UGDYMO PLANAS 2015-2017 - kintai.silute.lm.lt · Pamokos pradedamos 8 valand ą. Pamokos trukm ė 45 minut ės; 5.4. ugdymo procesas gimnazijoje skirstomas pusme čiais; pusme čių

ŠILUTĖS PIRMOSIOS GIMNAZIJOS

UGDYMO PLANAS 2015-2017 M.

Ugdymo planą rengė 2015-2017 m. plano kūrimo grupė:

Laima Spirgienė- pirminink ė;

mokytojai: Laimutė Eglinskienė, Daiva Jakienė, Nijolė Titienė, Algirdas Gečas, Algirdas Grišius, Tatjana Mikalauskienė, Natalija Mulerova, Renata Petrenkienė, Diana Rumšienė, Zigmas Sirtautas, Daiva Strazdauskienė;

gimnazistai: Kornelija Burdžiūtė, Greta Ivaščenkaitė, Tomas Kaminskas, Greta Pragulbickaitė, Gabrielė Rumšaitė, Augustas Valius;

tėvai: Marijus Budraitis, Saulė Marozienė, Birutė Mickienė, Reda Petravičienė, Lina Petrokienė, Vaidotas Pranckevičius, Danutė Vismantienė.

2

ŠILUTĖS PIRMOSIOS GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

2015-2017 M.

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2015–2017 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų mokiniams ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Šilutės pirmojoje gimnazijoje. Jis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457 patvirtintais „2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais“ ir kitais teisės aktais. 2. Gimnazijoje vykdomoms ugdymo programoms ir gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti rengiamas gimnazijos ugdymo planas grindžiamas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus).

3. Gimnazijos ugdymo planais siekiama: 3.1. įvardyti bendruosius Ugdymo programų vykdymo gimnazijoje principus ir

reikalavimus; 3.2. suformuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis

pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų: žinių, gebėjimų ir nuostatų.

4. Ugdymo plano uždaviniai: 4.1. apibrėžti Ugdymo programų vykdymo reikalavimus, nustatyti pamokų skaičių, skirtą

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti; 4.2. numatyti gaires ugdymo procesui gimnazijoje įgyvendinti, aprašyti pagrindinius

ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus (individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant, kt.);

4.3. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui gimnazijoje organizuoti; 4.4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos: Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms,

gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji (mobili) grup ė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme

(Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

PIRMASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKM Ė 5. Ugdymo organizavimas: 5.1. ugdymo organizavimas 2015-2016 mokslo metais:

3

5.2. ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

1

06-03

34

2 06-03 34

3

06-03

34

4

05-26 33

5.3. gimnazija dirba penkias dienas per savaitę. Pamokos pradedamos 8 valandą. Pamokos trukmė 45 minutės; 5.4. ugdymo procesas gimnazijoje skirstomas pusmečiais; pusmečių trukmė: pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d.– sausio 22 d., antras pusmetis: 1, 2, 3 klasėms: sausio 25 d. – birželio 3 d; 4 klasei: sausio 25 d. – gegužės 26 d. 2015-11-27 – gimnazistų pasiekimų tarpinis vertinimas (pirmojo pusmečio signaliniai pažymiai). 2016-03-25 – gimnazistų pasiekimų tarpinis vertinimas (antrojo pusmečio signaliniai pažymiai). 5.5. mokinių atostogos:

Atostogos Prasideda Baigiasi Rudens 2015-10-19 2015-10-23 Žiemos (Kalėdų) 2015-12-28 2016-01-08 Žiemos 2016-02-15 Pavasario (Velykų) 2016-03-21 2016-03-25 Abiturientų 2016-03-29 Vasaros: 2016-06-06 2016-08-31

5.5.1. gimnazijos tarybos nutarimu mokiniams po 1 pusmečio paskirta viena laisva diena pasiektų rezultatų savianalizei, sutarties priedo peržiūrai, įsivertinimui ir lūkesčių numatymui (pagal ugdymo plano 7 punktą).

6. Ugdymo organizavimas 2016-2017 mokslo metais: 6.1. ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė Ugdymo proceso pabaiga

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

1 06-09 35 2 06-09 35 3 06-09 35 4 05-25 33

4

6.2. gimnazija dirba penkias dienas per savaitę. Pamokos pradedamos 8 valandą. Pamokos trukmė 45 minutės; 6.3. ugdymo procesas gimnazijoje skirstomas pusmečiais; pusmečių trukmė: pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d.– sausio 20 d., antras pusmetis: 1, 2, 3 klasėms: sausio 23 d. – birželio 2 d; 4 klasei: sausio 23 d. – gegužės 25 d. 2016-11-25 – gimnazistų pasiekimų tarpinis vertinimas (pirmojo pusmečio signaliniai pažymiai); 2017-03-27 – gimnazistų pasiekimų tarpinis vertinimas (antrojo pusmečio signaliniai pažymiai). 6.4. mokinių atostogos numatomos:

Atostogos Prasideda Baigiasi Rudens 2016-10-31 2016-11-04 Žiemos (Kalėdų) 2016-12-27

2017-01-06

Žiemos 2017-02-17

2017-02-17

Pavasario (Velykų) 2017-04-10 2017-04-14 Abiturientų 2017-04-18 Vasaros: 2017-06-05 2017-08-31

6.4.1. gimnazijos tarybos nutarimu mokiniams po 1 pusmečio paskirta viena laisva diena pasiektų rezultatų savianalizei, sutarties priedo peržiūrai, įsivertinimui ir lūkesčių numatymui (pagal ugdymo plano 7 punktą). 6.4.2. gimnazijos 4 klasių mokiniams, pasirinkusiems užsienio kalbų egzaminus, suteikti laisvą dieną prieš egzaminus.

7. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir gimnazijos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama 10 mokymosi dienų:

• I pusmetyje – 3 dienos (rugsėjo 1 d. „Mokslo ir žinių diena“, lapkričio 20 d. „Naktis gimnazijoje“, gruodžio mėnesį mini projektui „Grožio ir kultūringo elgesio diena, laukiant Kalėdų stebuklo“); 1 diena Mokinių kultūrinio prusinimo programai įgyvendinti (VU atstovų paskaitos – 3, 4 kl.; edukacinės išvykos – 1, 2 kl.). (Priedas Nr.1, 1 lapas);

• II pusmetyje – 6 dienos: 2 dienos ( sausio mėnesį/birželio mėnesį pasiektų rezultatų savianalizei po pirmojo/antrojo pusmečių), 1 diena balandžio mėnesį mini projektui „Aplinka ir sveikata“; 2 dienos (birželio mėnesį Mokinių kultūrinio prusinimo programai įgyvendinti (edukacinės išvykos), spartakiadai, žmogaus saugos pratyboms). (Priedas Nr.1, 1 lapas); 7.1. oro temperatūrai esant 25 laipsnių šalčio ar žemesnei, į gimnaziją gali neiti 1-4 klasių gimnazistai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Dienyne žymimos datos ir parašoma „Pamokos nevyko dėl....“; 7.2. paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, gimnazija priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

