vertinimas Evaluation of Risk Factors of Dairy Cow ...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Povilas Galnaitis

Rizikos veiksnių lemiančių karvių mastito išsivystymą X ūkyje

vertinimas

Evaluation of Risk Factors of Dairy Cow Mastitis in the Cattle

Farm X

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. dr. Gediminas Gerulis

Kaunas, 2017

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Rizikos veiksnių lemiančių karvių mastito

išsivystymą X ūkyje vertinimas“:

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai:

1) _____________________________________________________________________________

2) _____________________________________________________________________________

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 5

SUMMARY ........................................................................................................................................ 6

SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 8

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................. 10

1.1 Karvių mastito samprata ir paplitimas ..................................................................................... 10

1.2 Karvių mastito išsivystymą lemiantys rizikos veiksniai ......................................................... 11

1.2.1 Mastito sukėlėjai ir jų šaltiniai .......................................................................................... 11

1.2.2 Karvių organizmo sveikatos būklės susijusios su mastitu ................................................ 11

1.2.3 Galvijų laikymo sąlygos .................................................................................................... 12

1.2.4 Karvių šėrimo ypatumai .................................................................................................... 13

1.2.5 Melžimas ir tešmens paruošimas....................................................................................... 13

1.2.6 Ūkio personalas ................................................................................................................. 14

1.3 Karvių mastito sukeliamos problemos ..................................................................................... 15

1.4 Prevencijos priemonės ............................................................................................................. 16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ......................................................................................... 18

2.1 Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos ................................................................................................. 18

2.2 Duomenų rinkimas ................................................................................................................... 18

2.2.1 Rizikos veiksnių susijusių su karvių produktyvumu vertinimas ....................................... 19

2.2.2 Rizikos veiksnių susijusių su tešmenų užterštumu vertinimas.......................................... 19

2.2.3 Rizikos veiksnių susijusių su personalo žiniomis apie spenių paruošimą vertinimas....... 20

2.3 Duomenų statistinė analizė ...................................................................................................... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................. 21

3.1 Rizikos veiksnių susijusių su karvių produktyvumu rezultatai ............................................... 21

3.1.1 Primelžiamo pieno kiekis per parą .................................................................................... 21

3.1.2 Laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių ................ 22

4

3.1.3 Laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp skirtinguose tvartuose laikomų karvių .................. 22

3.1.4 Laktacijų skaičiaus tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių ..................................... 23

3.2 Rizikos veiksnių susijusių su tešmenų užterštumu rezultatai .................................................. 23

3.2.1 Karvių spenių bendras bakterinis užterštumas .................................................................. 23

3.2.2 Karvių tešmenų užterštumas ............................................................................................. 24

3.2.3 Karvių tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo ryšys ...................... 24

3.3 Rizikos veiksnių susijusių su personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš melžimą

rezultatai ......................................................................................................................................... 25

4. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................................... 28

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 30

REKOMENDACIJOS ....................................................................................................................... 31

PADĖKA ........................................................................................................................................... 32

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 33

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 36

5

SANTRAUKA

Rizikos veiksnių lemiančių karvių mastito išsivystymą X ūkyje vertinimas

Povilas Galnaitis

Magistro baigiamasis darbas

Šio darbo tikslas buvo įvertinti rizikos veiksnius lemiančius karvių mastito išsivystymą X

ūkyje. Buvo vertinami šie rizikos veiksniai susiję su: karvių produktyvumu (primelžiamo pieno

kiekis per parą, laiko trukmė po apsiveršiavimo, laktacijų skaičius), tešmenų užterštumu (spenių

bendras bakterinis užterštumas prieš ir po valymo, tešmenų užterštumas balais keturbalėje skalėje)

ir personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš melžimą.

Tyrimo metu X ūkyje ištirtos 92 karvės: 30 nesergančių mastitu ir laikomų Tvarte Nr. 1, 30

nesergančių mastitu ir laikomų Tvarte Nr. 2, 32 sergančios mastitu ir laikomos Tvarte Nr. 3 bei

apklaustos 7 moterys dirbančios melžėjomis. Tyrimui atlikti buvo renkami duomenys iš ūkio

valdymo kompiuterinės programos (primelžiamo pieno kiekis per parą, laiko trukmė po

apsiveršiavimo, laktacijų skaičius), tiriami spenių nuoplovų mėginiai prieš ir po valymo, vizualiai

vertinami tešmenys ir atlikta ūkio personalo apklausa parengta pagal melžėjų mokymuose

vykdomas apklausas. Duomenims palyginti taikyti statistiniai metodai: Stjudento t, Mano Vitnio,

Kruskalio Voliso kriterijai, vienfaktorinė dispersinė analizė, Pirsono koreliacija.

Nustatyta, kad sergančių mastitu karvių primelžiamo pieno kiekis pradėjo mažėti likus 5

dienoms iki mastito pasireiškimo (19,5 litrai, S=1,21), o nesergančiųjų – išliko nepakitęs (23,25

litrai, S=1,4; p<0,001). Sergančiųjų karvių laiko trukmė po apsiveršiavimo (30,63 dienų, S=6,23)

buvo beveik 2 kartus trumpesnė nei nesergančiųjų (65,72 dienos, S=41,99; p<0,001) ir mastitu

sergančios karvės buvo vėlesnių laktacijų: sergančiųjų laktacijų mediana buvo 3 (1-4), o

nesergančiųjų – 2 (1-3) (p=0,003).

Tvarte Nr. 2 su bekraike laikymo sistema laikomų karvių spenių bendro bakterinio užterštumo

prieš ir po spenių valymo bei tešmenų užterštumo medianos (atitinkamai – 14 KSV/g (10-29); 2,5

KSV/g (1-8); 2 balai (1-4)) buvo ženkliai mažesnės nei Tvartuose Nr. 1 (atitinkamai – 30,5 KSV/g

(17-38); 12 KSV/g (11-19); 3 balai (1-4)) ir Nr. 3 (atitinkamai – 42 KSV/g (36-49); 14 (8-23); 3

balai (1-4)) ant gilaus kraiko laikomų karvių (p<0,001). Nustatytas vidutinio stiprumo tiesioginis

ryšys tarp tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo prieš ir po valymo: didėjant

tešmens užterštumui, spenių bendras bakterinis užterštumas prieš (r=0,475, p<0,001) ir po valymo

(r=0,531, p<0,001) taip pat didėja.

Apklausos duomenimis, 28,6 proc. melžėjų nebuvo apmokytos tešmenų paruošimo, 57,1 proc.

teisingai atsakė į klausimus apie spenių valymą ir paruošimą, 85,7 proc. nežinojo ką daryti kai

6

pienas nebeteka iš vieno ketvirčio, pabrinkusio tešmens masažavimo krypties ir kur dedamas

sergančiųjų mastitu karvių pienas.

Raktažodžiai: karvių mastitas, rizikos veiksniai, primelžiamo pieno kiekis, laiko trukmė po

apsiveršiavimo, laktacijų skaičius, spenių bendras bakterinis užterštumas, tešmenų užterštumas.

SUMMARY

Evaluation of Risk Factors of Dairy Cow Mastitis in the Cattle Farm X

Povilas Galnaitis

Master‘s Thesis

The aim of this study was to evaluate risk factors of dairy cow mastitis in the cattle farm X.

The following risk factors associated with cow productivity (milk yield per day, days after calving,

parity), udder contamination (teat bacterial contamination before and after teat rinsing, udder

contamination on 4-point scale), and employees knowledge about teat preparation before milking,

were assessed.

The study involved 92 dairy cows: 30 cows free of mastitis which were held in Cowshed No.

1, 30 cows free of mastitis which were held in Cowshed No. 2 and 32 cows with mastitis which

were held in Cowshed No. 3. Also 7 women working as milkmaids were interviewed. Study data

was obtained from farm management computer program (milk yield per day, days after calving,

parity). The teat test examples were examined before and after teat rinse, udder contamination was

visually rated and farm milkmaids were interviewed using survey prepared according to milkers

training program. Data was compared using the following statistical methods: Stjudent t test, Mann-

Whitney U test, Kruskal-Wallis test, one-way ANOVA and Pearson correlation.

The results of the study revealed that the milk yield of cows with mastitis started to decrease 5

days before clinical signs of mastitis (19.5 litres, S=1.21) while milk yield of cows free of mastitis

remained unchanged (23.25 litres, S=1.4; p<0.001). Time after calving in cows with mastitis (30.63

days, S=6.23) was almost two times shorter than in healthy cows (65.72 days, S=41.99; p<0.001).

Also parity mediana in cows with mastitis was 3 (1-4) and it was significantly higher compared to

cows free of mastitis with parity mediana of 2 (1-3) (p=0.003).

Cows teat bacterial contamination before and after teat rinsing and udder contamination

mediana was significantly lower in the Cowshed No. 2 with rubber mats and no bedding material

(respectively – 14 CC/g (10-29); 2.5 CC/g (1-8); 2 points (1-4)) when compared to Cowshed No. 1

(respectively – 30.5 CC/g (17-38); 12 CC/g (11-19); 3 points (1-4)) and Cowshed No. 3

(respectively – 42 CC/g (36-49); 14 CC/g (8-23); 3 points (1-4)) where cows were held in the stall

7

with compost and manure (p<0.001). A moderate direct correlation between udder contamination

and teat contamination before rinse (r=0.475, p<0.001) and after rinse (r=0.531, p<0.001) was

found.

Survey showed that 28.6% milkmaids have not been trained to prepare udder before milking,

57.1% respondents answered correctly about teat rinsing and preparation, 85.7% of workers did not

answered correctly what to do when milk stopped leaking from one qarter, how to correctly do

udder massage and where milk from cows with mastitis should be placed.

Key words: dairy cow mastitis, risk factors, milk yield, days after calving, parity, teat

bacterial contamination, udder contamination.

8

SANTRUMPOS

CC/g – colony counts per gram

E. coli – Escherichia coli

Eur – eurai

KSV – kolonijas sudarantys vienetai

KSV/g – kolonijas sudarantys vienetai grame

Max – maksimali, didžiausia reikšmė

Min – minimali, mažiausia reikšmė

ml – mililitrai

Nr. – numeris

Proc. – procentai

S – standartinis nuokrypis

SLS – somatinių ląstelių skaičius

SLS/ml – somatinių ląstelių skaičius mililitre

9

ĮVADAS

Pienininkystė atlieka nepakeičiamą vaidmenį maisto pramonėje visame pasaulyje, ir manoma,

kad ateityje pieno reikšmė ne mažės, o tik augs. Lietuvoje pienininkystės ūkis yra viena svarbiausių

žemės ūkio šakų ir 2013 metais sudarė apie 20 proc. visos žemės ūkio produkcijos (1). Todėl labai

svarbu užtikrinti kokybiško pieno produkciją stengiantis kontroliuoti galvijų ligas, o ypač pieno

liaukos uždegimą.

