Vyginto Skaraičio nuotr. ant RŪtos peČiŲ · lieju savo akvareles. Ir dar ma-ne visada traukia jūra, Neringa“. Akvarelių liejimas jai pats mie-liausias, nors ir nelengvas užsi-ėmimas.

cmyk

�

cmyk

„Respublikos” leidinys Nr.42 (879) 20�� m. spalio 22 d.

ATVIRAIRegimantas adomaitis mokosi gyventi iš naujo

Aktorius Regimantas Adomaitis po žmonos Eugenijos Bajorytės mirties stipriai prislėgtas viena-tvės: „Eugenija mus paliko labai staigiai.... skaudžiausios yra tos pirmos dienos, pirmos akimirkos, pirmi mėnesiai...“ Ant mylimos moters kapo aktorius nepamiršta padėti gyvų gėlių...

3

JAUSMAIvladimiRo vysockio meilė

Marinos Vladi ir Vladimiro Vysockio meilė priminė kovos lauką. Jie abu kovėsi su Vysockio demonu, pražūtingomis aistro-mis, stūmusiomis artistą prie prarajos krašto. Tačiau dabar, kai M.Vladi liko viena, ji prisimena tik meilę.

5

PRANAŠYSTĖSką sapnuoja vaiva mainelytė?

Kai aktorė Vaiva Mainelytė susapnuoja ką nors tikroviško ir įdomaus, nubudusi griebia tele-foną ir skambina gerą sapnininką turinčiai draugei...

10

ietuvos stalo tenisas laikosi tik ant Rūtos Paškauskienės pečių. Prieš savaitę Lenkijoje vykusiame Europos čem-pionate aukso medalį moterų dvejetų varžybose iškovojusi 34-ių metų sportininkė nuo �994 metų Europos čempionatuose susirinko įspūdingą įvairių spalvų medalių kolekciją. Bet dėl atsainaus valstybės požiūrio į šią sporto šaką pamainos stalo teniso lyderei mūsų šalyje nėra.

7

ant RŪtos peČiŲ

Vygi

nto

Skar

aiči

o nu

otr.

L

2

cmykcmyk2

trupmenosj/b laikasMINTYS

Prisimenu bendraklasį pradi-nėje mokykloje, kuris, paklaustas, kokios šviesoforo spalvos, rimtai jas įvardijo kaip rožinę, apelsini-nę ir salotinę. Mes, būrys kvailų ir todėl pasipūtusių moksleivių, kva-tojomės tuomet iki susirietimo - neva koks keistuolis, ateivis iš kitos planetos, negalintis be subtilybių pasakyti: raudona, geltona, žalia...

Kad anuomet klydome - su-pratau daug vėliau, kai praradau gebėjimą juoktis. Po daugelio metų, išmuštas iš gyvenimo bal-no, laikydamas rieškučiose tirps-tančias tikėjimo ir svajų šukes, ieškantis pagalbos, nelinksmai sėdintis psichologo kabinete, gru-piniame terapijos seanse...

Štai tada, psichologei papra-šius nupasakoti savąją būseną, suglumau supratęs, kad seniai at-pratau - kad nebemoku jos atpa-žinti, įvardyti. „Mano būsena labai bloga“, - tesugebėjau pasakyti. Kas konkrečiai drasko ir žeidžia ma-nąją sielą, savo didžiai nuostabai, nežinojau. O jos vis grojo, vis šėlo, tos manyje spurdančios, mane ka-muojančios natos... Nuoskauda? Liūdesys? Neišsipildymas? Ilgesys? Gėda? Sąžinės priekaištai?

Štai tuomet ir prisiminiau keistąjį bendraklasį. Bandydamas suprasti, ar seniai užmiršau sub-tilesnių nei juoda ir balta spalvų pavadinimus, ar seniai gyvenu nekreipdamas dėmesio į atspal-vius, blyksinčius daiktuose, reiš-kiniuose, patyrimuose, ar seniai žmones skirstau tik į naudingus, pavojingus ir neįdomius, emoci-jas - į gera, bloga ir nuobodu, o patyrimus - į pergales ir pralaimė-jimus?..

Turbūt nuo anos eismo taisyk-lių pamokos pamažėle ir barsčiau pakelėse savo gyvenimo spalvas, pasilikdamas tris privalomas kas-dienybėje, žybsinčias šviesofore. O atspalviai, niuansai, jausmeliai gulė metų metais mano viduje neįvardyti, neįvertinti, neišmyluo-ti ir neišliūdėti. Kaip dulkės. Kaip purvas, kuris ilgainiui ima slėgti, pamažėle suryja visą energiją, en-tuziazmą, o vėliau ir miegą, do-mesį, viltis...

Kodėl niekas anuomet mū-sų besikvatojančių neįspėjo, kad taip paprasta šiame turtingame, išmintingame ir vis progresuojan-čiame pasaulyje tapti mankur-tais, kurie, prikišamai parodžius žydintį krūmą, teatsako: „Tegul sau žydi, juk netrukdo praeiti“? Ir tik šviesoforas jiems teblyksi, nu-rodydamas, kaip elgtis teisingai, o tuo metu pasaulis, regos laukas, gyvenimas siaurėja iki pėsčiųjų perėjos juostos - visa kita tampa nepažinu, baugu, neįvardyta.

Dabar vėl mokausi gyven-ti, mėgindamas atpažinti, prisi-minti ne tik daiktų, bet ir jausmų, emocijų, būsenų atspalvius. Ir palengva vėl pratinuosi šypsotis, akimirkose įžvelgdamas rožines, apelsinines ir salotines žiežirbas.

Štai regiu - vėjas prasliuogia aplytu lango stiklu, antai paslap-tingai šypteli savo minčių ir prisi-minimų mezginius nepaliaujamai pinanti senutė, girgžteli krištolinis Johano Sebastiano Bacho akor-das... Vėl pastebiu visa tai - mano viduje kažkas trūkteli, apima kolei kas dar neturintis vardo jausmas. Paspurda kiek ir vėl iškeliauja.

Geras tai jausmas? Blogas? Kolei kas nežinau. Tokio atspalvio dar neatradau savo paletę palen-gva gausinančiame šviesofore. Tačiau žinau - jau nebe aš jo, jau vėlei - jis mano pasaulio dalis.

Rimvydas StankevičiuS

ATSpAlViAi

PaRengė deimantė ZaiLsKaitė

Kas Ką pristato

Evaldas JARAS

Aktorius Evaldas Jaras lapkričio 5-6 dienomis Vilniaus mažajame teatre pristatys premjerą vaikams - spek-taklį „Mama katinas“, sukurtą pagal vieno čiliečio rašytojo knygą „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“. E.Jaro režisuojamame spektaklyje mažieji žiūrovai susi-pažins su pašėlusia gauja storų ir tingių katinų, kuriuos įkūnys vi-siems puikiai pažįstami aktoriai: Audrius Bružas, Ramūnas Cicėnas, Leonardas Pobedonoscevas, Vy-tautas Rumšas, Jokūbas Bareikis, Mantas Vaitiekūnas, Balys Latėnas ir kiti. Kai šie išlepę katinai sutinka žuvėdriuką, jų gyvenimas apsiver-čia aukštyn kojomis.

Kas Ką dirba

Sandra STRAUKAITĖ

Garsi dizainerė Sandra Straukaitė šiuo metu kaip reikiant įsisuku-si į darbų sūkurį. Kūrėja inten-syviai pluša prie pirmą kartą ir rudenį (lapkričio pirmoje pusė-je) vyksiančio festivalio „Mados infekcija“. Pasak dvi dienas truk-siančio festivalio idėjos autorės S.Straukaitės, kolekcijas prista-tysiantys dizaineriai aiškiai pa-siskirstė į dvi linijas. Tad pirmą dieną bus pristatytos konceptua-lios, eksperimentinės kolekcijos, o antrą - karaliaus elegantiškos mados. Iš viso bus pristatyta net šešiolika kolekcijų.

Kas Ką veiKia

Rimas TUMINAS

Režisierius Rimas Tuminas - Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas ir Maskvos J.Vachtangovo teatro meno vado-vas - gyvendamas Maskvoje labai dažnai pasijunta vienišas ir minti-mis nuolat grįžta į namus. O savait-galiais, kaip prisipažįsta, dažniausiai repetuoja ir kuo mažiau stengiasi lankytis Maskvoje vykstančiuose renginiuose. „Atsirenki, kur eiti, kur ne. Bet šiaip aš nesisklaidau. Gali visą gyvenimą taip pragyventi, tik kostiumą keisk, baltinius keisk kiekvieną vakarą - šūsnis kvietimų ateina. Gali taip ir gyventi žmo-gus“, - sako režisierius. Taip pat R.Tuminas internetu mėgsta pa-skaityti spaudą.

Kas Ką pasiKvietė

Rasa JUZUKONYTĖ

Visai neseniai koncertuodama Si-bire dainininkė, trio „Trys panteros“ narė Rasa Juzukonytė susidrauga-vo su ten gyvenančiais lietuviais ir pakvietė juos pasisvečiuoti savo namuose. „Jie žadėjo pas mus ap-silankyti, - pažadu džiaugiasi solis-tė. - Sakiau, kad visus priimsime, tik atvažiuokite. Jie labai stengiasi išlaikyti lietuviškumą, nesvarbu, kad jų vaikai galbūt ir nelabai mo-ka lietuviškai. Bet jaunimas vis tiek nori prisiliesti prie savo šaknų. Tai jiems labai aktualu. Noras atvažiuoti į Lietuvą yra didžiulis, bet galimy-bės gyventi čia - labai sudėtingos. Čia jiems viską reikėtų pradėti nuo pradžių“.

K as pažįsta energingąją ir niekada idėjų nestokojančią

vilnietę dailininkę Giedrę BULOTAITę-JURKūNIENę, žino, kad ji, be savo paveikslų, kuriuos tapo ir lieja aliejiniais dažais bei akvarele, poezijos, dar yra ir energinga menininkų susibūrimų organizatorė. Jos įkurtas menininkų klubas „Plekšnės“ gyvuoja jau �9 metų. Šią savaitę „plekšniečiai“ vėl buvo susiėję, nes buvo ir proga - 20�� m. dailės katalogas.

giedrė milkeviČiŪtė

Giedrė, pakvietusi mus į sa-vo dirbtuvę vieno sostinės sena-miesčio namo palėpėje, atsiprašė dėl šiokios tokios meninės ne-tvarkos. Paveikslų čia daugybė. Vieni jų dar keliaus į parodas, kiti jau sugrįžę, treti - žinomų žmo-nių portretai - taip pat iškeliaus pas jų herojus.

„Esu kaip ta barbė devyn-darbė. Pati gyvenu sodyboje La-

banoro girioje, o čia, dirbtuvėje mane galima rasti nedažnai. Ten, įkvėpta gamtos, daugiausiai ir lieju savo akvareles. Ir dar ma-ne visada traukia jūra, Neringa“. Akvarelių liejimas jai pats mie-liausias, nors ir nelengvas užsi-ėmimas. „Kai kam atrodo, kad akvarele gali užsiimti kone kiek-vienas mokinukas. Tai netiesa. Turi gerai perprasti kiekvieno dažo savybes, o teptuką reikia valdyti tobulai, nes tą, ką nupie-šei, nebepataisysi“, - atskleidžia savo darbo technologiją me-nininkė. O štai pastaruoju me-tu G.Bulotaitė-Jurkūnienė tapo portretus ir... kuria eiles. Knygų lentynoje rikiuojasi jau devyni jos poezijos tomeliai. Paskiau-sioji knygelė „Realybės riba“ su jos pačios tapytu paveikslu ant viršelio „Sena obelis“. Beje, auto-rės poezija ir lyriška, paženklinta ilgesio, ir labai griežta, kai kalba apie nelengvą menininko dalią šiandien.

Energijos ir žaismingumo 63-ejų metų G.Bulotaitei-Jurkū-nienei galima pavydėti. Dirbtu-vėje ant lango kabo plekšnė, jos įkurto ir vadovaujamo klubo sim-bolis. Kodėl tokia garbė jūrų žu-viai? „Daug dalykų mano gyveni-me nutinka visai atsitiktinai. Štai ėjome kadaise su bičiule Gražina Kliaugiene senamiesčio gatve per Kaziuko mugę ir pamatėme tokią labai tikroviškai atrodančią keramikinę plekšnę. O, kokia gra-ži, šūktelėjau. Kaip tik buvo ma-no gimtadienis ir draugė man ją nupirko. Tada kažkaip spontaniš-kai sumojau, kad gal ir mes, dai-

lininkai, panašūs į tas žuvis. Šovė į galvą mintis mūsų kuriamam menininkų klubui suteikti „Plekš-nių“ pavadinimą, o nustebusiam keramikui užsakiau dar 50 tokių žuvų, tik mažesnių.

Beje, tarsi žaisdama prieš kelerius metus Giedrė yra nu-tapiusi keturis miniatiūrinius akvarelės darbelius, kurie buvo pastebėti ir pelnė „Faktum“ re-kordų agentūros diplomus. Pats mažiausias paveikslėlis „Mer-gaitė su žydra suknele“ (�,2x�,2 mm). Kiek didesnis „Ąžuolas rugių lauke (2,7x2,3 mm). Jais gėrėtis tenka per didinamąjį stiklą, o štai „Linksmą namelį“ (0,5�x0,52 cm) jau galima įžiū-rėti ir plika akimi. Tos minia-

tiūros stebina neįtikėtinu dai-lininkės kruopštumu. Ji teigia, kad tapydama jokios optinės technikos nenaudojo. „Daugiau tokiais žaidimais neužsiimsiu, - šypsosi menininkė, - nors jie mane ir išgarsino“.

Dailininkės palėpėje „plaukioja“ plekšnės

Naujausias dar kvepiantis dažais G.Bulotaitės-Jurkūnienės nutapytas senosios muzikos teatro vadovės Giedrės Strikulienės portretas

G.Bulotaitės-Jurkūnienės miniatiūra „Linksmasis namelis“

irmanto Sidarevičiaus nuotr.

cmyk

3

cmyk / 3

atviraiJ/b žmonės

deimantė Zailskaitė

Su aktoriumi R.Adomaičiu susitikome, kai jis ką tik buvo parvykęs iš Sankt Peterburgo - ten vaidino J.Vaitkaus režisuo-tame spektaklyje „Žuvėdra“ pa-gal A.Čechovą, o vakare jo laukė spektaklis Vilniaus mažajame tea-tre. Taip būna nedažnai. O dabar, kai pečius užgulė ir nelengvi bui-ties rūpesčiai, aktorius pasiguodė dar nesugalvojęs, ką vakarienei paruošti vėlai iš darbo grįžtan-čiam sūnui.

- Be žmonos likusiuose na-muose gyvenate su jauniausiu sūnumi Mindaugu. Ar gerai suta-riate?

- Ačiū Dievui, mes puikiai su-tariame. Jeigu reikia, jis yra labai rūpestingas. Su juo tikrai labai lengva gyventi. Eugenija mus pa-liko labai staigiai. Žinoma, skau-džiausios yra tos pirmos dienos, pirmos akimirkos, pirmi mėne-siai. Metų nesakau, nes metai dar nepraėjo. Gal jie yra skaudžiausi ir sunkiausi...

- Ne veltui buvote laikomi vie-na gražiausių aktorių porų.

- Kodėl gražiausių? Nuolat pykdavomės, konfliktuodavo-me... (Šypsosi.) Gal to reikėjo? Gal be šito nebūtų tarp mūsų buvę tokio didelio ryšio? Darni šeima - tai nereiškia, kad kaip du ange-liukai burkuoja, tik bučiuojasi ir vien tik gražias mintis dėlioja. Gyvenimas, buitis, realybė visada tave įtraukia ir padaro žmogumi, o ne angelu. Mes buvome labai skirtingi, skirtingų charakterių, bet tai ir laikė mus vieną prie ki-to. Jeigu būtume panašūs, neži-nau, ar būtume kartu išgyvenę per keturiasdešimt metų.

- Dabar, kai kone kas antra pora skiriasi, galėtumėte dalyti sėkmingo šeimyninio gyvenimo receptus.

- Tai ir mes kasdien skirdavo-mės. Susipykstame ir sakome: ne, viskas, daugiau nebe.... (Šypsosi.) O pykdavomės dėl visokiausių niekų. Dėl rimtų dalykų labai re-tai rimtai pykstamasi, tai būdavo visokios smulkmenos...

Šeima išvis yra tam tikras pa-

grindas - ir visuomenės, ir kie-kvieno žmogaus gyvenime. Mes prisigalvojame įvairiausių tikslų gyvenime - aš buvau susigalvo-jęs, kad mano gyvenimo tikslas yra teatras, ir ilgai tuo gyvenau ir tuo tikėjau. O Dievas jau vis-ką sutvarkė. Jis labai aiškiai sa-ko: tavo gyvenime tikslų gali būti įvairių, bet iš esmės meilė šeimoje ir tarp dviejų žmonių - tai yra visuomenės ir šeimos pagrindas. Šitai reikia suprasti. Mano gyvenimas irgi prabėgo bėgant. Bėgam, bėgam, nema-tom nieko, prabėgam pro kitus, pro savo artimus žmones, nepa-stebime jų, dėmesio jiems ne-skiriame arba per mažai jo ski-riame. Ir visąlaik - bėgte, bėgte, lyg mus kas gena į kažkokį tiks-lą, lyg mes kažką padarysime, nuveiksime kažką reikšmingo. O iš tikrųjų kas yra labai reikšmin-ga, yra visai šalia - tereikia apsi-dairyti ir priimti tai kaip Dievo dovaną. Ir nieko nereikia išsigal-voti. Gaila, kad tai dažniausiai supranti per vėlai.

- Jūsų žmona buvo labai atsi-davusi šeimai. Ar šitą tiesą išgir-dote iš jos lūpų?

