kūrėjas G. Leibnicas: ”Matematika – tai mokslas apie funkcijas”. Vokiečių matematikas H. Veilis: “Matematika – tai mokslas apie begalybę”. Matome, kad nebuvo ir nėra amžino, galutinio matemati- kos apibrėžimo. Kiekvienas apibrėžimas atskleisdavo tą matematikos dalį, kuri būda- vo labiausiai nagrinėjama, aktualiausia. Klausimą – kada atsirado matematika – mes galime pakeisti jam analpgišku klausimu – kada žmogus pirmą kartą susido- mėjo dydžiu, t. y., kada jis išmoko skaičiuoti, pradėjo suvokti geometrines figūras. Pagal vieną prielaidą mate- matikos užuomazgos atsira- do vos tik žmogus pradėjo mąstyti, t. y., tapo Homo sapiens (žmogumi – protin- ga būtybe). Kita prielaida – mąstymo ir gebėjimo skai- čiuoti, suvokti geometrines figūras procesų pradžią ski- ria gana ilgas laiko tarpas. Kada atsirado mate- matika? Šis klausimas nėra toks paprastas, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio. Norėdami į jį atsakyti, galvas laužo ne tik matematikai bei mokslo istorikai, bet ir filosofai, archeologai, etnografai. Atsakymas niekuomet nebus išsa- mus, jei mes iš pat pradžių neišsiaiškinsi- me, kas gi yra toji ma- tematika. Visi žino, kad matematika – tai aritmetika, algebra, geometrija, trigono- metrija ir t. t. tačiau paklausus, kodėl arit- metika ar algebra yra matematika, dauguma sutriktų. Tad klausi- mas – kas yra mate- matika – anaiptol nėra aiškus. Per visą mate- matikos raidą buvo pateikta daugybė įvai- rių apibrėžimų, kurie vis kitaip nusakydavo jos esmę. Pitagoras (V a. pr. m. e.): Pasak vienos le- gendos, senovės grai- kų matematikas Pita- goras šį smalsuolio klausimą, kas yra ma- tematika, taip atsakęs: “Kalbi graikiškai, o ne- žinai, kas yra matema- tika. Mathematike – tai juk mathema, mathe- sis, - vadinasi, žinoji- mas, pažinimas. Be šios, tas žodis neturi kitų prasmių”. Plato- nas: “Matematika – tai geometrija”. Gal todėl jis prie savo mokyklos – Akademijos – durų pakabino reikalavimą: “Tegul čia neįžengia tas, kuris nemoka ge- ometrijos”. Žymus XVII a. prancūzų filo- sofas ir matematikas R. Dekartas: “Kiekvienas geriau pagalvojęs supras, kad matematikai pri- skiriami tik tie mokslai, kurie nagrinėja arba tvarką, arba matą; ir visiškai nesvarbu, ar šis matas bus ieško- mas skaičiams, figū- roms, žvaigždėms, garsams ar kokiam nors kitam dalykui”. Taigi, R. Dekartas bandė suvienyti visas matematikos šakas. Matematinės analizės Ar žinote kada gimė matematika? USTUKIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA Matematinės savaitės laikraštis 2015 m. 2015m. Smagi skaičiuotė Kiek ausyčių turi trys pely- tės? Kelias letenas turi du meš- kėnai? Septyni bro- liai turi po vieną seserį.k iek iš viso seserų? Močiutė Ona turi anukėlę Miglę, katiną Smalsuolį ir šunį Reksą. Kiek močiu turi anūkų. Virš upės skrido paukščiai: balandis, lydeka, 2 šarkos, 2 gandrai ir 5 menkės. Kiek paukščių? Atsakyk greičiau! Degė 7 žvakės. 2 žvakės užgeso. Kiek žvakių liko? Krepšyje trys obuoliai. Kaip padalinti juos tarp trijų vaikų, kad vienas obuolys liktų krepšyje? Ant beržo trys storos šakos, kiekvienoje storoje šakoje trys plonos šakelės. Kiekvie- noje plonoje šakelėje po vieną obuolį. Kiek iš viso obuolių? Šiame leidime: Ar žinote kada gimė matemaƟka 1 Kompiuterio poteriai 2 Tikrai nustebsite 2 Tai įdomu.... 3 Pažaiskime 4 Sudoku 4 Rubiko surinkimas 4