Page 1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO)
PLANO PATVIRTINIMO
2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 1310
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995,
Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10
dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Vilniaus apskrities teritorijos
bendrojo plano priedų ir brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais ir
brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. Įpareigoti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo
organizatorių, Vilniaus apskrities viršininką, per pusę metų nuo Vilniaus apskrities teritorijos
bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių
įgyvendinimo programą.
L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS GEDIMINAS KIRKILAS
L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
_________________
Page 2
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310
VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama –
Bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo
įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos apskrities
valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio)
plano rengimo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių
bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.
įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos
teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d.
nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr.110-4852), nustatytus šalies raidos tikslus, principus ir
jų įgyvendinimo prioritetus.
2. Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Vilniaus apskrities teritorijos
bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Vilniaus regiono plėtros taryboje 2006 m. gruodžio
19 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Vertinimo eigoje
nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų
pasirinkimo priežastys.
3. Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis
apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2008 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 23) ir
aprobuotas Vilniaus regiono plėtros taryboje 2008 m. birželio 6 dieną.
4. Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija
parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.
5. Bendrajame plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir
atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos
Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902),
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37;
2004, Nr. 153-5571).
II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA
I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA
6. Vilniaus apskrities ūkio išsivystymas ir gyventojų gerovė šiuo metu gerokai atsilieka
nuo išsivysčiusių Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių lygio. Tai rodo
bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), gyventojų uždarbio palyginimas.
Ekonomikos ir gyventojų gerovės atsilikimas skatina grėsmingus socialinius reiškinius: mažą
natūralų gyventojų prieaugį, didelę jaunų ir darbingų gyventojų migraciją į užsienį.
Senstančiai bendruomenei vis sunkiau save išlaikyti, Lietuvoje ryškėja darbo jėgos stokos
perspektyva.
7. Vilniaus apskritis, palyginti su ES-27 valstybių sostinių regionais, pagal gyventojų
skaičių yra 19-ta, pagal teritorijos dydį – 10-ta, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 25-ta.
Vilniaus miestas, palyginti su kitomis ES-27 valstybių sostinėmis, pagal gyventojų skaičių yra
18-tas, pagal teritorijos dydį – 10-tas, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 23-čias. Remiantis
šiais palyginimais, galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus apskritis, tiek Vilniaus miestas,
Page 3
palyginti su ES-27 valstybių sostinėmis, turi mažai gyventojų, užima didelę teritoriją ir yra
labai retai apgyvendinti.
8. Kone ketvirtadalis (7 iš 27) ES valstybių sostinių bendradarbiauja su kaimyniniais
miestais, siekdamos padidinti savo regionų tarptautinį konkurencingumą. Šios sostinės ir jų
partneriai yra: Viena–Bratislava, Kopenhaga–Malmė, Helsinkis–Talinas, Vilnius–Kaunas,
Amsterdamas–Utrechtas–Roterdamas–Haga.
9. Ekonominio augimo ir atitinkamai gyventojų gerovės augimo spartinimas tokioje
situacijoje turėtų būti vienas svarbiausių apskrities siekių.
10. Tyrimai rodo, kad teritorinė politika gali prisidėti prie šios problemos sprendimo
trimis pagrindinėmis priemonėmis:
10.1. Regiono teritorinė politika gali sudaryti palankesnes sąlygas aglomeracijai –
veiklos koncentracijai savo teritorijoje. Didesnė veiklos koncentracija formuoja „pridėtines“
ūkinės veiklos augimo prielaidas, formuoja ekonominio augimo „multiplikacijos efektą“.
Veiklos koncentracija įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, išlaidas techninei
infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius ir gyventojų sveikatos
apsaugai skirtas lėšas. Aglomeracijos lygis ypač svarbus vykstant šiuolaikiniams pasaulio
ūkio struktūros pokyčiams – vis labiau plėtojantis mažai kenksmingai pramonei ir
aptarnavimo sektoriui. Miestai – ūkinio gyvenimo koncentracijos židiniai – tampa
patraukliausiomis vietomis tokioms investicijoms.
10.2. Tyrimai rodo, jog labai svarbi regiono ūkinio augimo sąlyga yra jo eksporto lygis.
Šiuo metu Lietuvos ūkis kol kas augo daugiausia vidinio vartojimo sąskaita. Sudarydama
palankesnes prielaidas ūkio restruktūrizavimui – regiono eksporto bazės plėtrai, apskrities
teritorinė politika tam tikru indėliu prisidėtų prie apskrities ekonomikos spartesnio vystymo.
Taigi ypač daug dėmesio turi būti skiriama inovacijų „gamybai“, aukštosioms
technologijoms, tarptautinėms paslaugoms ir tarptautinei prekybai.
10.3. Svarbi ūkio augimo prielaida – regiono infrastruktūros išvystymo lygis. Vilniaus
apskritis, kaip ir visa Lietuva Europos mastu – gana retai, dispersiškai apgyvendintas kraštas.
Apgyvendinimo sistema klostėsi šimtmečiais, ir greitai jos pakeisti neįmanoma, todėl
infrastruktūra, ryšių, transporto sistema čia yra itin svarbios augant ūkiui.
11. Ūkio augimo spartinimas – labai svarbus apskrities teritorinės plėtros strateginis
tikslas, bet ne mažiau svarbus ir antrasis strateginis tikslas – apskrities gyvenimo stabilumas.
Jį galima suskaidyti į keletą detalesnių užduočių. Apskrities teritorinė politika nesudarys
išankstinių sąlygų ekologinei ir socialinės įtampos grėsmei, jeigu:
11.1. nebus ardoma ekologinė pusiausvyra – nebus viršijamas tas apskrities gamtos
išteklių naudojimo lygis, kurį gamta gali pakelti;
11.2. nebus sekinami kultūros (visų pirma – kultūros paveldo) ištekliai;
11.3. bus mažinami socialiniai skirtumai (visų pirma – tarp miesto ir kaimo vietovių),
kartu ir socialinės įtampos grėsmė;
11.4. bus mažinamas funkcinis disbalansas apskrities teritorijoje, t. y. sudaromos
sąlygos darbo vietoms atsirasti ten, kur yra darbo jėgos perteklius, statyti būstą ten, kur jo
stinga, plėtoti aptarnavimo infrastruktūrą ten, kur jos nepakanka, ir atvirkščiai – stabdyti
aptarnavimo infrastruktūros plėtrą ten, kur yra jos perteklius, ir darbo vietų plėtrą ten, kur nėra
gyventojų;
11.5. bus didinama apskrities ūkinės veiklos įvairovė ir gebėjimas persitvarkyti,
prisitaikyti prie kintančių pasaulio ūkio sąlygų. Tai ypač svarbu kaimiškosioms teritorijoms.
Ekologinė žemdirbystė, miškų ūkis, rekreacija, turizmas, atsižvelgiant į dabartines pasaulio
ūkio tendencijas, yra perspektyviausios kaimiškųjų teritorijų ūkio sritys.
12. Šie du siekiai (pirmasis – spartesnis Vilniaus apskrities ūkio augimas, sudarant
geresnes gyventojų gyvenimo sąlygas, ir antrasis – ekologine, socialine, ekonomine prasme
stabilaus gyvenimo sąlygų sudarymas) yra pagrindas, ant kurio formuojama apskrities
teritorinė politika šioje istorinėje situacijoje.
13. Gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės:
Page 4
13.1. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 metais parengtomis Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčių prognozėmis 2005–
2030 metams ir Vilniaus apskrities demografinėmis tendencijomis, parengti trys galimi
Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025 metų,
kurie numato tokius gyventojų skaičiaus pokyčius iki 2015 metų: pesimistinis variantas –
sumažėjimas 33,3 tūkst. žmonių; vidutinis variantas – sumažėjimas 4,5 tūkst. žmonių;
optimistinis variantas – padidėjimas 33,3 tūkst. žmonių.
13.2. Siekiant užtikrinti plėtrai reikalingas teritorijas, Bendrojo plano sprendiniams iki
2015 metų priimtas optimistinis prognozės variantas, pagal kurį numatoma, kad gyventojų
2015 metais padaugės 33,3 tūkst. (iki 881,6 tūkst.), o 2025 metais – 92,6 tūkst. (iki
940,8 tūkst.).
14. Vilniaus apskrities savivaldybėse pagal optimistinį variantą iki 2015 metų gyventojų
padaugėtų Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ir Trakų rajone, o iki 2025 metų – ir Elektrėnuose.
Prognozuojama, kad kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų,
Švenčionių ir Ukmergės rajonuose – gyventojų sumažės.
1 pav. Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025
metų
2 pav. Vilniaus apskrities savivaldybių gyventojų skaičiaus pokyčių prognozė iki 2015 ir
2025 metų (optimistinis variantas)
-86369
-566
-523
-273
-229
-1898
-36771591096
-1388-2215
2503467884
1234129880
33322 92585
-10000 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000 100000
Elektrėnų sav.
Šalčininkų r. sav.
Širvintų r. sav.
Švenčionių r. sav.
Trakų r. sav.
Ukmergės r. sav.
Vilniaus m. sav.
Vilniaus r. sav.
Vilniaus apskritis
2025
2015
877569
848227 843748 847673
881549
940812
750000
800000
850000
900000
950000
1000000
19
96
19
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16
20
17
20
18
20
19
20
20
20
21
20
22
20
23
20
24
20
25
Esamas
Pesimistinis
Vidutinis
Optimistinis
8815
8054
Page 5
15. Pagrindiniai Vilniaus apskrities teritorinės plėtros tikslai:
15.1. tolesnis regiono ekonominis augimas;
15.2. apskrities plėtros ekologinis ir socialinis stabilumas.
16. Siekiant 15.1 punkte numatyto tikslo (tolesnio regiono ekonominio augimo), keliami
šie uždaviniai:
16.1. Uždavinys – kelti aglomeracijos lygį regione, didinti veiklos koncentraciją, plėtoti
veiklos jame kompaktiškumą ir rišlumą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.1.1. „Artinti“ regioną prie Europos ūkio koncentracijos židinių – gerinti ir plėtoti
apskrities tarptautinių ryšių sistemą. Plėtoti įvairių rūšių tarptautinio ryšio ir regioninės
susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą. Planas nurodo tarptautinių ryšių trasas, šių ryšių
strateginių pertvarkymų vietas.
16.1.2. Plėtoti regiono vidinės aglomeracijos laipsnį – koncentruoti ūkį ir su juo
susijusias funkcijas paliekant ribotą vietų skaičių, užkirsti kelią stichiškam tokių funkcijų
barstymuisi teritorijoje.
Planas nurodo vietas, kurias galima urbanizuoti ir kur gyvenviečių teritorijų plitimas
nepageidautinas. Naują statybą skatinama plėtoti vietose, kurios:
16.1.2.1. būtų šiuo metu jau urbanizuotos, bet neefektyviai naudojamos. Jeigu tokių
nepakanka – naujuose plotuose, kurie tiesiogiai šliejasi prie jau urbanizuotų teritorijų, arba
plotuose, kurie funkciškai ribojasi su jau urbanizuotomis teritorijomis (plotai, kurie gali būti
prijungti prie urbanizuotas teritorijas aptarnaujančių inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros),
jeigu tam nėra objektyvių kliūčių;
16.1.2.2. turėtų labai gerą ryšį su tarptautiniais ir regiono keliais – būtų greitai
pasiekiamos iš jų;
16.1.2.3. turėtų suformuotą visaverčiam ūkiui reikalingą kompleksą – gamybos plotus,
infrastruktūrą, darbo jėgą su viskuo, ko jai reikia (gyvenamosios teritorijos, prekybos, buitinio
ir socialinio aptarnavimo tinklas, poilsio plotai). Kitais atvejais svarbu turėti teisines,
organizacines ir finansines garantijas, kad toks kompleksas bus suformuotas.
16.2. Uždavinys – skatinti regiono ūkio struktūros persitvarkymą eksporto augimo link.
Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.2.1. Sudaryti prielaidas plėtoti eksportuojančias ūkio sritis (aukštosios technologijos,
tarptautinės paslaugos ir tarptautinė prekyba).
Plane numatomos regione potencialios mokslo bei su juo susijusio ir savo produkciją
eksportuojančio verslo, tarptautinių verslo paslaugų (bankų, draudimo ir kitos) koncentracijos
vietos. Taip pat reikia naudotis koncentruotos plėtros teikiamais pranašumais. Taigi šios
paskirties teritorijos turi būti lengvai pasiekiamos iš tarptautinio ryšio terminalų – oro uostų,
geležinkelio stočių ir turėti patogų ir greitą tarpusavio ryšį regiono viduje. Teritorijos
aukštosioms technologijoms ir tarptautinio lygio verslo paslaugoms turi būti ten, kur yra visas
sėkmingai jų veiklai reikalingas sąlygų kompleksas – viešbučiai, aukščiausios kvalifikacijos
darbo jėga, labai geros buitinės gyvenimo sąlygos, aukščiausio lygio aptarnavimas, kultūros,
laisvalaikio ir poilsio infrastruktūra.
16.2.2. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į pramonę.
Plane nurodomos vietos (brėžiniuose – gamybos centrai), kurias tikslinga parengti
naujoms didelio masto strateginėms investicijoms į pramonę. Pageidautina, kad teritorijos
investicijoms į pramonę būtų šalia geležinkelio ir (ar) tarptautinio lygio automagistralių, jos
turi būti lengvai pasiekiamos būsimiesiems darbuotojams, būti pakankamo dydžio (kai
kuriose šalyse tam numatomos ne mažesnės kaip 40 hektarų teritorijos). Visų pirma tam
reikėtų panaudoti jau urbanizuotas, bet neefektyviai funkcionuojančias teritorijas.
16.2.3. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į turizmo plėtrą apskrityje.
Plane numatomi:
16.2.3.1. pagrindiniai turizmo objektų koncentracijos arealai (brėžiniuose – rekreaciniai
arealai);
Page 6
16.2.3.2. svarbiausios vietinio ir tarptautinio turizmo trasos, prireikus – vietos, kur
reikalingos principinės korektūros ar detalesni turizmo plėtros projektai;
16.2.3.3. pagrindinės tarptautinio turizmo aptarnavimo infrastruktūros koncentracijos
vietos ar juostos, vietos, kur reikia imtis tam tikrų veiksmų regiono turizmo objekto
patrauklumui padidinti (brėžiniuose – rekreacijos centrai, turizmo centrai).
16.2.4. Skatinti ekologinę žemdirbystę.
16.3. Uždavinys – plėtoti apskrities susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą.
Vilniaus apskritis yra pietrytinis Lietuvos pasienio regionas, turintis ES sieną su
Baltarusija, tad daugelis veiksnių priklauso ne tik nuo mūsų šalies, bet ir bendros ES
strategijos ir jos plėtros, gretimos valstybės poreikių ir galimybių. Transportiniai ryšiai su
gretima valstybe yra sunkiai prognozuojami, todėl daugybė priemonių yra teorinio pobūdžio.
Labai svarbu užtikrinti palankias sąlygas savivaldybių ūkinei ir socialinei veiklai, regioninei
politikai, suformuoti reikiamų šiai veiklai transporto ryšių ir inžinerinę infrastruktūrą tarp
apskrities centrų, gerinti eismo sąlygas tiesiant / rekonstruojant esamus kelius ir jų dangas,
mažinant transporto srautus pagrindiniuose keliuose ir modernizuojant inžinerinę
infrastruktūrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.3.1. Integruoti apskrities transporto sistemą į europinį susisiekimo sistemos tinklą.
Tai apima apskrities ir Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros tinklo įjungimą į
europinius kelių ir geležinkelių transporto koridorius, saugų ir greitą tranzitinių krovinių
praleidimą aplenkiant miestų ir gyvenviečių teritorijas, gerą šalies sienų apsaugą, racionalų
logistikos centrų ir krovinių terminalų išdėstymą.
Ypač daug dėmesio reikia skirti Vilniaus tarptautinio oro uosto modernizavimui, jo
ryšio su miesto centru ir teritorijos tarp jų panaudojimui. Greitai ir patogiai pasiekiamas oro
uostas yra didelis miesto, siekiančio pritraukti tarptautinį verslą, pranašumas. Teritorijos,
esančios pakeliui į oro uostą, gali būti jam itin patrauklios.
16.3.2. Užtikrinti visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtrą.
Susisiekimo sistemų plėtros pagrindas – esamų transporto rūšių ir susisiekimo
infrastruktūros subalansuotas ir efektyvus panaudojimas vežti keleiviams ir kroviniams,
poveikio aplinkai mažinimas, eismo dalyvių saugumo užtikrinimas, atskirų rajonų ir miestų
savivaldybių keleivinio transporto (autobusų, traukinių) maršrutų suderinimas. Plėtoti
susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą ir kooperaciją – didinti keleivių persėdimo iš vienos
susisiekimo sistemos į kitą galimybes (iš individualaus automobilio – į visuomeninį
transportą, nuo dviračio – į visuomeninį transportą ir atvirkščiai).
16.3.3. Sudaryti sąlygas mažinti transporto poveikį aplinkai.
Sumažinti vežimo būtinumą, pirma, formuojant integruotas (polifunkcines) gyvenviečių
struktūras, antra, plėtojant telekomunikacijų sistemą.
Plėtoti ekonomiškesnes, ekologiškesnes susisiekimo sistemas ir stabdyti brangių,
aplinką teršiančių ir gyvenimo sąlygų skirtumus didinančių susisiekimo sistemų vystymąsi:
pagal galimybes perkelti gabenimą nuo automobilių į bėginį transportą; plėtoti visuomeninį
transportą ir stabdyti individualaus transporto plėtrą; plėtoti nemotorizuotą ir stabdyti
motorizuotą individualų susisiekimą.
16.3.4. Modernizuoti ir plėtoti inžinerinės infrastruktūros trasas ir objektus.
Siekiama, kad esamos gyvenamosios vietovės būtų aprūpintos reikiama inžinerine
infrastruktūra, kad inžinerinės infrastruktūros plėtojimas darytų kuo mažesnę žalą
gyventojams, gamtinei aplinkai, kraštovaizdžiui ir ūkiui. Iš esmės pagerinti susisiekimo ir
inžinerinės infrastruktūros būklę galima tik laiku realizavus prioritetinius infrastruktūros
plėtros objektus ir vykdant monitoringą. Tai leistų koreguoti vykstančius realius procesus.
16.4. Uždavinys – sudaryti prielaidas taupyti laiką, energiją ir kitas sąnaudas. Šis
uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
16.4.1. Užkirsti kelią stichiškam funkcijų išbarstymui teritorijoje – toliau plėtoti
kompaktišką regiono urbanizaciją.
Page 7
16.4.2. Plėtoti regiono urbanizacijos kompleksiškumą, t. y. sutelkti greta vienas kito tai,
kas tarpusavyje yra glaudžiai susiję: gyvenimas – darbas, gyvenimas – aptarnavimas ir
panašiai.
16.4.3. Plėtoti regiono urbanizaciją taip, kad būtų galima naudoti ekonomiškesnes
susisiekimo priemones, visų pirma visuomeninį, bėginį (keleivinį ir krovininį) transportą.
17. Siekiant 15.2 punkte numatyto tikslo (apskrities plėtros ekologinio ir socialinio
stabilumo), keliami šie uždaviniai:
17.1. Uždavinys – užtikrinti ekologinę pusiausvyrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių
veiksmų būtinumą:
17.1.1. Didinti regiono bendrą ekologinį produktyvumą – didinti ekologiškai
produktyvių teritorijų plotą, skatinti racionaliau naudoti, pertvarkyti jau urbanizuotas
teritorijas, plėsti jas tiktai esant neišvengiamai būtinybei.
17.1.2. Plėtoti tokius teritorijos naudojimo ypatumus, kurie sudarytų sąlygas mažinti
energijos vartojimą (mažinti važiavimo, ilgų energijos tiekimo linijų būtinybę ir panašiai).
17.1.3. Stiprinti tokius teritorijos naudojimo bruožus, kurie sudarytų sąlygas mažinti
teršalų išmetimą į aplinką, pirma, sudarant sąlygas mažinti automobilių išmetamų dujų kiekį,
antra, kuriant mažiau aplinką teršiančias, efektyvesnes gyvenviečių inžinerinės infrastruktūros
sistemas.
17.1.4. Vykdyti racionalią atliekų tvarkymo teritorinę politiką.
17.1.5. Stiprinti teritorines gamtos elementų (visų pirma paviršinio vandens telkinių)
apsaugos nuo sunykimo priemones.
17.1.6. Formuoti teritorines paviršinio vandens apsaugos nuo taršos priemones.
17.1.7. Didinti biologinę įvairovę:
17.1.7.1. rengti specialiuosius planus saugomoms augalų ir gyvūnų buveinių
teritorijoms naudoti;
17.1.7.2. plėtoti regiono ekologinį tinklą – didinti natūralių gamtinių teritorijų plotus ir
stiprinti jų rišlumą.
17.2. Uždavinys – užtikrinti kultūros paveldo apsaugą ir racionalų jo panaudojimą.
Sprendžiant šį uždavinį, plane nurodyti kultūros paveldo objektai, paskelbti saugomais.
Numatant plėtrą ir planuojant turistinius maršrutus, įvertintas šių objektų išsidėstymas
apskrities teritorijoje, akcentuojant svarbiausių objektų vertingąsias savybes.
17.3. Uždavinys – mažinti socialinių skirtumų lygį.
Apskrityje pastarąjį dešimtmetį smarkiai ryškėjo miestų (ypač Vilniaus) ir kaimiškųjų
(ypač periferinių) teritorijų skirtumai. Į periferines teritorijas ateina mažiau investicijų, jose
sunkiau susirasti darbą. Periferinių teritorijų gyventojų pajamos yra kur kas mažesnės nei
Vilniuje. Čia blogesnis socialinis aptarnavimas, prastesnės laisvalaikio praleidimo galimybės.
Darbingi kaimiškųjų teritorijų gyventojai keliasi į miestus, emigruoja į užsienį. Ypač keičiasi
kaimo gyventojų demografinė sudėtis – kaimas santykiškai vis labiau sensta.
Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:
17.3.1. Sudaryti sąlygas verslo plėtrai antrojo ir trečiojo lygmens urbanistiniuose
centruose.
Bene didžiausią tikimybę pritraukti investicijas, taigi ir sukurti taip reikalingas
periferijoje darbo vietas, turi didžiausieji jos miestai – Ukmergė, Švenčionys, Elektrėnai,
Trakai, Šalčininkai, Širvintos, taip pat kiti miestai, Lietuvos Respublikos teritorijos
bendrajame plane priskirti šalies regioninio centro arba šalies pagrindinio lokalinio centro
kategorijoms. Jeigu investicijos į šiuos miestus ateis, jie galės patenkinti dalį darbo vietų
periferinėse teritorijose poreikio (nuo savivaldybių pakraščių iki jų centrų yra vidutiniškai
apie 15–20 kilometrų. Tai automobiliu nesunkiai kasdien įveikiamas atstumas). Kadangi
verslo augimą skatina jo koncentracija teritorijoje, svarbu investicijų į verslo plėtrą
neišsklaidyti teritorijoje, o skirti visų pirma šiems miestams.
17.3.2. Liberaliau panaudoti kitų apskrities urbanistinių centrų ir kaimiškųjų
gyvenviečių verslumo potencialo galimybes.
