TYRIMAI - Lietuvos istorijos institutas

ISTORITOS §ALTINIUTYRIMAI

LIETUVOS ISTORI|OS INSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS

ISTORITOS §ALTINIUTYRIMAI

SudareDarius Antanavi€ius

Darius Baronas

IlltJ-[JDIkul

VILNIUS 2008

UDK930.2(093)Is81

Redaktoriu kolegij a:

Darius Antanavi6ius(Lietavos istorijos institutas)

Darius Baronas(Lietuvos istorijos institutas)

Zenonas Butkus(Vilniaus universitetas)

Arthras Dubonis (pirmininkas)(Lietavos istorijos institutas)

Mathias Niendorf(Kylio universitetas)

Rimvydas Petrauskas(Vilniaus universitetas)

Irena Valikonyte(Vilniaus universitetas)

Redkolegijos adresas :Lietuvos istorijos institutas,RTaziu5,LT-01108Vilnius,Lietuvae/. p. [email protected]

ISSN2029-0705 © Lietuvos istorijos institutas, 2008© Straipsniu autoriai, 2008

TURINYS

Pratarme

Stralpsnini ir studijos

Artdras DubonisDvylika Traidenio valdymo metu: Hali6o-Voluines metra§6io lietuviskujuZiniuinformatyvumoklausimuTwelve Years of Traidenis' Rule(About the Data on Lithuania in the Halych-Volhynian chronicle). Sz{mmczry ..................... 24

Darius BaronasPilenai ir Margiris: faktai ir fikcijosPilenai castle and Duke Margiris in 1 336: Facts and Fiction. Sztmmczry ............................... 64

Stephen C. RowellNe visai primintinos kautynes: ka byloja §altiniai apie 1399 in. mti§ities Vorsklos upe?An Almost Forgotten Conflict: What do the Sources Reveal of the Battle ofvorskla, 1399?Summary

Rimwydas PetrauskasRIteriaiLietuvosDidiojojeKunigaikftystejeRIva.pabaigoje-Xvla.pradfroje................91The Knights in the Grand Duchy of Lithuania Between the Late Fourteenth andEarly Sixteenth Centuries. Sz¢m#!¢ry

Eugenijus Savi55evasSuvaldyti chaosa: bandymas nauj ai tirti Lietuvos didiioj o kunigaiks6ioKazimiero suteik5iu knygaOrdering Chaos: An Attempt to Research Anew the Cartulary (ksiega danin)of Grand Duke Casimir of Lithuania. SztmJ7'!tzry

Laimontas KaraliusLietuvos Metrikos haygap vaidmuo Aleksandro Jogailai6io kanceliarijoj e®roblemos aktualumas ir tyrimo perspektyvos)The Role of the Books of the Lithuanian Metrica in the ChanceryofGrandDukeAlexander(1492-1506)(RelevanceofthelssueandResearchprospects)Summary 215

6 TURINYS

Raimonda Ragauskien6Galimybes klastoti baj orij os dokumentusLietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje XVI a.Possibilities of Forgery of Gentry Documents in the Grand Duchyof Lithuania in the Sixteenth Century. Sz4mmczry

Jonas DrungilasJono Gruzevskio archyvo registras (XVI a. pab.-XVII a. pr.)Register of Jonas Gruzevskis ' Archive (Late-Sixteenth -Early-Seventeenth centuries).Summary

Stanislovas PamerneckisLietuvos dvaru tikine dokumentacij a: paj amu-i§laidu knygosXIX a. pirmojoj e puseje (Adutiskio dvaro archyvo pagrindu)Economic Documentation of Lithuanian Estates : Early Nineteeth-Century Ledgersas Exemplified by the Holdings of the Archive ofAdutiskis Estate. S%fflmczry .................... 297

Diskusija£4/gz.7idczs Bcz/z.w/z.s. Lietuvos istorijos §altiniu, ra§ytu kirilica, kai kurios skelbimo

problemosSome Problems of the Publication of Lithuanian Historical Sources in the Cyrillic Script.Summary

5ahinio publha,cijaVilniaus vyskupo koadjutoriaus Jurgio Radvilos 1575 in.1iepos 4 d.inforrr\acinis procesas (pareng6 Darius Antanavi5ius)Processus Informativus of 4 July 1575 on Coadjutor Bishop Jurgis Radvilas ofvilnius

(Edited by Darius Antanavi6ius). Sz/mmczry

Recenz:ijos, Anotacijos0. KymuncbKwi. AKmu rna boKyMermu TanqubKo-Bo]iuncbKo2o KItfi3i8cm8aXIII -nepunct no]ioeunu XIV cmo]zirnb / Hocf libacemfz. TeKcmu. JlbirlB,2004, pp.1282, [4]. 500 egz., 42 il. ISBN 966-7155-85-4 -(4rf¢ros Dc/ZJo#!.s) ..... 345

Mindaugas Pcknys. Vilniaus miestas ir miestie5iai 1636 in.: namai, gyventojai,svecYz.czz., Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla, 2006, 318 p.ISBN 9955-624-71-X -(Dczr!.I/I Bcz7io#clJ)

Apie autoriusAutoriamsGuide for Authors

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO

ALEKSANDRO TOGAILAI¢IO KANCELIARITOTE

(PROBLEMOS AKTUALUMAS IR TYRIMO PERSPEKTYVOS)*

Laimontas Karalius

„Idealas mtisu mintyse isitvirtines nepajudinamai. Tu negali jo palikti. Visuomet turi grizti prie

jo. UZ jo nera nieko; uZ jo nera kuo kvepuoti. - IS kur §i ideja? Si ideja - tarsi akiniai antnosies, ir tai, ka mes matome, matome pro juos. Mums visi§kai neateina i galva nusiimti juos."1

„Making documents for administrative use, keeping them as records, and using them again forreference were three distinct stages of development which did not automatically and immediately

follow from each other."2

Problema: kodel kanceliarijos knygos neatliko vaidmens, kuriam buvosukurtos?

Si i§vada kol kas Lietuvos Metrikos istoriografijoje nera suformuluota. Galbtit prie

jos nebus is viso prieita. Ji netgi nesuformuluota Lenkijos Karali§kosios Metrikosistoriografljoje, nors jos pagrindas - objektyvios, empiriskai pagristos isvados -tenyra. Tai samoningai iki loginio krastutinumo ispletotas tarn tikng Karali§kosios Metri-kos tyrimo principu ir gautu rezultatu apibendrinimas. Todel jis vienpusi§kas, bet Ciair nesiekiama tiksliai apibendrinti. Naudojantis Sia idealizuota euristine priemone sie-kiama isgryninti prielaidas, kurios skatina daryti Sitaip suformuluota isvada. Jos tikslas-suprasti, kodel istoriografijoje btitu galima tokia isvada, nes istorikui ar kitam huma-

* Nuosirdziai dekoju dr. A. Duboniui, prof. I. Valikonytei, prof. E. Gudavi6iui ir dr. R. Capaitei uZ

sugai§ta laika skaitant ivairius §io straipsnio variantus ir pateiktas pastabas, pataisymus, padrasinimus.Suprantama, visa atsakomybe uZ Siame straipsnyje i§sakytas mintis gula ant autoriaus pe6iu. Apgai-1estauju, kad nepavyko nuosekliai laikytis ivairiu dokumentu formu terminu vartosenos, ypa5 deldvireik§mio vcz/dovo rczsYfo termino.

1 L. Vitgen§teinas, „Filosofiniai tyrinejimai", Rz.7ckfz.#z.czz. rczsYfczz., Vilnius, 1995, p. 172 (§ 103).

2 T. M. Clancky, From Memory to Written Record. England 1066-1307, Oxford-Cambridge,1993.

p. 154.

https://doi.org/10.33918/20290705-01006

176 LAIMONTAS KARALIUS

nitariniu mokslu atstovui „palikti savo minti neapmastyta, rei§kia pasmerkti save btititik irankiu to, ka jis teigia mastas"3.

Kanceliarijos knygos neatliko vaidmens, kuriam buvo sukurtos, -Si isvada nera perdaug abstrahuota nuo empiriniu tyrimu pagrindu padarytu isvadu, kaip galima btitumanyti i§ pirmo isptidzio. Palyginkime su kaimynes Lenkijos diplomatikos istorijossintezeje pateiktomis isvadomis apie XV a. Karaliskap.a ir Mazovijos Metrikas. Jojerasoma:

Btidingas dalykas, jog per visa XV a. keliu de§im5iu priva6iu ir karalisku dokumentufalsifikavimo bylu (#czgcz#z.c#z.c) svarstymo atveju kontekste randame tik viena atveji,kai toks aktas buvo siun6iamas i kanceliarija tarn, kad btitu palygintas su irasu Mo-ztirijos Metrikoje ir, joje neradus, btitu kvalifikuotas kaip klastote. Kitas atvejis -tokioakto patikrinimas Karaliskosios Metrikos knygose - yra tik spejamas (dorm#z.cmczny).Ta6iau reikia aiskiai pabrezti, kad Sios irodymo priemones nepakanka; iraso Metrikojenebuvimas dar neirodo to dokumento neautentiskumo, nes daug ju del kokiu norspriezas6iu nebuvo uzfiksuoti kanceliarijos registruose. Taip buvo ne tik Lenkijoje, betir tuo laiku daug geriau organizuotose kanceliarijose -popieziu ir karaliskojoje pranctizu.4

Kita apibendrinamoji isvada dar artimesne aptariamai isvadai. „Karali§koji Metrikabuvo sudaroma nenuosekliai ir neprecizi§kai, -ra§oma viduramziu Lenkijos diploma-tika apibendrinan6iame darbe, - knygu [rfu§iu] skirstymas ir daromi irasai neuztikrinokanceliarijos funkcionavimo ir negarantavo visos jos darbo kontroles."5

Pasirodo, nera paprasta prie minetu verdiktu prikibti Zinant, kad ju argumentaigrindziami obj ektyviai empiri§kai nustatytomis Karali§kosios Metrikos knygu charak-teristikomis. I. Sulkowskos-Kurasiovos pateikiamas pagrindinis priekaistas -tai, kadai§kiai irodoma, jog i knygas buvo irasoma tik dalis kanceliarijos i5duodamu ir gau-namu dokumentu: „Sunku Karali§kar.a Metrika laikyti de /czkfo kanceliarijoje isduoda-mu aktu knyga (4sz.ego expedyfc5w frcz73ce/czry/.#}7cfe), nes XV a. geriausiu atvejubuvo irasoma puss kanceliarij a paliekan5iu pergamentiniu privilegiju (vadinamuju „am-Zimu.u", wz.ccz#ycfo), o 1ai§hb mandatu ir popieriniu dokumentu (vadinamutu „laikiqu-ju", doczes#ycfe) registravimu is viso nesirfupinta"6. Taigi, pagunda pripazinti minetus

3 P. Bourdieu, „Refleksyviosios sociologijos paskirtis", P. Bourdieu, L. J. D. Wacquant, Jvodos z.

ref leksyviqjq sociologijq, VThi":s, 2J003, p. 2;94.4 Dyp/omczfy4cz wz.e46w jred7".cfa, parenge K. Maleczyhski, M. Bielihska, A. Gasiorowski, Warsza-

wa,1971, p. 31. J. Kerherv6, „Les registres des lettres scell6es a la chancellerie de Bretagne sous le rfegnedr dnc Fra;ngofs 11 (1458-.1488)", Ecrit et pouvoir clans les chancelleries m6di6vales.. espace francais,cspczcc cz73g/oz.s [toliau -£crzt], 6dit6s par K. Fianu, Dellouyd J. Guth, Louvain-la-Neuve, 1997, p. 163(nuoroda nr. 42), p. 179 (nuoroda nr. 106).

5 Dyplomatyha, p. 2:2] . Pig... W. KrtNIcz:ITk, Metrykanci korormi. Rozw6j registratury ceutralnej od

XVI do XVIII wieku, Krak6w, 2002, p. 6.6 I. Sulkowska-Kurasiowa, „Ksiegi polskiej kancelarii koronnej w drugiej polowie XV wieku``,

Sfc{dz.a Zr6dzoz#¢wcze, Warszwa, Poznah, t. 6, 1961, p. 92 ®. 81-97). Taip pat Zr. I. Sulkowska-T{JIIa;stowaL, Polska kancelaria kr6lewska w latach 1447-1506 r., WrochIV, WarszlINa., Kla; jbw,196] ,p. 89-93.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAI¢IO KANCELIARITOTE

verdiktus didziule. Be to, kaip nurodo §i istorike, juos taip pat „pagrinde" patys am-Zininkai, 1538 in. Piotrkovo seimo konstitucija isrei§ke abejones del KaraliskosiosMetrikos teisinio patikimumo7.

Tas pa6ias isvadas, pemelyg nenusizengiant mokslinems pagrindimo procedti-roms, galima drasiai pritaikyti Aleksandro Jogailai5io kanceliarijai. Pirmiausia deme-si patraukia panasios K. Pietkiewicziaus i§vados, padarytos isanalizavus LietuvosMetrikos knygu vieta visos Aleksandro Jogailai6io kanceliarijos dokumentacijos kon-tekste8. Jis patvirtino dar M. Berezkovo i§sakyta minti, jog tikm nesusipratimugalima pavadinti M. Liubavskio,I. Lappo ir kt. teiginius, kad visi kanceliarijos i§duotiir gauti rastai buvo surasyti i Lietuvos Metrika9. K. Pietkiewiczius, turedamas priesakis 210610 Aleksandro Jogailai5io aktus, §ia minti pagrinde i§samiau. Jis nustate,kad i islikusias iki §iu dienu Lietuvos Metrikos knygas nepateko apie 44% aktuL[.I klausima, kodel, jis atsako daug atsargiau nei I. Sulkowska-Kurasiowa: arba pussaktu buvo neirasyta i knygas, arba puses knygu neisliko. Ir priduria, kad tiesa gltiditaap Siu dvieju altematyvu[2. Suprantama, kitaip nei Lenkijoje, kur tiksliai Zinoma,kad i§1iko visos Aleksandro Jogailai5io laiku kanceliarijos knygos ir pagal jas galimanustatyti apytiksli neira§ytu originalu skai6iu (50/50)13, Lietuvos Didziosios Kuni-

gaikstystes atveju daryti vienareiksmes isvadas neleidzia velyvi archyvo aprasai.Vis delto, pvz., viena ar kita rastiska forma i§1iko 1239 valdovo suteikti bajorijai aktai

(i§ visu 2106). Lietuvos Metrikos vaidmuo (tai jau istorijos Saltinio ypatybe) i§sau-gant aktus isptidingas, nes kitur surasti tik 59 originalai (is visu 1239!). |sidemetinadetale, neleidzianti nukrypti nuo aptariamos kanceliarijos knygu rasymo ypatybes -netobulos registravimo praktikos, -kad is minetu originalu tik 14 uzfiksuoti nuora-§ais kanceliarijos knygose. Galima daryti prielaida, kad Lietuvos Metrikos k73ygosneisliko, bet Lenkijos Karalystes analogija nepalanki jai. Siaip ar taip, Aleksandro

7 Dyp/o77cczfyfrcz, p. 227. Apie Lenkijos bajorijos kovos pries Karali§keda Metrika priezastis Zr.

I.Ba;rchch, Studia z ustroju i prawa Wielkiego ksiestwa Litewskiego XIV-XVII w., Wa;rszava,,1970,p. 376-377; W. Klawczuk, op. c!.f., p. 19-23, 31-35.

8 K. P.tlerkiowiez, Wielhie Ksiestwo Litewskie pod rzqdami Aleksandra Jagiellohczyka ( 1492-1506),

Poznah, 1995, p. 37.9 H. I. F3apcxroB, J[umo8cKan MempuKa KaK ucmopunecKul ucmoLtHUK.. 0 nep8oHana]ibHOM

cocmcz6c ;t#w2 Hctmo6c;co# n4cmpwKzt 72o Jj22 2oa, MocKBa-JleHHHrpaH,1946, p.154 (nuoroda in. 5);S. Lazutka,I. Valikonyte, S. Sinkevi6itite, |vadas, £z.efwvos A4lefrz.4cz /JJ33-/535J 8-o/.I. Fez.s#3ap dy/% ha};gr

r:]fJ'7 cz. pczbczz.gos frapz/.dy [toliau-LM-227], parenge I. Valikonyte, S. Lazutka, N. Slimiene ir kt., Vilnius,1999, p. XVIII-XIX.

t° K. Pietkiewicz, Wz.e/4z.e Ksz.€stwo fz.fewsfaj.e, p. 37. Kaip teisingai spejo K. Pietkiewiczius, Sankt-

Peterburge Saltykovo S6edrino bibliotekoje yra keletas jo nepanaudotu Aleksandro Jogailai6io dokumen-tu, isspausdintu leidinyje, Zr. yxpczi.#cKz. apczjwomc{, IIiHr. TeKCTy, BCTyllHa cTaT. i KOMeHT.8. M. PycaHiBcbKoro, KH.1.B 1965.

11 K. Pietkiewicz, Wz.e/fo.e Ksz.€stwo fz.fews4z.e, p. 37.12 Ten pat, p. 39.13 I. Sulkowska-Kurasiowa, Po/s4cz facz7!ce/czrz.cz, p. 89-93.

177


Jogailai5io rastu registravimui apibddinti vien vadinamosios „nuostoliu teorijos" (Vcr-/z4sfffecorz.c) (be kita ko, paliekan5ios galimybe teigti esant tobulesni registravima)nepakaks]4. Kartu reikia pabrezti, kad nuostoliu veiksni dera tureti omenyje, norsobjektyviai juos ivertinti keblu. Archyvo aprasai atsirado XVII a. tre5iajame de§imt-metyje, bet ir Cia gltidi daug vertinimo keblumu del jo kelioniu XVIII a. (Varsuva)ir dabartines saugojimo vietos (Maskva) -del 389 fondo susiklostymo ypatybiu]5.Be mineto veiksnio, taip pat reikia tureti omeny atskleistas LDK dokumentacijossaugojimo ypatybes, pvz., Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kancleriai „savino-si"16 valstybes archyvo dokumentacija, tai buvo btidinga ir kitoms Vakaru Europosviduramziu valstybiu kanceliarij oms 17.

