i vairi socialini siste-m (institut, grupi, teritorij, administracinivienet, ali ir t. t.); c) i skirting autori ar tyrimokolektyv; d) vairiais duomen rinkimo ir matavimometodais.

Modeliavimo metodas Tai tam tikr objekt, sistem arba proces santykiir elgsenos atskleidimas sudarant ir tyrinjant.

Mini eksperimentas Mokslikai pagrstas bandymas (kitaip negu realuseksperimentas) kryptingai mintimis nagrinti mate-rialius objektus, veiklos procesus, elgesio, veiklosstrategij ir taktik.

Sintezs metodas Painimo bdas ir etapas, individo paintins veiklosveiksmas praktinis arba minties dali, elementjungimas visum, vieno objekto arba vairi vienoobjekto element siejimas visum.


31/146


Teorini metod tipai Apibdinimas

Abstrakcijos metodas Atsiribojimas painimo procese nuo neesmini na-grinjamo reikinio dalyk, siekiant susikoncentruoti

ties pagrindiniais, esminiais jo bruoais, atskleisti jesm. Abstrakcija, kaip mokslinio tyrimo metodas,pagrstas tuo, kad i objekt visumos bei j santykimstymu iskiriamas atskiras objektas ir nagrinja-mas kaip savarankikas dalykas. Yra iskiriamos iosabstrakcijos formos: apibendrinamoji, izoliuojamoji,idealizuojamoji.

Alternatyv metodas Mokslini problem sprendimo metodas lyginant irabipusiai kritikuojant konkuruojanias teorijas.

Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 370 437.

Empiriniai tyrimaisocialini fakt, vyki nustatymas ir apiben-

drinimas tiesioginiu arba tarpiniu j registravimu, bdingai pasirei-

kiani tiriamuosiuose reikiniuose, objektuose, procesuose. Empirini

tyrim analizs objektas yra veiksmai, veikla, poelgiai, moni ir socia-

lini bendrij elgesys, konkrets moni veiklos produktai (materialiniai,

dvasiniai), taip pat socialini realij ir fakt atspindys individ smonje

(nuomoni, pair, vertinim, sprendim pavidalu).44

Interviu metodastaikomas gauti odinei informacijai, numatytai ty-

rimo programoje45(r. 4 lentel).

4 lentel. Interviu metodotipai

Interviu metodo tipai Apibdinimas

Standartizuotas (struktrizuotas,formalizuotas interviu)

Pateikiami udari klausimai, grietai laikantis j eils irformulavimo.

Nestandartizuotas (nestruktri-zuotas, neformalizuotas interviu)

Klausimai formuluojami pagal situacij, numatant tik ben-dr apklausos eig.

Pusiau standartizuotas (strukt-rizuotas, formalizuotas interviu)

Klausimai standartizuojami tik i dalies.


45 Ten pat, p. 464.


32/146


33/146


34/146


35/146


Eksperimento metodas bendramokslinis metodas naujoms inioms

gauti, kontroliuojant ir valdant slygas, reikini prieasties ir pasekms

santykiams ar procesui nustatyti49

(r. 8 lentel).8 lentel. Eksperimento metodotipai

Eksperimento metodo tipai Apibdinimas

Lauko eksperimentas Kai objektas tiriamas prastinmis slygomis.

Laboratorinis eksperimentas Atliekamas specialiai tam rengtoje patalpoje.

Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 505518.

Ekspert vertinimo metodastaikomas norint gauti nagrinjamos sri-ties empirinius duomenis, pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus, pvz.: edu-

kologus, psichologus, sociologus, teisininkus, tam tikros srities profesio-

nalus ir kt.50(r. 9 lentel).

9 lentel. Ekspert vertinimo metodas

Ekspert vertinimo metodo tipai Apibdinimas

Delf metodas Ekspert vertinimo specins apklausos metodas,specialiai parinktai grupei moni, kurie imano tamtikr srit. Ekspertiz atliekama keliais etapais, naudo-jant daugkartin tos paios ekspert grups anketinapklaus.

Akivaizds metodai

Laisvasis interviu Individualus ekspertizs metodas be i anksto sudary-to plano, turint valgybin tiksl.

