ŠIAULIŲ RAJONAS AUKŠTELKĖS MOKYKLA CHLORIDŲ KIEKIO NUSTATYMAS VANDENYJE TITRAVIMO BŪDU 0
ŠIAULIŲ RAJONAS
AUKŠTELKĖS MOKYKLA
CHLORIDŲ KIEKIO NUSTATYMAS VANDENYJE TITRAVIMO BŪDU
2015
0
TURINYS
REIKŠMINIAI ŽODŽIAI.........................................................................................................2
ANOTACIJA.............................................................................................................................3
IDĖJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI........................................................................................4
ĮVADAS.....................................................................................................................................5
1. VANDENS CHEMIJA...........................................................................................................7
1.1. Vandens paplitimas gamtoje..........................................................................7
1.2.Vandens molekulės sandara ir savybės...........................................................7
1.3. Vandens kokybės indikatoriniai rodikliai......................................................8
1.4. Didelių chloridų kiekių vandenyje susidarymas............................................8
1.5. Titravimas......................................................................................................9
2. EKSPERIMENTINĖ DALIS 2.1. Eksperimentinių tyrimų metodika, duomenys ir jų aptarimas.........................10
2.1.1. Titravimas virtualioje laboratorijoje.........................................................11
2.1.2. Titravimas UAB “Šiaulių vandenys“ chemijos laboratorijoje.................11
IŠVADOS…………………………………………………………………………………....15
LITERATŪRA…………………………………………………………………….………...16
1
Reikšminiai žodžiai
Vandens kokybė – vandens savybių ir sudėties charakteristika, rodanti jo tinkamumą konkrečioms vandens naudojimo rūšims.
Laboratorinis mėginys– analizuojamoji medžiaga, paruošta siųsti į laboratoriją ir skirta kontrolei, oficialiam tyrimui ar nustatymui.
Indikatorinis rodiklis –– tai mikrobinis, cheminis ar fizikinis rodiklis, tiesiogiai nesietinas su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau atspindintis gamtinio vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją.
Titravimas – darbinio tirpalo lašinimas į analizuojamąjį tirpalą norint nustatyti tikslų jo tūrį.pH – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas.
LST ISO 9297 Сhloridų kiekio nustatymas – titravimas sidabro nitrato tirpalu, vartojant kalio chromato indikatorių.
Higienos normos – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas privalomasis normatyvinis dokumentas, kuris nustato higienos normatyvus, jų tikrinimo metodikas ir tvarką, taip pat fizinių ir juridinių asmenų veiklos taisykles visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti.
Titravimas - kiekybinis analizės metodas.
Titravimo kreivė - tirpalo pH priklausomybės nuo pridėto titranto kiekio grafikas.
2
Anotacija
Chemijos darbą „Chloridų kiekio nustatymas vandenyje titravimo būdu“ sudaro
įvadas, 2 skyriai, 8 poskyriai, išvados, 17 literatūros šaltinių. Darbe pateiktos 2 lentelės, 1
grafikas. Darbo apimtis 16 puslapių.
Darbe nagrinėjamas chloridų kiekis vandenyje.
Pirmame skyriuje išnagrinėta vandens chemija, vandens paplitimas gamtoje,
vandens molekulės sandara ir savybės, vandens kokybės indikatoriniai rodikliai, didelių
chloridų kiekių vandenyje susidarymas, titravimo metodas.
Antrame skyriuje susipažinta su titravimo metodu naudojant virtualią
laboratoriją „Saugi chemija“ http://mkp.emokykla.lt/saugi-chemija/ (neutralizacijos reakcijos
modelis) ir atlikti titravimo bandymai. Siekiant nustatyti chloridų kiekį vandenyje, panaudoti
įvairius titravimo būdai. Eksperimentas atliktas laboratorinėmis sąlygomis dvejuose
stenduose: titruoti naudojant automatinį titratorių Titronic UAB “Šiaulių vandenys“ chemijos
laboratorijoje ir rankiniu būdu titruojant. Šiame skyriuje pateikiami technologiniai procesai ir
rezultatai. Suformuluojamos išvados.
3
Idėjos įgyvendinimo etapai
1 lentelė. Darbų atlikimo planas
4
Eil.Nr
Darbo etapai Darbo atlikimas
1. Išnagrinėti literatūrą, surinkti informaciją.
Spalio – lapkričio mėn.
