kaunobasanaviciaus.lt · Web viewPATVIRTINTA Jono Basanavičiaus gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 01-246-V KAUNO JONO BASANAVIČIAUS GIMNAZIJOS 2017–2018

PATVIRTINTA

Jono Basanavičiaus gimnazijos

direktoriaus

2017 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. 01-246-V

KAUNO JONO BASANAVIČIAUS GIMNAZIJOS

2017–2018 IR 2018–2019 MOKSLO METŲ

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ

BENDRIEJI UGDYMO PLANAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija - besimokanti keturmetė gimnazija, siūlanti platų

formalaus ir neformalaus ugdymo programų pasirinkimą, orientuotą į kūrybiškumo, pilietiškumo ir

lyderystės ugdymą, išsiskirianti Kaune akademiniais gimnazistų pasiekimais pirmiausia gamtos ir

humanitarinių mokslų srityse, veikianti modernioje, atnaujintoje ugdymo aplinkoje.

Gimnazija teikia pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, žinias, įgūdžius ir gebėjimus,

reikalingus studijuoti šalies ir užsienio aukštosiose mokyklose, sėkmingai konkuruojant darbo

rinkoje.

2. 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas reglamentuoja

pagrindinio, vidurinio ugdymo programų bei neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą

gimnazijoje. Gimnazijos ugdymo planas sudaromas vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019

mokslo metų bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais.

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

3. Ugdymo organizavimas I–IV gimnazijos klasėse:

3.1. 2017–2018 mokslo metai.

3.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d.

3.1.2. Ugdymo proceso trukmė I–III gimnazijos klasės mokiniams – 181 ugdymo diena, IV

gimnazijos klasės mokiniams – 166 ugdymo dienos.

3.1.3. Ugdymo proceso organizavimo trukmė:

1

Klasės Ugdymo proceso Ugdymo proceso trukmė savaitėmispradžia pabaiga

I-III klasės 2017-09-01 2018-06-15 36

IV klasės 2017-09-01 2018-05-25 33

3.1.4. Mokslo metai skirstomi pusmečiais:

Klasės I pusmetis II pusmetis

I-III klasės 2017-09-01 – 2018-01-26 2018-01-29 – 2018-06-15

IV klasės 2017-09-01 – 2018-01-26 2018-01-29 – 2018-05-25

3.1.5. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d. – 2017 m. lapkričio 3 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.

Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d. – 2018 m. vasario 23 d.

Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d. – 2018 m. balandžio 6 d.

3.1.6. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui.

3.1.7. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir

mokslo ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

3.2. 2018–2019 mokslo metai.

3.2.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2018 m. rugsėjo 1 d.

3.2.2. Ugdymo proceso trukmė I–III gimnazijos klasės mokiniams – 185 ugdymo diena, IV

gimnazijos klasės mokiniams – 165 ugdymo dienos.

3.2.3. Ugdymo proceso organizavimo trukmė:

Klasės Ugdymo proceso Ugdymo proceso trukmė savaitėmispradžia pabaiga

I-III klasės 2018-09-01 2019-06-19 37

IV klasės 2018-09-01 2019-05-24 33

3.2.4. Mokslo metai skirstomi pusmečiais:

Klasės I pusmetis II pusmetis

I-III klasės 2018-09-01 – 2019-02-01 2019-02-04 – 2019-06-19

IV klasės 2018-09-01 – 2019-02-01 2019-02-04 – 2019-05-24

3.2.5. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2018 m. spalio 29 d. – 2018 m. lapkričio 2 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos 2018 m. gruodžio 27 d. – 2019 m. sausio 2 d.

2

Žiemos atostogos 2019 m. vasario 18 d. – 2019 m. vasario 22 d.

Pavasario (Velykų) atostogos 2019 m. balandžio 23 d. – 2019 m. balandžio 26 d.

3.2.6. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui.

3.2.7. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir

mokslo ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

4. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.

5. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą

pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama

į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą

ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši

diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

6. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei,

ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

7. Jei oro temperatūra – 25 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1-4 klasių

mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams,

neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje

svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS.

MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

8. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių

ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis:

8.1. Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo

programų aprašas);

8.2. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo

bendrosios programos);

8.3. Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo

bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos);

3

8.4. Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos

patvirtinimo“ ( toliau – Geros mokyklos koncepcija);

8.5. Bendraisiais ugdymo planais;

8.6. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal

formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo

organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo

tvarkos aprašas) ir kt.

9. Gimnazijos ugdymo planą parengė darbo grupė. (Direktoriaus įsakymas Nr. 01-180-V).

Ugdymo planas parengtas, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo,

bendradarbiavimo principais.