Smegen turmas Taikomas rasti tinkamus sprendimus sunkiai teorinei

ar praktinei problemai sprsti.Neakivaizds metodai

Ekspert analitinis vertinimas Pateikiamas kaip aikinamasis ratas, paremtas gali-mo proceso, objekto ir kt. dalyk nuodugnia analize.

Nuomoni rinkimo metodas Kai ekspertams isiuniamos arba idalijamos specia-liai parengtos anketos.

Formalizuota apklausa Kai pateikiama anketa su idstytais klausimais


50 Ten pat,p. 514.


36/146


Ekspert vertinimo metodo tipai Apibdinimas

Skals vertinim metodas Taikomas, norint gauti ekspert vertinim pagal no-minali, rangin, interval skales, sudarant vertinim

skal, leidiani adekvaiai vertinti tiriam reikin.


10 lentel. Kiti empiriniaimetodai

Empirinio metodo tipas Apibdinimas

Sociometrinis metodas Specialus metodas, kuriuo siekiama isiaikinti, kaip psichologi-kai vairiose situacijose mogus reaguoja savo kolektyvo (grups)

narius, aplinkinius asmenis. Taikant metod inagrinjamaspeciniai grups nari tarpusavio santykiai, kiekvieno grupsnario pozicija, simpatijos ir antipatijos, grups lyderiai ir atstumtieji,referentins grups.

Biogranis metodas is metodas suprantamas kaip asmenybs ar socialins grupsdiagnostikos, korekcijos ir projektavimo bd kompleksas.

Anketinis metodas Apklausos tipas, naudojamas tam tikrai informacijai gauti. Anketasudaroma remiantis teorinmis iniomis. Anketins apklausos galibti vairi tip:

pagal anketos pildymo bd ratikos ir odins.Ratikos kairespondentai atsakinja anketoje pateiktus klausimus ratu .odins kai respondentai atsakinja ratu (anketoje) pateiktusklausimus odiu, o atsakymus urao tyrjas (pvz., apklausostelefonu);pagal individualum grupins ir individualios. Grupins kai ap-klausiamos vairaus dydio (nuo 20 iki 100) moni grups, anke-tos individualiai idalijamos kiekvienam respondentui. Individualiapklausa, kai respondentai apklausiami po vien, individualiai;pagal danum vienkartins ir daugkartins. Vienos apklausos

vykdomos vien kart, kitos kelet kart (pvz., pakartojamospo mnesio, met ar keleri met);pagal anket platinimo bd isiuniamos patu, el. patu irpildomos bendraujant telefonu. Vienas anketas respondentamsgalima idalyti tiesiogiai, kitais atvejais netiesiogiai;pagal anketavimo viet gyvenamojoje vietoje, darbovietje,pasilinksminimo, mokymosi vietoseir t. t.;pagal anonimikum skiriamos anonimins ir neanoniminsanketins apklausos. Paprastai paplitusi praktika organizuotianonimines apklausas, nes tyrjus domina tik apibendrinti tyrim

rezultatai.Pastaraisiais metais gana populiarios yra internetinsapklausos,taip pat tiriant viej nuomon zondinsarba ekspres apklausos.


37/146


Empirinio metodo tipas Apibdinimas

Profesins patirties api-bendrinimo metodas

Siekiant isiaikinti, ar teorija atitinka praktik (pvz., pedagog,socialini darbuotoj, kari ir kt. asmen patirt).

Lentel sudaryta autori remiantis: Tidikis R. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universi-tetas, 2003, p. 472, 474, 526, 557.

Testai fiksuota ir standartizuota uduotis, i kurios kiekybini ar

kokybini rezultat nustatoma individo psichini funkcij, savybi lygis

ir individuals psichologiniai tiriamj asmen skirtumai51.

11 lentel. Test tipai

Test tipai Apibdinimas

Psichologiniai testai

Apercepcinis teminis testas Asmenybs tyrimo metodas, taikomas dominuojan-tiems poreikiams, koniktams, aktualioms emocinmsasmenybs bsenoms atskleisti.

