Tyrimo laikotarpis: 2010 m. lapkri čio–gruodžio m n ... · palankiausias socialines sąlygas turinčių asmenų kategorijos turi geriausias galimybes susipažinti su informacija

DV\864276LT.doc

LT LT

EUROPOS PARLAMENTAS

Pilie čių požiūris į Europos Parlament ą

Tyrimo laikotarpis: 2010 m. lapkričio–gruodžio m÷n.

Paskelbta: 2011 m. balandžio m÷n.

Spe

cial

usis

Eur

obar

omet

ras/

74.3

gra

ndie

s ty

rimai

– „

TN

S O

pini

on &

Soc

ial“

2

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................3

SANTRAUKA..........................................................................................5

1. Informuotumas ir žinios apie Europos Parlamentą ...........................7

1.1. Europos Parlamentas ir žiniasklaida..................................................7

1.2. Žinios apie Europos Parlamento veiklą ............................................ 13

1.3. EP narių rinkimai.......................................................................... 19

2. Europos Parlamento įvaizdis ir vaidmuo .........................................25

2.1. Europos Parlamento įvaizdis .......................................................... 25

2.2. Europos Parlamento vaidmuo ........................................................ 49

3. Europos Parlamento prioritetai ir vertyb÷s .....................................54

3.1. Vertyb÷s, kurias pirmiausia reik÷tų ginti ......................................... 54

IŠVADOS.............................................................................................62

3

ĮVADAS

Šis naujasis piliečių požiūrio į Europos Parlamentą tyrimas atliktas pra÷jus beveik

metams po ankstesniojo tyrimo, atlikto 2010 m. sausio–vasario m÷n. Siekiant

įvertinti rezultatus ir pokyčius, nustatytus paskutiniame Europos viešosios

nuomon÷s tyrime apie Europos Parlamento veiklą ir vaidmenį, reik÷tų atsižvelgti į

tai, kad tyrimas buvo atliekamas nuo 2010 m. lapkričio m÷n. pabaigos iki

gruodžio m÷n. vidurio, pra÷jus maždaug 18 m÷nesių po paskutinių rinkimų į

Europos Parlamentą, vykusių 2009 m. birželio m÷n. Vienas iš šio tyrimo tikslų −

nustatyti, ar min÷ti rinkimai gali tur÷ti įtakos europiečių informuotumui apie

Europos Parlamentą.

Kaip ir ankstesniuose piliečių požiūrio į Europos Parlamentą tyrimuose, šiame

naujajame Eurobarometro tyrime siekiama nustatyti ne tik informuotumo ir žinių

apie Europos Parlamentą lygį, bet ir įvertinti, kaip piliečiai suvokia Europos

Parlamento įvaizdį ir vaidmenį, kurį, jų manymu, Parlamentas tur÷tų atlikti. Be to,

nustatomos vertyb÷s, kurias, europiečių nuomone, Europos Parlamentas tur÷tų

ginti pirmiausia.

Į šį tyrimą įtrauktas naujas aspektas − tai energetikos klausimas (būtent

energijos tiekimo problema), atsižvelgiant į pasiūlymus d÷l Europos energijos

bendrijos, kuriuos 2010 m. pavasarį pateik÷ Europos Parlamentas. Šiai temai

skirta atskira ataskaita.

Šį Eurobarometro tyrimą užsak÷ Europos Parlamento Komunikacijos generalinis

direktoratas. Jį tinklas „TNS Opinion & Social“ atliko nuo 2010 m. lapkričio m÷n.

pabaigos iki gruodžio m÷n. vidurio. „TNS Opinion & Social“ tinklo apklausos

atlik÷jai tiesiogiai apklaus÷ 26 574 vyresnius nei 15 metų amžiaus europiečius

(apklausos atlik÷jai pateik÷ klausimus respondentams jų namuose). Naudota

standartin÷ Europos Parlamento Komunikacijos generalinio direktorato (Viešosios

nuomon÷s tyrimo skyriaus) atliekamų Eurobarometro tyrimų metodika. Prie šios

ataskaitos pridedamos technin÷s pastabos apie tinklo „TNS Opinion & Social”

padalinių atliktas apklausas. Šiose pastabose apibūdinamas apklausose naudotas

metodas ir nurodomi pasitik÷jimo intervalai. Tyrimas atliktas 27 valstyb÷se nar÷se ir yra EB 74.3 grandies tyrimų dalis.

Tyrimas susideda iš kelių barometrinių klausimų, kitaip tariant, klausimų, kurie

buvo pateikti ankstesniuose grandies tyrimuose ir kuriais remiantis galima

įvertinti pokyčius.

4

Pastaba

Šioje ataskaitoje valstyb÷s įvardijamos jų oficialiosiomis santrumpomis:

SANTRUMPOS

EU27 Europos Sąjunga – 27 valstyb÷s nar÷s DK nežino

BE Belgija CZ Čekija

BG Bulgarija

DK Danija

DE Vokietija

EE Estija

EL Graikija

ES Ispanija

FR Prancūzija

IE Airija

IT Italija

CY Kipras

LT Lietuva

LV Latvija

LU Liuksemburgas

HU Vengrija

MT Malta

NL Nyderlandai

AT Austrija

PL Lenkija

PT Portugalija

RO Rumunija

SI Slov÷nija

SK Slovakija

FI Suomija

SE Švedija

UK Jungtin÷ Karalyst÷

*****

5

SANTRAUKA

Šio piliečių požiūrio į Europos Parlamentą tyrimo rezultatai pateikia naudingų

duomenų apie europiečių informuotumą ir žinias apie Europos Parlamentą, įvaizdį

ir vaidmenį, kurį, jų manymu, Parlamentas tur÷tų atlikti, taip pat apie

svarbiausias vertybes, kurias jis tur÷tų ginti pirmiausia. Vertinant rezultatų

reikšmingumą reik÷tų prisiminti, kad šis tyrimas atliktas pra÷jus 18 m÷nesių po

rinkimų į Europos Parlamentą, kai Europos Parlamento matomumas buvo ypač

didelis.

- Dauguma europiečių (59 proc.) prisimin÷ pastaruoju metu

žiniasklaidoje ką nors matę ar gird÷ję apie Europos Parlamentą.

Tačiau šis skaičius trimis punktais mažesnis nei 2010 m. pradžioje. Toks

pokytis gali būti paaiškintas itin dideliu žiniasklaidos d÷mesiu 2010 m.

pradžioje vykusiems naujosios antrosios J. M. Barroso Komisijos

klausymams.

- Nepaisant to, daugiau kaip du trečdaliai respondentų (69 proc., vienu

punktu daugiau nei 2010 m. sausio–vasario m÷n. vykusiame tyrime) vis

dar mano, kad yra blogai informuoti apie Europos Parlamento veiklą.

- Tačiau kalbant apie supratimą, kaip dirba Europos Parlamentas,

daugiau kaip keturi iš dešimties europiečių (42 proc.) žino, kad Europos

Parlamento nariai pos÷džiauja pasiskirstę pagal politines pažiūras (net jei

šis rezultatas sumaž÷jo vienu punktu), o 38 proc. (– 1 punktas) klaidingai

mano, kad nariai pos÷džiauja pasiskirstę pagal tautybę.

Respondentų nuomon÷ d÷l Europos Parlamento įvaizdžio ir toliau

skiriasi. Tačiau, nors piliečių, tikinčių teigiamu įvaizdžiu („dinamiškas“,

„demokratiškas“ ir „išklausantis Europos piliečius“), skaičius šiek tiek

sumaž÷jo, šiuo metu jis išlieka stabilus. Nuo 2007 m. rudens, kai šis

klausimas apie įvaizdį buvo pirmą kartą užduotas, šis skaičius nuolat

svyruodavo.

- Dauguma europiečių (52 proc.) mano, kad Europos Parlamentas tur÷tų

atlikti svarbesnį vaidmenį nei šiuo metu, nors nuo 2010 m. sausio–vasario m÷n. atlikto tyrimo taip manančių piliečių dalis sumaž÷jo trimis

punktais.

6

- Kaip pasteb÷ta 2010 m. pradžioje parengtoje ataskaitoje, vertyb÷s, kurias,

respondentų pageidavimu, Europos Parlamentas tur÷tų ginti pirmiausia,

susijusios su viešosiomis laisv÷mis ir kova su diskriminacija:

o Respondentai dažniausiai min÷jo žmogaus teisių apsaugą: šeši iš

dešimties respondentų mano, kad ši sritis Europos Parlamentui

tur÷tų tapti prioritetine, net jeigu per metus taip manančių asmenų

skaičius sumaž÷jo dviem punktais.

o Lyčių lygyb÷ ir žodžio laisv÷ atsidūr÷ antrojoje vietoje, nes šias

vertybes min÷jo 36 proc. apklaustųjų (24 punktais mažiau už

aukščiausioje vietoje nurodytą vertybę). Šių dviejų vertybių

rezultatai nuo paskutinio tyrimo išliko nepakitę.

7

1. Informuotumas ir žinios apie Europos Parlamentą

Siekdami įvertinti europiečių žinias apie Europos Parlamentą, respondentų

27 valstyb÷se nar÷se teiravom÷s, ar žiniasklaidoje jie mat÷ ar gird÷jo

informacijos apie Europos Parlamentą ir ar mano esantys gerai informuoti apie šią

instituciją.

1.1. Europos Parlamentas ir žiniasklaida [QA1]1

Dauguma europiečių prisimin÷ pastaruoju metu žiniasklaidoje ką nors

matę ar gird÷ję apie Europos Parlamentą.

Iš atsakymų į QA1 klausimą galima sužinoti, kiek informacijos apie Europos

Parlamentą gauna europiečiai, palyginus gautus rezultatus su prieš metus atlikto

tyrimo rezultatais, kai buvo atliktas Eurobarometro 73.1 grandies tyrimas

(2010 m. sausio–vasario m÷n.).

Absoliuti europiečių dauguma (59 proc.) pastaruoju metu skait÷

spaudoje, mat÷ internete ar gird÷jo per radiją ar televiziją ką nors apie

Europos Parlamentą. Beveik keturi iš dešimties respondentų (39 proc.,

+ 2 punktai) atsak÷ neskaitę, nematę ar negird÷ję apie Europos Parlamentą, o

2 proc. nepareišk÷ savo nuomon÷s.

Vis d÷lto asmenų, prisiminusių apie žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie

Europos Parlamentą, skaičius šiek tiek sumaž÷jo (– 3 punktai), palyginti su

tyrimu, atliktu 2010 m. pradžioje, pra÷jus keletui m÷nesių po 2009 m.

birželio m÷n. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą. Logiška, kad tuo metu

teigiamų atsakymų į šį klausimą skaičius buvo 26 punktais didesnis, kai buvo

lyginami 2009 m. sausio–vasario m÷n. ir 2010 m. sausio–vasario m÷n. laikotarpio

rezultatai. Atliekant dabartinę apklausą, paskutinių Europos rinkimų poveikis

piliečių geb÷jimui prisiminti apie žiniasklaidoje pateiktą informaciją jau buvo

prad÷jęs bl÷sti.

1 QA1. Ar pastaruoju metu Jūs skait÷te spaudoje, mat÷te internete, gird÷jote per radiją ar televiziją ką nors apie Europos Parlamentą?

8

42% 44%36%

62%54% 53%

60%

37% 39%

4% 3% 4% 1% 2%

EB68.1 Aut. 2007

EB70.1 Aut. 2008

EB71.1 Jan-Feb. 2009

EB73.1 Jan-Feb2010

EB74.3 Nov.-Dec. 2010

QA1 Have you recently read in the press, seen ont the Internet or heard on the radio or television something about the European

Parliament? - %EU

Yes No DK

59%

Valstybių narių skirtumai

Iš atsakymų į šį klausimą galima pasteb÷ti 10 punktų skirtumą tarp

atsakymų, kurie buvo pateikti valstyb÷se, įstojusiose į ES iki 2004 m., ir

valstyb÷se, įstojusiose į ES 2004–2007 m. Pastarųjų valstybių respondentai

geriau prisimin÷ apie pastaruoju metu gautą informaciją apie Europos Parlamentą

nei pirmiau min÷tose valstyb÷se (atitinkamai 67 proc. ir 57 proc.).

