UGDOMOJO KONSULTAVIMO VEIKSMINGUMAS INTEGRUOJANT

P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S 2 0 0 9 / 1 8

UGDOMOJO KONSULTAVIMO VEIKSMINGUMAS INTEGRUOJANT BEDARBIUS Į DARBO RINKĄ

Daiva Bukantaitė, Asta Židonienė

A N O T A C I J A

Straipsnyjeaptariama ugdomojo konsultavimo samprata, kai kurie ugdomojo konsultavimo būdai (GROW, „T", „Vidinis žaidimas"), tinkami naudoti konsultuojant bedarbius ir nereikalaujantys specialaus pasirengimo. Pristatomas tyrimas, atliktas darbo biržoje taikant ugdomąjį konsultavimą ilgalaikiams bedarbiams. Tyrimo rezultatai parodė, kad taikant ugdomąjį konsultavimą iš esmės keičiasi konsultavimo kultūra, konsultuojamojo ir konsultanto santykiai, stiprėja bedarbių motyvacija, greičiau priimami sprendimai.

P A G R I N D I N Ė S S Ą V O K O S :

ugdomasis konsultavimas (angl. coaching), veiksmingumas, bedarbių integracija į darbo rinką


ĮVADAS

Ryškėjant ekonominei krizei, sparčiai didėjant bedarbių skaičiui, užsitęsus nedarbui, tampa sunku keisti profesiją, blogėja materialinė padėtis ir šią būseną daugelis bedarbių patiria kaip nevaldomą gyvenimo situaciją. Bedarbių neįsidarbinimas tiesiogiai veikia ir ekonominę šalies situaciją. Vadinasi, tik vieningai veikiant darbo biržai ir patiems bedarbiams, galima pasiekti gausesnį pastarųjų įsidarbinamumą. Planuojant bedarbių integraciją į darbo rinką, darbo biržoje naudojama nemažai rekomendacijų, anketų, mokslinių tyrimų metodikų (įsidarbinimo plano rengimo metodika 2006), bet pasiekti pakankamai greitą rezultatą nėra lengva ir paprasta. Jeigu besilankantys darbo biržoje bedarbiai vis neįsidarbina, galbūt yra tikslinga keisti konsultavimo būdą? Ugdomasis konsultavimas (angl. coaching) iki šiol darbo biržoje nebuvo naudojamas. Šiame straipsnyje, tyrimo objektu pasirinkus ugdomąjį konsultavimą, bus pristatomos šio konsultavimo būdo galimybės.

Straipsnio tikslas - praktinės veiklos metu išbandyti ugdomojo konsultavimo veiksmingumą integruojant bedarbius į darbo rinką.

Šiame straipsnyje veiksmingumas suprantamas kaip„gerai veikiantis, paveikus" (Tarptautinių žodžių žodynas, 2000) ir buvo matuojamas viso tyrimo metu vykdant konsultacijas siekiant paskatinti bedarbius analizuoti savo veiklą ir vertinant reikšmingus pokyčius tarp pirminės situacijos (buvusios prieš pradedant taikyti ugdomąjį konsultavimą) ir antrinės - tam tikrą laiką konsultavus bedarbį ugdomojo konsultavimo būdu.

Rengiant straipsnį, taikytas mokslinių šaltinių analizės metodas, o veiklos tyrimas buvo pagrįstas autobiografiniu ir refleksijos metodais.

U G D O M O J O KONSULTAVIMO SĄVOKA

Konsultavimas, vykdomas darbo biržoje, yra specifinis pagalbos santykis tarp konsultanto ir kliento (šiuo atveju - bedarbio). Konsultavimo metu, pasak R. Kočiūno (1995), ypatingas dėmesys skiriamas konsultanto ir kliento kontaktui: jausmams, nuostatoms vienas kito atžvilgiu ir būdams, kuriuo jie yra išreiškiami. Klientas yra skatinamas suprasti savo problemas ir racionaliai keisti savo elgesį siekiant galutinio tikslo (Rogers 2005). Autoriaus nuomone, tam, kad konsultacijos metu įvyktų konstruktyvūs pokyčiai, reikia:

• gilaus asmeninio kontakto, kad klientas jaustųsi suprastas ir priimtas; • pasitikinčio, nuoširdaus, šilto, ramaus, harmoningo konsultanto; • pozityvaus konsultanto dėmesio klientui; • klientui rodomos empatijos: ženklų, kad konsultantas supranta klientą, gilinasi į

subjektyvų pasaulį, suvokia, jaučia, patiria taip, kaip ir klientas. Konsultavimo teorijoje ir praktikoje taikomos įvairios konsultavimo teorijos: į asmenį

nukreiptas psichoanalitinis (Sommers-Flanagan 2004), akcentuojansi vystymąsi (brendimą) (Fürst 1998), paremtas asmens savybėmis (bruožais) ir darbo ypatumais (veiksniais) (Kočiūnas 1995), bihevioristinis (Johnson 2001), psichodinaminės teorijos (Kočiūnas 1995), vadovaujamasis (Jovaiša 2002), mentorystės (Perminas, Goštautas, Endriulaitienė 2004), geštalto (Petrauskaitė 1996), reflektuojamasis (Pūkelis 2002) ir ugdomasis (Law, Ireland, Hussain 2007) konsultavimas.

Populiariojoje literatūroje ugdomasis konsultavimas dažnai netaisyklingai vadinamas touč/лди. Verčiant iš anglų kalbos, coocreiškia trenerį. Lietuvių kalboje trenerio terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie sportą: visose sporto šakose vyrauja supratimas, kad treniravimas yra žinių perteikimas. Treneris - tarsi ekspertas, žinantis reikiamą atlikimo būdą ir nurodantis, ką veikti. Toks žinių modelis yra labai paplitęs švietimo sistemoje, todėl beveik nieko nestebina tai, kad lygiai taip pat mąsto žmonės, dirbantys kitose srityse. Lietuvių kalbos specialistai koučingą siūlo vadinti ugdomuoju konsultavimu (www.vlkk.lt), todėl straipsnyje bus vartojamas būtent šis

http://www.vlkk.lt

60 1 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S 2 0 0 9 / 1 8

terminas. T. Galwey jau 1974 m. knygoje „Vidinis teniso žaidimas" aprašė metodą, kuriame trenerio

vaidmuo apibrėžiamas kaip klausimų pateikimas, padedantis sportininkams suprasti savo kūno gebėjimus. Susipažinę su minėtuoju metodu, verslininkai pamatė, kad šis treniravimo būdas galėtų padėti lyderiui teikti pagalbą savo darbuotojams, gauti geresnius verslo rezultatus, kurti gerus bendradarbiavimo santykius tarp kolegų. Autorius pabrėžė, kad ugdomojo konsultavimo tikslas - sukurti tvirtesnį ryšį tarp vidinės valdžios, galinčios vadovauti vizijai, reikalauti tobulumo, kritiškai vertinti išmintį ir nepaklusti „vidiniam pagyrūnui", kuris sugalvojo taisykles pagal išorės įsakymus ir primeta jas kitiems, neturėdamas teisės to daryti.