2. Numatyti darbo etapus, pradėti rengti aprašo pirmąją dalį.
Gruodžio mėn.
3. Atlikti eksperimentą virtualioje laboratorijoje.
Gruodžio mėn.
4. Atlikti eksperimentą UAB „Šiaulių vandenys“ geriamo vandens chemijos laboratorijoje.
Sausio mėn.
5. Parengti aprašo skyrius, apdoroti rezultatus. Parengti darbą pristatymui.
Sausio – vasario mėn.
Įvadas
Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje – požeminis vanduo. Geros
kokybės geriamasis vanduo yra svarbus veiksnys kiekvieno žmogaus gyvenime.
Požeminis vanduo yra didžiausias gėlo vandens šaltinis pasaulyje, kuris sudaro daugiau kaip
97 proc. visų žemės gėlo vandens atsargų.
Lietuvoje visi krašto miestai vandeniu yra aprūpinami tik iš požeminių vandens
šaltinių (Juodkazis ir kt., 2003).
Šiauliuose požeminis vanduo išgaunamas iš 162-212 m gylio gręžinių Birutės,
Bubių ir Lepšių vandenvietėse. Išgautas vanduo gerinamas specialiuose vandens gerinimo
įrenginiuose Birutės, Bubių bei Rėkyvos vandens ruošyklose ir tiekiamas Šiaulių miesto bei
Šiaulių rajono Ginkūnų, Aukštelkės ir Vijolių gyvenviečių gyventojams - iš viso apie 106,5
tūkst. gyventojų. Per metus vidutiniškai miestui ir aplinkinėms gyvenvietėms patiekiama apie
4,5 mln. kub. m geriamojo vandens arba apie 12,5 tūkst. kub. m per dieną. Vienas gyventojas
vidutiniškai per dieną suvartoja apie 63,3 litrų vandens
http://www.siauliuvandenys.lt/Ekskursijos/Birutes-vandenviete
Kiekvienam iš mūsų svarbi geriamojo vandens kokybė. Geriamojo vandens
kokybė – teisės aktų nustatyta geriamojo vandens savybių visuma, leidžianti tenkinti
išreikštus ir numanomus vandens vartotojų poreikius (LR Geriamojo vandens įstatymas,
2001). Geriamojo vandens kokybė priklauso nuo gamtinio vandens cheminės sudėties ir nuo
jo paruošimo technologijos prieš tiekiant jį vartotojams (Žemaitaitis ir kt., 2001).
Kilo idėja tyrimą atlikti UAB „Šiaulių vandenys“ geriamojo vandens chemijos
laboratorijoje, kur atliekami analogiški geriamojo vandens tyrimai, taip susipažinti su
chemijos laboratorija, atliekamais geležies ir amonio vandenyje nustatymo būdais,
naudojamais cheminiais prietaisais bei reagentais, taip pat geriamojo vandens kokybės
rodiklių standartais.
Tyrimo objektas:
Geriamas vanduo, tiekiamas iš Birutės vandenvietės.
Darbo tikslas:
Nustatyti chloridų koncentraciją vandens mėginyje titruojant rankiniu būdu ir naudojant
specialius titravimui skirtus prietaisus, mokytis titruoti virtualioje laboratorijoje.
5
Uždaviniai:
• Išanalizuoti vandens savybes pažintiniu aspektu.
• Išanalizuoti kuo pavojingi vandenyje nustatyti dideli chloridų kiekiai žmogaus organizmui.
• Išaiškinti titravimo metodiką.
• Atlikti chloridų koncentracijos vandens mėginyje analizę, titruojant.
Temos aktualumas:
Pagal savo reikšmingumą gyvajam pasauliui, o taip pat pagal panaudojimą
pramonėje vanduo užima pirmąją vietą, lyginant su visomis kitomis cheminėmis
medžiagomis. Žmogaus organizme vanduo yra kaip tirpiklis, išnešiojantis ištirpusias kraujyje
druskas bei dujas, maisto medžiagas. Vanduo dalyvauja virškinimo bei termoreguliacijos
procesuose, su vandeniu iš organizmo pasišalina medžiagų apykaitos produktai bei toksinės
medžiagos, todėl tampa svarbu kontroliuoti, indikatorinius rodiklius, kad programinės
priežiūros metu būtų galima įvertinti, ar tų rodiklių pažeidimas nėra susijęs su kokia nors
rizika žmonių sveikatai.
