Valstieciu laikrastis 2012 10 06

Genut Babraviien

Vaikyst

1. Kada gimte?Prajusiame tkstantmetyje, va-

saros viduryje, po plrno enklu. Nors pats mgstu bti oldis.

2. Kur?iaurje, ten, kur temperatra pa-

siekia 50 laipsni alio. Tremtini miestelyje Urdomoje (Rusija), dau-giatautje bendrijoje, kur buvo apie 30 tautybi moni, Stalino itremt vien miestel.

3. Keli vaik eimoje gimte?Ms eimoje buvo penki vaikai,

visi broliai, neturiu n vienos sesers. Mama labai norjo mergaits, todl a gyvendinau jos svajon ir pirmas eimoje susilaukiau dukters. Trys vy-resni broliai turjo po du snus. Kaip sakoma liaudyje, a esu juvelyras.

4. Kaip atsidrte iaurje?Mano mama sudegino komjauni-

mo biliet ir iame kurorte gyvena iki iol. iandien t miestel vadina savo kurortu, nes a ten pasisten-giau sukurti kuo daugiau patogum, net jr.

5. Koks buvo vaiko gyvenimas iaurje, tremtyje?

Manau, vaikai savaip vertina situ-acij. A ten gimiau, tai vieta, ku-rioje praleidau vaikyst. Man ji miela. Atmintyje ilik tik geri prisiminimai. Matyt, tai ir mamos nuopelnas.

6. Galbt gyvenote pasiturimai, jei prisiminimai tik geri?

Ne, pinig trkdavo visada, mama buvo paprasta darbuotoja. Jos dar-bas paruoti mik buvo labai sun-

kus, visk reikjo neti ant savo pei. Visada stebdavausi, kaip moteris gali neioti tokio svorio rstus. Tai kartai teko igyventi nemaai sunkum.

Kartais po dvi ar tris dienas ant stalo nebdavo ir diovintos duo-nos rieks...

7. Kaip jums tuo metu pavykda-vo igyventi?

Skolindavoms, o jei nepavykda-vo, tekdavo nevalgyti.

8. Ar buvo i ko pasiskolinti, jei-gu visi skurdiai gyveno?

O kas sako, kad visi skurdiai gyveno? Mes, beje, irgi ne pati

skurdiausia eima buvome. Kai kuriose eimose augo tik po du vaikus. Mano tvai augino pen-kias atalas, taiau tai ne gau-siausia daugiavaik eima. Buvo ir toki, kuriose augo devyni ar net deimt vaik.

Auginome ok, vit, triui, iem juos laikme namuose, kad nesualt. Taip ir gyvenome. Tikrai galvoje nestrigo, kad tai bt buv didiausi trkumai.

9. Apie k svajoja vaikas, gy-vendamas iaurje? K jis nori pa-siekti?

Svajojau, kad uaugs tursiu ger darb, nuosav nam, k ir gy-vensiu pasiturimai, bsiu nuo nieko nepriklausomas. Neinau kodl, bet buvau tikras, kad taip bus.

10. Ar svajons isipild?Manau, isipild su didiausiu

kaupu.11. Kokie ir koki tautybi mo-

ns gyveno js gimtinje?moni buvo labai daug ir vairi.

Tai labai viess, isilavin, doms mons, nuolat kalbdav apie kitok nei sovietini laik gyvenim. Jie ne-pritapo prie soviet valdios, nebuvo prisitaikliai. Tie mons buvo drss, turjo savo nuomon ir j gyn.

Buvo ir politini kalini zona. Kai baigdavosi kalinimo terminas, jiems bdavo draudiama vaiuoti dide-lius miestus, todl dauguma apsigy-vendavo ms gyvenvietje.

Ten galjai sutikti moni i Balti-jos ali, Rusijos, Ukrainos, Baltarusi-jos, Vokietijos, buvo netgi kin! I j buvo galima daug ko pasimokyti.

Tarp kitko, Tvas Stanislovas va-iavo tremt Int pro mus. Kadan-gi kit keli nebuvo, jis vaiavo pro ms gyvenviet. Mes su juo apie tai daug kalbdavoms.

Ten vaiuodavo ir monsinjoras Vasiliauskas. Prie pat mirt jis atva-iavo pas mane Kdainius. Daug diskutavome, dvasininkas suprato, kad jo kelion iame pasaulyje eina pabaig.

Be galo domu buvo klausyti mo-gaus, kuris kalba nieko neslpdamas ir nenutyldamas. Jam patiko mano tuometiniai straipsniai apie tremt. Kaip tu sugebi taip gerai dlioti min-tis, kad prie akis inyra apraomas vaizdas? nusistebjo jis.

Monsinjoras Vasiliauskas isiva-nojo vanta mano pirtyje, nusifoto-grafavo mano kabineto krsle, tarsi palaimindamas, ir ivaiavo...

Mokslai

12. Kur mokts? Ar mokykla buvo arti?

Mokykla buvo u dviej kilomet-r, tekdavo eiti per mik. Kadangi ten yra nemaai vilk, rinkdavoms grupelmis ir eidavome mokykl. Tai turjo ir plius, ir minus.

Suprantama, vaikams audavo galv neiti pamokas, todl neretai jas praleisdavome, nes sugalvodavo-me kok nors kit usimim.

13. Kaip seksi mokytis?Toli grau nebuvau pavyzdingas

mokinys, juo labiau bendra nuotai-ka tremtyje ir soviet reimas nebu-vo palankiausios slygos mokslams. Mes puikiai supratome, kad trem-tini tv ataloms karjeros daryti niekas neleis, todl ir nebuvo didelio noro vadovlius krimsti. iaip buvau gana gabus.

2012 m. spalio 6 d., etadienis Nr. 80 (9203) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

Tituluota grauol nenorom prilimpa prie Renatos Voitechovska-jos pavards, nors ji pati tai iri kur kas paprasiau, be pompastikos.

Nors dienos trumpja, o naktys vis altesns, roi augintojai dar gali pasidiaugti paskutiniais j iedais.

Per rudens lygiadien sodinin-k bendrijos Ekranas-1 sodininkai rinkosi rudens vent. Gausios ben-drijos nariai parod, kad moka ne tik dirbti, bet ir linksmintis.

Vieni sitikin, kad skiepai i-sigelbjimas, o kiti tvirtina, jog jie tik sargdina sveikus mones. Kaip yra i tikrj?

iandien skaitykite:

ETADIENIS, 11 p. f

SODYBA, 7 p. f

Treiadien VL su priedais:kinink iniosMoters pasaulis

iandien besibaigianti miko, mediokls ir aplinkos paro daSprendim ratas 2012, rengiama Aleksandro Stulginskio universitete, daugyb prekiautoj ir nuvyl, ir papiktino.

Apie tai 18 p. f

Antra ir treia pasaulio ekonomikos susipe dl sal Ryt Kinijos jroje. Taip galima bt apibdinti Kinijos ir Japonijos konfl ikto prieast. nesutarimus sivl ir Kinijai artimas Taivanas, kuris taip pat reikia pretenzijas ginytinos priklausomybs Senkaku salas.

SVEIKATA, 19 p. f

Nukelta 2 p. f

V.Uspaskichas: 53 metai, 53 klausimaiBtent tiek klausim udavme Darbo partijos pirmininkui.Politikas neveng atvirai kalbti apie vaikyst, asmenin gyvenim, verslo pradi ir panaius dalykus.

SODYBA, 7 p. f

Svajojau, kad uaugs tursiu ger darb, nuosav nam, k ir gyvensiu pasiturimai, bsiu nuo nieko nepriklausomas. Neinau kodl, bet buvau tikras, kad taip bus.

V.Uspaskichas: Valdiai ir ekspertams apsiaukliams nuolat kalu galv, kad ms galimybs ir skm susijusi su tradicinio verslo krimu ir gamyba. Jei taip nebt daroma, tai turt bti vertinama kaip nusikaltimas prie Lietuv.

Asmeninio archyvo nuotrauka

2 2012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratisAktualijos

Niekada neruodavau nam dar-b, suspdavau juos atlikti per pa-mokas ir skmingai judjau i kla-ss klas.

Tenka pripainti, kad ir mokytojai skirstydavo vaikus pagal tv tak.

Kadangi mano mama buvo papras-ta darbuotoja, ir dmesys man buvo atitinkamas. Vyresnse klasse pa-dtis keitsi, atsirado jaun mokyto-j, su kuriais radome bendr kalb, todl mokytis tapo domu.

Nuo 15 met pradjau mokytis traktorininko, altkalvio-montuotojo, o vliau vairuotojo amato. Kai gi-jau vidurin isilavinim, prie pat ar-mij, mano sskaitoje jau buvo trys atestuotos specialybs.

Armijoje baigiau kursus ir gavau lktuv reaktyvini varikli mecha-niko atestat. Vliau Ufoje mokiausi brigadininko-suvirintojo amato. Da-bar i specialyb yra defi citas, o tuo laiku buvo aukso verts.

Brigadininkas-suvirintojas tuo metu gaudavo 1 0001 200 rubli atlyginim, o paprastas meistras, darb vykdytojas ar net virininkas, baigs institut, gaudavo nuo 80 iki 140 rubli.

Vliau studijavau Ufos naftos ir duj politechnikos universitete, ta-iau jo nebaigiau ir jau 1987 metais, kai vyko vadinamoji perestroika, a buvau Lietuvoje.

Kai atsirado komercini studij, stojau Plechanovo universitet, dl kurio oponentai vliau sukl daug triukmo Lietuvoje. Tai nebuvo tas pats, kas dienins studijos, taiau gyt ini man pakako.

1999-aisiais baigiau Kauno tech-nologij universitet. Tais paiais metais stojau doktorantr, ta-

iau sitraukiau aktyvi politik ir teko rinktis, nes daug kam atrod, kad naudojuosi padtimi, nors jau turjau doktoranto darb su viso-mis recenzijomis.

Namai ir gimtasiskratas

14. Ar paddavote mamai tvar-kytis namie?

Buvau pavyzdingas, i vis bro-li daugiausia jaudinausi dl eimos kio ir jame tvarkiausi. Nuo koki e-eri met miau keltis anksti, nes reikdavo du kilometrus bgti ir at-neti namus pieno.

Miko paruoimo miestelyje buvo darbininkams skirt valgykl, tad kai neutekdavo pinig iki algos, tekda-vo skolintis arba imti maisto skol. A eidavau parneti visai eimai pa-ruoto maisto.

Iki dabar pamenu vienoje valgyk loje buvo labai skani bulvi ko ir uvies kotletai. Bulvi ko kainavo 4 kapeikas, kotletas 6, o riek duonos 1. Kad pavalgyt visa eima, utekdavo koki 60 kapeik.

Matyt, jau tada m rykti mano, kaip verslininko, gyslel. veni pro-ga net radau galimyb nupirkti msos kotlet, kurie kainavo po 1218 ka -peik, priklausomai nuo msos.

Vasar eidavome mik grybau-ti ir uogauti. Nuo 12 met pradjau dirbti. I pradi vasaromis vaiuo-davau kolk ruoti iemai ieno, vliau ganydavau gyvulius. Kai su-kako 1415 met, mus, vaikus, pa-imdavo remontuoti kelio arba ge-leinkelio. jo toks kelias per pel-k, mons j vadino lizniovka ir juo vedavo i miko rstus. Teko pa-dirbti.

15. Jei buvote toks kikas, gal mokate gaminti?

Moku ir manau, kad visai skaniai.16. K mokate pagaminti?uvies patiekalus uvien, kept

uv, uvies kepsn, paruoti sdyt, vytint uv. Moku paruoti kart ir alt darovi valgi ir kai kuriuos msos patiekalus.

Nemaai fantazuoju kepdamas kiauinien. Turiu ir savo autorin patiekal, kurio recept laikau pa-slaptyje. Tai traki pica. Jei usiim-iau masine jos gamyba, udirbiau daug pinig. Kas ragavo, visiems la-bai patiko.

17. Ar dabar danai gaminate?Deja, ne, neturiu tam laiko.18. Ar paddavote broliams, kai

tapote pasiturintis?Taip, padjau visiems. Daniausiai

vaikui nam stato tvai, o a suren-iau nam savo mamai. Kaip sako rus patarl, nebt buv laims, bet nelaim padjo. Ms namas sudeg, deja, jame sudeg ir mano brolis. Dabar mama gyvena rstinia-me name, kur pastaiau pagal savo paties sukurt projekt.

19. Teko girdti, kad gimtinje ne tik nam, bet ir banyi pasta-tte. Gal yra dar kas nors, ko mo-ns neino?

I ties esu laimingas mogus, nes Dievas ir likimas suteik galimy-b gimtinje pastatyti ne tik nam. Mano pastatyta banyia, vienin-tel i Archangelsko srityje per 1 000 met pastatyt banyi, buvo paventinta paties ventojo Tvo.

Ten pat pastaiau keturis ei metr aukio paminklus. Ant vieno i j parayta: Visiems tiems, kas ia uvo ir nukentjo represijos metu. Vadinasi, ir lietuviams, ten palaido-tiems, ir nukentjusiems.

Visi paminklai buvo padaryti Lie-tuvoje, uregistruoti Kultros minis-terijoje (KM) ir nuveti mano gim-tin. Rusijoje jie taip pat buvo u-registruoti KM kaip meno kriniai ir priimti saugoti.

Gimtajame tremtini miestelyje pastaiau viebut, restoran, par-duotuv, paklojau pirmj asfalt. Mano iniciatyva atsirado teiss ak-tas, kuriuo teisinta miesto vent su buitiniais elementais.

Tai rytins miios, rankdarbi mug, sporto varybos, achmat turnyras, festivalis Auksin vove-r, Met mogaus rinkimai ir sep-tynios nominacijos, skirtos geriau-

siems savo profesijos specialistams irinkti.