Mums Zinomi Aleksandro Jogailai6io teismu ra§tai su falsiflkaciju bylu svarsty-mais taip pat nefiksuoja kanceliarijos 47c)/gg4 kaip priemones falsifikatams isaiskin-ti]8, nors ir kaip to btitu norejes J. Jurginis, teiges, kad Lietuvos Metrikai atsirastipagrindinis akstinas buvo falsifikatai]9. Verta pamineti viena idomu falsifikato isai§-kinimo atveji, Aleksandro Jogailai6io teismo sprendimuose susijusi su Dorogi6inoZemes teismu knygomis, deja, funkcionavusiomis svetimoje lenku teiseje. Aleksan-dro Jogailai6io mandate Dorogi6ino vietininkui tiesiogiai neuzsimenama, kaip buvoi§ai§kintas neva Kazimiero Jogailai6io teismo sprendimas. Jame kalbama apie Do-rogi6ino Zemioni Liudvika Janovi5iu, pateikusi Aleksandui Jogailai5iui sufalsifikuota

14 P|g. W. Krawczuk, op. cz.f., P. 8.15 a. F}a;"o"c, „BBe|re"e:`, Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 5 (1427-1506). Uzra5ymu knyga 5

[toliau-LA4-5], parenge E. Banionis, Vilnius, 1993, p. 5-17. Plg. P. Kennedy-Grimsted, „Czym jest iczym byla Metryka Litewska? Stan obecny i perspektywy odtworzenia zawarto§ci archiwum kance-laryjnego Wielkiego Ksiestwa Litewskiego", Kwczrfcz/#z.k Hz.sforyczny, nr.1,1985, p. 55-83; P. Kennedy-Gir:rn:sted, The „Lithuanian Metryka" in Moscow and Warszow.. Reconstructing the Archives Of theGrand Duchy Of Lithuania, Carhoridge, Ma.ss., L984.

16 R. Ragauskiene, „XVI a. Lietuvos Didziosios Kunigaik5tystes kancleriai ir Lietuvos Metrika:

valstybes kanceliarijos dokumentu saugojimo ypatybes", Lz.cfztvof Mcfrz.kos #czw/.I.c#os. 2003, 7tr 7,Vilnius, 2005, p. 3040.

17 I. Sndk;owsk;I+KITra;stowa., Dokunenty ke6lewshie i ich funkcja w pchstwie polshim za Andega-

wen6w i piervvszych Jagiellon6w 1370-1444, Walsz;aNa,1977 , p.131-132.t8Aleksandro Jogailai6io laikais valdovo teisme i§aiskejus valdovo ra§tu falsifikavimo faktams, ne

k&rto nesire"ta kancdiarijos trygomis, Zr. PyccKan ucmoputtecKasi 6u6fluomeKa: Jlumo8cKari MempuKa[toliau -RJB] t. 27, CaHKT-HeTep6ypr,1910, st. 524-525 (1494 0419); Vilnius.150107 24. Aleksand-ro Jogailai5io rastas, kuriuo patvirtino Lydos bajorui Stanislovui Gyvilovi6iui tre5dali Kameneco, Danikuir Ostrovliaqu dvaru, Poccw#c7tw# 2oc}7aapcm6e##bz# apxwG dpcG#wx czKmoG, f. 389, ap.1, d.1-2 [to-1iau -I,A4; naudotasi Lietuvos valstybes istorijos archyve saugomais mikrofilmais], LM, kn. 6, p. 388-389; Vilnius. 1496 08 31. Aleksandro Jogailai6io sprendimas Penioniu bajoru ir Kurkliu vals6iaus Zmoniubyloje, ten pat,1. 135 ( p. 171); 8. d. b. v. Valdovo teismo sprendimas Michailo Pstrugos ir BagdonoSapiegai6io byloje, ten pat, p. 541-542. Taip pat plg. su Kazimiero Jogailai5io laiku idomiu falsifikato•i3sa:isisk:Irirmo atwct|H, Vzi. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 4 (1479-1491). Uzra5ymt4 hayga 4, pa;reng€

L. Anuzyte, Vilnius, 2004, nr.116, p.133 (1489 05 24).L91. Iulgivirrs, I. Lndfsa:ire, Lietavos kulthros istorijos bruozai (Feodalizmo epocha. Iki a5tuonioliktojo

cz777zVz.czz4s/, Vilnius, 1981, p. 4748.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAICIO KANCELIARIJOTE

(#cc7zpczG#bz, ¢cz7zowo6#bz, #c Oo6pbzw) tevo (Kazimiero Jogailai6io) rasta, valdovo„issiaiskinta" (m020 2apcz3ao c% aoGca06Owc4) ir uz tai buvusia bausme (GCLucL#wc;tczpcz777w). Taip pat jame kalbama apie kita „gera" Kazimiero Jogailai5io ra§ta, kuriAleksandrui Jogailai6iui pateike Liudviko brolis Simonas (ZZJlwLMo#b). Ir mandato

gale lyg taap kitko uzsimenama, kad Simonas tegu valdo taip, kaip buvo nusprestaDorogi5ino Zemes teisme ir ira§yta i zYemGs fr77j/gczs2°. Nors §i uZuomina painoka,bet galima teigti, kad ira§as Dorogi6ino Zemes knygose galejo tureti svaria itakai§aiskinant falsifikata ir kartu su K. Pietkiewicziumi galima svarstyti, ar ir LietuvosMetrikos knygos galejo btiti §itaip traktuojamos2[. Tai idomi uZuomina, prisiminusSulkowskos-Kurasiovos teigini apie tik spejama Karali§kosios Metrikos panaudoji-ma nustatant tariama falsifikata. Nepaisant matomo istoriniu duomenu pritempimo,atsirandan6io del valstybiu kontekstu skirtumu (rasto kulthros brandos, teises san-klodos ir t. t.), Lietuvos Metrikos situacija galima prilyginti Karali§kosios Metrikossituacijai. Cia pravartu priminti, kad kanceliariju registrai, metrikos (kokios formos,„brandzios" ar ne, -Cia ne tiek svarbu) Lenkijos Karalysteje, Mazovijos kunigaiks-tysteje ir Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje atsirado beveik vienu metu (Mazovi-jos Metrika - 1414 in., Karali§koji Metrika - 1447 in.22, Lietuvos Metrika -1440 in.23 ). Lyginamojo metodo24 Salininkams btitu puiki dirva pasukti galva delsudetingu kanceliariju registru genezes veiksniu ir skirtingu kontekstu reik§mes.

Taigi, Zinant anks6iau minetus faktus apie Lietuvos Metrikos radimosi ypatybesir tai, kad nera duomenu, ar Lietuvos Metrikos k#ygos buvo panaudojamos valdovoteismo praktikoje, susijusioje su falsifikatu i§ai§kinimu bei kaltinimais padirbus val-dovo rastus, kyla klausimas: kodel i§ viso reikia kaip problema vertinti akcentuotaisvada, kad aptartu valstybiu kanceliariju Metrikos neatliko vaidmens, kuriam buvosukurtos? Juk is tikro kanceliarijos knygos negalejo atlikti ir neatliko to vaidmens,kuri atlikti buvo sukurtos. Abejones del Sio drasaus teiginio atsiranda tada, kaiistorikas pradeda klausineti, kokios i§ankstines prielaidos leidzia §itaip ai§kinti empi-

20 jifB, t. 27, st. 524-525 (1494 0419).21 Pg1. K.Pietkiewicz, Wz.e/fo.e Ksz.?stwo fz.rewsfa.e, p. 42 (nuoroda nr. 191).221. Sulkowska-Kurasiowa Karaliskosios Metrikos genez? hipoteti§kai nukele i Kazimiero Didziojo

laikus remdamasi tuo, kad tais laikais jau egzistavo Zemes teismu knygos, o centrine valdovo kanceliarijanegalejo nuo ju atsilikti (I. Sulkowska-Kurasiowa, Dokztmc#ty, p. 82-85). Ta6iau Sis argumentas nerapakankamas, nes gretimose Vokietijos Zemese tokio desningumo nepastebima. Zr. T. Jurek, „Wstep",£cz#dbwcfe dsz.€snv jwz.d".cfa.ego I. /czworsfu.ego, wydal T. Jurek, Poznah, 2000, t. 2: 1385-1395, p. X

(nuoroda nr. 19).231. Sulkowska-Kurasiowa kiek paankstina LDK kanceliarijos registru atsiradima nukeldama ji Lie-

tuvos didziojo kunigaiks6io Svitrigailos laikus (143103 31), Zr.I. Sulkowska-Kurasiowa, „MetrykaLitewska, charakterystika i dzieje", A#cfocz.o#, t. 65, 1977, p. 92 (nuoroda nr. 2).

24 Apie lyginimo metoda M. Borgolte, „Europos lyginamosios medievistikos btikle ir perspekty-

vos``, Lz.cfwvos I.sforzj.os merczsYfz.s. 2003/j, Vilnius, 2004, p. 135-148; Z. Norkus, „Lyginamasis metodasir daugeriopo konjunktinio priezastingumo problema", Jsforzj.a, t. 52, Vilnius, 2002, p. 79-91 ; M. HoraH,H. TleTla;con, CpaeHumeflbnasi noJiumunecKan coquoJio2uri, MocKBa., +994.

179


rinio tyrimo rezultatus. Btitent empiriskai nustatytos charakteristikos „nenuosekliai",„nepreciziskai", „su truktimais" ir t. t. implicitiskai gltidi istoriko i§ankstiniame Zino-jime, kaip turi atrodyti registravimo knygos, kurios uztikrina visa efektyvu kancelia-rijos darba ir jo kontrole. Tik lyginant mintyse su Siomis „idealiomis knygomis"galimas toks loginis samprotavimas: jei nustatoma, kad knygos prczfr/I.sY4¢z. 77Gr¢„ fofrz.os ", tai nattiraliai i§ to kyla objektyvi isvada, kad todel jos negali funkcionuotitaip, kaip funkcionuotu „idealios knygos``. Istorikai daznai samprotauja, pvz., tokiubtidu: falsifikatu gausu todel, kad kanceliarijos darbo organizacija nera tokia, kokiaturetu btiti (neefektyvus jos darbas)25. Nereikia i§samios analizes norint suprasti, jogistorikai, Siuo atveju stengdamiesi sukurti idealaus registravimo ar idealiu knygufunkcionavimo modeli ar tipa, mintyse remiasi velesnes, 1abiau formalizuotos moder-nios biurokratijos ra§tvedybos mechanizmais. Problema nera Sis palyginimas su„idealiomis knygomis", nes tai primena operavima idealiaisiais tipais veberiskedaprasme ir turi savo euristine verte. Bent jau tol, kol jie ir laikomi idealiais tipais26.Ne veltui M. Weberis perspeja, kad idealtis tipai patys savaime nera tyrimo tikslas,jie tik euristine priemone, padedanti „kulthros mokslams" generuoti ai§kinimo pro-blemas, kurios idomios tarn tikrai „epochai" (XX a. istoriko epochai). Tokiju pobtidigali paaiskinti tai, jog idealus tipas yra istoriskas arba, M. Weberio Zodziais kalbant,Priklausomas nuo vertybiniu prielaidu27.

Vadinasi, problema kyla tada, kai §ie idealtis tipai praranda savo istori§kuma, onezinant ju atsiradimo principo, 1inkstama modeli nepastebimai paversti tikrove -sudaiktinti jo konstruojamas strukthras, kurios laikomos autonomiskomis esybemis,apdovanotomis gebej imu „veikti" kaip istoriniai agentai. Remiantis tokiu pozinriu, tiria-mu Zmoniu praktika gali btiti suvokiama tik neigiamai, vien kaip istoriko isivaizduotu„idealiu knygu" funkciju igyvendinimas (i§ Cia randasi savybes „nenuoseklus", „nepre-ciziskas", „netvarkingas" ir t. t.), galu gale i veikian6ing.u protus perkeliamas §itoks

pozitiris i savo veikla, visai nekreipiant demesio i tai, kaip veikiantieji ja patiria. 0rezultatas yra toks: XV-XVI a. valdovas, teisejai, kanceliariju rastininkai, bajoraisu... XX-XXI a. istoriku galvomis. Btitent taip galima traktuoti mineta priezastini

25 Plg.: K. Fianu, „D6tecter et prouver la/czztssefc' au Parlement de Paris a la fin du Moyen Age",

¢crz.f, p. 296. Teoriskai turetu btiti taip, o prakti§kai, deja. . . T. M. Clanchy raso: „In theory it wouldhave been as easy to eliminate forgerie as to produce charters which were uniformly dated and signed.[. . .] Nevertheless the gulf between theory and practice was enormous, because these rules [of checkingin registers] were as difficult to enforce as those governing the drawing up of written instruments"(T. M. Clanchy, op. cz.I., p. 323-324; K. Fianu, op. cz.f., p. 296 (10).

26 Cit. pagal Z. Norkus, „Maxo Weberio „idealieji tipai" ir Siuolaikine istorijos ir socialiniu mokslu

filosofija", Jsfo7'zjcz, t. 42, Vilnius, 1999, p. 4243.27 Ten pat. Taip pat apie idealiu tipu metodo taikymo problemas istorijos ir sociologijos moksluose

Zr. P.Veyne, Corrrment on 6crit l'histoire. Essai d'6pist6mologie, Paris,1971, p.173-L75.,I. Coenen-Huther, „Le type ideal comme instrument de la recherche sociologique", Rc"e /rcz#€czz.se dc socz.o/og!.c,t. 44, nr. 3, 2003, p. 531-547.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAI¢IO KANCELIARIJOJE

Karali§kosios Metrikos rasymo nenuoseklumo ir jos nenaudojimo kanceliarijos prak-tikoje rysi. Konkre6iai, aiskinantis falsifikatus, o kajau kalbeti apie formalu kancelia-rijos veiklos efektyvumo (50%) ivertinima, kai net nebandoma deramai nustatyti, kieki§ tikntju to laiko kasdiene valdovo institucijos veikla, kanceliarijos rastvedyba ar galu

gale falsifikatu isai§kinimas buvo grindziami knygomz.s28. Pranctizu sociologas PierrasBourdieu ra§o:

„[. . . ] istorikai dainai pasmerkia save anachronizmui del to, kad mastydami apie praeitiesvisuomenes, vartoja neistori§kas arba istoriskuma neigian6ias savokas. Jie pamir§ta,kad §ios savokos ir tikrove, kuria jos 6iuopia, yra istorines kerybos rezultatas: patiistorija, kuriai taikomos Sios savokos, i§ tiesu sumane ir suktire jas, daznasyk milzini§-ku -i§ esmes pamir§tu -istoriniu pastangu kaina."29

Akivaizdu, istorikai vis dar daznai pamirsta fakta, kad dokumentai buvo ra§omine ju poreikiams3°, o remiantis nurodytomis aptartos problemos priezastimis, galimakonstatuoti aisku poreiki per objektyvu (materialu) veiksmo rezultata (pvz., perLietuvos Metrikos k#ygczs) pamatyti jo Saltini - veikian6iu to meto Zmoniu inicia-tyva: „rczz., kczs pczdczryfcz [ap#s apcrczfztm], objektas, turi btiti ai§kinama tuo, kakiekvienu konkre6iu istorijos momentu reiske dczryfz. [modz{s apcrcz#dz.]; mes klai-dingai isivaizduojame, kad cZczryfz., praktika, reikia ai§kinti tuo, kas padaryta"31. Zino-ma, atliekant tyrimus, nera lengva tai padaryti, bet tik tiriant gali i§aisketi minetouzdavinio niuansai.

Tyrimo perspektyvos: savoka 4#}gos ir kasdiene kanceliarijos praktika

Negalima teigti, kad Lietuvos Metrikos genezes istoriografijoje buvo ignoruojamabutinybe per objektyvu (materialu) veiksmo rezultata - Lietuvos Metrikos 473ygczs -pamatyti jo §altini -veikian6iu to meto Zmoniu iniciatyva. Cia kartais tik intuityviai,kartais aiskiai cxpressz.J vcrbz.I deklaruotas poreikis skirti „vartotojiska" pozitiri iLietuvos Metrika kaip i kieno nors istorijos Saltini, kai ji traktuojama tik kaip pasyviliudininke, tiksliau sakarit, „informacijos lobynas", i§saugojes istorikams nepakei5iamuistoriniu duomeng apie Lietuvos Didziosios Kunigaik§tystes socialinius, ekonomikos,

-2;8 Pig. S. NIik"cki, Badanie autentycz,nosci dokumentu w praktyce kancelarii monarszei i sed6w

polskich w wiekach Srednich, Klak;k!6w, 1934.29 P. Bourdieu ir L. J. D. Wacquant, „Refleksyviosios sociologijos paskirtis (Cikagos seminaras)",

P. Bourdieu, L. J. D. Wacquant, op. cz.f., p. 127-128.30 Pig. S. C. Ftowexl, K viduramziu dky kylanti Lietuva. Pagoniap imperija Rytu ir Vidurio Europoje,

j295-J345, Vilnius, 2001, p. 3940. ,,31 H. BeH, Kczjc #wow);in wcmopwro. O#bzm 3#wcmcLwoL#o2ww, MocKBa, 2003, p. 367. Taip pat plg.

su P. Bourdieu socz.cz/I.#G prczkseo/ogzJ.cz, Zr. L. J. D. Wacquant, „Socialines prakseologijos link: Bourdieusociologijos strukthra ir logika", P. Bourdieu, L. J. D. Wacquant, op. czt., p. 20-86. Apie prczkfz.kos

paradigmos keliones Vakaru Europos istoriografijoje Zr. A. Torres, „Percorsi della pratica. 1966-1995",gz/cldemz. Sforz.cz., t. 90, 1995, p. 799-831.

