Viskas, Ko Reikia Istorijos Egzaminui (2)

.ISTORIJA

VISKAS, KO REIKIA EGZAMINUI

Konspektai

I dalis I TEMA. SENOSIOS CIVILIZACIJOS.

A. Didij upi civilizacijos: Egiptas, Tarpupis(Mesopotamija), Indija, Kinija. IV tkstantmetis pr.Kr. I a. pr.Kr.

Metai: Egipto:3100m.pr.Kr. Civilizacijos susikrimas(Seniausioji karalyst), karalius Menas suvienija Egipt; 2700-2200m.pr.Kr.Senoji karalyst, civilizacijos subrendimo faz; 2050-1800m.pr.Kr.Vidurinioji karalyst, civilizacijos nuosmukis; 1570-1100m.pr.Kr.Naujoji karalyst, dezintegracija; 525m.pr.Kr. Persijos valdymo pradia. Kar su Egiptu pradeda Kambizas; 30m.pr.Kr.Egiptas tampa Romos imperijos provincija.

Mesopotamijos:3000m.pr.Kr.atsirado ratas; 2300m.pr.Kr.umerus ukariavo Akado karalysts karalius Sargonas I; 1800-1550m.pr.Kr.II Mesopotamijos suvienijimo etapas, I-oji Babilono karalyst; 604-539m.pr.Kr. IV suvienijimo etapas, II-oji Babilonijos karalyst; 324m.pr.Kr. Makedonieio valdymas.

Indijos:2500-1700m.pr.Kr. Indo kultros laikotarpis ; 1500-500m.pr.Kr. ved laikotarpis; VI a.pr.Kr. Indo sln ukariauja Persijos karalius Darijus I.

Kinijos:2200m.pr.Kr.gimsta Kinijos civilizacija; 221m.pr.Kr.in dinastijos pradia, Kinijos imperijos pradia; VI a.pr.Kr. Dao Dengas sak statyti itisin sien;

Svokos: Egipto: balzamavimas-mirusiojo paruoimas laidojimui taip, kad kuo ilgiau isilaikyt knas; derlingasis pusmnulis derlingi ems plotai ties Eufrato ir Tigro upmis (Artimuosiuose Rytuose); egiptologija mokslas apie senovs Egipt, pagrstas tyrinjimais; faraonas Egipto valdovas. Svoka atsirado apie 1350m.pr.Kr. Faraonui priklaus Egipto em ir visi jos turtai. Vadovavo drkinimo darbams, kariuomenei, leido statymus, sudarinjo sutartis, kontroliavo prekyb, vadovavo teismui; hieroglifas figrinis enklas, ymintis itisas svokas ir odius, skiemenis ir garsus. enklai vaizduoja gyvas btybes, daiktus, procesus; hipogjas- uolose ikirstuose rsiuose prabangs faraon ir didik kapai Naujosios valstybs laikotarpiu Egipte (Karalieni slnis ir Karali slnis); irigacin emdirbyst emdirbyst naudojant dirbtin ems drkinim; mastaba pirmosios faraon kapaviets laidojimo statinys( Senojoje valstybje). Mastab sudar antemin ir poemin dalys. Anteminje dalyje, skirtoje kultui, buvo laikomos kaps, poemin-laidojimo dalis. Jas jung slapta nuoulni ar vertikali achta. Mumija-balzamuotas mirusiojo knas; Papirusas-meldai, i kuri stieb gaminama raymo mediaga, toje mediagoje paraytas rankratis; politeizmas-daugelio diev kultas; piramid-monumentalus faraon antkapinis paminklas(vlesnis negu mastaba).Pirmiau buvo statoma laiptuota piramid, vliau-lygi; Rozets akmuo-per Napoleono yg 1798m. Egipt Rozets vietovje rastas akmens luitas su tekstu graik ir egiptiei ramenimis. Pranc. mokslininkas ampoljonas, remdamasis iuo tekstu, pirmasis iifravo egiptiei ramenis-hieroglifus. Rozets akmens raai daryti193m.pr.Kr.; Sarkofagas-prabangus, gausiai dekoruotas karstas i akmes, metalo, medio. Egipte sarkofagai buvo mediniai, puoti tapyba; Sfinksas-sen.Egipto skulptra, vaizduojanti mitin btyb gulinio lito knu, mogaus (daniausiai faraono galva). Ankstyvojoje karalystje buvo statomas prie jimo piramids ar buvusios dievo Pta ventyklos(III t-metis pr.m.e.), Memfyje; suirut-I-oji suirut Egipte 2250-2050m.pr.Kr., II-oji suirut 1750-1580m.pr.Kr.; vergas-inaudojamas mogus, kuris kartu su gamybos rankiais yra kito mogaus nuosavyb; viziris-musulmon valstybje aukiausios pareigos, vadovo titulas. Pareigos ir terminas atsirado Sasanid Persijoje. ynys-sen. religij kulto tarnas, kuriam danai buvo priskiriami burtininko sugebjimai. Dar rpinosi moksl. ini kaupimu ir saugojimu, turjo takos krato politiniam gyvenimui.

Mesopotamijos: Babelio boktas-sen. Babiloniei statinys; dantiratis-rato sistema, kurioje enklas reikia od arba skiemen. Dantiraio enklus sudaro horizontals ir vertikals brkneliai; imperija-monarchin valstyb, kuri eina nukariauti kratai, kolonijos, o valdovas yra imperatorius. Kabantys sodai-vienas septyni pasaulio stebukl, sukurti apie 600m.pr.Kr. sakius Babilono karaliui Nabuchodonosarui; miestai-valstybs - formavosi susijungiant miestui ir kelioms apylinkms vien valstybin organ; molins lentels ant j rayta dantiraiu nuo IVtkt.pr.Kr. Seniausi lenteli su dantiraiu rasta Uruke; tvanas-legenda apie tvan epas apie Gilgame; zikuratas - laiptuoto bokto pavidalo kulto pastatas(dievo buvein) aklinomis sienomis, su aiktele viruje, bdingas Mesopotamijos sen. kultr architektrai.

Indijos: arijai-gentys atsikraust II tkstantmetyje pr.Kr.; budizmas-religija, isirutuliojusi i Budos mokymo; Dvi stambiausios atakos teravada ir mahajana; indoeuropieiai-daugelio taut protviai, gyven prie 6-8 tkst. Met(Europos ir Indijos); induizmas-brahmanizmas-politeistin religija; kastos- udara socialin moni grup, vienijama endogamijos, verslo, tradicij, paproi, gyvensenos, uimanti tam tikr padt hierarchinje visuomens struktroje, kuri sankcionuoja religija ir teis; tikima, kad kastas sukr dievas Brahma; j uuomazga laikomos varnos arba luomai, minimi Rigvedoje. Yra 4 pagrindins kastos, sukurtos i skirting Brahmos kno dali: brahman(dvasinink), katrij(riteri, emvaldi), vaiij(emdirbi, amatinink, laisv piliei) ir udr(amatinink, tarn).; sanskritas-ind kalba; achmatai-j tvyne laikoma Indija; vedos-seniausieji ind ratijos tekst rinkiniai, sudaryti i eiliuot bei prozini religini ir pasaulietini tekst(tikjimo ties, apeig ir paproi apraym, giesmi, teologini ir filosofini traktat).

Kinijos: Didioji kin siena-gynybinis renginys palei iaurin Kinijos sien, skirtas apsisaugoti nuo Mongolijos ir Mandirijos klajokli puolim(ilgis ~5tkst.km). iandien ilikusi siena statyta daugiausia Ming laikais. Nuo 1644m. neteko karins reikms, nes toli iaur nuo jos buvo in pastatyta Kinijos siena; Didysis ilko kelias-kinai irado ilk ir jis patekdavo Europ ilko keliu. Tai prekybos kelias i Kinijos Artimuosius Rytus ir Europ; konfucionizmas-kin filosofo Konfucijaus ir jo sekj etin, politin ir religin filosofin doktrina. IIa. Tapo oficialia Kinijos ideologija; pagoda-kin ventykla, kultrinis paminklas.

Asmenybs: Egipto: Amenchotepas IV- Echnatonas.1419-1400m.pr.Kr.Egipto faraonas(veds Nefertit). vykd religin reform, nekamj kalb pavert literatrine kalba, sostin i Tb perkl Achetaton. Reforma sukl nepasitenkinim, todl susilpnjo valstyb, prarasta Palestina ir Sirija. Po jo mirties vl sugrta prie Amono Ra; Doseris-III Egipto dinastijos faraonas, kurio garbei pastatyta Doserio piramid; Cheopsas - Egipto faraonas, piramidi statybos pradininko Snofraus snus. Jo garbei pastatyta Didioji Gizos piramid; KleopatraVII-(69 Aleksandrijoje 30m.pr.Kr) paskutinioji Egipto valdov i Ptolemj dinastijos. Ptolemjo XIII sesuo, mona, bendravald(nuo51m.). Su juo kovojo dl valdios; pralaimjo ir 48m. buvo itremta Sirij. dinastin kov sikius romnams(Aleksandrijos karas) Cezario padedama atgavo sost 47m. Vliau tapo rom. Karvedio Antonijaus meilue, nuo 37m. mona. Rm j kovoje su Oktavianu(Augustu). Po pralaimjimo prie Akcijaus, Oktavianui engus Egipt, abu nusiud.; Menas-I-asis Egipto faraonas, valstybs krjas ir vienytojas, sujungs Auktutin ir emutin Egipt. Laikomas Egipto sostins Memfio krju; Nefertit-senovs Egipto karalien, faraono Amenchotepo mona. Jos vardas reikia grauol sugro; Ramzis II-Egipto faraonas nuo 1290m.pr.Kr. jo valdymo laikotarpis-paskutinis Egipto klestjimo tarpsnis. Po kov su hetitais nebegaljo ilaikyti Sirijos ir sudar su jais sutart. Jam valdant kilo Karnavo ir Luksoro ventyklos; ampoljonas .F.-egiptologijos pradininkas, Pranczijos akademikas, perskait Rozets akmens raus ir pareng egiptiei hieroglif deifravimo principus, para I-j egiptiei kalbos odyn ir gramatik;

Mesopotamijos: Aurbanipalas-Asirijos karalius, um Egipt, kuris 655m.pr.Kr. atsiskyr nuo Asirijos, 648m.pr.Kr. um Babilonij ir iard jos sudaryt koalicij prie Asirij; Gilgameas-epo apie Gilgame herojus, mitinis veikjas, ymiausias Mesopotamijos didvyris, pusiau legendinis valdovas(2/3 dievas, 1/3 mogus); Grotenfeldas-Vokietijos Getingeno miesto licjaus antikini kalb mokytojas, 1802m. iifravo senovs pers dantiraio enklus; Hamurabis-1760-1686m.pr.Kr.- VI-asis Babilonijos dinastijos karalius. Jo valdymo metais suklestjo alies ekonomika, literatroje pirmenyb teik ne umer, o arkad kalbai(Gilgameo epas), statomos ventyklos, rmai, skatinama matematikos, astronomijos, medicinos raida; Nabuchodonosaras - chaldj karalius, Babilonij pavert galinga valstybe. 605m.pr.Kr.prie Karchemio veik Sirij besiverianius egiptieius, 597m.pr.Kr. numalino Judjos karalystje sukilimus, um Jeruzal, j sugriov, o taut itrm Mesopotamij. Babilon pavert kultros centru.; Sargonas-akado karalysts karalius, apie 2300m.pr.Kr. ukariavs umerus, suvienijs Mesopotamij ir krs Akado imperij.; Sinaheribas - Asirijos karalius, Sargono II snus, kariavo su Babilonija ir jos sjungininkais.689m.pr.Kr. sak sugriauti Babilon. Plt ir puo Asirijos karali rezidencij Ninevij, nuudytas per rm perversm.; Utanpitinas- babiloniei mito apie pasaulio tvan herojus, isigelbjo laivu, atitinka biblin Noj.

Indija: Aoka-apie 300-238m.pr.Kr.-sen.Indijos valdovas.Suvienijo beveik vis Indij.Prim kaip religin filosofij budizm ir stengsi bti teisingas, gailestingas. Toleravo visas religijas, auktino budizm. Savo gyvenim bei veikl sak aprayti visoje karalystje ant uol ir stulp. Jie dar laikomi meno kriniais.; Buda(Gautama)-apie 563-483m.pr.Kr.-budizmo krjas, aukiausioji budizmo dievyb.

Kinijos: Konfucijus-didysis kin filosofas, iminius, politinis veikjas, pedagogas, sukr konfucionizm ( VI-Va.pr.Kr.).

Dievai: Egipto: Amonas-visos karalysts dievas; Horas-dangaus dievas; Izid-gyvybs ir sveikatos deiv, Ozirio sesuo ir mona; Ra-aukiausias dievas, sauls dievas; Setas-Ozirio brolis, karo ir griovimo dievas; Totas-rato ir iminties bei mokslo dievas ;

Mesopotamijos Anus-vyriausiasis dangaus dievas; Enkis-vandens gelmi dievas; Enlilis-debes ir vjo dievas; Ki- Anaus mona, deiv; Mardukas- vyriausias dievas;

Indijos: Brahma-brahmanizmo ir induizmo trejybs(Brahma, Vinus, iva) vyriausioji dievyb, visatos krjas, jos knytojas ir siela.

vykiai: Egipto: Valstybs krimas-3300m.pr.Kr.; suiruts ir atsistatymai po j: I suirut 2250-2050m.pr.Kr., 2050-1750m.pr.Kr.Vidurinioji Karalyst, II suirut 1750-1580m.pr.Kr., 1580-1085m.pr.Kr. Naujoji karalyst; religin reforma-XVa.pr.Kr.-XIVa.pr.Kr.; pers ukariavimas-525m.prKr. kar su Egiptu pradeda Persija. Kserkso I valdymo laikotarpiu amatininkai ivaromi Persij, konfiskuojamas ventykl turtas, vyksta sukilimai prie persus; A.Makedonieio ukariavimas-332m.pr.Kr. Egipt engia Makedonietis, persai pasitraukia.; jungimas Romos imperij-30m.pr.Kr. Egiptas tampa Romos provincija.