Page 8
Pradėti naują didesnį verslą kaimiškosiose teritorijose būtų ekonomiškai neracionalu
(daugelis šių teritorijų yra atokiau nuo didelių kelių, stočių ir oro uosto, jose mažesni darbo
jėgos ištekliai, jose darbo jėga mažiau kvalifikuota). Vadinasi, tikimybė, kad į kaimą ateis
didelės investicijos, buvo ir liks menka. Jeigu kaimiškųjų vietovių ekonomika ir gali pradėti
atsigauti, tai kol kas tikriausiai tik plėtojant smulkųjį verslą. O finansinės kaimo gyventojų
galimybės yra menkos. Kad ir nedidelis verslo apsunkinimas kaime atsirandančioms
iniciatyvoms gali tapti neįveikiama kliūtimi. Tokia kliūtimi gali būti ir pernelyg smulkūs
veiklos apribojimai, tarp jų – pernelyg detalus teritorijų planavimas. Darytina išvada:
stengiantis neprarasti verslumo potencialo kaimiškosiose teritorijose, kol kas racionaliausia
teritorinė politika kaime – nesuplanuoti kaimiškųjų teritorijų pernelyg skrupulingai. Teritorinė
politika apskrityje turi būti įvairi: Vilniaus ir jo artimųjų apylinkių plėtros teritorinis valdymas
stiprintinas, o apskrities kaimiškosiose teritorijose reglamentavimo politika turėtų būti
liberalesnė.
17.3.3. Užtikrinti pakankamą ir racionalią kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo sistemą.
Kaime gyvens nemažai pagyvenusių žmonių, kurie nepajėgs ar nenorės keltis į miestus.
Nors žemės ūkio teritorijų plotas mažės, ateityje kaimiškosios teritorijos liks žemdirbių
gyvenamąja vieta. Kaime yra ir liks iniciatyvių žmonių, norinčių plėtoti verslą, bet nenorinčių
arba dėl ribotų finansinių galimybių nepajėgiančių persikelti į miestą.
Iš to išplaukia išvada, kad visiems šiems gyventojams reikės pirminės sveikatos
apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos ir kitų socialinės infrastruktūros įstaigų, t. y. centrų
sistemos. Jeigu tam tikrose gyvenvietėse telksis socialinė ir techninė infrastruktūra, racionalu
kaip tik čia skatinti ir verslo plėtrą. Pageidautina, kad šios gyvenvietės plėtotųsi ir kaip
kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo židiniai, ir kaip smulkaus verslo koncentracijos vietos.
Svarbu atitinkamai parinkti tokius kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo branduolius: jeigu
jų bus numatyta per mažai, gyventojams bus sunku juos pasiekti, o daug jų išlaikyti Lietuvai,
vienai iš ekonomiškai silpnesnių ES valstybių, bus labai brangu. Bendrasis planas siūlo aplink
jau minėtuosius savivaldybių centrus išdėstyti kitus savivaldybių aptarnavimo centrus (toliau
tekste ir brėžiniuose vadinama – kiti apskrities urbanistiniai centrai). Kaimiškosiose
teritorijose nuotoliai iki tokių centrų būtų vidutiniškai 7–10 kilometrų. Automobiliu tokį nuotolį
galima įveikti per 6–10 minučių. Vasarą tai nesunkiai įveikiama dviračiu.
Žinant bedarbių skaičių savivaldybėse, gyventojų užimtumo struktūrą ir tai, kiek (kaip
rodo patirtis) teritorijos ploto tenka vienam užimtam asmeniui atskirose veiklos srityse,
apytiksliai galima prognozuoti, kiek savivaldybėse reikėtų numatyti teritorijos ploto,
parengtino investicijoms. Detaliai gyvenviečių plėtros valdymo klausimai turi būti
sprendžiami miestų ir rajonų savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose.
17.4. Uždavinys – stiprinti funkcinį balansą.
Kadangi apskritis sudaro sudėtingą funkcinį mechanizmą, siekiant stabilios jos plėtros,
svarbu užtikrinti, kad vienos sudedamosios šio mechanizmo dalys atitiktų kitų jo sudedamųjų
dalių galimybes. Vadinasi, tikslinga darbo vietas plėtoti ten, kur jų trūksta; gyvenamąją
statybą plėtoti ten, kur yra darbo vietų ir geras aptarnavimas, bet trūksta būstų; gyventojų
aptarnavimą plėtoti ten, kur yra gyventojų, ir panašiai. Šis uždavinys sprendžiamas keliomis
priemonėmis:
17.4.1. Numatyti tam tikras urbanistinės plėtros (visų pirma – pramonės, švietimo ir
aptarnavimo funkcijų) galimybes Vilniaus apskrities kaimiškosiose teritorijose – ten, kur
santykiškai to labiausiai stinga.
17.4.2. Koncentruoti urbanistinę plėtrą prie svarbiausių kelių, esamuose miestuose ir
didžiausiose gyvenvietėse, kurioms numatomas centrų vaidmuo (brėžiniuose – centrai).
17.4.3. Numatyti gyvenamosios statybos plėtros galimybes ten, kur jau išplėtota
infrastruktūra ir susisiekimo sistema, ir siūlyti riboti gyvenamąją statybą neurbanizuotose
teritorijose, neturinčiose nei darbo vietų, nei aptarnavimo infrastruktūros.
Funkcinio balanso prasme itin svarbios tampa teritorijos, esančios aplink didžiuosius
miestus, visų pirma – Vilnių (brėžiniuose – žaliasis žiedas). Jos turi tapti esmine rekreacinių
Page 9
išteklių, kurių stokojama intensyviai urbanizuotose teritorijose, atkūrimo priemone.
Rekreacines teritorijas, lankomus kultūros paveldo objektus, pramogų centrus turi jungti
pėsčiųjų ir dviračių takai. Reikia pasirūpinti funkciniu ir estetiniu jų aplinkos suformavimu
ten, kur to nepadarė gamta ir istorija. Gausiai lankomos poilsiavietės turi būti pasiekiamos
visuomeniniu transportu.
17.5. Uždavinys – siekti ūkio įvairovės ir plastiškumo (gebėjimo prisitaikyti prie
kintančių sąlygų).
Plane šis uždavinys sprendžiamas numatant pagalbos priemones, skirtas degraduojančių
ar kitaip neefektyviai funkcionuojančių teritorijų naudojimui pakeisti, – konversijai (daugelis
brėžiniuose nurodytų gamybos centrų kaip tik ir yra tokiose teritorijose). Nebenaudojamose
kariuomenės reikalams teritorijose numatoma nauja veikla, poilsiui patraukliose
kaimiškosiose vietovėse siūlomos jų pritaikymo rekreacijai programos (brėžiniuose –
rekreacijos centrai, rekreaciniai arealai).
II. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI
18. Teritoriniai funkciniai prioritetai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos teritorijos
bendrojo plano sprendinius ir atsižvelgiant į Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją.
19. Bendrojo plano funkcinių prioritetų sprendiniai yra apibendrinamojo pobūdžio,
nurodantys teritorijų funkcines plėtros galimybes. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini
sprendiniai turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose
planuose. Teritorijų zonavimo ribos yra apytikslės ir turi būti tikslinamos rengiant apskrities
savivaldybių bendruosius ir specialiuosius planus. Teritorijoms nustatyti funkciniai prioritetai
nurodo prioritetines teritorijos raidos kryptis. Galimos papildomos nedominuojančios
naudojimo kryptys. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini funkciniai prioritetai ir galimos
nedominuojančios veiklos kryptys turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir
specialiuosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją).
20. Vilniaus apskrityje išskirti 4 teritoriniai funkciniai prioritetai: intensyvus miškų
ūkis; tausojantis miškų ūkis; intensyvus žemės ūkis; tausojantis žemės ūkis (kitos galimos
naudojimo kryptys nėra prioritetinės, nes užima palyginti nedideles teritorijas):
20.1. Intensyvus miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal IV grupės (ūkinių) miškų
tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su intensyvia miškų ūkio veikla.
20.2. Tausojantis miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal II–III grupių (ekosistemų
apsaugos, rekreacinių ir apsauginių) miškų tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su
reglamentuota ekosistemas saugančia ir reglamentuota tausojančia miškų ūkio veikla. Be
plynųjų kirtimų arba kertant labai ribotai, išskirtiniais atvejais – kertant plynaisiais kirtimais.
20.3. Intensyvus žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonės prekinio tipo ūkiams
kurti ir modernizuoti. Žemės ūkio gamybos specializavimas atsižvelgiant į dirvožemio
savybes, produkcijos perdirbimo įmonių išdėstymą ir ekonomines sąlygas. Valstybės ir ūkio
subjektų lėšomis privalomi atlikti melioracijos sistemų renovacijos, rūgščių dirvų kalkinimo ir
kiti žemės gerinimo darbai. Žemės ūkio naudmenos tręšiamos pagal optimalias normas.
20.4. Tausojantis žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonių, skirtų ekologiniams
ūkiams kurti ir ribotai ūkininkauti antropogeniniam poveikiui jautriose teritorijose, sistema.
Reglamentuojama pasėlių struktūra ir leistinų naudoti trąšų bei chemikalų normos.
Kompleksinių specialių agrotechninių priemonių taikymas vėjo ir vandens erozijos
veikiamuose plotuose. Žemėtvarkos projektuose numatomi renatūralizuoti nusausintų pelkių
ir krūmynų bei apsodinami mišku nenaudojamos žemės ir žemės ūkinės vertės žemės ūkio
naudmenų plotai, norint padidinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę. Valstybės ir ūkinių
subjektų lėšomis privalomai atliekami darbai žemės ūkio veiklai naudojamų plotų dirvožemių
našumui išsaugoti. Teritorijose, kuriose ūkinę veiklą riboja valstybinių parkų ir draustinių
nuostatai, bei kitose saugomose teritorijose reglamentuota (arba numatoma reglamentuoti)
ekosistemas tausojanti žemės ūkio veikla.
Page 10
20.5. Intensyvi rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas ir
turint tikslą įrengti ilgalaikio poilsio įstaigas (viešbučius, poilsio namus, kempingus ir
panašiai), gamtinę aplinką pritaikyti intensyviam lankytojų srautui, įrengti pėsčiųjų,
dviratininkų ar žirginio turizmo takus, poilsio ir apžvalgos aikštelių sistemą, pagal
specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (įrengti parkus ir miško parkus), vandens telkinių
pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, sukurti reikiamą rekreacinės infrastruktūros sistemą.
20.6. Tausojanti rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas
ir turint tikslą sudaryti sąlygas lankytis gamtoje pažintiniais (pažintinio turizmo) ar kitais
(grybavimo, uogavimo, riešutavimo ir panašiais) tikslais, įrengti trumpo poilsio vietas (poilsio
aikšteles, pliažus, regyklas ir kita) be stovyklavimo, palapinių statymo, įrengti pažintinius
pėsčiųjų, dviratininkų ar žirginio turizmo takus ar vandens turizmo trasas, pagal
specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (kurti miško parkus), vandens telkinių pakrantes,
kitus gamtinius kompleksus, kurti minimalią rekreacinės infrastruktūros sistemą.
21. Bendrojo plano sprendiniai gali būti tikslinami rengiant Vilniaus apskrities
savivaldybių teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus.
III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS
I. GYVENVIEČIŲ SISTEMA
22. Sprendžiant aukščiau išdėstytus uždavinius, Bendrajame plane numatyta
gyvenviečių sistema, kurią sudaro šalies masto centrai (numatytieji Lietuvos Respublikos
teritorijos bendrajame plane) ir vietiniai – kiti apskrities urbanistiniai centrai. Gyventojų ir
darbo vietų plėtrą tikslinga sutelkti visų pirma šiose gyvenvietėse. Laikantis šio principo,
likusiųjų mažesnių gyvenviečių plėtra gali būti detalizuojama savivaldybių bendruosiuose ir
specialiuosiuose planuose.
23. Valstybinio ir tarpvalstybinio masto centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos
teritorijos bendrasis planas nurodo vieną pirmojo lygmens („T“ – tarptautinės, integruojamojo
tipo metropolinio centro kategorijos) miestą – Vilnių.
24. Regioniniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas
nurodo du antrojo lygmens miestus:
24.1. „C“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami vidutinių miestų pagrindu
centrai) – Ukmergė;
24.2. „D“ kategorijos (neatliekantys regioninės administracinės funkcijos centrai,
formuojami jungiant keletą gyvenviečių) – Švenčionys (su Švenčionėliais).
25. Pagrindiniai lokaliniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis
planas nurodo 14 trečiojo lygmens miestų:
25.1. „a“ kategorijos (pakankamo potencialo esamų savivaldybių centrai) – Šalčininkai,
Širvintos, Trakai;
25.2. „b“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami centrai) – Eišiškės,
Elektrėnai, Nemenčinė, Pabradė, Rūdiškės, Švenčionėliai, Vievis;
25.3. „c“ kategorijos (nepakankamo potencialo, ypač aktyviai stiprinami centrai) –
Aukštadvaris, Dieveniškės, Jašiūnai, Kalveliai.
26. Kiti apskrities urbanistiniai centrai:
26.1. Svarbiausia šių centrų funkcija – suformuoti (sustiprinti) pirminio kaimiškųjų
teritorijų gyventojų socialinio aptarnavimo centrų tinklo (švietimo, sveikatos priežiūros ir
socialinės rūpybos) pagrindą.
26.2. Kitiems apskrities urbanistiniams centrams siūloma priskirti gyvenvietes,
vadovaujantis šiais principais:
26.2.1. šie centrai turi būti išsidėstę tolygiai, kad aptarnautų visas kaimiškųjų teritorijų
vietas proporcingai apgyvendinimo tankiui;
Page 11
26.2.2. šiuose centruose turėtų būti pakankamai gyventojų, kad gyvenvietėje racionalu
būtų turėti pirminio aptarnavimo struktūrą. Orientacinis skaičius – 500 gyventojų. Pagal
dabartinę šalies demografinę struktūrą apytiksliai tiek gyventojų turinčioje gyvenvietėje gali
susidaryti pakankamai vaikų, kad pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas,
tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d.
nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95-3509), joje būtų leidžiama turėti pradinę mokyklą;
26.2.3. esamo viešojo transporto (autobusų, traukinių) maršrutinio tinklo ir stotelių
artumas;
26.2.4. esamas užimamas teritorijos plotas;
26.2.5. techninės infrastruktūros išvystymo lygis;
26.2.6. esamų verslo įmonių ir darbo vietų skaičius;
26.2.7. esamos socialinės infrastruktūros (mokyklos, darželiai, medicinos punktai ir
panašiai) išvystymo lygis;
26.2.8. esamos prekybos ir buitinio aptarnavimo infrastruktūros išvystymo lygis;
26.2.9. seniūnijos gyventojų tankis, darantis įtaką augimo perspektyvai;
26.2.10. nuotolis iki rajono centro ir artimiausių krašto ir magistralinių kelių, nuotolis
iki rajoninių kelių ir jų dangos būklė;
26.2.11. mokinių patekimo į mokyklą galimybės;
26.2.12. gyvenvietėje yra kultūros paveldo objektų (gyvenvietės gyvybingumo
palaikymas padėtų jiems išsilaikyti);
26.2.13. gyvenvietė yra potencialaus turizmo rekreacijos areale (gali būti jo
aptarnavimo funkcijų koncentracijos vieta).
27. Siūlomi 112 kitų apskrities urbanistinių centrų:
27.1. esami seniūnijų centrai:
27.1.1. Elektrėnų savivaldybėje: Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Naujosios
Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės;
27.1.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje: Akmenynė, Baltoji Vokė, Butrimonys,
Gerviškės, Kalesninkai, Pabarė, Poškonys, Turgeliai;
27.1.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Alionys, Čiobiškis, Gelvonai, Jauniūnai, Kernavė,
Musninkai, Zibalai;
27.1.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Adutiškis, Cirkliškis, Kaltanėnai, Magūnai,
Naujas Strūnaitis, Sariai, Svirkos;
27.1.5. Trakų rajono savivaldybėje: Grendavė, Lentvaris, Onuškis, Paluknys, Senieji
Trakai;
27.1.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Dainava, Deltuva, Liaušiai, Lyduokiai,
Pabaiskas, Siesikai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Želva, Žemaitkiemis;
27.1.7. Vilniaus rajono savivaldybėje: Avižieniai, Bezdonys, Buivydžiai, Didžioji
Riešė, Dūkštos, Juodšiliai, Lavoriškės, Maišiagala, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai,
Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Rukainiai, Sudervė, Sužionys, Šatrininkai, Šumskas,
Zujūnai;
27.2. nauji centrai miestelių ir kaimų pagrindu:
27.2.1. Elektrėnų savivaldybėje – Pakalniškės;
27.2.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje: Dainava, Rūdninkai, Šalčininkėliai, Zavišonys;
27.2.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Bagaslaviškis, Bartkuškis, Liukonys, Šešuolėliai,
Vileikiškiai;
27.2.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Labanoras, Milkuškos, Nauja Pašaminė,
Pavoverė, Prienai, Reškutėnai, Šventa, Trūdai, Vidutinė, Zadvarninkai;
27.2.5. Trakų rajono savivaldybėje: Bijūnai, Bražuolė, Dusmenys, Ismonys, Rykantai,
Salkininkai, Žaizdriai;
27.2.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Baleliai, Krikštėnai, Lėnas, Nuotekai,
Rečionys, Šešuoliai, Šventupė;
Page 12
27.2.7. Vilniaus rajono savivaldybėje: Buivydiškės, Bukiškis, Didžiosios Kabiškės,
Galgiai, Glitiškės, Kalviškės, Karvys, Keturiasdešimt Totorių, Mostiškės, Pikeliškės,
Skaidiškės, Vaidotai, Valčiūnai.
28. Miestai:
28.1. Vilniaus apskrityje yra 16 miestų: Elektrėnų savivaldybėje – 2, Šalčininkų rajono
savivaldybėje – 3, Širvintų rajono savivaldybėje – 1, Švenčionių rajono savivaldybėje – 3,
Trakų rajono savivaldybėje – 3, Ukmergės rajono savivaldybėje – 1, Vilniaus miesto
savivaldybėje – 2, Vilniaus rajono savivaldybėje – 1.
28.2. Įvertinant Trakų rajone esančio Aukštadvario miestelio geografinę padėtį
savivaldybės teritorijoje ir reikšmingą vietą regiono rekreacinio aptarnavimo srityje,
Aukštadvariui, 3-iojo lygmens „c“ kategorijos šalies pagrindiniam lokaliniam centrui, siūloma
suteikti miesto statusą.
1 lentelė. Vilniaus apskrities miestai ir jų administracinis rangas
Eil.
Nr. Miesto pavadinimas Savivaldybė Administracinis rangas
1. Vilnius Vilniaus miesto apskrities centras
2. Ukmergė Ukmergės rajono savivaldybės centras
3. Elektrėnai Elektrėnų savivaldybės centras
4. Lentvaris Trakų rajono seniūnijos centras
5. Grigiškės Vilniaus miesto seniūnijos centras
6. Širvintos Širvintų rajono savivaldybės centras
7. Švenčionėliai Švenčionių rajono seniūnijos centras
8. Šalčininkai Šalčininkų rajono savivaldybės centras
9. Pabradė Švenčionių rajono seniūnijos centras
10. Nemenčinė Vilniaus rajono seniūnijos centras
11. Trakai Trakų rajono savivaldybės centras
12. Švenčionys Švenčionių rajono savivaldybės centras
13. Vievis Elektrėnų seniūnijos centras
14. Eišiškės Šalčininkų rajono seniūnijos centras
15. Rūdiškės Trakų rajono seniūnijos centras
16. Baltoji Vokė Šalčininkų rajono seniūnijos centras
17. Aukštadvaris Trakų rajono seniūnijos centras
29. Aglomeruotos urbanizacijos zonos:
29.1. Aglomeruotos urbanizacijos zonoje numatoma intensyvios urbanizacijos plėtros
galimybė urbanistiniuose centruose. Tai teritorijos, esančios greta miestų, miestelių ir kaimų,
kurių daugelis yra miesto inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros aptarnavimo zonoje. Šiose
teritorijose prioritetas teikiamas intensyviajai urbanizacijai.
29.2. Vilniaus apskrityje išskirta viena esama Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos
zona, kurią siūloma išplėsti įjungiant: šiaurėje – Maišiagalą ir Nemenčinę, rytuose – Bezdonis
ir Mickūnus, pietuose – Pastrėvį, Salkininkus ir Marijampolį, vakaruose – Elektrėnus ir toliau
sujungiant su Kauno aglomeruotos urbanizacijos zona išilgai magistralinio kelio ir
geležinkelio Vilnius–Kaunas. Planuojamoje Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonoje yra
Siūloma ir Aukštadvariui suteikti miesto statusą (1–16 – esamieji miestai).
Page 13
663 tūkst. gyventojų. Urbanistinių centrų – 40. Bendras planuojamos Vilniaus aglomeruotos
urbanizacijos zonos plotas – 196 404 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų
orientacinis bendras plotas – 12 260 hektarų.
2 lentelė. Planuojamos Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonos sudėtis
Savivaldybė Urbanistinių
centrų skaičius
Gyventojų skaičius,
tūkst.
Prioritetinės plėtros
teritorijos, hektarais
Vilniaus miesto 1 554 5110
Vilniaus rajono (dalis) 27 64 3790
Elektrėnų (dalis) 7 23 2430
Trakų rajono (dalis) 5 22 930
Iš viso 40 663 12260
29.3. Papildomai, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Vilniaus
apskrityje siūloma sukurti Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos zoną.
Planuojamoje Švenčionių–Švenčionėlių aglomeracinės plėtros zonoje yra 13 800 tūkst.
gyventojų. Urbanistinių centrų – 5 (Švenčionys, Švenčionėliai, Trūdai, Cirkliškės,
Zadvarninkai). Bendras planuojamos Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos
zonos orientacinis plotas – 9 804 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų
orientacinis bendras plotas – 910 hektarų.
II. GYVENVIETĖS
30. Užstatytos teritorijos:
30.1. Tai teritorijos, skirtos urbanizacijai (polifunkcinei veiklos koncentracijai), –
gyvenviečių egzistavimo kompleksą sudarančioms įvairioms veiklos rūšims: gyvenimui,
darbui, aptarnavimui, poilsiui.
30.2. Užstatytoms teritorijoms priskirtos be didesnių nei 200 metrų pertrūkių užstatytos
teritorijos, apimančios gyvenamąsias, taip pat techninei ir socialinei infrastruktūrai skirtas
teritorijas. Šios teritorijos nebūtinai sutampa su savivaldybių ar seniūnijų administracinėmis
ribomis. Atskiri pastatai ir statiniai ar nedidelės jų grupės, nepažymėti brėžiniuose, priskiriami
neužstatytoms teritorijoms.
30.3. Užstatytose teritorijose:
30.3.1. Prioritetas teikiamas šiai paskirčiai jau naudotų plotų konversijai ir
racionalesniam naudojimui, pavyzdžiui, užstatymo sutankinimui (nepažeidžiant sveikų
gyvenimo sąlygų ir ekologijos reikalavimų). Apleistas teritorijas tikslinga suplanuoti ir
paskirti naujai paskirčiai. Užstatomų plotų išmėtymo teritorijoje vengtina.
30.3.2. Ypač daug dėmesio užstatytose gyvenviečių teritorijose svarbu teikti tam, kad
jos būtų aprūpintos susisiekimo (visų pirma visuomeninio, esant galimybei – bėginio
transporto) sistema. Teritorijos turi būti aprūpintos ir kita būtina inžinerine infrastruktūra.
30.3.3. Susisiekimo (ypač regioninio) linijų sankirtas tikslinga panaudoti vystant
užstatytų teritorijų struktūros branduolius.
30.3.4. Siekiant taupyti apskrities gyventojų laiko ir materialinius išteklius, gerinti
socialines gyvenimo sąlygas ir ekologinę būklę, priverstinis gyventojų judėjimas teritorijoje
turi būti mažinamas, formuojant teritorijas kompleksiškai, t. y. numatant jose tiek
Prioritetinės plėtros teritorijos gali būti tikslinamos rengiant savivaldybių teritorijų
arba jų dalių bendruosius planus.
