-
SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti
ganaTlebisa da mecnierebaTa fakulteti
istoriis, arqeologiisა da eTnologiis departamenti
vladimer bibileiSvili
qarTuli reJisoruli xelovnebis formirebis
ZiriTadi principebi
(XX saukunis 10iani wlebi)
specialoba: xelovnebis istoria da Teoria
xelovnebis istoriisa da Teoriis doqtoris akademiuri xarisxis
mosapoveblad warmodgenili
disertacia
mecnier-xelmZRvaneli: xelovnebaTmcodneobis mecnierebaTa doqtori,
profesori vasil kiknaZe
baTumi – 2012
-
2
S i n a a r s i
Sesavali:
------------------------------------------------------------------------------------
Tavi I. qarTvel mweralTa da msaxiobTa reJisura –
gardamavali etapi
-----------------------------------------------------------------------
1. mweralTa reJisura
-------------------------------------------------------------
2. msaxiobTa reJisura
-------------------------------------------------------------
Tavi II. aleqsandre wuwunavas reformistuli Ziebebi
------------------
1. aleqsandre wuwunava qarTul dramaSi
-----------------------------------
2. aleqsandre wuwunava qarTul operaSi
-----------------------------------
3. aleqsandre wuwunava qarTuli mxatvruli
kinos fuZemdebeli
----------------------------------------------------------------
Tavi III. brZola sinTezuri TeatrisaTvis
1. valerian SalikaSvili
----------------------------------------------------
Tavi IV. brZola profesiuli reJisoruli
principebis damkvidrebisaTvis
----------------------------------------------------
1. mixeil qoreli
-----------------------------------------------------------------------------
2. akaki faRava
----------------------------------------------------------------------------------
daskvna
------------------------------------------------------------------------------------
gamoyenebuli literatura
--------------------------------------------------------
-
3
Sesavali
sakvlevi Temis aqtualoba. me_20 saukunis 900-iani 10_iani
wlebi
didi gardatexebisa da revoluciuri cvlilebebis epoqaa. ilias,
akakis
da sxva moRvaweebis brZola erovnuli TviTmyofadobis
SenarCunebisaTvis
upirvelesad swored Teatris asparezze gamoCnda. mwerlebma da
msaxiobebma garkveuli Teoriuli winamZRvrebi Seqmnes da
farTod
daamkvirdes reJisoris funqciis gazrdis aucileblobis idea.
sakvlevi
Tema emyareba konkretul istoriul realobebs, ruseTis imperiis
sinamdvileSi erovnuli faseulobebis SenarCunebisaTvis brZolas,
radgan
samxatvro Teatris meTodologiuri principebis gamoyeneba
pirvel
profesionalebs swored erovnuli kulturis warmosaCenad surdaT.
Cveni SexedulebiT, aRniSnuli epoqis mecnieruli kvleva
aqtualuria, upirveles yovlisa, imis gamo, rom am periodidan
iwyeba
qarTul TeatrSi reJisoris profesiis Camoyalibebisa da
ganviTarebis
procesi. Aaseve, mniSvnelovania, im TvalsazrisiT, rom es
periodi
naklebad aris Seswavlili qarTul TeatrmcodneobaSi.
axalma saukunem Teatris winaSe axali esTetikuri da
sazogadoebrivi problemebi daayena. upirvelesad ki wina
planze
warmoCnda fsiqologiuri realizmis problema, romelic
dakavSirebuli
iyo ansamblur TeatrTan da saerTod axlebur reJisorul
azrovnebasTan.
me_20 saukunis 900-iani 10_iani wlebidan qarTul TeatrSi
gaizarda
speqtaklisadmi profesiuli midgomis aucilebloba. warmodgenis
ansamblis Seqmna erT-erTi upirvelesi problema iyo reJisoris
damoukideblobisaTvis brZolaSi. ansamblis sakiTxi ar iyo marto
wminda
mxatvruli problema. msaxiobTa urTieTobebisa da reJisuris
bevri
problema gadaexlarTa erTmaneTs. SemoqmedebiTi da
organizaciuli
sakiTxebi moiazreboda erT mTlianobaSi, ris gamoc kidev ufro
izrdeboda Teatris reJisor-mmarTvelisa da reJisor xelovanis
funqciebi.
qarTulma Teatrma didi gza gaiara sul raRac oc weliwadSi. es
iyo mZafri winaaRmdegobebis wlebi. TeatrSi xdeboda axlis Zieba,
Zvelis
konservacia, maTi kontrastuli Sepirispirebebi, rwmenis
ganmtkiceba,
imedgacrueba, daSveba da amaRleba, realizmis, naturalizmis,
-
4
simbolizmis tradiciebis ucnauri Sereva da ,,saerTo planSi~
gaTqvefa.
maTi Sinagani winaaRmdegobani, Zveli scenuri aqseqsuarebis
ganaxlebis
mcdeloba, mayureblis ganwyobilebaTa xSiri monacvleoba,
gastro-
liorTa speqtaklisagan warmoqmnili impulsebi, qarTvel
moRvaweTa
aqtiuri saqmianoba _ yvelaferi es arsebiTad warmoadgenda
qarTuli
Teatris modernistul _ ganmanaxlebel moZraobas.
dasavleT evropis reJisurisagan gansxvavebiT qarTuli Teatris
reJisuram profesiuli formirebis da ganviTarebis igive
safexurebi
gaiara, magram ufro neli tempiT da mogvianebiT, Tumca isic
unda
aRiniSnos, rom droSi gansxvavebac istoriulad ar aris didi,
daaxloebiT 25-30 wels moicavs.
me-20 saukunis dasawyisSi gaZlierda reJisoris profesiuli
damoukideblobisaTvis brZola, romelsac did impulss aZlevda
rusuli
Teatri. kerZod, moskovis samxatvro Teatri. saqarTvelo nawili iyo
didi
rusuli imperiisa da es niSnavda, ara mxolod, Cvens
saxelmwifoebriv
qveSevrdomobas, aramed did kulturul urTierTobasac.
saqarTvelo
peterburgisa da moskovis gziT ukavSirdeboda dasavleT evropul
civilizacias.
aseTi midgoma exeba ara mxolod rusul-qarTul Teatralur
urTieTobebs, aramed zogadad erebs Soris kulturuli
urTierTmimarTebis process. igi Tanabrad exeba globalizaciis
Tanamedrove epoqasac, rodesac udidesia kulturaTa gavrcelebis
areali
da qveynebs Soris interkulturuli kontaqtebi. faqtiurad, es
aris
disertaciis erT-erTi aqtualuri sakiTxi, romelic ase
mniSvnelovania
kulturuli memkvidreobis Seswavlis da gamokvlevis
TvalsazrisiT.
kvlevis miznebi da amocanebi. sadisertacio Sromis ,,qarTuli
reJisoruli xelovnebis formirebis ZiriTadi principebi~
mTavari
mizania, mecnierulad iqnas gaazrebuli pirvel profesional
reJisorTa
istoriuli damsaxureba qarTuli Teatris ganaxlebis saqmeSi,
maTi
Rvawli Teatris sinTetizaciis procesSi msaxiobebisa da
reJisorebis
urTierTobebis, winaaRmdegobaTa daZlevisa da mxatvruli
harmonizaciis
miRwevis saqmeSi, speqtaklis mTlian gadawyvetaSi.
pirveli qarTveli profesionali reJisorebis a. wuwunavas, m.
qorelis, v. SalikaSvilis da a. faRavas (e. w. ,,qarTveli
mxatelebi.”)
-
5
didi Zalisxmevis Sedegad xdeba reJisoris profesiis axleburi
gaazreba.
swored, am periodidan iwyebs damkvidrebas axali
Teatralur-esTetikuri
principebi, amieridan axali reJisuris mTavar mizans
warmoadgens
msaxiobis xelovnebis ukeT warmoCena, profesiuli ostatobis
amaRleba
da rac mTavaria, speqtaklis ansambluroba.
aRniSnuli kvlevis ZiriTadi mizani da amocanaa im
winaaRmdegobebiT
aRsavse epoqis warmoCena_analizi, romelic xasiaTdeba mwvave
dapirispirebiT Zveli Taobis msaxiobebsa da axali Taobis
reJisorebs
Soris. Uunda aRiniSnos, rom reJisura qarTul TeatrSi mwvave
brZoliT
ikvlevda gzas profesiuli unar-Cvevebis damkvidrebisaTvis,
magram
msaxiobebi advilad ar Tmobdnen poziciebs, radgan tradiciulad
TeatrSi isini liderebi iyvnen, da aqeadan gamomdinare,
reJisorebSi isini
metoqesa da mociles xedavdnen. qarTul TeatrmcodneobaSi, am
epoqis
realiebidan arsebobs istoriuli masalebi, imis naTelsayofad
Tu
rogor mZvinvarebdnen Zveli Taobis msaxiobebi, roca reJisori
moiTxovda
damorCilebodnen mis nebas.
faqtiurad, me_20 saukunis 900-iani 10_iani wlebi - es aris
gardamavali etapi qarTul Teatris ganviTarebis gzaze, sadac,
TandaTanobiT mweralTa da msaxiobTa reJisuris adgils ikavebs
profesiuli reJisura.
istoriuli simarTle moiTxovs, rom srulad garkveviT aRiniSnos
me-20 saukunis pirvel ocwleulSi rusul-qarTuli Teatraluri
urTieTobebis roli da mniSvneloba. igi arc Semdeg wlebSi
Sewyvetila,
magram Cveni sadisertacio Tema uSualo kavSirSia am urTier-
TobasTan swored pirvel ocwleulSi.
es aris moskovis samxatvro Teatris didi warmatebis epoqa.
igi
moskovs aqcevs msoflio Teatrebis yuradRebis centrSi. Uunda
aRiniSnos, rom samxatvro Teatris fuZemdeblebs k. stanislavskisa
da
nemirov-davCenkos imdenad didi avtoriteti hqondaT, rom isini
TavianTi
avtoritetiTac ki did gavlenas axdendnen ruseTis koloniebis
Teatrebze, maT Soris qarTulze. miT ufro didi iyo gavlena,
roca
swored samxatvro TeatrSi gaiares staJireba pirvelma
qarTvelma
profesionalma reJisorebma a. wuwunavam, m. qorelma, v.
SalikaSvilma da
a. faRavam. amdenad gasagebia, rom maT xSirad moixseniebdnen,
rogorc
-
6
qarTvel ,,mxatelebs~. maT SeiTvises da Rrmad gaiazres
fsiqologiuri
realizmis principebi da mxatiseuli gamocdileba.
aRsanaSnavia, rom disertaciis farglebSi, aseve, safuZvlinad
aris
gamokvleuli pirveli qarTveli profesionali reJisorebis a.
wuwunavas,
m. qorelis, v. SalikaSvilis da a. faRavas baTumSi moRvaweobis
periodi.
axalma Taobebma gaafarToes Teatris Tvalsawieri, aamaRles
misi
profesiul-esTetikuri kultura. modernizaciis procesSi kidev
ufro
mkafiod gamoCnda qarTuli Teatris didi SesaZleblobebi. Cemi
disertaciis mizania, am farTo SesaZleblobaTa
gaanalizeba_warmoCena,
Ziebebis rTuli kompleqsidan gamoyofa, rasac aramarto didi
esTe-
tikuri, aramed Rrma erovnuli mniSvnelobac aqvs.
kvlevisaTvis gamoyenebuli meTodebi. Cveni kvlevis meTodi
SedarebiT analizs emyareba. pirvel etapze SeviswavleT
qarTuli
profesiuli reJisuris ganviTarebis winapirobebi. disertaciis
farglebSi aqtiurad aris dasmuli speqtaklis ansamblurobis
problema.
sadisertacio Temis irgvliv gavecani didZal masalas,
samecniero
Sromebs, reJisorTa werilebs, presas. qarTul TeatrmcodneobaSi
am
periodze arsebuli mecnieruli literaturis safuZvliani
damuSavebisa
da maTi SedarebiTi analizis safuZvelze gamovikvlie me-19
saukunis
bolos da me-20 saukunis pirvel ocwleulSi mwerlobasa da
TeatrSi
mimdinare reformistuli procesebi. sadisertacio TemaSi
warmodgenilia
SedarebiTi analizi da kvleva, romelic moicavs gardamaval
etaps
reJisuris profesionalizaciis rTul da winaaRmdegobebiT
aRsavse
gzaze. speqtaklis erT mTlianobaSi gaazreba, misi
sinTetizacia
upirobod qarTuli Teatris pirveli profesionali reJisorebis
damsaxurebaa, risi warmoCena warmoadgens sadisertacio
kvlevis
meTodologiur safuZvels.
SromaSi gamoyenebulia Temis kvleva-Ziebis winare istoria,
wignebi
da sxva publikaciebi, rogorc Cemi sakvlevi Temis
fundamentaluri
mniSvnelobis wyaroebi, rac mecnieruli keTilsindierebiT aris
damowmebuli da miTiTebuli.
mecnieruli siaxle. dRemde es Tema ar yofila sagangebod
Seswav-
lili da gamokvleuli. wimamdebare sadisertacio naSromis
farglebSi
pirvelad gaxda SesaZlebeli me_20 saukunis 900-iani - 10_iani
wlebis
-
7
qarTuli Teatris reJisuris Sesaxeb arsebuli informaciis
Tavmoyra,
misi kvleva da gaanalizeba. aRniSnuli periodis qarTuli
Teatris
Seswavlis safuZvelze sadisertacio TemaSi gamoikveTa is
winaaRmdegobebi, romelic xels uSlida profesiuli reJisuris
damkvidrebasa da ganviTarebas. Aaseve, TemaSi gamokvleulia da
srulad
warmoCinda pirveli qarTveli profesionali reJisorebis roli da
Rvawli qarTuli Teatrisa da zogadad reJisuris profesiis
ganviTarebaSi, romelmac, Tavis mxriv, udidesi gavlena moaxdina
da gza
gaukvala Tanamedrove reJisuras.
naSromis Teoriuli da praqtikuli mniSvneloba. sadisertacio
naSromi sasargeblo iqneba XX saukunis 900-iani 10-iani
wlebis
mkvlevarTaTvis. aseve, maTTvis, vinc dainteresdeba am epoqis
saqarT-
velos Teatralur samyaroSi mimdinare procesebiT. masala
SeiZleba
gamoyenebul iqnas Teatrmcodneobis mimarTulebiT leqciebis,
seminarebisa da specialuri kursebis momzadebisas.
disertaciis struqtura da Sinaarsi.
disertaciis struqtura. sadisertacio Tema moicavs kompiuterze
177
nabeWd gverds. igi Sedgeba Sesavalis, 4 Tavis, 8 qveTavisa da
daskvniTi
nawilisgan. teqsts erTvis gamoyenebuli literaturis sia (77
dasaxeleba).
naSromis ZiriTadi Sinaarsi.