10. Rengdama ugdymo planą, gimnazija rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir

pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų

patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos

įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

11. Ugdymo planas rengiamas dvejiems mokslo metams.

12. Rengiant ugdymo planą ugdymo programai įgyvendinti susitarta dėl:

Dokumento pavadinimas (įsakymas, nutarimas)data ir Nr.

Dokumentą priėmusi, patvirtinusi ar

aprobavusi savivaldos institucija

arba asmuo

Dokumento vieta pagal dokumentų

planą

12.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą (pavyzdžiui, nacionalinių ir tarptautinių projektų išbandymo, įgyvendinimo ir pritaikymo prie konkrečios mokyklos konteksto);

2017-08-30Nr.06-05/17-18

2017-05-17Nr. 22-03

Mokytojų taryba

Metodinė taryba

1.4

7.5

12.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje, pavyzdžiui, rašto darbams ir kt.;

2017-08-30Nr.06-05/17-18

Mokytojų taryba 1.4

12.3. skaitymo, rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymo per visų dalykų pamokas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.4. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių;

2016-08-29Nr. 22-04

2016-09-01 Nr. 01-217-V

Metodinė taryba

Direktoriaus įsakymas

7.5

1.3

4




arba asmuo


planą

12.5. numatomų priemonių ir būdų mokinių pasiekimams gerinti; mokymosi pagalbos teikimo mokiniams, turintiems žemus mokymosi pasiekimus, ir kt.;

2017-05-17Nr. 22-03

2017-08-30Nr.06-05/17-18

Metodinė taryba

Mokytojų taryba

7.5

1.4

12.6. socialinės – pilietinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.7. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.8. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos, planuojant, vertinant ir reflektuojant ugdymo procesą;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.9. ugdymo turinio integravimo nuostatų; 2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.10. nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės programos pasirinkimo;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.11. siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.12. pažintinės ir kultūrinės, projektinės veiklos, sportinės, projektinės veiklos organizavimo;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.13. mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimo;

2017-05-17Nr. 22-03

Metodinė taryba 7.5

12.14. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;

2017-05-17Nr. 22-03


12.15. brandos darbo organizavimo; 2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.16. švietimo pagalbos teikimo; 2017-08-30Nr.06-05/17-18

2017-05-17Nr. 22-03

Mokytojų taryba

Metodinė taryba

1.4

7.5

12.17. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.18. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti;

2017-04-18Nr. 22-02


5




arba asmuo


planą

12.19. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.20. laikinųjų grupių sudarymo principų ir jų dydžio;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.21. mokinio pasirinkto dalyko, kurso ar modulio, mokėjimo lygio keitimo arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;

2017-08-30Nr.06-05/17-18


12.22. pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.;12.23. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų ir būdų;

2014-09-04 Nr.22-04


12.24. kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų.

2017-08-30Nr.06-05/17-18


13. Ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su

Gimnazijos taryba, taip pat su Kauno m. Švietimo skyriumi.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

14. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, sudaro sąlygas

mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam

grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir

savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka

rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia gimnazijos Vaiko gerovės komisija,

patvirtinta direktoriaus įsakymu Nr. 01-215-V.

15. Gimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos

stiprinimo ir prevencines veiklas: įgyvendina LIONS QUEST „Raktai į sėkmę“ programą, skirtą 1-

4 klasių mokiniams. Ši programa yra integruojama į bendrą ugdymo turinio kontekstą. Šia

programa bus ugdomos kompetencijos ir įgūdžiai: socialinis sąmoningumas, bendravimas,

bendradarbiavimas, atsakomybė ir kt.

16. Gimnazija sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ar / ir tarp

pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį.

6

17. Gimnazija, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos

norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10

d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

18. Gimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo

turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su

neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

18.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams lankytis

muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose

veiklose, turi kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis

vertybines nuostatas;

18.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti sprendimus ir

motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Šios veiklos padeda mokiniams

teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su

įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos

institucijomis;

18.3. padeda mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą;

18.4. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos,

rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes

mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.

19. Mokiniui, kuris mokosi:

19.1. pagal pagrindinio ir vidurio ugdymo programas pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė

veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis.

Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) kiekvienai klasei per mokslo metus;

19.2. veikla siejama ne tik su gimnazijos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi

poreikiais. Ši veikla organizuojama ne tik gimnazijoje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui,

muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Veikla organizuojama

nuosekliai per mokslo metus. (1 priedas).

