Veiklos įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai 2012-02-08

1

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

Veiklos įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai

2012-02-08

2


Iš NMVA tikslų, uždavinių, funkcijų• skatinti mokyklas tobulinti veiklos kokybę;• teikti metodinę pagalbą mokyklų

bendruomenėms veiklos kokybės įsivertinimo klausimais;

• pagal kompetenciją teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą švietimo įstaigoms, mokytojams ir visų lygmenų švietimo vadybininkams;

• kaupia, analizuoja, interpretuoja statistinius duomenis, švietimo tyrimų rezultatus ir kitą informaciją apie švietimo būklę;

3


2000 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. Projektas

2002 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika

2002-02-28, Nr. 302

2004 m. Įsigaliojo „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika”.

2007 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas” 2007-07-18, Nr. ISAK-1469, (atšauktas 2009 -01- 16 Nr. ISAK-92)

2008 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (patirties knyga). „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą” (tyrimo ataskaita)

2009 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos” 2009-03-30 Nr. ISAK-607 (Žin., Inf. pr. 2009-04-08 Nr. 27(1) – 367)

2010 m. ES projektas “Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas” – koncepcija ir instrumentai (www.nmva.smm.lt/įsivertinimas)

2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804)

4


2000 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. Projektas

2002 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika

2002-02-28, Nr. 302

2004 m. Įsigaliojo „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika”.

2007 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas” 2007-07-18, Nr. ISAK-1469, (atšauktas 2009 -01- 16 Nr. ISAK-92)

2008 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (patirties knyga). „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą” (tyrimo ataskaita)

2009 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos” 2009-03-30 Nr. ISAK-607 (Žin., Inf. pr. 2009-04-08 Nr. 27(1) – 367)

2010 m. ES projektas “Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas” – koncepcija ir instrumentai (www.nmva.smm.lt/įsivertinimas)

2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804)

5


1.Mokyklos

kultūra

2.Ugdymas

ir mokymasis

3.Pasiekimai

4.Pagalba mokiniui

5.Mokyklos

strateginis valdymas

1.1. Etosas (6)

1.4. Mokyklos ryšiai (3)

2.3. Mokymo kokybė (5)

1.2. PažangosSiekiai (3)

1.3. Tvarka (2)

2.2. Pamokos organizavimas

(3)

2.1. Bendrasisugdymo

organizavimas(5)

2.4. Mokymosi kokybė (3)

2.5. M. ir m. diferenciavimas

(2)

2.6. Vertinimas ugdant (3)

3.1. Pažanga(2)

3.2. Mokymosi pasiekimai (3)

4.1. Rūpinimasis Mokiniais (2)

4.2.Pedagoginė, psichologinė ir soc. pagalba (3)

4.3.Spec. mokymosi

poreikių tenkinimas (2)

4.4. Pagalba planuojant karjerą (3)

4.5. Tėvų pedagoginis švietimas (2)

5.1. Mokyklos strategija (4)

5.2.Mokyklos įsivertinimas (2)

5.3. Vadovavimo stilius (2)

5.4. Personalo valdymas (3)

5.5. Materialinių

išteklių valdymas (3)

6


ŠĮ 37 straipsnis. Švietimo kokybė

4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas.

5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.

7


Kodėl NMVA svarbūs mokyklų veiklos įsivertinimo rezultatai?

• Mokyklos steigėjui, nacionalinio lygmens švietimo institucijoms įsivertinimo informacija padėtų geriau pažinti bendrojo lavinimo plėtotės tendencijas savivaldybėse, šalyje ir numatyti tolesnius veiksmus, leidžiančius paremti mokyklas, skleisti gerąją patirtį.

• Mokyklos galėtų gauti tinkamą paramą veiklos tobulinimo priemonėms įgyvendinti, galėtų lyginti savo mokyklos veiklos aspektus su panašaus konteksto mokyklų veiklos aspektais.

• Mokyklos ryšių su visuomene plėtojimo veiksnys, padedantis esamiems ir potencialiems klientams tiksliau ir patikimiau sužinoti apie teikiamų švietimo paslaugų privalumus ir tobulintinus aspektus.

Iš „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijų” 2009-03-30 Nr. ISAK-607

8


DUOMENYS

INFORMACIJA

ŽINIOS

ALTERNATYVOS

SPRENDIMAI

9


2004 - 2011 m.

• Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?

• Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?

• Ką sužinojome iš gautų rezultatų?