Asmenybinis orientacinisklausimynas

Psichodiagnostikos metodas asmenybs vairiomsypatybms (vertybms, nuostatoms, poiriams, mo-tyvacijai ir kt.) nustatyti.

Grupiniai testai Naudojami vienu metu didelms tiriamj grupmstirti (profesini laimjim, gebjim, isilavinimo ir kt.)ir rasti veiksming problemos sprendimo bd.

Impresyviniai testai Tiriamas vieno stimulo pranaumas prie kitus (la-biausiai paplits Liuero (Luscher Farbwahl) spalvosatrankos testas, grindiamas subjektyviu poiriu spalv stimulus.

Humoro vertinimo testai Naudojami asmenybs humoro jausmo ypatumamsatskleisti.

Individualiai orientuoti testai (IOT) Leidia diagnozuoti tiriamojo individualius ypatumus

ir elges.Intelekto testai Bendr gebjim testai, skirti individo protinio potenci-

alo lygiui nustatyti.

Kompiuteriniai testai inom metodik taikymas pasitelkiant kompiuter.

Kreatyviniai testai Psichodiagnostiniai metodai asmenybs krybiniamsgebjimams analizuoti.

Kriterijais orientuoti testai (KOT) Testai, naudojami individuali laimjim lygiui nusta-tyti, loginiu funkciniu pagrindu analizuojant uduotiesturin.



38/146


Test tipai Apibdinimas

Laimjim testai Psichodiagnostiniai metodai, gdi, ini ir mokjimlygiui vertinti.

Speciali gebjim testai Jais nustatoma konkreios profesins veiklos sritis,intelekto bruoai ir psichomotorini funkcij lygis.

Verbaliniai testai Kai uduotys pateikiamos odiu, operuojant vairiomissvokomis, norint itirti gebjim suprasti verbalinesinstrukcijas (gramatines kalbines formas, gebjimrayti, skaityti).


Socialini moksl srityje taikoma labai daug savit tyrimo metod,todl rengiant mokslin darb reikia argumentuotai atsirinkti ir pritaikyti

tyrimui tinkam vairi socialini moksl disciplin (vadybos, mikro-

ekonomikos, makroekonomikos, matematins statistikos, sociologijos,

rinkodaros ir kt.) metodus.

Tyrimo metodikos pagrindimas.Tai tyrimo rodikli (tiriam po-

ymi) pagrindimas ir apibrimas, bd, kaip informacija apie usi-

brtus poymius bus renkama bei registruojama, numatymas (praktinio

taikomojo pobdio darbuose).Svarbu numatyti tyrimo imt (kokios kate-

gorijos tiriamieji ir / arba organizacijos bus atrenkama tirti), taip pat kur

(kokiosevietovse, organizacijose) ir kaip(kokiu bdu) bus atrinkti atski-

ri imties lizdai.Reikia apibrti imties tip (pvz.: sluoksnin, sistemingoji,

paprasta atsitiktinir pan.).

Pagrindiant tyrimo metodik svarbu numatyti, kokie statistiniai ro-dikliai bus skaiiuojami ir konstruojami, kokia bus duomen apdoroji-

mo strategija. Svarbiausia yra: 1) pagrsti nagrinjamus rodiklius; 2) ar-

gumentuoti, kodl tyrimui pasirinktas tas ar kitas objektas; 3) numatyti,

kokiu mastu gautos ivados gals (arba negals) bti apibendrinamos52.

52

Usakomj tyrim ataskaitos rengimas: vietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkeviius, D. Urbonait-lyiuvien. VilniusKaunas, 2004, p. 19. Prieiga per internet: .


39/146


1.9. Duomen analizavimas ir interpretavimas

Statistikos paskirtis atspindti sudtingus masinius reikinius keliais

apibendrintais ir labai informatyviais rodikliais. Subtilios ir apgalvotos

statistins analizs bdu reikia apvalyti duomen masyv nuo nereika-

ling duomen, suvokti reikinio esm, pateikti rodymus, atrasti ir pa-

grsti konkreius socialinius dsningumus, kuri dauguma yra tikimybi-

ns prigimties.

