Page 1
PROGRAMOS „LEADER“ IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS
VIETOS VEIKLOS GRUPIŲ VADYBOS,
ĮGYVENDINANT VIETOS PLĖTROS STRATEGIJAS,
STIPRINIMAS
LOCAL ACTION MANAGEMENT GROUPS IN IMPLEMENTATION OF LOCAL
DEVELOPMENT STRATEGIES STRENGTHENING
Metodinė medţiaga
Parengė Erika Ribašauskienė
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus tyrėja,
LEADER metodo ekspertė, konsultantė
Kaunas, 2010
Page 2
2
TURINYS
Įvadas ........... 3
1. VIETOS VEIKLOS GRUPĖS VEIKLOS VERTINIMAS ......... 3
1.1. LEADER metodo principai ......... 3
1.2. LEADER suformuota vietos partnerystės samprata ir jos vertinimas, pagrįstas naujausios kartos
organizacijų veiklos vertinimo kompleksine metodika ........ 8
1 praktinis darbas. PARENGTI RODIKLIUS VVG VEIKLAI VERTINTI ........ 23
2 praktinis darbas. ĮVERTINTI VVG VALDYMO EFEKTYVUMĄ IR PARENGTI JO PROFILĮ ...... 27
2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA ......... 30
2.1. Vietos plėtros strategijos stebėsenos esmė ir tikslai, pagrindiniai principai ......... 30
2.2.Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėsenos sąsajos su informaciniais ir komunikaciniais
procesais ....... 36
3 praktinis darbas. PARENGTI VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIUS........ 36
Literatūra ........... 37
Page 3
3
ĮVADAS
LEADER metodas Lietuvoje įgyvendinamas gana sparčiai. Paramą vietos plėtros strategijoms
(VPS) įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) gavo 51 Lietuvos
vietos veiklos grupė (toliau – VVG). Vietos veiklos grupės, kaip ir kitos organizacijos, patiria
sunkumų, susijusių tiek su visoms organizacijoms keliamais reikalavimais veikti nuolat
besikeičiančioje, visuotinių ir tinklaveikos dėsnių valdomoje aplinkoje, tiek ir su pokyčiais
įgyvendinant LEADER metodą. Vietos veiklos grupių veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių
jos vadybos elementų 2007–2013 m. laikotarpiu ir ateityje siekiant sklandţiai, skaidriai ir efektyviai
įgyvendinti VPS.
Tikslai – pateikti pagrindinių ţinių apie VVG veiklos vertinimo metodus ir VPS stebėseną
siekiant sklandţiai, skaidriai ir efektyviai organizuoti jos įgyvendinimą. Pristatyti VVG veiklos
vertinimo principai, pagrįsti naujausios kartos organizacijų veiklos vertinimo kompleksine
metodologija naudojant visose VVG tuos pačius vertinimo principus ir pagrindinius rodiklius bei
atsiţvelgiant į kiekvienos VVG veiklos specifiką, išaiškinta VPS stebėsenos esmė, pagrindiniai
principai ir sąsajos su informaciniais ir komunikaciniais procesais, įgyvendinimo stebėsenos ir
kontrolės informacijos naudojimo galimybės.
Leidinys skiriamas pradėjusiems VVG veiklą bei įgyvendinantiems VPS nariams, norintiems
taikyti veiklos vertinimo, VPS įgyvendinimo stebėsenos principus.
1. VIETOS VEIKLOS GRUPĖS VEIKLOS VERTINIMAS
1.1. LEADER metodo principai
Kaimo plėtros politika tampa vis svarbesnė Bendrosios ţemės ūkio politikos (BŢŪP) dalis.
Sprendţiant ekonomines, socialines ir aplinkos problemas, skatinamas tvarusis Europos kaimiškųjų
vietovių vystymasis taikant LEADER metodą. LEADER – tai prancūziškos frazės „Kaimo plėtros
darbų sąsajos“ (Liaison entre actions de développement rural) trumpinys. Kaip matyti iš pavadinimo,
tai greičiau kaimo plėtros įgyvendinimo vietos kaimo bendruomenėse metodas, o ne nustatytas
įgyvendintinų priemonių rinkinys.
LEADER metodas ES pradėtas taikyti 1991 metais, jo paskirtis atitinka bendrosios ES kaimo
plėtros politikos principus t. y. plėtojant politikos priemones pirmiausia reikia kreipti dėmesį į kaimo
vietovių bei kraštovaizdţio įvairovę, vietos ypatumų gausą, nes tai didţiausias ES kaimo vietovių
turtas.
Kaimo plėtros politikos poţiūriu LEADER metodas buvo pristatytas kaip Bendrijos iniciatyva,
finansuojama iš ES struktūrinių fondų. Išskiriami tokie LEADER etapai: LEADER I (1991–1993 m.),
LEADER II (1994–1999 m.) ir LEADER+ (2000–2006 m.). Minėtais laikotarpiais valstybėse narėse ir
regionuose buvo vykdomos pavienės LEADER programos, finansuojamos ES lygmeniu. Nuo 2007 m.
LEADER metodas įtrauktas į bendrąją ES kaimo plėtros politiką lygiomis teisėmis kaip ir kitos
pagrindinės kaimo plėtros kryptys.
Page 4
4
Patirtis parodė, kad LEADER yra svarbus veiksnys, skatinantis ieškoti naujų kaimo problemų
sprendimo būdų, ir tampa savita laboratorija, kurioje kuriami vietos pajėgumai ir išbandomi nauji
kaimo bendruomenių poreikių tenkinimo būdai. LEADER skatina kaimo vietovių gyventojus ieškoti
naujų būdų, kaip tapti ar išlikti konkurencingoms ir tinkamai naudoti turimus išteklius, ypač vietos
savitumus, nes tai padeda tiems naudos gavėjams, kurie pagal kitas kaimo plėtros programas daţnai
negauna jokios pagalbos arba jos gauna nedaug: kultūrai, natūraliai aplinkai gerinti, architektūros
paminklams ir paveldo pastatams restauruoti, kaimo turizmui, gamintojų ir vartotojų ryšiams gerinti ir
kt. Be to, taikant LEADER metodą, kaimo problemos nagrinėjamos holistiškai t. y. kaimo plėtros
elementai nagrinėjami kaip nedaloma visuma ir jiems taikomos specialiai sukurtos politikos priemonės.
Nuo 1991 m., t. y. LEADER metodo taikymo pradţios, labai padidėjo ES teritorijos dalis, kurioje šis
metodas taikomas ir gerokai išaugo VVG skaičius ir LEADER skiriamas finansavimas (1 lentelė).
1 lentelė. LEADER metodo genezė
LEADER etapai VVG skaičius, vnt. Teritorija, kurioje
taikomas metodas, km2
ES finansavimas, mln. eurų
Leader I 217 367 000 442
Leader II 906 1 375 144 1 755
Leader+ 893 1 577 386 2 105,1
Šaltinis. Europos Komisija.
LEADER metodą sudaro septyni pagrindiniai principai, kuriuos svarbu vertinti kaip nedalomą
visumą (1 pav.).
1 pav. Pagrindiniai LEADER principai
LEADER
metodas
Į vietovę orientuota vietos
plėtros strategija
Darbas tinkle
Bendradarbiavimas
Naujoviškumas
Strategijos rengimas ,,iš
apačios į viršų“
Partnerystė
Integruota ir
daugiasektorinė veikla
Page 5
5
Partnerystės kaimo regionuose yra pagrindiniai veikėjai, diegiantys naujoves. Siekiant inicijuoti
naujoves bei struktūrinius pokyčius kaimo regionuose, reikia pereiti nuo buvimo veikėju prie buvimo
partneriu. Partnerystė tampa kaimo vietovių darnios plėtros atspirties taškas, nes būti partneriu, t. y. ko
nors dalimi, – tai kurti bendras strategijas, kurių tikslas – pirmiausia atsiţvelgti į kaimo ţmogų ir jo
aplinką. Partnerystės kūrimas yra tarsi kopimas į kalną siekiant, kad individai ir jų organizacijos jaustų
pasitenkinimą dirbdami kartu. O principo Iš apačios į viršų esmę sudaro aktyvus vietos veikėjų
bendradarbiavimas ir įsitraukimas į vietos plėtros procesus. Tai yra LEADER įgyvendinimo pagrindas.
Taikant šį principą, suteikiama galimybė vietos organizacijoms ir gyventojams dalyvauti formuojant ir
įgyvendinant vietos politiką, inicijuoti permainas kaimo vietovėse ir aktyviai jas įgyvendinti. Principas
Iš apačios į viršų skatina įtraukti į problemų nustatymo ir sprendimo procesus bendruomenės narius,
galinčius pasiūlyti sprendimo būdus, pagrįstus vietos problemų bei išteklių suvokimo samprata. Šiuo
principu paremta vietos plėtros strategija geriau atspindi realią kaimo situaciją, vietos gyventojų
poreikius ir lūkesčius, nes dėl ribotų išteklių išskiriami vietos plėtros prioritetai, strategija tampa labiau
priimtina ir suprantama kaimo gyventojams. Integruoto požiūrio principas siekia spręsti ne atskirų
sektorių problemas, o parengti skirtingų sektorių plėtrą apimančią vietos plėtros strategiją. Vietos
veiklos grupių rengiamos vietos plėtros strategijos turi daugiasektorinį pobūdį, kurio esmė priklauso
nuo gebėjimo sujungti ekonomikos, socialinio, kultūros ir aplinkos sektorių veiklas. Bendradarbiaujant
šiems sektoriams, galima rasti tinkamus sprendimus ir kurti naują pridėtinę bendros veiklos vertę. Be
to, taikant LEADER metodą, ne tik surandami nauji, originalūs problemų sprendimo būdai – sukaupta
gerąja patirtimi, naujomis idėjomis dalijamasi nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. O darbas
tinkluose sieja įvairių sektorių subjektus, padeda įveikti atskirų kaimo vietovių atskirtį.