Atlikus išsamią analizę paaišk÷jo, kad:

- respondentai Lietuvoje ir Slov÷nijoje (po 78 proc.) ir Airijoje, Suomijoje ir

Rumunijoje (visose valstyb÷se po 76 proc.) geriausiai prisimin÷ gavę tokią

informaciją;

- priešingai, kaip jau pasteb÷ta beveik prieš metus, respondentai

Prancūzijoje (42 proc.), Jungtin÷je Karalyst÷je (49 proc.) ir Italijoje

(51 proc.), atsižvelgiant į tai, kad Prancūzija ir Italija buvo vienos iš

valstybių Europos Sąjungos steig÷jų, mažiausiai prisimin÷ gavę tokią

informaciją.

9

Palyginti su beveik prieš metus gautais rezultatais, teigiamų atsakymų

skaičius sumaž÷jo 19 iš 27 valstybių narių, tačiau padid÷jo šešiose

valstyb÷se. Rezultatai išliko nepakitę dviejose valstyb÷se.

Žiniasklaidoje pateiktą informaciją prisiminusių asmenų skaičius labiausiai

sumaž÷jo Bulgarijoje (61 proc., – 24 punktai) ir Švedijoje (69 proc., – 13 punktų),

o labiausiai padid÷jo Airijoje (76 proc., + 17 punktų); atrodo, kad taip atsitiko d÷l

pastarojo meto diskusijų apie ekonomikos kriz÷s poveikį Airijai.

Gerokai sumaž÷jęs piliečių, prisiminusių informaciją apie EP, skaičius Bulgarijoje

gal÷tų būti paaiškintas žiniasklaidos d÷mesiu Europos Parlamentui, kai 2010 m.

sausio m÷n. vyko diskusijos d÷l pirmojo Bulgarijos kandidato į Europos Komisijos

narius klausymų.

10

EB73.1 Jan.-Feb. 2010

EB74.3 Nov.-Dec. 2010

Diff. EB74.3-EB73.1

EU27 62% 59% -3

IE 59% 76% +17

CZ 67% 57% +10

UK 44% 49% +5

LU 77% 66% -11

SE 82% 69% -13

BG 85% 61% -24

QA1 Have you recently read in the press, seen on th e Internet or heard on the radio or television something about th e European

Parliament? - Yes -

…

Socialin÷ ir demografin÷ analiz÷

Atlikus šį naują piliečių požiūrio į Europos Parlamentą tyrimą, galima patvirtinti

daugelį socialinių ir demografinių skirtumų, kurie pasteb÷ti atliekant pirmesnius

tyrimus:

- Kaip ir dviejuose pirmesniuose piliečių požiūrio į Europos Parlamentą

tyrimuose (atliktuose 2010 m. pradžioje ir 2009 m. pradžioje), vyrai šiek

tiek geriau prisimin÷ apie žiniasklaidoje pateiktą informaciją negu

moterys: 64 proc. vyrų nurod÷, kad skait÷ spaudoje, mat÷ internete ar

gird÷jo per radiją ar televiziją ką nors apie Europos Parlamentą, palyginti

tik su 55 proc. teigiamai atsakiusių moterų, ir šis skirtumas siekia devynis

punktus.

- Atrodo, kad respondentų amžius taip pat tur÷jo įtakos atsakymams, nes

vyriausieji respondentai kur kas dažniau atsakydavo teigiamai (61 proc.

55 m. amžiaus ir vyresnių respondentų, palyginti su 50 proc. 15–24 m.

amžiaus respondentų). Vyresni asmenys paprastai priklauso tai žmonių

grupei, kurioje daugiausia laiko skiriama naujienoms ir žinioms, iš dalies

d÷l to, kad šie žmon÷s turi daugiau laisvo laiko.

11

Tačiau, be šių lyties ir amžiaus nulemtų skirtumų, atrodo, kad

palankiausias socialines sąlygas turinčių asmenų kategorijos turi

geriausias galimybes susipažinti su informacija apie Europos Parlamentą:

- 70 proc. respondentų, kurie mok÷si ir sulaukę 19 m. amžiaus, yra skaitę

spaudoje, matę internete ar gird÷ję per radiją ar televiziją ką nors apie

Europos Parlamentą (palyginti su 52 proc. respondentų, kurie paliko

mokyklą 15 m. amžiaus ar jaunesni).

- Taip pat vadybininkai (73 proc.) ir savarankiškai dirbantys asmenys

(69 proc.), palyginti su bedarbiais (55 proc.).

- Asmenys, kurie beveik niekada nesusiduria su sunkumais apmok÷dami

sąskaitas (62 proc., palyginti su 49 proc. asmenų, kurie dažniausiai

susiduria su tokiais sunkumais), ir respondentai, kurie save priskiria prie

aukščiausią socialinę pad÷tį užimančių asmenų (65 proc., palyginti su

52 proc. žemiausią socialinę pad÷tį užimančių respondentų), taip pat

geriau prisimena tokią informaciją gird÷ję žiniasklaidoje.

- Galiausiai taip teigia ir 63 proc. respondentų, kurie kasdien naudojasi

internetu, palyginti su 55 proc. respondentų, kurie visiškai nesinaudoja

internetu.

12

Yes No Don't know

EU27 59% 39% 2%

Male 64% 34% 2%

Female 55% 43% 2%

15-24 50% 48% 2%

25-39 59% 40% 1%

40-54 64% 34% 2%

55 + 61% 37% 2%

15- 52% 46% 2%

16-19 59% 39% 2%

20+ 70% 29% 1%

Still studying 53% 45% 2%

Self- employed 69% 30% 1%

Managers 73% 26% 1%

Other white collars 59% 40% 1%

Manual workers 57% 41% 2%

House persons 50% 49% 1%

Unemployed 55% 44% 1%

Retired 61% 37% 2%

Students 53% 45% 2%

Everyday 63% 36% 1%

Often/ Sometimes 62% 36% 2%

Never 55% 43% 2%

Most of the time 49% 49% 2%

From time to time 59% 39% 2%

Almost never 62% 36% 2%

Difficulties paying bills

QA1 Have you recently read in the press, seen on the Internet o r heard on the radioor television something about the European Parliame nt?

Gender

Age

Education (End of)

Respondent occupation scale

Use of the Internet

13

1.2. Žinios apie Europos Parlamento veiklą [QA2]2

Daugiau nei du trečdaliai europiečių mano, kad jiems trūksta

informacijos apie Europos Parlamento veiklą.

Kaip jau pasteb÷jome, apskritai europiečiai vis dar palankiai nusiteikę d÷l

žiniasklaidos pateikiamos informacijos apie Europos Parlamentą kiekio.

Vis d÷lto 69 proc. europiečių, t. y. vienu punktu daugiau nei pra÷jusiais metais,

mano, kad jie n÷ra gerai informuoti. Tik 28 proc. (– 2 punktai) nurod÷, kad yra

gerai informuoti, o 3 proc. šiuo klausimu netur÷jo nuomon÷s.

Ši neigiama tendencija tur÷tų būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad pirmesnis

Euobarometro piliečių požiūrio į Europos Parlamentą tyrimas atliktas pra÷jus tik

keletui m÷nesių po 2009 m. birželio m÷n. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą,

kai Europos piliečiai iš tikrųjų jaut÷si geriau informuoti apie Europos Parlamento

veiklą. Po metų, kai rinkimų poveikis išbl÷so, piliečiai pajuto šios informacijos

stoką.

Be to, vert÷tų atsižvelgti į tai, kad geb÷jimas prisiminti žiniasklaidoje pateiktą

informaciją apie EP nebūtinai yra tiesiogiai susijęs su tuo, ar asmuo yra gerai ar

blogai informuotas apie šios institucijos veiklą. Tod÷l kyla klausimas, ar šis

menkas geb÷jimas prisiminti informaciją atsiranda d÷l skleidžiamos informacijos

rūšies ir turinio.

2 Kalbant bendrai, ar manote, kad Jūs esate labai gerai, gana gerai, gana blogai ar labai blogai informuotas (-a) apie Europos Parlamento veiklą?

14


Pasteb÷ti nedideli skirtumai, susiję su įstojimo į ES laikotarpiu: 32 proc.

respondentų iš valstybių, įstojusių į ES 2004–2007 m., man÷, kad jie yra gerai

informuoti, palyginti su 27 proc. respondentų iš valstybių, įstojusių į ES iki

2004 m. Tiksliau:

- Slovakijos (45 proc.), Maltos ir Airijos (po 43 proc.), Liuksemburgo

(42 proc.) ir Lietuvos (41 proc.) respondentai dažniausiai linkę manyti, kad

yra gerai informuoti.

- Priešingai, Ispanijos (19 proc.), Prancūzijos (21 proc.), Švedijos ir

Rumunijos (po 23 proc.) bei Latvijos (24 proc.) respondentai mažiausiai

linkę manyti, kad yra gerai informuoti.

15

Nuo 2010 m. sausio m÷n. didžiausias gerai informuotų respondentų skaičiaus

augimas nustatytas Austrijoje (37 proc., + 10 punktų) ir Danijoje (30 proc.,

+ 4 punktai). Tačiau mažiau respondentų nei 2010 m. sausio m÷n. tyrime

Ispanijoje (19 proc., – 9 punktai), Liuksemburge (42 proc., – 8) ir Bulgarijoje

(29 proc., – 8) linkę manyti, kad yra gerai informuoti.

16

EB73.1 Jan.-Feb. 2010

EB74.3 Nov.-Dec. 2010

Diff. EB74.3-EB73.1

EU27 30% 28% -2

AT 27% 37% +10

DK 26% 30% +4

MT 40% 43% +3

BG 37% 29% -8

LU 50% 42% -8

ES 28% 19% -9

QA2 In general, do you consider that you are very w ell, fairly well, fairly badly or very badly informed about the Europ ean Parliament’s

activities?- Total 'Well informed' -

…


Socialin÷ ir demografin÷ analiz÷ padeda nustatyti gyventojų, kurie mano, kad

yra gerai informuoti apie Europos Parlamentą, kategorijas.

- Vyrai dažniau nei moterys mano, kad yra gerai informuoti apie

Europos Parlamentą (atitinkamai 33 proc. ir 24 proc.).

- Atrodo, kad toks įsitikinimas labiau paplitęs tarp 40–54 m. amžiaus

respondentų, negu tarp jaunesnių respondentų (30 proc. 40−54 m.

amžiaus respondentų, palyginti su 24 proc. 15–24 m. amžiaus

respondentų).

Kaip jau min÷ta nagrin÷jant klausimą d÷l žiniasklaidos (QA1), palankiausias

sąlygas turintys gyventojai priklauso ir tai kategorijai, kurios atstovai

save laiko geriausiai informuotais apie Europos Parlamentą:

- Tai daugiausia respondentai, kurie mok÷si ilgiau nei iki 20 m. amžiaus

(36 proc., palyginti su 20 proc. respondentų, kurie mokyklą paliko,

nesulaukę 16 m. amžiaus).

- Vadybininkai (41 proc., palyginti su 18 proc. namų ruošos darbus

atliekančių asmenų ir 20 proc. bedarbių).

17

- 32 proc. respondentų, kurie beveik niekada nesusiduria su sunkumais

apmok÷dami sąskaitas, nurod÷, kad yra gerai informuoti, palyginti su

19 proc. respondentų, kurie dažnai susiduria su tokiais sunkumais; taip

pat 37 proc. respondentų, priskiriančių save prie aukščiausią socialinę

pad÷tį užimančių asmenų (palyginti su 21 proc. žemiausią socialinę pad÷tį

užimančių respondentų).