Mesopotamijos: umer miest susikrimas-3500m.pr.Kr.; Arkad imperijos krimas-2300m.prKr.; I Babilono ikilimas-XIXa.; hetit siverimas-XVI-VIIa.pr.Kr.; Asirijos ukariavimai-Xa.pr.Kr.; II Babilono ikilimas-VII-VI a.pr.Kr.; pers ukariavimas-VIa.pr.Kr.; A.Makedonieio ukariavimas-IVa.pr.Kr.; romn ukariavimas-III-IIa.pr.Kr.

Indijos: Indo civilizacijos egzistavimas-III tkst.pr.Kr.-Va.; arij atsikraustymas-IItkst.pr.Kr.IIpusje; budizmo sukrimas-Va.pr.Kr.; pers ukariavimas-VIa.pr.Kr. indo sln ukariauja Darijus I; A.Makedonieio ukariavimas-IVa.pr.Kr. iaurs Indij nukariauja Makedonietis, taiau graikus istumia andragupta.; imperijos susidarymas-IIIa.pr.Kr. valdant Aokai.

Kinijos: ang dinastijos sigaljimas-XVII-XIa.pr.Kr.; Dou dinastijos sigaljimas-1027-221m.pr.Kr.; Cino karalysts sigaljimas-221-206m.pr.Kr.; Didiosios kin sienos statyba-VIa.pr.Kr.-220m.; Chan dinastijos sigaljimas-206m.pr.Kr.-220m.; konfucionizmo paplitimas-VI-Va.pr.Kr. - XXa.pr.

Objektai emlapyje: Egipto: Auktutinis ir emutinis Egiptas, Nilas, Memfis, Tebai, Achetatonas, Karali slnis, derlingasis Pusmnulis.

Mesopotamijos: Tigras, Eufratas, Jarichonas, ras, Lagaas, Niras, Babilonas, umer atsikrastymo kryptys, Akadas, Asirija, Ninevija.

Indijos: Indas, Gangas, Harapas, Mohendo Daras.

Kinijos: Jangdz, Chuangh, Didioji kin siena, Didysis ilko kelias.

ymiausi statiniai: Egipto: Tutanchamono hipogja, Karnako ventykla, mastabos, Doserio, Cheopso piramids, sfinksai. Mesopotamijos: Babelio boktas, Itars vartai, kabantys sodai, Ninevijos litai, zikuratas.

Indijos: budos statulos.

Kinijos: Didioji kin siena, pagodos.

Svarbiausi altiniai: Egipto: Mirusij knyga-raoma ant papiruso ritinli. Joje daug ukeikim, himn dievams. Mumijos laidotos su amuletais ir Mirusij knyga.; Rozets akmuo; Apysaka apie Sinuhet.

Mesopotamijos: Gilgameo epas-epas apie Uruko karali Gilgame; Hamurabio statymai-i diorito ikaltoje steloje ileisti statymai, reguliuojantys viej bei privaij teis ir laikomi seniausiu pasaulyje statym rinkiniu.

Indijos: Mahabharata, Ramajana, vedos.

Kinijos: Konfucijaus ratai.

B. Artimj Ryt civilizacijos: hetitai, ydai, finikieiai, persai. XX I a.pr.Kr.

Metai: 1. Hetit:

2000 m. pr. Kr. hetitai imoko lydyti gele (iradim perm Egipto ir Mesopotamijos gyventojai).

1800 m. pr. Kr. susikr Senoji Hetit karalyst (dab.Turkijos ir Sirijos teritorijoje).

1200 m. pr. Kr. lugo Hetit imperija (Hetit valstybles ukariavo Asirija).

2. yd:

1700 m. pr. Kr. prasidjo yd migracija (pasak Biblijos, Didiojo bado metu ydai ikeliavo i Egipt).

1280 m. pr. Kr. ydai, nugalj Kanaano gyventojus, m verstis emdirbyste ir gyventi ssliai.

1040 m. pr. Kr. ydai engia Paadtj em (Palestin).

922 m. pr. Kr. Izraelio karalyst, valdant Saliamonui, pasiek aukso ami.

931 m. pr. Kr. Izraelio karalyst suskilo (Samarija ir Judja).

721 m. pr. Kr. Samarijos valstyb ukariavo asir valdovas.

539 m. pr. Kr. ydams sugrti i Jeruzal leido pers karalius Kyras Didysis.

I a. pr. Kr. ydai atkr savo karalyst.

3. Finikiei:

IX a. pr. Kr. susikr jungtin Tyro ir Sidono karalyst.

539 m. pr. Kr. Babilon um Persijos karalius Kyras II ir Babilono civilizacija lugo.

4. Pers:

550 m. pr. Kr. valdant Kyrui II kuriama Pers imperija.

500 m. pr. Kr. graik-pers kar pradia.

330 m. pr. Kr. persus ukariavo Aleksandras Makedonietis.

Svokos:

1. yd:

Biblija krikioni ir judj ventasis Ratas, susidedantis i Senojo ir Naujojo testament.

Dekalogas deimt Dievo sakym.

Diaspora dalies tautos gyvenimas svetur, vienos tikybos moni gyvenimas tarp kitos tikybos moni.

Hebrajai semit gentys,, i kuri susiformavo Izraelio tauta.

Izraelitai dvylika Izraelio geni, kurios buvo umusios Izrael.

Judaizmas seniausia pasaulio monoteistin religija - yd religija.

Menora septynak yd vakid.

Mesijas ankstyvajame judaizme vyresnysis ynys ir karalius.

Monoteizmas tikjimas vienu Dievu.

Patriarchas Staiatiki banyios vadovas. Ryt ortodoks banyi aukiausiasis dvasininkas.

Paadtoji am Kanaanas.

Pranaas Dievo ar diev valios skelbjas, aikintojas

Sandoros skrynia spinta prie sinagogos sienos Jeruzals pus, kurioje buvo laikoma pirmoji Tora.

Semitai gyvuli augintoj - klajokli gentys.

Teisjai yd karini sjung vadovai. J valdia truko apie 200 met.

Tora penkios pirmosios Senojo testamento knygos, Dievo apreiktos Mozei.

2. Finikiei:

Abcl enkl visuma kalbos garsams ireikti.

Kolonija valstybs sigyta valda usienyje ir prijungta politiniais, kiniais ar kariniais tikslais.

Punai Kartaginos finikieiai.

Purpuras i purpurini austri igaunamas pigmentas, brangiausias i da, karali valdios simbolis.

3. Pers:

Dualizmas poiris, kad tikrovje yra du pagrindiniai principai.

Monetos apskritimo formos metalo gabaliukai, naudojami kaip pinig ris, kaldinti nuo VII a. pr. Kr.

Satrapas vietininkas, satrapijos autonomins provincijos valdytojas.

Asmenybs:

1. Hetit:

Murilis karalius, gyv. XVII a. pr. Kr., ukariavo iaurs Sirij, praplt valstybs teritorij pietuose.

2. yd:

Abraomas seniausias biblinis yd patriarchas, laikomas j protviu.

Dovydas antrasis suvienytosios Izraelio karalysts karalius (1005-965 m.pr.Kr.).

Izaijas Izraelio pranaas, pranaavs kdikio atjim, kuris bus Izraelio Mesijas.

Jeremijas paskutinis prie Jeruzals sugriovim ventojo Rato pranaas.

Juozapas Biblijos personaas, Mergels Marijos suadtinis, Jzaus Kristaus tvis, aukltojas.

Moz Biblijos personaas, sen.yd vadas, gyv.XIIIa.pr.Kr., judj, krikioni, musulmon pranaas.

Saliamonas Izraelio karalius, jam valdant karalyst pasiek aukso ami, suklestjo prekyba.

Saulius Izraelio karalius, jam valdant vyko karai su filistieiais.

3. Pers:

Darijus pers karalius, jam valdant imperija iaugo, turjo net 4 sostines..

Kambizas pers karalius, pasiymjs ypatingu iaurumu, geras karo vadas.

Kyras pers karalius, jam valdant persija tapo imperija.

Kserksas pers karalius, Darijaus I snus.

Zaratustra zoroastrizmo pradininkas.

vykiai:

1. Hetit:

Geleies apdirbimo pradia imoko lydyti gele II tkstm.pr.Kr. Iradim perm Egipto ir

Mesopotamijos gyventojai. Hetit civilizacijoje monija eng geleies ami.

Hetit imperijos suklestjimas ir lugimas didiausi galyb pasiek valdant upiluliumui I

(apie 13801340 m.pr.Kr.), imperija lugo apie 1200 m.pr.Kr., o jos sostin buvo sugriauta. Hetit valstybles

ukariavo Asirija.

2. yd:

sikrimas Kanaane 4 tkstm.pr.Kr. Abraomas su savo monmis ikeliavo i ro miesto (Mesopotamija) Kanaano krat (tuomet taip vadinta Palestina). Atkeliav ydai rado Kanaane nauj moni, ne tik semit, bet ir filistiniei, tad kilo karas dl paadtosios ems. ydai, nugalj Kanaano gyventojus (apie 1250 m.pr.Kr.), patys m versti emdirbyste ir gyventi ssliai, taip sitvirtindami Kanaane.

Egipto nelaisv apie 1600 m.pr.Kr. Didiojo bado metu visi ydai patrauk Egipt, kurio nelaisvje buvo iki Mozs gimimo XIII a.pr.Kr.

Pabgimas i Egipto XIII a.pr.Kr. Mozs vedami ydai paliko Egipt ir jo paadtj em Sinajaus pusiasal.

Sandoros sudarymas - sandoros su Dievu sudarymas yra lemtingi Izraelio istorijos vykiai - tarsi dvasinis yd tautos lopys, davs krypt visai tolimesnei Izraelio istorijai.

Teisj laikotarpis visos yd gimins po atsikraustymo Kanaan sudar karin sjung, kuriai vadovavo teisjai. Teisj valdia truko apie 200 met (nuo ~1250 m.pr.Kr.).

Izraelio valstybs gyvavimas ir skilimas - 922m.pr.Kr. Izraelis suskilo dvi karalystes:Izrael ir Judj. 721m.pr.Kr. Izraelio valstyb um asirai. 586m.pr.Kr. Judjos karalyst um babilonieiai.

I-oji Babilono nelaisv apie XI a.pr.Kr. Asirija ukariavo Babilon. Ukariaut Babilon, kaip senj religin irkultros centr, asir valdovai laik nelieiamu. Asir valdovai visaip sien Babilono palankumo pripaino babiloniei dievus, skelbdavosi kartu Asirijos ir Babilonijos karaliais.

II-oji Babilono nelaisv Asirijos karalius Sinacheribas sugriov miest 389 m.pr.Kr., taiau jo snus Asarchadonas, paalins tv i sosto, aptvr miest nauja siena, atstat griuvsiais virtusi Marduko ventykl ir jos bokt. Jis Asirij ir Babilon laik vien knu.

Romn ukariavimas 70 m.pr.Kr. Palestin um Romos imperijos kariuomen. Daugelis yd buvo ivaryti kitas Romos imperijos sritis.

3. Finikiei:

Kolonij krimasis iaurs Afrikoje nedideli ems plotai, riboti gamtos itekliai vert Finikijos miestus prekiauti, keistis produkcija su gretimomis ir tolimesnmis alimis. Pasak Herodoto, tolimiausia finikiei kelion buvo aplink Afrikos emyn madaug VI a.pr.Kr. Pradjus plaukioti toli nuo tvyns, finikieiams reikjo nauj uost, kuriuose jie galt sustoti. Taip atsirado finikiei kolonij iaurs Afrikoje.

4. Pers:

Imperijos krimas valdant Kyrui II, Persijos karalyst 539 m.pr.Kr. tapo imperija.

A.Makedonieio ukariavimas 330 m.pr.Kr. nukariavo karaliaus Darijaus II valdom Persij.

Svarbiausi altiniai:

Avesta viena i pirm knyg monijos istorijoje, turinti inias duotas mogui Dievo. Dabar Avesta telpa 21 knygoje, i kuri tik penkios yra paraytos, kitos perduodamos odiu. Kiekvienoje ventos Avestos knygoje yra apraoma viena i monijos veiklos krypi, pagal kuri galima rasti keli Viepat Diev.