20. I-III klasių mokiniams socialinė-pilietinė veikla yra privaloma, jai skiriama ne mažiau

kaip 10 valandų (pamokų) kiekvienai klasei per mokslo metus:

7

20.1. I klasių mokinių socialinė – pilietinė veikla orientuota į pilietiškumo bei atsakingo

dalyvavimo gebėjimų ugdymąsi, jų plėtotę, dalyvaujant gimnazijos savivaldoje, vietos

bendruomenės ir jaunimo organizacijų veikloje. Skatinamas mokinių dalyvavimas organizuojant

kultūrinius renginius bendruomenės nariams, dalyvaujant šalpos ir socialinės paramos akcijose;

20.2. II – III klasių mokinių socialinė – pilietinė veikla orientuota į platesnio visuomeninio

konteksto suvokimą, visuomeninės atsakomybės, aktyvumo motyvacijos skatinimą, susipažįstant su

darbo rinkos poreikiais, identifikuojant savo galimybes bei poreikius, prisiimant atsakomybę už

savo pasirinkimus;

21. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Socialinę veiklą gimnazijoje koordinuoja

klasių vadovai. Socialinė veikla vertinama įskaita.

22. Rekomenduojama, kad mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kauptų

patys, e-aplanke, pavyzdžiui, Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje

(AIKOS).

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

23. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, gimnazijoje atliekama nuosekli mokinių mokymosi

krūvio stebėseną. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę yra optimalus ir paskirstytas proporcingai.

Penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

24. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, yra ne daugiau

kaip 7 pamokos per dieną.

25. Mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie

kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti

rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų. Kontrolinių darbų grafikas

skelbiamas e-dienyne.

26. Gimnazija užtikrina, kad namų darbai:

26.1. atitiktų mokinio galias;

26.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam

mokymuisi;

26.3. nebūtų užduodami atostogoms;

26.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

27. Esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai

atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos

sąlygas juos atlikti mokykloje arba jie nukreipiami į dienos centrus.

8

28. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikės

konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o

ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai,

rūpintojai) elektroniniu dienynu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą,

apie mokinio daromą pažangą.

29. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo pamokų tų dalykų, kurių

jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas:

nuo dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų

dalies) lankymo, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio

ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas

baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio

pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar

neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys turi derėti su bendrųjų programų

turiniu.

30. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali

užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių

saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už

mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai gimnazija informuoja tėvus.

31. Gimnazija vertina menų ir kūno kultūros dalykus dešimtbalę vertinimo sistemą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

32. Mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal Gimnazijos mokinių

pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašą, kuris patvirtintas gimnazijos vadovo (Dir. įsak 2016 m.

rugsėjo 1 d. Nr. 01-217-V ) ir paskelbtas gimnazijos internetinėje svetainėje. (2 priedas).

33. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir

pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo

sistemą.

34. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“

arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo

rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neįskaityta“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra

įvertinti.

35. Pasirenkamuosius dalykus – ekonomiką ir verslumą, interneto technologijas , filmų

kūrimą, psichologiją ir braižybą, žaidimų programavimą PYTHON, ugdymą karjerai - vertinti

pažymiais.

9

36. Socialinę veikla vertinti įskaita.

37. Dorinio ugdymo, pilietiškumo pagrindų, žmogaus saugos pasiekimus vertinti įskaita.

38. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros

pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys

yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.

39. Pusmečio ir mokslo metų pabaigoje mokinio ugdymo pasiekimus apibendrina ir fiksuoja

jį ugdęs dalyko mokytojas.

40. Gimnazija dalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. Mokinio

pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į pusmečio įvertinimą.

41. Apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus,

rūpintojus) informuoja nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų

teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS,

ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

42. Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo

aukštesnių pasiekimų.

43. Už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos

organizavimą atsakingi direktoriaus pavaduotojai ugdymui (pagal kuruojamas klases).

44. Gimnazija, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

44.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus

turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

44.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo gimnazija, mokymusi jausmus;

44.3. ugdo atkaklumą mokantis;

44.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;

44.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją

mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka,

migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji, taip pat antramečiaujantiems;

44.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), Vaiko gerovės komisija

sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

44.7. tobulina gimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug

dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam

vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių

pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

10

44.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines

kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų

ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms. Mokytojai turi galimybę prireikus pasitelkti

švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių

mokymosi pagalbos poreikius;

44.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.

45. Gimnazija užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų

prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją

(sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko

mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

46. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas yra nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti

mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius

mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos

specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi

pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir

suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo

veikla mokykloje ar už mokyklos ribų ir kt.

47. Gimnazija mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga.

Ypatingai svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį

pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna

kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar

kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys

nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia

patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos

pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

48. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo

mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

49. Gimnazija derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:

49.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant yra koreguojamas mokinio mokymasis,

pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

49.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis

mokytojas ar nustato gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį;

49.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

49.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką

(mokinys – tėvai – mokytojas).