Skirtingi autoriai įvairiai apibūdina ugdomąjį konsultavimą (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Ugdomojo konsultavimo samprata

A U T O R I U S / ŠALTIN IS

U G D O M A S I S K O N S U L T A V I M A S -

A. Amar (2006) Tam tikros rūšies intervencija, vykdoma žmogaus asmeninio tobulėjimo, tarpasmeninių santykių, strateginio vadovavimo sričių sankirtoje.

D. Baltrušaitis D. Procesas, kuriam būdingas produktyvumo ir efektyvumo siekis bei kryptingumas siekiant numatyto tikslo.

D. Čibonis (2007) Jėga, išlaisvinanti vidinj žmogaus potencialą, formuojanti efektyvaus elgesio įgūdžius, stiprinanti vidinę motyvaciją

R. Eales-White(1998) Procesas, nukreipiantis ir vedantis klausimų„Ką?"„Kodėl?"„Kaip?" keliu susiklosčius sunkioms ar netikėtoms situacijoms.

J.T.Guterman (2006) Būdas padėti asmeniui atskleisti asmenines galimybes, siekti aukščiausios savirealizacijos ir su(si)kurti ypatingą / išskirtinį gyvenimą.

P.Jarvis(2006) Procesas, kurio metu asmeniui padedama ugdyti geresnius veiklos gebėjimus, pasitelkiant refleksiją ir asmeninius susitikimus, tobulinami įgūdžiai ir vystomi nauji elgesio modeliai.

H. Law, S. Ireland, Z. Hussain (2007)

Asmens veiklos, mokymosi ir tobulėjimo palengvinimas.

P. McCaffery (2004) Pagalba žmonėms padėti patiems sau diskusijų metu, patariant, paskatinant, stebint ir vertinant.

L Richardson (1996) Procesas, padedantis žmonėms pereiti j aukštesnį tobulumo lygį, suprasti ir įveikti esamas kliūtis.

J . Sommers-Flanagan (2004)

Partnerystė su klientu mąstymą provokuojančiame ir kūrybiškame procese, kuris įkvepia optimizuoti asmenį ir profesinį potencialą.

Apibendrinant galima teigti, kad autoriai pabrėžia aktyvų konsultavimo procesą, kliento potencialo atskleidimą ir tobulėjimą taikant įvairią metodiką, praktiką ir strategijas, pateikiant labai konkrečius klausimus ir išprovokuojant nuoširdžius atsakymus.

Klientas, dalyvaujantis ugdomajame konsultavime, savo veiklą, gyvenimą ir patį save suvokia naujai, nes konsultacijos metu turi atsakyti į klausimus:„Kas aš?",„Kodėl aš toks esu?",„Kur einu?" „Ką reikia daryti, kad pasirinktas problemos sprendimo kelias naujam gyvenimo etapui būtų sėkmingas?" Ugdantysis konsultantas siekia, kad klientas pirmiausia tiksliai suvoktų problemą, tada ją išanalizuotų ir pats priimtų sprendimą, t. y. ugdomasis konsultavimas yra grindžiamas pasitikėjimu ir supratimu, nukreiptas į paties kliento asmeninių troškimų suvokimą, svarbių klientui konkrečių tikslų siekimą.

Ugdomojo konsultavimo metu konsultantas pasitelkia įvairius vaidmenis. Dažnai nesutariama dėl ugdančiojo konsultanto vaidmenų (veikiančio neutraliai, daug klausinėjančio, apibūdinančio esamą situaciją) darnos. Kaip teigia P. Z. Jackson, M. Mckergow (2004), ugdantysis konsultantas turėtų padėti klientams patikėti ir pamatyti būsimą ir pasiektą sėkmę. Pagal D. Meier


(2005), ugdančiojo konsultanto vaidmuo nėra nubrėžti savo kelią, pateikti ir įgyvendinti savo idėjas. Kad procesas būtų inicijuotas ir sėkmingai vyktų, ugdantysis konsultantas turi perteikti asmens vystymosi ir tobulėjimo atsakomybę pačiam klientui.

Ugdomojo konsultavimo metu konsultantas atlieka grįžtamojo ryšio teikėjo, proceso konsultanto, asmeninio plano sudarytojo, emocinio pagalbininko, tarpininko, mentoriaus ir trenerio vaidmenis.

M. de Agostino ir kt. (2006) suformulavo penkis bendruosius ugdomojo konsultavimo principus. Tai - neatskiriamos mokymosi ir pokyčių proceso dalys. Sąmoningas jų pasitelkimas ugdomojo konsultavimo metu padeda lengviau ir greičiau pasiekti numatytus tikslus.

Darbo ištekliai. Svarbu aiškiai žinoti ir apsibrėžti visus reikalingus ir įmanomus darbo išteklių šaltinius, kad pavyktų įveikti atsiradusias problemas. Reikia būti pasiruošusiam ir žinoti, kokių gebėjimų ir patirties turi kiekvienas dalyvis. Išteklių žinojimas padeda pajusti pasitikėjimą savo jėgomis.

Savęs ir pokyčių suvokimas, lš esmės kiekvienas asmuo turi tam tikrų išteklių, kuriuos gali pasitelkti atsiradusiems iššūkiams spręsti.Tik kartais tampa sunku tuos įgūdžius savyje atpažinti, todėl patartina iš anksto viską apgalvoti ir užsirašyti.

Atsakomybės prisiėmimas. Atsakomybė atsiranda esant žinojimo situacijai, kai suvoki tai, kas yra dabar, ir tai, kas turi būti. Pasitikėjimas, sąmoningumas ir atsakomybė yra esminiai kiekvienos veiklos dalykai.

Pasirinkimo laisvė. Pasirinkimų skaičius priklauso nuo kiekvieno asmens savęs pažinimo laipsnio ir noro prisiimti atsakomybę. Svarbu mąstyti nestereotipiškai ir dirbti peržengiant savo komforto zonos ribas.

Mokymosi galimybės. Tai esminis mokymosi principas, kadangi visada išbandydami ką nors nauja proceso dalyviai rizikuoja. Svarbu suvokti, kad mokyme nėra klaidų, yra vien tik mokymosi galimybės.