Pieno kokybei nustatyti naudojama daugybė rodiklių, tačiau bene plačiausiai taikomas –

somatinių ląstelių skaičius (SLS), kurio padidėjimas parodo pieno liaukos uždegimą – mastitą.

Klinikinis ir slaptasis mastitas yra nuostolingiausia infekcinė melžiamų galvijų liga (2), kuri sukelia

didžiulius ekonominius nuostolius ūkininkams, o pramonininkams išlieka viena didžiausių

problemų aukštos kokybės produktams pagaminti (3).

Mastitas yra viena iš 3 svarbiausių sveikatos problemų karvių ūkiuose visame pasaulyje, kartu

su laminitais ir vaisingumo problemomis (4,5). Tai daugiaveiksnis sveikatos sutrikimas, todėl

svarbu prieš taikant gydymą išsiaiškinti bei suprasti svarbiausius rizikos veiksnius, kaip galima juos

kontroliuoti ir taip sumažinti naujų infekcijų pasireiškimą bei užtikrinti esamų uždegimų kontrolę

(6). Dažniausiai mastitas yra prastų aplinkos sąlygų, paties gyvulio sveikatingumo problemų ar

bandos valdymo trūkumų pasekmė. Todėl efektyvi mastito prevencijos ir kontrolės strategija turėtų

apimti ne tik ligos gydymą, bet ir viso ūkio valdymą: nuo aplinkos sąlygų ir gyvulio sveikatos

būklės gerinimo iki kvalifikuoto personalo darbo (6).

Taigi, labai svarbu išsiaiškinti mastitą sukeliančius rizikos veiksnius ir imtis efektyvių

valdymo priemonių, kad būtų užtikrinta gyvulių gerovė, aukštos kokybės pieno produkcija ir

sumažinti ekonominiai nuostoliai (7).

Darbo tikslas: Įvertinti rizikos veiksnius lemiančius karvių mastito išsivystymą X ūkyje.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti rizikos veiksnius susijusius su karvių produktyvumu tarp sergančiųjų

ir nesergančiųjų mastitu karvių grupių.

2. Įvertinti ir palyginti rizikos veiksnius susijusius su tešmenų užterštumu tarp skirtinguose

tvartuose laikomų karvių grupių.

3. Įvertinti rizikos veiksnius susijusius su personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš

melžimą.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Karvių mastito samprata ir paplitimas

Mastitas – tai pieno liaukos uždegiminė reakcija, kuri dažniausiai yra bakterinės kilmės,

tačiau gali būti ir mikoplazminės, grybelinės ar net dumblių kilmės (2). Fizikiniai faktoriai

(mechaninės traumos, per šiltos aplinkos sąlygos) taip pat palengvina tešmens uždegimo vystymąsi

(2).

Dažniausiai moksliniuose straipsniuose išskiriamos mastito formos yra dvi – mastitas su

klinikiniais požymiais ir subklinikinis mastitas. Klinikinis turi aiškiai išreikštus klinikinius

simptomus: tešmuo ištinęs, kietas, karvė jaučia skausmą liečiant tešmenį, tešmens odos temperatūra

žymiai karštesnė negu viso kūno, iš spenio latako skiriasi įvairios išskyros – tąsios, krešulių ar

drebučių konsistencijos, su pūlių ar kraujo priemaišomis, nemalonaus kvapo (8).

Subklinikinis mastitas yra pagrindinė mastito forma. Moderniuose pieno ūkiuose ši forma

sudaro apie 20 – 50 proc. mastitų (2). Slaptas mastitas neturi klinikinių požymių, gyvūnas dažnai

praserga nepastebėtas ir sukelia didelių ekonominių nuostolių (8). Mastitą galima nustatyti tik

specialiais tyrimais, pavyzdžiui Kalifornijos mastito testu (8), kuris pirmą kartą paminėtas 1957 m.

ir priimtas kaip paprastas ir greitas metodas numatyti somatinių ląstelių skaičių (SLS) atskiruose

tešmens ketvirčiuose ar pieno mišiniuose.

Kitoje literatūroje išskiriamos dar kelios mastitų rūšys:

lėtinis mastitas – tešmenyje lėtai formuojasi randinis audinys, kuris gali apimti visus

ketvirčius, to pasekoje ženkliai sumažėja pieno primilžis;

nespecifinis mastitas – toks mastitas dar vadinamas aseptiniu, kuomet iš pieno negalima

išskirti sukėlėjo ir pagrindinės priežastys būna traumos, cheminė tarša, melžimo klaidos,

gali pasireikšti slapta arba klinikine forma;

latentinis – netikras pieno liaukos uždegimas, kai sukėlėjų kolonijos formuojasi spenio

angoje arba spenio kanale.

Mastitas yra labai plačiai paplitęs visame pasaulyje ir tai viena iš pagrindinių ligų pieno

ūkiuose. Šiaurės Amerikos mokslininkai nustatė, kad mastito paplitimas Kanadoje yra nuo 16 iki 23

atvejų 100-ui karvių per metus, priklausomai nuo bandos dydžio (9). Europos mokslininkai

apskaičiavo, kad maždaug 12,7 susirgimų mastitu tenka 100-ui karvių per metus pietinėje Olandijos

dalyje (10). Lietuvoje sergamumas mastitu taip pat yra aktuali problema – Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos duomenimis, kasmet mastitas sudaro apie 20 proc. visų galvijų ligų (11).

Mastitas yra daugybės skirtingų faktorių veikimo rezultatas, todėl tai yra globalinė problema

visuose kontinentuose. Žinoma, šios problemos pilnai panaikinti neįmanoma, tačiau yra efektyvių

prevencijos ir gydymo metodų ligai kontroliuoti.

11

1.2 Karvių mastito išsivystymą lemiantys rizikos veiksniai

Literatūroje nurodoma, kad vienos iš labiausiai paplitusių neužkrečiamų ligų – mastito

išsivystymas priklauso nuo pagrindinių trijų veiksnių (8):

1) mikroorganizmų poveikio į organizmą;

2) organizmo imuninės sistemos;

3) aplinkos sąlygų ir bandos valdymo ūkyje.

Mastito išsivystymui svarbiausios yra patogeniškos mikroorganizmų rūšys ir jų kiekis

aplinkoje, kuris dažniausiai priklauso nuo aplinkos higieninių sąlygų: drėgmės, aukštos

temperatūros, aplinkos švaros. Infekcijos plitimui ne mažiau svarbus ir karvės sveikatingumas, kuris

gali sutrikti tam tikrų būklių metu. H. W. Barkema su kolegomis savo publikacijoje išskyrė tris ūkio

valdymo kintamuosius, kurie turi įtakos pieno liaukos uždegimo vystymuisi – gyvulių laikymas,

šėrimas ir melžimo technologija (12). Kiti autoriai kaip neatsiejamą ūkio valdymo dalį išskiria ūkio

personalą ir atliekamų darbų kokybę (13,14).

Sergamumą mastitu galima sumažinti taikant profilaktiką ir kontrolę – įrodyta, kad gerinant

ūkio valdymą, klinikinio mastito atvejų mažėja (8). Taigi, mastito rizikos veiksnių žinojimas bei

nustatymas yra labai svarbus, nes padeda suplanuoti ir vykdyti efektyvią prevenciją ir kontrolės

strategiją.

1.2.1 Mastito sukėlėjai ir jų šaltiniai

Per paskutinius kelis dešimtmečius mikroorganizmų rūšys sukeliančios mastitą pasikeitė dėl

naudojamų įvairių prevencijos priemonių, gydymo metodų. Svarbiausios, labiausiai paplitusios ir

patogeniškiausios mikroorganzmų rūšys – Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae,

Escherichia coli ir Streptococcus uberis (4,11,15). Pagrindiniai šių ir kitų bakterijų šaltiniai galvijų

ūkiuose – stovintis vanduo, blogos kokybės pašaras, pakratai, mėšlas, daugkartiniai nešvarūs

šepečiai, šluostės, kempinės naudojamos tešmenų apiplovimui, daugkartinės adatos ir švirkštai,

prasta šėrimo lovių būklė, mėšlini ir šlapi varymo takai. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas

kraikui, nes speniai dažnai ir ilgai kontaktuoja su kraiku, kuris neretai būna drėgnas, mėšlinas ir yra

puiki terpė bakterijų dauginimuisi (15). Be minėtų sukėlėjų infekcijos plitimui svarbūs ir kiti

veiksniai, tokie kaip paties galvijo sveikatos būklė bei jo priežiūra.

1.2.2 Karvių organizmo sveikatos būklės susijusios su mastitu

Literatūroje nurodoma, kad pablogėjęs karvių sveikatingumas ir tam tikros būklės yra

susijusios su imuninės sistemos atsparumu infekcijoms ir padidėjusiu mastito sergamumu.

Pastebėta, kad dažniau karvės serga mastitu vasaros mėnesiais, kuomet daugiau veršiuojasi ir yra

12

palankesnės sąlygos mikroorganizmams daugintis (16). Įvairių autorių teigimu, karvės labiau

linkusios sirgti mastitu jei jos yra pernelyg stambaus arba pernelyg liekno kūno sudėjimo (8,11).

Laktacijų skaičius taip pat turi įtakos mastito išsivystymui – esant trečiai ir vėlesnei laktacijai rizika

sirgti mastitu padidėja (8,11). Kiti autoriai nustatė patikimą ryšį tarp karvių pieno produkcijos ir

tikimybės susirgti mastitu – gyvuliai duodantys mažiau pieno dažniau serga mastitu (17). Gyvuliai

žymiai jautresni infekcijai kelios savaitės iki veršiavimosi ir po apsiveršiavimo, todėl jie taip pat

turi didesnę tikimybę susirgti mastitu (15). Sergančios karvės į aplinką išskiria daugybę patogeninių

mikroorganizmų, todėl įtarus mastitą labai svarbu kuo skubiau karvę ištirti ir sergančias karves

atskirti nuo sveikų gyvūnų bandos (15). Tokias karves reikėtų statyti mėšlo šalinimo kelio

pabaigoje. Be šių su karvių sveikatingumu susijusių rizikos veiksnių, mastito vystymuisi labai

svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip karvių laikymo sąlygos ir ūkio valdymas.