11

50. Teikiant mokymosi pagalbą, gali būti sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus

pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės gali būti sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių.

Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai. Mokymosi pagalbai

teikti, skiriant konsultacijas ar didesnį pamokų skaičių dalykui mokytis, panaudojamos pamokos,

skirtos mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti. Šios pamokos gali būti panaudojamos ir

teikiant pagalbą mokinių namų darbų užduotims atlikti. Mokymosi pagalbos veiksmingumas

analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų

dinamiką.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

51. Neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos,

mokinių pasirenkamos iki rugsėjo 10 dienos ir įgyvendinamos per neformaliojo švietimo veiklai

įgyvendinti skirtas programas. (3 priedas).

52. Neformaliojo ugdymo valandos klasėms paskirstomos atsižvelgus į ugdymo koncentrus,

klasių komplektų skaičių, neformaliojo ugdymo tradicijas ir tikslingumą.

53. Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 15 mokinių.

54. Neformaliojo ugdymo veikla įrašoma į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį. Jį tvirtina

direktorius. Tvarkaraštis mokytojams ir mokiniams skelbiamas ne vėliau kaip iki rugsėjo 15d.

(tvarkaraštyje nurodomas tikslus užsiėmimų laikas, patalpa, kurioje vyksta užsiėmimai, mokytojo

vardas, pavardė). Neformaliojo ugdymo užsiėmimų trukmė 45 min.

55. Už per metus atliktą veiklą mokytojas, būrelio vadovas atsiskaito pavaduotojui

kuruojančiam neformalųjį ugdymą, pateikdamas ataskaitą ir svarbesnių pasiekimų pavyzdžius

(koncertai, parodos, pasirodymai, varžybos).

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

56. Gimnazija, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį integruoja

kelių dalykų turinio temas ar problemas:

56.1. LIONS QUEST „Raktai į sėkmę“ programa, skirta 1-4 klasių mokiniams. Ši programa

yra integruojama į bendrą ugdymo turinio kontekstą. Šia programa bus ugdomos kompetencijos ir

įgūdžiai : socialinis sąmoningumas, bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė ir kt.

12

56.1.1. mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą (1-2 klasėse) integruojama į pilietinio

ugdymo, dorinio ugdymo, gamtos mokslų dalykų bei klasės valandėlių, kultūrinės pažintinės

veiklos turinį, skiriant 8 val. – 1 klasėje; 8 val. - 2 klasėje;

56.1.2. mokantis vidurinio ugdymo programą (3-4 klasėse) integruojama į pilietinio

ugdymo, dorinio ugdymo, gamtos mokslų dalykų bei klasės valandėlių, kultūrinės pažintinės

veiklos turinį, skiriant 5 val. – 3 klasėje; 5 val. - 4 klasėje.

56.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos

programa).

56.2.1. mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą (1-2 klasėse) integruojama į

technologijų bei gamtos mokslų dalykų turinį, neformalųjį švietimą, skiriant 7 val. – 1 klasėje; 7

val. -2 klasėje;

56.2.2. mokantis pagal vidurinio ugdymo programą (3-4 klasė) integruojama į klasės

valandėlių, dorinio ugdymo ir neformalaus švietimo programų turinį, skiriant 7 val. – 3 klasėje; 7

val. – 4 klasėje.

56.3. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72.:

56.3.1. integruojama į visų dalykų programų turinį ir neformalųjį švietimą (laikantis

Programos 24 punkte nustatytų integravimo principų);

56.3.2. I–II gimnazijos ir III–IV gimnazijos klasėse ugdymui karjerai skiriamas metinis

projektas „Tavo karjera tavo rankose“, kuris įgyvendinamas bendruosiuose ugdymo planuose

praktinei, pažintinei, socialinei, prevencinei ar kitai veiklai skirtu laiku, derinant su integruotu į

dalykų programas ugdymo karjerai turiniu.

56.4. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programas 1-2 klasėse į lietuvių ir pilietiškumo

ugdymo dalykų turinį integruojama Laisvės kovų istorijos programa (18 val. per dvejus metus),

skiriant 6 val. – 1-oje klasėje, 12 val. – 2-oje klasėje.

56.5. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. liepos 18d. įsakymu Nr. V-1159. (17 val. per dvejus metus).

56.5.1. Mokantis pagal vidurinio ugdymo programą (3-4 klasė) integruojama į kūno

kultūros, gamtos mokslų ir neformalaus švietimo turinį, skiriant 12 val. – 3 klasėje; 5 val. – 4

klasėje, integruojant į kūno kultūros, gamtos mokslų ir dorinio ugdymo dalykų turinį.

