ŠIAURĖS VAKARŲ LIETUVOS VIETOS VEIKLOS GRUPĖ Laisvės g. 39-1, LT 89227 Mažeikiai; Juridinių asmenų registras 300053760 Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategija 2008 m. Mažeikiai
ŠIAURĖS VAKARŲ LIETUVOS
VIETOS VEIKLOS GRUPĖ
Laisvės g. 39-1, LT 89227 Mažeikiai; Juridinių asmenų registras 300053760
Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategija
2008 m.
Mažeikiai
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
2
ŠŠiiaannddiieennįį MMaažžeeiikkiiųų rraajjoonnoo įįvvaaiizzddįį ffoorrmmuuoojjaa aakkcciinnėė
bbeennddrroovvėė ""MMaažžeeiikkiiųų nnaaffttaa"",, vviieenniinntteellėė nnaaffttooss ppeerrddiirrbbiimmoo įįmmoonnėė
BBaallttiijjooss vvaallssttyybbėėssee.. NNaaffttooss ppeerrddiirrbbiimmoo pprraammoonneeii rraajjoonnee jjaauu
kkuurriiss llaaiikkaass sskkiirriiaammaa ddaauuggiiaauussiiaa ddėėmmeessiioo..
TTaaččiiaauu ttrraaddiicciinnėėss žžeemmddiirrbbyyssttėėss iirr mmiišškkiinniinnkkyyssttėėss kkrraaššttaass
ssuussiijjęęss nnee vviieenn ttiikk ssuu nnaaffttooss vveerrsslluu.. VViidduuttiinniioo ddeerrlliinngguummoo
ddiirrvvoossee ggeerraaii ddeerraa kkuullttūūrriinniiaaii žžeemmėėss ūūkkiioo aauuggaallaaii.. ŽŽeemmddiirrbbiiaaii
mmookkoossii žžeemmėėss ūūkkiioo pprroodduukkttųų ppeerrddiirrbbiimmoo gguuddrryybbiiųų,, mmiišškkiinniinnkkaaii
ggeerraaii pprriižžiiūūrrii..
PPaattoogguuss aauuttoommoobbiilliiųų kkeelliiųų ttiinnkkllaass,, ggeelleežžiinnkkeelliiss,, jjuunnggiiaannttiiss
rraajjoonnąą ssuu LLiieeppoojjaa bbeeii VVeennttssppiilliiuu ((LLaattvviijjooss RReessppuubblliikkaa)),, oo ppeerr
ŠŠiiaauulliiuuss -- ssuu vviissaa LLiieettuuvvooss ggeelleežžiinnkkeelliiųų ssiisstteemmaa,, ssuuddaarroo
ppaallaannkkiiaass ssąąllyyggaass vveerrssllaammss,, ssuussiijjuussiieemmss ssuu nnaaffttooss pprroodduukkttaaiiss..
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
3
TURINYS
SANTRUMPOS ......................................................................................................................................... 4
ĮVADAS ...................................................................................................................................................... 5
1. ŠVLVVG VEIKLA ............................................................................................................................. 8
1.1. ŠVLVVG kūrimosi istorija ......................................................................................................... 8
1.2. ŠVLVVG plėtra ir veiklos administravimas .......................................................................... 11
1.3. ŠVLVVG valdymas ir partnerystė ........................................................................................... 17
1.4. ŠVLVVG tarpteritorinis, tarptautinis bendradarbiavimas.................................................. 37
1.5. Vietos plėtros 2008 - 2014 m. m. strategijos rengimas ........................................................... 42
2. ŠVLVVG TERITORIJA IR GYVENTOJAI ................................................................................. 49
2.1. Teritorija .................................................................................................................................... 49
2.2. Aplinkosauga .............................................................................................................................. 55
2.3. Gyventojai .................................................................................................................................. 61
3. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS EKONOMINĖ BŪKLĖ ...................................... 64
3.1 Žemės ūkis....................................................................................................................................64
3.2 Kaimo verslai .............................................................................................................................. 72
4. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS SOCIALINĖ BŪKLĖ ......................................... 78
4.1. Kaimo gyventojų užimtumas ir pajamos ................................................................................. 78
4.2. Sveikatos priežiūra .................................................................................................................... 88
4.3. Švietimas ir kultūra ................................................................................................................... 92
4.4. Kriminogeninė padėtis ............................................................................................................ 100
5. PAGRINDINIŲ KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ IR VIETOS GYVENTOJŲ POREIKIŲ
IDENTIFIKAVIMAS ..................................................................................................................... 103
6. ŠVLVVG ATSTOVAUJAMOS TERITORIJOS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GRĖSMĖS IR
GALIMYBĖS .................................................................................................................................. 117
7. VIZIJA, MISIJA IR PRIORITETAI, PRIEMONĖS IR VEIKLOS SRITYS .......................... 120
7.1. Vizija, misija, prioritetai ......................................................................................................... 120
7.2. Strategijos priemonių aprašymas, veiklos sritys ................................................................... 125
8. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS ........................................................................................... 136
8.1. Strategijos įgyvendinimo planas ............................................................................................. 136
8.2. Strategijos įgyvendinimo finansinis planas ir jo pagrindimas............................................. 139
8.3. Strategijos įgyvendinimo priežiūros bei vertinimo sistema ................................................. 141
9. STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMAS, DAUGIASEKTORIŠKUMAS ..................................... 143
10. STRATEGIJOS ATITIKTIS EB HORIZONTALIOSIOS SRITIMS ....................................... 145
11. VIETOS PLĖTROS 2008 - 2014 M. M. STRATEGIJOS SUDERINAMUMAS IR
PAPILDOMUMAS KPP, KITIEMS NACIONALINIAMS IR REGIONINIAMS
STRATEGINIAMS DOKUMENTAMS........................................................................................147
12. STRATEGIJOS VIEŠINIMO VEIKSMAI...................................................................................150
PRIEDAI
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
4
SANTRUMPOS
1. ŠVLVVG – Šiaurės vakarų vietos veiklos grupė.
2. Strategija – Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija;
3. ES – Europos sąjunga.
4. LEADER + – “Leader+ pobūdžio priemonė”.
5. NVO – Nevyriausybinės organizacijos.
6. SSGG- Stiprybės, silpnybės, grėsmės, galimybės.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
5
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos kaimo vietovėse gyvena trečdalis visų šalies gyventojų. Daugiau nei
pusė dirbančių kaime žmonių užsiima žemės ūkio veikla, tačiau ji nepakankamai efektyvi, o
alternatyvi veikla neišplėtota, todėl kaimo gyventojų pajamos nepakankamos. Kaimiškųjų vietovių
plėtrai trukdo bloga infrastruktūros būklė. Socialinė ir ekonominė atskirtis tarp miesto ir kaimo ir
tarp Atskirų Regionų yra viena ryškiausių visoje Europos Sąjungoje (ES).
Mažeikių r. sav. yra vienas iš labiausiai išvystytų pramoninių regionų šalyje. Pagal BVP ir
kitus ekonominius rodiklius, tenkančius vienam r. sav. gyventojui, ji pirmauja šalyje. Bendra
Mažeikių r. sav. ekonominė padėtis neturėjo žymesnės įtakos darniai viso regiono plėtrai. Kaip
visoje Lietuvoje, taip ir Mažeikų r. sav. didėjo socialinė, ekonominė atskirtis tarp miesto ir kaimo
žmonių. Tam įtakos turėjo ne vien investicijų pasiskirstymas, bet ir valstybinis požiūris į kaimą.
Kaimas daugiausiai būdavo sutapatinamas su žemės ūkio šaka. Visi kiti ekonominės, ypač
socialinės raidos būklės rodikliai buvo pateikiami Mažeikių r. sav. mastu ir nebuvo atliekama
integruotos kaimo pokyčių būklės analizė.
Mažeikių r. sav. kaimo integruotų problemų sprendimui 2004 m. įsikūrė Šiaurės Vakarų
Lietuvos vietos veiklos grupė (toliau ŠVLVVG), įkurta horizontalios ir vertikalios partnerystės
principu apjungdama vientisą Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamosios vietovės teritoriją ir
gyventojus, suvienijusi valdžios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovus kaimo spartesnei
plėtrai įgyvendinti. Kūrimosi metu į ŠVLVVG bandyta įtraukti kitas Šiaurės Vakarų Lietuvos
kaimiškąsias teritorijas ir apjungti į grupės veiklą visą kaimiškąjį regioną. Įsikūrus ŠVLVVG kitose
Telšių apskrities r. sav. ir nesutikus jungtis į bendrą darinį Šiaurės Vakarų Lietuvos VVG veiklą
įsijungė tik visa Mažeikių r. sav. kaimiškoji teritorija ir jos gyventojai. Suformuotoje valdymo
struktūroje prioritetas atitenka kaimo žmonėms ir skatina kaimo gyventojų iniciatyvumą „iš
apačios“ ir suteikia galimybę jiems realizuoti savo idėjas, kurios pasitarnautų kaimo plėtrai.
Suformuota valdymo struktūra ir valdymo narių gebėjimai įgalina sėkmingai spręsti ŠVLVVG
iškeltus uždavinius.
Vienas iš svarbiausių ŠVLVVG darbų 2005 m. buvo bandomosios integruotos strategijos
rengimas. Į tiesioginį strategijos rengimą buvo įsijungę 125 aktyvistai, o bendruose renginiuose,
turinčiuose sąsają su strategijos rengimu, dalyvavo virš 1100 kaimo žmonių. Rengiant strategiją
buvo atsižvelgta į Lietuvos nacionalinės plėtros tendencijas bei Europos Sąjungos politikos
reikalavimus. Projekto tikslas – įgyti naujų žinių ir patyrimo kaimo plėtros priemonių darnaus
vystymo srityje, kompleksiškai derinant gamtos, kultūros paveldo, žmogiškuosius išteklius siekti
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
6
ekonominio, socialinio augimo, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, turint tikslą gerinti kaimo
žmonių gyvenimo kokybę. Tai numatyta strategijos SSGG, prioritetuose, veiklos srityse. Sėkmingai
parengta bandomoji integruota strategija 2006 -2008 m. m. laikotarpiui užsienio ekspertų buvo
teigiamai įvertinta ir užėmė šeštą vietą Lietuvos vietos veiklos grupių parengtų strategijų tarpe ir
gavo 508, 8 tūkst. Lt minėto projekto įgyvendinimui. Įgyvendinant projektą ŠVLVVG suformavo
savo administracinį aparatą, gebantį administruoti ir įgyvendinti projektus, vykdyti finansinę
apskaitą ir atskaitomybę, įtraukti kaimo aktyvą į kaimo gyventojų gyvenimo gerinimo klausimų
sprendimą. Įvykę pokyčiai kaimo plėtros srityse įtakojo parengtos strategijos tobulinimą ir
koregavimą. ŠVLVVG po pakartotinių tyrimų atliko minėtos strategijos pakeitimus ir vykdė tęstinį
projektą parengdami vietos plėtros strategiją 2007 – 2013 metams.
2008 01 10 ŠVLVVG nauja valdyba išrinkta iš 10 narių. 60 proc. valdybos narių sudaro
socialinių ir ekonominių partnerių bei asociacijų atstovai, 20 proc. – verslo partneriai ir 20 proc. -
vietos valdžios atstovai ŠVLVVG atstovauja įvairių vietos grupių interesams, išlaikytas ir
įgyvendintas partnerystės principas. Partnerystė atstovauja kaimo vietovę, ją sudaro abiejų lyčių ir
amžiaus nariai, tikslinės grupės, įtraukti jaunimo atstovai, išlaikyta abiejų lyčių pusiausvyra.
ŠVLVVG gyvenamoji teritorija apima Mažeikių r. sav. administracijos ribose esančią visą ir
vientisą ekonominiu, socialiniu, ir geografiniu atžvilgiu gyvenamąją vietovę. Mažeikių r. sav.
ŠVLVVG teritorijoje 2007 01 01 dienai gyveno 24,7 tūkst. arba 37,8 proc. rajono gyventojų. Visos
ŠVLVVG teritorijos ir gyventojų interesus gali atstovauti ŠVLVVG, nes atitinka VVG teritorijai ir
gyventojų skaičiui keliamus reikalavimus.
Mažeikių r. sav. kaimas vienas iš rečiausiai apgyvendintų Telšių apskrityje ir blogiausia
demografinė padėtis. ŠVLVVG gyvenamoji teritorija apima Mažeikių r. sav. administracijos ribose
esančią visą ir vientisą ekonominiu, socialiniu, ir geografiniu atžvilgiu gyvenamąją vietovę.
ŠVLVVG Mažeikių r. sav. kaimo teritorija turi išskirtinį identitetą, būdinga Žemaitijos regionui.
Teritorija turtinga gamtos ir žmogiškaisiais ištekliais, kultūros paveldu ir galimybe plėtoti ūkines ir
socialines veiklas. Tačiau dėl atsainaus ir nesuderinto požiūrio į kaimą, kaip visumą, socialinių,
ekonominių, aplinkosauginių problemų, kaimo žmonių iniciatyvumo ir jų veiklos koordinavimo
stokos ekonominė ir socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų didėja.
Mažeikių r. sav. turi aukšto našumo žemės ūkio naudmenas (38 balai) ir palankias sąlygas
žemės ūkio šakos vystymui. Nors per paskutinius metus didėja žemės ūkio produkcijos gamyba,
tačiau rajono žemdirbiai pagal gamybos intensyvumo lygį atsilieka nuo kitų Telšių apskrities
savivaldybių. Mažeikių r. sav. mažai išplėtoti kiti kaimo verslai. Įmonės kaimo vietovėse yra mažo
finansinio pajėgumo ir neturi galimybių nuosavomis lėšomis didinti gamybos ir verslo apimtis. Nuo
verslų išvystymo priklauso darbo vietų skaičius ir įsidarbinimo galimybės.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
7
ŠVLVVG parengtoje ilgalaikėje vietos plėtros strategijoje 2008 – 2014 metams kaimo
žmonių pasirinkti prioritetai ir veiklos sritys atspindi jų svarbiausius poreikius. Strategijos
įgyvendinimas įgalins formuoti kaimo žmonių verslumo įgūdžius, įvairinti kaimo verslus tausojant
gamtos išteklius ir panaudojant kultūros paveldą jų plėtrai, didinant verslų efektyvumą, mažinti
socialinę atskirtį tarp socialinių grupių, miesto ir regionų. Pasiekus strategijoje numatytus
rezultatus, pagerės Mažeikių r. sav. kaimo žmonių gyvenimo kokybė.
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija siekiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.m.
programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“
tikslų ir atitinka šios krypties uždavinius, priemonių aprašymus, nepažeidžia kitų KPP krypčių
tikslų. Rengiant strategiją buvo išlaikytas suderinamumas ir tęstinumas su „Ilgalaikės Lietuvos
ekonomikos plėtros strategija“, Telšių regiono plėtros planu 2006-2013 m.m., Mažeikių rajono
2008-2013 m.m. strateginiu plėtros planu. Strategija suderinta su programomis, finansuojamomis iš
EB struktūrinių fondų: Europos regioninės plėtros, Europos socialiniu, Europos sanglaudos,
Europos žuvininkystės fondais. Strategija parengta įtraukiant didelį kaimo aktyvą, kuriai pritarė
visos kaimo bendruomenės.
Strategija atitinka EB bendrijos horizontalioms sritims: darnaus vystymosi, lygių galimybių,
regioninės plėtros, informacinės visuomenės.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
8
1. ŠVLVVG VEIKLA
1.1. ŠVLVVG kūrimosi istorija
2005 09 01 Mažeikių r. sav. registruotos 143 asociacijos, 40 viešųjų įstaigų, 8 labdaros –
paramos fondai. Iš jų 24 kaimo bendruomeninės ir Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjunga.
Didelis skaičius nevyriausybinių organizacijų lėmė tam tikrus bendradarbiavimo santykius tarp
savivaldybės ir pačių nevyriausybinių organizacijų ( toliau – NVO). Nuo 2000 m. Mažeikių r. sav.
kultūros skyriuje atsiranda atsakingas darbuotojas darbui su NVO ir jaunimu. 2001 m. Mažeikių r.
sav. taryba patvirtina nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo tvarką. Biudžete numatoma
40000 Lt eilutė nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti iš dalies. 2001 m. pirmą kartą
viešai skelbiamas Mažeikių rajono organizacijų projektų dalinio finansavimo konkursas. Gaunama
21 paraiška, kurių skaičius kiekvienais metais auga.
2001 m. Mažeikių r. sav., NVO vykdo bendrą projektą su Baltijos – Amerikos partnerystės
programa ir Viešojoje bibliotekoje įsteigiamas NVO informacijos ir paramos centras. Šio projekto
metu vyksta organizacijų mokymai, seminarai, nuperkamas kompiuteris, kopijavimo aparatas ir
kitos techninės priemonės, kuriomis gali naudotis rajono organizacijos. Prasideda glaudesnis
bendradarbiavimas tarp pačių rajono organizacijų, atsiranda bendri projektai, renginiai skirti
jaunimui, žmonėms su negalia, turintiems priklausomybę asmenims. Užsimezga tarptautinis
bendradarbiavimas su Lenkijos bei Latvijos respublikos organizacijomis. Organizuojamos išvykos į
užsienio šalis. Aplankomos Lenkijos ir Latvijos nevyriausybinės organizacijos. Domimasi jų
patirtimi, aptariami bendri projektai. Rajono laikraštyje „Būdas žemaičių“ atsiranda puslapis,
kuriame rašoma apie NVO veiklą, jų įgyvendinamus projektus.
Kaimo žmonės aktyviai ėmė burtis nuo 2002 m. Susibūrę į bendruomenes kaimo žmonės
ėmė teikti savo pasiūlymus seniūnijoms organizuoti talkas, kultūrinius, sportinius renginius.
Atsiranda poreikis įsisavinti savivaldybės bei kitų fondų siūlomą paramą. Reikalingi mokymai
kaimo bendruomenėms, atsiranda būtinybė koordinuoti jų veiklą, skubiai perduoti informaciją, bei
būtinybė pasidalinti patirtimi. 2003 metais įkuriama Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjunga.
Kaimo bendruomenių veikla tapo labiau koordinuota. Išryškėjo bendros problemos, kurių greitesnis
sprendimas priklauso nuo bendruomenių vieningos veiklos. Tai pirmiausia – susikalbėjimas su
rajono savivaldybe dėl kaimo infrastruktūros gerinimo, vandentiekio ir vandenvalos, patalpų
bendruomenių centrams įrengimo, dėl pastatų teisinės registracijos. 2004 m. organizuotas seminarų
ciklas visų seniūnijų kaimo bendruomenėms „Bendruomenių veiklos organizavimas. Projektų
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
9
paraiškų pildymas, projektų vykdymas ir atsiskaitymas už veiklą“. Seminarus vedė Plungės rajono
Babrungo kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Danielienė. Tais pačiais metais seminarą apie
Europos Sąjungos fondų lėšų įsisavinimą vedė Lietuvos Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė
Guoda Burokienė. 2003 m. organizuotas susitikimas su Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininku J.
Ramonu, 2004 m. Seimo narys Rimantas Dagys rengė susitikimus su rajono kaimo
bendruomenėmis, supažindindamas kaimo žmones ES fondų parama, Lietuvos kaimo ateitimi.
Įsikūrus Kaimo bendruomenių sąjungai, atsirado didesnės galimybės bendrauti su Telšių
apskrities bendruomenėmis: rengiamos bendros konferencijos, seminarai. 2004 m. rugsėjo mėn.
organizuota ekskursija po Plungės raj. susipažįstant su nuveikta kaimo bendruomenių Babrungo,
Platelių veikla.
Mažeikių rajone įsikūrusios NVO turėjo siaurą funkcinę paskirtį – spręsti tam tikros
socialinės grupės iškilusias problemas. Rajono savivaldybėje įsikūrusios 24 kaimo bendruomenės
apėmė tik dalį Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamosios teritorijos ir rūpinosi formalios bendruomenės
narių klausimų sprendimu jų gyvenamojoje vietovėje. Organizacijos, kuri apjungtų visą Mažeikių r.
sav. kaimo gyvenamąją vietovę ir atstovautų visų socialinių partnerių interesus, nebuvo. Lietuvai
įstojus į Europos Sąjungą (toliau - ES) atsirado galimybė pasinaudoti ES valstybių patirtimi
įgyvendinant „Leader+ pobūdžio priemonę“ (toliau – LEADER+).
LEADER+ yra viena iš Europos Sąjungos bendrijų iniciatyvų, kurios tikslas – skatinti
kaimo plėtrą. LEADER+ veiklos pagrindas yra vietos ištekliai ir kaimo gyventojų iniciatyvumas.
Pagal šią priemonę remiami kūrybiški plėtros ir kaimo vietovių atnaujinimo metodai, skatinamas
bendradarbiavimas ieškant naujų kaimo plėtros idėjų.
Perimdama vakarų valstybių patirtį 2004 08 08 Mažeikių r. sav. pasirašyta vietos veiklos
grupės steigimo sutartis. 2004 m. rugsėjo mėn. Mažeikių raj. Žemalės kaime buvo įregistruota
asociacija pavadinta Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė (toliau - ŠVLVVG). ŠVLVVG
kūrimo iniciatorės buvo Mažeikių r. sav. administracijos specialistė darbui su NVO ir jaunimu
Loreta Rubežienė, Žemalės kaimo bendruomenės pirmininkė Anita Avdaljan, Sedos Vytauto
Mačernio vidurinės mokyklos direktorė bei Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos
pirmininkė Genoveita Gricienė, Pievėnų kaimo bendruomenės pirmininkė, rajono kaimo
bendruomenių sąjungos sekretorė Rūta Končiūtė.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
10
ŠVLVVG steigėjai
Kūrimąsi paskatino iniciatorių ir steigėjų dalyvavimas Lietuvos žemės ūkio universiteto ir
kitų institucijų organizuojamuose seminaruose bei mokymuose apie LEADER + programą.
Kuriant ŠVLVVG buvo manoma, kad prie šios idėjos prisidės ir kitos Šiaurės vakarų
Lietuvos kaimo gyvenamosios vietovės ir stambesnė organizacija galės vykdyti stambesnius
projektus, tarptautinį bendradarbiavimą.
Nepavykus rasti konsensuso su kitomis Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupėmis, į
ŠVLVVG veiklą įsijungė visos Mažeikių r. sav. kaimiškosios teritorijos atstovai.
ŠVLVVG turi tikslą ugdyti gebėjimus ir sutelkti kaimo bendruomenes vietos problemų
sprendimui, mažinti socialinę atskirtį tarp įvairių socialinių grupių, ypač jaunimo, moterų,
neįgaliųjų, įtraukiant mažiau aktyvius, socialiai atskirtus kaimo gyventojus, atliekant vietovės
studiją, rengiant ir įgyvendinant strategijas, siekiant kaimo verslų įvairinimo, gyventojų pajamų
augimo ir geresnės gyvenimo kokybės. Minėti tikslai sėkmingai įgyvendinami.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
11
1.2. ŠVLVVG plėtra ir veiklos administravimas
2004 - 2007 m. laikotarpyje ŠVLVVG stiprėjo kaip organizacija ir pasiekė visuotinį
pripažinimą Mažeikių rajono savivaldybės vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų tarpe ir
įgavo kaimo gyventojų pasitikėjimą. 2004 10 10 buvo pateikta paraiška NMA „Kaimo vietovės
studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo
Mažeikių r. savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje“ ir gauta 12 000 Lt parama minėto
projekto įgyvendinimui. ŠVLVVG parengė Žemaičių bendruomenės fondui projektą „Telšių
apskrities kaimiškųjų bendruomenių ryšių stiprinimas - žingsnis į kaimo plėtros pokyčius”, gavo
finansavimą ir administravo, valdė finansus pasiekdami šių rezultatų: išleistas informacinis bukletas
apie ŠVLVVG, išplatintas bendruomenių informavimui, surengtas stalas – diskusija su Telšių
apskrities kitų rajono vietos veiklos grupių atstovais.
Sėkmingai parengta bandomoji integruota strategija 2006 -2008 m. m. laikotarpyje, kuri
užsienio ekspertų buvo teigiamai įvertinta ir užėmė šeštą vietą Lietuvos vietos veiklos grupių
parengtų strategijų tarpe ir gavo 508, 8 tūkst. Lt minėto projekto įgyvendinimui.
Įvykę pokyčiai kaimo plėtros srityse įtakojo parengtos strategijos tobulinimą ir koregavimą.
ŠVLVVG po pakartotinių tyrimų atliko minėtos strategijos pakeitimus. Tobulinant 2006 -2008
metų laikotarpiui parengtą bandomąją integruotą strategiją kartu buvo vykdomas jos įgyvendinimas.
Strategijoje numatytos priemonės apima visas aštuonias kaimiškąsias seniūnijas (1 pav.).
1 pav. Strategijos įgyvendinimo teritorija
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
12
Iš gautos paramos 508,8 tūkst. lt paramos sumos sudarytas biudžetas, kuriame 81,9 proc.
skirta strategijos projektų įgyvendinimui, 18,1 proc. – administravimo išlaidoms. Užsitęsus
strategijos vertinimui ir paramos skyrimo laikotarpiui dalį projekte numatytų priemonių potencialūs
pareiškėjai įgyvendino iš kitų finansavimo šaltinių, be to, vykstantys spartūs pokyčiai rinkoje
privertė daryti strategijos korektūrą. Pakeitimus reikėjo derinti su Žemės ūkio ministerija ir
Nacionaline mokėjimo agentūra, ko pasekoje užsitęsė strategijos įgyvendinimo terminai. 2007 12
01 dienai buvo įsisavinta tik 1,2 proc. projektams įgyvendinti skirtų lėšų ( 2 pav.).
2 pav. Strategijos lėšų įsisavinimas, 2007 12 01
Šaltinis. ŠVLVVG duomenys.
Labai skyrėsi bendruomenių ir kitų potencialių pretendentų į paramą pagal atskiras
seniūnijas. Penkių seniūnijų pretendentai visai nepageidavo paramos verslo plėtrai, kitų seniūnijų
atstovai norėjo paramos tik kultūros centrų plėtrai. Aktyviausiai projektinėje veikloje dalyvavo
Židikų seniūnijos pretendentai ( 3 pav.).
42305
61500
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
45000
2007.12.01
Panaudota lėšų
administarvimui (Lt)
panaudota lėšų vietos
projektams įgyvendinti
(Lt)
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
13
3 pav. Vietos projektų paraiškų skaičius pagal seniūnijas
Šaltinis. ŠVLVVG duomenys.
ŠVLVVG skelbė papildomą kvietimą teikti vietos projektų paraiškas. Antrame kvietime
gautos 22 vietos projektų paraiškos, trečiame 2 paraiškos, kurios gavo finansavimą įgyvendinimui
(1 lentelė). ŠVLVVG sėkmingai įgyvendino bandomąją integruotą strategiją, pasiekė numatytus
tikslus.
1 lentelė. Gautų vietos projektų paraiškų skaičius
Kvietimas Data Gautų vietos
projektų
paraiškų, vnt.
Skirtas
finansavimas
vietos
projektams
Skirta lėšų Lt
Pirmasis 2006 11 24 – 2007 01 19 15 8 91 745,00
Antrasis 2007 09 11 – 2007 10 22 22 21 324 009,00
Trečiasis 2008 04 08-2008 04 14 2 2 65 896,00
Šaltinis. ŠVLVVG duomenys
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Viekšnių
Sedos
Šerkšnėnų
Laižuvos
Židikų
Reivyčių
Tirkšlių
Mažeikių apyl.
Sen
iūn
ijo
s
Verslo Bendruomenių Seniūnijų, kultūros centrų
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
14
Už sėkmingą integruotos bandomosios strategijos įgyvendinimą 2007 08 30 d. ŠVLVVG
buvo apdovanota Žemės ūkio ministerijos padėkos raštu.
Padėkos raštas
Įgyvendinant projektą ŠVLVVG suformavo savo administracinį aparatą, gebantį
administruoti ir įgyvendinti projektus, vykdyti finansinę apskaitą ir atskaitomybę, įtraukti kaimo
aktyvą į kaimo gyventojų gyvenimo gerinimo klausimų sprendimą.
ŠVLVVG be aukščiau minėtų vykdytų projektų aktyviai dalyvavo rengiant ir įgyvendinant
projektus ir iš kitų finansavimo šaltinių, kas turėjo didelę naudą kaimo bendruomenėms
partnerystei, įgūdžiams stiprinti ir kt. (2 lentelė).
2 lentelė. ŠVLVVG 2004-2007 m.m. parengtų ir įgyvendintų projektų sąrašas
Eil.
Nr.
Projekto pavadinimas Įgyvendinimo
laikotarpis
Projekto
vertė Fondas
1 Buhalterinė apskaita mažose NVO 2006 3360 Mažeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
remti 2 Kaimo vietovės studija ir integruotos
bandomosios strategijos parengimas,
siekiant gyvenimo kokybės gerinimo
Mažeikių rajono savivaldybės kaimo
gyvenamojoje vietovėje
2005 2950 Mažeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
remti 3 Telšių apskrities kaimiškųjų
bendruomeninių ryšių stiprinimas –
žingsnis į kaimo plėtros pokyčius
2005 1783 Žemaičių
bendruomenės fondas
4 Partnerystė – sėkmės garantas 2007 4220 Mažeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
15
remti 5 ŠVLVVG kaimo plėtros ir kokybės
gerinimo projektas
2007 1421 Mažeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
remti 6 ŠVLVVG kaimo plėtros ir kokybės
gerinimo projektas
2008 2371 Mažeikių rajono
savivaldybės
administracijos lėšos
NVO projektams
remti Šaltinis: ŠVLVVG duomenys
ŠVLVVG kaip organizacija aktyviai dalyvavo vietos, respublikos ir tarptautinio lygmens
veiklos srityse:
- 2007 03 09 užmegzti ryšiai su Vokietijos Respublikos Steinfurto apskrities
VVG, kurių metu Telšių apskrityje buvo derinami klausimai dėl bendro projekto su Steinfurto
apskritimi pagal LEADER programą rengimą;
- 2007 04 21 surengta išvyka - susitikimas su Kaišiadorių rajono savivaldybės VVG,
pasirašyta bendradarbiavimo sutartis;
- 2007 05 17 dalyvauta tarptautinėje konferencijoje „LEADER programa Baltijos
šalyse: laimėjimai ir perspektyvos“, ŠVLVVG nariai susipažino su užsienio partnerių patirtimi
įgyvendinant Leader programą;
- 2007 06 12 surengta išvyka - susitikimas su VVG „Pajūrio iniciatyvos”, kurios
metu aptartos bendradarbiavimo bei dalijimosi patirtimi galimybės rengiant naują strategiją bei
įgyvendinant bandomąją integruotą strategiją;
- 2007 08 03 pasirašytas ketinimo bendradarbiauti susitarimas su Steinfurto žemės
VVG, Vokietijos Respublika;
- 2007 09 21-24 išvyka - susitikimas su West Cork VVG, Skiberine, Airijos Respublika,
aptartos bendradarbiavimo galimybės 2007-2013 metams. Aplankyti projektai, kurie buvo vykdyti
2000-2006 metais. Dalyvauta kasmetiniame maisto festivalyje, kurį rengia Verslininkų asociacija
West Cork VVG;
- 2007 12 06 dalyvauta konferencijoje Latvijoje, su Saldus rajono vystymo asociacija
pasirašyta bendradarbiavimo sutartis;
VVG aktyviai įsijungė į vietos plėtros strategijos rengimą 2008-2014 m. laikotarpiui. 2007
04 11-20 VVG organizavo mokymus tema „Kaimo vietovės studija ir plėtra 2007-2013 m.“,
kuriuose kaimo gyventojams buvo suteikta pagrindinė informacija apie Europos Sąjungos ir
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
16
Lietuvos skiriamą paramą kaimui 2007 -2013 m. m., aštuonių seniūnijų 123 klausytojai įtraukti į
vietos plėtros strategijos rengimą. Pagal parengtą veiklų planą buvo vykdomas minėtos strategijos
rengimo darbai, kurie bus pateikti kitame skyriuje.
VVG kaip organizacija sistemingai vykdė skaidą apie savo veiklą ir per įvairias
informacijos priemones įtraukė kaimo aktyvą į strategijos rengimą ir jos įgyvendinimą.
Laikraščiuose „Būdas žemaičių“, „Santarvė“ rajono gyventojai pastoviai buvo informuojami
apie bandomosios strategijos rengimą, įgyvendinimą, paramos gavimą ir vietos plėtros strategijos
2008-2014 m. m. rengimą bei kitas vykdomas veiklas. Publikuoti straipsniai bei jų trumpas turinys
pateikiami 7 priede. Sukurta ŠVLVVG svetainė http://svlvvg.uzeik.net, kurioje talpinama visa
informacija apie ŠVLVVG veiklą, jos pasiekimus, integruotos bandomosios strategijos
įgyvendinimo eigą, 2007 -2013 m. m. vietos plėtros strategijos rengimą.
Vietos veiklos grupės nariai kviečiami ir dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir vietos
renginiuose. ŠVLVVG narė L. Rubežienė yra ,,Leader + pobūdžio priemonė“ įgyvendinimo
koordinavimo grupės narė. 2007 m. spalio 27 d. vykusiame Lietuvos vietos veiklos grupių
visuotiniame susirinkime buvo kuriamos Lietuvos VVG tinklas, tvirtinami jo įstatai ir renkama
valdyba. ŠVLVVG pasiekimai ir respublikinis pripažinimas įtakojo tai, kad valdybos narys M.
Narbutas išrinktas į tinklo valdybos narius ir atstovaus Šiaurės vakarų Lietuvos krašto vietos veiklos
grupių interesus.
VVG trijų metų darbo patirtis ir pasiekti rezultatai rodo jos kaip organizacijos
gebėjimus formuoti kvalifikuotų žmonių valdymo personalą, administruoti ir efektyviai
įsisavinti ES ir kitas kaimui skirtas lėšas, didinti kaimo gyventojų pilietinį aktyvumą ir įtakoti
spartesnę kaimo plėtrą, norint užtikrinti kaimo žmonių gyvenimo kokybės gerinimą, kuri
atitinka ŠVLVVG misija – apjungti įvairių socialinių grupių ir partnerių interesus, siekiant
suaktyvinti kaimo gyventojus, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ugdant jos
narių motyvaciją ir gebėjimus aktyviau dalyvauti ekonominėje, socialinėje, aplinkosaugos ir
kultūros paveldo priežiūros ir išsaugojimo veikloje, įgyvendinat LEADER metodą ŠVLVVG
teritorijoje.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
17
1.3. ŠVLVVG valdymas ir partnerystė
VVG valdymą ir jo sistemą reglamentuoja įstatai. Vietos veiklos grupės valdyme
išskiriamos trys pakopos:
- vietos veiklos grupės narių visuotinis susirinkimas;
- vietos veiklos grupės valdyba;
- vietos veiklos grupės pirmininkas.
Įstatuose tuo pačiu apibrėžiamos kiekvieno valdymo organo funkcijos ir veiklos ribos.
Aukščiausias VVG valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas, kuris renka valdybą,
valdybos pirmininką. Įstatuose tuo pačiu apibrėžiamos kiekvieno valdymo organo funkcijos ir
veiklos ribos. Pirmoji ŠVLVVG valdyba buvo išrinkta iš 18 narių. 56 proc. valdybos narių sudarė
socialinių ir ekonominių partnerių bei asociacijų atstovai, 22 proc. – verslo partneriai ir 22 proc. -
vietos valdžios atstovai. 2008 01 10 ŠVLVVG nauja valdyba išrinkta iš 10 narių.
ŠVLVVG valdyba
60 proc. valdybos narių sudaro socialinių ir ekonominių partnerių bei asociacijų atstovai, 20
proc. – verslo partneriai ir 20 proc. - vietos valdžios atstovai (4 pav.).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
18
6020
20
4 pav. Valdybos struktūra, proc.
ŠVLVVG atstovauja įvairių vietos grupių interesams, išlaikytas ir įgyvendintas partnerystės
principas. Partnerystė atstovauja kaimo vietovę, ją sudaro abiejų lyčių ir amžiaus nariai, tikslinės
grupės, įtraukti jaunimo atstovai, išlaikyta abiejų lyčių pusiausvyra. Valdybos sudėtyje yra
jaunuolė, 6 moterų ir 4 vyrai. Moterys sudaro 60 proc. valdybos narių, vyrai – 40 proc. Jaunimo
interesus atstovauja Viktorija Zubovaitė – Steponavičienė, gimusi 1983 m., Urvikių kaimo
bendruomenės narė, UAB „Retoras“, juristė. Turinti patirtį ir norą atstovauti ir ginti kaimo
gyventojų interesus. Dalyvauja ir organizuoja įvairius jaunimo renginius ir turi jų pasitikėjimą. Taip
pat valdybos sudėtyje yra asmenys, kompetentingi aplinkos apsaugos klausimais. ŠVLVVG
aplinkosauginės darbo grupės vadovas Algirdas Vilkas - mokytojų ekologų klubo vadovas,
biologijos mokytojas metodininkas, Jaunųjų gamtininkų stoties direktorius.
Pirmininkas atstovauja ŠVLVVG, jos vardu sudaro ir pasirašo sutartis su fiziniais ir
juridiniais asmenimis, pagal savo kompetenciją atstovauja ŠVLVVG interesams valstybinėse,
nevyriausybinėse organizacijose, santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, organizuoja,
koordinuoja jos veiklą.
Naujų narių priėmimo ir išstojimo tvarka. ŠVLVVG didelį dėmesį skiria grupės narių
plėtrai ir rotacijai. ŠVLVVG yra parengusi naujų narių priėmimo, valdybos narių rotacijos sistemą.
ŠVLVVG veiklą reglamentuoja vietos veiklos grupės įstatai, kurie numato, kad į VVG priimami
asmenys pasiūlius ne mažiau kaip dviems vietos veiklos grupės nariams ir jų narystei vietos veiklos
grupėje pritarus pirmininkui. Sprendimas dėl naujo nario priimamas valdybos posėdyje, kai už jį
balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų valdybos narių dalyvaujančių balsų dauguma.
Vietos veiklos grupės nariais gali būti pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai
užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstantys asociacijos įstatus, neturintys
jai ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančių tikslų.
Vietos veiklos grupės narys gali būti iš jos pašalintas, jeigu jo veikla prieštarauja vietos
veiklos grupės tikslams ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, trukdo įgyvendinti vietos veiklos
grupės uždavinius ir vykdyti jos funkcijas. Vietos veiklos grupės nariai šalinami pirmininko
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
19
sprendimu. Vietos veiklos grupės narys turi teisę teikti pasiūlymus vietos veiklos grupės veiklai
gerinti, dalyvauti vietos veiklos grupės visuotiniuose narių susirinkimuose su sprendžiamojo balso
teise, rinkti ir būti išrinktu į vietos veiklos grupės renkamus valdymo organus, gauti informaciją
apie vietos veiklos grupės veiklą, bet kada išstoti iš vietos veiklos grupės, įgyvendinti kitas
įstatymuose numatytas neturtines teises.
Išstojęs arba pašalintas ŠVLVVG narys praranda visas ŠVLVVG nario teises, kurios
numatytos įstatuose. Pašalintas narys negali būti renkamas į ŠVLVVG valdymo organus, praranda
teisę dalyvauti jame priimant sprendimus. ŠVLVVG, turėdama tikslą formuoti stabilų ir kūrybingą
komandą, numatė priemones, kurios užkirstų kelią neatsakingiems ŠVLVVG nariams. Išstojus arba
pašalinus iš ŠVLVVG narių numatyta, kad pakartotinai į ŠVLVVG grupę galės įstoti tik praėjus
metams ir pateikus dviejų ŠVLVVG narių rekomendacijas. Jiems lieka teisė, kaip vietovės
atstovams pareikšti savo nuomonę, dalyvauti organizuojamuose viešuose susirinkimuose,
konferencijose, tačiau neturi teisės balsuoti.
Įvairių socialinių grupių interesų derinimas ir sprendimų priėmimas. ŠVLVVG susikūrė
turėdama tikslą įtraukti kaimo žmones, valdžios ir verslo partnerius siekiant bendro tikslo –
pagerinti vietos žmonių gyvenimo kokybę. Pati grupės kūrimosi eiga, veiklos organizavimas,
vadyba ir kaip vienas iš jo elementų, sprendimų priėmimas pagrįsti demokratinu principu ir
vykdomas prisilaikant ŠVLVVG veiklą reglamentuojančių dokumentų.
Vietos veiklos grupės įstatai reglamentuoja kiekvienos valdymo grandies veiklos ribas.
Visuotinis Vietos veiklos grupės narių susirinkimas, papildo ir keičia Vietos veiklos grupės įstatus,
renka ir atšaukia vietos veiklos grupės valdybą ir jos narius ne mažesne kaip 2/3 visų vietos veiklos
grupės narių visuotinio susirinkimo balsų dauguma, renka ir atšaukia iš pareigų vietos veiklos
grupės pirmininką, tvirtina valdybos parengta vietos veiklos grupės veiklos programą, skiria ir
atšaukia revizorių (auditorių ar audito įmonę), nustato vietos veiklos grupės finansinės veiklos
vidaus kontrolės tvarką, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, išklauso ir įvertina
revizoriaus (auditoriaus ar audito įmonės) patikrinimo rezultatus, imasi priemonių revizoriaus
(auditoriaus ar audito įmonės) nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti, priima galutinį
sprendimą dėl labdaros ir paramos suteikimo, nustato vietos veiklos grupės narių stojamųjų įnašų
dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, tvirtina vietos veiklos grupės metinę valdybos
veiklos ir metinę finansinę atskaitomybę, priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar
dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimą reorganizuoti
ar likviduoti vietos veiklos grupę. Vietos veiklos grupės valdyba teikia pasiūlymus dėl Vietos
veiklos grupės įstatų pakeitimo, svarsto Vietos veiklos grupės pirmininko parengtą Vietos veiklos
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
20
grupės veiklos programą ir teikia tvirtinimui visuotiniam vietos veiklos grupės narių susirinkimui,
nustato Vietos veiklos grupės finansinės veiklos vidaus kontrolės tvarką, laikantis įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatytos tvarkos, išklauso ir įvertina revizoriaus (auditoriaus ar audito įmonės)
patikrinimo rezultatus, imasi priemonių revizoriaus (auditoriaus ar audito įmonės) nustatytiems
trūkumams ir pažeidimams pašalinti priima galutinius sprendimus dėl naujų narių priėmimo ir
pašalinimo iš vietos veiklos grupės, teikia pasiūlymus dėl labdaros ir paramos suteikimo, priima
galutinį sprendimą dėl vietos veiklos grupės lėšomis finansuojamų projektų atrankos, teikia
visuotiniam narių susirinkimui metinę finansinę atskaitomybę, galutinę ataskaitą apie vietos veiklos
grupės veiklą.
Vietos veiklos grupės pirmininkas atstovauja vietos veiklos grupei, jos vardu sudaro ir
pasirašo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, pagal savo kompetenciją atstovauja Vietos
veiklos grupės interesams valstybinėse, nevyriausybinėse organizacijose, teismuose, santykiuose su
fiziniais ir juridiniais asmenimis, organizuoja bei koordinuoja vietos veiklos grupės veiklą, rengia
vietos veiklos grupės veiklos programą, ataskaitą bei teikia ją tvirtinti visuotiniam vietos veiklos
grupės narių susirinkimui, rengia vietos veiklos grupės veiklos planus, analizuoja, kaip jie
įgyvendinami, teikia pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo gerinimo, teikia pasiūlymus dėl įstatų
pakeitimų ir papildymų, svarsto ir teikia tvirtinimui labdaros ir paramos teikimo klausimus,
įgyvendina šiuose įstatuose nurodytus vietos veiklos grupės tikslus ir uždavinius, teikia pasiūlymus
dėl vietos veiklos grupės lėšomis finansuojamų projektų atrankos, nustato vietos veiklos grupės
vidaus tvarką ir santykių su trečiaisiais asmenimis principus, šaukia ir rengia vietos veiklos grupės
narių visuotinius ir vietos veiklos grupės valdybos narių susirinkimus, teikia pasiūlymus dėl naujų
narių priėmimo ir narių pašalinimo iš vietos veiklos grupės, atsiskaito už vietos veiklos grupės
veiklą visuotiniam vietos veiklos grupės valdybos narių susirinkimui, atidaro sąskaitas bankuose,
savo kompetencijos ribose priima ir atleidžia darbuotojus, užmezga ir palaiko ryšius su
tarptautinėmis organizacijomis, tvirtina informacijos, kuri turi būti laikoma konfidencialia, sąrašą,
priima kitus šiuose įstatuose ar Valdybos narių susirinkimo sprendimuose vietos veiklos grupės
pirmininko kompetencijai priskirtus sprendimus.
Įstatuose numatytos narių teisės sudaro prielaidas demokratiniam valdymui ir kolegialiam
valdymo sprendimų priėmimui. Kiekvienas ruošiamas priimti sprendimas derinamas su vietos
gyventojais, t. y. svarstomas bendruomenių, suinteresuotų socialinių žmonių grupių sueigose ir tik
radus bendrus sueities taškus svarstomas ŠVLVVG valdymo organų ir priimami galutiniai
sprendimai. Priimant sprendimą bet kokiame lygmenyje atliekami procedūriniai parengiamieji
darbai pateikiant rengiamą klausimą svarstymui. Jei strateginio pobūdžio sprendimas, tai jis
aptariamas suinteresuotų žmonių grupėse, derinamas su valdžios atstovais ieškoma finansavimo
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
21
šaltinių arba teisinio pagrindimo ir tik tada pateikiamas svarstymui valdybai ar visuotiniam
susirinkimui. Einamieji, organizaciniai sprendimai priimami numatytos kompetencijos ribose.
ŠVLVVG savo prigimtimi jungia įvairias institucijas, subjektus ir žmones. Jos misija – integruotai
spręsti darnios kaimo plėtros klausimus savo vietovėje.