Page 14
gyvenamąsias, tiek darbo vietas, tiek aptarnavimo sistemą, tiek poilsiui skirtas zonas.
Formuoti didelius vienos paskirties plotus vengtina.
30.3.5. Visi gyventojai turi būti aprūpinti kasdieninio vartojimo prekėmis ir
paslaugomis. Kasdieninio vartojimo prekių parduotuves ir atitinkamas paslaugas tikslinga
dislokuoti užstatymui skirtose teritorijose taip, kad jos greitai ir saugiai būtų pasiekiamos
(pageidautina – ne toliau kaip 300 metrų nuo tolimiausių būstų).
30.3.6. Didesnių nei 300 kv. metrų prekybos ploto mažmeninės prekybos įmonių,
išskyrus prekybą prekėmis, kurios gali kelti gaisro ar sprogimo pavojų, prekybą statybinėmis
medžiagomis, baldais, virtuvės ir santechnikos įranga, sodo prekėmis, automobiliais ir jų
priekabomis, laivais ir valtimis, dislokacija už gyvenviečių užstatytos teritorijos ribų
neskatinama.
30.3.7. Tikslinga siekti, kad gyventojų skaičius didėtų ir naujos darbo vietos būtų
kuriamos pirmiausia apskrityje esančiuose šalies regioniniuose, šalies pagrindiniuose
lokaliniuose, kituose apskrities urbanistiniuose centruose ir plėtros teritorijose, nurodytose 31
punkte.
30.3.8. Detalizuojant užstatytas gyvenviečių teritorijas (30 punktas), taip pat Vilniaus
priemiesčio plėtros teritorijas (31 punktas) ir Vilniaus apskrities apgyvendinimo sistemos
centrus, reikėtų remtis prognoze, kad gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje iki 2015 metų
turėtų padidėti 33,3 tūkstančio (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pagal optimistines
prognozes numatomas gyventojų daugėjimas nuo 554 iki 577 tūkstančių, o Vilniaus
tiesioginės įtakos zonoje gyventojų padaugės maždaug 20 tūkstančių).
30.3.9. Užstatytos teritorijos plotą tikslinga plėsti į neužstatytas teritorijas:
30.3.9.1. kai esamos urbanizuotos gyvenvietės teritorijos intensyviau užstatyti
neįmanoma, t. y. kai tinkamų statybai, bet neužstatytų plotų urbanizuotoje teritorijoje jau
nebėra;
30.3.9.2. gyvenamosios paskirties, ją aptarnaujančios socialinės infrastruktūros,
prekybos objektų, neteršiančios aplinkos pramonės statybos atveju – kai teritoriją įmanoma
prijungti prie susisiekimo ir techninės infrastruktūros sistemos arba ši sistema yra lygiagrečiai
sukuriama; gyvenamosios statybos atveju (greta nurodytų aplinkybių) – kai numatomo naujai
gyvenamajai statybai ploto teritorijos (miestuose, miesteliuose ir kaimuose) yra nutolusios
nuo esamų ar numatytų mokyklų, maisto prekių parduotuvių, visuomeninio transporto
stotelių, o daugiaaukštės statybos atveju ir nuo žaliųjų visuomeninio naudojimo plotų
pėsčiojo pasiekiamu atstumu (optimalus atstumas – iki 400 metrų). Jeigu plėtra yra susijusi su
miškų ūkio, viešosios rekreacijos, turizmo, krašto apsaugos, inžinerinių objektų statyba ir jų
aptarnavimu, šie atstumai gali būti didesni;
30.3.9.3. kai visos 30.3.9.2 punkte minėtos infrastruktūros įrengimas yra garantuotai
finansuojamas;
30.3.9.4. kai numatomos plėtros plotai nepatenka į gamtinio karkaso elementų –
saugomas ir migracijos koridorių – teritorijas.
30.3.10. Neužstatytose teritorijose esančios apleistos buvusios karinės, pramoninės ar
kitos gamybinės paskirties teritorijos prie užstatytų teritorijų gyvenamosios statybos tikslais
jungtinos tada, kai:
30.3.10.1. teritorija tiesiogiai liečiasi su esama užstatyta teritorija, t. y. naujų pastatų
(statinių) atstumas nuo jau esamos užstatytos teritorijos gyvenvietėje ne didesnis kaip
500 metrų;
30.3.10.2. teritorija yra visuomeninio transporto pasiekiamumo zonoje, t. y.
maksimalaus ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas ne didesnis kaip:
500 metrų – daugiaaukščio intensyvaus užstatymo teritorijose; 600 metrų – mažaaukščio
užstatymo didelių ir didžiausiųjų miestų (Vilniaus ir Ukmergės) teritorijose; 800 metrų –
mažų ir vidutinių miestų, miestelių ir kaimų užstatytose teritorijose, sporto, rekreacinėse
zonose.
Kitais atvejais šias teritorijas tikslinga keisti į neužstatytose teritorijose galimą paskirtį.
Page 15
30.3.11. Šiuo metu gyvenamaisiais namais masiškai užstatomi sodininkų bendrijų sodai.
Formaliai šios teritorijos ir toliau vadinamos žemės ūkio paskirties teritorijomis, bet faktiškai
vyksta jų urbanizacijos procesas. Tais atvejais, kai jos nepatenka į plėtros teritorijas (31
punktas), savivaldybėms bus sudėtinga konvertuojamas sodininkų bendrijų teritorijas
aprūpinti reikiama technine ir socialine infrastruktūra. Kita vertus, šis procesas yra jau
įsibėgėjęs, vargu ar įmanoma jį sustabdyti. Tokioje situacijoje siūloma leisti sodininkų
bendrijų tolesnę faktišką konversiją su sąlyga, kad sodininkų bendrija pati imasi atsakomybės
suplanuoti ir pastatyti techninę ir socialinę infrastruktūrą. Taip pat siūloma leisti ir
besiribojančių teritorijų urbanizaciją, jeigu tokių teritorijų savininkai dalyvauja kuriant
techninę ir socialinę infrastruktūrą arba jeigu besiribojančios teritorijos gali būti
aptarnaujamos sodininkų bendrijos sukurtos techninės ir socialinės infrastruktūros.
31. Prioritetinės plėtros teritorijos:
31.1. Tai – plėtrai, naujoms statyboms siūlomi skirti arealai, kuriuose plėtrą tikslinga
koncentruoti visų pirma.
31.2. Prioritetinės plėtros teritorijoms priskirtos brėžiniuose pažymėtos plėtrai
numatomos teritorijos, į kurias siūloma atsižvelgti rengiant miestų ir rajonų bendruosius,
detaliuosius ir specialiuosius planus.
31.3. Prioritetinėse plėtros teritorijose prioritetas teikiamas urbanizuotų teritorijų vidinei
plėtrai, visų pirma jau anksčiau apstatytų teritorijų naudojimui optimizuoti. Ten, kur
priemiesčio plėtros teritorijos dengia neužstatytas gamtinio karkaso (35 punktas) teritorijas,
šio karkaso nuostatos riboti jose veiklą išlieka.
31.4. Bendrajame plane iki 2015 metų numatyta 22 500 hektarų prioritetinių plėtros
teritorijų darbo vietų plėtrai ir gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra (teritorijų
dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosius planus).
Daugiausia plėtros teritorijų numatyta Vilniaus mieste (5 110 hektarų) ir Vilniaus rajone
(4760 hektarų). Kiekvienai kitai apskrities savivaldybei numatyta nuo 1 710 hektarų iki
2260 hektarų prioritetinių plėtros teritorijų. Esamas apskrities užstatytų teritorijų plotas yra 44
891 hektaras. Panaudojus visas prioritetinės plėtros teritorijas, jis padidėtų iki 67 491 hektaro
(1,5 karto). Iki 2015 metų (per 8 metus) papildomi 22 500 hektarų nebus iki galo panaudoti,
bet urbanistinė plėtra yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia rengtis iš anksto, rengti
savivaldybių teritorijų bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus.
Prognozuojama, kad 50 procentų prioritetinių plėtros teritorijų (11 250 hektarų) bus
skirta darbo vietoms kurti, o kiti 50 procentų (11 250 hektarų) – gyvenamajai statybai su
aptarnavimo infrastruktūra.
3 pav. Vilniaus apskrities prioritetinės plėtros teritorijos iki 2015 metų (hektarais)*
___________________________
42493899
6117
10663
9637
2680
5144
3427
1755
47605110
21302260207017601710
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
Elektrėnų
sav.
Šalčininkų r.
sav.
Širvintų r.
sav.
Švenčionių r.
sav.
Trakų r. sav. Ukmergės r.
sav.
Vilniaus m.
sav.
Vilniaus r.
sav.
Užstatytos teritorijos Prioritetinės plėtros teritorijos
Page 16
* Teritorijų dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių
bendruosius planus.
Vertinant pastarųjų 10 metų plėtros tendencijas, realu tikėtis, kad iki 2015 metų
Vilniaus apskrityje būtų iki galo panaudota tik penktadalis prioritetinės plėtros teritorijų, t. y.
apie 4 500 hektarų (2 250 hektarų – darbo vietoms kurti ir 2 250 hektarų – gyvenamajai
statybai su aptarnavimo infrastruktūra).
Kuriose savivaldybėse tai įvyks, priklausys nuo plėtros proceso operatyvumo (teritorijų
planavimas, infrastruktūros plėtra ir panašiai), taip pat realių verslo poreikių.
32. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai:
32.1. Gyvenviečių ir kitais apgyvendinimo sistemos centrais laikomos regiono (ir
didesnės) reikšmės veiklos koncentracijos vietos, turinčios skatinti regiono augimą ir kartu
garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą plėtrą (mažinti gyventojų aprūpinimo gėrybėmis
ir paslaugomis, darbo vietomis skirtumus). Tai – svarbiausi dekoncentruotos veiklos
koncentracijos židiniai.
Vieni jų yra senose gyvenviečių centrų vietose ir turi išsaugoti šių vietų, kaip centrų,
vaidmenį, o kitus siūloma numatyti naujose vietose – ten, kur reikia sužadinti teritorijų
renovavimo, restruktūrizavimo procesus, stiprinti jų polifunkciškumą.
32.2. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai skirstomi į:
32.2.1. miestų pagrindinius ir periferinius centrus;
32.2.2. verslo paslaugų centrus;
32.2.3. mokslo ir aukštųjų technologijų centrus;
32.2.4. gamybos centrus;
32.2.5. rekreacijos centrus.
32.3. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (esamieji ir planuojami nauji) yra
polifunkcinės (kultūros, švietimo, gyventojų ir verslo) paslaugų koncentracijos vietos,
turinčios skatinti regiono augimą, bet ypač – garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą
plėtrą, kad būtų mažinami gyventojų aprūpinimo (visų pirma gėrybėmis ir paslaugomis, iš
dalies – darbo vietomis) skirtumai.
32.4. Pagrindinė gamybos centrų paskirtis – sudaryti prielaidas didinti ne tiek vidinį
vartojimą, kiek apskrityje gaminamų gėrybių (gaminių ir paslaugų) eksportą. Kartu jų
paskirtis (remiant eksportui skirtą gamybą, saugant nuo vienpusiško trečiojo sektoriaus
plėtojimosi) – išlaikyti įvairią, subalansuotą ir mažiau rizikingą apskrities ūkio struktūrą.
32.5. Gamybos centrai – tai efektyviai funkcionuojančios esamos gamybos zonos ir
naujoms investicijoms į gamybą numatomi plotai. Tikslinga naujiems gamybos centrams
numatytas teritorijas parengti investicijoms – išpirkti jas ir iki galo techniškai parengti.
32.6. Gyvenviečių ir kitiems apgyvendinimo sistemos centrams priskirtinos tokios
vietos, kurios numatytos daugiau nei lokalinės reikšmės gyventojų ir verslo aptarnavimo
funkcijoms, be to, neardo vystymosi galimybių balanso tarp urbanizuotų ir mažai urbanizuotų
teritorijų, yra regioninių ir nacionalinių susisiekimo sistemų trasų sankirtose.
32.7. Naujus gyvenviečių centrus tikslinga kurti užstatytose gyvenviečių teritorijose.
Prie jų galima prijungti neužstatytų teritorijų dalis pagal 30.3.9 punkte nurodytus principus.
32.8. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (32.2.1 punktas) turi būti polifunkciniai,
t. y. juose:
32.8.1. skatinama dislokuoti įvairias paslaugas: nekasdieninio vartojimo prekių prekybą,
gyventojų ir verslo aptarnavimą (ypač – į užsienį savo produkciją eksportuojantį finansinių ir
profesinių paslaugų verslą), kultūros ir laisvalaikio funkcijas;
32.8.2. turi būti ir gyvenamųjų pastatų, ir viešų želdynų plotų.
32.9. Miestų pagrindinius ir periferinius centrus tikslinga kurti ten, kur jie būtų lengvai
prieinami gyventojams, t. y. būti užstatytoje gyvenviečių teritorijoje arba potencialios plėtros
zonose, lengvai pasiekiami visuomeniniu transportu.
Page 17
32.10. Svarbu, kad miestų centrai turėtų gerą ryšį su tarptautinio susisiekimo sistema,
Vilniuje – su oro uostu.
32.11. Visuose gamybos centruose (32.2.4 punktas) prioritetą siūloma teikti didžiausią
eksporto tikimybę turinčioms veiklos rūšims, visų pirma: „aukštųjų technologijų“ gamybai;
naujų produktų ir paslaugų išradybai ir su ja susijusiai gamybai; lengvajai ir apdirbamajai
pramonei; į užsienį savo produkciją eksportuojančiam finansinių ir profesinių paslaugų
verslui.
32.12. Siūlomuose naujuose pagrindiniuose gamybos centruose (32.2.4 punktas)
skatinama plėtoti:
32.12.1. finansinės ir profesinės ūkinės veiklos (verslo) paslaugas;
32.12.2. įmones, užsiimančias moksliniais tyrimais ir kuriančias naujus produktus;
32.12.3. lengvosios pramonės įmones;
32.12.4. aukšto lygio (naudojančią modernias technologijas) apdirbamąją pramonę.
32.13. Naujoms investicijoms siūlomų gamybos centrų teritorijų plotą reikia numatyti
patrauklaus dydžio (rekomenduojama ne mažesnė kaip 10 hektarų teritorija), užtikrinti, kad jis
turėtų gerą ryšį su tarptautiniais keliais, būtų iš anksto teisine ir technine prasme parengtas
investicijoms.
32.14. Rekreacijos centrų paskirtis – teikti regione poilsiautojams rekreacijos
aptarnavimo (informacijos, poilsio organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, buitinio
aptarnavimo, banko paslaugų, turistinio inventoriaus prekybos ir nuomos, pramogų, ryšių,
medicinos pagalbos) paslaugas.
32.15. Rekreacijos centrų plėtra turėtų būti darni, t. y. vykti suderinus poilsio
aptarnavimo funkcijų plėtrą su vietos gyventojų reikmėmis, konkrečiomis ekologinėmis
sąlygomis ir paveldosaugos reikalavimais.
Visų šių funkcijų plėtros mastai turėtų būti proporcingi rekreacijos centrų reikšmei, o
plėtojamų funkcijų turinys atitikti numatytą centrų specializacijos kryptį.
32.16. Pagal reikšmę rekreacijos centrai skirstomi į nacionalinės, regioninės svarbos ir
kitus rekreacijos centrus.
32.17. Kitiems rekreacijos aptarnavimo centrams priskirtos gyvenvietės, esančios
poilsiautojų, turistų labiausiai lankomose vietovėse (rekreacijos rajonuose, nacionaliniuose ir
regioniniuose parkuose arba netoli jų). Čia turėtų būti plėtojamos pirminės poilsiautojų
aptarnavimo (informacijos, vietinių kelionių organizavimo, keliautojų maitinimo, pirminės
medicinos pagalbos, kelionių inventoriaus nuomos ir ryšių) paslaugos.
32.18. Regioninio ir nacionalinio lygmens centrų plėtros mastai turėtų atitikti Lietuvos
Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas.
32.19. Siūloma Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išnagrinėti galimybę
Aukštadvarį priskirti regioninio rekreacijos aptarnavimo centro kategorijai.
32.20. Pagal specializaciją (ir atitinkamai – plėtros prioriteto kryptį), vadovaujantis
Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, rekreacijos centrai skirstomi į bendrojo
turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje ir kurortinio gydymo centrus.
32.21. Bendrojo turizmo centruose plėtojamos visos galimos rekreacijos aptarnavimo
paslaugos (nuo informacijos iki apgyvendinimo).
32.22. Pažintinio turizmo centruose plėtojamos keliautojų informavimo, kelionių
organizavimo ir kelionių aptarnavimo (aprūpinimo kelionės inventoriumi, jo remonto, turistų
maitinimo, medicinos pagalbos) paslaugos. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam
centrui parengtą specialųjį planą.
32.23. Poilsio gamtoje centruose prioritetas teikiamas poilsiautojų informavimo,
apgyvendinimo, maitinimo, medicinos pagalbos, ryšių paslaugų plėtrai. Kitų paslaugų plėtra
galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.
32.24. Kurortinio gydymo centruose prioritetas teikiamas gydymo paslaugų plėtrai. Kitų
paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.
Page 18
32.25. Rekreacijos centrai gali turėti keletą plėtros krypčių (3.2 brėž. „Kraštovaizdžio
resursų ir rekreacijos brėžinys“).
3 lentelė. Centrų išdėstymas
Miestai, vietovės
Miestų
pagrindiniai
ir
periferiniai
centrai
Verslo
paslaug
ų
centrai
Mokslo ir
aukštųjų
technologij
ų centrai
Gamybos
centrai
Rekreacijo
s centrai
Vilnius 7 3 5 3 3
Ukmergė 1 1 1
Švenčionys 1 1
Elektrėnai 1 1 1
Šalčininkai 1 1
Širvintos 1 1
Trakai 1 1
Eišiškės 1
Lentvaris 1 1
Nemenčinė 1
Pabradė 1
Rūdiškės 1 1
Švenčionėliai 1 1
Vievis 1 1
Aukštadvaris 1 1
Dieveniškės 1
Jašiūnai 1
Kalveliai 1
Kernavė, Širvintų r. 1
Europos geografinis centras,
Vilniaus r.
1
Europos centro skulptūrų
parkas, Vilniaus r.
1
Labanoras, Švenčionių r. 1
Padubingė, Švenčionių r. 1
Kaltanėnai, Švenčionių r. 1
Sariai, Švenčionių r. 1
Kariotiškės, Trakų r. 1
Paluknys, Trakų r. 1
Norviliškės, Šalčininkų r. 1
33. Krašto apsaugos teritorijos – Vilniaus apskrityje krašto apsaugos sistemai priklauso
39 sklypai, kurių bendras plotas sudaro 2663,3 hektaro. Iš jų 22 sklypai yra Vilniaus mieste, 9
– Vilniaus rajone ir 8 – Švenčionių rajone. Pagal Bendrojo plano sprendinius sklypų plotas ir
paskirtis nesikeičia.
Page 19
III. NEUŽSTATYTOS TERITORIJOS
34. Neužstatytoms teritorijoms priskirtos visos į gyvenvietes nepakliūvančios teritorijos.
34.1. Neužstatytos teritorijos skirstomos į gamtinio karkaso teritorijas (35 punktas) ir
„kitas neužstatytas teritorijas“ (36 punktas), atliekančias bendrą teritorijos išteklių funkciją.
34.2. Neužstatytos teritorijos skirtos ekologinės pusiausvyros išlaikymo, žemės, miškų
ir vandens ūkio, taip pat gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos funkcijoms atlikti.
34.3. Naujų įvairaus dydžio gyvenviečių (įskaitant visus jų komponentus –
gyvenamuosius būstus, pramonę, prekybos objektus) statyba iki šiol neužstatytose apskrities
teritorijose bendruoju atveju visuomenei ekonomiškai ir ekologiškai žalinga ir dėl to
neskatinama, išskyrus tuos naujus objektus, kurių statyba esamose gyvenvietėse keltų grėsmę
jose gyvenančių žmonių saugumui ar sveikatai, kadangi:
34.3.1. neprognozuojama, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje
labai daugės gyventojų ir gyvenvietėms augti nėra demografinės būtinybės;
34.3.2. šiuo metu esamų gyvenviečių tinklas apskrityje tankus, o pasklidusių teritorijoje
gyvenviečių tinklą brangu išlaikyti;
34.3.3. teritorijos naudojimo efektyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių Europoje;
34.3.4. Lietuva šiuo metu yra pasiekusi savo teritorijoje esančios gamtos ekologinių
galimybių ribas, o neužstatytų teritorijų urbanizacija mažina jos išteklius, o tai prieštarauja
darniosios plėtros principams.
35. Gamtinis karkasas:
35.1. Gamtinis karkasas apima svarbiausias regiono ekologijai teritorijas. Gamtinio
karkaso teritorijoms priskiriamos visos įvairiais pobūdžiais ir laipsniais saugomos
reglamentuojamos teritorijos (rezervatai, valstybiniai parkai ir panašiai), svarbiausios
priemiestiniam poilsiui naudojamos teritorijos, taip pat vertingiausių gamtos arealų jungtys
(geoekologinės takoskyros, migracijos koridoriai), reikalingos ekologinės sistemos rišlumui
užtikrinti. Gamtiniame karkase skiriami trys pagrindiniai elementai: geoekologinės
takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu
pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus,
pelkynus, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus; geosistemų vidinio stabilizavimo
arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos
srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės,
natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai; migracijos koridoriai
– slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų,
energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija.
35.2. Gamtinis karkasas – ypatingos ekologinės svarbos teritorija. Prioritetas teikiamas
gamtos apsaugai, jos funkcionavimui užtikrinti, natūralumui išlaikyti ir atstatyti, taip pat
kultūros paveldo apsaugai, ekologiškam žemės ir miškų ūkiui.
35.3. Gamtiniame karkase:
35.3.1. turi būti parengti gamtinio karkaso teritorijų (visų pirma – saugomų teritorijų)
naudojimo – gamtos elementų saugojimo, palaikymo, stiprinimo ir gausinimo – specialieji
planai ir jų įgyvendinimo programos arba šie klausimai išnagrinėti, o sprendiniai detalizuoti
savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją);
35.3.2. kad būtų išsaugotos pačios jautriausios gamtinio karkaso vietos:
35.3.2.1. rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius ar specialiuosius planus, tikslinti
vandens telkinių ištakų ir mažųjų upelių baseinų ribas ir laikytis toliau nurodytų jų planavimo
principų:
vandens ištakų arealų teritorijas siūloma skirti miškų ūkio paskirčiai;
mažųjų upelių baseinuose tikslinga patikrinti, kokią baseino teritorijos dalį užima
vandeniui nelaidi paviršiaus danga (pastatai, keliai, takai, mašinų stovėjimo aikštelės), siekti,
kad jų plotas neviršytų 10 procentų baseino teritorijos. Ten, kur šį procentą viršija ankstesnė
Page 20
urbanizacija, reikia numatyti specialias aplinkos tvarkymo priemones, stabdančias lietaus
vandens nutekėjimo į upes greitį ir filtruojančias lietaus nuotekas;
35.3.2.2. tarptautinės ir nacionalinės reikšmės migracijos koridorius (ekologines jungtis)
turėtų sudaryti natūralios gamtos ruožai. Tarptautinės ir nacionalinės svarbos ekologinės
jungtys turėtų būti numatomos ne siauresnės kaip 500 metrų, regioninės – 300 metrų,
subregioninės – 50 metrų. Tose Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytų
migracijos koridorių vietose, kur gyvenvietės ar infrastruktūros statiniai praktiškai trukdo
gyvūnų migracijai, reikėtų numatyti kompensacines priemones – natūralios gamtos juostas,
aplenkiančias šias kliūtis.