• Kokia metodinė pagalba teikiama veiklos kokybės įsivertinimo klausimais?

10


Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?

Priimant mokyklų atsakymus kaip nekvestionuojamus, galima numatyti, kokios pagalbos mokykloms reikėtų labiausiai.

Svarbu buvo išsiaiškinti,

• ką mokyklos laiko stipriausiomis veiklos sritimis,

• ką mokyklos laiko silpniausiomis veiklos sritimis,

• kokius veiklos aspektus mokyklos pasirengusios tobulinti.

11





• Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė?

12


2005-06 m. m.

2007-08 m. m.

2008-09 m. m. sav.

2009-10 m. m. (IT)

2010-11

m. m.Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus

Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus



Kokius rodiklius buvote pasirinkę tobulinti ir kuriuos iš jų realiai patobulinote.

Kiek ikimokyklinių įstaigų įsivertina veiklą?

Ar naudoja duomenis strateginiam planui rengti?

Kontekstinė informacija.

Organizavimo ypatumai.

Kam naudojami duomenys?

Kiek mokyklų tęsia įsivertinimą? Kokia metodika vadovaujasi? Koks planavimo ciklas?

Kam naudojami duomenys? (ar naudoja mokinių pasiekimams ir pažangai gerinti?)

Kokius rodiklius jau patobulinot? Iš kur žinote? Kokie pokyčiai?

Kokių kompetencijų trūksta?

Geroji patirtis

Kokie pokyčiai?

Koks poveikis mokinių pasiekimams? Iš kur žinote?

4 lygio iliustracija

Geroji patirtis

13





• Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė?

14


2004-2005 m. m. rezultatai (N- 1214)

– Prioritetine veiklos sritimi mokyklos laikė „Mokymąsi ir ugdymą” - jis dažniausiai minimas prie privalumų, trūkumų ir pasirinkimo tobulinti.

– Mokinių pasiekimų rodikliams buvo skirta per mažai dėmesio; mokyklos beveik nestebėjo mokinių daromos pažangos.

– Kaip svarbiausią problemą mokyklos įvardijo mokinių nenorą ir nemokėjimą mokytis, nesiedamos to su mokytojų darbu.

– Mokyklos dažniausiai rinkosi trūkumų šalinimo strategiją, nesuvokdamos, kad veiklą galima gerinti remiantis stiprybėmis.

Analizė pateikta 2006 m. trumpraštyje “Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti?”

Duomenis analizavo dr. Vaiva Vaicekauskienė ir Jolanta Navickaitė

15


2006-2007 m. m. rezultatai

• Tobulinti pasirinkta veikla dažniausiai sutampa su mokyklų nurodytais veiklos trūkumais: – mokinių mokymosi motyvacija ir mokinių

atsakomybe, savarankiškumu, aktyvumu mokantis

– Tėvų ir globėjų įtraukimas į mokyklos veiklą.• Mokyklos nemato ryšio tarp rodiklių, visa veikla

mokykloje yra susijusi – tobulinant vieną stipriąją veiklą sumažėtų ir kitos veiklos spragų.

J. Navickaitė „Ar įmanoma valdyti duomenų srautus mokykloje?” (“Bendrojo lavinimo mokyklos

vidaus audito rekomendacijos”, 2008)

16


2008-2009 m. m. mokyklų įsivertinimo rezultatai

Įsivertinimo procesus tęsia1115(80,3%)

Įsivertinimo rekomendacijomis (2009 m. kovo 30 d. Nr. ISAK-607) rėmėsi

430(38,6%)

Vidaus audito aprašu (2007 m. liepos 18 d. Nr. ISAK-1469) rėmėsi

568 (51%)

Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika (2002 m. vasario 28 d. Nr. 302) rėmėsi

77(6,9%)

Savo sukurtąja įsivertinimo metodika rėmėsi 26 (2,3%)

Kita metodika rėmėsi 13(1,2%)

17


Strateginio planavimo ciklas mokyklose 2009 m.

82

49

11

31

121

1m

2m

3m

4m

5m

6m

7m

8m

Metinė programa rengiama kalendoriniams metams

575 mokyklos

Metinė programa rengiama mokslo metams 813 mokyklų

.

.

.

.

.

.

.

.

18


2008-2009 m. m. įsivertinimo rezultatai

• Įsivertinimo duomenys daugiau naudojami metinei programai rengti nei strateginiam planui.