Teritorinis principas – vienas iš svarbiausių LEADER metodo visumą apimančių principų – į
vietovę orientuota vietos plėtros strategija. Remiantis į vietovę orientuotu principu tikslinė kaimo
plėtos politikos įgyvendinimo vietovė yra nedidelė, vienalytė, socialiai nesusiskaidţiusi teritorija,
daţnai siejama bendrų tradicijų, vietos ypatumų, kurioje vyrauja siejantis bendrumo jausmas ar bendri
poreikiai ir lūkesčiai. Tokioje teritorijoje galima lengviau nustatyti vietos pranašumus ir trūkumus,
pavojus ir galimybes, vidinį potencialą ir didţiausias tvariojo vystymosi kliūtis. Tai suteikia galimybę
pasirinkti faktinius poreikius ir vietos konkurencinius pranašumus tiksliau atitinkančią veiklą.
Įgyvendinant LEADER, vietos savitumai sudaro konkurencingos, patrauklios vietovės plėtrą.
Galima teigti, kad LEADER metodas gali gerai veikti įvairiomis aplinkybėmis ir skirtingose
vietovėse, todėl jį naudojant, kaimo politikos formavimo mechanizmą galima pritaikyti labai įvairiems
kaimo vietovių poreikiams. Dėl to jis tapo sudėtine kaimo plėtros politikos dalimi, o įvertinus tai, kad
LEADER skatina vietos gyventojus ir organizacijas dalyvauti rengiant ir įgyvendinant tvariojo
vystymosi strategiją, 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu LEADER įtrauktas į visas nacionalines ar
regionines kaimo plėtros programas.
Lietuvoje LEADER metodas pradėtas įgyvendinti 2004 metais. Tais pačiais metais buvo
įregistruotos 29 VVG, kurios kreipėsi dėl paramos bandomosioms integruotoms strategijoms rengti. Jos
gavo paramą ir parengė strategijas. Konkurso būdu buvo atrinkta 10 VVG bandomųjų integruotų
strategijų, kurioms įgyvendinti skirta ES parama iki 0,5 mln. Lt kiekvienai.
Strategijos buvo rengiamos pagal tam tikras bandomųjų integruotų strategijų rengimo gairėse
numatytas temas. Bandomųjų integruotų strategijų pasiskirstymas pagal temas pateiktas 2 lentelėje.
Page 6
6
Daugiausia, net 20 (74 proc. iš visų parengtų), bandomųjų integruotų strategijų buvo rengiamos
pagal temą ,,Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas“. Pagal šią temą buvo parengta ir
įgyvendinta daugiausia strategijų – šešios, arba 60 proc. iš visų įgyvendintų strategijų skaičiaus. Šešios
parengtos ir trys paremtos bandomosios integruotos strategijos, susijusios su tinkamiausiu gamtos ir
kultūros išteklių panaudojimu. Vietos produktų vertės didinimo tema buvo parengta ir įgyvendinta
viena bandomoji integruota strategija. Nė viena strategija nebuvo parengta pagal temą ,,Techninių ir
mokslinių ţinių panaudojimas“.
2 lentelė. Bandomųjų integruotų strategijų pasiskirstymas pagal temas
Strategijos tema
Pateiktų
strategijų skaičius
Atrinktų
strategijų skaičius
Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas 20 6
Tinkamiausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas 6 3
Vietos produktų vertės didinimas 1 1
Techninių ir mokslinių ţinių panaudojimas 0 0
Iš viso 27 10
Šaltinis. Leader+ pobūdžio priemonės įgyvendinimo monitoringas (2008).
Bandomųjų integruotų strategijų įgyvendinimas buvo vertinamas pagal Lietuvos 2004–2006
metų BPD (jo priede) patvirtintus pasiekimo, rezultatų bei poveikio rodiklius ir jų planuojamas pasiekti
reikšmes: pasiekimo rodikliai – paremtų mokymo kursų skaičius (180), parengtos strategijos (30),
paremtų VVG skaičius (7), išmokytų naudos gavėjų skaičius (veiklos pabaigoje) (vyrų / moterų)
(2000); rezultatų rodikliai – bendras sukurtų / išlaikytų darbo vietų skaičius (vyrų / moterų) (120);
poveikio rodikliai – sukurtų / išlaikytų darbo vietų skaičius (vyrų / moterų) (110) (3, 4, 5 lentelės).
BPD priedo pakeitimuose buvo nustatyta ir minėtų rodiklių apskaičiavimo tvarka.
3 lentelė. LEADER+ pobūdţio priemonės pasiekimo rodiklių įgyvendinimo vertinimas
Rodiklio pavadinimas
Rodiklio
kodas
Planuojamas
pasiekti
rodiklis, vnt.
Pasiektas
rodiklis,
vnt.
Įgyvendinimo
lygis, proc.
arba kartais
Paremtų mokymo kursų skaičius A1 180 385 2,1 k.
Parengtos strategijos B1 30 27 90 proc.
Paremtų VVG skaičius C1 7 10 1,4 k.
Išmokytų naudos gavėjų skaičius (veiklos
pabaigoje) (vyrų / moterų)
D1 2000 7285
1967/ 5318
3,6 k.
Šaltinis. NMA ataskaitų duomenys.
Page 7
7
A1 rodiklis – tai pagal sritį „Įgūdţių įgijimas“ surengtų mokymų skaičius; B1 – VVG parengtų ir
pateiktų paramai gauti bandomųjų integruotų strategijų skaičius; C1 – skaičius VVG, įgyvendinusių
projektus pagal veiklos sritį „Bandomųjų integruotų strategijų įgyvendinimas“; D1 – vyrų ir moterų,
dalyvavusių veiklos srities „Įgūdţių įgijimas“ mokymuose, skaičius.
Visi rodikliai pagrįsti dokumentais (projektų paraiškomis, finansavimo sutartimis,
įgyvendinimo ataskaitomis).
4 lentelė. LEADER+ pobūdţio priemonės rezultatų rodiklio įgyvendinimo vertinimas
Rodiklio pavadinimas Rodiklio
kodas
Planuojamas
pasiekti
rodiklis, vnt.
Pasiektas
rodiklis, vnt.
Įgyvendinimo
lygis, proc.
Bendras sukurtų / išlaikytų darbo vietų
skaičius (vyrų, moterų)
A2 120 27
1/26
23
Šaltinis. NMA ataskaitų duomenys.
A2 rodiklis nustatytas pagal LR finansų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 1K-254.
Skaičiuojamos tik tiesiogiai projekto įgyvendinimo metu sukurtos / išlaikytos nuolatinės ir laikinos
darbo vietos. Laikinosios darbo vietos skaičiuojamos kaip sukurtos darbo vietos, jei perskaičiavus
taikant 40 valandų per savaitę darbo laiką, jos uţimtos ne trumpiau kaip 26 savaites. Rodiklis
skaičiuojamas sumuojant visuose projektuose nurodytas sukurtas / išlaikytas nuolatines ir laikinas
darbo vietas vyrams ir moterims. Pasiekimą patvirtinantis dokumentas – VVG parengta projekto
įgyvendinimo ataskaita.
5 lentelė. LEADER+ pobūdţio priemonės poveikio rodiklio įgyvendinimo vertinimas
Rodiklio pavadinimas Rodiklio
kodas
Planuojamas
pasiekti
rodiklis, vnt.
Pasiektas
rodiklis, vnt.
Įgyvendinimo
lygis, proc.
Sukurtų papildomų / išlaikytų darbo vietų
skaičius (vyrų / moterų)
A3 110 186
95/91
169
Šaltinis. NMA ataskaitų duomenys.
A3 rodiklis nustatytas pagal LR finansų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 1K-254:
1)„Dėl įgyvendinto projekto per dvejus–trejus ateinančius metus projekto vykdytojų ir (arba) jų
partnerių numatomos sukurti nuolatinės ir laikinos darbo vietos“; 2) projekto vykdytojo duomenimis,
projekto įgyvendinimo metu dėl įgyvendinto projekto ne projekto vykdytojo ir (arba) jų partnerių
sukurtos nuolatinės ir laikinos darbo vietos. Rodiklis skaičiuojamas sumuojant visų projektų vykdytojų
nurodytas sukurtas papildomas darbo vietas vyrams ir moterims.
Page 8
8
Reikia paminėti, kad LEADER+ pobūdţio priemonės rezultatų ir poveikio rodikliai projektų
įgyvendinimo ataskaitose buvo pateikiami nesilaikant nustatytos rodiklių apskaičiavimo metodikos, nes
VVG nebuvo nurodyta, kokia tvarka ir kokiais duomenimis remiantis reikia šiuos rodiklius
apskaičiuoti.
1.2. LEADER suformuota vietos partnerystės samprata ir jos vertinimas, pagrįstas
naujausios kartos organizacijų veiklos vertinimo kompleksine metodika
Vietos veiklos grupės samprata
Įgyvendinant LEADER kaimo vietovėje susikuria partnerystė, galinti inicijuoti veiklą ir ją
valdyti. Konkrečioje teritorijoje partnerystė turi vietos veiklos grupės (VVG) formą. VVG veikia
laikydamasi LR Konstitucijos, LR asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savo veiklą
grindţia įstatais.
Partnerystė reikalinga (2 pav.):
– suvienyti atskiras kaimo gyventojų grupių (kaimo bendruomenės, verslo ir viešojo
sektoriaus atstovų) iniciatyvas vietos problemoms spręsti;
– uţtikrinti ryšius tarp atskirų kaimo plėtros veikėjų;
– skatinti naują poţiūrį į vietos išteklių (gamtinių, materialinių finansinių ir ţmogiškųjų)
naudojimą;
– lanksčiai valdyti vietovės specifikai pritaikytą kaimo plėtrą.