35.4. Gamtinis karkasas tvarkomas pagal Gamtinio karkaso nuostatus, patvirtintus
aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858).
36. Kitos neužstatytos teritorijos:
36.1. Kitoms neužstatytoms teritorijoms priskirti neužstatytų teritorijų plotai,
nepriklausantys gamtiniam karkasui (35 punktas).
36.2. Kitos neužstatytos teritorijos nepriklauso pačioms svarbiausioms regiono
ekologijai teritorijoms, bet atlieka nemenką ekologinį vaidmenį.
36.3. Kitose neužstatytose teritorijose:
36.3.1. prioritetas teikiamas su urbanizacija nesusijusiai veiklai: žemės ūkiui, miškų
ūkiui, vandens ūkiui, rekreacijai;
36.3.2. jeigu savivaldybė (ar asmuo) gali įrengti reikiamą infrastruktūrą, ne gamtinio
karkaso, tai yra kitose neužstatytose teritorijose, gali būti leidžiama statyti ekonomiškai
perspektyvių ūkininkų, kurie verčiasi ekologišku žemės ūkiu, sodybas. Planuojant tokius
darinius, visas su nauja statyba susijusios infrastruktūros įrengimo, išlaikymo ir priežiūros
finansavimas turi būti juridiškai garantuotas.
IV. VILNIAUS PRIEMIESČIO ŽALIASIS ŽIEDAS
37. Vilniaus priemiesčio žaliajam žiedui priskirta teritorija, kurios išorinė riba nutolusi
nuo urbanizuotos Vilniaus miesto dalies apie 20 kilometrų spinduliu (10–15 kilometrų –
lengvai dviračiu įveikiamas atstumas). Išorinis žiedo kontūras pasiūlytas atsižvelgiant į
vietovės gamtos ypatumus (įtrauktos ir toliau esančios ypač patrauklios poilsiui teritorijos).
Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo teritorija išskiriama rengiamuose miestų ir rajonų
bendruosiuose, detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose:
37.1. Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo paskirtis – atlikti intensyviai urbanizuotos
teritorijos ekologinės atsvaros (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro
taršą), miesto ir priemiesčių gyventojų poilsio vietos vaidmenį.
37.2. Vadovaujantis Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemomis, kurias Žemės ūkio
ministerijos ir Aplinkos ministerijos užsakymu 2001–2005 metais parengė Valstybinis
žemėtvarkos institutas, Bendrajame plane pažymėti 106 462 hektarų plotai, kuriuose leistina
įveisti mišką. Bendrajame plane pažymėti didesni kaip 10 hektarų plotai. Miškus įveisti šiuose
plotuose nėra privaloma, tai tik galimybė, lanksčiai įgyvendinama pagal poreikius. Daugiausia
plotų, kur leistina įveisti mišką, numatyta Vilniaus rajone (22 152 hektarai). Vilniaus miesto
savivaldybėje naujų miškų įveisti neplanuojama, nes Vilniaus miesto miškingumas didesnis
už Lietuvos. Kiekvienai kitai apskrities savivaldybei numatyta nuo 6 048 hektarų iki 19 792
hektarų plotai miškams įveisti. Esamas apskrities miškų ir želdynų plotas yra 410 949
hektarai. Įveisus mišką visose tam skirtose teritorijose, miškų ir želdynų plotas padidėtų iki
517 431 hektaro (1,3 karto). Iki 2015 metų (per 8 metus) visuose 106 482 hektaruose nebus
įveistas miškas, bet šie pasiūlymai bus įvertinti kitose teritorijų planavimo stadijose. Vertinant
pastarųjų 10 metų tendencijas, realu tikėtis, kad iki 2015 metų Vilniaus apskrityje būtų įveista
tik penktadalis miškui įveisti siūlomų plotų, t. y. apie 21 000 hektarų. Kuriose savivaldybėse
tai įvyks, priklausys nuo realių poreikių ir finansavimo galimybių.
Page 21
4 pav. Vilniaus apskrities plotai, kuriuose leistina įveisti mišką (hektarais)
37.3. Vilniaus priemiesčio žaliajame žiede:
37.3.1. prioritetas teikiamas:
37.3.1.1. gamtos apsaugai ir jos natūralumui didinti. Čia siūloma plėtoti tausojantį
miškų ūkį, ekologišką žemės ūkį, kaimo turizmą;
37.3.1.2. poilsiui. Teritoriją reikia ypač gerai parengti ir pritaikyti gyventojų poilsiui –
įrengti reikiamą infrastruktūrą (pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio aikšteles, maudykles,
prieplaukas, ypač intensyviai lankomų vietų apšvietimą), organizuoti teritorijos priežiūrą, kad
būtų užtikrintas lankytojų saugumas, sanitarija ir švara;
37.3.2. gali būti numatyta įrengti turistines stovyklas ir kitokią apgyvendinimo
infrastruktūrą.
V. REKREACIJOS AREALAI
38. Rekreacijos arealai (rekreacinių išteklių potencialas ir rekreacijos plėtros prioritetai)
ir rekreacijos aptarnavimo centrai pažymėti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame
plane. Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane Lietuvos Respublikos
teritorijos bendrojo plano sprendiniai detalizuojami: rekreacijos arealuose išryškinamos
teritorijos, kuriose rekreacija yra (arba gali būti) vyraujančia teritorijos naudojimo rūšimi.
Šios teritorijos vadinamos rekreacijos rajonais:
38.1. Rekreacijos rajonams priskirtos teritorijos, kuriose rekreacija yra (arba gali būti)
vyraujančia teritorijos naudojimo rūšimi. Tai vietovės, turinčios daugiausia poilsiautojus
traukiančių bruožų, – natūralią vaizdingą gamtą (ypač vandenis ir miškus) ir daug kultūros
paveldo objektų. Tai tarptautiniu, šalies ar bent apskrities mastu patraukliausios poilsiui
teritorijos.
38.2. Prioritetinė rekreacijos rajonų paskirtis – būti vietomis, kuriose galėtų ilsėtis ne tik
Vilniaus apskrities, bet ir visos Lietuvos gyventojai, taip pat poilsiautojai iš užsienio.
Kadangi rekreacijos rajonai skiriasi pagal palankumą vienai ar kitai poilsiavimo formai,
o (atsižvelgiant į jų dislokaciją) į juos pretenduojančios rekreacijos formos skirtingos,
ekologinės rekreacijos rajonų apkrovos galimybės nevienodos, apskrities plane nurodoma
prioritetinė rajono rekreacijos plėtros kryptis ir rekreacinės teritorijos apkrovos intensyvumas.
38.3. Visiems rekreacijos rajonams turi būti parengti specialieji (tikslinantys jų ribas ir
detalizuojantys teritorijos naudojimą) planai, arba jų naudojimo detalizacijos klausimai
sprendžiami savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose (pagal plano organizatorių
kompetenciją).
95438
56100
42275
18104
87286
68594
27608
15543
6048
22152
0
19792
9802
136061573119351
0
20000
40000
60000
80000
100000
120000
Elektrėnų
sav.
Šalčininkų r.
sav.
Širvintų r.
sav.
Švenčionių r.
sav.
Trakų r. sav. Ukmergės r.
sav.
Vilniaus m.
sav.
Vilniaus r.
sav.
Miškai ir želdynai Plotai, kuriuose leistina įveisti mišką
Page 22
38.4. Rekreacijos rajonuose ar šalia jų esančios saugomos teritorijos naudojamos pagal
jų planus (rekreacijos rajonas saugomų teritorijų statuso nekeičia). Saugomos teritorijos tam
tikrais atvejais gali praturtinti šalia esančio rekreacijos rajono patrauklumą ir būti naudojamos
pažintiniam turizmui (pažintinei rekreacijai) tiek, kiek tai nepažeidžia gamtos ar kultūros
paveldo apsaugos reikalavimų, nustatytų specialiuosiuose teisės aktuose.
38.5. Rekreacijos rajonai skirstomi į tausojančios ir intensyvios rekreacijos prioriteto
rajonus:
38.5.1. Tausojančios rekreacijos rajonai – ypač unikalų kraštovaizdį turinčios, tačiau dėl
to kultūriniu (ir ekologiniu) požiūriu ypač lengvai pažeidžiamos teritorijos. Dėl šių jų
ypatybių prioritetas juose teikiamas pažintinei rekreacijai ir poilsiui gamtoje. Ypač daug
dėmesio reikia skirti šių rajonų apkrovai. Ji turi atitikti vietovės gamtos „keliamąją galią“,
gamtos ir kultūros paveldo objektų naudojimo rekreacijai galimybes, nekeisti patraukliausių
kraštovaizdžio bruožų.
38.5.2. Intensyvios rekreacijos rajonuose tikslinga plėtoti įvairių rūšių rekreaciją, taip
pat – pramoginę, gydomąją rekreaciją (sveikatinimą) ir kitokią, plėtoti rekreacijos
infrastruktūrą – numatyti čia poilsio namus, motelius, kempingus, teikti kitokias
apgyvendinimo paslaugas (kaimo turizmas, svečių namai ir panašiai), įrengti reikiamą
smulkiąją infrastruktūrą – pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio ir žaidimų aikšteles, maudykles,
prieplaukas, organizuoti teritorijos priežiūrą, reikalingą lankytojų saugumui, sanitarijai ir
švarai teritorijoje užtikrinti. Yra pagrindo siekti, kad jų teritorijos bendra rekreacijos apkrova
nebūtų didesnė kaip 200 žmonių 1 kv. kilometrui.
38.5.3. Visais atvejais rekreacijos plėtra rekreacijos rajonuose turi būti darni – suderinta
su vietovės, kurioje plėtojama, rekreaciniais ištekliais, ekologinėmis galimybėmis, apskrities
gyventojų ir turistų poreikiais.
VI. SAUGOMOS TERITORIJOS
39. Saugomoms teritorijoms priskirtos visos įvairiais (ir gamtiniu, ir paveldo apsaugos)
požiūriais ir įvairiais laipsniais saugomos teritorijos. Vilniaus apskrities saugomų teritorijų ir
„Natura 2000“ teritorijų sąrašas pateiktas 29 priede:
39.1. Saugomose teritorijose:
39.1.1. Veikla turi būti vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų.
39.1.2. Įstatymų numatyta tvarka gali būti steigiamos naujos saugomos teritorijos. Tai
neprieštarautų šio plano sprendiniams ir galėtų būti daroma neinicijuojant Bendrojo plano
keitimo procedūros. Tokia pat tvarka galėtų būti tikslinamos esamų saugomų teritorijų ribos.
39.2. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 19 straipsnį, siekiant
mažinti neigiamą veiklos poveikį Trakų istoriniam nacionaliniam parkui ir išsaugoti šios
teritorijos regimąją aplinką, rengiamuose naujuose specialiojo teritorijų planavimo
dokumentuose nustatomos jo buferinės apsaugos zonos. Lietuvos Respublikos Seime
patvirtinus naują Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos
ribų planą, šis dokumentas taps Bendrojo plano sudėtine dalimi.
VII. KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
40. Kultūros paveldo objektams (4 brėž. „Kultūros paveldo brėžinys“) priskirti
pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios vertybės ir
paskelbti saugomais (kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl
nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034):
40.1. Šių objektų ir jų teritorijų paskirtis – užtikrinti praeities kartų pastatytų, įrengtų,
sukurtų ar istorinių įvykių sureikšmintų kultūros vertybių išsaugojimą, naudojant arba
Page 23
pritaikant jas naudoti pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, joms artimu ar tikslingai parinktu
būdu. Taip kultūros paveldo objektai turėtų būti naudingi naudotojams ir kartu užtikrintas
optimaliausias kultūros vertybių naudojimas kultūriniam turizmui.
40.2. Veikla saugomuose kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose turi būti
vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo,
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo įstatymo nuostatų, taip pat bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų
ir juose nustatomų paveldosaugos reikalavimų kiekvienam paskelbtam saugomu kultūros
paveldo objektui.
40.3. Bendrajame plane išskirtų saugomų ir neišskirtų, bet esančių Nekilnojamųjų
kultūros vertybių registre kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir apsaugos zonose
veikla gali būti planuojama ir vykdoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais
veiklą kultūriniuose rezervatuose ar kultūriniuose draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose
ar istoriniuose regioniniuose parkuose, taip pat nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
specialiaisiais planais.
VIII. SUSISIEKIMO SISTEMA
41. Vykstant intensyviai urbanistinei plėtrai, didės kai kurių miestų ir gyvenviečių
teritorijos, koncentruosis darbo vietos ir gamyba – ilgės atstumai tarp gyvenamosios ir darbo
vietų, aptarnavimo objektų, tai vers gyventojus vis dažniau naudotis transporto priemonėmis.
Taigi prireiks tinkamos infrastruktūros, gero visuomeninio transporto tinklo, patikimos kelio
dangos.
42. Esamas Vilniaus apskrities gyventojų bendras paros judumas – 3,2 kelionės per
dieną – neturėtų keistis, tačiau pakis kelionių struktūra: smarkiai mažės kelionių pėsčiomis.
Bendrą apskrities kelionių struktūrą ir toliau labai veiks Vilniaus miestas.
5 pav. Vilniaus apskrities ir Vilniaus miesto gyventojų kelionių struktūra
43. Kelių tinklas:
43.1. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Vilniaus apskrities
teritorijoje 2015 metams numatomos tokios kelių tinklo kategorijos ir pagrindiniai transporto
koridoriai:
43.1.1. I rango magistraliniai keliai (tarptautiniai magistraliniai keliai, kurie integruoja
apskritį į Baltijos jūros regioną ir tarptautinį tinklą). Iš Lietuvoje numatomų 6 tarptautinių
transporto koridorių Vilniaus apskrities teritorijoje jų net 4. Galima teigti, kad Vilniaus
apskritis turi ir numato tankiausią šių tarptautinių koridorių tinklą:
18,3
27,8
52
1,9
21
34
42
3
33,9
31
35,5
0,5
35
30
33,5
1,5
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Apskritis 2005 m. Apskritis 2015 m. Vilnius 2005 m. Vilnius 2015 m.
Visuomeniniu transportu Lengvaisiais automobiliais Pėsčiomis Dviračiais
Page 24
43.1.1.1. Veikiantis transeuropinis rytų–vakarų IXB transporto koridorius Klaipėda–
Vilnius–Minskas–Kijevas (esami magistraliniai keliai A1/E85 ir A3/E28). Šis koridorius kerta
Vilniaus apskritį rytų–vakarų kryptimi ir jungia jos teritorijoje 2 šalies lokalinius centrus
(Elektrėnus ir Vievį), metropolinį centrą Vilnių ir svarbiausią apskrities tarptautinį pasienio
punktą Medininkus. Už Vilniaus apskrities ribų šis transporto koridorius kertasi su kita labai
svarbia Lietuvai automagistrale „Via Baltica“.
43.1.1.2. Tarptautinis TEN-T transporto koridorius Lyda–Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–
Klaipėda (esami magistraliniai keliai A15/E85 ir A2/E272). Šis koridorius apskritį kerta
šiaurės–pietų kryptimi, jungdamas 5 apskrities savivaldybes, metropolinį centrą Vilnių,
regioninį centrą Ukmergę, 3 šalies lokalinius centrus – Širvintas, Jašiūnus, Šalčininkus ir kiek
toliau esančias Dieveniškes ir Eišiškes.
43.1.1.3. Tarptautinis TEN-T transporto koridorius Kaunas–Ukmergė–Utena–Daugpilis
(esamas magistralinis kelias A6/E262). Šis koridorius kerta tik šiaurinę apskrities dalį ir eina
per Ukmergės rajono savivaldybės teritoriją.
43.1.1.4. Formuojamas naujas tarptautinis pietryčių transporto koridorius Lazdijai–
Alytus–Vilnius–Utena (magistraliniai keliai A4 ir A14), kurio paskirtis – užtikrinti greitą ir
tiesioginį susisiekimą tarp Varšuvos ir Vilniaus ir tiesioginį ryšį tarp trijų gretimų apskričių
centrų – Vilniaus, Alytaus ir Utenos.
43.1.2. II rango magistraliniai keliai (valstybinės reikšmės magistraliniai keliai, kurie
integruoja apskritį į šalies kelių tinklą, padeda susisiekti su šalies regionais ir regioniniais
centrais). Vilniaus apskrities teritorijoje numatomi 4 magistraliniai keliai iš 9 šio rango kelių
Lietuvoje:
43.1.2.1. TEN-T reikšmės turistinis lengvojo transporto koridorius Marijampolė–
Trakai–Vilnius (esamas magistralinis kelias A/16/E28). Sunkiojo tranzitinio transporto eismas
šia trasa, apie kurią – ypač jautri aplinkos poveikiui saugoma teritorija, nenumatomas. Šis
kelias jungia 2 lokalinius centrus – Trakus ir Aukštadvarį ir papildoma jungtimi – Rūdiškes.
43.1.2.2. Rekonstruojamas ir formuojamas rytų regioninis kelias Trakai–Vievis–
Nemenčinė–Švenčionys–Zarasai (krašto keliai Nr. 107, 108, 102), kuris atlieka Vilniaus miesto
tolimųjų vakarinio ir šiaurinio aplinkkelių funkcijas ir aptarnauja rytinę Vilniaus apskrities
rekreacinę teritoriją. Šis kelias jungia šalies regioninį centrą Švenčionis ir 5 lokalinius centrus
– Trakus, Vievį, Nemenčinę, Pabradę ir Švenčionėlius.
43.1.2.3. Formuojamas tolimasis pietinis Vilniaus miesto aplinkkelis – magistralinis
kelias Medininkai–Pirčiupiai (esamas krašto kelias Nr. 176 ir esami rajoniniai keliai), skirtas
tiesioginiam tranzitiniam eismui iš Baltarusijos pasienio Lenkijos link, aplenkiant Vilniaus
miesto teritoriją. Kelias numatomas tiesti modernizuojant esamus rajoninius kelius ir jungia
šalies lokalinius centrus – Kalvelius ir Jašiūnus.
43.1.2.4. Formuojamas kelias Lietuvos pasienis–Švenčionys–Utena–Kupiškis (krašto
keliai Nr. 109 ir 111), jungiantis Lietuvos šiaurės rytus su Baltarusijos pasieniu, o drauge –
3 magistralinius kelius nuo Latvijos pusės. Šis kelias dar jungia Švenčionis su Švenčionėliais,
tai turėtų stiprinti šio regioninio centro potencialą. Šios jungties formavimą turėtų lydėti ir
jungiamieji urbanizacijos procesai.
43.1.3. Planuojamas naujas krašto kelias – įvadas iš Kauno automagistralės į Vilniaus
miesto šiaurinę dalį Rykantai–Vilnius, skirtas aptarnauti Vilniaus miesto vakarinę ir šiaurinę
dalį ir mažinti transporto srautus per Grigiškes.
4 lentelė. Krašto keliai, skirti apskričių susisiekimo sistemoms ir lokaliniams centrams
aptarnauti
Kelio Nr. Kelio pavadinimas Kelio Nr. Kelio pavadinimas
101 Vilnius–Šumsko kelias 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis
103 Vilnius–Polockas 126 Eišiškės–Šalčininkai
104 Šalčininkai–Dieveniškės–
pasienis
127 Varėna–Eišiškės
Page 25
Kelio Nr. Kelio pavadinimas Kelio Nr. Kelio pavadinimas
105 Pirčiupiai–Eišiškės–pasienis 143 Mijaugonys–Jonava
106 Paneriai–Naujoji Vilnia 145 Ukmergė–Aristava
110 Švenčionys–Adutiškis 172 Pikeliškės–Giedraičiai–Molėtai
114 Molėtai–Kaltinėnai 173 Pabradė–Molėtai
115 Ukmergė–Želva-Molėtai 174 Ukmergė–Panevėžys
116 Širvintos–Kernavė–Avižieniai 220 Alytus–Rūdiškės–Trakai
221 Vievis–Aukštadvaris
Pastaba. Rekonstruojant esamus krašto kelius, būtina užtikrinti ne tik esamos dangos
kokybę, bet ir šių kategorijų kelių techninius parametrus ir saugaus eismo sąlygas.
43.2. Siūloma nedidelę dalį esamų rajoninių kelių rekonstruoti į krašto reikšmės kelius.
Planuojamu laikotarpiu būtų rengiami rekonstrukcijos ar plėtros projektai arba ieškoma trasų,
jos rezervuojamos, jeigu to reikia, šiose vietovėse:
43.2.1. Medininkai–Šumskas;
43.2.2. Kena–Lavoriškės–Buivydžiai–Nemenčinė, Balingradas–Magūnai–Pabradė;
43.2.3. Adutiškis–Tverečius;
43.2.4. Didžioji Riešė–Kryžiokai–Balsiai–Nemenčinės plentas;
43.2.5. Riešė–Pikutiškės–Medžiakalnis–Grigiškės–Lentvaris–Trakų plentas su tiltu;
43.2.6. Musnininkai–Čiobiškis su tiltu per Nerį, Širvintos–Giedraičiai;
43.2.7. Mijaugonys–Pastrėvys, Aukštadvaris–Onuškis;
43.2.8. Mickūnai–Kairėnai–Veržuva.
43.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po planuojamo 2015 metų laikotarpio numatomi 2
nauji tiltai ties Čiobiškiu ir Grigiškėmis.
43.4. Lietuvos didžiųjų miestų priemiestinės zonos prie valstybinės reikšmės kelių
intensyviai urbanizuojamos. Plėtra vyksta ne tik prie tarptautinių kelių, bet ir prie kitų
magistralinių ir krašto kelių. Sparčiai intensyvėja eismas, savaitgaliais susidaro didelės
spūstys, taigi būtina įrengti 4 eismo juostų kelius. Jau šiuo metu nepralaidus 2 eismo juostų
magistralinis kelias Vilnius–Utena, laidumo ribą pasiekė keliai Vilnius–Lyda, Vilnius–Zarasai.
43.5. Už valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą ir plėtrą atsakinga Lietuvos
automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kelių nuolatinę priežiūrą Vilniaus
apskrityje atlieka valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ ir „Automagistralė“, linijiniu
principu prižiūrinti kelius Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. Lietuvai įsitvirtinant
Europos Sąjungoje, derinama šalies teisinė bazė, įsitraukiama į Europos kelių tinklo kūrimo
procesus, o tai leidžia naudoti negrąžintiną Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo ir
Sanglaudos fondo paramą kelių infrastruktūrai plėtoti. Vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti
Lietuvos Respublikos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029),
įgyvendinimo principus. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pabrėžta, kad
pagrindinės kelių transporto sektoriaus silpnybės – nepakankamai laidžios miestų gatvės,
aplinkkelių stoka, mažai bevariklio transporto takų, didelis avaringumas. Transporto poveikio
aplinkai mažinimas – svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas. Darnus vystymasis –
kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis
galimybę pasiekti visuotinę gerovę esamai ir ateinančioms kartoms ir drauge nepažeisti
leistinų poveikio aplinkai ribų.
Page 26
5 lentelė. Lietuvos keliuose automobiliais nuvažiuotų kilometrų prognozė
Metai Vidutinis scenarijus,
mlrd. kilometrų
Optimistinis scenarijus,
mlrd. kilometrų
Pesimistinis scenarijus,
mlrd. kilometrų
2005 16,9 17,3 16,6
2010 19,4 21,2 17,8
2015 22,1 25,8 19
Pastaba. Vilniaus apskrityje transporto srautų metinis procentinis augimas dėl
intensyvios ūkinės veiklos ir urbanizacijos gali būti kur kas didesnis, o pesimistinis scenarijus
netinkamas.