• Rečiau pasinaudojama įsivertinimo rezultatais darant SSGG analizę.

• Dar rečiau – gerinant mokinių pasiekimus ir pažangą.

• Iš dalies naudoja kasdienei veiklai planuoti ir gerinti.

• Mokykla įsivertindama veiklą ne visuomet paiso vadybos ciklo: planavimo ir įsivertinimo procesai nesusiję

19


planavimas

vertinimas įgyvendinimas

įgyvendinimasvertinimas

įgyvendinimas

planavimas

vertinimas

planavimas

Mokyklos veikos tobulinimo ciklas

20


2009-10 m. m. (IT)


Kokius rodiklius jau patobulinote? Iš kur žinote? Kokie pokyčiai?

Kokių kompetencijų trūksta?

Geroji patirtis

21


2009-2010 m. m. įsivertinimo rezultatai (N- 1100)

Tobulinti pasirinko:

mokinių mokymosi motyvaciją (2.4.1.),

mokinių mokėjimą mokytis (2.4.2.),

tėvų pagalbą mokantis (4.5.1.),

tėvų švietimą (4.5.2.).

„Mokyklų savęs vertinimo rezultatai”,

J. Navickaitė, D. Navickaitė,

„Švietimo naujienos” 2010, Nr. 11 (300)

22


Iš kur žinote, kad pasirinktuosius rodiklius patobulinote? (N- 1100)

73,5

0,48,9

17,3

Kitais metais vėl atlikome tų pačių rodiklių įsivertinimą, ir pasiektirezultatai sutapo su išsikeltais lūkesčiais.

Diskutavome (mokytojų tarybos posėdyje, direkciniamepasitarime, metodinės tarybos ar grupių posėdyje).

Akivaizdžiai matėme pagerėjimą ir giliau neanalizavome.

Negalvojome apie tai.

Tik nedidelė dalis mokyklų užbaigia įsivertinimo ciklą – patobulina veiklą ir pamatuoja sėkmę

Pasikalbėjo apie sėkmę, tikėtina, konstruktyviai

TIK įsivertino

23


Kokie pokyčiai įvyko, tobulinant pasirinktus rodiklius?

2.4. Mokymosi kokybė

Mokinių mokymosi motyvacija (2.4.1.)

mokinių mokėjimas mokytis (2.4.2.)

• Aktyviau bendradarbiavo metodinės grupės;• Atlikti išsamesni motyvacijos tyrimai;• Paruoštos atmintinės mokiniams “Kad mokytis būtų įdomiau”;• mokytojai sukūrė filmą apie antimotyvaciją;• skirta daugiau valandų diferencijavimui ir konsultacijoms;• organizuoti moduliai skirtingų poreikių ir gebėjimų mokiniams

Pagerėjo lankomumas; namų darbų atlikimas ir mokinių įsitraukimas į pamoką, mokymosi pažanga; projektinė veikla; bendradarbiavimas su tėvais

Atsirado glaudesnis ryšys tarp mokinių savivaldos ir pedagogų, mokiniai dalykiškai vertina savo mokymąsi.

4.5. Tėvų pedagoginis švietimas

tėvų pagalba mokantis (4.5.1.)

tėvų švietimas (4.5.2.).

• Visi tėvai priregistruoti elektroniniame dienyne,• specialistų konsultacijos tėvams;• paskaitų ciklas pagal koncentrus tėvams rūpimais klausimais;• rekomendacijos mokytojams, kaip dirbti su tėvais;• tėvams lankstinukai- atmintinės;• tėvai įtraukti į projektus;• susibūrė tėvų savanorių klubas;

Suaktyvėjo tėvų dalyvavimas mokyklos veikoje; sustiprėjo ryšiai tarp klasių auklėtojų, tėvų ir administracijos;

................

24


Mokyklų veiklos kokybės tobulinimo aspektai remiantis 2010-2011 m. m.