181


politikos, kulthros istorijos faktus (Lietuvos Metrika - miestu32, istoriniu vietovar-dziu33, istorines metrologijos34, bajorijos Zemevaldos35, moters padeties36, valstietijos,teises37, Ukrainos38, Latvijos39 Estijos4° ir t. t. istorijos §altinis), nuo Saltinotyrinio4L

pozitirio i Lietuvos Metrika kaip i, N. Berezkovo Zodziais tariant, „ypatinga savaran-kiska problema"42, ar aiskiai suformuluotos E. Banionio nuostatos, kad Lietuvos Met-

32 C. 8. AI6poc"oBtL, HOKyMermbi Jlumo8cKoti MempuKu Ken ucmouHun no ucmopun 2opobo8

yxpczw#bz 73epGo# 77oL7zoGw#bz X7T Gc;tcz, ABTopedy. ;|Hc. KaHH. IICT. HayK. , HHellpolleTpoBCK,1988; A. Tyla,

„Zemaitijos savivaldziu miestu dokumentai Lietuvos Metrikoje", £z.efwvos 77w.es/ap I.s/orz/.os sYcz/fz.#z.czz.[toliau -LA4Jj], sudare E. Rim§a, Z. Kiaupa, Vilnius, 1988, kn. 2, p. 5-24; A. Tyla, „Vilniaus miestodokumentai Lietuvos Metrikoje", LMJj, sudare A. Dubonis, Vilnius, 2001, kn. 3, p. 9-18.

33 M. ®. Crmpll;|oHOB, „MeTPHKa BeTIHKoro KHjlxecTBa JIIITOBCKoro KaK HCTotlHHK Ilo IICTOPIIH

TroceTleHHff` , Lietavos Metrika: 1991-1996 metu tyrinejimai = Lithuanian Metrica: I"estigations in/99/\/996 [toliau -Lz.cfwvos A4cfrz.kcz], sudare E. Banionis, Z. Kiaupa, Vilnius,1998, p.115-133.

34 J. Kaxpavi5iene, „Lietuvos Metrikos 6-oji Teismu bylu knyga kaip istorines metrologijos §alti-

nis", Lz.cfztvos A4cfrz.faos sfztdzj.os, sudare I. Valikonyte, Vilnius, 1998, p. 54-69.35 Sioje srityje daugiausiai nuveike V. Mianzynskis. Jo darbu apie LM kaip bajorijos Zemevaldos

istorijos Saltini bibliografija Zr. A. Dziamovi5, „Lietuvos Didziosios Kunigaik§tystes tyrinejimai irleidyba Baltarusijoje", Lz.cfz4vos A4cfrz.kos #czwjz.c#os, 5-200J, Vilnius, 2002, p. 24-25 (nuoroda nr. 7).Taip pat neseniai para§yti darbai kartu su A. Dziamovi6iumi skirti tai pa6iai temai, Zr. 8. MjlHxblHCKi,A. H3jlpHOBiq, „III]IexTa i 3jlMejlbHI,Ifl y]IanaHHi y AIIIMjlHCKiM (olllMeHCKHM) HaBel|e y IIeplHafi IIajloBeXVI cT. (IIaBo;|]Ie KHiray N912-31 MeTpblKi BKJI)", A4:ErRJCJ4IV4.. 4czcLHcOcz6cz##z. I. "czm3pbz"bzA4:cmpbzKz. Bjz;7zz.;tcz2cz jr##cm6¢ J7z.777o);'c;to2cz [toliau-MErRJCIAIVA], t. 1, MiHCK, 2001, p. 46-108;8. Mml3KE,IHCKi, A. H3xpHOBitl, „IIITrmITa, iHIHblH 3eMjldyTlaclliKi i 3eM7IeyTlapajlbHini zpl ixmlH 3"eTII,IIE,Ifl

y]IaHaHHi y Bepacl|eficKiM, KaMHHel|KiM i Ko6pl>IHCKiM IIaBeTax y Hpyrori HajloBe XV - IIeplllafi najloBeXVI cT. (IIaBo;ITe KHiray N912-33 MeTpblKi BKJI)", A4E7RJCZAJVA, t. 3, MiHCK, 2004, p. 57-196.

36 I. Valikonyte, „Lietuvos Metrikos 4-oji Teismu bylu knyga - §altinis moters statusui tirti",

Lz.c/ztvos Mcfrz.kos sfz{dzj.os, sudare I. Valikonyte, Vilnius, 1998, p. 124-149.37 S. Lazutka, I. Valikonyte, G. Kirkiene, J. Karpavi6iene, „|vadas", £z.efwvos A4le/rz.4cz /JJ22-/J30J.

4-o/.z. Fez.s77cap Z7}J/% ha)/gr r£XI'7 cz. pczbczz.gos 4apz/.cz/ [toliau-LA4 224], parenge S. Lazutka, I. Valikonyte,G. Kirkiene, J. Kaapavi5iene, Vilnius, 1997, p. XIX-LII.

38 H. T1. KOBall:LCKLlii, HcmottHUKu no ucmopun Vxpaunbt XVI-nep8oti noJio8unbl XVII a. a Jlumo8-

cKod MempuKe u ¢oi+bax npuKa308 L|TAHA, HHexponeTpoBou, \979 .39 8. 8. j|opollleHKo, „AKTbl JIIITOBCKOH MeTpllKH KaK HCTopHtlecKHfi IICTotlHIIK Ho IICToPIIH

Jla;TFmH", H38ecmue AH Jlam8uticKoti CCP, TIT.12,1957 , p. 61-]2.40 8. 8. HopollleHKo, „Estonica 8 aKTax JIIITOBCKofi MeTPHKII", jz36ccmwc 4fJ 3cmo#cKo# CCP,

nr. 4, 1958, p. 319-327.41 Vis delto sunku vienareik§mi§kai apibrezti §altinotyros, mokslo apie istorijos Saltinius, pobtidi,

nes tai jauna istorijos disciplina palyginti su kitomis pagalbinemis (ypa6 diplomatika, paleografija)istorijos disciplinomis. Be to, jos tradicijos uZ buvusios Sovietu Sedungos ribu nera tvirtos. Pvz.,J. Szymahskis pirmiau trumpai apra§o 5altinotyra, o po to, kitame skyrelyje, apra§o istorijos §altiniuistorija, Zr. J. Szymahski, IVczzt4z. pomocz#z.czc fez.sforz.I., Warszawa, 2001, p. 13-18, 26, 28-69. Taip pat

plg. 8. Ktirbis, „Metody Zr6dloznawcze wczoraj i dzis", S/wdz.cz Zrc;dzoz#czwcze, t. 24, 1979, p. 83-95. Plg. su gilia Rusijos Saltinotyros tradicija. Zr. jrcmou;+wKo6cac#wc. rcapcmwtfccKc# w n4cmoowuccjtwcnpo6]ieMbi , MoouBa.,1969., H aytiHo-neba2o2unecKafi uno]ia ucmot{HuKoeebeunfi ucmopuKo-apxueHo2ow#cmc#7'!y77'co, coon. P. I. Ka3aKOB, M. ®. PyMfflll|eBa, MoclcBa, 2001 ; H. H. HallrmeBclclri, 8. 8. Ka6aHOB,0. M. Meny"eBona5£, M. ®. PyM5[HITeBal, HcmotiHUKoeebeHue.. Teopun. Hcmopufi. Memob. HcmotiTiu-Ku poccwicKod ucmopuu, MocKBa,1998.

42 H. BepexKOB, J7wmo6cKcz% A4lc7#pwJtcz, P.15.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO |OGAILAICIO KANCELIARITOTE

rika kaip istorijos Saltinis yra materialus tikslingos Zmogaus veiklos sukurtas kulthrosistorijos reiskinys, specifinis informacijos tiekejas43.

Pastarojo istoriko nuostata aktuali ir prakti§kai pritaikoma. Tai ypa6 gerai matytibene nuodugniausiai istoriografijoje istyrinetu Aleksandro Jogailai6io kanceliarijos

pasiuntinybiu 47c)/g%, neatskiriamai susijusiu su pasiuntinybiu tamybos kasdieniudarbu, tyrimo isvadose: „Pasiuntinybiu knygos", -raso jis Lietuvos Metrikos Nr. 5knygos ivade, -buvo sudaromos ne tik del rastu i§saugojimo. Svarbesne ju funk-cija -uztikrinti Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes pasiuntinybiu tamybos kasdie-nes einamosios rastvedybos poreikius. Tai tarsi parankine dokumentu nuorasu kny-ga, palengvinusi ra§tininku darba, nes nebereikejo kiekvienasyk i§kilus poreikiuikreiptis i izda, saugoma Traku pilyje44 del vieno ar kito originalaus diplomatiniodokumento teksto." |sidemetina, kad §ia pasiuntinybiu knygu charakteristika E. Ba-nionis isryskina lygindamas su kaimyniniu Saliu registravimo tradicijomis. Lietuvos„pasiuntinybiu knygos" skiriasi tiek nuo Maskvos Didziosios Kunigaik§tijos Pasiun-tinybes (72pw;tcz3-w36cz) knygu, kuriose buvo fiksuojamas ir protokoluojamas patsdiplomatiniu santykiu procesas, tiek nuo Lenkijos Karalystes Karali§kosios MetrikosPasiuntinybiu knygu (Lz.brz. /cgczfz.o#z4m), i kurias diplomatiniu dokumentu tekstaibuvo perrasomi labai veluojant, kartais praejus keleriems metams po dokumentoSudarymo ar jo gavimo45.

Vis delto Siuo atveju deretu atkreipti demesi i tai, kad valstybiu taaptautiniusantykiu sri6iai, jos diplomatinei kulthrai46 reikejo ypa6 gerai ispletotos rasto kulffi-ros. Galbtit §ia specifika atspindejo tik ra§tininku specializacijos ir ju „knygu-sasiu-viniu" ufuomazgos47, juolab kad pasiuntinybiu tamyba teisi§kai apibreztos autonomi-

jos kanceliarijoje neturejo48, ta6iau jos teigiamos itakos rasto kultdros pletotei, kartu

43 5. BaHHOHHc, „K Bollpocy o reHe3Hce IcllIT JIIITOBCKori Me'IplllcH (rloc]Ie;|HflH tleTBepTb XV 8.)",

Lietavos Metrika.1988 metu tyrinejimai -Jlumo8cKan MempuKa. Hc]iebo8anufi 1988 2. ,V.ihilus,1992,,p. 8, 40. Plg. su sena istorine tradicija turin6iais analogiskais teiginiais buvusioje E. Banionio AJmcz mczfcrinstitucijoje, Zr. 0. M. MenyllleBCKaH, „HCTotlHIIKOBeHtlecKoe HaytlHo-IIeHarorlltlecKoe HallpaB]IeHHe:TyMa;"Ta,pHoe 3Ha,"e Ka,K cTpoTo HayHHoecc , HaytiHo-neba2o2uttecKajz uiKo]ia ucmotiHUKo8ebeHunwcmopw;co-czpxwG#o2o w#cmwm);777cz, MocKBa, 2001, p. 8-32. Taip pat plg. su bandymu, remiantismineta tyrimo pozicija, inteapretuoti LDK muitines aktus Lietuvos Metrikoje. Zr. L. Karalius, „XVI a.pirmosios puses Lietuvos Didziosios Kunigaik§tystes muitines aktai Lietuvos Metrikoje (§altinotyrinesproblemos)", Ko#sfcz#fz.#czs Jczb/o"skz.a I.7~ I.sforzj.cz, red. E. Rim§a, Vilnius 2004, p. 197-215.

44 LM-5, p. 244: „Originales repositae sunt in castro Trocensi sub cura thesaurarii" (ira§as po

1501 in. sutartimi).45 5. BaHHOHIIc, „BBeHeH14e", p. 21.46 Apie diplomatine kulthra ir apie sudetingas, dideles rastininko kompetencijos reikalaujan6ias

taapvalstybiniu ra§tu ratifikavimo procediras Zr. M. Sirutavi6ius, Lz.efwvos Dz.cZZz.osz.os Kz{"I.gczi.ksYtysfGsir Maskvos valstybes santyhiu diplomatin6 kultdra (XV a. pabaigoje -XVI a. pirmoje puseje) T:da;kezTlodisertacija, rankra§tis laikomas Lietuvos istorijos instituto rakra§tyne], Kaunas 2004, p. 85-91.

47 K. Pietkiewicz, Wz.e/fa.e Ksz.€stwo fz./ews4z.e, p. 18-28.48 E. Birwionis, Lietavos Didziosios KunigaiREtystes pasiuntiniap tarnyba XV -XVI amziais , VThilus,

1998, p. 140-172.

183


galimam 47c)/gap intensyvesniam panaudojimui nepaneigsi. Tai turejo btiti pazangiau-sia valdovo kanceliarijos dkio dalis. Todel §ios E. Banionio suformuluotos pastabosapie „pasiuntinybiu knygu" paskirti negalima tiesiogiai taikyti kitoms LDK kance-1iarijos dokumentu rfusims -vadinamosioms „nuomu knygoms", „dalinimu knygoms",„dovanojimu ir teismo rastu knygoms" -visoms toms 4#ygoms, kurios pirmiausiaatspindejo kanceliarijos kaip pagrindinio vykdomojo aparato vaidmeni ir raida Lie-tuvos valstybes vidaus gyvenime, salygota autentiskesnio Lietuvos visuomenei ra§tokulthros vaidmens49. E. Banionis spejo tik numatyti tokius pat pla6ius minetu haygaprfusiu Saltinotyrinius tyrimus, nes, reikia pabrezti, svarbiausia Saltinotyrine LietuvosMetrikos problema jis vis delto laike dar N. Berezkovo iskelta ankstyvuju 477)/gap-originalu santyki su XVI a. pabaigos - XVII a. pradzios knygomis-kopijomis. Tainattiraliai susiaurino jo klausimu grupe ir paliko kiek nuosaliau praktines, kasdieneskanceliarijos fr7c);gap reiksmes tyrimus. Sis trfukumas sukonkretina Sio darbo tikslusir metodus.

Pirma. Kaip galejome isitikinti i§ E. Banionio tyrimu, kad btitu galima stebetiminetu haygg4 veikima praktiskai @rczcfz.ccz/ /I.fcrczey M. T. Clanchy5°, arba prczgmcz-tischer Schriftlichkeit5L , pragmatical literacy52 prasrme"is), relkia a;r[dri:z:uch hon-kre5ius ha)/gap naudojimo, kitaip sakant, z.sz.sczvz.7".mo ®1atesne nei „ismokti ir moketinaudotis praktikoje" reiksme) btidus ir salygas-galimybes53, tiesiogiai tai siejant suAleksandro Jogailai6io kanceliarijos, kaip institucijos, kasdiene veikla. Kitaip sakant,materialines archyvu istorijos rekonstravimo klausimus, susijusius su kanceliarijos,kaip pagrindinio institucinio Lietuvos Metrikos archyvo formuotojos ir saugotojos54,

49 3. BaH||oHKc, „K Bollpocy", P. 40.50 M. T. Clanchy, op. cz.f., p. 328-334.51 Plg. pragmatines rasto kulthros apibrezimas: „`Pragmatyczna pismienno§6' to ten rodzaj pismien-

nos6, kt6ra w pelnym i p6Znym Sredniowieczu stala sic - zar6wno dla duchownych jak i Swieckich- coraz szerzej stosowanym narzedziem celowej dzialalnosci i praktyki Zyciowej ludzi, kt6ra dostarc-zala wiedzy i wskaz6wek postepowania dla dzialah praktycznych. Tak pojeta pragmaticzna pismien-no§6 okazala sic obszarem ksztaltowania podstawowych dla rozwoju kultury europejskiej proces6wùpismiennienia' i àlfabetyzacji', a wi?c wprowadzienia pisma jako najwazniejszego Srodka przekazu

i komunikacji w Europie nowodytnej." Cituota pagal: E. Potkowski, „Problemy kultury pi§miennejlacihskiego Sredniowiecza", Przeg/qd fewmcr#z.sfyczny, nr. 3, 1994, p. 3240. Cia turima omenyje prof.Hageno Kellerio Mtinsterio universitete vykdoma tyrimo programa „Trager, Felder, Formen pragmatis-cher Schriftlichkeit im Mittelalter". Pla6iau apie §ia tyrimu krypti ir jos rezultatus Zr. E. Potkowski,op. cz.f., p. 3240; A. Adamska, „Sredniowiecze na nowo odczytane. 0 badaniach mad kultura pisma",R. 65, jzocz#z.4z. fog.sforycz#e, 1999, p. 129-154.

52 Apie prczgmczfz.ca!/ /I.ferczc)/ termina ir jo per siauros vartosenos kritika Zr. A. Butcher, „The

functions of script in the speech community of a late medieval town, c. 1300-1500", 7lfoc Uses a/Scrz.pfcz#d Pr!.#f J300-J700, edited by Julia Crick and Alexandra Walsham, Cambridge, 2004, p. 157-170.

53 J. Le Go ff, J. Cl. Schmitt, „L'histoire m6di6vale. La recherche sur le Moyen Age a l'aube du vingt-

et-unieme siecle", Cczfez.crs dc Cz.vz./I.sczfz.o#s M6dz.5vczJc, t. 39 (Janvier-Juin), 1996, p. 9-12.54 Pig. AL. Tpry"a, Kanlfbunfipt>ifi Bfi]iina2a KHficm8a JlimoycKa2a 40-x 2aboy XV -nepunch na]io8bi

XVJ cm., MiHCK, 2006, p. 30.


vaidmeniu, pravartu papildyti tokiais klausimais: kas naudojosi knygomz.s Cei is visonaudojosi!), kokiose situacijose ir kokiu btidu tai dare55. Kaip teigiama §iuolaikinejemedievistikoj e, tyrinej ant butent archyvu isisavinimo klausimus, galima geriau suprasti,kodel, kokiu tikslu Zmones saugojo dokumentacija56.