6 lentelė. Perspektyvinis paros eismo Vilniaus apskrities keliais intensyvumas,
tūkst. automobilių
Kelias 2000 metais 2005 metais 2015 metais
A1 Vilnius–Elektrėnai 12,4–12,1 17–18,7 26,8–22,6
A2 Vilnius–Ukmergė 8,4–4 10,3–5,3 15,5–9,5
A3 Vilnius–pasienis 5,8–1,7 8–2,9 14,3–7,5
A4 Vilnius–Paluknys 4–2,7 4,9–4,3 6,7–7,5
A6 Vepriai–Radiškis 3–3,9 3,8–4,5 5,7–6
A14 Vilnius–Molėtai 9,6–3,6 14,3–5,1 30,5–10,2
A15 Vilnius–Šalčininkai 2,9–2,4 7,4–3 10,5–4,5
A16 Vilnius–Aukštadvaris 6,3–1,9 9,5–1,8 20,5–2,3
101 Vilnius–Šumskas 1,5 2,4 6,2
102 Vilnius–Švenčionys 6,5–1,2 8–1,5 12–2,2
103 Vilnius–Lavoriškės 2,6 2,4–1,1 2,8–1,5
104 Šalčininkai–Krakūnai 0,7 0,6 0,8
105 Pirčiupiai–Eišiškės 0,5 0,5 0,7
106 Paneriai–Naujoji Vilnia 2,8–1,6 11,2–2,4 15–5,1
107 Trakai–Vievis 1,5 1,3–1,9 3
108 Vievis–Nemenčinė 0,7 1,9–0,9 3–1,5
109 Švenčionys–Papelekis 0,2 0,25 0,4
110 Švenčionys–Adutiškis 0,6 0,7 0,9
111 Švenčionys–Kaltanėnai 2,2 2,3 2,8
115 Ukmergė–Molėtai 0,95 1,3 2,3
116 Širvintos–Dūkštos 0,6 0,8 1,4
120 Radiškis–Kavarskas 1,4 1,9 3,4
126 Šalčininkai–Eišiškės 1 0,9 1,1
127 Eišiškės–Varėna 0,5 0,6 0,9
143 Mijaugonys–Žasliai 0,8 0,8 1
145 Ukmergė–Šėta 0,8 0,9 1,1
171 Dūkštos–Avižieniai 0,6 2,7 4,5
173 Pabradė–Molėtai 0,3 0,5 1,3
174 Ukmergė–Raguva 0,4 0,55 1,1
176 Pirčiupiai–Jašiūnai 0,3 0,5 1,3
220 Trakai–Dusmenys 1,3–0,6 1,6–0,9 2,4–1,9
221 Vievis–Aukštadvaris 0,3 0,3 0,4
Page 27
0
50000
100000
150000
200000
250000
kro
vin
ių v
ežim
as, tū
kst. tonų
faktiniai duomenys 123046 94529 91049 79077 81096 79501 87024 103173
daugiafunkcė prognozė 115202 95786 91122 92541 94700 97011 99302 103470 106106 109490 112861 130491 150698 172957 198534
optimistinė prognozė 113533 114999 138190 191838 216022 234072
pesimistinė prognozė 105236 106289 108414 114269 126267 140030
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2010 2015 2020
6 pav. Krovinių vežimo pokyčiai ir prognozė, mln. tonų
43.6. Sunkiojo krovininio transporto srautai pastaraisiais metais didėja keliasdešimt
procentų, ypač tarptautinės reikšmės keliuose. Tačiau tai negali ilgai trukti. Numatomas
vidutinis metinis krovinių vežimo augimas – 4,5–6,5 procento.
7 lentelė. Perspektyvinis krovininio transporto paros eismo Vilniaus apskrities keliais
intensyvumas, tūkst. automobilių
Kelias 2015 metais
A1 Vilnius–Elektrėnai 6,3–4,6
A2 Vilnius–Ukmergė, 106 Paneriai–Naujoji Vilnia 1,9
A3 Vilnius–pasienis, A14 Vilnius–Molėtai, 220 Trakai–Dusmenys; 171
Dūkštos–Avižieniai
1,5–1,3
A6 Vepriai–Radiškis 1,2
A4 Vilnius–Paluknys, A16 Vilnius–Aukštadvaris, 173 Pabradė–Molėtai,
174 Ukmergė–Raguva, 176 Pirčiupiai–Jašiūnai
1–0,8
A15 Vilnius–Šalčininkai, 102 Vilnius–Švenčionys, 221 Vievis–Aukštadvaris 0,7–0,5
107 Trakai–Vievis, 108 Vievis–Nemenčinė, 120 Radiškis–Kavarskas 0,3
101 Vilnius–Šumskas, 111 Švenčionys–Kaltanėnai, 115 Ukmergė–Molėtai,
145 Ukmergė–Šėta
0,2
103 Vilnius–Lavoriškės, 104 Šalčininkai–Krakūnai, 105 Pirčiupiai–Eišiškės,
109 Švenčionys–Papelekis, 110 Švenčionys–Adutiškis, 116 Širvintos–Dūkštos,
126 Šalčininkai–Eišiškės, 127 Eišiškės–Varėna, 143 Mijaugonys–Žasliai
0,1
8 lentelė. Pagrindiniai plėtros ir modernizavimo darbai Vilniaus apskrities transporto
koridoriuose
Transporto koridorius Numatomi svarbiausi darbai
Transeuropinio rytų–
vakarų IXB transporto
koridoriaus šaka Klaipėda–
magistralinio A1 kelio atkarpos per Grigiškes su 2 lygių
sankryžomis modernizavimas
Page 28
Transporto koridorius Numatomi svarbiausi darbai
Vilnius–Minskas–Kijevas
TEN-T transporto
koridorius Klaipėda–
Šiauliai–Panevėžys–
Vilnius–Lyda
vakarinio Vilniaus miesto greitkelio nutiesimas, Lydos plento
rekonstravimas Vilniaus prieigose – 4 eismo juostų įrengimas
Pietryčių transporto
koridorius Lazdijai–
Alytus–Vilnius–Utena
nauja jungtis tarp Ukmergės automagistralės ir Molėtų plento,
Molėtų plento rekonstravimas – 4 eismo juostų ir jungties su
Geležinio Vilko gatve įrengimas
TINA transporto
koridorius Kaunas–
Ukmergė–Utena–
Daugpilis
Ukmergės pietvakarinio aplinkkelio trasos detaliojo plano
parengimas, Ukmergės rajono Vidiškių vakarinis aplinkkelis
Turistinis lengvojo
transporto koridorius
Marijampolė–Vilnius
Trakų pietinis aplinkkelis, esamo kelio atkarpos Vilnius–Trakai
rekonstravimas – 4 eismo juostų įrengimas, Aukštadvario
šiaurinis miesto aplinkkelis, likusios kelio atkarpos
rekonstravimas
Rytų regioninis kelias
Trakai–Vievis–
Nemenčinė–Švenčionys–
Zarasai
naujos trasos šiauriau Dūkštų detaliojo plano parengimas,
atkarpos Vievis–Maišiagala rekonstravimas, Nemenčinės miesto
aplinkkelis, Pavoverės aplinkkelio detaliojo plano parengimas,
atkarpos Baliuliai–Zalavas rekonstravimas, Švenčionių
aplinkkelio užbaigimas
Kelias Pirčiupiai–
Medininkai
kelio rekonstravimas – techninių parametrų gerinimas
Šiaurinis Vilniaus įvadas
Rykantai–Vilnius
naujos trasos su tiltu per Nerį iki Sudervės kelio detaliojo plano
parengimas
43.7. Susisiekimo priemonių pasirinkimą ir bendrą gyventojų judumą lems
automobilizacijos lygis – lengvųjų keleivinių automobilių skaičius 1000 gyventojų. Nuo
automobilizacijos lygio tiesiogiai priklauso transporto srautų augimas savivaldybių keliuose ir
gatvėse. Kai daug transporto priemonių, lengva plėtoti krovinių ar keleivių vežimą, gyventojai
kur kas judesni ir nepriklausomi nuo susisiekimo sistemos išvystymo lygio.
43.8. Vilniaus apskrityje 2006 metais buvo apie ketvirtadalį viso šalies automobilių
parko, kuris turi tendenciją plėstis. Tai leidžia plėtoti krovinių ar keleivių vežimą,
gyventojams būti kur kas judesniems ir nepriklausomiems nuo esamos susisiekimo sistemos
išvystymo lygio. Visuomeninis transportas, kadaise buvęs pagrindine transporto rūšimi
Lietuvos gyventojams, jau seniai prarado turėtą monopolį.
Page 29
7 pav. Vilniaus apskrities gyventojų perspektyvinis automobilizacijos lygis
43.9. Lietuvoje iki 2015 metų turi būti sukurta moderni multimodalinė transporto
sistema, techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti Europos Sąjungos
valstybių lygiui. Modernizuota Lietuvos transporto sistema – neatsiejama Europos Sąjungos
transporto sistemos dalis – teiks geros kokybės transporto ir tranzito paslaugas ir taip didins
Lietuvos ir Europos Sąjungos konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
44. Kelių pasienio kontrolės punktai:
44.1. Tankesnio kelių su aukštesniais techniniais parametrais tinklo Vilniaus apskrities
rytuose reikia Europos Sąjungos sienos su Baltarusija apsaugai užtikrinti. Lygiagrečiai ir
statmenai sienai einantys keliai turi būti geros kokybės ir užtikrinti greitą ir saugų
autotransporto eismą.
44.2. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pakito pagrindinių tranzitinių transporto srautų
kryptys. Vietinio transporto infrastruktūros poreikiai taip pat pakito, smarkiai padidėjo
automobilių eismo intensyvumas keliuose ir kelio dangos apkrova. Taigi pertvarkoma ir
plėtojama valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra. Šiuo metu prioritetinis Lietuvos valstybės
uždavinys – įsitvirtinti geopolitinėse struktūrose – Europos Sąjungoje ir NATO. Kelių tinklo
ir jo infrastruktūros plėtra – atsakas į pakitusius Lietuvos ekonominius ir politinius poreikius.
Ji turi užtikrinti saugesnę ir efektyvesnę transporto sektoriaus veiklą ir susisiekimą šalyje,
Lietuvos automobilių kelių tinklo atitiktį Europos standartams ir integraciją į Europos kelių
tinklą.
44.3. Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 2015 metų sprendiniuose numatyta
11 kelių pasienio kontrolės punktų, iš jų:
44.3.1. vietinio susisiekimo (supaprastinti) pasienio kontrolės punktai: Adutiškio,
Papelekio, Prienų, Šumsko, Urelių, Norviliškių, Krakūnų ir Eišiškių;
44.3.2. tarptautiniai pasienio kontrolės punktai: Šalčininkų, Medininkų, Lavoriškių.
44.4. Siekiant užtikrinti šių punktų darbą ateityje, gerinamos jų transporto jungtys su
šalies kelių tinklu, aukštinamos jų kategorijos. Numatyta tiesioginė magistralinių ir krašto
kelių jungtis tarp Lenkijos pasienio ir svarbiausių Vilniaus rajono tarptautinių pasienio
kontrolės punktų (Lavoriškių, Šumsko, Medininkų). Papelekio pasienio kontrolės punktas su
šalies tinklu jungiamas magistraliniais keliais. Plėtojant pagrindinį Medininkų pasienio
kontrolės punktą, per kurį numatomi didžiausi tranzitiniai krovinių srautai Lenkijos,
Kaliningrado ir Klaipėdos uosto link, prireiks gerinti eismo sąlygas Vilniaus miesto
teritorijoje ir jo prieigose.
44.5. Manoma, kad labiausiai transporto srautai didės (procentais per metus) apskrities
šiaurėje – Papelekio ir Adutiškio pasienio kontrolės punktuose, mažiausiai – pietuose –
Urelių, Krakūnų, Šalčininkų ir Eišiškių pasienio kontrolės punktuose. Svarbiausias
0
100
200
300
400
500
600
700
1995 m. 2000 m. 2006 m. 2015 m.
Vilniaus Elektrėnų Šalčininkų rajono Širvintų rajono Švenčionių rajono Trakų rajono Ukmergės rajono
Vilniaus rajono
Page 30
tarptautinis kelių pasienio kontrolės punktas ir toliau bus Medininkų postas, kuriam teks apie
48 procentus visos apskrities transporto srauto. Pagrindiniai krovininio transporto eismo
pasienio punktai bus: Papelekio, Medininkų ir Šalčininkų.
45. Visuomeninis transportas:
45.1. Viešojo transporto paslaugų Vilniaus apskrities gyventojams gerinimas – vienas iš
svarbiausių uždavinių mažinant transporto poveikį aplinkai ir konkuruojant su individualiais
automobiliais. Kadaise labai stiprus vietinis ir priemiestinis koordinuotas viešojo transporto
maršrutinis tinklas buvo kone svarbiausia susisiekimo transporto rūšis. Tinklas sumažėjo,
daug reisų panaikinta, tai pablogino gyventojų socialines ir susisiekimo sąlygas. Teigiamos
visuomeninio transporto tendencijos tik Vilniaus regione.
45.2. Bendrajame plane neįmanoma išsamiai išnagrinėti net esamo maršrutinio tinklo ir
pagrindinių techninių rodiklių, nes nėra statistikos duomenų. Jau tai, kad šis tinklas (miestų,
priemiesčio, tarpmiesčio ir tarptautinis) nekoordinuojamas ir nederinamas su traukinių
tvarkaraščiais, rodo, kad jis sudarytas nepakankamai racionaliai, jo ekonominė veikla
nepakankamai gera ir neatitinka gyventojų poreikių. Vilniaus apskrities gyventojų apklausa
parodė, kad visuomeninio transporto darbu jie nepatenkinti labiausiai. Šiuo metu maršrutai
derinami tik tarp gretimų rajonų savivaldybių, o tai negali būti priimtina. Panagrinėjus
autobusų eismą, matyti, kad kai kurių kelių, kuriuose intensyvus visuomeninio transporto
eismas, nenumatoma rekonstruoti.
45.3. Planuojamu laikotarpiu reikia parengti Vilniaus apskrities visuomeninio transporto
maršrutų tinklo (autobusų ir traukinių) specialųjį planą ir apskaičiuoti keleivių srautus. Būtina
svarstyti integruoto bilieto, su kuriuo būtų galima važiuoti kelių rūšių transportu, įvedimo
klausimą. Keleivių gausėjimas verčia iš esmės gerinti keleivinio transporto darbą: atnaujinti
transporto priemones, pertvarkyti maršrutus, gerinti informacijos sistemą, didinti maršrutų ir
mažinti eismo intervalus pagal transporto priemonių talpą. Būtina iš esmės gerinti kai kurių
savivaldybių autobusų stočių infrastruktūrą ir keleivių aptarnavimą.
9 lentelė. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais Vilniaus apskrityje, mln. keleivių
Savivaldybė 1995 metais 2000 metais 2004 metais 2015 metais
Vilniaus 83,9 82,8 94,9 107,3
Šalčininkų 4,1 1,4 1,6 2,2
Širvintų 0,5 0,5 0,4 0,6
Švenčionių 0,7 0,3 0,3 0,4
Trakų 1,2 1,2 1 1,3
Ukmergės 3,7 2,8 2,5 3
45.4. Savivaldybės, atstovaudamos gyventojų interesams, pagal miesto ar rajono
biudžeto finansines galimybes turi formuoti ir nuolat atnaujinti maršrutinio transporto tinklus,
nustatyti paslaugų apimtį ir kokybės lygį, kad būtų tenkinami pakitę šalies gyventojų
susisiekimo poreikiai. Miestų, rajonų savivaldybių ir apskričių administracijose turi būti
sukurti transportinį šalies gyventojų aptarnavimą koordinuojantys struktūriniai padaliniai,
siekiant užtikrinti šalies gyventojų susisiekimą reguliariuoju transportu, sukurti kelių
infrastruktūrą, būtiną socialiniams, ekonominiams ir rekreaciniams poreikiams tenkinti.
45.5. Keleivinio transporto prioritetai – suderinti viešojo maršrutinio transporto
paslaugas ir lengvųjų automobilių naudojimą, pagal nacionalinės teritorinės plėtros principus
ir Europos Sąjungos direktyvas keisti modalinį miesto transporto pasiskirstymą – suteikti
pirmenybę viešajam susisiekimui, pėstiesiems ir dviratininkams; pertvarkyti tarifų sistemas,
kad jos atitiktų Lietuvos miestų gyventojų socialines-ekonomines sąlygas ir galimybes,
užtikrintų reikiamo dydžio įplaukas, skatintų daugiau naudotis viešuoju transportu.
Page 31
45.6. Visuomeninio transporto sistemoje būtina diegti naujos kartos maršrutinio
transporto sistemas, skatinti elektrinį ir mažiau aplinką teršiantį transportą; lengvųjų
automobilių naudojimą derinti prie viešojo maršrutinio transporto darbo, organizuoti
automobilių laikymo aikšteles prie persėdimo į maršrutinį transportą punktų, riboti ir drausti
lengvųjų automobilių judėjimą senamiesčiuose, centrinėse miestų dalyse ir tankaus užstatymo
gyvenamųjų rajonų centruose, kur tikslinga įrengti susisiekimo pėsčiomis ir bevariklio
transporto zonas.
45.7. Keleivinio transporto plėtros ilgalaikio perspektyvinio laikotarpio prioritetai –
diegti miestų transporte naujas technologijas, skatinti gyventojus naudotis viešuoju
maršrutiniu transportu ir mažinti gyventojų judumo poreikį – dalį kelionių keisti informacinių
technologijų teikiamomis susisiekimo galimybėmis. Būtina kurti bendrų (intermodalinių)
paslaugų sistemą – tobulinti įvairių rūšių transporto, vežančio keleivius, tarpusavio sąveiką,
steigti naujus bendrus terminalus įvairioms transporto paslaugoms teikti, keleivių patogumui
diegti vieną elektroninį bilietą.
45.8. Vilniaus miesto šiaurėje siūloma įsteigti naują autobusų terminalą, nes esama
autobusų stotis neatitinka vilniečių ir apskrities gyventojų poreikių. Šis terminalas
geografiškai būtų arčiau pagrindinių gyvenamųjų teritorijų, sumažintų transporto srautus
miesto centre ir senamiestyje.
46. Geležinkelių transportas:
46.1. Nemažą vaidmenį ateityje vaidins geležinkelio (ypač krovininio) transportas –
viena iš alternatyvų automobilių transportui, padėsianti spręsti Vilniaus apskrities
aplinkosaugos problemas. Norint didinti vežimą geležinkeliais, būtina modernizuoti kelių
infrastruktūrą ir iš esmės didinti susisiekimo greitį, įdiegti europinę vėžę ir prisijungti prie
europinio geležinkelio tinklo. Būtina įrengti skirtingų lygių sankirtas su automobilių keliais ir
užtikrinti saugų eismą – gerinti esamų geležinkelių techninius parametrus. Geležinkelio linijos
ir šiuolaikiška infrastruktūra su keleivių ir krovinių stotimis galėtų skatinti bendrą pavienių
branduolių urbanistinę teritorinę plėtrą.
46.2. Vilniaus geležinkelio tinklą Vilniaus apskrities teritorijoje ir toliau formuos
esamos svarbios geležinkelio linijos, nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame
plane:
46.2.1. Rytų–vakarų kryptimi einantis I rango magistralinis IXB geležinkelio koridorius
Kijevas–Minskas–Vilnius–Šiauliai–Klaipėda su atšaka Karaliaučiaus link (IXD). Šis
koridorius užtikrins perspektyvinių tranzitinių krovinių vežimą tarp Rytų ir Vakarų, todėl jį
būtina modernizuoti ir elektrifikuoti, taip užtikrinti didesnį susisiekimo greitį ir eismo
saugumą.
46.2.2. Pietų–šiaurės kryptimi einantis II rango magistralinis geležinkelio koridorius
Sankt Peterburgas–Vilnius–Varšuva su perspektyvine atšaka Alytaus link, esama atšaka
Lydos link ir esamomis atšakomis Utenos link. Šis senas istorinis kelias skirtas tarptautiniam
keleivių vežimui ir Europos Sąjungos sienos apsaugai organizuoti. Numatoma tiesioginė šio
geležinkelio atšaka Lenkijos link (atstatant geležinkelio liniją nuo Valkininkų iki Alytaus)
užtikrins mažesnį atstumą ir geležinkelio tinklo rišlumą Lietuvos pietuose.
46.2.3. Rengiamas I rango transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ europinės vėžės
atšakos Kaunas–Vilnius detalusis ar specialusis planas, rezervuojant teritorijas perspektyvinei
trasai. Transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšaka Kaunas–Vilnius skirta įsilieti į
Baltijos jūros regiono ir europinio geležinkelio tinklą. Ji numatoma šalia esamo magistralinio
geležinkelio, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Parengus
specialią galimybių studiją ir patvirtinus specialųjį europinės vėžės atšakos Vilnius–Kaunas
trasos planą, reikės tikslinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano susisiekimo sistemos
sprendinius po 2015 metų.
46.2.4. Vilniaus miesto pietinis krovininio eismo geležinkelio aplinkkelis. Siekiant
efektyviau naudoti šį aplinkkelį, siūlomi papildomi nuvažiavimai Aukštuosiuose Paneriuose
ties Kirtimų gatve.
Page 32
46.3. Artimiausioje perspektyvoje svarbiausias Vilniaus apskrityje bus transeuropinis
IXB vakarų–rytų geležinkelio koridorius Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas, kuris formuoja
ir Lietuvos urbanistinę ašį. Šiuo geležinkelio koridoriumi numatomas svarbiausias tranzitinių
krovinių srautas iš Rytų į Europą.
46.4. Esama krašto geležinkelio linija Vilnius–Lyda skirta keleiviams ir kroviniams
vežti tarp Baltarusijos ir Vilniaus.
46.5. Tarp svarbiausių numatomų infrastruktūros plėtros darbų – IXB transporto
koridoriaus rekonstravimas – trasos geometrinių parametrų gerinimas ir vieno lygio
geležinkelio pervažų naikinimas. Tarp pirmiausiai rekonstruojamų pervažų, kurios daro
didžiausią poveikį autotransporto eismui, – Lentvario ir Vievio pervažos.
46.6. Logistikos centrai ties Vaidotais, Lentvariu ir Moluvėnais tiesiogiai susiję su gerai
išvystytais pramoniniais geležinkeliais ir magistraliniais automobilių keliais.
46.7. Logistikos centrų plėtra Vilniaus apskrityje labai padėtų mažinti sunkiojo
tranzitinio transporto srautus apskrities gyvenvietėse, ypač Vilniaus miesto teritorijoje,
kurioje didelės transporto spūstys ir smarkiai padidėjęs avaringumas. Tai iš esmės mažintų
sunkiojo tranzitinio transporto srautą miestų teritorijose, padėtų tinkamai pertvarkyti krovinių
gabenimo maršrutus ir sutrumpintų kelionės trukmę.
46.8. Net 61,3 procento Vilniaus apskrities geležinkelio keleivių srauto – iš Vilniaus
miesto savivaldybės teritorijoje esančių geležinkelio stočių. Daug traukinių keleivių ir Trakų
savivaldybėje (21,7 procento).
Šiose savivaldybėse esančios geležinkelio stotys ir ateityje išsaugos didžiausią keleivių
vežimo potencialą, nes Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane siūloma
aktyvinti keleivių vežimą traukiniais, sujungtais į vieną sistemą su greituoju tramvajumi.
46.9. Gabenant geležinkelių transportu krovinius, lemiamą vaidmenį vaidins Vilniaus,
Panerių, Kirtimų, Vaidotų, Vievio geležinkelio stotys, kurioms teks apie 87 procentus visų
apskrities krovos darbų ir prie kurių bus steigiami logistikos centrai ir krovinių terminalai.