Sesavali. naSromis SesavalSi saubaria sakvlevi Temis
aqtualobaze,
kvlevis miznebze da amocanebze, kvlevisaTvis gamoyenebul
meTodebze,
mecnieruli siaxleze, naSromis Teoriul da praqtikuli
mniSvnelobaze,
disertaciis struqturaze da Sinaarsze, naSromis ZiriTadi
debulebebis
amsaxvel publikaciebze.
Tavi I. qarTvel mweralTa da msaxiobTa reJisura _ gardamavali
etapi
qveTavi I. mweralTa reJisura. pirvel qveTavSi aRwerilia
qarTuli
profesiuli reJisuris ganviTarebis winapirobebi. Pprofesiuli
reJisuris winamZRvrebis kvleva warmoadgens qveTavis mTavar
Temas.
gansakuTrebiT aRsaniSnavia im mweralTa Rvawli, romlebmac
reJisoris
funqcia iTaves. am periodis moRvaweebs Soris pirvel rigSi
unda
-
8
davasaxeloT gamoCenili qarTveli mwerlebi: qarTuli profesiuli
Teatris aRmdgeneli giorgi erisTavi, ilia WavWavaZe da akaki
wereTeli.
Teatris istoriis am etapze reJisoris roli jer kidev ver
amaRlda
damoukidebeli xelovnebis donemde, igi ufro organizatoris,
menejeris,
mmarTvelis rols asrulebda.
qveTavSi farTod ganxilulia mweralTa (g. erisTavis, a.
wereTelis,
i. WavWavaZis) reJisuris Taviseburebebi: ,,remarkebis reJisuris~
sakiTxi,
erTsaxovneba, literaturuli Teatris principebis mZlavroba da a.
S.
g. erisTavma itvirTa qarTuli profesionaluri Teatris aRdgena.
sagulisxmoa, rom erisTavs Tavidan ar hyavda profesionali
msaxiobebi.
man dasi TandaTanobiT Tavis principebs aziara. repeticiebis
parale-
lurad aswavlida sasceno xelovnebas, Teatris istorias, scenis
teqnikas. g. erisTavi rogorc organizatori da speqtaklis
SemoqmedebiTi
xelmZRvaneli, qmnida reJisuras. masSi gaerTianda Teatris
direqtoris,
piesis avtoris, pirveli msaxiobis Sroma sxvadasxva
elementebis
erToblivi moazreba, maTi erT garkveul organizaciul
principebze
dafuZneba saSualebas iZleoda ukeT warmoCeniliyo reJisor-
organizatoris roli.
XІX saukunis 80-ian wlebSi mudmivmoqmedi profesiuli Teatris
Seqmna SeuZlebeli iqneboda, rom ilia WavWavaZesa da akaki
wereTels
Tavisi werilebiT fsiqologiuri atmosfero ar SeeqmnaT axali
TeatrisaTvis. profesiuli Teatri moiTxovda, rom mas saTaveSi
yoloda
niWieri reJisor-organizatori, speqtaklebi unda momzadebuliyo
profesionalurad, Teatrs unda hqonoda repertuari. pirvel
rigSi
saWiro iyo, rom profesiuli Teatri ganTavisuflebuliyo scenis
moyvareTa Cvevebisagan. gansakuTrebuli yuradReba daeTmo
msaxiobis
ostatobas da sasceno metyvelebis daxvewas. wina planze
wamoiwia
ansamblis problemam, speqtaklis scenografiis sakiTxebma.
gansxvavebuli mdgomareoba gvaqvs Teatris Teoriis sferoSi.
igi
ufro maRal safexurze dgas vidre praqtikuli reJisura. qarTvel
mweralTa da msaxiobTa naazrevSi meti siRrme da mravalmxrivobaa.
ufro
metadac igrZnoba azrovnebis maStabebi. ase magaliTad: ilia
WavWavaZem da
akaki wereTelma TiTqmis yovelmxriv ganixiles reJisuris
sferosTan
-
9
dakavSirebuli problemebi. Tanadroulobis doneze gaanalizes
qarTul
TeatrSi mimdinare procesebi.
profesionaluri daostatebisaTvis brZola, msaxiobTa da
reJisorTa
urTierToba gaivlis sxvadasxva safexurebs, magram maT mudmivad
aqvT
erTnairi problemebi. igi TiTqmis mTels istorias gasdevs
sxvadasxva
formiTa da masStabebiT. am brZolaSi erT-erTi
umniSvnelovanesi
movlena iyo `mudmivi Teatris piroba~, romelsac xeli moawera
Teatris
damfuZnebel msaxiobTa jgufma. es aris xelSekruleba, romelmac
gansazRvra msaxiobTa da reJisorTa ufleba-movaleobebi.
reJisuris
istoriisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs dokuments,
sadac
naTlad Cans reJisoris didi funqcia Teatris cxovrebaSi. aq
erTmaneTTan aris dakavSirebuli rogorc administraciul-
organizaciuli, aseve SemoqmedebiTi sakiTxebi. isini
erTmaneTSia
gadajaWvuli.
qveTavi II. msaxiobTa reJisura.
pirveli Tavis meore qveTavSi gamokvleulia qarTuli reJisuris
istoriaSi erT-erTi gardamavali etapi, romelic cnobilia
`msaxiob-
reJisorTa~ epoqis saxeliT. Aam epoqas safuZveli Caeyara me-19
saukunis
80-ian wlebSi da ,,msaxiobTa reJisuris~ periodi gagrZelda
me-20
saukunis 10-ian wlebamde. me-19 saukuneSi masobrivi xasiaTi
hqonda
`msaxiobTa reJisuris~ praqtikas, arsebiTad es aris msaxiobis
da
reJisoris, am ori profesiis Tanaarsebobis, urTierTSerwymis
epoqa,
sadac lideris mdgomareoba ukaviaT cnobil msaxiobebs v. abaSiZes,
l.
mesxiSvils, k. mesxs, k. yifians, v. gunias da sxvebs. isini
wlebis
manZilze SesaniSnavad xelmZRvanelobdnen dasebs. didi
warmatebiT
reJisorobdnen da qarTul reJisuras amdidrebdnen praqtikuli da
Teoriuli moRvaweobiT.
me-19 saukunis 80-iani wlebidan v. abaSiZe mogvevlina, ara
marto,
rogorc msaxiobi da reJisori, aseve is SesaniSnavi
reJisor-pedagogic
gaxldaT. igi Tvlida, rom garkveuli meTodologiis gareSe
SeuZlebeli
iyo msaxiobTa aRzrda - ,,msaxiobTa gawvrTna~. igi msaxiobebs
,,simarTlis
xelovnebas~ aswavlida. misi Sexedulebebi, praqtikuli saqmianoba
xels
uwyobda reJisuris poziciis ganmtkicebas, Tumca wuTiTac ar
iviwyebda
msaxiobis udides rols TeatrSi.
-
10
msaxiobebi grZnoben reJisoris saWiroebas, magram misi
uflebebis
gazrdasac ver eguebian. v. abaSiZis da k. yifianis
Sexedulebebi
reJisuris Sesaxeb mxardaWeras pouloben sxva msaxiob –
reJisorTa
SromebSi, magaliTad v. gunia ,,mxars uWerda reJisoris rolis
zrdas
axal TeatrSi~, magram amasTanave ,,icavs msaxiobis
individualobis
SenarCunebas rogorc pirobas axali Teatris ganviTarebisas. v.
gunia iyo
didi Teatraluri moRvawe, msaxiobi, reJisori, kritikosi,
dramaturgi.
man ganmarta reJisoris roli da adgili TeatrSi da misi
uflebamosileba. Mmagram, miuxedavad imisa, rom emxroboda
reJisoris
uflebebis gazrdas, mis damoukideblobas, praqtikaSi, rogorc
msaxiobi,
mainc ver egueboda reJisoris diqtats.
Cveni SexedulebiT, Teatris xelmZRvaneli unda iyos maRali
esTetikuri gemovnebis, kritikuli azrovnebis, mcodne da
ganviTarebuli,
ese igi reJisori, romelic artistebis da sazogadod scenis sruli
da
damoukidebeli batoni unda iyos. unda sufevdes saocari simorCile
da
gagoneba. ese igi disciplina.
pirveli, vinc daundobli brZola gamoucxada scenis moyvareobas
da msaxiobur individualizms, TeatrSi ganamtkica disciplina
da
daamkvidra rolze saerTo muSaobis praqtika iyo kote mesxi.
mas
icnobdnen, rogorc SesaniSnav msaxiobs da am periodisaTvis is
ukve
daxelovnebuli reJisoric iyo. k. mesxi kargad erkveoda
literaturisa
da xelovnebis sakiTxebSi. iyo farTod ganaTlebuli adamiani da
aqedan
gamomdinare, dasi angariSs uwevda mis Sexedulebebs.
didi roli iTamaSa reJisoris profesiis Camoyalibebis saqmeSi
lado mesxiSvilma cnobilma msaxiobma da reJisorma. mas ar
akmayofilebda mxolod speqtaklis garegnuli mxare. wina planze
wamoswia speqtaklis mTlianoba, misi ansambluroba. l.
mesxiSvilisTvis
axlobeli iyo gmiris Ziebis Tema, amitom mas itacebda
fsiqologiuri
Janris nawarmoebi. rac mTavaria, mesxiSvilis reJisorul
praqtikaSi
mniSvne-lovani adgili eWira ansamblurobis sakiTxs. Tavis
speqtaklebSi,
did Tu patara rolebze muSaobis dros erTnair yuradRebas
uTmobda.
uyuradRebod arc masobriv scenebs tovebda.
Tavi II. aleqsandre wuwunavas reformistuli Ziebebi
qveTavi I. al. wuwunava dramaSi
-
11
meore Tavis pirvel qveTavSi ganxilulia aleqsandre wuwunavas
reformistuli Ziebebi dramaSi da gaanalizebuli misi udidesi
obieqturi roli dramis raJisuris profesiul ganviTarebaSi.
aleqsandre wuwunava swored maSin movida qarTul TeatrSi,
rodesac XIX saukunis Teatri icvleboda, asparezze gamodioda
axali
Taoba, romelsac mxatvruli ideebi epoqis Sesabamisad unda
gamoexata.
wuwunava Zalian axalgazrda movida qarTul TeatrSi da Tan
novatoruli suli moitana. is iyo pirveli qarTveli
profesionali
reJisori romelmac meoce saukunis pirveli naxevris qarTul
dramaSi,
operasa da kinoSi Rrma kvali datova. amiT, man qarTvel
reJisorTa
Soris gansakuTrebuli adgili daimkvidra. reJisura axali
xelovneba
iyo qarTul Teatralur sivrceSi jer ar gamoCeniliyvnen
marjaniSvili
da axmeteli, swored wuwunavam moumzada niadagi profesiuli
reJisuris
Teatris sazogadoebriv avtorirets.
wuwunavasTvis iseve rogorc sxva ,,qarTveli mxatelebisaTvis~
speqtaklis ansamblurobisaken swrafvas erovnuli safuZveli
gaaCnia.
aRsaniSnavia al. wuwunavas axalgazrda profesionali reJisoris
mier
dadgmuli pirveli piesa, italieli dramaturgis gabriele d’
anuncios
,,iorios asuli~. axalgazrda reJisoris sasaxelod unda iTqvas, rom
man
scenismoyvareni SemoqmedebiTad gardaqmna. dadga ansambluri
speqtakli,
scenaze yvela cxovrobda da batonobda koleqtiur TamaSSi.
aseve,
reJisorma gansakuTrebuli yuradReba miaqcia mxatvrobas.
izruna
speqtaklis ara marto teqnikur, aramed esTetikur mxareze.
,,saxalxo saxlSi~ muSaobis periodSi wuwunava arc erovnul
drama-
turgias iviwyebs dgams qarTvel dramaturgTa piesebs: paulo
ireTelis
,,qristines” (ninoSvilis mixedviT), i. gedevaniSvilis
,,msxverpls”, tr.
ramiSvilis ,,mezoblebs”, n. SiukaSvilis ,,megobrebs”, n.
nakaSiZis ,,vin
aris damnaSave”. marTalia, es speqtaklebi erTnairi mxatvruli
donis ar
iyo magram am dadgmebSi profesionali reJisori ar Ralatobs mis
mier
arCeul mxatvrul_esTetikur princips.
a. wuwunava Tbilisis qarTuli dramis TeatrSi iwyebs i.
gedevaniSvilis eqspresionistul piesis ,,msxverplis~ dadgmas.
Ees
speqtakli sayuradReboa, imitom rom brwyinvale dekoracia,
mxatvruli
ostatobiT Seqmnili mizanscenebi, rolis ze amocanis gamWol
-
12
moqmedebaSi efeqturi gaxsna, specialurad Seqmnili musika,
metyveli
aqtoiorTa saxeebi, sceniuri gamomsaxvelobis axali saSualebebi
da
ansambluroba warmoadgens al. wuwunavas reformistuli ideebis,
Tetaris sinTetizaciis brwiyvane magaliTs.