įsivertinimo duomenimis

25


Grįžtamasis ryšys pagal mokyklų tipus

Anketas atsiuntė 87,5% visų Lietuvos mokyklų

Mokyklos tipas Atsakomumas (%)

Jaunimo mokykla 94,4

Pagrindinė mokykla 93,3

Gimnazija 93,1

Sanatorinė mokykla 88,9

Vidurinė mokykla 84,9

Pradinė mokykla 84,9

Mokykla-darželis 82,5

Suaugusiųjų mokykla 82,4

Specialioji mokykla 59,7

Vaikų socializacijos centras 25,0

26


Imtis. Mokyklų pasiskirstymas pagal mokyklos tipą (N=1156)

40,1%

20,8%

6,3%

7,4% 17,5%

3,9%3,2% 0,2%0,7%

Gimnazija

Vidurinė

Pagrindinė

Pradinė

Mokykla-darželis

Suaugusiųjų/jaunimo

Specialioji mokykla

Sanatorinė mokykla

Socializacijos centras

27


Imtis. Mokyklų pasiskirstymas pagal lokalizaciją (N=1156)

23%

27%

50%DidmiestisMiestasMiestelis/kaimas

28


2010-2011 m. m. mokyklos dažniausiai rinkosi tobulinti (N=1156)

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0

Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2.)

Pamokos struktūros kokybė (2.2.2.)

Bendruomenės santykiai (1.1.4.)

Mokymasis bendradarbiaujant (2.4.3.)

Gabių ir talentingų vaikų ugdymas (4.3.2.)

Tėvų švietimo politika (4.5.2.)

Mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2.)

Tėvų pagalba mokantis(4.5.1.)

Mokėjimas mokytis (2.4.2.)

Mokymosi motyvacija(2.4.1.)

-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas

29


Tobulintini mokyklų veiklos aspektai

Vidaus įsivertinimo rezultatai 2010-2011 m. m. (N=1156)

Išorės vertinimo rezultatai 2010-2011 m.m. (N=100)

Mokymosi motyvacija (2.4.1. ) Mokymo veiklos diferencijavimas (2.5.2.)

Mokėjimas mokytis (2.4.2. ) Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2.)

Tėvų pagalba mokantis (4.5.1.) Išmokimo stebėjimas (2.3.4.)

Mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2. )

Mokymo nuostatos ir būdai (2.3.1.)

Tėvų švietimo politika (4.5.2.) Vertinimas kaip pažinimas (2.6.1.)


30


Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008 m. m.

0%

5%

10%

15%

20%

25%

Mokym

osi m

oty

vacija

(2.4

.1.)

Mokėjim

as m

okytis

(2.4

.2.)

Ats

kirų

mokin

ių p

ažanga (3

.1.1

.)

Spec. p

ore

ikių

mokin

ių u

gdym

as (4

.3.1

.)

Psic

holo

gin

ė p

agalb

a (4

.2.2

.)

Socia

linė p

agalb

a (4

.2.3

.)

Pers

onalo

darb

o o

rganiz

avim

as (5

.4.3

.)

Gabių

vaik

ų u

gdym

as (4

.3.2

.)

Vald

ym

o d

em

okra

tiškum

as (5

.3.1

.)

Pagalb

a m

okantis

(4.2

.1.)

Tėvų p

agalb

a m

okantis

(4.5

.1.)

Tėvų š

vie

timo p

olitik

a (4

.5.2

.)

Mokym

osi v

eik

los d

ifere

ncija

vim

as

Mokym

asis

bendra

darb

iauja

nt (2

.4.3

.)

Vertin

imas k

aip

ugdym

as (2

.6.2

.)

Bendru

om

enės s

anty

kia

i (1.1

.4.)

Pam

okos s

truktū

ros k

okybė (2

.2.2

.)


31


Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010 m. m.

0%

5%

10%

15%

20%

25%

Mokym

osi motyvacija (2.4.1.)

Mokėjim

as mokytis (2.4.2.)

Atskirų m

okinių pažanga (3.1.1.)

Spec. poreikių m

okinių ugdymas (4.3.1.)

Psichologinė pagalba (4.2.2.)

Socialinė pagalba (4.2.3.)

Personalo darbo organizavim

as (5.4.3.)

Gabių vaikų ugdym

as (4.3.2.)

Valdym

o demokratiškum

as (5.3.1.)

Pagalba m

okantis (4.2.1.)

Tėvų pagalba m

okantis (4.5.1.)

Tėvų švietim

o politika (4.5.2.)

Mokym

osi veiklos diferencijavimas

Mokym

asis bendradarbiaujant (2.4.3.)

Vertinim

as kaip ugdymas (2.6.2.)

Bendruom

enės santykiai (1.1.4.)

Pam

okos struktūros kokybė (2.2.2.)

2007-2008

2009-2010


32


Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m. m.

0%

5%

10%

15%

20%

25%

Mokym

osi motyvacija (2.4.1.)

Mokėjim

as mokytis (2.4.2.)

