UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS IR DETALIZAVIMAS · 2018-11-05 · programa integruota į gamta ir žmogus, tikybos, biologijos, kūno kultūros pamokas (po 2 temas) ir klasės auklėtojų

PRIEDAS Nr.1

UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS IR DETALIZAVIMAS

1. Dalyko ugdymo turinys planuojamas vadovaujantis: Ikimokyklinio ugdymo programų

kriterijų aprašu, Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis

programomis, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu ir Bendraisiais ugdymo

planais.

1.1. Ilgalaikiai ugdymo turinio pamokų planai sudaromi vieneriems mokslo metams.

1.2. Mokytojas gavęs nurodymą iš mokyklos Vaiko gerovės komisijos (VGK) dėl

bendrosios programos keitimo, konsultuojasi ir derina su VGK rengiant atitinkamą individualizuotą

programą.

1.3. Planai ir programos gali būti koreguojamos, jei per mokslo metus atsiranda darbo

laiko nuostoliai dėl nutraukto ugdymo proceso gripo epidemijos atveju, dėl žemos temperatūros

patalpose ir lauke ar kitų nenumatytų atvejų.

1.4. Ilgalaikiai ugdymo turinio planai konkretinami, atsisakant trumpalaikių planų.

1.5. Rekomenduojama tokia (5-10 kl.) ilgalaikių planų struktūra:

Mokymo priemonės.

Tikslai.

Uždaviniai.

Vertinimas.

Mokymo ir mokymosi turinys.

Ciklas

( Tema, potemė)

Pamokų

skaičius

Gebėjimai Integravimas Pastabos

1.6. Rekomenduojama tokia (1-4 kl.) ilgalaikių planų struktūra:

Situacijos analizė.

Bendrieji ugdymo uždaviniai.

Darbo sėkmės kriterijai.

Mokymo ir mokymosi pasiekimai.

Dalykas ir val. skaičius Veiklos sritis Pasiekimai Pastabos

1.7. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos planas rengiamas

vieneriems ugdymo proceso metams laikantis šios struktūros.

Kompetencija Pasiekimai Ugdymo gairės

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

2. Mokytojui pageidaujant trumpalaikiai ugdymo turinio planai sudaromi konkretizuoti

ilgalaikiams planams (etapui, skyriui).

2.1. Rekomenduojama tokia trumpalaikių planų struktūra:

Dalyko programa,

veiklos sritys

Mokinių pasiekimai pagal pradinio

ugdymo bendrąsias programas

Turinys (temos),

objektas

Terminai Pastabos

2

3. Dešimtoje klasėje visų dalykų viena pamoka pirmame pusmetyje skiriama karjeros

ugdymo programai vykdyti.

4. Dieninius pamokos planus daro mokytojai, turintys žemesnę negu vyresniojo mokytojo

kvalifikacinę kategoriją ir turintys mažesnį kaip 3 metų pedagoginį stažą.

__________________________________________

PRIEDAS Nr.2

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS

TEIKIMAS. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS. DALYKŲ MOKYMO

INTENSYVINIMAS. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS.

I. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI

PAGALBOS TEIKIMAS

1. Mokykloje sudaromos sąlygos kiekvienam mokiniui mokytis pagal gebėjimus ir

pasiekti kuo aukštesnius ugdymosi rodiklius.

2. Įgyvendinant pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programas, už mokymosi

pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsakingas

direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo ( toliau koordinatorius).

3. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia priimamus sprendimus ir numatytų

priemonių poveikio analizę:

3.1. mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys

mokymosi sunkumai; apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami direktoriaus pavaduotojas,

mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu konkrečiu atveju tariamasi, kaip bus organizuojama

veiksminga mokymosi pagalba;

3.2. mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo

pagalbos specialistų rekomendacijas; teikiant pagalbą atsižvelgiama į mokinio galias; mokymosi

pagalbos dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio

mokytojo rekomendacijas;

3.3. keliant uždavinį pagerinti mokinių pasiekimus konkrečioje srityje, atsižvelgiama į

mokinių poreikius, tėvų lūkesčius, pasirenkamos veiksmingos priemonės, priklausomos nuo pasiekimų

lygio situacijos.

4. Mokymosi pagalba suteikiama:

mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba aukščiausi,

atėjus iš kitos mokyklos; adaptacijos laikotarpis – 2 savaitės,

perėjus iš vienos ugdymo pakopos į aukštesnę; adaptacijos laikotarpis 1 klasėje - 2

savaites, 5 klasėje- 1 mėnuo.

5. Mokymosi sunkumai aptariami su dalykų mokytojais, klasės auklėtoju, vadovaujant

koordinatoriui dėl šių priežasčių:

dažnai serga ar dėl kitų priežasčių praleido daug( daugiau kaip 25) pamokų,

bėga iš pamokų,

mokinys nedaro pažangos,

kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai,

konfliktiniai santykiai su mokytojais,

sunku bendrauti su bendraklasiais,

konfliktai namuose.

6. Sprendimai priimami:

individualiuose mokytojo, klasės vadovo, koordinatoriaus pokalbiuose su mokiniu,

direkcijos posėdžiuose,

vaiko gerovės komisijoje,

socialinio pedagogo individualiose konsultacijose.

2

7. Mokymosi pagalba teikiama mokytojo ir mokinio savitarpio susitarimu, vykdant

priimtus sprendimus:

7.1. pamokoje, užtikrinant grįžtamąjį ryšį, nedelsiant koreguojant mokinio mokymąsi,

pritaikant tinkamas mokymo (si) užduotis bei metodus;

7.2. skiriant trumpakalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja

mokantis mokytojas pagal mokymosi pagalbos poreikį.

8. Vadovaujantis 2018 m. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatais: 6 klasė

(rašymas -70%, skaitymas-20%), 8 klasė (rašymas -60%, skaitymas-27,3%) nepasiekė patenkinamo

lygio. Numatytos šios mokymosi pagalbos priemonės:

1. Visų mokomųjų dalykų mokytojai, taisydami mokinių rašto darbus, taiso arba

pabraukia rašybos ir skyrybos klaidas.