1.2.3 Galvijų laikymo sąlygos

Norint užtikrinti geras karvių laikymo sąlygas būtina atsižvelgti į gyvūnų kraiką, tvartų ir

gyvūnų švarą. Pakratai turėtų užtikrinti tinkamą šilumos laidumą, guoliaviečių minkštumą, taip pat

turėtų būti neslidu, tam kad išvengti traumų. Kraikas turėtų padėti karvėms išlikti švarioms, mažinti

bakterinį užterštumą ir riziką susirgti pieno liaukos uždegimu (7,18,19). Autorius S. Van Gastelen ir

kiti savo publikacijoje 2011 metais teigia, kad pakratai turi įtakos mastito vystymuisi. Atliktame

tyrime buvo naudojamas skirtingas kraikas kelioms karvių grupėms: kompostas, mėšlas – gilus

kraikas, smėlis ir guminiai kilimėliai. Paaiškėjo, kad kompostuotas kraikas turi mažiausią bakterinį

užterštumą, karvės išlieka švariausios ir turi mažiausią riziką sirgti mastitu (7). Taip pat įrodyta, kad

didžiausias užterštumas ir didžiausia rizika susirgti tešmens ligomis turėjo karvės laikomos ant

gilaus kraiko (7,20). Tarp kitų kraikų ir mastito išsivystymo reikšmingo ryšio nenustatyta (7). Tą

patį įrodė ir daugelis kitų autorių, publikacijose teigiantys, kad karvės, kurios laikomos sausai ir

švariai, daugiau laiko praleidžia ganyklose, turi mažesnę tikimybę sirgti mastitu (21,22).

Autorius Jose A. Fregonesi su kolegomis atliktame eksperimente vertino du populiariausius

palaido laikymo tipus: palaidos karvės ant šiaudų ir palaidos dideliuose aptvaruose be šiaudų.

Patikimas ryšys buvo tarp pieno primilžio ir laikymo tipo: karvės laikomos ant šiaudų, gilaus kraiko

turėjo didesnę riziką susirgti mastitu ir jų primilžis buvo ženkliai mažesnis (17).

Mokslininkai nustatė, kad blogų higieninių sąlygų sukeltas mastitas dažniausiai yra susijęs su

E. coli infekcija (10,12) ir ne tik karvių tešmens higiena, bet ir galinių kojų švara turi įtakos pieno

liaukos uždegimo vystymuisi (23).

13

1.2.4 Karvių šėrimo ypatumai

Nepilnavertis šėrimas jau daugelį šimtmečių pripažintas kaip rizikos faktorius susirgti

įvairiomis ligomis. Autorius Ronald J. atliktame tyrime nustatė, kad yra stiprus ryšys tarp mitybos

ypatumų ir mastito vystymosi (24).

O‘Rourke savo publikacijoje teigia, kad galvijų šėrimas visada turėtų būti subalansuotas ir

reikėtų atsižvelgti į laktacijos periodą, norint išvengti energijos disbalanso (4). Nustatyta, kad

energijos trūkumas padidina riziką susirgti ketoze, dėl kurios dvigubai padidėja rizika susirgti

mastitu (25). Taip pat yra duomenų, kad sviesto rūgšties koncentracija organizme stipriai koreliuoja

su E. coli sukeltu mastitu (26).

Kitoje publikacijoje minima vitamino A, E, seleno, anglies junginių, cinko nauda organizmui.

Šie junginiai gali būti naudojami kaip prevencijos priemonės mastito rizikai mažinti. Vitaminas E ir

selenas ypač turi reikšmingą ryšį tarp koncentracijos pašare ir tikimybės susirgti mastitu (27). Taigi,

nepakankamai subalansuotas ir rūgštinės pH pašaras, vitaminų trūkumas, mikro- ir makroelementų

stoka turi įtakos mastito išsivystymui (4).

Elad D. su kolegomis aprašė atvejį, kuomet pašaro užterštumas Candida krusei grybeliu

galimai sukėlė melžiamų karvių grybelinį mastitą. Ūkyje laikytas kviečių silosas buvo užterštas

minėtu grybeliu, tačiau pakeitus silosą bei pagerinus melžimo higieną grybelinės infekcijos

protrūkis buvo sustabdytas. Taigi, grybelinės kilmės mastitas gali išsivystyti ne tik po

intramamarinės antibiotikų terapijos, tačiau ir esant aplinkos ar pašaro užterštumui grybeliu (28).

Žinoma, subalansuotas pašaras neapsaugo nuo patogenų patekimo į spenius, tačiau gali

sustiprinti karvių organizmo apsauginius mechanizmus ir mažinti tešmens ligų pasireiškimą (4).

1.2.5 Melžimas ir tešmens paruošimas

Pagrindinės melžimo technikos yra trys: tradicinis, pusiau automatizuotas ir automatizuotas

melžimas. Daugelyje šiuolaikinių ūkių įrengtos automatizuotos ar pusiau automatizuotos melžimo

aikštelės. Nepaisant to, kad automatizuotas melžimas patobulina melžimą, karvių tešmenų

sveikatingumas nekinta. Priešingai, perėjimas nuo tradicinio prie automatizuoto melžimo gali

sukelti daugiau problemų. Atlikus tuos pačius tyrimus skirtinguose ūkiuose paaiškėjo, kad per

pirmus metus nuo automatizuoto melžimo įdiegimo ūkyje, tešmenų atsparumas ligoms pablogėjo

(29). Taigi, nors moderniosios technologijos ūkiuose palengvina produkcijos gavimą, tačiau tokiu

būdu nepakankamai užtikrinama reikiama higiena ir vistiek išlieka reikalinga nuolatinė žmogaus

priežiūra ir kontrolė.

Vienas iš svarbiausių veiksnių infekcijų prevencijai yra spenių higiena. Prieš kiekvieną

melžimą karvių speniai turėtų būti mirkomi dezinfekuojančiame tirpale, švariai nuvalomi

vienkartinėmis servetėlėmis ir paliekami pilnai nudžiūti. Labai svarbu tai, kad speniai būtų mirkomi

14

dezinfektante bei nuvalomi prieš ir po melžimo, nes tai ženkliai sumažina riziką vystitis mastitui

(10).

Keletas autorių pastebėjo, kad yra priklausomybė tarp spenių odos būklės, storumo,

raukšlėtumo ir mastito išsivystymo (30,31). Karvės, kurių spenių oda storesnė ir raukšlėtesnė,

dažniau suserga E. coli bakterijų sukeltu mastitu, nes raukšles sunkiau nuvalyti ir jų primilžis

laktacijos piko metu būna mažesnis nei karvių su minkštesne oda ir mažesniu raukšlėtumu (30).

Taip pat nustatytas reikšmingas ryšys tarp spenių anatominės padėties ir jų hiperkeratozės –

padidėjus odos keratinizacijai ir spenio odos storumui, ženkliai padidėja rizika sirgti pieno liaukos

uždegimu (31).

Apibendrinus galima teigti, kad geros higieninės sąlygos, tinkamai nuvalytas tešmuo ir

mirkomi speniai prieš ir po melžimo, tinkamai ir atsakingai uždėti melžimo aparatai, optimalus

melžimas nesukeliantis karvėms streso, taisyklinga spenių anatominė padėtis ir forma, optimalus

spenių odos storis mažina riziką gyvuliui susirgti mastitu, gerina pieno sąvybes, didina primilžį ir

gerina ekonominę situaciją ūkininkui.

1.2.6 Ūkio personalas

Teisingas ir aiškiai apibrėžtas ūkio valdymas gali sumažinti riziką tiek galvijų ligų paplitimui,

tiek žmogiškų klaidų atsitikimams (13,14). Efektyviam ūkio valdymui būdinga tai, kad darbuotojai

ir jų vadovai yra susitelkę ties bendru tikslu – gerinti ūkį ir jo produkciją, ir dirba kaip bendra

komanda, o ne kiekvienas darbuotojas atskirai įgyvendina savo užduotį (13,14). Ūkio tikslų

įgyvendinimas priklauso nuo darbuotojų komandos pastangų ir sėkmingo darbuotojų motyvavimo

(13). Tenka pripažinti, kad daugybėje šiuolaikinių ūkių didžiulė problema yra pritraukti

motyvuotus, lojalius ir kvalifikuotus darbininkus (32).

Norint gerinti mastito kontrolę ir pieno produkcijos kokybę, neatsiejama dalis yra personalas

ir jo apmokymai. Manoma, kad netinkamai atliekamų darbų priežastis yra ne pats personalas, o

netinkamas personalo paruošimas (33,34). Skirtinguose ūkiuose atlikus tyrimą ir apklausus

darbuotojus paaiškėjo, kad tuose ūkiuose, kuriuose personalas nebuvo apmokytas – pasireiškė

daugiau klinikinio mastito atvejų per mėnesį (9,6 proc.), o tuose ūkiuose, kur apmokymai vyko

reguliariai ar personalas buvo apmokytas bent kartą darbo pradžioje – klinikinio mastito atvejų

buvo mažiau (4,8 proc.) (34). Įrodyta, kad daugelis skirtingų ūkių naudoja skirtingas paruošimo

melžimui technikas (35), tuo tarpu standartizuoti, aiškiai pateikiami ir užrašomi žingsniai, kuriuos

reikia atlikti prieš melžimą darbuotojams padėtų išvengti klaidų, gerintų pieno produkciją ir

infekcijų kontrolę. Įdomius ir netikėtus rezultatus pateikė tyrimas atliktas Estijoje – ūkiuose,

kuriuose vadovauja moterys ir tiesiogiai prisideda prie melžimo, rizika karvėms susirgti mastitu yra

mažesnė (36).

15

Apibendrinus, galima teigti, kad tinkamas personalo paruošimas, apmokymas, motyvacija ir

darbas komandoje ne tik gerina mastito kontrolę, bet ir didina pieno produkciją bei jo kokybę.

1.3 Karvių mastito sukeliamos problemos

Pieno pramonė yra viena didžiausių ir svarbiausių maisto pramonės šakų visame pasaulyje.

Lietuvoje pieno produktų gamyba sudaro daugiau nei 25 proc. visų maisto ir gėrimų produktų, o

pieno gaminių eksportas sudaro apie 30 proc. visų maisto ir gėrimų produktų eksporto (1).

Mastitas yra viena pagrindinių neužkrečiamų ligų pienininkystės ūkiuose visame pasaulyje,

kuri sukelia didelius ekonominius nuostolius (9,37-40). Tyrimų duomenimis, sergant mastitu

vidutiniškai išlaidos gali siekti nuo 61 iki 97 Eur vienai karvei per metus (41). Didelės pajamų

dalies netenkama dėl išpilamo pieno mastito metu ir dėl antibiotikų ir kitų priemonių naudojimo

gydymo kurso metu (40). Daugelio autorių nuomone, ankstyvas skerdimas ir sutrumpėjęs gyvulių

ilgaamžiškumas sukelia vienus iš didžiausių ekonominių nuostolių, tačiau dažnai ūkiuose tai nėra

įtraukiama į dokumentaciją ir neatsižvelgiama į realias mastito sukeliamas pasėkmes (38,40).

Pavyzdžiui, vidutiniškai penkias laktacijas gyvenanti karvė yra išbrokuojama gerokai anksčiau dėl

mastito sukeltų komplikacijų, ir gaunamas pelnas yra mažesnis nei buvo tikėtasi.

