VALSTYBINĖ MIŠKŲ TARNYBA MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS SKYRIUS MIŠKO SANITARINĖ APSAUGA INFORMACIJA MIŠKININKAMS 2013
VALSTYBINĖ MIŠKŲ TARNYBA MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS SKYRIUS
MIŠKO SANITARINĖ APSAUGA
INFORMACIJA MIŠKININKAMS
2013
FEROMONINĖS GAUDYKLĖS
PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS
POLIETILENINĖ
GAUDYKLĖ
Barjerinė
polietileninė gaudyklė
žievėgraužiams vabalams
(savadarbė)
IBL-3
Segmentinė
gaudyklė žievėgraužiams
vabalams (lenkiška) iškelta ant trijų kartelių
IBL-3
Segmentinė (lenkiška) gaudyklė
efektyvumo padidinimui iškelta
prie šviežiai nupjautos žalios
eglės kelmo
MULTIWIT
Taisono tipo
gaudyklė žievėgraužiams. Vabalus galima
gaudyti “sausuoju” ir “šlapiuoju”
būdais. “Šlapiajam” būdui
naudojamas druskos AntiSmell Fangsalz tirpalas
PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS
WELL-TRAP
Kartoninė Taisono
tipo ekologiška gaudyklė
žievėgraužiams vabalams. Rinktuvas
užpildomas persotintu
valgomosios druskos tirpalu su keliais lašais indų
ploviklio
WITA PRALL
ECCO
Plastikinė barjerinė
gaudyklė žievėgraužiams
vabalams
TRINET
Tinklinė Complion Trinet gaudyklė žievėgraužiams
vabalams. Nereikia rinkti vabalų, nes
naudojamas insekticidu
apdorotas tinklas
PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS
IBL-5
Barjerinė lenkiška gaudyklė
grambuolių suaugėliams gaudyti su feromonu
Melolontha ir Melolodor
VARIOTRAP
Gaudyklė drugeliams gaudyti
su jiems skirtais feromoniniais dispenseriais
VABZDŽIAGAUDŽIAI MEDŽIAI, VABZDŽIAGAUDĖ
MEDIENA, MEDIENOS APSAUGA
PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS
Vabzdžiagaudis
medis
Nenugenėtas
vabzdžiagaudis medis
žievėgraužiams gaudyti
Vabzdžiagaudis
medis (be šakų)
Nugenėtas
vabzdžiagaudis medis (stiebas) žievėgraužiams
gaudyti
Vabzdžiagaudė
mediena
Piramidės formos vabzdžiagaudės medienos rietuvė
PAVEIKSLAS PAVADINIMAS NAUDOJIMAS PASTABOS
Vabzdžiagaudė
mediena
Išretinta
vabzdžiagaudės medienos rietuvė ant
padėklų
Vabzdžiagaudė
mediena
Vėduoklės formos vabzdžiagaudės medienos rietuvė
Medienos apsauga
Insekticidinis tinklas
STORANET
Žaliavinės medienos
apaugai nuo žievėgraužių apnikimo
Complion Storanet tinklas apdorotas
insekticidu
SAUGOS PRIEMONĖS NAUDOJANT INSEKTICIDĄ MAVRIK 2F MIŠKŲ ŪKYJE
DĖMESIO!
Buvimas šalia purškiamų medienos rietuvių kelia riziką pašalinių žmonių sveikatai! Pašaliečių buvimas
šalia purškiamų medienos rietuvių turi būti griežtai ribojamas. Pašaliečio buvimo trukmė šalia purškiamų
medienos rietuvių negali būti ilgesnė kaip 6 min.
Purškiant traktoriniais ventiliatoriniais purkštuvais vienam operatoriui per dieną galima nupurkšti ne
didesnį kaip 6000 m2 žievės plotą arba ne didesnį kaip 7500 m
3 į rietuves sukrautos medienos tūrį.
Purškiant rankiniais (nugariniais) purkštuvais vienam operatoriui per dieną galima nupurkšti ne didesnį
kaip 600 m2 žievės plotą arba ne didesnį kaip 750 m
3 į rietuves sukrautos medienos tūrį.
Dirbdami su neskiestu produktu ar liečiant juo užterštus paviršius, būtina dėvėti 6 arba 4 tipo apsauginę
aprangą nuo skystųjų chemikalų (atitinkančią standartus LST EN 340 ir LST EN 13034 arba 14605) bei avėti
sandarią avalynę. Būtina mūvėti cheminėms medžiagoms atsparias pirštines (atitinkančias standartą LST EN 374,
6 sunkimosi lygmens, kurių proveržio trukmė >480 minutės): nitrilo (≥0,4 mm), chloropreno (≥0,5 mm), butilo
(≥0,7 mm) ar kt.
Purškiant traktoriniais ventiliatoriniais purkštuvais, būtina dėvėti 4 tipo apsauginę aprangą nuo skystųjų
chemikalų (atitinkančią standartus LST EN 340 ir LST EN 14605), avėti sandarius batus ir mūvėti cheminėms
medžiagoms atsparias pirštines (atitinkančias standartą EN 374). Purškiant rankiniais (nugariniais)
purkštuvais, būtina dėvėti 4 tipo apsauginę aprangą nuo skystųjų chemikalų (atitinkančią standartus LST EN
340 ir LST EN 14605), avėti sandarius batus ir mūvėti cheminėms medžiagoms atsparias pirštines (atitinkančias
standartą LST EN 374). Darbuotojams eiti ir dirbti į insekticidu Mavrik 2F apdorotų medienos rietuvių
plotus 2 paras po produkto panaudojimo draudžiama. Vėliau eiti ir dirbti galima tik dėvint apsauginę
aprangą (atitinkančius standartus LST EN 340 ir LST EN 13034 ar 14605), mūvint apsaugines pirštines
(atitinkančias standartą EN 374) bei avint sandarius batus.
Higienos priemonės. Darbo metu nevalgykite, negerkite ir nerūkykite. Saugokitės, kad tirpalas nepatektų ant
odos, į akis ir ant darbo drabužių. Stengtis neįkvėpti purškiamo tirpalo dulksnos. Po darbo ar prieš pertraukas
nusivilkite drabužius, nusiprauskite vandeniu su muilu. Darbo drabužius laikykite atskirai. Sutepus darbo
drabužius, nusivilkite ir išvalykite. Jei neįmanoma išvalyti, būtina sunaikinti pagal galiojančių teisės aktų
reikalavimus.
EITI, DIRBTI
DRAUDŽIAMA! Mediena apdorota insekticidu
Apdorojimo data:
Laikas:
Draudimas galioja iki:
MIŠKŲ SANITARINĖS BŪKLĖS PAGERINIMO PRIEMONIŲ
SĄRAŠAS
1. Apskaita ir stebėjimas (ha) 1.1. Medynų žvalgymas pažeidimų nustatymui (sekimui) .......... (kenkėjo, ligos pavadinimas)
1.2. Šviežiai pažeistų medžių paieška (ir ženklinimas) .......... (kenkėjo, pažeidimo pavadinimas)
1.3. Detali apskaita (spyglius, lapus, šaknis graužiančių kenkėjų, ligų, kt.) .......... (pavadinimas)
1.4. Želdiniuose pažeidimų paieška (sekimas) .......... (kenkėjo, ligos pavadinimas)
1.5. Medelynuose pažeidimų paieška (sekimas) .......... (kenkėjo, ligos pavadinimas)
1.6. Kitos apskaitos ir stebėjimai ........... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo, ligos
pavadinimas)
2. Miško ūkinės priemonės (ha, m³ - papildomas matas) 2.1. Vėjui atsparių medynų sodinimas
2.2. Vėjui atsparių medynų formavimas
2.3. Šakninei pinčiai atsparesnių želdinių veisimas
2.4. Atsparesnių želdinių sodinimas ligų, vabzdžių ............... (pavadinimas) išplitimo židiniuose
2.5. Vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų tvarkymas
2.6. Pavojingų liemenų kenkėjų .......... (pavadinimas) apniktų medžių savalaikis iškirtimas ir
pašalinimas iš miško
2.7. Kitų kenkėjų .......... (pavadinimas) apniktų medžių savalaikis iškirtimas ir pašalinimas iš miško
2.8. Pavojingas infekcines ligas .......... (pavadinimas) platinančių medžių savalaikis iškirtimas ir
pašalinimas iš miško
2.9. Kelmų poveikio mažinimas vabzdžių, ligų plitimui .......... (pavadinimas):
2.9.1. - nužievinimas
2.9.2. - smulkinimas
2.9.3. - nupjovimas prie dirvos paviršiaus
2.9.4. - išrovimas ir išvežimas
2.9.5. - kitu būdu .......... (priemonės pavadinimas)
2.10. Kirtimo atliekų ir šakų poveikio mažinimas vabzdžių, ligų plitimui .......... (pavadinimas):
2.10.1. - surinkimas ir išvežimas
2.10.2. - sudeginimas
2.10.3. - smulkinimas
2.10.4. - kitu būdu .......... (priemonės pavadinimas)
2.11. Žvėrių kaimenės skaitlingumo reguliavimas (pagal miško pažeidimo lygį)
2.12. Vandens nuleidimas užlietuose (užtvindytuose) plotuose
2.13. Užšlamšto miško valymas
2.14. Kitos miško ūkinės priemonės .......... (priemonės pavadinimas)
3. Biologinės priemonės (ha, m³ - papildomas matas) 3.1. Atsparių medžių pažymėjimas ir išsaugojimas ligų, kenkėjų .......... (pavadinimas) pažeistuose
medynuose
3.2. Inkilai (paukščiams, šikšnosparniams, miegapelėms, vabzdžiams) .......... (rūšies pavadinimas):
3.2.1. - gamyba
3.2.2. - kabinimas
3.2.3. - valymas
3.2.4. - remontas