56.6. Pažintinė kultūrinė veikla (10 val.) integruojama į ugdymo dalykų ir turinį ir

neformalųjį ugdymą 1-4 klasėse.

56.7. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:

13

56.7.1. integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji

programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli

mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtose

elektroninio dienyno skiltyse.

57. Gimnazija analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio

integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir

priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo stebint dalykų pamokas, aptariant

dalykų metodinėse grupėse, atliekant tiriamąją veiklą.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

58. Intensyvinant mokymąsi:

58.1. per dieną dalykui mokyti skiriama keletą viena po kitos vykstančių pamokų, taip

sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose, projektinius darbus ir kt.;

58.2. pamokas numatomos ne po vieną kiekvienai dienai, bet po daugiau tik keletui savaitės

dienų.

59. Intensyvinant dalyko mokymą, išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus

metus, skaičius ir neviršijamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos

normą.

60. Mokymas intensyvinamas :

60.1. Matematikos pamokose - – II-AU, II-BU;

60.2. Informacinių technologijų pamokose – I-AU, I-BU, I-CU, II-AU, II-BU;

60.3. Anglų kalbos pamokose – I-AU, I-BU, I-CU II-AU, II-BU.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

61. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus,

siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius, nes mokiniui pagal tai turi būti pritaikomi

mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi

tempas, mokymosi aplinka ir gali būti skiriamas nevienodai mokymosi laiko. Diferencijuoto

ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos.

Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo

skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

62. Diferencijavimas taikomas:

14

62.1. mokiniui individualiai;

62.2. mokinių grupei:

62.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi

strategijas;

62.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbai,

darbo grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

63. Gimnazija analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas,

individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio

ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir

ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

64. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir

mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si)

pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus

tikslus ir jų siekti.

65. Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti:

65.1. mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

65.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

65.3. mokiniui, kuris mokomas namie.

66. Gimnazija priima sprendimą dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo

programą, individualaus plano sudarymo būtinumo. Rekomenduojama individualų planą sudaryti

mokiniui, kurio pasiekimai žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypatingai galinčių pasiekti

aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti, ir siekti individualios

pažangos).

67. Mokinio individualus ugdymo planas mokykloje yra periodiškai peržiūrimas ir, jeigu

reikia, koreguojamas.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

68. Gimnazija:

15

68.1. organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant

individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą.

Organizuojami 2 srautiniai tėvų susirinkimai, 2 konsultacijų dienos tėvams, Bendruomenės diena,

individualūs pokalbiai ( pagal poreikį);

68.2. užtikrina, kad tėvai ir Gimnazija keistųsi abipusiai reikalinga informacija;

68.3. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime,

savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio,

turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

68.4. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus veiklai

tobulinti.

69. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, skatina (ir konsultuoja)

mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

69.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose;

69.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;

69.3. padėti vaikams mokytis namuose;

69.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti,

domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų;

69.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už

jos ribų.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS,

KLASIŲ DALIJIMAS

70. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes:

70.1. tikyba ir etika I-AU, I-BU, I-CU, I-D, I-E, II-AU, II-BU, II-C, II-D klasėse;

70.2. anglų kalba I-AU, I-BU, I-CU, I-D, I-E, II-AU, II-BU, II-C, II-D klasėse;

70.3. rusų kalba I-AU, I-BU, I-CU, I-D, I-E, II-AU, II-BU, II-C, II-D klasėse;

70.4. vokiečių kalba I-AU, I-D, II-AU, II-CU, II-C, II-D klasėse;

70.5. kūno kultūra I-AU, I-BU, I-CU, I-D, I-E, II-AU, II-BU, II-C, II-D klasėse;

70.6. technologijos I-AU, I-BU, I-CU, I-D, I-E, II-AU, II-BU, II-C, II-D klasėse;

70.7. lietuvių kalba II-AU, II-BU klasėse;

70.8. matematika II-AU, II-BU klasėse;

70.9. informacinės technologijos I-AU, I-BU, I-CU, I-D, I-E, II-AU, II-BU, II-C, II-D

klasėse.

16

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

71. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-

1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (pagal mokinių

mokymo namuose organizavimo tvarkos aprašą) (2017-06-23 Nr. 01-233-V) (4 priedas).

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

72. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo

programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų

vykdymą. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir

gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų

mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.

kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19

metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių

didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

73. Gimnazija skiria vieno mėnesio adaptacinį laikotarpį 1-ųjų klasių mokiniams ir naujai

atvykusiems mokiniams. Siekiant padėti mokiniams sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukiami

klasės vadovas, mokiniai savanoriai, mokyklos švietimo pagalbos specialistai. Per adaptacinį

laikotarpį mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.