18

Total 'Well informed'

Total 'Not well informed'

Don't know

EU27 28% 69% 3%

Male 33% 65% 2%

Female 24% 73% 3%

15-24 24% 73% 3%

25-39 28% 70% 2%

40-54 30% 68% 2%

55 + 29% 68% 3%

15- 20% 77% 3%

16-19 28% 69% 3%

20+ 36% 62% 2%



Managers 41% 57% 2%





Retired 29% 68% 3%

Students 27% 70% 3%

(1-4) Left 30% 68% 2%

(5-6) Centre 29% 69% 2%

(7-10) Right 36% 62% 2%





Left-Right scale


QA2 In general, do you consider that you are very well, fairly well, fairly badly or very badlyinformed about the European Parliament’s activities ?

Gender

Age

Education (End of)

19

1.3. EP narių rinkimai [QA4]3

Nedaug europiečių žino, kad jiems atstovaujantys Europos Parlamento

nariai pos÷džiauja pasiskirstę pagal politines pažiūras.

Respondentų, kurie žino, kad Europos Parlamento nariai pos÷džiauja

pasiskirstę pagal politines pažiūras (42 proc., – 1 punktas), skaičius yra

šiek tiek didesnis už respondentų, klaidingai manančių, kad tautyb÷ −

lemiamas veiksnys, skaičių (38 proc., – 1 punktas).

Lyginant 2009 m. pradžioje ir 2010 m. pradžioje atliktų piliečių požiūrio į Europos

Parlamentą tyrimų rezultatus matyti, kad teisingų atsakymų dalis padid÷jo

7 proc.: 2009 m. birželio m÷n. vykę Europos Parlamento rinkimai neabejotinai

pagerino europiečių žinias.

„Nežinau“ atsakymų skaičius padid÷jo dviem punktais, ir šį atsakymą pasirinko

vienas iš penkių respondentų (lygiai 20 proc.).

3 QA4. O, Jūsų manymu, Europos Parlamento nariai Europos Parlamente s÷di pagal…?

20


Yra labai didelių skirtumų tarp valstybių narių lyginant atsakymus

(teisingus ar klaidingus) ir „nežinau“ atsakymų skaičių.

- Nyderlandų (61 proc.), Belgijos (60 proc.), Estijos ir Švedijos (po 59 proc.)

bei Slov÷nijos (58 proc.) respondentai dažniausiai pateik÷ teisingą

atsakymą.

- Priešingai, Čekijos (64 proc.), Slovakijos (56 proc.), Graikijos (54 proc.) ir

Italijos (53 proc.) respondentai dažniausiai klaidingai man÷, kad Europos

Parlamento nariai pos÷džiauja pasiskirstę pagal tautybę. Kiekvienoje iš šių

keturių valstybių neteisingų atsakymų skaičius pastaraisiais metais išaugo.

- Bulgarijoje (32 proc.), Vokietijoje (29 proc.), Jungtin÷je Karalyst÷je

(28 proc.) ir Kipre bei Maltoje (po 26 proc.) užregistruotas didžiausias

„nežinau“ atsakymų skaičius.

21

Teisingų atsakymų skaičius labiausiai išaugo Portugalijoje (53 proc.,

+ 12 punktų), Prancūzijoje (48 proc., + 7 punktai) ir Latvijoje (46 proc.,

+ 7 punktai).

Teisingų atsakymų skaičius („pagal politines pažiūras“) per metus smarkiai

nukrito Suomijoje (56 proc., – 10 punktų), Vengrijoje (42 proc., – 9 punktai) ir

Kipre (52 proc., – 9 punktai).

22

Their political affinities

Diff.EB74.3 - EB73.1

Their nationality


Don't know


EU27 42% -1 38% -1 20% +2

PT 53% +12 31% -10 16% -2

FR 48% +7 33% -10 19% +3

LV 46% +7 41% -10 13% +3

LT 51% +5 27% -4 22% -1

ES 47% +3 33% -6 20% +3

PL 40% +3 40% -7 20% +4

BE 60% +1 35% +2 5% -3

RO 52% +1 29% +1 19% -2

EE 59% = 30% = 11% =

NL 61% -2 33% = 6% +2

MT 46% -2 28% -1 26% +3

AT 44% -2 43% +1 13% +1

IT 32% -2 53% +7 15% -5

SE 59% -3 33% +6 8% -3

DE 37% -3 34% -3 29% +6

SK 34% -3 56% +1 10% +2

BG 33% -3 35% +7 32% -4

UK 38% -4 34% -1 28% +5

CZ 26% -4 64% +6 10% -2

EL 32% -5 54% +2 14% +3

DK 52% -6 36% +4 12% +2

LU 50% -6 37% = 13% +6

IE 41% -6 35% +4 24% +2

SI 58% -8 27% +3 15% +5

CY 52% -9 22% +6 26% +3

HU 42% -9 49% +10 9% -1

FI 56% -10 32% +7 12% +3

QA4 And, in your opinion, do members of the Europea n Parliament sit in the European Parliament accordi ng to…?

23


- Yra nemažas penkių procentinių punktų skirtumas (kaip ir prieš metus)

tarp europiečių vyrų ir moterų (45 proc., palyginti su 40 proc.), kurie

pateik÷ teisingą atsakymą į šį klausimą. Vis d÷lto vyrai dažniau nei

moterys pateik÷ ir neteisingą atsakymą (39 proc. ir 37 proc.). Kita vertus,

moterys buvo labiau linkusios nepareikšti savo nuomon÷s: 23 proc.,

palyginti su 16 proc. vyrų.

- Amžius, kurį sukakę respondentai baig÷ mokytis, taip pat yra

lemiamas veiksnys, nes 48 proc. respondentų, kurie mok÷si iki 20 m.

amžiaus ar ilgiau, pateik÷ teisingą atsakymą, palyginti su 39 proc.

respondentų, kurie baig÷ mokyklą 15 m. amžiaus ar jaunesni. Tačiau

reikia atsižvelgti į tai, kad labiausiai išsilavinę respondentai dažniausiai

pateik÷ klaidingą atsakymą (40 proc., palyginti su 33 proc. respondentų,

kurie baig÷ mokyklą 15 m. amžiaus ar jaunesni). Taip yra tod÷l, kad

mažiausiai išsilavinę respondentai buvo labiau linkę nepareikšti savo

nuomon÷s: 28 proc., palyginti tik su 12 proc. respondentų, kurie mok÷si

ilgiausiai.

- Atrodo, kad priklausymas palankiausias socialines sąlygas turinčių

asmenų kategorijai taip pat tur÷jo įtakos atsakymams, nes 48 proc.

vadybininkų nurod÷, kad Europos Parlamento nariai pos÷džiauja

pasiskirstę pagal politines pažiūras (pvz., palyginti su 38 proc. namų

ruošos darbus atliekančių asmenų). Tačiau beveik vienodas skaičius

respondentų, kurie susiduria su sunkumais apmok÷dami sąskaitas, ir

respondentų, kurie beveik niekada nesusiduria su tokiais sunkumais,

(abiem atvejais po 43 proc.) pateik÷ teisingą atsakymą.

- Logiška, kad 50 proc. atsakiusiųjų, kad jie yra gerai informuoti apie

Europos Parlamento veiklą, pateik÷ teisingą atsakymą (palyginti su

40 proc. atsakiusiųjų, kad jie n÷ra gerai informuoti).

Panašiai 23 proc. atsakiusiųjų, kad jie n÷ra gerai informuoti apie Europos

Parlamento veiklą (palyginti tik su 9 proc. gerai informuotų respondentų),

negal÷jo pasirinkti n÷ vieno iš atsakymų.

24

Their political affinities

Their nationality Don't know

EU27 42% 38% 20%

Male 45% 39% 16%

Female 40% 37% 23%

15- 33% 39% 28%

16-19 39% 42% 19%

20+ 40% 48% 12%



Managers 48% 40% 12%





Retired 43% 33% 24%

Students 38% 42% 20%




Informed 50% 41% 9%

Notinformed 40% 37% 23%

Information on EP's activities



QA4 And, in your opinion, do members of the European Parliame nt sit in theEuropean Parliament according to…?

Gender

Education (End of)

25

2. Europos Parlamento įvaizdis ir vaidmuo

Jau išsiaiškinome, ar europiečiai jaučiasi gerai informuoti apie Europos

Parlamentą ir kokios jų žinios apie Parlamento darbą.

Toliau smulkiai nagrin÷sime, kaip europiečiai šiuo metu suvokia Parlamento

įvaizdį ir vaidmenį.

2.1. Europos Parlamento įvaizdis [QA3]4

Įvaizdis, kurį galima gerinti.

Siekiant išaiškinti, kaip europiečiai suvokia Europos Parlamento vaidmenį,

respondentams buvo pateikti penki apibūdinimai ir paprašyta nurodyti, kuris iš tų

apibūdinimų, ar n÷ vienas iš jų, tinkamai apibr÷žia respondentų požiūrį į Europos

Parlamentą.

Teigiamas įvaizdis nuo 2010 m. pradžios pablog÷jo tik nežymiai.

Apibūdinimų „dinamiškas“ (39 proc.) ir „demokratiškas“ (63 proc.) skaičius

sumaž÷jo po vieną punktą, o atsakymų „išklausantis Europos piliečius“ skaičius

sumaž÷jo trimis punktais (35 proc.).

4 QA3. Apie kiekvieną iš šių žodžių / apibūdinimų pasakykite, ar, Jūsų nuomone, jie labai gerai, gana gerai, gana blogai ar labai blogai apibūdina tai, kaip Jūs suvokiate Europos Parlamentą: dinamiškas, demokratiškas, išklausantis Europos piliečius, nežinomas, neveiksmingas.

26

Priešingai, atsakymų apie EP įvaizdį „nežinomas“ skaičius (51 proc.) padid÷jo

dviem punktais, o „neveiksmingas“ (38 proc.) – vienu punktu. Šiuos pokyčius v÷l

neabejotinai galima paaiškinti sumaž÷jusiu žiniasklaidos d÷mesiu Europos

Parlamentui, palyginti su laikotarpiu po Europos Parlamento rinkimų: kaip jau

min÷ta, paskutinis tyrimas (EB 73.1 grandies tyrimas, atliktas 2010 m. sausio–vasario m÷n.) buvo atliktas netrukus po 2009 m. birželio m÷n. vykusių rinkimų į

Europos Parlamentą. Žinoma, laikui b÷gant d÷mesys išbl÷so. Tačiau rezultatai vis

dar labiau teigiami nei ikirinkiminiu laikotarpiu.

Atlikus išsamią kiekvienos dalies rezultatų analizę, iš pradžių nagrin÷jant

teigiamus įvaizdžio bruožus, paaišk÷jo, kad:

Nuomon÷ apie Europos Parlamento dinamiškumą labai skiriasi.

Nuomon÷ d÷l tokio įvaizdžio aspekto labai skiriasi: 39 proc. europiečių

mano, kad Europos Parlamentas gali būti apibūdinamas kaip

„dinamiškas“, o 42 proc. laikosi priešingos nuomon÷s.

Šie rezultatai išliko daugiau ar mažiau nepakitę nuo 2010 m. pradžios

(kiekvienoje iš dviejų pozicijų nustatytas sumaž÷jimas vienu punktu).

Tačiau atsakant į šį klausimą, „nežinau“ atsakymų skaičius šiek tiek padid÷jo −

dviem punktais, ir šiame tyrime jį pasirinko beveik vienas iš penkių respondentų

(19 proc.). Toliau galima pasteb÷ti, kad „nežinau“ atsakymų skaičius per metus

išaugo kiekvieno iš keturių apibūdinimų atveju, nors respondentams buvo vis

sunkiau apsispręsti, kaip jie suvokia Europos Parlamento įvaizdį. Po

didelio d÷mesio, parodyto per rinkimus, Europos Parlamentui

žiniasklaidoje skirta mažiau d÷mesio, tod÷l europiečiai ne taip ryžtingai

atsak÷ į šį klausimą.

27


Pirmas svarbus pokytis − 15 punktų skirtumas tarp valstybių, įstojusių į

ES iki 2004 m., ir valstybių, įstojusių į ES 2004–2007 m. Tik 36 proc.

pirmosios grup÷s respondentų mano, kad Europos Parlamentas yra dinamiškas, ir

dauguma (51 proc.) antrosios grup÷s respondentų laikosi tokios nuomon÷s.