ANTRASIS SKIRSNIS GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

8. Gimnazijos ugdymo plano projektas svarstytas su gimnazistų grupėmis 2015 m.

5

gegužės 19-22 d., metodinėse grupėse 2015 birželio 8-18 d., mokytojų tarybos posėdyje 2015 birželio 30 d. ( protokolo Nr. MT-4), gimnazijos taryboje 2015 rugpjūčio 28 d. (protokolo Nr. GT- 2) 9. Gimnazijos ugdymo plano projektas parengtas direktoriaus 2015 m. gegužės 26 d. Įsakymu Nr. V1 – 58 patvirtintos darbo grupės. 10. Gimnazijos ugdymo plano projektas parengtas iki liepos 1 d.; projektas paviešintas gimnazijos dokumentų „Talpykloje“ ir gimnazistų skelbimų lentoje. Ugdymo plano projektas suderintas su gimnazijos taryba 2015 rugpjūčio 28 d.

11. Šilutės pirmosios gimnazijos ugdymo plano 2015-2017 m. projektas parengtas atsižvelgiant į gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo (metodinių grupių, mokytojo veiklos

ir kvalifikacijos tobulinimo, klasių vadovų, klasių mokinių ataskaitas), tyrimų ir apklausų išvadas, mokinių poreikius bei pageidavimus, pamokų tvarkaraščių sudarymo galimybes, mokytojų darbo krūvius ir į gimnazijai skirtas lėšas. 12. Gimnazija pagal skirtas mokymo lėšas numato ugdymo turinio (mokymo programų, mokymo ir mokymosi metodų, konteksto, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų, mokymo (-si) ir ugdymo (-si) priemonių bei patyrimo, kurį mokinys sukaupia ugdymo procese) individualizavimo ir diferencijavimo kryptis, nustato klasių dalijimo į grupes ir laikinųjų grupių sudarymo principus, taip pat laikinųjų grupių skaičių. 13. Gimnazija, pritaikydama ir įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi ugdymo bendrosiomis programomis, kitais norminiais teisės aktais, gimnazijos strateginiais tikslais atsižvelgdama į gimnazijos bendruomenės poreikius, turimus išteklius: 13.1. gimnazijos metodinė taryba pateikia bendrus ilgalaikių planų rengimo standartus;

13.2. mokytojai dalyko ilgalaikius planus paruošia iki 2015-09-01 (2016-09-01). Iki 2015-09-15 (2016-09-15) planus suderina dalykų metodinės grupės; 13.3. dalykų modulių programas mokytojai parengia iki 2015-06-01 (2016-06-01), jas suderina dalykų metodinės grupės; 13.4. gimnazijos direktorius tvirtina: 13.4.1.gmnazijos ugdymo planą iki 2015 m. rugsėjo 1 d; 13.4.2. 1, 2, 3, 4 klasių ilgalaikius dalykų planus suderintus metodinėje grupėje iki 2015 (2016) m. rugsėjo 15d; 13.4.3. dalykų modulių programas suderintas metodinėje grupėje iki 2015 (2016) m. rugsėjo 10 d; 13.4.4. neformaliojo švietimo programas suderintas su direktoriaus pavaduotoju ugdymui iki 2015 (2016) m. rugsėjo 10 d;

13.5. gimnazistai gali keisti dalykus ar dalykų kursus, dalykų modulius pagal gimnazijos dalyko, modulio, dalyko kurso keitimo tvarką, patvirtintą direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V1-123. (Priedas Nr.2, 1 lapas); 13.6. neformalusis švietimas vykdomas per mokinių saviraiškos programas gimnazijoje,

Šilutės kultūros ir pramogų centre, Šilutės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Šilutės muziejuje, Šilutės sporto ir sveikatingumo centre „Atėnai“ ir kitose tam reikalingose vietose po pamokų arba esant laisvoms pamokoms. Valandas neformaliajam švietimui skirti pagal mokinių poreikius, gimnazijos galimybes ir praėjusių mokslo metų darbo efektyvumą, mokinių pasiektus rezultatus (Priedas Nr.3, 1 lapas); 13.7. socialinė veikla yra privaloma ir jai skiriama 10 valandų trukmės veikla per mokslo metus. Socialinės veiklos kryptį, kurioje norėtų lavinti savo pilietines ir socialines kompetencijas, mokiniai renkasi patys iš gimnazijos pasiūlyto sąrašo (Priedas Nr.4, 1 lapas). Gimnazistai, atlikę veiklą, užpildo individualų socialinės veiklos lapą (Priedas Nr.5, 1 lapas); 13.8. žmogaus saugai 1-ų gimnazijos vienai klasei skiriamos 5 pamokos per mokslo metus (1 pamoka skiriama pratyboms); žmogaus saugos mokymas integruojamas į biologijos, chemijos, technologijų pamokas. (Priedas Nr.6, 2 lapai); 13.8.1. žmogaus saugos, civilinės ir priešgaisrinės saugos mokymo programoms 2-ų, 3-

6

ių, 4-ų gimnazijos vienai klasei skiriamos 6 pamokos per mokslo metus. Žmogaus saugos, civilinės ir priešgaisrinės saugos mokymas įskaitomas į maksimalų gimnazistams privalomų

pamokų skaičių; (1, 3 klasių mokiniams užsiėmimus vesti per ugdymo proceso dienas, skirtas kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai);

13.9. gimnazistų, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymai dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjami pagal „Mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarką“, patvirtintą direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V1-123.(Priedas Nr. 7, 1 lapas).

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

14. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – tai mokinio, besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą, pasirinkti mokytis per dvejus metus dalykai, dalykų kursai ir moduliai, suderinti su mokyklos galimybėmis. Mokinio pasirengtame individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius planuoja mokytis. Mokinys individualų ugdymo planą renkasi iš gimnazijos siūlomų variantų. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo gimnazija. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias, gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.

15. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai. Mokinys mokosi pagal mokyklos vadovo patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį.

16. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pildo Ugdymo(si) sutarties priedus, kuriuose numato savo siekius, prisiima įsipareigojimus dėl mokymosi pasiekimų gerinimo, numato įsipareigojimų grįžtamąją patikrą.(Priedas Nr.8, 1 lapas). 16.1. mokinio Ugdymo(si) sutarties priedas pildomas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), gimnazijos psichologei, socialinei pedagogei ir mokyklos vadovui.