Konfliktų sprendimas. Visuomenėje, tame tarpe, kaimo vietovėje vyksta pokyčiai, kuriuos
įtakoja pasikeitimai rinkoje, valdymo struktūrose, personalijose. Kiekvienas pasikeitimas skirtingai
priimamas atskirų individų ir dažnai sutinka pasipriešinimą. Priimant bet kurį sprendimą ŠVLVVG
susidūrė su atskirų institucijų ir žmonių interesais. Dažnai į tą patį klausimo sprendimą žiūrima per
skirtingus interesus, gimdoma konfliktinė situacija, t.y. įvyksta nesutarimas tarp dviejų ar daugiau
pusių. Konfliktai kyla dėl skirtingo suvokimo, skirtingų vertybių, skirtingų interesų ir psichologinių
poreikių, o taip pat dėl ribotų išteklių norint įgyvendinti vieną ar kitą priemonę. ŠVLVVG
įsitvirtindama kaip organizacija turėjo įtikinti kaimo bendruomenes, valdžios, verslo atstovus apie
savo geranoriškus siekius ir paramą bendrų tikslų įgyvendinimui. Tam buvo panaudojami
tarpusavio pokalbiai, diskusijos, viešai pristatoma ŠVLVVG veikla, planai ir visais atvejais bandyta
įtraukti konfliktuojančią pusę į bendrų problemų sprendimą tiek koreguojant priimtus sprendimus,
tiek juos įgyvendinant. Keturių metų laikotarpyje ŠVLVVG pavyko sumažinti konfliktinių situacijų
skaičių ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis grupėmis kolegialiam
sprendimų priėmimui ir konfliktinių priežasčių šalinimui.
ŠVLVVG darbas su socialiai pažeistais ir atskirtais žmonėmis. Kaip jau buvo minėta,
ŠVLVVG turi tikslą ugdyti gebėjimus ir sutelkti kaimo bendruomenes vietos problemų sprendimui,
mažinti socialinę atskirtį tarp įvairių socialinių grupių, ypač jaunimo, moterų, neįgaliųjų, įtraukiant
mažiau aktyvius, socialiai atskirtus kaimo gyventojus tiek atliekant vietovės analizę, tiek numatant
priemones, mažinančias socialinę atskirtį. ŠVLVVG jau savo, kaip organizacijos steigimo ištakose,
akcentą darė socialinės atskirties žmonėms. Anita Avdaljan 2004-2007 02 07 m. m. laikotarpyje
buvo išrinkta ŠVLVVG pirmininke, sėkmingai organizavo VVG veiklą, vadovavo rengiant
integruotą bandomąją kaimo strategiją. Pati turėdama fizinę negalią didelę laiko dalį skiria darbui su
negalią turinčiai kaimo žmonėmis. Jos prašymu 2005 metais seniūnas, pagal Viešųjų darbų
programą, skyrė dvi moteris, kurios dviem neįgaliesiems Žemalės gyventojams sutvarko būstą,
sodybą ir atlieka kitus buities darbus. Jos iniciatyva prieš šventes organizuojamos akcijos, kurių
metu surinktas maistas ar rūbai, padalijami neįgaliesiems. Ji padeda nukentėjusiems po gaisro ar
stichinių nelaimių, gauti iš rajono savivaldybės ar kitų žinybų paramą, organizuoja rinkliavas
paremti pinigais ar daiktais.
Talidas Ostrauskas – ŠVLVVG socialines grupės narys. Mažeikių r. policijos komisariato
prevencijos poskyrio viršininkas, nuo 2007-04-13 Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
22
pavaduotojas, judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Mažeikių skyriaus narys, parengęs ir
įgyvendinęs projektus: „Saugi kaimynystė“, „Užkirskime kelią narkotikams“, „Saugi mokykla“,
„Laisvalaikis sportui“, „Gera pradžia“ skirta vaikų socializacijai, „Nusikaltimų veikų Mažeikių
rajone prevencija“ skirta siekti saugesnės aplinkos, „Saugi ir sveika visuomenė“, „Mes irgi
visuomenės dalis“ kuri skirta nuteistų asmenų integracijai į visuomenę, šuo metu rengia dar dvi
prevencinės programas „Taip saugiau“ skirta vienkiemių bei atokesnių gyvenamųjų vietovių
gyventojų saugumo didinimui ir „Gyventi blaiviai“ skirta narkomanijos prevencijai. „Iniciatyva ir
partnerystė – Gyvenimo kokybės gerinimas“. Išklausęs seminarus tema: „ES struktūrinių fondų
parama, LEADER+, Narkomanija, AIDS, problemos ir pagrįsti sprendimai.
Albina Kiudulienė - daug dirba su Mažeikių rajono neformalaus jaunimo organizacijomis,
padeda jauniems žmonėms rengti ir įgyvendinti projektus. Tai jaunimo festivaliai „Pasaka kine“,
kuris įtraukė jaunus filmų kūrėjus ne tik iš Mažeikių rajono, bet ir iš visos Lietuvos, renginys
„Prisiminkime atostogas“, kurio metu buvo demonstruojami filmai apie jaunų žmonių įspūdžius
vasaros atostogų metu. Jos dėka keletą metų organizuojamos reabilitacinės sveikatingumo stovyklos
turintiems sveikatos problemų ir neįgaliems vaikams. Albina Kiudulienė aktyviai dalyvauja
sutrikusio intelekto bendrijos „Viltis“ Mažeikių rajono veikloje, jų rengiamose projektuose, vasaros
stovyklose. Kartu su savivaldybe 2008 metais dalyvavo bendrame projekte „Ateik, tai tau“.
Projekto metu buvo įrengtos šaškių ir šachmatų lentos miesto poilsio parke. Tai dar viena vieša
erdvė vaikams ir jaunimui.
Irena Atkočaitienė – ŠVLVVG valdybos narė, Mažeikių rajono savivaldybės viešosios
bibliotekos direktorės pavaduotoja. Ji rūpinasi, kad rajono bibliotekose būtų aptarnaujami ne tik
galintys ateiti į bibliotekas, bet ir neįgalūs bei senyvo amžiaus gyventojai. Šie gyventojai
aptarnaujami namuose. Ji pati jau daugelį metų kas mėnesį neša knygas į namus neįgaliai kaimynei.
2005 m. Mažeikių rajono bibliotekininkų draugijai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos
aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Mažeikių rajono organizacija, I. Atkočaitienė prisideda prie
bendrų renginių organizavimo. I. Atkočaitienė aktyviai dalyvauja A. Zuokienės inicijuotame
projekte „Nedelsk“, skirtame kovai su krūties vėžiu, yra šio projekto Geros valios ambasadorė
Mažeikių rajone. Parengta nuolat veikianti paroda, skirta moterims, organizuojami renginiai, kurių
metu lankytojams dovanojamos bibliotekininkų išlankstytos iš popieriaus gervelės – sveikatingumo
simbolis. Už aktyvų dalyvavimą respublikinio projekto „Nedelsk“ veikloje Viešajai bibliotekai
gautas sertifikatas „Draugiška „Nedelsk“ biblioteka“ ir 10 žydinčių gėlių lovelių. Daug dėmesio
taip pat skiriama darbui su vaikais. I. Atkočaitienė yra rengusi projektus, kurių dėka įsigytos lėlės,
širma lėlių teatrui, įkurtos žaislotekos mažiesiems Mažeikių viešosios ir Sedos bibliotekų
lankytojams. I. Atkočaitienė rūpinasi, kad kasmet rajono bibliotekose vyktų tradiciniai renginiai,
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
23
skirti Tarptautinei vaikų knygos dienai ir Lietuvos nacionalinei bibliotekų savaitei, susitikimai su
rašytojais.
ŠVLVVG dalyvavimas VVG tinklo veikloje. Lietuvoje įsikūrusios VVG plečia savo veiklos
sritis, peržengia savo teritorijos ribas ir pradeda glaudų bendradarbiavimą su vietos ir tarptautinėmis
veiklos grupėmis. Minėto darbo koordinavimui Lietuvoje įkurtas VVG tinklas.
Vietos veiklos grupių tinklo steigiamasis susirinkimas įvyko 2007 m. spalio 27 d.
Susirinkimo metu buvo svarstyti ir priimti Vietos veiklos grupių tinklo įstatai, išrinktas Tinklo
pirmininkas, valdyba bei nustatyti stojamojo mokesčio ir nario mokesčio dydžiai.
Vietos veiklos grupių tinklo pirmininke 15 susirinkimo dalyvių pasitikėjimu (4 balsavo už kitą
kandidatą) išrinkta Rasa Birutytė, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto
administratorė. Susirinkimas delegavo naujai išrinktą Tinklo pirmininkę Rasą Birutytę į Lietuvos
kaimo tinklo tarybą.
Tinklas įsikūrė turėdamas tikslą:
- atstovauti ir ginti Asociacijos narių interesus visose visuomeninėse, valstybinėse Lietuvos,
Europos Sąjungos ir tarptautinėse institucijose ir organizacijose
- sudaryti sąlygas glaudesniam VVG bendradarbiavimui tarpusavyje ir su valstybės
valdymo institucijomis: ŽŪM, NMA, kad racionaliau būtų panaudojami ir vystomi VVG
potencialai, kaimo plėtra;
- siekti užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos VVG, Europos Sąjungos bei
tarptautinių organizacijų ir institucijų, tam įkuriant VVG tinklą ir panaudojant kitas organizacines
priemones.
Susirinkimas išrinko Tinklo valdybą iš 10 narių. Valdybai buvo patikėta deleguoti atstovus į
projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemones, atrankos komitetus:
V Komitetą išvadoms dėl projektų pagal priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“,
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir
plėtra“ deleguojamas Vytautas Zubas, Kauno rajono vietos veiklos grupės valdybos pirmininkas,
bei jį pavaduojantis Eugenijus Lunskis, Panevėžio rajono Vietos veiklos grupės pirmininkas.
Į VI Komitetą išvadoms dėl projektų pagal priemones „Vietos plėtros strategijų
įgyvendinimas“, „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“, „Parama VVG veiklai,
įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ deleguojama Rasa Birutytė, Vietos veiklos grupių tinklo
pirmininkė, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupės projekto administratorė, bei ją
pavaduojantis Egidijus Giedraitis, Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybių vietos veiklos grupės
„Nemunas“ pirmininkas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
24
ŠVLVVG nuo 2008 02 15 oficialus narys VVG tinkle. Šiaurės vakarų vietos veiklos grupės
nariai aktyviai dalyvauja Lietuvos VVG tinklo veikloje. Pirmas VVG tinklo posėdis įvyko 2005 03
01 Kaune. Posėdyje dalyvavo ŠVLVVG pirmininkė Anita Avdaljn ir Loreta Rubežienė. Jau pirmo
posėdžio metu grupės narės aktyviai dalyvavo diskusijose, teikė daug pasiūlymų ir kėlė problemas
su kuriomis susidūrė rengdamos bandomąją integruotą strategiją.
2007 10 23 Loreta Rubežienė ŠVLVVG valdybos buvo deleguota į Lietuvos VVG tinklo
asociacijos steigimo posėdį. Deleguodama savo narį ŠVLVVG išreiškė norą aktyviai dalyvauti
tinklo veikloje, bendradarbiauti su kitomis vietos veiklos grupėmis sprendžiant visoms VVG
aktualius klausimus ir problemas.
2008 01 19 Joniškyje įvyko pirmasis Vietos veiklos grupių tinklo valdybos posėdis, kuriame
dalyvavo 7 Valdybos nariai ir 14 vietos veiklos grupės atstovų iš vienuolikos vietos veiklos grupių
(dalyvavo atstovai iš Birštono, Mažeikių, Šiaulių, Pakruojo, Kauno, Jurbarko, Kalvarijos, Šilutės,
Molėtų, Biržų, Kelmės, Šilalės, Tauragės, Ukmergės, Kupiškio, Pasvalio rajonų).
VVG tinklo posėdžio metu
Daug diskusijų kilo svarstant vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo
plėtros 2007-2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos
plėtros strategijų įgyvendinimas“, įgyvendinimo taisyklių projektą. ŠVLVVG atstovė L. Rubežienė
pateikė pastabos šių taisyklių projektui, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio
ministerijai. Posėdyje buvo patvirtintas Vietos veiklos grupių tinklo valdybos darbo reglamentas bei
Stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka
ŠVLVVG valdybos narių funkcijos, kompetencija, indėlis kaimo plėtrai atsispindi
pateikiant kiekvieno valdybos nario gebėjimų ir veiklos įvertinimą (9 priedas):
Genoveita Gricienė – ŠVLVVG pirmininkė. 2007 m. vasario 8 d. išrinkta ŠVLVVG
pirmininke ir atstovauja ŠVLVVG interesus įvairiuose lygmenyse, pasirašo sutartis, organizuoja ir
koordinuoja grupės veiklą, palaiko nuolatinį ryšį su rajono ir kitų institucijų atstovais.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
25
Aktyvi visuomenininkė, Mažeikių rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, Sedos
labdaros fondo pirmininkė, Piliečių santalkos tarybos narė, ŠVLVVG steigėja, Sedos bendruomenės
pirmininko pavaduotoja, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė, Lietuvos Kaimo
bendruomenių sąjungos pirmininkė, Žemaičių kultūros draugijos tarybos narė ir Sedos skyriaus
pirmininkė, tarptautinio muzikos ir meno festivalio „Mažeikiai 2007“ organizacinio komiteto narė,
Vytauto Mačernio poezijos ir muzikos festivalio“ 7-ios vizijos“ vadovė.
G. Gricienė viena pirmųjų rajone ėmė domėtis LEADER + programa. Ji taip pat viena
pirmųjų ėmė tartis dėl bendradarbiavimo su Lietuvos Žemės ūkio rūmų atstovais. Visuomenininkė
noriai dalinasi su kitų bendruomenių savanoriais savo patirtimi apie bendruomenių veiklos
aktyvinimą, projektų rengimą bei paraiškų pildymą ir teikimą įvairiems fondams. Jos iniciatyva
organizuota daug seminarų, mokymų, pažintinių ir mokomųjų išvykų. Ji pirmoji Mažeikių raj. sav.
kaimo vietovėje pagal žmonių sugebėjimus ir norą įkūrė savanorių tikslines grupes: ekologinio,
socialinio, kultūrinio ir investicijų pritraukimo. Įsteigė Bendruomenės paramos centrą, daug
dėmesio skiria darbui su jaunimu – lengviausia į jaunus žmones eiti per sportą, kultūrinius renginius
jaunimui. Jos iniciatyva įgyvendinamas projektas jaunimo stadionui įrengti, veikia futbolo ir
krepšinio komandos, kurios puikiai atstovauja Sedą tarp seniūnijų ir rajono varžybose, kasmet
organizuojamos tradicinės sporto šventės.
Turi didelę patirtį rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus. Dalyvavo rengiant projektus:
„Bendruomenės centras – savanorių mokymui“, „Jaunimas kaimui“, „Tiltas tarp kašubų ir
žemaičių“, „Viešasis interneto centras“, „Kokį vandenį geria Sedos seniūnijos gyventojai“,
„Bendruomenių plėtra“, „Sedos bendruomenės resursai, lūkesčiai ir galimybės“, „Kaimo veiklos
judėjimas“, „Lietuva be skurdo ir atskirties“- Pilietinės visuomenės Instituto vykdomo projekto
Mažeikių rajono Savivaldybės grupės vadovė.
G. Gricienė dalyvauja organizuojant renginius ir teikiant paramą kaimo žmonėms,
aktyvinant jaunimo veiklą. Už aktyvią visuomeninę veiklą G. Gricienė buvo apdovanota Lietuvos
Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėkos raštu.
Vaidas Braziulis – ŠVLVVG pirmininkės pavaduotojas atsakingas už finansus ir viešųjų
pirkimų komisijos pirmininkas. Nuo 2003 metų Auksodės kaimo bendruomenės narys, ŠVLVVG
narys, buvo išrinktas ŠVLVVG pirmininkės pavaduotoju, ekonominės grupės vadovu. Pasitelkiant
kaimo aktyvą dalyvavo rengiant bandomosios integruotos strategijos ekonominę dalį. Dalyvavo
vykdant projektus: 2004 m. „Aktyviame laisvalaikyje slypi sveikata ir stiprybė“, 2005 m. „Vyresnio
amžiaus žmonės visuomenės dalis“, 2005 m. „Auksodės skverelio tvarkymas“, 2006m. „Maitinkis
sveikai – gyvenk ilgai“, 2006 m. „Sveikata didžiausias mūsų turtas“.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
26
Dabartiniu metu UAB „Dadotkų ūkis“ direktorius, Auksūdžio kaimo bendruomenės narys,
aktyviai dalyvauja ŠVLVVG veikloje, atstovauja verslininkų interesus, turi gerų pasiūlymų ir idėjų
dėl kaimo žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Jo iniciatyvų dėka Auksūdžio kaimo gyventojai vis
aktyviau dalyvauja savo bendruomenės veikloje, įtraukiami į bendrų kaimo problemų sprendimą.
Aktyviai įsijungia į pasirengimą posėdžiams, bendradarbiavimo sutarčių rengimą. Visada
dalyvauja grupės dalykinėse išvykose ir seminaruose. Yra atsakingas už viešuosius pirkimus.
Dalykiškai veda tarybos posėdžius, nesant pirmininkei puikiai atstovauja grupę tiek rajono, tiek
Lietuvos mastu.
Gintautas Šmaižys – ŠVLVVG pirmininkės pavaduotojas, atsakingas už ryšius su
verslininkais ir valdžios atstovais ir investicijų paiešką. G. Šmaižys – verslininkas, UAB
„Mažeikių rugelis“ direktorius, rajono savivaldybės tarybos narys – ekonomikos komiteto
pirmininkas, sugebantis surasti partnerius, planuoti ir pritraukti investicijas į kaimą. Būdamas
ŠVLVVG nariu ir pirmuoju pirmininkės pavaduotoju skatina produktyviai veiklai kaimo žmones ir
bendruomenes, derina jų veiklą su vietos valdžios, verslo atstovais. Taip pat palaiko ryšius su
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariais.
Irena Atkočaitienė – ŠVLVVG sekretorė, Leader metodo sklaidos grupės vadovė.
Atsakinga už ryšių su užsienio partneriais palaikymą, finansų kontrolę. Kultūrinės darbo grupės
vadovė, rengiant 2007-2013 metų strategiją. Ji – Lietuvos bibliotekininkų draugijos Mažeikių
skyriaus narė, Mažeikių r. viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, turinti didelę patirtį
rengiant projektus. I. Atkočaitienė yra ir Mažeikių r. neformalaus NVO informacijos ir paramos
centro koordinatorė. Taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose respublikinėse ir tarptautinėse
konferencijose, ruošia bei skaito pranešimus. Pastoviai kelia kvalifikaciją ir domisi pokyčiais
visuomenėje. Išklausė kursus „Viešųjų ir mokyklų bibliotekų modernizavimas informacinėje
visuomenėje“ (Rionė, Bornholmas, Danija), „Tarptautinių projektų vadovų ruošimo programa“
(Telšių apskrities verslo inkubatorius, Kauno technologijos universiteto Europos institutas),
Praktika „Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių bendradarbiavimas“ Šiaurės šalių liaudies
akademijoje (Gioteborgas, Švedija), 48 akademinių val. kursai „NVO ir savivaldybių
bendradarbiavimas. NVO veiklos efektyvumo įvertinimas“ (Lietuvos suaugusių švietimo
asociacija), Kvalifikacijos tobulinimas pagal neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programą
„Bandomosios integruotos kaimo plėtros strategijos rengimo ir įgyvendinimo ypatumai“ (Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerija, Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyba) ir kituose,
kurie pateikiami gyvenimo aprašyme.
I. Atkočaitienė turi didelę patirtį rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus: „Nori visiems
plačiai atverti bibliotekos duris, pradėk nuo vaikų“ (Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
27
Vilniuje, Mažeikių rajono savivaldybė), Informacijos infrastruktūros bendruomenei formavimas
(Mažeikių rajono savivaldybė, Baltijos – Amerikos partnerystės programa), NVO informacijos ir
paramos centras (Mažeikių rajono savivaldybė), Filantropijos ugdymas kaimo bendruomenėje
(Šerkšnėnų bendruomenės sueiga) (Baltijos – Amerikos partnerystės programa, NVO veiklos
efektyvumo tyrimo metodika (Žemaičių bendruomenės fondas, Mažeikių rajono savivaldybė),
Telšių apskrities kaimiškųjų bendruomenių ryšių stiprinimas – žingsnis į kaimo plėtros pokyčius
(Žemaičių bendruomenės fondas) ir kituose, kurie pateikiami gyvenimo aprašyme.
Viena svarbiausių NVO centro veiklos sričių – mokymai. I. Atkočaitienė organizavo
seminarus: „Projektų vadyba“, „Paraiškų rašymas“, „NVO veiklos pagrindai“, „NVO buhalterinė
apskaita“, „Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje: vaidmuo, teisė, interesai“, „Kompiuterio ir
interneto pradžiamokslis“, „Teisinis ir politinis klimatas filantropijai vystytis Lietuvoje“, „Lėšų
paieška projektinei veiklai“, „Efektyvus komandos formavimas. Komandos darbas“, „NVO ryšiai
su visuomene“, „Raštvedybos pagrindai“.
2005 m. sausio 27 d. apdovanota LR Ministro pirmininko Algirdo Brazausko padėkos raštu
ir vardine dovana už kruopštų darbą ir reikšmingą indėlį kuriant šiuolaikinę viešąją biblioteką, už
naujas iniciatyvas bei aktyvų dalyvavimą Lietuvos bibliotekininkų draugijos veikloje.
Irena yra aktyvi ŠVLVVG valdybos narė, kaupia ir sistemina vietos veiklos grupės veiklos
dokumentus, vykdo sklaidą, organizuoja vidaus ir tarptautinių ryšių užmezgimą, svečių priėmimą,
bendradarbiavimo sutarčių pasirašymą.
Aktyvios valdybos narės I. Atkočaitienės dėka buvo plečiamas ŠVLVVG tarptautinis
bendradarbiavimas. Buvo užmegzti ryšiai su Vokietijos Respublikos Steinfurto žemės VVG ir 2007
08 03 pasirašytas ketinimo bendradarbiauti susitarimas. 2007 m. rugsėjo mėnesį užmegzti ryšiai su
Airijos Vakarų Korko Leader kooperacine bendrove. Penki rajono VVG nariai susitiko su šios
bendrovės vadovais, lankėsi šios bendrovės organizuotame Maisto festivalyje, kuris yra vienas iš
jos projektų, finansuojamų pagal Leader programą. Ieškoma partnerių Skandinavijos šalyse.
Algirdas Vilkas – ŠVLVVG aplinkos apsaugos grupės vadovas. Mokytojų ekologų klubo
vadovas, biologijos mokytojas - metodininkas, knygos „Mažeikių krašto gamta“ bendraautorius, 4
mokslinių straipsnių bendraautorius. ŠVLVVG atsakingas už aplinkosauginių klausimų sprendimą.
A. Vilkas yra Mažeikių gamtininkų stoties direktorius. Jo iniciatyva surinkta daug kraštotyrinės
medžiagos apie Mažeikių rajoną. Skaitė pranešimus mokslinėje konferencijose Čekijoje ir
Vokietijoje (1994), respublikinėje mokslinėje konferencijoje „Biologinė įvairovės tyrimai ir
aplinkosauginis švietimas regionuose“ (2000), regioninėje konferencijoje „Aplinkosauga ir
ekologinis švietimas Telšių apskrityje“ pranešimą „Gamtos pažinimas ir ekologinis ugdymas
ugdant moksleivių patriotizmą ir pilietiškumą“ (2005), ŠVLVVG konferencijoje – „Mažeikių
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
28
geografinė ir demografinė situacija“ (2005). Surengė rajone seminarą - konferenciją „Genetikos
projektiniai darbai“ (2005). Paruošė kvalifikacijos tobulinimo programą, subūrė lektorių komandą ir
vedė seminarą „Aplinkosauginė veikla ugdymo institucijoje“ (2006). Išleido metodinę priemonę
„Trumpas mokyklinis žaliųjų samanų apibūdintojas“ (1997), spaudoje paskelbė apie 100 straipsnių.
Svarbesni jų: „Lietuviškas vorų vardynas“ (1996), „Entomologiniai tyrimai moksleivių
popamokinėje“.
Apdovanotas padėkos raštais už gerus mokinių pasiekimus rajono olimpiadose, nuoširdų
darbą. Vadovavo projektams „Varduvos salelės sutvarkymo akcija“, „Mažieji gamtos turtai –
visuomenės pažinimui“, „Baltųjų gandrų apskaita Mažeikių rajone“.
Įgyvendino projektus: „Aplinkosauginis švietimas ir jo sklaida Mažeikių rajone ugdymo
įstaigose“, „Kraštotyrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“. Dalyvavo rengiant ir
įgyvendinant „Kaimo vietovės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas siekiant
gyvenimo kokybės gerinimo Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamojoje vietovėje“ darbo grupėje, yra
šios grupės vadovas.
A. Vilkas – vienas iš aktyviausių gamtos gynėjų Mažeikiuose. Jis daro poveikį, kad rajono
savivaldybė privalo pasirūpinti gražiausiu Žemaitijos kampeliu – Plinkšių durpynas būtų įteisintas
kaip saugoma teritorija – draustinis. Gamtosaugininkas aktyviai kovoja, kad Plinkšių durpynas,
kuris 2004 m. pagal Aplinkos apsaugos ministro įsakymą buvo įtrauktas į Plinkšių miško biosferos
poligoną, būtų apsaugotas nuo neigiamo poveikio ir sunaikinimo. Aktyviai dalyvauja sprendžiant
kaimo vandens, šiukšlių, oro taršos klausimus. Rengiant ir įgyvendinant 2007 - 2013 m.m. vietos
plėtros strategiją vykdys aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą ir priežiūrą.
Loreta Rubežienė – ŠVLVVG Vietos plėtros 2008-2014 m. strategijos projekto vadovė,
viešųjų pirkimų komisijos narė. Mažeikių r. sav. vyr. specialistė darbui su jaunimu ir NVO.
Specialistės iniciatyva daugelis rajono NVO bei jaunimo atstovų gilina žinias įvairiuose
mokymuose, seminaruose. L. Rubežienė – komunikabili, darbšti, pareiginga, atsakinga, nuolat
domisi naujovėmis, turimomis žiniomis noriai dalinasi su kitais, turi gerus renginių organizavimo
įgūdžius. Jai puikiai sekasi organizuoti komandinį darbą.
L. Rubežienė LEADER + programos sklaidos bei ŠVLVVG kūrimo iniciatorė, savo
entuziazmu greitai „užkrėtusi“ ir kitus aktyvius rajono visuomenininkus.
L. Rubežienė turi didelę patirtį rengiant projektus, administruojant jų įgyvendinimą:
Aplinkos apsaugos tarnyboje parengtas ir finansuotas projektas „Mažeikių miesto valymo įrenginių
statyba“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengtas ir finansuotas projektas „Užkirskime
kelią narkotikams“, ta pačia tematika parengtas ir laimėtas tęstinis projektas, Baltijos - Amerikos
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
29
partnerystės programai parengtas ir finansuotas projektas „Savivaldybės ir NVO partnerystės
gerinimas“.
Aktyviai dalyvauja sprendžiant jaunimo užimtumo, įtraukimo į viešąją veiklą, pilietiškumo
ugdymo, jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. L. Rubežienė turi didelę patirtį kuriant
ir organizuojant NVO veiklą. Nuo 2004 m. ŠVLVVG valdybos narė, buvo atsakinga už darbą su
jaunimu. Jos patirtis ir gebėjimai leido sėkmingai organizuoti darbą su jaunimu, rengti ir
įgyvendinti projektus, palaikyti ryšius su NVO.
L. Rubežienė 2005 m. buvo integruotos bandomosios strategijos rengimo projekto vadovė,
2007 m. vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos rengimo projekto vadovė. Jos patirtis,
kompetencija, administraciniai, vadovavimo gebėjimai leido organizuoti sklandų strategijos
rengimą sėkmingai taikant principą „iš apačios į viršų“, apjungiant valdžios, verslo atstovus, kuriant
stiprią vietos partnerystę. Minėti projektai buvo sėkmingai įgyvendinti, pasiekti rezultatai bei įgytas
kaimo gyventojų pasitikėjimą ŠVLVVG kaip stipria ir patikima organizacija bei aukštos
kvalifikacijos valdybos nariais.
Nuo 2005 m. L. Rubežienė „Leader + pobūdžio priemonės“ įgyvendinimo koordinavimo
grupės narė, o 2007 m. buvo deleguota į Lietuvos Respublikos VVG tinklo valdybos sudėtį.
Viktorija Zubovaitė-Steponavičienė – ŠVLVVG atsakinga už darbą su jaunimu.
Viktorija Steponavičienė – atsakinga už darbą su jaunimu. UAB „Retoras“ juristė.
Viktorija Steponavičienė – ŠVLVVG valdybos narė, Urvikių kaimo bendruomenės narė,
kompetentinga teisininkė, įgijusi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą Mykolo Romerio
universitete, šiuo metu neakivaizdžiai tęsianti Civilinės ir komercinės teisės magistrantūros studijas.
Ši valdybos narė aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Kaip Urvikių kaimo
bendruomenės narė ruošia ir padeda įgyvendinti projektus, susijusius su kaimo gyventojų, ypač
jaunimo, užimtumo skatinimu. 2007 m. paruošė patriotiškumo idėjas puoselėjantį tęstinį projektą
„Čia mūsų namai“, sulaukusį didelio kaimo gyventojų susidomėjimo.
Viktorija Steponavičienė domisi ne tik teisės sfera, kaimo bendruomenės ir jaunimo
užimtumo problemomis, bet ir etnokultūra, kultūros vertybių puoselėjimu. 2007 m. išklausė LR
Žemės ūkio ministerijos organizuotus kursus: „Bendruomenės iniciatyvos skatinimas“, Lietuvos
kultūros centro organizuotus kursus Etninės kultūros puoselėjimo tema.
Albina Kiudulienė – Socialinės grupės vadovė. Atsakinga už ryšius su neįgaliųjų
organizacijomis. VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo - konsultacinio skyriaus vedėja, gydytoja
pulmonologė.
A. Kiudulienė - Mažeikių rajono katalikių moterų draugijos pirmininkė, Mažeikių rajono
ligonių astmos klubo medicinos vadovė, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrijos Mažeikių
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
30
skyriaus tarybos narė, Mažeikių gydytojų sąjungos valdybos narė, Mažeikių NVO tarybos narė.
Tai aktyvi ŠVLVVG valdybos narė, nuolat kelianti kvalifikaciją seminaruose bei stažuotėse
savo darbo srityje. Išklausyti kursai: „Medicininio bendravimo psichologija“, „NVO veiklos
efektyvumo įvertinimas“, „Lietuvos sveikatos sistema Europos integracijos kontekste“, Europos
respiratologų kongrese Glasgove, „Rizikos sirgti lėtinėmis ligomis mažinimas“, 2005-09-17 –
2005-09-21 Europos Respiratologų kongrese Kopenhagoje (18 kreditų), 2006-06-10 – 2006-06-18
„Pacientų teisės ir žalos sveikatai atlyginimas“, stažuotėje Europos Respiratologų kongrese
Miunchene, Pasauliniame astmos susitikime Stambule.
Nuo 1999 metų vykdo ir įgyvendina rajoninius projektus, skirtus sergantiems kvėpavimo
ligomis, gydytojų tobulinimosi klausimais, rajono vaikų vasaros užimtumui, NVO vadovams:
Projekto „Būkime sveiki“ tęstinumas, paskaitų ciklas, sergantiems kvėpavimo takų ligomis,
Mažeikių rajono ligonių astmos klubo nariams, neįgaliesiems. 1999 – 2007 m. Mažeikių rajono
savivaldybė, rėmėjų lėšos.
Projektas, skirtas Mažeikių rajono gydytojams „Pradiniai gaivinimo įgūdžiai“ 2004 m.
Mažeikių rajono savivaldybė.
Projektas, skirtas Mažeikių rajono gydytojams „Rizikos sirgti lėtinėmis ligomis mažinimas“
2005 m. Mažeikių rajono savivaldybė.
Projektas, skirtas Mažeikių rajono gydytojams „Pacientų teisės ir žalos sveikatai
atlyginimas“ 2006 m. Mažeikių rajono savivaldybė.
Projektas „NVO forumas 2006“, 2006 m. Mažeikių rajono savivaldybė.
Projektas „Stipri NVO – aktyvus pilietis“ 2007 m. Mažeikių rajono savivaldybė.
Vaikų vasaros poilsio – reabilitacinės stovyklos 2004 – 2007 m. Mažeikių rajono
savivaldybė, Švietimo ministerija, rėmėjų lėšos.
ŠVLVVG rengiant vietos plėtros 2007-2013 m.m. strategiją A. Kiudulienė buvo socialinės
grupės vadovė. A. Kiudulienės ilgametė darbo patirtis, vykdoma plati visuomeninė veikla, aukšta
kvalifikacija rengiant, įgyvendinant ir administruojant projektus užtikrino šios darbo grupės
kokybišką veiklą. Jos vadovaujama darbo grupė atliko socialinės situacijos analizę, gyventojų
poreikių tyrimą, įvertino esamą būklę kaimo gyvenamojoje teritorijoje bei pasiūlė priemones
socialinei situacijai kaime gerinti.
ŠVLVVG rengiant vietos plėtros 2007-2013 m. m. strategiją A. Kiudulienė buvo socialinės
grupės vadovė. A. Kiudulienės ilgametė darbo patirtis, vykdoma plati visuomeninė veikla, aukšta
kvalifikacija rengiant, įgyvendinant ir administruojant projektus užtikrino šios darbo grupės
kokybišką veiklą. Jos vadovaujama darbo grupė atliko socialinės situacijos analizę, gyventojų
poreikių tyrimą, įvertino esamą būklę kaimo gyvenamojoje teritorijoje bei pasiūlė priemones
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
31
socialinei situacijai kaime gerinti.
Jonas Siminkevičius – ŠVLVVG atsakingas už darbą su seniūnais, ryšių palaikymą su
valdžios atstovais.
Rajono mero pavaduotojas visuomeniniais pagrindais. Jau daug metų yra renkamas
savivaldybės tarybos nariu bei Kaimo reikalų ir Gamtosaugos komiteto pirmininku. 2004 m.
ŠVLVVG valdybos narys, buvo atsakingas už gamtos paveldą ir žemės ūkio verslų vystymą.
J. Siminkevičius daug dirba su seniūnais aiškinantis kaimo gyventojų poreikius, sprendžiant
gamtosaugines problemas, palaiko ryšį tarp valdžios ir kitų ŠVLVVG partnerių.
Rengiant integruotą bandomąją strategiją daug dirbo atliekant kaimo vietovės, gamtos
paveldo, žemės ūkio verslų vystymosi studiją bei jų perspektyvą.
Mero pavaduotojas – aktyvus gamtosaugininkas. Jis nuo 2004 m. aktyviai dalyvauja prieš
durpių gavybą Plinkšių durpyne. Anot J. Siminkevičiaus, „jis – ne prieš verslą, o tiesiog yra
įsitikinęs, kad būtina išsaugoti vieną gražiausių Mažeikių rajono vietų“.
J. Siminkevičiaus didelės patirties dirbant valdžios atstovu dėka 2004-2007 m. laikotarpyje
ŠVLVVG sustiprėjo vietinės valdžios ir nevyriausybinių organizacijų partnerystė, atsirado
stipresnis pasitikėjimas ŠVLVVG vykdoma veikla, išaugo jos prestižas.
Irena Pakulienė - ŠVLVVG finansininkė.
Atsakinga už finansinių dokumentų tvarkymą, apskaitą, administravimą. I. Pakulienė –
Mažeikių r. savivaldybės buhalterinės apskaitos skyriaus vyresnioji buhalterė. Turi didelę patirtį
administravimo, metodinių ir finansų valdymo gebėjimus, administruojant viešąsias lėšas. Pasižymi
ypatingu pareigingumu, kruopštumu, atsakingumu. Nuolat kelia kvalifikacija apskaitos tvarkymo
klausimais: Išklausyti seminarai: „Buhalterinės apskaitos biudžetinėje institucijoje aktualijos“,
„Buhalterinė apskaita NVO“, „Veikla, Emocijos, Idėjos, Komanda“, „Viešųjų pirkimų vykdymo
praktika bei ypatumai“, „Projektų rengimas ir finansų valdymas“ (pagal LEADER + programą),
„Naujų biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių taikymas“, „Finansų valdymas“,
„Biudžetinių metų pabaigos aktualijos. Apskaitos sistemos reforma biudžetinėse įstaigose“, „Teisės
aktų ir jų pakeitimų taikymas biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje“, „Kaimo vietovės studija
ir plėtra 2007 - 2013 m.“ ir kt.
I. Pakulienės aukšta kvalifikacija projektų administravimo, finansų valdymo klausimais
leidžia sėkmingai nuo 2004 m. apskaityti ir tvarkyti ŠVLVVG buhalterinę apskaitą, administruoti
ŠVLVVG įgyvendinamus projektus, vesti jų analitinę apskaitą, operatyviai atlikti tarpinius ir
galutinius atsiskaitymus su Nacionaline mokėjimo agentūra už gaunamas ES lėšas. I. Pakulienė
sėkmingai administravo 2004 m. projekto „Kaimo vietovės studija ir integruotos bandomosios
strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo Mažeikių rajono savivaldybės kaimo
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
32
gyvenamojoje vietovėje“, 2006 m. integruotos bandomosios strategijos įgyvendinimą, 2007 m.
vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimo projekto lėšas.
ŠVLVVG vertina jos kvalifikaciją ir jos teikiamą konsultacinę pagalbą kaimo
bendruomenėms įgyvendinančios įvairių fondų projektus.
Aktyviai talkina ir kiti ŠVLVVG nariai:
Talidas Ostrauskas – ŠVLVVG atsakingas už ryšio palaikymą su apylinkių inspektoriais,
ŠVLVVG sklaidą.
Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas, vietos veiklos grupėje
atsakingas už pastovų, nuolatinį ryšį su kaimo apylinkių inspektoriais ir saugos burių atstovais,
aktyviai dalyvauja gerinant kriminogeninę padėtį kaimo teritorijoje. Judėjimo „Stabdyk
nusikalstamumą“ Mažeikių skyriaus narys, parengęs ir įgyvendinęs projektus: „Saugi kaimynystė“,
„Užkirskime kelią narkotikams“, „Saugi mokykla“, „Iniciatyva ir partnerystė – Gyvenimo kokybės
gerinimas“. Išklausęs seminarus tema: „ES struktūrinių fondų parama, LEADER+, Narkomanija,
AIDS, problemos ir pagrįsti sprendimai“. Nuo 2004 m. yra ŠVLVVG aktyvus valdybos narys.
Rengiant integruotą bandomąją strategiją buvo socialinės grupės narys, jis daug prisidėjo atliekant
socialinės situacijos analizę, tiriant kaimo gyventojų poreikius. Atliko kriminogeninės situacijos
kaime būklės įvertinimą bei siūlė priemones nusikalstamumui kaime mažinti.
Anita Avdaljan - ŠVLVVG atsakinga už lobistinę veiklą ir darbą su negalią turinčiais
kaimo žmonėmis. 2004 - 2006 m. laikotarpyje buvo išrinkta ŠVLVVG pirmininke, sėkmingai
organizavo VVG veiklą, vadovavo rengiant integruotą bandomąją kaimo strategiją, kuri užsienio
ekspertų buvo teigiamai įvertinta ir skirta parama jos įgyvendinimui. Yra Žemalės kaimo
bendruomenės pirmininkė, ūkininkė, kuri atstovauja ūkininkų interesus.
Aktyviai dalyvauja rajono visuomeninėje veikloje, domisi naujovėmis, nuolat kelia
kvalifikaciją seminaruose, mokymuose. 2003 m. dalyvavo LŽŪU organizuotuose mokymuose
„Kaimo plėtra: partnerystė ir kooperacijos įgūdžių ugdymas“ bei „VVG kūrimo ir strategijos
rengimo principai“. 2004 m. tobulino kvalifikaciją pagal neformaliojo tęstinio profesinio mokymo
programą „Augalų apsaugos priemonių naudojimas“, kurią organizavo Lietuvos žemės ūkio
konsultavimo tarnyba. 2005 m. pagal LEADER+ programą dalyvavo Darbo ekonomikos ir
mokymo metodikos tarnybos surengtuose mokymuose „Bandomosios integruotos kaimo plėtros
strategijos rengimo ir įgyvendinimo ypatumai“. Tais pačiais metais išklausė Lietuvos Veterinarijos
Akademijos organizuotuose mokymuose „Gyvūnų gerovės reikalavimai bei karvių maisto
profilaktika, somatinių ląstelių mažinimo būdai ir inhibitorinių medžiagų prevencija žaliaviniame
piene“, „Mėsinių galvijų auginimas ir veisimas“, „Verslo organizavimas ir struktūrinė parama“,
„Ūkininko ūkio veiklos apskaita paprastąją sistema“. 2005 m. baigė Mažeikių bendruomenės centre
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
33
vykusius kompiuteristų - maketuotojų kursus, kurių metu įsisavino profesinio orientavimo ir
psichologinio paruošimo bei kompiuterinio raštingumo kvalifikacijos tobulinimo galimybes
projekte "Mažeikių neįgaliųjų kvalifikacijos kėlimas ir integracija į darbo rinką“.
A. Avdaljan už aktyvią visuomeninę veiklą buvo apdovanota Telšių apskrities
administracijos viršininko padėkos raštu. Gerai moka latvių kalbą ir palaiko ryšius su Latvijos
Respublikos kaimo plėtros iniciatyvinėmis grupėmis ir didelę laiko dalį skiria darbui su negalią
turinčiai kaimo žmonėmis. Jos prašymu 2005 metais seniūnas, pagal Viešųjų darbų programą,
skyrė dvi moteris, kurios dviem neįgaliesiems Žemalės gyventojams sutvarko būstą, sodybą ir
atlieka kitus buities darbus. Jos iniciatyva prieš šventes organizuojamos akcijos, kurių metu
surinktas maistas ar rūbai, padalijami neįgaliesiems. Ji padeda nukentėjusiems po gaisro ar
stichinių nelaimių, gauti iš rajono savivaldybės ar kitų žinybų paramą, organizuoja rinkliavas
paremti pinigais ar daiktais.
Jos iniciatyva buvo sutvarkytas Žemalės parkas, pradėti organizuoti gražiausios sodybos
konkursai.
Gebanti bendrauti su įvairių socialinių grupių žmonėmis ir kartu spręsti iškilusias
problemas.
Juozas Vitkauskis – ŠVLVVG atsakingas už finansų kontrolę.
Nuo 2006 metų Židikų seniūnijos bendruomenės pirmininkas. ŠVLVVG narys, ŠVLVVG
aplinkos apsaugos ir kultūros grupės narys. Dalyvauja įvairiuose renginiuose bei pats dalyvavo
ruošiant projektą 2007 m. „Knygos „Židikai“ leidimas ir pristatymas Židikų seniūnijos
bendruomenei“.
Nuo studijų baigimo metų iki 1982 m. dirbo vyr. agronomu, 1982-1990 m. Agronomijos
susivienijime užėmė pirmininko pavaduotojo – vyr. agrochemiko pareigas. Taip pat yra dirbęs
(1992-1994 m.) Mažeikių rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoju. Nuo 1994
m. iki 2002 m. buvo paskirtas Mažeikių teritorinės muitinės posto viršininku.
Dabartiniu metu UAB „Žemaitijos deguonis“ direktoriaus pavaduotojas, aktyviai dalyvauja
ŠVLVVG veikloje. Jo iniciatyvų dėka Židikų seniūnijos kaimo gyventojai vis aktyviau dalyvauja
savo bendruomenės veikloje, įtraukiami į bendrų kaimo problemų sprendimą.
Aktyviai dalyvauja susirinkimuose, grupės dalykinėse išvykose ir seminaruose. Yra
atsakingas už finansinę kontrolę.
Regina Stonkuvienė – ŠVLVVG Kultūros darbo grupės vadovė. Urvikių kultūros centro
Leckavos kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorius. Nuo 2003 m. R. Stonkuvienė Leckavos
kaimo bendruomenės tarybos narė, 2005-2007 m. - pirmininkė.
ŠVLVVG narė, kultūros grupės vadovė tobulinant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
34
R. Stonkuvienė įnešė didelį indėlį telkiant kaimo bendruomenes aplinkos tvarkymui,
kultūrinio gyvenimo įvairinimui, jaunimo užimtumui. Jos sukaupta patirtis parodė, kad kaimo
gyventojai, iš pradžių pavieniui, o vėliau jau organizuotai talkino, puošdami gimtąjį kaimą. Tai
buvo pradžia neformalios bendruomenės įkūrimo, kuri šiandien veikia kaip atskiras, registruotas
padalinys. Būdama bendruomenės tarybos narė, o vėliau ir pirmininkė, organizavo nemažai svarbių
mūsų kaimui, seniūnijai renginių: tarptautinę stovyklą - seminarą „Tradicinės Jokūbinės meno,
amatų ir linksmybių šventę“, „Sveikatinimo rytmečiai Leckavoje“, Etnografinė studija „Čia aš
gimiau, užaugau“, „Žemės dienos talkų dešimtadienis“, „Leckavai žalią spalvą“. Kasmet
organizuojama vaikų plataus profilio stovykla „Mes saulės vaikai“, derinami vaikų pomėgiai piešti,
dainuoti, šokti, sportuoti, įgyti naujų žinių, bendrauti. Taip įgyjama įvairios, reikalingos vaiko
asmenybei vystytis, patirties.
2004 m. įgyvendintas labai svarbus projektas – atidaryta pilnai įrengta kaimo seklyčia ir
senovinių daiktų muziejus, kurio eksponatai rinkti tik iš mūsų kaimo apylinkių. Taip pat, kasmet
bendruomenė rengia vietinį sodybų apžiūros konkursą, pristato apželdinimo projektus.
Įgyvendindami šiuos projektus išgražino savo švenčių vietą „Dainų slėnį“, bendruomenės kryžiaus
aplinką, mokyklos skverą, išgražėjo kaimo sodybos. Įgyvendintas šiukšlių surinkimo ir išvežimo
projektas. Žmonės iš pradžių lėtai jungėsi šiam grožio kūrimo darbui, bet matydami nuostabius šio
darbo rezultatus, ėmėsi aktyviai puošti savo aplinką.
Per penkerius bendruomenės veiklos metus, vadovaujant R. Stonkuvienei parašyta 10
projektų, iš kurių 7 finansuoti ir įgyvendinti. 2006 metams parengti dar 4 projektai: kultūros namų
renovacijos, vaikų vasaros poilsio stovyklėlės, bibliotekos kompiuterizavimo, aplinkos
apželdinimo.
R. Stonkuvienė daug dirbo atliekant rajono kaimo vietovės studiją, rengiant integruotą
bandomąją strategiją bei rengiant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m. m. Organizavo darbo
grupės darbą, vadovavo posėdžiams, rinko informaciją, atliko kaimo vietovės kultūros situacijos
analizę. Jos vadovaujama darbo grupė atliko kaimo gyventojų poreikius, gyventojus įtraukė į
strategijos rengimą ir numatė priemones kultūros situacijos gerinimui kaimo teritorijoje.