2 pav. Vietos veiklos grupės vaidmuo
Nacionalinė ir regioninė valdţia
Kaimo bendruomenės
VViieettooss vveeiikkllooss
ggrruuppėė
Dialogas
Dialogas
Sieja iniciatyvas ir
interesus
Rengia ir
įgyvendina vietos
plėtros strategiją
Page 9
9
Vietos veiklos grupės tikslai:
– pagal veikos kompetenciją ir galimybes skatinti kaimo plėtrą atstovaujamame regione,
aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant regioninius kaimo plėtros planus bei programas;
– telkti suinteresuotų vietos valdţios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų
pastangas dėl tinkamiausių sprendimų kaimo ekonominei ir socialinei gerovei kelti;
– skatinti ir palaikyti vietos kaimo ţmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo,
kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse;
– teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl kaimo
plėtros planų kūrimo ir įgyvendinimo;
– organizuoti kaimo plėtros dalyvių švietimą ir mokymą;
– organizuoti ir teikti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti;
– skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis tarptautinėmis
organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir uţsienyje;
– ieškoti naujoviškų veiksmingų būdų vietos ţmogiškiesiems, kultūriniams, gamtiniams ir
kitiems materialiesiems bei nematerialiesiems ištekliams naudoti atstovaujamo regiono kaimo vietovių
plėtrai.
VVG rekomenduojama tokia organizacinė administracinė struktūra:
Page 10
10
3 pav. Vietos veiklos grupės pavyzdinė organizacinė - administracinė struktūra
Vietos veiklos grupės vertinimo metodinės prielaidos
Vietos veiklos grupių veiklos vertinimas laikomas vienu iš svarbiausių jos vadybos elementų
(Synthesis, 2006). Kadangi 2007–2013 m. laikotarpiu VVG gaus nemaţą finansinę paramą iš Europos
ţemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŢŪFKP), tai šio elemento svarba dar labiau padidėja, nes būtina
uţtikrinti kad veiksmingai būtų panaudojamos paramos lėšos.
Nepaisant nuolat akcentuojamos VVG veiklos vertinimo svarbos, labai trūksta vertinimo
modelių ir metodikų, pritaikytų tokiam specifiniam organizaciniam dariniui kaip VVG. Plačiausiai ES
ţinomas VVG veiklos vertinimo modelis, sukurtas Heimo Keränen (2003) suomių VVG vertinti, jis
remiasi projektų vertinimo metodologija, paplitusia praeito amţiaus 7 dešimtmetyje ir skirtas
atskiriems projektams vertinti. H. Keränen metodika pateikia tik labai bendro pobūdţio gaires,
mąstymo modelius, loginę vertinimo veiksmų seką, nenurodo jokių konkrečių VVG veiklos vertinimo
aspektų, nepateikia pagrindinių veiklos vertinimo rodiklių pavyzdţių. Šioje metodinėje medţiagoje
siūlomas VVG veiklos vertinimo modelis, pagrįstas naujausios kartos organizacijų veiklos vertinimo
kompleksine metodologija, pateikia konkrečias rekomendacijas, kaip atlikti svarbiausių VVG veiklos
aspektų vertinimą naudojant visose VVG tuos pačius vertinimo principus ir pagrindinius rodiklius
atsiţvelgiant į kiekvienos VVG veiklos specifiką. Šį modelį galima pritaikyti vertinant Lietuvos VVG
veiklą, nes nereikia specialių vadybos ţinių ir galima suformuoti informacinę bazę ir palyginti VVG
veiklą tarpusavyje.
VALDYBA
VIETOS PLĖTROS
STRATEGIJOS
ĮGYVENDINIMO
VADOVAS
Vietos projektų
vertintojas
Vietos plėtros
strategijos
įgyvendinimo priţiūrėtojas
Administratorius
Viešųjų
pirkimų
komisija
Ryšių su
bendruo-
menėmis
ir
mokymų
darbo
grupė
Ekonomi-
nės veiklos
įvairinimo
darbo
grupė
Kaimo
atnaujini-
mo darbo
grupė
Tarptauti-
nio
bendradar
biavimo
darbo
grupė
Finansininkas
Page 11
11
Pastaruoju metu viešajame sektoriuje vis plačiau taikomi verslo vadybos principai: tradicinės
viešojo administravimo priemonės keičiamos viešąja vadyba arba rinkos tipo sprendimų mechanizmais.
Kuriant VVG vertinimo modelį, reikėtų pasinaudoti naujausia įmonių veiklos kompleksinio vertinimo
teorija, kuri pastaruoju metu vis plačiau taikoma vertinant veiklą ne tik verslo, bet ir pelno
nesiekiančiose organizacijose: įvairiose asociacijose, savivaldos įstaigose, biudţetinėse įstaigose ir pan.
Tai rekomenduojama ir Europos Komisijos uţsakymu parengtoje ataskaitoje, pateikiančioje LEADER+
programų įvertinimų sintezę (Synthesis, 2006).
Nors organizacijos veiklos vertinimo modeliai, vadinami ,,švieslentėmis“, „valdymo pultais“ ir
pan., jie tebelaikomi vadybos teorijos naujove (versle jie pradėti taikyti paskutiniajame XX a.
dešimtmetyje, o viešajame sektoriuje – XXI a.), praktiškai jie plinta labai sparčiai. Kaip populiariausius
galima paminėti subalansuotųjų rodiklių, valdymo pulto, veiklos prizmės, vertinimo matricos, paslaugų
kokybės modelius, be to, nuolat kuriami nauji, šiuo principu grindţiami modeliai (Slatkevičienė,
Vanagas, 2001; Vidickienė, 2004).
Atsiliepdami į praktinius organizacijų poreikius, mokslininkai sukūrė atskirą veiklos vadybos
teoriją ir jos atšaką – organizacijų veiklos kompleksinį vertinimą– kuri apjungė į vientisą metodologiją
pagal geriausius praktiškai patikrintus elementus iš įvairių veiklos vertinimo būdų: tradicinės kontrolės
(kai tikrinama, ar veikla atitinka standartus), strateginio valdymo, projektų vertinimo metodologijos,
nuomonių tyrimo ir kt.
Pagrindinis organizacijos veiklos kompleksinio vertinimo modelio uţdavinys – pasiūlyti
vadovams, kokius veiklos aspektus privaloma vertinti. Parenkant šiuos aspektus, kiekvieno modelio
autoriai stengiasi išsiaiškinti, kokie tikslai ir sėkmės veiksniai, būdingi tos rūšies organizacijoms
konkrečiu laikotarpiu. Apibendrinti veiklos tikslai ir sėkmės veiksniai daţniausiai siūlomi laikyti
svarbiausiais vertinimo aspektais. Parenkama keletas tokių vertinimo aspektų (3–8) ir jie laikomi
pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendţiama, ar organizacija veikia gerai, ar blogai.
Tiek mokslinėje literatūroje, tiek praktiškai naudojamuose kompleksinės veiklos vertinimo
modeliuose išskiriami skirtingi vertinimo aspektai. Pavyzdţiui, garsiojo subalansuotųjų rodiklių
modelio autoriai R. Kaplanas ir D. Nortonas siūlo keturis privalomus vertinti organizacijos veiklos
aspektus, pagal kuriuos vėliau turi būti parinkti organizacijos strategiją atitinkantys rodikliai t. y.
procesai organizacijos viduje, finansiniai ištekliai, mokymasis ir naujovės, klientai.
Modelio veiklos prizmė autoriai siūlo išskirti kitokius vertinimo aspektus. Vertinant veiklą pagal
jų modelį, veiklos vertinimo aspektai yra penki. Jie turi atspindėti atsakymus į šiuos klausimus (Neely,
Adams, Kennerley, 2002):
Organizacijų veiklos vertinimo modeliai, laikomi vadybos teorijos naujove:
– subalansuotųjų rodiklių (Kaplan, Norton, 1996) (vertinimo aspektai: finansinis ir
nefinansinis – klientų pasitenkinimas, mokymasis ir inovacijos, procesai įmonės viduje);
– valdymo pulto;
– veiklos prizmės;
– vertinimo matricos;
– paslaugų kokybės;
– Nuolat kuriami nauji modeliai.
Page 12
12
I aspektas. Suinteresuotų asmenų tenkinimas.
Kas yra pagrindiniai įmonės veikla suinteresuoti asmenys, kokie jų poreikiai, lūkesčiai?
II aspektas. Strategijos.
Kokia strategija reikalinga įmonei, kad uţtikrintų svarbiausių suinteresuotų asmenų poreikių ir
lūkesčių tenkinimą?
III aspektas. Veiksmai.
Kokie veiksmai turi būti atlikti, kad strateginiai sprendimai būtų įgyvendinti?
IV aspektas. Galimybės.
Kokių reikia galimybių, kad būtų įvykdyti numatyti veiksmai?
V aspektas. Suinteresuotų asmenų indėlis.
Koks suinteresuotųjų asmenų indėlis?
Tai tik keli pavyzdţiai iš pastaruoju metu plačiai taikomų organizacijų vadyboje veiklos
vertinimo modelių, kurie labiausiai tiktų tokio tipo organizacijai kaip VVG. Kiekvienas įmonės ar kitos
rūšies organizacijos vadovas pasirenka tokį vertinimo modelį, kuris labiausiai priimtinas jo valdymo
stiliui. Vieni naudojasi universaliais, mokslininkų sukurtais modeliais, kiti mėgina kurti savo modelį.
Svarbiausia – laikytis esminio šių veiklos vertinimo modelių aspekto, t. y. veiklos vertinimą
atspindėti ne atsitiktinai parinktais rodikliais, bet juos pasirinkti pagal tam tikrą sistemą, pagrįstą
keletu veiklos vertinimo kriterijų, ir juos išmatuojančių rodiklių, kurie turi būti parenkami glaudžiai
siejant juos su organizacijos veiklos sėkmės veiksniais bei konkrečiais strateginiais tikslais, išsikeltais
vertinamuoju laikotarpiu. Be to, svarbu naudoti kuo mažesnį rodiklių, charakterizuojančių veiklą,
skaičių, kad vadovai galėtų priimti konkrečios organizacijos valdymui tobulinti svarbius sprendimus
(populiarusis subalansuotųjų rodiklių modelis net ir didţiulėse korporacijose rekomenduoja visą
įmonės veiklą įvertinti naudojant ne daugiau kaip 25–30 rodiklių).