- Taigi, palyginti su ES vidurkiu, kuris siekia 39 proc., Slovakijos (69 proc.),

Vengrijos (62 proc.), Bulgarijos (58 proc.) ir Slov÷nijos (57 proc.)

respondentai dažniausiai mano, kad Europos Parlamentas − dinamiška

institucija.

- Priešingai, šalys, kuriose Europos Parlamento įvaizdį galima labiausiai

gerinti (kur ši institucija n÷ra suvokiama kaip dinamiška), yra vienos

seniausių ES valstybių narių: Nyderlandai (61 proc.), Jungtin÷ Karalyst÷

(58 proc.) bei Vokietija ir Danija (po 53 proc.).

Didžiausias neigiamas pokytis užregistruotas Graikijoje (52 proc. respondentų

sutinka, kad žodžiu „dinamiškas“ galima tinkamai apibūdinti Europos Parlamentą,

– 16 punktų). Graikija nuo 2009 m. pabaigos susiduria su precedento neturinčia

finansų krize, ir atrodo, kad gana kritiškai nusiteikusi Europos Parlamento

atžvilgiu.

28

Total 'Describes well'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Total 'Describes

badly'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Don't knowDiff.

EB74.3 - EB73.1

EU27 39% -1 42% -1 19% +2

SK 69% +2 24% -2 7% =

HU 62% +3 27% -3 11% =

BG 58% -2 20% +1 22% +1

SI 57% = 31% -1 12% +1

IT 56% +3 30% -5 14% +2

RO 54% -2 13% -4 33% +6

EL 52% -16 43% +14 5% +2

LT 52% +3 20% -1 28% -2

MT 51% -1 13% +1 36% =

CY 50% -8 19% +3 31% +5

PT 50% = 28% -3 22% +3

CZ 49% = 41% = 10% =

FI 48% +3 45% -4 7% +1

LU 46% -13 42% +11 12% +2

BE 45% = 48% -1 7% +1

EE 45% +1 28% +1 27% -2

IE 45% +2 28% +1 27% -3

PL 45% -5 29% -1 26% +6

AT 41% +5 49% -5 10% =

ES 37% -1 35% -3 28% +4

LV 37% +2 36% -7 27% +5

DK 36% +3 53% -2 11% -1

SE 35% -1 52% +3 13% -2

FR 33% = 49% +3 18% -3

DE 32% +2 53% -2 15% =

NL 31% +5 61% -6 8% +1

UK 17% -3 58% = 25% +3

QA3.1 Please tell me for each of the following word s/ expressions whether it describes very well, fairly well, fairly badly or very badly your percep tion of the European Parliament.

- Dynamic -

29


Atliekant socialinę ir demografinę analizę nustatytos Europos gyventojų

kategorijos, kurios kritiškiausiai vertina Europos Parlamento

dinamiškumą.

- Atsakant į šį klausimą nustatytas gana didelis septynių punktų

skirtumas tarp vyrų ir moterų; 45 proc. vyrų mano, kad Europos

Parlamentas n÷ra dinamiškas, palyginti su 38 proc. moterų.

Amžiaus atžvilgiu, 40–54 m. amžiaus respondentai dažniau pritar÷ šiai

nuomonei (46 proc., palyginti su 35 proc. 15–24 m. amžiaus

respondentų).

- Tačiau dinamiškumo stokos suvokimas labiausiai vyravo tarp

palankiausias sąlygas turinčių respondentų, kurių dauguma pritar÷

tokiai nuomonei: 49 proc. labiausiai išsilavinusių respondentų mano, kad ši

institucija n÷ra dinamiška (palyginti su 38 proc. respondentų, kurie paliko

mokyklą iki 16 m. amžiaus), kaip ir 51 proc. vadybininkų (palyginti su

37 proc. namų ruošos darbus atliekančių asmenų), 45 proc. respondentų,

kurie beveik niekada nesusiduria su sunkumais apmok÷dami sąskaitas

(palyginti su 41 proc. respondentų, kurie dažniausiai susiduria su tokiais

sunkumais) ir 44 proc. respondentų, kurie save laiko aukščiausią socialinę

pad÷tį užimančiais asmenimis (palyginti su 39 proc. žemiausią socialinę

pad÷tį užimančių respondentų). Iš tikrųjų, būtent „nežinau“ atsakymų

skaičius labiausiai skiriasi įvairiose socialin÷se kategorijose: 25 proc.

bedarbių pasirinko tokį atsakymą, palyginti su, pvz., 9 proc. vadybininkų.

Daugiau respondentų, kurie priklauso, palankiausias socialines

sąlygas turinčių asmenų kategorijai, tikisi didesnio Europos

Parlamento dinamiškumo visų pirma tod÷l, kad yra geriau susipažinę su

Parlamento veikla ir funkcijomis.

- Galiausiai įdomu pažym÷ti, kad respondentai, kurie mano esantys

blogai informuoti apie Europos Parlamento veiklą, taip pat

kritiškiausiai vertina Parlamentą (46 proc. mano, kad žodis

„dinamiškas“ n÷ra tinkamas Europos Parlamentui apibūdinti, palyginti su

34 proc. respondentų, kurie mano esantys gerai informuoti). Taip yra ir su

asmenimis, kurie mano, kad Europos Parlamentas tur÷tų atlikti mažesnį

vaidmenį (64 proc., palyginti tik su 38 proc. manančiųjų, kad ši institucija

tur÷tų atlikti svarbesnį vaidmenį).

30

Dynamic Total 'Describes

well'Total 'Describes

badly'DK

EU27 39% 42% 19%

Male 40% 45% 15%

Female 39% 38% 23%

15-24 43% 35% 22%

25-39 41% 42% 17%

40-54 37% 46% 17%

55 + 37% 42% 21%

15- 34% 38% 28%

16-19 41% 41% 18%

20+ 40% 49% 11%


Self-employed 43% 44% 13%

Managers 40% 51% 9%





Retired 36% 42% 22%





Low (1-4) 35% 39% 26%

Medium (5-6) 40% 42% 18%

High (7-10) 45% 44% 11%

Informed 62% 34% 4%

Not informed 30% 46% 24%

More important 48% 38% 14%

The same 43% 35% 22%

Less important 26% 64% 10%

QA3.1 Please tell me for each of the following words/ express ions whether itdescribes very well, fairly well, fairly badly or very badly your perception of theEuropean Parliament.

Sex

Age

Self-positioning on the social staircase


Preference for the EP's role

Education (End of)



31

Šeši iš dešimties europiečių Europos Parlamentą apibūdina kaip

demokratišką instituciją.

Beveik du trečdaliai europiečių (63 proc.) mano, kad žodžiu

„demokratiškas“ tinkamai apibūdinamas Europos Parlamentas (tai

vienintel÷ Europos institucija, kurios nariai renkami remiantis tiesiogine

visuotine rinkimų teise). Tačiau skaičius yra šiek tiek mažesnis (– 1 punktas)

už rezultatą, gautą atlikus Eurobarometro 73.1 grandies tyrimą 2010 m. pradžioje

(tada nustatytas sumaž÷jimas dviem punktais nuo 2009 m. pradžios).

Mažiau nei ketvirtadalis respondentų (24 proc., išliko nepakitęs) mano, kad

Europos Parlamentas n÷ra demokratiškas, o 13 proc. (+ 1 punktas) nepareišk÷

savo nuomon÷s.


Įdomu, kad įsitikinimas Europos Parlamento demokratiškumu labiau

paplitęs euro zonai priklausančiose šalyse (66 proc., palyginti su 58 proc.

euro zonai nepriklausančių šalių), bet ir valstyb÷se, įstojusiose į ES 2004–2007 m. (70 proc., palyginti su 61 proc. valstyb÷se, įstojusiose į ES iki 2004 m.).

- Slovakijos (82 proc.), Vengrijos (76 proc.), Liuksemburgo (74 proc.) ir

Bulgarijos (71 proc.) respondentai dažniausiai mano, kad Europos

Parlamentas gali būti apibūdinamas kaip demokratiška institucija.

- Priešingai, Jungtin÷s Karalyst÷s (39 proc.) ir Graikijos (49 proc., per metus

nustatytas labai didelis, 20 punktų, sumaž÷jimas) respondentai

skeptiškiausiai nusiteikę Parlamento atžvilgiu (kitaip tariant, mažiausiai

įsitikinę, kad EP − demokratiška institucija).

Kalbant apie pokytį, respondentų, kurie mano, kad EP − demokratiška

institucija, skaičius padid÷jo Austrijoje (65 proc., + 10 punktų), tačiau tiek

pat sumaž÷jo Kipre (54 proc., − 10 punktų).

32

Total 'Describes

well'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Total 'Describes

badly'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Don't knowDiff.

EB74.3 - EB73.1

EU27 63% -1 24% = 13% +1

SK 82% +2 14% -2 4% =

HU 76% +3 17% -3 7% =

LU 74% +1 17% -1 9% =

BG 71% = 13% +1 16% -1

DE 70% -2 21% = 9% +2

PL 70% = 11% -3 19% +3

SE 70% = 24% +1 6% -1

CZ 69% -1 24% = 7% +1

DK 69% -1 25% +3 6% -2

ES 69% +1 18% -3 13% +2

IT 69% +3 22% -4 9% +1

BE 68% -2 28% +3 4% -1

RO 68% -3 11% = 21% +3

EE 67% -3 18% +2 15% +1

LT 66% -1 15% +1 19% =

NL 66% -5 28% +4 6% +1

MT 65% +2 12% +1 23% -3

AT 65% +10 30% -9 5% -1

IE 61% +2 16% +2 23% -4

PT 59% = 22% -5 19% +5

SI 59% -6 34% +5 7% +1

FR 57% -4 27% +6 16% -2

CY 54% -10 18% +5 28% +5

FI 54% -1 39% = 7% +1

LV 51% +1 28% -5 21% +4

EL 49% -20 46% +17 5% +3

UK 39% -3 41% +4 20% -1

QA3.2 Please tell me for each of the following word s/ expressions whether it describes very well, fairly well, fairly badly or very badly your perception of the European Parliament.

- Democratic -

33


- Kaip jau min÷ta nagrin÷jant pirmesnius klausimus siekiant išsiaiškinti, ar

europiečiai yra gerai informuoti (QA1, QA2 ir QA3), palankiausias

sąlygas turinčių respondentų kategorijos yra geriausiai informuotos

apie Europos Parlamentą. Logiška, kad šie asmenys taip pat dažniausiai

žino, kad tai iš esm÷s demokratiškai veikianti institucija.

- V÷lgi vadybininkai (72 proc., palyginti su 56 proc. bedarbių), labiausiai

išsilavinę respondentai (70 proc., palyginti su 53 proc. mokyklą palikusių

iki 16 m. amžiaus) ir asmenys, kurie beveik niekada nesusiduria su

sunkumais apmok÷dami sąskaitas (65 proc., palyginti su 51 proc.

dažniausiai susiduriančių su tokiomis problemomis), dažniausiai mano, kad

tai demokratiška institucija.

- Tokios pat nuomon÷s yra jauniausieji respondentai (66 proc. 15–24 m.

amžiaus respondentų, palyginti su 59 proc. 55 m. amžiaus ir vyresnių

respondentų).

- Be to, logiška, kad tokios nuomon÷s laikosi ir 79 proc. respondentų, kurie

yra gerai informuoti apie Europos Parlamento veiklą (palyginti su

57 proc. respondentų, kurie mano, kad yra blogai informuoti).

- Galiausiai 73 proc. respondentų, kurie pritaria svarbesniam Europos

Parlamento vaidmeniui, taip pat laikosi tokios nuomon÷s (palyginti tik su

48 proc. respondentų, kurie pageidauja, kad Parlamento vaidmuo būtų

mažesnis).

34

DemocraticTotal 'Describes


badly'DK

EU27 63% 24% 13%

15-24 66% 18% 16%

25-39 65% 23% 12%

40-54 64% 25% 11%

55 + 59% 27% 14%

15- 53% 28% 19%

16-19 63% 24% 13%

20+ 70% 23% 7%



Managers 72% 22% 6%





Retired 58% 27% 15%





Informed 79% 19% 2%



The same 68% 18% 14%







Age

Education (End of)

35

Pus÷ europiečių mano, kad Europos Parlamentas neišklauso piliečių.