,,msxverplma~ kidev erTxel daamtkica reJisoris, rogorc
speqtaklis erTaderTi organizatoris udidesi mniSvneloba.
al. wuwunavam profesiul qarTul TeatrSi daamkvidra reJisoris
hegemoniis roli. man daimorCila aqtioruli individualizmi
gadawyvita
mizanscenebis problema da speqtakli erT mTlian mxatvrul azrs
dauqvemdebara.
qarTul TeatrSi kote marjaniSvilisa da sandro axmetelis
mosvlamde iyo al. wuwunavas epoqa.
qveTavi II. al. wuwunava qarTuli saopero reJisuris
fuZemdebeli
meore Tavis pirvel qveTavSi ganxilulia aleqsandre wuwunavas
fuZemdebluri roli qarTul saopero reJisuraSi.
imdroisaTvis, rodesac wuwunava, 1918 wlis 18 maiss,
menSevikuri
mTavrobis mier Tbilisi operis Teatris komisrad dainiSna, ar
arsebobda qarTuli erovnuli saopero xelovnebis tradiciebi.
wuwunava iwyebs zrunvas qarTuli musikaluri kulturis
asayvaveblad. Tavdauzogavad Sromobs erovnuli kadrebis
gamosavlenad
da maTi aRzrdisaTvis. misi iniciativiT iqmneba saopero komisia.
aseve,
wuwunavam Tavi mouyara dasis potenciur Zalebs. Aamave periodSi
misi
Zalisxmevis Sedegad, qarTuli operis saZirkvelis Cayris mizniT,
qarTul
enaze iTargmna rubinSteinis opera ,,demoni~, romelic Tematurad
axlos
idga saqarTvelosTan.
pirveli qarTuli operis dimitri arayiSvilis ,,Tqmuleba SoTa
rusTavelze~ dadgmiT reJisori wuwunava da mxatvari zalcmani
upirispirdeba Zvel saopero Teatris pompezur dekoraciebs.
reJisorma
saopero dadgmaSi gansakuTrebuli yuradReba miaqcia istoriuli
personaJebis gaadamianurebas.
zaqaria faliaSvilis operam ,,abesalom da eTeri~ udidesi
adgili daimkvidra Cveni eris kulturul cxovrebaSi. wuwunavas
SemoqmedebiTi biografia ,,abesalom da eTeris~ or
erTmaneTisagan
-
13
gansxvavebul dadgmas moicavs. pirveli daidga 1919 wels, xolo
meore
1936 wels. am or speqtakls erTmaneTisagan marto drois faqtori
ar
ganasxvavebs. mTavari mainc reJisoris gansxvavebuli
konceptualuri
gadawyvetaa. pirveli dadgma reJisorma legendad warmosaxa.
wuwunavas
amgvari reJisoruli interpretacia nawarmoebis, bunebiT iyo
nakarnaxevi.
pirvel dadgmaSi reJisorma mxatvrul simarTles miaRwia, rasac
im
droisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda, radgan is
daupirispirda maSindel saopero TeatrisaTvis damaxasiaTebel
pompezur
butaforiulobas. ,,abesalom da eTeris~ meore dadgma ki
antikur
tragediis principiT gadawyvita.
zaqaria faliaSvilis ,,daisis~ reJisorul interpretaciaSi
wuwunavam moaxdina lirikul-intimuri da gmirul-patriotuli
Janrebis
gawonasworeba da saxalxo warmodgenaSi ganxorcieleba.
wuwunavas
dadgma axal sityvad, axal etapad iqca ,,daisis~ scenur
cxovrebaSi.
wuwunavas mier dadgmuli viqtor doliZis opera ,,qeTo da kote~
Cveni qveynis kulturul cxovrebaSi mniSvnelovan movlenad
iqca.
warmatebis mTavari faqtori, operis komikur sawyisebSi unda
veZeboT.
doliZis operis Zlieri mxare, upirveles yovlisa misi
dauSreteli
iumoria. operis mTavari Rirseba mis mkveTr komediurobaSia.
,,qeTo da
kote~ komikur-satiruli operaa. mas ideur simaxviles aniWebs
momxibvleli satira Zveli Tbilisis mesCanur sazogadoebaze,
romelic
pirvelad viqtor doliZem gamoiyena qarTuli saopero Teatris
scenaze.
kompozitori da reJisori ,,xanumas~ siuJets SemoqmedebiTad
miudgnen da
axali originali nawarmoebi miiRes.
wuwunavas operis TeatrSi mravalwliani moRvaweobis periodSi
samma operam z. faliaSvilis ,,abesalom da eTerim~, ,,daisma~, v.
doliZis
,,qeTo da kotem~ mis reJisorul biografiaSi gansakuTrebuli
adgili
daikava. misi SemoqmedebiTi energia erovnuli operis
aRorZinebisken iyo
mimarTuli da uazarmazari wvlili Seitana saopero xelovnebis
ganviTarebaSi.
qveTavi III. Aal. wuwunava qarTuli mxatvruli kinos
fuZemdebeli
meore Tavis mesame qveTavSi saubaria aleqsandre wuwunavas
fuZemdeblur rolze qarTul mxatvrul kinomatografiaSi.
aleqsandre
-
14
wuwunava iyo pirveli reJisori, romelmac safuZveli Cauyara
qarTul
mxatvrul kinos.
al. wuwunavam 1917 wels gadaiRo pirveli qarTuli
srulmetraJiani filmi ,,qristine~. Uunda aRiniSnos, rom filmi
,,qristine~ Tavisi realizmiTa da fsiqologiurobiT
gansxvavdeboda
mdare gemovnebisa da mxatvruli mwiri melodramebisagan.
reJisorma
filmSi gadmosca gmiris sulieri drama, piradi gancdebi, romelic
didi
fsiqologiuri simarTliT aris naCvenebi.
wuwunava filmSi ,,vin aris damnaSave~ kinoxelovnebis
SesaZleb-
lobebis gamoyenebiT mayurebels ekranze uCvenebs soflis
dResaswaulze
gurul cxenosanTa jiriTs, cxenosnur triukebs. gurulebis
gamgzavrebas
amerikaSi da cirkSi guruli cxenosnebis gamosvlas.
Cveni azriT, saqarTvelos montaJuri kinoxelovnebis principebi
danergili ar iyo am filmSi, kinomontaJis mxriv raime axali
migneba ar
igrZnoba, magram filmSi gvaocebs msaxiobis ostatoba,
kinematografiuli
saxis Seqmnis realisturi manera da xasiaTis gaazrebuli
siRrme.
reJisori garegnul plastikur saSualebebs ar kmayofildeboda da
msaxiobebisagan Sinagan wvas moiTxovda da aqcenti TvalebiT
metyvelebaze gadahqonda. aseve, reJisoris gamarjvebiT
SeiZleba
CaiTvalos film ,,vin aris damnaSavis~ ansambluroba.
wuwunava 1926 wels avqsenti cagarelis piesis mixedviT iRebs
pirvel qarTul kinokomedias ,,xanumas~, manamde mas ,,xanuma~
dadgmuli
hqonda dramatul TeatrSi da operis TeatrSi viqtor doliZis ,,qeTo
da
kote~. al. wuwunavas filmi ,,xanuma~ umTavresad qarTuli
Teatris
msaxiobTa gamofenaa. swored Teatris msaxiobebma Semoitanes
TviTmyofadobis damaxasiaTebeli is SemoqmedebiTi elementebi,
romelic
ase Zalian sWirdeboda ociani wlebis qarTul kinoxelovnebas.
,,qristines~ gadaRebidan ramdenime wlis Semdeg wuwunava
kvlav
ubrundeba fsiqologiur dramas da 1927 wels iRebs films ,,ori
monadire~ i. elifTeriZis (zurabiSvili) amave saxelwodebis
moTxrobis
mixedviT. filmSi maqsimaluri koncentrireba personaJis sulis
moZraobaze, qcevis Taviseburebaze, instiqtur movlinebazea
mimarTuli.
yovelive es mowmobs, rom wuwunava pirveli Seexo fsiqoanalizis
Temas
qarTul kinoSi. filmSi ikveTeba rogorc eqspresionizmis, aseve
-
15
siurealizmis motivebi. kamera ,,ixedeba~, ,,iWreba~ personaJis
sulier
samyaroSi da codviT damZimebuli adamianis qvecnobier, farul
nakads
gamoavlens. ZiriTadi epizodebi eTmoba personaJis sizmrebs,
avadmyofur
xilvebs, halucinaciebs, amgvarad, danaSaulis Tema erT-erTi
gamWoli
motivi xdeba wuwunavas SemoqmedebaSi.
,,ori monadiris~ Semdeg a. wuwunava iwyebs socialuri
mxatvruli
filmis ,,janyi guriaSi~ gadaRebas. manamde a. wuwunavam am
nawarmoebis
inscenireba da warmatebuli dadgma ganaxorciela TeatrSi.
speqtaklSi
masiuri scenebis saintereso reJisorul gadawyvetas erTxmad
aRniSnavdnen kritikosebi.
kinonawarmoebis ,,janyi guriaSi~ scenari, iseve rogorc
danarCeni
mis mier gadaRebuli filmebis scenari Tavad reJisorma dawera.
romanisagan gansxvavebiT filmSi ukana planze gadaitana
calkeul
gmirTa piradi cxovreba, xolo wina planze xalxis masa
gamoiyvana.
xalxis erTianobaSi ikveTeba calkeul gmirTa portretebi.
romanis
zogierTma gmirma filmSi sruliad axali Tvisebebi SeiZines.
reJisori
icavs nawarmoebis fabulas, peripetiebs, magram dramatul
moqmedebebs
xalxis SuagulSi, masobriv scenebSi warmarTavs. originalurad
da
dinamiurad CarTo filmis siuJetSi uZvelesi xalxuri sanaxaoba:
xatoba,
jvarze daficeba, nadimi, alaia, jiriTi, lelo da a.S.
al. wuwunavam mxolod xuTi filmi gadaiRo ,,qristine~, ,,vin
aris
damnaSave~, ,,xanuma~, ,,ori monadire~ da ,,janyi guriaSi~.
aRnaSnivia, rom
arcerTi maTgani ar aris tipiuri sabWoTa Tematikis da
socialisturi
realizmis meTodiT Seqmnili.
Tavi III. brZola sinTezuri TeatrisaTvis.
mesame TavSi ganxilulia valerian SalikaSvilis SemoqmedebiTi
cxovrebis is ZiriTadi aspeqtebi, romlebsac gansakuTrebuli
mniSveloba
hqonda qarTuli profesiuli Teatris ganviTarebisaTvis.
valerian
SalikaSvili iyo Teatraluri moRvawe, mas mravalmxrivi niWi
hqonda. iyo
msaxiobi, reJisori, pedagogi, dramaturgi, publicisti da
sazogado
moRvawe. sul raRac TxuTmeti weli imoRvawa qarTul scenaze da
samudamod daimkvidra sapatio adgili qarTul xelovnebaSi.
-
16
Cveni azriT, SalikaSvils Tavisi niWierebiTa da aqtioruli
ostatobis wyalobiT SeZlo gadaelaxa ampluis sazRvrebi da
mieRwia
Janrul mravalferovnebisaTvis. amaze mis mier gansaxierebuli
rolebi
metyveleben: iago (,,otelo~), Stokmani (,,doqtor Stokmani~),
tirezia
(,,oidipos mefe~), lefevri (,,madam sen Sermeni~), darispani
(,,darispanis
gasaWiri~), suleiman xani (,,Ralati~), elizbar erisTavi
(,,Tamar
batoniSvili~) da sxva. man Tavisi xanmokle samsaxiobo karieris
manZilze
asamde roli Seasrula.
v. SalikaSvili fsqologiur-realisturi tipis msaxiobi iyo. mis
aqtiur bunebas organulad Serwya samxatvro Teatris stili.
misi
mniSvnelovani namuSevrebi mainc fsiqologiur realizms
ganekuTvneba.
maT Soris aRsaniSnavia ibsenis ,,doqtori Stokmani~, dimovis
,,ismine
israel~, kldiaSvilis ,,darispanis gasaWiri~ da sxva.
v. SalikaSvili ufro grZnobis aqtiori iyo vidre garegani
formebisa, magram kargad esmoda, rom mayurebelTa emociebisaTvis
didi
mniSvneloba hqonda Sesafer formiT ametyvelebul grZnobebs,
amitom
mudam zrunavda, rom es ori momenti Sexmatkbilebulad
gamoeyenebina da
am mxrim, dasaxul mizans yovelTvis aRwevda.
SalikaSvili cdilobda ufro Rrmad Cawvdomoda Teatraluri
xelovnebis arss, radgan xedavda Teatris ganaxlebis aucileblobas
da
am sapasuxismgeblo saqmeSi reJisoris adgils da mniSvnelobas.
rogorc
sxva ,,qarTveli mxatelebi~ SalikaSvilic gansakuTrebul
yuradRebas
uTmobda speqtaklis ansamblurobis sakiTxs. v. SalikaSvilis
Rirseba
rogorc reJisorisa, is aris, rom ,,epizoduri rolebi wina
planze
wamoiwia da sazogadoebis yuradRebis Rirsi gaxda~. marTlac Zneli
iyo
gastroliori msaxiobis survilebis Sefardeba speqtaklis
interesebisaTvis, magram SalikaSvili am brZolaSi marto ar
iyo,
ansamblis sakiTxSi erT poziciaze idgnen sxva ,,qarTveli
mxatelebic~,
isini erTad ibrZodnen axali Teatraluri principebis
danergvisaTvis.
SalikaSvili iyo axali tipis, axali yaidis reJisori. Tavisi
moRvaweobis manZilze cdilobda praqtikul saqmianobiT
daemtkicebina
stanislavskis formula: ,,ar arsebobs didi da patara rolebi,
arseboben
didi da patara msaxiobebi~.