Taip pat vyksta graiausio namo ar sodybos rinkimai, miestelio Mis rinkimai, ventin loterija, dain ir eilrai apie miestel konkursas. Ko gero, apie ms miestel jau su-kurta daugiau dain ir eilrai nei apie Maskv. Vyksta inom estra-dos atlikj koncertai, bna venti-ni fejerverk ir naktini vakarli, kuri ofi ciali dalis prasideda antr valand nakties.

Su heraldikos specialistais pavy-ko sukurti miestelio vliav ir her-b. Pagrindinis jo simbolis vover, nes ivertus i komi kalbos Urdoma reikia vovers namas: ur vover, dom namas. Usakiau tiek vliav, kad utekt visiems Urdomos gyven-tojams, ir padovanojau.

20. Kada pirm kart ivaiavo-te i gimtojo miestelio?

Kai buvau dvylikos, ivaiavau miest, sikrus u 100 km. Jame gyveno apie 40 tkst. moni. Tas miestas man atrod labai didelis, juk ms gyvenvietje buvo apie 2 tkst. gyventoj. Pamats penkiaaukius namus pamaniau, kad uaugs sta-tysiu tokius pat. Tereikia mogui savo akimis pamatyti, kad progre-sas smegenyse engt priek.

21. Sakoma, kad po armijos pra-sideda naujas vyro gyvenimo eta-pas. Kokiu keliu pasukote js?

Grs i armijos ilsjausi tik 10 die-n, ilgesniam poilsiui nebuvo pinig. Tuomet nuvykau dirbti t pai orga-nizacij, kurioje plujau prie armij.

Netoli Vorkutos yra toks Peio-ros miestas. Jame veik magist-ralini dujotieki kompanija. Tuo metu bendrovs padalinys persik-l Tiumens apskrit netoli Surgu-to, t. y. 4 tkst. km nuo mano gim-tj nam.

Darbas man patiko. Esu darboholi-kas, todl nepastebjau joki sunku-m, nors dirbti tekdavo po 1214 val.per par. Turjom tik vien laisv dien per du mnesius, be to, gyve-nome vagonliuose. Utat pinigus mokjo didelius (ypteli).

V.Uspaskichas: 53 metai, 53 klausimai

e Atkelta i 1 p.

Mama gyvena rstiniame name, kur pagal savo paties sukurt projekt pastat V.Uspaskichas. Asmeninio archyvo nuotraukos

Vyresnioji Julija bai-g Niujorko (JAV) valstijos gimnazij, Vaingtono univer-sitet, moksi Ispa-nijoje, gavo JAV pilietyb, o dabar jau perima tvo verslRusijoje.

Laura baig Kdaini gimnazij ir dabar studijuoja Vilniaus universitete krybin industrij. O snus Eduardas, baigs gimnazij Vaingtone (JAV), studijavo Niujorko ir Majamio universitetuose, taiau nusprsta, kad jiedu su sese Julija perims tvo versl Rusijoje, todl perstojo prestiin Maskvos universitet. Vyriausioji Julija ir jauniausioji Just geros draugs.

32012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratis

Meil ir eima

22. Kiek turite vaik?Turiu keturis, bet noriu dar.23. Kiek turite mon?Vien.24. Negali bti, dabartin juk

yra antra?Turjau dvi, bet klausim, kiek

turiu mon, atsakiau teisingai vie-n (ypsosi).

25. Kas jums yra meil ir kada pirm kart simyljote?

Jau rodyta, kad meil tai che-minis elementas, kur gali sukurti tik dviej moni nuoirds jaus-mai. Kiekvienas mogus privalo pa-tirti meil, kitaip jo gyvenimas bus beprasmis ir ma maiausiai nelai-mingas.

Pirm kart simyljau mokyklo-je, neinau, ar tai buvo tikra meil, ar tik paauglysts jausmai. iandien t jausm sunku apibdinti tiksliai, bet kai viskas gerai vystosi, atrodo, kad taip bus vis gyvenim. Galbt apie tai negalvoji nuolat, taiau kai ikyla grsm prarasti, imi apie tai galvoti be perstojo. Paaugliai tikrai patiria nemaai skausmo.

Kas man yra meil? iandien galiu tiksliai pasakyti, kad tai jausmas, kuris ne tik gamina chemin elemen-t, bet ir duoda labai daug teigiamos energijos, sudaranios spd, kad gali kalnus nuversti. Visk gyvenime pasiekiau dl meils. Jei turi sparnus, viskas sekasi geriau.

Ir dar vienas svarbus dalykas reikia suvokti, kad meil gali bti vairi ir susijusi ne tik su moteri-mi. Galima jausti meil gamtai, gy-vnams, apskritai monms, gim-tajam miestui, gyvenvietei. Kai k nors darau dl Kdaini, jauiu visai kit atsidavim, negu daryiau tai i reikalo kitur.

Labai danai pagaunu mint, kad k nors rengdamas savo gimtinje darau tai i meils, nepavargstu, i kakur atsiranda energijos, apima keistas ir malonus jausmas. Aps-kritai jei jauti meil monms, va-dinasi, gimei normaliu mogumi, galiniu sikrauti gyvybingos teigia-mos energijos, darydamas k nors gera. O jei nori, kad tas jausmas bt stip resnis ir suteikt dar dau-giau teigiamos energijos, niekada nelauk ir nereikalauk padkos.

26. Kur ir kaip susipainote su dabartine mona Jolanta?

Darbe. A jau dirbau, o ji toje pa-ioje monje sidarbino baigusi uni-versitet. Jolanta buvo mano skonio mergina, ikart pajutau jai simpatij, todl engiau lemiam savo gyveni-mo ingsn.

27. Kaip jus prim Jolantos t-vai?

Jolantos tvai yra i Kauno, ku-ris tuo metu buvo pats nacionalis-tikiausias miestas. Jos tvas nepri-klausomybs pradioje budjo per piketus prie televizijos bokto bei Lietuvos radijo ir televizijos, taiau mane, rus, prim iltai.

Tai buvo Jolantos pasirinkimas, kuriam jie nenorjo prieintis. Galiu pasakyti, kad per daugiau nei 22 me-tus, kai esu su Jolanta, tarp mans ir jos tv nebuvo n menkiausio ne-sutarimo, joki gin. Man labai pa-sisek.

28. Ar danai bendraujate su at-alomis? Ar dl didelio uimtumo vaikai nepasiilgsta tio?

Reikia pripainti, kad mano u-imtumas didiulis trkumas. Dl to nukenia mano ir vaik bendravi-

mas. Kai apkabinu savo maiausij, jauiu, kaip ji mans pasiilgsta, kaip iltai apsikabina ir kaip diaugsmin-gai mua jos irdel.

O maiausiu buvo kiekvienas mano vaikas, kol gim kitas. Kiek-vienas i j jaut tam tikr trkum, tarp j ir a. Deja, mogus negali vie-nu metu bti visur. Tikiuosi, vaikai mane supras.

29. Kuo usiima js vaikai?Vyresnioji, Julija, baig Niujorko

(JAV) valstijos gimnazij, Vaingto-no universitet, moksi Ispanijoje, gavo JAV pilietyb, o dabar jau peri-ma mano versl Rusijoje.

Dabar ji intensyviai studijuoja Rusijos verslo specifi k, susijusi su mano verslu, bando susipain-ti su bsimu savo verslu ir turtu. Manau, jai puikiai pavyks. Juo la-biau kad turi darbo patirties dide-lje Amerikos organizacijoje, ten nemaai pasiek, taiau sutarme, kad jai laikas savo rankas perimti versl Rusijoje.

Dabar i jau gana turtinga jauna panel perima i mans ne tik vers-l, bet ir turt. Kas nors gali netik-ti, bet vis savo turt Rusijoje ati-daviau su didiuliu palengvjimu ir diaugsmu.

Eduardas taip pat baig gimnazij Vaingtone (JAV), pradjo studijuoti

Niujorko ir Majamio universitetuose, taiau nusprendme, kad jiedu su sese Julija perims mano versl Ru-sijoje, ir jis perstojo prestiin Mas-kvos universitet, kur iemet jau tu-rt pabaigti.

Jis taip pat bando integruotis jam patikt versl, nes abiem vaikams padovanojau vienod kiek Rusijos kompanijos akcij.

Laura baig Kdaini gimnazij ir dabar studijuoja Vilniaus universitete krybin industrij. Ji antrakurs. Kol kas sunku pasakyti, ar jai bus do-mus ms su mona verslas Lietuvo-je, bet labai noriau, kad ji pradt apie tai galvoti, nors kol kas poymi ta linkme nematyti (ypteli).

Ms maoji Just iais metais vs pirmj savo jubiliej jai su-kaks 10 met. Dukrai patinka moky-tis, ji pasitiki savimi ir yra pirmn. Dedu j daug vili, tikiuosi, kad ji perims ms eimos versl Lietu-voje.

Pomgiai

30. Kas yra js didiausias ho-bis?

Verslas.31. Bet juk verslas tai dar-

bas?Man tai yra hobis. Verslu galiu u-

siimti 24 val. per par ir nepervargti. Manau, esu laimingas mogus, nes usiimti hobiu ir u tai gauti atlyg yra didiul laim.

32. Tuomet k veikiate laisva-laikiu?

Usiimu vandens sportu, aidiu tenis, biliard, slidinju kalnuose, daug skaitau.

33. Galima sakyti, kad esate eks-tremalas?

Btent taip.34. Patiriate nemaai tampos.

Kokiais bdais pavyksta atsipalai-duoti?

Visada padeda pirtis, joga, joginis pasivaikiojimas laukuose ir, ino-ma, buvimas su vaikais.

Ryys su Lietuva

35. Kaip atsidrte Lietuvoje?Tai nutiko 1985 metais. Buvau ko-

mandiruotje Lietuvoje, Panevio rajone. Ten buvo kurtas ms pa-dalinys, kuris turjo tiesti magistra-lin dujotiek. Tada buvo nusprsta komandiruoti mane Suomij, todl nespjs sikurti ivykau i iaurs Europos valstyb.

Po met vyko ernobylio avari-ja. Nutraukiau savo darb usienyje ir skubiai grau, kad iveiau savo eim i lobino miesto, sikrusio netoli katastrofos epicentro.

Beje, soviet laikais bti komandi-ruotam usien buvo beveik nema-noma, juo labiau kapitalistin al. Tai buvo galima prilyginti skrydiui kosmos. Bet man pavyko, nes bu-vau vienas geriausi savo srities spe-cialist. Grti i usienio, vadinasi, prarandi daug pinig.

Kaip ir minjau, tuo metu udir-bau daug, o dirbant usienyje ben-dras atlyginimas ieidavo apie 4 0005 000 rubli per mnes. Tai yra be-veik 20 kart didesnis nei vidutinis udarbis Soviet Sjungoje.

ernobylio avarija visk sugadino. Utat ms padalinys tuo metu vis dar dirbo Lietuvoje ir po truput buvo pradjs kraustytis kit viet iau-rje. A dar grau Lietuv, Pane-v. Apie mano, kaip gero specialis-to, grim suuod Lietuvos Vyriau-syb. Jos atstovai mane susirado ir pasil suburti grup specialist bei likti Lietuvoje jai vadovauti.

Toki pasilym pasitaikydavo ir anksiau, vainjant po vis Sovie-t Sjung, bet Lietuva mane ka-kuo patrauk, todl sutikau. Surin-kau jaun, labai ger specialist i visos Soviet Sjungos komand ir mes sikrme Lietuvoje. Nuo to lai-ko Lietuva mano, kad magistralinius dujotiekius tiesia savo rankomis.

36. Kodl sikrte btent K-dainiuose?

Pirmas dujotiekis buvo tiesiamas i Kauno Sargn gyvenviets K-dainius, todl visiems buvo silomi butai Kdainiuose. Nors turjau ga-limyb rinktis ir i kit miest, nebu-vau susipains su Lietuva, todl ne-buvo svarbu, kur gyventi. Nuspren-diau likti su visais Kdainiuose.

Kad liktume Lietuvoje, iklme pagrindin slyg aprpinti mus bstu. Tuo metu Lietuvoje mons po 20 met ar net ilgiau lauk gali-mybs gauti but, o mums paadas buvo itestas per du mnesius.

Taip atsidriau Kdainiuose. Ai-ku, tai labai trumpas pasakojimas, vyki ir nesklandum buvo nema-ai. Ir i buvusios organizacijos pu-ss buvo bandoma pakenkti, reikjo kovoti. Vliau teko dirbti beveik kiek-viename Lietuvos mieste.

37. Kaip reagavote Lietuvos nepriklausomybs atkrimo pa-skelbim?

Ties pasakius, irdyje visada pa-laikiau Lietuvos trokim. Juk gi-miau tremtini miestelyje, todl ge-riausiai i visos kompanijos supratau, kas tai yra. Buvau ir Baltijos kelyje su visais, ir prie parlamento saus.

Jau po tragik vyki i ryto va-iavome su visais solidarizuotis ir pa-laikyti ginanij parlament nuo smurto bei agresijos. Jau buvau bu-vs usienyje, tad savo akimis buvau mats visikai kitok gyvenim. Tuo metu, kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomyb, savo iguliu va-iavau i Prien Kaun ir pamiau pakeleivi.

Jie pasak, kad Lietuvoje didiu-l vent, nes k tik paskelbta alies nepriklausomyb. Tada lietuvikai dar nekalbjau, todl jungiau radi-j, o pakeleiviai man vert i nau-jien.

38. Ar ikart sutikote priimti Lie-tuvos pilietyb?

Taip, nes tuo metu jau turjau Jo-lant.