Tik šiek tiek daugiau nei trečdalis europiečių (35 proc.) mano, kad teiginiu

„išklausantis Europos piliečius“ galima tinkamai apibūdinti Europos Parlamentą (ir

tik 4 proc. nurod÷, kad šiuo teiginiu „labai gerai“ apibūdinamas EP). Šis skaičius

sumaž÷jo trimis punktais, palyginti su Eurobarometro 73.1 grandies tyrimu,

atliktu 2010 pradžioje, ir penkiais punktais, palyginti su EB 71.1 grandies tyrimu,

atliktu 2009 m. pradžioje.

Priešingai, 50 proc. (+ 1 punktas, bet + 7 punktai, palyginti su 2009 m. pradžioje

atliktu piliečių požiūrio į Europos Parlamentą tyrimu) jų mano, kad tai n÷ra

tinkamas apibūdinimas.

Tačiau šis Europos Parlamento įvaizdžio aspektas nuo 2009 m. pradžios

pablog÷jo.

„Nežinau“ atsakymų skaičius kalbant apie šį įvaizdžio bruožą šiuo metu siekia

15 proc. (+ 2 punktai).


Pirmas pasteb÷tas faktas: nustatytas didelis 23 punktų skirtumas tarp

respondentų iš valstybių, įstojusių į ES iki 2004 m., ir iš valstybių,

įstojusių į ES 2004–2007 m. 55 proc. pirmųjų valstybių respondentų (palyginti

tik su 32 proc. pastarųjų valstybių respondentų) yra kritiškai nusiteikę Europos

Parlamento atžvilgiu (mano, kad šis neišklauso Europos piliečių). Tokia pad÷tis,

tik mažesniu mastu, susiklosčiusi ir euro zonai priklausančiose šalyse: 55 proc.

respondentų kritiškai vertina Europos Parlamento geb÷jimą išklausyti piliečius,

palyginti su 42 proc. respondentų iš euro zonai nepriklausančių šalių.

- Kaip jau min÷ta, respondentai iš valstybių, įstojusių į ES 2004–2007 m.,

dažniausiai mano, kad Europos Parlamentas išklauso Europos piliečius:

ypač Vengrijoje (64 proc.), Slovakijoje (63 proc.), Maltoje (57 proc.),

Estijoje (51 proc.) ir Lietuvoje (50 proc.).

- Priešingai, respondentai iš valstybių, įstojusių į ES iki 2004 m., yra

kritiškiausi: Graikijoje (68 proc.), Vokietijoje (64 proc.), Nyderlanduose

(63 proc.), Prancūzijoje (61 proc.) ir Austrijoje (61 proc.).

V÷lgi Graikija yra šalis, kurioje užfiksuotas didžiausias pokytis per metus:

respondentų, kurie mano, kad Europos Parlamentas išklauso piliečius, skaičius

sumaž÷jo 21 punktu.

36

Total 'Describes

well'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Total 'Describes

badly'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Don't knowDiff.

EB74.3 - EB73.1

EU27 35% -3 50% +1 15% +2

HU 64% +4 31% -4 5% =

SK 63% -1 32% = 5% +1

MT 57% -3 22% +1 21% +2

EE 51% -2 32% = 17% +2

LT 50% +2 31% -2 19% =

BG 48% +2 29% = 23% -2

IT 48% = 39% -4 13% +4

PL 46% -1 29% -3 25% +4

RO 45% -12 29% +9 26% +3

IE 44% +2 33% +1 23% -3

CY 43% -7 29% +5 28% +2

LV 43% -3 39% -1 18% +4

CZ 42% -4 51% +4 7% =

DK 40% -1 53% +3 7% -2

SE 40% -1 52% +1 8% =

BE 39% +4 58% -3 3% -1

LU 38% -7 51% +6 11% +1

FI 37% +2 57% -4 6% +2

PT 36% +3 43% -8 21% +5

SI 36% -4 54% +1 10% +3

ES 35% -2 49% -1 16% +3

AT 31% +5 61% -7 8% +2

NL 30% -1 63% = 7% +1

EL 26% -21 68% +17 6% +4

FR 25% -8 61% +10 14% -2

DE 24% -7 64% +5 12% +2

UK 24% -3 56% +1 20% +2

QA3.3 Please tell me for each of the following word s/ expressions whether it describes very well, fairly well, fairly badly or very badly your percep tion of the European Parliament.

- Listening to European citizens -

37


- Nors moterų ir vyrų atsakymai yra beveik vienodi pasirenkant

punktą „gerai apibūdina“ (atitinkamai 36 proc. ir 34 proc.), vyrai

dažniau nei moterys (53 proc. ir 48 proc.) mano, kad Europos Parlamentas

neišklauso Europos piliečių. Šiuo atveju, kaip ir kitais atvejais, moterys

rečiau pateikia savo poziciją (18 proc. moterų atsak÷ „nežinau“, palyginti

su 11 proc. vyrų).

- Jauniausieji respondentai (41 proc. 15–24 m. amžiaus asmenų,

palyginti su 31 proc. 55 m. amžiaus ir vyresnių respondentų) dažniausiai

nurodo, kad apibūdinimas „išklauso Europos piliečius“ tinka

Europos Parlamentui.

- Taip mano ir respondentai, kurie mok÷si ilgiausiai (37 proc. asmenų,

kurie mok÷si iki 19 m. amžiaus ir v÷liau, palyginti su 29 proc. asmenų,

kurie paliko mokyklą nesulaukę 16 m. amžiaus), ir respondentai, kurie

save priskiria prie aukščiausią socialinę pad÷tį užimančių asmenų

(42 proc., palyginti su 30 proc. žemiausią socialinę pad÷tį užimančių

respondentų).

- Ši nuomon÷ labiau paplitusi ir tarp dešiniųjų politinių pažiūrų atstovų:

42 proc., palyginti su 35 proc. kairiųjų pažiūrų atstovų.

- Tačiau respondentai, kurie yra geriausiai informuoti apie

institucijos veiklą, dažniausiai mano, kad Europos Parlamentas

išklauso piliečius: 51 proc., palyginti su 28 proc. teigiančiųjų, kad yra

blogai informuoti.

- Panašiai užregistruotas didelis 20 punktų skirtumas tarp respondentų,

kurie pageidauja, kad Europos Parlamentas atliktų svarbesnį

vaidmenį, ir respondentų, kurie pageidauja, kad šios institucijos

atliekamas vaidmuo būtų mažesnis: atitinkamai 43 proc. ir 23 proc.

38

Listening to European citizens

Total 'Describes well'

Total 'Describes badly'

DK

EU27 35% 50% 15%

Male 36% 53% 11%

Female 34% 48% 18%

15-24 41% 43% 16%

25-39 38% 49% 13%

40-54 35% 53% 12%

55 + 31% 52% 17%

15- 29% 50% 21%

16-19 36% 50% 14%

20+ 37% 53% 10%


(1-4) Left 35% 54% 11%

(5-6) Centre 34% 53% 13%

(7-10) Right 42% 48% 10%

Low (1-4) 30% 52% 18%

Medium (5-6) 35% 50% 15%

High (7-10) 42% 49% 9%

Informed 51% 44% 5%



The same 38% 45% 17%


Left-Right scale





Sex

Age

Education (End of)

39

Toliau d÷mesį sutelksime į neigiamus EP įvaizdžio bruožus:

Daugiau nei pus÷ europiečių pasirinko atsakymą, kad Europos

Parlamentas yra nežinomas.

Daugiau nei pus÷ europiečių (51 proc.) mano, kad Europos Parlamentas

yra nežinomas. Šis skaičius padid÷jo dviem punktais, palyginti su 2010 m.

pradžioje atliktu Eurobarometro 73.1 grandies tyrimu.

Priešingai, vidutiniškai keturi iš dešimties europiečių (41 proc., – 3 punktai)

mano, kad tai netinkamai apibūdina Europos Parlamentą (tod÷l šią instituciją

apibūdina kaip gerai žinomą).

„Nežinau“ atsakymų skaičius padid÷jo vienu punktu: 8 proc. europiečių šiuo

klausimu negal÷jo pareikšti savo nuomon÷s.


Respondentai valstyb÷se, įstojusiose į ES iki 2004 m., yra kritiškiausiai

nusiteikę Europos Parlamento atžvilgiu: 54 proc. respondentų nurodo, kad

šią instituciją galima apibūdinti kaip „nežinomą“ (palyginti su 42 proc.

respondentų valstyb÷se, įstojusiose į ES 2004–2007 m.). Respondentai iš euro zonai priklausančių šalių (53 proc.) taip pat šios nuomon÷s

laikosi dažniau nei respondentai iš euro zonai nepriklausančių šalių (47 proc.).

- Nyderlandų ir Suomijos (po 64 proc.) ir Prancūzijos (60 proc.)

respondentai dažniausiai linkę teigti, kad Europos Parlamentas n÷ra

gerai žinomas.

- Lietuvos (71 proc.), Graikijos (70 proc.), Portugalijos (66 proc.), Maltos

(63 proc.) ir Slovakijos (62 proc.) respondentai dažniausiai nurodo, kad

apibūdinimas „nežinomas“ netinka vertinant Europos Parlamentą.

Nagrin÷jant pokyčius, neigiamas suvokimas labiausiai išaugo Bulgarijoje

(47 proc., + 6 punktai) ir Vengrijoje (56 proc., + 6 punktai). Priešingai,

respondentų, pasirinkusių atsakymą „nežinomas“, skaičius labiausiai sumaž÷jo

Maltoje (19 proc., – 7 punktai) ir Slov÷nijoje (40 proc., – 6 punktai).

40

Total 'Describes

well'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Total 'Describes

badly'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Don't knowDiff.

EB74.3 - EB73.1

EU27 51% +2 8% +1 41% -3

FI 64% +4 4% +1 32% -5

NL 64% +4 1% = 35% -4

FR 60% +5 9% = 31% -5

LV 58% +5 10% = 32% -5

IT 57% +4 6% = 37% -4

DK 57% -2 4% = 39% +2

BE 57% +1 2% -1 41% =

HU 56% +6 3% = 41% -6

DE 55% +1 5% +1 40% -2

UK 54% +2 9% = 37% -2

ES 52% +5 10% +3 38% -8

CZ 49% +4 3% = 48% -4

BG 47% +6 13% = 40% -6

LU 46% +3 5% -5 49% +2

RO 45% +5 25% +4 30% -9

SE 45% +5 3% = 52% -5

SI 40% -6 5% = 55% +6

AT 38% -3 3% = 59% +3

EE 37% = 13% +4 50% -4

PL 37% = 13% +4 50% -4

SK 36% -4 2% -1 62% +5

EL 28% -2 2% +1 70% +1

IE 27% -5 15% -6 58% +11

PT 20% -3 14% +4 66% -1

MT 19% -7 18% +2 63% +5

CY 16% -4 26% +5 58% -1

LT 15% -2 14% +2 71% =


- Not well known -

41


Palankiai vertintina tai, kad šiuo klausimu stengiamasi išsiaiškinti, kaip

suvokiamas Europos Parlamento įvaizdis. Respondentai, kurie mano, kad ši

institucija n÷ra gerai žinoma piliečiams, galbūt išreiškia tam tikrus lūkesčius d÷l

Europos Parlamento veiksmų ir matomumo, nes atsakymai į QA5 klausimą rodo,

kad dauguma respondentų pageidauja, kad Europos Parlamentas atliktų svarbesnį

vaidmenį.

Europoje vidutiniškai 51 proc. žmonių mano, kad žodžiu „nežinomas“

tinkamai apibūdinamas Europos Parlamentas, tačiau čia pastebimi tam

tikri socialiniai ir demografiniai skirtumai:

- Atrodo, kad palankiausias socialines sąlygas turintys respondentai

šiuo atžvilgiu yra kritiškiausiai nusiteikę. Šiai nuomonei pritaria 55 proc.

labiausiai išsilavinusių respondentų (palyginti su 48 proc. asmenų,

palikusių mokyklą iki 16 m. amžiaus) ir 57 proc. vadybininkų (palyginti su

50 proc. darbininkų).