2. Visų mokomųjų dalykų pamokose reikalaujama mokinių mintis reikšti taisyklingais

sakiniais.

3. Aktyvinti 1-10 klasių mokinių grožinės literatūros skaitymą:

a) mokyklos bibliotekininkė kartu su mokiniais organizuoja viešus naujausių knygų

pristatymus;

b) pradinių klasių mokytojos skatina mokinius skaityti ir reikalauja rašyti perskaitytų

knygų dienoraštį;

c) kiekvienas 5-10 klasės mokinys per mokslo metus perskaito 9-10 knygų ir pildo

skaitymo dienoraštį pagal lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos pateiktą aprašą. Fiksuojama mokinio

kaupiamajame vertinime.

4. Pagal mokinio poreikį lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja konsultuoja mokinį.

5. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja pakoreguoja teminius planus.

9. Sudaromos mokytojams sąlygos tobulinti ugdymo individualizavimo metodiką, esant

poreikiui, pasitelkiami švietimo pagalbos specialistai ugdymo turiniui koreguoti;

10. Sudaromos galimybės mokytojams kursuose, seminaruose, vykstančiuose mokykloje

arba už jos ribų, metodinės tarybos renginiuose, metodinių grupių veikloje tobulinti profesines žinias,

ypač dalykines kompetencijas ir gebėjimus organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių

mokiniams, esant poreikiui, pasitelkiami švietimo pagalbos specialistai ugdymo turiniui koreguoti.

11. Stengiamasi aktyviau įtraukti į mokinio ugdymo procesą mokinio tėvus (globėjus,

rūpintojus) sprendžiant vaikų ugdymosi problemas ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant

su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant mokykloje vykdomą ugdomąją veiklą;

12. Valandos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti

pradinio ir pagrindinio ugdymo programose, atsižvelgiant į turimas lėšas, panaudotos (išdėstytos krūvių

paskirstymo lentelėse) mokomųjų dalykų papildomoms pamokoms.

II.UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

13. 1-4 klasių mokiniams žmogaus saugos, sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo

šeimai, gyvenimo įgūdžių, bendrosios ugdymo programos, rengimo karjerai, alkoholio, tabako ir kitų

psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, etninės kultūros ugdymo ir

informacinių komunikacinių technologijų ugdymo programos integruojamos į pasaulio pažinimo, kūno

kultūros, technologijų, lietuvių kalbos, tikybos programas. Šių temų mokinius moko pradinių klasių

mokytojos.

14. 5-10 klasių mokiniams:

14.1. sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji ugdymo programa

integruojama į gamta ir žmogus, biologijos, geografijos, kūno kultūros, užsienio kalbos, lietuvių kalbos

ir literatūros, technologijos pamokas (po 2 temas) ir klasės auklėtojų veiklą;

3

14.2. alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa integruota į gamta ir žmogus, tikybos, biologijos, kūno kultūros pamokas (po 2 temas) ir

klasės auklėtojų veiklą;

14.3. etninės kultūros ugdymo programa integruotos į tikybos (1 tema), dailės (1 tema) ,

technologijų (2 temos) , lietuvių kalbos (2 temos) , neformaliojo vaikų švietimo programas.

15. 10 klasėje žmogaus sauga integruojama į gamtos mokslų (fizikos, biologijos,

chemijos) mokomuosius dalykus po 2 temas.

16. 5-10 klasėse rengimo karjerai programa integruojama į klasių auklėtojų veiklos

programas.

17. 7 klasėje II pusmetį ir 8 klasėje I pusmetį mokomieji dalykai: matematika, istorija,

lietuvių kalba, užsienio kalba, geografija - integruojami į informacines technologijas, projektinių darbų

pristaymui, informacijos ieškojimui, dalykų mokomųjų programų įgyvendinimui.

18. Kelių dalykų temas ar problemas integruotose pamokose mokytojai veda pagal

atskirus šių pamokų planus, suderintus su kuruojančiu vadovu. Integruojamųjų pamokų apskaita

vykdoma pildant dienyne integruojamą temą kartu su dalyko, į kurį integruota programa ar jos dalis,

tema.

III. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

19. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą, intensyvina anglų kalbos 5-6, 7 klasėse,

lietuvių kalbos 9, 10 klasėse, technologijų 5-6, 7, 9 klasėse mokymą per dieną, skiriant dvi vieną po

kitos vykstančias pamokas.

IV. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

20. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau

mokytis.

21. Pamokose diferencijavimas taikomas:

21.1. mokiniui individualiai;

21.2. mokinių grupei:

21.3. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi

strategijas;

21.4. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbai,

darbo grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

22. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dalykų Bendrąją programą

pritaiko arba individualizuoja dalyko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius,

mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas, PPT išvadas, vadovaujantis

bendraisiais ugdymo planais.

23. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją, individualią

pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

________________________________

PRIEDAS Nr.3

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

1. Dorinis ugdymas.

1.1. Dorinio ugdymo dalyką (tikybą arba etiką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai

(globėjai), o nuo 14 metų mokinys renkasi savarankiškai. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir

nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems mokslo metams (5-6, 7-8, 9-10

klasėms).

2. Lietuvių kalba

2.1. Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo

bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos pašalinti mokymosi spragas

( skiriamos konsultacijos, organizuojamas mokymąsi laikinoje grupėje ir kt.)

2.2. Siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir

klausymo gebėjimai turi būti ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas, naudojant

mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką

ir rašto darbus.

2.3 4 kl. skiriama viena valanda lietuvių kalbai iš valandų mokinių ugdymo(si) poreikiams

tenkinti (tėvų prašymai).