Svarbu paminėti tai, kad dažniausiai gydoma ir sekama tik klinikinė mastito forma. Tuo tarpu

nepastebimas subklinikinis mastitas taip pat sukelia ekonominius nuostolius ir neigiamai veikia

karvės sveikatingumą (37). Pagrindinis pieno kokybės įvertinimo kriterijus – SLS kiekis piene

Europos Sąjungoje negali viršyti 400 000 SLS/ml, o aukštos kokybės piene SLS negali viršyti 200

000 SLS/ml (13). Subklinikinis mastitas pasireiškia padidėjusiu SLS kiekiu piene, ko pasekoje

netenkama piniginių premijų ir gaunamos baudos dėl prastos kokybės pieno (38).

Taigi, dėl mastito sukeliamų problemų ūkiuose didėja išlaidos susijusios su gyvulių laikymu

(sergančius reikia atskirti nuo sveikų) ir gydymu, mažėja primilžis ir karvės ilgaamžiškumas, didėja

darbo kaštai, dėl blogos kokybės pieno prarandamos premijos ar gaunamos baudos, produkcijos

negalima realizuoti pieno pramonėje (37-39), todėl dažnai klinikinio ir subklinikinio mastito

problema ūkyje išryškėja kaip sumažėjusių gaunamų pajamų kiekis dėl galvijų ligos (38).

Apskaičiuota, kad mastitas yra nuostolingiausia liga visai pieno pramonei (21), todėl mastitui

išvengti ir kontroliuoti yra labai svarbios prevencijos priemonės.

16

1.4 Prevencijos priemonės

Didžiausi pokyčiai įvyko per pastaruosius 25 metus, kuomet didelė dalis dėmesio buvo

skiriama ne tik gydymui, bet ir ligų prevencijai, taip pat atsižvelgiant daugiau į gyvūnų grupes, ne

atskirus gyvūnus (42). Keičiantis ūkio valdymo ypatumams ir supratimui apie ligas, šiandien karvių

augintojai gali naudoti daugybę prevencijos priemonių mastitui kontroliuoti (6,15,19,41,42):

bandos sveikatingumo kontrolės tobulinimas;

specialūs pakratai, padedantys karvėms išlikti sausoms;

švari veršiavimosi vieta;

aplinkos parazitų kontrolė;

nešvarių tešmenų plovimas;

pirštinių naudojimas melžimo metu;

spenių dezinfekcija po melžimo;

po melžimo karves palikti stovinčias;

automatinis melžiklių išsivalymas po kiekvienos karvės melžimo;

sergant mastitu gydyti visus tešmens ketvirčius;

gydymo žurnalo vedimas;

technologinės naujovės.

Visas šias priemones rekomenduojama taikyti kasdienineje praktikoje. Žinoma, tai reikalauja

papildomų investicijų ir patiriamos išlaidos nevisuomet atsveria patiriamus nuostolius, priklausomai

nuo ūkio dydžio. Bendrai apskaičiavus, efektyviai įgyvendinant prevencijos priemones išlaidos

gydymui sumažėja nuo 61 – 97 iki 8 – 36 Eur kiekvienai karvei per metus (41).

Pati efektyviausia prevencijos priemonė, pasak H. Hogeveen ir bendraautorių, įvardijama

spenių dezinfekcija po melžimo, o didžiausius lūkesčius kėlusi, tačiau nepakankamai pasitvirtinusi

– automatinis melžiklių išsivalymas (41). Kiti autoriai kaip labai svarbią prevencijos priemonę

įvardina veršiavimosi vietą. Karvei veršiuojantis garde, kuris prieš tai išvalomas, atliekama

dezinfekcija ir palaikomos geros higieninės sąlygos, reikšmingai sumažėja rizika susirgti mastitu

pirmaveršiams (6). Įdomią ir galimą prevencijos priemonę sergamumui mastitu sumažinti pasiūlė S.

McDougall su kolegomis. Jų atliktame tyrime pirmaveršės karvės buvo melžiamos 2 – 3 kartus per

dieną apie dvi savaites iki veršiavimosi. Pastebėta, kad tešmenų būklė ir pieno kokybė buvo daug

geresnė nei nemelžtų karvių. Be to, rizika susirgti klinikiniu mastitu sumažėjo nuo 25 iki 55 proc.,

SLS taip pat buvo mažesnis (6). Panašų tyrimą atlikę Naujosios Zelandijos mokslininkai pastebėjo,

kad karvių spenius purškiant dezinfekantais prieš apsiveršiavimą, mastito rizika ženkliai sumažėjo

(43).

17

Taigi, išanalizavus ūkio situaciją, reikėtų atkreipti dėmesį ir koreguoti svarbiausius ūkio

rizikos taškus, nes įrodyta, kad taikant prevencijos priemones ūkyje galima sėkmingai kontroliuoti

mastitą, gerinti pieno kokybę bei karvių sveikatingumą ir taip išsaugoti ekonominius resursus.

18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos

Darbas buvo atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos Akademijoje,

Veterinarijos fakultete, Maisto saugos ir kokybės katedroje ir Kauno rajone esančiame

gyvulininkystės pieno ūkyje X, 2016.08.01 – 2016.10.31 laikotarpiu, laikantis gyvūnų gerovės

reikalavimų.

Tiriamasis ūkis įsikūręs Kauno raj. Ūkyje laikoma 640 galvijų, iš jų – 520 melžiamų. Didžiają

dalį karvių sudaro Holšteinų ir Lietuvos juodmargių veislės galvijai ir jų mišrūnai. Gyvuliai laikomi

tvartine laikymo sistema (ištisus metus laikomos tvartuose), besaite laikymo technologija (gyvuliai

laisvai juda po aptvarus). Visiems galvijams duodamas toks pats pašaras (silosas) ir visada yra

šviežio vandens girdyklose. Per parą pieno vidutiniškai primelžiama apie 10 tonų. Ūkį sudaro

tarnybinės patalpos, sandėliai, garažai ir 5 skirtingi tvartai, kuriuose laikomi gyvuliai. Tvartai

įvardinti skaičiais nuo 1 iki 5.

Tvartas Nr. 1 – laikomos visos karvės iki apsėklinimo. Gyvuliai laikomi ant gilaus kraiko

(šiaudų), kuris išstumiamas kas 30-40 dienų.

Tvartas Nr. 2 – laikomos visos apsėklintos karvės patvirtinus jų veršingumą ir čia išlieka iki

užtrukinimo. Kraiko nėra, gyvuliai laikomi ant guminių kilimėlių, karvių išmatas valo skreperis.

Tvarte įrengta ventiliacijos sistema traukianti orą iš tvarto.

Tvartas Nr. 3 – laikomos mastitu sergančios karvės. Gyvulių laikomas plotas kreikiamas

šiaudais, kraikas išstumiamas kas 30 dienų. Karvės laikomos kol pasveiksta, paskui grąžinamos į

buvusius tvartus.

Tvartas Nr. 4 – laikomos užtrukintos karvės, likus apie 60 dienų iki veršiavimosi. Pastate

kartu laikomi buliukai. Pakratai – šiaudai, kurie valant kas 5-7 dienas išstumiami į mėšlidę.

Tvartas Nr. 5 – laikomas visas prieauglis ir telyčios iki apsėklinimo. Kraiko nėra, gyvuliai

laikomi ant guminių kilimėlių guoliavietėse, vaikščiojimo taką valo skreperis.

2.2 Duomenų rinkimas

Tyrimui atlikti pasirinktos dvi karvių grupės: sergančios ir nesergančios mastitu. Sergančiųjų

grupė sudaryta iš visų tyrimo metu Tvarte Nr. 3 laikytų 32 karvių. Nesergančiųjų grupė sudaryta

atsitiktinai parinkus po 30 karvių iš Tvartų Nr. 1 ir Nr. 2 (viso 60 karvių).

Tyrimo metu buvo renkami duomenys iš ūkio valdymo kompiuterinės programos, tiriami

spenių nuoplovų mėginiai bei vizualiai vertinami tešmenys ir atlikta ūkio personalo apklausa.

19

2.2.1 Rizikos veiksnių susijusių su karvių produktyvumu vertinimas

Karvių mastito rizikos veiksniams susijusiems su karvės produktyvumu įvertinti surinkti šie

duomenys apie tiriamąsias grupes iš ūkyje naudojamos kompiuterinės programos „Dairy Plan C21“

(GEA Farm Technologies, Inc.):

1) primelžiamo pieno kiekis per parą paskutines 20 dienų iki mastito diagnozavimo

(sergančiųjų) ir paskutines 20 laktacijos dienų (nesergančiųjų);

2) laiko trukmė po apsiveršiavimo;

3) laktacijų skaičius.

2.2.2 Rizikos veiksnių susijusių su tešmenų užterštumu vertinimas

Rizikos veiksniai susiję su tešmenų užterštumu vertinti tarp trijuose tvartuose, kuriuose buvo

skirtingos laikymo sąlygos: Tvarte Nr. 1 (gilus kraikas), Nr. 2 (bekraikis) ir Nr. 3 (gilus kraikas)

laikomų karvių grupių. Įvertinti ir surinkti šie duomenys:

1) karvių spenių bendras bakterinis užterštumas;

2) karvių tešmenų užterštumas.

Karvių spenių bendras bakterinis užterštumas įvertintas ištyrus spenių nuoplovų mėginius

atsitiktinai parinktoms 10 tiriamųjų karvių iš kiekvieno tvarto. Mėginiai buvo imami steriliu

tamponėliu melžimo aikštelėje prieš nuvalant spenius ir po spenių nuvalymo, nuoplovų principu.

Vatos tamponėliai pamirkyti 5 sekundes steriliame NaCl 0,9 proc. tirpale, tuomet 10 sekundžių

visomis kryptimis perbraukti per spenį, aplink spenio kanalą. Po to iškart pamerkti į atskirus

sterilius mėgintuvėlius su 1 ml NaCl 0,9 proc. tirpalu. Mėginiai pristatyti į laboratoriją per 1

valandą nuo paėmimo. Atlikti dešimtkarčiai skiedimai: 1 ml tiriamos suspencijos skiesta su 9 ml

NaCl 0,9 proc. tirpalo iki 105. Kiekvienas mėginys buvo sėjamas į dvi Petri lėkšteles su mėsos

peptono agaru bakteriniam užterštumui vertinti. Pasėliai inkubuoti termostate +30±10C temperatūroje

48 valandas ir po to vertintas bakterinis užterštumas lėkštelėse. Vertintos tos lėkštelės, kuriose kolonijas

sudarančių vienetų (KSV) buvo nuo 15 iki 300. KSV perskaičiuoti į KSV/g pagal formulę:

Čia: ΣC – kolonijų, suskaičiuotų ant visų neatmestų lėkštelių suma, n1 – pirmojo skiedinio

neatmestų lėkštelių skaičius, n2 – antrojo skiedinio neatmestų lėkštelių skaičius, d – skiedimo

laipsnis, atitinkantis pirmąjį skiedinį.