U G D O M O J O KONSULTAVIMO B Ū D A I

Mokslinėje literatūroje aptariamas ne vienas ugdomojo konsultavimo būdas, tačiau šiame straipsnyje pristatomi tik tie, kurių taikymas dirbant konsultantu darbo biržoje nereikalauja specifinių žinių ir gebėjimų, kurie yra lengvai perprantami ir pritaikomi dirbant su darbo biržos klientais.

G.R.O.W. ugdomojo konsultavimo būdas yra anglų kalbos žodžių tikslas, dabartinė situacija, pasirinkimo galimybė ir ketinimai pirmųjų raidžių trumpinys (Law, Ireland, Hussian 2007) (žr. 1 pav.).

Šis modelis vaizduoja pokalbio struktūrą ir padeda ugdančiajam konsultantui pasiekti prasmingą rezultatą. Konsultavimo eiga galėtų būti organizuojama patiekiant tokius klausimus:

Apie ką norėtumėte kalbėti? (tema) Kas šiuo metu vyksta? (tikrovė) Ką galėtumėte pakeisti? (parinktys) Ką tikrai ketinate nuveikti? (sa n trauka) Konsultavimo tikslas dažniausiai yra numatyti veiksmą, planą, naują idėją arba išnagrinėti

problemą keliančius klausimus, todėl svarbiausia - numatyti keletą pasiekiamų ir aiškių tikslų. Konsultantas kartu su klientu aptaria, kokius tikslus ar rezultatus norėtų pasiekti. Konsultanto vaidmuo šiame etape - užtikrinti, kad tikslai būtų specifiniai, pamatuojami ir realistiški.

Realybės pokalbio modelio etape konsultantas siekia kuo tiksliau suprasti ir susidaryti diskusijos temos vaizdą, skatindamas pokalbio dalyvį išaiškinti visus klausimo aspektus. Pagrindinė konsultanto užduotis - ne spręsti, taisyti, gydyti, padėti ar pakenkti, o suprasti problemos esmę. Išsiaiškinus situaciją ir problemą, diskusija pasisuka link sprendimų ir galimybių ieškojimo, kad būtų galima žinoti, kaip veikti siekiant palikti laisvę kūrybai, o ne susitelkti ties vienu ribotu

62 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S 2 0 0 9 / 1 8

visos įmanomos

1 pav. G.R.O.W. būdas (Downey 2003)

sprendimu.Tai svarbus žingsnis, nes dažnai žmonės stengiasi išspręsti problemą neatsižvelgdami ar nesuprasdami jos priežasčių (Downey 2003). Sio pokalbio etapo tikslas - sudaryti visų galimų problemos sprendimo būdų sąrašą nevertinant ir neperšant nuomonės.

Apibendrinimo etapas siūlo nemažai galimybių, todėl lieka tik pasirinkti tinkamiausią ir susitarti dėl kitų žingsnių. Konsultantui svarbu patikrinti, kaip klientas laikosi pasirinkto veiksmų plano, o prireikus - pasiūlyti pagalbą. Klientas iš konsultanto turi gauti ne tik įkvėpimą veikti, bet ir stiprią motyvaciją siekti tikslo (Downey 2003).

Modelyje pavaizduotos rodyklės tarp pokalbio etapų rodo, kad ne visuose pokalbiuose taikoma tokia paprasta struktūra, gali reikėti keisti vietomis pokalbio etapus. Nustačius naują problemą, gali paaiškėti, kad tikslas yra netinkamas, todėl siūloma neįstrigti linijinėje pokalbio struktūroje.

Ugdomojo konsultavimo būdas„T" pasižymi tuo, kad klientas, padedamas konsultanto, pokalbio metu suskaido savo problemą į atskirus gabalėlius ir pamato realius jos atsiradimo ir sprendimo būdus (žr. 2 pav.).

Ugdančiojo konsultanto pareiga - skatinti klientą galvoti, o ne pačiam galvoti už jį. Tačiau konsultantas privalo siekti bendro tikslo ir atsižvelgti į kliento interesus. „T" modelis turi stiprų poveikį užtikrinant G.R.O.W. modelio taikymo raidą. Jo esmė - išplėtoti pokalbį, o tada susitelkti ties atskirų jo detalių analize, kuri padeda ugdančiam konsultantui laikytis darbo plano. Pokalbio su klientu metu reikia susitelkti ties svarbiausiais problemos punktais.T" modelis tinka ir problemos arba realybės (dabartinės situacijos) suvokimo etapui. Jei klientas apibūdina konkretų klausimo aspektą, o ugdantysis konsultantas paskatina jį papasakoti apie tai kuo daugiau, tikėtina,


IŠPLĖTOKITE POKALBI s u T E L K I

T E

D Ė

M E S i

2 pav. „T" modelis (Downey 2003)

kad diskusija bus nesėkminga, nesusijusi su bendra problema. Žymiai geriau klausimą formuluoti taip:„Ar yra dar kas nors, ką norėtumėte pasakyti?" o išgirdus kitus problemos aspektus susitelkti ties pačiais svarbiausiais (Downey 2003).

Ugdomojo konsultavimo būdas„Vidinis žaidimas" pagrįstas vidinių baimių ir abejonių išsiaiškinimu.! Gallwey (1974), teigdamas, kad trikdžiai yra pargrįsti baime ir abejonėmis, išskiria tokius pagrindinius trikdžius:

• baimę (prarasti, pralaimėti, apsikvailinti); • pasitikėjimo praradimą; • pernelyg dideles pastangas; • troškimą sukurti gerą įspūdį; • pyktį ir susierzinimą; • nuobodulį; • sujauktas mintis. Vienas iš būdų sumažinti trikdžius yra sutelkti dėmesį į problemą. Ši būsena vadinama

atpalaiduojančiu susitelkimu arba srove, kuri sukrečia iki sielos gelmių patirties, dažniausiai pasireiškianti pasinėrus į fizinę veiklą. Kai žmonės pasiekia užsibrėžtus tikslus, šie tikslai įgyja prasmę, kai ugdomasis konsultavimas ir tobulėjimas tampa proceso dalimi, patiriamas malonumas.

P. Jarvis (2006) nuomone, trys komponentai - pasiekimai, pasitenkinimas ir džiaugsmas - yra susiję tarpusavyje ir bent vieno nebuvimas paveiktų kitus, padarytų žalos.„Vidinis žaidimas" pagrįstas nuostata, kad sumažinant vidinius ir išorinius įsikišimus galima pasiekti teigiamą rezultatą. Niekas taip nekliudo žmogaus veiklai, kaip baimė ir abejonės. Jos užpildojšorinį žaidimą" ir sukuria užburtą ratą. Jei klaidingai suvokiame savo baimę, primygtinai stengiamės surasti teisingą būdą, metodą ar techniką, šios pastangos tampa dar didesniu trukdžiu, sukelia baimę ir abejonių. Bet koks įsikišimas yra pagrindinė kliūtis veiksmui.