ŠVLVVG valdymo struktūra pateikta 5 pav.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
35
5 pav. ŠVLVVG administracinė valdymo struktūra
Visuotinis susirinkimas Valdyba Pirmininkas
Projektų rengimo ir
priežiūros vadovas
Sekretorė Finansininkas
Socialinės grupės vadovas Ekonominės grupės vadovas Aplinkos apsaugos ir kultūros
paveldo grupės vadovas
Atsakingas už
darbą su moterimis
Atsakingas už
darbą su
jaunimu
Atsakingas už darbą su socialiai
pažeidžiamų žmonių grupėmis
Viešųjų pirkimų
komisija
Atsakingas
už kaimo
verslų plėtrą
Atsakingas
už gamtos
apsaugą
Atsakingas
už
kultūros
paveldą
Partnerystės ir ryšių
palaikymo grupės vadovas
Atsakingas
už
partnerystės
ryšius
Atsakingas už
tarptautinius
ir
tarpteritorini
us ryšius
Leader metodo sklaidos
grupės vadovas
Pirmininko pavaduotojas
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
36
ŠVLVVG valdymo struktūra atitinka jai keliamų tikslų įgyvendinimui. ŠVLVVG valdymo
struktūra susideda iš bendro administracinio aparato, kurie pagal funkcijas atsako už ŠVLVVG
veikos organizavimą ir kontrolę, sudarytos darbinės socialinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir
partnerystės grupės tiesiogiai įgyvendina ir atsiskaito už ŠVLVVG veiklos plane numatytas
veiklas.
Pagal ŠVLVVG valdymo struktūrą, valdybos narių profesinę kompetenciją, patirtį,
atliktus darbus galime daryti išvadas, kad:
1. Valdyboje išlaikytos partnerystės proporcijos ir gebama kolegialiai spręsti įvairias
kaimo problemas.
2. Valdybos narių tarpe be atsakingo už aplinkos apsaugą asmens, daug valdybos narių
domisi ir tiesiogiai dalyvauja gerinant aplinkosauginę būklę kaime.
3. Valdybos nariui, atsakingam už darbą su jaunimu, talkina daugelis valdybos narių
spręsdami jaunimo užimtumo klausimus. Valdybos nariai didelį dėmesį skiria ir turi patirtį
darbui su tikslinėmis grupėmis, mažiau aktyviais, socialiniai atskirtais kaimo gyventojais.
4. Valdymo ir administracinė struktūra atitinka ŠVLVVG iškeltus uždavinius ir narių
funkcijos, atsakomybė suderintos su ŠVLVVG veikla.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
37
1.4. ŠVLVVG tarptautinis ir tarpteritorinis bendradarbiavimas.
Lietuvoje VVG įkurtos tikslu plėtoti vietos partnerystę tarp valdžios ir nevyriausybinių
institucijų VVG teritorijoje siekiant įgyvendinti darnios kaimo plėtros principus. Kaip buvo
aprašyta ankstesniuose skyriuose, šio principo prisilaikoma formuojant ŠVLVVG valdymo
struktūrą ir organizuojant jos veiklą. Jei pradiniame ŠVLVVG veiklos etape pagrindinis akcentas
buvo daromas vietos partnerystės stiprinimui, nes rengiant integruotas bandomąsias strategijas buvo
stengiamasi išlaikyti konfidencialumą ir atrankos konkurse gauti aukštesnį įvertinimą ir paramą
strategijos įgyvendinimui, tai 2007 - 2013 metais atsirado galimybės plėsti partnerystės ryšius ir
dalyvauti bendrų projektų regime ir įgyvendinime.
ŠVLVVG sukaupusi didelį administracinį patyrimą įgyvendinant Leader metodą Šiaurės
Lietuvos regione. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir ŠVLVVG turi problemų įgyvendinant
bandomojoje strategijoje numatytas priemones, sprendžiant organizacinius klausimus, kaupiant
idėjas ir formuojant kaimo žmonių požiūrį į savo vietovės ateitį. Siekdama sparčiau įsisavinti
Leader metodą ŠVLVVG užmezgė ryšius su Lietuvos ir užsienio partneriais, turėdama tikslą keistis
patirtimi ir jų pasiekimus, atitinkančius vietos gyventojų poreikius, įgyvendinti savo teritorijoje.
Mažeikių rajono savivaldybė palaiko draugiškus ryšius su Saldus rajonu (Latvijos
Respublika), Paidės miestu (Jarvaamas apskritis, Estijos Respublika), Haviržov miestu (Čekijos
Respublika), Štendalio rajonu (Vokietija), Plocko miestu (Lenkija), Liezeno miestu (Austrija),
Karlshamno miestu (Švedijos Respublika). Minėti ryšiai sudaro prielaidas pritraukti investicijas ir
bendrais projektais prisidėti sprendžiant kaimo plėtros klausimus. ŠVLVVG turi gilias tarptautinio
bendradarbiavimo tradicijas ir partnerius kaimyninėje Latvijoje. Tai Saldaus rajone Brocenės
savivaldybėje veikianti vietos veiklos grupė. Jų atstovai dalyvavo 2005 05 05 vykusioje ŠVLVVG
ir kaimo bendruomenių sąjungos organizuotoje konferencijoje. Latviai domėjosi ŠVLVVG
vykdoma veikla bei pasidalijo turima savo patirtimi. 2005 06 29 ŠVLVVG penki atstovai vyko į
Brocenę. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Brocenės savivaldybės vietos veiklos grupės
iniciatyvine grupe, aptartas tolimesnis bendradarbiavimas (10
priedas).
ŠVLVVG pasirašė ir aptarė bendradarbiavimą su kita
Latvijos nevyriausybine organizacija – „Septyni žingsniai“ (10
priedas). Ši organizacija vienija 6 Latvijos Respublikos
savivaldybes, kurios rengia bendrus projektus socialiniais,
kultūriniais ir kitais klausimais.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
38
Viekšnių bendruomenės pirmininkas Rimantas Gricius 2005 m. kovo mėn. dalyvavo
Briuselyje vykusioje mokomojoje programoje „Europos parlamento ir frakcijų veikla. ES teikiama
parama kaimo plėtrai“. Taip pat susipažino su Europos Parlamento buveine Belgijoje, pabendravo
su kitų šalių Europarlamento nariais, susitiko su „Leader + Contact Point“ bei ES Komisijos žemės
ūkio ir kaimo plėtros direktorato atstovais, susipažino su Olandijos ūkiais. Grįžęs R. Gricius patirtus
įspūdžius bei įgytą patirtį perdavė rajono bendruomenių vadovams.
Mažeikių r. sav. administracija ieško naujų partnerių Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje,
Italijoje, Kipro saloje, galėtų atsižvelgti į ŠVLVVG siekius plečiant tarptautinį bendradarbiavimą.
Savo ruožtu, ŠVLVVG užmezgė tiesioginius ryšius su Vokietijos Respublikos Steinfurto žemės
VVG, su kuria pasirašytas ketinimo bendradarbiauti protokolas.
2005 06 – 09 mėn. ŠVLVVG užmezgė vietinį bendradarbiavimą su Kaišiadorių rajono
savivaldybės VVG, Telšių rajono vietos veiklos grupe, Raseinių raj. vietos veiklos grupe „Raseinių
krašto bendrija“, Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupe pasirašydama bendradarbiavimo
sutartis, kuriose numatė tolimesnį bendradarbiavimą. Bendradarbiavimo sutartyse buvo:
- Įsipareigota dalyvauti „LEADER +“ veikloje ir keistis sukaupta informacija, patirtimi;
- Rengti bendrus projektus, kuriuose dalyvautų pasirašiusiųjų šalių vietos veiklos grupės,
siekti į veiklą įtraukti kitų valstybių vietos veiklos grupes.
- Vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą, organizuojant aktyvo mokymą ir keičiantis
vizitais, parodyti programų įgyvendinimo naudą kaimo žmonėms minėtų šalių vietose;
- Dalyvauti tarptautiniame „LEADER +“ tinkle;
- Organizuoti konferencijas apie „LEADER + “ programos vykdymą ir problematiką.
- Bendradarbiauti leidžiant patirties sklaidos leidinius.
Vykdant sutartyse numatytus įsipareigojimus 2006 -2007 m.m. ŠVLVVG surengė išvyką
- susitikimą su VVG „Pajūrio iniciatyvos”, kur aptartos bendradarbiavimo bei dalijimosi patirtimi
galimybės rengiant naują strategiją bei įgyvendinant bandomąją integruotą strategiją. Susitikimo
metu buvo aptartos bendros problemos įgyvendinant laimėtus projektus, pasidalinta patirtimi, kaip
ŠVLVVG sekasi rengti naują strategiją, kokios problemos, kokie sunkumai. VVG „Pajūrio
iniciatyvos“ supažindino su valdybos nariais, pakvietė naudotis Rietavo verslo ir informacijos
centro teikiamomis paslaugomis, supažindino su sėkmingais Rietave įgyvendintais projektais.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
39
Susitikimo akimirkos su VVG „ Pajūrio iniciatyvos“
2007 03 09 ŠVLVVG nariai dalyvavo pasitarime Telšių apskrityje dėl bendro projekto
su Steinfurto apskritimi pagal LEADER programą rengimo. Užmegzti ryšiai su Vokietijos
Respublikos Steinfurto apskrities VVG.
2007 04 21 ŠVLVVG nariai vyko į susitikimą su Kaišiadorių rajono VVG.
Susitikimas vyko Rumšiškių muziejuje. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pristatytas
muziejaus vykdomas projektas „Rugys“, pasidalinta patirtimi, kaip sekasi įsisavinti 0,5 mln. Lt
gautą paramą, aptartos problemos, bendros abiem veiklos grupėms.
Susitikimas su Kaišiadorių rajono VVG
Ketinimų protokoluose numatytos idėjos kartu rengti ir įgyvendinti vietos ir tarptautinius
projektus.
ŠVLVVG bendradarbiavimas su Lietuvos vietos veiklos grupėmis davė abipusę naudą
tiek ŠVLVVG organizacijai, tiek vietos veiklos grupėmis su kuriomis palaikė partnerystės ryšius.
Keitimosi vizitais metu buvo susipažinta, kokie įgyvendinami vietos projektai, kokios iškyla
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
40
problemos, susipažinta su apskaitos tvarkymo sistema, bendradarbiavimo su Nacionaline mokėjimo
agentūra, Žemės ūkio ministerija ir kitomis administruojančiomis institucijomis norint išsiaiškinti
strategijos rengimo ir įgyvendinimo probleminius klausimus.
Kartu su minėtomis grupėmis buvo aptariami naujos vietos plėtros strategijos rengimo
metodiniai klausimai, pasikeista informacija apie vietos ekonominės ir socialinės studijos
organizavimą. Kiekvienas partneris pateikė savo patirtį, kaip sugeba iš globalios rajono
informacijos atskirti VVG teritorijos reikiamus rodiklius. Tarpteritorinio bendradarbiavimo dėka
ŠVLVVG turėjo galimybę operatyviau spręsti vietos plėtros strategijos rengimo eigoje iškylančias
problemas ir tuo pačiu gerinti strategijos kokybę.
ŠVLVVG kitoms vietos partnerystės grupėms buvo pavyzdys, kaip reikia organizuoti
strategijos įgyvendinimą. Kitos VVG grupės turėjo galimybę susipažinti su administracinio aparato
formavimo struktūra, darbuotojų funkcijomis, kvietimo paraiškas teikti tvarka, parengta
dokumentacija bei vietos projektų atrankos organizavimu. Tai leido joms susipažinti ne tik su
rengiamos strategijos darbo tobulinimu, bet ir pasirengti jos įgyvendinimui.
2007 05 17 ŠVLVVG dalyvavo tarptautinėje konferencijoje tema „LEADER programa
Baltijos šalyse: laimėjimai ir perspektyvos“ kurioje susipažino su užsienio partnerių patirtimi
įgyvendinant Leader programą, pasikeista idėjomis dėl bendradarbiavimo galimybių 2007 – 2013
metais.
2007 09 21-24 dienomis įvyko ŠVLVVG atstovų susitikimas su Airijos Respublikos West
Cork VVG, Skiberine. Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės 2007-2013 metams.
Išklausyta airių patirtis, susipažinta su jų veiklą ir aplankyti 2000-2006 metais West Cork VVG
įgyvendinti projektai. Dalyvauta kasmetiniame maisto festivalyje, kurį rengia Verslininkų asociacija
ir West Cork VVG.
Susitikimo akimirkos su tarptautiniu partneriu West Cork VVG
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
41
ŠVLVVG susipažino su West Cork VVG įgyvendinamu projektu „Naudingo
konkurencingumo siekimas per regiono unikalų įvaizdį ir identiškumą“, jo administravimu ir
finansų naudojimo tvarka, tarptautinių projektų paieška. Aptariant bendradarbiavimo ateityje
perspektyvas buvo numatyta keistis abiejų šalių delegacijomis, organizuoti mokymus ir seminarus
pristatant sėkmingus strategijų įgyvendinimo pavyzdžius, padėti užmegzti ryšius kaimo
bendruomenėms ir kitiems socialiniams partneriams.
2007 08 03 suderintas ketinimo bendradarbiauti protokolas su Steinfurto žemės VVG,
Vokietijos Respublika.
ŠVLVVG 2007 12 06 svečiavosi Latvijoje Saldus regiono vystymo asociacijoje. Susitikimo
metu buvo pristatytas mūsų šalies Leader programos įgyvendinimo modelis. Latviai pristatė savo
parengtą strategiją, papasakojo apie įgyvendinamus projektus, apie vietines iniciatyvas, vykdomus
kitus VVG projektus. 2007 12 06 pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Latvijos Saldus regiono
vystymo asociacija, kurioje numatomos tarptautinio bendradarbiavimo ir galimų tarptautinių
projektų rengimo kryptys. Sutartyje numatyta stiprinti ir vystyti veiklos kooperavimą ir keitimąsi
patirtimi siekiant tobulinti vidaus ir išorės vietinės veiklos grupių bendradarbiavimą, kelti
gebėjimus finansų naudojimo ir vietos veiklos grupės administravimo srityse, pasinaudojant
ŠVLVVG ir Latvijos Saldus regiono vystymo asociacijos patirtimi, kelti žmogiškųjų išteklių
kvalifikaciją, pasinaudojant ES finansine parama.
ŠVLVVG delegacija 2007 12 06 tarptautinėje konferencijoje Latvijoje
Tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos sritys.
2007 08 03 bendradarbiavimo protokole su Steinfurto žemės VVG, Vokietijos Respublika
numatoma vystyti abiejų šalių kaimiškas teritorijas. Į bendradarbiavimo planus įeina tolimesnės
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
42
veiklos: žemės ūkis, turizmas, šeima ir kultūra. Pagrindinis dėmesys turi būti skirtas parengti
modelius įtvirtinant regioninius produktus ir paruošti jiems tinkamą rinką.
2007 12 06 pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje su Latvijos Saldus regiono vystymo
asociacija numatomos galimų projektų rengimo kryptys: vykdyti VVG patirties sklaidą,
organizuojant tarptautines konferencijas, nagrinėjant praktikoje atliktų naudingų eksperimentų
rezultatus ir jų panaudojimo galimybes kitose šalyse, pasinaudojant partneryste dalyvauti verslo,
mokymo ir kituose mažų regionų ir smulkiuose nacionaliniuose projektuose. Rengti ir kooperuoti
naujus kelius ir idėjas kaimo ateities vystymui.
Vidaus ir tarptautinio bendradarbiavimo sutartys, kuriose pateiktos tarpteritorinio ir
tarptautinio bendradarbiavimo veiklos sritys pateiktos 10 priede.
1.5. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimas
Lietuvos kaimą išskiriant kaip atskira ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės plėtros
objektą atsirado būtina sąlyga planuoti jo plėtrą, organizuoti planų įgyvendinimą, vykdyti pokyčių
stebėseną. ŠVLVVG savo veiklą organizuoja pagal veiklos planą.
Šiuolaikinės subalansuotos plėtros koncepciją išreiškiantys ir strateginę regionų plėtrą
apibrėžiantys dokumentai ypač akcentuoja piliečių dalyvavimo strateginio planavimo procese
svarbą.
Įsikūrusi ŠVLVVG taikė naują kaimo studijos tyrimo metodą „principą iš apačios“. Jo esmę
sudaro tai, kad rengiant integruotą kaimo plėtros strategiją buvo pradėta ne nuo „valdininkų
kabinetų“, o įjungiant patį kaimo žmogų, sudarant jam sąlygas įvertinti esamą kaimo padėtį
konkrečioje vietovėje ir teikti siūlymus dėl kaimo pokyčių krypties ir būtiniausių priemonių
įgyvendinimo ir sudaryti sąlygas jam pačiam dalyvauti priimant galutinį sprendimą. „LEADER+
pobūdžio priemonės“ dvasia davė didelį impulsą kaimo gyventojų pilietiniam aktyvumui ir požiūrio
bei atsakomybės už kaimo ateitį pasikeitimui.
ŠVLVVG siekdama naudoti šį metodą, visų pirma pasitelkusi konsultantus apmokė kaimo
aktyvą, grupės narius, kaimo bendruomenių, verslo, valdžios atstovus, sudarė tikslinės darbo
grupes. Patelktos jėgos buvo nukreiptos išbalansuotos ir darnios kaimo plėtros strategijos
parengimui, kuri apima kaimo ekonominės, socialinės, aplinkosauginės veiklos sritis ir jų tolimesnį
darnų vystymą. Visa tai nukreipta tausojančiam aplinkos išteklių naudojimui, kaimo žmonių
ekonominių, socialinių sąlygų gerinimui, turint pagrindinį tikslą - gerinti kaimo žmonių gyvenimo
kokybę.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
43
Per įvairias informavimo priemones ŠVLVVG informavo kaimo gyventojus apie rengiamą
kaimo plėtros strategiją ir pakvietė juos įsijungti į šią veiklą. Įvyko grandininė reakcija, minėti
strategijos rengimo klausimai buvo aptarti kiekvienoje kaimo bendruomenėje, seniūnijose, valdžios
ir verslo institucijose. Tikslinės darbo grupės pasitelkusios kaimo žmones atliko išsamią minėtų
klausimų analizę kaimo vietovėje, surinkta objektyvi ir subjektyvi medžiaga buvo aptarta kaimo
bendruomenėse, seniūnijose, įvairiuose forumuose ir kituose renginiuose. Norėdami sužinoti kaimo
žmonių nuomonę ŠVLVVG išplatinto bendro pobūdžio anketas kaimo gyventojams bei anketas
tikslinėms grupėms: jaunimui, socialiai pažeidžiamiems žmonėms, verslininkams. Rengiant
bandomąją integruotą strategiją, kuri tobulinama ir jos pagrindu parengta vietos plėtros strategija
2008-2014 m. m. buvo apklausta 100 kaimo gyventojų, kaimo bendruomenių vietovės situaciją tyrė
125 gyventojai. Formuojant strategijos viziją, prioritetus dalyvavo iki 300 kaimo žmonių. Toks pat
žmonių skaičius dalyvavo patvirtinant strategiją.
Strategija parengta griežtai prisilaikant „principo iš apačios“, į jos rengimą įtraukus apie
2000 kaimo gyventojų. Visa situacijos tyrimo medžiaga suderinta su kaimo žmonių atstovais.
Strategijos vizija, prioritetai, veiklos sritys numatytos pačių kaimo žmonių, aptartos su ŠVLVVG
grupės partneriais.
Rengiant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m. m. panaudota jau sukaupta patirtis, tyrimo
medžiaga ir prisilaikyta Leader metodo įgyvendinimo nuostatų. Visų pirma ŠVLVVG informavo
vietos gyventojus apie rengiamą naują strategiją, organizavo kaimo gyventojų mokymus tema
„Kaimo vietovės studija ir plėtros perspektyvos 2007 – 2013 metais“. Mokymų metu 123 kaimo
gyventojai įtraukti į strategijos rengimą. Sudarytos darbo grupės ekonominei, socialinei, kultūrinei,
gamtosauginei teritorijos analizei atlikti.
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimui buvo sudarytos darbo grupės:
1. Darbo koordinavimo grupė;
2. Ekonominės plėtros;
3. Socialinės plėtros;
4. Aplinkosauginės plėtros.
Darbo koordinavimo grupei vadovavo VVG pirmininkė G. Gricienė. Jos sudėtį buvo
įtrauktas pirmininkės pavaduotojas Gintautas Šmaižys. Siekiant kokybiškai parengti strategiją ir
įtraukti kuo didesnį kaimo gyventojų skaičių į jos rengimą ŠVLVVG pirmininkė kartu su valdyba
surengė susitikimą ŠVLVVG narių, kaimo bendruomenių, kitų nevyriausybinių organizacijų,
seniūnų, savivaldybės administracijos atstovų. Išplatino medžiagą apie ES paramą 2007–20013 m.
ir numatomas perspektyvas 2008–2014 m. bei siūlė aktyviai dalyvauti diskusijose rengiant vietos
plėtros 2008-2014 m. m. strategiją. Savivaldybės meras, atskirų padalinių vadovai, seniūnai, kaimo
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
44
bendruomenių atstovai išreiškė didelį susidomėjimą ir nuolatos darbo grupei teikė savus
pasiūlymus.
Darbo grupė derino vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos atskirų skyrių suderinamumą
tarp atskirų prioritetų, strategijos atitiktį EB horizontalioms sritims, strategijos suderinamumą bei
papildomumą Kaimo plėtros 2007-2013 m. m. programai, nacionaliniams ir regioniniams
strateginiams dokumentams, jos suderinamumą su programomis, finansuojamomis iš EB
struktūrinių fondų.
Ekonominė darbo grupė buvo suformuota, atsižvelgiant į darbo grupėje svarstomos
tematikos specifiką. Grupės vadovu atsakingu už ekonomikos plėtrą buvo paskirtas pirmininkės
pavaduotojas Vaidas Braziulis. Darbo grupę sudarė aštuoni nariai. Sprendimai priimti darbo grupės
posėdžiuos, kurių metu svarstydavo darbo grupės parengtus dokumentus, teikdavo pastabas bei
pasiūlymus, siūlydavo sritis, kurias būtina remti. Atsižvelgus į darbo grupės narių pastabas ir
pasiūlymus, atlikdavo pataisymus ir visą medžiagą pateikdavo nariams. Susirašinėjimas su darbo
grupės nariais vykdavo elektroniniu paštu. Visi darbo grupės nariai buvo raginami pasidalinti
turima informacija su kitais socialiniais, ekonominiais partneriais, kurie nėra darbo grupės nariai.
Darbo grupė atliko ekonominės būklės analizę, su vietos gyventojais aptarė galimą verslų plėtrą,
pateikė siūlymus formuojant prioritetus ir numatant paramą konkrečioms verslo sritims.
Socialinės plėtros darbo grupė apėmė labai plačią kaimo gyventojų socialinės būklės sritį,
pradedant švietimu, kultūra, socialine parama, darbą su atskiromis socialinėmis grupėmis. Darbo
grupės vadovė buvo paskirta Albina Kiudulienė, darbo grupę sudarė šeši nariai. Grupė atliko
išsamią minėtų socialinių sričių VVG atstovaujamojoje teritorijoje analizę, būklę aptarė grupės
posėdžiuose, apibendrintą medžiagą pateikė svarstyti kaimo bendruomenėmis ir kitoms kaimą
kuruojančiomis institucijoms. Koordinavimo grupei pateikė priemones, kurios turėtų būti įtrauktos į
vietos plėtros 2007-2013 m. m. strategiją, norint pagerinti kaimo žmonių viešojo socialinio
aptarnavimo būklę.
Aplinkosauginės plėtros grupei vadovavo A. Vilkas. Grupę sudarė keturi nariai. Minėta
grupė atliko aplinkosauginės būklės situacijos analizę, numatė priemones, kurias VVG turėtų
įgyvendinti 2007-2013 m. m. laikotarpyje, finansuodama iš vietos plėtros strategijos numatytų lėšų.
Be to ši grupė dalyvavo įvertinant strategijoje numatytų įgyvendinti priemonių aplinkosauginį
pagrindimą, t.y. ar numatytos priemonės nepažeis aplinkosauginės pusiausvyros ir nepadarys žalos
gamtos ištekliams ir kaimo žmonių gerbūviui.
Siekiant kaip galima geriau informuoti visuomenę apie rengiamą vietos plėtros 2007-2013
m. m. strategiją tinklapyje buvo pateikiami skelbimai apie numatomus darbo grupės posėdžius,
pateikiami posėdžių protokolai, priimtų sprendimų išrašai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
45
Kaimiškosios seniūnijos kartu su kaimo bendruomenėmis atliko vietovės studiją, išsiaiškino
poreikius ir 2007 05 29 dieną įvyko kaimiškų seniūnijų SSGG analizių ir poreikių suvestinių pirmas
viešas pristatymas. Buvo pateiktos savivaldybės specialistų pastabos, pasiūlymai, aptartos klaidos,
pradėtos formuoti strategijos prioritetinės kryptys ir įpareigota priderinti poreikius prie turimų
finansinių ir materialinių išteklių.
Susirinkimo akimirkos
2007 07 30 dieną pakartotinai įvyko kaimo vietovių SSGG analizių ir priemonių pristatymas
konferencijoje, kurioje dalyvavo kaimo aktyvo, verslo, vietos valdžios atstovai. Pristatytos ir
patvirtintos priemonės, kurios numatomos įtraukti į strategiją.
2007 07 30 dieną pakartotinai įvyko kaimo vietovių SSGG analizių ir priemonių
pristatymas, atsižvelgiant į jas buvo atliekama strategijos projekto korektūra.
2007 12 14 dieną įvykusioje ŠVLVVG konferencijoje tema „Leader + nauda Mažeikių
rajono savivaldybės kaimo vietovei: veiklos apžvalga ir perspektyvos“ buvo pristatytas parengtas
vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos projektas, kuriam pritarė visos kaimo bendruomenės (13
priedas).
Konferencijoje dalyvavo svečiai iš Kelmės krašto, Telšių rajono, Raseinių krašto, Joniškio
rajono partnerystės vietos veiklos grupių. Buvo pasidalinta patirtimi įgyvendinant rengiant vietos
plėtros 2008-2014 m. m., naujomis idėjomis, bendradarbiavimo galimybėmis.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
46
Konferencijos svečiai: Kelmės krašto, Telšių rajono, Raseinių krašto,
Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupių atstovai
Strategijos rengimo eiga parodyta 6 paveiksle. 14
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
47
6 pav. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos rengimo eiga
Strategijos viešas pristatymas kaimo gyventojams 2007 12 14 ŠVLVVG
konferencijoje. Dalyvavo kaimo bendruomenių, valdžios, verslo atstovai, Joniškio,
Telšių, Kelmės, Raseinių VVG delegacijos, kviestiniai svečiai ( dalyvių skaičius 60)
Dalyvių skaičius 80
Strategijos projekto pristatymas Valdybos susirinkime
(Dalyvių skaičius 19)
ŠVLVVG darbo grupių atlikta kaimo vietovės Situacijos analizė, SSGG, vizija,
prioritetai (darbo grupių posėdžiai, dalyvių, vietos gyventojų skaičius 200)
Kaimo bendruomenių seniūnijos lygiu atlikta situacijos analizė, pateiktos problemos,
poreikiai, aptartos priemonės, reikalingos įtraukti į strategiją
2007 07 30, 2007 11 20 dienomis įvyko kaimo vietovių SSGG analizių ir priemonių
pristatymas (Dalyvių skaičius 99)
(bendruomenių ir seniūnijų forumas. Dalyvių, vietos gyventojų skaičius 53)
Kaimo bendruomenių atlikta vietovės situacijos analizė, iškeltos problemos,
poreikiai, siūlomi strategijos prioritetai
2007 05 29 dieną įvyko kaimiškų seniūnijų SSGG analizių ir poreikių suvestinių
pirmas viešas pristatymas. (Dalyvių skaičius 42)
Kaimo gyventojų ir tikslinių grupių mokymai
123 kaimo gyventojų įtraukta į strategijos rengimą.
Informacijos pateikimas apie strategijos rengimą internete, laikraštyje, bukleto
platinimas
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
48
Tyrimo metodai. Rengiant vietos plėtros strategiją 2008 – 2014 metams iš esmės buvo
pakeisti tradiciniai strategijos rengimo metodai. Jei rengiant savivaldybių, atskirų regionų strategijas
prisilaikoma valdžios hierarchinio pricipo, o gyventojai lieka tik stebėtojais, tai ŠVLVVG teritorijos
strategija parengta prisilaikant „principo iš apačios“. Jo esmę sudarė tai, kad vietos gyventojai patys
įvertino esamą ekonominę, socialinę, aplinkosauginę būklę, modeliavo savo vietovės darnią plėtrą ir
patys numatė priemones ir būdus jai įgyvendinti.
Siekiant išvengti padarytų klaidų rengiant integruotą bandomąją strategiją buvo panaudoti
efektyvūs tyrimo metodai ir objektyvių naujų žinių gavimo būdai. Jie visų pirma buvo
metodologiškai pagrįsti, o antra - informatyvūs ir patikimi. Kaip jau buvo minėta, išeities baze
pasirinktas „principo iš apačios į viršų“ tyrimo metodas. Šis metodas integravo tyrimo ir sprendimų
procese visus kitus moksle ir praktikoje naudojamus sisteminės analizės metodus. Tai, visų pirma,
buvo tiriama ir numatoma integruota socialinės, ekonominės ir gamtinės sistemos vietovės darni
plėtra. VVG sukurtas tinklas skleidžia patirtį apie įgyvendinamus projektus, vykstančius pokyčius,
keičiamasi vizitais. Visi strategijos dalyviai pasinaudojo palyginimo, dedukcijos, ekstrapoliacijos
metodais. Šių metodų pagalba buvo lyginami mažiausiai du objektai jų tarpusavio santykio
įvertinimo tikslu. Ekstrapoliacijos metodas leido vienos reiškinio dalies tyrimo išvadą perkelti kitai
reiškinio daliai. Dedukcijos metodas buvo naudojamas, kada iš keletos teisingų teiginių pagal
logikos taisykles buvo formuluojamas naujas teisingas teiginys. Tam dažnai buvo naudojamas
„smegenų šturmo“ metodas. Rengiant ir integruotą bandomąją, ir vietos plėtros strategiją 2008 -
2014 metams buvo atlikta anketinė apklausa tiek įvertinant vietovės socialinės, ekonominės būklės
subjektyviąją pusę, tiek išaiškinant atskirų socialinių grupių: moterų, jaunimo, neįgaliųjų ir kt.
poreikius.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
49
2. ŠVLVVG TERITORIJA IR GYVENTOJAI
2.1. Teritorija
Mažeikių rajonas išsidėstęs trijuose geografiniuose rajonuose. Didesnė rajono dalis –
centrinė, šiaurinė ir pietinė plyti Ventos vidurio žemumos lygumoje. Vakarinė ir šiaurės vakarinė
dalys yra Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje, pietinė ir pietvakarinė – Rytų Žemaičių plynaukštės
pakraštyje. Teritorija yra dviejų baltų tautų - lietuvių ir latvių – paribys. Šiaurėje Mažeikių rajonas
ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su
Plungės, vakaruose – su Skuodo rajonais. Tolimiausias taškas vakaruose – Petraičių kaimas, rytuose
– Palnosų kaimas. Šiauriausias yra Giniočių kaimas, o piečiausias – Pasruojės kaimas. Rajono
teritorija iš vakarų į rytus tęsiasi 43,5 km., o iš šiaurės į pietus – 38 km. Rajoną kerta svarbios
geležinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)-Šiauliai-Kaunas-Vilnius bei Ryga (Latvijos
Respublika)-Mažeikiai-Klaipėda. Iki Klaipėdos uosto yra tik 110 km, iki Rygos oro uosto – 150
km.
Šiaurės – pietų ir rytų – vakarų kryptimis rajoną kerta du krašto keliai su asfalto danga.
Neskaitant keleto nedidelių kelio atkarpų (į AB „Mažeikių nafta“ ir kt.), daugumą rajono kelių
sudaro žvyrkeliai arba dar prastesni keliai. Autostradų ir magistralinių kelių rajone nėra. Nuo
Mažeikių iki artimiausio magistralinio kelio A12 yra apie 100 km. Todėl autobusais ir lengvaisiais
automobiliais atvykstantiems turistams bei lankytojams nėra patogu keliauti po rajoną. Nors
Mažeikių rajoną kerta svarbios geležinkelio linijos: Liepoja (Latvijos Respublika)-Šiauliai–Kaunas-
Vilnius bei Ryga (Latvijos Respublika)-Mažeikiai-Klaipėda, jos naudojamos tik kroviniams
gabenti. Artimiausios keleivinio geležinkelio stotys yra Telšiuose ir Plungėje. Mažeikių rajone yra
veikiantis Šerkšnėnų oro uostas, užimantis 62 ha plotą. Jame yra dvi nusileidimo juostos, viena su
kieto grunto danga. Oro uoste gali nusileisti nedideli sportiniai ir pramoginiai lėktuvai. Tačiau oro
uosto infrastruktūra nėra išvystyta. Taigi, rajonas turi sausumos ir oro transportinio pasiekiamumo
galimybes, tačiau transporto infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta, o rajonui esant pasienio
teritorija, tokia situacija nėra gera pasiekiamumo požiūriu. Bendras teritorijos plotas – 1220,2 km2
,
iš jų 32 km2 užima miestai ir gyvenvietės, 22 km
2 – pramonės įmonės ir keliai. Yra 8 kaimiškos ir
viena miesto seniūnija, 13 bažnyčių, 38 parduotuvės, kavinės ir barai, 29 verslo įmonės, 10
paslaugų įmonių, 31 švietimo įstaiga, 20 kultūros įstaigų, 15 pašto ir banko filialų, 24 gydymo
įstaigos ir kt. Iš viso Mažeikių rajone yra 196 kaimai. Bendras žemės fondas pagal seniūnijas
parodytas 3 lentelėje.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
50
3 lentelė. Žemės fondas Mažeikių ŠVLVVG teritorijoje ha, 2007 01 01
Seniūnija Bendras žemės
plotas
Žemės ūkio
naudmenos Miškai
Kitos ne žemės ūkio
naudmenos
Mažeikių 10474 7674 1959 305
Reivyčių 9628 7222 1737 188
Tirkšlių 12180 8874 2387 246
Šerkšnėnų 10975 8455 1660 860
Laižuvos 5737 4668 692 88
Sedos 12940 7990 3979 971
Židikų 17818 12777 2424 702
Viekšnių 20953 12664 6744 313
Viso: 100707 70324 21582 3673 Šaltinis. Mažeikių r.savivaldybės duomenys.
ŠVLVVG atstovaujama kaimo gyvenamoji vietovė užima 1203,3 km² bendro Mažeikių r.
sav. žemės fondo.
Rajono teritorijos miškingumas sudaro 27,1 proc. ir yra mažesnis už Lietuvos vidurkį (30,2
proc.). Vyraujantys medynai yra eglynai ir pušynai. Didžiausi miškai: 6040 ha Žalgirio-Pamarkijos
miškai, 2790 ha Sedos giria, 1260 ha Mažeikių miškas. Miškuose gausu uogų, grybų bei
medžiojamos faunos. Didieji medžioklės plotai aptverti voljerais. Nesukurta rekreacinė miško
infrastruktūra (trasų, specialių takų, poilsio aikštelių, informacijos) parodo, kad miškų išteklių
rekreacinis potencialas nėra pakankamai panaudojamas turistinėms reikmėms (ypač žygiams).
Rajono vandens telkinių rekreaciniai ištekliai nėra gausūs, lyginant su ežeringomis šalies
vietovėmis. Rajone yra tik 5 ežerai. Didžiausias ir gamtiniu požiūriu vertingiausias yra 346 ha
Plinkšių ežeras. Kiti – Sedos, Medžialenkės, Maigų ir Meižių ežerai nedideli, taip pat ir 8
tvenkiniai. Savita ir įdomi didesnė Raudonoji pelkė. Tačiau upių tinklas yra gana tankus ir
grafiškas. Visi rajono vandenys priklauso Ventos baseinui, kuriam tai pat priklauso Varduvos bei
Luobos intakai. Vandens telkiniai yra švarūs ir jų rekreacinės galimybės – tai rekreacinė žūklė,
aktyvaus poilsio veiklos, maudymasis. Pakankamai riboti ištekliai bei ypač poilsio infrastruktūros
trūkumas, formuoja nepatrauklaus poilsiui gamtoje rajono įvaizdį, tačiau tai daugiau realių
galimybių nepanaudojimo pasekmė. Hidrografinio tinklo turistines galimybes savitai papildo rajono
gyventojų ir svečių lankomi 12 piliakalnių ir tai didina turistinį patrauklumą.
Rajono kultūrinio paveldo potencialas įvairus ir gausus. Tai 486 kultūros vertybės, kurioms
priskiriama: 214 memorialinių vietų ir istorinių objektų, 149 dailės vertybės, 81 archeologinė vieta,
tarp jų 12 piliakalnių, 40 statinių kompleksų ir atskirų statinių, 3 urbanistinio paveldo vietovės. Į
kultūros paveldo sąrašą nuolat įtraukiami nauji objektai bei, tikslinant kriterijus, keičiami ankstesni
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
51
paveldo objektų sąrašai. Tikėtina, kad kultūros vertybių skaičius didės, tačiau turizmo reikmėms
bus panaudojami tik atrinkti įdomūs ir parengti lankymui objektai. Turistiniu požiūriu
vertingiausias paveldas: Renavo ir Plinkšių dvarų sodybos, Viekšnių vandens ir Purplių vėjo
malūnai, Sedos, Pikelių ir Pievenų bažnyčios, Viekšnių vaistinė – muziejus, Žemalės miestelio
senoji dalis, Rimolių, Vadagių, Renavo, Griežės, Dapšių, Daubarų piliakalniai. Renavo dvaro
parkas priklauso nacionaliniam kultūrinio turizmo keliui „Parkų ir sodų kelias“. Kultūros paveldo
apsauga ir naudojimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję veiksniai. Kultūros vertybių naudojimas
visuomenės, ypač turizmo, tikslais gali padėti išsaugoti paveldo objektą ir jo kultūrines vertes.
Tačiau tik 37 kultūros paveldo objektams nustatyti apsaugos reglamentai, o visoms kitoms –
techninės apžiūros aktai. Ketvirtadalio rajono kultūros vertybių būklė vertintina kaip gera,
didžiosios vertybių dalies būklė patenkinama. Blogos būklės vertybės sudaro apie 10 proc.
Privatiems savininkams priklauso tik apie 10 proc. vertybių. Žymiausių objektų savininkė –
savivaldybė. Lėšų, reikalingų rajono kultūros paveldo objektams tvarkyti, skiriama nepakankamai.
2001 m. lėšų poreikis buvo tenkinamas tik apie 20 proc. Ypač pavojingoje būklėje yra dvarų
sodybos, etnografiniai kaimai, gausėja apleistų pastatų. Todėl turistinis patrauklumas mažėja. Esami
lankytojų srautai yra maži, ir jiems padidinti trukdo objektų neparengtumas lankymui (trūksta
viešosios ir turizmo paslaugų infrastruktūros), objektai nėra įtraukti į svarbesnius turizmo
maršrutus. Parengus svarbiausius kultūrinio paveldo objektus lankymui ir veiklai, jie galėtų
formuoti turistinę trauką ir tapti Mažeikių turistinio įvaizdžio savastimi.
Vertingiausios vietovės turi saugomų teritorijų statusą. Tai Plinkšių (1239 ha) ir Varduvos
(470 ha) kraštovaizdžio, Šerkšnės hidrografinis (211 ha) ir Šernynės (119 ha) telmologinis
draustiniai, Ventos regioninis parkas. Saugomose teritorijose turizmo infrastruktūros objektų
statyba teisės aktais yra ribojama.
Plinkšių kraštovaizdžio draustinis. Užima 1239 ha plotą (279 ha Telšių rajone). Tai pats
didžiausias rajono draustinis, pasižymintis landšaftų ir biologinės įvairovės gausumu. Saugomi
Žemaičių plynaukštės gamtiniai kompleksai, gamtos ir kultūros paminklai. Draustinyje auga labai
retų augalų rūšių: pelkinis, mažasis ir dvišakis pataisai, paprastasis varpenis, daugiažiedė
baltašaknė, širdinė dviguonė, aukštoji, raudonoji, šalmuotoji ir mažoji gegužraibės, pilkaplaukė žilė,
pelkinis mėlitas, statusis atgiris ir kt. Draustinyje gyvena 61 vabalų rūšis, iš jų viena rasta pirmą
kartą Lietuvoje bei trys labai retos. Čia aptiktos 103 paukščių rūšys, iš kurių 10 įrašytos į Lietuvos
raudonąją knygą: juodakaklis naras, pilkoji antis, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, pievinė
lingė, erelis žuvininkas, raudonkojis tulikas, mažasis kiras, švygžda. Labai svarbus Plinkšių ežeras
yra kaip poilsio vieta migruojantiems paukščiams: žąsims, dančiasnapiams, antims, tilvikams.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
52
Šiltomis žiemomis čia gausu žiemojančių vandens paukščių. Draustinyje gyvena 8 šikšnosparnių
rūšys: vandeninis, Brandto, Natererio pelėausis, šikšniukas nykštukas, Natuzijaus šikšniukas,
rudasis, mažasis nakviša ir šiaurinis šikšnys. Net 5 šikšnosparnių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją
knygą. Draustinis įkurtas 1974 m.
Šerkšnės hidrografinis draustinis. Apima Šerkšnės upę su jos slėniais nuo Žemalės-
Šerkšnėnų kelio iki tilto ties Bugeniais. Didesnė dauguma Šerkšnės upės pievų yra drėgnos, su
vandeningais duburiais, pažemėjimais, senvagėmis, nedideliais intakais. Iš viso užregistruotos 354
augalų rūšys, iš kurių 3 įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą (pievinis plauretis, dėmėtoji gegūnė,
melsvasis mėlitas). Labai gausi ir įvairi draustinio entomofauna: rastos 109 vabalų rūšys (čia rastos
ir 4 naujos Lietuvoje vabalų rūšys). Užregistruota 18 dieninių drugių rūšių. Čia galima pamatyti
machaoną, didįjį perlinuką, admirolą, kilniąją vaivą bei daugelį kitų nuostabių drugių. Čia galima
pamatyti ir išgirsti virš 124 paukščių rūšių. Pats gražiausias ir įdomiausias sparnuotis yra tulžys,
kuris peri stačiuose upelio šlaituose išraustuose urveliuose (paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją
knygą). Draustinis įkurtas 1992 m.
Šernynės telmologinis draustinis. Tai bene viena didžiausių, vertingiausių ir įdomiausių
gamtiniu atžvilgiu aukštapelkių Mažeikių rajone. Deja, aukštapelkė pradeda degraduoti: sausėja,
apauga nendrėmis, pušelėmis. Sumažėjo atvirų, pušelėmis bei beržais neapaugusių plotų. Rasta 100
augalų rūšių, priklausančių 42 šeimoms ir 85 gentims. Didžiausios augalų šeimos: varpinių (10
rūšių), erškėtinių (9), graižažiedžių (5), erikinių (5). Iš orchidinių augalų čia auga kiaušininė
dviguonė, šalmuotoji gegužraibė ir aukštoji gegūnė. Iš erikinių šeimos gausi yra siauralapė balžuva,
neretos bruknė, mėlynė, vaivoras ir šilinis viržis, gerai dera spanguolės. Aukštapelkėje randama
apskritalapė ir ilgalapė saulašarės, keletas karklų rūšių. Draustinyje auga melsvasis mėlitas,
priklausantis varpinių šeimai, kuris Vakarų Lietuvoje yra apyretis, kitur retas arba visai neauga. Šis
augalas – saugomas. Draustinyje pagauta 31 vabalų rūšis. Iš drugių dažniausi yra melsviai,
perlinukai, satyrai. Pastebėtos 35 paukščių rūšys. Draustinyje nuolat gyvena retas, į Lietuvos
raudonąją knygą įtrauktas tetervinas, poilsiui Šernynės draustinyje apsistoja pilkosios gervės.
Apypelkio miškuose peri 2 suopių poros, jerubės, juodosios meletos. Tipiški žinduoliai yra šernas,
stirna, rudieji pelėniai. Draustinis įkurtas 1992 m.
Varduvos kraštovaizdžio draustinis. Draustinis apima Varduvos upės slėnį nuo Kulšėnų
kaimo iki Renavo dvaro, kuris su savo parku taip pat yra draustinio dalis. Ties Dumaičiais
draustiniui priklauso ir dešiniajame krante tarp upės ir kelio Renavas-Kulšėnai esantis Smiltinės
miškas (62 ir 63 kvartalai). Tarp draustinio botaninių vertybių paminėtina: meškinis česnakas,
tuščiaviduris rūtenis, menturlapė baltašaknė, 4 orchidinių augalų rūšys (raiboji, dėmėtoji, raudoniji
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
53
gegūnės ir šalmuotoji gegužraibė), miškinis eraičinas ir miškinė žemuogė, o taip pat pievos su
paprastuoju burbuliu ir raktažole pelenėle. Botaniniu požiūriu draustinis yra labai turtingas ir
vertingas. Iš draustinyje užregistruotų 73 paukščių rūšių į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti didysis
ančiasnapis, erelis rėksnys ir tulžys. Dvaro pastatai ir parkas su senais drevėtais medžiais yra puikus
prieglobstis kelioms šikšnosparnių rūšims. Gana dažnai vakarėjančio dangaus fone galima stebėti
šių paslaptingų žvėrelių siluetus. Iš viso aptiktos 7 šikšnosparnių rūšys: vandeninis, Brandto
pelėausiai, ausylis, šikšniukas nykštukas, Natuzijaus šikšniukas, rudasis nakviša ir šiaurinis šikšnys.
Draustinyje surasta ir iki šiol apibūdinta 171 vabalų rūšis, iš jų 11 Lietuvoje sugauta pirmą kartą
arba yra labai retos. 1991-07-01 Smiltinės miško pamiškėje, Dumaičių k., buvo sugautas 1
keturšakis maitvabalis – Dendroxena quadrimaculata Scop., kuris įrašytas į Lietuvos raudonąją
knygą. Draustinis įkurtas 1992 m.