Politika

39. Kas jums yra politika?iandien man tai yra galimyb re-

alizuoti save ir siekis su komanda pa-daryti Lietuv geresn. Kai nuspren-diau eiti politik, jauiau btinyb tai daryti. Konservatoriai alyje ved protekcionizm, todl buvo nema-noma vystyti verslo, jei nesi j mo-gus. Teko eiti politik.

Aktualijos

23 proc.

Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip. Jei tik kas nort pirkti.

Pagalvoiau, ar pasilymas vertas mano balso.

Greiiausiai, kad neparduoiau.

Ne. Reikia bausti tiek balsus perkanius, tiek parduodanius.

Ar sutiktumte parduoti savo balsLR Seimo rinkimuose?

6 proc.

3 proc.

68 proc.

Pilnatis.Saul teka 7.30, leidiasi 18.44.

Rytojiandien

iandien orai iliks debesuoti, protarpiais su lietumi. Ps gsingas pietvakari, vakar vjas. emiausia oro temperatra nakt bus 510, aukiausia dien 914 laipsni ilumos. Sekmadien debesuoti ir lietingi orai tsis, ps piet vakar vjas. Oro temperatra nakt numatoma 712, dien laukiama 914 laipni i-lumos. Ateinanios savaits pradioje tsis lietingi, darganoti, vjuoti ir rudeni-kai vss orai. orai.lt, VL inf.

Dien: +9 +14

Nakt: +7 +12

Dien: +9 +14

Nakt: +5 +10 Nakt: +4 +6

PorytDien: +9 +11

I ties esu laimingas mogus, nes Dievas ir likimas suteik galimyb gimtinje pastatyti ne tik nam. Mano pastatyta banyia, vienintel i Archangelsko srityje per 1 000 met pastatyt banyi, buvo paventinta paties ventojo Tvo. Ten pat pastaiau keturis ei metr aukio paminklus. Ant vieno i j parayta: Visiems tiems, kas ia uvo ir nukentjo represijos metu.

V.Uspaskichas pripasta, kad jo uimtumas didiulis trkumas, nes dl to nukenia bendravimas su eimos nariais.

Nukelta 4 p. f

4 2012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratisAktualijos

40. K jums duoda dalyvavimas politikoje?

Vis pirma, kai dalyvauji politiko-je, oponentams sunku usiimti pro-tekcionizmu. Kai Seime yra kit po-litik, sumaja protekcionist skai-ius, todl silpnja j taka.

Jei politikoje dominuot konser-vatoriai arba socialdemokratai, Lie-tuvoje sigalt laukinis kapitaliz-mas, kaip kadaise Amerikoje. Verslu usiimti gali tik tie, kurie yra ariau valdios. Niekada nebiau js politik, jeigu konservatoriai neb-t dirbtinai lugd mano verslo.

Verslas

41. Ar Lietuvoje pagerjo vers-linink padtis?

iek tiek. Labai padjo naryst ES. Protekcionistams statym baz ir tai-sykles teko derinti prie tos, kuri vy-rauja civilizuotose alyse. Po truput pradjo keistis ir patys politikai.

Vieni jau pakankamai prisigrob, kiti iaip pasitrauk, i politins arenos pa-mau dingsta komunistai, kurie atk-rus nepriklausomyb buvo valdioje ir gerai orientavosi prichvatizavime.

Gal gale buvo atverta ES rinka. Nors ji vis labiau spraudiama r-mus, vis dlto tapo didesn. Per 22 nepriklausomos Lietuvos metus ir verslininkai gijo daugiau patirties.

42. Ar yra tek mokti ky sprendiant verslo klausimus?

Taip.43. Kokios tai buvo sumos?Reikia pabrti, kad Lietuva nra ir

nebuvo iimtis. Pagal toki schem teko pltoti versl ir Rusijoje, ir Vakaruose. Tiksliai inau, kad n vienas be kyi nesukr didesnio ar vidutinio verslo. Tiksli sum vardyti nenoriu, nes kol kas pas mus nra nepriklausomos tei-ssaugos ir bt inicijuojamas teisminis procesas, o man to visai nereikia. Tai jau parod politizuota Darbo partijos byla, kai yra spaudiami teisjai.

44. Kada nutarte kurti savo versl Lietuvoje?

Kad nutariau btent Lietuvoje kur-ti, turbt nra didelio stebuklo, juk ia gyvenau. Pradjau ikart, kai buvo pa-skelbta nepriklausomyb. Jau po mne-sio turjau kooperatyv, o kai atsirado

Akcini bendrovi statymas, j perre-gistravau udarj akcin bendrov.

45. Kokia buvo pradia? I kur turjote gdi ir kapitalo?

Pradia buvo ities domi. Augo-me ir mokms kartu su Lietuva, statym bazs dar nebuvo. Tuo lai-kotarpiu buvo pereinama nuo plani-ns ekonomikos prie rinkos, viskas buvo nauja, niekas neturjo patirties, mokytis nebuvo i kur. Galima sakyti, visi buvome bandomieji triuiai.

Padjo ir tai, kad jau iki to laiko bu-vau pagyvens Suomijoje. Kriminoge-nin situacija nebuvo pavydtina, ne-buvo kur kreiptis pagalbos, kad tave kas apgint, policijos buvo maai, o neretai ir ji dirbo su banditais. Tas lai-kotarpis buvo gana sudtingas, todl teko ne tik pirmiems mokytis daryti versl, bet ir priimti ikius bei tikr-ja to odio prasme likti gyviems.

Susidriau su ne viena pavojin-ga situacija, kuri bt verta atskiros knygos ir galt tapti bestseleriu. To-dl kai iandien politikas apsiauklis pradeda moralizuoti verslininkus dl j pradinio kapitalo ir neva nevarios pradios, norisi spjauti jam veid.

46. I kur js mte pradin ka-pital?

Jau minjau, kad gerai udirbau, tuo metu turjau dvi mainas, iek tiek santaup. Ikeitus santaupas dolerius, jos bt siekusios kokius 3 tkst. doleri.

Doleris tuo metu buvo labai bran-gi valiuta. Kad pripiltum piln bak benzino, reikjo 16 rubli (litras kai-navo 40 kapeik, tai jau buvo pakel-ta kaina, anksiau atsijo dar pigiau), bet blokados metais ne degalinje lit-r benzino buvo galima nusipirkti u 1 rubl. A i to irgi dariau versl.

Taigi 16 rubli kainavo pilnas ba-kas benzino, geri piets restorane nuo 3 iki 5 rubli, viebuio kambario kaina apie 10 rubli. Tada 1 doleris kainavo apie 40 rubli, o u 1 doler per dien galjai gyventi viebutyje, gerai maitintis ir vaiuoti savo mai-

na. Taigi 3 tkst. doleri buvo dideli pinigai ir tai buvo mano pradinis ka-pitalas. Bet per metus doleris pakilo iki 350400 rubli ir buvo vesti laikini pinigai (vadinamosios vagnorks).

47. Nuo ko pradjote versl?I pradi dirbau pagal specialyb

ir tiesiau dujotiekius, o kai sisibavo infl iacija, usiimti statyba nebebuvo naudinga tik pasiraai sutart, prasi-deda infl iacija, kuri ne tik suvalgo vis peln, bet dar turi ir primokti, kad ubaigtum objekt. Sutartis mme pasirainti su galima indeksacija.

Pradjome usiimti komercija, t. y.aprpindavome objektus statybin-mis mediagomis. Tada buvo atras-ta dar viena nia, altinis, kuris buvo daug pelningesnis nei statybos. To-kiu bdu pavyko sukurti gana didel daugiafunkc koncern, kuris utikri-no apie 4 tkst. darbo viet.

Per 22 metus atlyginim ir mokesi pavidalu buvo sumokta daugiau nei milijardas lit. Taip pat nemaai skirta labdaros fondui, kuris kasmet padeda

tkstaniams moni, studentams ir daugumai kit, bet, deja, valdia tok versl lugdo ir nesupranta, kad pjauna ak, ant kurios sdi pati valstyb.

48. Daug kur buvo raoma, kad udirbote i prekybos dujomis ir tarpininkavimo...

Galite drsiai spjauti veid tiems, kas taip sako. Per vis laikotarp Lietuvai duj esu pardavs vien kart 300 tkst. kubini metr, tai yra 10 proc. metins apimties. Visa kita yra pasakos.

Esu kliringo atsiskaitymo siste-mos Lietuvoje u dujas autorius, tie-sa, j paskui m naudoti ir Latvija,

Estija, Baltarusija, Moldova, Ukraina. Tarp kitko, ten pirm kart pamaiau Julij Tymoenko ir galiu pasakyti, kad ji nelabai variai dirbo. Vis dlto, ma-nau, ta istorija isisprs ir be mans.

Mano programa i ties dav di-del impuls Lietuvai. U dujas buvo atsiskaitoma ne valiuta, kurios tuo metu nebuvo, o kasdienio vartojimo prekmis ir kita Lietuvoje pagaminta produkcija.

Lietuvai tai buvo aukso gysla. Ir k js manote? J sulugd btent kon-servatoriai. Jie paliko gamintojus be rinkos savo produkcijai, o u dujas m mokti valiuta. Didesns kvailysts tuo metu nebuvo manoma sugalvoti.

49. Ar dabar galtumte prad-ti versl?

Matyt, taip, nes verslininku reikia gimti, o a manau, kad juo gimiau.

50. Dabar bt sunkiau ar len-gviau pradti versl?

Nors tais laikais keitsi viena ekono-min ir politin sistema kit, o skirtu-mas tarp preki buvo didiulis ir tai su-

teikdavo daug vili udirbti, manau, daugiau plius priskiriau dabartiniam laikotarpiui, kai versl galima pradti civilizuotai, vadovaujantis tam tikromis suprantamomis aidimo taisyklmis.

Lietuvos ateitis

51. Kokia Lietuva galt bti tin-kama gero verslo pradiai?

Lietuva ir dabar atitinka tuos kri-terijus, tik valdia per danai keiia aidimo taisykles. Tada nebeinai, ko tiktis, o dar blogiau, kad Lietuva iandien neturi aikios strategijos, i

ko nori gyventi, kas yra jos pagrin-dinis udarbis.

52. Kaip manote, kokia turt bti strategija?

Reikt pabandyti klausim atsakyti kartu. Kas iandien gene-ruoja ms ekonomik, arba, liau-dikai tariant, kas iandien pas mus udirba valiut?

Ar 650 tkst. pensinio amiaus moni? NE, bet tai ms mons ir turime jais pasirpinti.

Ar 200 tkst. ikimokyklinio am-iaus moni udirba valiut? NE, bet tai yra ms vaikai ir mes priva-lome jais pasirpinti.

Ar 240 tkst. bedarbi udirba valiut? NE, bet jie yra ms Lietu-vos mons ir mes turime jais pa-sirpinti.

Ar 652 tkst. moksleivi ir stu-dent udirb valiut? NE, bet jie yra ms ateitis ir mes turime jais pasirpinti.

Ar 400 tkst. valdinink, valsty-bs ir savivaldybs monse dirban-i moni udirba valiut? NE, bet jie yra gyvybikai svarbs, nes tai mokytojai, gydytojai ir t. t.

Ar 550 tkst. paslaug sferoje dir-bani moni udirba valiut? Dalis taip, bet didioji dalis j ivea. Nie-kas i j nekonkuruoja vidaus rinkoje su importu. Bet jie visi reikalingi. tai beveik 3 mln. moni ir baigsi, o tai yra jau beveik 90 proc. gyventoj, kurie neudirba valiutos arba nekon-kuruoja vidaus rinkoje su importu.

Kyla klausimas, i kur imame valiu-t? Apie 10 mlrd. lit per metus pirk-dami import dujas, naft, elektr, metal, medien, chemines media-gas, technologijas, technik ir t. t.?

Valiut gali udirbti tik gaminto-jas, augintojas, krjas, todl, jei ne-sukursime strategijos, nieko gero ne-verta tiktis.

Valdiai ir ekspertams apsiaukliams nuolat kalu galv, kad ms galimybs ir skm susijusi su tradicinio verslo k-rimu bei gamyba. Todl privalome kurti konkurencing aplink su aplinkinmis valstybmis. Jei taip nebt daroma, tai turt bti vertinama kaip nusikaltimas prie Lietuv. Jei nepasinaudosime tuo, skaudiai praloime.

Btent todl yra tokia didel valsty-bs skola, nedarbo lygis, emigracija ir maos dirbani moni pajamos. A tikrai inau, k reikia daryti. Tikiuosi, suprasite, apie k kalbu. Verslininkas bet kurioje valstybje turi inoti vals-tybs strategij, tada tiksliai inos, nuo ko pradti versl ir i kur udirbti.

53. Paskutinis klausimas koki Lietuv norite matyti?

Jau darau Lietuv toki, koki noriu j matyti. Noriu matyti teisin, demok-ratin, turting, mogaus teises ger-biani valstyb, kurios valdia gerbia savo pilieius, o dar geriau, kad mo-ns pagrstai gerbia savo valdi.

Noriu matyti Lietuv, kurios gyven-tojai galt jaustis maloniai, patogiai, utikrintai ir saugiai. Lietuv, kuri no-rt grti ivaiav mons ir pasakyti: Geriau nei ia niekur nra! (ypsosi).

Politin reklama bus apmokta i Darbo partijos politins kampanijos sskaitos

V.Uspaskichas: 53 metai, 53 klausimai

V.Uspaskicho tvirtinimu, jei politikoje dominuot konservatoriai arba social-demokratai, Lietuvoje sigalt laukinis kapitalizmas kaip kadaise Amerikoje.

Maoji Just iais metais vs pirmj savo jubiliej jai sukaks 10 met. Dukrai patinka mokytis, ji pasitiki savimi ir yra pirmn. Tikimasi, kad ji perims eimos versl Lietuvoje. Asmeninio archyvo nuotraukos

Lietuva ir dabar atitinka gero verslo pradiai reikalingus kriterijus, tik val-dia per danai keiia aidimo taisykles. Tada nebeinai, ko tiktis, o dar blogiau, kad Lietuva iandien neturi aikios strategijos, i ko nori gyventi.

e Atkelta i 3 p.