Analizuojant duomenis nepatartina mediagos perpildyti statistin-

mis lentelmis, paveikslais ar pavienmis procentinmis reikmmis, ikuri nepavyksta padaryti joki ivad. Lenteli ir skaii gausyb ne-

liudija mokslikumo, o tik j imituoja. Lentels ir grafikai, bet kokia kita

statistin informacija prasmingi tik tada, jei jie kak bent i dalies rodo

ar paneigia, leidia velgti kok nors dsningum, konkrei krypt ar

tiriamo reikinio ypatyb.53Netoleruotina, kai vietoj duomen interpre-

tacijos tiesiog perpasakojamas lenteli ar paveiksl skaitmeninis turinys.

Tokia procedra yra visikai beprasm. Lentels, paveikslai (grafikai, dia-gramos, schemos ir kt.) yra prasmingi tiek, kiek iliustruoja atrastus fak-

tus, tendencijas, pagrindia ivadas.

Tyrimo rezultatus reikia pateikti lakonikai, apibendrintai ir tuo pat

metu informatyviai bei taigiai. Statistin analiz ir jos interpretacija turi

bti baigiama taip, kad nuo skaitmenini rodikli, koeficient, paveiksl

vl bt grtama prie teorini apibendrinim lygmens, operavimo svo-

komis ir modeliais, ivad formulavimo54.

Vien vidurkiais ar procentinmis reikmmis (vienmaiais statisti-

niais metodais, kai nagrinjamas tik vienas poymis, pvz., isilavinimas)

pateikta statistin analiz yra ribota ir nerekomenduojama. Taikant tik

53 Usakomj tyrim ataskaitos rengimas: vietimo ir mokslo ministerijos rekomenda-cijos tyrjams. Atliko G. Merkys, S. Vaitkeviius, D. Urbonait-lyiuvien. VilniusKaunas, 2004, p. 2122. Prieiga per internet: .

54 Ten pat, p. 2122


40/146


41/146


42/146


43/146


44/146


Remdamasis empirinio tyrimo, hipotezi rodinjimo arba proce-

s modeliavimo rezultatais ir j interpretacijomis, pateikti pagrs-

tas ivadas, pasilymus ir rekomendacijas nagrinjamai problemaisprsti bei nurodyti tyrimo rezultat praktinio panaudojimo gali-

mybes.

Sudaryti literatros, kuria rmsi raydamas MBD, sra pagal ati-

tinkamus reikalavimus.

MBD pabaigoje pateikti trump santrauk usienio (angl, vokiei

ar prancz) kalba.

Pateikti pagalbin informacinio pobdio (jei reikia) mediag, pa-pildani MBD.

Gebti tinkamai forminti ir apginti MBD.

MBD gynimo metu pademonstruoti dalykin erudicij profesiona-

liai pristadymas MBD, gebjim logikai, argumentuotai ir nestan-

dartikai mstyti, nuosekliai dstyti mintis; idstyti savo argu-

mentuot nuomon diskutuotinais pasirinktos temos klausimais.

Studentas MBD darbo tem ir tyrimo tiksl bei udavinius turi su-

formuluoti taip, kad tai j pareigot inagrinti pasirinktos temins

krypties (programos vietimo staig vadyba ir administravimas)

problemas, rodyti hipotezes ir modeliuoti proces, taikant atitin-

kamus mokslinio tyrimo metodus;

Taikydamas mokslinio tyrimo metodus (pvz.: monografinio, logins

analizs, apibendrinimo, grafinio vaizdavimoir kt.) studentas MBDturi pateikti mokslins ir kitos pasirinkta tema aktualios literatros

analizs bei empirinio tyrimo (pasitelkdamas darbo tem bei tiksl

atitinkanius mokslinio tyrimo metodus, pvz.: anketin apklaus,

ekspert vertinim, interviu, stebjimir kt.), rezultatus.

Vykdydamas teorin tyrim turi suformuluoti analizuotinas prob-

lemas ir, remdamasis literatros altini analize arba empiriniu

smonje (nuomoni, pair, vertinim, sprendim pavidalu) (r. Tidikis R. Sociali-ni moksl tyrim metodologija. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, p. 446).