Ventos regioninis parkas. Ventos regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo mėn. Plotas
10600 ha, iš jų pusę užima miškai. Parkas unikalus savo kraštovaizdžiu, kurį puošia Ventos,
Virvytės, Dabikinės, Uogio, Avižlio upės ir upeliai. Parko teritorijoje daug kaimų su vertingu
istoriniu, architektūriniu paveldu: koplyčiomis, koplytstulpiais, piliakalniais, dvarų parkų
liekanomis. Ventos regioniniame parke priskaičiuojama apie 670 aukštesniųjų augalų rūšių,
priklausančių 93 šeimoms ir 352 gentims. Čia gausu orchidinių šeimos augalų. Iš viso parke yra 22
į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos augalų rūšys. Tai mažoji, vyriškoji ir šalmuotoji gegužraibės,
meškinis česnakas, sidabrinis vilkdalgis, plačialapis begalis, miškinė mėta. Parke užregistruota 140
paukščių rūšių, iš jų 117 peri. Penkios paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai
juodasis gandras, didysis dančiasnapis, erelis rėksnys, gervė, griežlė. Rastos 184 vabalų rūšys, iš jų
žalvarinis puošniažygis, didysis skydvabalis įrašyti Raudonojoje knygoje.
1999 12 21 Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. VIII-1493, nuo 2000 05 01 prie
Mažeikių rajono prijungiama Viekšnių seniūnija, priklausiusi Akmenės rajonui. Prijungiamos
seniūnijos plotas yra 16,4 tūkst. ha. Šioje teritorijoje yra nemažai miškų: Birbiliškės (plotas 2800
ha), Purvių, Marijampolės, Serbentavos. Teka Venta, Virvytė, Pievupis, Trimesėdis, Bugenis,
Uogys, Kalupis. Telkšo Meižių ežeras. Viekšnių seniūnijoje respublikinės reikšmės paminklai yra
šie: Viekšnių urbanistinis draustinis, apimantis patį Viekšnių miestelį, Purvių botaninis draustinis,
Virvytės hidrografinis draustinis, Uogio kraštovaizdžio draustinis, Pavirvytės botaninis draustinis
(plotas 62 ha), Žibikų ąžuolas, Juodasis arba Meilės akmuo.
Gamtinių kompleksų išsaugojimo problema. Užpelkių aukštapelkė (118,4 ha) yra viena
vertingiausių pelkių Mažeikių rajone su šiai ekosistemai būdinga augalija ir gyvūnija. Remiantis
daugiamečiais biologinės įvairovės tyrimais, kaip vienai vertingiausių gamtinių teritorijų jai buvo
siūloma suteikti telmologinio draustinio statusą. 2004 m. valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
54
pritarė siūlymui steigti šioje vietoje savivaldybės telmologinį draustinį. Šiuo metu Užpelkių
aukštapelkėje aptikti šie Europinės svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į Europos Sąjungos
Buveinių direktyvos I priedą (kuriame minima, kad ES šalys narės privalo užtikrinti šiame sąraše
išvardintų buveinių apsaugą): degradavusios aukštapelkės, durpingo substrato duburiai
(Rhynchosporion), pelkiniai miškai.
Čia auga 408 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Užpelkių aukštapelkėje aptikta 11 gyvūnų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
Užpelkių aukštapelkę (Plinkšių durpyną) ketina eksploatuoti UAB „Plinkšių Vilistra“, tuo
pačiu sunaikindama Europos mastu svarbias buveines, kurios yra Plinkšių miško biosferos poligono
teritorijoje, nors pagal šio poligono nuostatus, 2004 m. gruodžio mėn. 10 d. patvirtintus LR
Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-629 2004, poligono paskirtis – „...išsaugoti Plinkšių miškų ir jų
apylinkių ekosistemą...“. Plinkšių miško biosferos poligonas patenka į saugomų teritorijų tinklą
„Natura 2000“.
Eksploatuojant durpyną bus sunaikintas hidrologinis režimas tarp pelkės ir Plinkšių istorinio
parko tvenkinių bei Plinkšių ežero, kuris yra valstybiniame Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje.
Aukštapelkė yra lankytojų, poilsiautojų ir turistų pamėgtoje Plinkšių ežero rekreacinėje
teritorijoje. Padidėjęs sunkiojo autotransporto srautas bei durpių kasimo įrengimų keliamas
triukšmas, padidėjęs dulkėtumas neigiamai veiks visą rekreacinę zoną bei užkirs kelią Plinkšių
dvaro ir parko ruošiamo projekto turizmo, rekreacijos, visuomenės ugdymo, netradicinių verslų
(vaistažolininkystės, kaimo turizmo ir kt.) plėtrai.
2004 m. Mažeikių rajono savivaldybės užsakymu Lietuvos Gamtos Fondas atliko Plinkšių
durpyno renatūralizacijos projektą, kurį įgyvendinus pilnai atsistatys Užpelkių aukštapelkės
pelkiniai kompleksai, teritorija bus pritaikyta ekologiniam švietimui, žmonių lankymui (gamtos
takas, informaciniai stendai, apžvalgos bokštelis ir kt.). Taip sutvarkyta aukštapelkė harmoningai
įsilietų į vieningą Plinkšių dvaro, parko, Plinkšių ežero rekreacinės zonos kompleksą.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
55
2.2. Aplinkosauga
Aplinkos apsauga yra vienas iš darnios vietovės plėtros elementų. Aplinkosaugos politika
turi užtikrinti gerą ir sveiką gyvenamąją aplinką, gyvūnų migracijos kelius ir nesudarkytą
kraštovaizdį, tausoti ir gausinti gamtos išteklius naudojant kuo daugiau atsinaujinančių energetinių
išteklių, plėsti rekreacines teritorijas ir sudaryti gyventojams kuo patogesnes poilsiavimo gamtoje
sąlygas. Laikytis Natūra 2000 reikalavimų.
Mažeikių rajone esanti naftos perdirbimo įmonė ir Mažeikių elektrinė aplinkosauginiu
požiūriu kelia didelį susirūpinimą ne tik Mažeikių rajonui, bet ir kitiems regionams. Todėl rajono
ekologinei būklei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Mažeikių rajone yra penki nuotekų valymo įrenginiai su pneumatine aeracija ir aštuoni
natūralaus valymo (filtracijos su išleidėjais). 2004 m. Laižuvoje pastatyti Laižuvos gyvenvietės
nuotekų valymo įrenginiai su inžineriniais tinklais. Tais pačiais metais visame rajone į paviršinius
vandens telkinius išleista 6295 tūkst. kūb. m. ūkio-buities ir gamybinių nuotekų. O 2003 m. – 5751
tūkst. kūb. m. gyventojams tiekiamo geriamo vandens kokybei gerinti įrengti nugeležinimo
įrenginiai Ukrinų gyvenvietėje ir Tirkšlių miestelyje. Nebenaudojami seni surūdiję vandens bokštai.
Vietoj jų įrengta dažnuminė pavara Ukrinų, Plinkšių, Židikų, Krakių, Lėtenių, Račalių, Purvėnų,
Bugenių, Renavo, Daubarių gyvenvietėse (10 gyvenviečių). Nuotekų valyklų darbo režimo
gerinimui kas ketvirtį atliekama laboratorinė kontrolė, planinių patikrinimų metu tikrinami
apskaitos prietaisai ir apskaitos žurnalų pildymas.
Nežiūrint atliktų darbų, kaimo vietovėse ypatingai bloga vamzdynų būklė. Reikalinga senus
susidėvėjusius vamzdynus pakeisti naujais polietileniniais vamzdynais (mažesnis bus avaringumas),
tik dalinai pagerinta geriamojo vandens kokybė, užkonservuoti bešeimininkiai arteziniai gręžiniai ar
sutvarkytos sanitarinės zonos.
Mažeikių rajono agentūros 2006 m. veiklos programoje aplinkos oro apsaugos srityje
numatytas tikslas - taršos sieros dioksidu mažinimas. Tai buvo numatyta 2006 m. veiklos
programoje kaip priemonė šio tikslo siekimui. Tikslas – miestų oro taršos mažinimas. Atliktas
išmetamųjų dujų patikrinimas vienoje autotransporto įmonėje (UAB „Lanksmas“). 2006 metais
Mažeikių rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų
suprojektavo ir pastatė dviračių takus Mažeikių mieste Naftininkų gatvėje, Tirkšliuose, Žemalėje,
Židikuose, į Tirkšlius.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
56
Pastaruoju metu Mažeikių rajone atmosferos teršimas iš stacionarių teršimo šaltinių
stabilizavosi, tačiau išmetamų teršalų kiekis yra vienas didžiausių Lietuvoje. Pagrindiniai į
atmosferą išmetamų teršalų šaltiniai – autotransportas, naftos pramonė, energetika (šiluminė
elektrinė, katilinė) ir kt. 2006 m. stacionarių taršos šaltinių tarša Mažeikių rajone labai nežymiai
skiriasi nuo 2005 m., t.y ataskaitiniais metais stacionarūs taršos šaltiniai į atmosferos orą išmetė
124,6 t. daugiau teršalų nei 2005 m. (2005 m. –33 072,2 t). Didžiausi Mažeikių rajono teršėjai yra:
AB „Mažeikių nafta“ ( 78,2 proc. visų Mažeikių rajone 2006 m. išmestų teršalų į atmosferą), AB
„Mažeikių elektrinė“ (15,5 proc.), Mažeikių katilinė, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Krovinių vežimo
valdybos Bugenių geležinkelio stotis ir UAB „Juodeikių nafta“. 2006 m. Mažeikių rajone
stacionarūs taršos šaltiniai į atmosferą išmetė tik 0,4 proc. daugiau teršalų nei 2005 m. (t.y. 124,6
t).
Trijų metų laikotarpyje Mažeikių rajone pastebima atmosferos teršalų padidėjimo tendencija
Tačiau aktuali yra mažų privačių įmonėlių, privačių gyvenamųjų namų keliama oro taršos
problema, nes iš nekontroliuojamų kaminų išmetama nemažai teršalų, kurių padaugėja šaltuoju
metų laiku. Didžiausi teršalų kiekiai yra šie: sieros anhidridas, angliavandeniliai, azoto oksidai,
anglies monoksidas ir kt. Nemažai aplinką teršia ir transportas, kuris yra vienas iš pagrindinių
veiksnių, sąlygojančių aplinkos oro kokybę. Labiausiai aplinkos orą teršia azoto oksidais, anglies
monoksidu, lakiaisiais organiniais junginiais ir kietosiomis dalelėmis. 2005 m. iš mobilių taršos
šaltinių į aplinkos orą buvo išmesta 1496,3 tonos teršalų (2003 m. – 1854,8 tonos). Taip pat bendras
rajono oro užterštumas priklauso ir nuo tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių, t.y. Vakarų
Europos ir Skandinavijos.
Pagrindiniai būdai oro taršai mažinti Mažeikių rajone būtų: gamtinių dujų atvedimas,
energijos taupymo priemonių įgyvendinimas, geriausių gamybos būdų ir technologijų diegimas,
kuo didesnis autotransporto priemonių, atitinkančių ES standartus, įsigijimas įmonėse, gatvių
rekonstrukcijos ir eismo sureguliavimas, dviračių takų statyba ir rekonstrukcija.
Rengiant Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategiją svarbu atsižvelgti į kaimo gyventojų
gyvenimo kokybės gerinimo vieną įtakojančių rodiklių – atliekų tvarkymą.
Kaimo vietovėse gyventojai naudojasi šiomis atliekų surinkimo schemomis:
- gyventojus aptarnaujanti atliekų surinkimo įmonė ištuština bendruosius ir individualius
konteinerius kartą-du kartus per mėnesį ir išveža atliekas į rajoninį sąvartyną;
- gyventojai patys šalina komunalines atliekas seniūnijų sąvartynuose.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
57
UAB „Valauvis“ Mažeikių rajono kaimuose surenka atliekas vieną kartą per mėnesį. UAB
„Mažeikių Komunalinis Ūkis“ surenka apie 30 proc. Mažeikių rajono gyvenvietėse susidarančių
atliekų, rajono gyvenvietes aptarnauja UAB „Švarinta“, teikiančios paslaugas vieną - du kartus per
mėnesį.
Kaimo gyventojai dažniausiai neaptarnaujami dėl neišvystytos infrastruktūros, prastos kelių
bei privažiavimų būklės bei dėl to, jog atliekas surenkančiai įmonei yra nuostolinga aptarnauti
pavienius vienkiemių gyventojus. Siekiant pagerinti atliekų surinkimo organizavimą ir rajono
savivaldybės kaime įgyvendinti Europos sąjungos keliamus reikalavimus yra parengtas ir pradėtas
vykdyti Mažeikių rajono 2006-2015 metų atliekų tvarkymo planas. Pagal šį planą visą Mažeikių
rajono atliekų tvarkymą koordinuos Telšių regiono atliekų tvarkymo centras. Yra numatyti
planuojami regiono atliekų tvarkymo įrenginiai, sąvartynų plėtra bei vietos sąvartynų uždarymas.
2004 m. Mažeikių rajone buvo 3 sąvartynai ir 21 nepavojingų kietų buitinių atliekų
sandėliavimo aikštelė. Jų eksploataciją ir tvarkymą organizuoja seniūnai. Bugenių aikštelę tvarko
Mažeikių apylinkės seniūnija, o Geidžių – Tirkšlių seniūnija. Minėtos aikštelės eksploatuojamos
nuo 1970-1980 metų. Bugenių, Geidžių ir Reivyčių (jau uždarytas) atliekų aikštelės vertinamos
kaip aukšto prioriteto sąvartynai, kuriuos reikia kaip įmanoma skubiau uždaryti, kadangi jie stipriai
teršia aplinką. Be to, Grūstės ir Žibikų sąvartynai neįrengti pagal reikalavimus. Didesni sąvartynai
išsidėstę Mažeikių seniūnijoje, aplink miestą, likę – rajono seniūnijose. Atliekų apskaita tiksliai
vykdoma tik įteisintuose sąvartynuose, o šiukšlynėliams seniūnijos veda pirminius atliekų apskaitos
žurnalus. 2006 m. atliekų kiekis kaimo sąvartynėliuose sumažėjo, nes pradėta diegti konteinerinė
atliekų šalinimo sistema kaimo vietovėse.
2008 m. Mažeikių rajono uždaromų ir rekultivuojamų sąvartynų darbus vykdo rangovas –
UAB „Plungės Lagūna“, subrangovai – UAB „Lanksmas“ ir UAB „Plungės Jonis“. Sąvartynų
sutvarkymo plane numatyta 6 mažus sąvartynus uždengti molio ir smėlio danga, 13 mažų sąvartynų
iškasti ir išvežti, rekultivuoti, Reivyčių, Žibikų (Viekšnių), Geidžių sąvartynus uždengti pagal
atskirus techninius projektus. Bus vykdomas Reivyčių sąvartyno monitoringas. Milių sąvartyno
atliekos sutvarkytos vietoje, baigiamas dengti (25 cm molio sluoksniu, 20 cm smėlio sluoksniu ),
lieka rekultivavimo darbai. Darbus vykdo UAB „Plungės Lagūna“.
Urvikių sąvartyne vykdomi kasimo darbai, formuojamas šlaitas (5 proc. -20 proc.).
Sąvartynas bus dengiamas molio ir smėlio sluoksniais. Darbus vykdo UAB „Plungės Lagūna“.
Reivyčių sąvartyne bus kompaktiškai sutvarkoma apie 245 tūkst. tonų atliekų. Pastatytas
stendas, informuojantis apie vykdomą projektą, finansuojamą ES lėšomis, „Telšių apskrities
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
58
sąvartynų sutvarkymas“. Darbus vykdo UAB „Plungės Jonis“. Atsirandantis filtratas iš Reivyčių
sąvartyno bus išvežamas į Mažeikių miesto nuotekų valymo įrenginius.
Repšių sąvartyne darbus atlieka UAB “Lanksmas“. Iš sąvartyno išvežta 5184 m³ atliekų į
Geidžių sąvartyną. Šlaitas išlygintas, likę rekultivavimo darbai.
Į Geidžių sąvartyną vežamos atliekos iš kitų Mažeikių rajono uždaromų sąvartynų.
Pastatytas informacinis stendas apie vykdomą projektą. Balėnų sąvartyne UAB „Lanksmas “darbus
baigė. Radome atvežtų ir išverstų plastmasinių maišų (panašūs į šienainio pakavimo maišus), kitų
atliekų. Liko rekultivavimo darbai. Žemalės sąvartyno atliekos vežamos į Geidžių sąvartyną.
Darbus vykdo UAB „Lanksmas“. Informacinis stendas dar nepastatytas.
Užbaigus vykdyti minėtų sąvartynų uždarymo darbus, bus tvarkomi kiti Mažeikių rajono
sąvartynai, numatyti projekte „Telšių apskrities sąvartynų sutvarkymas“.
Čia didėlė atsakomybė tenka vietos seniūnams, kurie turi imtis visų galimų priemonių, kad
apsaugotų seniūnijos teritoriją nuo užteršimo atliekomis.
Kaimo teritorijoje yra 249 konteineriai (gyventojų skaičius kaimuose – 21,3 tūkst.) ir
šimtui kaimo gyventojų tenka vos vienas konteineris). Tuo tarpu Mažeikių mieste yra 3774
konteineriai ir čia 100-ui gyventojų jų tenka 8. Kaimuose atliekos surenkamos tik vieną kartą per
mėnesį. Surinktos atliekos yra išvežamos į centrinį sąvartyną. Tačiau kaimo gyventojams sunku
išvežti stambiagabarites statybines atliekas, kadangi jų surinkimas organizuojamas gana retai. Todėl
patys gyventojai bando jomis atsikratyti, išveždami į greta esančius šiukšlynus. Kaimo gyventojai
negali rūšiuoti atliekų, kadangi į tą patį konteinerį jie priversti pilti ir popierių, ir maisto atliekas ir
stiklo tarą. Be to, rajone neišspręsta ir kolektyviniuose soduose, kurių dauguma yra kaimo
teritorijoje, gyvenančių piliečių atliekų surinkimo ir šalinimo problema.
Mažeikiuose ir kitose gyvenvietėse gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose 2007 m.
buvo įrengiama po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų, 1500 l talpos
konteineriai antrinėms žaliavoms (popierius, stiklas, plastmasė). Aikštelės įrengiamos šalia mišrių
komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės
sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Gyvenamuosiuose individualių namų
rajonuose ir miesteliuose įrengiama po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų.
Aikštelių vietas nurodo seniūnas ar kitas, savivaldybės įgaliotas, asmuo. Aikšteles įrengia Mažeikių
savivaldybė (4 lentelė).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
59
4 lentelė. Konteinerių aikštelių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti Mažeikių r sav. , skaičius
2008 03 mėn.
Seniūnija
(miestai, miesteliai, kaimai)
Gyventojų
skaičius
pagal
deklaruotą
gyvenamąją
vietą
Antrinių
žaliavų
konteinerių
aikštelės,
vnt.
Skaičius gyventojų, kuriems
tenka viena antrinių žaliavų
konteinerių aikštelė, vnt.
Mažeikių seniūnija, Mažeikių miestas 40572 73 555.78
Mažeikių apyl.seniūnija 3322 2 1661.00
Krakių kaimas 673 1 673.00
Bugenių kaimas 528 1 528.00
Sedos seniūnija 3187 3 1062.33
Sedos miestas 1188 3 396.00
Laižuvos seniūnija 1232 2 616.00
Laižuvos miestelis 608 1 608.00
Auksūdžio kaimas 390 1 390.00
Židikų seniūnija 2811 1 2811.00
Ukrinų kaimas 524 1 524.00
Viekšnių seniūnija 5304 4 1326.00
Viekšnių miestas 2198 3 732.67
Palnosų kaimas 540 1 540.00
Šerkšnėnų seniūnija 2233 1 2233.00
Šerkšnėnų kaimas 472 1 472.00
Reivyčių seniūnija 1940
Tirkšlių seniūnija 4501 4 1125.25
Tirkšlių miestelis 1727 3 575.67
Užlieknės kaimas 565 1 565.00
IŠ VISO: 65102 90 723.36
Iš viso antrinių žaliavų aikštelių skaičius, vnt. - 90
Iš viso trūkstamų antrinių žaliavų aikštelių skaičius, vnt. - 5
Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
Mažeikių rajone buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimas nuo 2008 metų
organizuojamas vieninteliu būdu: pavojingų buities atliekų turėtojai nemokamai pristato šias
atliekas į atliekų priėmimo aikštelę (APP) , kurioje įrengtas pavojingų atliekų surinkimo punktas.
Mažeikių rajone surinktos komunalinės atliekos pervežamos į perkrovimo stotį Dargių
kaime, o iš perkrovimo stoties 20 tonų keliamosios galios autotransportu pervežamos į regioninį
Jerubaičių sąvartyną.
Įgyvendinant rajono naują atliekų tvarkymo programą pagal 2007 m. kovo 8 d. Mažeikių
rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-47, uždaromi ir rekultivuojami 36 vietiniai
sąvartynai ir diegiama nauja šių atliekų tvarkymo sistema.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
60
Tačiau ekologinė aplinkosauginė situacija Mažeikių r. sav. lieka sudėtinga. Jeigu nebus
sukurta tobula šiukšlių rinkimo ir jų vežimo į regioninį sąvartyną sistema, kyla grėsmė miškų,
vandens telkinių pakrančių ir kitų vietovių užteršimui atliekomis, ką pastebime daugelyje vietovių,
likvidavus vietinius sąvartynus. Todėl ŠVLVVG, kaip vieną iš prioritetinių veiklos krypčių, numatė
aplinkosauginių klausimų sprendimą.
ŠVLVVG Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamoji vietovė išlaiko vientisumo statusą ir sudaro
prielaidas integruotai kaimo vietovės plėtrai.
Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamoji vietovė pasižymi dideliais gamtos ištekliais, kurie
apima palankius ūkininkauti žemės masyvus, miškininkystės plotus, vandens telkinius, kurie gali
būti panaudoti žvejybai ir kaimo turizmo vystymui. Efektyvus šių išteklių panaudojimas leistų
diversifikuoti kaimo verslus, didinti kaimo žmonių pajamas ir gerinti gyvenimo kokybę.
ŠVLVVG kaimo gyvenamoji teritorija apima Mažeikių r. sav. administracijos ribose
esančią visą ir vientisą ekonominiu, socialiniu, ir geografiniu atžvilgiu kaimo gyvenamąją
vietovę. Teritorijos ribos parodytos Mažeikių r. sav. žemėlapyje (8 priedas).
Planuodama kaimo plėtrą, ŠVLVVG derino vietos žmonių, gamtosaugos ir verslininkų
interesus, suteikdama tausoti aplinką.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
61
2.3. Gyventojai
Gyventojų skaičių ir demografinę būklę apsprendžia daug išorinių priežasčių. Visų pirma,
ekonominės ir socialinės gyvenimo sąlygos ir, antra, galimybė rinktis kitas veiklos rūšis ir keisti
gyvenamąją vietą. Geopolitinė Lietuvos padėtis, įstojus į Europos Sąjungą, iš esmės pakeitė
nusistovėjusį darbo rinkos tradicinį modelį, kada darbdavys galėjo vienašališkai diktuoti savo
sąlygas. Lietuvos žmonėms atsirado galimybės laisviau rinktis darbą ir jo vietą priklausomai nuo
sugebėjimų ir darbo rinkoje esamų ekonominių galimybių. Pagal LR Statistikos departamento
duomenis, Telšių apskrityje įvyko labai nežymūs gyventojų skaičiaus pokyčiai. 2007 m. sausio 1 d.
Mažeikių r. savivaldybėje gyveno 65,5 tūkst. gyventojų (5 lentelė), iš kurių 67,4 proc. sudarė miesto
gyventojai, 32,6 proc. – kaimo gyventojai.
Mažeikių r. sav. kaimo gyventojų santykinis lyginamasis svoris mažesnis nei vidutiniškai
Lietuvoje, kur gyvena 33,2 proc. bendro gyventojų skaičiaus ir žymiai mažesnis nei Telšių
apskrities kaime, kur 2007 01 01 gyveno 41,2 proc. gyventojų. Mažesnį kaimo gyventojų
lyginamąjį svorį Mažeikių r. sav. lėmė pramonės intensyvumas ir istoriškai susiklosčiusi rajono
ūkio struktūra.
5 lentelė. Gyventojų skaičius sausio mėn. 1 d.
Vietovė Metai 2007 m. lyginant
su 2002 m. (proc.) 2002 2003 2004 2005 2007
Telšių apskritis 179599 179137 178141 177006 174561 97,2
Miesto gyventojai 106407 106123 105016 103934 102656 96,5
Kaimo gyventojai 73192 73014 73125 73072 71905 98,2
Mažeikių r. sav. 67201 67097 66773 66359 65547 97,5
Miesto gyventojai 46068 45972 45444 44891 44188 95,9
Kaimo gyventojai 21133 21125 21329 21468 21359 101,7 Šaltinis: Gyventojų skaičius apskrityse. Statistikos departamentas
Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal gyvenamąsias vietoves parodytas 6 lentelėje
6 lentelė. Mažeikių r. sav. gyventojai sausio 1 dienai
Eil.
Nr.
Vietovė
2006
2007
1. Mažeikių r. sav. 65828 65547
Iš jų:
Miesto 44367 44188
Mažeikiai 40925 40788
Seda 1231 1203
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
62
Viekšniai 2211 2197
2. Kaimo 21461 21359
3. VVG teritorija 24903 24759
4. VVG teritorijos gyv. lyg. sav. proc. 37,8 37,8 Šaltinis. Statistikos departamentas. Gyventojų skaičius apskrityse 2007 01 01, Vilnius 2007.
Vyrai sudaro 49,3 proc., moterys – 50,7 proc. bendro kaimo gyventojų skaičiaus. Darbingo
amžiaus gyventojai sudaro 53,9 proc. bendro kaimo gyventojų skaičiaus. Vienam darbingam kaimo
gyventojui tenka 0,85 išlaikytinio, t.y. vaiko 0-15 ir pensinio amžiaus gyventojo. Vidutiniškai
Lietuvos kaime toks rodiklis 0,89, mieste – 0,62. Galima daryti išvadą, kad kaime vyksta spartus
senėjimo procesas ir demografinė situacija žymiai blogesnė nei mieste. Nežiūrint, kad Mažeikių r.
sav. vyko stambių pramonės įmonių statyba ir darbų vykdymui buvo pasitelkta papildomų darbo
jėgos išteklių iš kitų valstybių, tačiau tautinei kaimo gyventojų sudėčiai tai rimtesnės įtakos
neturėjo. 98 proc. kaimo gyventojų yra lietuvių tautybės, 2 proc. – kitų tautybių. Pagal tikybą
pasiskirstę sekančiai: 94 proc. - romos katalikai, 1 proc. – pagonys ir 5 proc. neišpažįsta jokios
religijos.
Apskrityje 2002 – 2007 metų laikotarpyje bendras gyventojų skaičius sumažėjo tik 2,8
proc., Mažeikių r. sav. – 2,5 proc. Per tą patį laikotarpį Mažeikių rajono kaimo gyvenamojoje
vietovėje gyventojų skaičius padidėjo 1,7 proc. Gyventojų skaičiaus kitimą lėmė natūralus
prieaugis, vidaus ir išorės migracija. Telšių apskrityje vien per 2007 m. natūralus gyventojų
prieaugis sumažėjo 430 žmonėmis, Mažeikių rajono savivaldybėje – 75, iš jų: mieste – 4, kaime -
71 žmogumi. Gyventojų skaičiaus didėjimą Mažeikių r. sav. kaime lėmė teigiamas migracijos
saldo.
2007 m. rengiant vietos plėtros strategiją 2008-2014 m. m. įvesta nauja VVG teritorijos
ir gyventojų sąvoka: tai kaimo ir miesto vietovė, kurios gyventojų skaičius yra nuo 5 tūkst. iki 150
tūkst., įskaitant mažus miestelius, taip pat miestus, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.
Mažeikių r. sav. ŠVLVVG teritorijos gyventojai parodyti 7 paveiksle.
65828
21461
12312211
24903
65547
21359
12032197
24759
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
2006 2007
Mažeikių r. sav.
Kaimas
Seda
Viekšniai
VVG teritorija
7 pav. Mažeikių r. sav. gyventojai 2007 01 01 dienai
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
63
Apibendrinus Mažeikių r. sav. kaimo gyvenamosios vietovės gyventojų skaičiaus kitimą, jų
pasiskirstymą, demografinę situaciją galima daryti išvadą, kad:
1. 2007 01 01 ŠVLVVG teritorijoje gyveno 24,8 tūkst. arba 37,8 proc. rajono gyventojų;
2. Mažeikių rajono savivaldybės kaimas vienas iš rečiausiai apgyvendintų Telšių
apskrityje ir blogiausia demografinė padėtis.
3. Nežiūrint kaimo senėjimo proceso Mažeikių r. sav. kaimas turi didelius žmogiškuosius
išteklius, kuriuos įtraukus į produktyvią veiklą galima didinti kaimo veiklos efektyvumą ir gerinti
kaimo žmonių gyvenimo kokybę.
4. Visos ŠVLVVG teritorijos, kurioje 2007 01 01 gyveno 24759 gyventojai interesus gali
atstovauti ŠVLVVG. Tai atitinka VVG teritorijos gyventojų skaičiaus nustatytus reikalavimus,
kuriuose numatyta, kad gyventojų skaičius gali būti nuo 5 tūkst. iki 150 tūkst., įskaitant mažus
miestelius, taip pat miestus, kuriuose gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
64
3. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS EKONOMINĖ BŪKLĖ
3.1. Žemės ūkis
Dėl susiklosčiusių istorinių ir geopolitinių sąlygų žemės ūkis Lietuvoje turi didesnę
ekonominę ir socialinę reikšmę negu šalyse kaimynėse bei ES valstybėse. Todėl šalyje minėtas
sektorius atlieka svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją bei yra
vienas iš prioritetinių ūkio šakų. 2006 metais Lietuvos ūkyje sukurta beveik 82 mlrd. Lt bendrojo
vidaus produkto (BVP), palyginti su 2005 metais, 7,5 proc. daugiau, o pridėtinės vertės –
atitinkamai 73,7 mlrd. Lt ir 7,5 proc. didesne apimtimi. Žemės ūkyje ir jį aptarnaujančios veiklos
srityse sukurta pridėtinė vertė padidėjo nuo 3256,7 mln. Lt iki 3652,5 mln. Lt 2006 metais, arba 12
proc.
Lietuvos ūkio struktūriniai pokyčiai rodo, kad spartesniais tempais vystant kitas ūkio šakas
nuosekliai mažėjo žemės ūkiui tenkanti pridėtinės vertės dalis šalies bendrosios pridėtinės vertės
struktūroje. 2002 metais šis rodiklis siekė 6,4 proc., o 2006 metais – 5,0 proc. Žemės ūkio
produkcijos gamybos apimtys Telšių apskrityje per paskutiniųjų metų laikotarpį didėjo tiek
natūrine, tiek vertine apimtimis, tačiau žemės ūkio sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės dalis nuo
8,3 proc. 2000 m. sumažėjo iki 6,1 proc. 2005 m. Šie pokyčiai rodo pažangias šalies ekonomikos
raidos tendencijas. Tačiau žemės ūkis išlieka viena iš svarbiausių Lietuvos ūkio šakų. Lietuvos
kaime 2007 m. pradžioje gyveno 33,2 proc. šalies gyventojų. Tokį kaimo gyventojų skaičių lėmė ne
tik istoriškai susiklosčiusi Lietuvos ūkio kryptis, bet ir reformos metu susiformavę smulkūs ūkiai,
žemas darbo našumas kaimo įmonėse, vykstantys Lietuvoje socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Vis
didėjantis pragyvenimo lygis mieste privertė dalį kitų sričių darbuotojų ieškotis pigesnių
pragyvenimo būdų kaime, susigrąžinti paveldėtą žemę ar įsidarbinti ūkininkų ar kaimo verslo
įmonėse. Dėl to kaimo problemos tampa labai reikšmingos bei problematiškos ir socialiniu ir
ekonominiu požiūriais. Ženklūs pokyčiai kaimo verslo struktūroje. Nuo 2003 metų fiksuojama ryški
užimtumo žemės ūkyje mažėjimo tendencija. 2006 metais žemės ūkyje buvo užimta 172,8 tūkst.
darbuotojų, arba 29 proc. mažiau nei 2002 metais. 2006 metais žemės ūkyje dirbo tik 11,5 proc.
visų šalies užimtų žmonių. Vertinant kaimo gyventojų užimtumą, būtina pažymėti, kad 2006 metais
žemės ūkis prarado dominuojančią vietą kaip pagrindinis kaimo gyventojų pajamų šaltinis. Tarp
užimtų kaimo gyventojų žemės ūkyje dirbantys sudarė tik 38 proc. bendro dirbančiųjų skaičiaus.
Visos šios šalies žemės ūkio problemos būdingos ir Mažeikių rajonui. Mažeikių kaimo vietovėse
2007 m. pradžioje gyveno 32,6 procento rajono gyventojų.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
65
Pagrindinė ūkininkavimo forma gražinus nuosavybę yra ūkininkų ūkiai. 2003 06 01
Mažeikių r. sav. buvo 5644 žemės ūkio subjektai, iš kurių 5637 arba 99,8 proc. sudarė ūkininkai ir
šeimos ūkiai. Be minėtų ūkių rajono savivaldybėje žemės ūkio veikla užsiėmė 7 žemės ūkio
bendrovės. Tik 1329 ūkininkai įregistravę savo valdas registro centre. Vidutinis įregistruoto ūkio
dydis 10,72 ha. Pradėjus mokėti tiesiogines išmokas už pasėlius įregistruotų ūkių skaičius sparčiai
didėjo. Ūkininkai be savo turimos žemės nuomoja papildomai žemės iš valstybės arba iš kitų
asmenų pagal žemės nuomos sutartis. Tačiau Mažeikių r. sav. dominavo smulkūs, mažai prekinės
produkcijos gaminantys ūkiai. 2007 m. įregistruotų ūkininkų registre ūkių skaičius padidėjo iki
1694 arba 27,5 proc. didesnis lyginant su 2003 metais (7 lentelė).
7 lentelė. Žemės plotai ir registruoti ūkiai, 2007 08 01
Apskritys,
rajonas
Ūkių
skaičius,
vnt.
Bendras
žemės plotas,
ha
Vidutinis
ūkio
dydis, ha
Žemės ūkio
naudmenos, ha
Miškai,
ha
Vandenys,
ha
Iš viso
respublikoje 98656 1182883,16 11,99 863489,77 85834,65 4488,39
Telšių
apskritis 7098 79091,35 11,14 64145,30 9902,86 260,22
Mažeikių
rajono sav. 1694 16890,23 9,97 14845,69 1297,30 53,40
Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
Rajone kaip ir visoje respublikoje yra tendencija ūkių stambėjimui. Jeigu 2006 m. vienam
deklaravusiam pasėlius ūkininkui vidutiniškai teko po 14,0 ha , tai 2007 m. jų valdos padidėjo iki
16,2 ha. Tačiau r. sav. dominavo smulkūs, mažai prekinės produkcijos gaminantys ūkiai (8 lentelė).
8 lentelė. Ūkininkų ūkių žemėnaudų grupavimas pagal bendrą plotą, 2007 08 01
Intervalas
Ūkių skaičius Iki 0,5 ha 3
0,5-1 ha 21
1-3 ha 446
3-10 ha 646
10-20 ha 368
20-30 ha 119
30-50 ha 68
50-80 ha 22
80-100 ha 0
100 -150 ha 0
150-200 ha- 0
200-300 ha- 1
300-500 ha 0
daugiau už 500 ha 0
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
66
Bendras ūkių skaičius 1694
Ūkių žemėnaudų plotas 16890,23
Vienam ūkiui tenka 9,97 ha. Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys
Tik vieno ūkio žemėnaudų plotas patenka į 200-300 ha. naudotojų tarpą. Gausu sodybinių
sklypų, kurių dydis 1-10 ha. Pagrindinė tokių ūkelių paskirtis – pasigaminti savo reikmėms žemės
ūkio produktų arba gauti minimalias pragyvenimo pajamas. 2007 01 01 rajone įregistruotos 5702
žemės ūkio ir kaimo verslo valdos. Įregistruoti ūkininkų ūkiai sudarė tik 30,0 proc. verslo valdų.
1995 metai rajone buvo registruotos 106 žemės ūkio bendrovės. Žemės ūkio produkcijos
gamyba vykdo 9 juridiniai žemės ūkio veiklos subjektai. Jie dirba 8197 ha žemės. Tai „Aušros“
žemės ūkio bendrovė, kuri dirba 651 ha žemės, Iš stambesnių, žemės ūkiu besiverčiančių įmonių
tenka paminėti kooperatinę bendrovę „Ukrinų rapsas“, kuri dirba apie 2304 ha žemės, žemės ūkio
bendrovė „Jučių aruodas“, dirbantis apie 1170 ha žemės, UAB „TRITHO“ — 2880 ha, UAB „LIT-
DAN GRAIN“ 749 ha. Jų pagrindinė veikla — grūdų bei rapso auginimas
Rajone registruoti 43 ekologiniai ūkiai, iš kurių sėkmingai veiklą vykdo Viekšnių
seniūnijoje J. Balvočiūtės ekologinis vaistažolių auginimo ūkis, Šerkšnėnų seniūnijoje M.
Žutautienės ūkis.
Telšių apskrityje žymiai prastesni dirvožemiai, blogesnės kitos gamtinės sąlygos plėtoti
intensyvų žemės ūkį. Žemės ūkio naudmenų kokybė vidutiniškai vertinama 40 našumo balų (100
balų sistemoje), tai yra 2 našumo balais mažiau negu vidutiniškai šalyje. Mažeikių rajonas pasižymi
geresnėmis žemėmis nei Telšių apskritis. Čia mažo našumo žemių yra tik 5 proc.
Mažeikių rajonas vienas iš labiausiai išvystytų industrinių regionų Lietuvoje su išvystyta
transporto ir kita infrastruktūra. Žemės ūkio naudmenos bendrame teritorijos plote užima tik 60
proc., didelius plotus užima miškai (8 pav.).
3% 3%3%
2%
29%60%
Žemės ūkio naudmenos Miškai Keliai Užstatyta teritorija Vandenys Kita žemė
8 pav. Mažeikių r. sav. žemės fondo sudėtis 2007 01 01, ha
Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys..
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
67
Pagal turimą žemės ūkio fondą palankios sąlygos vystyti žemės ūkiui, miškininkystei,
žuvininkystei. Kaimo gyvenamosios vietovės naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas 2007 01 01
dienai buvo 61030 ha. Paskutinių metų laikotarpyje, lyginant 2006 m. su 2007 m., jų plotai
sumažėjo 6 proc. 2005 – 2007 metų laikotarpiu ariamos žemės plotai nežymiai sumažėjo.
2006 m. žemės ūkio naudmenų sudėtyje ariama žemė užima 81,7 proc., pievos ir ganyklos
užima tik 17,2 proc. Naudmenų struktūra parodo intensyvų žemės ūkio šakos vystymo kryptį.
Rajone pagrindinė žemės ūkio šaka yra augalininkystė, kurioje 2006 m. buvo pagaminta 50,2 proc.
bendrosios žemės produkcijos. Plėtojama pienininkystė, mėsinė galvininkystė, kiek mažiau
vystoma kiaulininkystė. Iš netradicinių žemės ūkio šakų rajone laikomos elnių bei danielių bandos,
pripažinimą turi J.Balvočiūtės vaistažolių ūkis.
Mažeikių r. sav. aukštas naudmenų našumas – 38 balai ir jis nežymiai skiriasi pagal
seniūnijas. Tik Sedos seniūnijoje žemės našumas yra 33 balai. Seniūnijų bendras žemės fondas ir
žemės ūkio naudmenų plotai ženkliai skiriasi. Didžiausia pagal plotą Viekšnių seniūnija, mažiausia
– Laižuvos.
Žemės ūkio naudmenų fondas ir dirvos našumas sudaro prielaidas produktyviam žemės ūkio
šakos vystymui.
Mažeikių rajone žemės naudmenų struktūroje dominuoja ariamoji žemė ir pievos. Rajone
didžioji dauguma ūkininkų dirba tradicinėse žemės ūkio šakose. Pasėlių plotų struktūroje
dominuoja grūdinės kultūros, kurios 2006 m. sudaro 54,1 proc. bendro pasėlių ploto ir 35,6 proc.
tenka daugiametėms ir vienmetėms žolėms (9 lentelė). Techninių kultūrų: linų ir cukrinių runkelių
rajono ūkininkai neaugina.
9 lentelė. Pasėlių struktūra ūkininkų ir šeimos ūkiuose 2006 m., proc.
Vietovė
Grū
di-
nia
i
au
ga
lai
Lin
ai
Cu
kri
nia
i
run
ke-
lia
i
Ra
psa
i
Bu
lvės
La
uk
o
da
ržo
vės
Pa
šari
-
nia
i
šak
nia
-
va
isia
i
Vie
n-
met
ės
žolė
s
Da
ug
ia-
met
ės
žolė
s
Mažeikų r.
sav.
54,1 0,0 0,0 4,0 3,5 1,0 0,7 4,2 31,4
Telšių
apskritis
40,5 0,1 0,0 2,1 4,2 1,0 1,0 4,5 45,2
Lietuva 55,1 0,2 0,9 5,3 5,0 1,4 0,9 4,2 25,7 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
Per paskutinių keturių metų laikotarpį Mažeikių rajone sparčiai didėjo grūdinių
kultūrų plotai ir gamybos apimtys (10 lentelė).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
68
10 lentelė. Grūdinių augalų auginimo rodikliai
Metai Pasėlių plotas,
ha
Bendrasis
derlius ,t
Derlingumas 100kg/kg
Telšių apskritis Mažeikių r. sav.
2002 12850 24255 20,6 18,9
2003 21406 58274 25,9 27,2
2005 23771 55236 21,7 23,2
2006 25723 49885 16,8 19,4 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
2002-2006 metų laikotarpyje grūdinių augalų pasėlių plotai padidėjo du kartus, bendrasis
derlius - 2,1 karto, labai nestabilus buvo derlingumas.
Spartūs pokyčiai grūdų gamyboje ir padidėjęs derlingumas sudaro prielaidas prekinės
produkcijos gamybai, geresniam apsirūpinimui koncentruotais pašarais ar gyvulininkystės šakų
vystymuisi, tačiau praėję dveji metai nepasižymėjo aukštu derlingumu.
Ženklūs pokyčiai augalininkystės šakoje turėjo įtakos gyvulininkystės šakų vystymui 2004-
2006 m.
2001 – 2007 m. laikotarpyje galvijų skaičius padidėjo nuo 16,1 iki 17, 1 tūkst. arba 6,2 proc.
Per tą patį laikotarpį kiaulių skaičius padidėjo nuo 11,9 iki 12,4 tūkst. arba 1,9 proc.
Gyvulininkystės produktų gamyba perskaičiuota pienu 2001-2005 m.m. laikotarpyje padidėjo 17,3
proc. (11 lentelė). (Nuo 2007 m. šis rodiklis Statistikos departamento leidiniuose nepateikiamas).
11 lentelė. Gyvulininkystės būklės pagrindiniai rodikliai
Rodiklio pavadinimas 2001 2002 2003 2004 2005 2007
Galvijų skaičius 16157 16111 18049 18341 15667 17158
Galvijų skaičius 100-tui ha ž. ū.
naudmenų 29 28 30 28
24 24
Kiaulių skaičius 11964 10740 13753 14518 13711 12366
Kiaulių skaičius 100-tui ha ariamos
žemės 22 19 24 23
27 27
Gyvulininkystės produktai perskaičiuoti
pienu, viso t. 48715 42307 48301 57130
57472
-
Šaltinis. Statistikos departamento duomenys.
Jei Respublikos, Telšių apskrities ir Mažeikių raj. sav. mastu paskutiniųjų metų laikotarpiu
galvijų skaičius didėjo, tai melžiamų karvių skaičius mažėjo (12 lentelė). Rajone sumažėjo
melžiamų karvių skaičius nuo 7720 vnt. 2006 iki - 7296 vnt. 2007 m. Tačiau, pakilus karvių
produktyvumui, pieno gamyba rajone didėjo. Rajone kūrėsi specializuoti pieno ūkiai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
69
Atsirado stambūs pieno ūkiai, kuriuose laikoma iki 200 galvijų, tame skaičiuje 50-80 melžiamų
karvių. Mažėja 1-5 karvių laikytojų skaičius, jų prekinė reikšmė sparčiai mažėja.
12 lentelė. Gyvulių skaičius visuose ūkiuose
Galvijai Iš jų karvės Kiaulės Avys Ožkos Arkliai
2006 2007 2006 2007 2006 2007 2006 2007 2006 2007 2006 2007
Mažeikių r.
sav.
15667
17158 7720 7296 13711 12366 192 298 447 395 636 610
Telšių
apskr..
64731 68514 29026 27911 55169 50246 3518 3877 1740 1575 3382 3263
Lietuva ,
tūkst.
800,3 838,8 416,5 399,0 1114,6 1127,1 29,2 36,6 22,0 20,8 62,6 60,9
Šaltinis. Statistikos departamento duomenys.
Mažeikių rajono sav., turėdama aukštesnio našumo žemes, atsilieka gyvulininkystės
produktų gamybos intensyvumu, lyginant su kitais Telšių apskrities rajonais (13 lentelė).
13 lentelė. Gyvulininkystės produktai perskaičiuoti pienu 100-ui ha ž. ū. naudmenų 100 kg.
Vietovė
Metai 2001 2002 2003 2004 2005
Telšių apskritis 1114 946 1013 1060 1287
Mažeikių r. sav. 1040 758 834 953 885
Plungės r. sav. 1064 1105 1021 1094 1307
Rietavo r. sav. ... 977 1078 1106 1383
Telšių r. sav. 1022 969 1149 1122 1195 Šaltinis: Telšių apskritis 2005 m.. Statistikos departamentas.
2005 m. gyvulininkystės produkcijos, perskaičiuotos pienu, Mažeikių r. sav. buvo
pagaminta 16 proc. mažiau nei Telšių r. sav., 36,1 proc. – nei Rietavo sav. Pagal gyvulininkystės
produkcijos gamybos intensyvumą Mažeikių r. sav. Telšių apskrityje užima paskutinę vietą. Nuo
2007 m. šis rodiklis Statistikos departamento leidiniuose nepateikiamas.
Sąlygos šios šakos vystymui yra gan palankios, regione stipri pieno perdirbimo pramonė.
AB „Žemaitijos pienas“ ir „Pieno žvaigždės“ turi ES sertifikatus eksportuoti produkciją į ES
valstybes – nares. Apibendrinant gyvulininkystės šaką galime konstatuoti keletą faktų: kad pieno
gamybos kvota sumažėjo 6 proc. , pardavimas perdirbimui sumažėjo 5 proc., pieno gamintojų
skaičius sumažėjo 20 proc., melžiamų karvių skaičius sumažėjo 6 proc. Dar šiais metais bus
išmokėta apie 1 mln. litų išmokų.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
70
Rajone mažėja gyventojų, užsiimančių žemės ūkio veikla. Pastaruoju metu jie sudaro apie
12 procentų rajono gyventojų ir artėja prie ES vidurkio.