3. Užsienio kalbos

3.1. Užsienio (anglų k.) kalbos mokoma antraisiais pradinio ugdymo programos metais.

Tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio – anglų, vokiečių kalbų (tėvų

prašymai).

3.2. Antroji užsienio kalba(rusų arba vokiečių) pradedama mokytis šeštaisiais mokymo

metais (tėvų prašymai) .

4. Matematika

4.1. Tikslingai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis,

skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis matematiniam ugdymui (rengiant ir naudojant

interaktyviąsias užduotis).

5. Gamtamokslinis ugdymas

5.1. Mokykla užtikrina, kad:

5.1.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas būtų mokomasi tiriant. Ypač tai svarbu mokant

fizikos ir biologijos;

5.1.2. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas labiau individualizuojamas,

diferencijuojamas. Ugdymo procese taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo

užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiama į mokinių turimas žinias, įgūdžius ir

ugdymosi poreikius;

5.1.3. eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau 30 procentų

dalykui skirtų pamokų per mokslo metus;

5.1.3. atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis, buityje ir

gamtoje randamonis ar pasigaminamomis priemonėmis, vedamos pamokos gamtoje.

2

6. Informacinės technologijos

6.1. 7 kl. viena valanda skiriama informacinėms technologijoms iš pamokų mokinio

ugdymo poreikiams tenkinti. (tėvų prašymai).

6.2. Informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti nuo 5-osios klasės.

6.3. 7–oje klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų kursui, o

antrą pusmetį integravus mokomuosius dalykus į informacines technologijas, 8 -ojoje klasėje –

atvirkščiai.

6.4. 9 – 10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir 10 klasės

mokiniai pasirenka vieną iš 3 pasirenkamųjų informacinių technologijų modulių:

Programavimo pradmenys;

Kompiuterinė leidyba;

Tinklapio kūrimas.

7. Kūno kultūra

7.1. 2 kl. skiriama viena valanda kūno kultūrai (šokiui) iš valandų mokinių ugdymo(si)

poreikiams tenkinti (tėvų prašymai).

7.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į

jų savijautą.

7.3. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos,

pasiūloma kita veikla (pvz. šaškes, šachmatus, veiklas kompiuterių klasėje).

7.4. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus.

8. Technologijos

8.1. 5 – 8 klasės mokiniai mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės,

konstrukcinių medžiagų, gaminių dizaino ir technologijų.

8.2. 9 klasėje I pusmetį mokiniai mokosi technologijų dalyko pagal privalomą 17 val.

integruoto technologijų kurso programą, o II pusmetį pasirenka vieną iš keturių programų:

8.2.1. Mitybos

8.2.2. Tekstilės

8.2.3. Konstrukcinių medžiagų

8.2.4. Gaminių dizaino ir technologijų.

9. Socialinis ugdymas

9.1. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir

Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų

organizuojama netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos

institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudojamos virtualios mokymosi aplinkomis.

9.2. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas

į pilietiškumo pagrindų (9kl.- 3 temos, 10 kl. -15 temų), istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

10. Meninis ugdymas

10.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės ir muzikos pamokos.

10.2. Menų dalykų mokymą galima organizuoti ir kitose erdvėse – kultūros įstaigose,

netradicinėje aplinkoje, gamtoje ir kt. suderinus su pavaduotoju ugdymui.

____________________________________

PRIEDAS Nr.4

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS

1. Mokykla, įgyvendindama ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio

ugdymo programas, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos

darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje

aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokykloje mokiniui

saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia

mokyklos vaiko gerovės komisija.

2. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos

gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas integruotas į mokomųjų dalykų ugdymo turinį, klasių

auklėtojų veiklą:

2.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programą.

2.2. Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą.

2.3. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“.

3. Mokykla sudaro galimybes mokiniui tarp pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla. Po 4

pamokų 20 min. fiziškai aktyvi pertrauka.

4. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Lietuvos

higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos

saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio

10 d. įsakymu Nr. V- 773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

____________________________________________

PRIEDAS Nr.5

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

Vadovaujantis Ugdymo programų aprašu, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu,

kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą ir mokyklos

susitarimais nustatyta ši tvarka:

1. Planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi

tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Mokslo metai skirstomi pusmečiais.

2. 1–4 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:

2.1. Barstyčių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinių vertinimo informacijai

pateikti naudojami komentarai. Vertinami mokinio individualūs pasiekimai ir pažanga, nelyginama su

kitų mokinių pasiekimais. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami.

2.2. Pusmečio pasiekimai, atsižvelgus į Pradinio ugdymo bendrojoje programoje aprašytus

pasiekimų lygių požymius, apibendrinami lygmenimis – aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas,

nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma ,,nepatenkinamas“ ir įrašomi į mokinių dienoraščius.

Lygių paaiškinimai mokinių dienoraščiuose.

2.3. Mokinių darbai kaupiami „Mokinių darbų aplankaluose“ ir pasibaigus mokslo

metams grąžinami mokinių tėvams.

2.4. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamuose dienyno skiltyse, nurodoma

padaryta arba nepadaryta pažanga: “p.p.“ arba „n.p.“.

2.5. Pradinių klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų pagal

individualizuotą programą bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės, padaryta arba

nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje dienyno skiltyje, įrašant “p.p.“ arba „n.p“.

2.6. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi

pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu.

3. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis,

apibendrinamasis vertinimas:

3.1. Formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant

mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu) apie jo mokymosi eigą, esamus

pasiekimus ir pažangą.

3.2.Diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus tam

tikro ugdymo (-si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes.

3.3. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo

programos pabaigoje.

4. 5–10 klasėje mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema.

Pažymys Kaip mokinys parodo savo gebėjimus ir

žinias (rodiklis)

Mokinių pasiekimų lygių požymiai

10 (puikiai) Vertina ir kuria: kelia hipotezes,

prognozuoja, teikia alternatyvas,

improvizuoja, nusprendžia, vadovauja.