-
17
SalikaSvilma moskovis samxatvro TeatrSi iswavla gmiris
socialuri yofis asaxvisas detalebis sizustis mniSvneloba da
gmiris
Rrma fsiqologiuri gancdebis gadmocema. piesis dadgmis dros
zogjer
mogzaurobda kidec zogierTi tipaJisa da adgilis Sesaswavlad,
magram
samxatvro Teatris principebs fanatikurad rodi misdevda
zogjer
ewinaaRmdegeboda kidec, amis naTeli magaliTia ioseb
gedevaniSvilis
,,sinaTle~. reJisorma speqtaklSi gamoiyena musika, sabaleto
nomrebi.
SalikaSvilis speqtakli ,,sinaTle~ Teatraluri simbolizmis
Taviseburi gamovlena da amave dros, modernizaciis seriozuli
cdaa.
rodesac amas vambobT, viTvaliswinebT garemoebaTa mTel rigs,
romlebic
mimarTulebis ganviTarebaze axdendnen zegavlenas da iwvdnen
erovnul
niadagze mis uCveulo transformacias. pirvel rigSi mxedvelobaSi
unda
miviRoT qarTuli mxatvruli azrovnebis mZlavri da amouSreteli
romantikuli tradicia, romlis kvali naTlad ikiTxeba
originaluri
dramaturgiis yvela mimarTulebis, maT Soris simbolistur
nimuSebSic.
,,sinaTlis~ poetikis mxatvruli Taviseburebani qarTuli
kulturis
siRrmidan modioda da mWidrod da erwymoda qarTul literaturul
tradicias, xalxur Semoqmedebasa da saukunis msoflmxedvelobas.
aq
nacnobi simboloebis saxiT gvevlinebian da eris SegnebaSi
damkvidrebuli cxovrebiT ganagrZoben arsebobas.
SalikaSvili did yuradRebas aqcevda dekoratiul mxatvrobas.
maSindel Teatrs ar hqonda saSualeba yvela piesa sxvadasxva
dekoraciebSi daedga, magram Teatris mZime materialuri
mdgomareobis
miuxedavad SalikaSvili mainc axerxebda, rom speqtakls Tavisi
dekoraciuli samyaro hqonoda.
SalikaSvili didi enTuziazmiTa da siyvaruliT dgamda qarTul
piesebs, aqezebda axalgazrda qarTvel mwerlebs piesebis dasawerad
da
sixaruliT dgamda maT nawarmoebebs. aseve, SalikaSvils hqonda
unari
amoecno axalgazrda msaxiobebSi talanti da gabedulad niSnavda
maT
wamyvan rolebze.
1918 wels dramatulma sazogadoebam daarsa sasceno xelovnebis
studia. studias xelmZRvanelobda g. jabadari. damdgmel
reJisorad
miwveul iqnen v. SalikaSvili da k. SaTiriSvili. studielebi
iyvnen v.
anjafariZe, m. Wiaureli, a. vasaZe, S. RambaSiZe, S. aRsabaZe,
g. sarCimeliZe
-
18
SalikaSvili samxatvro TeatrSi miRebuli gamocdilebis safuZ-
velze cdilobs danergos iseTi sarepeticio Cvevebi da
meTodebi,
romlebic saqarTveloSi iSviaTobas warmoadgenda: piesis wakiTxva,
misi
ganxilva, ideis amoxsna, rolebis swori ganawileba, calkeul
xasiaTebze
muSaoba. igi gansakuTrebul yuradRebas uTmobda msaxiobis
saerTo
ganaTlebis gafarToebas, kulturul zrdas, sceniuri gemovnebis
Camoyalibebas da profesiuli SezRudulobis winaaRmdeg brZolas.
SalikaSvili niWieri artisti, reJisori da amasTanave
nayofieri
dramaturgi iyo. mis kalams ekuTvnis Svidi piesa: ,,gadaWrili
muxa~ drama
oTx moqmedebad, ,,uniadagoni~ komedia oTx moqmedebad,
,,upretenzio
komedia~ komedia sam moqmedebad, ,,ojaxi~ drama xuT moqmedebad,
,,Cvenebi~
komedia sam moqmedebad, ,,gawyvetili jaWvi~ drama sam
moqmedebad,
,,moqalaqis sizmari~ SarJi erT moqmedebad. hqonda naTargmni
mravali
piesa: riJkovis ,,pirveli mercxali~, hauptmanis ,,feiqrebi~,
mirbos ,,Jan da
madlena~ da sxva. maT Soris bevri komediebi da vodevilebi.
unda aRiniSnos, rom Cveni azriT, SalikaSvilis werilebi
Teatris
Sesaxeb dResac ar aris interess moklebuli. SalikaSvili
ocnebobda,
rom saqarTveloSi Seqmniliyo ,,idealuri~ Teatri. radgan,
SalikaSvili
udides mniSvnelobas aniWebda Teatris rols eris sulier
cxovrebaSi,
Tvlis, rom qarTul Teatrs unda hqondes marto misTvis
damaxasiaTebeli
,,namdvili saxe, viwro nacionaluri mimarTuleba~.
v. SalikaSvilis kalams ekuTvnis statiebi, narkvevebi,
originaluri
da Targmnili piesebi. magram is pirvelyovlisa mainc reJisori
da
msaxiobi iyo. igi axl gzebs eZebda SemoqmedebaSi da am
ZiebaSi
daiferfla kidec. misi reJisura aRorZinebuli qarTuli Teatris
winadRea.
Tavi IV. brZola reJisoruli principebis damkvidrebisaTvis.
meoTxe TavSi ganxilulia mixeil qorelisa da akaki FfaRavas
Semoqmedeba.
qveTavi I. mixeil qoreli. meoTxe Tavis pirvel qveTavSi
gaanalizebulia
miexeil qorelis reJisoruli moRvaweobis is ZiriTadi
aspeqtebi,
romlebmac mniSvnelovnad Seuwyves xeli qarTuli profesiuli
reJisuris
principebis damkvidrebas. mixeil qoreli im Taobis pirveli
-
19
profesionali reJisorebis warmomadgenelia, romlebmac qarTul
TeatrSi
brZola gamoucxada aqtiorul individualizms da cdilobdnen
daenergaT koleqtiuri Semoqmedeba.
qorelma pirvelad quTaisSi daiwyo moRvaweoba, man dasadgmelad
gorkis ,,ukanasknelni~ airCia (es piesa im dros ruseTSi
akrZaluli iyo,
qorelma ki gabeda misi dadgma). ,,ukanasknelis~ arCeva
ganapiroba erTi
mxriv piesis aqtualobam, meores mxriv Teatraluri interesiT
piesa
warmoadgenda SesaniSnav masalas msaxiobis piesaze muSaobis im
meTodis
Sesaswavlad, romelsac moskovis samxatvro Teatrma daudo safuZveli
da
romlis mimdevari da praqtikaSi ganmxorcielebeli qoreli
gaxlda.
marTalia mas moskovis samxatvro TeatrSi ar umuSavia, magram
moskovSi
swavlis dros misi xSiri stumari iyo da xSirad repeticiebsac
eswreboda.
quTaisis TeatrSi qorelma Semoikriba axalgazrdoba da
samxatvro
Teatris gamocdilebis momarjvebiT daiwyo namdvili profesiuli
reJisoruli muSaoba. dasi metwilad axalgazrdebidan Seadgina,
romlebsac mTeli guliT ,,axali wesiT~ muSaoba ewada.
aRsaniSnavia, rom
piesaze muSaobas mixeil qoreli yovelTvis magidasTan iwyebda
da
scenaze maSin gadadioda, rodesac msaxiobisaTvis garkveuli
iyo
TviTeuli rolis saxe. is rolebis zepirad codnas moiTxovda
msaxiobebisagan. harmoniuli dialogisTvis rom mieRwia,
msaxiobebisagan
moiTxovda partnioris rolis ara mxolod replikebis, aramed
mTeli
teqstis codnas da partnioris mTeli yuradRebiT mosmenas.
msaxiobebs
aswavlida Tu am wess daicavdnen, scenaze TiToeuli sityva
gacocxldeboda da speqtaklis mxatvrul mTlianobas miaRwevdnen.
speqtaklSi yvela msaxiobTa TamaSSi igroZnoboda reJisoris
mier
daculi mxatvruli zomiereba.
1920 wlis ivnisSi akaki faRavas iniciativiT Seiqmna axali
dramatuli dasi. dasSi reJisorebad muSaobdnen m. qoreli, al.
wuwunava,
k. andronikaSvili da axalgazrda al. axmeteli. 1920 wlis 15
oqtombers
dRevandeli rusTavelis Teatris SenobaSi gaixsna qarTuli
dramis
sezoni. S. dadianis ,,guSindelniT~, romlis reJisura m.
qorels
ekuTvnoda.
-
20
marjaniSvilis mosvliT 1922 wels rusTavelis saxelobis TeatrSi
axali era daiwyo. marjaniSvili afasebda qorelis reJisuras da
pativs
scemda, rogorc erudirebul da kulturul adamians. 1923 wels
mixeil
qoreli iwyebs muSaobas germaneli eqspresionisti dramaturgis
ernest
toleris ,,kaci masaze~. qorels toleris piesaze muSaoba
TiTqmis
damTavrebuli hqonda, roca k. marjaniSvili Caeria
repeticiebSi.
marjaniSvilma ar miiRo qorelis dadgmis gaazreba da rogorc
Teatris
samxatvro xelmZRvanelma, radikalurad Caeria piesis
interpretaciaSi.
Seitana ra garkveuli koreqtivebi dadgmaSi da faqtiurad
gansazRvra
speqtaklis ideuri mizandasaxuloba da azrobrivi aqcentebi.
qveTavi II. akaki faRava
mesame Tavis meore qveTavSi aRwerilia akaki faRavas
reJisoruli
da pedogiuri moRvaweoba da ZiriTadi aqcetdebi dasmulia mis
obieqtur
rolze qarTuli profesiuli Teatraluri skolis Camoyalibebis
saqmeSi.
akaki faRava aris qarTuli Teatrisa da saTeatro ganaTlebis
uaRresad didi damsaxurebis mqone moRvawe, romelic ara marto
erT-erTi
pirveli profesionali reJisoria, aramed aris umaRlesi
saTeatro
ganaTlebis fuZemdebeli saqarTveloSi.
Teatris siyvarulma da Teatris saSualebiT Tavisi qveynisa da
xalxis samsaxuris ideam gadaawyvetina moskovis universitetis
filologiuri fakultetis studenti akaki faRava 1909 wels
Sesuliyo
moskovis samxatvro Teatris studiaSi da samxatvro Teatris
fuZemdeblebisa da nemiroviC-danCenkos xelmZRvanelobiT
daxelov-
nebuliyo reJisuraSi. faRavas inteleqtualur da reJisorul
SemoqmedebiT zrdaSi gadamwyveti roli Seasrula maSindelma
moskovis
samxatvro Teatrma. swored im periodSi (1908-1915 w.w.)
yalibdeboda
stanislavskis e. w. ,,sistema~. studiis damTavrebis Semdeg igi
muSaobas
iwyebs samxatvro TeatrSi reJisoris TanaSemwed.
akaki faRava ori umaRlesi ganaTlebiT sareJisoro da
pedagogiuriT saqarTveloSi brundeba. aRsaniSnavia, rom am
droisaTvis
moskovis samxatvro Teatris principebi fesvebs imagrebs qarTul
scenaze.
1914 wlis 12 ivniss Teatraluri sazogadoebis yrilobaze
faRavas
moxsenebam ,,sasceno xelovnebis Sesaxeb~ didi interesi
gamoiwvia. Tavis
-
21
moxsenebaSi akaki faRava aRniSnavda, rom arsebobs Teatri
warmodgenis
da Teatri gancdis. warmodgenis Teatri ar eZebs gmiris Sinagan
gancdas,
xolo gancdis Teatrma jer unda gaigos gmiris azrebi da
ganicados
gmiris grZnobebi da Semdeg igive azrebi da grZnobebi gaagebinos
da
ganacdevinos mayurebels. faRava upiratesobas mxatvrul
realizms
aniWebda.
1920 wels akaki faRavas SemoqmedebiT biografiaSi erT-erTi
yvelaze mniSvnelovani faqti moxda. dramatuli sazogadoebis
gamgeobam
daqsaqsuli msaxiobebisagan qarTuli dramatuli dasis Seqmna
daavala,
agreTve samxatvro xelmZRvaneloba da mTavari reJisoroba Tavad
unda
ekisra. axalgazrda reJisorma Tavisi Cveuli energiiT Seudga
dasis
Sekrebas. moiwvia sxvadasxva Taobis msaxiobebi. dasis
organizeba
mxatvruli tipis safuZvelze ar momxdara, magram dramis
Camoyalibebis
faqti ki mniSvnelovani iyo im xanad. male Seikriba sxvadasxva
mxares
daqsaqsuli saukeTeso Zalebi. sazogadoebac dainteresda
TeatriT.
akaki faRavam daviT kldiaSvilis Teatris axal etaps daudo
safuZveli. man ,,irines bedniereba~ dadga orjer 1920-1922
wlebSi. A
pirvel dadgmaSi gansakuTrebuli yuradReba miipyro speqtaklis
ansamblurobam. aqtiorebi TamaSobdnen bunebrivad, koleqtiurad.
Mmeore
dadgmaSi Warbobs naturalizmis xazebi. faRavas mier d.
kldiaSvilis
dramaturgiis gamosaxatavad mignebul iqna gansxvavebuli scenuri
forma
da saSualebebi. SeiZleba iTqvas, rom arasodes manamde ar
yofila
qarTul scenaze ase kargad gadmocemuli ,,naturalisturi
Teatris~
elementebi.
d. kldiaSvilis piesa ,,irines bednierebaSi~ Cndeba axali
Strixi,
naturalizmis elementebi.
a. faRavas, rogorc k. stanislavskis Tayvanismcemel reJisors,
kargad esmoda repeticiebis mniSvneloba. mudmivi wvrTnis roli
msaxiobis cxovrebaSi. Aamitom igi xangrZlivad, da
sistematiurad
muSaobda repeticiebze.
aqve unda aRiniSnos, rom akaki faRavas speqtakli
,,samaniSvilis
dedinacvali~ rusTavelis Teatris istoriaSi Sevida rogorc
mniSvnelovani dadgma, romelmac faqtiurad realistur stils
Cauyara
safuZveli.