KETVIRTASIS SKIRSNIS SVEIKATA IR GEROV Ė GIMNAZIJOJE

17. Gimnazijos mokymo aplinka kuriama atsižvelgiant į gimnazijos ugdymo tikslus ir vertybes. Ji orientuojama į mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, mokinių sėkmingą ugdymą(si), mokytojų sėkmingą darbą. 18. Gimnazijos fizinė aplinka tvarkoma taip, kad tarnautų gimnazistų aktyviam ugdymui(si), praktinei ir teorinei veiklai, refleksijai (amfiteatras, skaitykla, informacinis centras, mokinių karjeros centras, aktų salė, konferencijų salė, moderni sporto salė, sporto aikštynas su lauko treniruokliais, kiemo žaliosios vejos, numatytas vidinio kiemelio sutvarkymas (lauko klasė, aktyvaus poilsio zona su lauko treniruokliais));

7

18.1. gimnazijos mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas (3 interaktyvios lentos, 18 projektorių, 120 kompiuterių, MTP + projektų priemonės fizikos, biologijos, chemijos, dailės, technologijų kabinetams, mokytojų mokymai); 18.2. į gimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“ (integruojama į kitų dalykų turinį ir neformaliojo švietimo veiklą). (Priedas Nr. 16, 2 palai); 18.3. gimnazijos psichologinę ir socialinę aplinką lemia gimnazijos bendruomenės nuostatos mokytis ir bendradarbiauti (mokytojų, mokinių, tėvų susitarimas dėl bendrųjų vertybių; bendri seminarai, projektai mokytojams ir tėvams, mokytojams ir mokiniams, mokytojams, mokiniams ir tėvams, miesto bendruomenei); 18.4. gimnazijoje puoselėjamos ir kuriamos tradicijos ugdant meilę ir pagarbą savo šeimai, gimnazijai, miestui, kraštui. Vykdomi tradiciniai projektai, kuriuose dalyvauja mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai, Šilutės miesto gyventojai ir buvę Šilutės gyventojai: „Mokslo diena“, „Brandos diena“, „Mano mokykla“, „Tėviškės keliais“, „Buvusių Šilutės krašto gyventojų pagerbimas“; tarptautiniai projektai; 18.5. gimnazijos psichologinė ir socialinė aplinka palanki mokyklos bendruomenės nuostatų mokytis ir bendradarbiauti ugdymui. Mokiniams nuolat teikiama pedagoginė ir kita pagalba: veikia „Mokinio gerovės komisija“, gimnazijoje dirba psichologas, socialinis pedagogas, 2 bibliotekos darbuotojai. Mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu, bendradarbiavimu; 18.6. gimnazijoje veikia Mokinių savivalda „SAVI“, Gimnazijos taryba. Mokinių savivalda inicijuoja renginius, pilietines akcijos, bendradarbiavimą su kitų mokyklų mokiniais, dalyvauja priimant sprendimus dėl mokyklos veiklos; 18.7. gimnazijos bendruomenė operatyviai gauna informaciją: nuolat papildoma aktuali informacija gimnazijos interneto svetainėje, reguliariai vyksta tėvų susirinkimai tiek atskiroms klasėms, tiek bendri susirinkimai. Gimnazijoje organizuojamos atvirų durų dienos būsimiems gimnazistams. Informacijai perduoti aktyviai naudojamas elektroninis dienynas ir informacinė sistema „Tamo“; 18.8. gimnazija aktyviai dalyvauja Šilutės bendruomenės veikloje: mokiniai dalyvauja pilietinėse akcijose, tvarko liuteronų evangelikų kapines, H. Šojaus kapavietę, rengia programas bendruomenės renginiams, glaudžiai bendradarbiauja su Šilutės kultūros ir pramogų centru, Šilutės muziejumi, miesto biblioteka, seniūnija; 18.9. daug dėmesio skiriama mokinių ugdymui karjerai, sudarytos veiklinimo sutartys su socialiniais partneriais. Šioje srityje bendraujama su teritorine darbo birža, lankomasi arba kviečiami lektoriai iš įmonių, kolegijų, aukštųjų mokyklų, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais.

19. Gimnazijos kultūrinė aplinka skatina mokinius ir sudaro sąlygas jiems reikštis įvairiose veiklos srityse, atskleisti savo talentus ir sugebėjimus, telkia bendruomenę bendrai veiklai, stiprina tapatumo su mokykla jausmą;

19.1. gimnazija turi ir nuolat naudoja savo atributiką: vėliavą, mokyklines uniformas su mokyklos simbolika;

19.2. gimnazijoje puoselėjamos gilios kultūrinių renginių, švenčių tradicijos. Į šventes kaip dalyviai įtraukiami ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, bendruomenės nariai;

19.3. gimnazijoje organizuojami tradiciniai renginiai ir šventės: Rugsėjo 1-osios šventė, Gimnazisto vardo diena, Mokytojų diena, Šimtadienio šventė, mokinių kūrybinių ir projektinių darbų parodos, poezijos skaitymai po žydinčiu kaštonu, Vilties ir svajų diena, Paskutinio skambučio šventė, Šokių diena, Brandos diena;

8

19.4. gimnazijoje kasmet minimos valstybei svarbios datos. Gimnazistai ir mokytojai aktyviai dalyvauja gimnazijos, miesto, respublikos renginiuose: sausio 13 d. renginiai „Atmintis gyva – nes liudija“, vasario 16 d., kovo 11 d., Žemės dienos renginiai, akcijos ir kt.

19.5. gimnazijoje veikia meno kolektyvai, kurie koncertuoja ir už gimnazijos ribų: tautinių šokių kolektyvas „Atlaja“, folkloro ansamblis, merginų ansamblis, kaimo kapela, teatro studija „Dryžuotas šalikas“;

19.6. mokiniams sudaryta galimybė dalyvauti įvairiuose konkursuose, olimpiadose gimnazijoje ir mieste: tarptautinis matematikos konkursas „Kengūra“, informacinių technologijų respublikinis konkursas „Bebras“, lietuvių kalbos respublikinis konkursas „Švari kalba – švari galva“, varžytuvės „Tarmių lobynai“, respublikinis konkursas internetu: „Olympis“, „Amberstar“ – anglų kalbos ir kt.;

19.7. gimnazijoje gausu sporto renginių. Tradiciškai organizuojamos „Sporto savaitės“. 20. Gimnazijos vadovas ir visa bendruomenė atsako už nuolat besikeičiančios, bet

išsaugojančias tradicijas mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą gimnazijoje.

PENKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

21. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. 22. Ugdymo diferencijavimas vykdomas formuojant grupes iš panašių gebėjimų ir pasiekimų mokinių. Mokinių grupei: tam tikriems tikslams pasiekti (pvz.: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti); tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), kurią galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių; 22.1. 1-2 klasėse mokinių grupės formuojamos per užsienio kalbų, technologijų, informacinių technologijų pamokas; 22.2. 3-4 klasėse mokinių grupės formuojamos per užsienio kalbų, informacinių technologijų, kūno kultūros pamokas; 22.3. 1-2 klasių mokiniams siūlomi matematikos, lietuvių k, užsienio k., gamtos ir socialinių mokslų moduliai; 22.4. dalykų pamokose mokytojai naudoja įvairius ugdymo(si) turinio diferencijavimo metodus ir būdus (ilgalaikiai dalykų planai): 22.5. mokiniui individualus ugdymo diferencijavimas vykdomas per konsultavimą;

ŠEŠTASIS SKIRSNIS MOKYMOSI PASIEKIM Ų GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

23. Mokinių pasiekimai gimnazijoje stebimi ir analizuojami, laiku pastebimi

mokiniams kylantys mokymosi sunkumai. Vykdoma individuali mokinių pažangos stebėseną. (Priedas Nr. 11, 1 lapas). Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

24. Gimnazijos mokiniai, pildo Ugdymo(si) sutarties priedus, kuriuose numato savo siekius, prisiima įsipareigojimus dėl mokymosi pasiekimų gerinimo, numato įsipareigojimų grįžtamąją patikrą.(Priedas Nr.8, 1 lapas). 25. Mokinio Ugdymo(si) sutarties priedas pildomas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), gimnazijos psichologei, socialinei pedagogei ir mokyklos vadovui.

9

26. Mokymosi pagalbą gimnazijoje atlieka Vaiko gerovės komisija. (Priedas Nr. 12, 3 lapai).

27. Gimnazijoje mokymosi pagalba integruojama į mokymo(si) procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas, sukurdamas pamokoje palankią mokymui(si) aplinką.

28. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes (ilgalaikes) konsultacijas, kurių trukmę nustato gimnazija pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba skiriama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes (ruoštis olimpiadoms, konkursams, varžyboms, grįžus iš projektų, po ligos). Šios grupės gali būti sudarytos ir iš gretimų klasių. 29. Gimnazistų aktyviam ugdymui(si), praktinei ir teorinei veiklai, refleksijai yra įrengtos erdvės (amfiteatras, skaitykla, informacinis centras, mokinių karjeros centras, aktų salė, konferencijų salė, moderni sporto salė, sporto aikštynas su lauko gimnastų treniruokliais, kiemo žaliosios vejos); 29.1. gimnazijos mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas (4 interaktyvios lentos, 18 projektorių, 28 plančetiniai kompiuteriai, 120 kompiuterių, MTP + projektų priemonės fizikos, biologijos, chemijos, dailės, technologijų kabinetams, mokytojų mokymai); 30. Gabių mokinių ugdymui yra sudarytos sąlygos bandymus, laboratorinius darbus atlikti Klaipėdos, Vilniaus universitetų laboratorijose. 31. Gimnazijoje yra vykdoma mokinių prusinimo programa. (Priedas Nr. 1. 1 lapas).

SEPTINTASIS SKIRSNIS GIMNAZIJOS IR MOKINI Ų TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS 32. Gimnazijos ir mokinių tėvų ( globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas vyksta pagal

parengtą modelį „ Šilutės pirmosios gimnazijos bendruomenės komunikavimas ir tėvų informavimas”. (Priedas Nr.13, 2 lapai).

AŠTUNTASIS SKIRSNIS DALYK Ų MOKYMO INTENSYVINIMAS

33. 1-2 klasėse intensyvinamas dailės ir technologijų mokymas. Vieną pusmetį dailės mokymui skiriamos 2 pamokos per savaitę, kitą pusmetį technologijų mokymui skiriamos 2 pamokos per savaitę.

DEVINTASIS SKIRSNIS UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

34. Į ugdymo turinį integruojamos: 34.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programos: mokymo mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo. Šių programų turinys atsispindi mokytojų ilgalaikiuose planuose;

34.2. integruojamųjų dalykų turinys numatomas rengiamuose ilgalaikiuose planuose. Tarpdalykinė integracija vykdoma pagal bendrus susitarimus tarp atskirų dalykų mokytojų;

10

34.2.1. iki rugpjūčio 31 d. mokytojai metodinėse grupėse aptaria tarpdalykinės integracijos galimybes, informaciją pateikia metodinei tarybai. Rugsėjo 10 d. Metodinė taryba aprobuoja integruotų pamokų tvarkaraštį ir pateikia tvirtinti gimnazijos direktoriui;

34.2.2. mažinant mokymosi krūvius, mokytojai renkasi šiuos integravimo būdus: kelių mokytojų vedamos pamokos, projektai, netradicinio ugdymo dienos;

34.2.3. integruotų pamokų turinys įrašomas elektroniniame dienyne; 34.3. 3-4 klasėse kūno kultūros A kursas integruojamas į neformaliojo ugdymo užsiėmimus (tinklinio, bendrojo fizinio pasirengimo); 34.4. 1 klasėse organizuojamos ir vedamos srautinės – integruotos pamokos iš ciklo „Kaip mokytis“ (4 kartus per mokslo metus); 34.5. 3 klasėse organizuojamos ir vedamos srautinės – integruotos pamokos iš ciklo „Skaitomo teksto suvokimo ugdymas. Rašymas. Kalbėjimas“ (4 kartus per mokslo metus);

34.6. informacinės technologijos taikomos visų dalykų pamokose, atsižvelgiant į jų specifiką, mokinių amžių, poreikius.

35. Mokinių karjeros ugdymas vykdomas pagal Mokinių ugdymas karjerai programą. (Priedas Nr. 14, 3 lapai).

36. Etninės kultūros programa integruota į dalykų programas ir neformaliojo švietimo veiklą. (Priedas Nr. 15, 11 lapai).

37. Kitos integruojamos programos: 37.1. Žmogaus saugos. (Priedas Nr. 6, 2 lapai); 37.2. Sveikos ugdymo. (Priedas Nr. 16, 3 lapai); 37.3. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo. (Priedas Nr. 19, 3 lapai); 37.4. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinė

programa. (Priedas Nr. 18, 1 lapai); 37.5. Antikorupcinio ugdymo programa. (Priedas Nr. 17, 1 lapas).

DEŠIMTASIS SKIRSNIS MOKINI Ų PAŽANGOS IR PASIEKIM Ų VERTINIMAS

38. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas pagal 2015–2017 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, patvirtintus LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457;

38.1. vertinant gimnazistų pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK – 256 (Žin., 2004, Nr.35-1150), Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK – 556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija), gimnazijos parengta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta direktoriaus įsakymu 2014 m. rugsėjo 12 d. Nr. 87 ir individualiomis mokytojų parengtomis tvarkomis (prie ilgalaikių planų); 38.2. planuodamas ugdymo turinį mokytojas planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo(si) tikslais atsižvelgdamas į gimnazistų mokymosi patirtį ir gebėjimus. Vertinimo metodus mokytojai aptaria su gimnazistais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais) per pirmas pamokas, tėvų susirinkimus rugsėjo mėn.; 38.2.1. gimnazistų pasiekimams vertinti taikoma 10 balų sistema. Gimnazija vertinimo sistemoje naudoja B.Bloomo taksonomijos skalę; 38.2.2. gimnazistų pasiekimai mokantis muzikos, dailės, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų vertinami pažymiais 10 balų vertinimo sistemoje ;