Antra. Tiketasi, kad aptarta tyrimo perspektyva -„postikis i kasdiene prakti-ka" - turejo palikti nuosaliau mineta N. Berezkovo iskelta problema del XVI a.

pabaigos -XVII a. pradiios knygu-kopiju santykio su originaliomis knygomz.s didziedapastaruju keliu desimtme6iu Lietuvos Metrikos genezes istoriografijos tema. Ta5iaujos, kaip pamatysime, yra labai sunku i§vengti. Ji neapeinama todel, kad E. Banionistiesiogiai Sia problema susiejo su pa6ios sayokos knygos (dgs.) sampratos tyrimuLietuvos Didziosios Kunigaik§tystes kanceliarijoje. Pasak jo, savoka 477ygos rei§kenura§yta dokumentacija, skirta ilgalaikiam saugojimui. Ji turejo teisini statusa ir, svar-biausia, neturejo nieko bendro su dabartines knygos pavidalu. Sitaip pabreziamas tometo Zmoniu mastymo ir sampratos btido skirtumas nuo §iuolaikinio istoriko supratimo :

„Aleksandro Jogailai6io kanceliarijos knygos neturejo nieko bendro su dabartines kny-gos pavidalu; jas sudare atskiFT lapu ir „sasiuviniu" didesni ar mazesni ry§uleliai;dedant sasiuvinius ir lapus vienas prie kito, formuodavosi salygine knyga (rysulyje araplanke), o iri§tu knygu pavidala joms suteike tik XVI a. pabaigos perrasinetojai."57Btitent todel nuo Sios problemos aptarimo issisukti neimanoma, nors 5iuo metu isto-riografijoje prieita prie isvados, kad rekonstruoti originalus pagal knygas-kopijas euris-tiniu Pozichu neimanoma58.

55 Plg. 0. Guyotjeannin, „Swpcr om#cs ffecsczzt"s rerz{m fcmporcz/I.ztm: 1es foctions du Tr6sor des

chartes du roi de France XIve -Xve siecles``, £c".r, p.109-131; P. Contamine, „La m6moire de 1'Etat,1es archives dela Chambre des comptes du roi de France a Paris au Xve siecle``, P. Contamine, Dcs

powvoz.rs c# Frcz#cc, J300-J500, Paris, 1992, p. 237-250; A. Adamska, „Sredniowiecze na nowo",p. 146-147. Nereikia uzmirsti taip pat ir kaimynes Rusijos labai pla6iai suvokiamos archyvotyrostradiciju, plg. JI. 8. tlepenHHH, P);ccjtwc ¢coOcz7zb#bzc czpxw6bz X7V-XV Gcjto6. tlacTI, IIepBafl, MocKBa,1948, p. 455457; JI. 8. tlepemrml, „y HoroKOB apxrmoBeHellm 11 aKTOBoro HCTotlHREcoBe;|eHm („IIpaK-TIIqecKofi HHIITloMa"KH") 8 PocHII (BOTtlHHHI>Ie apxHBI>I H 3KCHepT113a HOKyMeHTOB 8 XV - Hatlarle

XNI 8.)", Bonpocbt apxueo8ebenun, L963, NI.1., C. 0. TIIM:IurT, PoccuticKoe 2ocybapcm8o 8 cepebuneX77 cmoLHemwjz, MocKBa 1984, p. 5-186.

56 Tai ypa6 pabreziama naujausiame pranctizu diplomatikos vadovelyje. 0. Guyotjeannin, J. Pycke,

8. Tock, Zfl Dz.p/omczfI.gz" mc'dz.c'vcz/e, Brepols, 1993 p. 23: „Cependant 1'5tude de la signification deZJ

cette conservation est assez r6cente: comment, mais surtout pourquoi conserve-t-on, au Moyen Ageou aux Temps Modemes, des Chartes, que ce soit sous la forme clans laquelle ont 6t6 6mises (originaux)ou sous forme de copies?"

57 E. Banionis, „Lietuvos Metrikos knygos: savoka, terminas, definicija", Lz.cfwvos I.£forzj.os mcf-

rczsYfl.s. J988 mef¢!., Vilnius, 1989, p. 144-145, 148.58 K. Pietkiew±cz, WTielkie Ksiestwo Litewskie, p. 35.

185


Kad ir kaip btitu, vienareiksmi§kai E. Banionio darbo negalima ivertinti. Vienavertus, jo atlikta analize, pavadinkime, tekstologine dzp/o7"czfz.73G hodz.ho/ogzj.cz59 (plg.su klasikiniu H. Bresslau suformuluotu Rcgz.sferi;I/csc#6°), yra analitiskai labai suds-tinga (surasta daugybe, apie 40 rastininku „sasiuviniu" ir paskiru nuora§u lapu, taippat salygisku 12 stambesniu vienetu, „sasiuviniu" ir atskiru lapu krfuvu) ir is esmessekminga, nes stengtasi atsiivelgti i rastininku kasdienes rastvedybos suvokimo irpraktikos btidus. Tad nemazai pasisthmeta atskleidziant, kaip ra§tininkai „prakti§kai"k#ygczs „gamino", patikslinta rastvedybos technika ir terminija. Tai atveria ivairesniuinterpretaciju galimybes, pvz. , kad kasdienes kanceliarijos praktikoje rastininku darbopagrindas galejo btiti ir smulkesni „saugojimo vienetai", ra§tininku „sasiuviniai", iratskiri dokumentu nuora§ai, galbtit net ir „storesni rinkiniai" (knygos). 0 tai savoruoztu gali duoti naudos tyrinejant tarn tikras Aleksandro Jogailai6io kanceliarijospraktines rastvedybos ypatybes, pvz., atskiru dokumentu, atskiru „1apu", atskiru „sa-siuviniu" pasikartojan6ius nuorasus ivairiose Lietuvos Metrikos knygose6L. Bet tai

Palikime atei6iai62.Kita vertus, Sis kruopstus analitinis tyrimas turi labai aiskias euristines ribas, nes

prarastu originaliu ha)/gap materialinis pavidalas rekonstruojamas, ar, tiksliau kalbant,konstruojamas, tekstologi§kai tiesiogine Sio Zodzio prasme dekonstruojant XVI a. pa-

59 S. M. Ka§tanovas §ia „hibridin?" disciplina taike cerkviu kartuliaru tyrimui, C. M. KalllTaHOB,

Otfcp;cw p};cc;to# aw7'i7zowczm24Kw, MocKBa 1970, p. 218-340. Kad tai nera i§ pirsto lauzta tyrimo

perspektyva, galima isitikinti plg. su N. Berezkovo darbu apie islikusia originalia Lietuvos Metrikosknyga nr. 9, Zr. H. I. BepexKOB, „9-jl KHIIra 3al"cefi JIHTOBCKofi MeTPHKH", JrcLHcao6cz#gAI #o wcmopwwuITw777o6c;to# A4lcmpw;t#, MocKBa, 1989, t. 1, p. 32-63. Apie btitinybe suartinti diplomatika ir kodiko-1ogija energingai ir provokuojamai §iuo metu kalba Sveicaru mokslininkas Peteris Rtickas, 1990 in.paskelbes programini straipsni „Diplomatika triumfuojan6ios kodikologijos akivaizdoje". Zr. P. Rtick,„La diplomatique face a la codicologie triomphante", G¢zcffc dz4 /I.vre 77tc'd!.c'vcz/, nr. 17, 1990, p. 1-7;0. Guyotjeannin, J. Pycke, 8. Tock, Zfl Dz.p/om¢fz.gz4c, p. 28.

60 H. Bresslau, Hcz#dbz4cfo dcr Urkw#dc#/cfere, Leipzig, t. 1, 1912, p. 111-124. Plg.: G. Tessier,

„L'enregistrement a la Chancellerie royale francaise", Lc A4oyc# Age, nr. 62, 1956, p. 39-62; I. Hlava6ek,„Studie k diplomatice Vaclava IV. IX. Registra, jejich vedeni a registra6ni poznamky v kancelffi VaclavaI:N", Acta Universitatis Carolinae -Philosophica et Historica, r[I. 5,1963, p.15-]8.

61 Uzfiksuoti pakartotinio nura5ymo atvejai Aleksandro Jogailai5io kanceliarijos knygose: 1) LM,

k:n. 6, p.168 --I::M, k:rL. 6, p. 551., 2:) Lietavos Metrika. Knyga Nr. 3 (1440-1498). Uzra5ymap knyga3 [toliau -LM-3], parenge L. Anuzyte ir A. Baliulis, Vilnius, 1998, p. 83, nr. 34 ([1497] 0106) =[1497] 0106. Kamenecas. Aleksandro Jogailai5io patvirtinimo ra§tas Vilniaus vaivados ra§tininkui Sen-kui Tereskovi6iui i Repninskoje ir Sustovo kaimus, LM, kn. 6, p. 176-177; 3) LA4-5, nr. 179, p. 292-293 (15001217) = LM, kn. 6, p. 359-360; ZJ141-5, in. 180, p. 293 (150412 24) = LM, kn. 6, p. 360;I/141-5, nr. 181, p. 293 (150012 08) = LM, kn. 6, p. 361; 4) LA4-5, p. 223-224, nr. 122 (1504 in.)= LM, kn. 6, p. 66nd9; 5) I/141-5, nr. 33-37.1, 46-51, 64nd5, 67, 69, 72-73, 75-77, 79, 81, 85 = LM,kn. 6, p. 31i55.

62 Kodel tas pats aktas btina irasytas net i kelias daznai skirtingo profilio Lietuvos Metrikos

knygas? I §i klausima, glaudziai susijusi su LM knygu strukthros problematika, kol kas dar neraatsakymo. Apie tai Zr. A. Baliulis, „1§ Lietuvos Metrikos knygu ir dokumentu leidimo istorijos``,Lz.cfz{vof czrcfeyvczz.. 7. Vilnius,1996, p. 43; S. Lazutka,I. Valikonyte, J. Sinkevi6itite, „|vadas", LA4-227,

p. XIII' XV.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAI¢IO KANCELIARITolE

baigos -XVII a. pradzios knygas-kopijas. Kadangi kodikologinis originalu tyrimasneimanomas, tampa sunku vienareik§mi§kai pagristi minetas sudetingas deliones(„sasiuviniu krfuvas", k#ygczs), sudeliotas is atskiru ra§tininku dokumentu seriju,vadinamuju „sasiuviniu". Todel labai svarbios yra isankstines prielaidos. E. Banioniofa72)/g% materialinio pavidalo isivaizdavimui, matyt, nemaza itaka padare ne karta jonurodyta senutu Karaliskosios Metrikos knygu sudarymo technika63. Kiek paslap-tinga ir savokos k#ygos (J(##2c/) daugiskaitines formos istorija (etimologija), pa-versta knygu prie§stata kitai dokumentavimo formai, ritiniams (c777oH6ftybz), 1abiau

primenan6iai Rusijos valstybes istaigu kanceliariju ra5tvedybiniu formu realijas64.Taigi minetas radikalus E. Banionio teiginys apie ankstyvlu.u Aleksandro Jogailai6iokanceliarijos fr77)/gap pavidala yra tiek pat gin6ijamas65, kiek ir palaikomas66, ta6iaukartu reikia neuzmir§ti, kad §ios diskusijos veda prie i§ esmes gin6ytino originaliuknygu konstravimo projekto. Pozityvtis ir svards yra I. Valikonytes argumentai, kadnera pagrindo nepasitiketi XVI a. pabaigos -XVII a. ra§tininku perrasinetoju darbu(pagal ivairias pastabas apie originalios knygos btikle) bei metrikantu nuostata, jogkopija-knyga pakei6ia originalia knyga67. I tai kadaise buvo atkreipes demesi N. Be-rezkovas, bet tai netrukde laikytis rekonstrukcinio pozitirio i i§analizuotas ankstyva-sias Lietuvos Metrikos knygas Nr. 3-12, 221-22368. Nors tiesioginiu atsakymu iklausima, kada tos originalios knygos igavo btitent toki pavidala, nera (spejama, kadminetos ankstyvosios Lietuvos Metrikos uzra§ymu knygos buvo iristos antramede§imtmetyje69), ta5iau pastaroji prielaida euristiniu pozitiriu palanki tolesnei anks-tyvuju Lietuvos Metrikos knygu vidines irasu strukffiros analizei, suprantama, smar-kiai sumazinus rekonstrukcines ambicijas7°.

63 E. Banionis cituoja toki Karali§kosios Metrikos knygu sudarymo btida: „Karali§kojoje ra§tineje

Metrikos knygos i§ pradziu nebuvo „knygos" tiesiogine §io Zodzio reik§me; grei6iau tai buvo didesniar mazesni sasiuviniu rysuleliai, o sasiuviniai pagal reikala btidavo sudaromi i§ ivairaus skai6iauspopieriaus lapu, netgi i5 vieno lapo. Veliau Siuos sasiuvinius sudedavo i krdveles, susitidavo ir irisdavoi atskirus tomus" (E. Banionis, „Lietuvos Metrikos", p. 145).

64 Pig. C. 0. IIIM:mp:I, C. E. Kii5T3bKOB, HOKyMeHmbi bejionpoue8obcm8a npaeumef lbcm8eunbl.x yupe-

acae#c4# Poccwct rvJ-jrvlJ G6., MocKBa, 1985, p. 14-20, 4246.65 K. Pietkiewicz, „Ksiega 9 wpis6w (3al"ceri) Metryki Litewskiej, uklad i zawarto§6, oraz jej

kontynuacja do roku 1518 z Archiwum Radziwillowskiego", Lz.cfwvos Mcfr!.kcz, p. 17-18; S. Lazutka,I. Valikonyte, J. Sinkevi6itite, „|vadas", LM-227, p. XIII, XV; I. Valikonyte, „W poszukiwaniu modeluukladu najstarszych ksiag Spraw Sadowych Metryki Litewskiej", £z.efwvos Dz.cZZz.osz.os Kw#z.grzz.dsYfys/Gsistorijos Saltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacijos |tohi+ou -LDK15|, red. A. Dutoowis, V.ilrfu:s, 2;Our ,p. 110-111.

66 A. rpylHa, Kcz#ftybLxpbz#, p. 113-115; A. Ragauskas, „Zr6dia do historii urzedu w6jta wilehskie-

go (koniec XIV w. -koniec XVIII w.): Czy istnialy ksiegi sadu w6jtowskiego?", LDKJj, p. 402405.67 S. Lazutka, I. Valikonyte, J. Sinkevi6itite, „|vadas", LM-227, p. XIII, XV-XVIII.68 H. I. BepexKOB, Hwmo6c;tczfl ,wcmpz{Kcz. p. 32-33.69 A. rpy|Ha, Kcz#ftybL7jzpbzfl, p. 113-114.

70 S. Lazutka, I. Valikonyte, J. Sinkevi6itite, „|vadas", LM-227, p. XIII, XV.

187


Tre5ia. Norint sumazinti minetos analiti§kos tekstologines dzz7/omczJz.#Gs frodz.4o-/ogz/.os itaka, atskleisti kanceliarijos 47c)/g% reiksme, artimesne amzininku suprati-mui, reikia skirti daugiau demesio E. Banionio apibreztai XV-XVI a. sanderojekanceliarijoje funkcionavusiai sayokai k7!ygos, kuri, jo nuomone, reiske nurasytadokumentacija, skirta saugoti ilga laika, ir turejusia tarn tikrajuridini statusa: „jomisbuvo galima remtis tvirtinant senuosius privilegiju rastus"7t. Btitent §ios savokosk#ygos vartosenos platesne analize, 1abiau kontekstualizuota, susieta su konkre6io-mis Aleksandro Jogailai6io kanceliarijos ra§tininku praktikomis (pragmatinis aspek-tas)72, galetu padeti istorikams padaryti savo interpretacijas adekvatesnes (plg.A. Schtitzo „adekvatumo pastulata"73 su Bcgrz#sgcscfoz.cfefc siekiais74) istorijos Sal-tiniu savokoms, t. y. padaryti adekvatesnes Aleksandro Jogailai6io, jo ra§tininku irkitu pareigtinu praktinems veikimo ir suvokimo schemoms (feczbz.fz#)75, arba, kaip

Pasakytu istorikai, ju mc#fczJz.fcfz{z.76.

|sidemetina, kad kalbama ne apie adekvatu supratima, o apie sieki kurti adekva-tesnes inteapretacijas, nes neimanoma empati§kai isijausti, tiesiogiai pazitireti „amzi-ninko akimis" (kaip ir antropologas negali pazvelgti „6iabuvio akimis")77. Btitina pri-

71 E. Banionis, ,Lietuvos Metrikos", p. 145. Taip pat Zr. 3. BaHHOHHc, „K BOHpocy", p. 841.72 Plg. su ankstesniu bandymu taip pat kontekstualizuojant termina o6ccmJc¢ i§siai§kinti jam

suteikiamas konkre6ias reik§mes kasdienes praktikos lygmenyje. Zr. L. Karalius, „Pranesimo rinkliava:is Lietuvo Metrikos XVI a. pirmosios puses dokumentu terminijos``, Lz.cfzcvos Mcfrz.kcz, p. 157-171.

73 Alfredo Schtitzo „adekvatumo postulatas": „kiekvienas terminas Zmoniu veiklos moksliniame

modelyje turi btiti sukonstruotas taip, kad Zmogaus veiksmas gyvenimo pasaulyje, atliktas tuo btidu,kuri nurodo tipi§kas konstruktas, btitu suprantamas tiek pa6iam veikejui, tiek jo aplinkiniams kasdieniogyvenimo sveiko proto inteapretacijos pozidriu. Sio postulato vykdymas garantuoja visuomenes moks-lininko konstruktu atitikima socialines tikroves patyrimo sveiko proto konstruktams" (A. Schitzas,„Sveikas protas ir Zmogaus veiklos moksline interpretacija", Prob/cmos, nr. 38, 1988, p. 116).

74 0. Brunner, IVcz# Wegc dcr Verf¢sszt#g-z4#d Soz!.a/gescfez.cfofe, G6tingen,1968, p.102: „Socialine

istorija negali skolintis gatavu savoku i§ ankstesniLtiu sociologijos raidos etapu, negali ji ju gauti ir i§§iuolaikines sociologijos, ji privalo sukurti savo savoku aparata remdamasi pirmine mediiaga, §altiniais."Plg. Siuolaikine „savoku istorijos" situacija: JI. KyxeH6ax, „`®eoHa]m3M' : o cTpaTerHHx yrloTpe6]IeH"oHHoro HeyHo6Horo Ho"T"", Ho6oe ,uwmcpczm}p#oc o6o3pc7tc/c, MocKBa, nr. 81 (5) 2006, p. 3249;J. Guilhaumou, „De l'histoire des concepts a l'histoire linguistique des usages conceptuels", Gc#Gscs,nr. 38, 2000/1, p. 105-118.