Tikslingai , taisyklingai vartoja tinkamus

terminus ir simbolius.

Aukštesnysis pasiekimų lygis.

Pagal amžių ir mokymosi pakopą rodo

susiformavusią kompetenciją. Įsisavi-

nęs ir supranta visas su tema susijusias

žinias. Pasižymi dideliu savarankišku-

mu, minčių ir sprendimų tikslumu bei

originalumu. Tinkamai reflektuoja.

9 (labai gerai) Integruoja ir vertina: argumentuoja

nuomonę, savarankiškai randa informaciją,

Ryškėja kompetencija. Įsisavinęs su

tema susijusiais žinias. Be žymesnių

2

ją tvarko ir tikslingai naudoja, derina,

įvertina,daro įtaką, modeliuoja. Taisyklingai

ir tiksliai vartoja terminus ir simbolius.

Aukštesnysis pasiekimų lygis.

klaidų atlieka esmines procedūras,

sugeba rasti teisingą problemos

sprendimo atsakymą.

8 (gerai) Analizuoja, įžvelgia visumą: argumentuoja,

daro išvadas, planuoja, diskutuoja, išplečia,

tiksliai formuluoja, aiškiai perteikia

pagrindines mintis. Taisyklingai vartoja

terminus ir simbolius.

Pagrindinis pasiekimų lygis.

Gebėjimai tvirtesni nei reikalauja

bendrosios programos. Žinios nėra

labai detalios, daro neesminių klaidų.

Problemos sprendimo galutinė išvada

nėra tiksli.

7 (pakankamai

gerai)

Supranta, analizuoja ir taiko žinias naujose

situacijose: priskiria, palygina, nustato

ryšius, išskaido, apibendrina, interpretuoja,

papildo, perteikia pagrindines mintis.

Vartoja tinkamus terminus ir simbolius.

Pagrindinis pasiekimų lygis.

Gebėjimai ir žinios visiškai atitinka

bendrąsias programas. Sprendžiant

problemą nepilnai susiejami atskiri

sprendimo etapai, nepilnai

pateikiamas galutinis atsakymas.

6

(patenkinamai)

Supranta ir taiko žinias įprastose situacijose:

išaiškina, palygina, nurodo ryšius,

klasifikuoja, apibūdina. Vartoja tinkamus

esminius terminus ir simbolius, bet daro

komunikavimo klaidų.

Pagrindinis pasiekimų lygis.

Iš esmės pasiektas pasiekimų lygis. Ne

visai racionaliai sprendžia problemas.

Gauto atsakymo, išvados nesugeba

pilnai susieti su pradine sąlyga,

problema, bet galima suprasti

užduoties rezultatą.

5 (silpnai) Supranta esmę: atlieka, klausia, perduoda

informaciją, pateikia pavyzdžių, bet ne visai

į temą, nepakankamai struktūrizuotai.

Tinkamai vartoja kai kuriuos terminus ir

simbolius.

Patenkinamas pasiekimų lygis.

Artėja prie pagrindinio pasiekimų

lygio, kai mokinys teisingai atlieka

bent pusę jam skirtos užduoties.

4 (labai

silpnai)

Rodo bendrą supratimą: apibrėžia, aprašo,

pasakoja savais žodžiais, vartoja kai kuriuos

terminus ir simbolius. Informacija padrika,

nerišli.

Patenkinamas pasiekimų lygis.

Gebėjimai ir žinios minimalios, bet

atitinka bendrųjų programų

reikalavimus.

3 (blogai)

(Neįskaityta)

Atskiria, išskiria, nustato, išvardina.

Užduočių atlikime nėra teisingų atsakymų.

Nežino pagrindinių terminų ir simbolių.

Nepatenkinamas pasiekimų lygis.

Priartėja prie bendrųjų programų

reikalavimų, galima numatyti būdus,

kaip jį pasiekti artimiausiu metu. Daro

daug klaidų paprasčiausiuose

atvejuose. Nepateikia rezultato.

2 (labai

blogai)

(Neįskaityta)

Žinios fragmentiškos: tikslingai stebi,

klauso, randa, atkreipia dėmesį. Neaišku, ką

mokinys užduotyje bandė daryti. Nesugeba

pasinaudoti pagrindinėmis sąvokomis,

simboliais.

Nepatenkinamas pasiekimų lygis.

Artėja prie bendrųjų programų

reikalavimų, tačiau dar akivaizdžiai jo

nepasiekia. Nesupranta temos,

nesugeba atkartoti.

1 (nieko

neatsakė,

Žinios fragmentiškos: pakartoja, pavadina,

atpažįsta, pamini. Nesupranta pagrindinių

Ryškėja gebėjimai ir žinios, kurios leis

siekti patenkinamo pasiekimo lygio.

3

neatliko

užduoties)

(Neįskaityta)

sąvokų, terminų, simbolių. Nepatenkinamas

pasiekimų lygis.

Nebando atlikti užduoties, atsisako

bendrauti su mokytoju.

5. Mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas:

5.1. Atsižvelgiant į ugdytinio specialiuosius ugdimosi poreikius, diferencijuojami

mokiniams keliami reikalavimai, užduotys, parenkami skirtingi metodai, atitinkamai vertinami.

5.2. Šių mokinių ugdymosi rezultatai vertinami remiantis Bendrosiose programose

numatytais mokinių pasiekimais arba tam mokiniui pritaikytoje ugdymo programoje numatytais

pasiekimais pagal atitinkamos programos reikalavimus.

5.3. Mokiniai, mokomi pagal individualizuotas programas skatinami už pastangas, kad

neprarastų mokymosi motyvacijos.

5.4. Mokiniai mokomi pagal individualizuotą programą nepatenkinamais pažymiais

vertinami, jei turi potencialių galimybių, bet nesistengia. Šių mokinių pusmetiniai pažymiai turėtų būti

tik teigiami, metinis privalo būti teigiamas.

6. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Pasiekimus vertinti tokiu

dažnumu per pusmetį, jei dalykui mokyti skirta n pamokų, naudotis formule n+2:

1 pamoka per savaitę – ne mažiau kaip 3 pažymiai,

2 pamokos per savaitę – ne mažiau kaip 4 pažymiai,

3 pamokos per savaitę – ne mažiau kaip 5 pažymiai.

7. Mokytojas gali pasirinkti ir kitas įvertinimo sistemas patvirtinus metodinėje grupėje ir

nustačius konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką.

8. Skatinant mokinių mokymosi motyvaciją naudojamas kaupiamasis vertinimas – tai

informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, kai mokinys už per pamoką

pasiektą pažangą ar raštu atliktus namų darbus gauna susitartą taškų (simbolių) skaičių kuris

vadovaujantis 7 punktu konvertuotamas į pažymį. 9. Adaptacinis laikotarpis mokiniams skiriamas 2 priedo 4 punkte nurodytais laikotarpiais:

9.1.Naujai atvykusių mokinių, penktokų ir pirmokų veikla stebima ir aptariama direkcijos

posėdžiuose.

9.2. Penktokų ugdymosi rezultatai adaptaciniu laikotarpiu pažymiais nevertinami.

10. Pažymiais nevertinami tikybos, etikos, žmogaus saugos, pilietiškumo pagrindų,

specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ir dalykų modulių

pasiekimai; rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

11. Dalyko programos modulio mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi į dalyko

įvertinimą (jei modulio įvertinimas yra neįskaitytas, tai to dalyko įvertinimas neigiamas). 12. Jei mokinys neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties ( kontrolinio darbo ar

kt.), mokykla numato 2 savaičių laiką , per kurį turi atsiskaityti. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per

mokyklos numatytą laiką neatsiskaitė, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos

įvertinimui „ labai blogai“. Laikas pratęsiamas mokytojo ir mokinio susitarimu, jei mokinys serga.

13. Vedant pusmečių, metinius pažymius, rašomas pažymių vidurkis, taikant apvalinimo

taisyklę.

14. Mokiniui, pagal gydytojo ar gydytojų konsultacinės komisijos pažymą atleistam nuo

dalyko pamokų, pusmečio ar metinių pažymių skiltyje rašoma „atl.”.

15. Mokiniui, turinčiam dalyko nepatenkinamą antrojo pusmečio įvertinimą, negali būti

išvedamas patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas.

16. Mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus,

direktoriaus įsakymu keliamas į aukštesnę klasę.

17. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius

4

(papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo

programos ar papildomo darbo skyrimo svarstymas vyksta mokytojų tarybos posėdyje.

18. Keliamosios (1–3) klasės mokinys, turintis du (ir daugiau) nepatenkinamus metinius

įvertinimus iš pagrindinių ugdymo plano mokomųjų dalykų (lietuvių kalbos, matematikos ar pasaulio

pažinimo) mokytojų siūlymu gali būti paliktas kartoti ugdymo programos neskiriant papildomų darbų.

19. Keliamosios (5–9) klasės mokinys, turintis keturis (ir daugiau) nepatenkinamus

metinius įvertinimus Mokytojų siūlymu gali būti paliktas kartoti ugdymo programos neskiriant

papildomų darbų, o mokinys, neatlikęs papildomų darbų užduočių (neatsiskaitęs už papildomus darbus)

mokytojų siūlymu gali būti paliktas kartoti ugdymo programos.

20. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, po papildomo darbo

turintis dalyko nepatenkinamą metinį įvertinimą, paliekamas kartoti programą toje pačioje klasėje;

21. Ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, gaunantis išsilavinimo

pažymėjimą, į aukštesniąją klasę nekeliamas, jis yra laikomas baigusiu ugdymo programą.

22. Su direktoriaus įsakymu dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę, ugdymo programos

baigimo, papildomų darbų skyrimo ar palikimo kartoti programą nustatyta tvarka klasės auklėtojas per

3 dienas supažindina mokinio tėvus.

____________________________________________________

PRIEDAS Nr.6

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

1. Neformaliojo švietimo veiklą vykdyti Skuodo rajono Barstyčių pagrindinės mokyklos ir

Barstyčių kultūros centro patalpose.

2. Neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti valandos skiriamos vadovaujantis 2017-2018

ir 2018-2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V- 446 , bei 2017-2018 ir

2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais,

patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-

442 ir jų pakeitimais.

3. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje anketomis tėvams ir mokiniams įvertina

mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į

juos siūlo neformaliojo švietimo programas:

NEFORMALIOJO UGDYMO BŪRELIAI

2018/2019 m. m.

Eil.

Nr.

Užsiėmimo pavadinimas Skirta

valandų

Vadovo vardas,

pavardė

Koncentras

1. Metraštininkų būrelis 1 B. Godelienė 5-10

2. Dainavimo būrelis 1 B. Godelienė 1-4

3. Krepšinio būrelis 1 L. Kaubrys 5-10

4. Sporto būrelis 2 D. Vainutis 5-10

5. Muzikavimo būrelis 1 O. Zabitienė 5-10

6. Robotikos būrelis 1 D. Meškauskienė 5-10

3. Neformaliojo švietimo grupę sudaro 8 ir daugiau mokinių.

______________________________________________

PRIEDAS Nr.7

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ

PLĖTOJIMAS

1. Mokyklos formaliojo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje vykdoma pažintinė,

kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla, kuri yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis ir

siejama su mokyklos tikslais, mokinių amžiumi ir mokymosi poreikiais. Ši veikla organizuojama

mokyklos pasirinktu laiku, yra įskaičiuojama į ugdymo(si) dienų skaičių, įforminama direktoriaus

įsakymu.

1. 1.Įgyvendinant pradinio ugdymo programą, pažintinei, kultūrinei (taip pat etninei),

meninei, kūrybinei veiklai skiriama 15 dienų (75 ugdymo(si) proceso pamokos) per mokslo metus.