Darbo atlikimo metodika
Darbas atliktas naudojant virtualią laboratoriją http://mkp.emokykla.lt/saugi-
chemija/grotuvas_8.html naudojant realias priemones ir prietaisus, šias priemones ir prietaisus
naudojant kartu su kompiuterine laboratorija esančia UAB „Šiaulių vandenys“ geriamo
vandens chemijos laboratorijoje.
Darbo metu tiriamas chloridu kiekis vandenyje panaudojant rankinį titravimo
būdą bei titravimą specialiu prietaisu - Titroniku. Tiriamas iš Šiaulių „Birutės vandenvietės“
patenkantis vanduo.
6
1.VANDENS CHEMIJA
1.1.Vandens paplitimas gamtoje
Vanduo yra vienas iš labiausiai paplitusių gamtoje ir dažniausiai žmogaus
naudojamų cheminių junginių. Gamtinis vanduo – tai įvairių druskų ir dujų tirpalas.
Dažniausiai aptinkamas gamtinis vanduo – lietaus vanduo. Patekusiame į atmosferą ir
besisunkiančiame per gruntą vandenyje ištirpsta įvairios medžiagos. Daug rečiau vanduo būna
giluminės kilmės, susidarantis kondensuojantis garams, kylantiems iš žemės gelmių.
Vandenynų vanduo turi apie 3,5% ištirpusių medžiagų, Juodosios jūros vanduo – 1,6% ,
Baltijos jūros vanduo – tik 0,75%. Daugiausia jūros vandenyje yra Na + ir Cl - jonų (apie 77%),
po to– Mg 2+ , Ca 2+ , K + ir kt. Gruntiniuose ir šaltinių vandenyse daugiausia yra Ca 2+ , Mg 2+ ,
HCO 3 - , Cl -, SO 4 2- Na + , mažiau – Fe 2+ jonų (Klimas, 2006).
Iš dujų gamtiniame vandenyje daugiausia ištirpę deguonies ir azoto. Sieros
vandenilis ir amoniakas gamtiniame vandenyje susidaro, pūvant organinėms medžiagoms. Be
laisvojo vandens, dažnai pasitaiko sujungtasis vanduo, įeinantis į įvairių mineralų,
hidrosilikatų, gipso, molio ir kitų padermių sudėtį. Kai kada sujungtojo vandens kiekis šiose
medžiagose siekia kelias dešimtis procentų (Juodkazis, 1999).
1.2. Vandens molekulės sandara ir savybės
Vandens molekulė susidaro vandeniliui reaguojant su deguonimi.
2H 2 (d) + O 2 ( d ) —> 2H 2 O(s)
Vandenilis + deguonis — > vanduo
Vandenilio ir deguonies atomai vandens molekulėje yra susijungę kampu. Dėl tokio teigiamų
vandenilio H ir neigiamo deguonies O atomų išsidėstymo, dėl skirtingo jų elektrinio
neigiamumo molekulė polinė (Dzedulionienė, 2009). Vanduo H2O yra sudarytas iš polinių
molekulių, susijungusių vandeniliniu ryšiu:
7
1 paveikslas. Vandens molekulės sandara (Dzedulionienė, 2009)
1.3. Vandens kokybės indikatoriniai rodikliai
Indikatoriniai vandens kokybės rodikliai neturi įtakos žmogaus sveikatai, bet
padidėjusi šių medžiagų koncentracija gali gerokai pakeisti vandens savybes: skonį, spalvą,
kvapą, drumstumą. Užterštumą organinėmis medžiagomis parodo amonis, bendroji organinė
anglis, permanganate indeksas. Aliuminis, chloridai, bendroji geležis, manganas, sulfatai daro
įtaką skoninėms vandens savybėms. Šie elementai ir junginiai neturi neigiamo poveikio
žmogaus sveikatai, bet yra pirmasis rodiklis, perspėjantis apie galimus neigiamus pokyčius
vandenyje.