- Manau, ji visu savo elgesiu tai rodė ir tai darė. Ir čia nerei-kia nieko deklaruoti. Visas jos gyvenimas buvo skirtas šeimai. Ji buvo labai rūpestinga mama. Tai dabar vaikai šiek tiek pajus... Vytautas, vyriausias sūnus, kuris gyvena atskirai su savo šeima, vidurinysis, kuris į Londoną išva-žiavęs, gal ne taip pajus. Bet jau-niausias sūnus Mindaugas, kuris vis dar su manimi gyvena, ypač pajus, nes aš nemoku nei taip virti, nei taip kepti. Pasiimu kokią kulinarinę knygą ir skaitau - aha, čia reikia to ir to įdėti. Kartais iš-eina kažkas, kartais neišeina. Bet jokių kulinarinių talentų neturiu, o Eugenija turėjo. Ji labai rūpi-nosi mumis visais - ir manimi, ir šeima.

- Žmona jums niekada neiš-sakė priekaišto, kad įgriso buities rutina ir tiesiog nežmoniškai pa-siilgo scenos?

- Ne, ji nesirgo scena. Nors aš labai norėjau, kad ji dainuotų, dainuotų... Ji turėjo labai gražų

balsą ir tikrai gerai dainavo. Gal jai pritrūko užsispyrimo, energi-jos ir laiko. Ir šeima labai daug laiko atimdavo.

- Kokiomis savybėmis jus la-biausiai žavėjo žmona?

- Mane labai žavėjo jos emo-cinis spalvingumas: čia pat ji ga-lėdavo būti džiaugsmo ar eufo-rijos būsenos, čia pat galėdavo

nuliūsti. Ji buvo kaip jausmų ka-leidoskopas - pasukai truputį ir jau kitos konfigūracijos. Mane tas žavėjo, nes aš pats esu, kaip ji sa-kė, emocinis tinginys. O Eugeni-ja čia pat pasikeisdavo - su tokiu žmogumi neliūdėsi.

Paskutines dvi dienas ji nieko neištarė. O jeigu ką ir sakė, tai ne-girdimai... Aš kaip tik Peterburge buvau. Kai išvažiavau, atrodė, kad ji dar neblogai jautėsi... Skambin-davau ir pajutau, kad viskas eina blogyn... Grįžau - jai buvo visai nebegerai. Bet ji dar kalbėjo, dar vaikščiojo, prieš man išvažiuojant į Peterburgą, dar ėjo į darbą. Per savaitę jos neliko... Žodžių nebu-vo, nieko nepasakė.

- Kai jus aplanko vienatvė, dažnai nuėjęs prie žmonos kapo su ja pasikalbate?

- Nesu prietaringas, nežinau, ar mirusiųjų dvasia girdi, ar ga-lima su ja bendrauti. Bet kartais tokios mintys kyla. Be abejo, kar-tais pabendraujame. Bet sten-giuosi, kad ant kapo būtų gyvų gėlių, ypač kol dar buvo šilta.

- Nepuolėte į depresiją, nepra-dėjote piktnaudžiauti alkoholiu?

- Jūs nustebsite, alkoholį var-toju beveik kiekvieną dieną, ži-noma, ne kibirais geriu. Be to, mano organizmas nelinkęs - jeigu aš vieną dieną išgeriu, kitą dieną jau nebenoriu. Kitaip gal-būt aš irgi tapčiau alkoholiku, tarsi pasiteisindamas - koks aš čia vienišas likau, toks nelaimingas. Mes, žmonės, esame labai nepa-siruošę, neužsigrūdinę vienatvei.

Žmogus vis tiek yra visuomeni-nis padaras - jam reikia arba prie kitų glaustis, arba visuomenėje burtis į kažkokias partijas ar ben-drijas. Tokiu būdu žmonės tarsi įgyja tam tikrą saugumo jausmą. Ir būrimasis į poras, šeimų su-darymas taip pat yra savotiškas bėgimas nuo vienatvės. Iš esmės žmogui reikia kito žmogaus. Vie-natvės jausmas yra sunkiai pa-keliamas. Bet ką padarysi - gyve-nimas kartais priverčia pasijusti vienam ir tada mes labai nejau-kiai pasijaučiame.

- Režisieriaus Rimo Tumino Mažajame teatre režisuotame monospektaklyje „Paskutiniai mėnesiai“, kuriame po ilgos per-traukos vėl vaidinsite šį šeštadie-nį, kaip tik ir plėtojama vienatvės tema.

- Ten personažas irgi žmo-nos netekęs. Tik jau seniai. Jis gyvena su sūnaus šeima ir jie nusprendžia, kad jam geriau iš-sikraustyti į senelių namus, nes vaikai auga, jiems reikia atskiro kampo. Tai labai gyvenimiška ir labai reali situacija. Tėvai per tokią meilę savo atžaloms daž-niausiai pamiršta save. Nežinau, ar tai yra gerai. Matyt, reikia ko-kią nors harmoniją rasti, nes kai šitaip savęs atsisakai, tada tam-pi nereikalingas. Ta medžiaga man yra labai artima. Ir jau tada buvo artima, kai mano žmona buvo dar gyva. Po žmonos mir-ties šio spektaklio dar nevaidinau. Nežinau, kaip man pasiseks jį suvaidinti, bet viskas bus jau kitaip.

- Spektaklyje tarsi nuskamba mintis, kad mūsų visuomenėje nėra vietos seneliams...

- Visur senų žmonių mes kažkaip vengiame, nelabai no-riai su jais bendraujame, tarsi mus tai slegia, mes tarsi kalti pasijuntame. Bet kad seneliams nėra vietos - tai iš tikrųjų. Kad oriai pasijustum senatvėje, rei-kia jau prieš tai jaunystėje su-sidaryti tam tikras sąlygas. O mes nieko nesusikūrėme. Aš juk filmavausi tokioje gausy-bėje filmų, o santaupų beveik jokių neturiu. Yra butas, yra kai-me namelis - tokie elementa-rūs buitiniai dalykai. Tarsi viskas neblogai, bet negali sau leisti komforto, pavyzdžiui, nieko ne-veikti. Ir va dabar jau 75 metai tuoj bus, nebenoriu dirbti, ne-noriu eiti į teatrą. Bet negaliu to sau leisti, todėl, kad aš kitaip neišgyvensiu. Dabar vien tik už šilumą pensija išeina. Kaip nedirbsi, kai dar ir valgyti kar-tais norisi. Ką turiu - tai dar tos sienos. Kai kas ir to neturi - kai kas senatvės sulaukę gyvena visiškai skurdžioje aplinkoje. Tai ir džiaugiesi tuo, ką turi. Ir nėra čia ko verkti, aimanuoti ir skųstis.

REgiMAnTAS ADoMAiTiS MokoSI gYVeNTI BE žMonoS

K ino ir teatro aktorius Regimantas ADOMAITIS (74) šių metų liepos 20 dieną mirusią žmoną aktorę ir dainininkę Eugeniją Bajorytę prisimena

jei ne kiekvieną sekundę, tai kiekvieną valandą. Bet tikrai šimtą kartų per dieną. Žmonos išėjimas aktoriui buvo labai skaudus, nors liga jau buvo aiški ir nepagydoma. Daugiau nei keturiasdešimt metų jautęs rūpestingas šeimai atsidavusios žmonos rankas, dabar R.Adomaitis mokosi gyventi be mylimos moters.

Kiekvieną dieną į aktorių žvelgia mylinčios žmonos Eugenijos Bajorytės akys


Po žmonos mirties aktorių Regimantą Adomaitį prislėgė vienatvė

4

cmykcmyk4

pasirinkimasJ/b žmonės

V akar Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko

Nelės Paltinienės jubiliejinis koncertas. 60 metų - scenoje! „N ebūtų publikos, kuri vis dar plūsta į mano koncertus, nebūčiau tokia laiminga. Scenoje nejaučiu savo metų, o kiekvieno koncerto pradžioje visada dainuoju „Ave Marija“, kuri yra mano padėka Švč.Mergelei Marijai ir Dievui už tai, kad dainuoju, kad mano gyvenimas susiklostė taip, o ne kitaip, kad vaikystėje, kurią paženklino karas ir mamos netektis, likome su sesute gyvos. Aš dėkinga už viską, ką turiu“, - sako lietuviškos estrados rekordininke vadinama dainininkė Nelė Paltinienė.

giedrė milkeviČiŪtė

padėka globėjai Švč.Marijai

Gyvų gėlių puokštės dainininkės na-muose sostinės Algirdo gatvėje nevysta, tiksliau, jų kaskart atsiranda naujų. Mat Nelė jau keli mėnesiai kiekvieną savaitgalį kon-certuoja tai viename, tai kitame Lietuvos mieste ar miestelyje ir sulaukia audringų publikos ovacijų. Garbaus amžiaus sulauku-siai dainininkei smagu, jog kai kurias popu-liarias dainas kartu su ja traukia visa salė.

Kai koncerto išvakarėse susitikome pa-sikalbėti, dainininkė kiek nervinosi, nors ir ne pirmą kartą pasirodo didžiulėje teatro salėje. Prašė jos per daug negirti ir tik neva-dinti estrados žvaigžde. Pasak jos, žvaigž-dės šviečia tik danguje. „Aš esu tik muzikos ir publikos tarnaitė. Jeigu kas nors paklau-sia, kas yra laimė, visada atsakau: „Būti sce-noje, dainuoti žmonėms. Tie visi 60 metų estradoje man buvo kaip šventė“.

Už ilgametę koncertinę veiklą prieš kele-rius metus N.Paltinienė įtraukta į Lietuvos re-kordų knygą. Be to, 200� metais į tą pačią re-kordų knygą buvo įrašytas ir jos bei klaipėdie-čio dainininko Eugenijaus Ivanausko duetas.

Dainuodama N.Paltinienė pamiršta ir savo amžių, ir visas gyvenime patirtas nuoskaudas. Neteisybę, kurią teko patirti sovietiniais metais, kai jiedu �982 metais su vyru Arvydu Paltinu panoro išvykti gy-venti į Vakarų Vokietiją, kurioje tuomet gy-veno jo tėvai. Tuomet jie buvo paskelbti išdavikais be teisės sugrįžti.

Švč.Marijai Nelė dėkoja ir už tai, kad Lie-tuva atgavo nepriklausomybę, kad Atgimimo laikotarpiu prašviesėję valdžios vyrų protai lei-do jai ir jos vyrui grįžti į Tėvynę. Grįžo daininin-kė �989 metais su senesnių ir visai naujų dai-nų kraičiu. Jos koncertas, tais metais sureng-tas Kauno dainų slėnyje, sutraukė �7 tūkstan-čių žmonių. Toji diena, pasak Nelės, įsiminti-niausia ir pati laimingiausia jos gyvenime.

Kai N.Paltinienė atvyksta keliems mėne-siams ar net pusmečiui į Lietuvą, ji būtinai koncertuoja. Ir į tuos koncertus susirenka pilnutėlės salės. Dėl to jai galėtų pavydėti kai kurie šiandieniai dainų atlikėjai. Gal kas pasakytų, kad dainininkės repertuaras pase-nęs, patinka tik vyresniems žmonėms, bet tai nėra trūkumas. Iš tiesų salėje paprastai daug jos amžininkų, bet jie neretai ateina su vaikais, anūkais. Nelė džiaugiasi išgirdusi, kai kas nors jai pasako: „Man jūsų dainos patiko, kai išgirdau pas senelę jūsų įdainuotą plokš-telę. Tad atėjau paklausyti gyvai“. Talento gerbėjai ją priima tokią, kokia ji yra. Ir net jos nelietuviška tartis jiems nekliudo. Kai kas sa-ko, kad tos dainos lietuviškos, bet su pikan-tišku, tik jai vienai būdingu „prieskoniu“.

Mylėk ir lauk

Galima sakyti, visos N.Paltinienės dainos yra apie Meilę iš didžiosios raidės. Tokią li-kimas dovanojo jai pačiai. Tuomet visai jau-nutė klaipėdietė, dirbusi Automatinėje tele-fonų stotyje, atėjo dainuoti į tada populiarų estradinį kolektyvą „Kopų balsai“, kuriam vadovavo Arvydas Paltinas. Atėjo ir pakerėjo ne tik savo didelėmis akimis ir plačia šypse-na, bet ir išskirtiniu balsu. Kompozitoriaus Algimanto Raudonikio daina „Mylėk ir lauk“ tapo tarsi jųdviejų meilės himnu. Ši daina taip pat skamba per kiekvieną Nelės kon-certą, kaip ir jos atliekama „Ciganerija“ ar daina iš televizijos serialo „Giminės“. Jas pa-prastai traukia visa salė. „Publika jas kartu su manimi dainuoja kaip geriausias choras. Lie-tuvos žmonės patys dainingiausi“, - džiau-giasi balsingoji pašnekovė.

Klausiama apie meilę N.Paltinienė nu-sišypso: „Mano didžiausia gyvenimo meilė

Arvydas šalia manęs jau 48-eri metai. Ne-tiesa, kad taip ilgai gyvendami kartu žmo-nės vienas kitam atsibosta. Per tiek laiko meilė subręsta, atsiranda kita jos koky-bė - prie meilės dar prisideda supratimas, atjauta vienas kitam. O mus, muzikos tar-nus, dar suartina ir bendras darbas. O mei-lė yra, ji niekur nedingo. Jeigu meilės ne-būtų, jau būtume dešimt kartų išsiskyrę“.

Makropulo receptas

Nelė žavi savo gerbėjus ne tik savo gražiomis išraiškingomis akimis bei rus-vais vešliais plaukais, bet ir pavydėtina energija, nelietuvišku temperamentu. Tad vis dar daug kam rūpi jos „Makropulo receptas“. Dainininkė paneigia įtarinėji-mus dėl plastinių operacijų ir teigia: „Kai pasižiūriu į veidrodį ir pamatau naujas raukšleles, pati sau nepatinku. Bet sce-noje žiūrovai mano raukšlelių nemato. Ačiū Dievui, kuris davė man gražius rus-vus plaukus, aš juos šiek tiek padažau, nes atsirado nemažai ir žilų. Visa kita, kuo žavisi publika, taip pat ne mano, o motu-lės gamtos nuopelnas. Esu iš tų, kurie pa-prastai nepraranda geros nuotaikos, nes palyginti su tuo, ką man teko pergyventi vaikystėje ir jaunystėje, mano gyvenimas dabar atrodo pasakiškas“.

Ką mėgsta be dainos? Pasirodo, Ne-lei patinka gaminti ir pati yra gurmanė. „Man patinka vaišinti kitus paprastais, bet gardžiais patiekalais gal dar ir dėl to, kad vaikystėje teko skursti, būti alkanai. Net nenoriu prisiminti to sunkaus meto per karą, kai dar vaikas būdama dainavau dėl kąsnelio duonos. Juk mudvi su sesute ku-rį laiką augome vaikų namuose, tik vėliau mus pasiėmė tėvas“. Beje, dainininkė pati

mėgsta ir siūti, pritaikyti ar patobulinti sa-vo prašmatnias koncertines sukneles. „Kai esu Lietuvoje, laikas tirpsta labai greitai, o kai būnu Vokietijoje, man šiek tiek liū-dna, nes ilgiuosi Vilniaus, draugų, giminių. Tačiau ten turiu sąlygas pasportuoti, einu į baseiną, kartais su vyru nuvažiuojame į kokį nors Vokietijos ar Vengrijos kurortą, šiek tiek pasilepiname procedūromis. Ar-vydas mėgsta važinėti dviračiu, o aš vai-kystėje jo neturėjau. O kai bandžiau sėsti ant jo vėliau, kelis kartus kritau ir daugiau nenoriu. (Juokiasi). Tad gyvename kaip ir visi žmonės. Nesame dideli turtuoliai, bet ir ne vargšai, kurių, deja, daug matau Lie-tuvoje“. Muzikų šeimai ypač gaila daini-ninkų, kurie jau savo atidainavo ir dabar vos suduria galą su galu gaudami kuklutes pensijas.

savo metų neslepia

Jos gimtadienis vasario �6 dieną, o štai apie gimimo metus dainininkė kalba miglo-tai. Gal nori pasijauninti? „Ne, ką jūs! Nesu iš tų, kurios specialiai norėtų slėpti savo me-tus... Jų vis tiek daug. Mes buvome karo vai-kai. Kai su sesute atsidūrėme vaikų namuo-se, neturėjome jokių gimimo dokumentų. Savo gimimo dieną aš prisiminiau, nes ma-ma visada vasario �6 dieną kepdavo tortą. O štai amžių iš akies nustatė specialioji ko-misija. Matyt, atrodžiau vyresnė, nes buvau labai sulysusi - vieni kauliukai ir oda. O kai tėvas (Mykolas Etevičius - aut. past.) mus su-rado ir pasiėmė, jau buvo vėlu dokumentus perrašyti, bet niekas į tai nekreipė dėmesio“.

Nelės mergautinė pavardė Etevičiūtė. Ji yra gimusi Lenkijos miestelyje Minske, jos mama lenkė, bet jos kraujyje yra ir kitų tautybių genų.

Su vyru muziku Arvydu Paltinu kartu jau 48-eri metai

nelės paltinienės koncertai prasideda nuo „Ave Marija“

Nelė Paltinienė scenoje jau 60 metų, bet dainuodama ji jaunatviška ir energinga

Asmeninio albumo ir redakcijos archyvo nuotr.

cmyk

5

cmyk / 5

jausmaiJ/b žmonės

K ai ryškus brutalumas susiduria su išraiškingu

moteriškumu, rezultatas gali būti vienas - meilė. Nors jų meilė labiau priminė kovos lauką. Marina ir Vladimiras kovojo su... pačiu Vysockiu, jo pražūtingomis aistromis, tais jo asmenybės bruožais, kurie jį stūmė prie bedugnės krašto. Jie kovojo su valdžios instancijomis už teisę kuo dažniau matytis. Tačiau dabar, kai Vladi liko viena, ji nebeprisimena sunkumų, o prisimena tik meilę.

susitikimas tagankoje

Prirakintas grandine, jis traukė į save visos salės dėmesį, draskė-si, griaudėjo perkūną primenan-čiu balsu. Jis - Vysockis, genialus aktorius ir pogrindinis poetas, Tagankos teatre vaidino vieną iš įspūdingiausių savo vaidmenų - Chlopušą spektaklyje „Pugačio-vas“. Parteryje, tarp žiūrovų, sėdė-jo garsioji rusų kilmės prancūzų aktorė Marina Vladi (Marina Vla-dy). Apie nuostabų rusų aktorių ir bardą ji buvo daug girdėjusi ir, �967 m. atvykusi į Rusiją, specia-liai atėjo į spektaklį jo pažiūrėti. Jo vaidybos jėga aktorę sukrėtė.