1.2. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, 5-10 klasėse pažintinei, kultūrinei,

meninei, kūrybinei veiklai skiriama 15 dienų (90 ugdymo(si) proceso pamokų) per mokslo metus.

2. Socialinė-pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis.

Jai skiriama per mokslo metus ne mažiau kaip 15 pamokų (valandų) trukmės veikla, kuri vykdoma

ugdymo proceso, skirto pažintinei, kultūrinei, socialinei ir pilietinei veiklai ir laisvu nuo pamokų metu.

2.1. Socialinė- pilietinė veikla fiksuojama dienyne, mokinių individualiuose lapuose ir

ugdymo proceso veiklos pabaigoje įvertinama įskaita.

2.2. Mokiniai atlieka veiklas mokykloje ir jos teritorijoje bei dalyvaudami socialinėse –

pilietinėse akcijose.

3. Pagrindinio ugdymo programos antroje dalyje mokoma(si) pilietiškumo pagrindų. Šiai

programai skiriama 70 pamokų, jos organizuojamos devintoje ir dešimtoje klasėje po vieną savaitinę

pamoką.

4. Neišnaudotas pažintinės, kultūrinės, socialinės-pilietinės veiklos pamokas nukelti į

formaliojo ugdymo proceso pabaigą.

_________________________________________

PRIEDAS Nr.8

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ ( IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

Vadovaujantis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo

tvarkos aprašu, 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų

ugdymo planų IV skyriumi, pradinio ugdymo programos bendrųjų ugdymo planų 70-84.5 punktais ir

mokytojų tarybai pritarus, nustatyta ši tvarka:

1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas pagal

mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 “Dėl Mokinių,

turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

2. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie organizuoja

mokykla, pagal vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų

rekomendacijas, sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui vadovaudamasi

pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų ugdymo planų IV skyriumi, pradinio ugdymo programos

bendrųjų ugdymo planų 73-84.5 punktais.

3. Mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, gali būti mokomas pagal pritaikytas

arba individualizuotas programas, vadovaujantis Skuodo PPT išvadomis.

4. Mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, mokęsis pagal pradinio ugdymo indi-

vidualizuotą programą, priimamas mokytis pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą.

5. Individualizuotas, pritaikytas programas rengia dalyko mokytojas, konsultuojamas

mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų, aprobuoja Vaiko gerovės

komisija, įsakymu tvirtina direktorius.

6. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT)

siūlymu mokiniai turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, – neprigirdintys, turintys vidutinį ir žymų

kalbos neišsivystymą, autizmą (normalus intelektas), elgesio, emocijų ir socializacijos sutrikimų, žymių

skaitymo ir rašymo sutrikimų, ribotą intelektą, sutrikusį intelektą ar sergantys psichikos ligomis, gali

nesimokyti vienos (pirmosios ar antrosios) užsienio kalbos. Leidimas mokiniui nesimokyti vienos

užsienio kalbos įforminamas direktoriaus įsakymu.

7. Logopedinė pagalba vykdoma ne pamokų metu. Tai būna individualios (1 mokinys),

pogrupinės (2-4 mokiniai) ir grupinės (4-8 mokiniai) pratybos. Kiekvienam mokiniui, turinčiam kalbos

ir kalbėjimo sutrikimų, logopedinėms pratyboms skiriama po 1-2 pamokas per savaitę.

8. Kiekvienam ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės vaikui, turinčiam kalbos ir

kalbėjimo sutrikimų, logopedinėms pratyboms skiriama po 1-2 valandas per savaitę.

__________________________________________________

PRIEDAS Nr.9

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

I .BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir

Barstyčių pagrindinės mokyklos nuostatais.

2.Tvarkos aprašas reglamentuoja mokyklos bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių

tėvais informavimo turinį, formas, būdus ir sistemingumą.

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Tikslas: vienyti mokinių, jų tėvų ir mokytojų pastangas siekiant aukštesnės ugdymo

kokybės, plėsti bendradarbiavimo ryšius.

4. Uždaviniai:

4.1.Sukurti planingą tėvų informavimo sistemą.

4.2.Suaktyvinti tėvų dalyvavimą mokyklos savivaldoje.

4.3.Vykdyti tėvų švietimą, skatinti tėvus domėtis mokykloje vykdoma veikla, joje

dalyvauti.

III. PRINCIPAI

5. Demokratiškumas ( bendradarbiavimas su tėvais grindžiamas demokratinėmis

nuostatomis- tėvai visada priimami ir išklausomi, jiems suteikiama visapusiška informacija).

6. Sistemiškumas ( darbas su tėvais (globėjais, rūpintojais) yra nuoseklus ir planingas;

tėvai (globėjai, rūpintojai) periodiškai informuojami apie vaikų mokymąsi, lankomumą ir elgesį.

7. Atvirumas ( tėvams( globėjams, rūpintojams) prieinama informacija ne tik apie jų

vaikus, bet ir apie visos mokyklos bendruomenės veiklą).

8. Lankstumas (mokykla atsižvelgia į tėvų( globėjų, rūpintojų) pageidavimus, susijusius

su jų vaikų ugdymu(si)).

IV. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

9. Mokykla informaciją tėvams teikia:

9.1. Pagrindinė mokinių tėvų informavimo priemonė mokykloje – elektroninis dienynas, į

kurį įrašomi ne tik mokinio pažymiai, bet ir lankomumas, pagyrimai, pastabos bei kita tėvams aktuali

informacija.

9.2. Klasių auklėtojai kas mėnesį informuoja mokinių tėvus apie vaikų mokymąsi ir

lankomumą, pasibaigus pusmečiui tėvams pateikia informaciją apie pusmečio lankomumo ir

pažangumo rezultatus.