Didėjanti žemės ūkio produktų gamyba turėtų gerinti kaimo gyventojų pajamų lygį.
Brangstant energetiniams ištekliams, kylant kitų vertybių ir paslaugų kainoms, 24 proc. kaimo
gyventojų mano, kad jų gyvenimo sąlygos pablogėjo ir 56 proc. – kad nepakito.
Ekonominę padėtį kaime padėjo sušvelninti valstybės parama. Žemės ūkio šakų vystymui ir
pokyčiams įtakos turėjo Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir teikiama valstybės parama žemės
ūkiui. Per paskutiniuosius tris metus padidėjo deklaruojami pasėlių plotai ir tiesioginės išmokos.
2007 m. jau buvo pateikta 3 700 paraiškų paramai gauti už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas.
Deklaruojamas plotas 60 000 ha.
Jei 2004 m. už pasėlius išmokėta 2,8 mln. Lt tiesioginių išmokų, tai 2006 metais 12,6 mln.
litų arba 4,5 karto daugiau (14 lentelė).
14 lentelė. Deklaruoti pasėliai ir tiesioginės išmokos
2005m. 2006m.
Viso pareiškėjų,vnt. 4262 4009
Deklaruotas plotas, tūkst. ha 58,53 60,05
Išmokų suma mln. Lt 13,4 12,57
Šaltinis. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys.
Didelę įtaką kaimiško rajono plėtrai turi ir kiti objektyvūs veiksniai: ūkio dydis, technika,
pastatai, dirbančiųjų kvalifikacija ir iniciatyvios bendruomenės stoka. Tai lemia ne tik sudėtingos
rinkos sąlygos ir nepakankama žemdirbių adaptacija prie jų, bet ir turimo potencialo neatitikimas
šiuolaikinės gamybos sąlygoms, apyvartinių lėšų trūkumas, žemės ūkio subjektų nepakankamas
aktyvumas, organizuotumas, verslumo ir vadybinių sugebėjimų trūkumai.
Minėti veiksniai apsprendė vietovių gyventojų ypatumus:
- žymiai mažesnė negu miestų gyventojų perkamoji galia. Žemės ūkio darbuotojų darbo
užmokestis yra pats mažiausias tarp visų veiklos sričių;
- natūrinis namų biudžeto išlaidų pobūdis. Kaimo žmonės vartoja nemažai savo gamybos
maisto produktų, patys pasigamina dalį inventoriaus, pasirūpina savo buitimi.
Šie ypatumai kuria ne tik mažmeninės prekybos ir buitinių paslaugų verslų objektų retesnį
tinklą, bet ir sukelia nemažų problemų dėl verslo apimčių plėtros.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
71
2007 m. ypač sparčiai pakilus grūdų supirkimo kainoms atsirado galimybė žemdirbiams
gauti didesnes pajamas, kurios įtakos jų gyvenimo lygį ir atsiras prielaidos modernizuoti ūkius. Be
to, šalis pradeda įgyvendinti kaimo plėtros 2007-2013 m.m. programą, kurioje numatoma parama
įvairioms veiklos sritims kaimo vietovėje. Mažeikių rajono savivaldybės kaimiškoje vietovėje
spartesnį gyvenimo kokybės augimą turėtų užtikrinti Vietos plėtros 2007-2013 m.m. strategijoje
numatytas priemonių įgyvendinimas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
72
3.2. Kaimo verslai
Mažeikių r. sav. nepasižymi pramoninio pobūdžio įmonių kaimo vietovėse gausa. Daugiau
jų yra tik priemiestinėse zonose. Nepriklausomybės metais priemiestinėse kaimo vietovėse
padaugėjo smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Dažniausiai tai medienos ir mėsos perdirbimo
įmonės, taip pat duonos kepimo ir konditerijos bei kai kurios kitos įmonės. Vyrauja miesto
verslininkams priklausančios įmonės. Pastaruosius kaimo vietovės traukia verslui tinkamų pigių
patalpų gausa ir mažais turto mokesčiais.
Telšių apskritis pasižymi gausiais durpių, iš jų ir pramoninio pobūdžio ištekliais. Bendras
pramoninių durpynų plotas yra 15,3 tūkst. ha, durpių ištekliai 63 mln. t. Daugiausia pramoninių
durpynų yra Telšių rajone. Tačiau nei sovietiniais metais, nei šiuo metu durpių intensyvi
eksploatacija nevykdoma.
Prekyba ir paslaugos yra vyraujančios sferos kaimo vietovių smulkaus ir vidutinio verslo
struktūroje. Mažmenine prekyba ir viešuoju maitinimu užsiima beveik 76 proc. kaimo vietovėse
esančių verslo objektų. Tankiausias parduotuvių tinklas yra didesnėse gyvenvietėse ir judrių
magistralių pakelėse, ypač priemiestinėse zonose. Parduotuvių stygius jaučiamas atokiose kaimo
vietovėse, ypač nutolusiose nuo rajonų centrų ir miestų.
Rajono seniūnijose veikia nemažai įvairių įmonių ar dirbama pagal patentus. Tankiausias ir
turintis įvairias kryptis yra Mažeikių apylinkės seniūnijos tinklas. Sedos seniūnijoje veikia 15,
Šerkšnėnų sen.- 20, Reivyčių sen.- 8, Mažeikių sen.- 11, Židikų sen.-12, Tirkšlių sen.- 21, Viekšnių
sen.- 21 , Laižuvos sen. - 5 įvairios įmonės. Tai daugiausia yra prekybos, viešojo maitinimo įmonės,
nors yra ir pramonės, dailiųjų amatų, miško perdirbimo, baldų gamybos įmonių. Dauguma įmonių
savo produkciją eksportuoja į užsienį, ypač paminėtini baldai, metalo dirbiniai, dailieji amatai,
Renavo durpynas.
Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamojoje vietovėje 2006 metų pradžioje veikiančios
įmonės parodytos 15 lentelėje.
15 lentelė. Kaimo verslo įmonės 2006 m.
Verslo rūšis Įmonių skaičius Registruoti ūkininkų ūkiai 1694
Prekyba (parduotuvės, kavinės) 43
Individualios įmonės ir kt. verslo įmonės 27
UAB 22
Autotransporto paslaugos, remontas 6
Medienos bei medienos dirbinių gamyba 5
ŽŪB 3
Metalo apdirbimas, detalių gamyba 3
AB 2
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
73
TŪB 1
Verslo administravimas 1 Šaltinis: Mažeikių r. sav. duomenys.
Čia neminimos švietimo ir kultūros įstaigos, kurių yra kiekvienoje seniūnijoje. Mažeikių
rajono kaimas turi išskirtinę ne žemės ūkio verslų įvairovę lyginant su kitais kaimiškaisiais
regionais. Vien Šerkšnėnų seniūnijoje plėtojami metalo apdirbimo, žemės ūkio technikos
pardavimo, medienos perdirbimo, durpių gamybos ir kiti verslai (16 lentelė).
16 lentelė. Šerkšnėnų seniūnijos verslai.
Eil.
Nr. Subjekto pavadinimas Ekonominė veikla
Įmonių
sk.
Dirbančiųjų
skaičius
1. UAB „Stronga“ Metalo apdirbimas 1 120
2. UAB „Agratekas“ Ž.ū. technikos pardavimas 1 15
3. UAB „Medrievė“ Medienos perdirbimas 1 33
4. UAB „Tritho“ Ž.ū. produktų gamyba 1 20
5. UAB „Jansora“ Netradicinis verslas 1 60
6. UAB „Vilistra“ Durpių gamyba 1 10
7. A Strigūno IĮ Metalo apdirbimas 1 20
8 D. Uščino IĮ Medienos paruošimas ir
apdirbimas 1
15
9. UAB „Medija“ Medienos paruošimas ir
apdirbimas 1
20
10 A.Ungeičio paslaugų
punktas
Veterinarinės paslaugos 1
1
11. V. Knabiko IĮ Staliaus dirbtuvės 1 2
12. A. Venckaus IĮ Paminklų dirbtuvės 1 6
13. A. Kašietienės ū.ū. Gėlių auginimas 1 2
14. A. Fabijansko IĮ Mažmeninė prekyba 1 2
15. A Samoškienės IĮ Mažmeninė prekyba 2 4
16. R. Butkaus prekybos
įmonė
Mažmeninė prekyba 1
2
17. Registruoti ūkininkų
ūkiai
Ž. ū. Produktų gamyba 567
1077
18. Kavinė – viešbutis
„Plinkiemis“
Paslaugų tiekimas 1
50
19 IĮ „Danuva“ Mažmeninė prekyba 1 2 Šaltinis. Seniūnijos duomenys.
Įvairinant kaimo verslus iškyla dvi problemos: pirma – investicijų į naujas technologijas ir
darbo vietų sukūrimą ir antra – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Mažeikių r. sav. kaimo ne
žemės ūkio verslo įmonės dėl žemos kvalifikacijos ir požiūrio į pramoninį darbą turi labai ribotas
galimybes įdarbinti vietos gyventojus ir yra priversti atsivežti dirbančiuosius iš savivaldybės arba iš
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
74
kitų rajonų. Sprendžiant kaimo verslų diversifikavimo klausimą lygiagrečiai turėtų būti atliekami
vietos gyventojų psichologinio paruošimo ir perkvalifikavimo darbai.
Rajone taip pat plėtojami ir netradiciniai verslai: elnių, danielių, žirgų auginimas, vaistažolių
auginimas, dekoratyvinių žvakių liejimas, skulptūros iš medžio ir molio, drožimas, pynimas iš
vytelių, audimas staklėmis, mezgimas ir nėrimas, gydymas liaudies medicinos metodais,
dekoratyvinių puokščių darymas, unikalių paveikslų gaminimas, kalvystė, bučiukų pynimas,
siuvinėjimas ir t.t. Nuo tradicinių amatų šie skiriasi tuo, kad gaminiai labai dažnai vienetiniai
kūriniai.
Verslo sąlygos kaime yra patenkinamos, sėkmę lemia dirbančiųjų kvalifikacija ir naujos
technologijos. Verslo sėkmei trukdo dideli mokesčiai, maža gyventojų perkamoji galia. Didelė
dalis lėšų naudojama versle yra nuosavos. Dalis įmonių naudojasi banko paslaugomis. Įmonės
esančios kaimo vietovėse konkuruoja ne tik tarp savęs, o ir su miesto verslininkais. Didelė paspirtis
įmonėms, kitiems ūkio subjektams kaime, tai gaunama valstybės parama.
Pagal atliktus apklausos rezultatus pastebima, kad kaimo teritorijoje veikiančiose įmonėse
vidutinis metinis darbuotojų skaičius iki 49 darbuotojų. Verslo sąlygas savininkai apibūdina
patenkinamai ir net blogai. Jų verslo sėkmę lemia dirbančių kvalifikacija, naujos technologijos.
Entuziazmas vykdyti verslą tame pačiame lygmenyje, diegti naujas technologijas, plėsti verslą dar
neišblėsęs. Dėl mažų apimčių, didesnių transporto kaštų, kaimo verslininkai negali aktyviau taikyti
kainų nuolaidų, kaip tai daro stambios įmonės miestuose.
Įmonės kaimo vietovėse yra mažo finansinio pajėgumo ir neturi galimybių nuosavomis
lėšomis didinti gamybinius pajėgumus ir verslo apimtis. Lėšų skolinimąsi riboja užstato banko
paskoloms gauti problema. Komerciniai bankai vengia kredituoti kaimo verslininkus arba tai daro
taikydami didesnes palūkanas, reikalaudami papildomų garantijų.
Rajone nėra užregistruotos nė vienos kaimo turizmo sodybos, nors sąlygos šiai veiklai
vykdyti rajone palankios (per rajoną teka viena didžiausių Lietuvos upių Venta, populiarus Plinkšių
ežeras), tačiau šiuo metu užsiimančių šia veikla nėra. Mažeikių kraštą atranda vandens turistai.
Oficiali vandens turizmo maršrutų analizė nėra atlikta, infrastruktūra šalia vandens kelių taipogi
nėra sukurta, tačiau kelionės vaizdingomis Ventos, Virvytės, Varduvos upėmis ar jų ruožais tarp
vandens turistų kasmet tampa vis labiau populiaresnės. Tarp vietinių ir atvykstančių turistų
populiariausiais išlieka tie patys turistiniai objektai: Renavo dvaras ir parkas, Plinkšių dvaras ir
parkas, pirmosios vaistinės bei A.Griškevičiaus aviacijos muziejai Viekšniuose. Didelę dalį
lankytojų, iš kitų regionų pritraukia komercinės paskirties pramogų objektas - Stumbrų žirgynas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
75
Turizmo ir verslo informacijos centras nuolat organizuoja mokymus bei konsultacijas
smulkaus ir vidutinio verslo subjektams bei privatiems asmenims, norintiems teikti turizmo
paslaugas. Turizmo vystymui yra daug įvairių kultūros paveldo objektų, plėtojami liaudies amatai,
nėra konkurencijos, palankios gamtinės sąlygos. Neigiama rajono turizmo plėtojimui yra tai, kad
neišvystytas transportinis pasiekiamumas bei kelių infrastruktūra, menka turizmo paslaugų pasiūla,
nesuformuotas turizmo įvaizdis, nesutvarkyti kultūros paveldo objektai, nepalanki geografinė
padėtis ir kt.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ypač 2007 – 2013 metų laikotarpiu, rajone atsirado
didesnės galimybės turizmo plėtojimui. Europos Sąjungos fondai numato finansinę paramą turizmo
infrastruktūros ir verslų plėtrai, laisvas keliavimas per sieną su Latvija padidina keliaujančių srautą
per Mažeikius.
Viena iš priemonių, padedančių didinti kaimo gyventojų pajamas yra verslų
diversifikavimas. Lietuvoje ir Mažeikių r. sav. plačiai vystomi netradiciniai kaimo verslai:
dekoratyvinių žvakių liejimas, skulptūra iš medžio arba molio, drožimas, pynimas iš vytelių,
namudinis audimas staklėmis, mezgimas ir nėrimas, gydymas liaudies medicinos metodais
(žolelėmis), dekoratyvinių puokščių darymas, kalvystė, siuvinėjimas, bučiukų pynimas, unikalių
paveikslų gaminimas ir kt. Nuo tradicinių verslų ši veikla skiriasi tuo, kad gaminami unikalūs,
dažnai vienetiniai kūriniai. Netradiciniais verslais užsiima nedidelių individualių įmonių savininkai
bei dirbantys pagal verslo liudijimus, o taip pat pavieniai žmonės. Mažeikių r. sav. identifikuotas 51
netradicinių verslų atstovas. Iš netradicinių verslininkų mažeikiškių paminėtini kalviai, gaminantys
stilingas, originalias eksterjero ir interjero detales: vartus, tvoras, laiptų turėklus, žvakides, židinio
įrankius, taip pat antkapinius paminklus. Visi turi daug užsakymų, dalyvauja parodose, nes meninės
kalvystės darbai labai populiarūs ne tik Lietuvoj, bet ir užsienyje.
Perspektyvus, plataus profilio verslininkas yra stalius Genadijus Karevas, gaminantis
medinius stogus, suolus, stalus lauko pavėsinėms, įrangą žaidimų aikštelėms.
Vytautas Ramanauskas, ko gero, vienintelis užsiima tošininkyste - pynimu iš beržo tošies.
Nemažai atstovų kuria įvairius paveikslus, pano interjero papuošimui. Tai besiskiriantys
savitu stiliumi aliejinės tapybos atstovai – Alma Krapauskienė, Danutė Palekienė, Renata
Vasiliauskienė, Anatolij Celik. Įdomūs Vaidos Blistrubienės ant medinių lentelių tapyti darbeliai.
Daug kruopštumo reikalauja kryželiu siuvinėjami paveikslai – Mildos Railienės, Reginos
Labanauskienės, Laimos Žvėgaitės darbai.
Bene pačia savičiausia technika pasižymi Snieginos Chriščinavičienės iš įvairių spalvų
smėlio kuriami paveikslai. Originalūs Leoncijos Vasiliauskienės iš šiaudelių klijuojami paveikslai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
76
Kruopštūs ir Nijolės Daučiūnaitės bei Virginijos Tautkienės karpiniai iš popieriaus - Giminės
medžiai, Zodiako ženklai, atvirukai, skirtukai.
Alfonsa Vaitkevičienė kuria floristines detales, puokštes įvairioms progoms, interjerui.
Įvairūs dirbiniai iš medžio – Antano Murausko, Algerdo Česnausko, Vaido Šopausko
suvenyrai, kaukės, Kazio Kulikausko mediniai laikrodžiai, Petro Žukausko baldai, laiptai. Arvydas
Lukoševičius iš medžio tekina indus.
Originalūs skulptoriaus Pauliaus Daujoto dirbiniai iš akmens – laikrodžiai, taupyklės, indai,
taip pat dvejų mažeikiškių juvelyrų Juozo Kimčio ir Boriso Sadausko darbai.
Nemažai moterų užsiima rankdarbiais, – siuva, mezga, neria, – tai Asta Butienė, Adelė
Monstavičienė, Asta Gečienė. Irena Maksvytienė gamina gėles rūbų papuošimui, Aušra
Montvydienė užsiima makrame – aksesuarų vėrimu iš labai smulkių karoliukų. Pati jauniausia
aštuoniolikmetė Laura Daučiūnaitė pina aksesuarus iš virvelių ir medinių karoliukų.
Keramikės Ilona Jonušienė ir Lina Špokevičienė iš molio lipdo įvairius suvenyrus,
dekoratyvinius indus.
Didelė parama, tuo pačiu ir galimybės, kaimo verslų įvairinimui bus teikiama pagal Kaimo
plėtros programos 2007 – 2013 metams trečioje kryptyje numatytas priemones, kurių pagrindu
parengta vietos plėtros strategija.
Verslo plėtrą kaimo vietovėse lemia ir žmonių, besiimančių šios veiklos, nepakankami
versliniai ir vadybiniai sugebėjimai. Didžioji dauguma kaimo verslininkų ėmėsi verslo, praradę
turėtą darbą ir spiriami būtinumo susikurti darbo vietą. Tai asmenys, apibūdinami verslininkais ne
„iš pašaukimo“, o „iš būtinumo“. Dauguma iš jų yra geri savo profesijos žinovai, tačiau neturi
gilesnio supratimo apie konkurenciją, marketingą, finansų apskaitą ir kitas, kasdieniame versle
reikalingas žinias. Tai didina jų verslo riziką.
Savivaldybės vaidmuo, remiant kaimo verslą, turėtų būti stipresnis. Ji galėtų mažinti jos
jurisdikcijoje esančius mokesčius, taikyti kitas lengvatas. To pasekoje miesteliuose, pirmiausiai,
atsirastų reikalingos paslaugos, naujos darbo vietos, tvarkingai mokami mokesčiai.
Apklausos ir savianalizės metu nustatyta, kad stiprios, gerai ir pelningai dirbančios įmonės,
tai darbo vietos ir pajamų šaltinis kaime gyvenantiems žmonėms. Svarbiausias vaidmuo tenka
stambiems ūkininkams, prekybinėms įmonėms. Kaimo gyventojai mano, kad perspektyvūs verslai
yra šie:
1. Kaimo turizmas;
2. Netradicinė žemdirbystė (uogų, grybų, gėlių, gluosnių, sodinukų auginimas, vaistažolių
auginimas);
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
77
3. Alternatyvūs verslai (žuvininkystė, bitininkystė, kalvystė, medžio drožyba, miškininkystė,
pynimas iš vytelių, floristika, medienos apdirbimas);
4. Ekologiniai ūkiai;
5. Socialinės ir buitinės paslaugos (skalbimas, kirpimas, slaugymas, senelių priežiūra,
šarvojimo paslaugos);
6. Stambūs ūkiai (tradicinė žemdirbystė).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
78
4. KAIMO GYVENAMOSIOS TERITORIJOS SOCIALINĖ BŪKLĖ
4.1. Kaimo gyventojų užimtumas ir pajamos
Kaimas per šimtmečius turėjo išskirtines ekonomines ir socialines sąlygas, kurios apsprendė
gyvenimo būdą. Žmogaus sąlytis su gyvąja gamta teikė jam pasitenkinimą, o veiklos rezultatai
apsprendė jo pragyvenimo lygį. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę per trumpą laiką
buvo sunaikinta sovietinio tipo kaimo gamybinė ir socialinių paslaugų infrastruktūra. Kaimo
žmonės turėjo prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir priklausomai nuo gebėjimų rasti „nišą“ savo veiklai.
Skaudžiausia problema tiek mieste, tiek ir kaime išlieka nedarbas. Kaip buvo minėta
ankstesniuose skyriuose, Mažeikių rajono sav. 2007 m. pradžioje gyveno 65,5 tūkst. gyventojų.
Gyventojų sudėtis pagal lytį parodyta 9 pav. Aukštas Mažeikių raj. sav. pramoninio išsivystymo
lygis turėjo įtakos demografinei gyventojų sudėčiai.
47.4
52.6
Moterų Vyrų
9 pav. Procentinė gyventojų sudėtis pagal lytį 2006 m.
Šaltinis. Darbo biržos duomenys.
Rajono savivaldybėje 5,2 proc. didesnis vyrų skaičius, gan palanki gyventojų demografinė
sudėtis. Pagal amžiaus grupes rajono gyventojai pasiskirstę sekančiai:
10 pav. Demografinė gyventojų sudėtis, proc. 2006 m.
Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys
Vienam darbingo amžiaus žmogui tenka 0,67 nedarbingo amžiaus žmogaus.
62,0 proc. – darbingo amžiaus gyventojai
21,8 proc. - jaunimas 16,2 proc. – pensijinio amžiaus
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
79
Tačiau palanki demografinė situacija rajono savivaldybės mastu, paslepia blogėjančius
kaimo gyventojų demografinius pokyčius. Nors darbingo amžiaus gyventojai pasiskirstę
proporcingai gyventojų skaičiui pagal gyvenamąją vietovę (11 pav.), tačiau daugumai jų, kaimas
yra tik gyvenamoji vietovė. Dėl silpnai išvystytų kaimo verslų arba negalėdami įsidarbinti pagal
norimą kvalifikaciją, daugelis kaimo gyventojų dirba miesto įmonėse ir ten sprendžia savo
ekonomines ir socialines problemas. Darbingo amžiaus žmonės pagal gyvenamąją vietovę ir lytinę
sudėtį parodyti (11 pav.).
Miesto gyventojai Kaimo seniūnijų gyventojai
11 pav. Darbingo amžiaus žmonės pagal gyvenamąją vietovę, proc. 2006 m.
Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys.
Darbingo amžiaus žmonių rajone gyvena 41,7 tūkst. Darbingo amžiaus žmonių grupėje
kaimo seniūnijų gyventojų yra 30,1 proc. (12,5 tūkst.), miesto – 69,9 proc. (29,0 tūkst.). Šios
amžiaus grupės vyrų rajone gyvena 20,6 tūkst. (49,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų), moterų -
21,1 tūkst. (50,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų). 6,3 tūkst. arba 30,6 proc. šios amžiaus grupės
vyrų gyvena kaime, 14,3 tūkst. arba 69,4 proc. gyvena mieste. Šios amžiaus grupės moterų 6,2
tūkst. arba 29,4 proc. gyvena kaime, 14,9 tūkst. arba 70,6 proc. gyvena mieste. 2007-01-01 darbo
biržoje yra bedarbiu registruotas kas šešioliktas darbingo amžiaus rajono gyventojas. 2006-01-01
darbo biržoje buvo bedarbiu registruotas kas vienuoliktas darbingo amžiaus rajono gyventojas,
bedarbių darbingo amžiaus žmonių buvo 6,3 proc. nuo bendro darbingų žmonių skaičiaus , iš jų 3,4
proc. vyrų, 9,1 proc. moterų, 7,9 proc. kaimo gyventojų, 5,6 proc. miesto gyventojų (12 pav.).
69.9
30,1
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
80
Vyrų Moterų
12 pav. Darbingo amžiaus žmonių lytinė sudėtis kaimo vietovėje, proc. 2006 m.
Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys.
2007 07 01 duomenimis kas dvidešimtas darbingo amžiaus rajono gyventojas yra registruotas
darbo biržoje (16 lentelė).
16 lentelė. Bedarbių struktūriniai pokyčiai , proc.
2001 m. (1 pusmetis)
2007 m. (1 pusmetis)
Moterys 57,7 72,4
Jaunimas 15,2 5,2
Virš 50 metų amžiaus asmenys 21 45,3
Gyvenantys kaime 40,1 35,6
Pakartotinai registruoti 5,6 77,4 Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys.
Iš pateiktos bedarbių struktūros matyti, kad rajone bedarbių tikslinės grupės yra: moterys,
virš 50 metų amžiaus asmenys ir pakartotinai registruoti bedarbiai. Per 6 metus ženkliai išaugo
pakartotinai registruotų asmenų. Viso – 77,4 proc., t.y. apie 1400 bedarbių. Iš jų: 67,2 proc.
moterys, 32,8 proc. vyrai, 70,3 proc. gyvenantys kaime, 15,6 proc. pasirengę darbo rinkai, 84,4
proc. nepasirengę darbo rinkai.
Bedarbių skaičius 2005 – 2007 m. laikotarpiu mažėjo visose tikslinėse grupėse ir vietovėse
(13 pav.). Kaimo bedarbių skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo nuo 1342 žmogaus iki 571, arba
2,3 karto. Tačiau opi lieka moterų bedarbystės problema.
30,6
29,4
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
81
2539 181 1342 1966
1645 102 788 1056
1280 123 571 448
2005
2006
2007
Moterys Jaunimas iki 25 metų Kaimo bedarbiai Ilgalaikiai bedarbiai
13 pav. Tikslinės bedarbių grupės 2007 01 01
Šaltinis: Mažeikų r. sav. darbo biržos duomenys.
Tikslinėse bedarbių grupėse didžiausią lyginamąjį svorį užima moterys, tačiau pažymėtina,
kad visose grupėse bedarbių skaičius 2005-2007 m. laikotarpyje sparčiai mažėjo. Kaimo vietovėje
jis sumažėjo nuo 1342 iki 571, arba 2,2 karto.
Kalbant bendrai apie rajono bedarbystės problemas, matosi, kad bedarbių skaičius labai
skiriasi pagal amžiaus grupes. Sunkiausiai prie naujų pokyčių prisitaikė 25-49 m. amžiaus žmonės.
Lengviausiai – 50-64 metų. Mūsų manymu tai lemia sovietinės sistemos siauros specializacijos
žmonių nesugebėjimas prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir savarankiškai pradėti savo verslą arba
persikvalifikuoti. Jauni žmonės augina vaikus, važiuoja į užsienį užsidirbti didesnių pinigų. Labai
sunkiai kuria savo verslą, nes dauguma verslesnių žmonių paliko kaimą. Kaimą palieka jaunimas,
negrįžta studijas baigę jauni žmonės. Didelė nenoro gyventi kaime priežastis – prasta infrastruktūra.
Vertinant darbo biržos taikomų priemonių efektyvumą, galima išskirti pagrindines
problemas:
- Bedarbiai įgyja nepakankamas kompetencijas, siauras kvalifikacijas profesinio mokymo
programoje, todėl netenkina darbdavių poreikio.
- Atsirado poreikis naujoms profesinėms kvalifikacijoms, kaip „plastikinių langų
montuotojas“, „ruletų, žaliuzių montuotojas“, „mobiliųjų telefonų remontininkas“ ir kitoms
profesijoms, kaip „masažuotojas“, „komercijos agentas“, „vadybininkas“.
- Žema bedarbių motyvacija, menkas išsilavinimas, psichologinės problemos trukdo
bedarbiams realiai suvokti savo situaciją ir teisingai planuoti savo karjerą.
- Subsidijuojamose darbo vietose ir Vietinių užimtumo iniciatyvų projektais įsteigtose
vietose vyksta didelė darbuotojų kaita;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
82
- Bedarbių netenkina minimalus darbo apmokėjimas, darbas ne gyvenamojoje vietoje
(kaimo žmonių - darbas mieste, miesto žmonių – darbas kaime) ir komandiruotėse.
- Socialinės pašalpos neskatina noro likti pastoviam darbui, nes socialinės paramos
piniginė išraiška adekvati gaunamam atlyginimui, todėl didėja bedarbių pasyvumas.
Darbdaviai noriai naudojasi jiems naudinga darbo biržos parama, todėl nėra suinteresuoti
turimų darbuotojų išsaugojimu darbo vietose ir geresnių darbo sąlygų jiems sudarymu.
Darbo motyvacijos vienas iš labiausiai apsprendžiančių veiksnių yra verslo grynosios
pajamos, samdomo darbuotojo darbo užmokestis. Anketinės apklausos būdu nustatyta, kad
dominuoja kaimo gyventojų pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį nuo 300-500 Lt (14 pav.).
2.00%
14.00%
30.00%
16.00%
16.00%
20.00%
2.00%
Iki 100 Lt
101-300 Lt
301-500 Lt
501-800 Lt
801-1000 Lt
Virš 1000 Lt
Neatsakė
14 pav. Respondentų vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, Lt.
Šaltinis: Anketinės apklausos duomenys.
Pagrindines pajamas kaimo žmonės gauna iš žemės ūkio veiklos, papildomo darbo ir
valstybinės socialinės paramos. Apklausti respondentai nurodė, kad net 41 proc. jų gaunamų
piniginių pajamų sudaro materialinės vertybės ir pajamos, gaunamas darbo užmokestis (15 pav.).
25.00%
9.00%
41.00%
3.00%2.00%
7.00%11.00%
2.00%
Darbas asmeniniame ūkyje
Samdomasis darbas žemės ūkyje
Samdomas darbas ne žemės ūkyje
Nuosavas verslas
Pensija
Kitos socialinės išmokos
Kiti pajamų šaltiniai
Išlaikytinis
15 pav. Respondentų pajamų šaltiniai, proc.
Šaltinis: Anketinės apklausos duomenys.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
83
Atkreiptinas dėmesys, kad kaime turi būti plečiami ne žemės ūkio verslai, kuriuose būtų
sukuriamos darbo vietos, galėtų įsidarbinti kaimo gyventojai. Svarbus vaidmuo šeimos biudžetui
tenka ir pajamoms, gautoms iš asmeninio ūkio. Jos respondentų šeimos biudžete sudaro net 25 proc.
Svarbų vaidmenį šeimos biudžete, ypač pensinio amžiaus bei socialiai remtinų žmonių, užima
įvairios socialinės paramos lėšos (17 lentelė).
Socialinės paslaugos - viena iš sudėtinių socialinės paramos sistemos dalių. Svarbiausias
socialinių paslaugų tikslas – patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumą
nežeminančias sąlygas, kai jie patys yra nepajėgūs to pasiekti savarankiškai. Tai paslaugos,
orientuotos bent į minimalų poreikių patenkinimą. Socialinės paslaugas rajone teikiamos įvairioms
žmonių grupėms. Pagrindinės yra:
senyvo amžiaus žmonės ir jų šeimos;
suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos;
socialinės rizikos šeimos;
vaikai su negalia ir jų šeimos;
likę be tėvų globos vaikai.
17 lentelė. Savivaldybės biudžeto lėšos socialinei paramai
Eil.
Nr.
Rodiklio pavadinimas 2005 m. 2006 m.
1. Savivaldybės biudžeto lėšos vidutiniškai vienam rajono gyventojui, Lt 1424,3 1666,4
2. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinei paramai (piniginei ir
paslaugoms), Lt
2123,4 2293,5
3. Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms paslaugoms, Lt 2015,5 2124,0 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
Tyrimo metu išryškėjo dvi pagrindinės, rajonui šiuo metu pačios aktualiausios tikslinės
grupės: socialinės rizikos šeimos ir senyvo amžiaus žmonės.
Viena iš paslaugų gavėjų grupių yra socialinės rizikos šeimos ir jų vaikai. Socialinės rizikos
šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja
alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo
azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja
prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne
šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam
vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimų tematika yra aktuali daugelyje pasaulio
valstybių, ypač tų, kurios išgyveno ir tebeišgyvena esmines socialines permainas. Vaikai –
būsimieji socialinio veiksmo dalyviai ir nuo jiems skiriamo dėmesio priklausys ateities visuomenė,
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
84
tautos ir jos valstybės perspektyva. Siekiant užtikrinti socialinės rizikos šeimų mažėjimą, neužtenka
aktyvinti visuomenės, teritorinių bendruomenių ir valstybės bendradarbiavimą.
Opiausia socialinės rizikos šeimų problema – smurtą patiriančios moterys ir vaikai, kurie
dažnai ne tik negauna profesionalios pagalbos, bet ir ne visada žino kur ją gauti bei nedrįsta viešai
apie tai prisipažinti. Visuomenė turi suvokti, kad smurtas šeimoje ir prievarta, naudojama prieš
asmenį, yra visų mūsų reikalas. Tai socialinė problema, o ne vien šeimos ar moters reikalas. Ypač
sudėtinga kaimo moterų, kurioms ne visada prieinamos socialinės pagalbos paslaugos, o šeimose
vyrauja nedarbas, girtavimas, skurdas, padėtis. Nuo smurto dažniausiai kenčia moterys ir vaikai.
Rajone 2007 m. liepos 1 d. užregistruotos 205 socialinės rizikos šeimos (18 lentelė), jose
auginama 490 vaikų. Palyginus su 2006 m. socialinės rizikos šeimų padidėjo 8 proc.
18 lentelė. Socialinės rizikos šeimos seniūnijose
Eil.
Nr. Seniūnijos pavadinimas 2006 m. 2007 m.
1. Mažeikių miesto seniūnija 80 101
2. Mažeikių apylinkės seniūnija 10 6
3. Laižuvos seniūnija 14 14
4. Reivyčių seniūnija 7 6
5. Šerkšnėnų seniūnija 11 14
6. Sedos seniūnija 8 10
7. Tirkšlių seniūnija 18 13
8. Viekšnių seniūnija 23 24
9. Židikų seniūnija 19 17
iš viso: 190 205 Šaltinis. Mažeikių r. sav. duomenys.
Mažeikių rajone rizikos šeimoms yra teikiamos socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių
ugdymo ir palaikymo) paslaugos namuose, jas šiuo metu gauna 105 šeimos. Su šiomis šeimomis
dirba 8 socialiniai darbuotojai seniūnijose (kiekvienoje seniūnijoje po vieną). Keturi socialiniai
darbuotojai iš socialinių paslaugų tarnybos dirba su rizikos šeimomis, gyvenančiomis mieste. 1
darbuotojas Socialinės paramos skyriuje, koordinuoja šį darbą rajone. Socialinių įgūdžių ugdymo ir
palaikymo paslaugos teikiamos asmenims (šeimoms) dienos metu, siekiant palaikyti ir atstatyti
savarankiškumą atliekant įvairias visuomeniniame ar asmeniniame (šeimos) gyvenime reikalingas
funkcijas. Paslaugas gali sudaryti sudedamosios dalys: informavimas, konsultavimas,
tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, maitinimo organizavimas, kasdienio gyvenimo
įgūdžių ugdymas ir palaikymas (namų ruošoje, tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant ir mokant
mokesčius, prižiūrint vaikus ir pan.), darbinių įgūdžių ugdymas (siuvimas, mezgimas, savarankiškas
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
85
patalpų, aplinkos tvarkymas ir pan.), kitos paslaugos. Jei šios paslaugos anksčiau daugiau buvo
orientuotos į neįgaliųjų, pensinio amžiaus žmonių poreikius, tai nuo šių metų daugiau dėmesio yra
skiriama ir socialinės rizikos šeimoms.
Apibendrinant galima sakyti, kad Mažeikių rajono savivaldybėje socialinių paslaugų
infrastruktūra labiau orientuota į minėtas socialines grupes (neįgalieji, seni asmenys, vaikai) mieste.
Kaip jau buvo pažymėta, socialinės priežiūros paslaugos socialinės rizikos šeimoms dažniausiai
teikiamos kliento namuose, bet tai ne visada išsprendžiama problema. Įvertinant, kad Mažeikių
rajono savivaldybėje vystosi nepalankios socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų didėjimo
tendencijos (didėja socialinės rizikos šeimų skaičius, nemažėja nusikalstamumo lygis, didėja
ligotumas, narkomanija, infekuotų ŽIV, alkoholine psichoze), ir, siekiant šios tikslinės grupės
socialinės integracijos, teisių užtikrinimo būtina plėtoti socialines paslaugas socialinės rizikos
šeimoms ir jose gyvenantiems vaikams, ypač atkreipiant dėmesį į kaime gyvenančias šeimas.
Kaip buvo minėta, kita socialinė grupė, kuriai turi būti skirtas didelis dėmesys yra vyresnio
amžiaus žmonės. Keičiantis demografinei situacijai Mažeikių r. sav. padėtis yra žymiai geresnė nei
kituose regionuose (16 pav.).
16 pav. Mažeikių rajono gyventojų demografinė struktūra 2007 m.
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.
Mažeikių rajone lyginant su visa Lietuva vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų dalys yra
didesnės. Pensinio amžiaus gyventojų dalis bendroje gyventojų demografinėje struktūroje yra
mažesnė nei visoje Lietuvoje. Todėl Mažeikių rajonas palyginus yra ,,jaunas“ rajonas ir turi šį savo
potencialą tinkamai išnaudoti tolesnėje ekonominėje rajono plėtroje.
17,99
64,26 61,94 63,12
20,07 17,44
19,44 15,65
20,09
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
100%
Mažeikių r. Telšių apskr. Lietuva
Vaikai iki 15 m.
Darbingo amžiaus gyventojai
Pensinio amžiaus gyventojai
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
86
Šiuo metu Mažeikių rajono seniūnijų gyventojams teikiamos socialinės paslaugos namuose,
yra galimybė kreiptis ir dėl spec. transporto (19 lentelė).
19 lentelė. Kaimo gyventojams suteiktos socialinės paslaugos
Šaltinis: Mažeikių r. sav. duomenys
Socialinių paslaugų struktūra silpnai išvystyta dienos globos ir rizikos grupių asmenų
atžvilgiu. Minėtos socialinės paslaugos yra teikiamos tik mieste.
Kaimo gyventojų pagrindinė problema yra tai, kad daugėja vienišų ir neįgalių žmonių,
kuriems reikalingos įvairios socialinės paslaugos. Taip pat daugėja bedarbių, socialinės rizikos
šeimų ir kitų socialinių grupių asmenų. Būtina papildyti socialinių paslaugų tinklą seniūnijose ir
užtikrinti visapusišką pagalbą visoms socialinėms žmonių grupėms.
Socialinių paslaugų įstaigos teritoriniu požiūriu yra susitelkusios Mažeikių mieste.
Socialinių paslaugų tinklas kaime nėra išvystytas, todėl kaimo vietovėse gyvenantiems Mažeikių
rajono gyventojams nėra užtikrinamas pakankamas socialinių paslaugų prieinamumas, o tai skatina
socialinių problemų gausėjimą. Mažeikių rajone LVGTO „Gelbėkit vaikus" Mažeikių padalinys,
teikianti socialines paslaugas socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms. Socialinių paslaugų tinklas
šiai grupei yra neišvystytas.
Viena iš pagrindinių socialinių paslaugų įstaigų problemų – maži darbuotojų atlyginimai.
Todėl iš vienos pusės sunku užtikrinti dirbančiųjų motyvaciją, iš kitos pusės – pritraukti šios srities
profesionalus. Nors kasmet Mažeikių rajono savivaldybė skiria daugiau lėšų socialinei apsaugai,
biudžete nėra pakankamai lėšų įgyvendinti visas numatytas investicijas. Ilgalaikės socialinės globos
poreikis patenkinamas, tačiau gyventojai apgyvendinami ne Mažeikių rajone. Trūksta vietų globos
namuose likusiems be tėvų globos, vaikams, pagyvenusiems asmenims, gyventojams, turintiems
protinę negalią. Mažeikių rajone trūksta krizių centro, socialinės priežiūros paslaugų asmenims su
negalia.
Apibendrinant kaimo socialinę būklę galima daryti išvadą, kad socialinių paslaugų poreikis
didėja ir reikia perspektyvoje didesnį dėmesį skirti socialinės atskirties gyventojams, plėsti
socialinių paslaugų infrastruktūrą, nustatyti tinkamiausią socialinių paslaugų tinklą, kad socialines
paslaugas pirmiausia gautų tie, kuriems jų labiausiai reikia. Turint ribotus materialinius ir
Metai Socialinė priežiūra Techninės pagalbos
priemonės neįgaliesiems Specialusis transportas
2005 m. 95 asmenys 114 asmenų 9 asmenys
2006 m. 80 asmenų 156 asmenys 8 asmenys
2007 I
pusmetis
70 asmenų 99 asmenys 12 asmenų
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
87
žmogiškuosius išteklius, vietos plėtros strategijoje nustatytos prioritetinės tikslinės grupes ir
identifikuoti jų poreikiai.
Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra bus siekiama skatinti bendruomenių gebėjimus
rūpintis savo nariais, didinti socialinių paslaugų įstaigų tinklo įvairovę, kas turėtų sudaryti sąlygas
namuose globojamų asmenų šeimų nariams sugrįžti į darbo rinką. Padidės socialinių paslaugų
prieinamumas seniūnijų gyventojams bei pagerės jų kokybė.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
88
4.2. Sveikatos priežiūra
Pirminė sveikatos priežiūra, kuri yra prioritetinė Mažeikių rajono savivaldybės sveikatos
priežiūros kryptis, vykdoma pirminės sveikatos priežiūros centruose. Pirminę sveikatos priežiūrą
teikė 6 įstaigos, penkios jų (VšĮ) yra įsteigtos savivaldybės: VšĮ Dr. A. Biržiškos sveikatos namai (3
medicinos punktai:Kapėnų, Užventės, Palnosų – Gudų ir Žibikų medicinos kabinetas), VšĮ Tirkšlių
PSPC (5 medicinos punktai: Užlieknės, Pievenų, Balėnų, Šerkšnėnų, Žemalės ), VšĮ Sedos PSPC (4
medicinos punktai: Dagių, Plikšių, Rubikų, Renavo), VšĮ Židikų PSPC (4 medicinos punktai:
Cukrinų, Lūšės, Pikelių, Račalių), VšĮ Mažeikių PSPC, IĮ Z. Šiaulienės Šeimos sveikatos centras.
Nuo 2006 m. reorganizavus Mažeikių PSPC, pradėjo veiklą dar dvi Mažeikiuose esančios
įstaigos, teikiančios šeimos medicinos pirminės sveikatos priežiūros paslaugas: VšĮ Mažeikių
senamiesčio PSPC (8 medicinos punktai: Auksūdžio, Bukaičių, Bugenių, Krakių, Laižuvos,
Purvėnų, Ruzgų, Urvikių ir medicinos kabinetas Leckavoje), UAB Sveikata šeimai, bei UAB
Mažeikių psichikos sveikatos centras.
Antrinės priežiūros paslaugas Mažeikių r. teikia VšĮ Mažeikių ligoninė, dalį antrinio lygio
sveikatos priežiūros paslaugų Teritorinė ligonių kasa perka iš privačių tiekėjų.
Mažeikių rajone yra 192 kaimai, kuriems pirminę sveikatos priežiūrą teikia 9 įstaigos ir 24
kaimo medicinos punktai. Minėti punktai suteikia pirminę medicininę pagalbą, atlieka profilaktinį
darbą.
Išlaidos sveikatos priežiūrai labai skiriasi įvairiose medicinos punktuose ir įstaigose.
Brangiausiai išlaikomi yra viešoji įstaiga”Tirkšlių PSPC” ir Sedos medicinos punktai. Dauguma iš
jų aptarnauja nuo 200 iki 300 gyventojų, bloga patalpų būklė, apšildymas elektriniais šildytuvais.
Bloga kelių būklė, sunkiai pasiekiami atskiri gyventojai. Tikslingiau būtų tokių punktų gyventojus
aptarnauti su mobiliu transportu medicinos felčerei, pagal registraciją ir gydytojų nurodymus.
Mažeikių rajone suaugusių susirgimų skaičius tenkantis 1000 suaugusių buvo santykinai
mažesnis (1428,4/1000) nei Telšių apskrityje (1657,3/1000) ir visoje Lietuvoje (1708,6/1000),
vaikų susirgimų skaičius tenkantis 1000 vaikų viršija apskrities vidurkį, tačiau buvo mažesnis už
šalies vidurkį. Mažeikių rajone 1000-iui vaikų teko 2192,0 susirgimų, Telšių apskrityje – 2064,3,
Lietuvoje – 2261,8.
Kaimo gyventojų tarpe dominuoja Lietuvoje labiausiai paplitę susirgimai. Sergamumas
vėžiniais susirgimais, kaip ir kitomis ligomis, nesiskiria nuo respublikinių ir apskrities rodiklių.
Vyrauja darbingo amžiaus vyrai (prostatos, plaučių ir trachėjos, skrandžio), moterims (krūtų,
gimdos, odos). Tai rūkantys, išgeriantys vyrai. Daugumoj, moterims padidėjęs sergamumas odos
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
89
vėžiu kelia susirūpinimą ir reikėtų stiprinti profilaktiką, išaiškinta daugiau prostatos ir krūtų bei
gimdos kaklelio vėžinių susirgimų dėka vykdytos vėžinių markerių ankstyvos diagnostikos.
Pasiteisino papildomas sveikatos apsaugos finansavimas. Tačiau didele problema kaimuose išlieka
priklausomybė alkoholiui, rūkymui, sveikos gyvensenos nevertinimas. Sergamumas ir ligotumas
priklausomybėmis. Mažeikių r. , tame tarpe ir kaimo teritorijos gyventojų pastebimos šios
sergamumo ir ligotumo priklausomybės tendencijos:
- sergančiųjų priklausomybės ligomis skaičius kaip ir visoje šalyje kasmet auga;
- daugėja sergančiųjų alkoholizmu, tačiau mažėja priklausomybės nuo narkotikų
sergančiųjų skaičius.
Mažeikių rajono savivaldybėje gyventojų aprūpinimas viduriniu medicinos personalu
kasmet mažėja: 2003 m. 100000-iui darbuotojų teko 80,9 , 2005 m. – 74,9 it 2006 m. 70,9
specialistais su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų). Šiuo metu
Mažeikių rajone aprūpinimas viduriniu medicinos personalu yra vienas mažiausių apskrityje ir
visoje šalyje. 2006 m. 10000-iui gyventojų teko 70,9 specialistų (Telšių apskrityje -72,9, Lietuvoje
– 96,4).