Skaičiavimai ir mėginių ėmimo technika atlikti remiantis LST EN ISO 4833/2003 tarptautiniu

standartu.

Karvių tešmenų užterštumas vertintas pagal Olandijos tešmens sveikatos centro keturbalę

vertinimo skalę (7):

20

1 balas – tešmuo švarus (0 proc. tešmens padengta purvu);

2 balai – tešmuo šiek tiek aplipęs purvu (1 – 10 proc.);

3 balai – tešmuo vidutiniškai padengtas purvu (10 – 30 proc.);

4 balai – tešmuo labai purvinas (>30 proc.).

2.2.3 Rizikos veiksnių susijusių su personalo žiniomis apie spenių paruošimą vertinimas

Rizikos veiksniams susijusiems su personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš melžimą

įvertinti buvo atlikta darbuotojų apklausa, iš viso apklaustos 7 ūkyje dirbančios melžėjos. Anketa (1

priedas) buvo visiškai anoniminė, sudaryta remiantis kitų autorių anketų klausimais (35) bei

pasikonsultavus su darbo vadovu ir doc. dr. Sauliumi Tušu pagal melžėjų mokymuose vykdomas

apklausas. Anketos klausimai buvo uždari su pateiktais keliais atsakymo variantais, vienu iš jų –

teisingu, ir respondentės turėjo pasirinkti vieną atsakymą. Anketą sudarė 11 klausimų apie melžimą

bei tešmens ir spenių paruošimą prieš melžimą.

2.3 Duomenų statistinė analizė

Tyrimo duomenys susisteminti naudojant „Microsoft Excel 2010“ programą. Statistinių

duomenų analizė atlikta statistiniu programinės įrangos paketu „IBM SPSS Statistics 23“.

Kiekybinių kintamųjų (primelžiamo pieno kiekio per parą, laiko trukmė po apsiveršiavimo),

tenkinančių normaliojo pasiskirstymo sąlygas, reikšmių vidurkiai tiriamosiose dviejose

nepriklausomose grupėse lyginti taikant parametrinį Stjudento t kriterijų nepriklausomoms imtims,

o priklausomų grupių atveju – parametrinį Stjudento t kriterijų priklausomoms imtims. Kai šių

kiekybinių kintamųjų reikšmių vidurkiai lyginti trijose nepriklausomose grupėse, taikyta ANOVA

vienfaktorinė dispersinė analizė. Duomenys pateikti nurodant vidurkį ir standartinį nuokrypį (S).

Ranginių kintamųjų (laktacijų skaičiaus, spenių bendro bakterinio užterštumo, tešmenų

užterštumo) reikšmės dviejose nepriklausomose grupėse lygintos taikant neparametrinį Mano

Vitnio kriterijų, trijose nepriklausomose grupėse – taikant Kruskalio Voliso kriterijų. Duomenys

pateikti nurodant medianą, minimalią (Min) ir maksimalią (Max) reikšmes.

Ryšiui tarp tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo įvertinti taikytas

Pirsono koreliacijos koeficientas esant normaliai pasiskirsčiusiems kintamiesiems.

Kokybinių kintamųjų (anketos atsakymų) rezultatai aprašyti pateikiant reikšmių dažnį ir

procentus.

Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α=0,05. Stebėti skirtumai ir koreliacija tarp kintamųjų

buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

21

3. TYRIMO REZULTATAI

Analizuojant karvių mastitą sukeliančius rizikos veiksnius ūkyje X iš viso ištirti 92 galvijai:

32 (34,78 proc.) sergantieji mastitu ir 60 (65,22 proc.) nesergančiųjų mastitu. Visi tiriamieji galvijai

buvo laikomi skirtingomis sąlygomis: iš nesergančių mastitu 30 (32,61 proc.) galvijų buvo laikomi

Tvarte Nr. 1 ir 30 (32,61 proc.) galvijų – Tvarte Nr. 2, iš sergančių mastitu visi 32 (34,78 proc.)

galvijai buvo laikomi Tvarte Nr. 3.

Kadangi ūkyje X melžiamos karvės laikomos Tvarte Nr. 1 ir Nr. 2, o susirgusios mastitu

atskiriamos į Tvartą Nr. 3, buvo siekiama išsiaiškinti, iš kurio tvarto buvo daugiau mastito atvejų.

Nustatyta, kad mastitu sergančių karvių beveik 2 kartus daugiau buvo iš Tvarto Nr. 1. Duomenys

pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Tvarte Nr. 3 laikomų sergančių mastitu karvių sudėtis

Atvejai Procentai

Tvarto Nr. 3 sudėtis

Karvės iš Tvarto Nr. 1 21 65,6

Karvės iš Tvarto Nr. 2 11 34,4

3.1 Rizikos veiksnių susijusių su karvių produktyvumu rezultatai

3.1.1 Primelžiamo pieno kiekis per parą

Primelžiamo pieno kiekis per parą buvo lyginamas tarp 2 grupių: sergančių ir nesergančių

mastitu galvijų. Pasirinktas vertinimo laikotarpis – 20 dienų: paskutinės 20 dienų iki mastito

diagnozavimo sergantiems mastitu ir paskutinės 20 laktacijos dienų nesergantiems galvijams.

Duomenys buvo renkami kas 5 dienas. Pastebėta, kad sergančių mastitu karvių primelžiamo pieno

kiekis buvo mažesnis likus 20, 15 ir 10 dienų iki mastito pasireiškimo, tačiau šie skirtumai nebuvo

statistiškai reikšmingi (p=0,228, p=0,507, p=0,166). Reikšmingas skirtumas tarp grupių stebėtas

likus 5 ir 1 dienai iki mastito pasireiškimo: sergančiųjų karvių grupėje primelžiamo pieno kiekis

pradėjo reikšmingai mažėti 5 dieną ir nuosekliai mažėjo iki mastito diagnozavimo (p<0,001).

Išsamūs duomenys pateikiami 2 lentelėje.

22

2 lentelė. Vidutinis primelžiamo pieno kiekis per parą (litrai)

Dienos iki mastito

diagnozavimo /

paskutinės laktacijos

dienos

Nesergančios mastitu

karvės (n=60)

Sergančios mastitu

karvės (n=32) p reikšmė

Vidurkis S Vidurkis S

20 d. 23,17 1,45 22,80 1,19 0,228

15 d. 23,32 1,76 22,86 0,85 0,507

10 d. 22,56 1,06 22,24 0,96 0,166

5 d. 23,25 1,40 19,50 1,21 <0,001*

1 d. 24,03 1,90 18,44 1,56 <0,001*

*p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims.

3.1.2 Laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių

Renkant duomenis iš kompiuterinės programos apie tiriamuosius galvijus buvo įvertinta prieš

kiek dienų karvė apsiveršiavo. Nustatyta, kad sergančių mastitu karvių grupėje laiko trukmė po

apsiveršiavimo statistiškai reikšmingai buvo beveik du kartus trumpesnė, nei nesergančių karvių

grupėje (p<0,001). Išsamūs duomenys pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Vidutinė laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp sergančių ir nesergančių mastitu

karvių (dienos)

Nesergančios mastitu

karvės (n=60)

Sergančios mastitu

karvės (n=32) p reikšmė

Laiko trukmė po

apsiveršiavimo

Vidurkis S Vidurkis S

65,72 41,99 30,63 6,23 p<0,001*

*p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims.

3.1.3 Laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp skirtinguose tvartuose laikomų karvių

Vidutinė laiko trukmė po apsiveršiavimo statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp trijuose

tvartuose laikomų karvių grupių (p<0,001). Atlikus porinius ANOVA kriterijaus palyginimus

nustatyta, kad visuose tvartuose laikomų karvių vidutinė laiko trukmė po apsiveršiavimo statistiškai

reikšmingai tarpusavyje skyrėsi. Tvarte Nr. 1 laikomų karvių laiko trukmė po apsiveršiavimo buvo

trumpiausia, kiek ilgesnė buvo Tvarte Nr. 3 laikomų mastitu sergančių karvių ir ilgiausia buvo

Tvarte Nr. 2 laikomų karvių. Išsamūs duomenys pateikiami 4 lentelėje.

23

4 lentelė. Vidutinė laiko trukmė po apsiveršiavimo tarp skirtinguose tvartuose laikomų

karvių (dienos)

Tvartas Nr. 1

(n=30)

Tvartas Nr. 2

(n=30)

Tvartas Nr. 3

(n=32) p reikšmė

Laiko trukmė po

apsiveršiavimo

Vidurkis S Vidurkis S Vidurkis S

24,77 2,45 106,67 10,55 30,63 6,23 <0,001*

*p<0,05 – skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas, ANOVA vienfaktorinė dispersinė analizė.

3.1.4 Laktacijų skaičiaus tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių

Nustatyta, kad laktacijų skaičius statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp nesergančių ir sergančių

mastitu karvių. Sergančiųjų laktacijų skaičiaus mediana buvo didesnė nei nesergančių karvių

(p=0,003). Išsamūs duomenys pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Laktacijų skaičius tarp sergančių ir nesergančių mastitu karvių

Nesergančios mastitu

karvės (n=60)

Sergančios mastitu

karvės (n=32) p reiškmė

Laktacijų skaičius

Mediana Min-Max Mediana Min-Max

2 1-3 3 1-4 0,003*

*p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, Mano Vitnio kriterijus nepriklausomoms imtims.