2

9.3. Papildomam 1-10 klasių mokinių tėvų informavimui mokykloje organizuojami tėvų

susirinkimai. Mažiausiai vieną kartą per metus mokykla organizuoja bendrus tėvų susirinkimus.

Atskirų klasių mokinių, grupių vaikų tėvų susirinkimus organizuoja klasių, grupių auklėtojai pagal

poreikį, bet ne mažiau kaip du kartus per metus.

9.4. Esant poreikiui tėvai informuojami telefonu, laišku, kviečiami į mokyklą pokalbiui su

mokytojais, grupių auklėtojomis ir administracija.

9. 5.Sudarant ugdymo planus tėvai informuojami apie pasirinkimo galimybes. Iki 14 metų

mokiniams dorinio ugdymo dalykus ir pamokas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti parenka tėvai.

Nuo 14 metų mokiniai renkasi patys, gavę tėvų sutikimus.

9.6.Tėvai įtraukiami į mokyklos savivaldą. Trys tėvų atstovai yra Mokyklos tarybos

nariai. Svarsto aktualiausius mokyklos veiklos klausimus.

9.7. Tėvams organizuojamos paskaitos pedagogikos, psichologijos, psichotropinių

medžiagų vartojimo prevencijos ir kitais klausimais.

9.8. Individualiai tėvus konsultuoja klasių, grupių auklėtojai, socialinė pedagogė,

logopedė, pavaduotojas ugdymui. Tėvams , globėjams, rūpintojams teikiama tik su jo vaiku ar

globotiniu susijusi informacija.

9.9. Tėvai įtraukiami į mokykloje vykdomus vidaus projektus.

9.10. Tėvai kviečiami į mokykloje organizuojamus renginius, šventes, ekskursijas, išvykas

ir kt.

___________________________

PRIEDAS Nr.10

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ SUDARYMAS,

KLASIŲ DALIJIMAS

1. Neformaliojo švietimo grupėje minimalus mokinių skaičius yra 8.

2. Pradinėse klasėse, susidarius vienoje klasėje ne daugiau kaip 8 mokinių, jungiamos

pirma ir ketvirta, antra ir trečia klasės.

3.Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį jungiamos penkta ir šešta

klasės.

____________________________________________

PRIEDAS Nr.11

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

Vadovaujantis 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų bendraisiais ugdymo planais ir

mokyklos tarybai pritarus, nustatyta ši tvarka:

1. Mokyklos vadovas ir pavaduotojai ugdymui, kuruojantys atskirus mokomuosius

dalykus:

1.1 organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų

stebėseną ir kontrolę;

1.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą metodinėse grupėse sprendžiant mokinių

mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

1.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis

darbas.

2. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ir kontrolinių darbų datos užrašomos

mokytojų kambaryje esančiame mėnesio tvarkaraštyje ne vėliau kaip prieš savaitę.

3. Dvi dienas po atostogų ar šventinių dienų nevykdomi kontroliniai darbai.

4. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį,

maksimalus privalomų pamokų skaičius skiriamas raštiškai suderinus su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais). 7 klasėje skiriama viena papildoma pamoka informacinėms technologijoms, suderinus su

mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

5. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo menų (dailės, muzikos)

ir kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies)

lankymo vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 84 punktu, gavus tėvų (globėjų) raštišką prašymą.

Sprendimas priimamas, dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su

formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų

turinys turi derėti su bendrųjų programų turiniu.

6. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali

užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių

saugumą ir užimtumą.

7. Vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 86 punktu, menų ir sporto srities/kūno

kultūros dalykų, o išimties atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal neformaliojo

švietimo programas, vidurkis, konvertuojamas į pažymius pagal 10 balų sistemą ir įrašoma į dalykų

pusmečių rezultatus.

8. Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.

9. Penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

10. Mokykla užtikrina, kad namų darbai:

10.1. atitiktų mokinio galias;

10.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti;

10.3. nebūtų užduodami atostogoms;

10.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

11. Mokiniams, kurie negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių sąlygų namuose,

sudarytos sąlygos juos atlikti mokyklos bibliotekos skaitykloje.

______________________________________

PRIEDAS Nr.12

SPRENDIMAI DĖL 15 UGDYMO DIENŲ ORGANIZAVIMO LAIKO

2018-2019 M.M.

Eil.

Nr.

Data Veiklos turinys Mokiniai Atsakingi

mokytojai

Pastabos

Savivaldybė 5 dienos

1 09-03 Mokslo žinių dienos šventė. 1-10 kl. A. Stongvilas

2 10-26 Mokyklos teritorijos, kapinių ir

teritorijos apie kapines tvarkymas.

1-10 kl. Klasių auklėtojai,

mokytojai

3 05-03 Šventė skirta MAMI 1-10 kl. Klasių auklėtojai

4 06-?? Ekskursija po rajoną 1-4 kl. Klasių mokytojos

5 06-04 Integruota pamoka miškelyje 1-4 kl. Klasių mokytojos

7 06-14 Iniciatyva Gedulo ir vilties dienai

paminėti

5-10 kl. I. Stongvilienė,

J. Pušinskienė

8 06-18 Gamos mokslų integruotos pamokso

gamtoje

5-10 kl. L. Kaubrys,

J. Viršilienė

Mokykla 10 dienų

1 10-05 Mokytojų dienos šventė. Karjeros

diena.

1-10 kl. A. Andriekienė,

A. Stongvilas

2 11-16 Mokyklos 110- mečiui projektinių

darbų pristatymai.

1-10 kl. I. Stongvilienė,

A. Andriekienė

3 12-20 Pasiruošimas Kalėdų šventei. 1-10kl. Klasių auklėtojai

4 12-21 Kalėdiniai karnavalai. 1-10 kl. Klasių auklėtojai

5 04-19 Socialinė veikla. Mokyklos

teritorijos tvarkymas.