75 P. Bourdieu ir L. J. D. Wacquant, Rc#ekryvz.osz.os, p. 151-181 ; 10. KatlaHOB, Hcztfano coeywoL#o2#w,

MocKBa, 2000, p. 174-180.76 Sis habituso prilyginimas mentalitetui nera labai vykes, ta6iau noreta pavartoti ir artimesne

istorikams terminija. Plg. : „HocKo]IbKy `ra6IITyc' pacMaTPHBaeTcfl 8 KatlecTBe IIopo9ICHaroll|ero Mexa-11113Ma IIpaKTHK, ero 3MlmpHtlecKoe H3ytleHHe He Tpe6yeT BLIHejleHrm 8 HeM coMOoroflTeTILIILK cMblcITO-Bblx tlacTefi. 8 3TOM cocTOHT ero ocHOBHoe oTjllrmle oT TaKIIx IIOHjl"fi KaK `MeHTajmTeT' Irml `;|Hcrlo-3HI|IIH' ". (H. A. IIIMaTKo, „`ra6Inyc' 8 cTpyKType col|Ho]IorHtlecKofi TeopHII", ,2K)p#an coftywoL#o2ww wcoquanbHod aHmpono]io2uu, t. 1, nr. 2, 1998, p. 60:]0).

77 C. Geertz, Kultdry interpretavimas, Vlhains, 2005, p. 34-51.


minti, kad visos taikomos istorijos mokslo kategorijos yra istoriskos78. Istorikui beliekaremtis racionaliais metodais79 ir bandyti sukurti adekvatesnes (supratingesnes) savo-kas reflektuojant ®rizitirint) isankstinio Zinojimo (konkre6iai kalbant, paveldetos Lie-tuvos Metrikos tyrimo tradicijos, istoriografijos) sukeliamus efektus. Kaip galejomeisitikinti, empiri§kai objektyviai, pasiremiant gausybe istorijos §altiniu, galima labaikonkre5iai nustatyti tai, ka to meto rastininkai dare ne taip, 1yginant su istoriko sukur-tais idealiais tipais (mintiniais eksperimentais), btitent ka jis „darytu ju vietoje". Abe-jotina, ar istorikai sieke samoningai kaip tik tokio rezultato. . .

Tyrimas: savokos fr#+gas semantika ir pragmatika

Pagrindinis orientyras -jau mineta E. Banionio apibrezta savoka knygos, reiskusiXV-XVI a. sandtiros Aleksandro Jogailai6io kanceliarijoje nurasyta dokumentacija,skirta saugoti ilga laika ir turejusia tarn tikrajuridini statusa: „jomis buvo galima remtistvirtinant senuosius privilegiju rastus"80. Sis apibtidinimas yra gera starto pozicijanorint sukonkretinti savokos k73ygos vartosenos kontekstus, susiej ant ja su konkre6io-mis ra§tvedybinemis, teisinemis, administracinemis praktikomis (veiksmais).

Pirmas kontekstas. Zodis knygos uzfiksuotas dvejose originalioms LietuvosMetrikos knygoms (ne knygoms-kopijoms) priskiriamose antra§tese: 1 ) Bo c47i4% £oacc.KaK 2ocnobapb e2o Munocmb 8e]iuKun Ki+fi3b A]ieKcanbp cell Ha ee]iuKOM KHfi-aeenbu JlumoecKOM, ae2ycma 1, unbuKm 10 T1492, rugp.|ticio 1 d.I pacKa3t>iea]i Mue2o Munocmb ]iucmbi cyboebie u banuny ceoro nucamu, nucapro c8oeMy ®ebbKyHnyunoeuny; u fi, Limo Om m02O Ltacy ]iucmoe ltanuca]i aoic bo mbix Liacoe,cyboet>ix u banuny e2o M:u]iocmu, mo ryibunu pa3t>i 8 mbiu Ki+u2u i+oebie 8nuct>i-8aro8L., 2:) KaKb naun ®ebKo 3 Bull:rm noexan, fi, jlnyurbKo, npu eeltuKOM wit(fi)3uocman u ebnucajl ecMu Orb K1+(u)2u ltucmbl Cybo8ble u banuny e2o M(u)Il(o)Cmu,urmo KOMy bano, a urmo fi nucan noLioH om BepecmeucKo2o cou]ny ao+cb u bo

78 Vokie6iu filosofas H.-G. Gadameris itikinamai ra§o: „Mastyti istori§kai rei§kia atlikti visus

virsmus, kuriuos patiria praejusiu epochu savokos, kada mes patys pradedame jomis mastyti. Istorinismastymas visada ir nuo pradzios susijes su Siu savoku grindimu mtisu pa6iu mastymu. Bandyti i§imtiis interpretacijos savas savokas ne tik neimanoma, bet ir beprasmi5ka. Juk interpretuoti tai ir rei§kia:ivesti i Zaidima savo i§ankstini Zinojima @rz.cfcz"s, p7iczc7!ofz.o77cs) tarn, kad tekstas is tikro prabiltu."Zr. I.-X., raHaMep, jzcmz"cz w jwcmoo, MocKBa, 1988, p. 43.

79 Plg. P. ApoH, 3777cz72bzpcz36wmwfl coftywoL7zo2wuccKo# jwbzcLHw, MocKBa,1993, p. 493-502; C. Gior-

dano, „La pens6e ethnologique de Max Weber", Effo#o/ogz.c /rcz#fczz.sc, 1997, t. 27, nr. 4: A//cmczg#c.£'z.#fer7iogrfz.o#, p. 465478 ; H. BypHI>e, „3a pal|HOHaj"c"qecKHfi IICTopH3M", Coftyc{ol7o2oc #oc77zn„-bepun3Ma'97. AItbrai+ax P occwicKo-¢panny3cKo2o vyei+mpa coquo]io2unecKux uccJiebo8anwi uncmumy-777cz P4H, MocKBa, 1996, p. 9-29.

80 E. Banionis, „Lietuvos Metrikos", p.145. Taip pat, Zr. 3. BaHIIOHIIc, „K Bollpocy", p. 841.81 RJB, t. 27, st. 509-510. Si antra§te, E. Banionio nuomone, turetu btiti datuojama 1494 in.

(E. Banionis, „Lietuvos Metrikos", p. 140; 5. BaHIIOHIIc, „K Bollpocy", p. 27). Taip pat Zr. A. rpylHa,Ko#ftybLuflpbz%, p. 84-85. K. Pietkiewiczius nuorodas sumai§e (K. Pietkiewicz, Wz.e/fez.e Ksz.€stwo fz.few-sfaz.e, p. 30 (nuoroda nr. 159).

189

loo LAIMONTAS KARALIUS

Bowc#bcKo2o coc4ny czG2);cm 3 ac#b w#aw;tmb /4 [1496 rugpjti5io 3 d.]82. Sioseantrastese atspindeta kanceliarij os 473)/gap gamybos praktika. Atkreipkime demesi, kadrengdami „valdovo teismu ir dovanojimu rastus", tarn tikri rastininkai pasilikdavo junuorasus ir taip sudarydavo nuorasu „sasiuvinius", kuriuos veliau perrasydavo i k7ty-gczs. Bent jau taip turejo btiti, sprendziant is antras6iu formuluo6iu. Tai gerai matytiis pirmata antra§te sujungtos serijos 15 aktu, sudarytu nuo 1492 in. rugpjti5io 23 d.iki 1494 in. balandzio 23 d. ir pasirasytu ra§tininko Fedkos Januskovi5iaus83. Antrap.aantraste E. Banionis, atsizvelgdamas i nurodyta galutine data (1496 in. rugpjti6io 3 d.),isskyre 29 aktu serija, sura§yta nuo 1496 in. kovo 23 d. iki liepos 17 d.84, ta6iau potais aktais nera Januskos rastininko paraso. Jis atsiranda tik dar po devyniu LMknygos Nr. 6 puslapiu, po Vilniuje 1496 in. rugpjti6io 29 d. valdovo isduotu patvirti-nimu85. Tiesa, pries nurodyta patvirtinima yra ira§as apie valdovo nustatyta laidaMartyno Gostauto nasles ir pono Dobrogosto Narbutovi6iaus byloje, mat, kaip suzino-me i5 jo pakartotinio nuora§o, tai buvo ra§tininko Janu§kos „akivaizdoje" (72cpcO.8#);owb;toLMb 77#cczpcLMb)86. Cia tik atkreipeme demesi i euristine problema, kad btituneimanoma nustatyti rastininko Janu§kos parengtu dokumentu nuora§u serijos, „sasiu-vinio", pabaigos, jei nebtitu antrasteje pazymetu chronologiniu ribu „nuo-iki". Be to,Sioje serijoje pasitaiko atmintiniu irasu, visai nesusijusiu nei su valdovo teismo rastais,nei su dovanojimais87. Nurodytos ypatybes, skirtumai nuo Fedkos Janu§kai6io pada-

82 LM, kn. 6, 1. 122 (145); 5. BaHHOHIIc, „K Bollpocy", p. 28; A. rpyllla, Kcz#ftybLuxpbJ#, p. 85.

Sia antra§te reikia lyginti su kita, to paties ra§tininko padarytu ira§u kitose „pasiuntinybiu knygose".LM-5, p.112: „KaK IIaH ®eHbKo 3 BII]IbHII IIoexajl, a H ocTajl 6bljl jlHylHKo. ABrycT 10 HeHI], HHHHKT14" (1496 0810).

83 ji/B, t. 27, nr. 1-15, st. 509-526.84 LM, kn. 6, p. 145-160. 3. BaHHOHHc, „K Bollpocy", p. 28. Taip pat mano A. Grusa, Zr.

A. rpylHa, Kcz#ftybzLHjzp6zzz, p. 85.85 LM, kn. 6, p. 169-170.86 Ten pat, p.168: „3apyKa MexH IIaHelo Map"HOBoro KralHTOBTOByro a IIaHOM Ho6porocTOM

Hap6yTOBIItloM THcetm py6jlell rpomeH xe 6bl MexH ce6e KPHB;|b HetlHm]" [ten pat, p. 551 : „HepeoHHylm,KOMT> "capeMT," ( !)] I(O)c(Ilo)I(a)pT, ero M(II)TI(O)CTI, BellllKH# KH(H)3I, 3a]IOxll7z IIpOMe3Icll rlaHec{Map"HOBow KracToeroBIItla a IIaHa Ho6poroora Hap6yTOBIIIIa BHHbl cBoee "orlry py6JleBT> xpomec4,a6bl IIpoMexll ce6e KpllBHT> HIIBtlo,rty¢ HeHe]Iaj" Ho IIpaBa 11 Bo Bce7i¢ 6bl cH rlpaBOMT> o6I]IxoHIIjm; a xToC HHMT> 6yHem Ho IIpaBa KPHBHbl tlHHHTH, TOTT> 3allJlaTHTb Tyro BIIHy r(o)c(IIo)I(a)py, THcfltly py6]IeBT>rpoIHe".

87 Ten pat,I. 122 (p. 145): „KaKT, IIaHT, ®eaKo 3 BrmHII IIoexajz, H HHylllT>Ko IIPH BeJIHKOLrty¢ KH(H)3H

ocTajz 11 BT>I"cajz ecM14 BT> KH(H)" jlllcTI>I cyHOBble H HaHHHy ero M(II)JI(o)C", IIITo KOMy HaHo, a inToH IIIIcan Hotlo# o77i BepecTe2{cKoro coc4My axT> 11 Ho BH]IeHT>cKoro cowMy a6rycm 5 ;Ien H#;|IIKTb 14

(1496 in.). / Ha HaMjlm r(o)c(IIo)H(a)py ero M(II)]I(o)c" BeJIHKOMy KH(jl)3ro. HOBblw HBap, IIITo eroM(H)]I(o)CTI, Ha ce6e cH yBe3a" MIIKjlamy By77iKOBIItry KocTPHHe IIoc]Ie MHKojlaH XHKrHMo#TOBHtla./ Harry MHxactjly KrorK"HOBHtly o3epo Op]Io. HpaBIIjlT> IIaHT> KractITojlT,TT,. / OTlexT,Hy Kro]IHKrl4Ho-BIItly HHTI> tlo]IOBeKOBT,, Ha c4Mjl: 14mco a Xo;|allH, a olrmuni¢, a 14BaHT>, a o#xpec4; tloTI>IPH tl(o)jl(o)B(e)KH

Ha#Hble, a HjlTblct He ;|aHT>Hblc{. HpaBIIm IIa# MOH14BIIa. / IIITO Ballla M(H)]I(O)cTb Ka3a]m MHe HHK]Iane HOBT>cKoe BojloorH KT> TPoKOM BI>IrHa" H Co6e Ballla M(H)]I(o)cTb Ka3aj" omlloBeHHTII. HHo Bbllll]Io40 6e3 Tpex ;|HKor, a KOTopble He Marom HHtloro y HOMy, TI>Ix cow Hecflm, a rlycTOBT>II|II# cTo." Ten

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO TOGAILAI¢IO KANCELIARllolE

rytu irasu serijos rodo, kad ivairds rastininkai kiek skirtingai isivaizdavo, kaip darytiirasus ir knygczs. Sie skirtumai itikina, kad reikia daug atsargiau Zvelgti i E. Banionioir A. Grusos bandymus kitas panasias kanceliarijos k7tygose pasitaikan6ias rastininkua;IT+Ickshes (Hnburmrb 15 , M ( e ) c ( e ) t4a Mafl 13 I:1497 .05 .L5]. f[, ®ebKo fhyunoeunb,noLia]irb nucamu npueulifi u ]iucmt>I88., ®ebKo fluyune8un, nucapb, cnpae]ifi]i erapoa#c, jMcc#ftycz ¢cGpczL#fl J3 ac#b, w#ac4K777 2 [1499])89 prilyginti anks6iau aptar-toms antrastems. Zinia, Siu pacituotu antras5iu vertinimo problema galima i§spresti

greitai ir paprastai, nes jose nera pavartotas Zodis knygos.Aptarta triju etapu ra§tvedyba (ra§tu sudarymasinuorasu „sasiuvinis"iirasy-

mas i knygczs) veliau patvirtino K. Pietkiewiczius, isnagrinejes Zygimanto Senojolaiku kanceliarijos Lietuvos Metrikos knyga Nr. 990. Matyti ra§tininku pastangos pri-silaikyti tarn tikros registravimo tvarkos knygosc tiek chronologi§kai rikiuojant, tickrfusiuojant dokumentus („teismo sprendimo rastai ir dovanojimai"), o tai Vakaru Eu-ropos diplomatikoje laikoma „tiknt registru" atsiradimo pozymiais9[.

pat, p. 157: „Ha IIaMjlT, inTo I(o)c(IIo)I(a)pb ero M(H)]I(o)cTb BejlHKHII KHH3b Ka3ajl BI>IcoKo;|Bopl|oMT,xoHH" Ha po6oTy: opa" Ha IIapeHHHy ;|Ba ;|HH, a Ha Hp opa" HBa ;|HH, Ha HapeHHHy 6opoHOBa"HeHb, a Ha jlp 6oPoHOBa" HeHI>, xHTa xa" HBa HHH, a jlp Xa" HBa HHH."

88 RIB, t. 27, st. 668., A. TpyT", KaHvybulxpbtR, P. 85.89 LM, kn. 6, p. 229. E. Banionis §ia antra§t? interpretuoja taip: „`CIIaB"jl' c]IeHyeT IIOHHMaTI> KaK

ÌIepel"cl>IBajl a KHH"" (5. BaHIIOHIIc, „K Bollpocy", p. 32). Cia matyti sunkumai, su kuriais tektu

susidurti ai§kinantis §ios antra§tes reiksm?, nes sunku parinkti tinkama interpretavimo konteksta. Plg. sucxpcz6cz vartosena Aleksandro Jogailai5io kanceliarijoje „CIIpaBa IIPH jlHylllKy rmcapll 8 HOBeropoHKyHro" 19 HeHb 14HHHKb 5" (1502 in.) (LM, kn. 6, p. 416). Plg. su kita forma „HPH ®eHI>Ky I"capH" (ten

pat, p. 236-237) bei su Kazimiero Jogailai6io haygap antra§temis ,HaHHHa IIpll 14BalllKy jll|T,KOBHtly,Imcapll Kopo" ero MH7Ioc" [...]" (cituota pagal: A. H. HciHCKi, „CIIpo6a Kpl>ITI>ItlHara BI>IBytl3HI>IIfl KHiriHaHiH BjljliKara KHjl3fl Ka3iMipa", rz.c777czpbzKo-czpx3oLHG.2z.u#bz 36ap#z.K, t. 2, MeHCK, 1926, p. 4849). Taip

pat apie termina c#pcz6cz Zygimanto Senojo kanceliarijoje Zr. K. Pietkiewicz, „Ksiega 9", p. 18-19.90 K. Pietkiewicz, „Ksiega 9", p. 11-33. Taip pat Zr. 3. BaHIIOHIIc, „K Bollpocy", p. 27; A. rpyllla,

Hal+aybmfipbifi, p. 84:85.91 G. Tessier, op. cz.r. , p. 4245: C. M. KalllTaHOB, „CoBpeMeHHI,Ie IIpo6]IeMI>I EBpolleHCKori HHHJlo-

Ma"KII", ,4pxcoapcz¢wttccrtw# cacc2oa##K 3cz /98/ 2oa, MocKBa, 1982, p. 37-39; 0. Guyotjeannin, ZrfzDz.p/omczfz.gz4c, p. 237; 0. Guyotjeannin, „Les m6thodes de travail des archivistes du roi de France (XIII-d€hut XNI s;ifectey` , Archiv f ur Diplomatik, Schrif tgeschichte, Siegel-and Wappenkunde, t. 42,1996,p. 301-306; 0. Canteaut, „Une premiere experience d'euregistrement des actes royaux sous Philippele Bel: 1e Livre rouge de la Chambre des comptes", Bz.bJz.offeGgwc cze /'Eco/e dcs CfeczrJcf, t.160, nr. 1,2002, p. 53-78. Pranctizi§kosios diplomatikos metro G. Tessier apibrezimu, registras - tai rankra§tineknyga, i kuria fizinis arba teisinis subjektas nuraso ar liepia nura§yti aktus, kuriuos jis isdave, gavo arbaapie kuriuos jam buvo prane§ta [tuo pa6iu veiksmu uzregistruojant (c"rcgz.sfrcmc#f)] ju (aktu) i§davima,ju gavima arba prane§ima apie juos (cituota pagal J. Le Go ff, Sczz.#f Loz{z.I, Paris,1996, p. 320: „Registre,c'est ùn livre manuscrit dams lequel une personne physique ou morale transcrit ou fait transcrire lesactes qu'elle exp6die, qu'elle recoit ou qui lui sont communiqu6 du fur et a mesure de leur expedition,de leur reception ou de leur communication'. La transcription vaut enregistrement."). Minetas regist-ravimas (c#rcgz.sJrcmc#f) turejo btiti atliekamas maziau ar daugiau sistemiskai ir reguliariai, nes aktunurasymo (istisai arba kaip santraukos-registro) nuoseklumas laiko pozitiriu yra vienas pagrindiniu 5aliakilmes (isdavejo, valdovo kanceliarijos produktas) registro skirties nuo kczrfz{Jz.czro - „nuora§u rinkinio"

191


Atkreiptinas demesys i antra§5iu formuluo6iu teisini aspekta, kuris ypa5 krinta iakis palyginus su keletu i§1ikusiu specifiniu rusenisku Aleksandro Jogailai6io kance-Tizlri:]os rats:sid± subscriptio fo:rrrrng (3 pocKa3ai+bft Kopo]ifi e2o Mu]iocmu nucan nucap®ebKo f[nyurKoeun, Hanecrrmun 8oflobunepcKun u cKepcmoMofrocKuil92., 3 poc-;ccz3cz#bjz c2o ,rty¢w;#oc777w Co7zc2cz 77c#ap 72wcczL#93). Cia rczsvyfz. - suformuluoti ir patvir-

tinti (pasira§yti), sz4bscrz.pfz.o, valdovo ra§ta94. Galima net drasiai teigti, kad, pvz.,

pirmojoje antra§teje minima israiska vcr/dovo z.sczky77cc4 rczsYz.czc4 rczsvfc4s (3 pocKcz3cz#bjz2oc77oaczp# 72c4c¢L# #c4crmbz) yra tikslus minetos sz4Z7scz.pJz.o formuluotes atpasakoji-

mas. Aisku, diplomatika reikalautu atsizvelgti i svarbu skirtuma, kad 477);gap antrastesnera valdovo ra§ta patvirtinanti formule sz{bscrz.pzz.a. Tai galima suprasti kaip minetora§tininko ra§tininkavimo pradzios formule, kuri kartu pazymi irasomu dokumentunuorasu serijos chronologine pradzia („nuo tada").

