VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Vilniaus fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra METODINIAI BAIGIAMŲJŲ DARBŲ NURODYMAI BAKALAURŲ STUDIJŲ PROGRAMAI: KULTŪROS VADYBA IR KULTŪROS POLITIKA Apsvarstyta ir patvirtinta UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros Studijų BA programos komiteto posėdyje 2015-11-30 Nr. I/2.
20
Embed
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA programos baigiamuju darbu metodiniai nurodymai...darbo parengimo vieta, data; darbo apimtis (psl.), atskirai nurodant lentelių ir paveikslų skaičių;
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA
Vilniaus fakultetas
UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra
METODINIAI BAIGIAMŲJŲ DARBŲ NURODYMAI BAKALAURŲ STUDIJŲ PROGRAMAI:
KULTŪROS VADYBA IR KULTŪROS POLITIKA
Apsvarstyta ir patvirtinta
UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros
Studijų BA programos komiteto posėdyje 2015-11-30 Nr. I/2.
2
I. Bendroji dalis
Vilniaus dailės akademijos (toliau – VDA) Studijų reglamento (toliau – SR) nuostata Nr.
2.4.17. apibrėžia, kad „baigiamasis socialinių mokslų srities bakalauro darbas yra ginti
parengtas kvalifikacinis studento mokslinis tyrimas arba kultūrinis projektas ir jo poreikį
pagrindžiantis taikomasis tyrimas“. Baigiamuoju darbu studentas turi įrodyti, kad geba rinkti
ir analizuoti duomenis, reikalingus svarbioms mokslinėms, profesinės veiklos problemoms
spręsti, kultūrinei kūrybai, naudojantis fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų
pasiekimais ir metodais.
Bakalauro baigiamojo darbo pasiekti rezultatai turi atitikti pirmosios studijų pakopos
baigiamiesiems darbams keliamus akademinius reikalavimus (LR ŠMM įsakymas „Dėl
studijų pakopų aprašo patvirtinimo“ 2011-11-21. Nr. V-2212, Vilnius).
VDA SR nuostata Nr. 2.4.17. teigia, kad tyrimo „formą, apimtį ir keliamus reikalavimus
nustato atitinkamo studijų komiteto parengta studijų programa“.
Toliau pristatomi UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros parengti
baigiamųjų darbų metodiniai nurodymai, skirti bakalaurų studijų programai.
Bakalauro darbo tikslas – ugdyti studentų mokslinio tyrimo ir duomenų analizės
gebėjimus, plėtoti studijų srities ir krypties mokslinio pažinimo interesus, orientuoti į
praktinius sprendimus ir aktualias kultūros vadybos ir kultūros politikos problemas.
Bakalauro darbą ginantis studentas turi pademonstruoti kompetencijas:
žinoti universalius kultūros vadybininko vaidmenis skirtinguose kontekstuose, turėti
žinių ir gebėjimų juos vykdyti;
pažinti ir suvokti kūrybinių praktikų prigimtį ir kokybinius vertinimo kriterijus
teoriniame ir praktiniame lygmenyse;
gebėti analizuoti teorines ir praktines pasirinktos kultūros vadybos ir kultūros
politikos tyrimo srities aktualijas;
gebėti planuoti teorinį ar projektinį kultūros vadybos ir kultūros politikos
specializacijos tyrimą (formuluoti tyrimo problemą ir pagrįsti jos aktualumą;
formuluoti tyrimo objektą, tikslą, uždavinius, pasirinkti adekvačią tyrimo metodiką);
gebėti atlikti teorinius ar projektinius kultūros vadybos ir kultūros politikos
specializacijos tyrimus, analizuoti, įvertinti ir interpretuoti empirinius duomenis,
taikyti mokslinių duomenų analizės metodus;
3
raštu parengti baigiamojo darbo (teorinio ar projektinio pagal tipologiją) tyrimo
ataskaitą (bakalauro darbą), argumentuotas tyrimo išvadas;
mokėti argumentuotai diskutuoti, remdamasis atlikto tyrimo (parengto bakalauro
darbo) duomenimis.