Kaimuose gyventojai naudoja šachtinių šulinių vandenį. Iš jų net 40 proc. yra padidintas
nitratų kiekis.
Anketinių apklausų metu paaiškėjo, kad yra tiesioginis ryšys tarp išsilavinimo, dirbančiųjų ir
sveikatos. Neišsilavinę ar mažai išsilavinę žmonės neadekvačiai vertina savo sveikatos būklę. Todėl
būtina skatinti prevencinę mediciną, supažindinant, sudarant sąlygas sveikai gyvensenai. Tai turi
tapti socialine norma, skatinanti asmenis ir šeimas siekti geresnės sveikatos.Tai galima padaryti
sukuriant sveiką aplinką, saugoti ją nuo pavojingų veiksnių: nuolatinė vandens kontrolė, maisto
produktų kokybės kontrolė, atliekų ir dirvožemio tyrimai, gyvenviečių ekologinės situacijos
vertinimas ir konkrečių sveikatos problemų sprendimas.
Vienas pagrindinių gyventojų gyvenimo kokybės ir sveikatos rodiklių yra vidutinė būsimo
gyvenimo trukmė (17 pav.).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
90
67,7166
63,54 63
78,33 7876,32 76
68 67,2368,07
63,764,5663,41
78,1578,2277,95
76,676,11
75,35
60
65
70
75
80
85
1999 2000 2001 2002 2006
Miesto vyrai Kaimo vyrai Miesto moterys Kaimo moterys
17 pav. Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys.
Lyginant būsimo gyvenimo trukmę Lietuvos ir išsivysčiusių pasaulio valstybių pastebimas
didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų būsimo gyvenimo trukmės, ypač kaime.
Organizuojant tinkamai prieinamą ir priimtiną sveikatos paslaugų priežiūrą, taikant
kaimuose pirminės sveikatos grandies, šeimos gydytojų instituciją, o reikalui esant ir antrinę bei
tretinę sveikatos priežiūrą, galima pasiekti norimų rezultatų, nepamirštant ligų profilaktikos,
savalaikio išaiškinamumo, įtraukiant kaimo bendruomenių aktyvą.
Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Mažeikių r. sav. kaime opi vaikų sveikatos ir sveikos
gyvensenos priežiūra ir užtikrinimas. 2004 m rajone gyveno kaimo vietovėje gyveno 138 socialinės
rizikos šeimos, kuriose augo 361 vaikas. 2008 m. padėtis pagerėjo socialinės rizikos šeimų skaičius
sumažėjo 24 proc., vaikų 40 proc.(20 lentelė).
20 lentelė. Šeimų ir vaikų skaičius seniūnijose 2008 01 01
Seniūnija Socialinės
rizikos šeimų
skaičius
Jose augančių
vaikų skaičius
Daugiavaikių
šeimų skaičius
Jose augančių
vaikų skaičius
Mažeikių apyl. 11 23 4 14
Laižuvos 14 27 3 12
Reivyčių 6 13 2 7
Sedos 13 26 5 18
Šerkšnėnų 12 26 4 14
Tirkšlių 15 55 10 48
Viekšnių 24 26 11 42
Židikų 10 23 6 19
Iš viso: 105 219 45 174 Šaltinis: Mažeikių r. sav. Vaikų teisių apsaugos skyriaus duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
91
Valstybė skiria nemažai dėmesio tokiems vaikams, bet kiekviena kaimo bendruomenė ir
ŠVLVVG savo veiklos prioritetuose numato darbą su socialinės rizikos šeimomis, ypač
auginančiomis vaikus.
Vertinant sveikatos sistemos būklę galima daryti išvadas, kad yra medicinos specialistų
trūkumas (ypač odontologų, vaikų ligų ir kt.), kai kurių pastatų prasta būklė, siaurinamos
specializuotų paslaugų apimtys neužtikrina tam tikrų sveikatos paslaugų pasiūlos. Dėl
nepatenkintos paklausos susidaro eilės, norint gauti paslaugas. Nepakankamas finansavimas riboja
galimybes ne tik investuoti, bet ir pritraukti naujus kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus.
Socialinių paslaugų nepakankamumas sveikatos priežiūros įstaigose. Būtina plėtoti socialinių
paslaugų teikimą.
Įvertinant sveikatos priežiūros būklę kaimo vietovėje ir norint nors dalinai įgyvendinti
sveikatos politikoje „Sveikata XXI amžiuje“ numatytos pagrindines gaires, kaimo gyventojų
nuomone reikia:
- tiekti centralizuotai vandenį iš saugių vandenviečių;
- kaimo medicininius punktus aprūpinti reikiama įranga ir atlikti patalpų remontą;
- pagerinti ryšio sistemą tarp medicininių punktų ir tikų medicinos sistemos įstaigų;
- pagerinti privažiavimo kelius prie kaimo med. punktų.
Vykstanti šalies ir rajono socialinė-ekonominė diferenciacija gali pagilinti sveikatos ir
sveikatos priežiūros skirtumus tarp atskirų gyventojų grupių, padidinti atotrūkį Mažeikių r. tarp
kaimo ir miesto gyventojų galimybių gauti tinkamas medicinos paslaugas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
92
4.3. Švietimas ir kultūra
Mokyklų skaičius, mokinių daugėjimas ar mažėjimas, tiesiogiai susijęs su ekonomine
situacija kaime. Lėtas ūkių augimas, prasta kaimo infrastruktūra, jaunų žmonių negrįžimas į kaimą
baigus mokslus, jaunų žmonių išvykimas į užsienį, sendina kaimą. Kaime vis dažnėja laidotuvių ir
vis retėja krikštynų. Dėl to kaime kol kas nėra jokių požymių, rodančių ryškų mokinių skaičiaus
augimą. Geriausiu atveju mokinių skaičius laikysis panašus.
Rajone veikia 4 gimnazijos, 7 vidurinės mokyklos, 14 pagrindinių mokyklų, 4 pradinės, 1
darželis-mokykla ir 5 mažakomplektės kaimo mokyklos. 2005-2007 metais buvo uždarytos Lūšės,
Račelių, Žibikų, Svirkančių, Purvėnų, Bugenių, Pievenų, Urvikių pradinės mokyklos. Senamiesčio
pagrindinės mokyklos skyriumi tapo Leckavos pradinė mokykla.
Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius nuolat mažėja, tačiau didėjant gimstamumui,
tikėtina, kad ir bendrojo lavinimo mokinių skaičius didės (21 lentelę).
21 lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų ir mokinių skaičius Mažeikių r. 1993-2007 m.
19
93-1
99
4
19
94-1
99
5
19
95-1
99
6
19
96-1
99
7
19
97-1
99
8
19
98-1
99
9
19
99-2
00
0
20
00-2
00
1
20
01-2
00
2
20
02-2
00
3
20
03-2
00
4
20
04-2
00
5
20
05-2
00
6
20
06-2
00
7
Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai
10
- 54
3
10
-69
3
10
-93
9
11
-24
3
11
-46
8
11
- 83
3
12
- 30
6
13
-44
6
13
-22
4
13
-11
2
12
- 98
0
12
-50
5
12
-15
2
11
-57
2
Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius 39 39 39 40 40 40 40 46 46 46 40 40 36 36
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m
Nors valstybė deklaruoja lygias ugdymo galimybes miesto ir kaimo vaikams, reali padėtis
yra kitokia.
Rajono seniūnijoje mokyklos išsidėsčiusios gana nevienodai. Arčiausiai Mažeikių esančios
Reivyčių ir Mažeikių seniūnijos neturi vidurinių mokyklų. Vidurinės mokyklos neturi ir Laižuvos
seniūnija. Daugiausia mokyklų yra Viekšnių seniūnijoje – Gūdų pradinė, Viekšnių vidurinė
mokykla .Mažeikių seniūnijoje – 2 mokyklos. Gražiai besitvarkančios, vis besiplečiančios Krakių
gyvenvietės tėvai linkę savo vaikus vežtis į Mažeikių mokyklas. Priemiesčio gyvenvietėje žmonės
sunkiai buriasi ir į bendruomenę – nėra bendrų interesų: ryta išvažiuoja, vakare grįžta. Krakių
pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius yra linkęs mažėti, nors gyventojų skaičius vis didėja.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
93
Grėsmės nunykti į pradinę mokyklą nėra. Realiausia padėtis sumažėti iki pradinės mokyklos yra
Ruzgų pagrindinėje mokykloje.
Reivyčių seniūnijoje – 1pagrindinė mokykla ir Senamiesčio pagrindinės mokyklos
Leckavos. Mokinių skaičius mažėja ir Buknaičių Henriko Nagio pagrindinėje mokykloje,
artimiausiu laiku pagrindinė mokykla turėtų išlikti.
Laižuvos seniūnijoje tik 2 mokyklos. Laižuvos Antano Vienažindžio vidurinėje mokykloje
mokinių skaičius yra linkęs mažėti, bet grėsmės sumažėti iki pradinės mokyklos dar nėra. Puikiai
laikosi Auksūdžio pradinė mokykla – mokinių skaičius yra linkęs augti. Puikiai laikosi ir
Auksūdžio kaimo bendruomenė.
Tirkšlių seniūnijoje –3 mokyklos. Tiek Balėnų bei Užlieknės pagrindinėse mokyklose, tiek
Tirkšlių vidurinėje mokykloje mokinių skaičius keletą metų yra pastovus.
Sedos seniūnijoje – 3 mokyklos. Tiek Sedos Vytauto Mačernio vidurinėje, tiek Renavo
pagrindinėje mokinių skaičius mažėja.
Šerkšnėnų seniūnijoje – 4 mokyklos. Mokinių skaičius turėtų išlikti panašus Žemalės
pagrindinėje mokykloje. Plinkšių pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius žymiai mažėja.
Šerkšnėnų pradinėje mokinių skaičius turėtų laikytis panašus.
Židikų seniūnijoje – 3 mokyklos (nė vienos pradinės). Žymiausiai mokinių skaičius mažėja
Pilkelių pagrindinėje mokykloje. Nežymiai mokinių skaičius mažėja Ukrinų pagrindinėje, bei
Židikų M. Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje.
Viekšnių seniūnijoje – 6 mokyklos. Kadangi ryškėja tendencija iš Mažeikių kraustytis į
Viekšnius, tai mokinių skaičius Viekšnių vidurinėje turėtų augti.
2005 - 2007 m. renovuotos Sedos Vytauto Mačernio, Viekšnių ir Židikų M. Pečkauskaitės
vidurines mokyklas. Įgyvendinant Mokyklų tinklo pertvarkos programą 2005 m. gauta finansinė
parama iš Švietimo ir mokslo ministerijos – 587 205 Lt. Lėšos buvo paskirstytos ir panaudotos:
Pikelių pagrindinei mokyklai – 80,000 Lt, Renavo pagrindinei mokyklai – 80,000 Lt, Tirkšlių
vidurinei mokyklai – 100,000 Lt, Gabijos gimnazijai – 50,427 Lt, Merkelio Račkausko gimnazijai
– 50,427 Lt.
Įgyvendinant mokyklų tobulinimo programą, per 2005-2007 metus mokinių pavežėjimui
gauti 5 geltoni autobusėliai, mokymo priemonėms įsigyti skirta 390 000 litų, pedagogų
perkvalifikavimui – 132 000 litų.
Mažeikių rajono savivaldybės administracija pagal Lietuvos bendrąjį programavimo
dokumentą įgyvendina du projektus, susijusius su mokyklų pastatų atnaujinimu bei modernizavimu.
Vienas iš jų – „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Mažeikių rajono Ukrinų ir Žemalės
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
94
pagrindinėse mokyklose“, kurio tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti
neigiamą poveikį aplinkai. Specifinis projekto tikslas – sumažinti energijos suvartojimo sąnaudas
Mažeikių rajono Ukrinų ir Žemalės pagrindinėse mokyklose.
Kito projekto „Kapėnų pagrindinės mokyklos pastato atnaujinimas ir energetinio ūkio
modernizavimas“ tikslas taip pat panašus - padidinti energijos vartojimo efektyvumą Mažeikių
rajono Kapėnų pagrindinėje mokykloje. Tai bus pasiekta: modernizavus mokyklos šildymo sistemą,
renovavus ir apšiltinus išorės sienas, renovavus ir apšiltinus stogą, senus medinius langus pakeitus
plastikiniais. Projektas siekia ir kitų tikslų – modernizavus mokyklos energetinį ūkį bus
sunaudojama mažiau energetinių resursų (mažiau sudeginama kuro), bus pagerinta ekologinė
situacija.
Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2007 metais vasario 22 d. patvirtino kelionės išlaidų
mokytojams, vykstantiems dirbti į kaimo mokyklas bei Sedos Vytauto Mačernio vidurinę mokyklą
ir Viekšnių gimnaziją, kompensavimo tvarką.
Aprūpinimas kompiuteriais kaimo mokyklose daug prastesnis. Kaimo mažakompleksinės
pradinės mokyklos turi tik po 1 kompiuterį. Jeigu pagal respublikos vidurkį 1 kompiuteris tenka 17
mokinių, tai rajono kaimo mokyklų vidurkis 1 kompiuteris 10-12 mokiniams. Mažeikių rajono
savivaldybė skiria nemažą dėmesį mokyklų kompiuterizavimui. 2006 m. sausio 26 d. Nr. T1-8
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta skirti 4 kompiuterių klasių įrangos
komplektus Merkelio Račkausko gimnazijai, ,,Ventos”, Kalnėnų ir Sedos Vytauto Mačernio
vidurinėms mokykloms, 6 kompiuterių klasių įrangos komplektus skirtus bibliotekoms - Merkelio
Račkausko ir Gabijos gimnazijoms, ,,Ventos” ir Pavasario vidurinėms mokykloms, Daubiškių ir
Renavo pagrindinėms mokykloms, 24 asmeninių kompiuterių įrangos komplektus ,,Jaunystės”,
Tirkšlių, Viekšnių, Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėms mokykloms, Balėnų, Buknaičių
Henriko Nagio, Kapėnų, Krakių, Laižuvos Antano Vienažindžio, Ruzgų, Plinkšių, Pikelių, Ukrinų,
Užlieknės pagrindinėms mokykloms. 2007 m. rugpjūčio 24 d. Nr. T1-255 Mažeikių rajono
savivaldybės sprendimu mokykloms nuspręsta skirti 96 asmeninius kompiuterius ir 8 multimedia
projektorius.
Siekiant ugdyti visuotinį kompiuterinį raštingumą, Mažeikių rajone yra įgyvendinami keli
projektai. Nuo 2006 m. kovo 6 d. asociacija „Langas į ateitį“ vykdo gyventojų kompiuterinio
raštingumo ugdymo projektą „Lietuvos e. piliečio kompiuterinio raštingumo pradmenys“ pagal
Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 2.2. priemonės 4-ą veiklų sritį
„Gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas“. Projektas skirtas spręsti šiuo metu egzistuojančias
nepakankamo gyventojų kompiuterinio raštingumo problemas. Mokymų metu gyventojams
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
95
suteikiamos minimalios kompiuterio vartotojui reikalingos žinios. Tokiu būdu didinamas Lietuvos
gyventojų kompiuterinis raštingumas, skatinamas apmokytų asmenų ir jų grupių konkurencingumas
darbo rinkoje bei pagerinamos jų galimybės gauti darbui reikalingą informaciją. Be to, mokymuose
dalyvausiantys gyventojai gauna e.piliečiui būtinų žinių ir gebėjimų naudotis e.valdžios
paslaugomis. Mažeikių rajone minėtus kursus lankė 532 lankytojai.
Apibendrinant galima teigti, kad rajono visuomenės kompiuterinio raštingumo ugdymui yra
skiriamas nemažas dėmesys, tačiau didėja atotrūkis tarp gebančių naudotis šiuolaikinėmis
informacijos (turi kompiuterius savo namuose) technologijomis ir turinčių menkas galimybes jas
pritaikyti kasdienėje veikloje. Taip pat vis dar iškyla mokytojų kvalifikacijos problema. Vyresnio
amžiaus mokytojams sunkiau prisitaikyti prie kintančių gyvenimo aplinkybių, todėl keičiasi
mokytojo ir mokinio statusas.
Mažeikių rajono savivaldybė kreipia dėmesį ir į vaikų bei paauglių užimtumą, siekdama
paskirstyti lėšas vaikų vasaros, pirminės narkomanijos prevencijos ir nusikalstamumo prevencijos
programoms vykdyti. 2006 metais 52 tūkstančiai litų skirta vaikų vasaros poilsio programoms,
pirminės narkomanijos prevencijos programoms - 19620 litų ir 24 tūkstančiai litų skirta vaikų ir
paauglių nusikalstamumo prevencijos programoms.
Mokytojų išsilavinimas ir kvalifikacija kaimo mokyklose pakankamai aukšta, bet yra
skirtumų tarp pačių kaimo mokyklų mokytojų kvalifikacijos
Kaimo vietovėje spręstinos problemos:
Mokinių pavėžėjimas. Į kaimo pradines, pagrindines mokyklas mokinius reikia pavėžėti, nes
dauguma gyvena nuo mokyklos ne toliau kaip 3 km. Mokyklinius autobusus turi tik Tirkšlių ir
Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės ir Renavo pagrindinė mokyklos. Į visas kitas mokyklas
mokiniai pavežami Mažeikių autobusų parko transportu bei privačių vežėjų transportu.
Nemokamas maitinimas. Kaime vis daugėja socialiai remtinų žmonių, o mokyklose
nemokamai maitinamų mokinių. Tai pakankamai naujas reiškinys, gyvuojantis tik gerą dešimtmetį.
Pradžioje, tiek tėvams, prašyti nemokamo maitinimo, tiek vaikams, eiti nemokamai valgyti, buvo
nepatogu, lyg ir gėda. Su metais požiūris labai kito. Pažeminimo jausmas visiškai išnyko, žmonės
išmoko susirinkti reikiamus dokumentus. O savivaldybei pradėjus Viešųjų darbų programas, kur
vasaros atostogų metu gali įsidarbinti tik socialiai remtini mokiniai, dar labiau pakėlė socialiai
remtino mokinio prestižą. Reikėtų manyti, kad šis reiškinys yra laikinas ir susijęs su ekonomine
valstybės situacija.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
96
Mažeikių rajono kultūros politika – tai programinė savivaldybės strategija, kurios
įgyvendinimas remiamas atviros visuomenės, identiškumo, integracijos, demokratijos, tolerancijos
ir tęstinumo principais.
Per 2007 metus Mažeikių savivaldybės administracijos kultūros skyrius siekia vykdyti
rajono kultūros plėtros strategiją ir priemonių planą 2006-2010 metams, parengti rajono kultūros
specialistų kvalifikacijos kėlimo programą 2007 metams, kaimo kultūros įstaigų 2007-2010
metams renovacijos bei kultūros įstaigų materialinės bazės stiprinimo programą 2007-2010
metams.
Svarbiausi rajono kultūros politikos tikslai - sudaryti kuo palankesnes sąlygas rajono
žmonėms dalyvauti kultūros veikloje ir naudotis jos pasiekimais, saugoti kultūros paveldą ir jo
kultūrinę vertę, skatinti atviros, modernios, tolerantiškos, informacinės visuomenės plėtrą, globoti
etninę kultūrą, tęsti ir puoselėti vietines tradicijas bei papročius, skatinti ir pagal galimybes remti
kultūrines ir kūrybines saviraiškos iniciatyvas bei procesus.
Mažeikių r. sav. kaimo teritorijoje yra devyniolika kultūros namų, dvidešimt bibliotekų, 4
knygų išdavimo punktai, 3 muziejai. Iki 2006 m. spalio 1 d. kaimo kultūros (Laižuvos, Sedos,
Šerkšnėnų, Tirkšlių, Urvikių, Viekšnių, Židikų) namai priklausė seniūnijoms. Reorganizavus
Savivaldybės administraciją, seniūnijose buvusiems kultūros namams suteikus juridinį statusą nuo
2006 metų spalio 1 dienos finansavimą gauna iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto, kurie
aptarnauja seniūnijų bendruomenes (22 lentelė).
22 lentelė. Mažeikių r. savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos kultūros, jaunimo, sporto ir NVO
reikalams 2005-2007 metais.
Eil
Nr.
Išlaidų pavadinimas 2005 m.
tūkst. Lt
2006 m.
tūkst. Lt.
2007 m.
tūkst. Lt.
1. Sportas 110 110 110
2. Kultūriniams renginiams 60 60 180
3. NVO 30 50 80
4. Jaunimo fondas 15 15 15
5. Kultūros fondas 20 20 20
6. Muziejus ir jo filialai 497,1 550,8 622,0
7. Savivaldybės kultūros
centras
839,7 895,3 975,5
8. Laižuvos kultūros centras - - 121,9
9. Sedos kultūros centras - - 204,1
10. Šerkšnėnų kultūros centras - - 128,1
11. Tirkšlių kultūros centras - - 85,5
12. Urvikių kultūros centras - - 149,4
13. Viekšnių kultūros centras - - 189,0
14. Židikų kultūros centrui - - 190,8
15. Viešoji biblioteka ir jos 1049 1076,6 1214,8
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
97
Eil
Nr.
Išlaidų pavadinimas 2005 m.
tūkst. Lt
2006 m.
tūkst. Lt.
2007 m.
tūkst. Lt.
filialai
16. Paminklotvarka 65 65 304
Iš viso: 2685,80 2842,7
4590,1
Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės kultūros skyrius, 2007 m.
Nors finansavimas ženkliai padidėjo beveik visose kultūros srityse, tačiau kylant elektros,
šildymo, kuro kainoms, lėšų skiriamų kultūrinei veiklai realiai nepadaugėja. Kultūros įstaigų būklė,
ypač kaimuose, yra prasta. Patalpoms būtinas remontas, aprūpinimas kompiuterine įranga. Ne visi
darbuotojai yra savo srities specialistai, jiems stinga kalbų, projektų vadybos žinių, kompiuterinio
raštingumo įgūdžių, kurių trūkumas riboja aktyviai dalyvauti tarptautinėse programose.
Mažeikių rajone 2005 ir 2006 metais iš viso buvo 26 bibliotekos: miesto filialų – 5, kaimo
filialų – 20 ir sujungtų bibliotekų – 2. Kaimų ir miestų filialuose trūksta naujų informacinių
leidinių, taip pat leidinių teisės, literatūros, istorijos, vadybos, informatikos, ekonomikos,
psichologijos, meno temomis. Taip pat yra poreikis leidinių apie rajono vietoves, kai kuriose
bibliotekose - įvairių kalbų žodynų. Lyginant su 2005 m. visi pagrindiniai rodikliai rajono
bibliotekose sumažėjo. Pagrindinės priežastys – menkai gaunamų naujų dokumentų, nepakankamas
prenumeruojamų periodinių leidinių pavadinimų skaičius, netenkinantis vartotojų poreikių.
Materialinė bibliotekų bazė išlieka vis dar prasta, patalpos šildomos tik elektriniais
šildytuvais, todėl žiemą patalpos labai šaltos. Filialuose nesandarūs langai, durys, neįrengtos
apsaugos ir priešgaisrinės sistemos signalizacijos. Dėl blogai šildomų patalpų ir neįrengtų apsaugos
priemonių neįmanomas filialų kompiuterizavimas. Tik devyniose bibliotekose yra telefonas, nė
viena neturi kompiuterio, tik šešios bibliotekos turi centrinį šildymą, viena apšildoma krosnimi,
likusios elektra. Tik Sedos biblioteka yra vykdžiusi 5000 Lt remtą projektą „Sedos biblioteka
vaikams ir jaunimui“.
Apklausus gyventojus paaiškėjo priežastys, kurias pašalinus, bibliotekų lankytojų
padaugėtų. Dažniausiai paminėtos sekančios:
- skurdus bibliotekų fondas, trūksta periodikos.
- nėra galimybių naudotis kompiuteriais, internetu.
Kai kurios bibliotekos yra nepatrauklios dėl to, kad:
- nepatinka bendra bibliotekos atmosfera, aplinka.
- biblioteka yra toli, blogas susisiekimas.
- nepakankama bibliotekos darbuotojų kvalifikacija, blogas aptarnavimas.
- nepatogus darbo laikas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
98
- per brangios mokamos paslaugos.
Muziejais kaimo gyventojai domisi mažiausiai, nebent atveda iš toliau atvažiavusius
svečius. Iš apklausų matyti, kad tik 4 proc. kaimo gyventojų reikalingos muziejų paslaugos.
Muziejams reikėtų kaimo žmonėms rengti specialias edukologines programas ir ekspozicijas.
Mažeikių rajone veikia 40 kultūros įstaigų. Pastarąjį dešimtmetį kultūros centrų skaičius
buvo maždaug vienodas – apie 20, tačiau 2006 metais jų liko – 8. Iki 2006 m. spalio 1 d. kaimo
kultūros namai priklausė seniūnijoms. Nuo 2006 metų spalio 1 dienos, reorganizavus
Savivaldybės administraciją, suteikus juridinį statusą, seniūnijose buvę kultūros namai apjungti į
vieną kultūros centrą, kuris aptarnauja seniūnijų bendruomenes (23 lentelė).
23 lentelė. Mažeikių r. kultūros centrai metų pabaigoje 1996-2006 m.
1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
Kultūros centrų skaičius 20 18 19 18 20 20 20 20 19 19 8
Dalyvių skaičius 900 1 001 1 104 1 233 1 276 1 307 1 289 1 416 1 580 1 560 1 852
Mėgėjų meno kolektyvų skaičius 76 80 93 96 109 114 113 123 133 138 150 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2007 m.
Nemažai rajono meno kolektyvų taip pat veikia kitose įstaigose: mokyklose, papildomo
ugdymo įstaigose. Pagal tipą kolektyvų esama labai įvairių, tačiau daugiausiai rajone –
instrumentinės muzikos kolektyvų. Daugiausiai narių vienija šokio meno ir vokalinės muzikos
kolektyvai.
Kultūros namų, apklausos duomenimis, visiškai nelanko 62 proc. kaimo gyventojų. Nors
kaimai, neturintys savo kultūros namų, labai jų pasigenda. Šiandien kaime reikėtų bendruomenės
namų, kur žmonės galėtų ir kalnus pagiedoti, ir mirusį pašarvoti, ir šventes švęsti, ir šeimų
reikmėms išsinuomoti. Lankantis kaimo kultūros namuose pasimato jų problemos: prastas pastatų
stovis, prasta garso technika, prastas šildymas ir apšvietimas.
Reikia pasidžiaugti, kad daugumoje kultūros namų dirba geri specialistai, tikri savo darbo
entuziastai, todėl į saviveiklą pritraukiamas nemažas žmonių skaičius, nors kultūros vadybininkų
stokojama. Prasidėjus judėjimui bendruomenėse, kaimuose, kur nėra kultūros namų arba jie labai
maži, imti statyti vaidinimai – Dagiuose, Renave, Šerkšnėnuose ir kt. Kita kultūros namų problema
- koncertinė veikla. Seniūnijos neturi transporto, dažnai ir lėšų jam samdyti. Būtų galima keistis
programomis, deja. Dar viena problema – rūbai meno kolektyvams. Dažniausiai jie yra pasenę,
nudėvėti, neišvaizdūs.
Mažeikių rajone veikia 7 jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos,
kurios siekia ugdyti jaunimo kūrybiškumą, sportinį pasiruošimą, patriotiškumą ir kt. (24 lentelė).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
99
24 lentelė. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos Mažeikių r. 2007 m.
Eil.
Nr.
Organizacijos pavadinimas Organizacijos veiklos tipas
1. Mažeikių šaulių 1-oji kuopa Jaunimo /jaunųjų šaulių/ tautinis, patriotinis ugdymas
bei sportinis ir kultūrinis pasiruošimas.
Suaugusiųjų – karinis, sportinis bei kultūrinis
pasiruošimas
2. Žemaitijos skautų organizacija Ugdyti jaunimą skautiška dvasia, formuoti jų
vertybes per patyriminį ugdymą
3. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus
draugijos Mažeikių rajono komitetas
Ugdyti RK savanorius, neįgalių vaikų ir jaunimo
globa, darbas su socialiai remtinomis jaunimo
grupėmis, bendraamžių apmokymas suteikti pirmąją
pagalbą ir kt.
4. Lietuvos socialdemokratinio jaunimo
sąjungos Mažeikių skyrius
Išreikšti jaunimo interesus organizuojant švietėjiškus
ir kultūrinius renginius
5. Kino meno ir muzikos klubas
„Avera“
Masinių, pramoginių renginių, laisvalaikio
organizavimas; kino, meno, muzikos kūrimas;
spaudinių leidyba; reklama.
6. Mažeikių rajono jaunimo ir su
jaunimu dirbančių visuomeninių
organizacijų asociacija „Apskritas
stalas“
Vienija jaunimo ir su jaunimu dirbančias
organizacijas, atstovauja jų interesus
7 LVGTO „Gelbėkit vaikus“ Mažeikių
padalinys
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis,
vaiko dienos centro veikla Šaltinis: Mažeikių rajono savivaldybės administracija, 2007 m.
Prie rajono kultūrinio gyvenimo taip pat prisideda ir aktyvi NVO bei bendruomenių veikla.
Mažeikių rajono kaimo bendruomenės (Sedos, Renavo kaimo, Dagių kaimo bendruomenė,
Mažeikių rajono Žemalės, Tirkšlių seniūnijos, Užventės kaimo, Ukrinų kaimo bendruomenės)
aktyviai plėtoja savo veiklą: rūpinasi savo gyventojais, aplinkinių kaimų gyventojų interesams, gina
gyventojų teises, ugdo gyventojų bendruomeniškumą, plėtoja infrastruktūrą, naujų darbo vietų
steigimą. Aktyvina bendruomenės sportinį, kultūrinį gyvenimą. Mažeikių rajono kultūrinis
gyvenimas yra pakankamai išplėtotas. Mažeikių rajono kultūros paveldas - vertingas praeities
reliktas, tačiau jis menkai populiarinamas. Yra nemažai apleistų sodybų, pastatų. Lankytinos vietos
beveik nereklamuojamos, jas aplanko tik pavieniai turistai.
Kalbant apie kultūrą kaime, reikia išskirti jaunimo laisvalaikio problemą. Diskotekos ar
kitokie poilsio vakarai organizuojami tik savaitgaliais. Šiokiadieniais jaunimas neturi kuo užsiimti.
Kaime nėra ilgiau dirbančių kavinių ar veikiančių jaunimo klubų. Kaimo bendruomenės ir
ŠVLVVG į savo veiklos prioritetus numato įtraukti jaunimo laisvalaikio problemą ir jos sprendimą
dalyvaujant pačiam jaunimui.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
100
4.4. Kriminogeninė situacija
2006 m. nedarbo lygis Mažeikių rajone sudaro 6,3 proc. Didesnis nedarbo lygis yra tik
kaimyniniame Akmenės rajone, todėl didelę dalį nusikalstamų veikų padaro nedirbantys asmenys,
neturėdami lėšų pragyvenimui ir nematantys perspektyvų teisėtais būdais užsidirbti lėšų savo ir
šeimos išlaikymui.
Kad geriau įvertintume Mažeikių rajono kaimiškoje teritorijoje vykstančius kriminogeninės
situacijos pokyčius ir tendencijas, paanalizuosime nusikalstamumo būklę 2000 - 2006 metais (25
lentelė).
25 lentelė. Užregistruoti nusikaltimai Mažeikių r. sav.
Eil.
Nr. Vietovė 2000 2002 2004 2006
1. Viso nusikaltimų 1517 805 938
748 Iš jų:
2. Mažeikių mieste 1081 480 782 559
3. Kaime 436 325 156 189 Šaltinis:Mažeikių r. sav. policijos komisariato duomenys.
Kaip matome iš pateiktų skaičių, nusikalstamumo lygis Mažeikių rajone dėsningai mažėja.
2000 – 2006 metais jis sumažėjo du kartus. Tai sąlygoja nedarbo lygio mažėjimas gerėjusios
ekonominės ir socialinės sąlygos..
Pagal nusikaltimų pobūdį, sunkių nusikaltimų kaimiškoje teritorijoje tendencija ypač ryškiai
atsispindi žemiau pateiktoje 26 lentelėje.
26 lentelė. Nusikaltimų rūšys
2002 2004 2006
Raj.
sav.
viso
Iš jų Raj.
sav.
viso
Iš jų Raj.
sav.
viso
Iš jų
Kaime mieste kaime mieste kaime mieste
Nužudymai 5 2 3 10 3 7 5 0 5
Sunkūs sveikatos
sutrikdymai 7 3 4 12 5 7 6 1 5
Išžaginimai ir
pasikėsinimai 1 1 0 3 0 3 5 1 4
Plėšimai 72 15 57 89 9 80 57 13 44
Vagystės 527 211 316 459 89 370 338 79 259
Viešosios
tvarkos
pažeidimai
30 10 20 22 8 14 23 9 14
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
101
Nusikaltimai,
susiję su
disponavimu
narkotinėmis
medžiagomis
4 0 4 9 0 9 9 1 8
Šaltinis:Mažeikių r. sav. policijos komisariato duomenys.
Dažniausiai ir mieste ir kaime įvykdoma vagysčių. Šie nusikaltimai sudaro didžiąją dalį
visuose rajonuose. Mažeikių rajone minimu laikotarpiu nebuvo užregistruota išžaginimų ir
pasikėsinimų išžaginti, taip pat ir nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
2006 m. ypač sumažėjo vagysčių kaime, jos sudaro tik 14,0 proc. nuo bendro vagysčių skaičiaus
Mažeikių rajone 2002 m. iš 527 nusikaltimų, kaime buvo įvykdyta 211 vagysčių. Aišku, tai
nereiškia, kad kaime nebėra ko vogti, tačiau iširus bendrovėms, privatūs asmenys labiau saugo savo
turtą, imasi visų būtinų atsargumo priemonių ir ūkininkai ir kitų privačių valdų savininkai. Deja,
nors ir nežymiai, auga kaimiškose teritorijose nusikaltimų prieš asmenį. Jei 2000 m. nebuvo
nužudymų, tai 2002 m. jų užregistruota 2, o 2004 m. jau 3, tačiau 2006 metais kaime nebuvo nei
vienos žmogžudystės. Sumažėjo ir sunkių sveikatos sutrikdymų: jei 2000 m. ir 2002 mm jų buvo po
3, tai 2006 m. tik venas. Plėšimų: 2000 m. – 7, 2002 m. jau 15, 2004 m. – 9, 2006 – 13. Dėsningai
mažėja ir viešosios tvarkos pažeidimų: nuo 16-os 2000 m., 2002 m. – 10, 2006 m. – 9 atvejai.
Daugiau nusikaltimų įvykdoma tankiau apgyvendintose vietovėse, Mažeikių rajono
miesteliuose, gyvenvietėse.
Nusikalstamų veikų mažėjimą lėmė ir tai, kad žymiai pagerėja išaiškinamumas,
nusikaltimus įvykdę asmenys buvo nuteisti ir pasiųsti į laisvės atėmimo vietas, pagerėjo ir
operatyvinis darbas.
Stiprybės, aiškinantis ir užkardinant nusikaltimus Mažeikių rajone:
- geros darbo sąlygos naujame pastate, pakankamas aprūpinimas transportu;
- nedidelė kadrų kaita tarp apylinkės inspektorių ir kriminalinės policijos inspektorių,
aptarnaujančių kaimiškąsias teritorijas, geri šių pareigūnų kontaktai su vietos savivaldos
institucijomis ir piliečiais, tarpusavio pasitikėjimas.
Iš pasitaikančių silpnybių policijos darbe, darančių neigiamą įtaką darbo efektyvumui yra:
- išteklių trūkumas pareigūnų skatinimui, kvalifikacijos kėlimui, negrąžintas indeksuotas
darbo užmokestis;
- padidėjęs darbo krūvis, baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikos trūkumas,
kvalifikacijos stoka tiriant naujų rūšių nusikalstamas veikas.
Nežiūrint į tai, 2007 m. primą ketvirtį Mažeikių rajono policijos komisariato nusikaltimų
išaiškinamumas yra 55 proc., tai vienas geriausių rodiklių Respublikoje. Didelę grėsmę
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
102
nusikalstamumo mažinimui rajone kelia tai, kad negerėja ekonominė padėtis, vis labiau juntamas
policijos pareigūnų stygius, didėja tarptautinio nusikalstamumo įtaka, atsiranda naujos nusikaltimų
rūšys.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
103
5. PAGRINDINIŲ KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ IR VIETOS GYVENTOJŲ POREIKIŲ
IDENTIFIKAVIMAS
ŠVLVVG atlikus Mažeikių r. sav. kaimo teritorijos studiją nustatyta, kad minėta teritorija
turi išskirtinį identitetą, būdingą Žemaitijos regionui su turtingais gamtos ištekliais, kultūros
paveldu ir galimybe plėtoti ūkines, socialines veiklas.
Mažeikių r. sav. išlieka aiškia pramoninės produkcijos gamybos lydere. Paskutinių dviejų
metų laikotarpyje gerėja kiekybiniai ir kokybiniai kaimo verslo rodikliai: didėja žemės ūkio
produkcijos gamyba, produktyvumas, pajamos. Yra teigiamų poslinkių ir kaimo socialinėje
infrastruktūroje.
Tačiau visose seniūnijose mažos grynosios pajamos, prasta kelių būklė, didelis nedarbas,
blogos fizinės būklės socialinės infrastruktūros materialinė bazė.
ŠVLVVG teritorijoje gyvena 37,8 proc. Mažeikių r. sav. gyventojų. Pagrindinė kaimo
verslo šaka – žemės ūkis, duodantis pagrindines pajamas kaimo gyventojams, sukurta infrastruktūra
socialinių poreikių tenkinimui.
Gilesnė analizė parodė, kad lėtais tempais didėjo žemės ūkio gamybos efektyvumas.
Dominuoja smulkūs 3-5 ha ūkiai, lėtai kuriasi specializuoti prekiniai ūkiai, nepalanki demografinė
situacija, daugiau kaip 60 proc. ūkininkų yra vyresni nei 60 m.
Pagrindinė žemės ūkio gamybos problema yra prastas turimo gamybinio potencialo
panaudojimas. Blogą turimo potencialo panaudojimą nulemia ne tik sudėtingos rinkos sąlygos ir
nepakankama žemdirbių adaptacija prie jų, bet ir šio potencialo neatitikimas šiuolaikinės gamybos
sąlygomis, apyvartinių lėšų trūkumas, žemės ūkio subjektų nepakankamas aktyvumas ir
organizuotumas, verslumo ir vadybinių gebėjimų trūkumai. Be tradiciškai visoje šalyje vardijamų
apyvartinių lėšų ir ūkinės technikos trūkumo, ūkininkai pripažįsta, kad žinių ir informacijos apie
produktų realizavimo rinkas trūkumas jau tampa pagrindiniu faktoriumi jų kasdieninėje veikloje.
Vyksta spartus kaimo senėjimo procesas.
Sukurta socialinė ekonominė infrastruktūra silpnai renovuojama ir kelia grėsmę kaimo
patrauklumui, jaunimo ir darbo jėgos išlaikymui.
Minėti veiksniai leidžia identifikuoti ekonominę, socialinę kaimo gyventojų būklę,
išskiriant sekančias spręstinas problemas:
- žymiai mažesnė negu miestų gyventojų perkamoji galia. Žemės ūkio darbuotojų darbo
užmokestis yra žemesnis nei kitų veiklos sričių;
- natūrinis namų biudžeto išlaidų pobūdis. Kaimo žmonės vartoja nemažai savo
gamybos
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
104
maisto produktų, patys pasigamina dalį inventoriaus, pasirūpina savo buitimi;
- kasmet blogėja kaimo mokyklų, kultūros centrų ir sveikatos priežiūros įstaigų pastatų
ir patalpų fizinė būklė. Minėtos įstaigos, palyginus su miestais ženkliai blogiau aprūpintos
technologine ir informatikos orgtechnikos įranga;
- trūksta kvalifikuotų specialistų kaime;
- ūkininkų sodybose laikomas mėšlas, miesteliuose blogai veikianti arba visai nesanti
nuotekų valymo sistema, kuria taršos židinius, daro neigiamą poveikį ekologinei situacijai kaime.
Minėtos problemos daro poveikį kuriant ne tik mažmeninės prekybos ir buitinių paslaugų
verslų objektų tinklą, bet ir sukelia nemažai problemų dėl verslo apimčių ir plėtros ir tiesiogiai
atsiliepia kaimo žmonių gyvenimo kokybei.
Atlikus ekonominės, socialinės būklės statistinės informacijos analizę buvo atliekami
socialiniai tyrimai, įtraukiant kaimo gyventojus. Tam buvo panaudotas bendras kaimo gyventojų,
jaunimo, verslininkų, socialiai pažeidžiamų asmenų anketavimas.
2004 m. pabaigoje ŠVLVVG valdyba parengė specialias anonimines anketas rajono kaimo
gyventojams. Anketų pagalba siekta išsiaiškinti svarbiausias kaimo žmonių problemas, gauti
pasiūlymus joms spręsti. Su anketomis ŠVLVVG supažindino rajono seniūnijų seniūnus,
bendruomenių pirmininkus. Rajono gyventojai buvo kviečiami aktyviai dalyvauti anketinėje
apklausoje. Atliekant apklausą dalyvavo aštuonios seniūnijos, kiekviena seniūnija gavo po 200
anketų. Iš 1600 išdalytų anketų atgal grįžo 1432. Buvo apklausotos 858 moterys ir 574 vyrai, 98
proc. sudarė lietuviai, 2 proc. kitų tautybių žmonės. Dauguma, net 94 proc. save laiko romos
katalikais ir 1 proc. pripažįsta pagonybę, ir 5 proc. netikintys. Tai leidžia daryti išvadą, kad kuriant
bendruomenes ir ugdant bendruomeniškumo nuostatas kaime didelę įtaką turės glaudus
bendradarbiavimas su teritorijos dvasininkais.
Apklausoje dalyvavo visų amžių, profesinių grupių ir socialinių sluoksnių žmonės.
Organizuojant apklausą buvo išskirtos tikslinės grupės, kurių socialinės ekonominės sąlygos turi
didžiulę įtaką kaimo ateičiai, t.y. jaunimo stabilumui, parama neįgaliesiems, pagyvenusiems
žmonėms, verslininkams, moterims.
Buvo apklausti įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų kaimo gyventojai: 23 proc. apklaustųjų
sudarė 18-29 m., didžiąją dalį apklaustųjų 57,8 proc. sudarė 30-45m.
Pagal užsiėmimą 28,35 proc. sudaro valstybės sektoriaus darbuotojai, 24,51 proc. - privataus
sektoriaus darbuotojai, 22,14 proc.- individualūs ūkininkai, 12,22 proc. - bedarbiai, 6 proc. -
pensininkai, namų šeimininkės – 3,42 proc., 1,47 proc. - individualūs ūkininkai, 0,84 proc. -
ūkininkai darbdaviai, kitų paslaugų darbdaviai – 0,42 proc., studentai – 0,63 proc.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
105
45 proc. turėjo specialų vidurinį išsilavinimą, 19 proc. - vidurinį, 17 proc. - nebaigtą
vidurinį, 10 proc. - aukštąjį, 9 proc. - nebaigtą aukštąjį.
2005 m. respondentų struktūra leidžia daryti prielaidas, kad jų padėties įvertinimas, poreikiai
ir siūlomos veiklos sritys atspindėjo visos kaimo gyvenamosios teritorijos kaimo žmonių interesus.
Tyrimo metu nustatyta, kad kaimo žmonės turi mažas galimybes įsidarbinti, 50 proc. apklaustųjų
norėtų keisti profesiją. Norėtų įsigyti: vadybininko, buhalterio, kompiuterių inžinieriaus, anglų
kalbos specialisto, pardavėjo, staliaus, gėlininko, siuvėjo profesijas.
Vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 101-500 Lt. pajamų šaltiniais
respondentai nurodė: pajamas gaunamas iš darbo asmeniniame žemės ūkyje, socialinių išmokų ir
kitų pajamų šaltinių.
Daugiausia pinigų išleidžia maisto produktams, būstui, elektrai, kurui, sveikatos priežiūrai.
Nors 94 proc. apklaustųjų gyvena atskiruose privačiuose namuose, turinčius vietinį
vandentiekį, telefoną, karštą vandenį, tačiau daugumos respondentų vieno šeimos nario pajamos per
mėnesį svyruoja nuo 100 - 300 Lt. Minėtas pajamų lygis artimas skurdo lygiui ir nesudaro
galimybių realizuoti būtiniausių socialinių ekonominių poreikių.Todėl nurodo, kad didžiausią įtaką
gyvenimo kokybei turi pajamos ir materialinė padėtis, buitinės gyvenimo sąlygos, medicininis
aptarnavimas, kultūrinės sąlygos, santykiai bendruomenėje.
Į klausimą, kaip pasikeitė gyvenimo kokybė nuo 2000 m., 56 proc. respondentų teigė, kad
nepakito, 24 proc. atsakė, kad pablogėjo, 20 proc. mano, kad pagerėjo. Pagerėjimo priežastys, anot
respondentų yra šios: ūkio pajamų augimas, darbo vietų suradimas. Pablogėjimo priežastys:
bedarbystė, kainų išaugimas, pajamų nedidėjimas, gydymo išlaidų padidėjimas, vėluojantis darbo
užmokestis, laiku neatsiskaitoma už parduotą produkciją.
Respondentai išvardijo problemas reikalaujančias greito sprendimo: darbo vietų kūrimas,
namų ūkio pajamų augimas, geresnis medicininis aptarnavimas, palankesnių verslo sąlygų
sudarymas, kova su alkoholizmu ir nusikalstamumu. Svarbiausios kaimų ir miestelių problemos:
vandentiekio, kanalizacijos, kelių remonto, gatvių apšvietimo, kultūros namų esamos būklės
gerinimas. Kaimo žmonės pageidavo įrengti kultūros namus, bendruomenių centrus, kuriuose
galima būtų naudotis internetu, gerinti vandentiekį, gatvių apšvietimą, atgaivinti pirtis, steigti
stomatologo paslaugas kaime, pratęsti medicinos punktų darbo valandas, asfaltuoti kelius (18 pav.).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
106
75,00%
90,00%
80,00%45,00%
60,00%
80,00%
78,00%
75,00%
59,00%
75,00%
0
Vandentiekio ir vandenvalos rekonstrukcija
Kelių remontas, gatvių apšvietimas
Kultūros, bendruomenės namų įrengimas
Didinti kaimo žmonėms socialinių paslaugų plėtrą
Kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas
Darbo vietų steigimas
Kultūrinio, sportinio gyvenimo puoselėjimas
Namų ūkio pajamų augimas
Geresnis medicininis aptarnavimas
Palankių verslo sąlygų sudarymas
18 pav. Kaimo gyventojų poreikiai
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Apibendrinti kaimo gyventojų poreikiai ir jų lyginamasis svoris vertybių skalėje parodytas
13 pav.