Atskirų m

okinių pažanga (3.1.1.)

Spec. poreikių m

okinių ugdymas (4.3.1.)

Psichologinė pagalba (4.2.2.)

Socialinė pagalba (4.2.3.)

Personalo darbo organizavim

as (5.4.3.)

Gabių vaikų ugdym

as (4.3.2.)

Valdym

o demokratiškum

as (5.3.1.)

Pagalba m

okantis (4.2.1.)

Tėvų pagalba m

okantis (4.5.1.)

Tėvų švietim

o politika (4.5.2.)

Mokym

osi veiklos diferencijavimas

Mokym

asis bendradarbiaujant (2.4.3.)

Vertinim

as kaip ugdymas (2.6.2.)

Bendruom

enės santykiai (1.1.4.)

Pam

okos struktūros kokybė (2.2.2.)

2007-2008

2009-2010

2010-2011


33


Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija

Didmiestis MiestasMiestelis/

kaimas

2.4.1. Mokymosi motyvacija x x x

2.4.2. Mokėjimas mokytis X x x

2.5.2.Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x

4.5.1. Tėvų pagalba mokantis x x x

4.5.2. Tėvų švietimo politika x x x

1.1.4. Bendruomenės santykiai x x x

2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas x x

4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas x x

4.3.1. Spec.poreikių mokinių ugdymas x

4.2.1. Pagalba mokantis x

2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x x

2.2.2. Pamokos struktūros kokybė x x

1.1.6. Klasių mikroklimatas x

4.2.2. Psichologinė pagalba x

34




kaimas2.4.1. Mokymosi motyvacija x x x














35


















36


















37


Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas

Gimnazija Vidurinė Pagrindinė Pradinė


1.1.6. Klasių mikroklimatas x x

2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas x x



2.4.2. Mokėjimas mokytis x X x x

2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x X x

2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x X x x


3.1.1. Atskirų mokinių pažanga x

4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika x



4.3.1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas x x

4.3.2. Gabių vaikų ugdymas x x

4.5.1. Tėvų pagalba mokantis x x x x


38









2.4.2. Mokėjimas mokytis x x x x

2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x x x

2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x x










39









2.4.2. Mokėjimas mokytis x x x x

2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x x x

2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x x










40


Tikslinė imtis

352 mokyklos (30,4%)

Lokalizacija Dažnis

Didmiestis 91 (25,9%)

Miestas 102 (29,0%)

Miestelis/kaimas

159 (45,2%)

Mokyklos tipas Dažnis

Gimnazija 57 (16,2%)

Vidurinė 66 (18,8%)

Pagrindinė 158 (44,9%)

Pradinė 18 (5,1%)

Mokykla-darželis 24 (6,8%)

Suaugusiųjų/Jaunimo

18 (5,1%)

Specialioji 9 (2,5%)

Sanatorinė 2 (0,7%)

41


Duomenų analizės metodai

• Turinio analizė

• Aprašomoji statistika (dažniai, procentinė išraiška)

• Dažnių lentelės, χ2 suderinamumo kriterijus

42


Iniciatyvos, sprendimai, poslinkiai, pokyčiai mokykloje patobulinus pasirinktuosius rodiklius

Tobulinimo poveikis mokinių pažangai ir pasiekimams

Pagrįskite tobulinimo poveikį mokinių pažangai ir pasiekimams

• Sukurta veiksminga mokytojų budėjimo sistema, užtikrinusi tvarką mokykloje pertraukų metu;• Mokinių lankomumo reglamentavimo tvarka, sumažinusi pamokų be pateisinamos priežasties praleidinėjimą.• Pakoreguotos mokyklos vidaus tvarkos taisyklės, apibrėžtos kontrolės priemonės.• Veikia mokinių ir mokytojų skatinimo sistema..

Santykiai tarp mokinių, mokytojų ir mokinių pagerėjo.

Sumažėjo pamokų praleidinėjimas

Paskatinti mokiniai noriai dalyvauja neformaliojo ugdymo renginiuose, projektuose ir pan.; būna įvertinami

5-8 klasių mokiniai nepraleido nė vienos pamokos be pateisinamos priežasties;

Tik apie 10 proc. 9-10 klasių mokinių praleidžia daugiau kaip 15 pamokų per mėnesį;

Daugiau nei 70 % mokinių dalyvavo neformaliojo ugdymo veikloje;

Gerai besimokantys, aktyviai dalyvaujantys meninėje, projektinėje, sportinėje, prevencinėje veikloje mokiniai paskatinti išvyka į Kaliningradą.