11

38.2.3. gimnazistų pasiekimai dalyvaujant dalykų modulių pamokose vertinami įskaitomis ir rašoma ,,įskaityta”, ,,neįskaityta”; 38.2.4. gimnazistų dorinio ugdymo pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma ,,įskaityta” arba ,,neįskaityta”;

38.2.5. pažymiais nevertinami specialiosios medicininės fizinio pajėgumo kūno kultūros pratybas lankančių gimnazistų pasiekimai, rašoma ,,įskaityta” arba ,,neįskaityta”; 38.2.6. per pirmas dvi rugsėjo savaites gimnazistai supažindinami su dalyko programų reikalavimais, išsilavinimo standartais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programomis, brandos egzaminų programomis, vertinimo sistema (gimnazistai supažindinami pasirašytinai ir pasirašo lapuose „Saugaus elgesio instruktažai“); 38.3. apie mokymosi sėkmę, pasiekimų vertinimo tvarką mokinių tėvai žodžiu ir raštu informuojami per e dienyną, bendruosius ir klasių vadovų susirinkimus; 38.3.1. su išsamesne informacija apie gimnazijos veiklą, pasiekimus, švietimo naujoves, mokinių tėvai supažindinami organizuojant paskaitas, seminarus, rašant laiškus mokinių tėvams.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS MOKINI Ų MOKYMOSI KR ŪVIO REGULIAVIMAS

39. Ugdymo turinys įgyvendinamas pagal nustatytą minimalų pamokų skaičių dalykų programoms įgyvendinti ir minimalų privalomų pamokų skaičių mokiniui; 39.1. namų darbų skyrimą atskiros klasės gimnazistams joje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje. 1-4 klasėse – 2,5 valandos per dieną klasėje (grupėje) dirbantys mokytojai derina tarp savęs namų darbų apimtis ir kontrolinių darbų atlikimo datas. Kontrolinių darbų grafikai patikslinami ir paviešinami mokinių informacinėje lentoje, gimnazijos internetinėje svetainėje kiekvieno mėnesio paskutinę savaitę; 39.1.1. atostogų laikotarpiui gimnazistams namų darbai neskiriami; 39.1.2. gimnazistams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Kontroliniai darbai rašomi vadovaujantis gimnazijos kontrolinių darbų rašymo tvarka, patvirtinta direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1 – 130. (Priedas Nr. 9, 1 lapas); 39.2. pagrindinio ugdymo programos klasių mokinių ugdymo turinys įgyvendinamas pagal ugdymo planų lentelėse nustatytą savaitinių pamokų skaičių (Priedas Nr.7, 1 lapas); 39.3. mokinio, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje neturėtų būti daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvi laiko tarpai tarp pamokų per savaitę, o besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį – daugiau kaip vienos pamokos trukmės laiko tarpas per savaitę. Mokinių laisvą laiką siūloma išnaudoti neformaliajam švietimui, savišvietai, atsiskaityti už praleistus kontrolinius darbus. Laisvų pamokų metu mokiniai būna gimnazijos bibliotekoje, skaitykloje, valgykloje, miesto bibliotekoje ar skaitykloje arba gimnazijos poilsio kampeliuose. Mokinys gali dalyvauti dalyko modulio pamokose „laisvo“ klausytojo teisėmis (suderinus su mokinių ir mokytojų tvarkaraščiais); 39.4. 1 ir 3 klasių nauji gimnazistai supažindinami su gimnazijos muziejaus, bibliotekos, mokinių karjeros centro veiklos programomis ir teikiamomis galimybėmis.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS NEFORMALIOJO MOKINI Ų ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

40. Neformalusis švietimas organizuojamas atsižvelgiant į mokinių pasirinkimus, gimnazijos tradicijas, galimybes; 40.1. neformaliojo švietimo valandos skiriamos atsižvelgiant į mokinių poreikius. (Priedas Nr.3, 1 lapas);

12

40.2. neformaliojo švietimo paklausa ateinantiems mokslo metams tiriama balandžio mėn.; 40.3. neformaliojo švietimo būrelio grupė sudaroma klasių koncentrais: 1-2 klasių, 3-4 klasių arba iš įvairių klasių koncentrų šokių, teatro, sporto grupėse, projektinėje veikloje; 40.4. neformaliojo švietimo būrelio grupę sudaro mažiausiai 12 mokinių (muzikinėse – instrumentinėse grupėse, programuotojų būrelyje ≥ 5); 40.5. neformaliojo švietimo būrelių pasirinkimas vyksta iki spalio 1 d.; 40.6. mokytojas turi galimybę per mokslo metus suburti neformaliojo švietimo būrelį, jei yra mokinių poreikis; 40.7. neformaliojo švietimo būreliai darbą pradeda nuo spalio 1 d., mokyklos direktoriui įsakymu patvirtinus būrelio programą. Būrelis gali pradėti veikti ir kitu laiku, nuo tos dienos, kai patvirtinama direktoriaus įsakymu parengta būrelio programa; 40.8. neformalusis švietimas mokiniams gali būti vykdomas per „langus“; 40.9. neformaliojo švietimo veiklos pristatymas ir įvertinimas vyksta per mini projektų pristatymus (pagal gimnazijos veiklos planą).

TRYLIKTASIS SKIRSNIS UŽSIENIEČIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIE ČIŲ, ATVYKUSI Ų,

IŠVYKUSI Ų AR GRĮŽUSIŲ GYVENTI IR DIRBTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, VAIK Ų UGDYMO ORGANIZAVIMAS

41. Užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ir grįžusių gyventi ir dirbti Šilutėje, vaikai priimami į gimnaziją pagal „Užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ir grįžusių gyventi ir dirbti Šilutėje, vaikų priėmimo organizavimo Šilutės pirmojoje gimnazijoje tvarką“, patvirtintą direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. Įsakymu Nr. V1-114.1. (Priedas Nr.10, 1 lapas).

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINI Ų MOKYMAS NAMUOSE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS

42. Sergančių gimnazistų mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal tvarką, patvirtintą direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. Įsakymu Nr. V1- 123, parengtą pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25-654); 42.1. gimnazistų savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal tvarką, patvirtintą direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. Įsakymu Nr. V1- 123; 42.2. gimnazistams, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos nebaigusiems asmenims, norintiems tęsti mokslą, sudaromos sąlygos visų ar kai kurių dalykų, dalykų kursų ar modulių mokytis savarankiškai, laikyti brandos egzaminus.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKIN ŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASI Ų DALIJIMAS

43. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir atsižvelgdama į skirtas mokymo lėšas, nustato, kad maksimalus mokinių skaičius klasėje ir dalykų laikinosiose grupėse – 30 mokinių, privalomų dalykų, dalykų modulių laikinosiose grupėse minimalus mokinių skaičius – 12 mokinių, o minimalus mokinių skaičius - 5 mokiniai galimi išimties atveju, kai nesusidaro reikiamas mokinių skaičius. Nesant galimybių

13

sudaryti laikinosios grupės, mokiniai mokosi savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

44. Laikinųjų grupių sudarymo ir klasių dalijimo į grupes klausimus sprendžia Gimnazijos taryba atsižvelgdama į mokinių skaičių klasėje, turimus mokytojus specialistus, turimas mokinio krepšelio lėšas.