45/146


46/146


47/146

47

2. MAGISTRANT, MOKSLINI DARBVADOV IR KONSULTANT TEISS IR

PAREIGOS

2.1. Magistrant teiss ir pareigos

Magistrantai, laikydamiesi MBD keliam reikalavim, turi:

Pasirinkti MBD tem, atitinkani magistranto mokslini tyrim

atlikimo galimybes.

Esant pagrstiems argumentams, silyti patikslinti MBD temos pa-

vadinim.

Parengti individualj darbo plan ir pateikti j darbo vadovui.

Kiekvieno semestro MBD rengimo ataskait pateikti darbo vadovui

ir Ekonomikos katedrai (r. 4 pried).Savarankikai rinkti ir analizuoti mokslins literatros altinius,

vykdyti teorinius ir empirinius tyrimus, formuluoti mokslines

problemas ir iekoti j sprendimo bd, formuluoti ir rodinti

mokslines hipotezes, modeliuoti procesus bei atlikti kitus individu-

aliajame darbo plane numatytus darbus.

Ianalizuoti mokslin ir kit literatr pasirinkta tema ir vertinti

nustatyt svarbiausi problem ityrimo lyg.Reguliariai informuoti mokslinio darbo vadov ir, esant reikalui,

konsultant apie kiekvieno semestro metu atliktus MBD rengimo

etapus ir gautus rezultatus, taip pat pateikti susipainti vadovui

(esant reikalui ir konsultantui) atskiras ataskaitos dalis.

Ne vliau kaip likus 5 darbo dienoms iki MBD rengimo ataskait

vertinimo komisijos posdio dienos pateikti mokslinio darbo va-dovui galutin per atitinkam semestr atlikto darbo ataskait.


48/146


49/146


50/146


51/146


52/146


3. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBOSTRUKTRINI DALI REIKALAVIMAI

Visam MBD, neatsivelgiant tai, koks jo pobdis (teorinisir / arprak-

tinis taikomasis) taikoma bendra struktrini dali pateikimo tvar-

ka. MBD struktr sudaro ios eils tvarka idstytos tipins dalys (r.

12 lentel):

teorin metodin dalis1) (pateikiami darbo teoriniai aspektai, paren-

giama nagrinjamo objekto tyrimo metodika);

tiriamoji analitin dalis2) (nurodoma informacija apie nagrinjam

tyrimo objekt ir atliekama esamos situacijos analiz pagal pasi-

rinkt tyrimo metodik);

ivad ir pasilym dalis3) (pateikiami atlikta analize pagrsti pa-

silymai ir rekomendacijos.


53/146

3 . MA G IS TR O B A IGIA MO J O D A R B O S TR UK TR IN I DA L I R E IK A L A V IMA I 53

12 lentel. MBD struktra ir struktrini dali reikalavimai63

MBD struktra MBD struktrini dali reikalavimai

Antratinis (titulinis)

lapas

forminamas pagal pavyzd, pateikt 7 priede.

MBD aprao pavyzdys forminamas pagal pavyzd, pateikt 8 priede.

TURINYS Detaliai atskleidiama MBD struktra. SANTRUMP SRAAS (jeibtinas), VADAS, IVADOS, LITERATRA, PRIEDAI, SANTRAUKAusienio (angl, vokiei ar prancz) kalba turinyje pateikiamakaip savarankikos struktrins dalys j nenumeruojant. Skyriai,poskyriai ir skyreliai numeruojami arabikais skaitmenimis. Skyriir poskyri pavadinimai turi bti trumpi, aiks ir atitikti nagrinja-mos problemos (temos) esm.

SANTRUMPOS (jeigubtinos)

Pateikiamos vartojamos santrumpos (sutartiniai enklai, simboliai,speciniai terminai, vienetai) ir j paaikinimas. Santrumpos patei-kiamos lietuvi, jei reikia, ir usienio kalba. Santrump srao galiir nebti, kai bendras j skaiius maesnis negu 20 ir kiekviena i jtekste kartojasi maiau negu tris kartus.64

VADAS Pagrindiamas pasirinktos problemos (temos) aktualumas, nurodo-mas darbo tikslas, udaviniai, darbo objektas, tyrimo metodai, api-bendrintai aptariama mokslin literatra, nurodoma darbo teorin irpraktin reikm. vado apimtis apie 10 proc. viso MBD apimties.