Biblija krikioni ir judj ventasis Ratas, susidedantis i Senojo ir Naujojo Testament, kurie sudaro vien mokym apie dievikj iganym.II TEMA. ANTIKA

A. Senovs Graikija 3000-146 m. pr. Kr.

Metai:

3000-1450 m. pr. Kr. Kretos-Mikn civilazija. Gyventojai vertsi emdirbyste ir jr prekyba, buvo umezg ryius su Rytais. Atrasti Knoso rmai. 2000 m. pr. Kr. Atrastas A- piktografinis ratas, o B ratas skiemeninis, isirutuliojs II tkst. pr. Kr. pab. Rat perskait angl architektas ir kriptografas M.Vetrisas, padedamas kalbininko D. adviko. 1100 m. IX a. pr. Kr. Tamsieji amiai. Graikija buvo susiskaldiusi maas karalystes. Vieninteliai raytiniai to laiko dokumentai Homero Iliada ir Odisja bei Hesiodo poemos.VIII-VI a. pr. Kr. Archajinis laikotarpis. Kuriasi miestai valstybs (poliai), vyksta didioji graik kolonizacija, suklesti prekyba. Olimpini aidyni pradia. Ikyla Sparta.776 m. pr. Kr. pirmosios Olimpins aidyns. Graik met skaiiavimo pradia. Dzeuso garbei buvo rengiamos olimpiados, kurios yra gilios aknys dabartini Olimpini aidyni. 594 m. pr. Kr. Solonas veda statym, suteikiant teis valdyti ne pagal kilm, o pagal turt. Panaikina skolas ir skolin vergov. 508-507 m. pr. Kr. Kleistenis vykdo administracin reform ir paskelbia ostrakizmo statym Atnuose (pavojingiausias Atn demokratijai mogus piliei buvo isiuniamas), sukuriami nauji valdymo organai (500 nari taryba ir 10 strateg kolegija, kuri vadovavo kariuomenei). V a. pr. Kr. Periklis su savo reformomis toliau eng demokratijos keliu: pradjo mokti pinigus piliei renkamiems pareignams tarybos, helijos nariams, strategams, archontams (taip garbingas pareigas galjo uimti ir neturtingas pilietis). 490 m. pr. Kr. Maratono mis (Darijus I). Graik pergal.480 m. pr. Kr. mis Termopil perjoje (Kserksas). Graikai pralaimi, va Leonidas su spartieiais. Taip pat ir Salamino mis (Kserksas). Graik pergal, pers pralaimjimas. 479 m. pr. Kr. mis prie Platjos ir Mikals kyulio Egjo jroje. Graik pergal, pers pralaimjimas. 478 m. pr. Kr. graik miestai sudaro Delo jr sjung, kuriai vadovauja Atnai (Nesutarimai tarp Atn ir Spartos baigsi, Atnai tapo Helados kariniu hegemonu).431-404 m. pr. Kr. vyksta Peloponeso karas, kurio prieastis, pasak Tukidiko,- sustiprjusi Atn grsm Spartai. Taikos sutart paeidia atnieiai.338-146 m. pr. Kr. Helenistinis laikotarpis. Teritorij nuo Graikijos iki Indo ups uima Aleksandro Didiojo imperija. iuo laikotarpiu graikai ir makedonieiai keliasi Rytus, kur nea savo kultr, paproius, stato helenistinius miestus.334 m. pr. Kr. kuriama Aleksandro Didiojo imperija. 323 m. pr. Kr. Makedonijos karaliaus, antikos karvedio Aleksandro Makedonieio mirtis. 281 m. pr. Kr. Aleksandro Didiojo imperija suskyla tris dalis: Makedonij, Egipt ir Sirij.146 m. pr. Kr. Aleksandro Didiojo imperijos teritorij uima romnai.Svokos:

Agora centrin aikt Atnuose su ventyklomis, turgaviete, valstybinmis staigomis.

Akademija - mokslo ar meno staig, draugij, auktj mokykl pavadinimas.

Akropolis tvirtov Atnuose, pastatyta V a. pr. Kr. ant kalvos. Vliau tapo svarbiausia kulto vieta su ventyklomis ir diev paveikslais.

Amfora - pailgas molinis arba metalinis sen. graik ir romn indas su 2 vertikaliomis somis skysiams (aliejui, vynui) laikyti.

Aristokratas sen. Graikijoje VIII-VI a. pr. Kr. politin valdi turjs turtingas ir takingas mogus, kildins save i legendini protvi.

Atlantida - istorin hipotetin sala, prie 1012 tkst. met egzistavusi Atlanto vandenyne vakarus nuo Gibraltaro. Apie j ra Platonas. Ar tikrai buvo tokia sala, iki iol neiaikinta. Barbaras sen. Graikijos svetimalis.

Chitonas - sen. graik vyr ir moter drabuis be rankovi, ant pei susegamas segmis. Demagogas sen. Graikijoje politinis veikjas.

Demokratija sen. Graikijoje taip buvo vadinama statym paisanti ir visuotin gerov orientuota daugumos miesto valstybs piliei valdia.

Diadochai - Aleksandro Makedonieio kariuomens vadai, kurie po jo mirties 323 m. pr. Kr. pasidalijo imperij.

Dionisijos sen. graik dievo Dioniso vent: dalyviai, apsireng okenomis, vaizduodavo satyrus Dioniso palydovus, choras atlikdavo ditirambus; veniamos 4 kartus per metus; su jomis susijs graik teatro atsiradimas.

Eklezija - Senovs Graikijos poliuose tautos susirinkimas vergovins demokratijos klestjimo laikotarpiu (pvz., Atnuose eklezija tapo aukiausiuoju valdios organu).

Falanga - sen. graik ir makedoniei kovin sunkiai ginkluot pstinink kautyni rikiuot, sudaryta i suglaust eili. J itobulino Pilypas II Makedonietis, kuris padidino kari skaii falangoje. Falangos, kurias sudar tkstaniai kari, ginkluot 57 m ilgio ietimis, turjo didel smogiamj jg.

Filosofija - viena visuomens smons form, mokslas, tiriantis gamtos, visuomens ir mstymo raidos visuotinius dsnius.

Freska - sien tapybos technika. Tapoma ant drgno tinko kalkiniu vandeniu praskiestais daais.

Gerusija senin taryba Spartoje.

Helenizmas - Senovs Graikijos ir kai kuri Ryt ali istorinis laikotarpis, truks nuo Aleksandro Makedonieio laik (IV a. pr. Kr.) iki I a. po Kr.

Helotai vergai Spartoje.

Hoplitai graik kariai, pstininkai, ginkluoti skydais, ietimis ir kalavijais.

Komedija - dramos anras - scenai skiriamas krinys, kuriame juokingai vaizduojamos moni, paproi ydos, o veiksmas baigiasi pagrindiniams veikjams skmingai.

Labirintas patalpa, kurioje galima pasiklysti ar paklaidinti.

Metropolija - Senovs Graikijos polis savo turim kolonij atvilgiu (j nevald, bet, esant reikalui, atliko globjo funkcijas).

Minotauras - sen. graik mitin pabaisa pusiau mogus, pusiau jautis; mogdr Minotaur, Kretos karaliaus Mino laikom labirinte, nuuds atnietis Tesjas.

Mitas tai igalvotas pasakojimas.

Monarchija sen. Graikijoje taip buvo vadinama statym paisanti ir visuotin gerov orientuota vieno asmens paveldima valdia.

Olimpins aidyns 776 m. pr. Kr. surengtos aidyns dievo Dzeuso garbei.

Orakulas - tai Senovs Ryt, graik ir romn diev atsakymai; ynys, kuris tuos atsakymus perduodavo; ventykla, kur bdavo pranaaujama. ymiausias Delf orakulas, kuris veik madaug nuo 700 m. pr. Kr. iki 400 m. po Kr.

Oratorius ikalbingas, mokantis vieai kalbti mogus.

Ostrakizmas - Senovs Graikijoje valstybei pavojing piliei itrmimas slaptu balsavimu; vykdytas ostrakonais, ant kuri buvo raomi tremiamj vardai.

Pedagogas - Senovs Graikijos laik vergas, lydintis eimininko vaikus mokykl, aukltojas. Pilietis asmuo, turintis kokios nors valstybs pilietyb.

Polis - antikos laik (Senovs Graikijoje, Finikijoje, Romoje) miestas valstyb. Valstybs teritorij sudar pats miestas ir jo apylinks.

Sinoikizmas keli savarankik bendruomeni, gyvenviei ar miest jungimasis vien pol. Stilius tam tikra iraikos forma.

Strategas VI-I a. pr. Kr. sen. Graikijos kariuomens arba laivyno vadas, turintis didelius karinius ir politinius galiojimus.

Tamsieji imtmeiai laikai, kai sen. Graikija buvo susiskaldiusi maas karalystes ir apie tai nerasta joki ini. Vieninteliai raytiniai dokumentai Homero Iliada ir Odisja bei Hesiodo poemos.

Teatras - j sukr sen. graikai. Pradioje tai buvo ritualas, susijs su vyno dievo Dioniso vardu. Vyrai, apsitais oi kailiais, pasakojo mitus ir padavimus apie tai, kaip atsirado pasaulis su dievais, monmis ir gamtos reikiniais.

Tironija Sen. Graikijos valst. valdios forma vieno asmens, smurtu ugrobusio valdi, valdymas; iauri, despotin valdymo sistema.

Tragedija - lit. dramos anras. Dramos krinys, atskleidis atrius ir neveikiamus prietaravimus, gili visuomenin prasm slepianias stipri, herojik asmenybi kolizijas. Triera - karo laivas Sen. Graikijoje su trimis auktais irkl.

Trojos arklys medin skulptra, skirta pasislpti prieams.

Pitija Sen. Graikijoje Apolono ventyklos (Delf orakulo) yn prana.

Asmenybs:

Aleksandras Makedonietis (356-323 m. pr. Kr.) Makedonijos karalius, antikos karvedys. 334 m. pr. Kr. pradjo kov prie persus, ugrob Maj Azij, ukariavo Sirij, Palestin, eng Egipt. kr Aleksandrij., nuygiavo iki Tigro ups ir prie Gaugamel galutinai sutriukino Darijaus III vadovaujam pers kariuomen. Nugaljo Indijos karali Por. Archimedas (287-212 m. pr. Kr.) graik matematikas, fizikas ir iradjas.

Aristofanas (~445 386 m.pr.Kr.) Antikos raytojas komedijos Debesys, Varls, Paukiai, Vapsvos.

Aristotelis (384 322 m.pr.Kr.) Antikos raytojas Retorika, Poetika

Demokritas (~460-371 m. pr.Kr.) graik filosofas, atomizmo (pasaulis sudarytas i ma daleli-atom) teorijos pradininkas.

Demostenas (~384-322 m. pr. Kr.) Atn valstybs veikjas ir oratorius, telk graikus kovai prie Aleksandr Makedoniet..

Fidijas (5 a. pr. Kr.). Atn Akropolis. Skulptorius, Antika.

Herodotas (484-424 m. pr. Kr.) ymus graik istorijos tvas, paras veikal apie graik karus su persais Iliada.

Hipokratas (460-370 m. pr. Kr.) ymiausias antikos laik gydytojas, vadinamas medicinos tvu. Homeras - (VIII a.pr.Kr.) Antikos raytojas epins poemos Iliada, Odisja.

Kleistenis (VI a. pr. Kr.) Graikijos veikjas, vykds administracin reform ir paskelbs ostrakizmo statym Atnuose.

Minas - graik mituose dievo Dzeuso snus, Kretos salos karalius, po mirties taps vienu i vli teisj poemio karalystje

Peisistratas (VI a. Pr. Kr.)Graikijos veikjas, kuris 560-528 m. pr. Kr. ved tironij ir globojo viduriniuosius bei emesniuosius luomus.

Periklis (~500-429 m. pr. Kr.) Atn valstybs veikjas, oratorius, politikas, strategas.

Pitagoras (~570-500 m. pr Kr.) graik filosofas. kr religin filosofin pitagoriei brolij. Platonas (427-347 m. pr. Kr.) graik filosofas, Sokrato mokinys, kuris inomas savo mokymu apie idjas ir valstyb. kr nuosav filosof mokykl Akademij.

Sofoklis (496 406 m.pr.Kr.) Antikos raytojas tragedijos Edipas karalius, Edipas Kolone, Antigon, Elektra, Filoktetas.

Sokratas (470-399 m. pr. Kr.) graik filosofas, kuris domjosi morals ir valstybs valdymo klausimais.

Solonas (VI a. pr. Kr.)garik veikjas, kuris 594 m. pr. Kr. ved statym, suteikiant teis valdyti ne pagal kilm, o pagal turt, panaikina skolas ir skolin vergov.

3. Dievai, didvyriai ir mitins btybs.

Afrodit meils ir groio deiv;

Artemid mik deiv, gyvn ir mediokls globja;

Apolonas mz valdovas, men globjas;

Atn iminties, taikos ir karo deiv, globojo audjus ir alyv augintojus;

Dionisas - vaisingumo, augalijos ir linksmybs dievas, vyno iradjas, vynuogi ir vyndarysts globjas;

Dzeusas vyriausiasis dievas, perkn ir aib valdovas, saugojo visuomens teises;

Hadas poemio karalysts dievas;

Hefaistas ugnies dievas, kalvysts globjas;

Hera Dzeuso mona, vedyb globja;

Hermis keliautoj, diplomat, pirkli ir vagi dievas;

Nik - pergals personifikacija;

Poseidonas jr dievas;

Prometjas - moni gynjas nuo diev savivals, monijos globjas;

Tich - likimo ir atsitiktinumo deiv;

Dedalas - sen. graik mit architektas ir skulptorius, pastats Kretos salos karaliui Minui Labirint, i vako ir plunksn pasidarytais sparnais nuskrids i Kretos Maj Azij;

Ikaras - graik mit. personaas; bgdamas i Minojo nelaisvs, tvo Dedalo padirbtais i vako ir plunksn sparnais per arti priskrido prie Sauls; sparn vakui itirpus, nukrito jr ir nuskendo;

Heraklis - mit herojus, pasiymjs didele fizine jga;

Pandora - moteris, kuri i smalsumo, nepaisydama draudimo, atvo ind ir ileido moni nelaimes;

Pegasas - sparnuotas irgas, kanopos smgiu kalne davs pradi Hipokrens altiniui, kurio vanduo teiks kvpim poetams;

Tesjas - Atn karalius, suvienijs Atik, atliks ygdarbi (dalyvavo argonaut ygyje, nuud plik Prokrust, pabais Minotaur, nudob Maratono jaut);

Chimeros - pabaisos, turjusios lito galv, okos liemen, gyvats galva pasibaigiani uodeg, i nugaros kylani trei okos galv;

Kentaurai - mik arba kaln demonai, iki juosmens mons, nuo juosmens arkliai;

Kiklopai - vienaakiai milinai;

Minotauras - pusiau mogus, pusiau jautis; mogdr Minotaur, Kretos karaliaus Mino laikom Labirinte, nuuds atnietis Tesjas; Mzos - 9 deivs, mokslo ir meno globjos; Nimfos - graik gamtos deivs: inomiausios medi (driads), vandenyno bang (okeanids), kaln (oreads), upi, eer (najades), jr (nereides);

Satyrai - mik dievybs, pasiymjusios galumu. Vyno ir linksmybs dievo Dioniso palydovai;

Sirenos paukio kno merginos, dainomis viliojanios jreivius;