1-10 kl. Klasių auklėtojai,

mokytojai

6 05-23 Paskutinio skambučio šventė,

Ylakių gimnazijos Barstyčių

skyriaus abiturientų išlėdytuvės

1-10 kl. Klasių auklėtojai

7 06-05 Sportinė veikla 1-10 kl. Klasių auklėtojai,

D. Vianutis

8 06-03 Lankytinų Barstyčių miestelio vietų

apžiūrėjimas.

1-4 kl. Klasių mokytojos

9 06-06 Švaros diena klasėse 1-4 kl. Klasių mokytojos

10 06-07 Ugdymo proceso užbaigimo šventė. 1-4 kl. Klasių auklėtojai

11 06-19 Technologijų pamokos gamtoje 5-10 kl. Technologijų

mokytojai

12 06-20 Ekskursija 5-10 kl. Klasių auklėtojai

13 06-21 Ugdymo proceso užbaigimo šventė. 5-10 kl. Klasių auklėtojai

PRIEDAS Nr.13

SOCIALINĖS –PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašas (toliau vadinama

– Aprašas) nustato mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimą Skuodo rajono Barstyčių

pagrindinėje mokykloje (toliau vadinama – Mokykla).

2. Socialinės veiklos tikslas – ugdyti mokinių pilietines ir socialines kompetencijas,

skatinti mokinių aktyvumą per visuomenei naudingą veiklą.

3. Organizuojama socialinė-pilietinė veikla, siejama su pilietiškumo ugdymu,

mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanoryste, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei

socializacijos programomis.

4. Socialinė veikla fiksuojama klasių auklėtojų

II SKYRIUS

VEIKLOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

5. Organizuojant socialinę – pilietinę veiklą mokykloje atsižvelgiama į mokinių

amžiaus tarpsnių ypatumus.

5.1. 5–6 klasėse mokinių veikla orientuota į mokinių socialinių ryšių kūrimą ir

stiprinimą pačioje klasės, mokyklos bendruomenėje;

5.2. 7–8 klasėse mokinių veikla orientuota į mokinių pilietiškumo bei atsakingo

dalyvavimo gebėjimų skatinimą, dalyvaujant mokyklos savivaldoje, vietos bendruomenės ir

jaunimo organizacijų veikloje;

5.3. 9-10 klasėse mokinių veikla orientuota į platesnio visuomeninio konteksto

suvokimą, visuomeninės atsakomybės, aktyvumo motyvacijos skatinimą, susipažįstant su darbo

rinkos poreikiais, indentifikuojant savo galimybes bei poreikius, prisiimant atsakomybę už savo

pasirinkimus.

III SKYRIUS

VEIKLOS ORGANIZAVIMO KRYPTYS

6. Socialinės – pilietinės veiklos kryptys:

6.1. ekologinė – aplinkosauginė veikla: mokyklos žaliųjų plotų priežiūra, kaimo

bendruomenės apleistų kapinaičių tvarkymas;

6.2. socialinė veikla – akcijų, prevencinių renginių organizavimas bei vedimas,

dalyvavimas pilietinio ugdymo prevenciniuose, socialiniuose projektuose, savanoriškas darbas,

dalyvavimas labdaros akcijose.

6.3. kūrybinė, darbinė veikla – mokyklos apipavidalinimas, reklaminių lankstinukų ar

vaizdo klipų apie mokyklą kūrimas ir leidyba, projektinė veikla, darbas bibliotekoje, kabinetų ir kitų

mokyklos patalpų tvarkymas, mokyklos inventoriaus remontas.

6.4. kita veikla - dalyvavimas koncertinėse programose, pagalba mokykloje

organizuojamuose renginiuose (budėjimas, svečių registravimas ir kt. darbai), pagalba

organizuojant mokykloje apklausas, tyrimus bei juos apibendrinant, aktyvi veikla mokyklos

savivaldos institucijose.

IV SKYRIUS

VEIKLOS PLANAVIMAS, APSKAITA

3

7. Socialinė – pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ir jai skiriama per

mokslo metus 15 valandų (5-10 klasėse).

8. Socialinę – pilietinę veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

9. Socialinės – pilietinės veiklos darbą kuruoja klasių auklėtojai.

10. Socialinę veiklą organizuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui, ūkvedys, dalykų

mokytojai, klasių auklėtojai, bibliotekininkė.

11. Apie socialinės – pilietinės veiklos atlikimą mokiniai pildo „Socialinės veiklos”

apskaitos lape (1 priedas).

12. Pasibaigus mokslo metams, klasės auklėtojas pažymi duomenis apie kiekvieno

mokinio atliktą socialinę – pilietinę veiklą, suskaičiuoja socialinės veiklos trukmę ir įrašo į dienyną

,, Įsk“.

13. Mokinių „Socialinės veiklos” apskaitos lapai, kuriuos pateikia mokiniai, laikomi

mokinio asmens bylos segtuvuose. (žr. priedas Nr. 1)

14. Klasės auklėtojas, likus 2 savaitėms iki mokslo metų pabaigos, peržiūri auklėtinių

socialinės-pilietinės veiklos suvestinę, „Socialinės veiklos” apskaitos lapus ir mokinius,

nesurinkusius reikiamo socialinės-pilietinės veiklos valandų skaičiaus, nukreipia atlikti tuo metu

mokyklai svarbią socialinę – pilietinę veiklą.

__________________________________

4

Socialinės – pilietinės veiklos organizavimo

tvarkos aprašo

1 priedas

SOCIALINĖS – PILIETINĖS VEIKLOS APSKAITOS LAPAS

.......................klasės mokinio (ės)..........................................................

PRIVALOMA ATLIKTI PER MOKSLO METUS ........ VAL.

Iš viso atliko valandų:.........................

Klasės auklėtojas .............................................

(parašas, vardas, pavardė)

Eilės

Nr.

Veiklos pobūdis Data Valandų

skaičius

Mokytojas

(kitas asmuo) (Vardas, pavardė,

parašas)