Vietovės „Punios šilas“ EB svarbos gyvūnų rūšys ir jų apsauga Remigijus Karpuška Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinis-analitinis centras
Vietovės „Punios šilas“ EB svarbos gyvūnų rūšys ir jų apsauga
Remigijus Karpuška
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos
Metodinis-analitinis centras
Vietovėje „Punios šilas“ apsaugos tikslai nustatomi 7 į Buveinių direktyvos II priedą įrašytoms gyvūnų rūšims:
2
• Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus);
• Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina);
• Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimi);
• Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita/barnabita);
• Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri);
• Purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus);
• Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus).
Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus)
3
Ypatybės
Skiauterėtajam tritonui reikalingi tiek seklūs vandens
telkiniai, tiek aplink juos ar netoli esantys brandūs
lapuočių miškai. Gali migruoti iki 1300 m atstumu nuo
nerštaviečių, tad ne tik veisiasi, bet ir sėkmingai
žiemoja Punios šile. Populiacija gyvybinga.
Grėsmės
Vandens telkinių užpavėsinimas, saugių žiemojimo
vietų trūkumas.
Ž. Sinkevičiaus nuotr.
4
Skiauterėtojo tritono apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai
• Išsaugoti palankioje apsaugos būklėje
skiauterėtajam tritonui tinkamas
buveines ne mažesniame kaip 9 ha
plote, kuriame būtų reguliariai
aptinkami skiauterėtojo tritono
individai.
Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina)
5
Ypatybės
Raudonpilvės kūmutės renkasi vandens telkinius, kurių
užpavėsinimas yra ne didesnis negu 50 proc., tačiau
miškas yra ne toliau negu 50 metrų atstumu, o kiti
vandens telkiniai – 100–200 metrų atstumu.
Grėsmės
Vandens telkinių užpavėsinimas, išdžiūvimas.
I. Maciulevičienės nuotr.
6
Raudonpilvės kūmutės apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai
• Išsaugoti palankioje apsaugos būklėje
raudonpilvei kūmutei tinkamas
buveines ne mažesniame kaip 60 ha
plote, kuriame būtų reguliariai
aptinkami raudonpilvės kūmutės
individai.
Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimi)
7
Ypatybės
Rūšies buveinei apibrėžtas vienas sklypas, tačiau gali
būti, kad rūšis gali gyventi visame šilo masyve.
Tvarkymas
Rūšies retumo priežastys ir specifiniai poreikiai nėra
žinomi. Reikalinga išlaikyti esamas miško sklypo
ekologines sąlygas.
D. Baužio nuotr.
8
Manerheimo grybinuko apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai
• Išsaugoti palankioje apsaugos būklėje
manerheimo grybinukui tinkamą
buveinę ne mažesniame kaip 10 ha
plote, kuriame būtų reguliariai
aptinkami manerheimo grybinuko
individai.
Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita/barnabita)
9
Ypatybės
Buveinių plotai nustatyti pagal prieš keletą metų darytus tyrimus
feromoninėmis gaudyklėmis bei pagal medynų sudėties duomenis.
Dauguma plotų patenka į rezervatą arba kertines miško buveines (KMB),
todėl būklė gana gera. Išskirtos tik geros ir potencialios būklės buveinės.
Dėl didelio senų ąžuolų ir kitų plačialapių medžių skaičiaus ir priemaišos
įvairiuose medynuose, įskaitant ir visai jaunus, realus esamų ir potencialių
buveinių plotas yra gerokai didesnis.
Tvarkymas
Nevykdyti senų plačialapių medžių kirtimų ir negyvos medienos paėmimo visoje rūšies apsaugai
išskirtoje teritorijoje. Reikalingos gamtotvarkos priemonės palankių sąlygų palaikymui aplink senus
drevėtus lapuočius medžius.
R. Karpuškos nuotr.
Grėsmės
Rūšies buveinių būklę blogina nudžiūvusių ar džiūstančių ąžuolų iškirtimas
(yra daug stambių kelmų), vabalams tinkamų medžių užpavėsinimas dėl
savaiminio apaugimo ir įveistų polajinių eglių kultūrų
10
Niūriaspalvio auksavabalio apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai
• Pasiekti niūriaspalviui auksavabaliui
tinkamų buveinių susiformavimą ne
mažesniame kaip 60 ha plote, kuriame
būtų reguliariai aptinkami niūriaspalvio
auksavabalio individai.
• Išsaugoti palankioje apsaugos būklėje
niūriaspalviui auksavabaliui tinkamas
buveines ne mažesniame kaip 290 ha
plote, kuriame būtų reguliariai
aptinkami niūriaspalvio auksavabalio
individai.
Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri)
11
Ypatybės
Tai rūšis, kurios paplitimas ir gausumas tiesiogiai priklauso nuo
šviesiuose spygliuočių miško masyvuose esančios negyvos
medienos kiekio. Vabalų lervos gyvena po nudžiūvusių pušų,
rečiau - eglių, žieve. Ūksmingesniuose sklypuose palankios
sąlygos susidaro gamtos stichijų paveiktuose židiniuose, kai
atsiranda žuvusių medžių, pagerėja apšvietimo sąlygos.
Tvarkymas
Buveinėse palikti pušies ir eglės sausuolius. Ugdant jaunus pušynus nederlingose augavietėse, reikalingos
gamtotvarkos priemonės tinkamų rūšiai buveinių suformavimui.
R. Ferencos nuotr.
Grėsmės
Negyvos medienos, ypač pušies sausuolių, trūkumas dėl jų
pašalinimo vykdant sanitarinius miško kirtimus. Išnyksta
pušynuose kur užauga tankesnis eglių pomiškis.
12
Šneiderio kirmvabalio apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai
• Pasiekti šneiderio kirmvabaliui
tinkamų buveinių susiformavimą ne
mažesniame kaip 100 ha plote,
kuriame būtų reguliariai aptinkami
šneiderio kirmvabalio individai.
• Atkurti palankią apsaugos būklę
šneiderio kirmvabaliui tinkamoms
buveinėms ne mažesniame kaip 250 ha
plote, kuriame būtų reguliariai
aptinkami šneiderio kirmvabalio
individai.
Purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus)
13
Ypatybės
Rūšis, kurios individai plačiai paplitę Punios šile. Šios
rūšies vabalai minta po žieve besivystančių vabzdžių
kiaušinėliais ir lervomis, todėl jiems būtinas pakankamas
neseniai nudžiūvusių lapuočių medžių (išskyrus beržus) –
sausuolių ir virtuolių su žieve - kiekis.
Tvarkymas
Nešalinti sausuolių ir virtuolių lapuočių medžių rūšies
apsaugai išskirtuose plotuose.
R. Ferencos nuotr.
Grėsmės
Negyvos medienos trūkumas.
14
Purpurinio plokščiavabalio apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai
• Atkurti palankią apsaugos būklę
purpuriniam plokščiavabaliui
tinkamoms buveinėms ne mažesniame
kaip 200 ha plote, kuriame būtų
reguliariai aptinkami purpurinio
plokščiavabalio individai.
• Išsaugoti palankioje apsaugos būklėje
purpuriniam plokščiavabaliui tinkamas
buveines ne mažesniame kaip 580 ha
plote, kuriame būtų reguliariai
aptinkami purpurinio plokščiavabalio
individai.
• Pasiekti purpuriniam plokščiavabaliui
tinkamų buveinių susiformavimą ne
mažesniame kaip 240 ha plote, kuriame
būtų reguliariai aptinkami purpurinio
plokščiavabalio individai.
Europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus)
15
Ypatybės
Europiniam plačiaausiui tinkamos buveinės susideda iš
maitinimosi ir dienojimo vietų, todėl palanki apsaugos
būklė priklauso nuo EB svarbos miško buveinių
įvairovės ir dienojimo vietų – maitinimosi vietose ir ne
daugiau kaip 7 km atstumu nuo jų nutolusių medžių su
uoksais, drevėmis, išlūžusiomis stambiomis šakomis ir
sausuolių bei stuobrių su atsiknojusia žieve, gausos.
Apie šikšnosparnius Punios šile bendrai
Punios šilas yra visų Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių apsaugai svarbi teritorija. 2019 m.
vykdant apskaitas su ultragarso detektoriumi skirtingose šilo vietose buvo fiksuota 13 iš 14 oficialiai
Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių, o Vietovės būklės vertinimo metu 3 (4) rūšių šikšnosparniai
buvo aptikti po sausuolių žieve. Tai patvirtina, kad išsaugojus europinio plačiaausio buveinių būklę bus
palankus poveikis ir kitų šikšnosparnių rūšių buveinių apsaugai.
N. Vėlavičienės nuotr.
Grėsmės
Dar su žieve esančių sausuolių ir stuobrių šalinimas.
16
Europinio plačiaausio apsaugos Vietovėje „Punios šilas“ tikslai
• Išsaugoti palankioje apsaugos būklėje
europiniam plačiaausiui tinkamas
buveines ne mažesniame kaip 2680 ha
plote, kuriame būtų reguliariai
aptinkami europinio plačiaausio
individai.
Dėkoju už dėmesį
VSTT metodinio-analitinio centrogamtosaugos ekspertasRemigijus Karpuškael. paštas: [email protected].: +370 684 63709