Vadinasi, ugdančiojo konsultanto pareiga yra sumažinti įsikišimą į kliento būseną ir kuo daugiau išlaisvinti kliento pajėgumą veikti savarankiškai (žr. 3 pav.).

POTENCIALAS - ĮSIKIŠIMAS = VEIKSMAS 3 pav. „Vidinis žaidimas" (Jarvis 2006)


Apibendrinant šj ugdomojo konsultavimo būdą, dera paminėti, kad klientas konsultacijos metu neturi būti susikaustęs, įsitempęs ar abejojantis, nes tuomet jis negalės padėti sau išspręsti problemos, atsiribos nuo supančių neigiamų minčių, neleidžiančių jam būti atviram su pačiu savimi. Sėkmė priklauso tik nuo vidinės kliento būsenos ir noro greitai išspręsti kilusį gyvenimo sunkumą.

Žmogui labai susikaupus ir pašalinus bet kokius minčių trukdžius, pereinama į psichinę būseną, vadinamą srautu (Jarvis 2006). Autorius pabrėžia žmogaus gebėjimą kalbėtis su savimi -tokius pokalbius galima girdėti bet kur ir bet kada, tačiau akivaizdžiausia vieta - sporto aikštelė. Žmonės skiria sau kritiką, vertinimą ar pasmerkimą. Kiekviename žmoguje yra dvi asmenybės, kurių viena vadovauja, o kita atlieka veiksmus. P. Jarvis (2006) pirmąją asmenybę vadina aš, o „atlikėją" - antruoju aš.

Pirmasis aš pasižymi tokiomis savybėmis, kaip įtampa, baimė, abejonė ir polinkis persistengti. Antrasis aš yra visavertė asmenybė, pajėgi priimti sprendimus ir mokytis. Pagrindinė jos savybė - gebėjimas neįsitempus susikaupti, pasitenkinimas, pasitikėjimas.

Ugdomasis konsultavimas turi veikti iš antrojo aš pozicijos. Taip darbas bus geriausiai atliktas, ir bus patirtas didžiausias pasitenkinimas. Tik tada, kai žmogus sutampa su antruoju aš, jis tampa objektyvus, nuovokus, intuityvus ir kūrybingas (Johnson 2001).

Ugdomojo konsultavimo pokalbio metu konsultanto pareiga - padėti žmogui pereiti į antrąjį aš, pasiekti kuo didesnį susitelkimą ir surasti kitą interesą (Leonard 1999).

„Vidinio žaidimo" metodo ugdomasis konsultavimas apibūdinamas kaip pagalba žmogui būti paslankesniam gyvenime - tai menas pokalbio ir buvimo kartu metu kurti palankią aplinką. Ugdomasis konsultavimas palengvina tikslų siekimą ir suteikia pasitenkinimo, bet jam reikalingas vienas pagrindinis dalykas - rūpintis ne tik išoriniais rezultatais, bet ir žmogumi, kuriam taikomas šis konsultavimas.

„Vidinį žaidimo" metu stebimas gilesnis konsultanto ir kliento santykis, skatinama daugiau atsiverti, tačiau visai nesikišamą priimant sprendimus.Taikydamas šį stilių, konsultantas turi nuolat tobulintis psichologijos srityje.

Apibendrinant galima teigti, kad ugdomasis konsultavimas - tai procesas, nukreiptas į asmens veiklos, motyvacijos ir sprendimų priėmimo tobulinimą, kurio metu konsultantas tik palaiko klientą, klausinėja jį ir veda prie sprendimų priėmimo ir atsakomybės už juos prisiėmimo. Konsultavimo efektyvumą lemia įvairių konsultavimo būdų deriniai ir tinkamas naudojimas. Darbo biržoje patogiausia naudoti „T" modelį ir derinti jj su G.R.O.W. ir „Vidiniu žaidimu" - tai išsamiai ir aiškiai rodo problemos sudėtį, kliento vietą tarp neaiškių problemų. Dirbant kartu su klientu, schematiškai pavaizduotos problemos klientui vizualiai yra aiškesnės nei parašytos ar pasakytos žodžiu.

U G D O M O J O KONSULTAVIMO V E I K S M I N G U M O V E R T I N I M A S T Y R I M O M E T O D I K A

Siekiant išbandyti ugdomojo konsultavimo veiksmingumą integruojant bedarbius į darbo rinką, buvo atliktas veiklos tyrimas. Buvo fiksuota pirminė bedarbių situacija, vėliau konsultacijų metu taikyti įvairūs ugdomojo konsultavimo būdai (priklausomai nuo bedarbio situacijos, konsultacijos pobūdžio ir dalyvio nuotaikos) - G.R.O.W., „T" ir „Vidinis žaidimas", o po jų fiksuota antrinė situacija. Pagrindinis dėmesys skirtas pokyčio tarp pirminės ir antrinės situacijos stebėjimui, tyrėjų ir tyrimo dalyvių refleksijai. Tyrimo metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas:

• bedarbio gyvenimo ir darbo situacijos vertinimui jo paties požiūriu; • bedarbio išsilavinimui, darbo patirčiai, gebėjimams ir žinioms; • bedarbystės sukeliamos pagrindinės problemos apibrėžimui ir jos atsiradimo priežastims; • būdų, kuriais galima išspręsti esamą problemą, ieškojimui ir aptarimui;

P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S 2 0 0 9 / 1 8 '

• bedarbio veiklos plano susidarymui; • aptarimui, veiksmų pasirinkimui planuojant integraciją į darbo rinką; • kliento ir jo artimųjų tarpusavio santykių analizei. Kai kurios konsultacijos buvo įrašomos diktofonu, kitos protokoluojamos raštu. Tyrėjos

pastebėjo, kad klientai, dalyvavę tyrime, jautėsi labiau pasitikintys savimi, nes jų problemoms buvo skirtas ypatingas dėmesys. Jie noriai dalijosi įspūdžiais, gautais rezultatais.

Bedarbių konsultacijos vyko 2009 metų kovo-lapkričio mėnesiais. Konsultacijų metu tiriamieji nebuvo spraudžiami į jokius iš anksto numatytus griežtus rėmus. Buvo pasirinkta 12 bedarbių (3 vyrai ir 9 moterys), lš viso vykdytos 39 konsultacijos. Kiekviena tolesnė konsultacija buvo vykdoma kaip prieš tai buvusios tęsinys.