Titanai - vyriausiosios kartos dievai Gjos (ems) ir Urano (Dangaus) sns, kovoj su Dzeusu dl valdios; pralaimj buvo nublokti Tartar.

ymiausi statiniai:

Aleksandrijos vyturys - pirmasis vyturys pasaulyje, pastatytas III a. pr. Kr. maoje Viduremio jros Faro saloje ant masyvi akmenini luit, su Poseidono skulptra viruje. Rod keli laivams Aleksandrij. Dien signalizavo dmais, o nakt atspindjo lauo liepsnas. 120 m aukio. Atn akropolis - sen. Atn tvirtov, ventykla ir visuomeninio gyvenimo centras, ikils vir miesto ant didels kalvos. Akropoli bta ir kituose Graikijos miestuose. Netoli yra Adriano vartai ir olimpinis stadionas, o u j uola, kurios virnje yra antikinio pasaulio statiniai. i uola vadinasi Likabeto arba Vilk kalva.Netoliese yra ir Akropolio virn su Panteonu. io kalno pirmojoje pakopoje yra vartai Akropol. Prie paties Akropolio yra daug ventykl ir muziej. Akropolio papdje matyti Dioniso ir Herodoto teatro griuvsiai. Antikos laikais ia buvo statomi Sofoklio, Euripido kit dramaturg veikalai. U io teatro griuvsi yra olimpinis stadionas ir Jupiterio ventykla. Atn partenonas - pastatytas 447438 m. pr. m. e., vadovaujant ymiajam Fidijui. Atn Dioniso teatras - pirmasis akmeninis Graikijos,teatre sussdavo 14 tkstani moni. Jei monms spektaklis nepatikdavo, jie aktorius apmtydavo savo atsinetu maistu ar net akmeninis. Vienas aktorius sulauk tokios kruos. Dzeuso ventykla Olimpijoje beveik prie 3000 m. Olimpija buvo svarbus Graikijos religijos centras. Sen. graikai garbino vyriausij diev Dzeuso, jo garbei reng ventes, atletikos varybas. V a. pr. Kr. Olimpijos gyventojai suman pastatyti Dzeusui ventykl. Skulptorius Fidijas sukr 13 m aukio Dzeuso skulptr. Dievo od padar i dramblio kaulo ploki, drabuius i aukso lakt. Mauzoliejus Halikarnase 377-353 m. pr. Kr. Pers imperijos dalyje su Halikarnaso sostine karaliavo Mauzolas. Jis ved savo seser Artemisij ir suman sau ir karalienei pastatyti antkap. Karaliaus garbei antkapis pavadintas mauzoliejumi. J saugojo akmeniniai litai. Ant vientiso akmeninio pagrindo stovjo panaus graik ventykl statinys, apsuptas kolon ir statul. Statinio virnje laiptuota piramid. J 43 m auktyje vainikavo irg traukiama kovos ir ikilmi veimo skulptra. Knoso rmai senosios Kretos civilizacijos valdov rmai. Pastatas megarono tipo, pagrindin statyb mediaga diovintos plytos. Rmai isidst 16 tkst. kv. m. plote, pritaikyti prie reljefo, netaisyklingo suplanavimo. Moter ir vyr patalpos isidsiusios skirtingose pusse, rm centre 50x75 m ploio kiemas. Rmuose naudojamos Kretai savitos iracionaliosios ( apai siaurjanios) kolonos. Sienos puotos architektrinmis formomis ir glazruotomis plytelmis. Rodo kolosas milinika statula, stovjusi Egjo jros Rodo uoste. Taip Rodo gyventojai, IV a. pr. Kr. apgyn miest, atsidkojo u glob Sauls dievui Helijui. Bronzin, madaug m aukio. Skulptorius Haras Lindietis. Artemids ventykla Efese - pastat paskutinis Lydijos karalius Krezas Efeso mieste Maojoje Azijoje. Legenda byloja, kad Efeso miest kr amazons karinga moter gentis. Krezas nusprend pastatyti Mnulio deivs ir gyvn bei jaun mergin globjos Artemids garbei didiausi ventykl i marmuro. Svarbiausi ventyklos statin rm madaug marmuro kolon. Kiekviena j 20 aukio. Pagrindas 131 m ilgio ir 79 m ploio. ventyklos viduryje stovjo Artemids skulptra. Tai viena didiausi senojo pasaulio ventykl, daug didesn u Partenon, vliau pastatyt Atnuose.

II tema. Antika. B Senovs Roma. 753m. pr. Kr. 476m.

METAI

II tkstantmetis pr. Kr.- Apenin pusiasalyje sikuria pirmieji gyventojai.

753 m. pr. Kr. - kuriama Roma.509 m. pr. Kr. - baigiasi karali epocha, ivytas paskutinis karalius Tarkvinijus Ididusis. Koma tampa respublika.

450 m. pr. Kr. - pirmasis statym rinkinys - Dvylikos lenteli statym rinkinys.

264 241 m. pr. Kr. - pirmasis pun karas.218 - 201 m. pr. Kr. - antrasis pun karas.149 - 146 m. pr. Kr. - treiasis pun karas.146 m. pr. Kr. - romnai um Graikij.133 m. pr. Kr. - Tiberijaus Grakcho reformos.123 m. pr. Kr. - Gajaus Grakcho reformos.107 m. pr. Kr. konsulu tampa karvedys Marijus, kariuomens pertvarkymas.74-71 m. pr. Kr. Spartako sukilimas.49 m. pr. Kr. Cezaris perjo Rubikono up. pradjo kariauti prie Gaj Pompj. um Rom.44 m. pr. Kr. smokslininkai nuudo Cezar.44 - 30 m. pr. Kr. - pilietiniai karai.27 m. pr. Kr. - Oktavianas Augustas tampa Romos valdovu.64 m. - Neronas sak padegti Rom, Romos gaisras.

284 m. - imperatoriumi irinktas Diokletianas, jo reformos.

313 m. - imperatorius Konstantinas ileidia statym, draudiant riboti krikioni laisv.

392 m. imperatorius Teodosijus krikionyb paskelbia vyraujania religija.

395 m. - Romos imperija suskyla Ryt ir Vakar.410 m. - Alaricho kariai(vestgotai) nusiaubia Rom.

476 m. - lugo Vakar Romos imperija.

SVOKOS

Akvedukas - didiuliai arkiniai tiltai, pastatyti tam, kad vandentiekio kelyje pasitaikydavo praraj ar upi.

Amfiteatras - pastatas, kuriame vyko gladiatori kovos ir viei vaidinimai.

Arena - pabarstyta smliu aiktel amfiteatro ar cirko viduryje.

Augustas - imperatoriaus titulas. Vliau kiekvienas imperatorius, taps Augustu, galjo skirti savo pdin, kuris gaudavo Cezario titul.

Bagaudas - valstietis, sukils Galijoje ir iaurs Ispanijoje prie Romos vergvaldi priespaud.

Biurokratija - valdymo sistema, kurioje viepataujanti inaudotoj klase vykdo savo valdi darbo monms per privilegijuotus

asmenis.

Centurionas virininkas Romos kariuomenje, vadovavs imtinms.

Cenzorius suraydavo visus pilieius, nustatydavo j turtin padt, tvark mokesius, vieuosius darbus, saugojo Romos piliei

paproius.

Cirkas vieta karo vad triumfinms eitynms, varyboms, vaidinimams Senovs Romoje.

Decimacija - romn kariuomenje u didel nusiengim kas deimtas karys burt keliu turjo bti nubaustas mirtimi.

Didysis taut kraustymasis - barbarikas tautjudjimas, klimasis vakarus, Romos imperij, bgant nuo Azijos gyventoj hun.

Diktatorius valdovas, kuriam suteikta visa valstybin valdia Senovs Romoje; ypatingais atvejais senato nutarimu skirtas 6

mnesiams.

Dominatas - neapibrta imperatoriaus valdia.

Duonos statymas - Romos varguomen kiekvien mnes i valstybini sandli turjo gauti grd nemokamai ar u labai ma kain.

Enciklopedija - mokslinis leidinys, kuriame pateikta kai kuri mokslo srii svarbiausi ini sistema.

Federatas - mogus, pasisakantis u valstybi sjung.

Forumas - svarbiausia Romos aikt.

Geocentrizmas - senovs moni klaidinga paira, kad em yra visatos centras, o Saul, Mnulis ir kiti dangaus knai sukasi apie j,

isilaikiusi iki XVI a.

Gladiatorius - belaisvis, nusikaltlis, vergas ar samdytas karys, specialiai apmokytas kautis su kitais publikos malonumui.

Insul - 3 ar 4 aukt namas.

Julijaus kurija - vieta, kur posdiavo senatas.

Karceris kaljimas.

Kareivi imperatorius - 111 a., palijus drausmei kariuomenje ir legion vadams kovojant tarpusavy, legionieri karnuotas valdovas,

kuris sumokdavo didiausi sum.

Koliziejus - didiausias amfiteatras Romoje, kuriame vyko gladiatori kautyns, vri pasirodymai, tikr karo laiv miai.

Komicija -tautos susirikimas po Servijaus Tulijaus pertvarkym.

Kolonas - smulkus ems nuomininkas.

Konsulas - kariuomens vadas, auk senato posdius.

Krikionyb Jzaus Kristaus mokym ipastani moni religija.

Kupolas architektrin detal.

Latifundija - didelis romn dvaras.

Legionas romn kariuomens didiausias padalinys.

Liaudies tribnas - plebj teisi gynjai. Turjo teis sustabdyti statym, suaukti senat, kitis teism veikl.

Magistratas aukto rango valstybins valdios pareignas.

Oligarchija - valdia, kuri gyvendina nedidel turtingiausi piliei grup.

Optimatas- 1 a. Romos respublikos krizs senato alininkai.

Pagonyb- religija, pasisakanti u politeizm.

Panteonas - vis diev ventykla ar vienos religijos diev visuma.

Patricijai - kilmingi Romos pilieiai, kildin save i pirmj Romos gyventoj.

Pax Romania - valdant Oktavianui Augustui sigaljusi romnikoji taika.

Pergamentas apdorota alia oda.

Plebjai laisvi pilieiai, vliau apsigyven Romoje.

Plebiscitas - visuotin apklausa.

Pontifex maximum -vyriausias romn ynys, nuo Augusto laik juo tapdavo imperatorius. is titulas iliko Romos popieiaus titulu.

Populiaras 1 a. Romos respublikos krizs metu mons, rm Romos varguomen.

Principatas - politin sistema, kur aukiausi valdi gavo senatorius princepsas.

Privilegija - iimtin teis k nors.

Provincija - u Italijos esanti Romos valstybs dalis.

Prokonsulas - konsulo padjjas.

Punai taip romnai vadino kartaginieius.

Raiteliai - dalis Romos piliei, kurie buvo raiteli vad palikuonys.

Respublika valstybe, kuri valdo liaudies irinkti atstovai.

Romanizacija - Romos ukariautos tautos perm lotyn kalb, romn buit, paproius, religij.

Senatas - Taryba, kuri svarsto svarbiausius valstybs reikalus, vidaus ir usienio politik, finansinius reikalus.

Terma vieoji pirtis.

Toga - romn tautinis drabuis.

Triumfas- ikilmingas laimjusio karvedio vaiavimas Rom kariuomens prieakyje.

Triumviratas trij moni sjunga, sudaryta valdiai ugrobti valstybje.

Tunika - trumpas senovs romn drabuis.Vandalizmas kultros vertybi ir meno paminkl naikinimas be prieasties.

Vestal - yn. saugojusios nam idinio deivs Vestos aminj ugn jos ventykloje Forume.

Didysis cirkas - didiausia ir seniausia arena Romoje, kur vykdavo kovos veim lenktyns ir ikilmingos ventins eisenos.

Didysis forumas - vietov tarp Kapitolijaus ir Palatino kalv, turgaus aikt.

Jupiterio ventykla - vyriausiojo dievo ventykla.

Kapitolijaus ventykla - tvirtov ant Kapitolijaus kalvos.Diokletiano, Karakalos termos - i imperatori pirtys um 30 ha plot ir buvo didiausios.Katakombos - persekiojam krikioni pamald vieta.Kloakos poeminis kanalas nevarumams nutekti.Marso laukas plati lyguma, kur vykdavo kariniai paradai, gimnastikos varybos, liaudoes susirinkimai ir ventes.Marso ventykla - Karo deivs ventykla Marso lauke.Romn keliai - vadinami pasaulio stebuklu, jais bdavo sujungiama sostine su imperijos kampeliais visais.Trajano kolona - pastatyta aminti Trajano skmingiems ygiams.Triumfo arkos po skmingo ygio statomos vadams.ASMENYBSAlarichas - vestgot vadas, nusiaubs Makedonij, Graikij. engs Italij, 410 m. apgul Rom ir. nepatenkintiems miestieiams atvrus vartus, tris dienas j siaub.Po to patrauk Piet Italij. Jam mirus, vestgotai Galijoje ir Ispanijoje kr karalyst. Markas Antonijus - Cezario legionio vadas, po jo mirties kartu su Oktavianu valds Rom. Jam atiteko rytins Romos provincijos.Jis deimt met gyveno Egipte, karaliens Kleopatros rmuose.Prasidjo jo irOktaviano tarpusavio karai, kuriuos jis pralaimjo.Oktavianui umus Egipt, jis kartu su Kleopatra nusiud, Egiptas tapo Romos provincija.

Atila iaurus hun vadas, dar vadinamas dievo rykte. Ukariavo emes nuo Volgos iki Reino, nuniokojo rytines Romos imperijos sritis, patrauk vakarus, pasklido po Galij. Jam engus Italij, jo kariuomenj prasidjo maras, jie pasitrauk, Atila mir. Romulas Augustas - jaunas imperatorius. 476 m. nualintas savo asmens sargybos.

Markas Aurelijus - (161 - 180 m. pr. Kr.), imperatorius ir filosofas. Mintyse atsispindjo valdymo problemos, teig, kad mogus gimsta darbui, turi turti tiksl, turi daryti tvark pasaulyje, teig kad mirtis visus sulygina. Mir karo ygio metu. ileido apmstym knyg '"Sau paiam".