Vanduo yra geriausias tirpiklis, todėl normaliai gamtiniame vandenyje visada yra
daugiau ar mažiau mineralinių junginių – kalcio, magnio, natrio, geležies ir kitų druskų. Nuo
kalcio ir magnio druskų kiekio priklauso ir vandens kietumas. Kietas vanduo sveikatai
nekenksmingas, bet yra nepageidautinas buitiniams prietaisams ir garo katilams. Mažėjant
vandens mineralizacijai, jo skonis prastėja. Vanduo be druskų (distiliuotas) sveikatai yra netgi
kenksmingas. Ir nedidelis geležies bei mangano kiekis pablogina vandens savybes. Vanduo
įgauna savotišką kvapą, skonį, spalvą (nuo geležies – rudą, nuo mangano – pilką), padidėja jo
drumstumas. Geležis žmogaus organizmui – labai reikalingas elementas, jis po visą
organizmą išnešioja deguonį. Nors vandens geležis ir nežalinga mūsų sveikatai, dėl skonio ir
netinkamumo naudoti ūkio reikalams jos kiekis geriamajame vandenyje normuojamas. Jei
vandenyje yra daug geležies, reikia statyti geležies šalinimo įrenginius. Didėjant Cl– jonų
koncentracijai gamtiniame vandenyje, blogėja jo skoninės savybės.
1.4. Didelių chloridų kiekių vandenyje susidarymas
Pirminiai chlorido (Cl–) jonų šaltiniai gamtiniuose vandenyse yra magminės
uolienos, kurių sudėtyje yra chloro junginių turintys mineralai (sodolitas, chlorapatitas ir kt.)
Dideli chloridų kiekiai į paviršinius vandenis patenka iš okeano per atmosferą, išsiveržiant
vulkanams, taip pat su pramoninėmis ir ūkinėmis – buitinėmis nuotekomis. Chlorido jonai
8
priklauso pagrindinių anijonų grupei gamtiniuose vandenyse. Jie pasižymi dideliu migraciniu
gebėjimu, nes dauguma chloridų yra tirpūs vandenyje. Didėjant Cl– jonų koncentracijai
gamtiniame vandenyje, blogėja jo skoninės savybės ir tai riboja tokio vandens panaudojimo
galimybes. Chloridai į buitines nuotekas dažniausiai patenka su fekalijomis, todėl didelis
chloridų kiekis yra fekalinio užterštumo rodiklis. Chloridų kiekis tokiuose vandenyse gali
viršyti 300–400 mg/l koncentraciją.
Kiekviena medžiaga vertinama kaip indikatorius ar toksinė medžiaga pagal
medžiagos poveikį žmogaus sveikatai ir turi pagal Lietuvos higienos normas nustatytas
leistinas ribas. Sulfatai, chloridai priskiriami prie indikatorinių vandens rodiklių ir jų kiekis
vandentiekio vandenyje leidžiamas pakankamai didelis– iki 250 mg/l. Didesnis chloridų
kiekis geriamajame vandenyje gali suteikti vandeniui sūrų prieskonį, didinti bendrą
mineralinių medžiagų kiekį (Batulevičienė, 2014).
Chloridų kiekis vandenyje nustatomas metodais, kai tiriamas vanduo titruojamas
sidabro nitratu.
1.5. Titravimas
Dažniausiai tirpalų tūriai matuojami titruojant, nes čia reikia tiksliai žinoti, kokie
tirpalų tūriai sureaguoja Titravimas – tai žinomos koncentracijos tirpalo (titranto, darbinio
tirpalo) pilimas iš biuretės į analizuojamą tirpalą, kol pasiekiamas ekvivalentinis taškas. Taip
yra nustatoma analizuojamo tirpalo koncentracija
http://mkp.emokykla.lt/saugi-chemija/wiki/topic_8/wiki_08.html#Link_4
Vienas tirpalas atmatuojamas pipete: pipetė įmerkiama giliai į tirpalą ir “kriauše” jo
įsiurbiama virš brūkšnio paskui pipetė užspaudžiama smiliumi (ne nykščiu) ir jis šiek tiek
atleidžiamas, kad skysčio lygis pipetėje nusileistų iki brūkšnio (menisko apačia turi sutapti su
brūkšniu – 2 pav.). Vėl gerai užspausta pipetė ištraukiama iš tirpalo ir perkeliama į kūginę
kolbutę. Jos galas priglaudžiamas prie kolbutės sienelės ir, atitraukus pirštą, leidžiama tirpalui
ištekėti. Neatitraukus pipetės nuo sienelės, dar palaukiama apie 15 s. Kitas žinomos
koncentracijos tirpalas matuojamas biurete ir užrašomas jo aukštis. Kūginė kolbutė su
pirmuoju tirpalu statoma ant balto popieriaus lapo po biurete taip, kad biuretės galas būtų
kolbutės kaklelyje, bet neliestų jo sienelės. Dešiniąja ranka atleidus spaustuką, tirpalas iš
biuretės lašinamas į kūginę kolbutę. Tirpalai maišomi kairiąja ranka sukant kolbutę. Tirpalų
reakcijos pabaigą rodo pasikeitusi indikatoriaus spalva. Po to nustatomas tirpalo aukštis
biuretėje; tirpalo aukščių skirtumas prieš titravimą ir po jo ir yra reakcijai suvartoto antrojo
tirpalo tūris.