Pateikdami informaciją, sugrupuotą pagal keletą svarbiausių veiklos sėkmės veiksnių, minėti
modeliai padeda vadovams nepamiršti kokio nors svarbaus organizacijos veiklos aspekto. Praktinėje
veikloje kiekvienas organizacijos vadovas turi savo poţiūrį į tai, kas svarbiausia, ir tam skiria
daugiausia dėmesio. Tačiau daţnai nutinka taip, kad dėl to apleidţiamos kitos tos rūšies organizacijoms
svarbios veiklos tobulinimo sritys. Veiklos vertinimo modeliai priverčia visapusiai įvertinti
organizacijos veiklą, nes kiekvienam modelyje nurodytam veiklos vertinimo aspektui privalu parinkti
bent keletą rodiklių ir atlikti jų skaitinių reikšmių dydţio ir dinamikos analizę.
Atsiţvelgiant į visus naujosios vertinimo sistemos kūrimo metodologijos pranašumus, vertėtų ją
taikyti ir Lietuvos VVG veiklai vertinti. Tai padėtų gauti labiau sistemišką ir kompleksinį VVG veiklos
vaizdą nei naudojant tradicinius veiklos vertinimo principus, kuriuos iki šiol taiko dauguma Lietuvos
VVG, atliekančių savo veiklos vertinimą, kai apsiribojama tik veiklos atitikimo formaliems
standartams kontrole.
Apibendrinti veiklos tikslai bei sėkmės veiksniai daţniausiai siūlomi laikyti svarbiausiais
organizacijos vertinimo aspektais. Parenkama keletas vertinimo aspektų (3–8) ir jie laikomi
pagrindiniais kriterijais, pagal kuriuos sprendţiama, ar organizacija dirba gerai, ar blogai.
Vietos veiklos grupės vertinimo modelis
Page 13
13
Nors VVG yra specifinė organizacija pagal savo organizacinę struktūrą ir veiklos pobūdį bei
atsakomybės ribas, ji gali sėkmingai naudotis anksčiau pristatytais ar į juos panašiais populiariais
veiklos vertinimo modeliais (pvz., Austrijos nacionalinis LEADER tinklas nuo 2005 metų moko savo
šalies VVG veiklos vertinimui naudoti subalansuotųjų rodiklių modelį). Tai gana universalūs modeliai,
kurie, pasitelkus fantaziją, gali būti pritaikomi bet kokio tipo organizacijai. Tačiau taikyti juos
praktiškai nėra lengva, nes reikia, kad vertintojai turėtų bendrųjų vadybos ţinių ir gerai išmanytų
strateginio VVG valdymo metodus. Be to, naudojant Lietuvos VVG veiklos vertinimui įvairius minėtus
modelius, nebus įmanoma palyginti VVG veiklą tarpusavyje, nes labai skirsis kiekvienoje VVG
naudojami vertinimo rodikliai.
Rengiant VVG veiklos vertinimo modelį buvo keliamas uţdavinys – pasiūlyti vieningą visoms
Lietuvos VVG tinkantį veiklos vertinimo modelį, leidţiantį palyginti VVG veiklą tarpusavyje, taip pat
išskirti vertinimo aspektus ir pagrindinius rodiklius, atitinkančius VVG – specifinės organizacijos –
veiklos ypatumus ir sėkmės veiksnius.
VVG veiklos vertinimo modelis buvo parengtas laikantis tokios pat metodikos, kaip ir kuriant
populiarųjį subalansuotųjų rodiklių metodą. Ši organizcijos veiklos vertinimo sistema, pagrįsta rodiklių
subalansavimo principu, buvo sukurta Harvardo universiteto profesorių R. Kaplano ir D. Nortono, kai
1990 m. Nolan Nort institutas (JAV) skyrė lėšų paţangių organizacijų veiklos pasiekimų vertinimo
tyrimams. Tai buvo vienerių metų trukmės projektas, kurio metu R. Kaplanas ir D. Nortonas
išanalizavo dvylikos klestinčių JAV gamybinių ir paslaugų įmonių veiklą. Išsiaiškinę pagrindinius
vadovavimo šioms įmonėms principus, veiklos tobulinimo sritis ir veiklos sėkmės veiksnius, juos
apibendrino ir apjungę su strateginio valdymo teorija sukūrė subalansuotųjų rodiklių modelį.
Laikantis analogijos principo, pristatomas VVG veiklos vertinimo modelis grindţiamas
bendraisiais VVG bei panašaus tipo organizacijų veiklos sėkmės veiksniais bei ES paramos 2007–2013
m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais reikalavimais. Parenkant rodiklius, kurie tiktų
kompleksiniam VVG veiklos vertinimui, taip pat remtasi 2004–2006 m. parengtų 10 bandomųjų
Lietuvos VVG integruotų veiklos strategijų analize.
Kas vertinama?
Šis veiklos vertinimo modelis skirtas kompleksiškai vertinti VVG veiklą, o ne tik jos vadovybės
administravimo gebėjimus. VVG veikla suprantama kaip atstovavimas įvairių VVG teritorijos
gyventojų interesams ir veiksmų, naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą bei telkiant kaimo
gyventojų pastangas, inicijavimas ir įgyvendinimas. VVG turi pasiūlyti ir atsakyti uţ integruotos vietos
plėtros strategijos įgyvendinimą (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 62 straipsnis), todėl jos
veiklos sėkmė neatsiejama nuo to, kaip pavyko įgyvendinti vietos plėtros strategijų projektus, kiek jie
padarė įtakos regiono ekonominei, socialinei ir gamtosaugos raidai. VVG, siekianti įgyvendinti visus
jai keliamus uţdavinius, 2007–2013 metų KPP įgyvendinimo laikotarpiu turės atlikti šiuos pagrindinius
veiksmus:
– rengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategiją, susidedančią iš bendradarbiavimo, pelno ir ne
pelno projektų;
– pildyti vietos plėtros strategiją, atsiţvelgiant į laikui bėgant išryškėjusius naujus regiono
poreikius ir galimybes finansuoti papildomus projektus;
Page 14
14
– rengti ir įgyvendinti įgūdţių įgijimo ir aktyvumo skatinimo projektus;
– administruoti VVG veiklą.
Vertinant VVG veiklą, minėti veiksmai turi būti vertinimo objektas.
VVG veiklos vertinimo modelis turėtų būti grindţiamas:
• bendraisiais VVG bei panašaus tipo organizacijų veiklos sėkmės veiksniais;
• ES paramos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Lietuvos VVG keliamais
reikalavimais;
• VVG veiklos patirtimi.
Kam gali būti naudojamos vertinimo išvados?
Pagrindinis VVG veiklos vertinimo tikslas – įvertinti svarbiausius VVG veiklos aspektus ir
surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG veiklos puses. Tokia kompleksinė savo veiklos analizė padeda
aiškiai suvokti, kas jau nuveikta ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai.
VVG veiklos vertinimo išvados gali būti naudingos ne tiki VVG, bet ir kitiems jos veikla
suinteresuotiems asmenims, organizacijoms ar valdţios institucijoms. Taigi VVG veiklos įvertinimas
pagal šią metodiką gali būti naudojamas tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant
sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsiţvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per
vertinamąjį laikotarpį.
Tačiau reikia nepamiršti, kad svarbiausias VVG veiklos vertinimo uţdavinys – surasti veiklos
sritis, kurias reikėtų tobulinti gerinant VVG vadybą, o ne detaliai išsiaiškinti, kiek VVG narių veiksmai
atitinka įvairiuose teisiniuose – normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus.
Vertinimo tikslas :
• įvertinti visus svarbiausius VVG veiklos aspektus ir surasti stipriąsias ir silpnąsias VVG
veiklos puses;
• išsiaiškinti, ar VVG narių veiksmai atitinka įvairiuose teisiniuose normatyviniuose
dokumentuose nustatytus reikalavimus.
Tokia kompleksinė veiklos analizė padeda:
• suvokti, kas jau nuveikta, ir kur slypi veiklos tobulinimo rezervai,
• gali būti naudojama tiek pačios VVG veiklos tobulinimo tikslams, tiek ir priimant
sprendimus dėl VVG veiklos rėmimo ateityje, atsiţvelgiant į jos veiklos apimtis ir kokybę per
vertinamąjį laikotarpį.
Kada atlikti vertinimą?
Išsamų VVG veiklos vertinimą būtina atlikti pasibaigus VVG parengtos vietos plėtros
strategijos įgyvendinimo laikotarpiui. Tačiau atsiţvelgiant į tai, kad šis programavimo laikotarpis
apima gana ilgą laikotarpį – 7 metus, reikėtų atlikti ir tarpinius kasmetinius vertinimus. Jie padėtų
Page 15
15
pastebėti veiklos trūkumus strategijos įgyvendinimo eigoje ir operatyviai juos likviduojant sėkmingiau
įgyvendinti strategijoje išsikeltus tikslus.
Be to, analizuojama vertinimo metodika tinka ir VVG vietos plėtros strategijos rengimo
stadijoje. Šios vertinimo sistemos rengimo metodologija akcentuoja tai, kad jeigu vertinimo rodikliai ir
jų planinės skaitinės reikšmės pagal visus siūlomus vertinimo aspektus parenkami ne baigiantis
strategijos įgyvendinimo laikotarpiui, bet dar prieš ją rengiant, tai leidţia tobulinti strategiją.
VVG veiklos vertinimas gali būti atliekamas:
• kiekvienais metais;
• įpusėjus įgyvendinti vietos plėtros strategiją (tarpinis vertinimas);
• baigus įgyvendinti vietos plėtros strategiją (galutinis vertinimas).
Pagrindiniai VVG veiklos sėkmės veiksniai
Išanalizavus literatūrą bei Lietuvos ir kitų Europos šalių kaimo judėjimų aktyvistų nuomones,
išsakytas viešų renginių ar interviu su jais metu, galima įvardyti šiuos pagrindinius daţniausiai
minimus VVG veiklos sėkmės veiksnius (Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas &
Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 2007):
Integruota ir darni kaimo raida;
Vietos plėtros strategijos atitiktis regiono gyventojų poreikiams;
Didţiosios visuomenės dalies dalyvavimas VVG veikloje;
Idėjinė motyvacija dirbti savanoriškais pagrindais nesiekiant atlygio;
Bendradarbiavimas su socialiniais ekonominiais partneriais;
Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai valdyti grupės veiklą;
Grupės narių kompetencija;
Pastovūs finansavimo šaltiniai;
Gebėjimas gauti fondų paramą;
Gebėjimas kaupti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių;
Tarptautiniai ir tarpregioniniai ryšiai įgyjant ţinių bei iš kitų teritorijų pritraukiamos
finansinės investicijos ir ţmogiškieji ištekliai;
Noras mokytis ir lavinti įgūdţius;
Ryţtas diegti naujoves.