3.3. Uoksiniai medžiai:
3.3.1. - atrinkimas ir pažymėjimas
3.3.2. - išsaugojimas kirtimų metu
3.4. Paukščiams dirbtinų lizdaviečių įrengimas .......... (rūšies pavadinimas)
3.5. Barjerų uždėjimas ant medžių kamienų perinčių paukščių apsaugai nuo kiauninių gyvūnų
įlipimo
3.6. Remizos vabzdžialesių paukščių prieglaudai ir maitinimuisi:
3.6.1. - remizų įruošimas
3.6.2. - remizų priežiūra
3.7. Tupyklų plėšriesiems paukščiams įrengimas
3.8. Lesyklos paukščiams:
3.6.1. - lesyklų įrengimas
3.6.2. - lesyklų priežiūra
3.9. Slėptuvių paukščiams įrengimas
3.10. Girdyklos paukščiams:
3.10.1. - girdyklų įrengimas
3.10.2. - girdyklų priežiūra
3.11. Skruzdėlynų apsauga:
3.11.1. - skruzdėlynų aptvėrimas
3.11.2. - aptvarų remontas
3.11.3. - aptvarų perkėlimas pakitus skruzdėlyno vietai
3.11.4. - skruzdėlynų dauginimas
3.12. Nektaringų krūmų ir žolių aikštelių formavimas skurdžiose augavietėse
3.12.1. - nektaringų krūmų sodinimas
3.12.2. - nektaringų žolių sėjimas
3.12.3. - nektaringų augalų aikštelių priežiūra
3.13. Biopreparatų vartojimas:
3.13.1. - nuo ligų .......... (preparato pavadinimas)
3.13.2. - nuo vabzdžių .......... (preparato pavadinimas)
3.14. Repelentinių ir insekticidinių augalų sėjimas vabzdžių apniktose dirvose:
3.14.1. - grambuolių lervų
3.14.2. - nematodų
3.14.3. - kitų vabzdžių ........... (pavadinimas)
3.15. Fungicidinių augalų sėjimas dirvos dezinfekcijai nuo infekcinių ligų
3.16. Drevėtų medžių išsaugojimas kirtimų metu (miško faunos natūralioms slėptuvėms)
3.17. Kitos biologinės priemonės .......... (priemonės pavadinimas)
4. Fizinės mechaninės priemonės (ha, m³ - papildomas matas) 4.1. Feromoninių gaudyklių naudojimas .......... (vabzdžio pavadinimas) gaudymui
4.1.1. - gaudyklių ir feromoninių atraktantų išdėstymas
4.1.2. - gaudyklių priežiūra, sugautų vabzdžių apskaitos
4.1.3. - feromoninių atraktantų pakeitimas
4.2. Gaudomųjų duobelių, griovelių naudojimas želdinių apsaugai nuo straubliukų:
4.2.1. - duobelių, griovelių kasimas, gręžimas
4.2.2. - duobelių, griovelių priežiūra, panaujinimas, sugautų vabzdžių surinkimas ir
apskaitos
4.2.3. - atraktyvių medžiagų (feromonų, šviežios žievės ar medienos dalių) naudojimas
straubliukų sugavimo efektyvumo padidinimui duobelėse
4.3. Kitokių gaudyklių .......... (gaudyklės tipas) naudojimas.......... (kenkėjo pavadinimas) gaudymui
4.4. Vabzdžių rinkimas ir naikinimas:
4.4.1. - nuo augalų .......... (kenkėjo pavadinimas)
4.4.2. - nuo dirvos paviršiaus .......... (kenkėjo pavadinimas)
4.4.3. - iš gaudomųjų duobelių .......... (kenkėjo pavadinimas)
4.4.4. - nuo uždėtų lipnių juostų .......... (kenkėjo pavadinimas)
4.4.5. - iš uždėtų mechaninių barjerų .......... (kenkėjo pavadinimas)
4.4.6. - maistiniais masalais .......... (masalas) .......... (kenkėjo pavadinimas)
4.4.7. - kitu būdu .......... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo pavadinimas)
4.5. Vabzdžiagaudės medienos, medžių naudojimas ......... (vabzdžio pavadinimas):
4.5.1. pavasarinei vabzdžių generacijai:
4.5.1.1. - išdėstymas vabzdžiagaudės medienos, medžių
4.5.1.2. - nužievinimas vabzdžiagaudės medienos, medžių
4.5.1.3. - išvežimas vabzdžiagaudės medienos, medžių
4.5.2. vasarinei vabzdžių generacijai:
4.5.1.1. - išdėstymas vabzdžiagaudės medienos, medžių
4.5.1.2. - nužievinimas vabzdžiagaudės medienos, medžių
4.5.1.3. - išvežimas vabzdžiagaudės medienos, medžių
4.6. Dirvos arimas šaknų kenkėjų naikinimui
4.7. Sodinukų stiebelių apsauga nuo pušinių straubliukų kenkimo:
4.7.1. - sodinimas mineraline (priemolio-mėšlo) tyre padengtais kamienėliais
4.7.2. - sodinimas vaškine medžiaga .......... (preparato pavadinimas) padengtais kamienėliais
4.8. Repelentų naudojimas želdinių, jaunuolynų apsaugai nuo žvėrių:
4.8.1. - apdorojimas nuo ūglių skabymo
4.8.2. - apdorojimas nuo žievės laupymo
4.8.3. - žvėris atbaidančių (kvapių) priemonių išdėstymas
4.9. Tvėrimas želdinių, jaunuolynų apsaugai nuo žvėrių:
4.9.1. - ištisinis plotų aptvėrimas
4.9.2. - tvėrimas aikštelėmis
4.9.3. - medelių individualus tvėrimas gaubtais, apsaugomis (vamzdžio, tinklo, spiralės,
tvorelės, kt. tipo)
4.9.4. - viršūninio pumpuro apsaugų uždėjimas nuo žvėrių skabymo
4.9.5. - aptvarų, gaubtų remontas ir priežiūra
4.9.6. - kamienų apsaugų nuėmimas pavasarį, saugojimas sekančiam sezonui
4.9.7. - kito tipo apsauga .......... (priemonės pavadinimas)
4.10. Elninių žvėrių pašarui minkštųjų lapuočių nuleidimas
4.11. Žvėrių šėrimo aikštelės:
4.11.1. - įrengimas
4.11.2. - priežiūra
4.12. Bebraviečių ardymas
4.13. Medelių apsauga nuo pelinių graužikų:
4.13.1. - repelentais
4.13.2. - mechaninėmis apsaugomis
4.13.3. - žolinės augalijos pašalinimas apie medelius
4.13.4. - sniego sumindymas (sutankinimas) apie medelius
4.14. Baidyklių naudojimas:
4.14.1. - garsinių želdiniuose nuo žvėrių
4.14.2. - garsinių medelynų pasėliuose nuo paukščių
4.14.3. - vaizdinių medelynų pasėliuose nuo paukščių
4.14.4. - vaizdinių derliaus apsaugai nuo paukščių
4.14.5. - kito tipo .......... (pavadinimas)
4.15. Apsauginių tinklų (dangalų) naudojimas:
4.15.1. - medelynų pasėliuose nuo paukščių
4.15.2. - dirvos apsaugai nuo grambuolių kiaušinėlių dėjimo metu
4.15.3. - derliaus apsaugai nuo paukščių
4.15.4. - derliaus apsaugai nuo krušos
4.16. Spygliuočių jaunuolynų ugdymas žiemą šakninės pinties infekcijos plitimo mažinimui
4.17. Drebulių ataugų iškirtimas:
4.17.1. - pušies želdinių plotuose
4.17.2. - apie miško medelynų perimetrą
4.18. Nepageidaujamos augalijos (stelbiančios, pavėsinančios) pašalinimas, mindymas želdiniuose
4.19. Transpiraciją mažinančia medžiaga .......... (preparato pavadinimas) apdorotų sodmenų
sodinimas
4.20. Iškastų sodmenų šaknų vytimą, džiūvimą stabdančių priemonių naudojimas:
4.20.1. - šaknų apvėlimas tyre (tirpalu) .......... (medžiagos pavadinimas)
4.20.2. - sodmenų laikymas taroje, pakuotėje .......... (tipo pavadinimas)
4.20.3. - sodmenų laikymas saugykloje .......... (tipo pavadinimas)
4.20.4. - sodmenų šaknų prikasimas (užpylimas) .......... (medžiagos pavadinimas)
4.20.5. - sodmenų šaknų pamerkimas
4.20.6. - kitas būdas .......... (priemonės pavadinimas)
4.21. Medelių kamienų apsauga nuo terminio poveikio:
4.21.1 - kamienų balinimas
4.21.2. - kamienų dengimas .......... (pavėsinamoji priemonė)
4.22. Pavėsinimas augalų, apsėtų plotų:
4.22.1. - ištisinis plotų dengimas .......... (pavėsinamoji priemonė)
4.22.2. - individualus augalų dengimas .......... (pavėsinamoji priemonė)
4.23. Augalų dengimas nuo šalčio:
4.23.1. - antžeminės augalo dalies .......... (naudojama medžiaga)
4.23.2. - šaknų sistemos .......... (naudojama medžiaga)
4.23.3. - kitu būdu .......... (naudojama priemonė)
4.24. Augalų apsauga nuo šalnų:
4.24.1. - apdengimas .......... (naudojama medžiaga)
4.24.2. - dirvos laistymas
4.24.3. - dūmų uždanga
4.24.4. - kitu būdu .......... (naudojama priemonė)
4.25. Sniego purtymas saugant augalus nuo išlaužymo, išlankstymo
4.26. Miško darbų metu taikymas technologijų, maksimaliai apsaugančių augančių medžių
antžemines dalis ir šaknis nuo mechaninių sužalojimų
4.27. Individuali apsauga labai vertingų medžių (pjovimas džiūstančių ir pažeistų šakų, šalinimas
medieną ardančių grybų vaisiakūnių, žaizdų apdorojimas antiseptinėmis medžiagomis, drevių
išvalymas ir plombavimas, nuo dirvos paviršiaus suplūkimo tvėrimas polajinio ploto, kt.)