3.2 Rizikos veiksnių susijusių su tešmenų užterštumu rezultatai

3.2.1 Karvių spenių bendras bakterinis užterštumas

Karvių spenių bendras bakterinis užterštumas buvo vertinamas tarp skirtinguose tvartuose

laikomų karvių grupių: Tvarto Nr. 1, Tvarto Nr. 2 ir Tvarto Nr. 3. Iš viso buvo įvertinti 30 nuoplovų

mėginiai nuo karvių spenių, atsitiktinai paimti nuo 10 tiriamų karvių iš kiekvieno tvarto. Mėginiai

imti prieš melžimą 2 kartus: prieš nuvalant spenius ir po nuvalymo. Kolonijas sudarančių vienetų

grame (KSV/g) vidurkiai prieš nuvalymą ir po nuvalymo reikšmingai skyrėsi tarp trijuose tvartuose

laikomų gyvulių (p<0,001). Norint nustatyti, kurios būtent tvartų gyvulių grupės reikšmingai

skyrėsi, visos grupės palygintos poromis pagal Mano Vitnio kriterijų. Paaiškėjo, kad spenių bendras

bakterinis užterštumas prieš nuvalymą statistiškai reikšmingai tarpusavyje skyrėsi tarp visų tvartų

gyvulių grupių (p<0,001), daugiausiai KSV/g nustatyta Tvarto Nr. 3, kiek mažiau Tvarto Nr. 1, ir

mažiausiai – Tvarto Nr. 2 karvių grupėje. Spenių bendras bakterinis užterštumas po nuvalymo

statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp Tvartuose Nr. 1 ir Nr. 2 laikomų karvių bei tarp Tvartų Nr. 2 ir

Nr. 3 laikomų karvių (p<0,001), tačiau reikšmingai nesiskyrė tarp Tvartų Nr. 1 ir Nr. 3 laikomų

24

karvių (p=0,393). Daugiausiai KSV/g po nuvalymo nustatyta Tvarto Nr. 1 ir Nr. 3, mažiausiai –

Tvarto Nr. 2 karvių grupėje. Išsamūs duomenys pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Karvių spenių bendras bakterinis užterštumas prieš ir po valymo tarp trijuose tvartuose

laikomų karvių grupių

Tvartas Nr. 1 (n=10) Tvartas Nr. 2 (n=10) Tvartas Nr. 3 (n=10) p

reikšmė Mediana Min-Max Mediana Min-Max Mediana Min-Max

KSV/g prieš valymą 30,5 17-38 14 10-29 42 36-49 <0,001*

KSV/g po valymo 12 11-19 2,5 1-8 14 8-23 <0,001*

*p<0,05 – skirtumas tarp grupių statistiškai reikšmingas, Kruskalio Voliso kriterijus.

3.2.2 Karvių tešmenų užterštumas

Karvių tešmenų užterštumas buvo vertinamas 4 balų skalėje tarp trijuose tvartuose laikomų

karvių grupių. Įvertinus kiekvienos tiriamosios karvės tešmenų užterštumą balais paaiškėjo, kad

skirtinguose tvartuose laikomų karvių tešmenų užterštumas statistiškai reikšmingai skyrėsi

(p<0,001). Norint nustatyti, kurios būtent tvartų gyvulių grupės reikšmingai skyrėsi, visos grupės

palygintos poromis pagal Mano Vitnio kriterijų. Paaiškėjo, kad Tvartuose Nr. 1 ir Nr. 3 laikomų

karvių tešmenų užterštumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,899), o Tvarte Nr. 2 laikomų

karvių tešmenų užterštumas statistiškai reikšmingai buvo mažesnis ir skyrėsi tiek tarp Tvarto Nr. 1

(p<0,001), tiek tarp Tvarto Nr. 3 (p<0,001) laikomų karvių. Išsamūs duomenys pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Karvių tešmenų užterštumas tarp trijuose tvartuose laikomų karvių grupių

(balai)

Tvartas Tešmenų švara balais

Mediana Min-Max Vidurkis S

Tvartas Nr. 1 (n=30) 3* 1-4 2,97* 0,99

Tvartas Nr. 2 (n=30) 2* 1-4 2,13* 0,82

Tvartas Nr. 3 (n=32) 3* 1-4 3* 0,84

*p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas, Kruskalio-Voliso kriterijus ranginiams kintamiesiems.

3.2.3 Karvių tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo ryšys

Karvių tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo ryšiui įvertinti

apskaičiuotas Pirsono koreliacijos koeficientas. Nustatyta vidutinio stiprumo tiesioginė

25

priklausomybė tarp tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo tiek prieš, tiek po

valymo (p<0,001): didėjant tešmens užterštumui, spenių bendras bakterinis užterštumas prieš ir po

valymo taip pat didėja. Išsamūs duomenys pateikiami 8 lentelėje.

8 lentelė. Tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio užterštumo koreliacijos koeficientai

Tešmenų užterštumas

(balai) p reikšmė

Spenių bendras bakterinis užterštumas prieš valymą (KSV/g) r = 0,475 <0,001*

Spenių bendras bakterinis užterštumas po valymo (KSV/g) r = 0,531 <0,001*

*p<0,05 – ryšys statistiškai reikšmingas, Pirsono koreliacijos koeficientas.

3.3 Rizikos veiksnių susijusių su personalo žiniomis apie spenių paruošimą prieš

melžimą rezultatai

Iš viso buvo apklaustos 7 respondentės, visos moterys, dirbančios melžėjomis. Visos

darbuotojos ūkyje dirba ilgiau nei penkerius metus. Nors kolektyvas mažas, tačiau darbuotojų žinios

apie tešmenų paruošimą prieš melžimą buvo nevienodos. Beveik visais klausimais nebuvo

vieningos nuomonės, išskyrus tai, kad niekam iš darbuotojų nebuvo vykdomi reguliarūs tešmenų

paruošimo prieš melžimą mokymai. Iš visų darbuotojų beveik trečdalis pradėjus dirbti nebuvo

specialiai apmokytos. Dauguma melžėjų teisingai atsakė į klausimus apie spenių valymą, spenių

paruošimo eigą, laiko skirtumą tarp atskirų ketvirčių išmelžimo ir taisyklingą melžiklių nuėmimą

nuo spenių. Prasčiausios darbuotojų žinios buvo apie tai, ką daryti kai pienas nustoja tekėti iš vieno

ketvirčio, kuria kryptimi masažuojamas apsiveršiavusios karvės pabrinkęs tešmuo ir kur dedamas

pienas, išmelžtas iš klinikinio mastito pažeistų ketvirčių. Išsamesni duomenys pateikti 9 lentelėje.

9 lentelė. Ūkio personalo apklausos apie tešmenų paruošimą prieš melžimą rezultatai

Anketos klausimai Atsakymų variantai Dažnis Procentai

Ar buvote apmokomi

tešmenų paruošimo prieš

melžimą pradėjus dirbti?

Taip 5 71,4

Ne 2 28,6

Ar reguliariai vyksta

tešmenų paruošimo prieš

melžimą mokymai?

Taip 0 0

Ne 7 100

26

9 lentelės tęsinys

Anketos klausimai Atsakymų variantai Dažnis Procentai

Kaip reikia valyti spenius?

Vienkartiniu rankšluosčiu su dezinfekantu 2 28,6

Medvilniniu rankšluosčiu 0 0

Vienkartiniu rankšluosčiu prieš tai spenį

pamirkius į dezinfekantą 4 57,1

Nėra skirtumo, svarbu nuvalyti 1 14,3

Kokia eiga naudojama

paruošiant spenį?

Išmelžti pirmą čiurkšlę, nuvalyti drėgnai, užmauti

melžiklius 3 42,9

Nuvalyti drėgnai, išmelžti pirmas čiurkšles,

palaukti kol nudžius, užmauti melžiklius 4 57,1

Išmelžti pirmas čiurkšles, užmauti melžiklius 0 0

Nuvalyti drėgnai, palaukti kol nudžius ir užmauti

melžiklius 0 0

Koks leistinas laiko

skirtumas tarp atskirų

tešmens ketvirčių

išmelžimo?

Laikas neribojamas 2 28,6

15 sekundžių 1 14,3

1 minutė 4 57,1

Per kiek laiko reikia

paruošti tešmenį, melžiant

neautomatizuotais

melžtuvais?

10 – 30 sekundžių 1 14,3

30 – 60 sekundžių 2 28,6

Laikas nesvarbu 4 57,1

Nuo ko priklauso greitas,

taisyklingas ir pilnas

karvės išmelžimas?

Nuo vakuumo dydžio 3 42,9

Nuo pulsatoriaus darbo 1 14,3

Nuo gero tešmens paruošimo 2 28,6

Nuo pačios karvės 1 14,3

Ką daryti kai pienas

nustoja tekėti iš vieno

ketvirčio?

Laukti, kol baigsis pieno tekėjimas iš visų

ketvirčių 5 71,4

Nuimti nuo to ketvirčio melžiklį 1 14,3

Nekreipti į tai dėmesio 1 14,3

Kaip taisyklingai numauti

melžiklius nuo spenių?

Įleisti oro į melžiklius ir traukti žemyn 2 28,6

Išjungti vakuumą ir įleidus oro į melžiklius

nuimti 4 57,1

Pasibaigus pieno tekėjimui traukti melžiklius

žemyn 1 14,3

27

9 lentelės tęsinys

Anketos klausimai Atsakymų variantai Dažnis Procentai

Kuria kryptimi

masažuojamas

apsiveršiavusios karvės

pabrinkęs tešmuo?

Iš apačios į viršų 1 14,3

Iš viršaus į apačią 1 14,3

Masažuojamas sukamaisiais judesiais visas

tešmuo 5 71,4

Kur dedamas pienas,

išmelžtas iš klinikinio

mastito pažeistų ketvirčių?

Nukenksminamas ir sugirdomas gyvulių

prieaugliui 1 14,3

Nukenksminamas ir sunaikinamas 1 14,3

Išpilamas lauk 5 71,4

Sumaišomas su geru pienu 0 0

Paaiškinimai: teisingi atsakymai paryškinti.

28

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus tyrimą X ūkyje pastebėta, kad karvių primilžis pradeda mažėti likus 5 dienoms iki

mastito simptomų pasireiškimo. Kitų autorių duomenimis, primilžis pradėjo mažėti likus 2 dienoms

iki mastito pasireiškimo (44). Duomenys galėjo išsiskirti dėl tyrimo trukmės, nes šiame tyrime

karvės stebėtos 2 mėnesius, kai tuo tarpu kito tyrimo trukmė buvo 7 mėnesiai. Taip pat šiame

tyrime karvės stebėtos 20 dienų ir duomenys rinkti kas 5 dienas, kai tuo tarpu minėtame tyrime

karvių produkcijos kiekis bei kiti parametrai stebėti likus 3, 2 ir 1 dienoms iki simptomų

pasireiškimo.

Tyrimo metu gauti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant apsiveršiavimo dienas tarp

tiriamųjų grupių. Ar šie tyrimo duomenys sutapo su kitų autorių duomenimis teigti sunku, kadangi

dauguma autorių nurodo, kad dažniau mastitu karvės serga pirmoje laktacijos pusėje, o šiame

tyrime paaiškėjo, kad karvės dažniau suserga per pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo (45). Be to,

tyrimo metu nustatyta, kad Tvarte Nr. 1 laikomų karvių trukmė po apsiveršiavimo buvo trumpiausia

– taigi, panašu, kad neseniai apsiveršiavusios ir labiau linkusios sirgti mastitu karvės buvo laikomos

prastesnėmis higieninėmis sąlygomis, ir tai galėjo dar labiau padidinti riziką susirgti mastitu.

Statistiškai reikšmingi skirtumai gauti ir lyginant karvių laktacijų skaičių tarp sergančių ir

nesegančių mastitu. Kitų autorių rezultatai sutampa su šiame tyrime gautais rezultatais – vyresnės

karvės – 4 ir vėlesnių laktacijų labiau linkusios sirgti mastitu (45).