74. Gimnazija, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, siūlo

mokiniams rinktis pagilinto dalykų mokymosi programas:

74.1. anglų kalbos I-AU, I-BU, I-CU, II-AU, II-BU klasėse

74.2. informacinių technologijų I-AU, I-BU, I-CU, II-AU, II-BU klasėse;

74.3. matematikos II-AU, II-BU.

75. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:

75.1. iki 10 procentų didina matematikai, informacinėms technologijoms ir anglų kalbai

mokytis skiriamų pamokų skaičių;

17

75.2. ugdymo procesą ar jo dalį organizuoja ne pamokų forma, o projektine ar kitokia

mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje, o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose

aplinkose;

75.3. technologijų ir informacinių technologijų bendrųjų programų turinys gimnazijos I–II

klasėse skaidomas į modulius: programavimo pradmenų (18val.), kompiuterinės leidybos pradmenų

(18val.), ūkio šakos (šakų) pažinimas ir integralumas (18val.). 114.4. I–II klasėse išlaikomas tas

pats dalykų skaičius.

76. Pamokos, skirtas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,

pagrindinio ugdymo programoje:

Programos pavadinimas I-II klasės

Anglų kalba 1AU 2

Anglų kalba 1BU 2

Anglų kalba 1CU 2

Anglų kalba 2AU 2

Anglų kalba 2BU 2

Matematika 2AU 2

Matematika 2BU 2

Matematika 2C 1

Matematika 2D 1

Informatika 2AU 2

Informatika 2BU 2

Informatika 1AU 2

Informatika 1BU 2

Informatika 1CU 2

Lietuvių kalba 1B 1

Lietuvių kalba 1C 1

Lietuvių kalba II-D 1

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

77. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių.

78. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir

tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, rusų, vokiečių, anglų), matematika, gamtamokslinis

ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo 18

ugdymas, socialinė-pilietinė veikla, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika,),

informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo

įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga,).

79. Ugdymo karjerai programa (Dir. įsak. Nr.01-239-V) integruojama į visų dalykų programų

turinį ir neformalųjį švietimą.

80. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

80.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) nuo 14 metų mokinys

savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą

rekomenduojama rinktis dvejiems metams (gimnazijos I–II klasėms).

80.2. Lietuvių kalba ir literatūra. Gimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį:

80.2.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo

bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas

(skirti individualias konsultacijas, papildomas užduotis);

80.2.2. integruoja į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo

pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;

80.3. Užsienio kalbos.

80.3.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

80.3.2. Gimnazija sudaro galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau kaip dviejų

užsienio kalbų: rusų k. ir vokiečių k. (neįskaitant mokinių pirmosios užsienio kalbos). Anglų kalbai

(1-ajai) mokyti skiriama viena papildoma pamoka 1au, 1bu, 1cu, 2au, 2bu klasėse.

80.3.3. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų

mokymosi tęstinumas.

80.3.4. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams)

pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o gimnazija neturi tos kalbos mokytojo:

80.3.4.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje,

kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir

su Švietimo skyriumi;

80.3.4.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio

ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų

metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos

mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti Gimnazijai pagal iš anksto priimtą

susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

80.4. Matematika.

80.4.1. Mokinių matematinių žinių įtvirtinimui sprendžiami skaičių ir skaičiavimų, algebros,

geometrijos uždaviniai;

19

80.4.2. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudojamos problemų

sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinės užduotys, Nacionalinio egzaminų

centro kasmet rengiamos matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotys, tarptautinių

mokinių pasiekimų tyrimų publikacijos. Visiems mokiniams keliami aukšti lūkesčiai;

80.4.3. Nuolat stebimi mokinių matematikos pasiekimai ir, remiantis duomenimis,

numatoma pagalba mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi. Skiriama papildomai laiko

uždavinių tekstų analizei, jų vizualizacijai, užrašymui matematiniais simboliais. Pasiekimams

gerinti skiriamos papildomas valandas mokinių poreikiams, konsultacinės valandos;

80.4.4. Ugdant gabius matematikai ugdymo procesas individualizuojamas,

diferencijuojamas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikiamos įvairesnės, įdomesnės, skirtingo

sunkumo ir sudėtingumo užduotys, naudojami nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“

užduotys bei sprendimų rekomendacijos ir kiti šaltiniai. Pasiekimams gerinti skiriamos papildomas

valandas mokinių poreikiams, dalyvaujama olimpiadose, konkursuose: „Kengūra“, „Olympis“, D.