-
22
1921 wels respublikis mTavroba iwyebs saTeatro ganaTlebis
mogvarebas saxalxo komisariatis davalebiT. akaki faRava mTeli
weli
mounda saorganizacio sakiTxebs da 1922 w. studia gaixsna. 1923
wlidan
studiis safuZvelze Seiqmna Teatraluri instituti, romlis
pirveli
reqtori iyo a. faRava, xolo 1939 wlidan proreqtori saswavlo-
samecniero dargSi, agreTve Teatris istoriis kaTedris gamge.
a. faRavam mTeli Tavisi niWi da energia erovnuli Teatris
aRorZinebasa da warmatebisTvis brZolas Sealia. mas moaxmara
Tavisi
didi gamocdileba da mTeli sicocxle.
* * *
a. wuwunava, v. SalikaSvili, m. Qqoreli, a. faRava is
reJisorebi
iyvnen, romlebic qarTul TeatrSi amkvidrebdnen ,,gancdis
xelovnebas~.
isini bolomde erTgulni darCnen ,,sulieri realizmisa~. Kk.
marjaniS-
vilisa da s. Aaxmetelis mosvlis Semdeg, pirobiTi Teatris
aRzevebis
procesSi isini rusTavlis Teatridan wavidnen. wasvlas win uZRoda
am
ori tendenciis praqtikuli dapisrispireba.
7. naSromis ZiriTadi debulebebis amsaxveli publikaciebi.
1. SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis daarsebis 75
wlisTavisadmi miZRvnili humanitarul mecnierebaTa fakultetis
doqtorantTa pirveli samecniero konferencia. SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti. Mmoxseneba: ,,msaxiobTa reJisura,”
2010w. 30
oqtomberi
2. baTumis xelovnebis saswavlo universitetis profesor-
maswavlebelTa samecniero konferencia. Mmoxseneba: ,,akaki
faRavas
pedagogiuri moRvaweoba”.
3. axalcixis saxelmwifo universitetis profesor -
maswavlebelTa
samecniero konferencia. Mmoxseneba: ,,qarTuli saopero
reJisuris
saTaveebTan”.
publikaciebi:
-
23
1. ,, msaxiobis Sinagani fsiqoteqnika” SoTa rusTavelis
saxelmwifo
universiteti. samecniero Sromebis krebuli
,,xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi~ 2009w.
2. ,,akaki faRavas pedagogiuri moRvaweoba~ baTumis
xelovnebis
saswavlo universitetis samecniero Sromebis krebuli
,,xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi~ 2011w.
3. ,,mweralTa reJisura~ baTumis xelovnebis saswavlo
universitetis
samecniero Sromebis krebuli xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi
2011
w.
4. ,,aleqsandre wuwunava – qarTuli mxatvruli kinos
fuZemdebeli~.
baTumis xelovnebis saswavlo universitetis samecniero
Sromebis
krebuli xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi 2011w.
5. ,,lado mesxiSvili qarTuli reJisuris saTaveebTan~ (rusul
enaze).
SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti. sant-peterburgis
saxelmwifo universiteti. istoriul-filologiuri Ziebani 2011w.
6. ,,m. gorkis ,,ukanasknelni~ quTaisis Teatris scenaze~ (rusul
enaze).
SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti. sant-peterburgis
saxelmwifo universiteti. istoriul - filologiuri Ziebani
2011w
Tavi I. qarTvel mweralTa da msaxiobTa reJisura _
gardamavali etapi
1. mweralTa reJisura
-
24
XІX saukunis meore naxevris qarTuli Teatri amzadebs
safuZvels da gzas ukvalavs reJisuris ganviTarebas, ra gind
winaaRmdegobebiT aRsavse ar unda yofiliyo es gza, qarTuli
reJisura
mainc progresulad viTardeboda. gansakuTrebiT aRsaniSnavia im
mweralTa da msaxiobTa Rvawli, romlebmac reJisoris funqcia
iTaves, am
periodis moRvaweebs Soris pirvel rigSi unda davasaxeloT
mwerlobidan qarTuli profesiuli Teatris aRmdgeneli giorgi
erisTavi,
ilia WavWavaZe da akaki wereTeli, xolo samsaxiobo xelovnebidan
v.
gunia da l. mesxiSvili. Teatris istoriis am etapze reJisoris
roli
jer kidev ver amaRlda damoukidebeli xelovnebis donemde, igi
ufro
organizatoris, menejeris, mmaarTvelis rols asrulebda.
,,g. erisTavma pirvelma dadga misive ,,gayra~ igi msaxiobic
gaxldaT speqtaklisa, am faqtSi kargad ikiTxeba mTeli XІX
saukunis
reJisuris Tavisebureba, misi evoluciis sawyisi etapi.
sacnauria
mravalsaxeoba Semoqmedisa, romelic Semdeg Tavis TavSi
gaaerTianebs ara
marto msaxiobs da dramaturgs, aramed mxatvarsa da kompozitorsac
_
erTi sityviT warmoadgens urTules sinTezs~ (kiknaZe 1982:
47).
roca g. erisTavma itvirTa qarTuli profesionaluri Teatris
aRdgena, is pirveli speqtaklis dramaturgic iyo msaxiobica da
reJisor-
organizatoric. rTuli da winaaRmdegibebiT savse iyo pirveli
nabijebi.
piesis, (,,gayra~) dasadgmelad ar hyavda profesionali
msaxiobebi, iyvnen
mxolod Teatris gaxsnis mowinaaRmdegeTa mier daSinebuli
scenismoyvareni. pirveli warmodgenis dadgma aristokratiam
iTava,
xolo Semdeg g. erisTavma provincias mimarTa. momavali dasis
wevrTa
umetesoba goridan da goris mazridan iyvnen. isini Tavis
sofel
xidisTavSi waiyvana da dauwyo wvrTna, repeticiebis
paralelurad
aswavlida sasceno xelovnebas, Teatris istorias, scenis teqnikas.
ase
grZeldeboda naxevari weli, Semdeg man dasi TbilisSi Camoiyvana
da aq
ganagrZo maTTan muSaoba. amgvari muSaobis stili warmodgenis
mzadebasTan erTad profesiul aRzrdasac isaxavda miznad,
amitom
SeiZleba iTqvas, rom g. erisTavma Taviseburi studia Seqmna. dasi
Tavis
principebs aziara. g. erisTavis SemoqmedebiTi principi,
cxovrebis
sinamdvilis asaxva da misi naklovanebebis Cveneba, maTze
dafiqrebis da
gamosworebis mizniT. amas naTlad ambobs ,,gayris~ epilogSi.
-
25
mikirtum (avtoris magier) ,,batonebo SemindeT, Tu hpoveT ram
nakluloba, amad vmxneoba, aq brZanebulT yvelasa, gaqvsT
ganaTleba, da
amisTvis mapatiebT sustsa amas pirvel Sromas, ar SeismenT
romelTame
uswavlelTa wyenas, wyromas, me davwere imazeda, vinc zneobiT
aris
mrudi, Cvenc vecadneT da gavdevnoT, raca aris CvenSi cudi!~
,,g.erisTavi
komediografi iyo, amitom umTavresad uaryofiT mxareebs eZebda
da
amJRavnebda. igi kiserSi wvda im pirebs, romelic naklovanebaTa
morevSi
izloznebodnen da maTi maxinji saxeebi daurideblad, yvelas
dasanaxavad gamoitana dRis sinaTleze~ (gersamia 1950: 108).
maSindeli
saqarTvelo savse iyo mis komediebSi asaxuli personaJTa
prototipebiT,
swored maTi cxovrebis saaSkarod gamotana iyo g. erisTavis
mTavari
amocana. g. erisTavis piesebis remarkebidan Cans, rom mas ar
hqonda imis
imedi, rom misi piesebi gamocdil ostatis xelSi aRmoCndeboda,
amitom
is Tavis piesebSi remarkebs xSirad iyenebda, rogorc samoqmedo
garemos.
mimniSnebel remarkas, aseve gmiris salaparako sityvebs Soris
xSirad
svamda rTul remarkebs, romlebSic gmiris moqmedebas an
fsiqologiur
mdgomareobas gadmogvcems. moviyvanT ramdenime magaliTs:L
,,oTaxi gaulesavi fanjara, romelime qaRald gakruli. cal
gverdzed dgas didi taxti~ an ,,asana xarazis duqani. duqanSi
dgas taxti
marjvniv mxares aris kari, iqve fanjara, marjvniv mxares kari
romelic
Seiyvans meore oTaxSi~.
es remarkebi mxatvrisTvis aris gankuTvnili da moqmedebis
adgils gamoxatavs:
,,oTaxi beglarisa, wignebi kedlebze taxtqveS, stolzed
pismeni
stoli dgas, wignebi awyvia areulad, erTi saqme Zevs Zveli da
erTi
Rerbois qaRaldebi Zevs zeda~.
am remarkebSi moqmedebis adgilis garda rekvizitic aris
miTiTebuli:
,,sasaxle rusudan dedoflisa varZiaSi, mdidrad ganaTebuli
darbazi: xma sakravisa da simRerisa, darbaiselT siaruli, Sua
scenaze
dgas taxti samefo~. es remarka rogorc mxatvarisaTvis aseve
musikaluri
gamformeblisaTvis aris gankuTvnili da am scenis atmosferos
gadmogvcems.
-
26
,,ivane icinis fu kakaia nizost (miva pavlesTan, waarTmevs
xanjals, mere muTaqas gaWris Suazed, erTs gadaugdebs anduyafars)
na
tebe, balSoi razboinik! (meores gadaugdebs pavles) na tebe
duralei!
(biWebs uyviris) gaitaneT, gadayareT es Cixa-maxoebi, TqvenTvis
miCuqebia;
Cems saxls nu aCirqianebT, saxli Cemia, (biWebi krefen siCqariT.
ivane
revazs) ati von, isCadie ada! (gava)~ (erisTavi 1950: 163).
g. erisTavi ara marto qmediT sityvas awodebs msaxiobs,
aramed
remarkebis saSualebiT miuTiTebs mis yvela qcevaze, mizanscenis
mza
naxazs aZlevs. es naxazi zustad rom gadaetana msaxiobs, scenaze
misi
gamotana SeiZleboda.
g. erisTavis piesebidan remarkebidan Cans, rom is
dramaturgiul
remarkebs xSirad mimarTavs, rogorc samoqmedo garemos
mimniSnebelad
aqtis an epizodis dawyebis win, agreTve salaparako sityvebs
Soris
aTavsebs maT, rac mxatvrisa da reJisorisTvisac aris
gankuTvnili.
,,g. erisTavi, rogorc `rogorc organizatori da speqtaklis
SemoqmedebiTi xelmZRvaneli, qmnida reJisuras. masSi gaerTianda
Teatris
direqtoris, piesis avtoris, pirveli msaxiobis Sroma
sxvadasxva
elementebis erToblivi moazreba, maTi erT garkveul
organizaciul
principebze dafuZneba saSualebas iZleoda ukeT warmoCeniliyo
reJisor-
organizatoris roli~ (kiknaZe 1982: 48).
XІX saukunis 80-ian wlebSi mudmivmoqmedi profesiuli Teatris
Seqmna SeuZlebeli iqneboda, ilia WavWavaZesa da akaki wereTels
Tavisi
werilebiT fsiqologiuri klimati rom ar SeeqmnaT axali
TeatrisaTvis.
profesiuli Teatri moiTxovda, rom mas saTaveSi yoloda niWieri
reJisor-organizatori, speqtaklebi unda momzadebuliyo
profesio-
nalurad, Teatrs unda hqonoda repertuari. pirvel rigSi saWiro
iyo,
rom profesiuli Teatri ganTavisuflebuliyo scenismoyvareTa
Cvevebisagan. gansakuTrebuli yuradReba daeTmo msaxiobis
ostatobas da
sasceno metyvelebis daxvewas. wina planze wamoiwia ansamblis
problemam,
speqtaklis scenografiis sakiTxebma. k. mesxi igonebs:
,,pirvel
zafxulSive d. erisTavs piesa gadaeTargmna da gadaekeTebina oTxi
Tu
xuTi piesa da Camoetana sezonisaTvis. SeudeqiT repeticiebs _
daviTi
jarasaviT datrialda: aq rols arigebda, iq dekoraciebs
amzadebda,
erTs intonacias usworebda, meores rolis xasiaTs uxsnida,
mesame
-
27
mkeravTan mihyavda da tansacmels urCevda~ da iqve ,,daviTi metad
mkacri
iyo Tu qarTul sityvas daamaxinjebda vinme~ (CxeiZe 1953:
38).
rogorc mogonebebidan Cans d. erisTavi rogorc damdgmeli
reJisori msaxiobebs rolis xasiaTsa da intonaciis
Taviseburebas
uxsnida, umartavda Tu romeli gmiri ras warmoadgenda, metad
mkacri
iyo, Tu vinme qarTul sityvas daamaxinjebda. rogorc sadadgmo
organizatori dekoraciebs amzadebda da msaxiobebs tansacmels
urCevda.
imdroindeli TeatrisaTvis reJisoris aseTi muSaoba bunebrivi
iyo,
radgan ar hyavda saTanado teqnikuri personali da yvelaferi mas
unda
gaekeTebina. am faqtidan Cans imdroindeli reJisuris sirTuleebi,
zogi
ram primitiuli formiT iyo gamoxatuli.
,,gansxvavebuli mdgomareoba gvaqvs Teatris Teoriis sferoSi
igi
ufro maRal safexurze dgas vidre praqtikuli reJisura. qarTvel
mweralTa da msaxiobTa naazrevSi meti siRrme da mravalmxrivobaa.
ufro
metadac igrZnoba azrovnebis maStabebi ase magaliTad: ilia
WavWavaZem da
akaki wereTelma TiTqmis yovelmxriv ganixiles reJisuris
sferosTan
dakavSirebuli problemebi. Tanadroulobis doneze gaanalizes
qarTul
TeatrSi mimdinare procesebi~ (kiknaZe 1982: 51).
ilia WavWavaZem Semounaxa mravali qarTveli msaxiobis
sceniuri
portreti maTi Semoqmedebis Rrma analiziT. im periodSi, roca
imarTeboda kamaTi imis Sesaxeb, Tu romeli skolis - ,,gancdis~
Tu
,,warmosaxvis~ warmomadgeneli aris WeSmariti Semoqmedi, i.