Jos abu buvę sutuoktiniai - charizmatiški vyrai, bet jai visa-da kažko trūko. Pirmasis aktorės vyras buvo Roberas Oseinas (Ro-bert Hossein), išgarsėjęs filmuose apie Anželiką. Įdomu, kad Mari-na Vladi ir išvaizda, ir būdu bu-vo stulbinamai panaši į tų filmų heroję - ji taip pat ryžtingai kau-nasi dėl laimės, nebijo sunkumų ir yra neįtikėtinai moteriška. Po A.Kuprino apysakos motyvais su-kurto filmo „Burtininkė“, kuriame suvaidino būdama �7-os, Marina tapo viena iš geidžiamiausių mo-terų kino pasaulyje. Santuokoje su Roberu Vladi gimė du berniu-kai. Antruoju aktorės vyru tapo lakūnas Žanas Klodas Brujė (Jean Claude Brouillet), su juo Marina susilaukė sūnaus Vladimiro.

Rusijoje Marina lankydavosi re-tai, vien dėl darbo. Rusų emigrantų dukra nuo šešerių metų nekalbėjo gimtąja kalba. Koks buvo jos nuste-bimas, kai po spektaklio ji pasijuto sėdinti prie nukrauto vaišėmis stalo

restorane, apsupta susižavėjusios publikos, gaudančios kiekvieną jos ištartą rusišką žodį. Ji ne iškart at-pažino, kad prie staliuko prisiarti-nęs neišvaizdus žmogus yra ta pati ryški asmenybė, pakerėjusi ją sce-noje. Gyvenime Vladimiras pasiro-dė esąs už ją žemesnis, kukliai, net-gi nelabai tvarkingai apsirengęs, pavargusiame veide blizgėjo tik akys, liudijančios jo galingą poten-cialą. Visą vakarą jis nenuleido akių nuo aktorės, sakė, kad „Burtininkė“ jį pribloškė, kaip ir daugelį kitų vy-rų. O paskui paėmė Marinos ranką ir prisipažino ją mylįs.

Laimingiausios dienos

Vysockis pasižymėjo retu ge-bėjimu pavergti kiekvieną moterį. Šio fenomeno paslaptis buvo jo nevaldomas būdas, jis buvo pana-šus į purslojantį šampaną, užlie-jantį išrinktąją žavesio banga ir pa-traukiančią su savimi. Marina Vladi pasirodė esanti kietas riešutėlis ir iš pradžių priešinosi, stebėdamasi jo pasitikėjimu savimi, kai jis kal-bėjo, kad būtinai gaus jos ranką. Per 30 metų daug mačiusi aktorė pirmą kartą nežinojo, ką daryti, kaip elgtis su tuo keistu žmogumi. Ji grįžo į Paryžių ir pajuto geliantį liūdesį. Iš kur jis? Atsakymas atėjo su telefono skambučiu iš Rusijos. Išgirdusi pažįstamą aksominį balsą Marina suprato, kad prapuolė. Ji įsimylėjo. Po kelių mėnesių akto-rei vėl pavyko atvažiuoti į Rusiją, bet Vysockio ji nerado, jis filmavosi Sibire, filme „Taigos šeimininkas“. Ir Marina pradėjo filmuotis kino juostoje „Siužetas nedideliam ap-sakymui“. Pasibaigus filmavimui, įsimylėjėliai pagaliau susitiko.

Vysockis jau buvo vedęs, ir net antrąjį kartą, tačiau su žmona Liu-dmila išsiskyrė, o vaikams buvo paaiškinta, kad tėtis juos myli, kaip ir anksčiau, bet dabar turi naują žmoną. �970 m. gruodį Marina ir Vladimiras oficialiai susituokė, bet tikras šeimos gyvenimas taip ir ne-siklostė. „Geležinė uždanga“ nelei-do Vysockio į užsienį. Marinai tek-davo vingiuotais takeliais ieškoti galimybės atvykti pas vyrą. Ji į Ru-siją atvažiuodavo kaip turistė, pa-gal kvietimą, laikinai gyventi, kaip sutuoktinė be registruotos gyveni-mo vietos, paskui - su registruota. Likti Rusijoje visam laikui Marina negalėjo, Prancūzijoje liko jos vai-kai, ji ten turėjo galimybę dau-gmaž laisvai važinėti po pasaulį.

Valdžios instancijos stebėti-

nai palankiai žiūrėjo į Vysockio ir Vladi santuoką, nors ir neskubėjo išleisti aktoriaus iš šalies. Bet įsi-mylėjėliams pergalė buvo vien tai, kad jiems apskritai buvo leista tuoktis. Į povestuvinę kelionę jie išvyko garlaiviu, kapitonas, Vla-dimiro gerbėjas, jaunavedžiams skyrė geriausią kajutę, garsiąją po-rą vaišino geriausiais gruziniškais vynais ir jūros delikatesais. Me-daus mėnuo jų atminty išliks kaip smagiausios ir laimingiausios jų �2 metų trukusio romano dienos, nors po 6 metų jų lauks kelionė po visą pasaulį - pats Brežnevas nuro-dė išduoti Vysockiui vizą. Europa ir Amerika plos jam, įkūnijusiam gar-siąją slėpiningąją rusišką sielą.

Vladi ir Vladimirui kiekviena kartu praleista diena buvo šven-tė, juk jie matėsi labai retai. Nesi-baigiančios paraiškos gauti vizą, didžiuliai atstumai kamavo abu, bet ir gelbėjo jų santuoką. Dviem ryškioms asmenybėms būtų buvę sunku gyventi kartu. Kai Marina atvažiuodavo į Rusiją, jaunavedžiai gyvendavo pas Vladimiro mamą, kur prancūzų kino žvaigždė pasi-nerdavo į įprastą sovietinės mo-ters gyvenimą. Savo karjerą, pasie-kusi kulminaciją, ji tiesiog užme-tė - iš filmavimo verždavosi pas vy-rą, atsisakydavo gerų pasiūlymų. Supratę, kad Vladi vertybių skalėje kinas užima vieną iš paskutinių vietų, režisieriai vis rečiau kviesda-vo talentingą aktorę į savo filmus.

ant bedugnės krašto

Vladimiro alkoholio pomėgį Marina pastebėjo jau pirmosiomis pažinties dienomis. Jis užgerdavo dvejones, pasitikėjimo stoką, ne-pripažinto poeto statusą (jo eilė-raščiai gyvam esant taip ir nebuvo oficialiai išleisti). Jis gerdavo, kad gyventų, kiekvieną kartą scenoje degdavo savo paties emocijų au-droje ir pats kentėjo dėl beprotiš-ko savo gyvenimo ritmo. Marina iš pradžių ėmėsi gelbėtojos vai-dmens, parsiveždavo jį iš butų, kur

jis su vadinamaisiais draugais ger-davo iki sąmonės netekimo, vers-davo gydytojus kovoti už kiekvie-ną jo atodūsį, kai šie atsisakydavo neperspektyvaus ligonio. Vėliau moteris suvokė, kad šios kovos baigtis aiški iš anksto - Vysockis pats varė save į kapus. Tris liepos savaites, kurias Vladimiras su žmo-na praleido Paryžiuje, juodu uoliai stengėsi įveikti jo ligą. Jis tvirtai pažadėjo jai „užraukti“, bet buvo vėlu. Savo knygoje „Vladimiras, ar-ba Nutrauktas skrydis“ aktorė vė-liau rašys: „Liepos 25-osios rytą, 4 valandą, atsibundu išpilta prakai-to, įjungiu šviesą, sėduosi ant lo-vos. Ant pagalvės raudona dėmė. Aš pritrėškiau didžiulį uodą. Nea-titraukdama akių žiūriu į pagalvę, mane tarsi užbūrė ta ryški dėmė. Skamba telefonas, aš žinau, kad iš-girsiu ne tavo balsą: „Volodia mirė“. Štai ir viskas. Du trumpi žodžiai, pasakyti nepažįstamo balso“.

Tą dieną Vysockis neišėjo į sce-ną vaidinti Hamleto, prie teatro kasos buvo pakabintas lakoniškas skelbimas „Mirė aktorius Vladimiras Vysockis“, bet nė vienas žmogus ne-grąžino bilieto į neįvykusį spektaklį. Gerbėjai apsupo Tagankos teatro pastatą, žmonės ropštėsi net ant stogų, atrodė, kad visa Maskva atė-jo atsisveikinti su aktoriumi. Marina, atskridusi iš Prancūzijos, paskutinę naktį buvo šalia mirusio vyro ir ly-dėjo jį visą kelią į kapines, iki pasku-tinio plaktuko dūžio į karsto dangtį. Iš gilios depresijos, apėmusios ją po mylimojo mirties, ją ištrauks jos ketvirtasis vyras Leonas, gydytojas onkologas, su kuriuo ji susipažino po metų, ir ji vėl išmoks džiaugtis gyvenimu. Vysockio ji nepamirš niekada, skirs jam knygą, kurioje pasidalins slapčiausiomis mintimis. „Niekas taip neprimena ryškaus ir tokio neilgo Vladimiro Vysockio gyvenimo, kaip atskilęs žvaigždės gabalėlis, išsilydęs ore, palikęs lieps-nojantį pėdsaką danguje ir veržlų skrydį baigęs ant poeto kapo“.

PaRengė Milda kunSkaitė

Vladimiras Vysockis ir Marina VladiDidžiosios meilės istorijos:

6

cmykcmyk6

agnė vaitasiŪtėBeveik prieš metus „Eurovizijos“ atran-

kose pasirodžiusi dainininkė kaipmat krito daugeliui į akį. Medicinos studentė, sukda-masi virtuvėje, pasakojo, kad tokios teigia-mos reakcijos nesitikėjo, mat prieš porą me-tų jos siųsta daina net nepateko į konkurso atrankas. Tuo tarpu dabar ji, nepaisydama įtempto grafiko universitete, muzikos nepa-miršta. „Neseniai įrašiau naują dainą. Ruo-šiuosi dalyvauti „Eurovizijos“ atrankose. Žiū-rėsime, kaip pavyks“, - šypsojosi mergina.

Kūrybiškumo Liepai netrūksta ne tik muzikoje ar virtuvėje, bet ir prie siuvimo mašinos. Nors visus ditirambus šioje srity-je pati dainininkė skiria savo sesei, prisipa-žįsta, kad kartais ir pati prisėda prie siuvi-mo mašinos.

Maisto atžvilgiu mergina nėra labai išranki ir per daug savo norų nevaržo. „Labai mėgstu greitojo maisto restora-nus. Kartais užeina toks noras sukvailio-ti ir vidury nakties nuvažiuoti nusipirkti mėsainio. Sėdame su sese į automobilį ir lekiame“, - šypsodamasi pasakojo Liepa. Ekologiško maisto manija mergina nėra užsikrėtusi, nors namuose augina šviežią baziliką, kuriuo puošia ar gardina įvairius patiekalus. Tuo tarpu svečius vaišina na-tūralia iš mamos daržo parsivežtų mėtų arbata.

Nuvykusi aplankyti savo tėvų, Liepa kartu su dviem seserimis virtuvėje ilgai neužtrunka. „Kai visos gaminame, net ir cepelinus padarome labai greitai. Pasi-skirstome darbus ir tai neužtrunka pusės dienos“, - pasakojo atlikėja. Vis dėlto Vil-niuje mergina dažniausiai valgo kavinėse. „Grįžtu po paskaitų, reikia mokytis, todėl nelabai lieka laiko valgiui gaminti“, - pa-sakojo dainininkė. Jai labiausiai patinka įvairūs makaronų patiekalai, o nemėgsta valgyti picų.

maistasj/b savitarna

meksikietiški Liepos paplotėliai

D ainininkė Liepa Mondeikaitė (2� m.) prisipažįsta, kad prie viryklės praleidžia

labai nedaug laiko. Dažniausiai šią namų erdvę atlikėja užleidžia savo sesei, su kuria ir gyvena Vilniuje. Tačiau panašu, kad ir pati Liepa jau šio to išmoko iš savo sesers. Su „Juliaus/Brigitos“ skaitytojais dainininkė sutiko pasidalyti meksikietiškų paplotėlių receptu.

liEpA rudens darganą praskaidrina MEKSiKiETišKA ViRTuVE

Dainininkė Liepa Mondeikaitė darbus virtuvėje dažniausiai perleidžia savo sesei


Patiekalui reikės vištos

krūtinėlės, paprikos, pomidorų, kietojo sūrio,

tortilijų, citrinų, avokado, svogūno laiškų, vištienos

prieskonių, druskos, juodųjų pipirų,

aliejaus

Padažui papuošti Liepa naudojo namuose auginamą šviežią baziliką

Vištos krūtinėlę supjaustome juostelėmis

Apibarstome meksikietiškais vištienos prieskoniais ir gerai išmaišome

Vištieną apkepame keptuvėje, o iškepusią dar susmulkiname peiliu

Pomidorus ir papriką smulkiai supjaustome

Susmulkiname svogūnų laiškusSutarkuojame sūrį

Imame vieną tortilijos lakštą, ant jo dedame smulkintą keptą vištieną, pomidorą, papriką, svogūnų laiškus, pabarstome sūriu ir uždengiame kitu tortilijos lakštu. Jei norisi aštresnio patiekalo, galima įdėti aštrių marinuotų paprikėlių

Uždengtą tortiliją dedame į keptuvę ir apkepame iš abiejų pusių

Padažui avokadą supjaustome ir dedame į smulkintuvą. Ten įpilame citrinos sulčių, pagardiname druska bei pipirais ir viską sutriname

cmyk

7

cmykmyk

�

myk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2011 m. spalio 22 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: [email protected] Nr. 92 (158)

dienraščio „respublika“ priedas

Stalo teniSaS�

stalo teniso lyderės pamainos nematytiLietuva vėl gali didžiuotis stalo tenisininke Rūta Paškauskiene. Ji Europos čempionate dvejetų varžybose iškovojo aukso medalį, taip papildydama savo šešiolikos medalių kolekciją, iš kurių dabar jau septyni - aukso. Pasak Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) prezidento Rimgaudo Balaišos, rasti tokių sportininkų pamainą labai sunku.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Nėra kuo pakeisti

Daugkartinė Europos čempio-nė ir trijų olimpiadų dalyvė R.Paš-kauskienė Lietuvą garsinti pradėjo nuo 1994 m., kai iškovojo pirmąjį savo medalį - Europos čempionato dvejetų varžybose su Jolanta Prū-siene jos pelnė bronzos medalius.

„Sunku paruošti tokios sporti-ninkės kaip R.Paškauskienė pamai-ną. Medalį laimėti Europoje yra la-bai sudėtinga. Juk fenomenas lai-mėti tiek medalių. Yra daugybė stip-rių sportininkių, kurios per savo karjerą yra iškovojusios tik vieną ar du medalius. Taigi paruošti dar vie-ną tokią kaip R.Paškauskienė yra beveik neįmanoma. Mes neturime tokių finansų, neturime savo sporto centro. Stalo tenisas finansuojamas mažai, tiesiog juokingai, palyginti su kitomis šios sporto šakos šali-mis. Pagal savo jėgas stengiamės, kiek galime. Taigi artimiausiu metu tokio lygio žaidėjų nematyti. Pa-ruošti vieną kitą sportininkę, kuri patektų į pasaulinio reitingo šimtu-ką - galbūt dabar būtų toks uždavi-nys“, - kalbėjo R.Balaiša.

Lietuvos vyrų stalo teniso pa-siekimai ne tokie ryškūs kaip mo-terų. Pasak LSTA prezidento, dabar daugiausiai koncentruojamasi į jau-

nuosius sportininkus, nors išugdy-ti čempionus - sunkus darbas.

„Dabar daug dėmesio skiriame mini kadetams - 10-12 m. berniu-kams. Turime vienuolikametį Me-dardą Stankevičių iš Kauno. Jis ne-seniai grįžo iš Europos „Top-16“ geriausių mini kadetų pirmenybių, kur iškovojo sidabro medalį. Tai jis padarė jau ne pirmą kartą. Taigi dabar vaikus visur vežiojame, siun-čiame į stovyklas. Žiūrėsime, kas išeis. Tai yra ilgas ir sunkus ke-lias“, - teigė R.Balaiša.

Karaliauja kinėsStalo teniso pasaulyje karaliau-

ja Azijos sportininkės. Netgi Euro-poje aukščiausias vietas skina ir Se-nojo žemyno šalių garbę gina natū-ralizuotos kinės. LSTA prezidentas sako, kad jei lietuviai savo rinktinė-je norėjo matyti tokias žaidėjas, apie tai reikėjo galvoti anksčiau.

„Jau yra įvestas cenzas dėl natū-ralizuotų kinių žaidimo Europoje. Tai-gi jei norėjome savo gretose jas ma-tyti, tai reikėjo daryti anksčiau. Dabar jos jau negalėtų dalyvauti Europos ar pasaulio pirmenybėse - toje šalyje rei-kia žaisti aštuonerius metus ir tik ta-da galima atstovauti jai. Pavyzdžiui, Olandijos rinktinėje žaidžia dvi kinės bei rusė ir tai vadinasi Olandijos ko-manda. Žinoma, nei R.Paškauskienei, nei kitiems nepatinka kinių domina-vimas Europoje. Kai kurios šalys, kaip Kroatija, Slovakija, Čekija, Vengrija, žaidžia be kinių, stengiasi tik su savais žaidėjais. Konkurencija Europoje - iš-kreipta“, - teigė R.Balaiša.

R.Paškauskienė per savo karje-rą yra pasiekusi 36-ą vietą pasaulio reitinge. Pasak R.Balaišos, aukščiau pasiekti europietėms labai sunku, viršūnėse dominuoja azijietės.

„36-a vieta pasaulio reitinge - labai aukštas pasiekimas. Tokiomis sąlygo-mis, kokios yra Lietuvoje, vargu ar

galima užkopti dar aukščiau. Dar gal-būt įmanoma patekti į trisdešimtuką. Tikrą europietę būtų galima rasti ko-kioje 28-oje reitingo vietoje. Norint daugiau pasiekti, reikia turbūt važiuo-ti į Kiniją, į jų sporto centrus. Azijos moterų lygis yra aukštesnis negu vy-rų. Kinės pasaulio čempionatams ruo-šiasi, pavyzdžiui, du mėnesius, užsi-daro savo centruose. Pas mus stovy-klos trunka apie savaitę. Taigi pasivy-ti Kinijos moteris galimybių nėra“, - pridūrė LSTA prezidentas.