Šileikienei atminti, prof. J. Matulionio jaunųjų matematikų, matematikos kūrybinių darbų ir kt.

80.4.5. Tikslingai naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, vedamos

integruotos matematikos ir kitų dalykų pamokos, naudojamos skaitmeninės mokomosios priemonės

matematiniam ugdymui, naudojama 3D klasė. Naudojama atvirojo kodo dinaminės matematikos

programa „GeoGebra“, apimanti geometriją, algebrą, statistiką, „Parabola“, Moppi-matematika“,

ActivInspire.

80.5. Informacinės technologijos.

80.5.1. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, kai pamoką planuoja ir

dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar kai pamokoje gali dirbti du

mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų), už mokytojo darbą atlyginama iš pamokų, skirtų

mokinių ugdymo poreikiams tenkinti. Dalyko mokytojui turint pakankamai skaitmeninio

raštingumo kompetencijų, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai;

80.5.2. Gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir

vienas iš pasirenkamųjų modulių: programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba

tinklalapių kūrimo pradmenų. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi

mokinys;

80.5.3. Gimnazija I–II klasėms informacinių technologijų siūlo rinktis du modulius:

80.5.3.1. programavimo pradmenų;

80.5.3.2. kompiuterinės leidybos pradmenų;

80.5.4. I-Au, I-Bu, I-Cu klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir

programavimo pradmenų modulio dalis (2 val.);

80.5.5. I-D, I-E, klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis (1 val.);

20

80.5.6. II-Au, II-Bu klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir

kompiuterinės leidybos pradmenų modulio arba programavimo pradmenų modulio dalis (2 val.).

Modulį renkasi mokinys;

80.5.7. II-C, II-D klasių informacinių technologijų kursą sudaro kompiuterinės leidybos

pradmenų modulio arba programavimo pradmenų modulio dalis (1 val.). Modulį renkasi mokinys.

80.6. Gamtamokslinis ugdymas.

80.6.1. Gimnazija užtikrina, kad:

80.6.1.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas būtų mokomasi tiriant. Ypač tai svarbu

mokant fizikos ir biologijos;

80.6.1.2. gamtos mokslų dalykų turinys apimtų mokinių gebėjimus analizuoti ir

interpretuoti gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų

mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;

80.6.1.3. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas labiau individualizuojamas,

diferencijuojamas. Ugdymo procese taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir

sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias,

įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

80.6.2. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio skiriama

gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui,

įvairioms praktinėms veikloms. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti

komandoje, derinami įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos. Ugdymo turinyje daugiau

dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame

gyvenime.

80.6.3. Gimnazija užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti būtų

skiriama ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų

atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje

mokykloje, atviruose prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose.

80.6.4. Mokykloje mokymosi aplinka gamtamoksliniam ugdymui pritaikyta

eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Rekomenduojama dvi gamtos mokslų pamokas

organizuoti vieną po kitos, sudarant galimybes atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar

projektus. Eksperimentinių ir praktinių darbų metu klasė gali būti dalijama į grupes.

80.6.5. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi ne tik kilnojamosiomis ir

virtualiosiomis laboratorijomis, šiuolaikiškomis edukacinėmis erdvėmis, mokymosi ištekliais už

mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijomis, nacionaliniais parkais ir

kt.), bet turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir

(ar) pasigaminamomis priemonėmis.

21

80.6.6. Gimnazija skatina mokinius įsitraukti į gamtos mokslų klubų, būrelių, pasirenkamųjų

dalykų, dalykų modulių (pavyzdžiui, biotechnologijų, modeliavimo, aplinkosaugos, elektronikos,

3D spausdinimo ir kt.) veiklas, dalyvauti įvairiuose gamtamokslinio raštingumo konkursuose,

organizuoja veiklą po pamokų, įtraukiančią mokinius į tyrinėjimus, arba, nesant galimybių tai atlikti

mokykloje, siunčia mokinius į kitas institucijas.

80.7. Technologijos.

80.7.1. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją

dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 18 valandų integruoto technologijų kurso (5

priedas).

80.7.2. Baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai pagal savo interesus ir

polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, konstrukcinių medžiagų,

elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokiniai gali laisvai keisti pasirinktą technologijų

programą.

80.8. Socialinis ugdymas.

80.8.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymąsi rekomenduojama grįsti tiriamojo

pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir

informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

80.8.2. Siekiant gerinti gimtojo miesto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas

galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose

(muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų

lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

80.8.3. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį, gali gimnazijos I–II klasių mokinių

projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skirti 20–30

procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

80.8.4. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į istorijos,

lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

80.8.5. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojama:

Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su

mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo

samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos

gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos

Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su

korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

80.9. Kūno kultūra.

80.9.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams

papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pavyzdžiui, šokio, teniso,

22

badmintono, tinklinio, atletinės gimnastikos, krepšinio) per neformaliojo švietimo veiklą

mokykloje. Gimnazija užtikrina pasiūlos įvairovę ir tvarko mokinių, lankančių šias pratybas,

apskaitą.