Tuo pačiu kaimo žmonės siūlėsi prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo aktyviu
dalyvavimu bendruomenės veikloje, savo ūkio veiklos tobulinimu, verslo pradėjimu, savo
kvalifikacijos kėlimu, efektyvaus asmeninio darbo režimo siekimu.
Pastebėtas didelis kaimo žmonių susidomėjimas ekologine žemdirbyste, kaimo turizmu,
avių, ožkų, triušių auginimu, agroserviso paslaugomis.
Norintys pradėti šiuos verslus pageidauja pagalbos ruošiant verslo planą bei finansinės
paramos. Teigia, kad vystydami šiuos verslus sukurtų naujų darbo vietų, sumažintų bedarbystę,
pritrauktų turistų.
Dauguma apklaustųjų jaučiasi gyvenamosios vietovės bendruomenės nariais. 50 proc. gali
būti savanoriais sprendžiant kaimo problemas: galėtų organizuoti renginius, dalyvauti talkose,
padėtų rašyti projektus, aktyviai dalyvautų bendruomenės veikloje, dirbtų su paaugliais
gamtosauginį darbą.
Kaip rodo statistiniai duomenys, Mažeikių rajono kaimas senėja. Daug jaunų žmonių
išvyksta iš kaimo į miestą ir į užsienį ieškodami geresnio apmokamo darbo. Todėl ŠVLVVG
norėdama geriau susipažinti su rajono kaimo jaunimu parengė specialią anketą jauniems žmonėms.
Apklausoje dalyvavo 109 jauni žmonės, iš jų 63 merginos ir 46 vaikinai. 14-24 m. amžiaus 57
proc., 18-19 m. - 43 proc.
80 proc. apklaustųjų yra bendrojo lavinimo moksleiviai, 3 proc. - bedarbiai, 7 proc.-
profesinės mokyklos moksleiviai, 7 proc. - studentai, 3 proc. - dirbantys.
90 proc. apklaustųjų nori tęsti mokslus, iš jų 51 proc. - universitetuose.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
107
61proc. gyvenamojoje vietovėje gyvena nuo gimimo. Norėtų gyventi šioje vietovėje dėl
gražios gamtos 30 proc., dėl to, kad gyvena tėvai – 50 proc., įprasta vieta, seniai gyvena 20proc.
Respondentai išvardijo šiuos neigiamus gyvenamosios vietovės bruožus: mažai pramogų –
22 proc., sunku rasti darbą – 52 proc., didelis atstumas iki didmiesčių – 10 proc. , nėra galimybės
siekti karjeros –16 proc.
45 proc. jaunuolių nejaučia, o 45 proc. jaučia didelį gyvenimo atotrūkį profesiniam augimui
tarp rajono ir Lietuvos didmiesčių jaunimo galimybių.
65 proc. jaunų žmonių išsikeltų gyventi kitur, 35 proc. liktų gyventi toje pačioje
gyvenamojoje vietovėje. Labiausiai patrauklūs Klaipėdos (52 proc.) bei Vilniaus (48 proc.) miestai.
Patraukliausios šalys: Anglija, Ispanija, JAV, Skandinavijos šalys.
Pagrindiniai motyvai, kodėl persikeltų gyventi kitur, yra: gerai apmokamas darbas (47
proc.), galimybė gauti kvalifikuotas mokymo paslaugas (20 proc.), laisvalaikio pramogos (20
proc.), galimybė pradėti savo verslą (13 proc.)
Didžioji dauguma jaučiasi bendruomenės nariais, 21 proc.- negali pasakyti.
Jaunimas mano, kad spręsdamos jaunimo sąlygų gerinimo gyvenamojoje vietovėje
klausimą, bendruomenės susiduria su šiomis problemomis: mažai kreipiamas dėmesys į jaunimo
nuomonę, trūksta gerų idėjų, abejingi ir net priešiški žmonės, nėra žmogaus, kuris dirbtų su
jaunimu.
Jaunimas išvardino svarbiausios problemas, kurias reikia spręsti jau dabar (19 pav.).
45,00%
30,00%
89,00%
80,00%
0
Laisvalaikio užimtumo
Sporto aikštelių, sporto salių, viešo interneto prieigos
taškų trūkumas
Darbo vietų kūrimas
Švietėjiškas darbas su jaunimu vykdant pedagogines
programas prieš rūkymą, alkoholį
19 pav. Jaunimo poreikiai
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Jaunimas taip pat siūlė ir šių problemų sprendimo būdus:
- organizuoti daugiau kultūrinių, sporto renginių;
- įrengti patalpas jaunimui;
- sutvarkyti stadionus, sporto sales;
- vykdyti prevencines programas prieš rūkymą, alkoholį, jaunimo įdarbinimo programas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
108
Taip pat siūlėsi prisidėti ir patys. Dauguma jų galėtų padėti organizuoti renginius, talkinti
vaikų vasaros stovyklose, prisidėti rengiant projektus, tvarkyti kaimo aplinką.
Kaimo ekonominė ir socialinė raida turi tiesioginę priklausomybę nuo sėkmingo verslo
vystymo ir verslininkų aktyvaus dalyvavimo ŠVLVVG partnerystėje, tuo tikslu buvo apklausti 38
verslininkai. 50,1 proc. sudarė individualių įmonių, 26,3 proc. - UAB, 18,4 proc. - ūkininkų ūkiai,
2,6 proc. - žemės ūkio bendrovės, 2,6 proc. – kooperatyvų vadovai.
Buvo apklausti mažmeninės prekybos, žemės ūkio produktų, medienos perdirbimo,
specializuotų gėlių auginimo, augalininkystės, pienininkystės ir kitų veiklos sričių atstovai. 42,1
proc. sudarė mikroįmonės, 34,2 proc. - vidutinės, 23,7 proc. - smulkios įmonės.
50 proc. apklaustų respondentų turi nuo 1 iki 9 darbuotojų, 10 – 19 – 10,5 proc. , 20-49 –
15,8 proc., 50 ir daugiau – 5,3 proc., neturi samdomų darbuotojų 2,6 proc., nenurodė – 15,8 proc..
Apklaustųjų struktūra apima visas kaimo verslų rūšis ir jų vertinimai pasitarnaus kaimo verslo
plėtros tobulinimui.
Savo verslo sąlygas 60,4 proc. vertina patenkinamai, 23,7 proc. - blogai, 5,3 proc. - gerai,
5,3 proc. - labai blogai, 5,3 proc. - nenurodė.
Apklaustieji įvardino verslo trukdžius: dideli mokesčiai, didelės gamybos išlaidos,
vėluojantys atsiskaitymai už parduotą produkciją, maža perkamoji galia, pasenusios technologijos,
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, nuolat besikeičiantys įstatymai, nepalankios bankų siūlomos
sąlygos jauniems ūkininkams, didžiųjų prekybos tinklų vykdoma kainų dempingo politika, didelė
biurokratija, ypač įsisavinant ES struktūrinių fondų paramą (20 pav.).
20 pav. Verslą trukdantys veiksniai
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
109
Ūkininkai pripažįsta, kad žinių ir informacijos apie produktų realizavimo rinkas trūkumas
tampa pagrindine kliūtimi jų kasdieninėje veikloje. Tik nedideliame, moderniai tvarkomame ūkyje
atsirastų galimybė pasiekti aukštesnį gamybos efektyvumą, geresnę produkcijos kokybę. Tam
pirmiausiai reikalingos objektyvios sąlygos: sklypas, technika, pastatai ir kita, tačiau neatmestini ir
subjektyvūs faktoriai: žinios, patirtis, gerai kvalifikuota ir iniciatyvi komanda. Nemaža dalis
ūkininkų supranta, kad trūksta ne tik žinių, bet ir kvalifikuotos darbo jėgos.
Tačiau nežiūrint įvairių trukdžių 38 proc. respondentų planuoja diegti naujas technologijas ir
plėsti veiklą, 20 proc. - veiklą vykdyti tame pačiame lygmenyje, 37 proc. - sparčiai vykdyti veiklos
apimtis ir kurti naujas darbo vietas, 5 proc. - mažinti veiklos apimtis. Verslo plėtros investicijas 47
proc. numato naudoti nuosavas lėšas, 20 proc. - paskolas, 33 proc.- paramą iš struktūrinių fondų.
Neigiama, kad tik vienas kitas verslininkas pasinaudojo Europos Sąjungos finansine parama.
15,8 proc. apklaustųjų dalyvauja ŠVLVVG veikloje, 23,7 proc. dalyvavo bandomosios
integruotos strategijos rengime.
Pagal Socialinės paramos skyriuje išmokėtas socialines pašalpas Mažeikių rajono
seniūnijose 2002 m. buvo 1043 socialiai remtinos šeimos, 2004 m. buvo 1419 socialiai remtinos
šeimos.
Mažeikių r. sav. daugėja vienišų ir neįgalių žmonių, kuriems reikalingos įvairios socialinės
paslaugos. Taip pat didelė bedarbystė, didėja socialinės rizikos šeimų ir asmenų skaičius. ŠVLVVG
kelia sau uždavinį ieškoti būdų socialiai pažeidžiamų žmonių grupių integravimą į pilnavertį
gyvenimą. Todėl atliko socialiai pažeidžiamų asmenų paslaugų poreikio analizę. Buvo apklausti
121 kaimo gyventojai su tikslu išsiaiškinti kokių jie pageidauja bendrųjų socialinių paslaugų.
Didžioji dalis pageidauja informavimo ir konsultavimo paslaugų, pagalbos slaugos namuose,
laisvalaikio ir užimtumo organizavimo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, globos
pinigų, aprūpinimo būtiniausiais daiktais (drabužiais, avalyne), intensyvios krizių įveikimo
pagalbos, socialinių įgūdžių ugdymo, specialiojo transporto. Ketvirtadalis apklaustųjų nori
įsidarbinti.
Penktadalis apklaustųjų siūlo steigti „Dienos centrus“, dalis jų ilgalaikės socialinės globos –
„globos namus“, „pensionatus“.
ŠVLVVG palaiko glaudžius ryšius su rajono socialinės paramos skyriumi. Rengiant šią
strategiją įvyko diskusijos dėl šiuo metu teikiamų socialinių paslaugų kaimo gyventojams bei
numatomos perspektyvos.
Diskusijų metu tiek su kaimo gyventojais, tiek su rajono soc. paramos skyriaus darbuotojais
išryškėjo esama situacija kaime bei bendradarbiavimo galimybės įgyvendinant ateityje bendrus
projektus.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
110
Numatoma teikti projektą dėl nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros
seniūnijose. Viekšnių ir Sedos seniūnijose įsteigti dienos globos centrus, kuriuose bus teikiamos
įvairios socialinės paslaugos skirtingoms socialinėms žmonių grupėms (t.y. užimtumo ir darbo
terapijos, socialinės reabilitacijos, socialinio darbo, slaugos, maitinimo, kitos paslaugos). Kitose
šešiose seniūnijose numatoma įsteigti socialinių paslaugų centrus, teikiančius pirties, skalbimo,
kirpimo, specialiojo transporto, paslaugų namuose ir kitas paslaugas. Numatoma vykdyti Mažeikių
rajono savivaldybės socialinio darbo veiklos programą 2005 – 2007 metams ir žmonių su negalia
integravimui į visuomenę programą pagal rajono plėtros strateginį planą.
Nestacionarių socialinių paslaugų plėtra bus siekiama skatinti bendruomenių gebėjimus
rūpintis savo nariais, didinti socialinių paslaugų įstaigų tinklo įvairovę, kas turėtų sudaryti sąlygas
namuose globojamų asmenų šeimų nariams sugrįžti į darbo rinką. Padidės socialinių paslaugų
prieinamumas seniūnijų gyventojams bei pagerės jų kokybė.
Socialinė parama bus orientuota į tuos asmenis, kuriems tos paramos tikrai reikia, padės
darbingiems asmenims sugrįžti į ekonomiškai aktyvią veiklą. Socialinės paslaugos priartės prie
gavėjo gyvenamosios vietos, sumažės skirtumas tarp mieste ir kaime teikiamų socialinių paslaugų
kiekio ir kokybės. Bus sudaromos sąlygos seniūnijų gyventojams kuo ilgiau gyventi savo namuose,
pagerės jų gyvenimo kokybė. Skatins teikiamų paslaugų plėtrą ir turės poveikį konkrečios
seniūnijos įvairioms socialinėms žmonių grupėms.
Nustatyti socialiai pažeidžiamų asmenų poreikiai parodyti 21 pav.
25,00%
28,00%
60,00%
50,00%
30,00%
50,00%
45,00%
0
Informavimo ir konsultavimo paslaugos
Pagalba slaugos namuose
Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas
Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis,
būtiniausiais daiktais, globos pinigų
Specialiojo transporto
Socialinių įgūdžių ugdymo
Darbo vietų kūrimas
"Dienos centrų", globos namų
21 pav. Socialiai pažeidžiamų asmenų poreikiai
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
2007 m. ŠVLVVG rengdama Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategiją atliko papildomą
anketinę apklausą.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
111
Tyrimo tikslas -nustatyti, kaip vertina ekonominę socialinę situaciją ŠVLVVG teritorijoje ją
atstovaujantis VVG aktyvas 2007 m.
Respondentai. Tyrimo metu anketines apklauso būdu buvo apklausti visų seniūnijų ir
bendruomenių aktyvas, kuris dalyvavo strategijos rengime.
Diagnostiniai klausimų blokai:
Apklausiant respondentus buvo sudaryti šie diagnostiniai klausimų blokai:
1. Gyvenimo kokybės pokyčiai.
2. Esamos vietovės problemos.
3. Ekonominių socialinių problemų sprendimo būdai.
Atrankos būdu buvo apklausta 120 kaimo gyventojų aktyvo, dalyvaujančio strategijos
rengime. Apklaustų respondentų tarpe 82 proc. sudarė moterys, 18 proc. – vyrai ( 22 pav.).
22 pav. Apklausoje dalyvavę kaimo gyventojai, proc.
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
50 proc. respondentų turi aukštąjį išsilavinimą (23 pav.), didelę gyvenimo patirtį kaimo
vietovėje ir galimybes, kurie objektyviai galėjo įvertinti esamą vietovės socialinę, ekonominę būklę
ir teikti pasiūlymus jos gerinimui.
18%
82%
Moterys
Vyrai
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
112
23 pav.
Respondentų išsilavinimas, proc. Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Didžiąją dalį apklaustųjų sudarė valstybinių įstaigų tarnautojai, individualūs ūkininkai,
privataus sektoriaus darbuotojai (24 pav.).
2,00% 2,00%
12,00%
55%
11,00%
2,00%
12,00%
2,00%
2,00%
Ūkininkai darbdaviai
Kitų paslaugų
darbdaviai kaimo
vietovėjeIndividualūs ūkininkai
Valstybės sektoriaus
darbuotojai
Privataus sektoriaus
darbuotojai
Pensininkai
Namų šeimininkės
Studentai
Bedarbiai
24 pav. Respondentų užsiėmimas, proc. Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Apklaustieji atstovavo įvairias gyvenamąsias vietoves ir tiesiogiai dalyvavo bendruomenių
susirinkimuose, projektų svarstymuose ir turėjo informaciją apie vietovės gyventojų poreikius.
Dauguma jų buvo bendruomenių pirmininkai, seniūnai, savivaldybės darbuotojai, kuruojantys
kaimo plėtrą. Jų išsilavinimas ir socialinis statutas, lyginant su ankščiau apklaustais respondentais
skiriasi, skiriasi jų ir asmeniniai poreikiai. Jų turima informacija apie kaimo gyventojų socialinę
ekonominę padėtį, gyventojų poreikius sudarė prielaidas objektyviam padėties vertinimui.
Respondentai įvertindami padėtį kaimo vietovėje nurodė problemas ir būdus jų sprendimui. Tyrimai
parodė, kad per paskutinius du metus iš esmės liko tos pačios problemos, kurios turi didelę įtaką
50%
14%
25%
11% Vidurinis
Specialus vidurinis
Nebaigtas aukštasis
Aukštasis
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
113
kaimo žmonių gyvenimo sąlygoms. Net 98 proc. respondentų nepatenkinti vietinės reikšmės kelių
būkle, 86 proc. norėtų turėti vietovę, kaimo bendruomenės namų įsteigimui, 82 proc. respondentų
nepatenkina vandens tiekimo ir vandenvalos sistemų būklė (25 pav.). Tai atitinka ankstesnio tyrimo
rezultatus ir paaiškinama tuo, kad per tiriamą laikotarpį nebuvo didesnių investicijų į viešąją
infrastruktūrą ir esama būklė netankina vietos gyventojų.
46,00%
50,00%
58,00%
60,00%
68,00%
70,00%
78,00%
82,00%86,00%
98,00%
25,00%
30,00%
35,00%
40,00%
0
Prasta kelių būklė, apšvietimas
Trūksta bendruomenės namų , veiklos
finansavimas
Reikia renovuoti vandentiekio, nuotekų sistemą
Alkoholizmas, tinginystė, žmonių abejingumas
Trūksta kultūrinės veiklos
Nėra įnterneto
Laisvalaikio užimtumo skatinimas
Darbo vietų trukūmas
Skatinti jaunimą pasilikti ūkininkauti kaime
Socialinių garantijų gerinimas
Didinti socialines pašalpas šeimoms
auginančioms vaikus
Trūksta nuosekles medicininio aptarnavimo
Steigti vaikų darželius, moterų užimtumo
būrelius
Nėra galimybės tobulėti, mokytis
25 pav. Pagrindinės kaimo bendruomenių problemos, kurias reikia
spręsti 2007 -2013 m.m., procentai nuo apklaustųjų Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Nors 66 proc. apklaustųjų nurodė, kad pagerėjo jų gyvenimo kokybė nuo 2005 m. (26 pav.).
66%
32%
2%
Pagerėjo
Nepakito
Pablogėjo
26 pav. Kaip pasikeitė respondentų gyvenimo kokybė nuo 2005 m., proc.
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
114
Kaip veiksnius įtakojančius gyvenimo kokybės gerėjimą nurodė pajamų didėjimą ir
materialinių sąlygų gerėjimą, kurį lėmė gerėjančios verslo sąlygos (27 pav.). Kaimo žmonės neliko
abejingi gyvenamajai aplinkai, buitinėms sąlygoms, viešosioms paslaugoms.
28.00%
35.00%
49.00%
56.00%
68.00%
74.00%
82.00%
98.00%
0
Pajamos ir materialinė padėtis
Verslo sąlygos
Buitinės gyvenimo sąlygos
Gyvenamoji aplinka
Medicininis aptarnavimas
Švietimo sistema
Santykiai bendruomenėje
Kultūrinės sąlygos
27 pav. Didžiausią įtaką respondentų gyvenimo kokybei turėjo, proc.
Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Nežiūrint į tai, kad didžioji dalis respondentų nurodė gyvenimo kokybės gerėjimą (tai buvo
nustatyta prieš kainų šuolį 2007 m.), tačiau jau tuo metu kaip vieną iš svarbiausių priemonių
gyvenimo kokybės gerinimui nurodė, kad sparčiai kylant kainoms reikia ieškoti būdų didinti
realiąsias pajamas. Tai atitinka kaimo plėtros programoje numatytus tikslus, kur skatinama įvairinti
kaimo verslus, didinti pridėtinę vertę ir kaimo žmonių užimtumą.
Tarp prioritetinių veiklos sričių, kurios turėtų būti skubos tvarka sprendžiamos nurodė kovą
su alkoholizmu, socialinės rūpybos, švietimo sistemų gerinimą ir kt. (28 pav.).
42,00%
35,00%
38,00%
45,00%
20,00%
94,00%78,00%
62,00%98,00%
86,00%
76,00%
70,00%
60,00%
65,00%
50,00%
0
Kylančios kainos ir realiųjų pajamų mažėjimas
Bedarbystė
Darbingumo sumažėjimas
Darbo vietų trūkumas
Žemos namų ūkio pajamos
Nepatenkinama medicininio aptarnavimo
sistema
Alkoholizmas
Neptenkinama švietimo sistemos kokybė
Nepatenkinama socialinės rūpybos sisitema
Blogas susisiekimas
Trūksta informacijos iš savivaldybės, seniūnijos
Nepatenkinamas parduotuvių tinklo išdėstymas
Saugumo problema
Nėra interneto
Narkomanija
28 pav. Problemos, kurias reikia spręsti jau dabar gerinant gyvenimo kokybę Šaltinis: anketinės apklausos duomenys
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
115
ŠVLVVG identifikuojant gyventojų poreikius apskritojo stalo diskusijų metu seniūnijose,
kur dalyvavo vietos valdžios, bendruomenių atstovai aptarė ir susistemino išryškėjusias konkrečioje
vietovėje pagrindines problemas ir tuo pačiu numatydami būdus jų sprendimui. Atsižvelgiant į tai,
kad kiekviena socialinė grupė turi savo išskirtinius poreikius, ekonomines ir socialines galimybes,
tyrimo metu buvo nustatyti jaunimo, moterų, socialiai pažeidžiamų žmonių grupių poreikiai.
Susisteminta visų seniūnijų poreikių suvestinė parodyta 27 lentelėje.
27 lentelė. ŠVLVVG teritorijos gyventojų problemos
ŠVLVVG teritorijos bendros Moterų
Bloga vietinės reikšmės kaimo kelių būklė;
Neasfaltuotos gyvenviečių gatvės;
Pasenusios arba visiškai nėra nuotekų sistemos;
Pasenusios vandentiekio sistemos;
Nepatenkinamas gyvenvietėse gatvių
apšvietimas;
Kaimo žmonių pasyvumas, girtuoklystė;
Būtina visuomeninės paskirties pastatų
renovacija
Bloga mokyklų sporto aikštynų ir jų įrenginių
būklė
Didelė bedarbystė moterų tarpe;
Moterų priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos;
Žemas išsilavinimas bei profesinis pasirengimas;
Per žemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas
savimi;
Girtuokliavimas moterų tarpe.
Jaunimo
Socialinės atskirties žmonių
Didžiausia kaimo jaunimo problema yra
nedarbas kaimo vietovėje;
Jaunimas išvyksta iš kaimo mokytis, dirbti ir
gyventi kitur;
Jaunimas neturi sąlygų laisvalaikio praleidimui:
kultūros namai neturi diskotekinės aparatūros,
nėra tinkamų sporto aikštynų, sporto salių,
dviračių takelių.
Jaunimo nenoras dalyvauti meno saviveikloje,
bendruomenių gyvenime;
Jaunimo lyderių nebuvimas;
Girtuokliavimas jaunimo tarpe
Daugėja vienišų ir neįgalių žmonių, socialinės
rizikos šeimų;
Daugelio senų gyventojų vaikai gyvena toli nuo
tėvų arba užsienyje ir negali tinkamai pasirūpinti
senais ligotais tėvais;
Seni žmonės, gyvenantys atokiuose
vienkiemiuose neturi galimybės bendrauti
tarpusavyje, bei apsirūpinti būtiniausiais
produktais bei reikmėmis;
Trūksta paslaugų centrų, kur profesionaliai būtų
pasirūpinta kiekvienu senoliu, neįgaliuoju,
vaiku, moterimi ir jaunuoliu, kuriam reikalinga
parama.
Šaltinis. Tyrimo duomenys.
Mažeikių rajonas turi išskirtinį statusą šalyje. Tai vienas iš labiausiai išvystytų pramoninių
rajonų, jei Mažeikių mieste pramonės išvystymas sukuria daug darbo vietų, tai to paties rajono
kaimo socialinis atotrūkis yra žymiai didesnis nei kituose Lietuvos regionuose. Atlikti tyrimai rodo
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
116
kaimo gyventojų atskirtį, mažas kaimo gyventojų pajamas, nepatenkinamą viešųjų paslaugų būklę,
paplitusius negatyvius įpročius kaimo gyventojų tarpe, žemą kaimo verslų efektyvumą. ŠVLVVG
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija parengta atsižvelgiant į kaimo gyventojų poreikius, kurių
pagrindu suformuota kaimo teritorijos vizija, SSGG, numatyti prioritetai, priemonės, veiklos sritys.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
117
6. ŠVLVVG ATSTOVAUJAMOS TERITORIJOS STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GRĖSMĖS
IR GALIMYBĖS
Surinkta objektyvi statistinė informacija, išryškėję kaimo gyventojų poreikiai ir jų
pasiūlymai buvo svarstomi kaimo bendruomenių, seniūnijų susirinkimuose, apibendrinti ir
identifikuoti. Kiekvienos seniūnijos kaimo gyventojai atliko savo teritorijos SSGG, numatydami
plėtros viziją.
Apibendrinta medžiaga buvo pateikta svarstymui kaimo bendruomenėms ir tvirtinimui 2007
12 14 dieną įvykusioje ŠVLVVG konferencijoje tema „Leader + nauda Mažeikių rajono
savivaldybės kaimo vietovei: veiklos apžvalga ir perspektyvos“ buvo pristatytas parengtas vietos
plėtros 2008-2014 m. m. strategijos projektas, kuriam pritarė visos kaimo bendruomenės.
ŠVLVVG atstovaujamos teritorijos SSGG (28 lentelė).
28 lentelė. ŠVLVVG atstovaujamos teritorijos SSGG
Stiprybės Silpnybės Mažeikių rajono geostrateginė reikšmė šalies
ekonomikos politikoje.
Žymus atotrūkis tarp kaimo ir miesto gyventojų:
gyvenimo būdo, sąlygų ir aplinkos.
Bloga vietinės reikšmės kaimo kelių bei gatvių asfalto
dangos būklė, gatvių apšvietimo tinklas.
Patogi geografinė padėtis ryšiams su kaimynine
Latvija plėtoti.
Gyvenvietėse nėra nuotekų valymo sistemų. Didelė
nuotekų dalis patenka į paviršinius vandenis nepilnai
išvalyta. Pasenusios vandentiekio, vandenvalos
sistemos.
Didžiausia tiesioginių užsienio investicijų dalis,
tenkanti vienam gyventojui.
Savavališkų sąvartynų įrengimas, nesuformuotos
apsauginės juostos, teršiamas dirvožemis, vandens
telkiniai.
Daug patrauklių turistams vietų (didelis
potencialas plėtoti turizmą): kraštovaizdžio
draustiniai, Ventos regioninis parkas, kultūros
paminklai: Renavo dvaras, Mažeikių muziejus,
Šatrijos Raganos memorialinis muziejus ir kt.
Menkai išnaudojami geografinės padėties teikiami
pranašumai turizmo srityje.
Menkai išvystytas paslaugų sektorius
Didelis nespecializuotų, į verslą neorientuotų ūkių
skaičius. Pasenusi ir lėtai atnaujinama materialinė-
techninė žemės ūkio subjektų bazė.
Palankios sąlygos žemės ūkio šakų ir netradicinių
verslų vystymui.
Trūksta socialinių buitinių paslaugų gyventojams
(pirties, avalynės taisymo, skalbyklų, laidojimo namų,
kirpyklų).
Santykinai maža dirvožemio ir vandens tarša
sudaro palankias sąlygas ekologiniam žemės ūkiui
plėtoti.
Bedarbystė, ypač moterų tarpe ir atokiuose kaimuose.
Mažos gyventojų pajamos, neadekvačiai kylančios
kainos.
Gerai veikiančios žemės ūkio produktų
perdirbimo įmonės.
Daugėjantis vienišų, neįgalių žmonių, socialinės rizikos
šeimų ir žmonių skaičius.
Aukštas bedarbių įsidarbinimo rodiklis. Didelis
darbo jėgos išteklių potencialas, kaime gyvena
santykinai daug jaunimo galinčių pradėti ir
vykdyti privatų verslą, įsidarbinti kvalifikuotais
darbuotojais.
Jaunimo užimtumo problema. Jaunimo emigracija į
didesnius miestus, užsienį.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
118
Išvystyta socialinių paslaugų infrastruktūra Skurdi kultūros ir sporto įstaigų materialinė bazė,
bibliotekos iš dalies tenkina visuomenės poreikius.
Daugelyje kaimų nėra interneto prieigos taškų
Aktyvios bendruomenės, turinčios patirties
projektų rengime, įgyvendinime, darančios įtaką
kaimo gyventojams, jaunimui ir aplinkai
Silpna kaimo bendruomenių materialinė bazė.
Stiprūs meno kolektyvai, ansambliai, grupės. ŠVLVVG silpna materialinė bazė ir lėšų stygius
įtakojantis ES paramos lėšų įsisavinimą.
ŠVLVVG gebėjimas kokybiškai parengti
bandomąją integruotą strategiją ir gauti paramą
jos įgyvendinimui.
Suformuotas kvalifikuotas ŠVLVVG
administracinis aparatas, gebantis administruoti
projektų įgyvendinimą.
Galimybės Grėsmės
Pagerinti socialines - ekonomines sąlygas
užtikrinant kvalifikuotų darbuotojų ugdymą ir
išlaikymą kaime.
Didėjanti socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo
gyventojų daro neigiamą įtaką kaimo plėtrai.
Turizmo plėtra atskleis turimo gamtos išteklių ir
kultūros paveldo tikrąją vertę ir padės regionui
subrandinti savo identitetą.
Gimstamumo mažėjimas, gyventojų senėjimas.
Įvairinti kaimo verslus: plėsti kaimo turizmo
paslaugas, ekologinę žemdirbystę, namudinius
verslus.
Jaunų žmonių ir kvalifikuotų specialistų išvykimas į
miestą, užsienį, “protų nutekėjimas”. Kvalifikuotos
darbo jėgos stoka. Nepakankamas darbo rinkos
lankstumas ir mobilumas.
Atnaujinti vandens ir vandenvalos tiekimo
sistemas.
Socialinių išmokų sistema mažina motyvaciją darbui ir
ugdo pasyvius žmones.
Didėjantis nusikalstamumas, girtuoklystė. Formuojasi
bedarbių - išlaikytinių karta.
Gerinti vietinės reikšmės kelių būklę, gatvių
apšvietimą .
Nepalanki verslui steigti ir plėsti teisinė ir ekonominė
aplinka.
Modernizuoti smulkų ūkį įdiegiant pažangias
technologijas ir techniką.
Nusidėvėjusi vandentiekio ir vandenvalos sistema,
kelianti grėsmę žmonių sveikatai.
Konsoliduoti žemes kuriant stambius, pažangius
ūkius.
Oro tarša Mažeikių miesto apylinkėse.
Vietinės gamybos pridėtinės vertės didinimui
kurti kooperatyvus ir paruošti produkcija iki
galutinio pateikimo vartotojui.
ES paramą administruojančių institucijų ilgas projektų
svarstymas ir investuotų lėšų kompensavimas gali
neigiamai įtakoti vietos plėtros strategijos
įgyvendinimą.
Perkvalifikuoti darbingo amžiaus žmones.
Nenaudojamų pastatų panaudojimas gyventojų
vietos poreikiams
Gerinti kultūrinę ir sportinę veiklą į renginius
įtraukiant įvairaus amžiaus žmones, ypač jaunimą.
Ugdyti kaimo žmonių bendruomeniškumo,
pasitikėjimo savimi, pilietiškumo jausmą, skatinti
jų individualias iniciatyvas.
Didinti bendruomenės narių įtaką ir svarbą
seniūnijoje sprendžiant kaimo žmonių skurdo ir
socialinės atskirties problemas.
Didinti buitinių paslaugų prieinamumą kaimo
žmonėms.
Didėjančios galimybės įsitvirtinti linų, rapsų,
daržovių, vaisių, ekologiškų žemės ūkio ir maisto
produktų, kai kurių netradicinių produktų
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
119
besiplečiančiose rinkose.
Paruošti efektyvią gyventojų informavimo
aplinkosauginiais klausimais strategiją, kad būtų
įtraukti ir kaimo gyventojai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
120
7. VIZIJA, MISIJA IR PRIORITETAI, PRIEMONĖS IR VEIKLOS SRITYS.
7.1. Vizija, misija ir prioritetai
MAŽEIKIŲ ŠVLVVG KAIMO TERITORIJOS VIZIJA – tai išvystytas, dinamiškas ir
konkurencingas žemės ūkis, išplėtota kaimo verslų įvairovė, tausojanti gamtos išteklius. Išvystyta
infrastruktūra, išsaugojusi gamtos grožį ir kultūros paveldą, kur gyventojai gali patenkinti
ekonominius, socialinius, kultūrinius ir dvasinius poreikius. Čia vykdomi įvairūs projektai, kurie
užtikrina, kad kaimo vietovėje būtų įdomu, patrauklu, saugu gyventi ir dirbti.
ŠVLVVG MISIJA RENGIANT IR ĮGYVENDINANT STRATEGIJĄ:
sutelkti kaimo žmones, socialinius partnerius strategijos rengimui ir
įgyvendinimui;
organizuoti strategijos įgyvendinimą;
koordinuoti strategijos įgyvendinimo eigą ir vykdyti monitoringą;
prisidėti ieškant plėtrai būtinų finansavimo šaltinių pritraukiant privačių ir kitų
fondų lėšas;
profesionaliai vykdyti vietos veiklos grupei priskirtas funkcijas.
1 PRIORITETAS. Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo didinimas.
Tikslai:
1. Įvairinti kaimo verslus, didinti pridedamąją vertę ir kaimo gyventojų pajamas.
2. Mažinti kaimo žmonių priklausomumą nuo žemės ūkio veiklos ir didinti užimtumą ypač
moterų ir jaunimo.
3. Skatinti socialinę ir ekonominę miesto ir kaimo vietovių sanglaudą.
Priemonė:
1. Kaimo vietovių verslo ir (arba) turizmo veiklos skatinimas
Mažeikių rajono savivaldybę būtų galima pavadinti kontrastų regionu. Mažeikių rajone
veikianti akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ įneša vieną didžiausių indėlių į šalies BVP. Mažeikių
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
121
rajonas susilaukia apie 21,8 proc. šalies tiesioginių investicijų, auga materialinės investicijos. Ypač
svarbią reikšmę regiono ekonomikai turi naftos, gamtinių dujų, durpių, mėsos ir pieno pramonės
šakų plėtra. Mažeikių rajone vienam gyventojui tenkančios parduotos pramonės produkcijos kiekis
viršija Lietuvos vidurkį 10 kartų. Šie statistiniai duomenys neatspindi tikrosios padėties, kadangi
Mažeikių rajone veikia stambios naftos produktų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės,
kurių rodikliai ir iškraipo duomenis. Rajono savivaldybės ekonominis išsivystymas netolygus,
didelę įtaka „aukštiems“ ekonominiams rodikliams turi AB „Mažeikių naftos“ veikla. Taip pat nuo
AB „Mažeikių naftos“ veiklos priklauso ir daugelis mažų ir vidutinių įmonių, veikiančių Mažeikių
raj. sav. Didelis individualių įmonių skaičius rodo apie palankias sąlygas šios teisinės formos ūkio
subjektų veiklai Mažeikių raj. vystyti. Bendras teritorijos plotas – 1220,2 km2
, iš jų 32 km2 užima
miestai ir gyvenvietės. ŠVLVVG teritorija užima 98 proc. bendro rajono savivaldybės teritorijos
ploto. 2007 01 01 ŠVLVVG teritorijoje gyveno 24,8 tūkst. arba 37,8 proc. rajono gyventojų.
Mažeikių rajono savivaldybės kaimas vienas iš rečiausiai apgyvendintų Telšių apskrityje ir
blogiausia demografinė padėtis. Nors gyventojų santykinis skaičius ŠVLVVG teritorijoje žymiai
mažesnis nei kituose agrariniuose rajonuose, tačiau dideli teritorijos plotai kelia būtinus įvairiapusės
ekonominės ir socialinės veiklos reikalavimus. Dėl vidaus ir išorinių veiksnių žemės ūkio šaka ir
Lietuvos mastu, ir Mažeikių rajone praranda dominuojančią padėtį. Turint tikslą pristabdyti sparčius
demografinius pokyčius kaimo teritorijoje būtina įvairinti kaimo verslus, kurti naujas darbo vietas
ir sudaryti prielaidas kaimo žmonėms, ypač jaunimui ir moterims įsidarbinti gyvenamojoje
vietovėje ir gauti būtinas pragyvenimui pajamas. Aukščiau minėtų tikslų įgyvendinimui ŠVLVVG
numatė prioritetą „ Kaimo verslų diversifikavimas ir konkurencingumo didinimas“. Mažeikių
rajone kaimo vietovėje kiti ne žemės ūkio verslai plėtojami labai silpnai. Tai būdinga ir šalies
mastu. ŠVLVVG strategijoje numatė, visų pirma, tiesioginį minėtų priemonių finansavimą ir antra,
teikti pritarimą, kai pareiškėjai teiks paraišką minėtoms veikloms finansinei paramai gauti iš NMA.
Pritarimas bus teikiamas individualia tvarka, gavus pretendento, norinčio gauti paramą projekto
įgyvendinimui prašymą. Prašymas bus svarstomas ŠVLVVG valdyboje ir pritarimas bus teikiamas
tuo atveju, kai įgyvendinama priemonė neprieštaraus vietos gyventojų interesams.
2 PRIORITETAS. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir pritaikymas
bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės atskirties mažinimui.
Tikslai:
1. Sukurti materialinę bazę nevyriausybinių ir kitų organizacijų bei įstaigų veiklai.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
122
2. Sudaryti sąlygas organizuoti renginius, įtraukiant tikslines grupes ir mažinti socialinę
atskirtį.
3. Ugdyti kaimo gyventojų motyvaciją puoselėti gyvenamąją vietą.
Priemonė:
1. Viešosios paskirties pastatų renovacija ir atnaujinimas, pritaikant juos gyventojų
socialinių poreikių tenkinimui.
2. Pirčių renovavimas ir atnaujinimas.
Lietuvoje kaimas nuo seno turi gilias bendruomeniškumo tradicijas. Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimas ir ūkio reforma labiausiai palietė kaimo gyventojus. Iš esmės pasikeitė
gamybinė ir kultūrinė aplinka. Atsiradusią tuštumą pradėjo užpildyti visuomeninės organizacijos.
Mažeikių r. sav. per paskutinius 10 metų sparčiais tempais kuriasi nevyriausybinės organizacijos,
kurios tapo sudėtinė viso visuomeninio gyvenimo dalimi. Minėtos organizacijos apjungia įvairias
tikslines grupes, bendraminčius, kuriuos jungia bendra idėja ir tikslai spartesniems kaimo plėtros
pokyčiams. ŠVLVVG vietovėje 2008 m. veikia 28 kaimo bendruomenės. Jų indėlis kaimo vietovės
plėtrai tiek kultūriniu, tiek bendruomeniškumo ugdymo srityse yra labai didelis. Visuomeninės
organizacijos produktyvi veikla galima tik turint valdžios paramą ir materialinę bazę. ŠVLVVG
partnerystės pagrindu apjungusi bendrai veiklai valdžios, verslo ir NVO atstovus, kaip vieną iš
svarbiausių uždavinių strategijoje numatė visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimą ir jų
pritaikymą produktyviai jų veiklai.
3 PRIORITETAS. Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją pritaikant kaimo
gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui.
Tikslai:
1. Gerinti kaimo vietovės įvaizdį.
2. Pagerinti kaimo gyventojų buitines gyvenimo sąlygas, mažinant socialinę atskirtį tarp
miesto ir kaimo vietovės infrastruktūrą pritaikant ją aktyviam laisvalaikio ir poilsio
organizavimui.
Priemonės:
1. Gyvenviečių centrinių aikščių ir aplinkinių objektų tvarkymas.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
123
2. Parkų, poilsio zonų atnaujinimas ir įrengimas.
3. Vandentiekio ir vandenvalos sistemų įrengimas ir atnaujinimas.
Lietuva ir Mažeikių r. kaimas pergyveno ūkinės reformos laikotarpį. Pasikeitė gamybiniai
santykiai, ūkio subjektai, gyvenviečių ir namų valdų formavimo principai. Daugelyje gyvenviečių
likvidavus tarybinių ūkių sistemą visiškai buvo apleisti infrastruktūros objektai ir jų priežiūros
darbai. Kaimo gyventojams neužtikrinamas kokybiško vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų
tvarkymas ir kt. Buvo pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai: užteršiami vandens telkiniai,
miškų plotai. Įteisinus žemės nuosavybę daugelyje vietų kaimo gyventojai neturi prieigos prie
vandens telkinių, poilsio zonų. ŠVLVVG siekdama išspręsti minėtas kaimo gyventojų problemas
numatė prioritetą, kurio priemonės bus nukreiptos į viešosios infrastruktūros gerinimą, jos
pritaikymą įvairioms socialinėms grupėms ir verslo plėtrai. Ją numatoma gerinti daugiafunkcine
paskirtimi.
4 PRIORITETAS. Kultūros paveldo išsaugojimas, laisvalaikio užimtumo, kultūrinio
gyvenimo ir žmonių saugumo gerinimas.
Tikslai:
1. Išsaugoti kultūros paveldo objektus ir formuoti vietovės identitetą.
2. Sudaryti sąlygas kaimo gyventojams turiningai praleisti laisvalaikį.
3. Užtikrinti kaimo gyventojų saugų gyvenimą.
Priemonės:
1. Kultūros paveldo objektų išsaugojimas.
2. Sporto aikštynų įrengimas.
3. Kultūrinės veiklos objektų materialinės bazės atnaujinimas.
Lietuva ir Mažeikių r. sav. garsėja savo istorine praeitimi, dideliais kultūros paveldo
objektais ir unikaliais gamtos turtais. Transformuojantis visuomeninei sanklodai, keičiantis
nuosavybei dalis turinčių gilią istorinę praeitį vertybių yra neprižiūrimos, praranda savo vertę.
Kultūros objektai ir rekreacinės vietovės yra neatskiriama gyventojų poilsio ir patriotinio ugdymo
dalis. Kultūros paveldo restauravimas reikalauja labai didelių lėšų, tačiau ŠVLVVG pasitelkusi
kaimo aktyvą ir iš vietos plėtros strategijos tam skyrusi lėšų, numatė prioritetą, kuris įtakos kultūros
objektų išsaugojimą ir leis plėtoti etnokultūros vertybes ir panaudoti jas turizmo plėtrai ir gyventojų
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
124
pilietinio aktyvumo ugdymui. Įgyvendinant minėtą prioritetą tikimasi pritraukti kitus finansavimo
šaltinius ir užtikrinti projekto tęstinumą.
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metams programoje trečioje kryptyje numatyta
priemonė „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“. Minėta priemonė sudarys prielaidas renovuoti
visuomeninės paskirties pastatus, sutvarkyti infrastruktūrą, išsaugoti kultūros paveldą ir
etnokultūros vertybes. ŠVLVVG strategijoje numatė, visų pirma, tiesioginį minėtų priemonių
finansavimą antrame ir trečiame prioritetuose ir antra, teikti pritarimą, kai pareiškėjai kaimų
atnaujinimui teiks paraišką minėtoms veikloms finansinei paramai gauti iš NMA. Pritarimas bus
teikiamas individualia tvarka, gavus pretendento, norinčio gauti paramą projekto įgyvendinimui
prašymą. Prašymas bus svarstomas ŠVLVVG valdyboje ir pritarimas bus teikiamas tuo atveju, kai
įgyvendinama priemonė bus aktualiausia rajono savivaldybės ŠVLVVG teritorijoje ir duos naudą
didžiausiam gyventojų skaičiui.
7.2. Strategijos priemonių aprašymas
Prioriteto „Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo didinimas“ priemonės
„Kaimo vietovių verslo ir (arba) turizmo veiklos skatinimas“ pagrindimas ir apibūdinimas.
Žemės ūkis ilgą laiką buvo pagrindinė kaimo žmonių ekonominės veiklos šaka, pagrindinis
darbo ir pragyvenimo šaltinis. Vykstant Lietuvos ūkio transformacijai sparčiais tempais vystomos
mokslo ir informacinių technologijų šakos, kurios iš miestų persikelia ir į kaimo vietoves, tuo pačiu,
žemės ūkio šaka praranda savo prioritetinę vietą. Tai paaiškinama tuo, kad modernizuojant ūkį,
kylant darbo našumui vis mažesnis kaimo žmonių skaičius užsiimta žemės ūkio produktų gamyba
arba šioje šakoje dirba ne pilną darbo dieną. Kaime iškyla būtinybė panaudoti efektyviau esamus
žmogiškuosius išteklius, kuriant jiems papildomas darbo vietas, plečiant ne žemės ūkio verslus
Mažeikių r. sav. kaimo vietovėje. Mažeikių r. sav. kaimo vietovė turi išskirtinį požymį lyginant su
kitais Lietuvos rajonais. Visas rajonas turi labai aukštą industrializavimo lygį, o atskirose
seniūnijose – išplėtoti įvairūs verslai. Vien Šerkšnėnų seniūnijoje jau dabartiniu veikia 19 verslo
subjektų , kur plėtojami metalo apdirbimo, žemės ūkio technikos pardavimo, medienos perdirbimo
ir kiti verslai, tačiau žemės ūkio šaka kaime turi dar įtakojančią reikšmę.
Mažeikių r. sav. apie pusė kaimo gyventojų susiduria su socialine problema: mažėjant
užimtumui žemės ūkyje, kol kas nėra sukurtos pakankamos galimybės surasti darbą iš žemės ūkio
sektoriaus pasitraukiantiems darbuotojams. Problemą gimdo dvi priežastys: pirma – tai, kad didelė
dalis pasitraukusių iš žemės ūkio gamybos nesugeba persikvalifikuoti ir įsidarbinti įkurtose ar tai
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
125
baldų, ar tai metalo perdirbimo ir kt. įmonėse dėl žemos savo kvalifikacijos, antra – nuošalesnėse
rajono vietose nesukuriamos naujos darbo vietos ir buvę žemdirbiai neturi galimybių įsidarbinti.
Keičiantis Lietuvos žmonių laisvalaikio organizavimo tradicijoms kaimo vietovės vėl tampa
poilsio traukos centrais. Tokiais centrais tampa kaimo turizmo sodybos veiklos susijusios su
turizmo, aktyvios ir sveikos gyvensenos palaikymu. Mažeikių kraštą atranda vandens turistai.