9
2 paveikslas. Tirpalų matavimo indai : a)matavimo cilindras, b) matavimo kolba, c) biuretė, d) pipetė, e)graduota pipetė.
3 paveikslas. Tirpalo tūrio nustatymas matavimo inde http://techno.su.lt/~geniene/metodika_vand.pdf
Titravimo rezultatai bus teisingi, kai proceso pabaigoje titruojamo tirpalo spalva pasikeis nuovieno lašo titruojančio tirpalo.
4 paveikslas. Titravimas (R.Palepšaitienė. 2014)
Užsirašę titravimui paimtą tiriamojo tirpalo tūrį ir atitinkamai titruojančiojo tirpalo, suvartoto
tiriamąjam tirpalui titruoti, tūrį, jo ekvivalento molinę koncentraciją, galime apskaičiuoti
nežinomos koncentracijos tiriamojo tirpalo koncentraciją.
2. EKSPERIMENTINĖ DALIS
2.1. Eksperimentinių tyrimų metodika, duomenys ir jų aptarimas
2.1.1. Titravimas virtualioje laboratorijoje
Susipažinta su titravimo metodu naudojant virtualią laboratoriją „Saugi chemija“
http://mkp.emokykla.lt/saugi-chemija/ ir atlikti titravimo bandymai.
Pradėtas eksperimentavimo bandymas, pasirinkus 1 mol/l HCl ir 1 mol/l NaOH, o indikatorių
–fenolftaleiną. Nustačius spalvos pasikeitimo momentą, gautas grafikas - titravimo rezultatų
kreivė.
10
5 paveikslas. Priemonių parinkimas titravimui 6 paveikslas. Titravimas
1 grafikas. Titravimo kreivė
Apskaičiuojama tiriamo tirpalo koncentracija. Nežinoma HCl tirpalo koncentracija
apskaičiuojama remiantis dėsningumu, kad biuretėje esantis natrio šarmo kiekis moliais
ekvivalentiškas tirpale esančiam rūgšties molių skaičiui.
n(HCl) = n(NaOH)
Iš biuretės įpiltame tirpale yra n(NaOH) = c(NaOH) · V(NaOH).
Įvertinus, kad į kolbą įpilama 10 ml tiriamo tirpalo, rūgšties koncentraciją A
apskaičiuojame:
c(NaOH)=0,1 mol
V(NaOH)=0,025 l
V(tiriamosios medžiagos)= 0,01 l
c(NaOH) · V(NaOH)c(HCl) = —————————
0,01 l
11
Šis laboratorinis darbas sudarė prielaidas aptarti eksperimentinių darbų matavimo paklaidas,
leido suvokti kada gaunami tikslesni rezultatai ir kai titruojama naudojant indikatorių.
2.1.2. Titravimas UAB “Šiaulių vandenys“ chemijos laboratorijoje
Eksperimentas atliktas laboratorinėmis sąlygomis dvejuose stenduose:
1) titruoti naudojant automatinį titratorių Titronic;
2) rankiniu būdu titruojant.
Tyrimais nustatytas chloro kiekis tiriamąjame vandens bandinyje.
7 paveikslas. Automatinis titratorius Titronic
Darbo priemonės titruojant automatiniu titruokliu:
250 ml kūginės kolbos.
100 ml matavimo cilindras.
1,2 ml graduotos pipetės.
25 ml biuretė su stikliniu čiaupu.
titrantas sidabro nitrato (AgNO3)
indikatorius kalio chromato (K2CrO4)
Magnetinė maišyklė.