Ištyrus karvių spenių bendrą bakterinį užterštumą pastebėta, kad labai panašūs rezultatai gauti

lyginant Tvarte Nr. 1 su Nr. 3 laikomomis karvių grupėmis. Tokius rezultatus galėjo lemti panašios

tvartų laikymo sąlygos, nes abiejuose tvartuose gyvuliai laikomi ant gilaus kraiko. Tuo tarpu Tvarto

Nr. 2 karvių spenių bendras bakterinis užterštumas prieš valymą buvo 2-3 kartus, o po valymo – net

4-5 kartus mažesnis nei kituose tvartuose laikomų karvių. Taigi, galima manyti, kad ant gilaus

kraiko laikomos karvės turėjo didesnę tikimybę susirgti mastitu dėl didesnio bakterinio užterštumo,

nei karvės laikomos be kraiko. Tai patvirtina ir atlikti skaičiavimai, įrodantys, kad daugiau karvių

susirgo mastitu iš Tvarto Nr. 1 nei Tvarto Nr. 2. Neprieštaraujantys rezultatai pateikti ir kitų

mokslininkų darbuose, kuriuose nurodoma, kad karvės laikomos ant gilaus kraiko dažniau sirgo

pieno liaukos uždegimu, nei karvės laikomos be kraiko, ar kitokio kraiko, pavyzdžiui smėlio (7).

Vertinant karvių tešmenų užterštumą balais paaiškėjo, kad mastitu sirgusios karvės turėjo

nešvariausius tešmenis – galimai dėl to, kad pažeistas tešmuo būna ištinęs, padidėjęs, labiau

kontaktuoja su aplinka, žymiai lengviau aplimpa nešvarumais ir karvės jausdamos dirglumą bando

pasikasyti. Be to, mastitu sergančios karvės laikomos ant gilaus kraiko ir tai taip pat galėjo lemti

didesnį tešmens užterštumą. Tiesa, Tvarte Nr. 1 laikomos karvės taip pat turėjo ženkliai

nešvaresnius spenius nei Tvarte Nr. 2, ir tai galima susieti su tvarte esančiu kraiku šiaudų pagrindu.

29

Šio tyrimo gauti rezultatai nesutampa su kitų autorių atliktu tyrimu, kadangi jie reikšmingo tešmens

švaros skirtumo tarp skirtingų laikymo tipų nenustatė, ir visų tiriamų karvių tešmenys buvo

panašaus užterštumo (7). Rezultatai galėjo nesutapti dėl skirtingų tyrimų imčių, nes šiame tyrime

stebėtos 92 vieno ūkio karvės, o minėtame darbe – ištirti 24 skirtingi ūkiai ir daugiau nei 2800

karvių. Dėl išsamesnių rezultatų reikėtų atlikti tyrimus su didesne imtimi.

Darbuotojų apklausos apie tešmenų paruošimą duomenys buvo nevienodi visais klausimais –

galimai dėl to, kad melžėjų žinios ir supratimas skiriasi, ne visos darbuotojos buvo apmokomos

prieš pradedant dirbti, taip pat ūkyje nėra aiškiai apibrėžtų taisyklių, kaip turėtų būti paruošiami

speniai prieš melžimą. Tiesa, ši situacija yra panaši ir kitose šalyse. Kitų apklausų duomenimis,

mažiau nei 20 proc. ūkininkų yra tinkamai paruošę darbuotojus, tiksliai apibrėžę kokia tvarka turėtų

būti paruošti speniai, parengę ir pakabinę schemas darbo vietose. Taigi manoma, kad šių priemonių

netaikymas ūkyje gali klaidinti darbuotojus ir tai gali lemti didesnę riziką susirgti mastitu (35).

30

IŠVADOS

1. Sergančiųjų mastitu karvių primelžiamo pieno kiekis sumažėjo prieš pasireiškiant mastito

simptomams, lyginant su nesergančiųjų karvių primelžiamo pieno kiekiu, kuris išliko

nepakitęs (p<0,001). Sergančių mastitu karvių laiko trukmė po apsiveršiavimo buvo 2

kartus trumpesnė nei nesergančių (p<0,001). Mastitu daugiau sirgo trečios ir vėlesnių

laktacijų galvijai (p=0,003).

2. Tvarte Nr. 2 su bekraike laikymo sistema laikomų karvių spenių bendras bakterinis

užterštumas prieš ir po spenių valymo (p<0,001) bei tešmenų užterštumas (p<0,001) buvo

ženkliai mažesni nei Tvartuose Nr. 1 ir Nr. 3 ant gilaus kraiko laikomų karvių. Nustatytas

vidutinio stiprumo tiesioginis ryšys tarp tešmenų užterštumo ir spenių bendro bakterinio

užterštumo prieš ir po valymo: didėjant tešmens užterštumui, spenių bendras bakterinis

užterštumas prieš ir po valymo taip pat didėja (p<0,001).

3. Beveik trečdalis (28,6 proc.) melžėjų nebuvo specialiai apmokytos tešmenų paruošimo

prieš melžimą. Tik pusė melžėjų (57,1 proc.) teisingai atsakė į klausimus apie spenių

valymą, spenių paruošimo eigą, laiko skirtumą tarp ketvirčių išmelžimo ir taisyklingą

melžiklių nuėmimą. Didžioji dalis darbuotojų (85,7 proc.) nežinojo teisingų atsakymų į

klausimus apie tai, ką daryti kai pienas nebeteka iš vieno ketvirčio, pabrinkusio tešmens

masažavimo kryptį ir kur dedamas sergančiųjų mastitu karvių pienas.

31

REKOMENDACIJOS

Atsižvelgus į gautus tyrimo duomenis, ūkiui X pateikiamos toliau išvardintos rekomendacijos.

1. Tyrimo metu nustatyta, kad pieno kiekis pradeda mažėti dar prieš pasireiškiant mastito

simptomams, todėl vertėtų sekti karvių primilžį ir pastebėjus, kad pieno pradeda mažėti,

atkreipti dėmesį ir gerinti karvės higienines sąlygas.

2. Pastebėta, kad daugiau karvių susirgo mastitu pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo ir didžioji

dauguma tokių karvių laikomos Tvarte Nr. 1 ant gilaus kraiko, kuris daugelio autorių

nuomone laikomas nešvariausiu ir pavojingiausiu mastito atžvilgiu. Taigi,

rekomenduojama bent pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo užtikrinti karvių aplinkos švarą:

dažniau keisti kraiką, kruopščiau nuvalyti spenius prieš ir po melžimo.

3. Kadangi tyrimo duomenimis mastitu daugiau sirgo vėlesnių laktacijų karvės,

rekomenduojama stebėti vyresnių karvių bendrą sveikatos būklę ir mažėjant jų

produktyvumui, atsiradus ligos simptomams, pagal poreikį išbrokuoti.

4. Gauti rezultatai patvirtino, kad Tvartuose Nr. 1 ir Nr. 3 ant gilaus kraiko laikomų karvių

spenių bendras bakterinis bei tešmenų užterštumas buvo ženkliai didesni, ir tai susiję su

didesne rizika sirgti mastitu. Todėl rekomenduojama minėtuose tvartuose pakeisti kraikimo

tipą: įsirengti skreperį ir pakelti guoliavietes arba dažniau išstumti mėšlą iš tvarto ir kraikti

naujais šiaudais.

5. Kadangi ne visos dirbančios ūkyje melžėjos buvo specialiai apmokytos ir jų žinios apie

tešmenų paruošimą prieš melžimą buvo nevienodos, rekomenduojama ūkyje apmokyti

visus darbuotojus ir standartizuoti melžimo techniką:

supažindinti darbuotojus su darbo ir jo eiliškumo svarba;

pademonstruoti, kaip teisingai atlikti visus žingsnius iki melžimo ir po jo;

leisti darbuotojams patiems atlikti ir išmokti su priežiūra;

reguliariai patikrinti darbuotojų žinias, duoti grįžtamąjį ryšį, padrąsinti ir paskatinti

kolektyvą;

melžimo vietoje pakabinti aiškius tešmenų paruošimo žingsnius ir jų eiliškumą, kad

seniau dirbantys ar nauji darbuotojai gerai įsisavintų melžimo techniką.

6. Nors ūkyje taikomas pusiau automatizuotas melžimo tipas ir tai ženkliai palengvina

darbuotojams darbą, tačiau reiktų nepamiršti reguliariai tikrinti melžiklius, vakuumą bei

melžiklių gumas.

32

PADĖKA

Dėkoju Maisto saugos ir kokybės katedros vedėjui prof. Mindaugui Malakauskui už galimybę

atlikti baigiamąjį magistrinį darbą šioje katedroje.

Dėkoju baigiamojo magistrinio darbo vadovui lekt. dr. Gediminui Geruliui už pagalbą,

patarimus, pamokymus, atsidavimą darbui ir kantrybę.

Taip pat dėkoju dr. doc. Sigitai Kerzienei už konsultaciją statistinės analizės klausimais ir

gyvūnų higienos laboratorijos metodininkei Rimai Samoilenkienei už pagalbą ir konsultacijas

laboratorijoje.

Nuoširdžiai dėkoju visam ūkio X personalui – ūkio vedėjai, veterinarijos gydytojams,

darbuotojams už pagalbą ir bendradarbiavimą viso tyrimo metu.

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. LR Žm. Pienininkystė. 2015; Available at: https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zemes-ir-

maisto-ukis/zemes-ukis/pienininkyste. Accessed 10.24, 2015.

2. Zhao X, Lacasse P. Mammary Tissue Damage During Bovine Mastitis: Causes and

Control. 2008;86:57-65.

3. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas: monografija. Kaunas: Terra Publica; 2007.

4. O'Rourke D. Nutrition and Udder Health in Dairy Cows: A Review. Ir Vet J 2009

04/01;62:S15-S20.

5. Granger LM. Reference of Dairy Cattle Health and Management Practices in the United

States. 4th ed. JAV: USDA; 2007.

6. McDougall S, Parker KI, Heuer C, Compton CWR. A Review of Prevention and Control of

Heifer Mastitis via Non-antibiotic Strategies. Vet Microbiol 2009 /2/16/;134(1):177-185.

7. van Gastelen S, Westerlaan B, Houwers DJ, van Eerdenburg FJCM. A Study on Cow

Comfort and Risk for Lameness and Mastitis in Relation to Different Types of Bedding Materials. J

Dairy Sci 2011 10;94(10):4878-4888.

8. Mungube EO, Tenhagen B-, Kassa T, Regassa F, Kyule MN, Greiner M, et al. Risk Factors

for Dairy Cow Mastitis in the Central Highlands of Ethiopia. Trop Anim Health Prod

2004;36(5):463-472.