4.28. Kitos fizinės-mechaninės priemonės .......... (priemonės pavadinimas)
5. Cheminės augalų apsaugos priemonės miške (ha) 5.1. Herbicidų naudojimas nepageidaujamai augalijai naikinti:
5.1.1. - plotų purškimas ištisinis
5.1.2. - plotų purškimas dalinis
5.1.3. - kelmų tepimas (purškimas)
5.1.4. - injekcijos medžių, krūmų
5.2. Fungicidų naudojimas nuo grybinių ligų ........... (ligos pavadinimas):
5.2.1. - augalų purškimas
5.2.2. - beicuotos sėklos sėjimas
5.3. Spygliuočių šviežių kelmų apdorojimas šakninės pinties plitimo stabdymui:
5.3.1. - karbamidu
5.3.2. - kitu cheminiu preparatu .......... (preparato pavadinimas)
5.4. Insekticidų naudojimas nuo vabzdžių:
5.4.1. medžių lajų purškimas nuo .......... (kenkėjo pavadinimas)
5.4.2. želdinių stiebelių apdorojimas nuo pušinių straubliukų
5.4.3. sodmenų apdorojimas insekticidu prieš sodinimą nuo .......... (kenkėjo pavadinimas)
5.4.4. kita augalų apsauga .......... (apdorojimo būdas) nuo .......... (kenkėjo pavadinimas)
5.5. Insekticidais apnuodytų masalų išdėstymas vabzdžiams naikinti:
5.5.1. - šviežios žievės .......... (kenkėjo pavadinimas)
5.5.2. - šviežios medienos su žieve .......... (kenkėjo pavadinimas)
5.5.3. - kito masalo .......... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo pavadinimas)
5.6. Pelinių graužikų naikinimui rodenticidų išdėstymas
5.7. Kitos cheminės augalų apsaugos priemonės .......... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo
pavadinimas
6. Cheminės augalų apsaugos priemonės medelynuose (ha) 6.1. Herbicidų naudojimas nepageidaujamai augalijai naikinti
6.2. Fungicidų naudojimas nuo grybinių ligų ........... (ligos pavadinimas):
6.2.1. - augalų purškimas
6.2.2. - beicuotos sėklos sėjimas
6.2.3. - dirvos (substrato) apdorojimas
6.3. Insekticidų naudojimas nuo vabzdžių .......... (vabzdžio pavadinimas)
6.4. Pelinių graužikų naikinimui rodenticidų išdėstymas
6.5. Kitos cheminės augalų apsaugos priemonės .......... (priemonės pavadinimas) .......... (kenkėjo
pavadinimas)
7. Medienos apsauga (m³) 7.1. Išvežimas iš miško į aikšteles nepavojingu atstumu
7.2. Žievės paviršiaus apdorojimas insekticidais:
7.1.1. - žaliavinės medienos rietuvių
7.1.2. - vabzdžiagaudės medienos, medžių
7.3. Nužievinimas
7.5. Apdengimas (plėvele, šakomis, kt. medžiagomis) .......... (dengimo medžiaga)
7.6. Drėkinimas
7.7. Pamerkimas į vandenį
7.8. Medienos apsauga kitu būdu .......... (priemonės pavadinimas)
MIŠKŲ SANITARINĖS BŪKLĖS PAGERINIMO DARBŲ
PLANAVIMO IR ATLIKIMO PATARIMAI
BIOLOGINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS
Inkilų gamyba Vykdoma nuo metų pradžios iki kovo vidurio ir lapkritį-gruodį, kai sumažėja miško
priežiūros darbų.
Inkilai paukščiams, šikšnosparniams, vabzdžiams gaminami iš lentų, iš medžio kamieno ar
kitų medžiagų pagal specialistų (ornitologų, zoologų, entomologų) pateiktus brėžinius bei
aprašymus ir pagal miško plotams specialistų rekomenduojamą procentinį inkilų santykį
skirtingoms paukščių, šikšnosparnių, vabzdžių rūšims. Patartina pasirinkti tokias paukščių inkilų
konstrukcijas, kurių landos turi apsaugas nuo kiauninių gyvūnų priėjimo ir genių iškapojimo.
Paukščių inkilų konstrukcija turi leisti nesudėtingai juos išvalyti. Pritvirtinimo prie medžio būdas
turi būti toks, kad medyje inkilas stabiliai laikytųsi ir jo nesiūbuotų vėjo gūsiai, bei pritvirtinimas
nežalotų medžio audinių. Ilgiau tarnauja inkilai, kai stogelių plokštuma yra nuožulni į inkilo priekį,
nes tuomet nešlampa ir nepūna nugarėlė.
Inkilų iškabinimas Vykdoma nuo metų pradžios iki kovo vidurio ir lapkritį-gruodį, kol medžiai nevegetuoja ir
išskrendantys paukščiai būna išskridę žiemoti. Šaltuoju metų laiku inkilus slėptuvėms ir nakvynei
naudoja Lietuvoje žiemojantys paukščiai.
Inkilai pirmiausia keliami tuose miškuose, kur yra didelė grėsmė medžių spyglius ar lapus
graužiančių kenkėjų židiniams susidaryti. Šiose vietose galima kelti iki 8-10 vnt./ha. Kitose vietose
išdėstoma iki 4 vnt./ha, t.y. lapuočių miške tarp inkilų – ne mažiau 50 m atstumai, spygliuočių
miške – ne mažiau 100 m atstumai. Inkilų kabinimui parenkamos apšviestos medžių ar miško
sienos pusės prie aikštelių, kvartalinių linijų, trasų, kirtaviečių, retmių. Inkilai paukščiams,
šikšnosparniams kabinami ne mažiau 4-5 m aukštyje nuo žemės. Nekabinami tarp tankių šakų. Prieš
pakabinant inkilą, apie pakabinimui tinkamą šaką nupjaunamos 0,5 m atstume augančios šakos.
Inkilus mėlynajai zylei geriausia iškabinti mišriuose miškuose, didžiajai zylei – miško rūšinė
sudėtis nesvarbi. Nuo kiauninių gyvūnų įsiskverbimo į inkilą, jeigu to neužtikrina inkilo
konstrukcija, retoms paukščių rūšims apsaugoti patartina ant medžių kamienų uždėti kiaunių lipimą
ribojančius barjerus.
Inkilų priežiūros ir apgyvendinimo stebėjimų palengvinimui nauji inkilai gali būti
numeruojami, suteikiant numerį, susidedantį iš metų paskutinio skaičiaus ir eilės numerio. Inkilai
registruojami specialiame žurnale, nurodant eilės Nr., kvartalo ir sklypo numerius, inkilo paskirtį,
iškabinimo datą, paliekama grafa inkilo priežiūros atlikimui žymėti.
Vidutiniškai 1 ha iškabinama iki 4 vnt. inkilų.
Inkilų priežiūra Vykdoma nuo metų pradžios iki kovo vidurio. Geriausia paukščių inkilus valyti šaltuoju
metų laiku, tuomet senoje lizdų medžiagoje žiemojantys paukščių parazitai būna nejudrūs ir
nepereina ant inkilą valančiojo rankų, rūbų, o patekę ant sušalusios žemės – žūna.
Valomi ir taisomi prieš metus ar anksčiau pakabinti inkilai. Iškėlus inkilą iš medžio
išimamas inkilo turinys, šepečiu, šiaudais arba skuduru išvalomas vidus. Buvęs inkilo turinys
užkasamas į žemę arba surenkamas ir sudeginamas. Atnaujinami numeriai. Inkilai sutaisomi,
suremontuojami ir vėl pakabinami į medžius.
Apskaitos palengvinimui, atlikti inkilų priežiūros darbai žymimi žurnale, nurodant darbų
datą ir inkilo užimtumą praėjusį perėjimo sezoną.
Vidutiniškai 1 ha išvaloma iki 4 vnt. inkilų.
Skruzdėlynų tvėrimas, aptvarų priežiūra Vykdoma šiltuoju metu nuo kovo (pašalui išėjus) iki spalio pradžios.
Tveriami gyvybingi skruzdėlynai 1 m skersmens ir didesni, 0,4 m aukščio ir didesni.