Kelionės vaizdingomis Ventos, Virvytės, Varduvos upėmis ar jų ruožais tarp vandens turistų
kasmet tampa vis labiau populiaresnės. Tarp vietinių ir atvykstančių turistų populiariausiais išlieka
tie patys turistiniai objektai: Renavo dvaro sodyba ir parkas, Plinkšių dvaro sodyba ir parkas,
Dautarų dvaro sodyba, Sedos, Viekšnių miestai, Židikų, Žemalės miestelių urbanizuotos vietovės su
unikaliomis kultūros vertybėmis. Kaimo turizmo plėtra Mažeikių r. sav. sudarys galimybę įvairinti
ekonominę veiklą, susikurti papildomą pajamų šaltinį, didinti kaimo gyventojų užimtumą bei jų
verslumą.
Priemonė yra investicinio pobūdžio. Priemonė skirta kaimo gyventojų verslumo skatinimui,
užimtumo didinimui, kaimo ekonomikos įvairinimui ir smulkiojo verslo plėtrai kaime. Minėta
priemonė turės didelę ekonominę ir socialinę naudą. Bus sukuriamos papildomos darbo vietos,
didės pridėtinė vertė ir kaimo gyventojų pajamos, kils pragyvenimo lygis. Tai pelno siekiantys
projektai, įtakojantys perspektyvinį verslo modernizavimą, infrastruktūros ir aplinkosauginės
situacijos gerinimą kaimo vietovėje.
Priemonė „Kaimo vietovių verslo ir (arba) turizmo veiklos skatinimas“, trečio prioriteto
„Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją pritaikant kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui,
socialinės atskirties mažinimui“ priemonėmis ir kt.
Priemonės bendrasis tikslas – remti smulkiojo verslo iniciatyvų kūrimąsi ir plėtrą, gerinti
gyvenimo kokybę ir didinti užimtumą ŠVLVVG teritorijoje, plėtojant verslą ir (arba) turizmą, kuris
didins gyventojų užimtumą ir sukurs papildomų pajamų šaltinį kaimo gyventojams.
Specialieji tikslai:
1. sukurti naujas ir (arba) išlaikyti esamas darbo vietas kaimo gyventojams;
2. didinti gyventojų užimtumą ir plėtoti alternatyvias ūkio veiklas kaime.
Veiklos tikslai:
1. skatinti kaimo gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, verslumą;
2. remti naujas smulkaus verslo iniciatyvas kaime;
3. stiprinti veikiančias pelno siekiančias įmones ar asmenis;
4. sukurti didesnę paslaugų įvairovę bei aukštesnę šių paslaugų kokybę.
Veiklos sritys ir taikymas:
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
126
Verslo ir (arba) turizmo ekonominių iniciatyvų rėmimas ŠVLVVG teritorijos kaimo
vietovėse.
Galimos vietos projektų idėjos
Verslo ir (arba) turizmo modernizavimas;
Kaimo verslų ir (arba) turizmo iniciatyvų kūrimas ir plėtra;
Įvairių paslaugų centrų kūrimas;
Poilsio ir (arba) turizmo paslaugų kūrimas ir plėtra bei kitos veiklos.
Galimi vietos projekto paramos gavėjai:
Pareiškėjais gali būti fiziniai (ne jaunesnis kaip 18 m.) arba juridiniai asmenys, pateikę
paraišką pagal numatytas priemones. Pareiškėjas vietos projekto paraišką gali teikti savarankiškai
arba kartu su partneriais.
Pareiškėjui ir partneriui, jei vietos projektas įgyvendinamas kartu su partneriu, taikomi
Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos
krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“,
administravimo taisyklėse ir VVG parengtose ir patvirtintose specialiosiose taisyklėse pareiškėjams
nurodyti reikalavimai.
Tinkamos finansuoti išlaidos priemonei:
Vietos projekto paraiškoje gali būti numatytos visos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios
su vietos projekto įgyvendinimu, tačiau paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamomis finansuoti,
kaip nurodyta Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013
metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas priemonę „Vietos plėtros strategijų
įgyvendinimas“, administravimo taisyklėse ir VVG parengtose ir patvirtintose specialiosiose
taisyklėse pareiškėjams, pripažįstamos vietos projekto išlaidos ir neviršijančios numatyto paramos
dydžio ir lyginamosios dalies.
Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti :
Visiems pareiškėjams:
1. projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, t.y. kaime, miestelyje, mieste iki 6000
gyventojų;
Vietos projektams taikomi tinkamumo kriterijai ir reiklavimai, kurie yra apibrėžti Vietos
plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties
„LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“,
administravimo taisyklėse ir VVG parengtose ir patvirtintose specialiosiose taisyklėse pareiškėjams.
Vietos projektų prioritetiniai ir (arba) kokybės kriterijai:
1) administracinės atitikties vertinimas;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
127
2) vietos projektų pirmumo vertinimas (kai taikoma).
3) tinkamumo skirti lėšas vietos projektui įgyvendinti vertinimas.
Paramos lyginamoji dalis (intensyvumas)
1.1. Lėšos pelno projektui įgyvendinti gali sudaryti iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti
vietos projekto išlaidų.
1.2. Maksimali paramos suma vienam vietos projektui iki 260 tūkst. Lt.
Mažiausią lėšų vietos projektui įgyvendinti sumą reglamentuoja Vietos plėtros strategijų,
įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER
metodo įgyvendinimas priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo
taisyklės.
29 lentelė. Priemonės įgyvendinimo rodikliai
Rodiklio
tipas Rodiklis
Tikslas 2014 m.
Produkto Paramos gavėjų skaičius 15
Paramą gavusių verslo ir (arba) turizmo projektų skaičius 15
Rezultato Bendras sukurtų darbo vietų skaičius: 4
Sukurta darbo vietų vyrams, skaičius 2
Sukurta darbo vietų moterims, skaičius 2
Sukurta darbo vietų jauniems (iki 30m.) asmenims, skaičius 1
Sukurta darbo vietų asmenims su negalia skaičius 1
Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdomi vietos projektai
skč.(vnt.)
13
Kaimo gyventojų, kurie naudosis projektų rezultatais,
skaičius.
600
Kaimo atnaujinimo ir plėtros prioritetų: „Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir
pritaikymas bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės atskirties mažinimui“, „Darni viešosios
infrastruktūros plėtra ją pritaikant kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui“, „Kultūros
paveldo išsaugojimas, laisvalaikio užimtumo, kultūrinio gyvenimo ir žmonių saugumo
gerinimas“ priemonių pagrindimas ir apibūdinimas.
Aukščiau išvardinti prioritetai apima šias priemones:
1. Viešosios paskirties pastatų renovacija ir atnaujinimas, pritaikant juos gyventojų
socialinių poreikių tenkinimui;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
128
2. Gyvenviečių centrinių aikščių ir aplinkinių objektų tvarkymas;
3. Parkų, poilsio zonų atnaujinimas ir įrengimas;
4. Vandentiekio ir vandenvalos sistemų įrengimas ir atnaujinimas;
5. Kultūros paveldo objektų išsaugojimas;
6. Sporto aikštynų įrengimas;
7. Kultūrinės veiklos objektų materialinės bazės atnaujinimas;
8. Pirčių renovavimas ir atnaujinimas.
Atliktais tyrimais nustatyta, kad Lietuvai būdingi dideli regioniniai ir teritoriniai skirtumai.
Ypač tai būdinga Mažeikių raj. savivaldybei. Pasaulinio lygio pramonės įmonės, pavyzdiniai
magistraliniai keliai, išbaigtai su visa infrastruktūra kuriamos ir tvarkomos stambiųjų miestų
gyvenvietės ir toje pačioje rajono teritorijoje sunkiai pravažiuojami neasfaltuoti kaimo keliai,
griūvantys vandentiekio bokštai ir apleista kita vietovės infrastruktūra. Daugelis Lietuvos kaimų,
miestelių ir miestų iki 6 tūkst. gyventojų negali patenkinti elementarių socialinių poreikių.
ŠVLVVG teritorijos daugumos gyventojų netenkina vietovės infrastruktūra: vietinių kelių,
gatvių būklė, apleistos ir nesutvarkytos viešosios erdvės ir ribotos jomis naudojimosi galimybės,
tiekiamo geriamojo vandens kokybė, nuotekų valymo sistemų būklė ir kt.
Minėtos problemos ypač daro didelę neigiamą poveikį atskiroms socialinėms grupėms:
neįgaliesiems, jaunimui, moterims. Atlikus socialinę ir ekonominę analizę, identifikavus gyventojų
poreikius nustatyta, kad ŠVLVVG teritorijos gyventojai ir minėtos socialinės grupės pageidauja
turėti sueigos vietas, įrengtus sporto aikštynus, kultūros centrus, sutvarkytas ir pritaikytas tikslinėms
grupėms viešąsias erdves. Todėl siekiant ne tik išlaikyti esamus kaimo gyventojus, bet ir pritraukti
naujus ir taip užtikrinti ŠVLVVG teritorijos plėtrą, būtina gerinti viešąją vietovių infrastruktūrą.
ŠVLVVG teritorijos kaimo atnaujinimas tampa viena iš svarbiausių kaimo plėtros politikos
priemonių ir yra skirta kaimo aplinkos patrauklumui atkurti, kaimo gyventojų gyvenimo kokybei
gerinti. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės skatins gerinti gyvenimo kokybę ŠVLVVG
teritorijoje, ekonominės veiklos gyvybingumą, turistų pritraukimą. Šios priemonės yra svarbios
ŠVLVVG teritorijos identitetui išsaugoti ir migracijai mažinti.
Strategijos antrame, trečiame, ketvirtame prioritetuose numatytos priemonės atitinka Lietuvos
kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir
kaimo ekonomikos įvairinimas“ ketvirtos priemonės „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“ tikslus,
uždavinius, priemonių aprašymus.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
129
Šiuose prioritetuose numatytos priemonės atitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“
ketvirtos priemonės „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“ tikslus, uždavinius, priemonių aprašymus.
Priemonės yra investicinio pobūdžio. Priemonėms yra taikomi tie patys paramos gavėjų
tinkamumo kriterijai, vietos projektų prioritetiniai ir kokybės kriterijai, paramos intensyvumas.
Priemonės turi tuos pačius bendruosius tikslus.
Parama skiriama ŠVLVVG teritorijos viešos paskirties pastatų atnaujinimui, viešosios
infrastruktūros tvarkymui ir kūrimui, aplinkosaugos ugdymo priemonėms ir investicijoms,
susijusioms su gamtos ir kultūros paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu.
Priemonių bendrasis tikslas – kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti ŠVLVVG
teritorijoje turint patrauklesnius ir modernesnius kaimus.
Specialieji tikslai:
1. padidinti kaimo gyvenamosios aplinkos patrauklumą;
2. sumažinti depopuliaciją kaimo vietovėse;
3. išsaugoti kultūrinį paveldą kuriant ir vystant tradicinius amatų centrus.
Veiklos tikslai:
1. rekonstruoti (atnaujinti) pastatus;
2. atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčius kaimo paveldo
objektus ir kraštovaizdžio komponentus;
3. sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą;
4. puoselėti tradicinių amatų technologijas;
5. sudaryti tradicinių amatų reprezentavimo ir prekybos amatų gaminiais sąlygas.
Veiklos sritys ir taikymas - bendruomenės namų, kultūros centrų ir kitos visuomeninės
paskirties pastatų atnaujinimas, viešosios infrastruktūros tvarkymas ir kūrimas, istorinę,
etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių kaimo paveldo objektų ir kraštovaizdžio komponentų
išsaugojimas ir modernizavimas (tradicinių amatų centrų kūrimas ir plėtra) ir kt.
Galimos vietos projektų idėjos:
Kaimo bendruomenių pastatų, kultūros namų, bibliotekų rekonstravimas, pritaikant juos
daugiafunkcinei paskirčiai, jų aplinkos tvarkymas;
Tikslinių grupių laisvalaikio ir užimtumo centrų kūrimas ir plėtra;
Pirčių renovavimas jas pritaikant gyventojų poreikiams;
Kaimo vietovės visuomeninės paskirties erdvių atnaujinimas ir išsaugojimas: centrinių
aikščių, parkų, poilsio zonų, sporto aikštynų ir kt.;
Tradicinių amatų centrų kūrimas;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
130
Kultūros paveldo objektų atnaujinimas ir išsaugojimas;
Artezinių gręžinių, vandens nugeležinimo įrengimas;
Vandentiekio sistemų atnaujinimas ir įrengimas ir kt.
Galimi vietos projekto paramos gavėjai
Paramos gavėjai – kaimo bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir kiti kaimo
vietovėje įsteigti ir (arba) joje veikiantys juridiniai asmenys, savivaldybės ir jų institucijos.
Tinkamos finansuoti išlaidos
1. išlaidos, skirtos ŠVLVVG teritorijos kaimo estetiniam gerbūviui kelti (pvz.,
visuomeninės paskirties pastatų, fasadų dažymui, stogų perdengimui, langų keitimui ir pan.);
2. viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas;
3. pastatų atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams;
4. amatų centrų kūrimas (įskaitant tradicinių amatų technologinės linijos sukūrimą,
tradicinių amatų prekyvietės rengimą, tradicinių amatų mokymo patalpų įkūrimą);
5. statybinių medžiagų įsigijimas pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus normatyvinius
įkainius vykdant statybas ūkio būdu.
6. bendrosios išlaidos;
7. projekto viešinimo išlaidos.
Tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti
1. projektas turi atitikti strategijos priemonėje numatytus tikslus;
2. projekto veikla ir su juo susijusios investicijos privalo būti įgyvendinamos kaimo
vietovėje;
3. projektas turi būti viešas (ne pelno).
Vietos projektų prioritetiniai ir (arba) kokybės kriterijai
1. projektas apima kultūros paveldo objektų atnaujinimas ((iš)saugojimas, restauracija,
renovacija ir pa(si)keitimas);
2. pareiškėjas – kaimo bendruomenė; muziejus, kultūros centras, biblioteka, savivaldybė;
3. prašoma paramos tradicinių amatų centro kūrimui;
4. kiti ŠVLVVG nustatyti kriterijai.
Paramos lyginamoji dalis (intensyvumas)
Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali paramos
suma vienam projektui – iki 690 tūkst. Lt. Bendrasis finansavimas: piniginiu įnašu ir (arba) natūra
pvz., savanorišku darbu. Neapmokamo savanoriško darbo vertė turi būti apskaičiuota atsižvelgiant
išdirbtą laiką ir valandinį arba dienos užmokesčio vertę (nustatytą Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės).
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
131
31 lentelė. Priemonių įgyvendinimo rodikliai
Rodiklio tipas Rodiklis Tikslas 2014 m.
Produkto Bendra investicijų suma, iš jos:
kaimo atnaujinimo projektai:
kaimo paveldo projektai
6 473 989,31
6 180 462,84
293 526,47
Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdyti projektai,
skaičius
37
Paremtų kaimų atnaujinimo projektų skaičius: 37
Rekonstruotų visuomeninės paskirties pastatų skaičius 18
Atnaujintų ir išsaugotų kaimo paveldo objektų skaičius 2
Atnaujintų ir išsaugotų kaimo kraštovaizdžio
komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių skaičius
13
Rezultato Kaimo gyventojų, kurie naudojasi projektų rezultatais,
skaičius; proc. nuo visų kaimo gyventojų
8 750, 35 proc.
Įsteigtų tradicinių amatų centrų skaičius 1
8. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
8.1. Strategijos įgyvendinimo planas
Strategijos įgyvendinimą ŠVLVVG organizuos vadovaudamasi „Vietos plėtros strategijų,
įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos krypties „Leader metodo
įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas” administravimo taisyklėmis.
Vietos plėtros 2008-2014 metų strategijos įgyvendinimo planas pateiktas 32 lentelėje.
32 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 metų strategijos įgyvendinimo planas
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
I prioritetas. Kaimo verslų įvairinimas, gyventojų užimtumo ir pajamų didinimas
D P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ GA
TA
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
132
II prioritetas. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir pritaikymas juos
bendruomenės poreikiams
D P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ GA
TA
III prioritetas. Viešosios infrastruktūros sutvarkymas atnaujinant ir išsaugant kaimo
kraštovaizdžio ir kultūros paveldo komponentus
D P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ P/PĮ GA
TA
D - vietos projektų paraiškų dokumentacijos parengimas, P - vietos projektų paraiškų
rinkimas, PĮ - vietos projektų įgyvendinimas, TA-tarpinių ataskaitų teikimas, GA - galutinės
ataskaitų pateikimas.
ŠVLVVG skelbs kvietimą teikti vietos projektų paraiškas. Prieš skelbdamas pirmąjį
kvietimą teikti vietos projektų paraiškas, ŠVLVVG parengs kvietimo teikti vietos projektų
paraiškas-dokumentaciją ir suderins ją su Agentūra.
Vietos projektų paraiškas vertins ŠVLVVG paskirti vietos projektų paraiškų vertintojai.
Įvertinę vietos projektų paraiškas, vietos projektų paraiškų vertintojai parengs vietos projektų
paraiškų vertinimo ataskaitas ir teiks jas ŠVLVVG valdymo organui.
Už vietos projektų paraiškų vertinimo ir vietos projektų paraiškų vertinimo ataskaitų kokybę
atsakys ŠVLVVG .
ŠVLVVG pagal patvirtintą vietos projektų paraiškų registravimo, vertinimo tvarką paskiria
už kiekvienos gautos vietos projekto paraiškos vertinimą ir administravimą atsakingus vietos
projektų paraiškų vertintojus, kuriems pavedamos vietos projekto paraiškos vertinimo, vietos
projekto paraiškos vertinimo kontrolės, pareiškėjo informavimo ir kitos funkcijos.
Sprendimą dėl lėšų vietos projektui įgyvendinti skyrimo priims ŠVLVVG valdymo organas.
Šis sprendimas įsigalios jį patvirtinus Agentūrai. Vietos projektų atranka pateikta 29 pav.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
133
29 pav. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo eiga -projektų atranka ir tvirtinimas
Įsigaliojus sprendimui dėl lėšų vietos projektui įgyvendinimo skyrimo ŠVLVVG dalyvaus
trišalių sutarčių sudaryme, derins vietos projektų vykdytojų pirkimo, įnašų natūra tinkamumo
dokumentus ir atliks kitas procedūras nurodytas 30 pav.
Avanso mokėjimas VVG NMA
Kvietimo teikti VP dokumentacijos rengimas ir tvirtinimas Pavyzdinę dokumentaciją rengia NMA
Galutinę dokumentaciją rengia ir tvirtina
VVG prieš tai suderinusi su NMA Kvietimo teikti VP skelbimas
VVG
NMA
VP paraiškų rinkimas
VP paraiškų administracinės atitikties vertinimas (kai taikoma)
VP paraiškų prioritetiškumo vertinimas (kai taikoma)
Tinkamumo skirti lėšas VP įgyvendinti vertinimas
Sprendimo skirti lėšas VP įgyvendinti priėmimas
Vertinimo ataskaitų rengimas ir teikimas VVG valdymo organui ir NMA
VVG, dalyvaujant NMA atstovui
veto teisėmis
Sprendimo skirti lėšas VP įgyvendinti
tvirtinimas
VIETOS PROJEKTŲ (VP) ATRANKOS IR TVIRTINIMO PROCEDŪRA
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
134
30 pav. Strategijos įgyvendinimo eiga - vietos projektų įgyvendinimas
8.2.Strategijos įgyvendinimo finansinis planas ir jo pagrindimas
Strategijos įgyvendinimo finansinis planas sudarytas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 m.m. programos priemonėmis ir jo priedais, 2007 12 12 Žemės ūkio ministro Nr. 3D-
549 įsakymu patvirtintomis atrankos taisyklėmis „Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.m. programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“
priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, 2007 12 11 Žemės ūkio ministro Nr. 3D-544
įsakymu patvirtinta „Paramos skyrimo vietos plėtros strategijoms įgyvendinti tvarka ir paramos
dydžio skaičiavimo metodika pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą“, 9 110 000
Lt numatomą paramos sumą ir keliamus reikalavimus. Pagal minėtus dokumentus strategijos
įgyvendinimui numatoma 9 110 000 Lt parama, iš kurių 16,76 proc. bus skiriama vietos plėtros
strategijos įgyvendinimo administravimo išlaidoms (tame tarpe viešinimo išlaidos), t.y. 1 526 500
Lt.
TRIŠALIŲ VP VYKDYMO SUTARČIŲ SUDARYMAS
VP VYKDYTOJŲ PIRKIMO DOKUMENTŲ IŠANKSTINIS
DERINIMAS VVG
VP VYKDYTOJAS VP VYKDYTOJŲ PIRKIMŲ VYKDYMAS, VP VIEŠINIMAS,
MOKĖJIMO PRAŠYMŲ (MP) PILDYMAS IR TEIKIMAS
VVG
ĮNAŠO NATŪRA PRIPAŽINIMAS TINKAMU VP VYKDYTOJO
NUOSAVU INDĖLIU
VP VYKDYTOJŲ MP RINKIMAS
VP VYKDYTOJŲ MP ADMINISTRACINĖS ATITIKTIES
VERTINIMAS
VP VYKDYTOJŲ MP PERDAVIMAS Į NMA CENTRĄ
VP ĮGYVENDINIMO ATASKAITŲ RENGIMAS
VP VYKDYTOJŲ MP TINKAMUMO VERTINIMAS IR LĖŠŲ
PERVEDIMAS
VVG, NMA
VP PATIKROS
VIETOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO PROCEDŪRA
VVG, NMA, VP
VYKDYTOJAS
NMA
VP VYKDYTOJAS
VVG VP ĮGYVENDINIMO RINKIMAS IR VERTINIMAS
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
135
ŠVLVVG vadovaudamasi aukščiau išvardintais dokumentais „Vietos plėtros 2008-2014 m.
m. strategijoje“ prisilaikant KPP krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos
įvairinimas“ priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ reikalavimų skyrė 85,37 proc., t.y. , 6 473
989,31 Lt lėšų, numatytų „Kaimų atnaujinimo ir plėtros“ vietos projektams finansuoti, verslo
plėtrai –14,63 proc., t.y. 1 109 510,69 Lt.
Vietos plėtros strategijoje finansinių išteklių paskirstymas pagal prioritetus, finansavimo
šaltinius parodytas finansiniame plane 33 lentelėje. Vadovaujantis pateiktu finansiniu planu
ŠVLVVG organizuos strategijos įgyvendinimą pagal numatytus prioritetus ir jų priemones.
33 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos įgyvendinimo finansinis planas
Eil.
Nr.
Prioritetai Projektų vertė,
Lt
Finansavimo šaltiniai
Paramos
lėšos, Lt
Projektų
vykdytojų
įnašas, Lt
Verslų plėtrai, 14,63proc., 1 109 510,69 Lt
1. 1 Prioritetas. Kaimo verslų diversifikavimas
ir jų konkurencingumo didinimas, proc. 1706939,52
1 109 510,69
597428,83
Kaimų atnaujinimas, 85,37proc., 6 473 989,31Lt
2. 2 Prioritetas. Visuomeninės paskirties pastatų
atnaujinimas ir pritaikymas
bendruomeniškumo ugdymui ir socialinės
atskirties mažinimui, 42,63proc.
3591954
3232759
359195
3. 3 Prioritetas. Darni viešosios infrastruktūros
plėtra ją pritaikant kaimo
gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui,
30,96proc.
2608560
2347704,
260856
4. 4 Prioritetas. Kultūros paveldo
išsaugojimas,laisvalaikio užimtumo,
kultūrinio gyvenimo ir žmonių saugumo
gerinimas, 11,78proc.
992807
893 526
99281
5. Viso kaimų atnaujinimui:
7193321
6473989
719332
6. Viso projektų įgyvendinimui:
8900261
7583500
1316761
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
136
7. Išlaidos, susijusios su vietos plėtros
strategijos įgyvendinimo administravimu,
17 ir 15 proc. (tame tarpe viešinimo
išlaidos)
1 526 500 1 526 500 -
8. VISO:
10 426 761
9 110 000
1 316 761
VVG sudarydama finansinį planą numatė, kad pelno nesiekiantiems projektams bus
finansuojama 90 proc. projekto vertės iš paramos lėšų, o 10 proc. sudarys privatus įnašas. Įnašas
natūra, t.y. neapmokamas savanoriškas darbas bus laikomas tinkamomis pareiškėjo privačioms
lėšoms, kai pareiškėjas vykdo pelno nesiekiančius projektus.
Pelno siekiančių projektų vertė iš paramos lėšų bus finansuojama nuo 40 iki 65 proc.,
(finansuojama iki 75 proc. veikla susijusi su tradiciniais amatais), kitą lėšų dalį turės padengti
pareiškėjas iš savo privačių lėšų.
Strategija parengta pagal numatytą finansinę paramą. Paramos lėšų strategijai įgyvendinti
poreikį VVG planuoja gauti pagal numatytą poreikio planą, kuris pateiktas 34 lentelėje.
VVG sudarydama finansinį planą numatė, kad pelno nesiekiantiems projektams bus
finansuojama 90 proc. projekto vertės iš paramos lėšų, o 10 proc. sudarys privatus įnašas. Įnašas
natūra, t.y. neapmokamas savanoriškas darbas bus laikomas tinkamomis pareiškėjo privačioms
lėšoms, kai pareiškėjas vykdo pelno nesiekiančius projektus.
Pelno siekiančių projektų vertė iš paramos lėšų bus finansuojama nuo 40 iki 65 proc.,
(finansuojama iki 75 proc. veikla susijusi su tradiciniais amatais), kitą lėšų dalį turės padengti
pareiškėjas iš savo privačių lėšų.
Strategija parengta pagal numatytą finansinę paramą. Paramos lėšų strategijai įgyvendinti
poreikį VVG planuoja gauti pagal numatytą poreikio planą, kuris pateiktas 34 lentelėje.
34 lentelė. Paramos lėšų strategijai įgyvendinti poreikis pagal metus
Eil.
Nr.
Tinkamų
finansuoti
išlaidų
kategorijos
pavadinimas
Tinkamos
finansuoti
išlaidos iš
viso, Lt
Tinkamos finansuoti išlaidos pagal metus, Lt
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
1. Išlaidos vietos
plėtros strategiją
atitinkantiems
vietos
projektams
finansuoti
7 583 500 - 500000 1795500 1500000 1500000 1000000
1000000 288000
2. Išlaidos,
susijusios su
1 526 500 - 219 429 235 364 214 364 224 864 214 364 213 364 204 751
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
137
vietos plėtros
strategijos
įgyvendinimo
administravimu
9 110 000 - 719 429 2030864 1714364 1724864 1214364 1213364 492751
Strategijos įgyvendinimo išlaidos yra realios, suplanuotos ir yra būtinos strategijai
įgyvendinti. Strategija bus įgyvendinta 2008-2015 m. Strategijai įgyvendinti parama yra būtina, nes
be jos strategija negalėtų būti įgyvendinta tokia pat apimtimi, per tą patį laikotarpį ir tokios pat
kokybės.
8.3. Strategijos įgyvendinimo priežiūros bei vertinimo sistema
Strategijos monitoringas – jos įgyvendinimo priežiūra, priemonių įtakoje vykstančių
kiekybinių ir kokybinių pokyčių stebėjimas, kontrolės mechanizmas ir tikslinimo tvarka.
Monitoringo tikslas – pasiekti strategijos įgyvendinimo efektyvumą ir teigiamą jos poveikį
ŠVLVVG teritorijos plėtrai.
Atsižvelgiant į strategijos tikslus, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones ir specifiką,
ŠVLVVG numatė programos įgyvendinimo kontrolės formą, periodiškumą, rodiklius. ŠVLVVG
siekdama koordinuoti strategijos įgyvendinimą sudarys strategijos priežiūros komitetą. Ši sistema
sudaro sąlygas strategijos įgyvendinimo stebėsenai, lyginant su tuo kas vyksta, kas numatyta,
vykdomos strategijos poveikio analizei bei veiksmų korekcijai.
Strategijos rezultatų vertinimas bus vykdomas siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti strategijoje
numatyti tikslai ir rezultatai. Vertinimas bus atliekamas naudojant vertinimo būdus:
- Strateginį vertinimą - nagrinėjama ar strategija padeda išspręsti tam tikras ŠVLVVG
teritorijos socialines, ekonomines problemas.
- Efektyvumo vertinimą - nagrinėjamas strategijos sąnaudų ir rezultatų ryšys.
- Teisėtumo vertinimą - nagrinėjama, kaip strategijos uždaviniai atitinka galiojančius teisės
aktus.
Strategijos įgyvendinimo stebėjimui ir vertinimui bus naudojama strategijos įgyvendinimo
stadijoje numatytų indikatorių sistema. ŠVLVVG parinkti rodikliai atitinka strategijos tikslus:
Sukurtų produktų rodikliai.Jie rodo gamybos ir paslaugų apimtis, matuojami fiziniais ar
piniginiais vienetais;
Rezultatų rodikliai. Jie susiję su tiesioginiu strategijos efektu. Tai fiziniai ar finansiniai
rodikliai, teikiantys informaciją apie finansuojamo objekto pokyčius;
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
138
Strategijos įgyvendinimas bus vertinamas strategijoje numatytų sukurtų produktų ir rezultatų
rodikliais. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos įgyvendinimo priežiūros rodikliai parodyti
7.2. skyriuje 29, 30, 31 lentelėse.
Strategijos įgyvendinimo priežiūros komitetas parengs savo veiklos darbo planą, kuriame
bus numatoma einamoji priežiūra, planinė ir atsiradus probleminėms situacijoms. Ataskaitą po
kiekvieno patikrinimo teikiama ŠVLVVG valdybai. ŠVLVVG teiks Agentūrai šias strategijos
įgyvendinimo ataskaitas: strategijos įgyvendinimo laikotarpiu, per 20 kalendorinių dienų pasibaigus
kiekvienam kalendoriniam metų ketvirčiui – informaciją apie strategijos įgyvendinimo eigą, kartu
su galutiniu mokėjimo prašymu – galutinę strategijos įgyvendinimo ataskaitą. Galutinė strategijos
įgyvendinimo ataskaita bus pateikiama tik baigus įgyvendinti strategiją (baigus įgyvendinti visus
vietos projektus).
9. STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMAS, DAUGIASEKTORIŠKUMAS
Rengiant Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategiją buvo skatinama vietos iniciatyva ir
įvairių kaimo plėtros dalyvių partnerystė siekiant kelti jų gyvenamosios vietovės žmonių gyvenimo
kokybę bei ekonominę gerovę.
Strategijos naujoviškumas, visų pirma, pasireiškia tuo, kad ŠVLVVG teritorija tampa
strateginio planavimo objektu. Minėtame objekte atliekama detali ekonominė socialinė analizė,
identifikuojami gyventojų poreikiai, jų pagrindu numatomi plėtros prioritetai ir veiklos kryptys. Iki
šiol strategija buvo sudaroma tik rajono savivaldybės, apskrities, ar respublikos mastu. Antra,
strategija turi integruotą ir daugiasektorinį pagrindą, apimantį kelis veiklos sektorius. Darnus
vystymas suprantamas kaip ekonomikos, socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas,
atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę bei įgyvendinamas pasekmes.
Integruojama vieno sektoriaus veikla, visa programos veikla ar tam tikrų grupių veikla arba,
svarbiausia, įvairių atitinkamų ekonomikos, socialinių, kultūros ir aplinkos subjektų ir sektorių
ryšiai. Visa tai apima strategijoje numatyti prioritetai ir numatytos įgyvendinti priemonės Jis
nukreiptas tam, kad būtų sudarytos ilgalaikės sąlygos ŠVLVVG teritorijos žmogaus gyvenimo
kokybei gerinti ir visuomenės pažangai.
Rengiant strategiją buvo nuosekliai prisilaikyta Leader metodo principų: Partnerystės -
taikant partnerystės principą, buvo apjungti valdžios institucijų, verslo ir nevyriausybinių
organizacijų, kaimo bendruomenių atstovai ir patys kaimo žmonės aktualioms kaimo problemoms
spręsti.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
139
Išlaikytas teritorinis požiūris - ŠVLVVG teritorija vientisa ekonominiu, socialiniu ir fiziniu
(geografiniu) atžvilgiu, principas „iš apačios į viršų". Patirtis rodo, kad „iš viršaus" inicijuoti
valstybiniai ir vietos valdžios sprendimai dažnai neatitinka realios kaimo situacijos, todėl
ŠVLVVG taikydama priešingą „iš apačios į viršų" principą, sugebėjo įtraukti kaimo vietovėse
veikiančias organizacijas ir kaimo gyventojus į strategijos rengimą, globalinių ir vietos klausimų
sprendimą.
Naujoviškumas – naujų sprendimų konkrečios teritorijos poreikiams patenkinti suradimas.
Naujoviškumas suprantamas plačiąją prasme. ŠVLVVG palaikydama tarpteritorinius ir
tarptautinius ryšius numato kitose vietovėse įgyvendintų inovacijų perkėlimą ir pritaikymą savo
vietovei, siekiant pagerinti socialinius, kultūrinius, aplinkosauginius, infrastruktūros ir kitus
išsiaiškintus vietos gyventojų plėtros poreikius. Be to, vietos gyventojai, ieško būdų įvesti naujų
produktų gamybą, pritaikyti gyvenamąją aplinką daugiafunkcinei veiklai, kur sėkmingai galėtų būti
vykdoma ūkinė veikla ir sudarytos prielaidos produktyvaus laisvalaikio organizavimui.
Naujoviškumas apima ir veiklą, kuri atitinka įprastą inovacijos apibrėžimą, ypač technologijos ir
patirtis - naujas produktas, naujas procesas, nauja organizacijos forma ar nauja rinka, tarp jų ir
naujų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas kaimo vietovėse. Visos nuostatos
integruotos į strategijos turinį ir jos rengimo veiklas.
Rengiama Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija turi integruotą požiūrį tiek globaliniu
mastu, kur bandoma spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius klausimus, tiek vietinės
reikšmės projektuose, kuriuose turimas tikslas aprėpti daugiasektorinę veiklą. Rekonstruojant
visuomeninės paskirties pastatus, numatoma pritaikyti juos bendruomenės sueigos renginių
organizavimui, jaunimo sveikatingumo ir sporto sąlygų gerinimui, kultūrinės veiklos organizavimui
ir kitoms tikslinėms paskirtims. Tų pačių nuostatų numatoma prisilaikyti gerinant viešąją
infrastruktūrą, išsaugojant kultūros paveldą ir organizuojant jų panaudojimą tiek verslo plėtros, tiek
pilietiškumo ugdymo ir kitose veiklose.
10. STRATEGIJOS ATITIKTIES EB HORIZONTALIOSIOMS SRITIMS
Rengiant strategiją išlaikyta atitiktis Europos Bendrijos horizontaliosioms sritims: lygių
galimybių, darnus vystymosi, informacinės visuomenės, regioninės plėtros.
Lygios galimybės. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijoje numatyti prioritetai,
priemonės turės teigiamą poveikį lygių galimybių plėtrai plačiąja prasme. Vykdant numatytas
priemones bus prisidėta prie įvairių dažnai labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių lygių
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
140
galimybių plėtros, skatinant jų bendruomeninę integraciją ir mažinant socialinę-ekonominę atskirtį.
Numatytos bendruomeninės iniciatyvos taip pat prisidės prie pastarųjų tikslų įgyvendinimo.
Pirmame prioriteto „Kaimo verslų diversifikavimas ir jų konkurencingumo didinimas“ lėšas
numatoma nukreipti veikloms, kurios galėtų paskatinti lyčių lygybės principo įgyvendinimą.
Tikimasi, kad investicijos padės spręsti vertikaliosios ir horizontaliosios segregacijos darbo rinkoje
problemas, didinti moterų verslumą, užimtumą, padėti joms geriau išnaudoti turimą kvalifikaciją ir
gebėjimus. Bus skatinami veiksmai, padedantys derinti darbo santykius ir šeimos įsipareigojimus,
kuriuos dažniausiai prisiima moterys (vaikų priežiūra, šeimoje globojami asmenys), siekiant
sumažinti skurdo riziką, sumažinti socialinę atskirtį patiriančioms moterims grįžti į darbo rinką.
Visuose prioritetuose bus užtikrinama lygybė tarp vyrų ir moterų bei integruotas lyčių
lygybės principas. Visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos
lygios teisės dalyvauti projektų veiklose ir naudotis projektų rezultatais. Be to, bus užkirstas kelias
bet kokiai diskriminacijai remiantis lytimi, rase, etnine kilme, religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi
ar seksualine orientacija, suteikiant įvairioms socialinėms grupėms vienodą priėjimą prie paramos
pagal visus prioritetus.
Darnus vystymasis. Įgyvendinamos vietos plėtros strategijos priemonės turės teigiamą
poveikį darniam vystymuisi ŠVLVVG teritorijoje. Plėtojant atitinkamą pastarųjų infrastruktūrą bus
siekiama investuoti į esamų pastatų modernizavimą, tokiu būdu tai padės išvengti neigiamų
urbanistinės plėtros padarinių aplinkinių kaimo vietovių gyvenamajai aplinkai, kai didelė
infrastruktūros dalis lieka nenaudojama, apleista ir tokiu būdu tiek darkomas kaimo estetinis
vaizdas, tiek palaikomas neefektyvus jų erdvių išnaudojimas. Be to gamtos išteklių ir viešųjų erdvių
pritaikymas bendruomenės poreikiams sudarys palankias sąlygas efektyviam išteklių naudojimui,
atliekų kiekio mažinimui, saugios ir švarios, tai yra sveikatai palankios, aplinkos kūrimui, gamtinės
įvairovės tausojimui ir saugojimui. Taigi, tiek esamų pastatų modernizavimas, tiek gamtos išteklių
ir viešųjų erdvių pritaikymas leis pasiekti darnesnio ekologinio, ekonominio ir socialinio vystymosi
strategijoje numatytose investavimo vietovėse.
Plėtojama turizmo infrastruktūra leis racionaliau panaudoti gamtos ir kultūros išteklius,
skatins regionų darnų vystymąsi. Tinkamai prižiūrint kultūrinio paveldo vertybes ir pritaikius jas
turizmo poreikiams, taip pat prižiūrint kitus gamtos paminklus, pagerės kraštovaizdis.
Informacinė visuomenė. Įgyvendinus strategijoje numatytus prioritetai bus sukuriamas
didesnis teigiamas poveikis informacinės visuomenės plėtrai Mažeikių r. sav. kaimo vietovėse.
Tikėtina, kad miesto ir kaimo gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimas kaimo vietovėse paskatins
informacinių ir ryšių technologijų poreikį šių teritorijų gyventojų ir ypač verslo atstovų tarpe. Tokiu
būdu strategijos įgyvendinimas darys teigiamą poveikį mažinant skaitmeninę atskirtį tarp miesto ir
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
141
kaimo gyventojų, kas savo ruožtu paskatins platesnę tikslinių vietovių socialinę, ekonominę ir
teritorinę sanglaudą.
Regioninė plėtra. Strategijoje numatytų priemonių įgyvendinimas turės tiesioginę teigiamą
įtaką regioninei plėtrai ir prisidės prie plačios socialinės, ekonominės ir ypač teritorinės sanglaudos
plėtros regione. Teikiant paramą pagal strategijoje numatytas investavimo sritis kaimo vietovėse
bus sudarytos galimybės plėtoti palankią socialinę, ekonominę ir kultūrinę aplinką, kas teigiamai
prisidės prie vystymosi netolygumų rajone, mažės socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo vietovių.
11. VIETOS PLĖTROS 2008-2014 M.M. STRATEGIJOS SUDERINAMUMAS IR
PAPILDOMUMAS KPP, KITIEMS NACIONALINIAMS IR REGIONINIAMS
STRATEGINIAMS DOKUMENTAMS
Įgyvendinus Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijoje numatytas priemones padidės
kaimo žmonių ir visų socialinių grupių gebėjimai kaimo plėtros veikloje, stiprės partnerystės ryšiai,
bus plėtojami alternatyvūs verslai, didės kaimo žmonių pajamos, kils pragyvenimo lygis, pagerės
gyvenimo kokybė.
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategija siekiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.
programos III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“
tikslų ir atitinka šios krypties uždavinius, priemonių aprašymus, nepažeidžiant kitų KPP krypčių
tikslų. Strategijoje numatyti prioritetai, priemonės, veiklos sritys atitinka Ilgalaikę Lietuvos ūkio
(ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategiją, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. m. programos
priemonėms (35 lentelė).
35 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos atitiktis KPP
Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos prioritetai,
priemonės
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m.
programos kryptys, priemonės
1 prioritetas. Kaimo verslų diversifikavimas ir jų
konkurencingumo didinimas.
3 kryptis „Gyvenimo kokybės kaimo
vietovėse ir kaimo ekonomikos
įvairinimas“:
- Kaimo atnaujinimas ir plėtra
- „Kaimo vietovių verslo ir (arba) turizmo veiklos
skatinimas“
2 prioritetas. Visuomeninės paskirties pastatų
atnaujinimas ir pritaikymas bendruomeniškumo
ugdymui ir socialinės atskirties mažinimui.
-Viešosios paskirties pastatų renovacija ir atnaujinimas,
pritaikant juos gyventojų socialinių poreikių tenkinimui.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
142
-Pirčių renovavimas ir atnaujinimas
3 prioritetas. Darni viešosios infrastruktūros plėtra ją
pritaikant kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui.
- Gyvenviečių centrinių aikščių ir aplinkinių objektų
tvarkymas.
- Parkų, poilsio zonų atnaujinimas ir įrengimas.
- Vandentiekio ir vandenvalos sistemų įrengimas ir
atnaujinimas.
4 prioritetas. Kultūros paveldo išsaugojimas ,
laisvalaikio užimtumo, kultūrinio gyvenimo ir žmonių
saugumo gerinimas.
- Kultūros paveldo objektų išsaugojimas.
- Sporto aikštynų įrengimas.
- Kultūrinės veiklos objektų materialinės bazės
atnaujinimas
Strategijos numatyti prioritetai ir priemonės suderintos ir atitinka Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 m. programos (KPP) 3 krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo
ekonomikos įvairinimas“ priemonės: kaimo atnaujinimas ir plėtra priemonėmis ir IV krypties
(„LEADER metodo įgyvendinimas“) priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Visos
numatytos strategijoje įgyvendinti priemonės atitinka minėtų krypčių tikslus, uždavinius ir finansinį
pagrindimą. Strategijoje numatyti prioritetai ir priemonės yra tarpusavyje suderinti ir vieni kitus
papildo.
Strategijoje numatyti prioritetai, priemonės, veiklos sritys atitinka Telšių regiono plėtros
planui 2006-2013 m. m., Mažeikių rajono 2008-2013 m. m. strateginį plėtros planą bei papildo jų
numatytas plėtros kryptis, prioritetus bei priemones (36 lentelė).
36 lentelė. Vietos plėtros 2008-2014 m. m. strategijos atitiktis Telšių regiono plėtros planui
2006-2013 m.m., Mažeikių rajono 2008-2013 m.m. strateginiam plėtros planui
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
143
Vietos plėtros 2008-2014 m. m.
strategijos prioritetai
Telšių regiono plėtros
plano2006-2013 m.m.
prioritetai
Mažeikių rajono 2008-2013
m.m. strateginio plėtros
plano prioritetai
1 prioritetas. Kaimo verslų
diversifikavimas ir jų
konkurencingumo didinimas.
2 prioritetas. Visuomeninės
paskirties pastatų atnaujinimas ir
pritaikymas bendruomeniškumo
ugdymui ir socialinės atskirties
mažinimui.
3 prioritetas. Darni viešosios
infrastruktūros plėtra ją pritaikant
kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų
gerinimui.
4 prioritetas. Kultūros paveldo
išsaugojimas , laisvalaikio
užimtumo, kultūrinio gyvenimo ir
žmonių saugumo gerinimas.
1 prioritetas. Palanki verslui
ir patogi gyvenimui apskrities
aplinka.
2 prioritetas. Išsilavinę, sveiki
ir socialiai saugūs apskrities
žmonės.
3 prioritetas. Konkurencingas
regiono verslas, pramonė ir
žemės ūkis.
1 prioritetas. Išsilavinusi,
aktyvi, sveika ir socialiai
saugi bendruomenė
2 prioritetas. Patogi
gyventi, palanki verslui ir
investicijoms aplinka
3 prioritetas.
Konkurencingas ir
modernus verslas, pramonė
bei žemės ūkis
Parengta strategija atitinka Europos Regioninį Plėtros Fondą, kuris remia urbanistinės
aplinkos, bendruomeninės urbanistinės infrastruktūros gerinimą (viešosios svarbios verslui
laisvalaikio, sporto, kultūrinės, urbanistinės, transporto infrastruktūros renovaciją ir plėtrą),
viešosios infrastruktūros ir paslaugų, susijusių su verslo sąlygų gerinimu ir užimtumo didinimui,
plėtra (esančių viešųjų pastatų, kultūros centrų, t.t.) modernizavimą ir pritaikymą kaimo vietovėse,
suteikiant patalpas verslo pradžiai, steigiant vietinės reikšmės inkubatorius, teikiant konsultacijas,
reikalingas verslui pradėti ar žmonėms įsitraukti į darbo rinką, paramą mokslo, mokymo,
bendruomeninių, socialinių pastatų renovacijai kaimo vietovėse, universalių daugiafunkcinių centrų
skatinimą kaimo vietovėse, institucijų, teikiančių socialines paslaugas, modernizavimą ir įkūrimą.
Strategijoje numatytos priemonės atitinka veikloms remiamoms pagal Europos Regioninį
Plėtros Fondą, remiami tie patys pareiškėjai, numatytas tos pačios apimties paramos dydis ir
programos vieną kitą papildo ir užtikrina tęstinumą vietos ir regioninėje plėtroje.
Vietos plėtros 2008 – 2014 m.m. strategija ________________________________________________________________________________________________
Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupė
144
Sanglaudos fondas remia nuotekų tinklo, geriamo vandens tiekimo tinklo įrengimą ir
tvarkymą. Rengiant strategiją atliktais tyrimais nustatyta, kad minėtos problemos ŠVLVVG
teritorijoje yra pačios aktualiausios ir jų sprendimui turi būti be ŠVLVVG lėšų panaudojimo ir kitų
fondų ir pagal galimybes ir Sanglaudos fondo lėšos.
Strategija turėtų būti derinama ir su Europos žuvininkystės fondu. Tuo atveju, kai toje
pačioje teritorijoje įsteigiamos VVG ir žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽVG), ir VVG,
ir ŽVG vietos plėtros strategijų lygmeniu turi nustatyti takoskyrą tarp savo remiamų veiklos sričių.
Lietuvoje kuriamos ŽVG ir pagal turimą išankstinę informaciją ŠVLVVG teritorijoje nebus įkurta
ŽVG.