WavWavaZe
Tvlida, rom mayurebelze emociur zemoqmedebas WeSmariti
talanti
axdens. Tavis cnobil werilSi ,,batoni gamyreliZe svimon
leoniZis
rolSi~ werda: ,,ar SegviZlia ar aRvniSnoT is friad Wkvianuri
grZnobieri, umetnaklebo aRsruleba rolisa, romlis cxadi
magaliTi
Tvalwin gagvitara batonma gamyreliZem~ (WavWavaZe 1953:
195).
werili Seicavs Zvirfas cnobebs ara marto samsaxiobo
xelovnebaze, aramed reJisurazec. radgan is rac msaxiobma
leoniZis
rolSi moipova, reJisoris monapovaricaa. reJisori xsnis piesis
azrs,
ideas, qmnis movlenaTa da urTierTobaTa rigs, kravs da
aerTianebs
scenebs, ibadeba warmodgena romelSic gamyreliZe SesaniSnavad
asrulebs
leoniZis rols. ,,Tavidan bolomde erTnairad, Tanasworad, frTxilad
da
codniT, namdvili gmiris bunebis SeubRalavad gaatara Tavisi
roli~. igi
-
28
frTxilad da codniT qmnis leoniZis saxes da gmiris samyaroSi
SeRwevis
Jini arasodes scildeba zomierebis farglebs. ,,iseTi bunebiT
savse
kilo ixmara batonma gamyreliZem, rom pirvelxarisxovan
artistsac
xSirad gauWirdeba.~ (WavWavaZe 1953: 195). Tavisi bunebrivobiTa
da
sisadaviT, romelSic didi vneba da simarTle iyo damuxtuli,
did
zemoqmedebas axdenda mayurebelze.
XІX saukunis 80-ian wlebis qarTuli reJisuris erT-erTi
yvelaze didi sazrunavi speqtaklis ansamblurobis sakiTxi iyo.
im
periodSi Zlieri iyo aqtioruli individualizmi, mefobda
msaxiobTa
gastroli da premier msaxiobTa instituti, xSirad mTavari gmiris
garda
yvelaferi saerTo planSi iZireboda. i. WavWavaZem brZola
gamoucxada am
mankierebas, man sagangebo yuradReba dauTmo speqtaklis
ansamblurobis
sakiTxs. Seamzada sazogadoebrivi azri, waaxalisa da gaamxneva
reJisura.
v. kiknaZis azriT, ,,iliam erT-erT werilSi sagangebod
ganixila
,,storoJis~ TiTqmis usityvo roli. man darajis rolis
gamorCeviT
mtkiceT daicva ansamblis principebi,~ amdenad igi winamorbedi
gaxda im
didi brZolisa, romelic meoce saukuneSi qarTul pirvel
profesiul
reJisuras xvda wilad~.
XІX saukunis qarTul TeatrSi gamefebuli iyo speqtaklis
saxeldaxelod momzadebis praqtika, romelic didxans tanjavda
qarTul
reJisuras: ,,erTni da igiveni kviraSi erTxel sul sxva piesebs
amzadeben,
xandaxan kviraSi orjerac da mere ra rigad hTamaSoben, es rom
uTxraT
vismes evropels, ar daijerebs. iq romeli artisti gahbedavs
scenaze
gamovides, rom aTi da oci repeticia mainc gamoiaros, sul cota
ori da
sami Tve ar emzados~ (WavWavaZe 1955: 84).
evropis umetes TeatrebSi msaxiobebi or-sam Tves zogjer
metxans andomebdnen repeticiebs, xolo qarTul TeatrSi kviraSi
erTxel
an kviraSi orjer amzadeben speqtaklebs. miuxedavad amisa
zogjer
rigianad da ,,ra rigad hTamaSobdnen.~ ilias azriT, aseTi mavne
praqtika
qarTuli TeatrisaTvis SemoqmedebiTad damRupveli iyo. ilia
WavWavaZe
ukompromisod ixilavs msaxiobis TamaSs, mas miaCnia, rom
msaxiobma roli
kargad unda icodes da gadaeCvios suflioris imediT TamaSs.
,,magram
mainc am codvas vkisrulobT da vityviT, rom batoni safarovisam
da
baton abaSiZem rolebi sakmaod ar icodnen kvira dRes~ (WavWavaZe
1955: 84).
-
29
ilia WavWavaZem Tavisi yvelaze sayvareli artistebic ar
daindo, qarTuli Teatris korifeebsac ar apatia: ,,aqtiorebma
rolebi ar
icodnen rigianad ra dagvemarTa, riT ver moviSaleT es uxamsi
Cveuleba.
urigo ar iqneba, rom am sagans sastiki yuradReba miaqcios
reJisorma,
Torem eg wyeuli Cveuleba presis mweralsac daafrTxobs da
mayurebelsac, imedia, rom bejiTi reJisori mospobs amas.”
(WavWavaZe 1955:
59). misi azriT, msaxiobis mier rolis arcodna es uxamsi
Cveuleba
daafrTxobs, rogorc mwerals, aseve mayurebelsac. iliam
safuZvlianad
ganixila reJisuris sakiTxebi. misi azriT reJisori is
adamiania,
romelic movalea izrunos msaxiobis profesionalizmze da pasuxs
agebs
msaxiobis moqmedebaze. ilia moiTxovs, rom reJisorma am nakls
,,sastiki
yuradReba~ unda miaqcios. ilias swams, rom principuli
reJisori
gamoasworebs am ,,wyeul Cveulebas.~ ,,Cven gvgonia, rom didi
Secdomaa
reJisorisagan, rom cotad Tu bevrad sadramo rols akisrebinebs
xolme
imisTana artists romelsac sazogadoebam Tvali SeaCvia, rogorc
komiks.~
(WavWavaZe 1955: 76).
ilia rolebis ganawilebaSi daSvebul Secdomas miuTiTebs
reJisors. dramatuli roli ar unda daakisros iseT msaxiobs
romlis
,,fexis gadadgmaze” mayurebels sicili autydeba.sakiTxi exeba
me-19
saukunis qarTuli Teatris erT-erT umniSvnelovanes problemas –
ampluas. igi ar iyo marto qarTuli Teatris specifikuri
movlena.
rogorc rusul, aseve das. evropul TeatrSi didi yuradReba
eqceoda
ampluas. misi individualoba urTulesi fenomenia. mas aqvs
Rrma
subieqturi da obieqturi safuZvlebi. yoveli msaxiobi
gamoirCeoda
Tavisi individualobiT: fizikuri monacemebi, temperamenti, xma,
plastika
da sxva TvisebaTa erToblioba reJisors safuZvels aZlevs
gansazRvros,
Tu ra roli Seasrulos msaxiobma. gmiris, Janris Taviseburebac
uSualod aris dakavSirebuli msaxiobis monacemebTan. amitom
uaRresad
didia ampluis mniSvneloba. reJisura cdilobda misi sazRvrebis
gafarToebas. TandaTan, reJisuris ganviTarebis Semdgom etapze
garRveuli iqna ampluis sazRvrebi, dairRva Stampi. mag. u.
CxeiZe
TamaSobda hamletsac da yvaryvare TuTaberis rolsac, magram es
moxda
didi reformatori reJisoris k. marjaniSvilis xelSi. manamde
ki
reJisuras didi gzis gavla mouxda, xolo me-19 s-Si amplua
-
30
gabatonebuli formaa Teatris praqtikaSi. amitom akritikebs
ilia
reJisors, rom man daarRvia mkacrad gansazRvruli ampluis
forma.
konkretulad sakiTxi exeboda v. abaSiZis mier Sahis rolis
Sesrulebas.
Sahi, radgan saqarTvelos mteri iyo, amis gamo ar SeiZleboda
igi
scenaze sasacilo tipad warmoCeniliyo. mayurebeli ukve SeCveuli
iyo v.
abaSiZes, rogorc komediis msaxiobis ampluas.A ampluis,
ansamblis,
rolze xangrZlivi muSaobis, teqstis gaTavisebis, metyvelebis
sakiTxebi
me-19 s-nis qarTul TeatrSi profesiuli reJisuris
damkvidrebisaTvis
brZolis umniSvnelovanesi problemebia. M igi sul ufro da ufro
didi
masStabs iZens 80-90-ian wlebSi da grZeldeba me-20 saukuneSic.
reJisuris
mudmivi sazrunavia msaxiobTa maRali profesionalizmisaTvis
brZola.
profesionaluri daostatebisaTvis brZola, msaxiobTa da
reJisorTa urTierToba gaivlis sxvadasxva safexurebs, magram
maT
mudmivad aqvT erTnairi problemebi. igi TiTqmis mTels
istoirias
gasdevs sxvadasxva formiTa da masStabebiT. am brZolaSi
erT-erTi
umniSvnelovanesi movlena iyo `mudmivi Teatris piroba,~ romelsac
xeli
moawera Teatris damfuZnebel msaxiobTa jgufma. es aris
xelSekruleba,
romelmac gansazRvra msaxiobTa da reJisorTa
ufleba-movaleobebi.
reJisuris istoriisaTvis gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs
dokuments,
sadac naTlad Cans reJisoris didi funqcia Teatris cxovrebaSi.
aq
erTmaneTTan aris dakavSirebuli rogorc administraciul-
organizaciuli, aseve SemoqmedebiTi sakiTxebi. isini
erTmaneTSia
gadajaWvuli.
reJisori uflebamosilia msaxiobi daajarimos profesiuli,
eTikis
an disciplinis darRvevisaTvis. jarimebi sakmaod mkacri iyo, erTi
Tvis
xelfasis dakavebasac ki gulisxmobda. didi reaqcia gamoiwvia
pirvelive
aseTma SemTxvevam, roca iliam daajarima Teatris msaxiobi-lideri
vaso
abaSiZe.
vaso abaSiZe repeticiidan wavida reJisoris nebarTvis gareSe,
miuxedavad megobruli urTierTobisa, iliam didi msaxiobi 50
maneTiT
daajarima. v. abaSiZem presaSi gamoaqveyna saprotesto werili,
Tavi imiT
imarTla, rom repeticiaze sufliori ar movida da amitom wavedio.
iliam
ki msaxiobis moqmedeba TviTnebobad da disciplinis darRvead
miiCnia.
-
31
patara dasSi, sadac 10-12 msaxiobi iyo, vaso abaSiZe da mako
safarova varskvlavebi iyvnen. ilia ar moerida col-qmris did
avtoritets. amis gamo mako-safarova-abaSiZe wers: `es Tanxa
Cveni
ojaxisaTvisOimdenad sagrZnobi iyo, rom erTi Tvis ganmavlobaSi
SimSili
mogveloda. mivmarTe ilias jarima moexsna, magram mogexsenebaT
misi
mtkice xasiaTis Sesaxeb,- Cemi Txovna ar Seiwynara. me ra Tqma
unda,
sityvis Sebruneba ver Sevbede, magram gavmwardi da aRar
velaparakebodi~
(safarova-abaSiZe 2009: 63).
ilias ar elaparakeboda Teatris erT-erTi varskvlavi msaxiobi!
_
saocari da dramatuli faqtia. ilias ar SeeZlo wesi ar daecva.
`rom
ar damejarimebina ar SeiZleboda, radgan wesi dairRva,~ -
ganucxadebia
ilias. konfliqtis mosagvareblad el. CerqeziSvilis meuRlem
niko
xizaniSvilma Tavisi bavSvis naTlobaSi sadilad moiwvia orTave.
`me
naTliad mimiwvia,- igonebs mako safarova, -Turme meore naTliad
iliac
mouwvevia, Cven arcerTma ar vicodiT, oriveni mivediT, iyvnen
sxva
stumrebic. nikom orives mogvmarTa: aba, rogor SeiZleba ori
amxela
moRvawe erTmaneTs emdurodeT. gTxovT SerigdiT. Cven ra Tqma
unda,
siamovnebiT SevrigdiT~ (safarova-abaSiZe 2009: 63).
ase rTuli iyo reJisoris uflebebisa da TeatrSi maRali
profesiuli principebis damkvidrebisaTvis brZola. am istoriul
etapze,
roca gabatonebulia msaxiobTa Teatris modeli, mas
daupirispirda
`mweral-reJisorTa~ da `msaxiob-reJisorTa” sistema. es aris
gardamavali
periodi reJisuris profesiuli damoukideblobisaTvis brZolis
gzaze.
rogorc zemoaRniSnuli incidentidan Cans, Teatris reJisura ar
Tmobda
poziciebs. `pirobebSi~ pirdapir weria: `Tu reJisoris
nebadaurTvelad
wavida moTamaSe Tbilisidan, Tund im dReebSi, roca Tavisufalia,
ixdis
jarimas erTi kviris jamagirs~. amasTanave `yovelgvari
gancxadeba
mimarTuli reJisorTan unda moxdes werilobiT~. mTavari mainc
SemoqmedebiTi sakiTxebi iyo. Tu msaxiobma `reJisoris SeniSvna ar
miiRo
yuradRebaSi, jarima gauordeba.~ Tu msaxiobma TviTneburad
Secvala
teqsti, `daumata an Seamokla roli reJisoris daukiTxavad –
ixdis
jarimas sami dRis jamagirs.~ TeatrSi ukve didia reJisoris
funqcia.
msaxiobi jarimdeba maSinac ki, Tu taSis kvris dros droulad ar
gavida
-
32
scenaze, ar Seasrula reJisoris miTiTeba. es msaxiobis eTikis
sakiTxebia, romlis Sesrulebac savaldebuloa
profesionalisagan.