Pagrindin dalis(dstymas)

Pagal usibrt tiksl ir suformuluotus darbo udavinius nuosek-liai dstoma ir analizuojama sukaupta teorin ir faktin mediaga.i struktrin dalis skaidoma skyrius, poskyrius ir skyrelius (pa-prastai MBD darbe bna trys skyriai po 23 poskyrius). Pagal usi-brt tiksl ir suformuluotus darbo udavinius nuosekliai dstomair analizuojama sukaupta teorin ir faktin mediaga.

63 Studijdarbmetodiniainurodymai.Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.Pareng Z. Atkoinien, B. Grebliauskien ir O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildy-tas leidimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 6.


54/146


55/146


56/146


57/146


kartojasi maiau negu tris kartus.67Taip pat turi bti pateikiama nuoroda

literatr, i kurios santrumpa ar specifinis terminas yra paimti.

Skiemenins santrumpos, sudarytos i pirmj skiemen, pvz.: In-terpol, Eurojust, Euratom, lietuvi kalboje daniausiai sugramatinamos ir

vartojamos kaip paprasti odiai: Interpolas, Eurojustas, Euratomas, Eu-

robarometras. Kai kurios santrumpos raomos didiosiomis raidmis ir

negauna lietuvik galni: EUROVOC, EUROFOUND. Program pa-

vadinimai raomi didiosiomis raidmis, kai santrump sudaro rilaus

pavadinimo pirmosios raids, pvz., CARDS Community Assistance for

Reconstruction, Development and Stability in the Balkans, Tacis, Phare.68Daniausiai vartojamos lietuvikos santrumpos pateikiamos 10 priede.

3.4. vadas

Labai svarbi MBD dalis yra VADAS.vade turi atsispindti nagrinja-

mos temos (problemos) aktualumas, naujumas, svarba tiek teoriniu, tiek

praktiniu lygmenimis.

Rekomenduojama, kad vade bt idstyti ie dalykai:

Raomos temos pasirinkimo naujumas, aktualumas ir pasirinkimo

motyvai (pvz., nagrinjama problema yra aktuali monei, kurioje

studentas dirba, ir pan.).

Glaustai, aikiai ir konkreiai suformuluotas darbo tikslas ir u-

daviniai. Darbo tikslas turi atitikti pasirinkt tem. Tyrimo tiks-las, kaip ir temos pavadinimas, turi aikiai nusakyti tyrimo objek-

t. Formuluojant tiksl galima orientuotis numanom tyrimui

ikeltos(-) hipotezs(-i)patvirtinim arba paneigim.

67 Studijdarbmetodiniainurodymai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.Pareng Z. Atkoinien, B. Grebliauskien ir O. Janonis. 2-asis pataisytas ir papildy-tas leidimas Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p. 6.

68 Institucij leidini rengimo vadovas. Ketvirta dalis. Leidiniai lietuvi kalba. 2007,p. 28 [elektronin versija]. Prieiga per internet: .


58/146


Gali bti pateikti paaikinimai, kodl pasirinkta vienokia ar kitokia

tyrimo kryptis, atskir klausim nagrinjimas, mediagos pateiki-

mo logika ir pan.MBD turi bti nurodyta, kokietaikyti tyrimo metodaiir kodljie

pasirinkti (pvz.: mokslins literatros analiz, anketin apklausa,

stebjimas, strategin analiz, dokument analiz, koreliacin ana-

lizir kt. ). Rekomenduojama ivardyti ir apibdinti taikytus meto-

dus pagal j svarb. Taip pat gali bti vardijami tyrimo organizavi-

mo etapai (praktinio tiriamojopobdio darbe), t. y. paaikinama,

kada, kurir kokiomisslygomisbuvo atliktas tyrimas.Turt bti trumpai apibdinta atlikto darbo tiek mokslin, tiek

praktin reikm, t. y. nurodomi gauti rezultatai ir nauda.