Brutas (85 42 m. pr. Kr.). Julijaus Cezario nuudymo organizatorius. Cicerono draugas, ymus filosofas ir oratorius. Cezaris - (100 - 44 m. pr. Kr.). Romos valstybs veikjas i ymios patricij eimos, karvedys, raytojas, faktinis pirmasis imperatorius.

Ciceronas - (106 43 m. pr. Kr.), romn politikas, filosofas, garsus oratorius, klasikins lotyn prozos autorius. Diokletianas imperatoriumi tapo 284 m. Padidino kariuomen, j pertvark, numalino neramumus provincijose, ivijo barbarus.imperij padalino smulkesnes sritis. Pasiskelb Jupiterio snumi. Kadangi vienam buvo per sunku valdyti, jis persikl Maj Azij, o benravaldiui paved valdyti vakarin imperijos dal.Prasidjo valstybs skilimas.

Epiktetas - (I - II a.), vergas i Frigijos. Mintimis artimas Senekai. Sil niekada nesakyti, i kurio krato yra mogus kils, siek lygybs tarp taut, niekino prabang gyvenim, buvo itremtas i Romos.

Gajus Grakchas - Tiberijaus brolis, siek baigti jo darb. Apribojo senato valdi, priimtas duonos statymas, pradti organizuoti dideli vieieji darbai. Ts ems reform, pasil steigti kolonijas. Buvo nuudytas savo vergo.

Tiberijus Grakchas - i kilmingos eimos, garsjo isilavinimu, dora.Pasil ems statymo reform: visuomens emes idalinti nusigyvenusiems plebjams. Buvo apkaltintas valdios siekimu ir nuudytas. Hanibalas kartaginiei karo vadas, pradjs antrj pun kar. Po pralaimjimo nusinuodijo.

Kaligula imperatorius nuo 37 m., siek neribotos valdios. Daug l skyr teatrams, triumfams, statyboms, todl didino mokesius. Buvo tironas, nuudytas.

Konstantinas - imperatorius, daugiausia dmesio skyr rytinms provincijoms. 330 m. kr sostin Konstantinopol. Krasas - kartu su Cezariu ir Pompju sudar triumvirat, poto pradjo vadovauti romn kariuomenei.

Titas Livijus - (59 m. pr. Kr. I 7 m.), romn istorikas, paras Romos istorij nuo jos krimo iki 9 m. pr. Kr. Jose stengsi iauktinti romnus. I jo parayt 142 knyg yra ilikusios 35.

Marijus - karvedys, taps konsulu 107 m. pr. Kr. Pertvark kariuomen: j sudar samdiniai, jis leido tarnauti ir neturtingiems pilieiams, karvediai patys rinko kariuomen, mokjo algas.

Neronas imperatorius despotas, lieps 64 m. padegti rom.

Odoakras - imperatoriaus asmens sargybos vadovas. 476 m. nualins j ir pasiskelbs Italijos karaliumi. sikr Ravenos mieste. Sis

vykis laikomas Vakar Romos imperijos pabaiga.

Oktavianas - (27 m. pr. Kr. - 14 m.), pirmasis Romos imperatorius. Senatas suteik jam Augusto(ventojo) prievard. gijo vis faktin

valdi, kr principat. Suklestjo romn literatra.

Plinijus Vyresnysis - I a. para 37 knyg veikal "Gamtos istorija", tai enciklpedija apie to meto inias apie pasaul ir gamt.

Plutarchas - (45 I27m.) para ,.Palyginamuosius gyvenimo apraymus", kuriuose sugretino romn ir graik veikjus. Sis

veikalas iliko visas. Nors nepaisoma chronologijos, taiau stengiamasi irykinti asmenybs bruous pavyzdiais: smerktini ar sektini

bruoai ir 1.1.

Pompjus - sudar triumvirat su Cezariu ir Krasu.. vliau sukilo prie Cezar, kuris pradjo prie j kar. Jo nuudyto galva buvo

padovanota Cezariui.

Klaudijas Ptolemjas - matematikas, geografas, astronomas. Apibendrino senovs astronomijos ir geografijos inias, pareng

geocentristin visatos model.

Romulas - yra tikima, kad kartu su broliu Rmu kr Rom.

Kornelijus Sula - 82 m. ( I a. pab.) pr. Kr. isikovojo, kad bt paskelbtas diktatoriumi neribotam laikui, todl jis laikomas diktatros

Romoje pradininku. Juo jis ibuvo 3 metus.

Scipionas Romos karvedys, pasiymjs antojo pun karo metu.

Seneka I a., nors buvo turtingas, kviet atsisakyti turto. Buvo Nerono mokytoju, konsulu, mst apie tobul visuomenes

valdym(respublik), teig, kad tik imintis gali paveikti mog. Buvo nuudytas.Spartakas - 74 - 71 m. pr. Kr. Trak kilms verg sukilimo Romoje vadas. Rom pateko kaip belaisvis, buvo parduotas gladiatorius.

Tacitas - (55 - 120 m.), raytojas, valstybs veikjas. 98 m. ileido J.A. gyvenimas ir bdas", Germanija".

Teodosijus - imperatorius, po jo mirties imperija galutinai suskilo, j pasidalino jo sns.

Tiberijus - Romos imperatorius. I pradi sutar su Senatu, po to vykd autokratin politik. Stengdamasis provincijose sutvarkyti

mokesi sistem, u piktnaudiavimus persekiojo vietininkus ir atpirkjus; sumaino visuomenini statyb ir pramogini rengini

ilaidas, grd ir pinig dalijim plebjams.

Trajanas - Romos imperatorius. Um Mesopotamij, geras karvedys, buvo toks pat kaip ir kariai. Senatas oficialiai pripaino j

geriausiu imperatoriumi. Jo ygiams aminti buvo pastatytas didelis obeliskas.

DIEVAI IR MITINS BTYBS

Jupiteris - vyriausiasis dievas, perkno.

Junona Jupiterio mona, moter ir motin globja.

Vesta - nam idinio globja.

Vulkanas - kaln ir amatinink globjas.

Neptnas - Jr dievas.

Plutonas poemio karalysts dievas.

Cerera - emdirbysts dievas.

Minerva - karo deiv, amatinink globja.

Merkurijus - prekybos ir vagi dievas.

Diana - mediokles ir mnulio deiv.

Venera - meils ir groio deiv.

Apolonas - sauls ir muzikos dievas, aikiaregi globjas.

Marsas - karo dievas.

Kapitolijaus vilk tai vilk, uauginusi Romos krjus Romul ir Rm

VYKIAI

Romos miesto krimas

Pagal legend. Trojos didvyris Enjus. Afrodites snus, liks gyvas po karo, atvyko Lacij. ved karaliaus dukter ir susilauk snaus,

kuris tapo naujo miesto Alba Longos krju. Jo tolim palikuon Numitor nuvert nuo sosto jaunesnis brolis. Numitoro dukter atidav

vestales. Jos turjo bti skaisios, taiau ji pagimd dievo Marso dvynius. U tai ji ir jos vaikai buvo pasmerkti mirti. Dvyniai buvo

mesti Tiberio up. bet ji imet vaikus krant, kur juos suradusi ir savo pienu maitinusi vilk. Vliau piemuo juos rado ir pavadino

Romulu ir Reinu. Galiausiai j paslapt atskleid, grino sost Numitorui, o patys nusprend kurti nauj miest. Broliai susiginijo ir

Romulas nukov Rm. o miest pavadino savo vardu 753 m. pr. Kr., kuris isidsts ant 7 kalv: seniausiai apgyventa Palatino kalva,paskutin - Aventino.Karali valdymasAnkstyvuoju laikotarpiu Rom valde 7 karaliai. Karali (rex) rinko senatas iki gyvos galvos. Jis pirmininkavo senate, aukodavo dievam

aukas, vadovavo paauktinei kariuomenei. Karaliai atliko daug reikming darb. Karalius Numa Pompilijus patikslino kalendori.

Tarkvinijus Priskas pradjo didiojo cirko statyb, sureng pirmas vieas aidynes, nusausino pelkes aplink Rom. Servijus Tulijus j

apjuos siena, leido plebjams dalyvauti Tautos susirinkime. Tarkvinijus Ididusis ant Kapitolijaus kalvos pastat ventykl. 3

paskutiniai karaliai buvo etruskai. 509 m. romnai ivijo paskutin karali.

Respublikos paskelbimas

Paskutinis karalius Tarkvinijus Ididusis buvo itremtas, VI a. pr. Kr. Roma buvo paskelbta respublika - valstybe, kuri vald liaudies

irinkti atstovai.Aukiausia valdia priklaus senatui, tautos susirinkimams ir magistratams.

Plebj teisi augimas

Plebjai tarnavo armijoje, bet nedalyvavo valstybs valdyme. Kadangi nebuvo raytini statym, patricijai galjo savivaliauti. Plebjai

kelis kartus grasino palikti Rom. kai j pagalba buvo ypa reikalinga. 494 m. pr. Kr. Plebjai suauk atskira tautos susirinkim. Jie

isikovojo teis rinkti savo pareignus (liaudies tribnus). Tribnai galjo sustabdyti senato priimto statymo veikl, j asmuo buvo

nelieiamas. Jie pasiek, kad bt perdalyta em, udrausta versti vergais siskolinusius pilieius, kad jiems but suteiktos lygios teiss

Tautos susirinkime su patricijais. Plebjai privert paskelbti Romos statymus, pirmasis statym rinkinys, paskelbtas 450 m. pr. Kr.,

pirmiausia gyn nuosavyb.

12 lenteli statym" sigaljimasPirmasis statym rinkinys, paskelbtas 450 m. pr. Kr., pirmiausia gyn nuosavyb. Romnai teig, kad teisjai turi bti bealiki, o kaltinamasis turi teis susitikti su savo kaltintojais, kad rodymai bt tikinantys, o teisjai turi atsivelgti i poelgio motyvus. tariamasis turi bti laikomas nekaltu kol jo kalt nerodyta. Pun karai ir didiausi miaiIII - i a. pr. Kr. Romos valstyb susiduria su stipria Kartaginos valstybe, kuri iaurs Afrikoje kr finikieiai. Juos romnai vadino pnais. Kar su Kartagina prieastis - Romos ir Kartaginos interes susidrimas, romnams pleiant savo valdas Viduremio juros baseine. simintini 3 Pun karai:

1) 264 - 241 m. pr. Kr. Kartaginieiai um Sicilij, romnai ten pasiunt savo legionus. Romos laivynas sumu Kartaginos, netrukus romnai atm Sardinijos ir Korsikos salas.

2) 218 - 201 m. pr. Kr. Hanibalas upuol Italij i iaurs, j is versi pirmyn, bet nepavyko uimti Romos, gro Afrik. Prie Zamos miesto pralaimjo romnams, isilaipinusiems j emse. Roma sitvirtino Viduremio juros pakrantse.

3) 149-146 m. pr. Kr. Romnai apsiaut Kartagin, po 3 met Kartaginos valdos tapo Romos provincija. Pli kar reikm:

a) Kartagina pralaimjo ir buvo sugriauta:

b) uvo labai daug moni ir buvo sunaikinta daug materialini vertybi

c) romnai pasistat galing laivyn;

d)Roma siviepatavo visoje europinje Viduremio jros pakrantje ir tapo stipriausia antikos pasaulio valstybe:

e)parod. kad valstybin Romos santvarka yra pranaesn u Kartaginos.

Po Pun kar Romos valstybs teritorija buvo pleiama toliau.

Nukariautas teritorijas romnai vadino provincijomis. Romn karai ir ukariavimai Respublikos laikotarpiuiuo laikotarpiu buvo nukariautos visos Apenin pusiasalyje sikrusios tautos.272 m. pr. Kr. valstyb pradta vadinti Romos-ltalijos sjunga, siekiant pabrti romn sjung su visomis Italijoje gyvenaniomis tautomis. Kai kuri nukariaut miest gyventojams buvo suteiktos Romos piliei teiss, kai kuri- lotyn teiss (t. y. dalines). sjunginink vidaus gyvenim romnai nesikio, bet j usienio politika buvo visikai priklausoma nuo Romos, be to, visi sjungininkai turjo sisti brius tarnyb romn kariuomenje. Po kar su punais. romnai toliau pradjo ygius rytus. siver Balkan pusiasal, sutriukino Sirijos kariuomen, ukariavo Makedonij. 146 m. pr. Kr ved savo valdi Graikijoje. G lakeli reformosTiberijus ir Gajus Grakchai buvo i kilmingos eimos, garsjo isilavinimu, dora. Tiberijus buvo irinktas liaudies tribnu, pasil ems statymo reform: visuomens emes idalinti nusigyvenusiems plebjams. Buvo apkaltintas valdios siekimu ir nuudytas. Tiberijaus brolis Gajus sieke baigti jo darb. Apribojo senato valdi, priimtas duonos statymas, pradti organizuoti dideli vieieji darbai. Ts ems reform, pasil steigti kolonijas. Buvo nuudytas savo vergo. Marijaus reformaII - I a. pr. Kr. Romos kariuomens sudtis pasikeit. Romn kariuomens karvedys Marijus leido tarnauti legionuose ir neturtingiems Romos pilieiams. Senato pavedimu karvediai patys rinkdavo kariuomen, mokdavo alg ir duodavo dal grobio. Tai sustiprino karvedi valdi. Spartako sukilimas74 7 1 m. pr. Kr. gladiatori mokykloje kilo sukilimas, kuriam vadovavo Spartakas. Subrs apie save 70000 pabgusi verg sumu ne vien Romos legion, taiau galiausiai buvo sutriukinta myje su Krasu. Spatakas uvo. 6000 belaisvi romnai nukryiavo prie kelio i Kapuj i Rom. TriumviratasI a. pr. Kr. Cezaris, Krasas ir Pompjus varsi tarpusavyje dl valdios, vliau sudar triumvirat trij vyr sjung. Triumviratas neturjo joki ypating galiojim, bet galjo daryti tak statym primimui. 58 m. pr. Kr. Cezaris tapo galijos provincijos vietininku. Pompjus ir Krasas vadovavo romn kariuomenei Ispanijoje ir Sirijoje. Cezario ygis RomNuo 58 m. pr. Kr. Cezaris ukariavo galus, Reino germanus, britus, tapo 13 legion vadu. Optimatai su Pompjutni pareikalavo jo paleisti kariuomen. Jis 49 m. pr. Kr. perjo Rubikono up. skyrusi Galij nuo Italijos, tar ..burtas mestas" ir be mio um Rom, uvald Italij, pasiskelb valstybs diktatoriumi. Pilietiniai karai Romoje1 a. pr. Kr. romn ukariavimai sukl pilietinius karus tarp turtingj ir varg. Vis labiau aikjo, kad reikia reform. Valstybje susidar