10 lentelė. Perspektyviniai krovos darbai Vilniaus apskrities savivaldybių geležinkelio stotyse
(krova – daugiau kaip 50 tūkst. tonų)
Stotis 2000 metais 2003 metais 2015 metais
Vilniaus 198,1 239,1 428
Panerių 913,8 1089,5 1950
Kirtimų 123,7 173,6 450
Vaidotų 107,7 146,3 400
Švenčionėlių 38,4 57 140
Lentvario 76 46,7 200
Senųjų Trakų 40,9 93,8 197
Vievio 180,5 292,4 430
Vilniaus apskrities 1789 2283,9 4195
46.10. Pagrindiniai geležinkelio pasienio kontrolės punktai Vilniaus apskrityje ir toliau
bus keleivinių traukinių – Kenos, Vilniaus ir Stasylų, krovininių traukinių – Kenos ir Stasylų.
47. Oro transportas:
47.1. Esami tarptautiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai labai patogūs Vilniaus apskrities
gyventojams, turistams ir verslininkams. Strateginio tarptautinio Vilniaus oro uosto, kuris
šiuo metu skraidina daugiau kaip 80 procentų keleivių ir 60 procentų krovinių, situacija gana
sudėtinga. Išsiplėtus Vilniaus miesto teritorijai, seniai statytas oro uostas jau neatitinka
daugelio šiuolaikinių reikalavimų: skrendama virš miesto gyvenamųjų ir kitų užstatytų
teritorijų, esamas leidimosi ir kilimo takas dėl per mažo ilgio ir tako dangos konstrukcijos
Page 33
negali saugiai ir be apribojimų priimti lėktuvų. Ankstesniajame Vilniaus miesto bendrajame
plane buvo numatytas naujas leidimosi ir kilimo takas, kad lėktuvai neskraidytų virš miesto
gyvenamųjų rajonų, tačiau Susisiekimo ministerija neparengė reikiamos teritorijų planavimo
dokumentacijos perspektyvinei teritorijai rezervuoti ir žemei išpirkti visuomenės poreikiams.
Žemė grąžinta savininkams, taigi reikės išpirkti ne tik žemę, bet ir naujus statinius.
47.2. Numatoma, kad 2015 metais Lietuvoje oro transportu turėtų pasinaudoti apie
3,9 mln. keleivių. Esami Lietuvos oro uostų keleivių vežimo pajėgumai – apie 2,1 mln.
keleivių: Vilniaus oro uosto – 1,5 mln. keleivių, Kauno oro uosto – 0,5 mln. keleivių ir
Palangos oro uosto – 0,1 mln. keleivių. Kauno oro uosto rezervai dar nedideli.
47.3. Bendra Lietuvos transporto infrastruktūros teritorinė plėtra ir pagrindiniai
uždaviniai nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Jame numatyta toliau
plėsti ir modernizuoti esamus tarptautinius Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostus.
11 lentelė. Perspektyvinis keleivių vežimas Lietuvos oro uostuose, tūkst. keleivių
1997 metais 2000 metais 2006 metais 2015 metais
Vilniaus 410,9 521,5 1451 2525
Kauno 36,4 19,2 250 1000
Palangos 33,56 39,31 110,8 400
Iš viso 481,6 581 1811,8 3925
47.4. Manoma, kad keleivių Vilniaus oro uoste ir toliau sparčiai daugės.
Prognozuojama, kad 2015 metais Vilniaus oro uostas turės 2,5 mln. keleivių. Esama šio oro
uosto keleivių terminalo infrastruktūra pajėgia normaliai aptarnauti 1,2–1,5 mln. keleivių per
metus. Piko metu oro uostas gali aptarnauti 900 keleivių per valandą.
8 pav. Perspektyvinis Vilniaus oro uosto keleivių vežimas
______________________
Šaltinis – Susisiekimo ministerijos parengta galimybių studija.
47.5. Atsižvelgiant į esamą ir perspektyvinę Lietuvos oro uostų apkrovą, siūloma
įsteigti bendrai valdomą Vilniaus–Kauno dvimiesčio tarptautinį oro uostą su terminalais
Vilniuje ir Kaune:
47.5.1. Vilniaus oro uosto valstybinis ir verslo terminalas. Projektinis metinis keleivių
vežimo pajėgumas – ribojamas. Per vasaros sezoną jis galėtų būti apie 2–3,5 mln. keleivių per
metus.
0
500
1 000
1 500
2 000
2 500
3 000
199
2
199
3
199
4
199
5
199
6
199
7
199
8
199
9
200
0
200
1
200
2
200
3
200
4
200
5
200
6
200
7
200
8
200
9
201
0
201
1
201
2
201
3
201
4
201
5
Faktinis keleivių skačius
Keleivių skaičiaus prognozė
Page 34
47.5.2. Kauno oro uosto pagrindinis terminalas, skirtas neribotai vežti krovinius ir
turistus pagal planuojamą Lietuvos susisiekimo oro transportu apimtį.
47.6. Tokio vieno dvimiesčio oro uosto bendras valdymas turėtų užtikrinti ekonominį jo
gyvybiškumą, naikintų prieštaravimus, kylančius dirbant rinkos sąlygomis, geriau būtų
aptarnaujami keleiviai. Dvimiesčio oro uostas galėtų konkuruoti su Rygos ir Talino oro
uostais. Be to, reikia užtikrinti greitą ir saugią jungtinę keleivių vežimo tarp oro uosto
terminalų ir miestų centrų sistemą (vienas bilietas visam transportui).
47.7. Iki 2015 metų Vilniaus oro uoste reikėtų:
47.7.1. baigti artimiausiais metais įgyvendinti terminalo ne Šengeno valstybių
keleiviams projektą;
47.7.2. parengti oro uosto teritorijos detalųjį planą, nustatyti lėktuvų ir keleivių
aptarnavimo infrastruktūros plėtros poreikius pagal perspektyvinį skrydžių skaičių ir orlaivių
tipus;
47.7.3. nustatyti oro uosto tako sanitarines ir triukšmo zonas, ištirti jų poveikį esamai ir
perspektyvinei miesto plėtrai;
47.7.4. inicijuoti naujo kilimo ir leidimosi tako tiesimą ir atitinkamos aptarnavimo
infrastruktūros, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus, plėtrą – rengti specialųjį ar detalųjį
planą;
47.7.5. gerinti tiesioginį susisiekimą tarp oro uosto ir Vilniaus miesto;
47.7.6. gerinti susisiekimą su europiniais transporto koridoriais ir svarbiausiais
užmiesčio keliais – nutiesti miesto vakarinę greitojo eismo gatvę. Šis greitkelių tinklas padėtų
greitai susisiekti beveik su visais pagrindiniais užmiesčio keliais;
47.7.7. persvarstyti šiuo metu vykdomų ar numatomų vykdyti esamos oro uosto
infrastruktūros modernizavimo ir rekonstravimo darbų atitiktį perspektyviniams sprendiniams
(sietina su naujo tako tiesimu ar senojo rekonstravimu);
47.7.8. spręsti automobilių parkavimo oro uoste, viešojo transporto eismo klausimus.
47.8. Vilniaus apskrities teritorijoje numatomi Paluknio, Kyviškių ir Rūdiškių aerodromai.
48. Pakelės aptarnavimo infrastruktūra. Automobilių ir keleivių pakelės aptarnavimo
infrastruktūra (degalinės, moteliai, plovyklos, kavinės ir panašiai) ir jos vieta keliuose turi
būti numatytos specialiuosiuose planuose (patvirtintus degalinių išdėstymo specialiuosius
planus turi dauguma Vilniaus apskrities savivaldybių). Esamų pakelės aptarnavimo
infrastruktūros objektų, išskyrus Vilniaus miesto teritoriją, nepakanka. Jų išdėstymas
automagistralėse (A1, A2 ir A3 magistraliniuose keliuose) turėtų atitikti abipusio aptarnavimo
reikalavimus. Pakelės aptarnavimo infrastruktūros objektai turėtų būti lengvai pasiekiami,
šalia pagrindinių sankryžų, kad transporto priemonėms nereikėtų važiuoti į miestų ir miestelių
urbanizuotas teritorijas.
IX. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA
49. Vandentieka:
49.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta, kad gyventojų
vidutinis bendrasis (buities, įmonių ir viešųjų vietų) vandens suvartojimas gali siekti 260 litrų
per dieną asmeniui, o numatoma vandentiekos sistemų galia turės apie 1,5 karto viršyti
prognozuojamą vandens poreikį.
49.2. Vilniaus apskrityje vandens sunaudota daugiausia 1989 metais. Po to daugelį metų
vandens naudota vis mažiau, bent jau iki 2000 metų. Paskutinius 5 metus sunaudojamo
vandens kiekis stabilizavosi. Tai nebūdinga kitoms Lietuvos apskritims, kur dar pastebimos
požeminio vandens naudojimo mažėjimo tendencijos. Dabar Vilniaus apskritis naudoja apie
35 mln. kub. metrų požeminio vandens kasmet. Tarp šalies apskričių tai didžiausias
požeminių vandenų vartotojas, kuriam tenka apie 30 procentų viso Lietuvoje sunaudojamo
požeminio vandens.
Page 35
49.3. Darant ateities prognozes, atsižvelgiama į poreikius didinančius ir mažinančius
veiksnius, kurių pagrindiniai – apskrities ekonominiai rodikliai, BVP augimas ir gyventojų
skaičiaus kaita. Prognozuojant daroma prielaida, kad daugės apskrities gyventojų,
prisijungusių prie centralizuotų vandens tiekimo sistemų (2015 metais – 95 procentai). Taigi
būtina smarkiai praplėsti esamų vandentiekių skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek
kaimo vietovėse.
12 lentelė. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo prognozė
Pesimistinė Vidutinė Optimistinė
poreikis
(mln.
kub.
metrų)
nuostoli
ai
(procent
ais)
pakelta
(mln.
kub.
metrų)
poreikis
(mln.
kub.
metrų)
nuostoli
ai
(procen
tais)
pakelta
(mln.
kub.
metrų)
poreikis
(mln.
kub.
metrų)
nuostoli
ai
(procent
ais)
pakelta
(mln.
kub.
metrų)
2004
metais
35,6 26 48,3 35,6 26 48,3 35,6 26 48,3
2010
metais
38,8 24 48,1 40,2 24 49,8 41,2 24 51,1
2015
metais
42,3 22 51,6 45,5 22 55,5 49,3 22 60,1
9 pav. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo prognozė
10 pav. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo per metus vienam asmeniui
prognozė
0
10
20
30
40
50
60
2000 m. 2004 m. 2010 m. 2015 m.
mln
. ku
b. m
etr
ų
Optimistinė
Vidutinė
Pesimistinė
Faktinė
0
10
20
30
40
50
60
2000 m. 2004 m. 2010 m. 2015 m.
ku
b. m
etr
ai a
sm
en
iui
Optimistinė
Vidutinė
Pesimistinė
Faktinė
Page 36
Pastaba. Čia prognozuojamas tik sunaudojimas to požeminio vandens, kuris tiekiamas
gyventojams ir ūkio subjektams centralizuotu vandentiekiu ir gali būti apskaičiuojamas.
13 lentelė. Numatomas centralizuotai tiekiamo vandens prieinamumas gyventojams
Metai 2005 2015 2026
procentai 77 95 95
49.4. Bus siekiama, kad visas tiekiamas vanduo atitiktų galiojančią higienos normą
HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą sveikatos
apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Tuo
tikslu turi būti renovuota dalis naudojamo skirstomojo vamzdyno, rekonstruojami esami ir
įrengiami nauji vandens gerinimo įrenginiai. Bendrajame plane numatyta:
49.4.1. plėtoti esamas Vilniaus miesto ir jo aglomeracijos zonų vandentiekio sistemas;
rekonstruoti Trakų Vokės ir Grigiškių vandenvietes, įrengti naujus vandens gerinimo
įrenginius Trakų Vokėje, Bukčiuose, Daniliškėse, Juodšiliuose ir Bičių Korio vandenvietėje,
uždaryti Vilniaus miesto Vingio vandenvietę;
49.4.2. plėtoti Vilniaus rajono vandentiekio sistemas – įrengti naują vandenvietę
Mickūnuose ir rekonstruoti Marijampolio ir Valčiūnų vandenvietes; įrengti naujus vandens
gerinimo įrenginius Kalveliuose, Kabiškėse, Maišiagaloje ir Sudervėje;
49.4.3. plėtoti Šalčininkų rajono vandentiekio sistemas – pastatyti naujus geležies
šalinimo įrenginius Jašiūnuose, Dieveniškėse ir Šalčininkuose;
49.4.4. plėtoti Trakų rajono vandentiekio sistemas – uždaryti Lentvario vandenvietę ir
įrengti naują Varnikuose; pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius Rūdiškėse ir
Aukštadvaryje;
49.4.5. plėtoti Elektrėnų savivaldybės vandentiekio sistemas – rekonstruoti Elektrėnų
vandenvietę ir Vievio ir Elektrėnų vandens gerinimo įrenginius;
49.4.6. plėtoti Širvintų rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti Kernavės
vandenvietę ir Širvintų vandens gerinimo įrenginius;
49.4.7. plėtoti Ukmergės rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti Šventupės,
Vidiškių ir Žemaitkiemio vandenvietes, įrengti vandens gerinimo įrenginius Šventupėje,
Žemaitkiemyje ir Lyduokiuose;
49.4.8. plėtoti Švenčionių rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti vandenvietę
Pabradėje, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius Švenčionyse.
14 lentelė. Numatomi rekonstruoti ir plėtoti Vilniaus apskrities pagrindiniai vandentiekio
įrenginiai
Savivaldybė Gyvenamoji
vietovė Vandenvietė Vandens gerinimo įrenginiai
Vilniaus miesto Bukčiai – naujų įrengimas (15000 kub.
metrų per dieną)
Trakų Vokė rekonstrukcija naujų įrengimas
Daniliškės – naujų įrengimas
Grigiškės rekonstrukcija –
Juodšiliai – naujų įrengimas
Žalieji ežerai – naujų įrengimas
Vilniaus rajono Mickūnai naujos įrengimas –
Valčiūnai rekonstrukcija –
Page 37
Savivaldybė Gyvenamoji
vietovė Vandenvietė Vandens gerinimo įrenginiai
Marijampolis rekonstrukcija –
Kalveliai – naujų įrengimas
Kabiškės – naujų įrengimas (100 kub.
metrų per dieną)
Maišiagala – naujų įrengimas
Sudervė – naujų įrengimas
Šalčininkų
rajono
Šalčininkai – naujų įrengimas
Jašiūnai – naujų įrengimas
Dieveniškės – naujų įrengimas
Trakų rajono Trakai naujos įrengimas –
Lentvaris likvidavimas –
Rūdiškės – naujų įrengimas
Aukštadvaris – naujų įrengimas
Elektrėnų Elektrėnai rekonstrukcija rekonstrukcija
Vievis – rekonstrukcija
Širvintų rajono Kernavė rekonstrukcija –
Širvintos – rekonstrukcija
Ukmergės
rajono
Vidiškiai rekonstrukcija –
Šventupė rekonstrukcija naujų įrengimas
Žemaitkiemis rekonstrukcija naujų įrengimas
Lyduokiai – naujų įrengimas
Švenčionių
rajono
Pabradė rekonstrukcija –
Švenčionys – naujų įrengimas (1000 kub.
metrų per dieną)
49.5. Šiuose sprendiniuose atsižvelgiama tik į vandentiekio plėtrą apskrities miestuose
ir stambiausiose gyvenvietėse. Mažųjų gyvenviečių ir kaimų (daugiau kaip 50 gyventojų)
aprūpinimo geriamuoju vandeniu problema turi būti sprendžiama savivaldybės lygmens
bendrajame plane ir specialiuosiuose planuose.
49.6. Numatoma:
49.6.1. visas Vilniaus apskrities vandenvietes įrengti pagal higienos normos
HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintos
sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-
3217), reikalavimus, tuo tikslu bus įregistruotos vandenviečių apsauginės sanitarinės zonos, o
jose ribojama ūkinė veikla;
49.6.2. vykdyti tolesnę eksploatuojamų požeminio vandens stebėseną;
49.6.3. tikrinti tiekiamo vandens kokybę ir apie tikrinimo rezultatus nuolat informuoti
vietos savivaldos organus ir visuomenę;
49.6.4. vykdyti naudojamų šulinių vandens kokybės stebėseną, nustatyti zonas su
užterštu gruntiniu vandeniu, jose įrengti vandens tiekimo iš gilesnių horizontų sistemas.
50. Nuotekų tvarkymas:
50.1. prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos planuojamu laikotarpiu bus
prieinamos 95 procentams gyventojų, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks
1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL
2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais,
Page 38
padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 27) (toliau vadinama – Direktyva 91/271/EEB),
reikalavimus. Kad užsibrėžtų tikslų būtų pasiekta, Vilniaus apskrities nuotekų surinkimo ir
apvalymo ūkis turi būti iš esmės rekonstruotas ir išplėstas. Direktyva 91/271/EEB įsigalioja
Lietuvoje nuo 2010 metų, taigi visi sprendiniai, sietini su vandenvala, įgauna prioritetinį
statusą. Pertvarkant Vilniaus apskrities vandenvalos ūkį, numatoma:
50.1.1. plėtoti Vilniaus miesto ir jo aglomeracijos zonų nuotekų surinkimo sistemas,
užtikrinti, kad daugiausia nuotekų patektų į Vilniaus nuotekų valymo įrenginius, rekonstruoti
esamą nuotekų valyklą Antaviliuose;
50.1.2. plėtoti Vilniaus rajono nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti esamą nuotekų
valyklą Vaidotuose, įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius Sudervėje, Marijampolyje,
Paberžėje, Maišiagaloje ir Kalveliuose;
50.1.3. plėtoti Šalčininkų rajono nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti nuotekų
valyklas Dieveniškėse, Šalčininkuose ir Jašiūnuose;
50.1.4. plėtoti Trakų rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti nuotekų valyklas
Rūdiškėse ir Aukštadvaryje;
50.1.5. plėtoti Elektrėnų savivaldybės nuotekų surinkimo sistemas, kad daugiausia
nuotekų patektų į Alesninkų nuotekų valymo įrenginius;
50.1.6. plėtoti Širvintų rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti nuotekų valyklą
Širvintose, pastatyti Kernavėje naujus nuotekų valymo įrenginius;
50.1.7. plėtoti Ukmergės rajono nuotekų surinkimo sistemas, pastatyti naujas nuotekų
valyklas Vidiškiuose, Šventupėje ir Žemaitkiemyje;
50.1.8. plėtoti Švenčionių rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti valyklą
Pabradėje.
15 lentelė. Numatoma Vilniaus apskrities pagrindinių nuotekų valymo įrenginių plėtra
Savivaldybė Gyvenamoji vietovė Nuotekų valymo įrenginiai
Vilniaus miesto Antaviliai rekonstrukcija
Vilniaus rajono Vaidotai rekonstrukcija
Sudervė naujų įrengimas
Marijampolis naujų įrengimas (360 kub. metrų per parą)
Kalveliai naujų įrengimas
Paberžė naujų įrengimas (200 kub. metrų per parą)
Maišiagala naujų įrengimas
Šalčininkų
rajono
Šalčininkai rekonstrukcija
Dieveniškės rekonstrukcija
Jašiūnai rekonstrukcija
Trakų rajono Aukštadvaris rekonstrukcija
Rūdiškės rekonstrukcija
Širvintų rajono Širvintos rekonstrukcija
Kernavė naujų įrengimas (120 kub. metrų per parą)
Ukmergės
rajono
Vidiškiai naujų įrengimas
Šventupė naujų įrengimas
Žemaitkiemis naujų įrengimas
Švenčionių
rajono
Pabradė rekonstrukcija (iki 1200 kub. metrų per parą)
Page 39
50.2. Šiuose sprendiniuose atsižvelgiama tik į nuotekų surinkimo sistemos plėtrą
apskrities miestuose ir stambiausiose gyvenvietėse. Mažųjų gyvenviečių ir kaimų (daugiau
kaip 50 gyventojų) nuotekų surinkimo ir valymo klausimai turi būti sprendžiami savivaldybės
lygmens bendrajame plane ir specialiuosiuose planuose.
51. Atliekų tvarkymas:
51.1. Atsižvelgiant į Vilniaus apskrities socialinių ir ekonominių rodiklių prognozes,
akivaizdu, kad atliekų daugės 30–40 procentų. Bendrajame plane numatoma:
51.1.1. uždaryti ir rekultivuoti visus Vilniaus apskrities smulkius buitinių atliekų
sąvartynus; uždaromus sąvartynus rekultivuoti;
51.1.2. šalinti buitines atliekas naujame regioniniame Kazokiškių sąvartyne;
51.1.3. įrengti Elektrėnuose, Širvintose, Ukmergėje, Švenčionėliuose, Pabradėje,
Šalčininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Sudervėje, Nemenčinėje, Naujojoje Vilnioje,
Kuprijoniškėse ir Baltojoje Vokėje atliekų priėmimo aikšteles, kuriose bus priimamos,
ardomos ir rūšiuojamos didžiosios atliekos, taip pat priimamos pavojingos atliekos;
51.1.4. įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles esamų sąvartynų
vietose, prieš tai juos rekultivavus:
51.1.4.1. Trakų rajono savivaldybėje, Pilialaukio kaime, – esamo buitinių atliekų
sąvartyno vietoje;
51.1.4.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje – esamo specialios paskirties uždarosios
akcinės bendrovės „Tvarkyba“ buitinių atliekų sąvartyno vietoje;
51.1.4.3. Švenčionių rajono savivaldybėje – esamų Pliauškių ir Žvėrynės buitinių
atliekų sąvartynų vietoje;
51.1.4.4. Ukmergės rajono savivaldybėje, Pivonijos seniūnijoje, – buvusio Mikailiškių
sąvartyno vietoje;
51.1.4.5. Širvintų rajono savivaldybėje – Akmenių statybinių atliekų sąvartyno vietoje;
51.1.4.6. Elektrėnų savivaldybėje – esamo Gilučių buitinių atliekų sąvartyno vietoje;
51.1.5. buitinėms atliekoms surinkti naudoti konteinerinę sistemą, plėsti konteinerinių
atliekų surinkimo aikštelių tinklą;
51.1.6. sukurti specializuotų buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo tinklą;
51.1.7. plėtoti konteinerinių aikštelių, skirtų atliekoms rūšiuoti, tinklą, atliekas rūšiuoti
specializuotuose konteineriuose.
51.2. Rengiant sprendinius, atsižvelgta į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir
Vilniaus regiono atliekų tvarkymo planą, kuriame nagrinėjami organizaciniai atliekų
tvarkymo klausimai.
52. Energetikos infrastruktūra:
52.1. Vilniaus apskrityje pastaraisiais metais elektros energijos reikia vis daugiau.
Manoma, kad planuojamu periodu šios tendencijos išliks. Elektros energijos poreikio
didėjimas gali siekti 5–8 procentus kasmet. Esamo aukštos įtampos tinklo iš esmės pakanka
būsimoms apkrovoms išlaikyti. Būtina įvertinti bendro šalies elektros perdavimo tinklo
plėtros poreikius.
52.2. Dujofikuotos visos Vilniaus apskrities savivaldybės. Geriausiai gamtinių dujų
tiekimo tinklas išplėtotas Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Būtina numatyti ir
tolesnę dujotiekių tinklo plėtrą. Atitinkamai reikia tobulinti ir šilumos ūkį – pritaikyti
grupines katilines naudoti gamtines dujas. Siekiama gamtines dujas padaryti prieinamas
apskrities energetikos įmonėms, tam reikia parengti investicijų projektus ir įvertinti
ekonominį jų pagrįstumą.