45. Gimnazijos tarybai pritarus, į laikinąsias grupes mokiniai skirstomi atsižvelgiant į: 45.1. mokinių poreikius ir galimybes; 45.2. mokinių psichologinius ypatumus; 45.3. pasirinkimą mokytis atskirus dalykus, kad būtų garantuotas sėkmingas mokymasis. 46. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti 1 –2 klasės dalijamos į grupes per šių dalykų pamokas: 46.1. dorinio ugdymo 1-4 klasėse, kai mokiniai renkasi etiką arba tikybą. Jei vieną iš dalykų rinkosi 10 ar mažiau mokinių, jungti paralelių klasių grupes; 46.2. užsienio kalbų (1-ajai ir 2-ajai kalboms mokyti). Jei klasėje 21 arba daugiau mokinių, sudaryti 2 grupes. Jei vieną iš kalbų rinkosi 10 ar mažiau mokinių, jungti paralelių klasių grupes; 46.2.1. pasibaigus pirmam pusmečiui ar mokslo metams pirmos klasės mokiniai jų pageidavimu ar užsienio kalbų mokytojo siūlymu gali būti perkeliami iš vienos grupės į kitą atsižvelgiant į mokinių pirmo pusmečio ar metų užsienio kalbos pasiekimus ir užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo testo rezultatus. Perkėlimas iš vienos grupės į kitą įforminamas gimnazijos direktoriaus įsakymu; 46.3. informacinių technologijų 1-2 klasėse, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių ir į normų reikalavimus (Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V- 60 (Žin., 2010, Nr. 14-678) sudaromos nedidesnės kaip 15 mokinių grupės. 47. 3-4 klasėse laikonosios grupės sudaromos mokiniams laisvai pasirinkus dalykų kursus, dalykus, pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius iki gegužės 30 d.; 3-4 klasių mokiniams leidžiama koreguoti savo individualų ugdymo planą iki rugsėjo 5 d. Privalomų dalykų mokymui (galimi išimties atvejai, kai nesusidaro reikiamas mokinių skaičius) gali būti sudaroma grupė iš 5 mokinių, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių mokymui - 12 mokinių; 47.1. jei mažiau nei 5 mokiniai, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirinko privalomojo bendrojo lavinimo branduolio ar modulio programą, mobili grupė nesudaroma. Šie mokiniai mokomi vadovaujantis Savarankiško mokymosi tvarkos aprašu, skiriant 15 proc. ugdymo plane tos klasės mokomajam dalykui nustatyto minimalaus savaitinio pamokų skaičiaus.

II SKYRIUS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUO STATOS

48. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas

(išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu,

Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

14

49. Pradedančiam mokytis pirmoje gimnazijos klasėje gimnazistui (klasei)

skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis: 49.1. pirmąjį adaptacijos mėnesį mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo (-si) pasiekimus; 49.1.1. nustatomas kiekvieno mokinio mokymosi stilius (mokinių mokymosi stiliai susegami į saugaus elgesio instruktažų segtuvą); 49.2. adaptaciniu laikotarpiu gimnazistų pasiekimai nevertinami nepatenkinamais pažymiais; 49.3. rugsėjo-spalio mėnesiais gimnazijos pagalbos mokiniui specialistai siūlo klasių vadovams organizuoti aktyvius užsiėmimus grupės sutelktumui, akcentuojant pozityvių santykių kūrimą, draugystės ir bendravimo temomis: „Savigarba“, „Jausmai“, „Konfliktai ir jų sprendimo būdai“, „Bendravimas“. Sukurti klasėse veiksmų planą kovai su patyčiomis (ATPAŽINK - ĮVARDYK – VEIK ČIA IR DABAR);

49.4. organizuoti daugiau bendrų veiklų klasių koncentrais, kurios leistų geriau pažinti vienam kitą, susirasti daugiau draugų, bendraminčių (srautiniai susirinkimai „Kaip išmokti mokytis“ (rugsėjo pirmą savaitę), pažintinės ekskursijos „Susipažinimas su gimnazija ir jos aplinka“, „Pasivaikščiojimas po Šilutę“, „Gimnazisto vardo diena“, „Spartakiada“, ,,Baltų diena“); 49.5. gimnazistai gali pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus: 49.5.1. 1-2 klasių gimnazistams skiriama 0,5 pamokos per metus matematikos, lietuvių

kalbos, užsienio kalbos, gamtos ir socialinių mokslų moduliams; 49.5.2. neformaliojo švietimo būrelius, pilietiškumo ir socialinės veiklos pagrindų ugdymo projektus; 49.5.3. konsultacijas pagal poreikius (gabiems, turintiems žinių spragų, po ligos ir kt.); 49.6. 1-2 klasėse profesinis informavimas ir konsultavimas integruojamas į technologijų, etikos pamokas, sudarant sąlygas gimnazistams susipažinti su darbo pasauliu darbo vietose (pagal technologijų ilgalaikius ir mokinių ugdymo karjerai darbo planus); 49.7. socialinė veikla yra privaloma ir jai skiriama 10 valandų trukmės veikla per mokslo metus. Socialinės veiklos kryptį, kurioje norėtų lavinti savo pilietines ir socialines kompetencijas, mokiniai renkasi patys iš gimnazijos pasiūlyto sąrašo (Priedas Nr.4, 1 lapas). Gimnazistai, atlikę veiklą, užpildo individualų socialinės veiklos lapą (Priedas Nr.5, 1 lapas).

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

50.Ugdymo sritys: 50.1. gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas. (Priedas Nr. 22, 1 lapas); 50.2. dorinis ugdymas. Tėvai, (globėjai, rūpintojai) gimnazistui iki 14 metų parenka, o gimnazistas nuo 14 metų pats pasirenka, pritarus tėvams vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką; 50.3. socialinis ugdymas: 50.3.1. siektina, kad mokymasis per socialines pamokas būtų grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas; 50.3.2. pagal galimybes istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų pamokos organizuojamos netradicinėse aplinkose; 50.3.3. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą - gimnazijoje yra vykdomi ilgalaikiai projektai, akcijos: „O tuo metu Šilutėje“, „Nuo Vasario 16 iki Kovo 11“, „Atminties valanda“, „Atmintis gyva, nes liudija“. Organizuojamas masinis mokinių dalyvavimas konkursuose: „Lietuvos istorijos žinovas“, Europos egzaminas – „Pažink