2 grupuots (partijos): populiarai, kurie man. kad reformos btinos, ir sile idalyti em valstieiams, ir optimatai. kurie mane. kad reikia palikti visk taip. kaip yra.ymiausi populiar atstovai buvo Gajus ir Tiberijus Grakchai. Jie pamgino valstybje vykdyti ems reform ir suteikti ukariautoms tautom.-, piliei teises, taiau Senato buvo nuteisti mirti. 1 ai ukele Romoje pilietin kar, pagrindin vaidmen m vaidinti karo vadai. 107 (II a. pr.) m.pr. Kr. karvedys Marijus vykd labai svarbi karin reform: kariuomen pradta imti ir beemius proletarus, ti tarnyb jiems adta atlyginti nukariautomis emmis ir karo grobiu. Taip karo tarnyba i garbingos pilieiopareigos virto amatu.Materialinis kareivi aprpinimas priklaus lik nuo j karo vad. Karo vadai., remdamiesi kariuomene, vis band ugrobti valdi Romoje. Kornelijus Sula 82 m. ( I a. pab.) pr. Kr. isikovojo, kad bt paskelbtas diktatoriumi neribotam laikui, todl jis laikomas diktatros Romoje pradininku. Be to. Sulos laikais atsirado proskripcijos, jas imta taikyti politiniams prieams - tai sraai piliei, paskelbt u statymo rib. konfiskuojant j turt ir itremiant i tvyns. Diktatoriumi jis ibuvo 3 metus.Padti valstybje dar labiau apsunkino sukilimai. 91-88 m. (i a. pab.) pr. Kr. sukilo kalik tautels. Nors sukilimjos pralaimjo, romnai buvo priversti suteikti kalikams piliei teises. 73-71 m. (I a. pab.) pr. Kr. Rom sukrt Spartako vadovaujamas verg sukilimas. Tik dl sukilli vad tarpusavio nesutarim valdantiesiems sluoksniams pavyko j numalinti. Ypa sukilim malinant pasidarbavo karo vadas Gnjus Pompjus. Jis kartu su kitais karo vadais Licinijumi K ras ir Julijumi Cezariu sudar triumvirat- taryba,, susitar vienas kit remti ir paimti valdi Romoje. Po Kraso mirties labai iaugo Julijaus Cezario autoritetas. 49-48 m. pr. Kr. jis su savo kariuomene pereng Rubikon, um Rom ir tapo diktatoriumi.Tuo metu jau buvo aiku, kad respublikin valdymo sistema atgyveno, nes j i buvo paranki tik Romos pilieiams, kurie valstybje tesudar gyventoj maum. Valstybei reikjo stiprios, vienijanios asmenybs. Ja ir tapo Julijus Cezaris. Nordamas sitvirtinti valdioje. Cezaris:

1) suteik pats sau diktatoriaus titul iki gyvos galvos;

2) pasiskelb vyriausiuoju pontifiku (yniu): Principato vedimasPrincipatas nuo 27 m. pr. Kr. iki 3 a.pab.lmperijus - pati aukiausia valdia. Jis galjo bti karinis veikjas, ar civilis. Nuo galiojim

imta vadinti ir teritorij kurioje veik imperijus - imperija. Pirmasis asmuo, su kurio pareigom siejame principato valdi Julijaus

Cezario snys Gajus Julijus Cezaris Oklavijanas. Julijaus Cezario pdiniu jis tapo apie 20 m.pr.Kr. Gavo Augusto prievard

(Princepsas - pirmasis raytas senatori srae). Turi teis kalbti pirmas. Jo laiku respublikins institucijos: senatas, magistratra,

tautos susirinkimas. Bet i ties princepsas buvo pirmas asmuo ir jo nuomone ypa svarbi.

Romos gaisras

64 m. Romos imperatorius Neronas sak padegti Rom o kaltais apauk krikionis ir pradjo vieai juos pei:sekioti.

Imperijos laikotaipio ukariavimaiValdant Augustui. Romos imperijos teritorija isiplt iki Reino ir Dunojaus. Imperatorius Trjanas um Mesopotamij.

Diokletiano reformosPadidino kariuomen du kaitus. j pertvark. Taip numalino neramumus provincijose ir ivijo baitams. iaurin sien sustiprino tvirtinimais. Padalino imperij

smulkesnes sritis, jas priirt paskyr valdininkus.

Konstantinopolio krimasImperatorius Konstantinas daugiausia dmesio skyr rytinms provincijoms. 330 m. ten pastat nauj imperijos sostin Konstantinopol.

Prov incj maitai. Dominate laikotarpiu provincijose kildavo maitai dl valdios.

Imperijos skilimas

Didel imperij buvo sudtinga valdyti, todl imperatorius Diokletianas pus imperijos paved valdyti kitam. Rytins imperijos dalys buvo ekonomikai stipresns, ten

buvo saugiau gyventi. Imperatorius Konstantinas daugiausia dmesio skyn rytinms provincijoms. 330 m. ten pastat nauj imperijos sostin Konstantinopol. Prasidjs

valstybs skilimas pasibaig 395 m., kai po Teodosijaus I mirties j pasidalijojo sns. Vakarins imperijos sostin liko Roma jai priklaus Italija ir vakarins provincijos

Europoje ir Azijoje. Rytins imperijos sostine tapo Konstantinopolis su Balkan pusiasaliu, Egiptu ir romn valdomis Azijoje.

Barbar antpldis

Apie 400 m. gennan tautos pradjo puolim. Paius gennanus puol gauss aziat raitinink, hun, briai. Jie buvo priversti bgti, todl siver Romos imperij

Visose buvusios Vakar Romos imperijos teritorijoje vairios gennan tautos kr maesnes valstybes, kurios nuolat kariavo tarpusavyje.

Romos niokojimas

Vestgotams vadu isirinkus Alarich jie eng Italij ir 410 m. apgul Rom. Nepatenkinti valdia miestieiai slapta atvr miesto vaitus. Jie 3 dienas siaub aminj

miest. Vliai sostin apipl kilos gentys.

Vakar Romos imperijos lugimas

Nuolatins kovos su baibarais isekino Vakar Rom jos provincijos atiteko geimanams. Germanai taip pat viepatavo Romoje, rinko imperatorius, juos nuversdavo.

Imperatoriaus asmens sargybai vadovavs gemianas Odoakras 476 m. nualino imperatori Romul August ir pasiskelb Italijos karaliumi. is vykis laikomas Vakar

Romos imperijos pabaiga o taip pat ir Senovs istorijos laikotaipio pabaiga.

SVARBIAUSI ALTINIAI

Marko Aurelijaus apmstym knyga "Sau paiam". Cezario "Gal karo uraai", Cicerono ''Kalbos". Tito Livijaus "Romos istorija nuo miesto krimo". Plinijaus Vyresniojo "Gamtos istorija", Plutarcho "Rinktins biografijos". Tacito "Germanija". Vergilijaus "Eneida".

III TEMA. KRIKIONYBS ATSIRADIMAS IR PLITIMAS

Metai:

4 m. pr. Kr. Judjos karaliaus Erodo Didiojo mirtis.30 m. Jzus suimtas ir nukryiuotas ant Golgotos kalno Jeruzalje

64 m. Pirmosios krikioni udyns.

70 100 m. Krikioni persekiojimas.

313 m. Milano ediktas. Romos imperijoje leista ipainti krikionyb.

325 m. Nikjos banyios susirinkimas. Galutinai suformuotos krikionybs dogmos.

392 m. Imperatorius Teodosijus Romos imperijoje paskelb krikioni religij valstybine.

496 m. Chlodvigo kriktas.

Svokos:

Apatalas Jzaus Kristaus irinktasis mokinys. J buvo 12. Apatalai skelb evangelij, teik sakramentus: kriktijo, atleisdavo nuodmes.

Apokalips Jono parayta Biblijos dalis, kurioje pasakojama apie pranaaujam pasaulio pabaig, pergaling Kristaus kov su Antikristu, paskutin teism.

Apologetai - II-III a. krikioni raytojai, skelb krikionyb ir gyn j nuo pagoni bei judj.

Banyia maldos namai ir krikioni bendruomen.

Ekskomunika tikiniojo atskyrimas nuo banyios.

Evangelijos pirmos keturios Naujojo Testamento knygos Evangelija pagal Mat, Mork, Luk, Jon.

Eretikai religini srovi, prietaraujani banyiai (erezij), skleidjai.

Fariziejus judaistas ortodoksas.

Gnostikai sekta, prietaravusi ankstyvajai krikionybei. Veik Artimuosiuose Rytuose I a.

Iganymas nuodmi atleidimas.

Kankinio mirtis gyvybs paaukojimas u svetimas nuodmes.

Kriktas sakramentas, atleidiantis prigimtin nuodm.

Krikionyb pasaulin religija. Remiasi Jzaus Kristaus ipainimu, jo mokymu, tikjimu jo gyvenimo, mirties ir prisiklimo reikmingumu.

Mesijas Dievo sistas moni gelbtojas (krikionybje Jzus Kristus).

Misija atsakingas udavinys, pavedimas k nors atlikti.

Naujasis Testamentas Biblijos dalis, pasakojanti apie Kristaus gimim, krikt, veikl, mirt ir prisiklim.

Nukryiavimas nusikaltlio prikalimas prie kryiaus.

Pontifikatas vieno popieiaus valdios laikotarpis.

Prisiklimas Jzaus klimasis i numirusij trei dien po nukryiavimo.

veniausioji Trejyb Dievas Tvas, Dievas Snus ir Dievas ventoji Dvasia.

Vienuolynas pastatas, kuriame gyvena ir meldiasi vienuoliai.

Vyskupas krikioni banyios dvasininkas, turintis aukiausi valdi vyskupijoje.

Asmenybs:

Arijas Aleksandrijos kunigas, teologas, atmets veniausiosios Trejybs dogm ir IV a. sukrs savo pasekj sekt.

Chlodvigas Frank valstybs krjas, krikt prims 496 m.

Diokletianas paskutinis Romos imperatorius, persekiojs krikionis.

Erodas Didysis Judjos karalius. Juo tapo ums Jeruzal (I a. pr. Kr.).

Jzus Nazarietis krikionybs pradininkas, Dievo snus.

Jonas, Lukas, Matas, Morkus, Paulius, Petras Jzaus Kristaus irinktieji mokiniai, apatalai.

Jonas Kriktytojas paskutinis senojo testamento pranaas ir pirmasis Jzaus mokinys.

Konstantinas imperatorius, leids Romos imperijoje ipainti krikionyb.

Neronas Romos imperatorius, surengs pirmsias krikioni udynes.

Poncijus Pilotas Romos prokuratorius, valds Judjos provincij. Nuteis Jz mirti.

Teodosijus Imperatorius, paskelbs krikionyb valstybine Romos imperijos religija.

vykiai:

Kristaus veikla aprayta evangelijose, I a. antroje pusje suraytose Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Jzus monms skelb apie greit ateisiani Dievo karalyst, mok, jog nepakanka laikytis Dievo sakym, bet reikia j pamilti visa irdimi. Aikino, kad mogus atsako prie Diev u savo darbus, mintis ir jausmus.

Nukryiavimas. yd dvasininkams praant, Judjos vietininkas Poncijus Pilotas sak nubausti Krist mirties bausme. Jis buvo suimtas ir nukryiuotas ant Golgotos kalno Jeruzalje 30 m.

Apatal misijos. Apatalai I a. reng ygius usienio alis, aikino monms Kristaus mokym, steig krikioni bendruomenes.

Krikioni bendruomeni krimasis. Pirmoji krikioni bendruomen susikr 30 m. m spariai kurtis po Kristaus nukryiavimo.

Krikioni persekiojimas truko nuo krikionybs susikrimo iki III a. pabaigos.

Banyios dogm formavimasis. Banyios dogmos galutinai suformuotos Nikjos banyios susirinkime 325 m.

Milano ediktas. 313 m. ijo Milano ediktas. Jame Konstantinas drauge su imperijos rytuose valdaniu Licinijum paskelb religij lygyb. Tokiu bdu imperijos valdia atsisak nuo vienos oficialios tikybos ir visas pradjo traktuoti vienodai, nevarydama vien ir neauktindama kit. Tuo paiu ediktu buvo sakyta provincij valdytojams grinti krikioni bendruomenms persekiojim metu konfiskuot turt.

Krikionybs virtimas valstybine religija. Romos imperatorius Teodosijus 392 m. krikionyb paskelb valstybine religija. Netrukus jis udraud pagonikus kultus ir olimpines aidynes.

IV TEMA. BALT GENTYS IR J VISUOMENINS SANTVARKOS BEI KULTROS BRUOAI IKIVALSTYBINIU LAIKOTARPIU

IX tkstantmetis pr. Kr. XII a.

Metai:

XI tkstantmetis pr. Kr. dabartin Lietuvos teritorij atsikl gyventi pirmieji gyventojai. Vieni atkeliavo i Vakar Europos, kiti i Vidurio Europos.