Samprata
Bakalauro baigiamasis darbas turi būti orientuotas į praktinius sprendimus ir aktualias
studijuojamo dalyko – kultūros vadybos ir kultūros politikos – problemas.
Tipologiniu požiūriu baigiamieji bakalauro darbai gali būti teoriniai, t.y. mokslinis tyrimas
arba projektiniai, t.y. kultūrinis projektas ir jo poreikį pagrindžiantis taikomasis
tyrimas.
Teorinis bakalauro baigiamasis darbas – analitinio pobūdžio, mokslo darbams
keliamus reikalavimus atitinkantis rašto darbas, kurio apimtis: ne mažiau nei 120 000
spaudos ženklų (atitikmeniu laikomi 42 psl., be priedų).
Projektinis bakalauro baigiamasis darbas – kultūrinis projektas ir jo poreikį
pagrindžiantis taikomasis tyrimas, kurio apimtis: ne mažiau nei 80 000 spaudos ženklų
(atitikmeniu laikomi 28 psl., be priedų).
II. Teorinio bakalauro baigiamojo darbo struktūra
Privalomos tokios dalys:
1. Titulinis lapas. Žr. priedas Nr. 1.
2. Autentiškumo deklaracija. Žr. priedas Nr. 2.
3. Turinys. Planuoti darbą reiškia suskirstyti jį į smulkesnius skyrius, poskyrius,
skyrelius, susiejant juos vienus su kitais ir išdėstant tinkama eilės tvarka. Turinyje
nurodoma planinė darbo struktūra ir apimtys (puslapiais). Negalima darbo dalių
skaidyti į skyrius (skyrių į poskyrius), jeigu atitinkamą dalį sudarys tik vienas skyrius
(tik vienas poskyris). Darbo skyrių ar poskyrių pavadinimai neturėtų sutapti su viso
darbo pavadinimu, o poskyrių pavadinimai neturi kartoti skyrių pavadinimų. Reikia
4
vengti darbo skaidymo į smulkius skyrius ar poskyrius, kurių tekstas sudaro tik dalį
puslapio. Žr. priedas Nr. 3.
4. Įvadas1. Įvado paskirtis – nusakyti tyrimo svarbumą, t.y. jame turi būti glaustai, bet
konceptualiai aptarta darbo problema. Problema – tai, ką temoje reikia išaiškinti. Gali
būti vadinama ir pagrindiniu darbo klausimu. Problemos formuluotė turi atitikti darbo
esmę. Problema (kaip ir visas darbas) turi kilti iš dalykinių aplinkybių, t.y. konkrečios
krypties: socialinių mokslų ir studijuojamo dalyko poreikių – kultūros vadybos ir
kultūros politikos kontekstų. Studentas privalo apsispręsti kokia studijų programos
sritis bus analizuojama: kultūros vadybos, kultūros politikos ar kultūros marketingo,
rinkodaros. Toliau pagrindžiamas temos ir problemos aktualumas (kodėl, kuo tema
aktuali?). Apibūdinamas darbo objektas. Viena svarbiausių įvado dalių – darbo tikslo
pristatymas, kuris turėtų būti vienas visam darbui2. Po tikslo keliami darbo klausimai
arba uždaviniai tikslui realizuoti; jie atspindi tyrimo eigą ir darbo struktūrą.
Toliau įvade apibūdinami naudojami tyrimo metodai. Trumpai pristatoma darbo
struktūra. Nurodoma pagrindinė naudota literatūra (autoriai) ir kiti šaltiniai.
Rekomenduojamas temai ir problemai svarbių terminų žodynėlis. Skiriama iki 6 psl.