Kuolai ir kartys paruošiami iš spygliuočių medienos, nužievinami. Kuolai ne trumpesni kaip
1,5 m ilgio ir 6-8 cm storio plongalyje. Tveriama keturbriaunių ar tribriaunių piramidžių formos
pernešamais užtvarais arba stacionaria tvora iš ne mažiau kaip trijų horizontalių karčių. Karčių
storis 6-8 cm, ilgis parenkamas pagal tveriamo skruzdėlyno dydį. Stacionarūs kuolai įkalami arba
įstatomi į išgręžtas duobes apie 0,5 m gyliu ne arčiau 0,5-1,0 m nuo skruzdėlyno kaupo ribos.
Arčiau kuolų kalti nepatartina, nes per juos į dirvą gali įsigerti kritulių drėgmė ir sudaryti
nepalankias sąlygas skruzdėlėms gyventi. Prie kuolų pritvirtinami karčių skersiniai: žemutinis
skersinis 15-20 cm nuo žemės paviršiaus, tarp kitų paliekami 30 cm tarpai. Sutaisomi prieš metus ar
anksčiau aptvertų skruzdėlynų aptvarai. Jei pavasarį skruzdėlyno kaupas kraunamas ne ankstesnėje
vietoje, tai piramidžių formos aptvarai perkeliami, kad skruzdėlyno kaupas būtų aptvaro centre, o
stacionarių tvorų tipo aptvarai paplatinami atsižvelgiant į skruzdėlyno migravimą.
Vidutiniškai 1 ha tveriami ir prižiūrimi 2 skruzdėlynai.
Uoksinių ir drevėtų medžių atrinkimas ir ženklinimas Darbą galima atlikti ištisus metus.
Miške suieškomi spygliuočiai ir lapuočiai medžiai su uoksais ir drevėmis. Pageidautinas
uoksų aukštis ne žemiau kaip 3 m nuo žemės paviršiaus. Uoksiniai (drevėti) medžiai paženklinami
ištisine juosta apie medžio kamieną (praktiškiau ne baltos spalvos), pažymimas numeris ant medžio
ir registracijos žurnale. Uoksiniai (drevėti) medžiai numeruojami girininkijos ribose, žurnale
nurodant eilės Nr., kvartalo ir sklypo numerius, dažų spalvą, medžio rūšį, uoksų skaičių medyje ir
jų išsidėstymo aukštį.
Vidutiniškai atrenkamas 1 uoksinis medis 4 ha miško plote.
Nektaringųjų augalų sodinimas Sodinti palankiau pavasarį dėl geresnio augalų prigijimo.
Želdant mišką tik spygliuočių medžių rūšimis Na, Nae, Nb augavietėse, reikia ne mažiau
1% želdomo ploto apsodinti nektaringais lapuočiais medžiais ir krūmais. Jie sodinami grupėmis.
Nektaringųjų augalų sodinimo tikslas: gausinti parazituojančius ir plėšrius vabzdžius, kurie
minta miško medžiams kenkiančiais vabzdžiais, kad naudingi vabzdžiai galėtų papildomai maitintis
ir telktis ant nektarą išskiriančių žiedynų. Sodinami augalai: gudobelės, paprastoji ieva, vėlyvoji
ieva, paprastasis putinas, paprastasis šermukšnis, paprastasis raugerškis, lanksvos, sedulos,
serbentai, šeivamedžiai, dygliuotasis šaltalankis, sausmedžiai, erškėčiai. Sodinami pagal įprastą
miško sodinimo technologiją. Pageidautina, kad sodmenys būtų gyvybingi, su gerai
išsivysčiusiomis šaknimis ir su ne žemesne kaip 0,5 m antžemine dalimi.
Einamųjų metų grynuose spygliuočių želdiniuose nektaringieji augalai sodinami ne
mažesnėmis kaip 30 m2 ploto grupėmis (lenkų patirtis rodo, kad mažesnio ploto aikštelės mažiau
veiksmingos, nes mažiau sutelkia vabzdžių,). Senose želdavietėse, pusamžiuose medynuose, prie
kelių, poilsiaviečių, vandens telkinių, nektaringieji krūmai sodinami į tuščias aikšteles, ne mažesnes
kaip 10 m2 ploto. Nektaringųjų augalų aikštelės pažymimos gerai pastebimais kuolais, kad jų visais
metų laikais neuždengtų aplinkinė augalija. Kuolai turi išlikti kol nektaringieji augalai suaugs,
sutvirtės ir bus aiškiai pastebimi spygliuočių jaunuolyne.
Nektaringųjų augalų sodinimo sąlygos, sodinimo vietų skaičius plote, nurodomi ruošiant
pasirinkto ploto želdinimo ar žėlimo projektą.
Vidutinis sodinimo tankumas: 2,5 tūkst. vnt. nektaringųjų augalų sodmenų 1 ha.
Nektaringųjų augalų aikštelių priežiūra Vykdoma nuo gegužės pradžios iki spalio pradžios.
Apie nektaringus augalus šalinama stelbianti augalija: ji ištisai ar 1,0-1,5 m spinduliu
šienaujama ar nukapojama ne aukščiau 10 cm nuo žemės paviršiaus, arba apmindžiojama. Nuo
nektaringųjų augalų nuimami priežiūros metu užkritę šalinami augalai. Nušienauta žolė ir atžalos
nektaringųjų augalų tarpuose negrėbiami ir nekraunami į krūvas. Neužpavėsinti, nestelbiami ir
saulės apšviečiami nektaringieji augalai labiau žydi, todėl geriau pritraukia naudingus vabzdžius.
Vidutiniškai 1 ha prižiūrima 2,5 tūkst. vnt. sodmenų.
Girdyklų vabzdžialesiams paukščiams įrengimas Vykdoma nuo gegužės pradžios iki liepos pradžios.
Girdyklos paukščiams įrengimas apželdintuose spygliuočių poligonuose, pageidautina šalia
tankiai augančių ir dygliuotų krūmų.
Girdyklos rengiamos sausose vietose, kuriose virš 200 m atstumu nėra vandens telkinių ir
griovių su stovinčiu vandeniu. Paprasčiausios yra paaukštinta ir dirvos girdyklos. Paaukštintai
girdyklai iš akmenų sukraunamas 1,0 m x 1,0 m pločio ir 0,3 m aukščio pamatas (įrengiama
aukštesnėse vietose, prie tankiai augančių krūmų). Ant jo paguldomas 1,5 m ilgio ir 30-40 cm
diametro drebulės pusrąstis su išskobtu lovio formos įdubimu (geldos formos). Į jį pilamas vanduo.
Dirvos girdyklai iškasama 1,0 m x 1,0 m pločio ir 0,4 m gylio duobė. Jos dugnas išklojamas
polietilenine plėvele, su 30 cm pločio užleidimu virš šonų kraštų. Polietileno kraštai prispaudžiami
10-30 cm dydžio akmenimis, sukraunant juos 2 eilėmis. Pripilama vandens. Į vandenį įdedama
keletas lentelių geriantiems paukščiam nutūpti. Girdyklos prižiūrimos, kad jose pastoviai būtų
švaraus vandens.
Vidutiniškai 1 girdykla rengiama spygliuočių miško jaunuolyno 10 ha plotui.
Ornitochorinių augalų sodinimas ir priežiūra Palankiau sodinti pavasarį dėl geresnio prigijimo. Priežiūra vykdoma nuo gegužės pradžios
iki spalio pradžios.
Ornitochoriniai medžiai ir krūmai sodinami paukščiams pritraukti į norimus plotus.
Sodinamos rūšys: gudobelės, parastoji ieva, vėlyvoji ieva, paprastasis putinas, paprastasis
šermukšnis, paprastasis raugerškis, baltauogė meškytė, sedulos, šeivamedžiai, dygliuotasis
šaltalankis, sausmedžiai, serbentai.
Apie ornitochorinius augalus 1,5 m spinduliu ar ištisai šienaujama, nukapojama ar
apmindžiojama stelbianti augalija, ne aukščiau 10 cm nuo žemės paviršiaus. Nušienauta žolė ir
atžalos negrėbiami ir nekraunami į krūvas. Nuo ornitochorinių augalų nuimami priežiūros metu
užkritę augalai. Ornitochoriniai augalai turi augti nestelbiami ir apšviesti saulės, jų priežiūra
tęsiama tiek metų kol šalia auganti augalija nebegalės stelbti ir konkuruoti.
Vidutiniškai 1 ha sodinama 2,5 tūkst. vnt. sodmenų.
Sveikų medžių atrinkimas ir paženklinimas biržėse Lapuočių medynuose vykdoma vegetacijos metu, kai medžiai su lapais, spygliuočių
medynuose – ištisus metus.
Medžiai parenkami plynai kirsti numatytose biržėse ir pažymimi išsaugojimui. Atrinkti
medžiai paženklinami ištisine juosta apie medžio kamieną (pageidautina ne baltų dažų), užrašant
numerį ant medžio kamieno ir registracijos žurnale. Numeruojami girininkijos ribose, žurnale
nurodant Nr., kvartalo, sklypo numerius, dažų spalvą.
Sveikos pušys atrenkamos šakninės pinties sudarkytuose pušynuose ir pažymimos
išsaugojimui.