53. Elektros energijos tiekimas. Numatoma:
53.1. išlaikyti esamą 110 kV, 330 kV elektros tinklą – atnaujinti susidėvėjusius įrenginius;
53.2. įrengti 330 kV nacionalinės svarbos elektros perdavimo liniją, kertančią Širvintų ir
Ukmergės rajonus;
53.3. įrengti 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią Vilniaus ir Neries
transformatorių pastotes;
Page 40
53.4. įrengti naujas 110/10 kV transformatorių pastotes ties Lazdėnų gyvenviete
(Elektrėnų savivaldybė), Šventininkų kaimu (Trakų rajono savivaldybė), transformatoriaus
pastotę Kuprijoniškėse;
53.5. modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10kV–0,4kV) – pakeisti
susidėvėjusius įrenginius ir optimizuoti transformatorinių galias;
53.6. plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą – užtikrinti patikimas elektros energijos
tiekimo paslaugas visiems gyventojams ir ūkio subjektams;
53.7. rekonstruoti ir plėsti miestų ir kaimo gyvenviečių gatvių apšvietimą;
53.8. pagal galimybes maksimaliai tiesti elektros energijos skirstymo tinklus miestų ir
gyvenviečių teritorijose;
53.9. atlikti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių galimybių
studiją.
54. Gamtinių dujų tiekimas. Numatoma:
54.1. plėtoti magistralinių dujotiekių tinklą:
54.1.1. nutiesti dar vieną magistralinio dujotiekio liniją nuo Vievio iki Kaišiadorių;
54.1.2. nutiesti magistralinio dujotiekio Minskas–Vilnius atšaką į Molėtus;
54.2. įrengti Jauniūnų dujų kompresorių stotį;
54.3. įrengti šalia Jauniūnų stūmoklio paleidimo kameros aikštelę.
55. Centralizuotas šilumos tiekimas. Numatoma:
55.1. plečiant dujotiekio tinklą, drauge rekonstruoti grupines katilines – pritaikyti
naudoti gamtines dujas, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;
55.2. išsaugoti visų gyvenviečių centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, rekonstruoti
šilumines trasas – nutiesti bekanalius vamzdynus, modernizuoti katilines – didinti kuro
vartojimo efektyvumą, modernizuoti šilumos punktus – didinti šilumos vartojimo efektyvumą;
55.3. rekonstruoti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus – modernizuoti šildymo
sistemas ir gerinti pastatų šilumines charakteristikas.
56. Prioritetai:
56.1. ilgalaikiai vandentiekos ir nuotekų šalinimo prioritetai:
56.1.1. nuotekų surinkimo tinklų plėtra ir rekonstravimas, naujų valymo įrenginių
statyba (sietina su Direktyva 91/271/EEB, kurios vykdymas Lietuvai atidėtas iki 2010 metų);
56.1.2. vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimas siekiant atitikties
higienos normai HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;
56.1.3. centralizuoto vandentiekio tinklų plėtra aglomeracijose, priemiestinių zonų
prijungimas prie miestų vandentiekio;
56.1.4. kompleksinių vandentiekos ir vandenvalos projektų rengimas siekiant optimaliai
spręsti problemas ir kuo efektyviau naudoti lėšas;
56.2. ilgalaikiai atliekų tvarkymo prioritetai:
56.2.1. esamų smulkių buitinių atliekų sąvartynų uždarymas ir rekultivavimas
(atsižvelgiant į tai, kad įrengtas naujas regioninis Kazokiškių sąvartynas);
56.2.2. tolesnė konteinerinės buitinių atliekų surinkimo sistemos plėtra;
56.2.3. didžiųjų atliekų surinkimo sistemos plėtra;
56.2.4. pavojingų atliekų surinkimo iš gyventojų sistemos plėtra;
56.3. ilgalaikiai energetikos prioritetai:
56.3.1. gamtinių dujų magistralinių vamzdynų ir skirstomojo vamzdyno tinklo plėtra;
56.3.2. katilinių pritaikymas naudoti gamtines dujas, numačius rezervinį kurą iš
atsinaujinančių kuro rūšių ir atliekinių medžiagų;
56.3.3. šiluminių trasų rekonstravimas – bekanalių vamzdynų tiesimas;
56.3.4. skirstomojo elektros tinklo renovavimas.
57. Teritorijų rezervavimas inžinerinės infrastruktūros sprendiniams įgyvendinti:
57.1. vandentiekio infrastruktūrai plėtoti:
57.1.1. vandens gerinimo įrenginiams statyti Bukčiuose, Trakų Vokėje, Daniliškėse,
Juodšiliuose, Žaliųjų ežerų rajone, Kalveliuose, Kabiškėse, Maišiagaloje, Sudervėje,
Page 41
Šalčininkuose, Jašiūnuose, Dieveniškėse, Rūdiškėse, Aukštadvaryje, Šventupėje,
Žemaitkiemyje, Lyduokiuose, Švenčionyse; pagal galimybes vietą vandens gerinimo
įrenginiams parinkti esamų vandenviečių teritorijose;
57.1.2. naujoms vandenvietėms įrengti Mickūnuose ir Varnikiuose (Trakų rajono
savivaldybė);
57.1.3. rezervinėms vandenvietėms, kurių ištekliai bus naudojami po planuojamo
laikotarpio:
57.1.3.1. Vilniuje – Aukštųjų Panerių, Smėlynės, Turniškių ir Pavilnio vandenvietėms;
57.1.3.2. Trakų rajone – Madžiūnų ir Merkio vandenvietėms;
57.2. vandenvalos infrastruktūrai plėtoti:
57.2.1. Antavilių, Vaidotų, Šalčininkų, Dieveniškių, Jašiūnų, Aukštadvario, Rūdiškių,
Širvintų, Pabradės nuotekų valymo įrenginiams renovuoti;
57.2.2. naujiems nuotekų valymo įrenginiams statyti Sudervėje, Marijampolyje,
Kalveliuose, Paberžėje, Maišiagaloje, Kernavėje, Vidiškiuose, Šventupėje ir Žemaitkiemyje;
57.3. atliekoms tvarkyti:
57.3.1. atliekų priėmimo aikštelėms Elektrėnuose, Širvintose, Ukmergėje,
Švenčionėliuose, Pabradėje, Šalčininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Sudervėje, Nemenčinėje,
Naujojoje Vilnioje, Kuprijoniškėse ir Baltojoje Vokėje įrengti;
57.3.2. biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėms šalia Ukmergės, Elektrėnų,
Širvintų, Trakų, Švenčionėlių ir Šalčininkų įrengti;
57.4. elektros energijai tiekti:
57.4.1. 330 kV elektros tiekimo linijai, kertančiai Širvintų ir Ukmergės rajonus, įrengti;
57.4.2. 330 kV elektros tiekimo linijai, jungiančiai Vilniaus ir Neries transformatorių
pastotes, įrengti;
57.4.3. naujoms 110/10 kV transformatorių pastotėms ties Lazdėnų gyvenviete
(Elektrėnų savivaldybė) ir Šventininkų kaimu (Trakų rajono savivaldybė) įrengti;
57.5. dujų tiekimui užtikrinti:
57.5.1. magistraliniam dujotiekiui į Molėtus nutiesti;
57.5.2. magistraliniam dujotiekiui Vievis–Kaunas nutiesti;
57.5.3. Jauniūnų dujų kompresorių stočiai statyti;
57.5.4. stūmoklių paleidimo kameros aikštelei šalia Jauniūnų įrengti.
58. Esamoms dujų skirstymo stotims nustatyta 500 metrų sanitarinė apsaugos zona,
išskyrus Vilniaus ir Nemenčinės dujų skirstymo stotis, kurioms nustatyta 200 metrų sanitarinė
apsaugos zona. Planuojama įrengti Jauniūnų dujų kompresorių stotį su 500 metrų sanitarine
apsaugos zona.
59. Nacionalinio, regiono, rajono ir vietovės lygmens teritorijų planavimo
dokumentuose taikomas sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai
dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“. Pagal šias taisykles
projektuojami ir statomi visi statiniai 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių
dujotiekių. Magistralinių dujotiekių trasa priskiriama tam tikrai vietovės klasei, kurioje
ribojamas pastatų skaičius ir užstatymo intensyvumas.
Page 42
IV. PRIEDAI
1 priedas. Gyventojų tankumas Europos NUTS 3 lygio regionuose (gyventojų skaičius
1 kv. kilometre)
–––––––––––––––
Šaltinis – ESPON programa.
Page 43
2 priedas. Gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje 2006, 2015 ir 2025 metais (prognozė)
Administraciniai
vienetai
Pesimistinis Vidutinis Optimistinis
2006
metais
2015
metais
2025
metais
2006
metais
2015
metais
2025
metais
2006
metais
2015
metais
2025
metais
Lietuva 3403235 3215100 3002539 3403235 3293644 3200686 3403235 3372758 3402105
Vilniaus apskritis 848227 881549 795195 848227 843748 847673 848227 881549 940812
Elektrėnų sav. 28232 26497 24543 28232 27145 26162 28232 28146 28601
Šalčininkų r. sav. 38129 36033 33664 38129 36913 35885 38129 37563 37606
Širvintų r. sav. 19557 18265 16812 19557 18711 17921 19557 19284 19328
Švenčionių r. sav. 31567 28766 25633 31567 29469 27324 31567 29669 27890
Trakų r. sav. 36788 35631 34298 36788 36501 36562 36788 36947 37884
Ukmergės r. sav. 46829 43501 39762 46829 44564 42386 46829 45441 44614
Vilniaus m. sav. 553528 536263 516376 553528 549364 550453 553528 578562 621412
Vilniaus r. sav. 93597 98670 104109 93597 101081 110979 93597 105938 123477
3 priedas. Gyventojų skaičiaus pokytis Vilniaus apskrityje 2006, 2015 ir 2025 metais
(prognozė)
Administraciniai
vienetai
Pesimistinis Vidutinis Optimistinis
2006–
2015
metais
2006–2025
metais
2006–
2015
metais
2006–
2025
metais
2006–
2015
metais
2006–2025
metais
Vilniaus apskritis -24600 -53032 -4479 -554 33322 92585
Elektrėnų sav. -1735 -3689 -1087 -2070 -86 369
Šalčininkų r. sav. -2096 -4465 -1216 -2244 -566 -523
Širvintų r. sav. -1292 -2745 -846 -1636 -273 -229
Švenčionių r. sav. -2801 -5934 -2098 -4243 -1898 -3677
Trakų r. sav. -1157 -2490 -287 -226 159 1096
Ukmergės r. sav. -3328 -7067 -2265 -4443 -1388 -2215
Vilniaus m. sav. -17265 -37152 -4164 -3075 25034 67884
Vilniaus r. sav. 5073 10512 7484 17382 12341 29880
4 priedas. Vilniaus apskrities gyventojų tankumas (optimistinė prognozė)
Administraciniai vienetai Teritorija, hektarais
Gyventojų /
1 kv. kilometrui,
2006 metais
Gyventojų /
1 kv. kilometrui,
2015 metais
Vilniaus apskritis 973066 87 89
Elektrėnų sav. 50882 56 55
Šalčininkų r. sav. 149137 26 25
Širvintų r. sav. 90580 22 21
Švenčionių r. sav. 169179 19 18
Trakų r. sav. 120789 31 31
Ukmergės r. sav. 139529 34 33
Page 44
Vilniaus m. sav. 40056 1380 1404
Vilniaus r. sav. 212916 44 49
5 priedas. Darbuotojų skaičius ir nedarbo lygis (optimistinė prognozė)
Administraciniai vienetai Darbuotojų skaičius Nedarbo lygis, procentais
2006 metais 2015 metais 2006 metais 2015 metais
Vilniaus apskritis 444835 528000 2,9 2,3
Elektrėnų sav. 7523 9000 0,9 0,7
Šalčininkų r. sav. 6254 6900 6 4,8
Širvintų r. sav. 3104 3700 3,1 2,5
Švenčionių r. sav. 6905 7600 5,7 4,6
Trakų r. sav. 7171 8600 1 0,8
Ukmergės r. sav. 11657 12800 4,3 3,4
Vilniaus m. sav. 388020 465600 2,3 1,8
Vilniaus r. sav. 14200 17000 5,1 4,1
6 priedas. Pastatytų butų skaičius (optimistinė prognozė)
Administraciniai vienetai
1996–2006 metais Prognozė 2007–2015 metams
pastatyta
butų
pastatytų butų
naudingasis
plotas, tūkst. kv.
metrų
pastatyta
butų
pastatytų butų
naudingasis
plotas, tūkst. kv.
metrų
Vilniaus apskritis 30033 2962 47500 4500
Elektrėnų sav. 195 24 580 60
Šalčininkų r. sav. 302 34 550 80
Širvintų r. sav. 176 20 820 60
Švenčionių r. sav. 264 28 690 60
Trakų r. sav. 1223 157 2420 270
Ukmergės r. sav. 286 39 350 57
Vilniaus m. sav. 24736 2196 37300 3200
Vilniaus r. sav. 2851 465 4720 730
7 priedas. Apsirūpinimas gyvenamuoju plotu (vienam gyventojui vidutiniškai tenka
kv. metrų naudingojo ploto) (optimistinė prognozė)
Administraciniai vienetai 2006 metais 2015 metais
Vilniaus apskritis 24,3 30,1
Elektrėnų sav. 22,9 29,7
Šalčininkų r. sav. 25,6 31,6
Širvintų r. sav. 27,3 35,3
Švenčionių r. sav. 29,7 36,6
Trakų r. sav. 24,7 31,4
Page 45
Ukmergės r. sav. 27,6 33,8
Vilniaus m. sav. 24,1 32,5
Vilniaus r. sav. 21,1 24,6
8 priedas. Pastatyta negyvenamųjų pastatų (optimistinė prognozė)
Administraciniai
vienetai
1997–2006 metais Prognozė 2007–2015 metams
pastatyta
naujų
negyvenamųjų
pastatų
pastatytų naujų
negyvenamųjų
pastatų bendrasis
plotas,
tūkst. kv. metrų
pastatyta
naujų
negyvenamųjų
pastatų
pastatytų naujų
negyvenamųjų
pastatų bendrasis
plotas,
tūkst. kv. metrų
Vilniaus apskritis 4081 2607 13000 4000
Elektrėnų sav. 89 37 430 100
Šalčininkų r. sav. 81 42 70 100
Širvintų r. sav. 74 25 170 80
Švenčionių r. sav. 169 52 560 90
Trakų r. sav. 629 126 1740 390
Ukmergės r. sav. 177 46 640 72
Vilniaus m. sav. 1658 1945 6080 2780
Vilniaus r. sav. 1204 334 4340 890
9 priedas. Vilniaus apskrities savivaldybių plėtros teritorijos iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
Administraciniai
vienetai
Esamos užstatytos
teritorijos
Orientacinis
prioritetinės plėtros
teritorijų plotas
Bendras užstatytų
teritorijų plotas
Vilniaus apskritis 44891 22600 67491
Elektrėnų sav. 1755 2680 4435
Šalčininkų r. sav. 5144 1710 6854
Širvintų r. sav. 3427 1760 5187
Švenčionių r. sav. 4249 2070 6319
Trakų r. sav. 3899 2260 6159
Ukmergės r. sav. 6117 2130 8247
Vilniaus m. sav. 10663 5110 15773
Vilniaus r. sav. 9637 4760 14277
10 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Elektrėnų savivaldybėje iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
Eil.
Nr. Vietovės pavadinimas
Gyventojų skaičius
(2001 m. sausio 1
d. duomenys)
Orientacinis
prioritetinės
plėtros teritorijų
plotas
Pastabos
1. Elektrėnai 14050 530 Vilniaus
aglomeracija
Page 46
2. Vievis 5303 820 Vilniaus
aglomeracija
3. Naujosios Kietaviškės 484 260 Vilniaus
aglomeracija
4. Pakalniškės 404 420 Vilniaus
aglomeracija
5. Kazokiškės 327 150 Vilniaus
aglomeracija
6. Pastrėvys 303 140 Vilniaus
aglomeracija
7. Gilučiai 235 110 Vilniaus
aglomeracija
8. Semeliškės 660 180
9. Beižionys 226 70
11 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Šalčininkų rajono savivaldybėje iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
Eil.
Nr. Vietovės pavadinimas
Gyventojų skaičius
(2001 m. sausio 1
d. duomenys)
Orientacinis
prioritetinės plėtros
teritorijų plotas
Pastabos
1. Šalčininkai 6722 320
2. Eišiškės 3765 280
3. Jašiūnai 1879 180
4. Baltoji Vokė 1073 60
5. Dieveniškės 916 40
6. Zavišonys 670 80
7. Turgeliai 663 180
8. Šalčininkėliai 620 20
9. Kalesninkai 618 120
10. Rūdninkai 602 30
11. Butrimonys 462 120
12. Pabarė 395 20
13. Dainava 385 90
14. Akmenynė 287 90
15. Gerviškės 231 30
16. Poškonys 160 50
12 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Širvintų rajono savivaldybėje iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
Eil.
Nr. Vietovės pavadinimas
Gyventojų skaičius
(2001 m. sausio 1 d.
duomenys)
Orientacinis
prioritetinės plėtros
teritorijų plotas
Pastabos
1. Širvintos 7273 940
Page 47
2. Musninkai 472 130
3. Gelvonai 380 60
4. Bartkuškis 349 160
5. Vileikiškiai 338 70
6. Kernavė 307 10
7. Alionys I 271 130
8. Šešuolėliai I 199 40
9. Bagaslaviškis 185 80
10. Jauniūnai 185 70
11. Zibalai 165 70
13 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Švenčionių rajono savivaldybėje iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
Eil.
Nr.
Vietovės
pavadinimas
Gyventojų skaičius
(2001 m. sausio 1 d.
duomenys)
Orientacinis
prioritetinės plėtros
teritorijų plotas
Pastabos
1. Švenčionys 5684 370
Švenčionių
aglomeracija
2. Švenčionėliai 6923 540
Švenčionių
aglomeracija
3. Pabradė 6525 140
4. Adutiškis 778 40
5. Pavoverė 423 140
6. Prienai 414 40
7. Nauja Pašaminė 359 130
8. Svirkos 359 80
9. Magūnai 303 80
10. Kaltanėnai 282 70
11. Milkuškos 274 80
12. Naujas Strūnaitis 276 50
13. Sariai 274 20
14. Vidutinė 212 50
15. Reškutėnai 181 80
16. Šventa 187 80
17. Labanoras 75 80
14 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Trakų rajono savivaldybėje iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
Eil.
Nr.
Vietovės
pavadinimas
Gyventojų skaičius
(2001 m. sausio 1 d.
duomenys)
Orientacinis
prioritetinės plėtros
teritorijų plotas
Pastabos
1. Lentvaris 11773 90
Vilniaus
aglomeracija
Page 48
2. Žaizdriai 537 60
Vilniaus
aglomeracija
3. Rykantai 412 390
Vilniaus
aglomeracija
4. Bražuolė 309 60
Vilniaus
aglomeracija
5. Šventininkai 192 150
Vilniaus
aglomeracija
6. Salkininkai 114 180
Vilniaus
aglomeracija
7. Rūdiškės 2559 320
8. Aukštadvaris 1031 100
9. Paluknys 742 210
10. Onuškis 584 90
11. Senasis Tarpupis 206 160
12. Grendavė 227 210
13. Bijūnai 278 110
14. Ismonys 142 130
15 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Ukmergės rajono savivaldybėje iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
Eil.
Nr.
Vietovės
pavadinimas
Gyventojų skaičius
(2001 m. sausio 1 d.
duomenys)
Orientacinis
prioritetinės plėtros
teritorijų plotas
Pastabos
1. Ukmergė 28759 570
2. Šventupė 842 30
3. Siesikai 601 100
4. Dainava 547 40
5. Želva 516 120
6. Vidiškiai 528 110
7. Deltuva 503 140
8. Žemaitkiemis 313 90
9. Baleliai 215 110
10. Lėnas 271 60
11. Taujėnai 571 180
12. Rečionys 330 120
13. Nuotekai 217 80
14. Lyduokiai 169 140
15. Liaušiai 235 80
16. Pabaiskas 249 80
17. Šešuoliai 189 80
16 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus miesto savivaldybėje iki 2015 metų
Page 49
Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus miesto savivaldybėje iki 2015 metų brėžiniuose
yra pažymėtos pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki
2015 metų ir šiame dokumente nedetalizuojamos.
17 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus rajono savivaldybėje iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)
Eil.
Nr.
Vietovės
pavadinimas
Gyventojų skaičius
(2001 m. sausio 1 d.
duomenys)
Orientacinis
prioritetinės plėtros
teritorijų plotas
Pastabos
1. Nemenčinė 5892 110
Vilniaus
aglomeracija
2. Skaidiškės 4457 190
Vilniaus
aglomeracija
3. Rudamina 3937 450
Vilniaus
aglomeracija
4. Pagiriai 3929 30
Vilniaus
aglomeracija
5. Nemėžis 2601 400
Vilniaus
aglomeracija
6. Valčiūnai 2083 50
Vilniaus
aglomeracija
7. Avižieniai 1695 330
Vilniaus
aglomeracija
8. Maišiagala 1634 240
Vilniaus
aglomeracija
9. Mickūnai 1415 270
Vilniaus
aglomeracija
10. Didžioji Riešė 1142 80
Vilniaus
aglomeracija
11. Kalviškės 1025 80
Vilniaus
aglomeracija
12. Galgiai 1022 140
Vilniaus
aglomeracija
13. Marijampolis 827 140
Vilniaus
aglomeracija
14. Bukiškis 806 650
Vilniaus
aglomeracija
15. Rukainiai 770 80
Vilniaus
aglomeracija
16.
Didžiosios
Kabiškės 757 40
Vilniaus
aglomeracija
17. Zujūnai 525 210
Vilniaus
aglomeracija
18. Pikeliškės 390 60
Vilniaus
aglomeracija
19. Karvys 335 110
Vilniaus
aglomeracija
Page 50
Eil.
Nr.
Vietovės
pavadinimas
Gyventojų skaičius
(2001 m. sausio 1 d.
duomenys)
Orientacinis
prioritetinės plėtros
teritorijų plotas
Pastabos
20. Bezdonys 217 140
Vilniaus
aglomeracija
21. Kalveliai 1848 200
22. Šumskas 998 140
23. Paberžė 986 150
24. Mostiškės 647 60
25. Glitiškės 586 130
26. Lavoriškės 585 90
27. Sužionys 535 60
28. Buivydžiai I 261 60
29. Šatrininkai 154 70
18 priedas. Vilniaus apskrities plotai, kur leistina įveisti mišką, hektarais
Administraciniai vienetai Esami miškai ir
želdynai
Plotai, kur
leistina įveisti
mišką
Bendras miškų ir
želdynų plotas įveisus
naujus miškus
Vilniaus apskritis 410949 141898 552847
Elektrėnų sav. 15543 8602 24145
Šalčininkų r. sav. 68594 23499 92093
Širvintų r. sav. 27608 18591 46199
Švenčionių r. sav. 95438 16546 111984
Trakų r. sav. 56100 21764 77864
Ukmergės r. sav. 42275 22994 65269
Vilniaus m. sav. 18104 0 18104
Vilniaus r. sav. 87286 29901 117187
–––––––––––––––––––
Parengta vadovaujantis Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemomis, kurias Žemės ūkio
ministerijos ir Aplinkos ministerijos užsakymu 2001–2005 metais parengė Valstybinis
žemėtvarkos institutas. Bendrajame plane pažymėti plotai, kurie didesni kaip 10 hektarų.
19 priedas. Vilniaus apskrities gyventojų kelionių struktūra, procentais
Susisiekimo rūšis 2006
metais
2015
metais
1. Visuomeniniu transportu: autobusais, traukiniais, maršrutiniais
taksi
18,3 21
2. Lengvaisiais automobiliais, įskaitant taksi 27,8 34
3. Pėsčiomis ir dviračiais 53,9 45
Page 51
20 priedas. Esamas Lietuvos tarptautinių transporto koridorių tinklas
_______________
Šaltinis – Susisiekimo ministerija.