5. Dėstomosios dalys. Turi būti atsakyta į išsikeltą temą, problemą. Analizuojama taip,
kad būtų pasiektas tikslas ir išspręsti uždaviniai. Remiamasi teorine specialybine
literatūra ir studento pasirinktu metodu (-ais). Tekstas turi būti parašytas akademine,
moksline kalba; nuoseklus, aiškus ir argumentuotas. Teiginiai grindžiami dėstymo
logika, nuorodomis ir citatomis. Skyriai, poskyriai ir skyreliai baigiami trumpais
apibendrinimais. Teorinį bakalauro baigiamąjį darbą sudaro 3 skyriai3 (pagal poreikį
jie gali būti skaidomi į poskyrius ir skyrelius).
5.1. Analitinė dalis. Būtina atskleisti nagrinėjamos problemos ištirtumo laipsnį.
Analizuojama darbe pasirinkta problema platesniame vietos ir (arba) tarptautiniame
kultūros vadybos, kultūros politikos ar marketingo, rinkodaros problemų areale. Temos
formulavimas nulemia ir literatūros, šaltinių paiešką – tai yra darbo pagrindas.
Skiriamasis bruožas, kuris turi būti pademonstruotas – sugebėjimas naudotis literatūra,
nes tai atspindi studijų krypties suvokimą. Turi būti išryškinamos autorių nuomonės,
1 Iki įvado puslapiai skaičiuojami, tačiau numeracija pradedama nuo įvado, pavyzdžiui, titulinis, autentiškumo
deklaracija, turinys 1–3 psl., numeracija pradedama 4 psl. lapo apatiniame dešiniajame kampe. 2 Problemos formuluotė yra klausimas, į kurį darbe studentas norėtų atsakyti, o darbo tikslas – paaiškinimas,
kodėl keliamas klausimas. 3 Neskaitant įvado, išvadų, priedų.
5
tyrimų rezultatai ir pan., pateikiamas bakalauranto apibendrinantis medžiagą, literatūrą,
šaltinius požiūris arba asmeninis požiūris į nagrinėjamus klausimus. Studentas privalo
parodyti akademinio rašymo dėstymo būdų įgūdžius, kaip antai – referavimas ir
parafrazavimas, aprašymas, apibūdinimas, kategorizavimas ir klasifikavimas,
lentelės pateikiamos taip: viršuje virš lentelės rašoma lentelės numeracija (išryškinta),
žodis „lentelė“ (išryškinta), po to dedamas taškas, o po jo neišryškintai
nurodomas/įvardijamas lentelės pavadinimas, pvz.:
2 lentelė. Įmonės organizacinės kultūros instrumentarijaus pavyzdys
Po lentele būtinai nurodomas šaltinis, kuriuo remiantis lentelė buvo sudaryta: pvz.:
Šaltinis: Demografijos metraštis 2004. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, 2005, p. 22.
Paveikslų apipavidalinimas:
Skirtingai nuo lentelių, paveikslų pilnas aprašas pateikiamas po juo, pavyzdžiui:
1 pav. Pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas 1950 – 2050 metais
Šaltinis: United Nations Populations Division.... (P.S.: pateikiame kaip ir lentelės
pavyzdžio atveju – pilną bibliografinį aprašą).
Taigi paveikslo apipavidalinimo ypatumas: tiek jo numeracija, tiek pavadinimas, tiek
šaltinis nurodomi po pačiu paveikslu.
8
Schemos dažnai prilyginamos paveikslams, todėl jų apipavidalinimas analogiškas.
11. Priedai (jeigu tokių esama). Su pagrindiniu darbo tekstu susijusi papildoma, lydinti
medžiaga (statistiniai duomenys, apklausų formos, grafikai, žemėlapiai etc.). Priedai
numeruojami ir turi atsispindėti turinyje.