Atliekant VVG veiklos vertinimą, visi svarbiausi VVG veiklos sėkmės veiksniai turi būti
transformuoti į rodiklių sistemą, kuri leistų kiekybiškai įvertinti VVG atliktus darbus bei jų kokybę ir
juos palyginti su kitų VVG veikla. Siekiant įvertinti visą VVG veiklą, siūloma veiksnius sugrupuoti į
tris grupes, charakterizuojančias: VVG turimus išteklius, jų naudojimo proceso eigą ir pasiektus veiklos
rezultatus.
Toks grupavimas padeda nuosekliai nagrinėti visą VVG veiklos eigą ir padalinti ją į
komponentus, reikalaujančius skirtingų valdymo priemonių, kurios turėtų būti taikomos norint
Page 16
16
išnaudoti visus svarbiausius VVG veiklos sėkmės veiksnius. Pagrindinės priemonės valdyti turimus
išteklius pateiktos lentelėje.
6 lentelė. Svarbiausi VVG veiklos vertinimo aspektai ir priemonės jiems valdyti
Vertinimo aspektai Valdymo priemonės
IŠTEKLIAI • išteklių paieška;
• gyventojų skatinimas domėtis ir dalyvauti kaimo raidos procesuose.
PROCESAS • vadybos ir administravimo gebėjimų ugdymas;
• naujų vadybos metodų diegimas;
• bendradarbiavimo tarp VVG narių ir su išorės partneriais stiprinimas.
PASIEKTI
REZULTATAI
• gyventojų lūkesčius ir poreikius atitinkančių strateginių tikslų parinkimas.
Svarbiausi VVG veiklos vertinimo aspektai turėtų būti: ištekliai, procesas, pasiekti rezultatai.
Išteklių aspektas suprantamas kaip ţmogiškųjų, finansinių ir materialiųjų išteklių, įtrauktų į
VVG veiklą, kiekio ir kokybės vertinimas. Vertinant VVG veiklą išteklių aspektu, siekiama išsiaiškinti,
kaip pavyko į VVG iniciatyvas įtraukti vietos gyventojus ir uţsienio bei kitų Lietuvos regionų atstovus,
ar ţmonės motyvuoti dirbti iš idėjinių paskatų, negaudami uţ tai atlygio, kiek ir kokių rūšių išteklių
pavyko gauti, analizuojama, ar tinkama jų struktūra, kokybė, ieškoma neišnaudotų rezervų.
Proceso vertinimo aspektas skirtas išsiaiškinti, kaip sekasi organizuoti VVG darbą, ir kokie
VVG atliktos veiklos mastai. Šis vertinimo aspektas matuojamas VVG nuveiktų darbų, inicijuojant ir
įgyvendinant įvairius projektus, jų apimtį ir visų procesų eigos sklandumą nusakančiais rodikliais,
analizuojant, ar pavyksta laiku panaudoti turimas lėšas, bendradarbiavimo organizacijos viduje (ypač
tarp VVG narių, atstovaujančių viešąjį ir privatų sektorių) ir su socialiniais ekonominiais partneriais
kokybę, vadybinius ir administracinius gebėjimus, valdant turimus ţmogiškuosius, finansinius ir
materialiuosius išteklius.
Pasiektų rezultatų aspektu siekiama vertinti svarbiausius VVG veiklos padarinius bei jų poveikį
regiono ekonominei ir socialinei raidai. Atliekant vertinimą pagal šį VVG veiklos aspektą, remiamasi
sėkmingai įgyvendintų projektų skaičiumi, jų pasiekimų, rezultato ir poveikio dydţiu bei jo atitikimu
planinėms uţduotims. Pasiekimų (produkto), rezultato ir poveikio rodikliai turėtų būti parenkami pagal
ES remiamų projektų vertinimui taikomą metodiką.
Kokiais rodikliais vertinti pasirinktus VVG veiklos vertinimo
aspektus?
VVG veiklos vertinimo rodikliai turėtų būti parenkami naudojantis 6 lentele, susidedančia iš
bendro VVG veiklos vertinimo pagal 3 aspektus – išteklius, procesą ir pasiektus rezultatus – bei
Page 17
17
analizuojant kai kuriuos bendruosius rodiklius pagal tai, su kokiu veiklos turiniu buvo susiję tam tikri
VVG turimi ištekliai, jų naudojimo procesas ir pasiekti rezultatai.
Be to, svarbiais VVG veiklos vertinimo kriterijais taip pat reikėtų laikyti ES struktūrinės
paramos bendruosius horizontaliuosius prioritetus: darnaus vystymo, lygių galimybių, regioninės
plėtros, informacinės visuomenės. Parinkus vertinimo rodiklius pagal šiuos prioritetus galima
išanalizuoti VVG veiklos turinį, nuo kurio taip pat priklauso, ar sėkmingai bus sprendţiamos
kaimiškosios teritorijos problemos.
Vietos veiklos grupės vertinimo kriterijų lentelė.
7 lentelė. Vietos veiklos grupės veiklos vertinimo kriterijų lentelė
Vertinimo
aspektai
Visa VVG veikla Veikla skirta
darniam
vystymui
lygioms
galimybėms
regioninei
plėtrai
informacinei
visuomenei
IŠTEKLIAI
PROCESAS
PASIEKTI
REZULTATAI
Išteklių aspektas
Vertinant VVG veikloje panaudotus išteklius, siūloma juos sugrupuoti pagal rūšis.
Atsiţvelgiant į tai, kad vienu iš pagrindinių VVG veiklos sėkmės veiksnių laikomas gebėjimas įtraukti į
VVG veiklą visuomenę, į pirmą vietą vertinant turėtų būti iškelti žmogiškieji ištekliai.
Ţmogiškuosius išteklius, įtrauktus į VVG veiklą, siūloma charakterizuoti kiekybiniais rodikliais
pateiktais 8 lentelėje.
8 lentelė. Ţmogiškųjų išteklių vertinimui rekomenduotini kiekybiniai rodikliai
Rodikliai Baziniai metai Vertinamieji metai Pasikeitimas, palyginti su
baziniais metais, proc. =3/2*100
1 2 3 4
Savanorių, dalyvavusių VVG
veikloje, skaičius, vnt.
Page 18
18
VVG narių skaičius, vnt.
VVG veikloje dalyvaujančių
bendruomenių skaičius, vnt.
Gyventojų, dalyvavusių VVG
projektų renginiuose, skaičius
Teritorinio bendradarbiavimo
partnerių skaičius
Tarptautinio
bendradarbiavimo partnerių
skaičius
Antra svarbi išteklių grupė, kurią turi sekti kiekviena VVG – finansiniai ištekliai. Nors
daugumoje VVG didţiąją dalį sudarys ES paramos lėšos, svarbus veiklos plėtros ir organizacijos
stabilumo ateityje veiksnys yra VVG gebėjimas rasti kitų rėmėjų. Todėl ieškant veiklos tobulinimo
rezervų, turėtų padėti vertinimo ataskaitos rodikliai, rodantys finansinių išteklių kilmę. Atlikus
finansinių išteklių struktūros analizę pagal jų šaltinius ir palyginus savo struktūrą su kitų VVG
finansinių išteklių struktūra, galima gauti daug naudingos informacijos apie tai, kur slypi dar
neišnaudotos finansavimo paieškų sritys. Finansinių išteklių struktūra turėtų būti apskaičiuojama kaip
iš skirtingų šaltinių gauta lėšų, skirtų panaudoti per vertinamąjį laikotarpį (pvz., metus), dalis visų
finansinių išteklių, numatytų naudoti per vertinamąjį laikotarpį, išreikšta procentais.
Finansinius išteklius, įtrauktus į VVG veiklą, siūlytume charakterizuoti kiekybiniais rodikliais
pateiktais 9 lentelėje.
9 lentelė. Finansiniams ištekliams vertinti rekomenduotini kiekybiniai rodikliai
Rodikliai Baziniai metai Vertinamieji metai Pasikeitimas, palyginti su
baziniais metais, proc.
punktais
=3-2
1 2 3 4
EŢŪFKP lėšų dalis VVG
administruojamose lėšose,
proc.
Kitų ES paramos fondų lėšų
dalis VVG administruojamose
lėšose, proc.
Projektų vykdytojų įnašo dalis
VVG administruojamose
lėšose, proc.
Page 19
19
Rėmėjų įnašo dalis VVG
administruojamose lėšose,
proc.
VVG skolintų lėšų dalis VVG
administruojamose lėšose,
proc.
Siekiant gerinti papildomo finansavimo paiešką, VVG teks atlikti detalesnę savo rėmėjų
analizę, pvz., rodiklį Rėmėjų įnašo dalis išskaidyti į smulkesnes struktūrines dalis atskirai
apskaičiuojant iš savivaldybės, valstybės, labdaros ir paramos fondų ir kt. pelno nesiekiančių
organizacijų ir verslo sektoriaus gautų lėšų dalį. Galima dar smulkiau skaidyti finansinių išteklių
struktūrą, pvz., rodiklis Privataus sektoriaus lėšos gali būti išskaidytas į fizinių asmenų ir verslo
organizacijų paramą.
Minėtus kiekybinius rodiklius reikėtų papildyti subjektyvias VVG narių arba VVG teritorijos
gyventojų nuomones išreiškiančiais rodikliais, pvz.:
ţmogiškųjų išteklių įtraukimo į VVG veiklą sėkmė, balais;
VVG narių sudėtis teritorijos gyventojų interesų atstovavimo poţiūriu, balais;
VVG vadovybės noras diegti naujoves ir mokytis, balais;
finansinių išteklių VVG veiklai paieškos sėkmė, balais.
rodiklių skaitinės reikšmės gaunamos apklausų būdu.