43


Pokyčiai mokykloje

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

5.1. Moky klos strategija3.2. Moky mosi pasiekimai

5.3. Vadov av imo stilius4.4. Pagalba planuojant karjerą

5.2. Moky klos įsiv ertinimas2.4. Moky mo koky bė1.4. Moky klos ry šiai

2.5. Moky mo ir moky mosi5.5. Materialinių išteklių v aldy mas

4.3. Spec. moky mosi poreikių2.2. Pamokos organizav imas

1.1. Etosas5.4. Personalo v aldy mas

2.3. Moky mo koky bė2.6. Vertinimas ugdant

4.5. Tėv ų pedagoginis šv ietimas4.1. Rūpinimasis mokiniais

4.2. Pedagoginė, psichologinė ir2.1. Bendrasis ugdy mo organizav imas

1.3. Tv arka


44


Pokyčiai mokykloje: kas iš to?

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

1.2. Pažangos siekiai

5.2. Mokyklos įsivertinimas

5.3. Vadovavimo stilius

5.4. Personalo valdymas

4.4. Pagalba planuojant karjerą


4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba


2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas

1.3. Tvarka4.3. Spec. mokymosi poreikių tenkinimas

2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas

4.1. Rūpinimasis mokiniais

3.1.Pažanga

2.6. Vertinimas ugdant

2.3. Mokymo kokybė

1.1. Etosas

3.2. Mokymosi pasiekimai



45



0%

5%

10%

15%

20%

25%

Mokym

osi m

oty

vacija

(2.4

.1.)

Mokėjim

as m

okytis

(2.4

.2.)

Ats

kirų

mokin

ių p

ažanga (3

.1.1

.)

Spec. p

ore

ikių

mokin

ių u

gdym

as (4

.3.1

.)

Psic

holo

gin

ė p

agalb

a (4

.2.2

.)

Socia

linė p

agalb

a (4

.2.3

.)

Pers

onalo

darb

o o

rganiz

avim

as (5

.4.3

.)

Gabių

vaik

ų u

gdym

as (4

.3.2

.)

Vald

ym

o d

em

okra

tiškum

as (5

.3.1

.)

Pagalb

a m

okantis

(4.2

.1.)

Tėvų p

agalb

a m

okantis

(4.5

.1.)

Tėvų š

vie

timo p

olitik

a (4

.5.2

.)

Mokym

osi v

eik

los d

ifere

ncija

vim

as (2

.5.2

.)

Mokym

asis

bendra

darb

iauja

nt (2

.4.3

.)

Vertin

imas k

aip

ugdym

as (2

.6.2

.)

Bendru

om

enės s

anty

kia

i (1.1

.4.)

Pam

okos s

truktū

ros k

okybė (2

.2.2

.)

2007-2008

2009-2010

2010-2011


46


Kaip sekėsi tobulinti mokymosi kokybę (2.4.)?

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

2.4.3. Mokymasisbendradarbiaujant

2.4.2. Mokėjimas mokytis

2.4.1.Mokymosi motyvacija

Pasirinko ir patobulino Pasirinko ir nepatobulino

2.4.1. Mokymosi motyvaciją tobulinti pasirinko 247 mokyklos (21,3 %)2.4.2. Mokėjimą mokytis tobulinti pasirinko 241 mokyklos (20,8 %)2.4.3. Mokymąsi bendradarbiaujant tobulinti pasirinko 117 mokyklos (10,2)

47


2.5. Mokymo ir mokymosi

diferencijavimas 2.6.

Vertinimas ugdant

4.2.

Pedagoginė, psichologinė ir socialinė

pagalba

4.5. Tėvų pedagoginis

švietimas

5.5. Materialinių

išteklių valdymas1.3. Tvarka

1.4. Mokyklos ryšiai

2.1. Bendrasis ugdymo

organizavimas

2.2. Pamokos organizavima

s

2.3. Mokymo kokybė

2.4. Mokymosi

kokybė


48



0%

5%

10%

15%

20%

25%

Mokym

osi m

oty

vacija

(2.4

.1.)

Mokėjim

as m

okytis

(2.4

.2.)

Ats

kirų

mokin

ių p

ažanga (3

.1.1

.)

Spec. p

ore

ikių

mokin

ių u

gdym

as (4

.3.1

.)