15

Europą“, „Konstitucijos egzaminas“. Sudaromos sąlygos mokytojams dalį istorijos ir geografijos pamokų vesti šalies muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijoje; 50.3.4. 1-2 klasių gimnazistams privaloma socialinė veikla (10 val. per mokslo metus). Socialinė veikla siejama su gimnazijos bendruomenės projektais, neformaliojo švietimo veikla. (Priedas Nr.4, 1 lapas); 50.4. užsienio kalbos: 50.4.1. užsienio kalbas galima keisti tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš užsienio mokyklos ar kitos mokyklos ir gimnazija dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu. Mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus: 50.4.2. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę; 50.4.3. jei toje pačioje klasėje ar keliose klasėse yra 5 ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos, jei daugiau negu vienas mokinys, atsižvelgiama į gimnazijos turimas mokymo lėšas; 50.5. matematika: 50.5.1. organizuojant matematikos mokymą atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas; pamokų metu naudojamos informacinės technologijos; 50.5.2. ugdant gabius matematikai mokinius naudojamasi olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis; 50.5.3. kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų, 1-2 klasių gabiems matematikai mokiniams siūlomi moduliai, turintiems sunkų - organizuojamos matematikos konsultacijos; 50.6. informacinės technologijos: 50.6.1. 1-2 klasėse informacinių technologijų mokoma pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433; 50.6.2. 1-2 klasių gimnazistai mokosi informacinių technologijų kurso privalomąją dalį ir gimnazija siūlo vieną iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulius (dalykų ilgalaikiai planai); 50.7. gamtos mokslai: 50.7.1. organizuojant gamtos mokslų mokymą atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas; 50.7.2. mokymasis per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas; 50.8. technologijos: 50.8.1. gimnazistus, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš siūlomų technologinių programų; 50.9. kūno kultūra: 50.9.1. 1 klasės gimnazistams kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę ir sudaromos sąlygas visiems gimnazistams dar bent vieną valandą lankyti jų pomėgius atitinkančius aktyvaus judėjimo būrelius (iš jų ir šokio) gimnazijoje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokinių aktyvaus judėjimo būrelių lankymo apskaitą vykdo klasių vadovai saugaus elgesio instruktažų lapuose; 50.9.2. 2 klasių gimnazistams kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę ir viena pamoka skiriama aktyvaus judėjimo pamokai (choreografijos mokymui);

16

50.9.3. gimnazistai, lankantys ar baigę specializuotas valstybines ar savivaldybių meno ar sporto mokyklas, privalo lankyti privalomas atitinkamo dalyko pamokas; 50.9.4. gimnazistai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų privalo stebėti kūno kultūros pamokas sporto salėje arba, mokytojui leidus, dirbti gimnazijos skaitykloje ir ruoštis kitoms pamokoms; 50.9.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gimnazistams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą; 50.9.6. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gimnazistai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų. 51. Pamokų skaičių klasei sudaro: minimalus pamokų skaičius gimnazistui skiriamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 123 p., mokinių poreikiams tenkinti skirtos pamokos, neformaliojo švietimo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti klasė į grupes dalijama: 51.1. klasės dalijamos į grupes atsižvelgiant į gimnazistų skaičių klasėje, jų poreikius ir saugumą, esančius mokytojus specialistus ir turimas mokinio krepšelio lėšas, neviršijant nustatyto maksimalaus tarifikuojamo pamokų skaičiaus bendrojo lavinimo mokyklos atitinkamos klasės komplektui: 51.1.1. 1-2 klasės dalijamos į grupes per dorinio ugdymo, informacinių technologijų, technologijų pamokas; užsienio kalbų pamokas, jeigu klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 gimnazistas. (Priedas Nr. 19, 2 lapai); 51.1.2. 1-2 klasėse laikinosios grupės sudaromos iš paralelinių klasių gimnazistų per dorinio ugdymo pamokas, technologijų, per modulių pamokas iš paralelinių klasių gimnazistų, pasirinkusių to paties dalyko modulį.

52. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus:

Klasė Dalykai

1 klasėje

2 klasėje

70 Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1 1

315 Lietuvių kalba (gimtoji)

4 5 210

Užsienio kalba (1-oji) 3 3

140 Užsienio kalba (2-oji)

2 2

262 Matematika

3+0,5 4 70

Informacinės technologijos 1 1

105 Biologija

2 1 140

Chemija 2 2

140 Fizika

2 2 Istorija 140

17

2 2 70

Pilietiškumo pagrindai 1 1

105 Geografija

2 1 35

Ekonomika ir verslumas 1 -

70 Dailė

1 1 70

Muzika 1 1

87,5 Technologijos

1,5 1 175

Kūno kultūra 2 3 Pasirenkamieji dalykai /dalykų

moduliai 0,75

Žmogaus sauga

Integruojama į kt. dalykus ir kultūrinę pažintinę veiklą

0,25

Iš viso: 32 32

III SKYRIUS VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOST ATOS

53. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 „Dėl Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo“, mokymosi formų aprašu, bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu. 54. Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias, gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi. 55. Vidurinis ugdymas 3-4 klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro, atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašą. 56. Vasario – kovo mėn. gimnazija informuoja gimnazistus ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie gimnazijos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes ir padeda gimnazistams susidaryti individualius ugdymosi planus dvejiems metams: 56.1. 3-4 klasių gimnazistai mokomi pagal individualius ugdymo planus.

18

ANTRASIS SKIRSNIS UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

57. Ugdymo sritys: 57.1. dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką - tikybą arba etiką; 57. 2. lietuvių kalba ir literatūra: 57.2.1. gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas. (Priedas Nr. 22, 1 lapas); 57.2.2. siektina, kad išplėstiniu kursu būtų mokoma ne didesnėje kaip 25 mokinių grupėje; 57.2.3. gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius pasirenkamuosius dalyko modulius (kalbos vartojimo, kūrybinio rašymo ir pan.), pasirenkamąjį dalyką retoriką; 57.2.4. klasių mokiniams siūloma atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus (projektinius darbus), mokinius konsultuojant; 57.3. užsienio kalbos: 57.3.1. užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus; 57.3.2. mokinių užsienio kalbų pasiekimai nustatomi naudojantis centralizuotais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais; 57.3. 3. nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra: 57.3.4. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą; 57.3.5. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą; 57.3.6. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą; 57.3.7. nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose visi arba dauguma mokinių siekia to paties lygio; 57.3.8. galimi įvairūs užsienio kalbų mokymosi pasirinkimo variantai: 57.3.9. tęsti pradėtų dviejų kalbų mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą ir siekti vienos kalbos B2 arba B1 ir kitos kalbos B1 arba A2 lygiu. Taip pat gali būti pradedama mokytis A1 arba A2 lygiu trečiosios užsienio kalbos; 57.3.10. tęsti vienos užsienio kalbos mokymąsi B2 arba B1 lygiu ir pradėti mokytis naujos kalbos ir siekti A1/A2 lygio; 57.3.11. tęsti vienos iš pradėtų užsienio kalbų mokymąsi ir siekti B2 arba B1 lygio; 57.3.12. 2015–2016 mokslo metais pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrąsias programas (pasirenkama užsienio kalba: A1, A2; B1) ir tęsiantiems mokymąsi 2016– 2017 mokslo metais pasiekimų lygiui (B2 ar B1 arba A2) skiriamas bendras valandų skaičius nepriklausomai nuo pasirinktos kalbos ar siekiamo lygio; 57.3.13. užsienio kalbos dalykų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas. Mokiniai iš gimnazijoje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Vienai kalbai galima rinktis daugiau negu vieną modulio programą. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius; 57.4. matematika: 57.4.1. organizuojant matematikos mokymą mokytojai skatinami naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias programas; 57.4.2. ugdant gabius matematikai mokinius naudojamasi olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis;