- Kairiųjų politinių pažiūrų respondentai taip pat dažniau pritar÷ šiai

nuomonei nei dešiniųjų pažiūrų atstovai (atitinkamai 56 proc. ir 50 proc.).

- Tačiau gana logiška, kad atsakymai visų pirma susiję su respondentų

informuotumo lygiu. Tik 41 proc. respondentų, kurie teigia esantys

gerai informuoti apie Europos Parlamento veiklą, mano, kad

institucija n÷ra gerai žinoma, palyginti su 56 proc. respondentų,

kurie mano esantys blogai informuoti.

42

Not well knownTotal 'Describes


badly'DK

EU27 51% 41% 8%

15- 48% 40% 12%

16-19 51% 41% 8%

20+ 55% 41% 4%



Managers 57% 40% 3%





Retired 51% 39% 10%

Students 48% 43% 9%

(1-4) Left 56% 39% 5%

(5-6) Centre 52% 41% 7%

(7-10) Right 50% 45% 5%

Informed 41% 56% 3%



The same 47% 44% 9%


Left-Right scale




Education (End of)


43

Nuomon÷ apie apibūdinimą „neveiksmingas“ labai skiriasi.

Veiksmingumas − pagrindinis tokios politin÷s institucijos kaip Europos

Parlamentas įvaizdžio bruožas. Europiečiams pateiktas klausimas, ar toks žodis

kaip „neveiksmingas“ gerai apibūdina Europos Parlamentą.

Atsakant į šį klausimą respondentų nuomon÷s smarkiai skyr÷si, nes

40 proc. jų mano, kad žodis „neveiksmingas“ tinka apibūdinti Europos

Parlamentui, o 38 proc. laik÷si priešingos nuomon÷s.

Šiuo atžvilgiu Europos Parlamento įvaizdis šiek tiek pablog÷jo nuo pra÷jusio

Eurobarometro tyrimo, kuris atliktas 2010 m. pradžioje: respondentų, manančių,

kad ši institucija yra veiksminga, sumaž÷jo dviem procentiniais punktais, o

priešingai manančių respondentų skaičius padid÷jo vienu punktu.

Daugiau nei vienas iš penkių respondentų nepareišk÷ jokios nuomon÷s (22 proc.,

+ 1 punktas), o tai reiškia, kad buvo sunku atsakyti į pateiktą klausimą. Tai

netiesiogiai rodo, kaip jau pirmiau min÷ta, kad tam tikru mastu neišmanoma apie

Europos Parlamento veiklą.

44


Pirmas pasteb÷tas faktas: nustatytas didelis skirtumas tarp respondentų

iš valstybių, į ES įstojusių iki 2004 m., ir valstybių, į ES įstojusių 2004–2007 m. 42 proc. pirmųjų valstybių respondentų mano, kad Europos Parlamento

veikla yra neveiksminga, palyginti tik su 25 proc. pastarųjų valstybių

respondentų. 2004–2007 m. į ES įstojusiose valstyb÷se nar÷se respondentai

dažniau linkę manyti, kad ši institucija yra veiksminga (49 proc., palyginti su

38 proc. respondentų), bet taip pat dažniau nepareišk÷ savo nuomon÷s šiuo

klausimu (26 proc., palyginti su 20 proc. respondentų). Tiksliau:

- Slovakijos (65 proc.), Lietuvos (63 proc.), Vengrijos (58 proc.), Italijos

(57 proc.), Liuksemburgo (56 proc.) ir Bulgarijos (55 proc.) respondentai

dažniausiai linkę manyti, kad Europos Parlamentas yra veiksminga

institucija.

- Priešingai, Švedijos (59 proc.), Jungtin÷s Karalyst÷s (53 proc.),

Nyderlandų (52 proc.), Danijos (51 proc.), Graikijos ir Suomijos (po

50 proc.) respondentai dažniausiai linkę Europos Parlamentą vadinti

neveiksmingu.

Be to, kaip jau min÷ta aptariant kitus teiginius apie Europos Parlamentą (išskyrus

„n÷ra gerai žinomas“ atsakymą), Graikija v÷l tapo šalimi, kurioje pokytis yra

nepalankiausias. Taigi respondentų, kurie mano, kad EP yra neveiksminga

institucija, skaičius padid÷jo 11 punktų (50 proc.).

45

Total 'Describes

well'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Total 'Describes

badly'

Diff. EB74.3 - EB73.1

Don't knowDiff.

EB74.3 - EB73.1

EU27 38% +1 40% -2 22% +1

SE 59% +4 30% -2 11% -2

UK 53% +3 23% = 24% -3

NL 52% -2 35% +2 13% =

DK 51% +6 38% +1 11% -7

EL 50% +11 41% -15 9% +4

FI 50% +2 41% -3 9% +1

AT 48% = 39% = 13% =

DE 47% +5 32% -5 21% =

BE 45% +2 49% = 6% -2

SI 43% -2 44% +1 13% +1

ES 39% = 36% -5 25% +5

FR 38% +3 41% -1 21% -2

LV 38% -2 39% -2 23% +4

CZ 36% +3 51% -4 13% +1

PT 34% +5 37% -11 29% +6

LU 33% -7 56% +7 11% =

EE 31% = 48% = 21% =

HU 29% -3 58% +1 13% +2

SK 28% = 65% -1 7% +1

PL 25% = 45% -1 30% +1

IT 24% -2 57% = 19% +2

IE 23% -3 45% +7 32% -4

CY 23% +3 42% -6 35% +3

RO 22% +6 41% -10 37% +4

LT 18% -3 63% +4 19% -1

MT 17% -5 53% +4 30% +1

BG 15% -1 55% = 30% +1


- Inefficient -

46


Atlikus socialinę ir demografinę analizę nustatyti dideli skirtumai.

- Vyrai dažniau nei moterys linkę apibūdinti Europos Parlamentą kaip

neveiksmingą (42 proc., palyginti su 35 proc.).

- Amžius taip pat yra skirtumus lemiantis kriterijus: tarp jauniausiųjų ir

vyriausiųjų respondentų yra dešimties punktų skirtumas; 46 proc. 15–25 m. amžiaus respondentų mano, kad Europos Parlamentas yra

veiksmingas (tai daugumos nuomon÷ šioje kategorijoje), palyginti su

36 proc. 55 m. amžiaus ir vyresnių respondentų.

- Tačiau respondentų pagal išsilavinimą analiz÷ parod÷, kad labiausiai

išsilavinę respondentai ne tik dažniausiai šią instituciją įvardijo kaip

veiksmingą (42 proc., palyginti su 33 proc. asmenų, kurie mokyklą paliko

iki 16 m. amžiaus), bet ir kaip neveiksmingą (44 proc., palyginti su

respondentais, kurie mokyklą paliko būdami 15 m. amžiaus ar jaunesni).

Abiejose kategorijose nedidel÷ dauguma respondentų mano, kad Europos

Parlamentas − neveiksminga institucija, bet labiausiai išsilavinę

respondentai yra labiau pasidaliję į skirtingas grupes: jie dažniau linkę

pareikšti savo nuomonę, ar ji būtų teigiama, ar neigiama.

- Vadybininkų nuomon÷ taip pat labai skirtings: dažniausiai (45 proc.,

palyginti su 33 proc. namų ruošos darbus atliekančių žmonių) mano, kad

Europos Parlamentas yra neveiksmingas, tačiau kartu 41 proc.

respondentų nurodo, kad tai veiksminga institucija (palyginti su 37 proc.

namų ruošos darbus atliekančių asmenų). Kaip ir išsilavinimo atveju,

vadybininkų nuomon÷ labiau skiriasi nei namų ruošos darbus atliekančių

asmenų: „nežinau“ atsakymų skaičius tarp namų ruošos darbus atliekančių

žmonių yra kur kas didesnis nei tarp vadybininkų (30 proc., palyginti su

14 proc.). Tačiau dauguma vadybininkų mano, kad EP − neveiksminga

institucija, o tarp namų ruošos darbus atliekančių žmonių vyrauja

priešinga nuomon÷.

- Tokią pačią tendenciją galima pasteb÷ti tarp respondentų, kurie save

priskiria prie aukščiausią socialinę pad÷tį užimančių asmenų: šie

respondentai ne tik kritiškai vertina Europos Parlamentą (41 proc.,

palyginti su 36 proc. žemiausią socialinę pad÷tį užimančių respondentų),

bet ir dažniausiai palaiko šią instituciją (44 proc., palyginti su 37 proc.).

47

- Tačiau du toliau pateikti kintamieji yra svarbiausi lemiami

veiksniai:

o Pirma, 52 proc. respondentų, kurie nurod÷ esantys gerai

informuoti apie Europos Parlamento veiklą, mano, kad tai

veiksminga institucija (palyginti su 36 proc. respondentų, kurie

nurod÷ esantys blogai informuoti).

o Antra, respondentai, kurie pageidauja, kad Europos

Parlamentas atliktų mažesnį vaidmenį, labiausiai linkę

(58 proc.) kritikuoti šią instituciją d÷l neveiksmingumo (palyginti su

37 proc. respondentų, kurie pageidauja, kad Parlamentas atliktų

svarbesnį vaidmenį).

48

InefficientTotal 'Describes


badly'DK

EU27 38% 40% 22%

Male 42% 42% 16%

Female 35% 39% 26%

15-24 31% 46% 23%

25-39 37% 43% 20%

40-54 42% 39% 19%

55 + 40% 36% 24%

15- 36% 33% 31%

16-19 38% 41% 21%

20+ 44% 42% 14%



Managers 45% 41% 14%





Retired 40% 35% 25%


Low (1-4) 36% 37% 27%

Medium (5-6) 38% 41% 21%

High (7-10) 41% 44% 15%

Informed 41% 52% 7%



The same 29% 45% 26%







Sex

Age

Education (End of)

49

2.2. Europos Parlamento vaidmuo [QA5]5

Daugiau nei pus÷ europiečių pritaria svarbesniam Europos Parlamento

vaidmeniui.

Nors suvokimas apie Europos Parlamentą yra labai skirtingas, dauguma

ES piliečių ir toliau pageidauja, kad Parlamentas atliktų svarbesnį

vaidmenį.

52 proc. respondentų (– 3 punktai) pritaria svarbesniam vaidmeniui, ir tik kiek

daugiau nei vienas iš penkių europiečių (22 proc., + 3 punktai) laikosi priešingos

nuomon÷s. 16 proc. (– 1 punktas) respondentų mano, kad vaidmuo tur÷tų išlikti

toks pats, o 10 proc. (+ 1 punktas) nepareišk÷ savo nuomon÷s.

Tačiau respondentų, kurie pageidauja, kad Parlamentas atliktų mažesnį vaidmenį,

skaičius tolygiai did÷ja nuo pat 2007 m. rudenį atlikto Eurobarometro

68.1 grandies tyrimo (nuo 12 proc. 2007 m. rudenį iki 22 proc. 2010 m.

pabaigoje).

Kadangi rinkimai į Europos Parlamentą jau įvyko, respondentai mažiau suvokia

šios institucijos vaidmens svarbą.

48%44%

48%

55% 52%

22%24% 22%

17% 16%

12%14%

16%19%

22%

18%

18%

14%9% 10%

EB68.1 Aut. 2007

EB70.1 Aut. 2008



EB74.3Nov-Dec. 2010

QA5 Would you personally like to see the European Parliament play a more important or less important role than it currently does? - EU%

More important The same (SPONTANEOUS) Less important DK

5 QA5. Ar Jūs asmeniškai nor÷tum÷te, kad Europos Parlamentas atliktų svarbesnį ar ne tokį svarbų vaidmenį nei dabar?

50


Tai, kad vidutiniškai 52 proc. Europos respondentų pritaria svarbesniam

Europos Parlamento vaidmeniui, atskleidžia gana didelius valstybių narių

skirtumus.