Uosiai parenkami sveiki, ne plonesni kaip 18 cm diametro. Uosių laja turi būti nepažeista
ligų, be nudžiūvusių šakų, su išoriškai sveiku šaknies kaklelio brazdu.
Chroniškų ligų išplitimo židiniuose gali būti parenkami ir kitų rūšių sveiki medžiai.
Atrinkti medžiai ateityje atliks ir bioįvairovės bei sėklinių medžių funkcijas.
Vidutiniškai 1 ha parenkamas vienas sveikas medis ar grupė.
FIZINĖS IR MECHANINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS
Feromoninių gaudyklių išdėstymas vabzdžiams gaudyti Žievėgraužiui tipografui gaudyti gaudyklės su feromonais išdėstomos eglynuose prieš pat
vabalų skraidymą (prieš sulapojant beržui) dažniausia tai būna balandžio paskutinę savaitę.
Feromoninės gaudyklės žievėgraužio tipografo vabalams gaudyti iškabinamos ne mažesnėse
kaip 0,2 ha plynose šviežiose eglynų kirtavietėse, ne arčiau kaip 20 m atstumu nuo šalia augančio
eglyno sienos ir ne mažesniu kaip 40 m atstumu viena nuo kitos. Nuo kirtimo turi būti praėję ne
daugiau 6 mėnesiai. Gaudyklių didžiausias veiksmingumas būna jas išdėsčius 20 m atstumu nuo
eglyno miško sienos, kurią apšviečia pietinė ar vakarinė saulė, ir kai pritvirtintos virš didelio
skersmens žalių eglių šviežių kelmų. Gaudyklė kabinama prie stabiliai įtvirtinto palinkusio kuolo ar
iš kelių kuolų paruošto laikiklio. Praktiškiausia laikančios karties apatinį galą įsmeigti šalia kelmo,
šonu priglausti prie jo ir stabilumo padidinimui kartį prikalti prie kelmo. Pakabintų gaudyklių vėjas
neturi daužyti į kuolus ar šalia esančius augalus. Gaudyklės rinktuvėlis nuo žemės neturi būti
žemiau kaip 1 m aukštyje. Gaudyklės sunumeruojamos. Draudžiama gaudykles kabinti ant žalių
eglių ar pušų ir išdėstyti spygliuočių medyne ar želdiniuose, kai medeliai aukštesni kaip 0,5 m.
Feromoninės gaudyklės kitiems medžių liemenų pavojingiems kenkėjams ir vabzdžiams
gaudyti išdėstomos pagal gaudyklių naudojimo ir viliojimui panaudotų feromonų instrukcijų
nurodymus ar miško sanitarinės apsaugos specialistų paruoštas metodikas.
Feromoninės gaudyklės į žurnalą registruojamos nurodant paskirtį (kokiems kenkėjams
gaudyti), eilės Nr., iškabinimo datą, kvartalo ir sklypo numerius, paliekama grafa atliktai priežiūrai
pažymėti.
Vidutiniškai 1 ha išdėstomos 2 gaudyklės.
Feromoninių gaudyklių priežiūra žievėgraužiui tipografui gaudyti Gaudyklių priežiūra vykdoma nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pradžios ar vidurio – viso
naudojimo sezono metu nuo jų išdėstymo iki surinkimo, kai pasibaigia žievėgraužių skraidymas.
Gaudyklės valomos ir sugautų vabalų apskaitos atliekamos ne rečiau kas 10 dienų, o vabalų masinio
skraidymo laikotarpiu – kas 3-4 dienas. Ypač svarbu gaudykles išvalyti po lietaus, kad žuvę
sumirkę vabalai jose neprasmirstų.
Gaudyklėse sugautų vabalų išėmimas, apskaitymas ir sunaikinimas. Sugauti vabalai išpilami
iš gaudyklės rinktuvo į atsineštas uždaromas talpas. Jei juntamas sugedusių vabalų kvapas,
gaudyklės rinktuvėlis praplaunamas vandeniu. Gaudyklės apžiūrimos, pakrypusios atstatomos į
vertikalią padėtį, atliekamas smulkus remontas, stipriai sulūžę ar dingę gaudyklės pakeičiamos
atsarginėmis. Jei sugauta vabalų mažai – jie suskaičiuojami ir sunaikinami vietoje, jei jų daug –
skaičiuojami parsivežus į tam tinkamą patalpą. Numarinti sugautus vabalus galima užšaldant
šaldiklyje. Kiekvieną kartą gaudyklėse sugautų vabalų kiekiai (pagal valymo datas) įrašomi į
„Feromoninėmis gaudyklėmis sugautų vabalų apskaitos žiniaraštį“.
Feromonų pakeitimas. Kai iškabintose gaudyklėse baigiasi įdėtų feromonų veiksmingumas,
feromonai pakeičiami naujais. Žievėgraužiui tipografui paprastai tai daroma liepos pirmą savaitę –
prieš antrosios generacijos vabalų skraidymą.
Pasibaigus vabalų skraidymo sezonui, gaudyklės nukabinamos. Rinktuvėliai išplaunami.
Gaudyklės sutaisomos. Iki kito naudojimo sezono gaudyklės saugomos šildomoje patalpoje
sukabintos arba viena eile sukrautos į lentynas.
Vidutiniškai 1 ha prižiūrimos 2 gaudyklės.
Vabzdžiagaudžių medžių (vabzdžiagaudės medienos) išdėstymas ir priežiūra Vabzdžiagaudžių medžių (vabzdžiagaudės medienos) paruošimas ir išdėstymas
Vabzdžiagaudžiai medžiai nupjaunami prieš 1-1,5 mėnesio iki pavasarį skraidančių
pavojingų medžių liemenų kenkėjų skraidymo pradžios. Pušiniai vabzdžiagaudžiai nupjaunami iki
sausio vidurio, ant padėklų jie turi būti padėti iki kovo vidurio. Egliniai vabzdžiagaudžiai
nupjaunami iki kovo vidurio, ant padėklų jie turi būti padėti iki balandžio vidurio. Vasarą
skraidantiems kenkėjams ruošiami prieš 2-3 savaites iki kenkėjų skraidymo pradžios ir baigiami
jiems pradėjus skraidyti. Egliniai vabzdžiagaudžiai žievėgraužio tipografo antrai generacijai
nupjaunami liepos pradžioje.
Vabzdžiagaudė mediena (medžiai) turi būti dėstoma tik stabiliuose medynuose, kuriuose
nėra nusilpusių augančių medžių. Nusilpę medžiai gali vilioti vabzdžius kaip ir paruošti gaudomieji
medžiai ir tuomet žievėgraužiai apniks ne tik vabzdžiagaudžius, bet ir augančius medžius. Todėl
medynuose vabzdžiagaudžių medžių (medienos) dėstymo vietose būtina pašalinti žalias vėjavartas,
vėjalaužas, sniegalaužas ir kitus medžius bei medieną, kur gali veistis pavojingi medžių liemenų
kenkėjai. Vasarą dėstant vabzdžiagaudžius, iki kinivarpų skraidymo reikia iškirsti ir aplink esančius
vabzdžių užpultus medžius.
Girininkijos specialistai parenka ir paženklina kirtimui egles, tinkamas vabzdžiagaudžiams
medžiams ar medienai ruošti. Parenkami žali medžiai: vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos, nusilpę,
pažeisti, blogai augantys (C Krafto klasės). Eglių ir pušų vabzdžiagaudžių stiebų skersmuo 20-40
cm krūtinės mate. Jei tokių medžių jų išdėstymo vietoje nėra, naudojama pagrindiniais kirtimais
kitoje vietoje iškirstų medžių mediena.
Vabzdžiagaudžiams medžiams naudojamas nesupjaustytas stiebas, vabzdžiagaudei
medienai – supjaustytas į dalis. Vabzdžiagaudžiai medžiai medyne dėstomi pavieniui ar grupėmis
po 2-3 medžius. Ruošiami vabzdžiagaudžiai medžiai nuverčiami viršūnėmis į saulės apšviestą
vietą. Kamblinė stiebo dalis nuleidžiama ant padėklo (kamblys turi būti pakilęs virš žemės
paviršiaus ne mažiau 15 cm). Medžius galima nugenėti arba negenėti. Nugenėjus, šakos
sukraunamos į tvarkingas kompaktiškas krūvas. Jei ruošiama vabzdžiagaudė mediena, nuleidimo
kryptis nesvarbi, nes iš stiebo paruošti sortimentai bus pervežti kitur – į išdėstymo vietas
medynuose, taip pat tam galima naudoti medieną iš pagrindinių kirtimų. Vabzdžiagaudei medienai
naudojamas visas stiebas: iš jo paruošta mediena sukraunama po 1-3 m³ viena eile su tarpais ant
padėklų pakeliant nuo žemės paviršiaus.
Vabzdžiagaudžių viliojimą sustiprina prie jų stiebų ar medienos krūvų pritvirtinti
dispenseriai su feromonais, viliojančiais medžių liemenų pavojingus kenkėjus. Efektyvesniam
žievėgraužių viliojimui baltarusiai siūlo šalia vabzdžiagaudės medienos pakabinti feromonines
gaudykles.
Darbų apskaitos vienetas – išdėstytų vabzdžiagaudžių medžių (medienos).