Zinoma, antrasteje yra uzfiksuotas mums svarbesnis veiksmas z.rcrsY);fz. z. haygczs.Ypa5 svarbu atkreipti demesi i esamojo laiko jz G#c{cbzGczro vartojima kartu su „sub-

jektyviu" pirmuoju asmenvardziu „a§" (jz), o tai diplomatikos pozitiriu labiau btidingaankstyvajam rasto kulthros raidos etapui bei privatiems rastams; „obj ektyvi" („oficia-li") teisine reiksme priskiriama tre6iojo asmens formai (asmenvardziui)95. Suprantama,

(pranc. k. rc'froxpccfz/, sc'/ecfzJ, docztmc#fczz.rc) -pozymis. Iki 1307 in. pradetu rasyti „tikru" (sc#sz/sJrz.cfo) registru Pranctizijos karalystes registrai turejo daugiau kczrfc{/I.a!rc£, „nuorasu rinkiniu", podymiu

(calturaire-registre, inventaire) (L. More+le, „Reg±stre", Dictionnaire du Moyen Age, sous +a directionde C. Gauvard, A. de Libera, M. Zink, Paris, 2002, p. 1190-1191).

92 LM, kn. 6. p. 482 (1505 in.).93 Ten pat, p. 414 (1502 in.).94 A. rpyllla, „C]Iys6oBbl clcjlan i cTpyKTypa KaHI|I,Ijlxpl,Ii BKJI 40-x ra;lop XV -IIeplHafi IIaJloBI>I

XVI cT.", ME7RJCZANA, t. 1, 2001, p. 29-30. Argumentuojama labai retai Aleksandro Jogailai5io LDKkanceliarijoje sutinkama fz4bscrz.pfz.o forma „KolloT HIIcajlT,, rpllHKo rpoMblKa HIIcarl" (LM, kn. 6, p. 496

(1506 in.), 470 (1505 in.) ar „3 pocKa3aHI>fl Kopo" ero MIIjloc" I"cajl IIHcap ®eHKo jlHylHKOBHtl,HaMecTHHK Bo]Io;|HMepcKHH H cKepcTOMom>cKHfi" (ten pat, p. 482 (1505 in.) ar „3 pocKa3aHbfl eroMH]Ioc" CoHera IIHcap HHcaTI" (ten pat, p. 414 (1502 in.). Dazniausia forma yra ra5tininko para5as,pvz.: „jlHylHKo I"cap". Deja, kazkodel K. Pietkiewiczius i§1eido is akiu tas idomias retasias swZ7scrz.pfz.aformules (K. Pietkiewicz, „Dokument ruski w kancelarii litewskiej Aleksandra Jagiellohczyka (1492-1506rf` , Litwa i jej sqsiedzi od XII do XX wieku. Studia ofiarowane Prof dr. hab. Jerzemu Ochmahshie-mc4 w szes'Cc7zz.esz.a fq #ocz#z.#€ w7ioc7zz.#, red. G. Blaszczyk i A. Kijas, Poznah, 1994, p. 84).

95 K. Maleczyhski, Sf#dI.cz #czd dokz{mc#Jcm po/skz.in, Wroclaw,1971, p.116-149. Pastaruoju laiku

kai kurios diplomatikos kategorijos - oky.cktyvz4s ir sz¢Z}y.cktyvz# aktu stiliai, dz.spoz!.cz.#z.czz. aktai (dyxpo-z:ytywne, die Geschdf tsurkunden) ir paliudijantys aledi tooswiadczeniowe, die Beweisurhanden) (TichLviski terminai, Zr. E. Gudavi6ius ,----, Vilnius, 2002, p. 38-39), - susilaukia daug kritikos delpemelyg formalaus ju taikymo, nes §ios kategorijos yra XIX a. pabaigos diplomatistu keryba. Ypa6akcentuojama dz.spozz.cz.7".ap ir pcz/I.c{dzj.cz#cYz.ap aktu skirties sasaja su XIX a. komercine teise. Apie tai Zr.0. Guyotjeannin, „`Penuria scriptorum': le mythe de 1' anarchie documentaire clans la France du nord(Xe -premiere moiti6 du Xie siecle)", Bz.a/z.oJfeGgz" dc /' Eco/e des cfeczrfes,1997, t.155, nr.1, p.11-44; D. Barth6lemy, „Une crise de 1' 6crit? Observations suer des actes de Saint-Aubin d' Angers (Xesiecle)", ten pat, p. 95-117.


Sia pastaba, paremta lotyni§kosios viduramziu diplomatikos aksiomomis, reiktu sukon-kretinti, nes reikia atsizvelgti i LDK ruseni§kuju rastu diplomatikos specifika ®1g. suXIV a. intituliacijos pradzia Cc jz3b K#jz3b...96) bei i tai, kad papras6iausiai trfukstaissamesniu tyrinejimu. Tik turint omeny Sia i§1yga galima hipoteti§kai kalbeti apie §iuhaygap antra§6iu „subjektyvesni" teisini pobtidi nei, pvz., 1yginto sz4bscrz.pfz.o ta pras-me, kad k7!ygos yra glaudiiau susietos btitent su ra§tininkais, ju savarankisku darbuir juridine tapatybe97. Taip i§ry§keja ir kitas, teisinis, haygap gamybos aspektas: uZhaygap kaip galutines dokumentu nuorasu saugojimo formos sudaryma „atsakingi"tarn tikri (vyriausieji?)98 ra§tininkai (7z#capw).

Nauju knygu savokos problema. Vis delto aptariamame kontekste liekavienas sunkiai i§sprendiiamas savokos #czz4jos knygos intexpretavimo klausimas. Ciaturima omenyje rastininko Fedkos Janu§kovi5iaus suformuluota antraste, kurioje kal-bama, kad rastininkas iraso valdovo „dovanojimu ir teismo ra§tus" i 7cczz{jczs knygczs99.

|domi I. Valikonytes hipoteze, kad Zygimanto 11 Senojo kanceliarijoje vartota savoka#czz4/.os fa7rygos gali buti vienas i§ argumentu pagristi teigini, kad egzistavo dvi knygurfusys: knygos kaip „einamosios knygos-sasiuviniai" (naujos knygos?) ir iri§tos „storosknygos-rinkiniai` `, skirtos ilgalaikiam saugoj imui 100. Galima btitu prikibti prie Siuolaikis-ko termino „einamosios knygos", bet, taikant Sia hipoteze Aleksandro Jogailai6io lai]qukanceliarijos realijoms, Fedkos Janu§kovi5iaus formuluotei, ji atrodo dar itikinamiau(formuojamos #czwjos knygos §alia kitib jau egzistuojan6iu). Si hipoteze, kaip maty-sime, itikinamesne uZ kitas E. Banionio ir A. Grusos pateiktas minetos 73czc{/.% hal;gapreiksmes intexpretacij as.

E. Banionis spejo, kad Aleksandro Jogailai5io kanceliarijos 73oc4/.ap haygap savokosreik§me reikia tapatinti vien su konkre6iu rastininko Fedkos Januskai6io rasytu „sa-siuviniu" (LM kn. Nr. 5, „serija 8-1") ir taip skirti ji nuo ankstesnio, „senesnio" kito

96 ZI. E. GndzIviftiTus, Lietuvos akto promulgacijos kelias.. nuo Vytauto hanceliarijos iki Lietuvos

A4cfrz.kos, Vilnius, 2006, p. 24; K. Pietkiewicz, „Uwagi o dokumencie lacihskim w praktyce kancelariiTltewskiej A:Leksa;ndra. Ia.giel+chczryke[" , Praeities p6dsakais. Skiriama proof dr. Zigmanto Kiaupos 65-mecvz.c{z., Vil.nius, 2007, p. 127.

97 |domiu paraleliu galima rasti pranctizu lingvisto E. Benvenisto darbuose apie subjektyvuma

kalboje. Pirmo asmens forma bei esamasis laikas yra svarbiausia subjektyvumo „Zmogaus kalboje"i§rai§ka. 5. BeHBeHIICT, 06ayofl Hw#26wc7#w;to, MocKBa, 1974, p. 259-269, 292-300.

98 Tokia hipotez? i§kelia A. Gru§a, paminedamas §alia kitu argumentu ir Cia uzfiksuota vieno

rastininko „pavadavimo" kitu fakta, Zr. A. rpyma, „CJlyx6oBI>I cKTlaH", p. 15.99 RJB, t. 27, st. 509-510: „H H [®eHKo HHylHKOBHtl] tlTo oT Toro tlacy ]IIICTOB HaHIIcaJI ax Ho

Tblx qacoB, cyHOBbK H ;|armlry ero Mrmoorll, To TblMII pa3bl 6 mbzw K#!42c4 #06bzc 673wcbzGcz;a" [kursyvas -L.K.].

loo S. Lazutka, I. Valikonyte, S. Sinkevi6itite, „|vadas", LA4-227, p. XVII. Taip pat Zr. ten pat,

nr. 383 (1535 0121), prierasas prie ira§o: „A mllpeH ecTb Tan peqb ollllcaHa 8 HOBblx KHHrax IIOH]IeCIIIICKa II(a)Ha BoeBOHI>I BII]IellbcKoro " .

193


rastininko tvarkyto sasiuvinio-ha)/gap, uzra§yto kitoje LM knygoje-kopijoje Nr. 3 irturin6io idomia, turbtit originalia antraste 4cz#w#cz 2oc73oaapbc;tflj3, ;t#jz3# GCL7zwKo2o

c4Mc#bjz]°]. Sios knygos-kopijos pirmar.a dali sudaro XV a. antrosios puses KazimieroJogailai5io kanceliarijai priklausiusios k73ygos (atkreipkime demesi), pavadintos Bounfi Boace. To cym Ki+u2u, Kony Kopo]i uneHbfi po3banL°2. Gajila, Vstros a;ritlalsEshes

chronologija sunkiai identifikuojama, neaisku, ar ji priklauso Aleksandro Jogailai6iolaikams (plg. taip pat su vir§uje cituota Bo cA7i4fl jJoacc. KczK 2oc77o0apb c2o n4w-

#oc777b 6cL7zwKc" K#jz3b 4He7tccz#dp ccL# [...][°3 bei su sayokos c4Mc#bc klostymusi

XV a. antrojoje puseje[°4, bet §iu formaliu kriteriju nepakanka). Bet kaip Sios formu-1uotes skiriasi nuo abieju minetu rastinin]qu - Fedkos Januskovi6iaus ir Janu§kos -antras6iu! Sia pastaba padareme neatsitiktinai, nes E. Banionis Siu rastininku antra§-tes laike ne tiek ju sudarytu dokumentu nuora§u seriju (kaip mtisu Cia intexpretuota),o daug didesniu vienetu, istisu „sasiuviniu krfuvu", ha)/gG£, pradziomis. Telieka pasi-Zadeti Si teigini argumentuoti kitame darbe, nes tai btitu atskiro darbo vertas tyrimas.Grizkime prie Aleksandro Jogailai6io dovanojimu serijos LM knygoje-kopijoje Nr. 3.Nepalieka mintis, kad §i knyga-kopija buvo specialiai suformuota kaip tarn tikrosvienos rfu§ies (c7ovcz77o/.I.77cap) dokumentu rinkinys, bet tai j au klausimas, kaip susikloste

materialus knygu-kopiju originalo (kada -neaisku) pavidalas. Tai ir yra didzioji pro-blema: kaip irodyti, kad LM kn. 3 uzfiksuota Aleksandro Jogailai6io dokumentu serija

(E. Banionio Zymima „A serija") yra ankstesne ar „senesne" nei Fedkos Janu§kai6iorasytas valdovo teismu ir dovanojimu rastu „sasiuvinis", 7?czz4jos knygos (serija 8-1,LM knyga-kopija Nr. 5)? Nera Zinoma, nei kas sudare dokumentus, nei kas nura§e

„serija A" i knygczs. Pats E. Banionis kelia darbine hipoteze, kad 1492-1494 in.„serija A" buvusi tarsi „archyvines pabiros" (czpxwG#cz% poccbz#b), o veliau prie josbuvo prijungti dar 1496-1498 in. 5 dokumentaiL°5 ir taip buvo suformuota LM kn. 3dalis, pavadinta #cz#c4#cz 2oc73oaczpbcKCL8, ;c#fl3# GCL7zw;co2o cA7i¢c#bjz. Bet tai kaip tik

„serija A" padaro velesne uZ „serija 8-1" - ne karta mineta Fedkos Janu§kai6io

101 5. BaHHOHHc, „K Bollpocy", p. 27 (pastaba): „[. . .].Be;|I, 6bl]Ia „ceplljl A"-„cTapble KHHrll"?"

Ten pat, p. 25. „Serija A" -tai LM kn. nr. 3 esanti 31 Aleksandro Jogailai6io dokumentu serija nuo1492 0813 iki 149410 05, su antraste „J|aHIIHa roclloHapl,cKafl, KHjl3H Be]IIIKoro HMeHI>fl". Zr. LM-3,

p. 70.102 LM_3, p. 19-70.103 RJB, t. 27, st. 509-510. Si antra§te, E. Banionio nuomone, turetu btiti datuojama 1494 in.

(E. Banionis, „Lietuvos Metrikos", p. 140; 5. BaHIIOHHc, „K Bollpocy", p. 27). Taip pat Zr. A. rpyllla,Ko#ftybL7xpbzjz, p. 84-85. K. Pietkiewiczius nuorodas supainiojo (K. Pietkiewicz, Wz.e/fag.e dsz.€stwo Lztcw-skz.c, p. 30 (nuoroda nr. 159).

104 J. Jurginis, Bc%!c7Zz.czvos z.sz.gr/i/.z.mcrs fz.e/wvo/.e, Vilnius, 1962, p. 226-230.105 5. BaHHOH14c, „K Bollpocy", p. 25-26.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAICIO KANCELIARI|O|E

„sasiuvini"106, kurio „gimimo data", kaip mineta, yra laikomi 1494 in. Galbtit Cia matytiN. Berezkovo rekonstrukcijos itaka]°7.

A. Gru§a savoka #czz{jos k#ygos dar labiau supainioja teigdamas, kad rastininkas§itaip sieke atskirti savo pasidarytus isduotu dokumentu nuora§u rejestrus (prisimin-kime teze apie triju etapu ra§tvedyba), is kuriu jis nura§inejo dokumentu tekstus i#czz4/.os k7tygczs[°8. Sia interpretacija sunku suderinti su mineta savokos #czz4jos k#y-

V

gos vartosena Zygimanto Senojo teismu knygose. Taigi, kol kas itikinamiausia yraI. Valikonytes interpretacija.

Antras kontekstas. Valdovo isakymu ra§tininkai iraso i k#ygczs (2oc77oaczpbe2o Munocmb e Ki+u2u Ka3afl mo 3anucamu npo naMfunbL°9 ; Ha naMfunb f[HaKym4o8una be flo. I...i 2ocnobapb e2o Muflocmb... u mo mean Ka3afl y KHu2u3cz7!wccz77iw 1 10), atkreipkime demesi, jo teismo sprendimu rastus „atmin6iai". Kazin ardera daryti didelio masto inteapretacijas i§ matomos sasajos tarp valdovo valios ir joteismo ra§tu „atminties" i§saugojimo k73ygosc, ta6iau akivaizdu, kad toji sasaja Sikonteksta susieja su pirmuoju kontekstu. Rastininkai i k7iygczs ira§ineja ne bet kokiusrastus, o „dovanojimo ir teismo sprendimu rastus". Taigi i§ry§kejes skirtumas tarp

pirmo ir antro kontekstu del pastarajame aiskiai i§reikstos nuorodos i valdovo valianera neperzengiama riba. Kaip tik Sis skirtumas parodo kontekstualizacijos prasme irribotuma, nes grieztu ribu tarp ju nera. Kaip pamatysime, sayokos k7iygos vartojimoantro ir tre6io kontekstu reik§mes taip pat yra glaudziai taapusavyje susijusios, tikkitokiu aspektu.