Pasikeitimai čempionatuoseNuo 2012 m. Europos stalo teni-

so pirmenybės bus suskirstytos į dvi dalis. Vienais metais vyks asmeninis, o kitais - komandinis čempionatas. Pasak LSTA prezidento, taip sporti-ninkams teks mažesni krūviai.

„Jau nuo kitų metų Europos čempionatuose bus atskirai vykdo-mos tiek asmeninės, tiek koman-dinės varžybos. Šiuo metu viskas vyksta kartu. Taigi sportininkams užkraunamas didžiulis krūvis, ypač vyresniems stalo tenisininkams. Kai kurie sportininkai po koman-

dinių varžybų nebedalyvaudavo as-meninėse, nes jau fiziškai nebeiš-laikydavo. 2012 m. Danijoje bus tik asmeninių varžybų metai, o po dvejų metų vyks komandinės var-žybos. Tarp šių čempionatų vyks atrankinės varžybos į Europos ko-mandinių varžybų čempionatą. Pastarosios varžybos bus taip pat gana svarbios“, - teigė R.Balaiša.

Dėmesio stokaLSTA prezidentas apgailestavo,

kad tokia sporto šaka kaip stalo te-nisas, kuri turi labai gilias tradicijas ir tiek iškovotų medalių, Lietuvoje pamirštama, jai skiriama per mažai dėmesio ir lėšų.

„Dėmesio labai trūksta. Juk tu-rime šešiolika iškovotų medalių. Stalo tenisas turi gilias tradicijas. Sovietų Sąjungos čempionatuose krepšininkai yra iškovoję gal tris medalius, o stalo tenisininkai - pen-kiasdešimt aukso medalių. Istorija baigiasi, bet mes vėl iškovojame po tiek pat medalių. Tačiau niekas ne-skatina - nei papildomai finansuoja, nei ką. Kol sugebame ką nors pada-ryti, turėtume ką nors ir gauti. Bet yra kaip yra“, - kalbėjo R.Balaiša.

nePaKeiČiaMa. Pasak LSTA prezidento Rimgaudo Balaišos, Lietuvoje negreitai atsiras kita tokio lygio sportininkė kaip Rūta Paškauskienė

�

Vyginto Skaraičio nuotr.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Tokia sporto šaka kaip stalo tenisas, kuri turi labai gilias tradicijas ir tiek iškovotų medalių, Lietuvoje pamirštama, jai skiriama per mažai dėmesio ir lėšų

�

Pasiekimai Europos čempionatuose:

1994 m. Birmingamas (Anglija), dvejetas su J.Prūsiene - 3-ioji vieta;1996 m. Bratislava (Slovakija), dveje-tas su J.Prūsiene - 3-ioji vieta;2000 m. Bremenas (Vokietija), mišrus dvejetas su A.Karakaševičiumi - 1-oji vieta;2002 m. Zagrebas (Kroatija), dvejetas su J.Prūsiene - 3-ioji vieta, mišrus dve-jetas su A.Karakaševičiumi - 2-oji vieta;2005 m. Orhusas (Danija), mišrus dve-jetas su A.Karakaševičiumi - 1-oji vieta;2007 m. Belgradas (Serbija), mišrus dvejetas su A.Karakaševičiumi - 1-oji vieta;2008 m. Sankt Peterburgas (Rusija), vienetas - 1-oji vieta;2009 m. Štutgartas (Vokietija), vienetas - 3-ioji vieta, dvejetas su O.Fadejeva - 3-ioji vieta;2009 m. Subotica (Lenkija), mišrus dve-jetas su A.Karakaševičiumi - 1-oji vieta;2010 m. Ostrava (Čekija), vienetas -3-ioji vieta, dvejetas su O.Fadejeva -1-oji vieta.2011 m. Stambulas (Turkija), mišrus dve-jetas su A.Karakaševičiumi - 2-oji vieta;2011 m. Gdanskas (Lenkija), dvejetas su O.Fadejeva - 1-oji vieta.

DoSjė

8

cmykcmyk

�

cm

Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė spalio 11 dieną užbaigė eilinį -jau dešimtą - atrankos varžybų ciklą per savo istoriją. Pralaimėjimas 1:4 rungtynėse su Čekija vainikavo Raimondo Žutauto darbo etapą Lietuvos rinktinėje. Vos buvęs rinktinės strategas paskelbė apie pasitraukimą, Lietuvos futbolo visuomenė puolė svarstyti apie naujo kandidato į vyriausiojo trenerio postą personą.

Evaldas GELUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

Atviras kvietimas

Rinktinės žaidimui per 2014 metų pasaulio čempionato atrankos etapo varžybas vadovaus naujas futbolo specialistas. Jaunas, ambi-cingas, energingas - ir rimtas. Mėgstantis dirbti su jaunais futbo-lininkais, bet randantis bendrą kal-bą ir su veteranais. Futbolo fanati-kas, savo darbe išnaudojantis visas šiuolaikines technologijas. Toks bū-tų Lietuvos futbolo federacijos va-dovų tapomas idealaus kandidato į Lietuvos nacionalinės rinktinės vy-riausiojo trenerio postą portretas.

Futbolo mėgėjai nuo savęs pri-dėtų: ne tik turintis žaidimo Lietu-vos rinktinėje, bet ir trenerio dar-bo patirties. Norintis, kad jo treni-ruojama komanda žaistų futbolą, o ne tik dantimis ir nagais siektų pa-lankaus rezultato.

Po nesėkmingo Lietuvos rink-tinės pasirodymo 2012 metų Eu-ropos čempionato atrankos cikle iš vyriausiojo trenerio posto pasitrau-kus R.Žutautui LFF paskelbė viešą konkursą rinktinės stratego vietai užimti. Trimis kalbomis parašyta-me skelbime gyvenimo aprašymus ir darbo su rinktine viziją prašoma siųsti elektroniniu paštu arba fak-su. Reikalavimai potencialiems kandidatams kuklūs - svarbiausia turėti UEFA „A“ arba „PRO“ tre-nerio licenciją.

Laukia paraiškųPasak LFF prezidento Liutau-

ro Varanavičiaus, paskelbus kon-kursą buvo sulaukta daugybės pa-raiškų. Tiesa, dauguma jų - nerim-tos. „Manau, kad nėra rimta, kai žmogus laiške rašo, kad treniravo klubą Afrikoje, o dabar nori dirbti Lietuvoje, - konstatuoja L.Varana-vičius. - Mes ieškome patyrusių, ambicingų trenerių. Ir žinome, kad jų yra. Paraiškų lauksime iki lap-kričio pradžios, o tada pateiksime galimo trenerio kandidatūrą LFF Vykdomajam komitetui. Jei maty-sime, kad nėra rimtų kandidatų, paiešką vykdysime kitaip. Realiai

mes galime ieškoti trenerio iki ki-tų metų balandžio mėnesio. Nesi-norėtų dabar skubėti, nes suklysti neturime teisės.“

L.Varanavičiaus teigimu, šį kartą trenerio rinkimo procese bus daugiau viešumo. „Kai atrinksime 5-6 rimtas kandidatūras, tada jas paskelbsime, kad visi galėtų išsakyti savo nuomo-nę, - pažadėjo LFF prezidentas. - Tik labai norėtųsi, kad žurnalistai nebe-pirštų savo nuomonės“.

LFF vadovai nenusiteikę pasyviai laukti kandidatų paraiškų. Jie ir patys ruošiasi pasižvalgyti užsienio šalyse. „Yra numatyti keli vizitai į kaimyni-nes šalis. Norime pasišnekėti su žmo-nėmis, kurie dirbo su rinktinėmis“, - pažadėjo LFF prezidentas.

LFF generalinis direktorius Ju-lius Kvedaras galimo kandidato dai-rysis Vokietijoje. Tiksliau, Žemuti-nės Saksonijos regione. „Lapkričio mėnesį važiuosime susitikti su Ry-tų Vokietijos futbolo federacijos pre-zidentu, planuojame pasirašyti ben-dradarbiavimo sutartį, ta proga pa-kalbėsime ir apie vokiečių trenerius, galinčius ir norinčius padėti mūsų rinktinėms, - teigė J.Kvedaras.

Kol LFF vadovai svarsto koks kandidatas - savas ar užsienietis - būtų naudingesnis Lietuvos futbo-lui, to paties futbolo mėgėjų ben-druomenėje formuojasi norimo kandidato paveikslas.

A.Skarbalius: „į trenerius nesiprašysiu“

Nuo 1995 metų Danijoje gyve-nantis ir dirbantis Aurelijus Skarba-lius vos prieš penkerius metus bai-gė profesionalaus žaidėjo karjerą. Vadovavo kelioms Danijos futbolo komandoms. Nuo kitų metų pra-džios grįš į „IF Brondby“ ekipą, kur užims vyriausiojo trenerio padėjėjo vietą. Buvęs vilnietis turi UEFA „PRO“ licenciją. Nuo 1991 iki 2005 metų spalio žaidė Lietuvos rinkti-nėje, buvo ir rinktinės kapitonu.

Tačiau jo paraiškos LFF nesu-lauks. Kalbėdamas su „Sporto žmo-nėmis“ A.Skarbalius pareiškė, kad jis jokių paraiškų niekam nesiunti-nės. „Ir būdamas žaidėju, ir dirbda-mas treneriu laikausi nuomonės, kad nėra gerai pačiam siūlytis. Tie-siog noriu kuo geriau atlikti savo darbą. Jeigu kam nors mano paslau-gų prireiks, jie patys su manimi su-sisieks“, - kategoriškas buvo 38 metų futbolo specialistas.

Jo nepasitenkinimą sukėlė ir viename LFF prezidento L.Vara-navičiaus interviu išsakyta mintis, kad su A.Skarbaliumi buvo kalbėta dar prieš praėjusios atrankos ciklą, bet jis nepanoro iškeisti „šiltos vie-tos“ Danijoje į „nelabai patikimą ir saugų rinktinės trenerio postą“.

„Blogiausia, kad mes tokius dalykus turime aiškintis spaudoje.

Aš nesuprantu, kam L.Varanavi-čiui reikėjo apie tai kalbėti? Vie-nintelio skambučio iš federacijos sulaukiau 2009 metų rugsėjį, kai Lietuvos rinktinė pralaimėjo Fare-rų komandai. Tada paskambinęs rinktinių direktorius Robertas Tautkus trumpai pasiteiravo, ar nenorėčiau užimti rinktinės vy-riausiojo trenerio posto. Natūralu, kad paprašiau perskambinti vėliau, nes reikėjo laiko šiam pasiūlymui

apgalvoti. Daugiau skambučių ne-sulaukiau. O dabar LFF preziden-tas kalba, kad aš atsisakiau jų pa-siūlymo. Tai gal reikėtų papras-čiausiai pačiam su manimi susi-siekti ir viską išsiaiškinti?“ - sam-protavo A.Skarbalius.

Kol LFF vadovai siunčiamose pa-raiškose ieškos rimtų kandidatų į Lie-tuvos rinktinės vyriausiojo trenerio postą, „Sporto žmonės“ nusprendė pa-kalbinti A.SKArbALių.

StatiStiKa

Sporto žmonės 2011 m. spalio 22 d., šeštadienis2

futbolaS�

Lietuvos futbolo rinktinė: rimto trenerio paieškos

vieta grupėjeRungtynėspergalėslygiosiospralaimėjimaiįvarčių santykistaškai

412237

8-217

310514

13-1216

nEPaSiSEKĖ. Buvusio Lietuvos rinktinės kapitono Raimondo Žutauto mėginimas vadovauti nacionalinei ekipai buvo nesėkmingas�

atranKa į 1994 M. PČ

atranKa į 1996 M. EČ

atran1998

Algimantas liubinskas

(1992 m. kovas -1994 m. lapkritis)

Benjaminas Zelkevičius (1995 m. kovas -1997 m. lapkritis)

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

Lietuvos neužmiršo

- Aurelijau, ar gyvendamas ir dirbdamas užsienyje jūs turi-te galimybę domėtis ne tik Da-nijos, bet ir Lietuvos futbolu?

- Be abejo, per tuos 15 metų aš sukaupiau daugiau žinių apie Dani-jos, nei apie Lietuvos futbolą. Bet visada buvau, esu ir būsiu lietuvis, ir sirgsiu už Lietuvą. Kiek galiu, do-miuosi A lyga, jaunimo ir vyrų rink-tinių rezultatais, iki šiol bendrauju

ir su buvusiais, ir su dabartiniais Lietuvos rinktinės žaidėjais, turiu draugų ir pažįstamų įvairiuose Lie-tuvos futbolo klubuose. Žinau, kuo gyvena Lietuvos futbolas.

- Taigi galėjote iš įvairių šal-tinių susidaryti nuomonę apie Lietuvos futbolo rinktinės pasi-rodymą atrankos varžybose.

- Nuomonę susidariau, bet ka-tegoriškų išvadų daryti nenoriu.

Pradėkime nuo to, kad dar prieš atrankos ciklą buvo pernelyg daug kalbama apie rinktinės galimybes užimti antrą vietą grupėje ir kovo-ti dėl patekimo į Europos čempio-natą. Ir taip nutinka kiekvieną kar-tą, kai tik ištraukiami burtai. Pri-pažinkime, kad futbole mes nesa-me lyderiai. Su savo futbolo lygiu, su turimais žaidėjų resursais mes galime kartais nustebinti viena ar dviem pergalėmis prieš pajėges-nius varžovus. Bet tai tik vienkar-tiniai išsišokimai. Reikia vertinti visą procesą, žiūrėti, ar rinktinė per atrankos ciklą tobulėja, ar ne? Be abejo, visų pirma, reikia nusi-statyti tam tikrus kriterijus: žiūrė-ti, koks buvo komandos žaidimo stilius - ar gynybinis, paremtas kontratakomis, ar kombinacinis ir taip toliau. Taip pat reikia vertinti ir atskirus žaidėjus, kaip keitėsi jų žaidimas - kilo ar smuko lygis. Kai atlieki tokio pobūdžio analizę, tada gali daryti ir atitinkamas išvadas.

Reikalingos permainos- O kokias išvadas pasidarė-

te jūs?- Manau, kad nebūsiu pirmas

tai pasakęs - pasirinktas komandos žaidimo stilius neleidžia pasiekti teigiamo rezultato. Aišku, pasauly-je yra daugiau komandų, kurios sa-vo žaidimą grindžia gynyba ir grei-tomis kontratakomis. Lietuvos rinktinė jau kelis ciklus mėgina žaisti pagal šį modelį, bet galutinis rezultatas rodo, kad jis yra neefek-tyvus. Manau, kad reikia ieškoti kitų kelių. Be abejo, suvokiu, kad Lietuvos rinktinės treneriui gali būti sudėtinga keisti rinktinės žai-dimo taktiką, nes Lietuvoje šiuo metu nėra futbolininkų, galinčių aikštėje kurti žaidimą. Todėl aš kal-bu apie būtinybę keisti visą futbo-lininkų rengimo sistemą, prade-dant nuo pačių jauniausiųjų.

- Kaip suprantu, jūs norėtu-mėte, kad Lietuvos futbole būtų įgyvendintos rimtos permainos?

- Kalbu apie tai, kaip aš įsivaiz-duoju rinktinės žaidimą. Laikausi tos nuostatos, kad jeigu tu turi kamuolį, tai priešininkas tau yra nepavojingas.

Taip žaidžia geriausios pasaulio ko-mandos, futbolo klubai. Tokios yra šiuolaikinio futbolo tendencijos - ko-mandos, kurios daugiau laiko kon-troliuoja kamuolį, atlieka daugiau tikslių trumpų perdavimų, pasiekia geresnių rezultatų nei tos, kurios to nedaro. Aš suprantu, kad šiuo metu Lietuvoje gal paprasčiausiai nėra žai-dėjų, galinčių įgyvendinti mano su-manymus . Bet juos reikia šia kryp-timi rengti, pradedant nuo vaikų fut-bolo. Paprasčiau tariant, reikėtų Lie-tuvoje padaryti tai, kas prieš dešim-tį metų buvo padaryta Danijoje.

- Kaip manote, ar būtų įma-noma Danijos futbolo patirtį pa-naudoti Lietuvoje?

- Danija yra nedidelė valstybėlė, joje futbolas konkuruoja su rankiniu ir dviračių sportu. Padėtis panaši kaip ir Lietuvoje, tik pas mus domi-nuoja krepšinis. Danų pavyzdys yra labai pamokantis. Jie stengiasi labai efektyviai dirbti su jaunaisiais spor-tininkais. Jei prisimenate, tai 1992 metais Danija tapo Europos čempio-ne naudodama gynybos ir kontrata-kų modelį. Bet paaiškėjo, kad tai ne-garantuoja ilgalaikės sėkmės. Dani-jos futbolo federacija ryžosi permai-noms, pasikvietė į šalį specialistus, kurie diegė kombinacinio futbolo pa-grindus. Tam, kad danai pradėtų žaisti futbolą, o ne tik atsimušinėtų, prireikė laiko. Buvo rengiami specia-lūs kursai vaikų treneriams, sukur-

ta visa mokymosi sistema. Dabar matome, kad danai savo tikslą pa-siekė. Jų rinktinė demonstruoja gra-žų ir sėkmingą žaidimą, jų futbolo klubai patenka į Čempionų lygos turnyrą. Taigi precedentas yra, bet, norint pasekti jų pavyzdžiu, reikia rimtai ir atsakingai dirbti visose fut-bolo piramidės grandyse, o ne tik nacionalinėje rinktinėje. Pavyzdžiui, rinktinei jau dešimt metų vadovau-ja Belgijoje gyvenantis Mortenas Olsenas. Per jo darbo metus buvo ir pergalių, ir nesėkmių, buvo atvejų, kai žiniasklaida labai aršiai reikalavo jo galvos, bet federacija nepasidavė tam spaudimui. Klausimas, ar Lie-tuvos futbolo federacijos vadovai su-geba būti analitiškai konstruktyvūs, nesvarbu, kokie būtų rezultatai. Ki-taip tariant, nereikia pulti džiaugtis iškovojus pergalę, bet nereikia ir at-leidinėti trenerių nutikus nesėkmei. Turi būti tęstinumas. O Lietuvoje ir vėl girdisi kalbų apie kartų kaitą, rinktinės atjauninimą ir pan. Tokio-mis priemonėmis problemų neiš-spręsime.