Vidutiniškai 10 ha miško išdėstoma 1 m3 vabzdžiagaudžių medžių arba vabzdžiagaudės
medienos (tūris apskaitytas be žievės pagal medžio stiebo tūrio lenteles). Kiekį galima mažinti iki
2 kartų, kai vabzdžiagaudžiai apdorojami insekticidais. Į tūrį padėklų mediena neįskaitoma.
Vabzdžiagaudžių medžių stebėjimas, nužievinimas, pjaustymas į asortimentus,
išvežimas
Vabzdžiagaudžiai medžiai (mediena) apžiūrimi ne rečiau kas 10 dienų. Užpuolus
kenkėjams surašomas aktas ar pažymima į stebėjimų žurnalą, nurodant žievėgraužių apnikimo laiką
bei intensyvumą.
Medžių liemenų pavojingų kenkėjų užpulti vabzdžiagaudžiai medžiai (mediena) tu ri
būti laiku nužievinami arba išvežami iš miško. Tai atliekama lervoms dar nesusiformavus į
lėliukes. Pirmiausia nugenimos šakos ir sukraunamos į krūvas. Darbų patogumui stiebas gali
būti supjaustomas į reikiamo ilgio sortimentus. Nužievinimo vietoje po stiebu (rąstais) patiesiamas
audinys arba polietileninė plėvelė žievės ir iš jos byrančių kenkėjų surinkimui. Nulupta žievė
surenkama ir užkasama žemėje ne sekliau 0,5 m gylyje arba sudeginama.
Darbų apskaitos vienetas – nužievintų vabzdžiagaudžių medžių (medienos) tūris (m3),
apskaitytų be žievės pagal medžio stiebo tūrio lenteles.
Jei vabzdžiagaudžiai medžiai (mediena) yra neužpulti medžių liemenų pavojingų
kenkėjų, kai žievė suvysta (paprastai nuo birželio vidurio išdėstyti žievėgraužio tipografo
pirmai generacijai), jie nugenimi, supjaustomi į sortimentus ir išvežami iš miško.
Liemenų kenkėjų šviežiai užpultų medžių išėmimas Darbas atliekamas nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Šaltuoju metų laikotarpiu vykdoma, kai
pavojingi medžių liemenų kenkėjai lieka žiemoti po augančių medžių žieve.
Girininkijos specialistai, privačių miškų savininkai ir naudotojai vykdo arba organizuoja 50
metų ir vyresnių eglynų žvalgymą tam, kad surasti medžių liemenų pavojingų kenkėjų užpultas
egles ir paženklinti. Šie medžiai turi būti iškertami ir paruošta mediena išvežama iš miško iki
liemenų kenkėjų pirmųjų lėliukių susiformavimo po jų žieve. Pagrindinis požymis – ant žievės
matosi rudos smulkios vabalų išgraužos, jos būna kamieno žemutinėje dalyje arba ant žemės prie
kamieno. Šviežio išgraužos šviesiai rudos, vėliau – tamsėja ir tampa sunkiai pastebimos. Po
smarkesnio lietaus išgraužos gali būti nuplautos nuo kamienų, todėl ieškant naujai užpultų medžių
būtina labai atidžiai apžiūrėti kamienų žievę. Žievės paviršiuje kartais matosi ir vabalų įsigraužimo
angos, pro kurias byra išgraužos. Papildomi požymiai – dalis spyglių žalsvai gelsvi ir krenta, geniai
iškapoję ar pralupę žievę, žievėje yra apskritos kinivarpų išgraužtos angos ir po žieve vystosi
kinivarpos. Pavėluoti požymiai – spygliai rudi, byra, žievė lupasi arba medžiai virtę sausuoliais ir
spygliai jau nubirę. Iš tokių eglių kenkėjai jau būna pasklidę į aplinkinius eglynus. Kartais žievė
būna genių nulupta kol eglių spygliai dar žali ar gelstantys.
Medžių kirtimas, genėjimas, supjaustymas į sortimentus ir išgabenimas iš miško vykdomi
pagal įprastas žaliavinės medienos paruošų technologijas.
Žievės pašalinimas nuo žaliavinės medienos Darbas atliekamas birželio-rugsėjo mėnesiais.
Nuo stiebų ar žaliavinės medienos sortimentų žievė pašalinama iki brazdo. Po nužievinimo
paliktos žievės ploteliai negali likti didesni kaip 5 cm pločio.
Jei mediena yra užpulta pavojingų kenkėjų ir po žieve yra lėliukių arba vabalų suaugėlių,
žievės ir iš jos byrančių kenkėjų surinkimui, nužievinimo vietoje po stiebu (rąstu) patiesiamas
audinys arba polietileninė plėvelė. Nulupta žievė surenkama ir užkasama į žemę ne sekliau kaip 0,5
m gylyje arba sudeginama. Surinkus žievę, žievinimo vieta nupurškiama insekticidais (Mavrik 2F
0,5-1% tirpalu).
Gaudomųjų duobučių (griovelių) pušiniams straubliukams gaudyti kasimas ir
priežiūra
Duobutės ir grioveliai kasami pavasarį prieš pušinių straubliukų (Hylobius sp.) vabalų
pasirodymą – paprastai nuo balandžio vidurio iki pabaigos. Prižiūrimi nuo iškasimo iki kol nustoja
kristi straubliukai, dažniausiai iki rugsėjo pradžios.
Duobutėms ir grioveliams kasti tinka šviežios spygliuočių kirtavietės, plynai iškirstos
einamųjų metų sausio-kovo mėnesiais ir praėjusių metų spalį-gruodį, kuriose dirvožemiai lengvos
mechaninės sudėties (smulkus smėlis). Jei dirvos mechaninė sudėtis kiek sunkesnė, duobutės ir
grioveliai bus mažai veiksmingi, nes iš jų išlips dauguma įkritusių straubliukų vabalų. Taip pat
straubliukai išropoja iš negilių, neprižiūrimų, užslinkusių duobučių ir griovelių. Mažiau vabalų
sugaudoma senose kirtavietėse lyginant su šviežiomis, jei duobutėse nenaudojami papildomi jaukai.
Duobučių kasimas. Duobutės kasamos ar gręžiamos ne mažesnio 20 cm x 20 cm skersmens
ir 35-40 cm gylio, suformuojant stačius kraštus ir iškastas žemes numetant ne arčiau 0,5 m atstumu
nuo duobutės krašto. Ypač svarbu nuo duobučių kraštų pašalinti gręžimo metu susidariusį žemės
volelį, kad jis kaip barjeras neužstotų straubliukams kelio į duobutes. Jei yra padarytos vagos
sodinimui, duobutės kasamos vagų dugne. Duobutės iškasamos visame plote tolygiai, apie 10 m x
10 m atstumais, 1 ha iškasama apie 100 vnt. duobučių. Vagų dugne iškastos duobutės yra
veiksmingesnės už iškastas sodinimui neruoštame kirtavietės plote. Priežiūros palengvinimui
duobučių eilės pažymimos gairėmis.
Griovelių kasimas. Grioveliai kasami palei apželdytų plotų ribas. Kasami 20 cm gylio, ne
siauresni 20 cm, stačiais kraštais, žemes metant į krūveles ne arčiau 1 m atstumu nuo griovelio
krašto. Grioveliuose kas 10 m įrengiamos 30 cm gylio duobutės vabalų surinkimui – rinktuvėliai.
Priežiūra. Duobelės (grioveliai) valomi kas 7-10 dienų. Surenkami ir sunaikinami sugauti
straubliukai, išrenkami ir paleidžiami naudingi vabzdžiai (žygiai, mėšlavabaliai, ...), varliagyviai,
kiti gyviai. Dugnas išvalomas iki šviežio smėlio, nuplautos sienelės palyginamos, kad taptų
vertikalios ir lygios. Ypač svarbu duobeles (griovelius) panaujinti po lietaus.
Vidutiniškai 1 ha plote iškasama ir prižiūrima 80-100 vnt. duobučių arba 100-400 m ilgio
griovelių.
Jaukų išdėstymas pušinių straubliukų vabalams vilioti duobutėse Darbas atliekamas nuo balandžio vidurio iki rugsėjo.
Straubliukų (Hylobius) vabalų sugavimo efektyvumo pagerinimui į duobutes dedami sakais
kvepiantys jaukai: pušų šakelės su spygliais, spygliuočių šviežiai nuluptos žalios žievės gabalėliai,
spygliuočių plonrąsčių atpjovos, švieži sakai, maišeliai su spygliuočių pjuvenomis (suvilgytomis
terpentinu). Kai šie jaukai suvysta ir apdžiūna, jie pakeičiami šviežiais. Naudojami lenkiški
feromonai „Hylodor“ ar „Hylodor +“, kurie veiksmingi visą sezoną. Duobelės su jaukais
straubliukus vilioja ir senesnėse kirtavietėse, kai kelmai ir kirtimo atliekos būna sudžiūvę ir
straubliukų nebetraukia.
Žievės jaukai. Jaukai paruošiami iš eglės ar pušies plonos žievės (ne storos žiauberinės), ją
nulupant nuo žalių šviežiai nupjautų medžių, kurių brazdas nesudžiūvęs ir žievė nestora.
Nulupamos 10-15 cm pločio žievės juostos ir padalinamos į 15-20 cm ilgio gabalus. Į paruoštas
duobutes įdedama po 1-2 žievės gabalus. Jaukai duobutėse keičiami naujais kas 2 savaites per visą
straubliukų gaudymo sezoną.