9. Olde Riekerink RGM, Barkema HW, Kelton DF, Scholl DT. Incidence Rate of Clinical

Mastitis on Canadian Dairy Farms. J Dairy Sci 2008 /4;91(4):1366-1377.

10. Elbers ARW, Miltenburg JD, De Lange D, Crauwels APP, Barkema HW, Schukken YH.

Risk Factors for Clinical Mastitis in a Random Sample of Dairy Herds from the Southern Part of

The Netherlands. J Dairy Sci 1998 02/01;81(2):420-426.

11. Klimiene I, Mockeliunas R, Butrimaite-Ambrozevicienė C. Karvių Mastitas. Tyrimai

Lietuvoje. 1 mėn 2005 2005.10;31(53).

12. Barkema HW, Schukken YH, Lam TJGM, Beiboer ML, Benedictus G, Brand A.

Management Practices Associated with the Incidence Rate of Clinical Mastitis. J Dairy Sci 1999

08/01;82(8):1643-1654.

13. Ruegg PL. Taking Mastitis Control to the Next Leve. 2009.

14. Schuenemann GM, Bas S, Barragan AA, Workman JD. Management and Training of

Dairy Personnel with Emphasis on Team Work and Performance. 2014.

15. Vaitlokas L. Mastito Profilaktika - Pieno Kokybės Gerinimo Pagrindai. 1st ed. Lithuania:

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba; 2005.

34

16. Fox LK. Prevalence, Incidence and Risk Factors of Heifer Mastitis. Vet Microbiol 2009

/2/16/;134(1):82-88.

17. Jose A F, David Leaver J. Behaviour, Performance and Health Indicators of Welfare for

Dairy Cows Housed in Strawyard or Cubicle Systems. 2001;68:205-216.

18. Rahman M, Bhuiyan M, Kamal M, Shamsuddin M. Prevalence and Risk Factors of

Mastitis in Dairy Cows. 2009;26(2).

19. Green M, Leach K, Breen J, Green L, Bradley A. National Intervention Study of Mastitis

Control in Dairy Herds in England and Wales. 2007 2007.03;9:287-293.

20. Zdanowicz M, Shelford JA, Tucker CB, Weary DM, von Keyserlingk MAG. Bacterial

Populations on Teat Ends of Dairy Cows Housed in Free Stalls and Bedded with Either Sand or

Sawdust. J Dairy Sci 2004 /6;87(6):1694-1701.

21. Bartlett P, Miller G, Lance S, Heider L. Environmental and Managerial Determinants of

Somatic Cell Counts and Clinical Mastitis Incidence in Ohio Dairy Herds. 1992;14:195-207.

22. Barnouin J, Bord S, Bazin S, Chassagne M. Dairy Management Practices Associated with

Incidence Rate of Clinical Mastitis in Low Somatic Cell Score Herds in France. J Dairy Sci 2005

10;88(10):3700-3709.

23. Schreiner DA, Ruegg PL. Relationship Between Udder and Leg Hygiene Scores and

Subclinical Mastitis. J Dairy Sci 2003 11;86(11):3460-3465.

24. Erskine RJ. Nutrition and Mastitis. Veterinary Clinics of North America: Food Animal

Practice 1993 11/01;9(3):551-561.

25. Oltenacu P, A. Epidemiological Study of Clinical Mastitis in Dairy Herds. 1994;2(3):208-

212.

26. Kremer WDJ, Noordhuizen-Stassen E, Grommers FJ, Schukken YH, Heeringa R, Brand

A, et al. Severity of Experimental Escherichia coli Mastitis in Ketonemic and Nonketonemic Dairy

Cows. J Dairy Sci 2016/12;76(11):3428-3436.

27. W. P. W. Relationship of Mineral and Vitamin Supplementation with Mastitis and Milk

Quality. 2002.

28. Elad D, Shpigel NY, Winkler M, Klinger I, Fuchs V, Saran A, et al. Feed Contamination

with Candida Krusei as a Probable Source of Mycotic Mastitis in Dairy Cows. 1995.

29. Hovinen M, S. Invited Review: Udder Health of Dairy Cows in Automatic Milking. J

Dairy Sci 2011 /2;94(2):547-562.

30. Neijenhuis F, Barkema HW, Hogeveen H, Noordhuizen JPTM. Relationship Between

Teat-End Callosity and Occurrence of Clinical Mastitis. J Dairy Sci 2001 12/01;84(12):2664-2672.

35

31. Breen JE, Green MJ, Bradley AJ. Quarter and Cow Risk Factors Associated with the

Occurrence of Clinical Mastitis in Dairy Cows in the United Kingdom. J Dairy Sci 2009

/6;92(6):2551-2561.

32. Personnel Management Research in Agribusiness. ; 2009.07.20; Budapest, Hungary: Vera

Bitsch; 2009.

33. MATTHEW J, SMITH JF. Managing Personnel For Milking Parlors on Large Herds.

2004 2004/04.

34. Rodrigues ACO, Ruegg PL. Actions and Outcomes of Wisconsin Dairy Farms

Completing Milk Quality Teams. J Dairy Sci 2016/12;88(7):2672-2680.

35. Ruegg PL. 10 Smart Things Dairy Farms Do To Achieve Milking Excellence. 2005:3-12.

36. Haltia L, Honkanen-Buzalski T, Spiridonova I, Olkonen A, Myllys V. A Study of Bovine

Mastitis, Milking Procedures and Management Practices on 25 Estonian Dairy Herds. 2006.

37. Fadlelmoula AA, Fahr RD, Anacker G, and Swalve HH. The Effect of Management

Factors on Somatic-cell Counts and Specific Mastitis Causing Pathogens in Large Scale Dairy

Units. 2007 2007;2:24-27.

38. Seegers H, Fourichon C, François Beaudeau. Production Effects Related to Mastitis and

Mastitis Economics in Dairy Cattle Herds. Vet Res 2003 /9;34(5):475-491.

39. Rajala-Schultz P, Grahn YT, McCulloch CE, Guard CL. Effects of Clinical Mastitis on

Milk Yield in Dairy Cows. J Dairy Sci 1999 06/01;82(6):1213-1220.

40. Halasa T, Huijps K, A sterays O, Hogeveen H. Economic Effects of Bovine Mastitis and

Mastitis Management: A review. Vet Q 2007 01/01;29(1):18-31.

41. Hogeveen H, Huijps K, Lam T. Economic Aspects of Mastitis: New developments. N Z

Vet J 2011 01/01;59(1):16-23.

42. LeBlanc SJ, Lissemore KD, Kelton DF, Duffield TF, Leslie KE. Major Advances in

Disease Prevention in Dairy Cattle. J Dairy Sci 2006 /4;89(4):1267-1279.

43. M.G. Lopez-Benavides JH, Williamson SJ, Lacy-Hulbert RT. Teat Spraying Prior to

Calving May Reduce the Risk of Heifer Mastitis Caused by Streptococcus uberis. 2006;66.

44. Antanaitis R, Žilaitis V, Sabaliauskienė G, Kučinskas A, Makauskas S. Fiziologinių

Parametrų, Fiksuojamų Kompiuterine Bandos Valdymo Programa, Klinikinė Reiškmė

Diagnozuojant Mastitą, Endometritą ir Šliužo Dislokaciją į Kairę. Veterinarija ir Zootechnika

2012;58(80):3-7.

45. Petrovski KR, Heuer C, Parkinson TJ, Williamson NB. The Incidence and Aetiology of

Clinical Bovine Mastitis on 14 Farms in Northland, New Zealand. N Z Vet J 2009 04/01;57(2):109-

115.

36

PRIEDAI

1 priedas. Anketa "Ūkio personalo žinios apie tešmenų paruošimą prieš melžimą".

Sveiki, esu Povilas Galnaitis, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos

akademijos 6 kurso studentas ir atlieku magistro baigiamąjį darbą šiame ūkyje. Kviečiu užpildyti

anketą apie tešmenų paruošimą prieš melžimą. Anketa yra visiškai anonimiška, prašau nuoširdžiai

atsakyti į visus klausimus ir pažymėti vieną Jūsų nuomone teisingiausią variantą.

1. Ar buvote apmokomi tešmenų paruošimo prieš melžimą pradėjus dirbti?

I. Taip

II. Ne

2. Ar reguliariai vyksta tešmenų paruošimo prieš melžimą mokymai?

I. Taip

II. Ne

3. Kaip reikia valyti spenius?

I. Vienkartiniu rankšluosčiu su dezinfekantu

II. Medvilniniu rakšluosčiu

III. Vienkartiniu rakšluosčiu prieš tai spenį pamirkius į dezinfekantą

IV. Nėra skirtumo, svarbu nuvalyti

4. Kokia eiga naudojama paruošiant spenį?

I. Išmelžti pirmą čiurkšlę, nuvalyti drėgnai, užmauti melžiklius

II. Nuvalyti drėgnai, išmelžti pirmas čiurkšles, palaukti kol nudžius, užmauti

melžiklius

III. Išmelžti pirmas čiurkšles, užmauti melžiklius

IV. Nuvalyti drėgnai, palaukti kol nudžius ir užmauti melžiklius

5. Koks leistinas laiko skirtumas tarp atskirų tešmens ketvirčių išmelžimo?

I. Laikas neribojamas

II. 15 sekundžių

III. 1 minutė

6. Per kiek laiko reikia paruošti tešmenį, melžiant neautomatizuotais melžtuvais?

I. 10 – 30 sekundžių

II. 30 – 60 sekundžių

III. Laikas nesvarbu

7. Nuo ko priklauso greitas, taisyklingas ir pilnas karvės išmelžimas?

I. Nuo vakuumo dydžio

II. Nuo pulsatoriaus darbo

III. Nuo gero tešmens paruošimo

IV. Nuo pačios karvės

37

8. Ką daryti kai pienas nustoja tekėti iš vieno ketvirčio?

I. Laukti, kol baigsis pieno tekėjimas iš visų ketvirčių

II. Nuimti nuo to ketvirčio melžiklį

III. Nekreipti į tai dėmesio

9. Kaip taisyklingai numauti melžiklius nuo spenių?

I. Įleisti oro į melžiklius ir traukti žemyn

II. Išjungti vakuumą ir įleidus oro į melžiklius nuimti

III. Pasibaigus pieno tekėjimui traukti melžiklius žemyn

10. Kuria kryptimi masažuojamas apsiveršiavusios karvės pabrinkęs tešmuo?

I. Iš apačios į viršų

II. Iš viršaus į apačią

III. Masažuojamas sukamaisiais judesiais visas tešmuo

11. Kur dedamas pienas, išmelžtas iš klinikinio mastito pažeistų ketvirčių?

I. Nukenksminamas ir sugirdomas gyvulių prieaugliui

II. Nukenksminamas ir sunaikinamas

III. Išpilamas lauk

IV. Sumaišomas su geru pienu