Rūpi tik futbolas- Jūsų siūlomas Lietuvos

rinktinės žaidimo pertvarkymo planas reikalauja laiko. Ar nebi-jote, kad jo naujam treneriui - jums ar kuriam nors kitam spe-cialistui - paprasčiausiai niekas neduos. Visi tikėsis stebuklo, pergalių ir patekimo į pasaulio čempionatą 2014 metais.

- Visų pirma, aš nesu stebukla-darys. Stebuklų nežadu ir jais neti-kiu. Viena - dvi pergalės prieš pajė-gesnius varžovus gali būti pasiektos lydint sėkmei. Bet aš norėčiau siek-ti neįmanomo - tai yra, kad Lietuvos rinktinė ir visas futbolas pakiltų į naują kokybinį lygį. Tam reikia augin-ti naują futbolininkų kartą, tam reikia laiko ir supratimo. Negalima sakyti, kad Lietuvoje nieko nevyksta - veikia Nacionalinė futbolo akademija, gerė-ja futbolo infrastruktūra ir panašiai. Bet to nepakanka. Aš nesiūlau griau-ti to, kas gera, tiesiog reikia rasti ką tobulinti, bei kokias klaidas taisyti. Aš nesu nei federacijos priešas, nei draugas. Man rūpi tik futbolas ir aš norėčiau dirbti dėl Lietuvos futbolo.

Sporto žmonės2011 m. spalio 22 d., šeštadienis 3

ietuvos futbolo rinktinė: rimto trenerio paieškos

310523

11-817

410325

8-1611

58026

3-202

48314

7-1110

510244

8-910

512516

11-1316

410406

10-1112

48125

4-135

SPECIaLIStaS. Buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas ir kapitonas Aurelijus Skarbalius paraiškos į trenerio postą teikti nesirengia

�

Irmanto Sidarevičiaus, Eltos nuotr.









Raimondas Žutautas

(2010 m. vasaris - 2011 m. spalis)

Kęstutis latoŽa

(1998 m. balandis - 1999 m. rugsėjis)

Robertas tautkus

(1999 m. spalis - 1999 m. lapkritis)

Stasys stankus

(1999 m. lapkritis - 2000 m. spalis)

Julius kvedaras

(2000 m. spalis - lapkritis)

Benjaminas Zelkevičius

(2000 m. lapkritis - 2003 m. vasaris)

Algimantas liubinskas

(2003 m. kovas - 2008 m. liepa)

JoséCouCeiro

(2008 m. rugpjūtis - 2010 m. vasaris)

Su savo futbolo lygiu, su turimais žaidėjų resursais mes galime kartais nustebinti viena ar dviem pergalėmis prieš pajėgesnius varžovus

Aurelijus SKARBALIUSBuvęs Lietuvos rinktinės kapitonas

�

�0

cmykcmyk�0

deimantė ZailskaitėR.Banienė mokėsi Niujorke

rašytojo ir istoriko Roberto Moso aktyvaus sapnavimo mokyklo-je. Sapnais Rita susidomėjo labai anksti, nes nuo vaikystės sapnuo-davo labai spalvotus, ryškius ir gražius sapnus. Juos užsirašyda-vo ir pradėjo studijuoti.

- Ar į sapnus vertėtų atkreipti dėmesį kaip į pranašingus?

- Pasaulyje apie sapnus yra daug įvairiausių teorijų. Pas mus sapnus dažniausiai interpretuo-ja psichoanalitikai, kurie remiasi Froidu arba Jungu. Aš vadovau-juosi šamanistiniu sapnų aiškini-mu, kuris paremtas senųjų kultū-rų palikimu - australų aborigenų arba Šiaurės Amerikos indėnų. Jie sapną interpretuoja įvairiai: kaip sielos keliones, jausmų pasireiški-mą ar pasąmonės žaidimą. Į sap-nus, aišku, reikia atkreipti dėmesį, nes siela per sapnus pasako, ko jai reikia.

Ar jie pranašingi? Pagal nau-jausias teorijas visata yra ho-lograminė. Tarsi yra daug laiko galimybių ir mes patenkame į vieną iš galimybių, kuri mani-festuojasi, ir tada sapnas tampa pranašingas. O kartais jis tiesiog atspindi mūsų tam tikrus kom-pleksus.

- Ar todėl sapnuojame koš-marus?

- Nelygu, su kuo tie košmarai susiję. Ar su mūsų ekonominėmis problemomis, ar su socialiniais, psichologiniais rūpesčiais, ar su kolektyvine pasąmone. Košmarai gali būti įvairūs. Žmones dažniau-siai kamuoja jo demonai. Psicho-analitikai ir sapnų tyrinėtojai yra suskirstę košmarus. Dažniausiai pasitaikančios košmarų rūšys: kad dantis iškrenta, kad mes atsidu-riame nuogi prieš minią, kad mus užcementuoja ir negalime paju-dėti arba nuo kažko bėgame. Kai

nuo kažko bėgame, tai signalizuo-ja, kad bėgame nuo savęs ir savo problemų, kad esame įkalinti savo fobijų ar tam tikro požiūrio. Šitie dalykai ir atsispinti sapne. Košma-ras gali būti kaip įspėjimas, kad turime keisti savo gyvenimą. Jis rodo, nuo ko mes bėgame ir ko mes bijome. O baimė visada yra susijusi su meilės trūkumu. Arba mes savęs nemylime, arba mūsų kažkas nemyli.

- Kodėl kai kurie žmonės ne-prisimena savo sapnų?

- Tie, kurie neprisimena sap-nų, yra arba labai užsiėmę, arba užsiblokavę. Neatsimenantys sapnų arba niekada nekreipė į juos dėmesio, arba tiesiog yra labai pavargę ir kaip akmuo krinta miegoti - gyvenimas tiek juos nuvarginęs, kad sapnai ne-įdomūs.

- Į kokius simbolius vertėtų at-kreipti dėmesį ir netgi sunerimti?

- Dar Artemidoras - graikų mąstytojas, kuris aprašė sapnus ir jų reikšmes, - pasakė genialią frazę: kiekvienas turime sapnų simboliką. Aiškindamas sapnus jis žiūrėjo į žmogaus lytį, kokio-je jis šeimoje gimęs - turtingoje ar ne, kokia jo ekonominė, so-cialinė padėtis. Tai iš tikrųjų turi įtakos. Nėra taip, kad tas pats simbolis visiems būtų vienodas. Jeigu batsiuvys ir karalius su-sapnavo batus, karaliui tai gali reikšti valdžios simbolį, keliones ar užkariavimus, o batsiuviui, nes jis yra kilęs iš žemo sociali-nio sluoksnio, tai simbolizuos jo amatą. Sapnas yra labai indivi-dualus ir labai intymus dalykas, negalima visų mauti ant vieno kurpalio.

Bet yra ir universalių reikšmių. Pavyzdžiui, visose kultūrose yra blogai, kai įkrenti į duobę ar pa-tenki į tamsą. Blogai, kai sapnuo-ji saulės ar mėnulio užtemimą.

Jeigu kas nors tau įkanda, tai irgi nėra gerai.

Labai įdomus mirties simbo-lis Senovės Egipte: savo atspindį vandenyje egiptiečiai interpre-tuodavo kaip mirtį. Mūsų fol-klore dantis, kaip ir daugelyje kultūrų, simbolizuoja netektį. Jeigu dantis iškrenta be kraujo, tai sakoma, kad numirs tolimas žmogus, o jeigu su krauju - tai giminaitis. Mūsų laikais mirties simbolika daugiau yra tiesiogi-nė: gali save pasapnuoti gulintį karste, būti užpiltas žemėmis ar įkritęs į duobę. Bet vėlgi mirties reikšmė yra labai sudėtinga. Kai kurie specialistai aiškina taip:

jeigu sapnuoji savo mirtį, tai tik kažkuri tavo sena dalis apmiršta, transformuojasi.

- Ką susapnavus reikia bėgti pirkti loterijos bilietą?

- Pinigus visose kultūrose simbolizuoja mėšlas, kitaip sa-kant, tai yra kaip trąša. Jeigu jūs tai susapnuojate, žinokite, kad šis simbolis daugeliui pranašauja pi-nigus. Tik pasąmonė kažkodėl tai išreiškia nelabai gražiu simboliu...

- O kokie susapnuoti simboliai mums galėtų išpranašauti meilę?

- Įvairūs. Gali žmogus susap-nuoti žiedą, gali išvysti mylimą

žmogų, netgi gali susapnuoti, kur jį sutiks. Mūsų pasąmonė turi sa-vus įvaizdžius ir tingi juos keisti, jie nuolat kartojasi kiekviename sapne. Mes galime rašyti savo sap-nų dienoraštį. Daug kūrybingų žmonių, rašytojų, kompozitorių aprašė savo sapnus ir iš ten sėmė-si kūrybinių idėjų. Kad ir Džonas Lenonas ar Salvadoras Dali. Jeigu rašytumėte sapnų dienoraštį, su-žinotumėte savo sapnų simboliką.

Svarbiausia, kokia yra tavo emocinė nuotaika pabudus ir ko-kios yra spalvos. Jeigu tavo nuotai-ka yra gera, vadinasi, viskas gerai ir tas simbolis yra antraeilis. Sapne viskas taip pat kaip gyvenime.

ką susapnavus pirkti loTERiJoS BiliETą

SAPNAIAktorė Vaiva MAINELYTĖ

namie neturi sapnininko. Jį tu-ri artima kolegė, todėl ką nors įdomaus susapnavusi, iškart jai skambina ir teiraujasi apie vieno ar kito simbolio reikšmę. Visai neseniai V.Mainelytė sapnavo savo mirusį vyrą: „Jį sapnavau la-bai jauną ir labai gražų. Net ne-suvokiau, kad tai sapnas, viskas atrodė taip tikroviška, tarsi stu-dijų metais. Buvo apėmęs lygiai toks pats jausmas kaip kadaise, todėl atsibudau labai nustebu-si. Sapne mačiau ir save, atrodė,

taip realiai prie jo prisiglaudžiau. Nors turėjau atsisėsti šalia, bet kažkaip atsisėdau jam ant kelių. Jis dar taip pasakė: „Ne, ne, sės-kis šalia“. Atsibudusi pagalvojau: „Dieve mano, po šitiekos metų sapnavau tokį sapną“. Išvis, ko gero, aš vyrą pirmą kartą sapna-vau. Kažkodėl viskas vyko balko-ne. Tai buvo viena iš priežasčių paskambinti draugei. Nuspren-dėme, kad keisis oras. Ir oras tik-rai kažkiek pasikeitė. (Juokiasi.) Kartkartėmis mėgstu sapnais pasidomėti“.

O štai aktorius ir režisierius Si-gitas RAČKYS sapnų nesureikšmi-na. Ir visai neišsigando, kai nese-niai susapnavo tikrų tikriausią koš-marą. Veiksmas, kaip prisimena, vyko spektaklio metu: „Tai buvo toks košmariškas spektaklis, kuria-me daug riksmų ir lakstymo. Tokių superšiuolaikinių spektaklių aš nemėgstu nei žiūrėti, nei vaidinti. Taigi vaidinu panašiame spektak-lyje ir staiga pamirštu tekstą... Kaip viskas baigėsi, neprisime-nu...“ S.Račkys nesistengė iššifruo-ti, ką galėtų reikšti toks sapnas.

Į domų sapną susapnavęs lietuvis dažniausiai griebiasi sapnininką ir bando išsiaiškinti, ką jam pranašauja žvaigždės. Tuo tarpu seminarus vedanti sapnų specialistė Rita BANIENĖ teigia,

kad sapnams negalioja jokios taisyklės, nėra universalių simbolių, todėl sapnininkai, kuriuose pateikiami dažnai vienas kitam prieštaraujantys atsakymai, nėra labai efektyvūs.

Vikt

oro

purio

nuo

tr.

pSichoTERApEuTėS NUoMoNĖPsichologė psichoterapeutė

Daiva BALČIūNIENĖ sako, kad ištikus krizei žmonės dažniau eina pas būrėjus, astrologus ar griebiasi vartyti sapnininkus.

„Kai mums kas nors neaiš-ku, kai esame sutrikę ir turime priimti sprendimus, ieškome pa-galbos iš šalies. Viena iš pagal-bų gali būti sapnininkas, - sako D.Balčiūnienė. - Bet sapnininkų simboliai ne visiems yra vienodi. Sutinku, yra archetipinių simbo-lių, kurie gali tikti visiems žmo-

nėms. Pavyzdžiui, jeigu sapnuoja-te namą, didelė tikimybė, kad sa-pnuojate patys save. Iš savo prak-tikos žinau, kad viena pas mane besilankanti moteris sapnuodavo namą, o kartą jis buvo apgriuvęs, ir po kurio laiko gydytojai mote-riai aptiko auglį. Taigi per sapnus mūsų psichika gali siųsti signalus. Bet patarčiau pernelyg tuo nesi-žavėti, nes gali iškilti priklauso-mybės pavojus: kažkas mums pa-sako, kaip bus ateityje, ir mums yra lengviau gyventi“.

Psichologė psichoterapeutė pataria atkreipti dėmesį į pasi-kartojančius sapnus, nes jie iš tikrųjų yra prasmingi.

Rita Banienė sapnus tyrinėja daugelį metų

pranašystėsj/b tema

myk

�

myk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2011 m. spalio 22 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: [email protected] Nr. 92 (158)

dienraščio „respublika“ priedas

Stalo teniSaS�

stalo teniso lyderės pamainos nematytiLietuva vėl gali didžiuotis stalo tenisininke Rūta Paškauskiene. Ji Europos čempionate dvejetų varžybose iškovojo aukso medalį, taip papildydama savo šešiolikos medalių kolekciją, iš kurių dabar jau septyni - aukso. Pasak Lietuvos stalo teniso asociacijos (LSTA) prezidento Rimgaudo Balaišos, rasti tokių sportininkų pamainą labai sunku.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Nėra kuo pakeisti

Daugkartinė Europos čempio-nė ir trijų olimpiadų dalyvė R.Paš-kauskienė Lietuvą garsinti pradėjo nuo 1994 m., kai iškovojo pirmąjį savo medalį - Europos čempionato dvejetų varžybose su Jolanta Prū-siene jos pelnė bronzos medalius.

„Sunku paruošti tokios sporti-ninkės kaip R.Paškauskienė pamai-ną. Medalį laimėti Europoje yra la-bai sudėtinga. Juk fenomenas lai-mėti tiek medalių. Yra daugybė stip-rių sportininkių, kurios per savo karjerą yra iškovojusios tik vieną ar du medalius. Taigi paruošti dar vie-ną tokią kaip R.Paškauskienė yra beveik neįmanoma. Mes neturime tokių finansų, neturime savo sporto centro. Stalo tenisas finansuojamas mažai, tiesiog juokingai, palyginti su kitomis šios sporto šakos šali-mis. Pagal savo jėgas stengiamės, kiek galime. Taigi artimiausiu metu tokio lygio žaidėjų nematyti. Pa-ruošti vieną kitą sportininkę, kuri patektų į pasaulinio reitingo šimtu-ką - galbūt dabar būtų toks uždavi-nys“, - kalbėjo R.Balaiša.

Lietuvos vyrų stalo teniso pa-siekimai ne tokie ryškūs kaip mo-terų. Pasak LSTA prezidento, dabar daugiausiai koncentruojamasi į jau-

nuosius sportininkus, nors išugdy-ti čempionus - sunkus darbas.

„Dabar daug dėmesio skiriame mini kadetams - 10-12 m. berniu-kams. Turime vienuolikametį Me-dardą Stankevičių iš Kauno. Jis ne-seniai grįžo iš Europos „Top-16“ geriausių mini kadetų pirmenybių, kur iškovojo sidabro medalį. Tai jis padarė jau ne pirmą kartą. Taigi dabar vaikus visur vežiojame, siun-čiame į stovyklas. Žiūrėsime, kas išeis. Tai yra ilgas ir sunkus ke-lias“, - teigė R.Balaiša.

Karaliauja kinėsStalo teniso pasaulyje karaliau-

ja Azijos sportininkės. Netgi Euro-poje aukščiausias vietas skina ir Se-nojo žemyno šalių garbę gina natū-ralizuotos kinės. LSTA prezidentas sako, kad jei lietuviai savo rinktinė-je norėjo matyti tokias žaidėjas, apie tai reikėjo galvoti anksčiau.

„Jau yra įvestas cenzas dėl natū-ralizuotų kinių žaidimo Europoje. Tai-gi jei norėjome savo gretose jas ma-tyti, tai reikėjo daryti anksčiau. Dabar jos jau negalėtų dalyvauti Europos ar pasaulio pirmenybėse - toje šalyje rei-kia žaisti aštuonerius metus ir tik ta-da galima atstovauti jai. Pavyzdžiui, Olandijos rinktinėje žaidžia dvi kinės bei rusė ir tai vadinasi Olandijos ko-manda. Žinoma, nei R.Paškauskienei, nei kitiems nepatinka kinių domina-vimas Europoje. Kai kurios šalys, kaip Kroatija, Slovakija, Čekija, Vengrija, žaidžia be kinių, stengiasi tik su savais žaidėjais. Konkurencija Europoje - iš-kreipta“, - teigė R.Balaiša.

R.Paškauskienė per savo karje-rą yra pasiekusi 36-ą vietą pasaulio reitinge. Pasak R.Balaišos, aukščiau pasiekti europietėms labai sunku, viršūnėse dominuoja azijietės.