Automatinis titratorius Titronic.
Darbo priemonės ir medžiagos (1 porai) titruojant rankiniu būdu:
stiklinė lazdelė; svarstyklės; pipetė, kriaušė; fenolftaleinas; svėrimo indelis;
12
kūginė kolba; plovyklė su dist. H2O; šaukštelis; piltuvėlis; atliekų indas. cheminė stiklinė; biuretė; pH matuoklis; laboratorinis stovas;titrantas sidabro nitrato (AgNO3)indikatorius kalio chromato (K2CrO4)Natrio chlorido tirpalas NaCl
Mėginio analizė
Į kūginę kolbą, padėtą ant balto pagrindo, pipete įpilama 100 ml tiriamo
vandens.
Universaliu indikatoriniu popierėliu išmatuojama tiriamo vandens pH. Po to, į tiriamą mėginį
įpilama 1 ml indikatoriaus kalio chromato K2CrO4 tirpalo ir titruojama su titranto 0,02 N
AgNO3 tirpalu. Vandens mėginys titruojamas tol, kol geltonos spalvos su baltomis
nuosėdomis tiriamas tirpalas pasikeičia į vos pastebimą raudonai rudos spalvos tirpalą.
Įlašinus 1 lašą NaCl tirpalo į tiriamą mėginį, tirpalo raudonai ruda spalva turėtų pranykti.
Titravimas kartojamas 3 kartus ir skaičiuojamas suvartoto titravimui titranto tūrio matematinis
vidurkis. Jei titranto tūris, suvartotas titravimui didesnis kaip 25 ml, nustatymas kartojamas,
naudojant mažesnį tiriamo vandens mėginį. Laikui bėgant AgNO3 koncentracija mažėja, todėl
prieš atliekant vandens analizę, būtina nustatyti tikslią AgNO3 tirpalo koncentraciją. Tam
tikslui, pipete pamatuojama 10 ml 0,02 N NaCl tirpalo, supilama į kolbą ir dar įpilama 1 ml
indikatoriaus kalio chromato K2CrO4
Metodo esmė
Titravimui naudojamas titranto sidabro nitrato (AgNO3) tirpalas. Chlorido jonai
tiriamajame vandenyje reaguoja su titranto tirpalo sidabro jonais sudarydami netirpias, baltas
sidabro chlorido nuosėdas AgCl:
Cl– + AgNO3→NO3–+ AgCl ↓( baltos nuosėdos).
Ekvivalentiniam taškui nustatyti pridedama į tiriamąjį tirpalą indikatoriaus kalio
chromato (K2CrO4) tirpalo, kuris su sidabro jonų pertekliumi sudaro raudonai rudos (plytinės)
spalvos sidabro chromato nuosėdas:
2Ag+ + CrO42– → Ag2CrO4 ↓ (raudonai rudos nuosėdos).
13
Ag2CrO4 tirpumas yra žymiai didesnis, negu AgCl, todėl Ag2CrO4 nuosėdos gali
sudaryti tik tada, kai tirpale nebelieka chlorido jonų. Taigi, ekvivalentinis taškas yra, kai
atsiranda neišnykstančios rausvai rudos nuosėdos. Tada ir baigiamas titravimas, nes
ekvivalentiniame taške visi chlorido jonai yra sujungti į AgCl.
Technologiniai procesai ir rezultatai
Chloridų kiekio nustatymas – į kūginę kolba įpilama 100 ml. tiriamo vandens ir 1ml. kalio
chromato. Mėginys titruojamas, lašinant sidabro nitrato tirpalą, kol geltona tirpalo spalva
pradės keistis į raudonai rudą. Atlikus tyrimus pagal gautus duomenis ir reikalingas formules
apskaičiuojami rezultatai:
Titranto (sidabro nitrato) koncentracija mmol/l c1 apskaičiuojama:
c1=c2× V 1
V 2
c2 – standartinio natrio chlorido tirpalo koncentracija, mol/l (0,02 mol/l).
V1- standartinio natrio chlorido tirpalo tūris, ml (5 ml).