reJisuris mkacri kontrolis qveS iyo qarTuli Teatris
istoriuli misia, - qarTuli enis dacvis sakiTxi. enis dacva ki
uSualod
iyo dakavSirebuli metyvelebis problemebTan. ilia WavWavaZe
mas
gansakuTrebul rols aniWebda: `grZeli sityvisa da frazis
saTqmelad
saWiroa kacma suli, esa igi, haeri imdenad Caigubos, rom mTels
frazas
gaswvdes da eyos gamosaTqmelad, Tu uimisod gindaT Tu ar gindaT,
xma
ualago alagas gawydeba da fraza waxdeba, amrigad, xmis
sagzlis
mopovebas Tavisi kanoni da wesebi aqvs~ (WavWavaZe 1955:
85).
ilia praqtikul miTiTebebs aZlevs rogorc msaxiobs, agreTve
reJisorsac, radgan XІX saukunis qarTul TeatrSi bevr msaxiobs
sasceno
gamocdileba ar hqonda. reJisoris movaleobaSi Sedioda
saTaveSi
Casdgomoda sasceno metyvelebis srulyofilebisaTvis brZolas.
iliam
icis, rom msaxiobs grZeli sityvisa da frazis saTqmelad
sWirdeba
Zlieri xma da gavarjiSebuli sunTqva.“ am saganzed mTeli swavlaa
da am
swavlas daswavla unda imis mxriT, visac sakuTaris gamocdilebiT
da
varjiSobiT ver SesCvevia frazis sigrZes Seuferos aRmosunTqvis
da
maSasadame xmis gawvdena, Tqma ar unda, rom gulmodginebiT
varjiSoba
da wvrTna xmisac uTeoriodac aswavlis adamians xmisa da
frazis
Sezomvasa, amisTvis survilia marto saWiro da bejiToba.~
ilias azriT, am Tvisebebis gawvrTna SesaZlebelia
sistematiuri
varjiSiT. ilia WavWavaZe specialurad scenisTvis piesebs ar
werda,
magram misi nawarmoebebi “qarTlis deda~ nacionalur
gamanTavisuflebel
ideebs gamoxatavda da patriotuli dramaturgiis erT-erTi
nimuSia,
xolo misi~ glexTa ganTavisuflebis pirveli droebis scenebi”
batonymuri weswyobilebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. es
nawarmoebebi
wlobiT ar Camodiodnen qarTuli Teatris scenidan.
ilia did mniSvnelobas aniWebda Teatrs qarTveli xalxis ideuri
aRzrdis da nacionalur-gamanTavisuflebeli suliskveTebis
gamoRviZebis
saqmeSi. es kargad Cans oqromWedliSvilisTvis miweril werilSi
,,xom
ici, Teatri ra didi ram aris CvenisTana dacemuli xalxisaTvis.
magis
meti nacionalobis niSanwyali jerjerobiT Cven ar gagvaCnia ra, eg
erTi
adgilia, roca Cveni ena sajarod ismis da sajarod
moqmedebs,esec
-
33
sakmaoa,rom kacma Tavi gamoidos, Torem Teatrs xom sxva bevri
sikeTe
mosdevs.~ (WavWavaZe 1955: 29).
aseTive did mniSvnelobas aniWebda Teatrs akaki wereTelic.
,,mxolod erTaderTi asparezi dagvrCenia _ Teatri, saidanac
SegviZlia
gavigonoT Cveni deda ena, is ena, romelzedac musikobda
rusTveli,
brZaneblobdnen Tamareebi, romelzedac hqadagebdnen ninoebi da
romelzedac wamebulni simdabliT WmerTs adidebdnen qeTevanebi da
maTi
msgavsni. Cven am Teatris wyalobiT, SegviZlia gavixsenoT Cveni
warsuli,
davinaxoT awmyo da warmovidginoT momavali!~ (wereTeli 1960:
513).
im dros qarTuli ena yvela oficialuri dawesebulebidan
gandevnili iyo, amitom Teatri iyo ,,erTaderTi asparezi,” sadac
ismoda `
Cveni deda ena.~
akaki wereTelis Teatralur Sexedulebebsa da mis praqtikul
saqmianobaSi gansakuTrebuli adgili ukavia reJisuris
sakiTxebs.
miuxedavad imisa, rom Teatris dasi erTnairi ar iyo Tavisi
samsaxiobo
SesaZleblobebiT, akaki yvelasagan moiTxovda maRal profesiul
pasuxismgeblobas. mas xSirad uwevda TeatrSi muSaoba.
rodesac qarTuli Teatris gamgeobam 1903 wlis seqtemberSi
reJisorad miiwvia miuxedavad xandazmulobisa, is mainc
gaxarebulia am
sapasuxismgeblo davalebiT. ,,gonieri muSaki, rodesac gaxednas
upirebs
sisxlWarb da janRoniT gatacebul mozvers, gverdSi uRlis calad
bebr
xars amouyenebs xolme, rom jer ucadma ganaxednma, TavSi ar
gaiwios da
nacadma beberma xarma, romelisac ,,rqanic ki hxnavs.~ sasurvel
kalapotSi
Caayenos, mec swored am beber xarad gamaba TqvenTan uRelSi
gamgeobam.”
akaki Tavis Tavs beber xars adarebs, romelic sixaruliT
ebmeba
xelovnebis uRelSi, SeuZlia axalgazrdobis gawvrTna. sanacvlod
dasisagan Teatrisadmi erTgulebas moiTxovs: ,,Tqven damanaxeT
erTguleba, mxneoba da gamrjeloba qarTul Teatrisadmi da me
giCvenebT
magaliTs misi siyvarulisa.~ Tavis sityvaSi mas gverdi ar auvlia
iseTi
problemisadmi, romlis gadaWrac, akakis azriT, saWiro iyo
namdvili
erovnuli TeatrisaTvis: ,Teatri xelovnebis taZaria, samoZRvro
ambioni
da ara ubralo gasarTobi, safunduko ram, scena aris erovnuli
sarke,
romelic uSiSrad utyuvarad unda gvisaxavdes Cveni cxovrebis
av-kargs,
rom sanaxaobiT moxibluli, mSvenierebisaken siyvaruliT da
uSverobas
-
34
zizRiT gavurbodeT, nu daviviwyebT, rom es Zlieri sarke Tqven
unda
daiWiroT xelSi, me, rasakvirvelia, SeZlebisdagvarad vecdebi
avasrulo
Cemi Tqvendami movaleoba da Tqvenganac moviTxov Semdegs:
1. gamtkicebul gaspetakebul qarTul enas da ara CiqorTuls.
2. rolebis gazepirebas, rom karnaxis (suflioris) imediT aRar
iyoT.
3. piesebis mTavari azris Segnebas.
4. TavTavisi rolebis dakvirvebiT Seswavlas.
5. reJisoris survilTan Tqveni survilebis SeTanxmebas, rom
araravin sTqvas; “es didi nulia~ ,,es pataraa~ ,,es SemSveniso~
,,es arao~
,,amas viTamaSeb~ ,,amas arao~ da amgvarebi. xelovneba
mSvenierebaa da
mSvenierebam ki TavisTavad didi da patara ar icis!!! (wereTeli
1955: 118).
akakim gabedulad aRiara Teatri xelovnebis taZrad, es is
periodia rodesac Teatrs sayovelTao avtoriteti ar gaaCnda,
mis
moTxovnebSi Camoyalibebulia problemebis is farTo wre, romelic
im
dros reJisuras awuxebda da TeatrisTvis iyo mniSvnelovani.
1) unda ganviTardes Cveni piesebi da arc sasargeblo ar aris,
gamoigaos repertuaridan.
2) ena gaswordes.
3) reJisorma jer unda waukiTxos artistebs Tvidan bolomde
piesa, gaacnos dedazrs, auxsnas TiToeuli moqmedi piris xasiaTi
da
yvelas misTana roli waukiTxos, romelic mis niWs SeSvenis.
moTmaSeebma
jer unda gaizepiron TavTavisi rolebi da mere daiwyon
repeticiebi.
intrigebsa da kulisebSi miTqma-moTqmas aridon da klakiorebis
imedad
ar iyon xolme.~ (wereTeli 1955: 23).
akakis am debulebebiT kargadYCans, Tu ra progresuli iyo
reJisoris funqciis miseuli gageba. warmodgenilia realisturi
xelovnebis TiTqmis yvela mniSvnelovani debuleba. misi
sibrZnis
safuZvelze izrdebodnen msaxiobebi: v. abaSiZe, m safarova, l.
mesxiSvili,
k. mesxi, k. yifiani, n. CxeiZe da sxvebi.
akakis farTo amocana aqvs dasaxuli, aq TiTqmis ar aris
arcerTi iseTi sakiTxi, rom yvela drois TeatrisaTvis ar iyos
mniSvnelovani. aq aris repertuaris, msaxiobis aRzrdis,
reJisuris,
Teatris SemoqmedebiTi Tu organizaciuli problemebi, magram
-
35
mTlianobaSi isini metnaklebad dakavSirebulia reJisuris
sakiTxebTan.
`akaki wereTeli rogorc reJisori, rodesac is Teatris
xelmZRvanelobas
ikisrebda, am Tavis SexedulebaTa cxovrebaSi gatarebas
cdilobda~
(gersamia 1949: 79).
rogorc Teatris yvela reJisorisaTvis, akakisTvisac repertuari
mTavari sazrunavi iyo. is Tavis SemoqmedebaSi upiratesobas
qarTvel
dramaturgTa piesebs aniWebda da cdilobda qarTvel mwerlebSi
piesis
weris survili aReZra. ,,erTi Cven mweralTagans vusayvedure:
kaco, ra
aris, rom TeatrisaTvis arasa swer? qarTuli sasceno piesebis niWi
ara
gaqvs, magram rac unda iyos, azri mainc iqneba im Sens nawerSi
da
namdvili qarTuli ena, _ marTalia, ityvi, raTa vwero saTeatro
ram,
rodesac sxavagvari mwerloba ufro memarjvebao, magram magiTi Tavs
ver
gaimarTlebo. vin gaamarTlebs im dedas, romelsac mxolod imitom,
rom
mzareuloba ar SeuZlia, mSier Svils fafasac aRar umzadebs,
sanam
namdvili mzareuli gamoCndebodes da sxvis xelSi agdebs
gulgrilad,
rom piri talaxiT gamoutenon xolme meTqi~ (wereTeli 1961:
31).
akakim icoda, rom didi dramaturgi erTbaSad ar daibadeboda,
amisaTvis saWiro iyo niadagis momzadeba da bevri sxva
faqtorebi.
erovnuli dramaturgiis siRaribem aiZula akaki wereTeli
dramaturgi
gamxdariyo, misi piesebi wlobiT ar Camodioda scenidan.
gansakuTrebul
mniSvnelobas istoriuli piesebis dadgmas aniWebda: ,,qarTvlis
dedas,~
,,Ralats,~ ,,patara kaxs,~ ,,Tamar cbiers~ da sxva. amgvari
piesebi xalxSi
patriotul grZnobebs aRZravdnen da TavisuflebisaTvis mebrZoli
xalxis ideebs qadagebdnen. akaki ver egueboda ucxouridan
saxeldaxelod gadmokeTebul piesebs. aleqsi mesxiSvilis
benefisze
warmodgenil dramis ,,bagrat IV~ Sesaxeb daweril kritikul
werilSi
Cveuli ironiiT aRniSnavs: ,,zrasti znakom, gagimarjos, kuda
idioS
saiTkenao,~ ase iwyeba erTi muxli arsenas Sairisa da es taepi
bevrjer
mogvagonebda xolme zogierTa, viTom-axal Txzulebis wakiTxvis
dros,
calmogvi avtorebi aiRebdnen xolme sxvis Txzulebas,
SekreW-SemokreWen,
scxeben fer-umarils, saxels gamoucvlian da arwmuneben mkiTxvels
Cveni
sakuTari nawarmoebidanaao, _ vinc ar icis, rasakvirvelia,
daijerebs,
magram vinc ki icis, raRa unda Tqvas Tu ar ,,maxlaso!~
sworeT
amgvarTagani aris b. mesxis ,,bagrat IV~, es gvagonebs erTi rusi
mwerlis
-
36
b. polonskis uxeiro dramas, romelsac saxelad ,,dareJan~
hqvian,
qarTvel avtors es darejani gaubagratebia: kaba gauxdevnebia,
wver-
ulvaSi gamoubams da gauZRvnia mkiTxvelebisTvis ...
,,bagratisaTvis~
ndomebia Tvalebis daTxra da TviTon ki dauTxria Tavis
sakuTari
Tvalebi... es piesa iTamaSes qarTul scenaze, ... yvelaze ukeT
bat. moxeve
TamaSobda da yvelaze ufro saZaglad b. v. abaSiZe, radganac
amisTana
uxeiro piesaSi TamaSoba xelovnebis Seuracyofaa da abaSiZem
ki
xelovnurad iTamaSa.~ (wereTeli 1955: 25). Tavis kritikul werilSi
akakim
ar daindo arc k. mesxi dramis mkeTeblobisaTvis arc v. abaSiZe
cud
piesaSi kargi TamaSisaTvis, radgan uxeiro piesaSi kargi TamaSi
akakis
xelovnebis Seuracyofad miaCnia. akaki qarTul scenaze
naTargmni
piesebis dadgmis winaaRmdegic iyo, dadgma Tu aucileblobiT ar
iyo
gamowveuli ,,naTargmni, umniSvnelo dekandeturi piesebi CvenTvis
araferi
xelsayrelia! marTalia, zogierT piesebs, romelnic yvela
erovnebisaTvis
erTnairad sagulisxmoa, gverds verc Cven auvliT, magram es unda
moxdes
xolme xandaxan da ara yovelTvis. Cveni piesebi SeiZleba
wyalwyalac
iyos da ver utoldebodes ucxoeTis piesebs, magram ra uyoT mere?
vin ar
icis, rom Sampanuri Rvino jobia wyals? magram Tu arCevanze
Sevardeba
saqme da orivesi erTad Sovna da erTsa da erT maTganze
samaradisod
xelis aReba saWiro iqneba, wyals miecema upiratesoba, rogorc
aucilebel saWiroebas Cveni cxovrebidan araxelovnurad
dawerili
piesebi SedarebiT ,,uriel kostasa~ da ,,hamletis,~ wyalia ...
magram ra
vqnaT, uwyloT gaZleba ar SegviZlia”. piesebic rasakvirvelia,
bevri
gvaqvs gansakuTrebiT naTargmnebi: ,,meterlinkebma, ibsenebma da
sxvaTa
scena moikaves, magram maTi xelovnuri dekandentoba dRevandel
qarTvelis grZnoba _ gonebas bevrs verafers eubneba, radganac
axal
piesebze_is Zveli qarTuli antonov_erisTavis nawerebi ufro
axlo
arian.~ akaki Tanmimdevruli iyo TeatrSi realisturi mwerlobis
damkvidrebisaTvis brZolaSi. didad afasebda rus klasikosi
dramaturgebis a. griboedovis, n.gogolis, T. ostrovskis da
sxvaTa
Semoqmedebas da xels uwyobda maTi piesebis gavrcelebas
saqarTveloSi.