Psic

holo

gin

ė p

agalb

a (4

.2.2

.)

Socia

linė p

agalb

a (4

.2.3

.)

Pers

onalo

darb

o o

rganiz

avim

as (5

.4.3

.)

Gabių

vaik

ų u

gdym

as (4

.3.2

.)

Vald

ym

o d

em

okra

tiškum

as (5

.3.1

.)

Pagalb

a m

okantis

(4.2

.1.)

Tėvų p

agalb

a m

okantis

(4.5

.1.)

Tėvų š

vie

timo p

olitik

a (4

.5.2

.)

Mokym

osi v

eik

los d

ifere

ncija

vim

as (2

.5.2

.)

Mokym

asis

bendra

darb

iauja

nt (2

.4.3

.)

Vertin

imas k

aip

ugdym

as (2

.6.2

.)

Bendru

om

enės s

anty

kia

i (1.1

.4.)

Pam

okos s

truktū

ros k

okybė (2

.2.2

.)2007-2008

2009-2010

2010-2011


49


Kaip sekėsi tobulinti tėvų pedagoginį švietimą (4.5.)?

4.5.1. Tėvų pagalbą mokantis tobulinti pasirinko 165 mokyklos (14,3 %)4.5.2. Tėvų švietimo politiką tobulinti pasirinko 144 mokyklos (12,5 %)

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

4.5.2. Tėvų švietimo politika

4.5.1.Tėvų pagalba mokantis

Pasirinko, patobulino Pasirinko, nepatobulino

50


Tėvų švietimas ir jo poveikis


švietimas

1.1. Etosas2.4.

Mokymosi kokybė

3.1. Pažanga3.2.

Mokymosi pasiekimai


švietimas


51


Sunkiausiai sekėsi tobulinti pagalbą planuojant karjerą (4.4.)

4.4.1. Pagalbą renkantis mokymosi kryptį tobulinti pasirinko 33 mokyklos (2,9% mokyklų)

4.4.2. Pagalbą renkantis mokyklą tobulinti pasirinko 29 mokyklos (2,5 % mokyklų)

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

4.4.1. Pagalba renkantismokymosi kryptį

4.4.2. Pagalba renkantismokyklą

Pasirinko ir patobulino Pasirinko, nepavyko patobulinti

52


Pagalbos planuojant karjerą tobulinimas

1.4. Mokyklos

ryšiai


5.3. Lyderystė mokykloje


4.4. Pagalba

planuojant karjerą

4.4. Pagalba

planuojant karjerą


53


Mokykloms geriausiai sekėsi tobulinti pamokos organizavimą (2.2.)

2.2.1. Mokytojo veiklos planavimą tobulinti pasirinko 92 mokyklos (8% mokyklų)2.2.2. Pamokos struktūros kokybę tobulinti pasirinko 110 mokyklos (9,5%

mokyklų)2.2.3. Klasės valdymą tobulinti pasirinko 82 mokyklos (7,1% mokyklų)

0% 20% 40% 60% 80% 100%

2.2.3. Klasėsvaldymas

2.2.2. Pamokosstruktūros kokybė

2.2.1. Mokytojoveiklos planavimas

Pasirinko, patobulino Pasirinko, nepatobulino

54


Pamokos organizavimo tobulinimas

2.1. Bendrasis ugdymo

organizavimas


2.2. Pamokos organizavi

mas

2.2. Pamokos organizavi

mas


55


“… naujovės taikymas mokykloje dažnai keičia ne kurią nors vieną jos veiklos sritį, bet visą veiklos sistemą, nes mokykla yra sudėtinga organizacija.” *

* J. Navickaitė, V. Vaicekauskienė (2006) “Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti?” Švietimo problemos analizė, Nr. 2(5)

56




2.3. Mokymo kokybė





2.3. Mokymo kokybė




Netiesioginis poveikis pažangai ir pasiekimams (remiantis 2010-2011 m. m. mokyklų įsivertinimo duomenimis)


57





• Kokia metodinė pagalba teikiama veiklos kokybės įsivertinimo klausimais?