XI IX tkstantmetis pr. Kr. Paleolitas Lietuvoje. Susidar tinkamos slygos nuolatiniam gyvenimui. mons rankiojo augalin maist, vejojo, mediojo iaurs elnius. Naudojo primityvius rankius (medines ietis ir ietis su titnaginiais bei kauliniais antgaliais, svaidykles, kuokas, lankus su strlmis) ir ugn. I akmens, kaulo ar rago gamino peilius ir durklus. Gyveno gimininmis bendruomenmis stovyklose prie upi ar eer. Mirusiuosius laidojo gyvenvietje arba paiame pastate. Laidojimo paproiai liudija tikjim pomirtiniu gyvenimu, nes mirusieji laidoti su brangiu turtu. Prie mediokl atlikdavo ritualus, magines apeigas. Vyriausiuoju viepaiu laik Briedi bried. Neiojo amuletus, tikjo kad jie suteikia galios.

VIII V tkstantmetis pr. Kr. Mezolitas Lietuvoje. mons gyveno maomis bendruomenmis, turjo sireng laikinus bstus. Verslai mediokl ir vejyba. Darbo rankius gaminosi i titnago, kaulo ir rago. Pradjo primityviai tayti akmen. Naudojo kirv, galingesnes ietis, tobulesnius lankus sustrlmis, eberklus, tinklus, kaulinius kabliukus, peilius ir durklus i kaulo. Prisijaukino un.

V tkstantmetis pr.Kr. 1500m. pr. Kr. Neolitas Lietuvoje. mons pradjo gyventi ssliai, mokjo lipdyti ir degti puodus, austi, lifuoti. Pasirod pirmieji metaliniai antgaliai, vejybai imnti naudoti tinklai, vrys gaudyti kilpomis. Pradti statyti ilgi namai. Vakar baltai vertsi emdirbyste ir gyvulininkyste, augino naminius gyvulius. emei dirbti naudojo akmeninius ir medinius kaplius, vliau, atsiradus ariamajai emdirbystei,- jauiu traukiam arkl, akias, teinamsias girnas. Lietuvos teritorijos emdirbiai augino kvieius, mieius, soras. Atsirado tvirtintos gyvenviets, mons gyveno eimomis. Mirusieji laidoti pilkapiuose, vliau atsirado degtiniai kapai. mons gyveno kaimais, u kuri buvo kapins, nors mirusieji buvo laidojami ir po nam asla. I kapus dta kapi: karoliuk, kriaukli, tualto reikmen.

2500m. pr. Kr. Nemuno ir Narvos kultr (Pamario kultra) vej ir mediotoj gyvenamus plotus i ryt Europos ir Azijos stepi m skverbtis indoeuropieiai, laivini kovos kirvi ir virvelins keramikos kultros nejai. Senieji gyventojai asimiliavosi su indoeuropieiais ir per kelet imtmei tapo baltais, kurie gyveno didelje teritorijoje nuo Vyslos iki Volgos ir Okos upi.

1500 500m. pr. Kr. alvario amius Lietuvoje. Naudojami spstai, tinklai, kilpos, pagrindinis mediokls rankis lankas ir strl su geleiniu antgaliu. Atsiranda alvariniai darbo ir kovos kirviai, kalavijai, pjautuvai, gyvatgalviai kapliai. alvaris gabenamas i Vidurio Europos mainais u gintar, med vak, kailius. Statomos tvirtintos gyvenviets, renkami karo vadai, formuojasi kari sluoksnis. Svarbiausi klausimai sprendiami vyr susirinkimuose. sitvirtina gyvulininkyst, toliau pltojama ariamoji emdirbyst. Atsiranda lydimin emdirbyst. Mikingose vietose emdirbystei tinkam plot nedaug, todl gyventojai ikerta ir idegina mik lydimui paruoti. Svarbiausios ems dirbimo priemons ugnis, alvarinis kirvis ir kaplys.

500m. pr. Kr. Geleies amius prasideda Lietuvoje. emdirbyst tampa pagrindiniu verslu, bet veriamasi ir gyvulininkyste. Naudojami geleiniai moviniai ir siauraameniai pentiniai kirviai, arklai su geleiniais noragais, agrs, pjautuvai ir dalgiai, sukamosios girnos. Atsiranda pdimin ems dirbimo sistema. Geleis plinta i Artimj Ryt. Pagyvja prekyba su Romos provincijomis, umezgami ryiai su Skandinavija, Rusia, Bizantija.

I IV a. Gintaro kelias.

98m. P. K. Tacitas savo veikale Germanija pirm kart paminjo aisi vard.

853m. pirmoji raytiniuose altiniuose paminta Lietuvos gyvenviet Apuol ( ved karalius Olafas sureng didel yg kuri emes, sudegino kelet pili, prisipl grobio).Viking yg Apuol apra vokiei hagiografas Rimbertas.

X XIIIa. suyra pirmykt visuomen, lietuviai tampa didiausiu balt etniniu vienetu.

1009m. Kvedlinburgo analuose pirm kart paminimas Lietuvos vardas.

Svokos:

Aisiai gentys, gyvenusios prie rytins Baltijos jros pakrants. Iki XIXa. vid. taip buvo vadinami lietuvi protviai baltai. Vardas pirm kart pamintas 98m. romn raytojo P.K.Tacito veikale Germanija.

Alka sen. lietuvi religinio kulto vieta.

Ariamoji emdirbyst emdirbyst, kai pagrindiniai ems dirbimo rankiai jauio traukiamas arklas, akios.

Bajoras pagonikoje Lietuvos valstybje mons, vald savo sodybas (kiemus) ir pavaldi moni kaimus, auktesn visuomens pakop sudarantys gerieji mons.

Baltai grup indoeuropietikos kilms taut ar geni, kalbani ar kalbjusi giminingomis kalbomis, sudaraniomis atskir indoeuropiei kalb eim.Gyvena ar gyveno Baltijos jros pietryi ir ryt pakrantje. Termin pasil vokiei kalbininkas G.H.F.Neselmanas 1845m. knygos Senj prs kalba pratarmje.

Etnogenez taut ir kit etnini bendrij susidarymas.

Europidai viena didij (pirmini) moni rasi, paplitusi visame pasaulyje.

Geleies amius monijos istorijos laikotarpis, kuriuo paplito geleiniai darbo rankiai ir ginklai ( II tkstantmeio pr.Kr. pab. , Lietuvoje 500m.pr.Kr. 1236m.)

Giminin bendruomen moni kolektyvas, kurio narius jung giminysts ryiai.

Gintaro kelias kelias nuo balt gyvenam teritorij iki Romos provincij, kuriuo buvo gabenamas gintaras.Jis buvo keiiamas romn produktus, kuri baltai neigaudavo savo teritorijose.

Krivis vyriausias balt pagoni ynys.

Krivul lazda monms sueig aukti. Buvo daroma i kadagio, bero, uolo kreivai iaugusios akos. J turdavo krivis.

Kunigaiktis kilmingas asmuo, kuris irenkamas karo vadu, vliau dideli emi valdovas. Pagonikoje Lietuvos valstybje aukiausio visuomens sluoksnio atstovas, valdantis kelet lauko bendruomeni ir aplink save subrs bsimj bajor, kurie sudaro kunigaikio kariuomens branduol.

Lydimin emdirbyst atsirado alvario amiuje (II t-metis 500m.pr.Kr.).Kadangi mikingose vietovse emdirbystei tinkam plot buvo nedaug, gyventojai ikirsdavo ir idegindavo mikus lydimui paruoti. Svarbiausios ems dirbimo priemons buvo ugnis, alvarinis kirvis ir kaplys. Lydimas ger derli duodavo tik kelet met, vliau j palikdavo, uleisdavo, iekodavo nauj miko plot.

Mezolitas vidurinysis akmens amius, pereinamasis tarp paleolito ir neolito, poledyninis laikotarpis (VIII V tkstantmetis pr.Kr.)

Neolitas naujojo akmens amiaus paskutinis periodas, kurio trukm priklaus nuo teritorijos (V-II tkstanmetis pr.Kr.)

Paleolitas senasis akmens amius, seniausias monijos istorijos laikotarpis (XII VIII tkstantmetis pr.Kr.)

Piliakalnis ems pylimu ir medinmis sienomis sutvirtinta kalva. mons ant piliakalni m kurtis II tkstantmetyje pr. Kr.

Ramuva pagrindin pagoni ventov, kurioje kriviai vykdydavo svarbiausias mistines apeigas ir kurioje buvo saugoma ventoji ugnis.

Teritorin bendruomen moni kolektyvas, kurio narius, suirus gimininei bendruomenei, jung nebe giminysts ryiai, o bendrai naudojama em.

Vaidilut pagoni nekaltoji mergel, ventosios ugnies sergtoja.

alvario amius laikotarpis tarp akmens ir geleies amiaus, kai vairi ranki gamybai imtas naudoti alvaris ( IV III tkstantmetis pr.Kr., Lietuvoje II tkstantmetis 500m.pr.Kr.).

em teritorins lauko bendruomens gyvenamas plotas.

Asmenybs:

Brunonas Bonifacijus (XIa.) misionierius, ventasis, vyks Lietuv jos apkriktyti.Jam pavyko atvykti iki jos emi ir apkriktyti vien i lietuvi genties vad Netimer. Netrukus lietuvi buvo nuudytas, o jo nuudymas apraytas 1009m. Kvedlinburgo analuose.

Jordanas (VIa.) veikale Getika ra, kad ostgot karalius Hermanarichas neva buvo nukariavs taikias aisi gentis.

F.A.Kasiodoras (VIa.) veikale Got istorija minjo pas ostgot valdov Teodorik atvykusius aisi pasiuntinius su gintaro dovanomis.

Plinijus Vyresnysis (Ia.) veikale Gamtos istorija apra Baltijos jros pakrant surengt ekspedicij parsigabenti gintaro.

K.Ptolemajas (I II a.) veikale Geografija paminjo balt gentis galindus ir sudinus (sduvius).

Rimbertas (IXa.) veikale v. Anscharijaus gyvenimas minjo kurius, apra j administracin struktr, paminjo Apuols puolim.

P.K.Tacitas (Ia.) veikale Germanija pirmasis paminjo aisi vard, ra, kad jie gyvena prie jros, yra ryt german kaimynai ir vieninteliai renka gintar.

Vulfstanas (IXa.) veikale Karaliaus Alfredo Oroius apra didel aisi em, gyventoj paproius, visuomenin gyvenim.

Dievai.Mitins btybs:

Dievas dangaus valdovas.

Gabija ugnies deiv.

Laima likimo deiv.

Medeina miko deiv.

Milda meils deiv.

Perknas griausmo ir aib dievas.

ventaragis legendinis Lietuvos kunigaiktis, Kentauro herbo dinastijos pradininkas, savo noru po mirties sudegintas ten, kur Vilnia teka Ner. i vieta tapo Lietuvos kulto centru, ten buvo saugoma aminoji ugnis ir buvo Perkno ventykla.

Velnias mirusij ir gyvuli globjas, nelabasis.

empatis nam dievas.

emyna ems deiv.

vorn mediokls, ems ir emdirbysts deiv.

Aitvaras mitologin btyb, u tvor gyvenantis turto saugotojas.

Aurin auros vaigd, tapatinama su Venera.

Kaukas mitin btyb, nam dvasia, neanti turt.

Laum moter panai vandens deiv, undin, pasirodanti kam nors ketvirtadieni verpiant. Apdovanodavo, udydavo arba sukeisdavo vaikus, viliodavo vyrus.

Ragana kertoja, kartu su Medeina kartais vadinama miko deive, susijusi su mirtimi ir mirusiaisiais.

vykiai:

Europid atsikraustymas: pirmieji mons emje atsirado daugiau nei prie milijon met, taiau Lietuvos teritorij jie atklydo gantinai vlai. ia apsistoti jiems trukd atiaurus klimatas ir ems apledjimas. Slygos atsirasti pirmiesiems gyventojams atsirado tik apie X tkst.pr.Kr., kai Lietuv deng ledynai atsitrauk.

Madleno, Svidr kultros paplitimas: vlyvojo paleolito laikais (XI IX tkstm.pr.Kr.) i vakar (dab. Danijos ir iaurs Vokietijos) ir piet (dab. Lenkijos) Lietuv skverbsi nauji gyventojai. Atvykliai i vakar Pabaltijo Madleno kultra, o i ryt Svidr kultra. Nepakankamai atils klimatas nebuvo palankus ssliam gyvenimui, todl pagrindiniu usimimu buvo elni mediokl. Dl to visi jie buvo klajokliai, gyveno maomis grupelmis ir vienoje vietoje ilgiau neapsistodavo. Pagrindiniai mediokls ir darbo rankiai buvo i kaulo, medio, akmens ir titnago. Madleno kultrai bdingi plats titnaginiai strli antgaliai, o Svidr pailgi.

Nemuno, Kundos kultr paplitimas: VII-IV tkstm.pr.Kr. Lietuvos teritorijoje susiformavo dvi mezolitins kultros. Centrinje ir pietinje dab. Lietuvos dalyje vyravo Nemuno kultra, o iaurinje Kundos. Jie medioklei, vejybai ir ranki gaminimui naudojo vienodus dirbinius i titnago ir kaulo, skyrsi tik apdirbimo bdai. Gyventojai daugiausiai usiiminjo mediokle ir vejyba, apsistodavo arti vandens kurtose stovyklose.

Neolitins Nemuno, Narvos kultr paplitimas: V-III tkstm.pr.Kr. Lietuvos teritorijoje galima iskirti dvi kultras Nemuno ir Narvos. Abi susiformavo i mezolitini Nemuno ir Kundos kultr ir um panaaus dydio teritorijas. mons jau imoko lipdyti ir degti puodus. Nemuno kultros mons lipd puodynes smailiu dugnu, vliau-plokiu, beveik staiomis sienelmis. Narvos kultros puodai buvo dideli, su smailiu ir storu dugnu. Narvos kultros mons buvo pirmieji, pradj gaminti gintaro dirbinius.