„36-a vieta pasaulio reitinge - labai aukštas pasiekimas. Tokiomis sąlygo-mis, kokios yra Lietuvoje, vargu ar

galima užkopti dar aukščiau. Dar gal-būt įmanoma patekti į trisdešimtuką. Tikrą europietę būtų galima rasti ko-kioje 28-oje reitingo vietoje. Norint daugiau pasiekti, reikia turbūt važiuo-ti į Kiniją, į jų sporto centrus. Azijos moterų lygis yra aukštesnis negu vy-rų. Kinės pasaulio čempionatams ruo-šiasi, pavyzdžiui, du mėnesius, užsi-daro savo centruose. Pas mus stovy-klos trunka apie savaitę. Taigi pasivy-ti Kinijos moteris galimybių nėra“, - pridūrė LSTA prezidentas.

Pasikeitimai čempionatuoseNuo 2012 m. Europos stalo teni-

so pirmenybės bus suskirstytos į dvi dalis. Vienais metais vyks asmeninis, o kitais - komandinis čempionatas. Pasak LSTA prezidento, taip sporti-ninkams teks mažesni krūviai.

„Jau nuo kitų metų Europos čempionatuose bus atskirai vykdo-mos tiek asmeninės, tiek koman-dinės varžybos. Šiuo metu viskas vyksta kartu. Taigi sportininkams užkraunamas didžiulis krūvis, ypač vyresniems stalo tenisininkams. Kai kurie sportininkai po koman-

dinių varžybų nebedalyvaudavo as-meninėse, nes jau fiziškai nebeiš-laikydavo. 2012 m. Danijoje bus tik asmeninių varžybų metai, o po dvejų metų vyks komandinės var-žybos. Tarp šių čempionatų vyks atrankinės varžybos į Europos ko-mandinių varžybų čempionatą. Pastarosios varžybos bus taip pat gana svarbios“, - teigė R.Balaiša.

Dėmesio stokaLSTA prezidentas apgailestavo,

kad tokia sporto šaka kaip stalo te-nisas, kuri turi labai gilias tradicijas ir tiek iškovotų medalių, Lietuvoje pamirštama, jai skiriama per mažai dėmesio ir lėšų.

„Dėmesio labai trūksta. Juk tu-rime šešiolika iškovotų medalių. Stalo tenisas turi gilias tradicijas. Sovietų Sąjungos čempionatuose krepšininkai yra iškovoję gal tris medalius, o stalo tenisininkai - pen-kiasdešimt aukso medalių. Istorija baigiasi, bet mes vėl iškovojame po tiek pat medalių. Tačiau niekas ne-skatina - nei papildomai finansuoja, nei ką. Kol sugebame ką nors pada-ryti, turėtume ką nors ir gauti. Bet yra kaip yra“, - kalbėjo R.Balaiša.

nePaKeiČiaMa. Pasak LSTA prezidento Rimgaudo Balaišos, Lietuvoje negreitai atsiras kita tokio lygio sportininkė kaip Rūta Paškauskienė

�

Vyginto Skaraičio nuotr.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Tokia sporto šaka kaip stalo tenisas, kuri turi labai gilias tradicijas ir tiek iškovotų medalių, Lietuvoje pamirštama, jai skiriama per mažai dėmesio ir lėšų

�

Pasiekimai Europos čempionatuose:

1994 m. Birmingamas (Anglija), dvejetas su J.Prūsiene - 3-ioji vieta;1996 m. Bratislava (Slovakija), dveje-tas su J.Prūsiene - 3-ioji vieta;2000 m. Bremenas (Vokietija), mišrus dvejetas su A.Karakaševičiumi - 1-oji vieta;2002 m. Zagrebas (Kroatija), dvejetas su J.Prūsiene - 3-ioji vieta, mišrus dve-jetas su A.Karakaševičiumi - 2-oji vieta;2005 m. Orhusas (Danija), mišrus dve-jetas su A.Karakaševičiumi - 1-oji vieta;2007 m. Belgradas (Serbija), mišrus dvejetas su A.Karakaševičiumi - 1-oji vieta;2008 m. Sankt Peterburgas (Rusija), vienetas - 1-oji vieta;2009 m. Štutgartas (Vokietija), vienetas - 3-ioji vieta, dvejetas su O.Fadejeva - 3-ioji vieta;2009 m. Subotica (Lenkija), mišrus dve-jetas su A.Karakaševičiumi - 1-oji vieta;2010 m. Ostrava (Čekija), vienetas -3-ioji vieta, dvejetas su O.Fadejeva -1-oji vieta.2011 m. Stambulas (Turkija), mišrus dve-jetas su A.Karakaševičiumi - 2-oji vieta;2011 m. Gdanskas (Lenkija), dvejetas su O.Fadejeva - 1-oji vieta.

DoSjė

cmyk

��

cmyk / ��

pranašystėsj/b tema

M intis, kad skaičiai yra ne tik skaičiavimo būdas, bet ir

dar kažkas, turintis magišką prasmę, gimė gilioje senovėje. Numerologijoje skaičius �2, kaip teigė Pitagoras, reiškia tobulybę ir harmoniją. Iš čia ir pavyzdžiai: metai turi �2 mėnesių, Zodiakas - �2 ženklų, dieną sudaro �2 valandų, Heraklis įvykdė �2 žygdarbių. Skaičius �3 yra vienetu didesnis už �2, todėl jis yra už tobulybės ir harmonijos ribos ir reiškia bloga ir pikta.

tryliktasis raganų puotoje buvo velnias

Tiems, kurie jaučia panišką baimę skai-čiui �3, yra surinkta nemažai istorinių ir re-liginių įrodymų. Pavyzdžiui, prie Paskutinės vakarienės stalo sėdi trylika žmonių, ir vien tik tai tapo blogu ženklu. Juk tikėjimas, kad �3 žmonių neturi sėsti prie vieno stalo, at-sirado dar iki Paskutinės vakarienės.

Skaičius �3 yra labai nepatogus buity-je. Pirmiausia dėl to, kad iš nieko, išskyrus vienetą ir patį save, nedalomas.

Pagal padavimus, penktadienį, tryliktą-ją dieną, „vakarienės“ raganos susirinkda-vo grupėmis po �2. Tryliktasis svečias to-kiuose susirinkimuose buvo velnias.

Kai kurie biblinių tekstų gerbėjai yra įsitikinę, kad būtent juodąjį penktadie-nį Ieva buvo sugundyta ir tokią pat dieną Kainas nužudė Abelį. Todėl penktadie-nis - ne ta diena, kai tuokiamasi, ne ta die-na, kai važiuojama į kelionę, kai keičiama darbo vieta, kai investuojami pinigai, kai nustojama kūdikį maitinti krūtimi. Penkta-dienį neverta keisti patalynės, kirpti nagų, raugti kopūstų ir pan. Be to, iki XIX am-žiaus pabaigos daugelyje šalių penktadie-nis buvo budelio diena - ji buvo skirta eg-zekucijoms vykdyti.

Vienintelė paguoda nelaimingiesiems - jų pačių pasitikėjimas ir šio blogo sutapimo santykinis retumas. Iš tikrųjų kiekvienais metais būna bent viena penktadienio �3-oji diena. Kartais tokie sutapimai per metus bū-na net du, bet ne daugiau nei tris kartus.

Prietaringą baimę tryliktajai dienai penktadieniui medikai vadina paraskavi-dekatriafobija. Gydytojai turbūt labiau nei kiti kenčia nuo šio prietaro: ligoniai atsisa-ko operuotis šią dieną.

Nelaimingi futbolininko marškinėliai

Dauguma sportininkų taip pat bijo skaičiaus �3 ir nenori, kad jis „puoštų“ jų sportinę aprangą. Ir pagal Tarptautinės futbolo federacijos sprendimą žaidėjas, tu-rintis šį numerį, netgi gali išeiti į lauką be šio nelaimingo numerio.

�966 metais vienas iš geriausių plane-tos puolėjų portugalas Eusebijus, rengda-masis pasaulio futbolo čempionatui, vos neprarado sąmonės sužinojęs, kad jam teks žaisti �3-uoju numeriu. Užuot vaikš-čiojęs į treniruotes, jis užsirakino viešbu-čio numeryje ir meldėsi Dievui, kad šis jam suteiktų sėkmės. Visoje Portugalijoje buvo surengtos specialios pamaldos, skir-tos apsaugoti dievaitį nuo pavojaus. Gal-būt tai suveikė: Eusebijus susidorojo su baime ir žaidė taip puikiai, kad tais metais buvo pripažintas geriausiu pasaulio čem-pionato puolėju.

Jau po to, kai visi mačai buvo sužaisti, futbolininkas pareiškė žurnalistams: „Aš numečiau 8 kilogramus svorio, negalėjau nei miegoti, nei valgyti, nei gerti, nei gal-voti apie ką nors kita, išskyrus šį prakeiktą skaičių �3! Aš norėjau mirti!“

�982 metais keturi Sovietų Sąjun-gos biatlonininkai - V.Bulyžinas, V.Alikinas, V.Barnašovas, ir P.Miloradovas - pasirodė es-tafetėje 4x7,5 km �3-uoju numeriu. Tai bu-vo pasaulinės klasės sportininkai ir niekam į galvą negalėjo ateiti mintis apie jų pralai-mėjimą. Bet įvyko tai, ko niekas negalėjo net tikėtis: stipriausias biatlonininkų kvartetas nepataikė į taikinį �3 kartų, paskui įvykdė �3 baudos ratų ir galiausiai užėmė �3-ąją vietą!

�967-aisiais per golfo varžybas Časkos mieste, Minesotos valstijoje, JAV, kilo di-džiulė audra. Žaibavo vos ne kas sekundę, ir žaibas pataikė į medį, po kuriuo slėpėsi aistruoliai. Vienas iš jų mirė, o penki ap-degė. Neatsitiktiniai atrodo ir skaičiai: tai įvyko ne tik �3 dieną, bet ir �3 valandą �3 minučių.

ir studentas, ir prezidentas

Paraskavidekatriafobijos simptomai gali būti labai įvairūs - nuo lengvo susijau-dinimo iki visiško beviltiškumo ir nusimi-nimo. Prietaringi žmonės šią dieną susilai-ko lankyti parduotuves, atsisako kelionių ir pramogų.

Paraskavidekatriafobija sirgo naftos magnatas Polas Getis, JAV prezidentai Gerbertas Guveris ir Franklinas Delanas Ruzveltas, kuris, kaip prisimena liudytojai, vengė vykti į kelionę �3-ąją dieną.

Penktadieninių prietarų aukomis taip pat buvo Napoleonas ir Otas fon Bismar-kas. Istorikai teigia, kad imperatorius šią dieną niekada nepradėdavo kovų, o kan-cleris nieku gyvu nepasirašinėjo sutarčių.

Žmonių baimė paskatino daugumą oro linijų kompanijų atsisakyti lėktuvų, pažymė-tų �3-uoju numeriu, o kajučių su lemtingu skaičiumi nesurasi nė viename garlaivyje.

„Ir tai kosminių skrydžių laikais!“ - su-šuktų ateistas. Neverta jo įtikinėti. Daug vertingiau pateikti dokumentinį faktą iš pačių kosmonautų gyvenimo.

�970 metų balandžio mėnesį kosminis laivas „Apollo �3“ startavo �3 val. �3 min., ir kelyje Mėnulio link laivo kabinoje sprogo de-guonies balionas. Astronautai buvo priversti nutraukti skrydį. Tai įvyko �3-ąją dieną.

Juodojo penktadienio išdaigos

Neseniai britų mokslininkų grupė pa-darė sensacingas išvadas. Surinkę daug faktų jie nusprendė, kad būtent juodaisiais penktadieniais 52 procentais padaugėja dėl eismo įvykių hospitalizuojamų žmonių.

Britų mokslininkams pritaria ir vokiečių ekspertai, atlikę nelaimingų atsitikimų sta-tistikos analizę ir priėję išvadą, kad didžiau-sias katastrofų ir mirčių skaičius tenka bū-tent juodajam penktadieniui ir, kas yra ypač keista, tarp vidurdienio ir �5 valandos.

�990 metų spalio �3 dieną, penktadie-nį, Buenos Airių gyventojas Marijus de Guja atsigulė į ligoninę, kur jam turėjo operuoti pirštą. Kai jam atliko anesteziją, Marijų ištiko širdies priepuolis. Ligonį paguldė į deguonies kamerą, ten jis pasigavo infekciją ir ši sukėlė pilvaplėvės uždegimą. Bet tuo jo bėdos nesi-baigė: kai de Gują perkėlė į palatą, jis nukrito nuo lovos ir susilaužė koją ir raktikaulį.

Per vieną iš juodųjų penktadienių �998 metais Argentinos sostinėje Buenos Airėse įvyko tragiškas įvykis. Iš monolitinio namo �3 aukšto nukrito didelis šuo ir užmušė ša-ligatviu ėjusią senyvą moterį. Šuo taip pat žuvo. Susirinko didelė smalsuolių minia. Pro šalį dideliu greičiu važiuojantis auto-busas partrenkė vieną iš smalsuolių, šis žuvo iškart. Vyras, buvęs minioje, nuo šio reginio mirė ištiktas širdies smūgio.

Nauja keičia sena

Apskaičiuota, kiek JAV gyventojų prie-taringumas kainuoja Amerikai 750 milijo-nų dolerių, nes penktadienį �3-ąją dauge-lis jų susilaiko lankyti parduotuves, atsisa-ko kelionių ir pramogų, pasirinkdami, dėl viso pikto, šią dieną praleisti namie.

Mistikai mano, kad skaičius �3 - tai universalioji jėga, kuri gali būti ir gera. Skaičius �3 sudarytas iš skaičių �0 ir 3. �0 - galios, veiksmo skaičius, o 3 - atvirkščiai - apribojimų skaičius. Suderinti šie skaičiai sudaro sprogstamąjį mišinį. Skaičiaus �3 simbolis yra ne tik mirtis, bet ir gimimas. Nauja keičia sena, atgyvenusį.

Tačiau tai - paprastas skaičius, ir jei ne-sigilinsime, penktadienį �3-ąją nieko blo-go atsitikti tiesiog negali.

PaRengta pagal užsienio spaudą

SKAičiuS už tobulybės ribos

ŽMoNių BAiMė pASKATino dauguMą

oRo liniJų KoMpAniJų atsisaKyti lėKTuVų, pAžyMėTų 13-uoJu nuMERiu, o KAJučių Su LeMtiNgu SKAičiuMi nESuRASi nė vieNaMe gARlAiVyJE.

�2

cmykcmyk�2

meiLės deivėj/b istorija

E gipto karalienė Kleopatra suvedžiojo du galingus

Romos karvedžius, kad išgelbėtų savo karalystę, tačiau galiausiai prarado viską. Istorikai ir archeologai bando atskirti faktus nuo legendų. Kas išties buvo legendinė valstybės prie Nilo valdovė?

garsiausia pasaulio pora

Iš visų legendų apie Egipto karalienės gyvenimą neabejotinai gražiausia yra jos pirmojo susi-tikimo su Julijumi Cezariu istori-

ja. Aleksandrijos miestą gaubia tamsa, o uoste nepastebėtas pri-sišvartuoja mažas laivelis. Vyras į karaliaus rūmus neša kilimą, paro-dęs sutartą ženklą jis įleidžiamas vidun. Netrukus jis išvynioja ryšulį prieš Romos karo vadą, kuris į šalį atvyko ketindamas užbaigti vaidą dėl Egipto sosto: prie Cezario kojų guli 2� metų mergina - nedvipras-miškas pasiūlymas 52 metų vyrui, garsėjusiam tuo, kad nesugeba atsispirti nė vienai gražuolei. Tai įvyko 48 m. pr. m. e. rudens naktį - susitinka žmonės, kuriems lemta tapti garsiausia pasaulyje pora.

Ji suvedžioja jį? Jis užkariauja jos širdį? O gal tai abipusė meilė iš pirmo žvilgsnio? Netrukus Kleo-patra pasijunta nėščia.

Niekinama ir dievinama

Daugiau kaip 2000 metų Kleo-patra kaip nė viena kita moteris

kursto vaizduotę, įkvepia meni-ninkus: niekinama kaip Nilo kur-tizanė, liaupsinama kaip tragiška asmenybė, žuvusi dėl meilės ir įstūmusi į bedugnę tūkstantmetę civilizaciją. Romos rašytojas Pi-nijus vyresnysis į pasaulį paleido vardą „regina meretix“ - „karalie-nė kekšė“, viduramžiais Dantė jos geismus plakė „Dieviškosios ko-medijos“ antrajame pragaro rate, Bokačui ji buvo geriausias godu-mo, žiaurumo ir gašlumo pavyz-dys. Ar jie buvo teisūs?

Kraujomaišos vaikai

I a. pr. m. e. Kleopatra VII val-do turtingiausią pasaulio šalį. Ji reziduoja didžiuliame rūmų ir šventyklų kvartale Aleksandri-joje. Šiame didmiestyje gyvena pusė milijono gyventojų, graikai ir romėnai, egiptiečiai ir nubiai, galai ir žydai, kurie 2500 šven-

KlEopATRA: garbinama kaip deivė, niekinama kaip paleistuvė

brolis nunuodytas?

Nužudžius Cezarį, Romoje pra-sideda neramumai. Kleopatra ne-gali ilgiau pasilikti, ji paskubomis sėda į laivą ir su palyda iškeliauja į Egiptą. Dėl neaiškių priežasčių Aleksandrijoje miršta jos �4-metis brolis, sutuoktinis ir bendravaldis Ptolemėjas XIV. Nunuodytas?

Negeras įtarimas krenta ant karalienės, įrodymų nėra, tik mo-tyvas. Ji savo trejų metų sūnų pa-skelbia naujuoju faraonu. Jos vai-kas yra Egipto ateitis, jos tikslas yra užtikrinti ateitį.

Meilės deivė

Cezario žudikus ima persekioti du vyrai - grakštus ir protingas jo įsūnis Oktavianas ir ryžtingas, po-puliarus kariuomenės vadas Mar-kas Antonijus. Kartu su politiškai neįtakingu Marku Emilijumi Le-pidu jie sudaro triumviratą. Okta-vianas atsako už vakarinę, Markas Antonijus - už rytinę imperijos da-lį, taigi ir už santykius su Egiptu.

Kleopatrai 29-eri, kai Markas Antonijus iškviečia ją pas save. Kleopatra įvykdo jo prašymą ne nuolankiai, o išdidžiai, kaip valdo-vė. Jei jis norįs ją matyti, tegul ap-lanko ją jos laive.