Turi bti apibendrintai pateikiama naudota mokslin literatra,

glaustai idstoma darbo struktra.

Raant MBD, rekomenduojama paaikinti, su kokiomis problemomis

(jei i vis j buvo) susidurta, taip pat dl koki prieasi nepavyko gy-

vendinti vis sumanym. vadas nra dstymo santrauka.

vade autorius neturt:

vertinti atlikto tyrimo rezultat;

vartoti citat, ina, formuli;

naudoti grafini element, lenteli;

dstyti kritinius argumentus, pltoti teorijas;

plaiai dstyti savo samprotavimus69

.

69 Kasnauskien G.Mokslo tiriamj darb raymo metodiniai nurodymai magistran-tams.Vilnius: V Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, 2009, p. 15.

Prieiga per internet: .


59/146


60/146


Teoriniams teiginiams keliami tam tikri reikalavimai:

Teorija turi bti sisteminga (nesant sistemos nra ir teorijos).

Teorija turi bti logika (i vien teigini, kurie laikomi prielaido- mis, yra ivedami kiti teiginiai).

Teorija turi paaikinti patyrimo faktus 73.

Empirinio ir teorinio painimo santykis apibriamas:

intensyvia teorijos pltra, kai empiriniai faktai aikinami jau esama

teorija, taiau tiriant esamus faktus irykja nauji prieastiniai ry-

iai (nauji faktai j prapleia);veiksmingesne teorijos pltra (keiiantis faktams teorijos ribos pla-

tja arba siaurja);

kombinuota teorijos pltra (intensyvi ir ekstensyvi kai keiiasi te-

orijos turinys ir apimtis;

problemine situacija (kyla konfliktas tarp turim ir nauj fakt, ku-

ri teorija negali paaikinti; gali atsirasti prielaidos naujai teorijai

susiformuoti)74.Teorin metodin dalis.Teorinje dalyje apvelgiama literatra na-

grinjama tema, pateikiama vairi svok, termin samprata ir proble-

mos analiz teoriniu lygmeniu. ioje dalyje atskleidiamos ir susistemi-

namos vairi mokslinink nuomons, isakoma autoriaus nuomon apie

nagrinjam problem. Teorin dalis negali bti atsieta nuo pagrindins

MBD dalies praktini klausim nagrinjimo, joje turi bti pagrsta tyri-

mo metodika.

Teorin dalis raoma, kai magistrantas jau yra susipains su pasirink-

tos MBD studij krypties problematika, moksline literatra, yra apiben-

drins ir suformulavs MBD tem, parengs preliminar darbo raymo

plan ir visa tai pateiks darbo vadovui.

73 Kardelis K.Mokslini tyrim metodologija ir metodai:vadovlis [treias leidimas].iauliai: Lucilijus, 2005, p. 22.

74 Ten pat.


61/146


62/146


Tiriamoji analitin dalis.Praktinio taikomojo pobdioMBD tiria-

moji analitin dalis yra pagrindin. Joje turi bti isamiai apibdinamas

nagrinjamas objektas. Pvz.: gali bti pateikiama nagrinjamos mons arorganizacijos charakteristika, apibdinama aplinka, atkreipiant dmes

tuos dalykus, kurie svarbs nagrinjamai temai.

Pagrindin io skyriaus dalis turi bti skirta tiriamos problemos ana-

lizei. i dalis raoma remiantis studento surinktais pirminiais ir antriniais

duomenimis77. Labai svarbu ioje dalyje, taikant vairius metodus, ver-

tinti esam situacij, iaikinti problemos susidarymo prieastis lmusius

veiksnius ir pateikti jos sprendimo bdus. Raant i dal reikia atsivelgti tokius aspektus:

Surinktus duomenis suvesti analitines lenteles. Lentelse pateikia-

mi duomenys turi bti apdoroti statistiniais metodais. alia abso-

liui skaii turi bti pateikiami ivestiniai santykiniai rodikliai,

vaizduojantys reikinio dinamik, struktr. Kai kurie duomenys

gali bti pavaizduoti grafikai.