Pavyzdžiui, nustatytas nemažas devynių punktų skirtumas tarp

respondentų iš euro zonai priklausančių šalių (55 proc.) ir respondentų,

gyvenančių euro zonai nepriklausančiose šalyse (46 proc.).

Be to, pasteb÷tas septynių punktų skirtumas tarp respondentų

valstyb÷se, įstojusiose į ES iki 2004 m., ir valstyb÷se, įstojusiose į ES

2004–2007 m.: 50 proc. pirmųjų valstybių respondentų pageidauja, kad

Europos Parlamentas atliktų svarbesnį vaidmenį, palyginti su 57 proc. pastarųjų

valstybių respondentų. Atlikus atskirų valstybių rezultatų analizę nustatyta, kad:

- Svarbesniam Europos Parlamento vaidmeniui labiausiai pritaria trijų

Viduržemio jūros regiono valstybių respondentai, nors jų pritarimas visose

trijose valstyb÷se šiek tiek sumaž÷jo: Kipras (79 proc., – 3 punktai),

Graikija (72 proc., – 8 punktai) ir Ispanija (72 proc., – 1 punktas).

- Priešingai, pritarimas ne tokiam svarbiam Europos Parlamento vaidmeniui

labiau paplitęs į šiaurę esančiose valstyb÷se nar÷se: Jungtin÷je Karalyst÷je

(49 proc.), Švedijoje (39 proc.), Nyderlanduose (37 proc.) ir Danijoje

(36 proc.).

51

Palyginti su 2010 m. pradžia, didžiausi pokyčiai nustatyti Airijoje, kurioje

pritarimas „svarbesniam vaidmeniui“ sumaž÷jo 11 punktų (33 proc.) ir Vokietijoje

(38 proc., – 10 punktų). Pokytis Vokietijoje tur÷jo gana didelę įtaką 3 punktais

sumaž÷jusiam Europos vidurkiui: d÷l gyventojų skaičiaus (daugiau nei

80 milijonų) Vokietijos rezultatai turi didelę įtaką rezultatams Europos lygmeniu.

Tačiau parama „svarbesniam vaidmeniui“ taip pat labai sumaž÷jo (– 8 punktai) ir

kitose šešiose valstyb÷se nar÷se: Jungtin÷je Karalyst÷je (32 proc.), Čekijoje

(45 proc.), Latvijoje (52 proc.), Bulgarijoje (54 proc.), Slovakijoje (66 proc.) ir

Graikijoje (72 proc.).

52


EB74.3 Nov-Dec. 2010


EU27 55% 52% -3

HU 55% 61% +6

DK 34% 39% +5

BE 62% 65% +3

RO 63% 66% +3

BG 62% 54% -8

CZ 53% 45% -8

EL 80% 72% -8

LV 60% 52% -8

SK 74% 66% -8

UK 40% 32% -8

DE 48% 38% -10

IE 44% 33% -11

…

QA5 Would you personally like to see the European Pa rliament play a more important or less important role than it curre ntly does?

More important


- Įdomu tai, kad paskutiniame Eurobarometro piliečių požiūrio į Europos

Parlamentą tyrime, atliktame 2010 m. sausio–vasario m÷n., palankiausias

sąlygas turintys gyventojai (vadybininkai, savarankiškai dirbantys

asmenys ir tarnautojai) buvo labiausiai linkę pritarti svarbesniam

Europos Parlamento vaidmeniui.

Tačiau šio tyrimo rezultatai šiek tiek skiriasi: bedarbiai (55 proc.) ir

savarankiškai dirbantys asmenys (54 proc.) labiausiai pritaria

svarbesniam Parlamento vaidmeniui, palyginti su 52 proc.

vadybininkų.

- Amžius ir išsilavinimas − kiti du kintamieji, kurie taip pat tur÷jo didelę

įtaką respondentų pasirinkimui. Taigi jaunesni respondentai labiau

pageidauja, kad Europos Parlamentas atliktų svarbesnį vaidmenį: 58 proc.

15–24 m. amžiaus respondentų, palyginti su 48 proc. respondentų, kurie

yra 55 m. amžiaus ir vyresni.

53

Panašiai respondentai, kurie mok÷si ilgiau, labiau linkę pritarti šiai

nuomonei: 57 proc. respondentų, kurie mok÷si iki 19 m. amžiaus ir ilgiau,

pageidauja, kad Europos Parlamentas atliktų svarbesnį vaidmenį, palyginti

su 47 proc. respondentų, kurie mokyklą paliko būdami 16 m. amžiaus.

- Galiausiai 60 proc. respondentų, kurie mano esantys gerai informuoti

apie EP veiklą, pritaria svarbesniam jo vaidmeniui, palyginti su 49 proc.

respondentų, kurie teigia esantys blogai informuoti.

More importantThe same

(SPONTANEOUS)Less important DK

EU27 52% 16% 22% 10%

Male 53% 16% 24% 7%

Female 51% 17% 19% 13%

15-24 58% 15% 15% 12%

25-39 54% 17% 20% 9%

40-54 51% 17% 24% 8%

55 + 48% 17% 24% 11%

15- 47% 18% 21% 14%

16-19 51% 16% 23% 10%

20+ 57% 14% 23% 6%

Still studying 59% 16% 14% 11%

Self-employed 54% 16% 21% 9%

Managers 52% 15% 27% 6%

Other white collars 52% 18% 22% 8%

Manual workers 51% 17% 23% 9%

House persons 53% 17% 17% 13%

Unemployed 55% 15% 19% 11%

Retired 48% 17% 23% 12%

Students 59% 16% 14% 11%

Informed 60% 15% 22% 3%

Not informed 49% 17% 22% 12%



QA5 Would you personally like to see the European Parliament play a more important or less importantrole than it currently does?

Sex

Age

Education (End of)

54

3. Europos Parlamento prioritetai ir vertyb÷s

3.1. Vertyb÷s, kurias pirmiausia reik÷tų ginti [QA6]6

Šeši iš dešimties europiečių žmogaus teisių apsaugą vis dar laiko

pagrindine vertybe.

Vienintel÷ Europos institucija, kurios nariai yra renkami remiantis tiesiogine

visuotine rinkimų teise, Europos Parlamentas − demokratijos ir dialogo simbolis

d÷l savo galimos įtakos. Tod÷l atrod÷ itin svarbu pateikti klausimą apie

pagrindines vertybes, kurias, europiečių manymu, tur÷tų ginti ši institucija.

Respondentų paprašyta pasirinkti ne daugiau kaip tris vertybes iš pateikto

aštuonių vertybių sąrašo, kurias, jų manymu, reik÷tų ginti pirmiausia.

Respondentai pagal svarbą išd÷st÷ vertybes, ir ši tvarka beveik nesiskiria nuo

2010 m. pradžios rezultatų, tik šiek tiek skiriasi kiekvienai vertybei duoti balai.

Taigi įvardytos svarbiausios sritys, susijusios su visuomen÷s laisv÷mis ir

kova su diskriminacija.

- Žmogaus teisių apsauga ir v÷l min÷ta dažniausiai: 60 proc.

respondentų mano, kad Europos Parlamentas pirmiausia tur÷tų ginti šią

vertybę, nors ją pasirinkusių respondentų skaičius, palyginti su pra÷jusio

Eurobarometro tyrimo rezultatais, sumaž÷jo dviem punktais.

- Antrojoje vietoje, nors ir šiek tiek atsilikdamos, atsidūr÷ dvi vertyb÷s:

vyrų ir moterų lygyb÷ ir žodžio laisv÷ (po 36 proc., skaičius išliko

nepakitęs per metus).

- Labai arti atsidūr÷ ES valstybių narių solidarumas, kurį min÷jo 35 proc.

europiečių. Šis rezultatas yra penkiais punktais didesnis nei 2010 m.

pradžioje, ir tai didžiausias pokytis atsakant į šį klausimą: solidarumas,

kurį 2010 m. pavasarį Europos Sąjunga parod÷ Graikijai, susidūrusiai su

didele valstyb÷s skolos krize, neabejotinai sustiprino pritarimą šiai

vertybei.

- Toliau įvardytas ES ir neturtingų pasaulio šalių solidarumas, kurį

min÷jo ketvirtadalis respondentų (25 proc., skaičius sumaž÷jo 2 punktais).

- Po šios vertyb÷s įvardytos kitos dvi vertyb÷s, surinkusios po 22 proc.

respondentų balsų: mažumų apsauga (+ 1 punktas) bei kultūrų ir

religijų dialogas (– 1 punktas).

6 QA6. Jūsų manymu, kurias iš šių vertybių Europos Parlamentas tur÷tų ginti pirmiausia? 1. Vyrų ir moterų lygybę; 2. Mažumų apsaugą; 3. Kultūrų ir religijų dialogą; 4. ES valstybių narių solidarumą; 5. ES ir skurdžių pasaulio šalių solidarumą; 6. Žmogaus teisių apsaugą; 7. Žodžio laisvę; 8. Mirties bausm÷s panaikinimą visame pasaulyje.

55

- Mirties bausm÷s panaikinimas visame pasaulyje liko paskutin÷je

vietoje; šiai vertybei pritar÷ 16 proc. respondentų (+ 1 punktas).


Kaip jau min÷ta dviejuose paskutiniuose piliečių požiūrio į Europos Parlamentą

tyrimuose 2009 m. pradžioje ir 2010 m. pradžioje, atlikus šalių rezultatų analizę

paaišk÷jo keletas įdomių skirtumų, kuriuos ypač l÷m÷ įstojimo į ES laikotarpis.

- Taigi valstybių, įstojusių į ES 2004–2007 m., respondentai labiau

nei senųjų valstybių narių respondentai pageidauja, kad EP gintų

šias vertybes:

o Žmogaus teisių apsauga (60 proc.): 65 proc. valstyb÷se, įstojusiose

į ES 2004–2007 m., palyginti su 58 proc. valstyb÷se, įstojusiose į

ES iki 2004 m. o ES valstybių narių solidarumas (35 proc.): 42 proc., palyginti su

33 proc.

56

- Tačiau kitos šešios vertyb÷s daugiau pritarimo sulauk÷ valstyb÷se,

įstojusiose į ES iki 2004 m.:

o Vyrų ir moterų lygyb÷ (36 proc.) šiose valstyb÷se nar÷se dažniau

įvardijama kaip vertyb÷, kurią reik÷tų ginti pirmiausia: 37 proc.,

palyginti su 29 proc. o Žodžio laisv÷ (36 proc.): 37 proc., palyginti su 31 proc. o Mažumų apsauga (22 proc.): 24 proc. ir 16 proc. o Kultūrų ir religijų dialogas (22 proc.): 22 proc. ir 18 proc. o Mirties bausm÷s panaikinimas visame pasaulyje (16 proc.):

17 proc. ir 10 proc.

- ES ir neturtingų pasaulio šalių solidarumas (25 proc.) sulauk÷ tiek pat

pritarimo abiejose šalių grup÷se: 25 proc. valstyb÷se, įstojusiose į ES

iki 2004 m., ir 25 proc. valstyb÷se, įstojusiose į ES 2004–2007 m.

Atidžiau nagrin÷jant nacionalinius rezultatus galima pasteb÷ti tam tikrus

gana didelius skirtumus:

- Žmogaus teisių apsaugai (60 proc.) pritar÷ labai daug Kipro (85 proc.),

Lietuvos (74 proc.), Slov÷nijos (73 proc.) ir Vengrijos (72 proc.)

respondentų. Ši vertyb÷ dažniausiai min÷ta 26 iš 27 valstybių narių. Šiai vertybei pritariančių respondentų skaičius labiausiai išaugo Slov÷nijoje

(+ 9 punktai). Ir, priešingai, labiausiai sumaž÷jo Prancūzijoje (55 proc., –

8 punktai).

- Vyrų ir moterų lygyb÷ (36 proc.) daugiausia pritarimo sulauk÷

Prancūzijoje (54 proc.), Švedijoje (47 proc.), Airijoje (45 proc.) ir Belgijoje

bei Ispanijoje (po 43 proc.). Liuksemburge nustatytas didžiausias pokytis

(39 proc., – 11 punktų).