(Us. 536)

52012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratis

(Us. 527)

6 2012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratis

Vida TavorienVL urnalist

Dvideimt met gyvuojanti Jo-nikio rajono Gataui ems kio bendrov, kuri daug met vertsi miria ems kio veikla, kitmet usiims tik augalininkyste. Atsisa-kius pieno kio ir padidinus dirba-mos ems plotus, itin bendrovei pravers nai ems kio techni-ka, kurios nemaai sigyta i UAB SV Technika.

Atsisako pieno kio

iemet po vis nuveikt darb jubiliej minsianti Gataui ems kio bendrov viena i t, kurios nusprend verstis tik augalininkys-te. Kitais metais ji ss tik rapsus ir javus 200 galvij bus iparduoti. Atsisakyti pieno kio bendrov nu-sprend dar anksiau.

Sen pastat neturime, norda-mi plsti pieno k, turtume staty-ti naujas fermas, sirengti mlides. Tam reikia nemaai investuoti, o to daryti negalime dl svyruojani pie-no supirkimo kain. Jau dabar pagal europinius reikalavimus privalome tvarkyti ml, tad nusprendme at-sisakyti gyvulininkysts, sak Ga-taui ems kio bendrovs vado-vas Darius Stonis.

kis deklaruoja arti 1 900 ha e-ms kio naudmen. Atsisaks gal-vij ir nebelikus ganykl, daugiau ss raps ir jav kviei, miei, kvietrugi. Bendrov augina nedaug griki.

Jonikio rajonas priskiriamas prie derling emi krato. Taiau ms ems plyti palei Mos up, kur yra ir prastesni, ir geresni dirv. Jei sausesn vasara, lengvesnse em-se niekas neauga, iskyrus grikius, aikino kio vadovas.

Anot D.Stonio, bendrovs dir-bam emi naumo balas emes-nis nei rajono vidurkis, todl der-liai bna vidutiniai. Kviei i hek-taro paprastai prikuliama apie 5 t, salyklini miei apie 4 t. iemet

jav derlius buvo tona ar dviem di-desnis, o raps derlingumas siek 4,4 t i ha.

ie metai geri, nes ir derliai gau-ss, ir kainos auktos taip nedanai bna, teig kio vadovas.

Gerokai sutrumpino sj

Bendrov jau anksiau plana-vo udaryti pieno k ir vis dme-s sutelkti augalininkyst, tad rin-kosi iai veiklai tinkam ems kio technik.

Prie dvejus metus buvo sigy-ti nauja nai sjamoji ir modernus skutiklis. kis pasirinko ems kio technika prekiaujanios bendrovs SV Technika silom komplekt vokik noragin sjamj Kocker-ling Ultima ir skutikl Kockerling Vector. Po met kio kiem rie-djo Didiosios Britanijos gamintojo Househam savaeigis purktuvas.

Pus investicij moderni sja-mj ir skutikl buvo kompensuota i europins ir nacionalinio biude-to paramos, gautos pagal supapras-tint tvark. O iuolaikik savaeig purktuv teko pirkti savo lomis. Bendrov buvo parengusi projekt bei paramos pra ir iam pirkiniui, taiau paramos l uteko tik pagal prioritetus atrinktiems projektams.

D.Stonis diaugsi, kad, sigijus naujas ems kio mainas, iaugo

ems kio darb naumas. Esant geram orui nauja sjamoji leidia sj sutrumpinti kone perpus. Anks-iau per dien pasdavo apie 30 hek-tar, o nauja sjamja, priklausomai nuo oro slyg, gali pasti 40, 50 ar net 60 ha.

Gataui ems kio bendrovs sigyta noragin sjamoji Kockerling Ultima yra 6 m darbinio ploio. Jos privalumai tolygus sklos terpimas dirv, greitas hidraulinis sjos gylio nustatymas.

Mums reikjo didesnio darbinio ploio sjamosios, kuri geriau kopi-juot dirv. Tai nulemia tolygesn ir kokybikesn sj. Vokika sjamoji mums tiko ir pagal kokybs bei kai-nos santyk, teig kio vadovas.

Skutikl parinko atsivelg emes

Nepakeiiamas padargas kyje ir 6 m darbinio ploio skutiklis Kocker-ling Vector. Jis naudojamas taikant ir arimin, ir nearimin emdirbyst. Pastarj emdirbiai renkasi sdami rapsus. Tam ant skutiklio primontuo-jamas specialus renginys smulki skl sjamoji. rengin Gataui ems kio bendrov taip pat sigijo i SV Technika.

Ms mon gali pasilyti vai-ri Kockerling skutikli modeli. Gataui kiui parinkome Vector, kuris tinkamas lengvesnms ir vidu-tinio sunkumo emms. io padargo, kaip ir mintos sjamosios, privalu-mas galimyb reguliuoti darbin gyl nesustojant ir neilipant i kabi-nos, aikino R.Staknas.

kio vadovas pabr dar vie-n skutiklio privalum galimyb sumainti arba padidinti padargo darbin plot. Jei reikia giliau dirb-ti em, galima nuimti sparnus ir ugriebio plot sumainti nuo 6,2 iki 4,6 metro. Sekliau dirbdami inau-dojame vis darbin plot, pasa-kojo D.Stonis.

Gataui ems kio bendrovs ininierius Anicetas Valanius diau-gsi, kad nauj ems kio technik

lengva priirti. Rimt gedim ne-pasitaik. Skutikl per valand gali-me pritaikyti dirv dirbti ir giliai, ir sekliai. Tai palengvina ir paspartina darbus. O jei prireikt rimiau taisyti, netoliese yra SV Technika autoser-viso darbuotojas, kuris mums visada padeda, teig ininierius.

Pasak SV Technika pardavim vadybininko, kiui paranku ir tai, kad tam tikros skutiklio ir sjamosios de-tals gali bti pritaikytos analogikai kit modeli technikai.

Savaeigi purktuv nauda nenuginijama

Apiuopiam naud bendrov gauna ir sigijusi na savaeig purk-tuv Househam. Jo purkimo sij plotis siekia 30 m, o rezervuaro tal-pa 4 000 l. Bendrov SV Techni-ka gali pasilyti savaeigi purktu-v Househam, kuri purkimo sij plotis nuo 24 iki 36 m, o rezervuar talpa nuo 2 000 iki 6 000 l.

sigijus nauj savaeig purk-tuv labai pagerjo darbo slygos. Dabar vienas mogus, sddamas patogioje kabinoje, gali atlikti visus purkimo darbus. Aiku, jis turi ima-nyti, kaip valdyti kompiuter, naviga-cin sistem. Rinkoms didesnio dar-binio ploio purktuv, kad bt ma-iau iminamos auginamos kultros. Nauj technologij nauda akivaizdi ir darbuotojams patogiau, ir pageri-nama purkimo kokyb, ir tausoja-mi pasliai, savaeigio purktuvo privalumus vardijo Gataui ems kio bendrovs vadovas.

Plaias purkimo sijas laukuose iskleids savaeigis purktuvas gali ivengti klii, pavyzdiui, elektros

stulp, sijos lengvai sulankstomos po kelis metrus.

R.Staknas tvirtino, kad savaei-giai purktuvai dabar labai paklauss ems kio technikos rinkoje. Tokia technika domisi ir smulkesni kinin-kai. Ir tai suprantama savaeigiai purktuvai kitus pranoksta darbo na-umu ir efektyvumu, sak jis.

SV Technika pardavim vadybi-ninkas pabr, kad, kiams silant technik, labai svarbu isiaikinti kie-kvieno j poreikius ir tai atsivelgiant parinkti tinkamiausi ems kio ma-in bei padarg komplekt.

Dairosi jaun kvalifi kuot specialist

Bendrovei padidinus dirbamos e-ms plotus itin pravers sukomplek-tuota nai technika. Pasak kio va-dovo, technikos parkas pakankamai modernizuotas. Tam ne kart pasi-naudota europine parama.

ems kio produkcijos gamy-ba yra imli investicijoms. Technik ir taikomas technologijas nuolat reikia atnaujinti, nes jos vis tobulinamos. kiai taip pat turi neatsilikti, sam-protavo D.Stonis.

Neatsilikti bei tobulintis turi ir e-ms kio bendrovi bei ki darbuo-tojai. Specialist turime, taiau jie, kaip ir technika, sensta, o jaun mo-ni, norini ir gebani dirbti ems kyje, nra daug. Ms kyje danai praktik atlieka studentai, ir dabar yra keli, kuriuos galbt darbinsime bendrovje, teig kio vadovas.

Gataui ems kio bendrovje per metus dirba vidutinikai 46 dar-buotojai. Nebelikus pieno kio j bus maiau.

ems kio technika

Nauja vokika sjamoji Kockerling Ultima kone perpus sutrumpino sj.

iuolaikikos technikos komplektas pagal kiekvieno kio poreikius

Technikos parko puomena savaeigis purktuvas

Househam.

kio ininierius Anicetas Valanius (deinje) neturjo priekait bendrovs SV Technika vadybininkui Regiman-tui Staknui dl prie dvejus metus sigyto skutiklio Kockerling Vector darbo. Vidos Tavoriens nuotraukos

Pasak Gataui ems kio bendro-vs vadovo Dariaus Stonio, siekiantefektyvesns gamybos svarbu ne-atsilikti nuo paangos.

(Us. 525)

SodybaPRIEDAS APIE APLINKOS TVARKYM, AUGALUS, JAUKIUS NAMUS

2012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratis

Nijol BaronienVL urnalist

Sostins vryno rajone gy-venanti Irena Darginaviien jau atuonerius metus puoselja ka-mienines roes. Spalio pradioje visos jos dar ydjo.

Domina ne bet kokios ros

Nors sklyp, kaip prasta mieste, juosia tvora, auktai ikeltos roi gal-vos ne vien einantj Lenktja gatve,

priveria sultinti ingsn, iek tiek pasistiebti ir atidiau pavelgti nedi-del nam kiem. Jei ruden gli ka-ralienmis tituluojamos ros vilioja ied gausa ir kvapais, tai k jau kal-bti apie t met, kai pailsjusios po iemos jos sukrauna pumpurus, ku-rie nuo ilgai lauktos sauls ir ilumos skleidiasi vienas po kito... Irenos arti-mieji ino, jog nuvykusi augal mug ji pirmiausia skuba prie prekiaujan-ij romis. Tiesa, moter domi-na ne bet kokios, o kamienins ros. Pirmsias roes sigijau i inomo to-

ki roi augintojo, Kaune gyvenan-io Vytauto Krisiukno. Man patinka, kad, jei kas neaiku, galiu skambinti ir pasiteirauti, nes specialistas ia pat. Visi sodinukai, kuriuos pirkau, buvo gras ir sveiki, atviravo Irena. Da-bar matosi vienas kitas ligos paeistas lapas, taiau tai natralu: juk augalams metas ruotis iemos poilsiui.

Prarado stili

1939 m. pastatytame medi-niame name Darginaviiai sik-

r prie penkiolika met. Uaugu-si ir gyvenusi vryne Irena norjo bti kuo ariau tv. Nors i sosti-ns dalis pilna architektros kon-trast (mat jaukiose maose gatve-lse idygo keli aukt neskoningi monstrai), ne visi sigijusieji namus vryne puol juos griauti ar per-statinti. Mes stengms isaugoti kuo daugiau autentikos. Fasadas liko toks, koks buvo. Isaugojome ir prie namo augusius medius du berus ir uos. Kartais atrodo, kad gyvena-me ir mieste, ir kaime. Apmaudu, kad vryne buvo leista statyti, k nori ir kaip nori. Unikalus Vilniaus rajonas prarado savo stili. Juk anks-iau ia buvo daugiausia tik medi-niai namai, apgailestavo paneko-v. Ji parod grafi kos darb, kuriame dailininkas amino j nam. Irena, dstanti angl kalb Mykolo Rome-rio universitete, aplank ne vien u-sienio al, tad puikiai ino, kas turi iliekamj vert.

Nuo poros iki devyni

Nam kiemas nedidelis, jame auga miko mediai, todl Irenai buvo ne-lengva nusprsti, k auginti. Prie namo ir lauko terasos vazonuose augina-mas oleandras ir bugenvilija. Pastaroji ydi vis vasar. emiau esanti sklypo dalis, kurioje auga ros, atskirta atra-mine sienele. Ji usodinta geltonai y-diniais sereniais. Po mediais niekas neauga, tad su glmis turjau trauktis nuo j kuo toliau. Kamienines roes sodinau po truput: i pradi tik dvi, vliau, pamaiusi, kad joms ia patin-ka, kasmet papildydavau savo kolek-cij, nes norjau vis kit spalv ir for-m, pasakojo moteris. iuo metu ji augina devynias kamienines roes ir tikina, kad daugiau j nepirks, nes nebra kur sodinti.

Nukelta 8 p. f

Ilgakojs gli karaliensNors dienos trumpja, o naktys vis altesns, roi augintojai dar gali pasidiaugti paskutiniais j iedais.

Steponas Palaukys

ventei rengsi visi. Daugiausia darbo turjo bendrijos valdyba ir sodo gatvi seninai. Bendr pa-stang tikslas burti ir vienyti so-dinink bendrijos narius, puoselti sensias lietuvi tradicijas, per-teikti kultrin paveld jaunimui.