Konsultacijos truko nuo 20 minučių iki 1 valandos 15 minučių, dalyvaujant tik tyrėjai ir tyrimo dalyviui. Visi tyrime dalyvavę bedarbiai gyvena Mažeikių mieste arbo rajono gyvenvietėse.

TYRIMO REZULTATŲ A P R A Š Y M A S IR R E F L E K S I J A ,

Siekiant įvertinti pokytį, kuris yra svarbus tokio pobūdžio tyrimams, pirmiausia buvo apibrėžta pirminė tiriamųjų situacija, t. y. fiksuojami tyrimo dalyvių jausmai, emocijos, nusiteikimas, santykis su konsultantu, požiūris į konsultavimą ir savęs vertinimą. Vėliau įvairiu dažnumu konsultuojami bedarbiai, fiksuojamas bedarbio pokytis konsultacijų metu ir išskiriamas ugdomojo konsultavimo veiksmingumas (žr. 2 lentelę). Konsultacijų metu daugumą bedarbių stebino ir glumino pasikeitęs konsultavimo būdas, kadangi jie buvo įpratę prie „senosios tvarkos", tačiau bedarbiai mielai įsitraukė ir džiaugėsi konsultavimo rezultatais.

T Y R Ė J Ų R E F L E K S I J A

Konsultuojant klientus, pradžioje buvo stebimas jų abejingumas, nusivylimas, nepasitikėjimas savo jėgomis, žemai vertinamos įsidarbinimo galimybės. Daugelis jų buvo pesimistai, nes yra įpratę klausytis konsultanto patarimų, teikiamos informacijos, pasyviai išklausyti informacinius susirinkimus. Nusibodę standartiniai informacijos srautai tik slopina klientų aktyvumą, mąstymą ir sukelia reakciją:„Kodėl man tai vėl pasakoja?".

Pradėjus taikyti ugdomąjį konsultavimą, pastebėta, kad klientai lengviau suvokė savo gyvenimo problemas, įvertino jų sunkumą. Klientų priimti sprendimai buvo realūs, įgyvendinami ir juos tenkino, nes nebuvo paskiriami konsultanto. Taikant ugdomąjį konsultavimą, buvo stebimas geranoriškas klientų elgesys, nuomonės raiška, analizavimas, gaunamų ir gautų rezultatų palyginimas, po kelių užsiėmimų bedarbiai patys pradėdavo vadovauti pokalbiui. Buvo juntami teigiami kliento pokyčiai: konsultavimo laukimas, nuoširdus nusiteikimas. Bedarbiai džiaugėsi, šypsojosi, stebėjosi, tapo atviresni, buvo juntamas jų pasitikėjimas konsultante. Anksčiau klientas būdavo nusivylęs visu jį supančiu pasauliu, sėdėdavo priešais konsultantą kaip kaltinamasis ar bailys ir tik klausydavo, kokios yra laisvos darbo vietos, kokie yra darbdavių reikalavimai konkrečiai darbo vietai, o tai taikant ugdomąjį konsultavimą buvo pastebėtas naujas kliento požiūris į save patį, veiklą, noras greičiau pasiekti tikslą.

Vizualiai buvo galima pastebėti teigiamą bedarbių pasikeitimą, nes prieš kurį laiką jie galvojo, kad yra pasmerkti būti be darbo, nesuvokė, kad jų veiklos tikslų pasirinkimas ir kryptinga veikla lemia teigiamus rezultatus: įsidarbinant, ruošiantis produktyviam pokalbiui su darbdaviais ar priimant svarbų sprendimą keistis. Bedarbiai ateidavo į konsultaciją pasiruošę naujiems gyvenimo iššūkiams, tai buvo matyti iš jų pakilios nuotaikos, šilto žvilgsnio, malonesnio pasisveikinimo, nei anksčiau, dirbant tradiciniu konsultavimo metodu.

Bedarbiai nevengė kalbėti ir apie tai, kad anksčiau jie buvo uždari, nedrąsūs, nervingi, skubantys. Apsilankymas darbo biržoje pas konsultantą buvo lyg sunki našta. Ugdomasis

2 lentelė. Veiklos tyrimo dalyvių apibūdinimas ir ugdomojo konsultavimo veiksmingumas

T Y R I M O P I R M I N Ė S S I T U A C I J O S A P I B Ū D I N I M A S

A N T R I N Ė S S I T U A C I J O S A P I B Ū D I N I M A S

D A L Y V I S P I R M I N Ė S S I T U A C I J O S A P I B Ū D I N I M A S

P O K Y T I S V E I K S M I N G U M A S

B1 Turi profesinę elektromonterio kvalifikaciją, situaciją vertina patenkinamai, nes nedirba 3 metai. Klientas jautėsi nepasitikintis savimi, išsiblaškęs, nežinantis, kokių veiksmų imtis, kad galėtų pradėti dirbti.

Klientas buvo ryžtingesnis, pokalbio iniciatyva buvo jo. Jis atrodė pasitikintis savimi, matėsi, kad yra laimingesnis, suprato, kad įsidarbinimo sėkmė priklauso nuo jo paties noro, suvokimo ir galimybių tai pasiekti. Klientas savo lėšomis įgijo »AutoCad" programos ir kompiuterinio raštingumo žinias, jautėsi stiprus, nes įgijo du papildomus gebėjimus.

Po 3 mėnesių klientas pradėjo dirbti įsigijęs verslo liudijimą. Paskambinus po 3 mėnesių, paaiškėjo, kad jis priimtas į UAB nuolatiniam elektromonterio darbui.

B2 Klientė buvo nelaiminga, nes neturi profesinės kvalifikacijos ir nedirba 5 m., bandymai užsidirbti Airijoje nepasiteisino. Po darbo emigracijoje moteris jautėsi prislėgta, nepasitikinti savo jėgomis, pavargusi. J i pesimistiškai galvojo, kad įsidarbinti Lietuvoje neturint profesinės kvalifikacijos - neįmanoma.

Klientė norėjo įgyti profesinę kvalifikaciją, nes nekvalifikuoto darbo užmokestis menkas ir nestabilus.

Klientė savarankiškai susipažino su situacija darbo rinkoje, išanalizavo profesijų aprašus ir pasirinko virėjos-konditerės profesinės kvalifikacijos kursus. Klientė apsilankė įmonėse, kuriose norėtų dirbti. Laisvalaikiu pati domėjosi, kur galėtų įsidarbinti. Po profesinio mokymo klientė gamybinę praktiką atliko įmonėje, kurioje vėliau liko dirbti. Integravimasis į darbo rinką truko apie 7 mėnesius.