21 priedas. Pagrindiniai rajoninės reikšmės valstybiniai keliai, skirti vietiniam susisiekimui
tarp savivaldybių ir seniūnijų centrų, vietinių autobusų maršrutų tinklo plėtrai ir saugiam
eismui
1. Pagrindiniai rajoniniai keliai, kuriuose siūloma rekonstruoti viso kelio ar atskirų kelio
atkarpų dangą, yra šie:
1.1. rajoninis kelias Nr. 4406 Sariai–Melagėnai–Švenčionėliai;
1.2. rajoninis kelias Nr. 3906 Vežionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys;
1.3. rajoninis kelias Nr. 3304 Dieveniškės–Ureliai–Norviliškės;
1.4. rajoninis kelias Nr. 4313 Jauniūnai–Musninkai;
1.5. rajoninis kelias Nr. 3927 Šalčininkai–Karolina;
1.6. rajoninis kelias Nr. 1801 Gelvonai–Čiobiškis;
1.7. rajoninis kelias Nr. 4314 Paširvintys–Alionys;
1.8. rajoninis kelias Nr. 4311 Šešuolėliai II–Kiaukliai;
1.9. rajoninis kelias Nr. 4427 Adutiškis–Gasčiūnai;
1.10. rajoninis kelias Nr. 4908 Slabada–Labanoras;
1.11. rajoninis kelias Nr. 4403 Raudonė–Zablatiškė;
1.12. rajoninis kelias Nr. 4407 Švenčionys–Rėkučiai;
1.13. rajoninis kelias Nr. 4724 Onuškis–Žilinai–Puodžiai;
1.14. rajoninis kelias Nr. 4706 Onuškis–Butrimonys;
1.15. rajoninis kelias Nr. 4716 Semeliškės–Beižonys;
1.16. rajoninis kelias Nr. 4736 Daugirdiškės–Laičiai;
1.17. rajoninis kelias Nr. 4733 Strėva–Bagdanonys; 5205 Vilnius–Baltoji Vokė;
1.18. rajoninis kelias Nr. 4712 Senieji Trakai–Šventininkai; 4722 Trakai–Rykantai;
1.19. rajoninis kelias Nr. 2804 Giedraičiai–Želva;
Page 52
1.20. rajoninis kelias Nr. 1204 Kavarskas–Taujėnai–Ramygala;
1.21. rajoninis kelias Nr. 4807 Petronys–Pagiriai;
1.22. rajoninis kelias Nr. 4809 Vepriai–Gelvonai;
1.23. rajoninis kelias Nr. 5225 Parudaminys–Rakonys–Savičiūnai;
1.24. rajoninis kelias Nr. 2812 Paberžė–Joniškis;
1.25. rajoninis kelias Nr. 5207 Nemenčinė–Paberžė.
2. Papildomai siūloma išasfaltuoti šiuos žvyrkelius, kurie priklauso apskrities
rajoniniams keliams ir formuoja vidinį apskrities susisiekimo tinklą:
2.1. Baltadvaris–Meškerinė (Pabradės seniūnija);
2.2. Sapiegiškės–Sužionys–Dirmeitai–Paberžė–Medžiukai;
2.3. Veriškės–Sužionys;
2.4. Lėnas–Meilūnai;
2.5. Sičiūnai–Želva–Balninkai;
2.6. Abromiškės–Vievis;
2.7. Semeliškės–Strėva–Rūdiškės–Kajetoniškės;
2.8. Vaickūniškės–Gineitiškės;
2.9. Eišiškės–Kalesninkai;
2.10. Turgeliai–Tabariškės;
2.11. Savičiūnai–Šumskas;
2.12. Marijampolis–Rakonys–Rukainiai–Dobromislė;
2.13. Sena Pašaminė–Vajukiškė.
Page 53
22 priedas. Vilniaus apskrities kelių tiesimas ir rekonstravimas 2005–2010 metais
________________________
Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.
Page 54
23 priedas. Vilniaus apskrities kelių tiesimas ir rekonstravimas 2011–2015 metais
______________________
Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.
Page 55
24 priedas. Planuojama žvyrkelių dalis 2015 metais ir palyginimas su 2005 metais
Apskritys
(regionai)
Žvyrkelių ilgis
2005 metais
(kilometrais)
Žvyrkelių dalis
2005 metais
(procentais)
Žvyrkelių ilgis
2015 metais
(kilometrais)
Žvyrkelių dalis
2015 metais
(procentais)
Alytaus 419,78 28,5 329,62 22,3
Kauno 997,84 37,2 788,05 29,33
Klaipėdos 898,32 43,1 748,05 35,48
Marijampolės 600,45 38,2 439,6 27,8
Panevėžio 1113,29 45,6 828,2 33,98
Šiaulių 1364,5 49 1087,58 38,84
Tauragės 577,17 46,7 437,62 34,92
Telšių 515,83 39,3 388,24 29,54
Utenos 1123,62 44,8 882,52 35,09
Vilniaus 1057,26 37,2 853,8 30,02
Iš viso 8668,06 40,6 6783,28 31,73
______________________
Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.
Daugiausia žvyrkelių siūloma asfaltuoti Šiaulių, Utenos, Vilniaus, Panevėžio ir Kauno
regionuose. Mažiausia – Telšių ir Alytaus regionuose, kur šiuo metu asfaltuotų kelių tinklas
yra tankiausias.
Šiuo metu reikia rekonstruoti apie 40 procentų magistralinių ir krašto kelių, asfaltuoti
3,3 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Didžiųjų miestų prieigose eismo intensyvumas taip sparčiai
didėja, kad tenka keisti ankstesnius planus ir šiuose ruožuose planuoti 4 eismo juostų kelius.
Šiuo metu apie 7 procentų krašto kelių ir apie 20 procentų rajoninių kelių, turinčių asfalto
dangą, važiuojamoji dalis yra siauresnė negu 6 metrai, t. y. netenkina net minimalių
5 kategorijos reikalavimų. Didėjant eismo intensyvumui, būtina rekonstruoti dabartinius 6–
7 metrų važiuojamosios dalies pločio kelius, ypač rajonų centrų ir didesnių gyvenviečių
prieigose, įrengiant 8–9 metrų pločio asfalto dangą.
25 priedas. Perspektyvinis automobilizacijos lygis Vilniaus apskrities savivaldybėse
(automobilių skaičius 1 tūkst. gyventojų)
Savivaldybės 1995 metais 2000 metais 2006 metais 2015 metais
Vilniaus miesto 191 310 535 600
Elektrėnų – 266 436 530
Šalčininkų rajono 107 285 449 550
Širvintų rajono 127 224 391 500
Švenčionių rajono 133 206 354 450
Trakų rajono 149 290 440 550
Ukmergės rajono 148 299 417 530
Vilniaus rajono 140 286 465 560
Page 56
26 priedas. Vilniaus apskrities pasienio kontrolės postų perspektyvinė apkrova
(transporto priemonių skaičius)
Pasienio punktai 1996 metais 2003 metais
2005 metais
2015 metais iš viso
iš jų krovininių
automobilių
Adutiškio I 24224 60114 35187 5988 47150
Adutiškio II 540 185
Popelekio* 15030 63472 28541 156 71350
Dominavo 974
Prienų 3579
Lavoriškių* 177323 170238 31788 462 30000
Šumsko 253854 117744 229192 1147 250000
Medininkų* 214802 421630 541244 232257 670000
Urelių 7210 4793 7451 21 8000
Krakūnų 29769 17580 17651 278 20000
Šalčininkų* 194360 218023 210691 60438 231000
Eišiškių 49406 80201 53007 1935 56700
Nausėdžio 2264
Iš viso 973335 1153980 1154752 1384200
________________
*Tarptautiniai pasienio kontrolės punktai.
27 priedas. Tarptautiniai geležinkelių koridoriai Lietuvos teritorijoje
Page 57
28 priedas. Prognozuojamas keleivių išvykimas iš pagrindinių Vilniaus apskrities
geležinkelio stočių (daugiau kaip 45 tūkst. keleivių per metus)
Stotys 2000 metais 2003 metais 2015 metais
Vilnius 2038,2 1824,4 2450
Naujoji Vilnia 126,2 162 350
Paneriai 81,8 106,3 120
Vokė 40,9 44,2 59
Bezdonys 42,1 50,7 75
Kena – 107,5 135
Juodšiliai 0,1 20,9 45
Valčiūnai 54,5 56,3 60
Pabradė 92,6 67 75
Švenčionėliai 114,3 105,3 155
Elektrėnai 68,2 67,7 75
Vievis 68,2 61,7 70
Lentvaris 450,4 558,2 1100
Senieji Trakai 3,7 79,3 150
Trakai 38,9 32,5 45
Rūdiškės 60,7 61,8 75
29 priedas. Saugomų ir „Natura 2000“ teritorijų Vilniaus apskrityje sąrašas
Page 58
Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas
I. SAUGOMOS TERITORIJOS
1. Valstybiniai kultūriniai rezervatai
1.1. Kernavės valstybinis kultūrinis rezervatas
1.2. Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas
2. Valstybiniai draustiniai
2.1. Adutiškio telmologinis draustinis
2.2. Algirdėnų telmologinis draustinis
2.3. Alionių telmologinis draustinis
2.4. Antanų pedologinis draustinis
2.5. Armonos geologinis draustinis
2.6. Ažubalės pedologinis draustinis
2.7. Baltasamanės telmologinis draustinis
2.8. Baravykinės kraštovaizdžio draustinis
2.9. Barnėnų telmologinis draustinis
2.10. Bartkuškio telmologinis draustinis
2.11. Budelių kraštovaizdžio draustinis
2.12. Buivydžių hidrografinis draustinis
2.13. Cirkliškio kraštovaizdžio draustinis
2.14. Daubėnų kraštovaizdžio draustinis
2.15. Dukstynos entomologinis draustinis
2.16. Dvarčionių geomorfologinis draustinis
2.17. Eituniškės telmologinis draustinis
2.18. Europos centro kraštovaizdžio draustinis
2.19. Gėjaus telmologinis draustinis
2.20. Gelednės botaninis draustinis
2.21. Griovių geomorfologinis draustinis
2.22. Ilgučio botaninis draustinis
2.23. Juozapinės geomorfologinis draustinis
2.24. Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis
2.25. Kazimieravo ornitologinis draustinis
2.26. Kenos hidrografinis draustinis
2.27. Kernavo telmologinis draustinis
2.28. Kruopynės geomorfologinis draustinis
2.29. Kuosinės geomorfologinis draustinis
2.30. Laukėnų telmologinis draustinis
2.31. Lygiaraisčio telmologinis draustinis
2.32. Medininkų botaninis draustinis
2.33. Medžiakalnio geomorfologinis draustinis
2.34. Merkio ichtiologinis draustinis
2.35. Navakonių geologinis draustinis
2.36. Papio ornitologinis draustinis
Page 59
Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas
2.37. Perūno telmologinis draustinis
2.38. Pipiriškių geomorfologinis draustinis
2.39. Plaštakos hidrografinis draustinis
2.40. Pravalo botaninis draustinis
2.41. Raudonosios balos telmologinis draustinis
2.42. Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis
2.43. Siesarties kraštovaizdžio draustinis
2.44. Skersabalių geomorfologinis draustinis
2.45. Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis
2.46. Šalčios hidrografinis draustinis
2.47. Šarkučių geomorfologinis draustinis
2.48. Šešuolėlių telmologinis draustinis
2.49. Šilinės botaninis draustinis
2.50. Širvintos kraštovaizdžio draustinis
2.51. Šventosios ichtiologinis draustinis
2.52. Taučionių geomorfologinis draustinis
2.53. Taurijos ornitologinis draustinis
2.54. Vanagynės geomorfologinis draustinis
2.55. Verdeikių geomorfologinis draustinis
2.56. Vilnios hidrografinis draustinis
2.57. Visinčios hidrografinis draustinis
2.58. Visinčios kraštovaizdžio draustinis
2.59. Zygmantiškių geomorfologinis draustinis
2.60. Žeimenos ichtiologinis draustinis
2.61. Žeimenos kraštovaizdžio draustinis
2.62. Žuvintės kraštovaizdžio draustinis
3. Savivaldybių draustiniai
3.1. Antakalnio kraštovaizdžio draustinis
3.2. Aukštagirio geomorfologinis draustinis
3.3. Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis
3.4. Deltuvos botaninis draustinis
3.5. Dubakalnio kraštovaizdžio draustinis
3.6. Ilgio ornitologinis draustinis
3.7. Kopūstėlių kraštovaizdžio draustinis
3.8. Kryto ornitologinis draustinis
3.9. Lyduokių kraštovaizdžio draustinis
3.10. Naujojo Lentvario botaninis draustinis
3.11. Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis
3.12. Pūstakiemio botaninis draustinis
3.13. Rizgonių kraštovaizdžio draustinis
3.14. Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis
3.15. Tapelių kraštovaizdžio draustinis
Page 60
Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas
3.16. Vaisgėliškio botaninis draustinis
3.17. Valakupių klonio geomorfologinis draustinis
3.18. Veržuvos hidrografinis draustinis
3.19. Vokės hidrografinis draustinis
3.20. Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis
3.21. Žaslių herpetologinis draustinis
4. Valstybiniai gamtos paveldo objektai (toliau vadinama – GPO)
4.1. Glitiškių ąžuolas (botaninis GPO)
4.2. Lentvorų ąžuolas (botaninis GPO)
4.3. Argirdiškės pušis (botaninis GPO)
4.4. Gaigalinio kadagys (botaninis GPO)
4.5. Labanoro pušys (6) (botaninis GPO)
4.6. Vaigeliškių ąžuolas (botaninis GPO)
4.7. Obelų Rago kadagiai (botaninis GPO)
4.8. Grybiškių ąžuolas (botaninis GPO)
4.9. Laužėnų liepa (botaninis GPO)
4.10. Purviniškių pušis (botaninis GPO)
4.11. Peršokšnos piramidinė eglė (botaninis GPO)
4.12. Stakų ąžuolas (botaninis GPO)
4.13. Kretuonių ąžuolai (2) (botaninis GPO)
4.14. Belūnų ąžuolas (botaninis GPO)
4.15. Abejučių ąžuolas (botaninis GPO)
4.16. Baltagalio pušis (botaninis GPO)
4.17. Kaltanėnų ąžuolas (botaninis GPO)
4.18. Paneriškių ąžuolas (botaninis GPO)
4.19. Gojaus ąžuolas (botaninis GPO)
4.20. Laužėnų ąžuolas (botaninis GPO)
4.21. Atkočių tuopa (botaninis GPO)
4.22. Viškonių ąžuolas (botaninis GPO)
4.23. Adamavo ąžuolas (botaninis GPO)
4.24. Grybų ąžuolas (botaninis GPO)
4.25. Ąžuolų karalienė (botaninis GPO)
4.26. Felinkos ąžuolas (botaninis GPO)
4.27. Joniškės liepa (botaninis GPO)
4.28. Karpakėlio pirmasis ąžuolas (botaninis GPO)
4.29. Pušis su Koja (botaninis GPO)
4.30. Viktoro Bergo ąžuolas (botaninis GPO)
4.31. Adomo Mickevičiaus ąžuolas (botaninis GPO)
4.32. Medišionių liepos (4) (botaninis GPO)
4.33. Purvino antrasis ąžuolas (botaninis GPO)
4.34. Liepų Pavėsinė (botaninis GPO)
4.35. Juodalksnis Gumbulis (botaninis GPO)
Page 61
Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas
4.36. Šventasis Daubų ąžuolas (botaninis GPO)
4.37. Šeškinės ozas (geomorfologinis GPO)
4.38. Ozas „Barzdos kalnas“ (geomorfologinis GPO)
4.39. Lentvorų šaltinis (hidrogeologinis GPO)
4.40. Lino verdenė (hidrogeologinis GPO)
4.41. Paduburio šaltinis (hidrogeologinis GPO)
4.42. Saidžių šaltinis (hidrogeologinis GPO)
4.43. Siesarties šaltinis (hidrogeologinis GPO)
4.44. Žuvintės šaltinis (hidrogeologinis GPO)
4.45. Mažųjų Siaurių pusiasalis (hidrografinis GPO)
4.46. Aiseto pusiasalis (hidrografinis GPO)
4.47. Alnio pusiasalis (hidrografinis GPO)
4.48. Vilkų duobė (geomorfologinis GPO)
4.49. Airėnų konglomeratas (geologinis GPO)
4.50. Akmuo „Mokas“ (geologinis GPO)
4.51. Ausiutiškių konglomeratas (geologinis GPO)
4.52. Cegelnios akmuo (geologinis GPO)
4.53. Dūdų akmuo (geologinis GPO)
4.54. Juozapavos akmuo (geologinis GPO)
4.55. Kaniūkų akmuo (geologinis GPO)
4.56. Karmazinų atodanga (geologinis GPO)
4.57. Nikronių akmuo (geologinis GPO)
4.58. Ožkos akmuo (geologinis GPO)
4.59. Plikakalnio atodanga (geologinis GPO)
4.60. Pučkorių atodanga (geologinis GPO)
4.61. Rėžių akmuo (geologinis GPO)
4.62. Skališkių uola (geologinis GPO)
4.63. Stakų konglomerato luistai (geologinis GPO)
4.64. Šakalių akmuo (geologinis GPO)
4.65. Šaltinių akmuo (geologinis GPO)
4.66. Šaltupės akmuo (geologinis GPO)
4.67. Velnio duobė (geologinis GPO)
4.68. Žikaronių akmuo (geologinis GPO)
5. Savivaldybių GPO
Žikaronių akmuo (geologinis GPO)
6. Atkuriamieji sklypai
Pabradės atkuriamasis sklypas
7. Nacionaliniai parkai
7.1. Aukštaitijos nacionalinis parkas
7.2. Trakų istorinis nacionalinis parkas
8. Regioniniai parkai
8.1. Asvejos regioninis parkas
Page 62
Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas
8.2. Aukštadvario regioninis parkas
8.3. Dieveniškių istorinis regioninis parkas
8.4. Labanoro regioninis parkas
8.5. Neries regioninis parkas
8.6. Pavilnių regioninis parkas
8.7. Sirvėtos regioninis parkas
8.8. Verkių regioninis parkas
9. Biosferos poligonai
9.1. Adutiškio-Guntauninkų miškų biosferos poligonas
9.2. Baltosios Vokės biosferos poligonas
9.3. Gelednės miško biosferos poligonas
9.4. Rūdninkų girios biosferos poligonas
9.5. Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas
II. „NATURA 2000“ TERITORIJOS
10. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
10.1. Adutiškio-Guntauninkų miškai LTSVEB008
10.2. Asvejos ežerynas LTSVEB005
10.3. Baltosios Vokės slapžemės LTSALB003
10.4. Gelednės miškas LTSVEB004
10.5. Kazimieravo šlapžemės LTVLNB001
10.6. Kretuono ežeras LTSVEB003
10.7. Labanoro giria LTSVEB002
10.8. Pabradės smiltpievės LTSVEB009
10.9. Rūdninkų giria LTSALB002
10.10. Taujėnų-Užulėnio miškai
LTUKMB00
1
10.11. Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis LTIGNB003
11. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos
11.1. Acinto ir Perūno pelkės LTSVE0001
11.2. Adomiškio pelkė LTUKM0010
11.3. Adutiškio pelkė LTSVE0002
11.4. Akies ežeras ir jo apyežerės LTTRA0017
11.5. Algirdėnų pelkė LTSVE0004
11.6. Alionių pelkė LTSIR0003
11.7. Antakalnio bunkeriai LTVIN0015
11.8. Astruvkos miškas LTSIR0001
11.9. Asvejos ežerynas LTMOL0011
11.10. Aukštaitijos nacionalinis parkas LTIGN0018
11.11. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis LTVIN0014
11.12. Baltasamanės pelkė LTSVE0003
11.13. Bitiškių ežeras LTTRA0016
11.14. Bražuolės upė ir jos slėnis LTTRA0009
Page 63
Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas
11.15. Bražuolės upės slėniai ties Gratiškėmis LTTRA0023
11.16. Dirvonų ežerėliai ir pelkės LTUKM0009
11.17. Dukstynos miškas LTUKM0001
11.18. Dūkštų ažuolynas LTVIN0007
11.19. Ežerėlių kompleksas LTVIN0011
11.20. Gaujos upės slėnis LTSAL0002
11.21. Gegužinės pelkė LTVIN0017
11.22. Gemeliškio kaimo pievos LTUKM0011
11.23. Gerviraisčio pelkė LTSIR0002
11.24. Giedraitiškių pelkė LTVIN0013
11.25. Girijos miškas LTVIN0018
11.26. Grabijolų miškas LTELE0003
11.27. Ilgio ežeras (II) LTSVE0019
11.28. Jurgelionių pievos LTSAL0006
11.29. Jurgionių miškas LTTRA0001
11.30. Kazimieravos pelkė LTUKM0004
11.31. Kernavo pelkė LTSAL0001
11.32. Kiemeliškių kaimo apylinkės LTTRA0022
11.33. Kretuono ežeras ir jo apylinkės LTSVE0033
11.34. Kryžiokų miškas LTVIN0020
11.35. Labanoro regioninis parkas LTMOL0010
11.36. Medininkų pievos LTVIN0003
11.37. Mergežerio ežeras LTSVE0018
11.38. Mergiškių miškas LTTRA0006
11.39. Merkio upė LTVAR0011
11.40. Meros upė ir jos slėnis LTSVE0008
11.41. Mošios ežeras LTTRA0021
11.42. Neries upė LTVIN0009
11.43. Neries upės šlaitas ties Verkiais LTVIN0012
11.44. Neversčių miškas LTSVE0032
11.45. Pabradės smiltpievės LTSVE0034
11.46. Pamarazių kaimo apylinkės LTSAL0008
11.47. Panerių miškas LTELE0001
11.48. Papio ežeras LTSAL0005
11.49. Plomėnų pelkė LTTRA0020
11.50. Pravalo ežeras ir jo apyežerės LTVIN0005
11.51. Raudonoji bala LTVIN0006
11.52. Riešės upės slėnis LTVIN0010
11.53. Saločio ežeras LTSVE0026
11.54. Sarios upė LTSVE0024
11.55. Sėtikės upė ir jos slėnis LTSVE0016
11.56. Siesarties upė ir jos slėnis LTUKM0005
Page 64
Eil. Nr. Teritorijos pavadinimas
11.57. Skaisčio ežeras LTTRA0012
11.58. Skrebio miškas LTTRA0005
11.59. Solio ežeras ir jo apyežerės LTTRA0003
11.60. Spindžiaus miškas LTTRA0007
11.61. Stakų kaimo apylinkės LTSAL0009
11.62. Stakų miškas LTSAL0003
11.63. Suktiškių miško dalis LTVIN0016
11.64. Sviliškių kaimo apylinkės LTVIN0023
11.65. Svirplinės pelkė LTUKM0006
11.66. Šešuolėlių miškas LTSIR0004
11.67. Širmuko ežeras LTTRA0018
11.68. Širvintos upė ir jos slėniai LTJOA0002
11.69. Škilietų ežerų apylinkės LTTRA0002
11.70. Šveicarijos miškas LTVIN0002
11.71. Šventosios upė žemiau Andrioniškio LTUKM0002
11.72. Šventosios upės slėnio pievos LTUKM0007
11.73. Taujėnų-Užulėnio miškai LTUKM0003
11.74. Taurijos miškas LTVIN0001
11.75. Varnikų miškas LTTRA0019
11.76. Verknės vidurupys LTPRI0012
11.77. Versekos upė LTVAR0016
11.78. Viliukų miškas LTUKM0008
11.79. Visinčios upės slėnis ties Gudeliais LTSAL0004
11.80. Žaliųjų ežerų apylinkės LTVIN0008
11.81. Žeimenos upė LTSVE0020
11.82. Žydkaimio pelkės LTTRA0004
_________________