Galimyb susiburti

i vent buvo neeilin, skirta tau-tos dainiaus Maironio 150 met jubi-liejui. Ji ir atsisveikinimas su vasa-ra. Derlius jau beveik nuimtas, teliko paskutinieji rudens darbai. ied dar pakankamai daug, kad galtume pasi-groti gamtos dovanomis ir tuo, k

gali sukurti darbios krybingo mo-gaus rankos. is renginys galimy-b susiburti ir pagerbti ms bendr tris sodinink bendrijos graini-m, sak sodinink bendrijos val-dybos pirmininkas Vitalis Laskaus-kas. bereliais ipuot sodo rengini aiktel besirenkanius sodininkus ir sveius kviet ir sveikino nuotaikinga spdingo dydio vents eiminink, skambjo linksma Auktaitijos an-samblio muzika.

Reikli vertinimo komisija

Ypa daug imons, pasak pa-nekovo, parod sodininkai kurdami kompozicijas vaii stalams, puoda-mi juos rudeninmis puoktmis bei spalvingomis vaimis, pagamintomis pagal ypatingus receptus. Prie gausiai padengt stal susd sodo gatvi komand nariai rungsi dl iradin-giausiai pasiruousios bei parengusios ventei turtingiausi vaii stal, gau-siausios, linksmiausios, dainingiausios, vaiingiausios komandos ir kit nomi-nacij. Daug diaugsmo patyr maieji vents dalyviai, kai sveiai i Panev-io rajono savivaldybs teik jiems ry-ul krepinio ir futbolo kamuoli.

Nukelta 9 p. f

Rudens grybi fi estaPer rudens lygiadien sodinink bendrijos Ekranas-1 sodininkai rinkosi rudens ven-t. Gausios bendrijos nariai parod, kad moka ne tik dirbti, bet ir linksmintis.

Devynios kamienins ros puoia Darginavii kiem. Irena tikina, kad j prieira nesudtinga. Svarbiau-sia ias gles tinkamai paruoti iemai. Autors nuotraukos

spdingi floribundini ir vijokli-ni roi iedai.

bereliais ipuot sodo rengini aiktel besirenkanius sodininkus ir sveius kviet ir sveikino nuotaikinga spdingo dydio vents eiminink Asmeninio archyvo nuotraukos

8 2012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratisSodyba

e Atkelta i 7 p. Paklausta, ar labai daug laiko skiria

j prieirai, tikino, kad du tris kartus per savait patvarko, k reikia, o iaip mgsta kiekvien ryt lydima savo au-gintinio, Kaukazo aviganio, apeiti ir apirti, kaip kuri ro atrodo, kokios jai pagalbos reikia, kad ir toliau kraut iedus. Stebiu, ar nepuola kenkjai. Jei taip, purkiu insekticidais, o fun-gicidais ginuosi nuo lig, triu spe-cialiomis roms skirtomis tromis. Nieko sudtingo, tikino moteris. Smagu ir tai, kad prie i augal nerei-kia lenktis. Ir vej patogu pjauti.

Vysto lyg kdik

Vis dlto kai kurie pabandiusie-ji auginti kamienines roes j atsi-

sako. Prieastis labai paprasta: ias gles sunku ilaikyti per iem. Ire-na mielai sutiko pasidalyti savo pa-tirtimi. Svarbu inoti, kad kamie-nins ros sodinamos 45 laipsni kampu, nes kiekvien ruden jas rei-kia prilenkti prie ems. Taip paso-dinus, jos tvirtinamos prie atramos ir auga tiesiai, kaip ir bet kuris kitas augalas. Kai ruden oro temperatra krenta iki 0 laipsni, atrama iima-ma ir ro pamau pradeda svirti prie ems. Atalus iki -10 laipsni, prilenkiama prie pat ems, ai-kino Irena. Atsakingiausias darb etapas ros vainiko vystymas. Tai daroma, kai augalas bna numets lapus, giedr, saus dien. Pirmais metais Irena roes uklodavo egli-akmis, taiau vliau j atsisak, nes spygliai likdavo ant vejos. Da-

bar moteris naudoja juod daro plvel, kuri rpestingai susuka ros vainik. Darydama tai, pila saus durpi, nors galima apsieiti ir be j. Kitas etapas vyniojimas stor iltnamiams dengti skirt plvel. Suvysius ro lyg myli-m kdik, svarbu rpestingai suri-ti, kad nepatekt drgms. Tada bus nebaiss ms iemoms bdingi atlydiai ir staigs atalimai, per-spjo panekov. Ros kamien, kurio nereikia iltinti, prie ems ji tvirtina viela.

Svarbu nepaskubti

Septynias iemas Irenai pavyko isaugoti kiemo puomenas. Kiek-vien pavasar ji nekantriai laukia, kada pamatys sprogstanias roi

akeles. Pavasar neskubu j ivy-nioti, nes naktys bna altos, o die-nos iltos, tad laukiu tinkamo oro. Tada po truput atvynioju: i pra-di vien sluoksn, po savaits kit. Atidiai stebiu, kokia oro tem-peratra lauke. Itraukiu kamien prie ems laikiusias vielas, kad ro galt pakilti. Vliau tvirtinu j prie atram ir imu genti. iriu, kad nelikt n vieno pernykio lapo, patirtimi dalijosi moteris. Tiesa, vie-nos ros po iemos ji neteko. Ta-iau augalas buvo silpnas, prastai atrod vis vasar, todl, matyt, ir neatlaik ibandymo aliu.

Irenos kieme auganios ros puikus priminimas, kad mogaus vaizduot ir norai sukurti k nors naujo, netikto beribiai. erkt-ros kamien skiepytos fl oribun-dins, vijoklins, poliantins ir kit tip ros atrodo keistokai, taiau niekas nepasakys, kad negraiai.

Vijol Aguonait

Parodoje dalyvavo 68 kolek-cininkai i Vilniaus, Kauno, Pa-nevio ir kit Lietuvos miest. Jauniausiam dalyviui 5 metai. ia puikavosi daug vabzdia-di augal, sukulent ir kt.

Penktadien, Vaik dien, paro-d aplank 11 mokini ekskursi-j i vairi mokykl. Pasak paro-dos idjos autors ir organizators Gamtos fakulteto oranerijos ved-jos biologs Teress Jokiens, verta buvo igirsti, kaip patys kolekcinin-kai mokiniams pasakojo apie vabz-diadius augalus, aikino, kaip jie privilioja ir pagauna vabzdius. Su-sidomjusieji kaudeksiniais augalais suinojo, kodl jie usiaugina stor stieb ir kam jo reikia. Kitiems buvo svarbu suinoti, k daryti, kad or-chidjos ydt. Moteris juokavo, kad daugja pakvaiusij dl au-

gal. Taiau, anot jos, tai ne bda, nes kas kitas, jei ne aliuojantys ir ydintys gamtos kriniai padeda veikti stres, pamirti rpesius.

Visas tris dienas lankytojai pie Ilgiausi ied pasak. Kai pamatavo-me t krin, jis buvo 30 metr ilgio. Pirm parodos dien graiausius au-galus vertino komisija: doc. dr. ivi-l Lazauskait ir doc. dr. (hp) Juozas Prosceviius i Lietuvos edukologi-jos universiteto, dr. Judita Varkule-viien Kauno Vytauto Didiojo universiteto Botanikos sodo vado-v, Kristina Balnyt i Vilniaus uni-versiteto Botanikos sodo, Vladimiras

Eicher-Lorka kratovaizdio ar-chitektas, Marius Bartkus Vilniaus dails akademijos grafi nio dizaino dstytojas. Pirm kart buvo vertina-mos augal kompozicijos ir renkamas graiausias alavijas, svarbiausius parodos akcentus dst T.Jokien.

Sekmadien Los Andelo univer-siteto mokslo istorijos profesorius Romualdas viedrys skait praneim apie XVIII a. lietuv keliautoj, orchi-dj atradj Juozap Varevii, ku-ris yra atrads apie 300 nauj orchi-dj ri. Jam turime bti dkingi u tokias grauoles kaip Cattleya do-

wiana (vienintel ris, turinti gelto-nus iedlapius), Cattleya warscewiczii (ris, pasiyminti bene didiausiais iedais), Phragmipedium longifolium, Trichopilia suavis, Psychopsis krame-riana. Renginio metu visi norintieji galjo sigyti ret ir domi orchidj, padiskutuoti su j augintojais apie i gli prieir.

Pakalbinti sukulentini augal kolelekcininkai i Panevio ir Kau-no tikino, kad atveti sostin kak-tusus nebuvo labai lengva. Taiau jie tikino, kad, kaip ir kitiems parodos dalyviams, buvo verta stengtis, nes ia sutiko nemaai bendramini, su kuriais pasidalijo patirtimi, su-inojo daug naujo.

Ilgakojs gli karaliens

(Ka. 10)

spdingi augalai nepaliko abejing

Paskutin rugsjo savaitgal kambarini augal myltojai skubjo Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos fakultet. Jau treius me-tus organizuojama paroda Augal labirintai ir kart nenuvyl.

Auginant kamienines roes niekada neskauds nugaros, nes prie i gli nereikia lenktis.

Floribundins ros sukrauna ma-iau ied, bet yra kvapniausios.

Darginaviiai isaugojo autentik prie kar statyto medinio namo vaizd. Nijols Baroniens nuotraukos

Komisijos nariams buvo nelengva apsisprsti, kur augal skelbti nominacijos nugaltoju.

Parodos lankytoj dmesio netrko spdingoms orchidjoms. Petro Malko nuotraukos

Parodoje augalai buvo vertinami 14 nominacij.Graiausios kompozicijos nominacijoje nugaljo vabzdiadi augal kompo-

zicija ,,Taisykls. Jos autorius Jovaras Vtra Vidugiris. spdingiausiu vabzdia-diu pripaintas Nepenthes hybr., reiausiais augalais Cephalotus follicularis, Adromischus marianae, Ceraria namaquensis, domiausiu kaktusu Lophophora willamsii, graiausiu sukulentu Tylocephale napina var. Duripulpa, domiausiu pluotaglini eimos augalu Frithia pulchra, spdingiausiu kaudeksiniu auga-lu Zygosicyos tripartitus, graiausiu parodos alijoiumi Aloe haworthioides, graiausiu gesnerijini eimos augalu Saintpaulia Teen Queen, graiausia parodos orchidja Phalaenopsis bellina, graiausiu hibridiniu geguraibini eimos augalu Doritaenopsis Tzu Chang, domiausiu riniu geguraibini eimos augalu Plectrelminthus caudatus, parodos lankytoj simpatijas peln studijos Sodo meno avilys augal kompozicijos.

92012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratisMums rao

i vasar nusprendiau usi-auginti margain, nes gydytojai patar valyti kepenis. Suinojau, kad tikrasis margainis liaudyje va-dinamas margalape usnimi, Mari-jos dagiu, ventdagiu ir daugeliu kitoki vard. velgdama skl pakel, pamaniau, kad tai gra-us augalas, tad pasodinau j dare, prieskonini augal lysvje. Idy-go ir subujojo. Tarsi baltais daais nupurkti jo lapai su labai atriais spygliais isikerojo taip, kad teko j apeiti. Pasigaljau, kad sodinau lysvje, o ne prie komposto kr-vos. Tiesa, margainis vertas ypa-tingo dmesio, manau, visi turt j auginti kaip vaistin augal.

Isiaikinau, kad vaistams tin-ka jauni augalai, aknys ir vaisiai. Pastarieji vartojami seniausiai. Juo-se yra 0,08 proc. eterinio aliejaus,

gleivi, derv, tiramino ir histami-no. I margainio vaisi iskiriama svarbiausia gydomoji jo media-ga silimarinas (silibinas), kur su-daro silibininas, silidianinas ir sili-kristinas. Diovintoje aliavoje i mediag bna apie 23 proc. Nuo 1970 m. eksperimentais buvo tiria-mas silimarino poveikis toksini mediag sukeltomis kepen ligo-mis sergantiems gyvnams. Nusta-tyta, kad i mediaga skatina bal-tym sintez, lsteli regeneracij, stabilizuoja lipid struktr lsteli membranose, turi antiperoksidaci-ni savybi. Silimarinas paprastai naudojamas gydant kepen ligas, kuriomis susergama piktnaudiau-jant alkoholiu ir vartojant kai ku-riuos vaistus. Atsisakius alkoholio jis padeda kepenimis greiiau re-generuotis, atkurti svarbias orga-

nizmo funkcijas. Vartojant kenks-mingus vaistus silimarinas saugo kepenis, neleidia plisti toksiniams paeidimams, juos maina. Be to, i mediaga padeda apsinuodijus musmirmis, gydo infekcij su-keltas ltines kepen ligas. ino-ma, galima pirkti papildus ir juos vartoti, taiau turint ems galima auginti margain ir gydytis, juolab kad skl, kuri arbat vaistininkai pataria gerti, jis subrandina daug. Kepen negalavimams gydyti fi -toterapeutai rekomenduoja auk-tel trint margaini vaisi upli-kyti puodeliu karto vandens, po 10 min. perkoti, gerti po puodel 3 kartus per dien prie valg. akn ir jaun augal preparatai varto-jami taip pat, kaip ir pagaminti i skl, tik jie ne tokie veiksmingi.

Eleonora

Margainis i savo lysvs

Pastas, kai suilo em, iki vasaros pabaigos margainis sunokino ver-tingas sklas. Asmeninio archyvo nuotraukos

e Atkelta i 7 p. Pagal organizatori parengt

program vent nuotaikingai ir sklandiai ved bendrijos Pieni gatvs senin Sigita Lapinskie-n. Gatvi komand iradingai padengtus stalus vertino, ven-ts dalyvi pagamintus patieka-lus ragavo komisija, vadovaujama bendrijos buhalters Jurnos Povi-lauskiens. i komisija buvo reikli ir principinga, vertindama vairius konkursus bei rungtis. Azarto ir ger emocij nestigo gatvs ko-mand prisistatymuose bei indi-vidualiose varybose. Digavo spariausi bulvi rinkjai, mik-liausios mezgjos, geriausi puo-dyni dauytojai, taikliausi krep-inio baud metikai.