B3 Oficialiai nedirba 6 metai, viena gyvena su nepilnamete dukra. Socialinė ir materialinė padėtis labai sunki, moteris vakarais uždarbiauja valydama daugiabučių namų laiptines. Klientės motyvacija darbui žema, ji nepasitiki savo jėgomis, turi nepaklausią vietos rinkoje profesiją.

Stebimas optimistinis noras susipažinti su mažą ir didelę paklausą turinčiomis profesinėmis kvalifikacijomis, su situacija darbo rinkoje Mažeikių rajono įmonėse. Klientė domėjosi ir galvojo apie naujos profesijos įgijimą.

Klientė pageidavo įgyti siuvėjos profesinę kvalifikaciją. Išvyko mokytis į Klaipėdos D R M C

B4 Klientė buvo atleista iš likviduojamos įmonės. J i buvo prislėgta, liūdna ir nerodė požiūrio, kad konsultavimo pagalba jai reikalinga. Gyvena viena su neįgaliu sūnumi.

Klientė labai nori keisti agronomės profesiją ir kuo greičiau įsidarbinti. Jos sprendimas buvo aiškus, tvirtas ir nekintantis. Klientė yra laiminga ir nusiteikusi ryžtingai mokytis, nes tikisi, kad rado tinkamą sprendimą. Profesinio mokymo priemonė vyks Mažeikių mieste, klientei nereikės ieškoti sūnui auklės, - tai buvo svariausias žingsnis sėkmės link.

Klientė įsigijo paklausią pardavėjos profesinę kvalifikaciją. J i buvo laiminga, švytinti, pakeitė šukuoseną. Mano, kad sėkmė priklauso nuo paties noro integruotis į darbo rinką.

B5 Nedirba 3 metai, turi nepaklausią profesiją, iki pensijos liko mažiau nei 5 metai. Negali pasinaudoti galimybe išeiti į priešlaikinę pensiją, nes bendras socialinio darbo stažas mažesnis nei 30 metų. Moteris kalbėjo liūdnai.

Klientė tvirtai žinojo, kad nedirbs nekvalifikuoto darbo, jos pasitikėjimas savo jėgomis buvo didelis. Moteris džiaugėsi, kad sėkmingai savo lėšomis baigė kompiuterinio raštingumo ir vairavimo kursus, kurie, kaip ji manė, turės teigiamą įtaką įsidarbinimui.

Klientė išdrįso dalyvauti konkurse savivaldybėje ir užėmė valstybės tarnautojos darbo vietą.

O

Z30

B6 Neturintis profesijos, nedirbęs 4 metus klientas, atvykęs gyventi iš Kauno, buvo nekalbus, nedrąsus, liūdnas, nes neturėjo pažįstamų ir nepažino miesto. Jam reikėjo visapusiškos pagalbos.

Moteris nedirba 8 metai, augino dvynukus, pragyvenimo šaltinis - socialinė parama. Klientė nekalbi, nenori nieko pasakoti, uždara. Darbo birža reikalinga tik dėl socialinės paramos ir lengvatų, nemokamo vaikų maitinimo mokykloje.

Turinti medicinos seselės profesiją klientė nėra dirbusi, augino vaikus, prekiavo turguje savo ūkyje gaunama produkcija. Klientė nori keisti gyvenimą, nenori būti namų šeimininkė, pageidauja kardinalių permainų, nepasitiki savo jėgomis konkuruoti darbo rinkoje.

Nuotaika pesimistiška. Nedirba 6 mėnesiai. Nori kuo greičiau įsidarbinti, nors turima zootechniko kvalifikacija - nepaklausi darbo rinkoje.

Pesimistiškai pasakojo apie nesėkmes plėtojant smulkųjį statybos verstą. Pertraukos darbo veikloje nėra.

Nedirba 4 metai. įgijusi pagrindinį išsilavinimą. Socialinė padėtis - labai sunki. Nepasitiki savo jėgomis ieškodama darbo, nedrąsi.

Nedirba 5 metai. Kalbėjo pesimistiškai, nepasitikėdama savo jėgomis, atrodė pavargusi.

Klientą domino profesijos, kurios užtikrina sėkmę integruojantis j darbo rinką. Jis buvo iniciatyvus, smalsus, kalbus. Klientas išanalizavo ldb.lt portalą ir galėjo daug pasakyti apie jį dominančias sritis.

Klientė pradėjo kalbėti apie save, vaikus, pajamas. Su šypsena veide klientė prisiminė savo vaikystės norą - dirbti mokytoja. Pasakė, kad su gyvenimo draugu neoficialiai prekiauja dėvėtais drabužiais kaimo vietovėse. Klientė nori įgyti pardavėjos profesinę kvalifikaciją.

Klientės pasitikėjimas savimi padidėjo, jos nuotaika ir mintys tapo aiškesnės ir šviesesnės.

Noras keistis ir ieškoti būdų pasiekti galutį tikslą. Išmoko parašyti gyvenimo aprašymą.

Kliento nuotaika pakili, nors dauguma darbdavių jam priminėjo amžių.

Klientės uždegantis noras keistis, dirbti ir nebūti priklausomai nuo socialinės paramos. Susipažino su paklausių profesijų aprašais ir pasirinko prekybos salės darbuotojos profesinį mokymą.

Išdrįsusi susitikti su psichologu, klientė prašviesėjo jos mintys, norai, nuotaika.

atgijo,

Pageidauja įgyti plytelių klojėjo profesinę kvalifikaciją. Kol prasidės profesijos mokymas, klientas nukreiptas pas darbo rinkos mokymo centro psichologą profesiniam tinkamumui įvertinti, vėliau galės sėkmingai įgyti pasirinktą profesiją.

Klientė tapo atviresnė, pasakė kokios problemos ją slegia. Pasirinko pardavėjos profesinės kvalifikacijos mokymą, po kurio tikisi įsidarbinti arba įkurti smulkiojo verslo įmonę.

Klientė svajoja įgyti kosmetologės profesinę kvalifikaciją ir įsteigti savo gyvenvietėje paslaugų kabinetą.

Internete susipažino su situacija darbo rinkoje. Klientė aktyvios darbo paieškos būdais pamatė galimybę įsidarbinti per konkursus, skelbiamus spaudoje, pokalbius su darbdaviu, draugų ir pažįstamų dėka.