Rąstelių atpjovos. Atpjovos ruošiamos iš žalių šviežiai nupjautų pušies ar eglės plonrąsčių
su plona žieve. Atpjovų ilgis ne mažiau 10-15 cm, skersmuo ne mažiau 10 cm. Į duobutę dedama
viena spygliuočių plonrąsčio atpjova. Jaukai duobutėse keičiami naujais kas 1-1,5 mėnesį per visą
straubliukų gaudymo sezoną.
Feromoniniai sintetiniai jaukai. Dedami balandžio mėnesiui baigiantis, jie veiksmingi visą
sezoną. Feromonai „Hylodor“ ar „Hylodor +“ pritvirtinami dirvos paviršiaus aukštyje ant 2 cm
skersmens kartelių, padėtų skersai duobučių.
Vidutiniškai 1 ha plote į gaudomąsias duobutes dėstoma 80-100 vnt. jaukų.
CHEMINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS
Spygliuočių medžių kelmų apdorojimas karbamido tirpalu Darbas atliekamas esant teigiamai oro temperatūrai nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.,
vykdant visų rūšių kirtimus pusamžiuose ir jaunesniuose spygliuočių medynuose.
Kirtimo dieną kelmai nutepami arba nupurškiami karbamido 20% koncentracijos
tirpalu, tolygiai padengiant visų spygliuočių medžių žalių kelmų pjūvių ir žievės paviršių.
Vykdoma nelietingu oru, iki lietaus ant kelmų paviršius karbamido tirpalas turi pilnai nudžiūti.
Karbamido tirpalas ruošiamas pagal proporciją: 10 1 vandens, 2 kg karbamido ir 0,1 kg
dažančio pigmento (atsparaus atmosferiniam poveikiui). Į vandenį pilamas karbamidas, pigmentas
ir maišoma, kol medžiagos pilnai ištirpsta vandenyje.
Kelmų paviršius gali būti apdorojamas ir kitokiais preparatais, Lietuvoje registruotais
naudojimui miškų ūkyje.
Vabzdžiagaudžių medžių ar vabzdžiagaudės medienos apdorojimas insekticidais Vabzdžiagaudžiai medžiai nupurškiami insekticidais, kad vystančios medienos ir sakų
kvapo privilioti vabalai žūtų ir mediena ilgiau viliotų žievėgraužius. Nenupurkštoje medienoje
įsigraužę žievėgraužiai kitiems vabalams signalizuoja apie jos užimtumą, o nupurškus insekticidais,
atskridę žievėgraužiai žūsta, todėl mediena ilgiau lieka neapnikta ir vilioja žievėgraužius.
Nuleisti vabzdžiagaudžiai medžiai pavasarį insekticidais nupurškiami prieš pat medžių
liemenų pavojingų kenkėjų skraidymo pradžią, Pušynuose didysis kirpikas skraido kovo-balandžio
mėnesiais žydint lazdynui, baltalksniui, kai paros vidutinė temperatūra pasiekia +5º C, mažasis
kirpikas pradeda skraidyti 1-2 savaitėm vėliau už didįjį, kai žydi pilkasis karklas. Eglynuose
žievėgraužis tipografas skraidyti dažniausiai pradeda balandžio paskutinę savaitę, kai paros vidutinė
temperatūra būna +12º C, sprogstant karpotojo beržo pumpurams, dieną oro temperatūrai pakilus iki
+ 18º C. Vasarą ruoštus vabzdžiagaudžius medžius reikia apdoroti insekticidais per 3 dienas po jų
nukirtimo. Gali būti naudojamas insekticidas Lietuvoje registruotas miškų ūkyje žaliavinės
medienos apsaugai.
Purškiami medžiai (rąstai) po vieną iš visų pusių tiek, kad žievės paviršius gerai sudrėktų,
bet tirpalas nevarvėtų. Medienos nevartant, vienam kubiniam metrui vidutiniškai sunaudojami 1,5-2
litrai insekticidinio skysčio tirpalo (iki 5 l/m³, jeigu žievė labai stora ir nelygi). Vartant rąstus ir
žievę purškiant iš visų pusių, sąnaudos padidėja. Apdorotas žievės paviršius iki pirmo lietaus turi
visiškai nudžiūti. Po purškiamais vabzdžiagaudžiais medžiais patartina patiesti polietileninę
plėvelę. Plėvelė paliekama nuo insekticido žuvusių kenkėjų kiekiui nustatyti.
Išpurkšti insekticidai būna efektyvūs nuo kelių savaičių iki pusantro mėnesio (priklausomai
nuo tirpalo koncentracijos, saulės apšvietimo ir oro temperatūros). Kuo sausesni ir karštesni orai,
tuo trumpiau preparatai veiksmingi. Reikalui esant purškimą galima pakartoti.
Pagrindinė klaida purškiant, kad viršijama paruošto tirpalo koncentracija, tuomet jausdamos
stiprų chemikalų kvapą, kinivarpos aplenkia vabzdžiagaudę medieną ir nuskrenda į artimiausią
mišką.
Vidutiniškai 1 m3
vabzdžiagaudžių medžių (medienos) apdorojama 10 ha miško plote.
Žaliavinės medienos apdorojimas insekticidais Miške laikoma žaliavinė mediena apdorojama insekticidais nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1
d., kuri po nukirtimo nebus per 10 d. išvežta. Spygliuočių mediena purškiama siekiant apsaugoti
medieną nuo pavojingų liemenų kenkėjų įsigraužimo ir jų plitimo į aplinkinius spygliuočių
medynus.
Žaliavinės medienos rietuvės purškiamos iš viršaus ir šonų taip, kad žievės paviršius gerai
sudrėktų, bet nevarvėtų, ir tirpalo pakliūtų į rietuvės tarpus. Medienos asortimentų, esančių
rietuvės viršutinėje eilėje, vienam kubiniam metrui vidutiniškai sunaudojami 1,5-2 litrai
insekticidinio skysčio tirpalo (iki 5 l/m³, jeigu žievė labai stora ir nelygi). Kuo rietuvės sukrovimo
glaudumas mažesnis, tuo didesnės purškiamo tirpalo sąnaudos. Ypač svarbu kruopščiai apipurkšti
rąstus su stora nelygia žieve, kad tirpalo pakliūtų į žievės plyšius ir nelygumus, nes tos vietos yra
labiausiai tinkamos žievėgraužių įsigraužimui. Apdorotas žievės paviršius iki lietaus turi visiškai
nudžiūti.
Purškimas insekticidais efektyvus nuo kelių savaičių iki pusantro mėnesio (priklausomai
nuo sunaudoto tirpalo kiekio ir koncentracijos, apšvietimo ir oro temperatūros). Ilgiau la ikant
medieną purškimas pakartojamas. Pageidautina ant insekticidais apdorotų rietuvių pažymėti
kada ir kokiu preparatu jos buvo apdorotos.
Pušies sodmenų apsauga nuo spygliakričių Fungicidais purškiami 1-3 metų pušies sodmenys miško medelynuose.
Purškimui patariama naudoti skirtingos cheminės grupės fungicidus (2-3 rūšių). Purškimai
kartojami pasibaigus anksčiau naudoto preparato apsauginio veikimo laikotarpiui.
Vienų metų pušies sėjinukai purškiami 3-4 kartus per vegetaciją: liepos, rugpjūčio ir rugsėjo
mėnesiais, o esant ilgam ir drėgnam rudeniui dar papildomai purškiama spalio pradžioje. Dviejų ir
trijų metų pušies sodmenys nupurškiami gegužės pradžioje, o jei žiemą dažnai buvo atodrėkiai ir
pavasaris ankstyvas, arba praėjusi vasara lietinga – pirmą kartą jau balandžio viduryje. Purškimai
kartojami liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, o esant ilgam ir drėgnam rudeniui dar papildomai
purškiama spalio pradžioje.
Purškiama esant sausiems orams, kai oro temperatūra pakyla virš 12º C, ryte arba vakare,
arba apsiniaukusią dieną, kai nėra rasos. Nusistovėjus kaitroms ir sausroms purkšti netikslinga.
Tirpalo išpurškiama tiek, kad pilnai sudrėktų spygliai. Tirpalas paruošiamas pagal jo naudojimo
instrukciją ir purškiant turi būti laikomasi joje nurodytų orų sąlygų ir saugos reikalavimų.
Ąžuolo sodmenų apsauga nuo miltligės Ąžuolo sodmenys purškiami fungicidais 3-4 kartus per vegetaciją. Pirmą kartą – birželio
mėn. pradžioje arba pasirodžius pirmiems ligos požymiams, antrą kartą – liepos mėn. pradžioje,
trečią kartą – liepos mėn. pabaigoje, ketvirtą kartą – rugpjūčio mėn. viduryje. Purškimui patariama
naudoti skirtingos cheminės grupės fungicidus (2-3 rūšių). Purškimai kartojami trumpesniais
intervalais, jei naudojamų preparatų apsauginio veikimo laikotarpiai trumpesni.
Purškiama esant sausiems orams, ryte arba vakare, arba apsiniaukusią dieną, kai nėra rasos.
Tirpalo išpurškiama tiek, kad pilnai sudrėktų lapų paviršius. Tirpalas paruošiamas pagal jo
naudojimo instrukciją.
Spygliuočių sodmenų apdorojimas insekticidais nuo vabzdžių Spygliuočių sodmenys želdiniuose purškiami jų apsaugai nuo pušinių straubliukų, amarų
pakenkimų.