Geriausij buvo daug

Nebuvo pamirti ir maiausieji: vent puo j darbeliai rudens te-matika. Visi jaunieji vents dalyviai buvo apdovanoti saldiais prizais, o konkurs ir rungi nugaltojai dar ir diplomais, pasakojo V.Laskauskas. Visi diaugsi jauniausia sodinink bendrijos gyventoja, gimusia vos prie mnes, Aurja Vasiliauskaite. Vyriau-sia vents dalyv 90-met Viktorija Dakeviien maloniai nustebino vi-sus sudainavusi savo jaunysts dain. Neumirtas liko ir vents aldo-kas bendrijos valdybos narys Egi-dijus Lapinskas, pagal sensias pasva-liei aludari tradicijas subrandins puikiai svei ir sodinink vertint putojant alut.

Pasak panekovo, sunku buvo i-rinkti geriausius, tad diplom u au-nius pasirodymus buvo teikta daug, o nuoirdiai prisidjusiesiems prie vents rengimo teikti bendrijos pa-dkos ratai. Gausiausiai Miko gat-vs komandai, vadovaujamai senins Dals Valickiens, nuleidus bendrijos vliav ir paskelbus vents pabaig, i-lydjus sveius, sodininkai dar ilgai ne-siskirst, urmuliavo, dalijosi spdiais apie pavykusi vent, planavo, kaip ir k reikt daryti kitais metais

Rudensgrybifi esta

Sodyba

Rapolas Tamoinas

Lietuvi aknys kaime. To-dl prasta, kad danas mies-tietis turi sodyb provincijoje. Ne iimtis ir Panevyje gy-venanti Janulioni eima, prie ketverius metus sigijusi medin nam Mickiems kaime.

Dirbo patys

Edita ir Mindaugas Janulioniai planavo tik iek tiek atnaujinti sigy-t nam ir smagiai leisti ia vasaras. Taiau atsitiko taip, kad j pirmagi-mis Gustas greiiau nei pietuk ar fl omaster imoko laikyti atsuktu-v ir plaktuk. Kiekvien savaitgal, danai ir darbo dienos vakar jauna eima lipa automobil ir skuba an-trus namus, esanius u dvideim-ties kilometr. Tiesa, kol kas juose rengtas tik vienas tinkamas gyventi

kambarys, o tualetas namelyje su irdele, kiemo gale.

Ko jau ko, bet patogum norisi, prie j pratome mieste. Tik viskam reikia laiko. Per ketverius metus pa-darme labai daug. Darb sraas gal ir nespdingas, taiau mums svarbu, kad daug k darme patys. Taigi pir-mais metais tvarkme sienas, nes dal rst reikjo pakeisti. Antrais metais medinmis lentelmis apkalme sie-nas. Treiais metais keitme stog. O iais metais usimme smulkesniais, bet ne maiau svarbiais darbais, pasakojo Mindaugas.

Dabar jis ypsodamasis prisimena savo naivum, kai planavo abu su mo-na iek tiek aplopyti nam ir gyventi. Pirmiausia Janulioniai sireng pirt, nes 110 kv. m name vietos valias.

Anksiau jame gyveno dvi ei-mos. Be eiminink jis stovjo pen-kerius metus, tad nieko nuostabaus, kad negyvenamas, nuo drgms keniantis pastatas jau buvo pra-djs nykti. Nuostabu tai, kad per t laik, kol stovjo tuias, jis n karto nebuvo apipltas ar kitaip niokoja-mas, diaugsi panekovas.

Dera kaina ir kokyb

Sudtingiausias ir brangiausias dar-bas Janulioniams buvo pakeisti stog.

Sen kenksming asbesto dang bti-nai reikjo keisti nauja. Tai, kad Janulio-niai pasirinko Eternit Baltic beasbest ifer, lm ne vienas, o keli argumen-tai. Svarstme visus variantus. Skarda bt buvusi pigiau, bet ji netarnaut puss imto met. Nepatiko mums ir tai, kad skardinis stogas nuo lietaus barkt. Bitumin stogo danga, jei kokybika, yra labai brangi. Klojant j reikt OSB ploki, vadinasi, ilaidos dar labiau iaugt. Ir iaip, ir taip su-kom galvas, bet aiku buvo viena, kad Eternit Baltic banguoti laktai Goti-ka tinkamiausias kainos ir kokybs santykis, pasakojo eimininkas. Su-tuoktiniai nesigaili pasirink banguotus laktus, gamyklines vjalentes, kraigo gaubtus, briaunos gaubt, lakt su-jungimo su siena ir kitas stogo apdailai btinas detales. Nedidel eima vien-balsiai nusprend, kad erpes prime-nantis stogas yra labai graus. Pasak Mindaugo, dl kokybs ir pristatymo nebuvo joki rpesi. Visos usaky-tos mediagos buvo atvetos laiku ir tinkamai sukomplektuotos.

Kaimo diaugsmai

Netoli Naujamiesio esaniame Mickiems kaime ne daugiau kaip dvideimt nam. Dalis gyventoj vietiniai. Yra ir jaun eim. Gel-tonas mokyklinis autobusas atva-iuoja kiek-vien ryt ir vea vaikus mokykl. Jei pavyks susitvarkyti taip, kaip planuoja, gali bti, kad Janulioniai taps nuolatiniais io kai-mo gyventojais. Juk labai svarbu, kad vaikas augt varioje aplinko-je, kad turt savo kiem. Gyveni-mo bute ir name nra ko lyginti, tikino M.Janulionis. Iki Naujamies-io 4 kilometrai. Vasar, anot jo, smagu ir su dviraiu tok atstum veikti, ir pajti galima. Jis diau-gsi kaimynais, kurie panevie-ius prim labai geranorikai. Jei statyboms reikia kokios technikos, vyras sak galintis dl to kreiptis vietos kininkus.

Ms sklypas 44 ar. Jei lygin-tume j su sodinink bendrij skly-pais daug, jei su sodybomis ma-

ai. Taiau mums utenka jo valias. Jau dabar visko usiauginame, ie-mai atsarg pasiruoiame. Diaugia-ms valgydami pai uaugintas, ne-purktas ir net netrtas daroves bei vaisius, nes viskas pas mus auga kaip ant mieli, linksmai kalbjo Mindaugas.

Gotika banguot lakt privalumai Neturi asbesto Nekenkia sveikatai Nedegs Tvirti ir ilgaamiai Garantija 30 m. Pagaminta Lietuvoje Auktos bangos sukuria gra stogo reljef Nesudtinga montuoti paiam

Konkursas Graiausia Eternit sodyba 2012

Vilioja gyvenimaspo nauju stogu

Nagingas vyras daug k daro savo jgo-mis. Tik stogui dengti samd meistrus.

Janulioni eimos ateities planuose kurtuvs atnaujintame name. Asmeninio archyvo nuotraukos

Turite ir js nuostabi sodyb, kurioje panaudotos

Eternit Baltic mediagos?Registruokits

www.graziausiasodyba.lt ir galsite laimti spding priz!

Kiekvienos gatvs sodininkai susdo prie pai ventikai papuoto stalo. Asmeninio archyvo nuotraukos

10 2012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratis

Marius EidukonisVL urnalistas

Tinkamai panaudojusios Lietu-vos kaimo pltros 20072013 m. programos paramos las mo-ns tampa konkurencingesns, gali pagaminti daugiau kokybi-kesns produkcijos ir sigyti nau-j rengini, utikrinani efekty-vesn darb.

Sunki pradia pus darbo

Pasak Biovela Group generalinio direktoriaus Virginijaus Kantausko, tapti savo srities lyderiu nesudtin-ga, daug sudtingiau ilaikyti ias pozicijas, plsti versl ir tapti savo alies ambasadoriumi usienio vers-lo pasaulyje. Lyderio pozicij Bio-vela Group neuleidia jau daugiau kaip deimtmet, o sukaupt patirt stengiams perduoti kitiems, sak V.Kantauskas.

Biovelos moni grupei priklau-so keturios mons, kuri veikla ap-ima gyvuli auginimo, skerdimo ir perdirbimo cikl iki pat produkcijos pateikimo vartotojui. Per metus vie-nam gyventojui tenka apie 15 kg ios mons pagamintos msos.

Biovela veikl pradjo 1994-ai-siais kaip eimos verslo mon. mon kurti pradjome su seseri-mi. Ms specialybs buvo susijos su maisto pramone, todl nuspren-dme kurti msos perdirbimo mo-n, pirmus ingsnius versle prisi-min V.Kantauskas.

Viskas prasidjo nuo vos keli imt kvadratini metr apleistos kio valgyklos. Pirmame maame ceche tilpo viskas rkymo kameros ir perdirbimo patalpos, ten pat paga-mint produkcij ir realizuodavome. Vliau kasmet pltms, pasa-kojo Biovela Group generalinis di-rektorius. 1995-aisiais buvusias vos keli imt kvadratini metr pa-talpas dabar Dkt kaime sikrusi Biovela iplt iki 5,5 tkst. kv. m.V.Kantauskas prisimin ir mons pradi, kai pastatus stat ne tik jis su giminmis bei draugais, bet ir ap-linkini kaim gyventojai, inoda-mi, kad tai bsimoji j darbo vieta. V.Kantauskas su ypsena prisimin ir pirmas neskmes, kai naujose r-kymo kamerose nepavyko tinkamai irkyti vit. Tuomet du mnesius visi darbuotojai ir statybininkai buvo apsirpin maistu, nes produkcijos parduoti negaljome dl to, kad ji buvo per sri, prisiminimais dali-josi V.Kantauskas.

vertinta pasaulyje

Per deimtmet Biovela tapo vienu didiausi prekybos tinkl tiekj Baltijos alyse. 2009-ai-siais mon buvo pripainta po-puliariausiu tiekju msos gami-ni srityje. Biovela Group uima daugiau kaip 25 proc. msos ga-mini rinkos Lietuvoje ir patenka geriausi msos gamintoj deim-tuk Latvijoje bei Estijoje. Metin grups apyvarta siekia iki 100 mln. eur per metus, o joje dirba apie1 500 darbuotoj. Daugiau kaip pus produkcijos mon ekspor-tuoja kitas alis. Msos gaminius Biovela Group tiekia Baltijos a-

li, Rusijos, vedijos, Didiosios Bri-tanijos, Vokietijos, Graikijos ir kit ali partneriams.

Tarptautin audito kompani-ja Bureu Veritas suteik Biove-lai aukiausio A lygio BRC glo-bal Standard Food sertifi kat, o 2011-aisiais Islamo centras Eu-ropoje mon vertino Halal ser-tifi katu. is sertifi katas rodo, kad produktas atitinka islamo nuosta-tas dl maisto ir leidiamas varto-ti ipastantiems islam. Gavus Halal sertifi kat mums atsivr naujos galimybs, naujos rinkos ne tik musulmonikose valstyb-se, bet ir Ryt, Vakar bei Skandi-navijos alyse, kuriose yra didels musulmon bendruomens, tei-g V.Kantauskas.

Halal produktai turi bti ruo-iami laikantis grieiausi taisykli. Skersti gyvulius gali tik musulmonas, o skerdiami tik visikai sveiki gyvu-liai. Skersti reikia labai greitai, kad galvijas nepajust baims. Biove-los gaminiai atitinka ir esmin Ha-lal sertifi kato reikalavim jie apdo-rojami atskirai nuo kit produkt.

Atsinaujinant svarbi pagalba

Nuo 2004-j per tris etapus ga-mybos procesams tobulinti tikslin-gai panaudojusi ES param Biove-la Group paruoia daugiau kaip 600 ri msos gamini. Moder-ni ranga leidia kasmet vartoto-jams pasilyti nuo 10 iki 15 nau-j gamini. Stengiams gaminti kuo kokybikesnius produktus, o kone visas produkt receptras mes sukrme patys, pasakojo V.Kantauskas.

Pasinaudojusi ne tik Lietuvos kai-mo pltros 20072013 m. progra-mos priemone ems kio produk-t perdirbimas ir pridtins verts didinimas, bet ir anksiau gauto-mis paramos lomis i specialiosios kaimo rmimo programos SAPARD, iandien Biovela gali didiuotis, kad monje veikia naujausi ir mo-derniausi renginiai.

U Lietuvos kaimo pltros 20072013 m. programos paramos las buvo pastatyta nauja der ir de-

reli gamybos linija, diegti naujau-si ir tobuliausi produkto receptr vertinantys renginiai.

Atidarius nauj der linij, pa-vyko ne tik por kart paspartinti der gamybos proces, bet ir pats procesas tapo daug saugesnis bei labiau kontroliuojamas. Dabar mo-n ryte pradt gaminti produkt per pietus gali igabenti prekybos tinklus.

Panaudojus pagal Lietuvos kai-mo pltros 20072013 m. progra-mos priemon ems kio produk-t perdirbimas ir pridtins verts didinimas gautas las, prie ke-lerius metus monje buvo diegti renginiai, leidiantys gaminti itin kokybikus ir paklausius produk-tus. Kiekvienas msos gabaliukas yra analizuojamas. Naujuose ren-giniuose receptros sudarinjamos tiriant baltymus, vanden, anglia-vandenius ir halogen. renginys itiria, ar msa yra tokia, kokia ra-yta receptroje. Jeigu dedama ne ta msa, netinkamo riebumo arba joje per maai raumen, konvejeris ikart sustoja ir perspja, kad rei-kia pakeisti receptr pridti dau-giau reikiamos msos, pasakojo V.Kantauskas.

Pasak Biovelos moni grups vadovo, tik nuolatinis prekybos ren-gini tobulinimas ir rengimo proce-so atnaujinimas padeda ilikti m-sos gamini rinkoje. Tokiu atveju paramos los yra gyvybikai svar-bios, pabr V.Kantauskas. Jis pridr, kad pasinaudojus Lietuvos kaimo pltros 20072013 m. progra-mos lomis buvo modernizuotas ir msos perdirbimas Utenos msos monje.