80.9.2. Kūno kultūrai mokytis klasė dalijama visose klasėse.

80.9.3. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus.

80.9.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaroma galimybė

rinktis fizinį aktyvumą. Rekomenduojama mokiniams sudaryti galimybę rinktis vieną iš siūlomų

fizinio aktyvumo formų:

80.9.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis

jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

80.9.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,

galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių

mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir

gydytojo rekomendacijas.

80.9.6. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai

dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje,

konsultacijas, socialinę veiklą).

80.10. Meninis ugdymas.

80.10.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės, muzikos dalykai.

80.10.2. Menų dalykų mokymas organizuojamas ir kitose erdvėse – kultūros įstaigose,

netradicinėje aplinkoje, gamtoje ir kt.

81. Mokinys privalo mokytis visų Bendrųjų ugdymo planų klasei nurodytų dalykų.

Gimnazija gali skirti mokiniui ilgalaikių ir trumpalaikių konsultacijų. Maksimalus pamokų skaičius

mokiniui per savaitę negali būti didesnis nei nurodytas Higienos normoje.

III SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

82. Vidurinio ugdymo programa vykdoma, vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis

programomis, ugdymo programų aprašu, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašu, Geros mokyklos koncepcija, Bendraisiais ugdymo planais, gali būti atsižvelgiama į

Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą ir

gimnazijos Vidurinio ugdymo programos aprašu ( Dir. įsak. Nr. 01-217V) (6 priedas).

23

83. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai. Vidurinio ugdymo

programos turinį sudaro:

83.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir dalykų moduliai:

83.1.1. dorinis ugdymas (etika ar tikyba);

83.1.2. kalbinis ugdymas (lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, rusų kalba, vokiečių

kalba);

83.1.3. matematinis ugdymas ( matematika, informacinės technologijos, programavimas,

elektroninė leidyba);

83.1.4. gamtamokslinis ugdymas (biologija, fizika, chemija, integruotas gamtos mokslų

kursas);

83.1.5. socialinis ugdymas (istorija, geografija, ekonomika ir verslumas,);

83.1.6. meninis ( dailė, muzika) ir technologinis ( mityba, tekstilė ir apranga ) ugdymas;

83.1.7. kūno kultūros ir sveikatos ugdymas ( bendroji kūno kultūra, krepšinis, aerobika,

atletinė gimnastika);

83.1.8. integruoti į dalykų programas moduliai ( rašyba ir skyryba, anglų kalbos kalbėjimo

įgūdžių tobulinimas, anglų kalbos rašymas ir gramatika, istorijos rašytinių šaltinių nagrinėjimas,

pilietiškumas, matematikos funkcijos ir jų tyrimas, įvadas į biomediciną, chemijos uždavinių

sprendimas).

83.2. laisvai pasirenkama dalis: braižyba, ugdymas karjerai, interneto technologijos, filmų

kūrimas, psichologija, žaidimų kūrimas);

83.3. laisvai pasirenkami moduliai ( pasirengimas brandos egzaminams).

84. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, mokyklos pasiūlymais ir

atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi

mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo ir kartu

su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą.

85. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos

mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė.

86. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo

dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką.

87. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, Gimnazija i užtikrina galimybes įgyvendinti

savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, pasiūlo keisti pasirinktus dalykus ar

modulius.

88. Gimnazija, siekdama užtikrinti, kad mokinys, mokydamasis pagal vidurinio ugdymo

programą, tobulintų tolesniam mokymuisi, darbui būtinas kompetencijas, ugdymo procese taiko

inovatyvius, besimokantiesiems patrauklius ir aktualius mokymo(si) būdus, plėtoja savarankišką

mokymąsi, sudaro sąlygas mokinių socialinei-pilietinei veiklai, savanorystei, padeda mokiniams

24

susipažinti su profesijų įvairove ir pasirinkimo galimybėmis, planuoti tolesnį savo mokymąsi ir(ar)

darbinę veiklą, karjerą.

Suderinta Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos tarybos

protokoliniu nutarimu

(2017 m. birželio 14 d. protokolas)

25

kaunobasanaviciaus.lt · Web viewPATVIRTINTA Jono Basanavičiaus gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 01-246-V KAUNO JONO BASANAVIČIAUS GIMNAZIJOS 2017–2018

Documents