Proceso aspektas
Vertinant VVG veiklos procesą, pirmiausia reikėtų apibūdinti VVG veiklos aktyvumą,
surandant tokius rodiklius, kurie apibūdintų VVG veiklos apimtis.
Aspekto vertinimo eigoje labai svarbu procesų eigos sklandumas ir kokybė. Pagrindiniai
kiekybiniai rodikliai, tinkami šiam VVG veiklos aspektui charakterizuoti, susiję su VVG gebėjimu
laiku panaudoti turimus finansinius išteklius. Vertinant finansinių išteklių naudojimo procesą, svarbu
sekti VVG projektams panaudotų lėšų dydţio ir VVG turimų lėšų santykį, kad būtu galima operatyviai
reaguoti, jei tarp šių pinigų srautų susidaro nemaţų skirtumų. Šis finansinių išteklių panaudojimo
proceso aspektas aktualiausias atliekant tarpinius vertinimus, tačiau gali atsitikti ir taip, kad pasibaigus
vietos plėtros strategijos ar kurio nors atskiro projekto įgyvendinimo laikui, dar bus likę nepanaudotų
lėšų. Toks faktas liudija apie VVG nesugebėjimą uţtikrinti sklandaus lėšų panaudojimo proceso.
Proceso aspektą siūloma charakterizuoti kiekybiniais rodikliais pateiktais 10 lentelėje.
10 lentelė. Proceso aspekto vertinimui rekomenduotini kiekybiniai rodikliai
Rodikliai Baziniai metai Vertinamieji metai Pasikeitimas, palyginti su
baziniais metais, proc.
(* proc. punktais)
=3/2*100
1 2 3 4
Page 20
20
VVG pateiktų paraiškų skaičius,
vnt.
VVG pateiktų kaimo gyventojų
mokymo ir įgūdţių ugdymo
paraiškų skaičius, vnt.
Paramos įsisavinimo mastas, proc.
Suorganizuota konsultacijų vietos
projektų vykdytojams, vnt.
Įgyvendinta VVG veiklos viešinimo
priemonių, vnt.
Įvertintų vietos projektų paraiškų
skaičius, vnt.
Vietos projektų, kuriems skirta
parama, skaičius, vnt.
Minėtus kiekybinius rodiklius taip pat reikėtų papildyti kokybiniais rodikliais, išreiškiančiais
subjektyvias VVG narių nuomones dėl sklandus išteklių naudojimo proceso. Kokybinių rodiklių
skaitinės reikšmės gaunamos apklausų būdu.
Pasiektų rezultatų aspektas
Pasiektų rezultatų aspektą siūloma charakterizuoti kiekybiniais rodikliais pateiktais 11 lentelėje.
11 lentelė. Pasiektų rezultatų aspekto vertinimui rekomenduotini kiekybiniai rodikliai
Rodikliai Tikslas - reikšmė 2013
m.
Vertinamieji metai Planinės rodiklio reikšmės
pasiekimo, proc.
=3/2*100
1 2 3 4
Įgyvendintų vietos projektų
skaičius, vnt.
Įgyvendintų vietos projektų
vertė, Lt
Sukurta darbo vietų, vnt.
Sėkmingai mokymo kursus
baigusių kaimo gyventojų
skaičius, vnt.
Page 21
21
Kaimo vietovės, kuriose
įgyvendinami projektai
skaičius, vnt.
Kaimo gyventojų, kurie
naudojasi projekto
rezultatais, skaičius, vnt.
Sukurtų inovatyvių produktų
ar paslaugų skaičius, vnt.
Vertinant VVG veiklą pagal projektų, susijusių su VVG parengtos vietos plėtros strategijos
tikslais, įgyvendinimo rezultatus, svarbu atsiţvelgti į vertinamojo laikotarpio bendruosius strateginius
kaimo raidos tikslus.
Vertinant šį VVG veiklos aspektą, gali būti naudojami visi pasiekimų (produkto), rezultato ir
poveikio rodikliai, parinkti pagal ES remiamų projektų vertinimui taikomą metodiką.
Vertinant VVG veiklą pasiektų rezultatų aspektu, pagrindiniu sėkmės kriterijumi turi būti
laikomas gebėjimas pasiekti planines minėtų rodiklių reikšmes per pasirinktą laikotarpį.
Kadangi dauguma VVG įgyvendina įvairius projektus, naudojant minėtus rodiklius sunku gauti
apibendrintą vaizdą apie pasiektus rezultatus. Net jeigu dalis planinių uţduočių neįgyvendinta, jos nėra
lygiavertės, todėl ne visada reikėtų mechaniškai paskaičiuoti, kokia dalis planinių rodiklių nebuvo
įgyvendinta. Be to, visada yra tikimybė, kad nebuvo kokybiškai atliktas planavimo procesas. Todėl
minėtus kiekybinius rodiklius reikėtų papildyti apklausos būdu gauta subjektyvia VVG narių nuomone,
kaip VVG sekėsi siekti norimų rezultatų, balais.
Su kuo lyginti VVG veiklos vertinimo rodiklių reikšmes?
Atliekant VVG veiklos vertinimą iškyla klausimas, kaip pasirinkti geros veiklos etaloną, nes
joks vertinimas neįmanomas be palyginimo. Teigiant, kad VVG veikla gera ar bloga, kad ji pagerėjo ar
pablogėjo, visada reikia nurodyti, su kuo lyginama.
Sisteminiu poţiūriu yra trys iš esmės skirtingi lyginimo tikslai:
1. Palyginti naujas VVG veiklos charakteristikas su senomis, t. y. įvertinti pasikeitimą per tam
tikrą laiką.
2. Palyginti VVG veiklos charakteristikas su kitų panašių VVG veiklos charakteristikomis.
3. Pasiektus rezultatus palyginti su planinėmis uţduotimis arba nustatytais veiklos standartais.
Vertinant pagal išteklių aspektą, reikėtų susitelkti į pirmųjų dviejų tikslų siekį, nes tiksliai
suplanuoti pritrauktų išteklių dydį ilgesniam laikotarpiui yra sudėtinga. Laikydami orientyru planinius
skaičius, tampame priklausomi nuo to, ar teisingai buvo suplanuota.
Vertinant pagal proceso aspektą, daugiausia dėmesio reikėtų skirti naujoms VVG
charakteristikoms lyginti su senomis, t. y. su bazinėmis pasirinktų metų rodiklių reikšmėmis bei veiklos
apimtis lyginti su kitų panašių VVG veiklos apimtimis, jei tokia informacija prieinama.
Vertinant pagal pasiektų rezultatų aspektą, reikėtų elgtis priešingai: daugiausia dėmesio skirti
faktiniams pasiekimams lyginti su planinėmis uţduotimis, nes palyginti naujus VVG pasiekimus su
senais arba su kitų VVG pasiekimais ne visada įmanoma, kadangi jie gali būti visiškai skirtingi savo
turiniu.
Page 22
22
Vyraujantys lyginimo etalonai pagal VVG veiklos vertinimo aspektus pateikiami 12 lentelėje.
12 lentelė. Vyraujantys lyginimo etalonai pagal VVG veiklos vertinimo aspektus
Vertinimo aspektai Rodiklio reikšmės
pasikeitimas lyginant su
baziniais metais
Rodiklio reikšmė
lyginant su kitomis VVG
Planinės rodiklio reikšmės
įgyvendinimo procentas
IŠTEKLIAI + +
PROCESAS + +
PASIEKTI
REZULTATAI
+
Vertinant pagal pasiektų rezultatų aspektą, svarbiausia atsiţvelgti į tai, kaip sekėsi įgyvendinti
VVG paremtuose projektuose numatytus vertinimo rodiklius.
Naujai susikūrusioms VVG, kurios dar neturi savo veiklos istorijos, planuojant veiklą ir
vertinant pirmuosius veiklos metus ypač naudinga lyginti su kitų VVG rodikliais, charakterizuojančiais
veiklą.
Kadangi planavimo metu galima padaryti klaidų, vertinant rezultatus reikėtų orientuotis ne į
šimtaprocentinį planinių rodiklių įgyvendinimą. Nepavykusiais projektais galima laikyti tuos
įgyvendintus projektus, kuriuose planuoti rezultatų rodikliai maţesni negu 80 proc. (13 lentelė).
13 lentelė. Planinių rodiklių reikšmių įgyvendinimo poveikio vertinimas
Planinių rodiklio reikšmių įgyvendinimo procentas Poveikis
< 5 Veiklos bankrotas
5-25 Grėsmė veiklos tęstinumui
26-50 Ţenklus veiklos pablogėjimas
51-80 Nedidelis veiklos pablogėjimas
> 80 Veiklos rezultatai pasiekti
Page 23
23
Šaltinis. Modifikuota pagal A. Wynne
VVG veiklos vertinimo ataskaitos rengimo etapai
VVG veiklos vertinimą sudaro dvi dalys:
• Kiekybinis vertinimas – VVG kaupiami statistiniai duomenys, oficiali Lietuvos statistika,
atliekama vertinimo rodiklių skaitinių reikšmių dydţio ir dinamikos analizė;
• Kokybinis vertinimas – VVG atstovaujamos teritorijos gyventojų apklausos duomenys.
Atlikti VVG veiklos vertinimą vadovybė turėtų 4 etapais:
1 etapas. VVG veiklą charakterizuojančių kiekybinių rodiklių analizė. Surenkamos pagrindinių
kiekybinių rodiklių skaitinės reikšmės ir atliekama pirminė jų pasikeitimų per analizuojamąjį veiklos
laikotarpį analizė.
2 etapas. VVG veiklos kokybės analizė. Šis etapas grindţiamas apklausa, kurios metu
išreiškiama kiekvieno apklausos dalyvio asmeninė nuomonė apie VVG veiklą.
3 etapas. VVG veiklos specifikos išryškinimas. Šiame vertinimo etape analizuojami kokybiniai
rodikliai struktūrizuoti pagal horizontaliuosius ES struktūrinės paramos prioritetus (darnaus vystymosi,
lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės).