Param naudojame ne staty-boms, o geriausiems renginiams, esantiems rinkoje, sigyti. Tam pa-naudota daugiau kaip 8 milijonai lit, sak V.Kantauskas.

Biovelos moni grup pagal Lie-tuvos kaimo pltros 20072013 m. programos priemon Msos perdir-bimo veiklos konkurencingumo di-dinimas gavo 2,2 mln. Lt paramos. iuo metu dar vykdomas projektas pagal t pai Lietuvos kaimo pl-tros programos priemon. Projekto vert beveik 3 mln. Lt.

Remia ir mauosius

alia Vilniaus sikrusi UAB Pres-konita, usiimanti prieskoni mii-ni gamyba ir pakavimu, yra daug maesn nei Biovela, taiau puo-selja ambicingus planus. mons vadovas Viktoras Kozjakovas teig, kad dabar vyksta derybos su vedi-jos mone, kuri nori, kad Preskonita gamint prieskoni miinius specia-liai ios Skandinavijos alies rinkai. Ms monei gana sudtinga silieti Lietuvos rink, tad ms gamina-m prieskoni miini nelengva su-rasti. Lietuvoje parduodame tik apie 10 procent savo produkcijos, taiau tikims parduoti daugiau, prisipa-ino V.Kozjakovas. Daugiausia savo produkcijos mon eksportuoja Airi-j, Ispanij, Vokietij, Graikij, Latvij, Baltarusij, Rusij ir Izrael.

Pasinaudojusi parama pagal Lie-tuvos kaimo pltros 20072013 m. programos priemons ems kio produkt perdirbimas ir pridtins verts didinimas pirmj veiklos srit ems kio produkt perdir-bimas ir rinkodara, Preskonita sigijo naujus modernius pakavimo renginius. Manau, kad linija veiks 1520 met. Ji daug efektyvesn, rentabilesn ir patogesn. Dabar ga-lime formuoti ei dydi pakelius, fasuoti vairaus rupumo maltus pro-duktus. Be to, per pamain sufasuo-jame iki 25 tkstani pakeli, pa-sakojo V.Kozjakovas.

Senoji linija, pasak Preskonitos vadovo, per minut fasavo iki 35 pa-keli, o naujoji iki 60. Ta paia fasa-vimo linija galime fasuoti labai vairi malim ir svori produktus, o inte-gruotas spausdintuvas leidia fasa-vimo metu ant pakuots rayti vis reikaling informacij. Tai mums buvo labai svarbu, nes didioji dalis ms gaminamos produkcijos yra ekspor-tuojama. Dabar iveama produkci-ja paenklinta tomis kalbomis, kurio-mis pageidaujama. Tad nereikia kli-juoti lipduk. Pakuots tapo graes-ns ir nereikia tiek daug rank dar-bo, apie rengini, sigyt u ES paramos las, pranaumus kalbjo V.Kozjakovas.

Pakavimo linija fasuojamas pa-kelis yra patogesnis ir vartotojui, nes turi vadinamj juostel-u-trauktuk, kuris sandariai udaro pakel kaskart j atidarius. Tai labai svarbu ms pakuojamiems pro-duktams. Nesandariuose pakeliuo-se laikomi prieskoniai praranda aro-mat, garuoja daugelyje prieskoni esantys eteriniai aliejai, tad jie pra-randa ir geriausias skonio savybes. is renginys formuoja ir prakti-kesnius pakelius su plaiu dugnu. Jie negriva, o i j neibyra pries-koniai. Juos galima patogiai pasta-tyti, naujos linijos pranaumas vardijo V.Kozjakovas.

Preskonitos vadovas pasako-jo, kad projektas buvo pradtas gy-vendinti savomis lomis. Investa-vome 200 tkstani lit, taiau tiek l neuteko, tad teko dal j skolin-tis i banko. Visas projektas kainavo 1,2 mln. lit. gyvendin projekt Na-cionalinei mokjimo agentrai patei-kme mokjimo praym. Lietuvos kaimo pltros 20072013 m. progra-mos lomis buvo kompensuota dau-giau kaip pus milijono lit, teig V.Kozjakovas, kurio valdomoje mo-nje dirba 25 darbuotojai.

Tiek Biovelos, tiek Preskonitos moni vadovai tikino, kad pastaruoju metu reikalavimai monms vis auga, nuolat reikia nauj rengini, investi-cij, todl ES parama yra svarbi. iuo metu paramos intensyvumas pagal Lietuvos kaimo pltros 20072013 m.program didelms monms yra tik 20 proc., todl ES parama nra itin didelis motyvas investuoti. Toks paramos procentas neturi skatina-mojo poveikio. Pavyzdiui, paskuti-niju patvirtintu Biovelos projek-tu bus investuota apie 14,5 mln. Lt, o paramos lomis atgausime apie 3 mln. Lt. iuo atveju paramos po-veikis yra labiau kompensacinis, kai galima susigrinti kad ir nedidel dal investuot pinig. mon ren-gini atnaujinim ir modernizavim investuoja kiekvienais metais, todl diaugiams, galdami naudotis nors ir santykinai nedidelmis paramos l-omis, teig Biovela group gene-ralinis direktorius V.Kantauskas.

ES parama

Parama monms tramplinas skm

(Us. 526)

Nuo 2004-j per tris etapus gamybos procesams tobulinti tikslingai pa-naudojusi ES param Biovela Group paruoia daugiau kaip 600 ri msos gamini. Mariaus Eidukonio nuotraukos

Preskonitos vadovas teig, kad pakavimo linijos atnaujinimo darbai kainavo 1,2 mln. lit, o Lietuvos kaimo pltros 20072013 m. programos lomis buvo kompensuota daugiau kaip pus milijono lit.

etadienisPRIEDAS APIE GYVENIMO BD IR LAISVALAIK

2012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratisetadienis

PRIEDAS APIE GYVENIMO BD IR LAISVALAIK

2012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratis

Elvyra virblien

Tituluota grauol nenorom prilimpa prie Renatos Voitechovs-kajos pavards, nors ji pati tai i-ri kur kas paprasiau, be pompas-ti kos, kaip pati sako. Ir vestuvs su ilgameiu draugu bei snelio tvu dainininku Deiviu Norvilu jai nebu-vo galvos skausmas, kur reikt tuoj pat malinti . Taiau prajus savaitgal vestuvs vis diaugs-mui vyko, ir Renata gals vl gr-ti prie mgstam vyrik darb. Ji pati remontuoja sodyb kaime, o didiausi malonum jauia... kal-dama vinis.

Nuo groio konkurs prie remonto

Renata, koki darb namuose, kur moteris pati daro remontus, lieka vyrui?

Danai juokauju, kad vyras ms namuose esu a. Virtuv, puodai man labai tolimi dalykai. Gal ir to-dl, kad mama u mane kakada visa tai padarydavo, niekada virtuv prievarta nestumdavo. O su Deiviu bandau susitarti: Gal tu prie puod stovk, o a padarysiu vyrikus dar-bus... Aiku, jei jau labai reikia, atsi-veriu recept knyg ir gaminu pati, nra taip, kad nieko nemoku. Bet tokio noro ir azarto, kok gaminda-mas rodo Deivis, tikrai neturiu. Va, jis tarsi i nieko kulinarin stebukl padaro. Na, bet sugebjimas kalti vin turbt irgi i niekur neatsira-do. Mano tvai vis gyvenim dir-bo bald kombinate. Man tekdavo danai jiems padti sandlyje. O kai reikdavo surinkti ar irinkti baldus namuose, visada alia tio bdavau pirma. Taip ir imokau.

Vadinasi, tvai manekene ir grauole Barbe js neaugino?

Tikrai ne, niekada tokia ir neno-rjau bti. Vaikystje nebuvau le-pinama: ir bulves kasdavau kaime, ir darus ravdavau, ir Garinuose po pamok laisvu laiku stovdavau. Klasje dl to buvau vadinama tur-gaus boba... Bendraklasiai i mans aipydavosi, bet nejauiau jokios g-dos nei tada, kai prekiavau Gari-nuose, nei vliau gyvenime. Netu-riu ko gdytis, kad sunkiai dirbau ir

visk teko pasiekti paiai. Galiu tik pasidiaugti, kad tv buvau myli-ma. Manau, tai svarbiausia kiekvie-no jauno mogaus gyvenime.

Pirmajame groio konkurse at-sidriau gana netiktai. Atsimenu, laikiau dvyliktos klass egzaminus ir radau ant stalo laikrat, kuriame buvo skelbimas, kvieiantis mergi-nas Mis Lietuva atrank. Nu-jau tik i smalsumo, bet atrank skmingai perjau. Tik kai man pa-aikino, kokius pinigus reiks mo-kti u dalyvavim groio konkurse, atsakiau: Ai, bet a negalsiu da-

lyvauti. O kai grusi visk papa-sakojau mamai, jai pasirod kitaip. Mama mane pati paragino, palaik, padjo, odiu, stumteljo groio konkursus. Paskui jau ir pai pa-gavo azartas.

Groio konkursus labai prie-taringai vertina net paios dalyvs. Kokios patirties pasismte?

Pasismiau daug. Dl toki kon-kurs labai daug pamaiau, daug keliavau. Jei ne groio konkursai, tikrai nebiau pamaiusi tiek pa-saulio. Galvodavau ne apie bsim

rengin, kaip pasirodysiu ir kuri viet uimsiu, o apie tai, k pama-tysiu toje alyje. Groio konkurso dalyvms i ties bdavo sudarytos slygos pamatyti al, susipainti su jos kultra, graiausiomis vietomis. Kita vertus, tai ugdo itverm, gr-dina charakter: gera patirtis ateiiai ir gyvenimui.

Pastaruoju metu danai daly-vaujate vairiuose Lietuvos pra-mog pasaulio konkursuose.

iuo atveju turbt irgi yra pana-iai traukia ne tiek patys konkur-

sai, o j nauda. Tokia jau esu: visa-da pagalvoju, k galiau pasiimti naudingo, kuo save papildyti ar pra-turtinti. vaigdi duetai, oki konkursas tai juk nemokamos pa-mokos. Visas inias ir patirt, kuri ten gijau, skmingai pritaikau sce-noje. Galiu tik diaugtis, kad gal-jau ten dalyvauti ir gavau gana ap-iuopiamos naudos.

Svajons pildosi

Nors dainavim vadinate tik pomgiu, vis tiek paklausiu: ar svajojote dainuoti scenoje?

Jau bijau garsiai ir svajoti. I ties mano gyvenime yra taip k garsiai pasakau, tai ir isipildo. Tikrai esu labai dkinga monms, kurie pa-sitikjo manimi ir pakviet vien ar kit miuzikl. Diaugiuosi, kad galiu dainuoti su patyrusiais scenos artistais, vaigdmis, nes pati savs vaigde nelaikau. Man tai tikrai didiul patirtis, juk teko pasirodyti ir Lenkijoje, dainuoti lenk kalba.

Deivis profesionalus vokalo mo-kytojas, ar klausiate jo patarim?

Deivis mgsta patarinti reikia ar nereikia. Nieko nepadarysi, jis senas scenos vilkas, taigi tenka si-klausyti, bet ne visada ieina. Tiesa, pastaruoju metu jis vis maiau mane kritikuoja. Matyt, prarado kantryb, nes a, iklausiusi jo patarim, da-niausiai padarau savaip. Manau, kad labai gerai vienas kit jauiame.

Ar jums nekeista, o kartu ir smagu, kad dainavimas tapo js profesija?

Dainavimo nelaikau savo profe-sija, nes manau, kad tai daugiau mano pomgis, domus, artimas sie-lai usimimas. Aiku, malonu, kai pati jauiu, o ir kiti pastebi, kad man visai neblogai sekasi. tai ir i vasa-r su Deiviu buvome pakviesti dai-nuoti Sankt Peterburge. Programa buvo gana plati, o du krinius atli-kau viena. Teko dainuoti gyvai, pri-tariant fortepijonui. Man tai buvo savotikas ikis, o kartu ir maloni staigmena. Jauiau, kad pasirodymas monms patiko, jie prim mane labai iltai.

Rta KliytVL urnalist

Ekstrasens mius per televi-zij mielai stebi ir smalsuoliai, ir skepti kai, ir potencials klientai, tad ios laidos puiasi ir rimtja: kovos jau rengiamos konti nenti -niu lygiu! Ir sakoma, kad pranau savo kaime ilgai nebsi: belieka u-kariauti platj pasaul, o televizija tam kaip ti k!

Ukrainos sostin pasigalyn-ti suvaiavo patys stipriausi ama-nai ir ukalbtojai i Azijos ir Af-rikos, patyr mediumai i Piet ir

iaurs Amerikos, garsiausi Euro-pos aikiaregiai. Kai kurie pus pa-saulio turjo nukeliauti, kad pasiek-t Ukrain. tai Suleimanas Sila i Gvinjos perskrido keturias jras ir dvideimt ali, bet nesigaili: magas pirmkart gyvenime pamat iem. O reginys, kur galima ivysti eta-dieniais per Pirmj Baltijos kanal, iurpiai domus ir baisiai paslaptin-gas. Linksma yra tai, kad visi magai lyg susitar tikina es baltieji, ven-tai tikintys Diev ir buriantys tik su jo pagalba. Taiau j naudojami burtai seniai aprayti juodosios ma-gijos knygose, o juodi j drabuiai bei vaizdis apskritai primena vadi-

namj got stiliuk. Viena mag i Rusijos, jau laimjusi geriausios ekstrasenss titul, tvirtino atsiver-tusi i juodosios burtininks ta-

pusi baltja. Ar juoda spalva tarp mag nemadinga? Galbt, nors ne-aiku, k ponas Dievas mano apie baltj mag ou, kur ie ypatingus

gebjimus nevengia pasitelkti tar-pusavio kovai.

