VU.ACADEMIA.RU Vilniaus Universiteto Rusų filologijos katedra kviečia į neformalių paskaitų ciklą rusų ir lietuvių kalbomis, skirtą vyresnių klasių moksleiviams bei visiems besidomintiems rusų kalba, literatūra ir kultūra 2016 m. pavasarį. Susitikimų kalendorius Vasario 6 d. VU Rusų filologijos katedros vedėjas docentas dr. Pavel Lavrinec Kas? – Rusų filologija. Kur? – Vilniaus universitete (rus./liet.) Susitikimo temos: Kada, kaip ir kodėl Rusų filologijos studijos atsirado Vilniaus Universitete? Ką darė ir daro dėstytojai ir mokslininkai rusistai bei ką dirba ir dirbs VU rusų filologijos absolventai? Vasario 20 d. VU Rusų filologijos katedros profesorė dr. Ala Lichačiova Kaip ir kodėl kalbos gimsta ir miršta? (rus.) Jūs galbūt esate girdėję, kad netolimoje ateityje dauguma pasaulio kalbų išnyks.Kas tai – katastrofiškas šiuolaikinio gyvenimo būdo padarinys? Ar čia pasireiškia senas dėsningumas, ir kalbos mirdavo visais laikais? O iš kur atsiranda kalbos „naujagimės“ – kaip, kur ir dėl kokių priežasčių jos gimsta? Juk jų neaugina mėgintuvėliuose! O kiek apskritai pasaulyje kalbų? Kiek jų buvo prieš keletą amžių ir kiek išliks po 100-200 metų? Ar sutiksite su teiginiu: „Kalbos miršta ne dėl to, kad išnyksta jų vartotojai, o dėl to, kad tie vartotojai pasirenka kitas kalbas“? Apie tai galima bus pasišnekėti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos išvakarėse. Kovo 5 d. VU Rusų filologijos katedros lektorė dr. Anastasija Belovodskaja Internetinė rusų kalba: ten, kur gyvena кросавчеги, падонки ir няшки (rus.) Tikriausiai kiekvienas mokantis ar besimokantis rusų kalbos yra pastebėjęs, jog interneto platybėse dažnai veikia kažkokios kitos taisyklės – visai ne tos, kurios yra dėstomos mokykloje. Ir tai ne tik netrukdo „internautams“ vieniems kitus suprasti, bet ir veikia kaip tam tikras „prisijungimo kodas‘, leidžiantis įsitraukti į bendravimą ir tapti savu. Kaip keičiasi kalba internete? Ar tikrai internetą galima pavadinti „kalbos darkytoju“? Kodėl ir kokiais būdais kalbininkai tyrinėja internetines kalbos atmainas? . Kovo 19 d. VU Rusų filologijos katedros docentė dr. Jelena Konickaja Pažaidos akmenys rusų frazeologijoje: kas yra caras Žirnius ir kada vėžys ant kalno švilpauja (rus.) Kiekviena kalba turi vaizdingų pastovių junginių, kurie vadinami frazeologizmais. Tokius junginius išversti į kitą kalbą kartais neįmanoma – frazeologizmų reikšmę tiesiog reikia žinoti. Tokių junginių, suprantama, yra ir rusų kaboje. Kodėl apie tai, kas niekada neįvyks, rusai sako: это будет, когда на горе рак свистнет (liet. tai bus / atsitiks, kai vėžys ant kalno sušvilps) arba после дождичка в четверг (pažodinis vertimas: ketvirtadienį po lietaus). Kodėl apie tai, kas atsitiko labai seniai, rusai sako, kad tai įvyko valdant carui Žirniui (rus. при царе Горохе). Kaip atsirado tokie posakiai? Kaip ir