I§rai§ka z.rczsY);/I. czfmz.#cVz.czz. z. fac)/grzs turbtit adekva6iausiai i§reiskia fanygap sudary-

toju veiksmu subjektyvia prasme, intencijas, ketinimus, paliekant nuo§alyje painia Zmo-niu veiksnumo problemaL[[. Apskritai formules 77po 72cz7i4fl77cb ar #cz 73czLM#mb]]2 buvo

106 Ten pat, p. 26-27.107 H. BepexKOB, J7wmo6c;tcifl A4lcmpw;t¢, p. 97: „8 KHHre 3al"cefi Ill cKollllpoBaHa Ha JIJI. 74 o6.-

89 o6., IIoc]Ie ;|peBHefilHeH Km" ;|aHHH Ka3I"Hpa, #czucL7zb#flL# tfocmb ;c#w2w acz#w# w c}70o6bzx c#po64/zcKccz#dpo" [kursyvas -L.K.].

1o8 A. rpy|||a, I(cz#ftybLujzpbz#, p. 86.109 |rasas atmin6iai apie valdovo i§spr?sta Traku vaivados Petro Jonovi6iaus ir kunigaiks6io Ivano

Jaroslavi5iaus gin6a del Slu6ios upeje rinkto muito, LM, kn. 6, 1. 326v (p. 552).ILO |rasas apie valdovo teismo sprendima Joktibo Kuncevi6iaus ir Jackaus Nasutkovi6iaus gin6e del

15 kapu gra§iu, ten pat,1. 132-132v ®. 165-166).lil Plg.: P. Ricoeur, „Tarp hermeneutikos ir semiotikos", Bcz/fof /cz#kos, kn. 2, 1992, p. 26-27;

P. Fticoenr, „Pr6£ace", L'esprit de soci6t6. Vers une anthropologie sociale du sens, sous \a direchon deAnne Decrosse, Liege, 1993, p. 5-15; A. Prost, „Les acteurs clans 1'histoire", /'fez.s/oz.7ie czct/.owrd'fe#z.,Auxerre, 1999, p. 413420.

112 Apie formules #cz 72oLMflmb vartosena ir vadinamuosius memorialinius ira§us Aleksandro Jogai-

1ai6io kanceliarijoje pla6iau Zr. K. Pietkiewicz, Wz.e/fu.e Ksz.€stwo I,z.fewsfaz.e, p. 36; L. Karalius, „Kaunomuitines rejestro atmintine. Falsifikatas Lietuvos Metrikoje (XV-XVI amziu sandira)", Kczzt#o I.frorzjofmcfrosYfz.I, kn. 6, Kaunas, 2005, p. 43, 49-51. Lieka galimybe, kad galejo liepti ira§yti i knygas ir kaikurie valstybes pareigtinai, pvz. : (|ra§as atmin6iai) A4lczpowci7zo;tb 77¢#b rpw2apcw Cmcz#bKo6ctub #pw7co-

195


pla6iai paplitusios Aleksandro Jogailai5io kanceliarijos hal;gap irasuose ir daznai nebu-vo siejamos su savoka k#ygos. Tiesiog jomis buvo galima isreik§ti to meto Zmoniu

pozitiri i pagrindine rasto ir haygap funkcija -jos garantuoja teisinga ir nelinkusiakeistis ivairiu praeinan6iu dalyku atminti.

Taigi knygos - tai tarsi Aleksandro Jogailai5io teisiniu veiksmu „atminties garan-tas", arba „atminties vieta"113, arba, A. Gru5os Zodziais tariant, „valdovo teisines

„atminties" kaupykla („akumuliatorius") ir saugykla, kurios mediiaga buvo skirta auk§-6iausios valdzios vykdomai istatymu leidybai ir teisminei veiklai"114. Zinoma, §i api-btidinima reiktu traktuoti daugiau kaip metafora, kuri del savo lankstumo sugeba vienumetu aprepti ir istoriko keryba (objektyvistini ha)/gap vaidmens apibendrinimal ir tie-siogine ha);g% kaip rastininku ir valdovo „atminties vaisto" @owr scrvz.r d'czz.c7e-mc'moztc][5) reiksme. Ankstyvojoje Lietuvos Metrikoje yra nemaza vadinamutu „me-morialiniu" (cz/7".#fz.#z.g€) ira§u, skirtu pirmiausia kanceliarijos vidaus reikalamst 16. Zi-noma, nereikia i§ akiu isleisti ir kito aspekto: vel paliudijamas haygap, kaip galutines„atminties`` saugojimo formos, statusas. Ry§ys tarp valdovo valios ir haygap dar ais-kiau matyti tre6iajame kontekste.

Tre6ias kontekstas. Knygos turejo teisini statusa, jomis valdovas galejo pa-siremti tvirtindamas prarastus ra§tus ir prisimindamas ankstesnius savo teismo spren-dimus. Diplomatikos pozitiriu tai reiskia, kad irasu knyga ir tarn tikro pareigtino pa-1iepimu ira§ytas joje dokumentas kaip teisinio irodymo priemone tapo lygiavertis ra-§ytiniam dokumentui]]7. Sis faktas neturetu stebinti turint omenyje Sio laikotaapioistorij os Saltiniuose atsispindejusiu savivaldziu miestu (Vilniaus] 1 8, Kauno] 19), kitu insti-

3a/zb 73po #cz7t4flm 3¢#ctcczmw, owmo [...] (LM, kn. 6,1. 317 ®. 534)), idomus kanceliarijos „netvarkos"atvejis, kai pats valdovas rdpinasi savo veiksmu atminties i§saugojimu. Valdovas, spresdamas Smolenskobajoro Zabos gin6us su Ivanu Skiporovu del teisiu valdyti Roslavlio vals6iuka, pabaigoje uzsimine, kadra§tininkas Bogu5as pamete (a mbzw #wcmbz 6mpczmow) ju pateiktus ra5tus. Todel valdovas liepe uzrasytiatmin6iai Siuos ju reikalus. Zr. Valdovo sprendimas Smolensko bajoro Zabos ir Ivano Skiporovo gin5edel teises valdyti Roslavlio vals6iuka, ten pat,1. 55 a.11) (1505 07 28, Krokuva).

113 Anot C. Gauvardo, XIV a.-XV a. Pranctizijos kanceliarija - valdzios vykdymo (/c /I.CZJ dc

poz4voz.r) ir atminties i5saugojimo (/c /I.cw dc mcmoz.re) vieta, Zr. C. Gauvard, „Conclusion", jcrz.I, p. 335.Taip pat Zr. A. Adamska, jred#z.owl.ccze #cz #owo, p. 146 (nuoroda nr. 108).

L]4 A. rpyllla, Kcz#ftybL#xpbzfl, p. 28. Plg. su istoriku pateikiamais beveik identi5kais ve|yvuju

viduramziu laikotaapio Pranctizijos valstybes archyvo vaidmens apibtidinimais, Zr. Y. Potin, „L'Etat etZI

son tr6sor. La science des archives a la fin du Moyen Age``, Acfcs de /cz recfecncfec e# scz.c72ccs socz.cz/cs,nr.133, 2000, p. 48-52.

llS Dip|omatique, P. 2:3.116 K. Pietkiewicz, Wz.e/fa.e Ksz.€stwo I,i.fcwsfu.e, p. 36; L. Karalius, „Kauno", p. 43, 49-51.117 I. Szymariski, op. c!.r., p. 461462.118 Plg.: 4;tmbz J7##?o6cKo# A4le7"pc4Kw [toliau -ALA4], BblH. ®. H. JleoHTOBHtl, BaplHaBa,1896, t.1,

nr. 443, p. 9. Apie Vilniaus miesto suolininku teismo knygas Zr. A. Ragauskas, „1650 in. kovo 30 d.Vilniaus suolininku teismo ira§u knygu apra§as", LA47j, kn. 3, p. 260-261.

119 Apie Kauno miesto knygas Zr. Z. Kiaupa, „Kauno miesto senojo archyvo likimas``, £z.efrovas 715R

Mokelu Akademifos darbai. Sertya A, t. 2 (43), 1973, p. 12]., ALM, t. 1, nr. 22, p. 15-16., rIT. 4S, p. 22-23.


tuciju (Dorogi6ino]2°, Smolensko „Zemes" (3cLMc;twc ;t#w2w), „teismu" (c);ac6#bzc;c#w2w) hayg%L2[ funkcionavima Sia teisine forma. Ta6iau btitina pabrezti, kad tadavienu metu galiojo daug skirtingu teisiu]22. Tai reikia tureti omenyje lyginant kance-liarijos knygczs su magdeburgo teise gristomis Vilniaus ar Kauno miestu knygomz.s irkita teise gristomis minetomis knygomz.s ®risiminkime K. Pietkiewicziaus darytasanalogijas taap Lietuvos Metrikos ir Dorogi6ino Zemes knygu del falsifikatu i§ai§kini-mo pagrindo). Cia labai svarbus rodiklis turetu btiti z.sYrczsYo z.sY 4cz#ce/z.czrz/.os ha);gap

(6bz7?c" c ;t#w2 K¢#qucpcwcjcwjc) funkcionavimo pradzia[23, nors tai dar nera pakan-kamai istirta (yra viena ufuomina apie israsa Aleksandro Jogailai6io kanceliarijoje)124.Daugiau demesio susilauke Zygimanto Augusto laiku kanceliarijos paranotarines[25funkcijos (Lietuvos Metrikos knygu formules #pwowcaowbz Oo K#w2 Kcz#qucpc#c;twxir y KItu2u 3anucamu)126.

Siame kontekste ai§kiai matyti tiesioginis ry§ys taap valdovo valios ir kancelia-rijos 47c)/gap teisinio statuso. Savo ruoztu valdovo sprendima remtis k#ygomz.s lemekokia nors papro6io ar teises norma, bet Aleksandro Jogailai5io laikais sunku btiturasti ju rastiska forma. 1§ esmes jis buvo auk§6iausios teises §altinis, tikras valsty-bes tevonis, Lietuvos Didzioji Kunigaik§tyste -jo valstybe, tiesa, pripazistantis savomalone suteiktas privilegijas ir atsakomybe Dievui]27. Minetas ry§ys tarp valdovo

[2° Apie Dorogi5ino Zemes teismo knygas, ra§omas nuo 1441 in., Zr. J. Bardach, op. c!.J., p. 332-

333. Taip pat, pvz., ALM, t. 1, nr. 65, p. 29-30; ten pat, nr. 96, p. 4142; RJB, t. 27, rIT. 13, st. 523-525. Dan Zinomos XV a. Bielsko ir Tikocino teismu knygos, Zr. J. Sliwihski, „Przydatno§6 MetrykiLitewskiej do badah mad zatargami o posiadio§ci", Zczrys fro#/I.fac5w o dobrtz 77a Pod/czs!.w I. Gro-dziehszczyznie za Zygmunta I Starego. Wjib6r Zr6del z „Metryki Litewskiej " z I polowy XVI wieku, red.A. Kolodziejczyk, K. Lodyhski, J. Sliwihski, 01sztyn, 2001, p. 5-13.

121 Apie Smolensko Zemes teismo knygas Zr. ALA4, BapmaBa,1897, t. 2, nr. 773, p.197; RJB, t. 27,

in. 67, st. 577-578; nr. 68, st. 579-580.L2;2 E. GndzIvifcins, „Ieis€¢ , hietuvos Didziosios Kunigaihitijos loultdra: tyrin6jimai ir vaizdai T!tohirmL

fz.efwvas Dz.dzz.osz.as Kw#!.gtzz.dsYfzj.as fu/atro], sud. V. Ali§auskas, L. Jovai5a, M. Paknys, R. Petrauskas,E. Raila, Vilnius, 2001, p. 700-713; A. Gieysztor, „Pahstwo prawa w Sredniowiecznej Europie Srodko-wei``, Aleksander Gieysztor o dziedzictwie kultury, red. E. Sinrowska, WarszaLwa, 2000, p. 55ndo.

123 J. Szymanski, op. czt., p. 461462; 8. Holmll|yK, „Me)Ic;|y IIpol|eqypofi H ¢oPMy"PoM:

IICToqHHBeHqecKII# aHanH3 cy;|e6Hblx 3aHHcefi 3aMKOBblx KHIIr IIepeH pe¢opMofi 1564-1566 rr. (HaIIpllMepe Jlyl|KIIx 3aMKOBblx KHIIr 1558-1566 rr.)", LDKJj, p. 358-359.

124 RIB, CaHKT-HeTep6ypr, 1903, t. 20, st. 964; 8. HOT"II|yK, op. cz.r., p. 358-359.125 PczrcI- pavartotas del #ofczrz.czfo savokos i§pletimo kritikos, Zr. K. Skupiehski, IVofczrz.czf pwb/I.czny

w jrcd#z.owz.ecz#e/. PoJscc, Lublin, 2002, p.11-21.126 A. rpy|||a, K¢#ftyb£7zxp!t#, p. 133-134. Taip pat plg.: L. Karalius, rec.: A4cmpbzKcz BjLHz.Jc¢2¢

Klmcm8a JlinoycKaea. Knd2a 43 ( 1523-1560 ) . Krfea 3anicdy 43 ( Konifi KaH:lap XVI cm. ) ,ITaxpbNITam:S8. C. Ms[Hxb"crii, MiHc;K 2;003, Lietuvos Metrikos naujienos . „Lietuvos istorijos metra55io `` mokslinis-z.#/or7"czcz.73z.s prz.edas, 7 -2003, Vilnius, 2004, p. 11-13.

127 E. GndavL5ins, .,Valdova,s", Lietuvos Didziosios KunigaiREtiifos kulthra, p. 740:]48. 1492 in.

ponai prisieke Aleksandrui Jogailai6iui kaip „teisetam paveldetojui ir ponui" (¢d vcrztm cf Jcgztz.mwrmhaeredem, ac dominum naturalem) (ch... R. R. TrinowierLe, Lietuvos Didzioji KunigaiREtyste ir Vidurio

197


valios ir teisinio fr7t)/gap statuso yra svarbus dar ir tuo, kad remiantis juo galimadaryti prielaida, jog kanceliarijos ha)/gap teisine galia deleguoja institucija (§iuo atvejuvaldovas), ji ateina is isoresL28. Todel nera taip svarbu, kaip materialiai atrodo tosk73ygos, nuosekliai ar nenuosekliai sudarytos, svarbu valdovo valia remtis jomissprendziant konkre6ius kasdienius klausimus, susijusius su tarn tikqu valdovo spren-dimu priemimu ir ra§ti§ku ju dokumentavimu. Stai ko neivertina objektyvistinis kan-celiariju 477)/gap tyrimas, tiesiogiai susiejantis kanceliarijos funkcionavimo efektyvu-ma su 472)/gap tvarkymo btidu.

Zinoma, E. Banionis yra teisus -hayg% naudojimas ra§tams patvirtinti AleksandroJogailai6io kanceliarijoje yra paliudytas, ta6iau atkreipkime demesi i praktine ju reik§-me: tera Zinomi tik du tokie atvejai. 1495 in. kunigaik§tis Putivlio vietininkas BogdanasFedorovi6ius Glinskis pra§e isduoti nauja privilegijos ra§ta, nes turetoji KazimieroJogailai6io i§duota „pergamentine privilegij a su prikabintu antspaudu" sudege Kij eveper totoriu antpuoli (1480 in.). Valdovas pra§yma patenkinti Zadejo veliau. „KadangiSiuo metu neturime tu knygu, kuriose §i privilegija irasyta [...]. 0 kai tas knygasturesime, tai mes jam tuos kaimus is to nuoraso (c77wco;t), kuris i§ privilegijos i knygasnura§ytas, patvirtinsime savo ra§tu", - tokio turinio valdovo rastas buvo isduotasisakius (72pwKo3oLHb) Vilniaus vaivadai ir kancleriui Mikalojui Radvilai]29. Btitina at-kreipti demesi i S. Ptasyckio pastaba, kad §iame raste kalbama apie KazimieroJogailai6io laikais ra§ytas knygczs[3°. Tad Siuo atveju reikia kalbeti apie Kazimiero

Ewrapo X7'-X7'7 cz. scz#d#ro/.e, Siauliai,1996, p.16). Plg. su sunkumais, su kuriais susidtire J. Le Gof-fas, kalbedamas apie formalius teisinius XIII a. Pranctizijos karaliaus §v. Liudviko valdzios apribojimus.Jis isskiria tris pagrindinius i§ esmes absoliu6ios karaliaus valdzios suvarzymu §altinius: atsakomyb?Dievui, „bendros naudos" (comz473c profif) samprata ir sazine (co77scz.c#cc). J. Le Go ff, Sczz.#f Loz4z.f,

p. 696-699.128 Plg. analogija su kalbos galia, Zr. P. Bourdieu ir L. J. P. Wacquant, Rc#ckryvz.osz.os, p.189: „[. . .]

Zodziu galia sukelti ivykius, duoti paliepimus ir daryti tvarka yra tiesiog magiska. Stengtis lingvisti§kaipaaiskinti kalbejimo galia, bandyti kalbos efektyvumo principus ir mechanizmus pagristi kalba rei§kiapamirsti, jog kalbos galia ateina is i§ores, kaip Emilis Benvenistas primena, analizuodamas skeptra, kuris,pasak Homero, buves iteiktas ketinusiam sakyti kalba oratoriui. Kalbejimo veikme nera susijusi suilokuciniais aktais arba pa6iu diskursu, kaip teigia Austinas, nes tai ne kas kita, kaip institucijosdeleguota galia". Taip pat Zr. P. Bourdieu, Ce gLlc par/er vcz4 dz.re. £'e'co#o77tz.c dcs e'cfecz#gcs /!.72gwz.s-Jz.gztcs, Paris, 1982.