Ji priima jį prie Tarso, persiren-gusi deive Izide, - tai garsioji scena, nedavusi ramybės poetams ir Ho-livudo režisieriams. Laive jauni ber-niukai, erotai, supa meilės deivę.

„Ji buvo meilės deivė, todėl meilė jai buvo gyvenimas, meilė ir seksualumas buvo religijos dalis, o viskas kartu - politikos dalis, kuri taip pat buvo jos gyvenimo dalis“, - rašo istorikas Manfredas Klausas.

varžovėms vietos nėra

Politikė Kleopatra sutinka jį pa-sipuošusi tik aukso karūna ir perlų

karoliais. Nenuostabu, kad Markas Antonijus neatsilaiko. Netrukus Kleopatra vėl pasijunta nėščia.

„Su galingiausiais savo me-to vyrais ji miegojo ne todėl, kad buvo paleistuvė, o tam, kad su-silauktų su jais vaikų“, - aiškina archeologas Bernardas Andrejė. Meilė jai buvo dinastinės politi-kos priemonė.

Kleopatra Markui Antonijui padovanojo tris vaikus. Dabar ji yra žmogaus pavidalo Izidė, kuriančioji deivė. Jos planuose siekiant valdžios varžovei vietos nėra - Arsinoja IV, jos sesuo, turi mirti. Jai �6, gal �8 metų. Markas Antonijus įsako ją nužudyti, pa-dovanoja Kleopatrai Finikiją, dalį Kinijos ir Arabijos bei turtingus Judėjos regionus. Ir išsiskiria su Oktavija, Oktaviano seserimi, su kuria turi dvi dukras.

Karas dėl Kleopatros

Namuose, Romoje, visa tai sulaukia pasipriešinimo. Oktavia-nas, Marko Antonijaus varžovas, įgavęs didesnės įtakos, sumaniai kursto prieš jį romėnus. Ypač pa-sipiktinama sužinojus, ką Markas Antonijus nurodė testamente, - jis pageidauja būti palaidotas Alek-sandrijoje, šalia Kleopatros. Gal ten bus naujoji sostinė? Ar Roma užleis teisę valdyti imperiją Egip-tui? Roma paskelbia karą Kleopa-trai, o kartu ir Markui Antonijui.

Jis priima iššūkį, suburia armiją iš romėnų, egiptiečių ir �3 karalių sąjungininkų, kurių �� asmeniškai dalyvauja karo žygyje. 500 karo laivų gabena �00 000 pėstininkų, �2 000 raitelių ir keletą tūkstančių žirgų. Armada Egėjo jūra nuplau-kia į Atėnus, kur graikai Akropolyje šlovina Izide persirengusios Kleo-patros statulą. Markas Antonijus

įsirengia žiemos stovyklą Graikijos pakrantėje ir ruošiasi didžiajam šuoliui į Italiją. Jis jaučiasi esąs sti-prus, jo armija yra didesnė ir ga-lingesnė. Tačiau jo priešininkas yra patyręs strategas: Oktavianui tar-nauja karo genijus Agripa. Šis ma-žais, vikriais laiveliais užima mies-tus, atsparos punktus ir uostus aplink Marko Antonijaus stovyklą. Tiekimo keliai atkertami, plinta li-gos, prasideda badas.

Markas Antonijus pergalės siekia jūroje. Aktijo mūšis 3� m. pr. m. e. rugsėjį tampa karo meno pavyzdžiu, vėlesniais tūstantme-čiais nagrinėtu visų didžiųjų karo teoretikų. Agripos laivynas apsupa didžiuosius Marko Antonijaus lai-vus, gerai apskaičiuotas vėjas pa-laužia priešininko frontą. Greiti lai-vai iš visų pusių puola didžiuosius, taranuoja juos, laužo irklus, įgulos padega Marko Antonijaus laivus. Markas Antonijus su siaubu pama-to, kaip Kleopatros laivas traukiasi

iš mūšio. Jis perlipa į mažą bur-laivį ir taip pat sprunka iš paskos. Abiem tai yra pabaigos pradžia.

paskutinis tragedijos veiksmas

Tačiau Kleopatra atsisako pri-pažinti pralaimėjimą. Įplaukdama į Aleksandrijos uostą ji liepia pa-kelti pergalės ženklą, ir liaudis ją sveikina. Kai vėliau paaiškėja tie-sa, ji užsidaro rūmuose ir švenčia vieną šventę po kitos, tarsi nieko nebūtų įvykę. Markas Antonijus dingsta savo rezidencijoje ir ieško paguodos svaigaluose. Oktavianas neskuba. Tik po metų jis įžygiuoja į Egiptą. Marko Antonijaus daliniai pereina į jo pusę, Aleksandrija jam atitenka beveik be kovos. Praside-da paskutinis tragedijos veiksmas.

Kleopatra užsibarikaduoja Izidės šventykloje. Markas Anto-nijus nusižudo, persismeigdamas kardu.

amžių paslaptis

Pasak legendos, jis lynais yra įtraukiamas į šventyklą ir miršta ant Kleopatros rankų. Greitai Egip-to valdovė susitinka su Oktavianu, ji tikisi išgelbėti sostą savo sūnui. Kaip praeina šis susitikimas - pa-slaptis. Tačiau šis armijos vadas jos kerams nepasiduoda. Perspektyva būti vedamai per Romą sukaus-tytai grandinėmis kaip trofėjui 39 metų Kleopatrai yra baisesnė už mirtį. Ar ji liepia figų pintinėje, kad nepastebėtų sargybiniai romėnai, į šventyklą įnešti kobrą? Rašo Ok-tavianui, kad norėtų būti palaido-ta kartu su Marku Antonijumi?

Romėnai, rašo Plutarchas, nu-jausdami negera, liepa išlaužti Izidės šventyklos duris: „Jie rado Kleopatrą jau negyvą, karališkai pasipuošusią, gulinčią lovoje“. Niekas taip išsamiai nepavaizda-vo šių paskutinių valandų, kaip graikai metraštininkai, o juk Kle-opatra buvo mirusi jau prieš �00 metų, kai jis aprašinėjo šią istoriją. „Kaip viskas buvo iš tikro, nežino niekas“, - priduria jis baigdamas.

savižudybė inscenizuota?

Istorija apie savižudybę įkan-dus gyvatei tapo legenda. Bet tiesos, ko gero, joje nėra. „Egipto kobros įkandimas retai būna mir-tinas, - sako Gvidas Vesthofas, Bo-nos universiteto zoologas. - O jei ir taip, gali praeiti ne viena valanda, kol gyvatės nuodai paralyžiuoja kvėpavimo centrą ir sukelia širdies nepakankamumą“.

„Labiau tikėtina, kad Okta-vianas įsakė nužudyti karalienę ir inscenizuoti savižudybę, kad Aleksandrijoje neprasidėtų su-kilimas“, - mano archeologas B.Andrejė.

Elizabet Teilor 1963 metų filme „Kleopatra“ atliko pagrindinį vaidmenį

cmyk

�3

cmyk / �3

tyklų ir kulto vietų garbina savo dievybes. Naktį kelią laivams ro-do aukštas švyturys, saugantis didžiausią antikos uostą ir preky-bos vietą.

Aleksandrija yra ir mokslo miestas, čia dirba mokslininkų elitas. Aleksandrijos biblioteka kaupia to meto žinias papirusų ritinėliuose, kurių čia yra pusė milijono. Jau 300 metų 7 mln. egiptiečių valdo ptolemėjai, ma-ža graikų giminė. Jie yra Make-donijos karvedžio Ptolemėjo, kovojusio kartu su Aleksandru Didžiuoju, palikuonys. Ptolemė-jai veda savo tikras seseris, kad į karališkąsias gyslas nepatektų nė lašelio svetimo kraujo. Tačiau šeimos ramybę drumsčia nuožmi kova dėl valdžios.

išvyta karalienė

Ptolemėjas XII, Kleopatros tė-vas, nori apsaugoti savo kraštą nuo naujos besiplečiančios Ro-mos imperijos, kuri jau pajungė Graikiją, Mažąją Aziją ir Artimuo-sius Rytus. Jis moka didžiulius kyšius Romos vadovams, taip iš-švaistydamas Egipto iždą, galiau-siai yra išvejamas iš Aleksandrijos ir randa prieglobstį Romoje. Po 3 metų romėnai jam padeda savo šalį atkovoti ginklu. Kai faraonas miršta, Kleopatrai yra �8 metų. Kartu su �0 metų broliu Ptolemė-ju XIII ji tampa Egipto karaliene.

Netrukus brolis ir sesuo pra-deda kariauti, Kleopatra išve-

jama iš rūmų. Čia įsikiša Roma, pasiųsdama Julijų Cezarį, kuris, įveikęs iberus ir galus, Romos imperijos ribas vakaruose nu-stūmė iki Atlanto, o šiaurėje - iki Reino, padėdamas pamatus valstybei, gyvuosiančiai pusę tūkstantmečio. Cezaris parei-kalauja, kad abi kariaujančios pusės paleistų savo kariuome-nes, kad Kleopatra ir Ptolemėjas asmeniškai atvyktų pas jį. Bet kaip Kleopatrai tai padaryti? Ji slapstosi prie Sirijos sienos, jos miestas Aleksandrija yra priešų rankose. Taip kyla idėja nakčiai pasiųsti kurjerį, šis Cezariui po kojų padeda kilimą, karalienę ir pasaulinę imperiją.

tarp dviejų moterų

Karo Aleksandrijoje baigtį sa-vo naudai nulemia Cezaris, ber-niukas Ptolemėjas žūva. Romėnai į sostą pasodina kitą Kleopatros brolį Ptolemėją XIV ir išvyksta, jo laukia nauji karai.

Kleopatra 47 m. pr. m. e. rug-sėjį susilaukia pirmojo vaiko ir pavadina jį Cezarionu, Cezario sūnumi. Kitais metais ji su kū-dikiu ir broliu faraonu išvyksta į Romą, ten apsigyvena Cezario name dešiniajame Tibro krante, o Cezaris su žmona Kalpurnija rezi-duoja tarnybiniame būste miesto centre. Iki mylimosios jam netoli, �5 min. pėsčiomis, o senatoriaus neštuvuose nukakti galima dar greičiau.

Cezaris atsiduria tarp dvie-jų moterų. Jis nenori skirtis, nes santuoka su įtakingo se-natoriaus ir konsulo dukra Kal-purnija yra jo valdžios Romoje pagrindas. Bet jis nenori ir atsi-

sakyti Kleopatros. Dėl savo ro-mano jis įgyja daug priešų Se-nate, kuris ir taip yra nusiteikęs priešiškai dėl jo vienvaldystės siekių. Jo niekas neįspėja, iš-skyrus Kalpurniją, tačiau jos jis

neklauso. 44 m. pr. m. e. kovo �5 d. Cezaris nuvyksta į Senato posėdį, kur su durklais jį puola sąmokslininkai.

PagaL užsienio spaudą

„Kleopatros mirtis“. Dailininkas Guido Cagnacci, 1658 m.

�4

cmykcmyk�4

relaksacijaJ/b poJūčiai

n iujorko universitete magne-tinio rezonanso tomografu buvo tiriamos medituojan-čių Tibeto vienuolių sme-

genys. Mokslininkų grupės, vado-vaujamos prof. Zoros Josipovičiaus (Zora Josipovic), tyrimų tikslas bu-vo išsiaiškinti, kaip veikia „išorinis“ ir „vidinis“ smegenų tinklas ir kaip vyksta dviejų rūšių funkcinio akty-vumo persijungimo procesas. Pa-aiškėjo iki šiol nežinomas faktas: tą akimirką, kai pasiekiamas „harmo-nijos su pasauliu“ jausmas, sąmo-nė vienu metu analizuoja išorinį ir vidinį žmogaus gyvenimą.

Kaip jau anksčiau išsiaiški-no neurofiziologai, tuo metu, kai žmogus užsiima kasdieniniais rei-kalais, dirba „išorinis“ smegenų tin-klas. Kai esame ramybės būsenos, tai yra nieko neveikiame, pirma-me plane atsiduria „vidinis tinklas“, kuris aktyvios veiklos „išoriniame pasaulyje“ valandėlėmis dirba fo-niniu režimu. Vadinasi, „vidinis tin-klas“ yra atsakingas už mūsų savi-voką. Vadovaudamiesi tuo, moksli-ninkai manė, kad smegenys įjungti abu tinklus gali tik paeiliui. Tačiau, kaip parodė prof. Z.Josipovičiaus bandymai, „vienybės su pasauliu“ efektą kaip tik ir galima paaiškin-ti tuo, kad vienu metu suaktyvėja abi sistemos, tai yra informacijos srautas iš išorės sutampa su vidi-niu sąmonės srautu.

Pirma sąlyga, būtina atgauti sveikatą, - tai mokėjimas atsipalai-duoti, ilsėtis, išlaikyti ramybę, teigia Tibeto medicinos specialistai. Rytų išmintis byloja: „Atsipalaidavimas yra gyvenimas, o įtampa - mirtis“. Tibeto vienuolynuose naujokai pir-miausia yra mokomi atsipalaidavi-mo (relaksacijos) meno ir gebėjimo griūti. Juk vaikai, kurie griuvinėja labai dažnai, daug rečiau už suau-gusiuosius susilaužo kaulus. Taip yra ne tik todėl, kad vaikų kaulai ne tokie trapūs kaip suaugusio žmo-gaus. Pagrindinė priežastis yra ta, kad vaikai nėra įsitempę, o suau-gusieji atsipalaiduoti nemoka. Jie nuolatos užsiima svarbiais reikalais, nuolatos įsitempę ir dėl to visąlaik yra ribinės trečiosios būsenos.

Kas yra atsipalaidavimas? Tai to-kia sąmonės būsena, kai žmogaus energija nejuda: nei į ateitį, nei į praeitį, ji yra čia, su jumis. Ši būsena tiksliai ir vaizdingai apibūdinama kalnų ežero, kurio paviršius yra ra-mus, įvaizdžiu. Žmogus ištirpsta sa-vo energijoje. Ta akimirka yra relak-sacija. Nėra tik kūno arba tik proto

relaksacijos. Relaksacija yra visuoti-nė. Laikas sustoja, jūs mėgaujatės tuo, ką turite esamuoju momentu, ir netrokštate nieko daugiau. Gali-ma mėgautis, atrodytų, paprastais dalykais, tarkime, vėsia švaria pata-lyne: jaučiate, kaip patalas vis šiltė-ja, panyrate į ramybės tamsą ir tylą. Mėgautis pasakišku rytiniu pasi-vaikščiojimu. Prisiminkite, kaip jau-tėtės, kai ankstų rytą neskubėdami žingsniavote pieva. Žolės prisilieti-mas, rasos vėsa, švelnus lauko žolių ir gėlių aromatas, vėjelio dvelks-mas, tekanti saulė... Ar dar ko nors trūko iki laimės? Prisiminkite, koks gilus dėkingumas pripildė jūsų širdį už tai, kad esate jūs, šis pasaulis ir jūs jame. Dėkingumas kam? Kūrė-jui? Gamtai? Kosmosui? Nesvarbu. Visiems ir viskam. Tą akimirką jums nieko daugiau nesinorėjo. To, kas jus supo, buvo pakankama, netgi daugiau, nei galėjote norėti. Budos žodžiais tariant, jūs kurį laiką „palai-dojote praeitį“, ji jums nerūpėjo. Jūs sustabdėte laiko bėgsmą ir buvote laimingi dabartyje.

Įsidėmėkite šią sąmonės bū-seną. Būtent ji ir yra relaksacija - proto ir kūno atpalaidavimas. Visai atsipalaidavus pasireiškia „tuščios galvos“ fenomenas. Negalvojate apie nieką, mintys atplaukia, o jūs jas stebite. Tik stebėjimas turi būti ne aktyvus, o pasyvus. Būkite pa-syvūs, tarsi sėdėtumėte prie upės ir žiūrėtumėte, kaip ji teka. Niekas nevyksta. Tiesiog sėdite ant upės kranto, žiūrite į vandenį, o jis teka... Psichiškai atsipalaiduoti galima vaikštinėjant po mišką ar parką. At-sikelkite ankstėliau, kai parke dar mažai žmonių, reikia turėti valandą laisvo laiko. Būtina rasti nuošalų kampelį, kad niekas nesutrukdytų. Eikite ramiai, neskubėdami, sutel-kę dėmesį į kvėpavimą. Jis turi būti ritmingas ir tolygus. Įsivaizduokite, kad vaikštinėjate su šauniu tyliu palydovu. Jūs einate šalia, supran-tate vienas kito mintis ir jausmus. Jūs ilsitės... Valanda tokio betikslio vaikštinėjimo padeda atsikratyti nervingumo, dirglumo, suteikia energijos ir vidinio džiaugsmo.

Šiuolaikiniam žmogui yra sun-ku išlaikyti vidinės ramybės, pu-siausvyros, harmonijos su gamta ir kosmosu būseną bet kokiomis gy-venimo aplinkybėmis. „Tapkite be-aistris“, - mokė Buda. Juk kai žmo-gų užvaldo aistros, tiek žemos, tiek kilnios, atsipalaiduoti jis negali.

PaRengė Milda kunSkaitė

Tibeto vienuolių meditacijos paslaptis

EpA-Eltos nuotr.