Ekstrasens mis. Kontinent kova didiausias i panai pro-jekt, rodyt iki iol, o aiotaas dl nugaltojo vardo ne maesnis. Grandiozinis projektas artja prie fi nalo, o jo krjai prisipasta, kad is ou sezonas neramus, tarkime, dalyvei kanadietei Chelen Li staiga pablogjo sveikata. Mano kraujos-pdis labai auktas, todl daktaras patar grti namo. Taip nutinka, kai mons ima tau sisti negaty-vias mintis, aikino moteris. tai taip: magai klauso daktar, gal net slapia geria vaistus, reguliuojanius kraujospd, bet ventai tiki juod mini galia.

Eteris

Ekstrasensai kaunasi iki paskutinio kraujo lao

Organizatori nuotrauka

Su malonumu dainuoju ir kalu vinis

Nukelta 12 p. f

Renata iuo metu jauiasi laiminga. Inesos ekolis-ioinos nuotrauka

12 2012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratis

Na, o kokios pramog pasaulio ukulisi problemos? Juk ten tiek konkurencijos, pavydo, intrig...

Nesu labai jautrios sielos. Manau, kad net esu gana altakraujis mo-gus. Mane labai nelengva skaudinti ar palauti. Visai nekreipiu dmesio tai, kas k kalba, k mano ir kodl. Jei kalba, vadinasi, gyvenu. tai ir visos ukulisi problemos.

vaigdi vakarliuose judu su Deiviu taip pat retai pamatysi.

Tranki vakarli mums nerei-kia, viso to pakanka koncertuose. kitus pasiirti galime ir per tele-vizori, na, o savs per daug rodyti nemgstame. Nesame stileivos, ne-mgstame pompastikos, todl tuose vakarliuose gana nejaukiai jauia-

ms. Daug geriau mums savo sody-boje ramiai prie lauo pasdti, po nupjaut vej basomis pavaikioti. Kas dar gali bti geriau?!

emiki diaugsmai ariau irdies

Kaip suprantu, dabartiniai js diaugsmai gana emiki: namai, vaikai, sodyba...

Jei jau neskaiiuotume vaik, ku-rie, be abejo, ms gyvenime svar-biausi, pirmoje vietoje dabar sody-ba, paskui Deivio mediokl. Na, ir dar visokios paprastos, maos kasdie-ns pramogos bei atrakcijos su vai-kais. Pradedant spynmis ir baigiant kinu, teatru. Mai diaugsmai, bet jie upildo gyvenim naujomis spal-vomis. Beje, esu pratusi kas dien su vaikais aplankyti savo tvus, kurie gyvena Vilniuje. Emiliui dveji su puse. Jis labai usispyrs ir smalsus, turi nuostabi klaus, ir ne tik muzi-kin tuojau pat atkartoja kiekvien naujai igirst od. Turbt todl ir kalbti pradjo anksti nuo pusantr met, o dabar jau visai gerai kalba.

Paprastai mai vaikai tvus tarsi spraudia tam tikrus rmus...

Pas mus t rm lyg ir nra, gy-vename nessliai: vieni namai Vil-niuje, kiti prie Zaras. Prie por met sigijome sodyb Zaras rajo-ne ir vis dar negalime ja atsidiaugti. Ten praleidiame beveik vis laisva-laik. Kitas danas marrutas Klai-pda, nes alia jos gyvena Deivio tvai. O dar ir koncertuoti tenka vairiose Lietuvos vietose. Manau, kad keliaujame gana daug, todl bt nuodm skstis rutina.

Turbt esate taiki eima?Stengiams bent jau nerv vie-

nas kitam negadinti, kiekvienas savas problemas u nam slenksio palik-ti, kad namuose bt jauku. Dei-vis degtukas, greitai usiplieskia, bet gaisr mums kakaip pavyksta

ivengti. Pati esu gerokai ramesn, kad kas nors mane ivest i kantry-bs, reikia daug pastang. Bet utat Deiviui atsiprayti daug lengviau nei man. A esu udaresn ir altesn. Nesu ta moteris, kuri ateis prie vyro, pamurks, ir jau viskas bus gerai. Ma-nau, kad man dar daug reikia mo-kytis... Kita vertus, daug kalbams apie visk, taip pat ir apie ms san-tykius kas bt, jeigu bt... Ma-nau, esame gerokai paeng priek. mons grai santyki mokosi vis gyvenim i knyg, eimos, grai pavyzdi. Galima mokytis ir i ne-grai pavyzdi: juk bna, pamatai, kaip negraiai mons tarpusavyje bendrauja, ir sakai sau: Ne, a tikrai nenoriau toki santyki! Ir tiesiog taip nebendrauji. Manau, kad mudu vienas i kito mokoms. Deivis ramy-bs mokosi ir nemaai imoko i mo-kytojo Eduardo Kaniavos, o a daug ger dalyk esu gavusi i Deivio. Pa-stebjau, kad anksiau buvau gana berniukika, net nusikeikdavau kar-tais, o gyvendama po vienu stogu su mylimu mogumi tapau moterikes-n, velnesn. Motinysts jausmas

nuostabus, jis natraliai keiia moter, pakylja j, kaskart suteikia galimyb mylti i naujo, beatodairikai rpin-tis. Apskritai esu toks mogus, ku-riam labiau patinka rpintis nei kad juo kas nors rpintsi.

O kur save sivaizduojate atei-tyje?

Dainuoti galsiu, bet tai nebus nuolatinis darbas ir pragyvenimo al-tinis. Vis daniau pasvarstau, k nor-iau veikti ateityje, bet pirmiausia ban-dau siklausyti save. Laikui bgant atrandu vis kitoki amplua. tai atra-dau puik usimim statybos dar-bus: koks malonumas kalti vinis sien ir paiai remontuoti nam! Ms nau-joje sodyboje pati padariau remont taip, kaip norjau, kaip sivaizdavau, o talkininkavo mama. Galvojau, kad tik niekas man netrukdyt, nevadovaut,

nes visk galiu ir gebu pasidaryti pati. itokie darbai pastaruoju metu man labai arti irdies: remontas, interjero krimas, nam dizainas...

O svajon tapti kineziterapeute arba vizaiste jau pamirote?

Visa tai galiu daryti ir be dide-li moksl. Manau, kad turiu gana stip rias rankas ir tikrai galiau da-ryti masaus. Makia esu imoku-si daryti dar dirbdama KristiAnoje. Man tai visai nesudtingas darbas. Ir ukuosenas moku daryti. Tokia veikla man patinka. Gal tai ir nra kakokie dideli sugebjimai, bet ne veltui sako-ma: k moki, ant pei juk neneioji.

Sakte, kad bijote garsiai svajo-ti. Tada paklausiu kitaip: ko tikits i gyvenimo?

Pastaruoju metu net nesusimstau. Gal todl, kad ir taip daug turiu, esu laiminga... Noriu baigti restauruoti sodyb. Savo rankomis, be jokios pa-galbos. Manau, kad ms vaikai Va-nesa ir Emilis turs dar vien broliu-k ar sesyt, bet dar ankstoka: maasis Emilis turi iek tiek pagti...

etadienis

Ogi taip, ponia Irena, kaip dera motinai kalbtis su dukra ne kaip draugei su drauge. I js pasako-jimo atrodo, kad po skyryb dukra pasijuto lygi jums, tarsi bt js draug ir netgi varov. Taip nere-tai nutinka isiskyrusioje eimoje, kur vienios mamos vienturtis vai-kas tampa jos ramsiu guodju, biiuliu. Btent todl jis taip sunkiai prisileidia mamos draug: snus pavyduliauja, o dukt konkuruoja su mama. Panau, kad btent taip ir elgiasi js paaugl, o daytis ir puotis anksti pradjo galbt todl,

kad siekia tapti lygi jums. Jei mama laiko dukr savo drauge, ji neturt stebtis, kad dukra varosi su ja dl

vyrikio dmesio ar net mgina nuvilioti: juk taip, deja, neretai nu-tinka net geriausioms draugms.

Suklstu, kai mamyt giriasi, kad jos su dukra yra geriausios draugs, arba kai mergait tvirtina, kad geres-ns draugs u mam neturi. Nea-bejoju, dl to eimoje neivengiamai kyla ar kils rimt problem, nes yra ikreipta natrali eimos hierarchija. Knieti paklausti: vadinasi, eimoje js ir vaiko teiss bei pareigos vie-nodos? Dalijats viskuo tarsi suau-

gusios, t. y. patikite viena kitai as-menines paslaptis? Puolate vykdyti dukters norus, nes bijote, kad kitaip

nukents js draugyst? Nnai ne-populiaru kalbti, kad vaikas turi i-noti savo viet, ir ta vieta laipteliu emiau tio ir mamos, o tas laipte-lis gan status ir auktas. Tik bda-mas laipteliu emiau tv, vaikas jau-iasi savo vietoje, yra saugus ir ramus, o ttis ir mama jam ne tik gimdy-tojai, bet ir autoritetai. Net vaikams suaugus hierarchija turi ilikti, nes ji laiduoja neblstani jaunesnij pa-garb vyresniesiems. Sutikite, Lietu-voje tos pagarbos veik nebelik.

Jei js, Irena, eimoje natrali hierarchija suardyta, ne vlu j at-kurti, nors lengva nebus: kantrybs ir dar kart kantrybs! Vl turite mokytis elgtis su dukra kaip mama, priminti, kas vadovauja eimai, leisti suprasti dukrai, kad tai js, su-augusios moters, draugas, bet ne jos bendramokslis. O savo irdies drau-go papraykite su dukra elgtis san-triai, nuosekliai, globjikai ir ne-pasiduoti jos kaprizams.

Padk sau

Ar vaikai gali bti tv draugai?Esu senokai isiskyrusi, iuo metu turiu irdies draug, ger man ir mano paauglei dukrai. Jis netgi lepina j, o i su juo elgiasi nemonikai. Vaiki-kai terorizuoja, o i tikrj vilioja, paskui skundia man, kad prie jos len-da... Be to, dukra anksti m daytis, puotis. Kaip su ja susikalbti? ne-rimauja vilniet Irena.

Atsako psicholog Rta Bubelien.

Jei mama laiko dukr savo drauge, ji neturt stebtis, kad dukra varosi su ja dl vyrikio dmesio ar net mgina nuvilioti: juk taip, deja, neretai nutinka net geriausioms draugms.

Nnai nepopuliaru kalbti, kad vai-kas turi inoti savo viet, ir ta vieta laipteliu emiau nei tio ir mamos.

Raimundo uikos nuotrauka

Su malonumu dainuoju ir kalu vinis

Buvau gana berniukika, o gyvendama po vienu stogu su mylimu mogumi tapau moterikesn, velnesn, prisipaino Renata

e Atkelta i 11 p.

Dainavimas iai moteriai nra darbas ar pragyvenimo altinis, taiau atsisakyti ji jo neada. Inesos ekolis- ioinos nuotrauka

132012 m. spalio 6 d. Nr. 80 (9203)Valstiei laikratis TV programa

5.05 Su aura 5.45 Maoji studija.

Dievo odis 6.03 Rytas su muzika 8.03 Ryto gars savait 9.03 Muzikin kelion

10.03 Tetos Betos viktorina 11.03 Muzika Tau 12.10 Lietuvos diena 13.03 Radijo teatras.

P. Hacks. Sakm apie nal 13.38 Retro 14.03 Septynios sporto dienos 14.28 Gera girdti 15.03 Sankrya (k.)

15.28 Gera girdti 16.30 Laida rus kalba 17.03 Literatros akiraiai 17.30 Atsiliepk dainoj 18.10 Laisvai! Laida kariams 19.03 Vudstoko vaikai 20.03 Vaik radijo teatras.

A.Matutis. Drevinukas (II d.)

20.38 Autorin daina 20.45 Maoji studija.

Dievo odis (k.) 21.03 Laida jaunimui Neinau 22.07 vaigds iri em 23.48 Vidurnakio lyrika.

P.Drevinis 23.58 LR himnas 0.00 Nakties programa

7.15 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite (k.)

8.15 Krikionio odis. Laida rus kalba

9.00 Odisjo klajons 9.25 Deronimas 9.50 Aviukas onas 10.00 Gustavo

enciklopedija 10.30 Broli grim

pasakos Broliukas ir sesut (2008 m., Vokietija)

11.45 Dok. fi lmas apie aktor Eugenij Plekyt Savi keliai (2012 m.)

13.15 Klausimlis.lt 13.30 Puaro (N-7) 15.30 ventadienio

mintys 16.00 inios (su vertimu

gest kalb) 16.10 Popiet su Algi-

mantu ekuoliu 16.45 Atvira Lietuvos

universitet ini lyga Lyderiai

17.45 Keliaukime po Lietuv

18.15 Klausimlis.lt 18.30 Stilius. Gyvenimas. 19.30 Bd turgus 20.30 Panorama 20.45 Savait 21.15 Kartas vidur-

dienis (2009 m. JAV) (N-7)

23.00 Chirurgijos istorija. Kruvina pradia (k.)

6.00 Joyce Meyer. Gyvenimas kupinas diaugsmo

6.30 Televitrina 7.00 Ukalnio 5 (k.) 8.00 Tauro ragas (N-7) 8.30 Sveikatos kodas 9.30 ,,Autopilotas 10.00 Sekmadienio rytas 11.00 Raudonas dangus

(N-7) 12.00 PLRNAI. uvys

monstrai. Karpi ataka (N-7)

13.00 Nacionalin loterija 10 milijon

14.00 Sveikinimai (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654)

16.00 Milijonieriai (k.) 16.30 Komik