19

57.4.3. kad mokiniai pasiektų kuo geresnių rezultatų, 3-4 klasių gabiems matematikai mokiniams siūlomi moduliai, turintiems sunkų - organizuojamos matematikos konsultacijos; 57.5. informacinės technologijos: 57.5.1. informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis; 57.5.2. jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių programos atitinka Informacinių technologijų Pagrindinio ugdymo bendrosios programos Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų modulių programas; 57.6. gamtos mokslai: 57.6.1. 3-4 klasės mokinys privalo pasirinkti bent vieną gamtos mokslą – biologiją, chemiją arba fiziką; 57.6.2. mokytojai skatinami siūlyti mokiniams projektinius, tiriamuosius darbus temomis: biotechnologijų, biofizikos, biochemijos; 57.6.3. siekiama gerinti mokinių eksperimentinius, praktinius įgūdžius, tam gimnazija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus universitetu, Klaipėdos universitetu. Gabiausi gimnazistai 2-3 kartus per mokslo metus praktinius, laboratorinius darbus atlieka universitetų laboratorijoje; 57.7. menai: 57.7.1. gimnazistas gali rinktis šias meninio ugdymo programas: dailės, muzikos, kompiuterių muzikos technologijų, šokio, teatro; 57.8. technologijos: 57.8.1. gimnazistas gali rinktis technologijų programas: Statyba ir medžio apdirbimas, Taikomasis menas, Amatai ir dizainas, Tekstilė ir apranga, Turizmas ir mityba; 57.9. kūno kultūra: 57.9.1. 3-4 klasių gimnazistams kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę ir viena pamoka skiriama aktyvaus judėjimo pratyboms(choreografijai), sudaromos sąlygos norintiems gimnazistams lankyti jų pomėgius atitinkančius aktyvaus judėjimo būrelius gimnazijoje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje; 57.9.2. gimnazistai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų privalo stebėti kūno kultūros pamokas sporto salėje arba, mokytojui leidus, dirbti gimnazijos skaitykloje; 57.9.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gimnazistams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą; 57.9.4. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gimnazistai gali lankyti sveikatos grupes už mokyklos ribų. 58. Vidurinio ugdymo programos pasiūla 2015 – 2017 m. m.:

.......klasės mokinio ..............................................

Pamokų sk. Dalykai

Kursas III kl. IV kl. Etika B 1 1

Dorinis ugdymas (renkasi vieną) Tikyba B 1 1

B 4 4 Lietuvių kalba

A 5 5

Užsienio kalba (anglų, vokiečių, rusų) Lygiai

A2 B1/B2

3 3+1

3 3+1

B 2 2 Istorija

A 3 3

BE

ND

RO

JO L

AV

INIM

O

BR

AN

DU

OL

YS

Visuomenės mokslai (vienas privalomas)

Geografija B 2 2

20

A 3 3 B 3 3 A 5 5 Matematika A 6 6 B 2 2

Biologija A 3 3 B 2 2

Chemija A 3 3 B 2 2

Gamtos mokslai (vienas privalomas)

Fizika A 3 4 B 2 2 Dailė

A 3 3 B 2 2

Muzika A 3 3 B 2 2

Tekstilė ir apranga A 3 3 Taikomasis menas, amatai ir dizainas B 2 2 Turizmas ir mityba B 2 2 Statyba ir medžio apdirbimas B 2 2 Teatras B 2 2

Menai arba technologijos (vienas privalomas)

Šokis B 1+1 1+1 Bendroji kūno kultūra +choreografija B 2+1 2+1

Kūno kultūra (renkasi vieną) Bendroji kūno kultūra +choreografija A 3+1 3+1

Užsienio kalba II (rusų, vokiečių, anglų) Lygiai A2/B1 3 3

Užsienio kalba pradedantiesiems (rusų, vokiečių, prancūzų) Lygiai A1/A2 2 2

Informacinės technologijos B 1 1 Informacinės technologijos (programavimas arba elektroninė leidyba) A 2 2 Ekonomika Nėra 2 2 Retorika Nėra 2 2 Lotynų kalba Nėra 1 1 Užsienio kalba pradedantiesiems (prancūzų) Nėra 1 1 Braižyba Nėra 2 - Psichologija Nėra 1 1

PA

SIR

EN

KA

MIE

JI D

ALY

KA

I

Teisės pagrindai Nėra 1 1 Saugus eismas Nėra 1 1

Dalykų moduliai Spragoms išlyginti Interesams tenkinti 1 1 1 1 1 1

MO

DU

LIA

I

1 1 Projektinė veikla 1 1

Pamokų

Dalykų

Planuoju laikyti egzaminus:

21

58.1. 3-4 klasių gimnazistai privalo mokytis ne mažiau kaip 8 dalykus per dvejus metus.

Nebaigus dalyko programos kurso, laikoma, kad to dalyko gimnazistas nesimokė; 58.2. minimalus privalomas gimnazisto pamokų skaičius - 28 savaitinės pamokos; 58.3. 3-4 klasių gimnazistai mokomųjų dalykų gali mokytis pagal dalykų programų

kursus, jiems siūlomi pasirenkamieji dalykai: braižyba, ekonomika, informacinės technologijos (programavimas arba elektroninė leidyba), psichologija, retorika, teisės pagrindai, užsienio kalba (lotynų, prancūzų, rusų, vokiečių,), saugus eismas; 58.4. 3-4 klasių mokiniai individualų ugdymo(si) planą gali keisti gimnazijos nustatyta tvarka (Priedas Nr. 2). 59. Projektinis darbas: projektinius darbus rašo 3 klasių gimnazistai. Darbų temas siūlo gimnazijos mokytojai. Gimnazistai darbo temas pasirenka iki spalio 1d. Projektinių darbų pristatymas ir gynimas vyksta gegužės – birželio mėn. SUDERINTA PRITARTA Šilutės miesto savivaldybės administracijos Šilutės pirmosios gimnazijos Švietimo skyriaus vedėja Gimnazijos tarybos pirmininkas ____________________ __________________ (parašas) (parašas) Birutė Tekorienė Marijus Budraitis ....................................... ....................................