III. Projektinio bakalauro baigiamojo darbo struktūra
Privalomos tokios dalys:
1. Titulinis lapas. Žr. priedas Nr. 1.
2. Autentiškumo deklaracija. Žr. priedas Nr. 2.
3. Turinys. Planuoti darbą reiškia suskirstyti jį į smulkesnius skyrius, poskyrius,
skyrelius, susiejant juos vienus su kitais ir išdėstyti tinkama eilės tvarka. Turinyje
nurodoma planinė darbo struktūra ir apimtys (puslapiais). Negalima darbo dalių
skaidyti į skyrius (skyrių į poskyrius), jeigu atitinkamą dalį sudarys tik vienas skyrius
(tik vienas poskyris). Darbo skyrių ar poskyrių pavadinimai neturėtų sutapti su viso
darbo pavadinimu, o poskyrių pavadinimai neturi kartoti skyrių pavadinimų. Reikia
vengti darbo skaidymo į smulkius skyrius ar poskyrius, kurių tekstas sudaro tik dalį
puslapio. Žr. priedas Nr. 4.
4. Įvadas6. Įvado paskirtis – nusakyti projekto svarbumą, t.y. jame turi būti glaustai, bet
konceptualiai aptarta darbo problema. Problema – tai, ką reikia išaiškinti ir atlikti.
Problema (kaip ir visas darbas) turi kilti iš dalykinių aplinkybių, t.y. konkrečios
krypties: socialinių mokslų ir studijuojamo dalyko poreikių – kultūros vadybos
kultūrinio projekto ir jo poreikį pagrindžiančio taikomojo tyrimo. Toliau
pagrindžiama projekto svarba ir aktualumas, pristatoma projekto idėja.
Apibūdinamas darbo objektas. Viena svarbiausių įvado dalių – darbo tikslo
pristatymas, kuris turėtų būti vienas visam darbui7. Po tikslo keliami darbo klausimai
arba uždaviniai tikslui realizuoti; jie atspindi tyrimo eigą ir darbo struktūrą.
Toliau įvade apibūdinami naudojami tyrimo metodai, kurie buvo naudojami
pagrindžiant projekto poreikį.
6 Iki įvado puslapiai skaičiuojami, tačiau numeracija pradedama nuo įvado, pavyzdžiui, titulinis, autentiškumo
deklaracija, turinys 1–3 psl., numeracija pradedama 4 psl. lapo apatiniame dešiniajame kampe. 7 Problemos formuluotė yra klausimas, į kurį darbe studentas norėtų atsakyti, o darbo tikslas – paaiškinimas,
kodėl keliamas klausimas.
9
Trumpai pristatoma darbo struktūra. Nurodoma pagrindinė naudota literatūra
(autoriai) ir kiti šaltiniai. Įvade turėtų būti trumpai apibūdinta atlikto darbo kultūrinė
ir praktinė reikšmė.
Rekomenduojamas temai ir problemai svarbių terminų žodynėlis. Skiriama iki 6 psl.
5. Dėstomosios dalys. Turi būti atsakyta į išsikeltą temą, problemą. Projektas turi būti
įgyvendintas arba pridedami dokumentai, pagrindžiantys, kad projektas bus
įgyvendintas einamaisiais metais. Remiamasi teorine specialybine literatūra ir
studento pasirinktu metodu (-ais). Tekstas turi būti parašytas akademine, moksline
kalba; nuoseklus, aiškus ir argumentuotas. Teiginiai grindžiami dėstymo logika,
nuorodomis ir citatomis. Skyriai, poskyriai ir skyreliai baigiami trumpais
apibendrinimais. Teorinį bakalauro baigiamąjį darbą sudaro 3 skyriai8 (pagal poreikį
jie gali būti skaidomi į poskyrius ir skyrelius).
5.1. Projekto poreikį pagrindžianti tyrimo dalis. Šioje dalyje turėtų būti teoriniu požiūriu
aptarta/apžvelgta ir išnagrinėta projekto koncepcija; sprendžiama problema, remiantis
vietos (ar tarptautine) kultūros analize, profesine ir kontekstui reikalinga literatūra,