Purškiama esant sausiems orams, ryte arba vakare, arba apsiniaukusią dieną, kai nėra rasos.
Sodmenys nuo amarų nupurškiami insekticido tirpalu tiek, kad pilnai sudrėktų spygliai. Purškiant
nuo pušinių straubliukų turi sudrėkti stiebeliai iš visų pusių. Apdoroti sodmenys iki lietaus turi
visiškai nudžiūti. Nuo sodmenų nupurškimo iki jų transportavimo turi praeiti 2-3 dienos.
Insekticidų apsauga po sodmenų nupurškimo efektyvi nuo kelių dienų iki pusantro
mėnesio, tai priklauso nuo naudoto preparato savybių, išpurkšto tirpalo koncentracijos ir kiekio,
darbų kokybės.
KITOS MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS
Šaknis graužiančių kenkėjų apskaita Dirvoje gyvenančių (šaknų) kenkėjų lervų apskaita dažniausiai atliekama rugpjūčio-rugsėjo
mėnesiais. Jei vykdoma pavasarį, turi būti išėjęs pašalas ir dirva pradžiūvusi, o lervos pakilę į
dirvos paviršių maitintis. Vasarą per kaitras ir sausras lervos gali būti nusileidę į gilesnius dirvos
sluoksnius ar numigravę į pavėsį, todėl galimi apskaitų netikslumai.
Šaknis griaužiančių kenkėjų lervų apskaitai kasamos stačiakampės duobės, dažniausiai 1,0
m ilgio ir 1,0 m pločio, bei 0,5 m gylio. Duobės kasamos tolygiai visame apskaitos plote. Iškasamas
dirvožemis kastuvu nedidelėmis porcijomis pilamas ant brezento, storo polietileno ar kitos
medžiagos gabalo (patogus dydis apie 1,0 m x 1,5 m), jis peržiūrimas, rankomis sutrupinami
grumstai, išpurtomos augalų šaknys, surenkami rasti vabzdžiai ir peržiūrėtas dirvožemis nupilamas į
šoną. Taip peržiūrimas visas iš apskaitos duobės iškastas dirvožemis. Baigus apskaitą duobė
užkasama. Lervos sudedamos į uždaromą indelį, ant jo pažymima apskaitos vieta ir duobės
numeris. Baigus apskaitas, indeliai su rastais vabzdžiais atiduodami detaliems tyrimams. Lervų
gyvybingumo išlaikymui iki detalaus tyrimo atlikimo, indelius galima laikyti šaltkrepšyje.
Detalaus tyrimo metu “Šaknis graužiančių kenkėjų apskaitos žiniaraštyje” surašomas
kiekvienoje apskaitos duobėje rastų lervų kiekis atskirai pagal rūšinę sudėtį ir ūgius, išvedamas
vidurkis visam apskaitos plotui.
Miško želdinių 1 ha plote iškasamos 3 duobės. Daigynų, medelynų ir kenkėjų židinių
plotuose kasama 10 duobių 1 ha.
Eglynų žvalgymas žievėgraužio tipografo šviežiai apniktų medžių paieškai Intensyvi žievėgraužio tipografo šviežiai apniktų eglių paieška atliekama gegužės-birželio
mėnesiais 3-6 kartus, o nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 15 d. – 3-6 kartus (apie 10 d. intervalais,
priklausomai nuo oro sąlygų ir kinivarpų naujai apninkamų medžių gausos). Medynus reikia
žvalgyti tuo dažniau, kuo kinivarpų plitimo grėsmė didesnė ir kuo jų veikla intensyvesnė.
Pirmiausia žvalgomi 50 metų ir vyresnio amžiaus eglynų sklypai, kurių rūšinėje sudėtyje
eglė sudaro daugiau nei 50 procentų. Apžiūrimi eglių kamienai ir šalia jų esanti miško paklotė. Ant
jų ieškoma pribirusių rusvai rudų išgraužų, po laja nukritusių žalių spyglių, ar ant stiebo yra genių
atluptos ar iškaltos žievės. Žievėgraužio tipografo apnikti medžiai paženklinami. Šie medžiai turi
būti iškertami ir išvežami iki liemenų kenkėjų pirmųjų lėliukių susiformavimo.
Žvalgymas atliekamas pagal girininkijoje patvirtintą (arba aptartą) žvalgomų sklypų sąrašą
bei maršrutą. Darbų vykdymo patogumui ir savikontrolei patogu pildyti eglynų apžiūros žiniaraštį
(laisvos formos, kur žymimi kvartalų ir sklypų numeriai, išžvalgytas plotas ir data, pastabos apie
apniktų eglių gausą).
Žvalgymas vykdomas visų nuosavybės formų miškuose.
Pušinių straubliukų pirmųjų pakenkimų nustatymas spygliuočių želdiniuose Stebėjimui naudojamos gaudomosios duobutės ir želdinių apžiūra. Šių stebėjimų esmė, kad
laiku būtų pastebėtas pušinių straubliukų vabalų pasirodymas ir jų padidėjusio aktyvumo pradžia,
bei pirmieji jų pakenkimai spygliuočių želdiniams. Ta informacija būtina savalaikės straubliukų
naikinamųjų priemonių vykdymo pradžios nustatymui, užtikrinant želdinių apsaugą nuo
pakenkimų.
Pušinių straubliukų gausos stebėjimui iškasamos duobelės jiems plisti charakteringose
vietose. Straubliukų vabalų pasirodymo nustatymui, laikotarpyje nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 30
d., spygliuočių 1-3 metų želdiniai stebimi ne rečiau kas 10 dienų. Pastebėjus vabalus ir pirmuosius
medelių pakenkimus, želdinių apžiūros sutankinamos, norint nustatyti straubliukų kenkimo
intensyvėjimą. Tai labai svarbu vabalų masinio plitimo laikotarpiu ir esant sausiems-šiltiems orams.
Stebimi taip pat ir 4-6 metų spygliuočių želdiniai, jei prie jų yra iškirstų plynų šviežių spygliuočių
medynų kirtaviečių.
Duobelėse sugauti straubliukų vabalai suskaičiuojami ir sunaikinami, apžiūrimi spygliuočių
sodmenų stiebeliai, šakelės bei pumpurai. Į užsivestą žiniaraštį žvalgomuose sklypuose pagal
stebėjimų datas įrašomas sugautų vabalų kiekis ir pakenktų sodmenų bei sodmenų pakenkimo
laipsnis procentais (maksimalus ir vidutinis vabalų kiekis 1 duobutėje).
Įvykdžius želdinių apsauginius purškimus insekticidais, stebėjimai tęsiami, vertinant jų
efektyvumą ir pakartotinų purškimų reikalingumą.
Stebėjimai atliekami pagal girininkijoje patvirtintą (arba aptartą) žvalgomų sklypų sąrašą bei
maršrutą.
Vidutiniškai kasamos 5 stebėjimo duobutės prižiūrimų želdinių 1 ha plote.
Užšlemšto miško ploto valymas Nelikvidžios medienos kirtimas.
Pasirinktoje teritorijoje nukertami krūmai bei išvirtę medžiai. Dažniausia vykdoma
rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose. Nelikvidi mediena, krūmai sukraunami į krūvas (100
m2 plote ne daugiau kaip 1 krūva). Iškirsti krūmai, nelikvidi mediena ir šakos nunešamos 15 m
nuo kelių ribos bei masinio lankymosi vietų. Jei reikia, nelikvidi mediena gali būti sudeginama
arba išvežama.
Šiukšlių rinkimas.
Nurodytame plote surenkamos šiukšlės, sukraunamos į specialius maišus ir transportą.
Šiukšlės išvežamos į sąvartyną.
Gaisravietės valymas.
Atliekamas per 2 mėnesius po gaisro užgesinimo. Išimami augti toliau negalintys medžiai.
Jei gaisro pažeistuose medžiuose apsigyveno pavojingų rūšių vabzdžiai, tuos medžius būtina iš
miško pašalinti iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Nelikvidi mediena tvarkoma, kaip aprašyta
punkte „Nelikvidžios medienos kirtimas“.
Miško atkūrimas grybinių ligų židiniuose Šakninės pinties (Heterobasidion annosum) židiniuose pušynuose reikia sodinti lapuočius:
beržą, baltalksnį, liepą, vėlyvąją ievą, sausmedį ir kitus. Eglynų kirtavietėse, kur kelmai su puviniu
sudaro 40% ir daugiau, želdiniuose lapuočiai turi sudaryti ne mažiau 50%. Žemės ūkiui naudotus
plotus apsodinant mišku, netikslinga sodinti grynus spygliuočių želdinius, šakninės pinties
profilaktikai geriausia, kad spygliuočiai sudarytų iki 30% sodmenų kiekio.
Jaunuolynų apsauga nuo pušinės pinties infekcijos plitimo Valymai, retinimai pušies, eglės jaunuolynuose, apsaugant nuo šakninės pinties infekcijos
(Heterobasidion annosum) kilimo: kertami esant neigiamai oro temperatūrai, kai temperatūra ne
žemesnė kaip 0º C; kirtimo metu esant teigiamai oro temperatūrai, nukirstų žalių spygliuočių
medžių kelmai kirtimo dieną aptepami preparatu apsaugančiu nuo šakninės pinties infekcijos.