Analitins lentels neturi bti labai sudtingos, taiau j duomenys

turi isamiai charakterizuoti tiriamus rodiklius. Nereikia vis ana-

lizuojam rodikli surayti vien analitin lentel, taiau blogai,

kai pateikiama daug analitini lenteli.

Sudarant analitines lenteles, reikt jungti vien lentel kelis rodik-

lius, turinius prieastin ry, taip pat absoliuius ir i j ivedamus

77 Pirminiai duomenysyra pirm kart surinkti (pvz.: stebjimo, apklausos, eksperi-mento) duomenys tam tikrai problemai sprsti. Jie pradedami kaupti ir rinkti, kaipaaikja, kad antrini duomen neutenka.Antriniai duomenys tai yra kit tyrjsurinkta, tam tikrais metodais apdorota ir jau paskelbta informacija (pvz.: monsduomenys, sskait, ataskait duomenys ir kt.).Antriniai duomenysrenkami i vidi-niir iorini altini. Vidiniai altiniai tai organizacij, moni vidin dokumen-tacija (jai priskiriami apskaitos ir atskaitomybs dokumentai, mons veiklos planai,ratvedybos dokumentai ir kt.). Vidiniams altiniamspriklauso i iorini altini

sukaupta informacija apie mon ar organizacij (pvz., saugoma organizacijos biblio-tekoje). Ioriniams altiniamspriskiriamos vairios publikacijos, statistikos leidiniaiir rinkiniai (r. Jewell B. R. Integruotos verslo studijos. Vilnius: e Baltic Press, 2002,p. 148).


63/146


santykinius rodiklius. Pvz., pradedant bet kurio rodiklio analiz,

sudaroma analitin lentel, kurioje parodoma:

tiriamo rodiklio ir j lemiani veiksni pagrindinio laikotarpio faktika reikm ir ataskaitinio laikotarpio planins (jei mon

planuoja rodiklius) ir faktikos reikms;

tiriamo rodiklio bei j lemiani veiksni plan vykdymas ir di-

namika procentais;

vairs ivestiniai rodikliai, gaunami i tiriamo rodiklio ir jo

veiksni ir pan.

MBD tekste nereikia atpasakoti lentelse pateikiam skaii, nes i len-teli duomen daromos tam tikros preliminarios ivados (plaiau skaityti

skyrel Lenteli pateikimas). Tiriamj analitin dal turi iliustruoti ir

papildyti paveikslai (pvz.: schemos, diagramos, grafikaiir kt.). Kiekvienas

MBD skyrius gali bti baigiamas apibendrinant idstyt mediag. Tai

parodo studento gebjim vertinti tyrimo rezultatus, formuluoti tolimes-

nio tyrimo kryptis. Apibendrinimas pradedamas rayti i naujos eiluts ir

atskiriamas nuo pagrindinio darbo teksto vieno intervalo tarpu, vaig-

dute (*) ar kitokiu simboliu.

Pagal tai, kaip parayta tiriamoji analitin darbo dalis, yra sprendia-

ma, kaip studentas yra imoks specialybs dalyk (pvz., statistikos), kaip

sugeba studij metais nagrintus tyrimo metodus taikyti praktikai.

Ivad ir pasilym dalis. ioje MBD dalyje pateikiami pagrindi-

niai tyrimo rezultatai ir numatomos priemons pateiktiems pasilymamsgyvendinti. Pirmiausia yra suformuluojamos pagrindins tiriamosios

analitins dalies ivados, akcentuojami reikini, rodikli ryiai ir pri-

klausomyb, parodant (jei galima) matematin ryi raik ir galimyb

projektuoti pokyius. Taip pat aptariami tiriam reikini bei rodikli ki-

timo perspektyvoje mastai, slygos; pateikiama argumentuota, skaiiavi-

mais pagrsta tiriam reikini, rodikli kitimo prognoz.

Praktinio pobdio MBD btina pateikti argumentuotus pasilymus(pvz.: kaip geriau organizuoti valdymo proces nagrinjamoje monje,

Vytauškytė, Magistro Baigiamojo Das Navickas, Džiuljeta Rrbo Rengimo Metodiniai Nurodymai

Documents