Indoeuropiei atsikraustymas: pirmieji indoeuropieiai Lietuvos teritorij atsikraust apie III tkstm.pr.Kr., taiau didiausia j klimosi banga buvo II tkstm.pr.Kr., manoma, kad atkeliavo i ryt. I vietini gyventoj ir indoeuropiei miinio per madaug tkstant met rytus nuo Baltijos jros susiformavo balt etnosas.

Virvelins kultros paplitimas: III tkstm.pr.Kr. vid. ryt Pabaltj atsikl indoeuropieiai atne nauj kultr, kuri pavadinta pagal spaustos virvels bei egluts ornamentu puot laivelio pavidalo kovos kirvi keramik.

Brkniuotosios kultros paplitimas: po vietini gyventoj ir indoeuropiei asimiliacijos susiformavo brkniuotoji kultra, kuriai bdingi brkniniai ornamentai keramikoje.

Pamari kultros susidarymas: susidar asimiliuojantis Nemuno ir Narvos kultroms. Balt susidarymas: po indoeuropiei atsikraustymo Pabaltj per kelet imtmei senieji gyventojai asimiliavosi su atjnais ir apie 2000m.pr.Kr. tapo baltais. Jie gyveno didelje teritorijoje nuo Vyslos iki Volgos ir Okos upi. Rytin j gyvenamos teritorijos riba siek iandienin Maskv.

Vakar balt geni susidarymas: VI-V a.pr.Kr. i bendro balt arealo m skirtis ir formuotis vakar balt gentys prsai, jotvingiai ir kuriai. Prs gentys geriausiai buvo inomos Europoje, nes pirmosios pateko vakariei akirat. J vardas istoriniuose altiniuose atsirado IX a. Kuriai iki I tkstm. vid. savo kalba ir kultra buvo artimi prsams, vliau tapo intensyviai veikiami lietuvi ir latvi. Jotvingi geni kalba maai skyrsi nuo prs.

Prekyba su Roma: romnai pirmieji m rayti apie baltus ir atskiras j gentis. Juos domtis iomis gentimis skatino tai, kad baltai nuo III tkstm.pr.Kr. prekiavo gintaru su antikinmis Viduremio jros civilizacijomis. Apie XVIII XIII a. prekyba buvo ypa suaktyvjusi. Intensyviausiai prekiauta 500m.pr.Kr. 500m. vairi luom Romos imperijos moterys puodavosi gintaro dirbiniais, gintaras buvo naudojamas medicinoje. I tkstm. vid. lugus Romos imperijai, sunyko ir gintaro prkyba.

Didiojo taut kraustymosi taka: migruojanios gentys kl grsm atskiroms balt gentims, todl atsirado dingstis taikingiau gyventi, vienytis bendrai kovai prie prieus.

Balt geni susidarymas: formavosi nuo I tkstm.pr.Kr. iki ms eros. Madaug V-VI a. jau bta vis iandien inom balt geni (lietuviai, emaiiai, prsai, jotvingiai, latgaliai, iemgaliai, kuriai, sliai).

Santykiai su vikingais: vikingai, o vliau Rusios ir Lenkijos kunigaikiai m vertis balt emes, siekdami jas nusiaubti ar prisijungti. Nuo VIII iki XIa. vis Europ,t.p. ir balt gentis siaub vikingai. Daniausiai jie puldavo turtingiausi prs srit Semb. Nuo j kentjo ir kuriai. 854m. ved karalius Olafas sureng didel yg kuri emes, sudegino kelet pili, prisipl grobio. Kuriai ir prsai laivais t.p. pasiekdavo Skandinavijos krantus ir ne tik pl vietinius gyventojus, bet ir prekiavo. XI a. IIp. XIIa. Ip. kuriai itin danai puldinjo rytines ir pietrytines Skandinavijos pakrantes.

emi krimasis: kunigaiki daugiausiai jga ukariautos ir valdomos sritys. XIIa. emaitijoje buvo inomos Sauls, Karuvos, Medinink, Keklio ir Knituvos ems; Auktaitijoje-Lietuvos, Deltuvos, Nalios, Upyts ems.

Objektai emlapyje:

Europid atsikraustymo Lietuv kryptys i Vidurio ir Ryt Europos teritorij, kuriose nebebuvo ledyn.

Indoeuropiei atsikraustymo Lietuv kryptys i rytini teritorij, esani tarp Indijos ir Europos.

Balt arealas nuo Baltijos jros pakrants iki Dnepro emupio

Ryt ir Vakar balt gentys - Vakar prsai (pietrytin Baltijos jros pakrant nuo Aistmari iki Kuri mari), jotvingiai(pietin dab. Lietuvos teritorijos dalis ir iaurin dab. Lenkijos teritorijos dalis) ,kuriai (rytin Baltijos jros pakrant, dab. Lietuvos ir Latvijos vakarin teritorija); Ryt - skalviai (rytin Kuri mari pakrant, Nemuno emupys, iaurje ribojosi su emaiiais ir kuriais), emaiiai(tarp Ventos ir Nemuno, vakarinje dab. Lietuvos teritorijos dalyje), iemgaliai (dab. Latvijos teritorija ir dab. Lietuvos teritorijos iaurin dalis, vakaruose ribojosi su kuriais, pietuose su emaiiais, rytuose su sliais), sliai (prie Dauguvos ups), latgaliai (dab. Latvijos teritorija), lietuviai (dab. Lietuvos teritorijos centrin dalis), auktaiiai (dab. Lietuvos teritorijos rytin dalis).

Balt kaimynai: iaurje lyviai ir estai, Rytuose Ryt slavai, Pietuose lenkai.

Finougrai: dab. Suomijos, Estijos, iaurs vakar Rusijos teritorijose.

Slavai: dab. Lenkijos, Baltarusijos teritorijos.

Germanai: dab. Vokietijos, Danijos, Olandijos, Belgijos teritorijos.

Svarbiausi altiniai:

P.K.Tacito Germanija 98m., paminimi aisiai.

Kvedlinburgo miesto analai 1009m., paminimas Lietuvos vardas

Dusburgieio Prsijos ems kronika IXa., minimi prsai atskirai nuo kit balt.

V Tema Europos vidurami visuomens,politins santvarkos ir kultros bruoai

A. Ankstyvieji viduramiai.Kryiaus ygiai 476-1204m.

Metai

476 m.08.23 Vakar Romos imperijos lugimas.Baigiasi senovs istorija.

496 m. Frank valstybs kriktas, apsikriktijo jos valdovas Chlodvigas.

528 m. Monte Kasino v. Benediktas Nursietis kuria benediktin vienuolyn.

529 m. udaryta pagonika Atn akademija, kurta graik mstytojo Platono 387 m. pr. Kr.

622 m. islamo atsiradimas. Musulmon eros met skaiiavimo pradia.

787 m. viking ygi Vakar Europ pradia.

800 m. - Frank valdovas Karolis Didysis vainikuojamas imperatoriumi.Frank valstyb paskelbta imperija.

882 m. variag kunigaiktis Olegas kr Kijevo Rusios valstyb.

843 m. pasirayta Verdeno sutartis., kuria Frank imperija padalinta tris dalis, trims Karolio Didiojo ankams. Frank imperija suiro.i sutartis dav pradi Vokietijos, Italijos ir Pranczijos valstybms.

910 m. Vilhelmas i Akvitanijos kr Kliuni Benediktin ordino vienuolyn Burgundijoje.

962 m. Vokietijos imperatorius Otonas I kr ventj Romos imperij ir tapo jos imperatoriumi.

988 m. Kijevo Rusios kriktas. Kijevo Rusios kunigaiktis Vladimiras priima krikt i Bizantijos.

1054m. krikioni banyia suskyla Katalik ir Staiatiki banyias.

1066m. Normandijos hercogas Vilhelmas Ukariautojas karnuotas Anglijos karaliumi.

1077.01.25 ventosios Romos imperatoriaus Henriko IV jimas Kanos pas popiei Grigali VII prayti atleidimo.

1095 m. popieius Urbonas II Klermone ( Pranczija) paskelb kryiaus yg.

1099 m. I-ojo kryiaus ygio metu krikioni riteriai uima Jeruzal.

1122 m. pasiraytas Vormso konkordatas tarp popieiaus ir imperatoriaus. Suformuota dviej kalavij teorija: dvasininkai valdo sielas, o imperatoriai rpinasi emikais reikalais.

1204 m. IV- ojo kryiaus ygio metu kryiuoiai um Konstantinopol ir kr kryiuoi Lotyn imperij.

Savokos

Alachas musulmon ipastamas Dievas.

Alodas privati ems nuosavyb, ankstyvuoju feodalizmo laikotarpiu pakeitusi bendruomenin ems nuosavyb. VI a. II p. alodas juridikai tvirtintas Frank valstybje karaliaus Childeriko statymais.

Arabeska sudtingas stilizuot augalini ir geometrini motyv ornamentas, bdingas islamo menui.

Baudiauninkas valstietis, didiko ar bajoro nuosavyb. Valstieiui tapus baudiauninku, jis netekdavo teiss be emvaldio sutikimo isikelti, turjo atlikti darbo prievoles, mokti ems nuomos mokest ir t.t.

Banytin deimtin deimtoji derliaus arba kitu pajam dalis, renkama Banyiai ilaikyti.

Beduinai Arabijos ir iaurs Afrikos klajokliai arba pusiau klajokliai arabai.

Beneficija ems valda be paveldjimo teiss, skiriama karaliaus ar stambaus feodalo savo vasalui u karin tarnyb. Pradinkas Frank karalius karolis Martelis VIII a.

Celibatas katalik dvasinkams privaloma viengungyst. 1139 m. Laterano II susirinkimas paskelb statym dl visuotinio celibato vedimo, kuris praktikai buvo tvirtintas tik XIII a. viduryje.

Didysis taut kraustymasis barbar geni verimasis Romos imperij IV VI a. ir su tuo susij politiniai, socialiniai ir etniniai pokyiai.

Domenas vidurini ami Vakar Europoje stambaus senjoro (karaliau, hercogo) ems valda, kuri buvo dirbama valstiei ir jos savininkui teik pajam.

Duokl prievol, kuri valstietis turi atiduoti savo senjorui u naudojimsi eme (grdais, paukiais, medumi ir t.t.).

Dihadas ventasis musulmon karas prie kitatikius.

Feodalas feodo dvaro valdytojas senjoras, valdantis em ir j dirbanius valstieius.

Feodas paveldima ems valda su priklausomais valstieiais, kuri gaudavo vasalas i senjoro u tarnyb, daniausiai karin.

Herbas valstybs, atskiro teritorinio vieneto, miesto, luomo, korporacijos, gimins simbolinis skiriamasis enklas.

Hidra priverstinis Mahometo ir jo mokini persiklimas i Mekos Medin 622 m. Mekos diduomen nenorjo priimti Mahometo skelbiamo tikjimo ir pradjo jo alinink persekiojim. Nuo ios dienos datos skaiiuojami musulmon kalendoriaus metai ( 662.07.15)

Ikona religins tematikos (staiatiki) molbertins tapybos krinys (daniausiai Dievo ar ventojo portretas), daniausiai nutapytas ant medins lentos.

Imunitetas karaliaus ar kito senjoro iduotas ratas feodalui, suteikiantis teis rinkti mokesius, vykdyti administracijos ir teismo funkcijas. Galutinai sitvirtino VIII IX a. Frank imperijoje.

Investitra vyskupo, abato paskyrimas eiti banytines pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietin turt (len).

Islamas monoteistin religija, skelbianti tikjim vienu dievu Alachu. kurta VII a. pranao Mahometo ir idstyta Korane. Labiausiai paplitusi Afrikos ir Azijos emynuose.

Kaaba musulmon meet Mekoje, kurios sienas mrytas ,,juodasis akmuo, nukrits i dangaus.

Kalifas Mahometo pdinis, savo rankose sutelks vis politin, karin ir religin valdi.

Kalifatas arab feodalins valstybs, susikrusios VII a. pr. ir valdomos kalif, pavadinimas.

Kirilica vienas i dviej senosios slav kalbos raidyn, kur IX a. sukr Kirilas ir Metodijus.

Koranas musulmon ventoji knyga, surayta po Mahometo mirties (apie VII a. vid.). J sudaro dogmatiniai, mitologiniai, etiniai ir teisiniai aktai, i viso 114 skyri, vadinam suromis.

Kryiaus ygiai XI a. pab. XIII a. V. Europos tikinij karai su musulmonais, siekiant ivaduoti Jeruzal. I viso buvo atuoni pagrindiniai ygiai.

Kronika viduramiais paplits chronologinis gyvenimo vyki uraymas be t vyki prieasi aikinimo.

Laas priverstinis ir nemokamas valstieio baudiauninko darbas savu inventoriumi dvare.

Luomas socialin grup, turinti statymais ir paproiais nustatytas paveldimas teises, privilegijas ir pareigas. Atsirado XI a. Feodalinje visuomenje iskiriami trys luomai: bajor, dvasinink ir miestiei.

Manuskriptas senovs ar vidurami rankratis arba rankratin knyga.

Meet musulmon maldos namai. Statoma kartu su minaretu boktu.

Metratis viduramiais sigaljs istorijos vyki apraymas pameiui.

Misija religijos skleidimas, platinimas ar stiprinimas.

Misionierius asmuo, skleidiantis kuri nors religij (paprastai krikionyb) pagoni ar kitatiki emse.

Musulmonas islamo ipainjas.

Natrinis kis kininkavimo forma, kai gamybos rezultatus sunaudoja patys gamintojai. Vyrauja gamybos udarumas, primityvi technika.

Normanai Danijos, Norvegijos ir vedijos senieji gyventojai, kurie ankstyvaisiais viduramiais reng grobikikus ygius kitas Europos alis.

Ordinas katalik vienuoli organizacija, turinti savo status, patvirtintus popieiaus.

Ortodoksas grietai ir nenukrypstamai besilaikantis tam tikr pair, teigini, prin