NOSTALGIŠKOJI BOSANOVA

sutaupykite

Tik su Ūkio banko „Olialia“ kortele

-�5 Ltiki

MEILĖS TRIKAMPIS

25 % nuolaida 2 bilietams. Spalio 28 d. 19 val.Šv. kotrynos bažnyčioje, vilniuje. www.kristoforas.lt

25 % nuolaida 2 bilietams. Gruodžio 22 d. 18 val.Šv. kotrynos bažnyčioje, vilniuje. www.kristoforas.lt

-�5 Ltiki

cmyk

�5

cmyk / �5

R udenį retai pasitaiko dienų, kai ežero paviršius

plyti lygut lygutėlis ir kaip gigantiškas veidrodis atspindi pakrantės kalvas, apaugusias pušimis, ar ežerą juosiančius meldų atvašynus. Dažniausiai vėjas gena bangeles, retkarčiais sušniokščiančias balta puta, bet ichtiologai teigia, kad bangavimas daro menką įtaką tam, kas dedasi gelmėje. Ar tai patvirtina ir meškeriotojų praktika?

viktoras aRmalis

rimties valanda

Kelias valandas sukau ratus plačiausioje ežero vietoje, kurią pa-krantės kaimo žvejai vadina „plo-tais“, bet nebylioje keliolikos metrų gelmėje, kurią spiningininkai tar-pusavyje vadina prieblandos zona, plukdoma „Salmo Sting“ voblerių porelė - vienas plienaspalvė, o ki-tas žalsvanugarė seliavų imitacijos, vinguriavo nė karto nekrepšteltos net praplaukiančios pro šalį lyde-kos uodegos. Prieš porą dienų, kaimo žvejų teigimu, lydekos ga-na aktyviai vaikėsi tokius masalus 8-�2 m gelmėje, tačiau šiandien, matyt, reikės susitaikyti su nuotai-kos nepakeliančiu faktu, kad lyde-kos nekimba. Tikra rimties valanda. Ežeras lyg išmiręs. Akivaizdu, kad reikia keisti planus ir ieškoti žuvų. Per žiūroną pabandžiau apžvelgti

priekrantę, nes pasitaiko, kad lyde-kos kažkodėl susiburia būtent ten ir ima aktyviai medžioti mailių ir varles. Tačiau pakrančių apžvalga irgi nieko naujo neatskleidė: niekur nepliukšteli aukšlė, nesubulksi pa-lei nendryną raudė.

Masalų rotacija

Pirmiausia, ką spiningininkas turi padaryti esant tokiai situacijai, tai pakeisti masalus. Tad nedels-damas voblerius keičiu guminu-kais. Paprastai net ir didelius gu-minukus spiningininkai veria ant atitinkamo kalibro galvakablių, tačiau labai svarbu, kad kabliu-kas būtų tinkamo ilgio. Ant jo turi būti užverta ne daugiau kaip 40 proc. elastingo masalo korpuso, o likusi dalis - laisvai judėti. Kad ir koks elastingas yra guminukas, bet pasmeigtas ant kabliuko lyg kepsnys ant iešmo, jis praranda žaismą. Jei kabliukas pervers apie 80 proc. guminuko korpuso, tai viksės tik masalo uodega. Ir tai tik tada, jei ji - su masyvia mente. Su-prantama, kad toks masalas bus menkai veiksmingas ir plauks kaip negyva pliauska. Todėl siekdamas, kad masalas būtų kuo elastinges-nis ir tikroviškai imituotų žuvelės judesius, parenku galvakablius su gana trumpais kabliukais, per-smeigiančiais iki 30 proc. gumi-nuko korpuso, o prie galvakablio viršugalvyje esančios kilpelės žie-deliu tvirtinu 0,�5-0,�8 mm skers-mens „Surflono“ pavadėlį, kurio gale trišakis kabliukas. Pavadėlių ilgis priklauso nuo masalo dydžio, jei guminukas - �5 cm, tai pava-dėlis - 9-�� cm. Vienas trišakio ge-luonis įsmeigiamas į masalo kūną. Trišakiui vietą galima parinkti tiek ant nugaros, tiek papilvėje. Labai svarbu, kad pavadėlis būtų neįsi-tempęs, o laisvas, netgi šiek tiek išsilenkęs. Tada jis visiškai nevaržys masalo judesių ir guminuko žais-mas bus natūralus. Dažnai užkibu-si lydeka išrauna trišakį iš guminu-ko ir tada ji „pakimba“ tik ant pa-vadėlio, o tai labai padidina šansus ištraukti laimikį. Tokie guminukai - vienas geriausių rudens masalų, nes jei lydekos nekimba, guminu-kai leidžia tikėtis ir kitokio laimikio. Šie masalai dabartinėje situacijoje man atrodo teikiantys daugiau-siai vilčių, užmetu juos ir kelis kar-tus stipriai grybšteliu, kad valtis, vilkdama masalus, įgytų reikiamą pagreitį. Kai po eilinio rato vėl at-siduriu prie sąsiaurio, skiriančio di-desnę ežero dalį nuo mažesniojo

„bliūdelio“, akivaizdu, kad gelmėje plukdomais guminukais ne kažin kas domisi, todėl pasuku valtį taip, kad plauktų virš duburių, plytin-čių tarp „bliūdelio „ sėklių. Prade-da dulkti įkyrus lietutis ir nuotaika ima galutinai gesti. Meškeriojimo schemą teks keisti dar kartą.

reidas palei šlaitus

Po eilinio rato aplink „bliūdelį“ vėl išplaukiu į plačiąją ežero dalį ir velkiauju iki pakrantės, kurioje kyla stačiašlaičiai mišku apaugę skardžiai. Po vandeniu dugno rel-jefas - toks pat: status šlaitas nyra į 4-5 m gelmę, kur yra pakopa, o už jos dugnas pasiekiamas jau tik 8-�0 m gelmėje. Ežero paviršiaus, kaip ir anksčiau, nesudrumsčia nė menkiausias vėjelio dvelktelėji-mas. Todėl net ir be akinių polia-rizuotais stiklais matau, kad kelių metrų gelmėje zuja sidabriniai siluetai - tai stintelės. Akivaizdu, kad ramus, nevėjuotas oras savaip paveikia žuvų elgseną. Vienas jų - žuvų migracija link paviršiaus. Pri-segu prie valo rudenį ne kartą ge-rai užsirekomendavusį „kanopos“ tipo sidabraspalvį „Lucky John“ guminuką (7,5 cm), kuris labai efektingai vaiguriuoja ir vartosi nuo šono ant šono lėtai plukdo-mas, ir užmetu masalą į gelmę.

Valtis dabar dreifuoja netoli meldų juostos, kuri šioje ežero vie-toje siaura, nes, kaip minėta, kran-tas staigiai nyra į gelmę, o už 50-60 m nuo kranto vingiuoja skardis. Dugnas šioje vietoje kietokas, vie-tomis net žvirgždėtas. Guminukas šuoliukais plaukia palei tą skardį vieną kartą, antrą, o trečiu meti-mu kažkas masalą grybšteli, tačiau atsargiai, todėl nesu visai tikras, kad tai - žuvis. Ketvirtas metimas išsklaido visas abejones - kažkas įnirtingai supurto masalą ir laiko tvirtai įsitvėręs. Energingai paker-tu ir pagaliau ilgai laukta akimir-ka - spiningas išlinksta. Iškart pa-juntu, kad užkibo žuvis, ir ji elgiasi kitaip nei lydeka. Žuvis atkakliai stengiasi priglusti prie dugno ir retkarčiais supurto masalą. Kaip buldogas, atakuojantis mėgstamą žaislą - lengvojo automobilio pa-dangą. Tad nejučia ima smelktis galvon mintis, kad pasitvirtino pa-ti slapčiausia viltis, dėl kurios eita „va bank“. Netrukus ši viltis iš teori-nės virsta realybe, kai vandens pa-viršiuje pasirodo rainai žalsvas įnir-tingai siekiančio atsikratyti masalo sterko šonas. Gerai, kad pakirtau visa jėga ir kabliuko geluonis giliai įsmigo į viršutinį sterko žandikaulį. Sterką pavyksta sėkmingai įpluk-dyti į graibštą ir įkelti valtin. Gana įspūdingų ilčių savininkas - nei didelis, nei mažas. Sieks pusantro kilogramo.

Lėtaeigis masalas

Vėl užmetu masalą į tą pačią vietą, guminukas kiek paplaukia ir tuojau pat juntu ataką, bet ji žai-biška ir aš nespėju pakirsti. Dar vienas metimas ir viskas pasikarto-ja, tačiau man ir šį kartą nepavyks-

ta pakirsti kimbančios žuvies. Tada kaip įmanydamas sulėtinu masalo plukdymo tempą. Nors nematau, bet įsivaizduoju, kad guminukas dabar vos vos viksnoja uodegėle. Taktika pasitvirtina - kol kas ne-matomas priešininkas tuo pačiu buldogo stiliumi įsitveria į masalą. Apžiūriu ištrauktą sterką: iš akies vertinant matyti, kad jis maždaug tokio pat dydžio kaip ir pirmasis. Kad ir kaip atidžiai plukdau masa-lą, daugiau niekas nebekimba, o sutemos sparčiai tirštėja. Mintyse tariu, kad šis metimas - paskutinis, nes kitaip su šviesa negrįšiu į kran-tą, bet staiga pajuntu grybštelėji-mą, dar vieną, o trečias kartas - tai stiprus smūgis. Pakertu visa jėga ir pajuntu, kad užkibusi žuvis - daug didesnė. Su ja tenka ilgokai pasigalynėti, kol sterkas pagaliau

iškyla prie borto ir kvėpteli oro. Stveriu jį pirštinėta ranka už pa-žiaunės ir įkeliu į valtį. Laimikis ti-krai stambesnis ir gali siekti nuo 2,5 iki 3 kg. Pasvėrus sterką krante, spėjimas pasitvirtino - beveik trys kilogramai. Na, o priedas prie ne-blogo laimikio taip pat svarus - tai išvada, kad rudenį sterkus galima gaudyti taip pat sėkmingai iki pat užšąlant ežerams ir tvenkiniams. Ichtiologai ne veltui tvirtina, kad sterko sugebėjimas matyti prie-blandos zonoje nė kiek nesuma-žėja, kai rudenį į vandenį pakliūva nedaug saulės šviesos. Tad jam nė motais, kad diena sutrumpėjo. Sterkas puikiai mato palei dugną kursuojančias ežerines stinteles, pūgžlius, prie intakų žiočių šmiri-nėjančius gružlius. Ir aktyviai me-džioja grobį patamsyje.

guminukaiJ/b žūkLė

prieblandos zoNA

DoSJĖSterkų medžiojamas grobis -

šiek tiek mažesnis nei lydekų, kurioms pačios parankiausios �2-�5 cm masalinės žuvelės. Sterkai ne tokie plačiažiobčiai, todėl daž-niausiai medžioja 7-9 cm dydžio grobį. Tačiau labai svarbu, kad tokį grobį imituojantys masalai pasižy-mėtų ypatingu žaismu - imituotų tingų, šmirinėjantį padugne grobį. Tokiu žaismu pasižymi klasikiniai „Lucky John“ guminukai su dide-lėmis uodegos mentėmis ir „ka-nopos“ tipo guminukai. Didelėje gelmėje ypač veiksmingos - perla-mutrinio atspalvio sidabraspalvės ir juosvai raudonos abiejų tipų „žuvelės“, kurių kūnuose įterpti blizgučiai, efektingai atspindintys menkiausią šviesos spinduliuką. Ypač apniukusiomis dienomis pa-tariama naudoti žalsvos spalvos švytinčius fosforine šviesa „Lucky John“ žuvelių modelius.

geriausias Laikas žūkLei pAgAl KiBiMo KAlEnDoRių š.M.

spalio 22 d.

spalio 23 d.

žūKlėS pRognozė: 50 PRoc. TeISYbĖS

9.00-11.30, 17.00-18.00 val.

10.00-12.00, 16.30-18.30 val.

VynioK AnT ūSoHologramų atšvaitai

Gaudyti sterkus gelmėje, kur rudenį tvyro prieblanda, latvių meškeriotojai naudoja daž-niausiai ryškiai nudažytus „Salmo“ galvakab-lius, kuriais įgramzdinami guminukai, kurių veiksmingumą apniukusiomis dienomis padi-dina galvakablių šonuose priklijuotos hologra-minės žuvies akių imitacijos. Hologramos, eks-pertų teigimu, sušvyti nuo menkiausio šviesos šaltinio, o jų atšvaitai ne tik gerai, bet ir toli matomi prieblandoje, kuri tvyro vandens tal-pyklų ir gilių ežerų priedugnėje.

Viktoro Armalio nuotr.

�6

cmykcmyk�6

gaLvosūkiaiJ/b žaidimai

kRYžIAžoDIS

Praėjusios savaitės prizus - dailininko eugenijaus antano Cukermano dailės albumą laimėjo Vincas peleckas (Vilnius).

(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: dailininko Antano Martinaičio dailės albumą

vertikaliai: Štiš. Adomas. Sąžinė. Abra. Sutema. Litražas. Civilė. Pigi. Dėdė. Pynė. Myga. Pėdė. Galė. Pataka. Šiva. Kanalas. Anatema. Lipa. Akiduobė. „Opel“. Muilina. Midudarė. Tėtė. Karė. Asas.

Horizontaliai: Prasmė. Žąsidė. Žuvėdra. It. Bitidė. Talė. Nelė. Šekit. Šėmė. Giminė. Pavada. Pyla. Šalinė. Loma. Bigė. Kibir. Arti. Papėdė. Dar. Mana. Anyta. Oda. Maž. Galopas. Ataka. Era. SOS. Asilės.

pažymėtuose langeliuose: NAKTINIS DRUGYS.

PRAĖJUSIoS SAVAITĖS KRyžiAžoDžio ATSAKyMAi

kAkURo

PRAĖJUSIoS SAVAITĖS gAlVoSūKio ATSAKyMAi

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų „raktiniuose“ kvadratėliuose nurodytų skai-čių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

SkoRPIoNAS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki spalio 24 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.


AVINAI turėtų daugiau dėmesio skirti profesinei sferai. Galimi tam tikri nesutarimai su

viršininku, todėl pasistenkite populiariai paaiškinti savo požiūrį ir nesidrovėkite reikšti savo nuomonės. Susitikimai su verslo partneriais bus sėkmingi, todėl finansinis stabilumas ateinančiu laikotarpiu jums garantuotas.

JAUČIAI turi užmegzti tinkamus santykius su darbo partneriais, ir tada daugelis proble

mų išsispręs pačios. Atsižvelkite į kolegų nuomonę, jie jums pasiūlys labai naudingų idėjų. Kitą savaitę labai pravers kontaktai su vyresnybe, jie jums padės realizuoti savo sumanymus daugelyje sferų.

DVYNIAI galės pademonstruoti savo neeilines dalykines savybes, kurias deramai įver

tins vyresnybė. Tai jums leis gerokai palypėti karjeros laiptais. Teliko imtis darbo ir pateisinti į jus dedamas viltis. Būkite atlaidūs aplinkiniams, tuomet galėsite patraukti į savo pusę daugiau ištikimų šalininkų.

VĖŽIAI turėtų pasistengti kitą savaitę nepražiopsoti įdomios informacijos, kuri jums

gali praversti ateityje. Dabar atėjo palankiausias momentas realizuoti savo sumanymus. Tik nesileiskite į visokias avantiūras, ypač jei jus prašo investuoti savo pinigus ir žada didelį pelną.

LIŪTAI gali drąsiai kreiptis į vyresnybę, siūlydami idėjas, kurios tikriausiai ją sudomins.

Bet nereikėtų kelti iniciatyvų dėl problemų sprendimo kai kurios iš jų išnyks savaime, tad tik veltui gaištumėte laiką. Dabar palankus metas paklausyti nuojautos balso. Ji jums pasiūlys nestandartinį ėjimą.

MERGELĖS artimiausiu metu sutiks reikalingų žmonių, kurie padės įgyvendinti drąsius

planus. Tik nesiimkite visų projektų iškart. Neskubėkite, susikaupkite ir užbaikite tai, kas pradėta. Tuomet galėsite sudaryti palankias prielaidas sėkmingam žengimui į priekį ateityje.

SVARSTYKLĖS turi aktyviai dirbti, jeigu nori pasiekti tam tikrą lygį. Jums atsivers

puiki galimybė pademonstruoti savo sugebėjimus ir žinias, tik netinginiaukite. Nekreipkite dėmesio į nedideles nesėkmes, jeigu tokių bus. Sutelkite pastangas ryžtingam šuoliui į priekį, tai padės pasiekti mokslo ir karjeros laimėjimų.

SKORPIONAS kitą savaitę turėtų skirti karjerai. Didelė tikimybė, kad jūs įgyvendinsite

seną svajonę, susijusią su profesine veikla. Susikaupusių reikalų negalima atidėlioti, todėl tiksliai planuokite savo laiką. Paklausę šio patarimo, jūs įvykdysite visus svarbiausius uždavinius.

ŠAULIAI sukaups jėgas ir užbaigs darbus, kurie seniai reikalauja jūsų dalyvavimo. Be

je, rezultatai pranoks visus lūkesčius. Jus apims įkvėpimas, atsiras palanki galimybė sėkmingai tvarkyti reikalus tiek darbe, tiek namie. Būkite atidesni aplinkiniams, ir tai jums padės didinti savitarpio supratimą su artimu žmogumi.

OŽIARAGIAI visus ateinančios savaitės įvykius sutiks be didesnių emocijų. Bus daug

darbo, ir labai įvairaus, todėl nereikėtų ieškoti papildomo krūvio. Taip pat susilaikykite nuo skubotų sprendimų, pirma viską gerai apgalvokite. Jūsų finansinės galimybės leis planuoti didelius pirkinius.

VANDENIAMS numatytų planų realizavimas duos teigiamų rezultatų. Jūs puikiai padir

bėjote ir pagaliau galėsite pasimėgauti savo pastangų vaisiais. Lengvai įveiksite visas kliūtis, bet nereikėtų vieniems imtis didelių projektų. Raskite žmonių, kurie parems jūsų idėjas. Tikriausiai pagerės santykiai darbo kolektyve.

ŽUVYS išspręs svarbius profesinius klausimus. Atsiras puiki galimybė sutelkti aplink save bičiu

lius ir bendraminčius. Jūs greitai įvertinsite situaciją ir rasite konstuktyvių būdų sunkumams įveikti. Finansiniu požiūriu viskas bus gerai, net jei kai kurie klausimai kels nerimą.

SpAlio 24-30 D. hoRoSkoPAS

Aktorė valda biČKutė (spalio 25 d.)

Dainininkė aistė sMiLgeviČiŪtė (spalio 29 d.)

Baleto solistas Nerijus JuŠKa (spalio 29 d.)

Vyginto Skaraičio nuotr. ant RŪtos peČiŲ · lieju savo akvareles. Ir dar ma-ne visada traukia jūra, Neringa“. Akvarelių liejimas jai pats mie-liausias, nors ir nelengvas užsi-ėmimas.

Documents