,,cnobis furcelSi~ gamoqveynebul cilismwameblur werilze
(TiTqos
TeatrSi axali qarTuli piesa ar daidgmebao.~ akakim upasuxa
redaqcias
,,marTalia dRes ver aris sasurvel mdgomareobaSi qarTuli scena,
magram
-
37
amis mizezi Zvelis codvebia, romlis gamomJRavneba araferi
sasurveli
iqneba, radgan saqmes mainc ver moexmareba, rom qarTul
scenas
gamobruneba eWirveba da sasurvel safuZvelze dayeneba, es yvelaze
umal,
rogorc ufro daaxloebuls scenasTan gamgeobas da reJisors esmis
da
imitomac, miuxedavad imisa, rom xelis SemSlelebi bevri hyavT Sin
Tu
gareT, Tavis sacadels ar daakleben imedia.~ Tavis pasuxSi
,,werili
redaqciis mimarT~ akaki aRniSnavs, rom Teatris sarepertuaro
politikas
reJisori gansazRvravs miuxedavad imisa, rom bevri xelis SemSleli
hyavs
,,Tu es gulwrfeli pasuxi ar akmayofilebs ,,cnobis furcels~ da
mainc
unda gamoaSkaravebuli iyos dRevandeli scenis nakli,
dagvidginos
sakiTxavebi:
1. ratom dRevandeli qarTuli scenaze ar aris mdidari, rom
scenac mdidrulad iyos morTuli, mefe-dedoflis amalac mravali
da
sanaqebod morTul-mokazmuli;
2. ratom xandaxan artistebma rolebi ar ician xolme;
3. ratom axal axal piesebs ar vdgamT xolme? ratom uars ara
vyofT istoriul da Cvenis cxovrebidan aRebul piesebs?
4. ratom ara gvjera zogierTi recenzentebis rCeva da sxva
yvelaferi, rac ase aSfoTebs mas!
... es da amgvari sakiTxebi dagvidginos da Cvenc yvelaze
pasuxs
gavcemT, gulwrfelad da upirbadoT, magram amasac ki vTxovT,
rom
pirbade nu iqneba! ... gulwrfeloba da uSiSroeba moiTxovs,
rom
mxilebuli Robe-yores ar efarebodes da Tavs ar imalavdes~
(wereTeli
1955: 132).
1904 wlis Teatraluri sezoniT ukmayofilo akaki Tavis
werilSi ,,gaiZverobis sezoni~ svams aseT kiTxvebs:
,,1) ra mizezia, rom qarTul scenaze amdeni wlis ganmavlobaSi
niWieri aRaravin gamoCenila da Zvelebis amara vrCebiT?;
2) risi bralia, rom wminda qarTulis nacvlad raRac
bazarxanuri ena gvesmis scenidan?;
3) ratom ise ar adgenen piesas, rogorc avtorebs uweriaT, ra
neba aqvT moTamaSeebs, rom zogs hkvecaven, zogs Tavisas
umateben,
amaxinjeben piesebs da Tavis sakuTar gemoze adgenen? da ara Tu
sxvebis,
Seqspiris piesebic ver micvnia: petruCios magivrad viRac
kudabzika
-
38
imerels gvixataven da Stokmanis nacvlad Cvenebur bankobias
moTamaSes,
enartala, zuTxis maZiebel mokenWes;
4) ra mizezia, rom artistebs umetesad ara Tu rolebi ara aqvT
Segnebuli, xeirianadac ar swavloben maT saTqmel oriode sityvas
da
sufliors ieriqonis sayviriT aRrialeben?
5) ratom ar xerxdeba qarTul scenaze axal-axali piesebis
dadgma da Zveli repertuariT raT gvabezreben Tavs?
6) rad ase Seupovrad epyrobian sazogadoebas, romelsac
ukanaskneli wvlili Semoaqvs TeatrSi? da bevri ram kidev sxva
amgvarebi”. (wereTeli 1961: 215) am kiTxvebidan Cans qarTuli
Teatris
winaSe mdgari problemebi, romlis umravlesoba reJisoris
gadasawyvetia.
,,bazarxanuli ena gvesmis scenidan,~ ,,amaxinjeben piesebs da
sakuTar
gemoze adgenen,~ ,,rolebi ar aqvT Segnebuli,~ ,,xeirianad ar
swavloben,~
,,axal-axali piesebis dadgma,~ ,,Seupovrad epyrobian
sazogadoebas~ akaki
am kiTxvebis dasmamde miiyvana qarTul TeatrSi praqtikulma
muSaobam.
,,aqtiori igive moZRvaria xalxisa, is aris mwerlis TanaSemwe
mokarnaxe mwerlis suraTebs is axorcielebs da erTad
Tavmoyrils
xalxs cocxlad da naTlad gadascems erTsa da imave dros. aqtiors
da
aqtrisas SeuZlian amodena xalxs agrZnobinos ise, rogorc
TviTona
grZnobs; Tvali auxilos da daanaxos: ra aris cudi da ra aris
kargi; ra
aris sagulisxmo, an ra aris saqebi da sasiamovno; erTi
sityviT
daafiqsiros, agrZnobinos da aamoqmedos.~ (wereTeli 1955:
75).
akakisaTvis, rogorc ,,Teatri xelovnebis taZaria,~ aseve
msaxiobi
,,igive moZRvaria,~ romelsac ZaluZs xalxSi mwerlis ideebi
miitanos
,,daafiqsiros, agrZnobinos, amoqmedos.~
,,rogorc sayovelTao, ise saartisto niWic orgvaria: pirveli
,,TavisTaobiTi,~ romelsac qvakuTxedad SemoqmedebiTi Zala udevs
da
meore ,,mimbaZvelobiTi,~ romelsac ubralo wamxedurobis meti
ara
eWirveba ra. es orive Tviseba ise naTlad arsad Cans, rogorc
scenaze,
sadac xSirad wamxeduri msaxiobebi imave rols TamaSobs,
romelsac
Semoqmedebis ZaliT aRWurvili~ (wereTeli 1955: 33).
xelosnoba Tu xelovneba akakisaTvis arasodes ar yofila erTi
da
igive is Tavis werilebSi da praqtikul saqmianobaSi, rogorc
reJisori
xels uwyobda qarTveli artistebis daostatebas.
-
39
damowmebuli vrceli citatidan naTlad Cans akakis reJisuris
konceptualuri mniSvneloba. mis reJisuraSi gamoikveTa
erovnuli
Teatris idea. es iyo pirveli rigis sakiTxi. TiTqmis yvelaferi am
ideis
irgvliv trialebs. wminda profesiuli da organizaciuli Temebic
ki
erTi didi problemis Senakadebia. misTvis Teatri erovnul-
ganmaTavisuflebeli moZraobis tribunaa, taZaria. mis irgvli Tavs
iyris
didi Tu patar sakiTxebi. qarTuli da ucxouri piesebis dadgmis
problemac am aspeqtiT moiazreba. mTel am process win
miuZRvis
msaxiobi, rogorc moZRvari, romelic reJisorTan TanaSemoqmedebis
gziT
aRwevs mizans. akaki SesaniSnavad icnobda Teatris praqtikul
saqmianobas,
uSualod monawileobda misi cxovrebis yvela sferoSi, amitom
misTvis
yoveli problema axlobelia da gasagebi.
,,akaki wereTlis Teatri_skola, zneobis amamaRlebeli kera
upirdapirdeboda im drois balagnebs, romlis takimasxarebi uazrod
da
ukbilod matrabazobdnen. ilia da akaki yovelive saqmianobas,
moRvaweobas, Semoqmedebas erovnul-ganmanTavisuflebeli brZolis
da
miznebis Sesabamisad warmarTavdnen.~ (janeliZe 1990: 244)
akaki detalurad ganixilavs msaxiobis ostatobasTan
dakavSirebul
sakiTxs. gansakuTrebul interess iwvevs piesis gmirisa da
misi
Semsrulebeli msaxiobis urTierTobis problema. rogor unda
gardaisaxos msaxiobi, ra scenuri saSualebebi unda gamoiyenos
saamisod
da ra roli eniWeba reJisors am urTules SemoqmedebiT
procesSi.
a. wereTlis SexedulebiT, gmiris xasiaTis gamoxatvis dros
msaxiobi maqsimalurad adekvaturi unda iyos rolis bunebisa.
sakiTxi
exeba interpretaciis problemas. reJisuris ganviTarebis im
etapze
msaxiobisa daYreJisoris SemoqmedebisaTvis upirvelesi mniSvneloba
aqvs
teqsts, - `sityva aris pirveli.~ dramaturgebi gansazRvraven
Teatris
stils, mis xasiaTs, amitom gmiris Sesruleba maqsimalurad
unda
miuaxlovdes originalurs. akakis miaCnia, rom msaxiobma `ise
unda
warmoadginos is piri, romelsac axorcielebs, rogorc piesis
avtors
hyavs gamoxatuli da ara sxvebs, rogorc mwerals, iseve avtors
warmodgenis dros unda hqondes saxeSi mxolod im piris wina
gadmocema
da gamoxatva, romelsac adgens da ara sxva rame, imas ar unda
hqondes im
dros mxedvelobaSi publika, misi mowoneba an dawuneba, Tavisi
azrisa da
-
40
grZnobebisagan erTi fioric ar unda dauTmos mayurebels, imisTvis,
vai
Tu es ar eamoso da es kio, da sxva.~ (wereTeli 1955: 71). akaki
kidev erT
did problemas ixilavs. mayureblisa da Teatris urTierTobis
sakiTxs:
`is artisti ar aris: visac Tavisi xeloba ar uyvars da Tavis
Rirsebas
mxolod mayureblebis awoniT afasebs, sasiamovno maSin aris
taSi
artistisaTvis rodesac is grZnobs Tavisi xelovneba da grZnoba
agrZnobina sxvebsac da Zalauneburad gaitaca, Torem motyuebiT
an
fokusiT gamowveuli artistis Rirsebas bRalavs.~ akaki
msaxiobebs
uyenebs principul moTxovnebs, romlebic dResac aqtualuria:
,,amgvarad
artistis bedi Dda ubedoba bevris xelSia Cavardnili: 1.
reJisoris
xelSi, rom Sesaferi rolebi aZlios; 2. mokarnaxis xelSi, rom
karnaxi
ar aurios; 3. Tan moTamaSeebis xelSi, rom ar gaafuWon
ganzraxiT
TamaSi xSirad rodesac iseTi saTamaSo aqvs erT artists, romelic
nel-
nela moiTxovs mayureblis yuradRebas, im dros meore ganZraxviT
iseT
raimes Caidens, rom mayureblebs gaacinebs, magaliTad an
cxvirs
daaceminebs gangeb, an sasacilo moZraobas izams da sxva rames,
romelsac
piesa da misi roli ar Txoulobs da miTi ufuWebs TamaSs.~
(wereTeli
1955: 82). am statiidan Cans akakis, rogorc reJisoris Teatris
kulisebs
miRma cxovrebis Rrma codna, is msaxiobebs afrTxilebs im
saSiSroebebze, romelic maT moelis. misi azriT axalgazrda
msaxiobebisaTvis mavnebelia rogorc usamarTloT daCagvra, aseve
uzomo
waxaliseba. CamoTvlilia yvela is problema, romelic
msaxiobebs
ufuWebs TamaSs. isev da isev dgeba provincializmis problema,
romelic
uSualod ukavSirdeba msaxiobis ganaTlebis sakiTxs. akakis
miaCnia, rom
saerTod ,,msaxiobis (aqtiori an aqtrisa) naswavli
Wkua-goneba
ganviTarebuli unda iyos Torem marto niWi veras uSvelis!
umecari
msaxiobi, camdinac rom niWieri iyos, veras gaxdeba, maSin
rodesac
saWiro aris sxvadasxva gvaris sulis moZraoba da Zlieri
kveTebis
gadmocema. is mxolod imas warmogvidgens kargad, rac TvaliT
unaxavs da
rasac misi ganuviTarebeli goneba moereva. ase, rom akaki,
rogorc
reJisori, msaxiobebisagan swavlas da ganviTarebas moiTxovs,
umecari
msaxiobi niWieric rom iyos, ver gadmogvcems gmiris sulier
moZraobas
,,zogierT artistebsa hgoniaT, rom TamaSi mxolod maSin unda,
rodesac
TviTon sufliorisagan miwodebul sityvebs imeoreben da irxevian
da
-
41
rom gaaTaveben Tavis saTqmels, mere aqeT-iqeT iyurebian. Tavi da
Tavi
Rirseba artistis sxvebTan SeTamaSebaa, rodesac usityvoT,
mxoloT
saxis gamometyvelebiT ukavSirdeba sxvebs da saxiblav Zafs ara
swyvets.~
aq akaki, rogorc praqtikosi reJisori ganixilavs aqtioris
xelovnebis
erT-erT yvelaze rTul sakiTxs. ,,r