Dominuoja kliento teigiamas požiūris į darbą, į savo gebėjimų ir žinių realizavimą. Jis nebijo dirbti nekvalifikuoto darbo, jam svarbu darbo veikla ir socialinio darbo stažo didinimas.

Savo lėšomis baigė vairavimo kursus. Klientė ketina po profesijos įsigijimo įsidarbinti Mažeikių mieste.

Klientė suprato, kad svarbūs problemos sprendimai priklauso nuo jos pačios, kad norint ką nors pasiekti, reikia daug dirbti investuojant į save.

http://ldb.lt


konsultavimas suteikė galimybę bedarbiams mąstyti kitaip, nes jie suvokė, kad tikslas, gyvenimo kokybė priklauso tik nuo noro gyventi kitaip, nuo noro keistis, kad būtų įgyvendinta suplanuota veikla.

Po konsultacijų bedarbiai jautėsi pasitikintys savimi, jie nebijojo savo nuomonės, tiesos, kritikos. Po truputį atsikratę baimės jausmo, kai kurie iš jų ėmėsi ryžtingų sprendimų - dalyvauti konkurse, įsigyti leidimą veiklai, persidažyti plaukus. Buvo malonu sulaukti bedarbės vyro padėkos „už pasikeitusią žmoną". Galima teigti, kad ugdomasis konsultavimas yra veiksmingas ir klientų vidiniam chaosui sutvarkyti, nes suvokus priežastis lengviau rasti sprendimus.

Ugdomojo konsultavimo taikymas lėmė ir darbo biržos konsultantės veiklos kokybę -ugdomojo konsultavimo taikymas ir teigiamas rezultatas gerino savęs vertinimą, plėtė galimybes, suteikė emocinį pasitenkinimą gaunant teigiamą grįžtamąjį ryšį, skatino dalytis gaunamais rezultatais su kolegomis.

Pats ugdomasis konsultavimas verčia tapti kliento draugu ir partneriu, formuoja atsakomybės už klientą jausmą, įpareigoja studijuoti šį konsultavimą ir taikyti jį didesnei klientų grupei, kadangi vizualizuojant problemas stebimi teigiami bedarbių pokyčiai, bendravimas atsisakant kompleksų.

Žinoma, ne kiekvienas bedarbis nori tokio tipo konsultacijų, nes yra įspėjamas, kad visa sėkmė, kurios jam reikia, yra jo viduje, jo suvokime ir darbe. Tai - ne paprastas konsultavimas, kai tik klausomasi pašnekovo kalbos: konsultantas privalo padėti žmogui eiti ta kryptimi, kurios vedamas jis gali įsidarbinti. Įdarbinimas yra opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir ES šalyse, tačiau bedarbiai, turintys gerų gebėjimų, tvirtą užsispyrimą ir nenumaldomą troškimą pasiekti tai, ko nori, padedant konsultantui, galiausiai randa sprendimo būdus.

IŠVADOS

1. Kaip ir kiekviena konsultacinė veikla, ugdomasis konsultavimas - tai metodų rinkinys. Išskirtinė jo savybė yra tai, kad ugdomasis konsultavimas sujungia į vieną sistemą daugelį žinomų ir naudojamų technikų, nukreiptų į asmeninių žmogaus gebėjimų ugdymą ir tobulinimą, prigimtinių savybių suvokimą, įprasminimą ir savirealizaciją. Visa tai grindžiama tvirtu tikėjimu, kad kiekvieno žmogaus galimybės yra neišsemiamos. Konsultavimo metu bendradarbiaujant atsiranda abipusis pasitikėjimas vienas kitu, tada atsiveria galimybė priimti tinkamiausius sprendimus, kurių galutinis rezultatas - padidėjęs kliento pasitikėjimas savo jėgomis konkuruoti darbo rinkoje ir pasikeitęs požiūris į galimus sprendimus ir esamas nuostatas.

2. Ugdomasis konsultavimas - tai procesas, nukreiptas į asmens veiklos, motyvacijos ir sprendimų priėmimo tobulinimą. Ugdomojo konsultavimo metu konsultantas tik palaiko klientą, pateikia klausimus ir veda jį prie sprendimų priėmimo ir atsakomybės už juos prisiėmimo. Ugdomojo konsultavimo veiksmingumą lemia įvairių jo būdų deriniai ir tinkamas naudojimas. Ugdomasis konsultavimas nuo tradicinio konsultavimo skiriasi vadovavimo pokalbiui iniciavimu, konsultavimo laiku, užduočių pasiskyrimu ir vykdymu, kliento profesinės karjeros projektavimu ir jo aktyvumu, veiklos planavimu ir tarpusavio santykiais.

3. Ugdomojo konsultavimo taikymas integruojant bedarbius į darbo rinką yra veiksmingas, nes: a) verčia patį bedarbį analizuoti savo gyvenimo situaciją ir priimti sprendimą dėl tolesnės veiklos vykdymo; b) bedarbis, pats priėmęs sprendimą ir atsakomybę dėl integracijos į darbo rinkos būdo, negali kaltinti konsultanto dėl netinkamai parinko įsidarbinimo plano, pasiūlytos persikvalifikuoti profesijos ir 1.1.; c) gerina konsultavimo atmosferą; d) skatina bedarbius pasitikėti savo jėgomis ir atrasti savyje neišnaudotų galimybių; e) keičia konsultanto ir bedarbio mąstymą, ir tai veikia jų santykį.

4. Darbo biržoje ugdomojo konsultavimo taikymas keistų biržos ir bedarbio santykį, užtikrintų veiksmingus rezultatus, padėtų bedarbiams suvokti jų nedarbo problemas, atskleistų šių problemų priežastis, padėtų planingai numatyti darbo paieškos būdus.

P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S 2 0 0 9 / 1 8 1 69

LITERATŪRA

1. Amar R, Angel R (2006). Le coaching. Paris: PUF. 2. Agostino de M., FJutt-Postnik J . , Butt-Postnik M., Chaumette R, Enn Ü., Hornig H. (2006).