58


2009-2010 m. m. klausėme mokyklų

• kokių kompetencijų trūksta atliekant įsivertinimą mokytojams;

• kokių kompetencijų trūksta atliekant įsivertinimą mokyklų vadovams;

• kokia gerąja patirtimi galėtų pasidalinti mokyklos

• N savivaldybės (28 mokyklos) atsakymai:

59


Kokių kompetencijų trūksta mokytojams ir vadovams vykdant įsivertinimą

Kompetencijų trūkumas mokytojams vadovams

Tiriamosios veiklos kompetencijos 10 mokyklų 5 mokyklų

Vadybinių įgūdžių ir žinių 1 mokyklos 7 mokyklų

Iliustracijų kūrimo 4 mokyklų -

Įsivertinimo instrumentų rengimo 4 mokyklų 4 mokyklų

Patirties, motyvacijos, laiko, praktikos 8 mokyklų 8 mokyklų

Kompetencijų pakanka 2 mokyklų 2 mokyklų

60


Kokių kompetencijų trūksta mokykloms

Kokia gerąja patirtimi galite pasidalinti

Mokytojams trūksta kompetencijų kuriant įsivertinimo instrumentus.

Naudoti kompiuterio techninę ir programinę įrangą, sudaryti diagramas analizuojant audito išvadas;

susisteminti ir pateikti informaciją raštu

kaip mokykloje sukurti savitą, bet veiksmingą ir duodančią apčiuopiamų rezultatų, savo veiklos vertinimo sistemą

Pagrindinė problema - metodikų gausa ir kaita

Anketų sudarymo patirtimi

Jau 2 metus sėkmingai naudojame Focus grupės metodą, leidusį optimaliai pamatuoti ar patikslinti kitais metodais analizuotus mokyklos veiklos aspektus. Pasisekė platųjį įsivertinimą atliekant sukurti e- anketą, vėliau palengvinusią statistinių duomenų apdorojimą.

mokykla dalyvaudama MSTP turi veiklos stebėsenos poskyrį, kuris užtikrina optimaliai atlikti savęs vertinimo procesus mokykloje. Mokykla pritaikė įsivertinimo rekomendacijas, pagal jas suformavo sau priimtiną įsivertinimo modelį, kurio rodikliai atitinka bendrųjų rekomendacijų rodiklius.

61


Kokių kompetencijų trūksta mokykloms

Kokia gerąja patirtimi galite pasidalinti

• Gimnazijos vadovai yra išklausę įvairius kursus ar dalyvavę seminaruose, kuriuose buvo mokoma atlikti vidinį auditą. Todėl mokyklos veiklos vertinimo organizavime bei vykdyme gimnazijos vadovams kompetencijos pakanka.

• šiuo metu esamų kompetencijų pakanka daugumai darbo grupės narių

Šią mokyklų patirtį gali panaudoti savivaldybėje esantis švietimo centras

62


Kokia metodinė pagalba teikiama

Metodiniai leidiniai:

„Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos” (patirties knyga), 2008 ;

„Mokyklų savęs vertinime naudojamų tyrimo instrumentų koncepcija”, 2009;

„Mokyklų savęs vertinimo instrumentai ir jų naudojimo rekomendacijos”, 2010;

„Žingsniai link veiksmingo planavimo. Švietimo veiklos planavimo rekomendacijos”, 2010;

„Plano įgyvendinimo sėkmės rodikliai“, parengtas spaudai leidinys, 2012;

Visi šie leidiniai yra kiekvienoje bendrojo ugdymo mokykloje

ir elektroninėje erdvėje www.nmva.smm.lt

63


Kokia metodinė pagalba teikiamaSeminarai mokyklų vadovams ir mokytojams

„Įsivertinimo instrumentai ir jų naudojimas” (ES projekto konsultantų seminarai visose savivaldybėse 2010 m. gruodžio mėn. iš projekto lėšų)– 63 seminarai, 1585 dalyviai

„Mokyklos įsivertinimo instrumentų taikymas mokykloje“ (įsivertinimo konsultantų seminarai 2011-2012 m. iš kvalifikacijos lėšų) - 67 seminarai, 1744 dalyviai

Seminarai savivaldybių švietimo skyrių specialistams

„Mokyklos vertinimo reikšmė šiuolaikinio ugdymo, ugdymosi tobulinimui”

Metodinė medžiaga portale www.emokykla.lt mokykloms, savivaldybių švietimo specialistams

64


Įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai

17 mokyklų (1,3%) 2011 m. gruodžio mėn. paskelbė apie savo padarytą pažangą pasiremdami įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis

65


DUOMENYS

INFORMACIJA

ŽINIOS

ALTERNATYVOS

SPRENDIMAI

Veiklos įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai 2012-02-08

Documents