V2- standartinio tirpalo titravimui sunaudotas titranto (sidabro nitrato) tūris, ml.
c1=0.02 mol/ l ×5ml
5,73 ml=0,0175 mmol/l
Chloridų kiekio nustatymas : c (Cl)=(V 3−V 4)× c1 ×35453
V 0
c(Cl)- chloridų koncentracija mg/l;V3 – sidabro nitrato tirpalo tūris, sunaudotas tiriamo mėginio titravimui ml;V4 – sidabro nitrato tirpalo tūris, sunaudotas tuščio mėginio titravimui ml; c1 – sidabro nitrato koncentracija mmol/l;V0 – tiriamo vandens tūris ml;35453 – perskaičiavimo faktorius mg/mol
c (Cl )= (1 , 73 ml−0 ,20ml )× 0 ,0175 mmol /l ×35453100
=9 , 49mg /l
Gauti duomenys surašomi į 1 lentelę.
Tiriamas vanduo
Titruojant automatiniu titruokliu
Chloridai mg/lRezultatai Norma
Birutės vandenvietė
9 , 49 mg / l 9 , 49mg / l 250
14
2 lentelė. Chloridų kiekis vandenyje
Pagal gautus duomenys galime matyti, jog chloridų kiekis vandenyje neviršija leistinos normos.
IŠVADOS
1. Vanduo žmogaus gyvenime užima labai svarbią vietą, todėl jo kokybė privalo būti
nepriekaištinga.
2. Tiriamas vanduo atitinka kokybės reikalavimus ir yra tinkamas vartoti. Chloro kiekis
geriamajame vandenyje neviršija leistinos normos.
3. Titravimo būdais galima nusakyti vandens užterštumą chloru.
15
LITERATŪRA
1. Batulevičienė V, Žižytė K „Filtruoto vandens, tiekiamo vandentiekio, kokybės pagal
cheminę sudėtį įvertinimas „Sveikatos mokslai / health sciences 2014, 24 tomas, Nr. 6,
p. 57-63.
2. Dzedulionienė Z. Chemija. Vadovėlis VIII- X klasei Suaugusiųjų ir savarankiškam
mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009
3. Jasiūnienė R., Valentinavičienė V., Chemija 9 klasei, Vilnius, „Alma littera“, 2004
4. Juodkazis V., Kučingis Š. Geriamojo vandens kokybė ir jos norminimas. -Vilnius: VU
leidykla, 1999.
5. Juodkazis V., Arustienė J., Klimas A., Marcinkonis A. Organic Matter in Fresh
Groundwater of Lithuania. A monograph. Vilnius: VU leidykla. 2003. 231 p.
6. Juodkazis V. Geriamasis vanduo – aktuali Lietuvai dabarties problema. Geologijos
akiračiai. 2004. Nr. 2. 6–15 p.
7. Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai. Lietuvos higienos norma HN
24:2003.LST ISO 9297 Chloridų kiekio nustatymas.
8. Kaušinis K. Lietuvos požeminio vandens cheminės sudėties formavimosi
dėsningumai. Geologijos akiračiai. 2006. Nr. 3. 18–24 p.
9. Kreivėnienė N., Krylova V. Analizinė chemija: vadovėlis.-Kaunas: Technologija,
2003.
10. Klimas A.A. Vandens kokybė Lietuvos vandenvietėse. Pokyčių studija. Vilnius:
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija. 2006. 487 p.
11. LST ISO 9297:1998. Vandens kokybė. Chloridų kiekio nustatymas. Titravimas
sidabro nitratu, vartojant chromato indikatorių (Moro metodas). Vilnius, 2008.
12. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio ugdymo bendrosios programos
(projektas), 2007.
13. Prieiga per internetą http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/sm-
hs.2014.113/1105 Žiūrėta: 2015-01-19
16
14. Palepšaitienė R. Chemijos laboratoriniai darbai. Metodinė priemonė. Šiaulių kolegija,
2014.
15. Ryan L., Chemija tau, 9 klasei, „Alma littera“, 2004.
16. Žemaitaitis A., Bendoraitienė J., Valikonytė V. Polimero – jodo kompleksu
modifikuotų aktyvintų anglių panaudojimas gerinant vandens kokybę. Aplinkos
tyrimai, inžinerija ir vadyba. 2001. Nr.3(17). 35–43.
17. Vandens ir šilumos kiekių matavimo tikslumo tyrimas. Energetika. ISSN 0235-7208.
2005, Nr. 2 p. 48–52.
17