Coaching Guide. YOUTH INI ATIVES & PARTICIPATION. 3. Baltrušaitis D. (2006). Šokio ritmas: susitelkimas j sprendimus. Prieiga internetu:

httpS/smartbaltics.com/main.php/id/578/lang/1.T\krMa 2008-09-26. 4. Čibonis D. (2007). Svajonės link. Kaunas: Eugrimas. 5. Downey M. (2003). Efectyve coaching: Lessons from the Coaches'Coach. Second Edition. UK. 6. Eales-White R. 0998). Ask the right question! №wyo± McGraw-Hill. 7. Fürst M. (1998). Psichologija. Vilnius: Lumen. 8. Galwey Т., W. (1974). Vidinis teniso žaidimas. NewYork: McGraw-Hill. 9. Guterman J . T. (2006). Mastering the art of Soliution-Focused Counseling. USA: American

Counseling Associacion. 10. JackonP.Z.,Mcke[gowM.{2004).TheSoliutionFocus:thesimplewaytopositivechange.London:

Nicholas Brealey Publishing. 11. Jarvis P. (2006). The theory ant Practice of Teaching. USA: Rontlege. 12. Johnson L. C. (2001). Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris. Vilnius. VU Specialiosios

psichologijos laboratorija. 13. Jovaiša L. (2002). Profesinio konsultavimo psichologija. Vilnius: Agora. 14. Įsidarbinimo plano rengimo metodika. 2006. Vilnius: Paslaugos. 15. Law H., Ireland S., Hussain Z. (2007). The psychology of coaching, mentoring and learning.

Chichester: Wiley. 16. Leonard T J . (1999). Becoming a coach. Sandy Vilas, CEO. 17. Kočiūnas R. (1995). Psichologinis konsultavimas. Vilnius: Lumen. 18. McCaffery P. (2004). The Higher Educations Manager's Handbook. Effectiveleadership and

management in universities and colleges. RontledgeFalmer. USA. 19. Meier D. (2005). Team coachig with the soliution circle. A practical guide to Soliutio focused Team

development. Great Britain: Action Publishing Technology Ltd. 20. Perminas A., Goštautas A., Endriulaitienė A. (2004). Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas:

mokomoji knyga. Kaunas: VDU leidykla. 21. Petrauskaitė R. (1996). Psichopedagogika profesijos pasirinkimui. Vilnius: Žodynas. 22. Pūkelis K. (2002). Karjeros projektavimo gebėjimai žinių visuomenėje. Profesinis rengimas.

Tyrimai ir realijos (6). Kaunas: VDU leidykla. 23. Richardson L. (1996). Sales Couching. USA: R. R. Donnelley & Sons Company. 24. Rogers C. R. (2005). Apie tapimą asmeniu. Vilnius. 25. Tarptautinių žodžių žodynas (2000). Vilnius: UAB„Gimtinė". 26. Sommers-Flanagan J . (2004). Counseling and psychotherapy theories in context and practice:

skills, strategies, and techniques. UK: Kayethorne.

S U M M A R Y

During the period of the economic crisis, when the number of the unemployed is rapidly increasing and the unemployment is becoming a continuous phenomenon, it is getting harder to change an occupation, one's financial standing is getting worse, and many unemployed people value this state of being as an uncontrolled life situation. Moreover, the inability of the


unemployed to get a job directly affects the economic standing of the entire country. So, only increasingly cooperative work of the Labor Exchange Office and efforts from the unemployed themselves could help to increase the statistics of employment. While planning the process of integration of the unemployed into the work market, the Labor Exchange Office has been using a number of recommendations, questionnaires, methods of scientific research, but reaching the goal in an effective and quick way is not easy. If the unemployed cannot find a job even though he/she visits the Labor Exchange Office regularly, maybe it is worth considering changing the style of consulting. Couching has never been used in the Labor Exchange Office's practice before. The object of this article is coaching. The article will discuss the opportunities of this style's application in the process of consulting of the unemployed.

The aim of the article is to try out the effectiveness of coaching and its practical application in the process of integration of the unemployed into the work market.

"Effective" is being understood as "adequate to accomplish a purpose" in this article. Effectiveness has been measured throughout the entire process of research - in the process of consulting, attempt to analyze the situation and evaluation of particular changes between the initial situation (before the application of coaching) and the outcome (after an unemployed has been consulted applying coaching).

Method of analysis of scientific sources has been used in the process of production of the article as well as analysis of the research (both autobiographical and reflection methods).

After the research had been conducted, the following findings were pointed out: 1. As a style of consulting, coaching unites a number of known and well-used techniques

that are aimed at development of one's personal skills as well as at comprehension of one's personal features and self-realization. In the process of consulting, a mutual trust is being established. As an outcome of this process an opportunity to agree upon the most suitable solutions occur. The final result of it is the client's increasing self-esteem, stronger belief in his/her abilities to compete in the work market, altered attitude towards possible ways to solve the situation.

2. Coaching is a process that is oriented towards the development of one's activities, motivation and making solutions. A consultant only supports an unemployed person by asking him/ her questions and leading him/her making solutions and taking responsibility for them.

3. The effectiveness of coaching is being influenced by the variety of consulting styles and their combinations as well as by proper usage of these styles. Application of coaching for better integration of the unemployed into the work market is effective, because:

• it forces an unemployed to analyze his/her situation and make a solution concerning his/her future;

• the unemployed who has made a solution and taken responsibility for the way he/she has chosen to integrate him/herself into the work market cannot blame the consultant for the improper plan of integration into the work market he/she has proposed ora new occupation he/ she suggested to the unemployed, etc.;

• it increases the quality of consulting atmosphere; • it forces an unemployed to trust him/herself and find his/her capacities that have been

hidden before; • it changes the way both a consultant and an unemployed think, and that influences the

relationship between them. 4. If coaching were to be applied as a consulting style by the Labor Exchange Office, it

would change the relationship between this institution and the unemployed and enhance effective results, because it would help the unemployed to realize the situation they are in, clarify the reasons for the occurrence of this situation and plan the ways to solve the problem of their unemployment.

P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L U O S 2 0 0 9 / 1 8

K E Y W O R D S :

coaching, integration of unemployed into labor market

ĮTEIKTA 2009 m. spalio mėn .

Dr. Daiva BUKANTAITĖ Socialinių mokslų (edukologijos) daktarė

Vytauto Didžiojo universitetas Socialinių mokslų fakulteto, Edukologijos

katedros docentė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno

fakulteto lektorė Mokslinių interesų sritys: modernios

organizacijų valdymo teorijos, besimokanti tinklinė organizacija, emocijos organizacijoje,

lojalumas, švietimo vadyba ir rinkodara, ugdomasis konsultavimas.

Asta ŽIDONIENĖ Edukologijos magistrė Mažeikių darbo biržos konsultantė Mokslinių interesų sritys: konsultavimas, ugdomasis konsultavimas.

Ventos g. 27 LT-9112 Mažeikiai, Lietuva [email protected]

K. Donelaičio g. 52-401 LT-4244 Kaunas, Lietuva [email protected]

Lietuvių kalbos redaktorė ingrida Balčiūnienė

mailto:[email protected]

mailto:[email protected]

UGDOMOJO KONSULTAVIMO VEIKSMINGUMAS INTEGRUOJANT

Documents