4 etapas. VVG veiklos stiprybių ir silpnybių išsiaiškinimas. Atliekama ankstesnių etapų metu
surinktų kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmių apibendrinta analizė. Jos metu atrenkami rodikliai
apie VVG veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses. Veiklos silpnąsias puses atspindės rodikliai, kurių
skaitinės reikšmės pablogėjo arba yra ţymiai maţesnės nei kitose panašiose VVG, bei tie, kurių
faktinės reikšmės maţesnės uţ planines. Veiklos stipriąsias puses rodys išteklių ir proceso aspektus
charakterizuojantys rodikliai, kurių skaitinės reikšmės yra geresnės nei kitų panašių VVG arba ţymiai
pagerėjo palyginti su praeitimi bei pasiektų rezultatų rodikliai, kurių faktinės reikšmės atitinka planines
uţduotis.
Page 24
1 praktinis darbas. PARENGTI RODIKLIUS VVG VEIKLAI VERTINTI
IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS (ţmogiškieji ištekliai)
Rodikliai Baziniai
metai
Vertinamieji
metai
Pasikeitimas, palyginti su
baziniais metais, proc.
=3/2*100
1 2 3 4
Page 25
25
IŠTEKLIŲ VERTINIMO ASPEKTAS (finansiniai ištekliai)
Rodikliai Baziniai
metai
Vertinamieji
metai
Pasikeitimas, palyginti
su baziniais metais,
proc.
=3/2*100
1 2 3 4
Page 26
26
PROCESO VERTINIMO ASPEKTAS
Rodikliai Baziniai
metai
Vertinamieji
metai
Pasikeitimas, palyginti
su baziniais metais,
proc.
=3/2*100
1 2 3 4
Page 27
27
PASIEKTŲ REZULTATŲ VERTINIMO ASPEKTAS
Rodikliai Baziniai
metai
Vertinamieji
metai
Pasikeitimas, palyginti
su baziniais metais,
proc.
=3/2*100
1 2 3 4
Page 28
28
2 praktinis darbas. ĮVERTINTI VVG VALDYMO EFEKTYVUMĄ IR PARENGTI JO PROFILĮ
A. VVG valdymas
A1. Valdyba Balai A2. Misija ir vizija Balai A3. Vadovavimas kasdieninei
veiklai
Balai
Valdybos vaidmuo VVG
Misijos apibrėţtumas VVG vadovo vaidmuo
Išorinė valdybos veikla – visapusis
gyventojų interesų atstovavimas
Veiklos ir misijos atitikimas Visuomenės įtraukimo į VVG veiklą
sėkmė, balais
VVG narių sudėties suderinimas
pagal teritorijos gyventojų interesų
atstovavimo poţiūrį
Vizijos aiškumas Papildomų finansinių išteklių VVG
veiklai paieškos sėkmė
Vidurkis Vidurkis Vidurkis
B. VVG darbo organizavimas
B1. Planavimas Balai B2. Dalijimasis informacija Balai B3. Darbų paskirstymas
Balai
Planų konkretumas
Komunikacijos būdų įvairovė Darbų paskirstymo aiškumas
Planų ir rezultatų perţvalga
Susirinkimų organizavimas Darbų koordinavimas
Planų savalaikis įgyvendinamumas Gaunamos informacijos
tvarkymas ir naudojimas
Visiškai neišnaudojamas visų VVG
narių potencialas
Vidurkis Vidurkis Vidurkis
Page 29
29
C. VVG išteklių valdymas
C1. Ţmogiškųjų išteklių valdymas Balai C2. Finansinių išteklių valdymas
Balai
Ţmogiškųjų išteklių kompetencija Finansavimo šaltinių kiekis
Ţmogiškųjų išteklių mokymas ir kvalifikacijos
tobulinimas
Ūkinė veikla / išsilaikymas
Konfliktų sprendimas
Ilgalaikiai finansavimo planai
Darbuotojų skatinimas
Vietinės paramos naudojimas
VVG vadovų noras diegti naujoves ir mokytis patiems Finansinių išteklių naudojimo efektyvumas, proceso
skaidrumas ir atitikimas normatyviniams dokumentams
Vidurkis Vidurkis
D. VVG išoriniai ryšiai
D1. Viešieji ryšiai Balai D2. Ryšiai su kitomis organizacijomis
Balai
VVG įvaizdţio formavimas
Ţinios apie panašias organizacijas
Prisistatymas Bendradarbiavimo būdų įvairovė
Ryšiai su ţiniasklaida Dalyvavimas asociacijų veikloje
Vidurkis Vidurkis
Page 30
30
VVG VEIKLOS EFEKTYVUMO PROFILIS
Eil.
Nr.
VVG valdymas VVG darbo organizavimas VVG išteklių
valdymas
VVG išoriniai ryšiai
Vald
yb
a
Mis
ija, viz
ija
Vad
ovavim
as
kasd
ien
inei
vei
kla
i
Pla
navim
as
Dali
jim
asi
s
info
rmaci
ja
Darb
ų
pasi
skir
stym
as
Ţm
ogiš
kų
jų i
štek
lių
vald
ym
as
Fin
an
sin
ių i
štek
lių
vald
ym
as
Vie
šiej
i ry
šiai
Ryši
ai
su k
itom
is
org
an
izaci
jom
is
5.
4.
3.
2.
1.
Ant atitinkamą kriterijų grupę ţyminčios linijos reikia paţymėti tos grupės vertinimo vidurkį. Paţymėtus taškus sujungti atkarpomis.
Gauta kreivė atspindi VVG veiklos efektyvumą: kuo arčiau ,,1“ nusileidţia kreivė, tuo daugiau dėmesio reikėtų skirti VVG veiklai tobulinti
toje srityje. Po pusės metų ar metų atliekant kitą tyrimą, rezultatą reikia ţymėti tame pačiame profilyje kitokia linija ar spalva – taip bus
lengviau palyginti dviejų tyrimų rezultatus.
Page 31
2. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
2.1. Vietos plėtros strategijos stebėsenos esmė ir tikslai, pagrindiniai principai
Stebėsena (angl. monitoring) – tai sistemingas (nuolatinis ar periodinis; sistemingai parinktose
vietose) tam tikro svarbaus reiškinio (aplinkos taršos, ţmogaus sveikatos būsenos, švietimo sistemos
kokybės ir kt.) stebėjimas, renkant informaciją, reikalingą sistemai valdyti, reiškinių paieška ir
aptikimas. Stebėsenai daţnai priskiriamas ir po to sekantis tolimesnės raidos bei galimų poveikių
prognozavimas. Stebėsenai paprastai reikalingi kvalifikuoti ţmonės, gebantys rinkti informaciją ir ją
apibendrinti bei techninė įranga.
Apibendrintai galima teigti, kad vietos plėtos strategijos stebėsena – tai faktinės projekto
paţangos ir eigos lyginimas su planu, gilinantis į esamų išteklių būklę, veiklas ir rezultatus ir siekiant
numatyti reikalingus pakeitimus.
Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo vertinimo tikslas – nustatyti, ar vietos plėtros strategija
atitiko visus planuotus lūkesčius, ir panaudoti įgytą patirtį būsimiems projektams tobulinti.
Pagrindiniai dokumentai, kurie numato vietos plėtros strategijos (VPS) įgyvendinimo
stebėsenos gaires 2007–2013 m. laikotarpiu (pav.) yra šie:
• Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa, (2007). – http://www.zum.lt/min/
failai/Oficialus_KPP_2007-2013_bendroji_dalis_ final1vert LT. pdf,
• Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties ,,LEADER metodo
įgyvendinimas“ priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklės,
patvirtintos LR ţemės ūkio ministro 2007 m. gruodţio 12 d įsakymu. Nr. 3D-549;
• Bendrosios stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas (The Common Monitoring and
Evaluation Framework (CMEF), Guidance document, EC, Directorate General for Agriculture
and Rural Development, 2007).
Page 32
32
4 pav. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėsenos principai
Page 33
33
2007–2013 m. vietos plėtros strategijos VVG rengiamos orientuojantis į Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 m. programos 3 krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos
įvairinimas“ tikslus.
Daugelio VVG rodikliai, apibūdinantys VVG projektų pasiekimus, yra šie:
atnaujintų ir išsaugotų objektų kaime skaičius (gali būti skaidomas į visuomeninės paskirties
pastatus; kaimo paveldo objektus; kraštovaizdţio komponentus);
sutvarkytų ar naujai sukurtų laisvalaikio, sporto, kultūros ir turizmo viešosios infrastruktūros
objektų skaičius;
atnaujintais ar naujai sukurtais objektais besinaudojančių kaimo gyventojų dalis;
naujai įsteigtų darbo vietų skaičius;
naujai įsteigtų įmonių skaičius;
paramą gavusių mikroįmonių ir kaimo gyventojų, dirbančių pagal verslo liudijimą ar
individualios veiklos paţymėjimą, skaičius;
naujai įsteigtų kaimo turizmo sodybų skaičius;
papildomų vietų kaimo turizmo sodybose skaičius;
turistų skaičiaus kaimo turizmo sodybose pasikeitimas, proc.;
naujų produktų ar paslaugų, pateiktų rinkai, rūšių skaičius.
14 lentelė. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo prieţiūros rodikliai
Eil. Nr. Rodikliai
Prieš VPS
įgyvendinimą
Po VPS
įgyvendinimo
1. Vietos projektai, kuriems paramą skiria VVG pagal KPP 3
krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo
ekonomikos įvairinimas“ priemones (vnt.):
1.1. Vietos projektai pagal priemonę „Perėjimas prie ne ţemės ūkio
veiklos“
1.2. Vietos projektai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir
plėtrai“
1.3. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos
skatinimas“
1.4. Vietos projektai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“
1.5. Vietos projektai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas
priemones (išvardyti priemones)
2. Paramos gavėjų skaičius (vnt.):
2.1. Paramos gavėjai pagal priemonę „Perėjimas prie ne ţemės ūkio
veiklos“
2.2. Paramos gavėjai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir
plėtrai“
2.3. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos
skatinimas“
2.4. Paramos gavėjai pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“
2.5. Paramos gavėjai pagal kitas vietos plėtros strategijoje numatytas
Page 34
34
priemones (išvardyti priemones)
3. Bendra investicijų suma priemonei „Kaimo atnaujinimas ir
plėtra“ (Lt):
3.1. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo
atnaujinimu
3.2. Bendra investicijų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo
paveldu
4. Kaimų (kaimo vietovių), kuriuose vykdomi kaimo
atnaujinimo vietos projektai, skaičius (vnt.)
5. Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius (vnt.)
6. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius (vnt.)
7. Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdţio komponentų ir
visuomeninės paskirties erdvių skaičius (vnt.)
8. Sukurtų darbo vietų skaičius (vnt.):
8.1. Sukurtų darbo vietų vyrams skaičius
8.2. Sukurtų darbo vietų moterims skaičius
8.3. Sukurtų darbo vietų jauniems (iki 30 metų) asmenims skaičius
9.
Vietos projektų pobūdis (proc.): – pelno
– ne pelno
10. Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais,
skaičius (procentais, iš visų VVG teritorijos gyventojų)
11. Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius (vnt.)
15 lentelė. Pavyzdiniai vietos plėtros strategijos prieţiūros rodikliai pagal
priemonę ,,Kaimo atnaujinimas ir plėtra“
Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo
vnt.
Tikslas - reikšmė
2013 m.
Produkto Kaimų, kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo ir
plėtros projektai, skaičius
kaimų
skaičius
Kaimo atnaujinimo projektų skaičius projektų
skaičius
Pagal investicijų pobūdį:
Sutvarkyta ir (arba) sukurta viešųjų erdvių, išsaugota
ir atnaujinta kultūrinio kraštovaizdţio komponentų,
sutvarkyta privaţiavimų
Pastatyta, rekonstruota, suremontuota, pritaikyta,
sutvarkyta kaimo vietovėms svarbių statinių ar objektų
Page 35
35
Įsteigta tradicinių amatų centrų
Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi pagerintomis
paslaugomis, skaičius
gyventojų
skaičius
Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo
aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų,
kurie naudojasi projektų rezultatais dalis)
gyventojų
dalis, proc.
Migracijos saldo* 1000
gyventojų
* Migracijos saldo apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius (1/01/y+1)– gyventojų skaičius (1/01/y)) –
(gimusių skaičius (y) – mirusių skaičius (y))) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).
16 lentelė. Pavyzdiniai vietos plėtros strategijos prieţiūros rodikliai pagal
priemonę ,,Kaimo gyventojų saviraiškos galimybių didinimas“
Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo
vnt.
Tikslas - reikšmė
2013 m.
Produkto Paramą gavusių projektų skaičius projektų
skaičius
Pagal investicijų pobūdį:
Paremta socialinių, kultūrinių kaimo gyventojų ir
organizacijų iniciatyvų
Paremta švietėjiškų, paţintinių kaimo gyventojų
veiklų
Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų
rezultatais, skaičius
gyventojų
skaičius
Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo
aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų,
teigiančių, kad pagerėjo kaimo socialinė
kultūrinė aplinka, dalis)
gyventojų
dalis, proc.
Migracijos saldo* 1000
gyventojų
* Migracijos saldo apskaičiuotas pagal formulę ((gyventojų skaičius (1/01/y+1)– gyventojų skaičius (1/01/y)) –
(gimusių skaičius (y) – mirusių skaičius (y))) / vidutinio metinio gyventojų skaičiaus (y).
17 lentelė. Pavyzdiniai vietos plėtros strategijos prieţiūros rodikliai
pagal priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
Rodiklio tipas Rodiklis Matavimo
vnt.
Tikslas - reikšmė
2013 m.
Produkto Paramą gavusių mikroįmonių skaičius projektų
skaičius
Pagal pareiškėjo statusą:
juridinis asmuo
fizinis asmuo
Page 36
36
Pagal amţių:
iki 30 metų
30 metų ir vyresni
Pagal įmonės rūšį:
naujai įsteigtos
veikiančios
Pagal investicijų pobūdį:
paslaugoms
amatams
Rezultato Sukurtų darbo vietų skaičius iš viso* darbo vietų
skaičius
pagal lytį:
vyrai
moterys
Pagal amţių:
iki 30 metų
30 metų ir vyresni
Poveikio Padidėjęs vietos gyventojų pasitenkinimas kaimo
aplinka, gyvenimo sąlygomis (kaimo gyventojų,
kurie naudojasi projektų rezultatais dalis)
gyventojų
dalis, proc.
*Sukurtų darbo vietų skaičius turi būti nustatomas pagal LR finansų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr.
1K-254. Skaičiuojamos tik tiesiogiai projekto įgyvendinimo metu sukurtos / išlaikytos nuolatinės ir laikinos
darbo vietos. Laikinos darbo vietos skaičiuojamos kaip sukurtos darbo vietos, jei perskaičiavus taikant 40
valandų per savaitę darbo laiką, jos uţimtos ne trumpiau kaip 26 savaites.
Atliekant VPS įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą, įprastai naudojami tokie komunikacijos
būdai:
Projekto ataskaitos – reguliari, dokumentuota, apibendrinamoji informacija apie projektą
(paţangos ir finansiniai rodikliai pagal loginės struktūros lentelę, veiklos planą ir biudţetą). Neuţtenka
paprastai pasakyti, kad viskas vyksta pagal planą, reikia ir įrodymų. Tokios ataskaitos turi būti vienodo
formato, kad būtų galima palyginti ataskaitinius laikotarpius, ir turi parodyti paţangą loginės struktūros
lentelė rodiklių link.
Projekto eigos apžvalga ir aptarimai – projekto komandos susitikimai, kuriuose aptariama,
kaip įgyvendinami projekto veiklos planai ir biudţetas, nustatomos einamosios problemos.
Page 37
37
2.2. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo stebėsenos sąsajos su informaciniais ir
komunikaciniais procesais
3 praktinis darbas. PARENGTI VPS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIUS
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŢIŪROS RODIKLIAI
Priemonė
Tikslas
Uţdaviniai
Rodiklis Matavimo vnt. Rodiklio tipas Tikslas - reikšmė 2013
m.
Produkto
Rezultato
Poveikio
Page 38
38
LITERATŪRA
1. LEADER metodo Lietuvoje įgyvendinimo optimizavimas / Emilija Kairytė. Vilnius: Lietuvos agrarinės
ekonomikos institutas, 2008.
2. Nevyriausybinių organizacijų veiklos efektyvumo tyrimo metodika. Organizacijų vystymo centras. Vilnius,
2008.
3. ES LEADER observatorija; http://ec.europa.eu/agriculture/rur/leaderplus/
4. Komisijos reglamentas (EB) 2006 m. gruodţio 15 d., Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos ţemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŢŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo
taisykles.
5. LEADER and the European rural model, LEADER Teaching kit,
http://ec.europa.eu/agriculture/rur/leader2/dossier_p/en/contents.htm
6. LEADER įgyvendinimo apţvalga. Patirtis, pamokos, perspektyvos. Vilnius: Programos LEADER ir
ţemdirbių mokymo metodikos centras, 2008.
7. Lietuvos LEADER programos tinklapis; http://www.leaderplius.lt
8. Sėkmingų Lietuvoje vykdytų projektų pavyzdţiai. Vilnius: Alka, 2006.
9. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos ţemės ūkio fondo kaimo plėtrai
(EŢŪFKP) paramos kaimo plėtrai.
10. Vietos veiklos grupių bandomųjų strategijų įgyvendinimo gerosios patirties pavyzdţiai. I ir II d. – Vilnius:
Vizualinių komunikacijų studija, 2008.
11. LEADER+ pobūdţio priemonės įgyvendinimo monitoringas / Dr. R. Naujokienė. Vilnius: VšĮ Europos
regioninės politikos institutas, 2008.
12. LEADER programos įgyvendinimo Lietuvoje stebėsenos atlikimas ir rekomendacijų efektyviam programos
įgyvendinimui uţtikrinti parengimas. Tyrimo ataskaita. Tyrimo koordinatorius doc. dr. Jonas Čaplikas.-
Akademija, 2005.
13. VVG veiklos analizė. Tyrimo koordinatorius doc. dr. Vilma Atkočiūnienė.- Akademija, 2005.
14. ,Leader+ priemonės įgyvendinimo monitoringas. Tyrimo ataskaita. Tyrimo koordinatorius doc. dr. Jonas
Čaplikas. Akademija, 2007.
15. LEADER+ programos įgyvendinimo palyginamoji analizė, Taikomojo tyrimo ataskaita. Vadovė dr. V.
Atkočiūnienė. Akademija, 2003.
16. Kaimo plėtra 2007–2013 m. Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadovas. Ţemės ūkio ir kaimo plėtros
generalinis direktoratas, 2006.
17. Slatkevičienė G., Vanagas P. Veiklos kompleksinio vertinimo sistema: sudarymo teorija ir metodai. Kaunas:
Technologija, 2001.
18. Stankevičienė J., Dudėnienė V., (2005), Virtuali organizacija – kuo ji ypatinga?// Ekonomika ir vadyba:
aktualijos ir perspektyvos, Nr.5, Šiaulių universitetas, p. 360–365.
http://www.smf.su.lt/documents/konferencijos/Galvanauskas%202005/2005%20m.%20leidinys/Stankeviciene_
Dudeniene.pdf
19. Vidickienė D. Įmonių veiklos vertinimo sistema: naujausios verslo vertinimo tendencijos. Vilniaus
universiteto leidykla, 2004.
20. Vidickienė D., Gineitienė Z. Lietuvos kaimo lyderių poreikis bendradarbiauti su Europos šalių
visuomeninėmis kaimo raidos organizacijomis. Ţemės ūkio mokslai, 2002, Nr. 4 (priedas), 72–77 p.
21. Олескин А.В., Кировская Т.А., ИЕРАРХИЧЕСКИЕ И СЕТЕВЫЕ СТРУКТУРЫ В СОЦИУМЕ И В
БИОСИСТЕМАХ// Институт проблем экологии и эволюции им. А.Н. Северцова РАН
http://www.sevin.ru/fundecology/biopolitics/bp05-3.html