- Žodžio laisv÷ (36 proc.) min÷ta visų pirma Nyderlanduose (55 proc.),

Jungtin÷je Karalyst÷je (54 proc.), kurioje ji buvo ir dažniausiai minima

vertyb÷, Švedijoje (51 proc.) ir Suomijoje bei Danijoje (po 49 proc.).

Pritarimas šiai vertybei labiausiai sumaž÷jo Danijoje (49 proc., –

9 punktai).

57

The protection of human rights

Freedom of speechEquality between men

and womenSolidarity between EU

Member StatesSolidarity between the EU and

poor countries in the worldThe protection of

minoritiesThe dialogue between cultures and religions

The abolition of the death penalty throughout the world

EU27 60% 36% 36% 35% 25% 22% 22% 16%

BE 54% 40% 43% 37% 25% 27% 19% 17%

BG 68% 22% 20% 59% 32% 16% 27% 4%

CZ 68% 36% 30% 47% 25% 12% 13% 8%

DK 61% 49% 34% 28% 31% 18% 44% 19%

DE 69% 22% 33% 43% 25% 25% 28% 22%

EE 66% 43% 25% 38% 21% 25% 26% 5%

IE 63% 39% 45% 31% 22% 33% 16% 15%

EL 62% 38% 21% 56% 35% 19% 15% 16%

ES 62% 33% 43% 30% 27% 19% 14% 14%

FR 55% 45% 54% 30% 29% 21% 21% 19%

IT 50% 30% 27% 36% 28% 28% 23% 20%

CY 85% 35% 35% 44% 42% 20% 15% 12%

LV 63% 36% 15% 35% 22% 17% 17% 5%

LT 74% 37% 23% 37% 22% 11% 13% 5%

LU 47% 36% 39% 34% 33% 31% 26% 16%

HU 72% 27% 30% 43% 28% 22% 20% 7%

MT 53% 26% 37% 30% 31% 38% 21% 9%

NL 62% 55% 39% 37% 18% 25% 26% 12%

AT 62% 29% 42% 35% 24% 24% 17% 34%

PL 64% 31% 29% 37% 23% 13% 17% 11%

PT 47% 22% 32% 33% 38% 30% 20% 19%

RO 59% 30% 34% 42% 25% 22% 18% 12%

SI 73% 37% 37% 38% 23% 13% 22% 16%

SK 66% 34% 27% 49% 26% 15% 19% 12%

FI 68% 49% 34% 29% 24% 30% 20% 18%

SE 68% 51% 47% 26% 32% 20% 27% 19%

UK 51% 54% 33% 17% 17% 21% 24% 9%

QA6 In your opinion, which of the following values should the European Parliament defend as a matter of priority?

Highest percentage per countryHighest percentage by item

Lowest percentage per country

Lowest percentage by item

58

ES valstybių narių solidarumas (35 proc.) labiausiai rūpi Bulgarijos

(59 proc.), Graikijos (56 proc.), Slovakijos (49 proc.) ir Čekijos (47 proc.)

respondentams. Pritarimas šiai vertybei kai kuriose valstyb÷se nar÷se itin

sustipr÷jo, labiausiai Nyderlanduose (37 proc.) ir Vokietijoje (43 proc.), kur

padid÷jo 12 punktų, ir Danijoje (28 proc., + 10 punktų).

- ES ir neturtingų pasaulio šalių solidarumas (25 proc.) laikoma labai

svarbia vertybe, kurią reik÷tų ginti pirmiausia, Kipre (42 proc.),

Portugalijoje (38 proc.) ir Graikijoje (35 proc.).

- Mažumų apsaugai (22 proc.) daugiausia pritar÷ Maltos (38 proc.),

Airijos (33 proc.), Liuksemburgo (31%) ir Suomijos bei Portugalijos (po

30 proc.) respondentai.

- Kultūrų ir religijų dialogą (22 proc.) prioritetine vertybe dažniau laiko

Danijos (44 proc.), Vokietijos (28 proc.) ir Bulgarijos bei Švedijos (po

27 proc.) respondentai.

59

- Mirties bausm÷s panaikinimą visame pasaulyje (16 proc.)

dažniausiai min÷jo Austrijos (34 proc.), Vokietijos (22 proc.) ir Italijos

(20 proc.) respondentai.


Nagrin÷jant keturias dažniausiai pamin÷tas vertybes (joms pritar÷ bent

jau po trečdalį respondentų) ir atlikus socialinę ir demografinę analizę

paaišk÷jo:

- Žmogaus teisių apsaugos (60 proc.) atveju rezultatai yra gana vienodi.

Nenustatyta didelių socialinių ir demografinių kategorijų skirtumų.

Vienintel÷ išimtis − išsilavinimo lygis, kuris, regis, turi įtakos respondentų

požiūriui: 63 proc. labiausiai išsilavinusių respondentų šią vertybę įvardijo

kaip tą, kurią reik÷tų ginti pirmiausia, palyginti su 55 proc. respondentų,

kurie mokyklą paliko iki 16 metų amžiaus.

- Vyrų ir moterų lygyb÷ (36 proc.) svarbesn÷ moterims negu vyrams:

41 proc., palyginti su 30 proc.

- Žodžio laisv÷ (36 proc.) sulauk÷ visų respondentų pritarimo. Netgi

profesija, kuri dažnai yra lemiamas veiksnys, šiuo atveju netur÷jo įtakos:

37 proc. vadybininkų, savarankiškai dirbančių asmenų, darbininkų ir

bedarbių min÷jo šią vertybę. Tačiau yra tam tikrų skirtumų:

o Vyrai žodžio laisvę min÷jo dažniau nei moterys: 39 proc., palyginti

su 33 proc. o Tokie rezultatai ir tarp jauniausiųjų respondentų: 41 proc. 15–24 m.

amžiaus respondentų, palyginti su 32 proc. 55 m. amžiaus ir

vyresnių respondentų.

60

- Tačiau pritarimas ES valstybių narių solidarumui (35 proc.)

įvairiose kategorijose gerokai skiriasi:

o Atrodo, kad respondentų lytis tur÷jo įtakos atsakymams, nes

39 proc. vyrų šią vertybę įvardijo kaip tą, kurią reik÷tų ginti

pirmiausia, palyginti su 31 proc. moterų.

o Be to, šią vertybę pasirinko 37 proc. 40–54 m. amžiaus respondentų (palyginti su 29 proc. 15–24 m. amžiaus respondentų).

o Išsilavinimo lygis taip pat svarbus lemiamas veiksnys: 42 proc.

labiausiai išsilavinusių europiečių pamin÷jo šią vertybę kaip tą,

kurią reik÷tų ginti pirmiausia, palyginti tik su 29 proc. respondentų,

kurie mokyklą paliko iki 16 m. amžiaus. o Tokia pad÷tis ir palankiausias sąlygas turinčių profesinių kategorijų

atstovų atveju: šią vertybę min÷jo 43 proc. savarankiškai dirbančių

asmenų ir 41 proc. vadybininkų, palyginti su 29 proc. bedarbių. o Respondentų politin÷s pažiūros taip pat tur÷jo įtakos jų nuomonei:

42 dešiniųjų pažiūrų atstovų pritaria ES valstybių narių solidarumui,

palyginti su 34 proc. centro ar kairiųjų pažiūrų atstovų. o 39 proc. respondentų, kurie mano esantys gerai informuoti apie

Europos Parlamento veiklą, šiai vertybei taip pat teikia pirmenybę,

palyginti su 33 proc. respondentų, kurie mano esantys blogai

informuoti.

o Galiausiai pasteb÷tas didelis 10 punktų skirtumas tarp respondentų,

kurie pageidauja, kad Europos Parlamentas atliktų svarbesnį

vaidmenį (39 proc.), ir respondentų, kurie pageidauja, kad EP

atliktų ne tokį svarbų vaidmenį (29 proc.).

61

The protection of human rights

Freedom of speech

Equality between men and women

Solidarity between EU

Member States

EU27 60% 36% 36% 35%

Male 59% 39% 30% 39%

Female 61% 33% 41% 31%

15-24 60% 41% 37% 29%

25-39 61% 37% 35% 34%

40-54 62% 37% 36% 37%

55 + 57% 32% 35% 35%

15- 55% 32% 37% 29%

16-19 61% 37% 36% 35%

20+ 63% 36% 33% 42%

Still studying 59% 42% 36% 30%

(1-4) Left 61% 35% 36% 34%

(5-6) Centre 62% 37% 37% 34%

(7-10) Right 58% 38% 34% 42%

Informed 58% 37% 34% 39%

Not informed 61% 36% 37% 33%

More important 62% 36% 37% 39%

The same 62% 33% 34% 36%

Less important 57% 40% 35% 29%



Left-Right scale

QA6 In your opinion, which of the following values should the European Parliament defend as amatter of priority? (ROTATE – MAX. 3 ANSWERS)

Sex

Age

Education (End of)

*Šioje lentel÷je parodytos tik keturios dažniausiai min÷tos vertyb÷s.

62

IŠVADOS

Penktasis piliečių požiūrio į Europos Parlamentą tyrimas atliktas esant ypatingoms

aplinkyb÷ms: pirma, tyrimas vyko pra÷jus 18 m÷nesių po 2009 m. birželio m÷n.

vykusių rinkimų į Europos Parlamentą, ir atrodo, kad žiniasklaidos susidom÷jimas

šia tema ir palankus poveikis Europos Parlamento įvaizdžiui jau yra išbl÷sę. Antra,

kai kurias Europos Sąjungos valstybes smarkiai paveik÷ ekonomikos kriz÷, nors

atrodo, kad kitos valstyb÷s laipsniškai pereina į atsigavimo etapą.

Paskutinis tyrimas suteik÷ galimybę padaryti tam tikras išvadas. Pirma, palyginti

su paskutiniu šios grandies tyrimu, atliktu 2010 m. pradžioje, šiek tiek

sumaž÷jo teiginių apie žiniasklaidoje matytą informaciją apie Europos

Parlamentą. Tai neabejotinai galima paaiškinti mažesniu žiniasklaidos d÷mesiu,

palyginti su laikotarpiu, kai vyko rinkimai į Europos Parlamentą ir buvo paskirti

antrosios J. M. Barroso Komisijos nariai.

Nors europiečiai mano, kad apskritai jie yra blogai informuoti apie Europos

Parlamentą, nedidel÷ dauguma jų vis tiek pateik÷ teisingą atsakymą į

klausimą, kaip pasiskirstę pos÷džiauja Europos Parlamento nariai. Tačiau

netur÷tume daryti klaidingos prielaidos, kad vieno objektyvių žinių reikalaujančio

klausimo apie EP darbą gali pakakti siekiant išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų žinoma

apie Europos Parlamento vaidmenį ir veiklą.

Be žemesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą, pablog÷jo ir šios institucijos

įvaizdis. Sunku įtikinti ES piliečius šios institucijos dinamiškumu ir visų pirma

galimyb÷mis įsiklausyti į piliečių lūkesčius. Tai ypač akivaizdu Graikijoje.

Nepaisant to, šiomis aplinkyb÷mis, kai jaučiamas ekonomikos kriz÷s

poveikis, dauguma europiečių vis dar pageidauja, kad ši institucija

ateityje atliktų dar svarbesnį vaidmenį.

Piliečiai aiškiai suvokia, kad Europos Parlamentas gali praktiškai prisid÷ti

prie tų vertybių, kurioms žmon÷s teikia didžiausią svarbą, apsaugos ir

užtikrinimo, visų pirma žmogaus teisių apsaugos, lyčių lygyb÷s ir žodžio laisv÷s.

ES valstybių narių solidarumas taip pat yra viena svarbiausių vertybių, kurią

Europos Parlamentas tur÷tų ginti pirmiausia, ir pritarimas šiai vertybei nuo

pra÷jusio piliečių požiūrio į Europos Parlamentą tyrimo padid÷jo penkiais

punktais.

Tyrimo laikotarpis: 2010 m. lapkri čio–gruodžio m n ... · palankiausias socialines sąlygas turinčių asmenų kategorijos turi geriausias galimybes susipažinti su informacija

Documents