129 onucaHue Ki+u2 u aKmoe JlumoecKoti MempuKu [tol±an - onucaHue|, cocTaLBmTI MeTPHKa;FT

C. JI. HTall"I|KHri, CaHKT-HeTep6ypr,1887, p. 4; 47tmbz, omcjzay2{ccL8 K ctcmopww 3cz#cza#o# Poccww

[toliau -AZR] , co6paHHI>Ie H 113HaHHble ApxeoxpadyHTlecKoro KOMIIccllero, CaHKT-HeTep6ypr, 1846, t. 1,nr.129, p.151 (Vilnius 1495 07 27). Aleksandro Jogailai5io ra§tas Boganui Fedorovi6iui Glinskiui, LM,kn. 6, p.110: „[...] HHo Ha TOTT> tlacT, Tblx KHHr IIPH HacT, He6blTlo 8 KOTopblx KHIIrax Toe IIpllBII]Ie3aHHcaHO KOTOpblMT, IIpllBIIjleMT, OTel| HaHIT, KOpOTI ero M(H)]I(O)cTb TI>Ie cejla HMb HOTBeprlljlT> H MlilHa TO Ha]m cecl> HalllT, ]IHCTT> HexaH OH Tble ce]Ia HepxHTb IIOTOMy KaKT> KHjl3 o]Ie]IKO H KHH3 ceMeHoTI|y ero Ilo;|aBaj" a Kojm Tble Klrmll IIPH Hacb 6ynyTI, H MI,I eMy Tble ceTla c Toro cllHCKa IHTO IIpllBII"BHHcaHo 8 KHIITH IIOTBepHHMb HalllHM ]moroMb."

130 0nucaHue, P. 4

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAI¢IO KANCELIARllolE

Jogailai6io ha)/gap panaudojima Aleksandro Jogailai5io kanceliarijoje. Si pastaba galetu

padeti suprasti idomu fakta, kad valdovas, btidamas Vilniuje, neturejo Salia sav?sha)/gap, tiksliau sakant, „tu, kuriose ta privilegija ira§yta". Be §ios pastabos sunkiaubtitu paaiskinti dar viena ha)/gap panaudojimo fakta. Apie 1505 in. Aleksandrui Jogai-1ai5iui sprendziant viena teismo byla, rastininkai lengvai ivykde valdovo isakyma pa-dedi prLcts j± knygas (u Mt>i Ka3a]iu nucapeM iiaunMb nepeb HaMu Ki+u2u noflo-acwmw w 6 K#w2czxb #czowwxb c77iowmb) ir patikrinti ankstesni jo teismo sprendimaL3].

|sidemetina, kad Cia vieninteli (!) karta uzfiksuota savoka „valdovo knygos", 77c¢sapha)/gos (#czowc4 ;c#w2w), visais kitais minetais atvejais vartota tik knygos.

Deja, Sis teismo sprendimas ira§ytas tarp Gardine ir Liubline isduotu rastu, nenu-rodzius vietoves, bet tai, ai§ku, ne kiek netrukdo K. Pietkiewicziui, remiantis §iavienintele nuoroda, speti, kad knygos neturejo nuolatines vietos, jos keliavo kartu suvaldovu]32. Kol kas istoriografijoje del ha};gap saugojimo vietos iki 1511 in. daug

gin5ijamasi[33, o paskutine iskelta hipoteze, kad Lietuvos Metrikos knygos visada buvosaugomos kanceliarijoje[34, nepaiso savoku kcz73cc/I.¢rzjcz ir kcz#cc/I.czrzj.os k73ygos

(K#w2w I(¢#qucpcc4cKwc) velesnes genezes: Aleksandro Jogailai6io kanceliarijoje var-tojama sayoka k7!ygos ir tik viena karta pazymima, kad tai „valdovo (galima suprastitiesiogiai -Aleksandro Jogailai6io) knygos" (#oowc/ K#w2w), o kiti institutai yra ra§ti-ninku ir kanclerio bei Vilniaus vaivados pareigybes. Tiesa, Si hipoteze turi pagrindo,nes nera abejoniu, kad jas tvarke ir, atrodo, saugojo (ne visas!) ra§tininkai. Galimahipoteze, kad pirmuoju atveju turime reikala su „senomis" (Sis Zodis kanceliarijosknygoms netaikytasL35) Kazimiero Jogailai5io k#ygomz.I, saugotomis, pavyzdziui, izde

131 Aleksandro Jogailai6io ra§tas dvarioniui Motiejui Stankai6iui, kad uzleistu neteisetai uzvaldyta

dvara Derevnaja Slonimo bajorams Boguslavui ir Beinoriui Sokolovskiams, LM, kn. 6, p. 492493 (apie1505 in.); ALM, t. 2, nr. 729, p. 171; A. rpyllla, jro#fty6Litjzp6zjz, p. 29.

132 K. Pietkiewicz, Wz.e/4z.e Ksz.€stwo fz./ews4z.e, P. 35.133 Lietuvos Metrikos knygos saugotos Traku pilyje, izde, Zr. 077z{c¢##c, p. 4; J. Jurginis, I. Luk§ai-

te, op. cz.f., p. 46; A. Baliulis, S. Mikulionis, A. Mi§kinis, rrcz4ap mz.csfczs I.rpz./ys, Vilnius,1991, p. 65-66. E. Banionis sukritikavo E. Pta§yckio teigini, kad Lietuvos Metrikos knygos galejo btiti saugomosTraku pilyje, izde. E. Pta§yckis remesi viena Lietuvos Metrikos kn. 5 nuoroda „Originales repositaesunt in castro Trocensi sub cura thesaurarii" (LA4J, p. 244: ira§as po 1501 in. sutartimi). Remiantis§ia nuoroda, kaip teisingai pastebejo E. Banionis, galima irodineti tik tai, kad Trakuose buvo saugomidiplomatiniu dokumentu originalai. Juos reikia skirti nuo pczsz.w7!fz.#);bz.ap fro};gg{ - originalu nuora§urinkiniu, kuriuos turejo pasiuntinybiu tamyba, kad nereiketu kiekviena syki kreiptis i archyva del vienoar kito dokumento teksto (3. BaHIIOHIIc, 86cOc#wc, p. 21). Deja, apie kitu fro)/gap saugojimo vietaE. Banionis nieko nepasako.

134 A. rpy|||a, Kcz#z/bL#jzpbzjz, p. 28-32.135 Ta6iau egzistavo Traku pilininko sc#osz.os k7tygos („HocMOTpe" 8 cTapblxT> KHHraxT>"). ALA4,

t.1, nr. 302, p.117-118 (1496 in.). Apie savoka cmczpw#o tuo laiku pla6iau Zr. M. M. KpoM, „HOHjlTIIe`cTapllHbl' a IIOTmTHtlecKofi H IIpaBOBofi Ky]IbType BejlHKoro KlrmlcecTBa JIHTOBCKoro XV-XVI BeKOB",

Haun pabaeob. Mamepuaflbi MeacbyHapobHoti TtayLii+oti KOH¢epeHquu no pe2uoHarmoti ucmopun eoc-moLii+oti Eeponbi " Ky]ibmypa Hapobo8 BeltuKo2o Ki+flacecmea Jlumo8cKo2o u Beliopyccun. XIII-Itan.jYX66., rpoHHo, kn. 3,1991, p. 540-544; M. KpoM, „`CTapl4Ha' KaK KaTeropHfl cpeHHeBeKOBoro

loo


Trakuose)?) (Vilniuje valdovas ju neturejo!), o antruoju - su paties AleksandroJogailai6io (atkreipkime demesi -#czowc4 K#w2w!?) „teismu ir dovanojimu rastu" kny-

gomz.s, keliavusiomis kartu su valdovu ir jo ra§tininkais. Tiesa, yra vienas „bet".Galimas daiktas, Aleksandrui Jogailai6iui atnestos „jo knygos" nei§1iko iki dabar, nesmineto ankstesnio bylos sprendimo nepavyko rasti taap LM kn. Nr. 3, 5, 6 irasu. Bettai nera taip svarbu tiriamai praktikai. Ankstesnis Aleksandro Jogailai5io teismo spren-dimas buvo patvirtintas btitent „jo knygomis", o ra§tininkai, valdovui paliepus, mikliaijas atnese ir padejo priesais valdova bei suie§kojo jose reikalinga ira§a. Kazkaip keistabtitu teigti, kad tos knygos buvo tik „sasiuviniu krfuva", bet toliau Sios abejones kolkas Sioje darbo vietoje sunku Zengti.

Taigi Aleksandro Jogailai6io kanceliarijos knygu praktinio vaidmens analizes kon-tekste kol kas operuojama tik '§iomis dviem ai§kiomis nuorodomis i haygap, kaipisduotu rastu patvirtinimo garanto, vaidmeni. Vienu atveju kalbama apie KazimieroJogailai5io dovanojimu k7rygczs, o kitu - apie vadinamasias Aleksandro Jogailai5io„dovanojimo ir teismo rastq" k7tygczs. Pirmuoju atveju, atkreipkime demesi, valdovovalia nebuvo ivykdyta ir patvirtinti prarastos privilegijos k7rygomz.s nepasiseke, antruo-ju atveju ankstesnis valdovo teismo sprendimas buvo patikrintas be problemu. Ir kolkas tai viskas, isskyrus dar viena uZuomina, kad Aleksandras Jogailaitis, spresdamasvienos ismaros paveldejimo klausimus, buvo liepes rastininkams nuodugniai patikrintiankstyvasias Kazimiero Jogailai6io dovanojimu knygczs (i§1ikusias minetoje LM kn.Nr. 3), ta5iau nera ai§kus to patikrinimo rezultatu teisinis statusasL36. 0 tai ir yraha);gap praktinio vaidmens Aleksandro Jogailai6io kanceliarij os kasdienej e ra5tvedybo-je esme. Galima be dideliu dvejoniu teigti, kad Aleksandro Jogailai6io kanceliarijoskasdieneje praktikoje tokios nuorodos i k7rygczs yra daugiau i§imtis, o ne taisykle.Argumentu Siam teiginiui nereikia i§radineti, pakanka i§analizuoti, kokiu pagrindu rein-damasis valdovas dazniausiai patvirtindavo pavaldiniu vienaip ar kitaip prarastas jopirmtaku (valdovu) i§duotas privilegijas. Atrinkti ir konkre6iai apra§yti valdovo rastai,kuriuose uzfiksuotos panasios situacijos: bajoras ar kito luomo atstovas kreipiasi ivaldova prasydamas patvirtinti vienaip ar kitaip prarastus valdovu rastus. Reikia at-kreipti demesi, kad §iuo atveju terminas „situacija" suprantamas ne iprasta reiksme„padetis", tarn tikra susiklos5iusi politine situacija. Tai istorines pragmatines situacijoskategorija]37, kuria norima vienu metu apimti du vienas kitam istorijoje daznai priesi-namus dalykus - pasikartojima ir konkretybe. Aprasomos situacijos kartojasi, jasgalima lyginti, o tai leidzia stebeti dinamika. Ai§ku, situacijas apibrezti padeda rastininl

MeHTa]IHTeTa (IIo MaTepHa]IaM BellHKoro KHjlxeorBa JIHTOBCKoro XIV -Hatlajla XVII 88. ", Medz.czevcz/I.czucrainica: Mei+ma]iblticmb rna icmopifi ibeti, t. 3, KriiB,1994, p. 68-85.

136 L. Karalius, „Vieno atvejo tyrimas arba kam buvo reikalingos Kazimiero Jogailai6io dovcz#o/.z.map

knygos A:leksa;ndro logali]alifcto ka;nedia;irjojep" , Praeities p6dsakai. Shiriama prof : dr. Zigmanto Kiaupos6J-77cecvz.wz., sudare E. Rim§a, Vilnius, 2007, p.101-118.

137 |0. J|. BecMepTH|,|fi, „tlTo 3a „Ka3yc"?", K¢3);c-/996, MocKBa,1997, p.15-16.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAI¢IO KANCELIARIJOTE

kai, kurie suformuluoja (formalizuoja), t. y. daugiau ar maziau kerybiskai ispraudzia itarn tikro rasto formuliara, rasto tradicija konkre6ias prasymo patvirtinti prarasta pri-vilegija ir valdovo sprendimo aplinkybes. Formalizavimo mastas lemia galimybes uZ-6iuopti konkre6ia, veikian6ia „gyva" praktika.

Prarastu rastu patvirtinimo praktika: be kanceliarijos fa#jgxp\\

\

Lyg pritariant i§sakytiems nuogastavimams del frriygap taikymo praktikoje papli-timo aptariamu laikotarpiu, 1497 in. Aleksandras Jogailaitis patvirtino kunigaiks6iuiBogdanui Fedorovi6iui Glinskiui jo tevo i§tamautus bei pirktus dvarus, kuriu nuosa-vybe liudijantys rastai (jzc4cmbz) sudege Kijeve per totoriu antpuoli, bei jo patiesi§tamautas bei pirktas Zemes, kuriu ra§tus jis turejoL38. Kaip jau Zinome, 1495 in.Putivlio vietininko kunigaiks6io Bogdano Fedorovi6iaus Glinskio bandymas gautinauja privilegijos rasta, nes turetoji Kazimiero Jogailai6io „pergamentine privilegijasu prikabintu antspaudu" sudege Kijeve per totoriu antpuoli (1480 in.), atsimuse ivaldovo pazada prasyma patenkinti veliau, nes neturis reikalingu k77}?gap]39. Galimahipoteti§kai teigti, kad Kazimiero Jogailai5io privilegijos nuoraso buvo ieskoma 2metus, todel dabar valdovas be jokiu skrupulu patvirtino visus kunigaiks6io prasytuspatvirtinti dvarus. Sio ra§to i§davima vel sutvarke (73pczG#Lub) tas pats Vilniausvaivada ir kancleris Mikalojus Radvila. Ta5iau visi argumentai rodo visai kitas rastoisdavimo aplinkybes, nors jas, tenka pripazinti, sunku i§Sifruoti lyginant lakoniskusabieju rastu formuliarus.

Pirmiausia i akis krinta ra§to gavejo prczsYy77to @cfz.rz.o) turinio skirtumai ra§tu#czrczfz.o dalyje. 1495 in. raste yra aiskiai pasakyta, kad kunigaikstis 8. Glinskis pra§evaldova patvirtinti Kazimiero Jogailai6io „pergamentine privilegija su prikabintu ant-spaudu", kuria buvo patvirtinti jo tevo Fedoro i§tamauti kaimai (ccLuo) pas Kijevokunigaiks5ius Olelka ir Semiona: Kijevo pavieto Bobrovoje kaimas Volevskos vals6iuje0; BOLucGbcKoc/ Go#oc77?w) ir Golubejevo kaimas Zavskos vals5iuje (6 3cz6cKo# Go-7oc772c4) bei Radivonovo kaimas Cerkasuose. Si privilegija sudege Kijeve ir valdovasliepe (dz.sposz.Jz.o) isduoti „1aikina" ra§ta, kol bus ie§koma knygosc jos nuora§o]4°. 0Stai 1497 in. patvirtinime minetos pergamentines privilegijos su prikabintu antspauduneliko ne kvapo. Ra§tininkas uzfiksavo dokumente, kad kunigaik§tis 8. Glinskis pra§epatvirtinti tevo istamas pas Kijevo kunigaik§5ius Aleksandra ir Semiona (01elkaiti),

138 Aleksandras Jogailaitis savo ra§tu patvirtino ivairius kun. Bogdano Glinskio ir jo tevo Fedoro

pirktus ir istamautus dvarus, LM, kn. 6, p. 191-192 (I. 145-145v) (Pachodkovi6iai [1497] 10 02); AZR,nr.158, p.178-179 (14981002).

139 Vilnius. 1495 07 27. Aleksandro Jogailai5io ra5tas Bogdanui Fedorovi6iui Glinskiui, LM, kn. 6,

p. 110; AZR, nr. 129, p. 151. Plg.: O#wccz#wc, p. 4.140 Vilnius. 1495 07 27. Aleksandro Jogailai6io rastas Boganui Fedorovi5iui Glinskiui, LM, kn. 6,

p.110; AZR, nr.129, p.151. ,,

201


pavartodamas kitokia Kij evo kunigaiks6io Aleksandro, Vladimiro Algirdai6io stinaus,„vadinamo Olelko", vardo formaL4]. Pakito ir istamu turinys. Bobrovoje kaimas Olev-sko vals6iuje 0; O#cGc;tow) buvo i§tamautas sthpenkiais duokliniais Zmonemis (!), konera ankstesneje privilegijoje. Cerkasu paviete i§tamautas kaimas (ccLuc4ayc, ne ccL#o)Radivonovas nurodomas su ivairiais priklausiniais (c 72czccJ(czLMc4 cz o3cpcz w ,nyJ(w #cz

Hi+enpe u co ecuMu exobbi u npuxobbi u urmo K moMy ce]iuapy 3baeHa npuc]iy-xczL#o), o §ito nera 1495 in. raste. 1497 in. ra§te atsiranda patikslinanti nuoroda, kad

jo tevas Golubejevo (rony6cjz) kaima Zavskojos vals6iuje (6 3czGCKo# GOL#ocmc4) suvienu duokliniu valstie6iu (!) jame istamavo pas Kazimiera Jogailaiti (!), o ne pasKijevo kunigaiks6ius. Be to, dar paminimi tevo pirkinys -Nekrasovo kaimas Kijevopaviete bei paties kunigaik§6io Bogdano Glinskio istamauti pas Aleksandra JogailaitiGarmanovskoje ir Giriatovo dvarai (#LMc#bc) Minsko paviete ir jo paties pirkinys -

puss Zukino prie Desnos upes, kuri pirkti leido valdovas. Toliau §iame ra§te kunigaiks-tis 8. Glinskis konstatuoja, kad viskamjis turejes rastus, ta5iau per Kijevo pilies gaisranetek?s savo tevo ra5tu, kiti du jo paties ra§tai like pas ji. Nepaisydamas tokio

prasymo turinio, valdovas be didesniu skrupulu patenkino prasyma ir patvirtino visasminetas i§tamas ir pirkinius „amziams" jam ir jo vaikams patvirtinan6iu rastu su priejo prikabintu antspaudu. Sis ra§tas atspindi gana iprasta kanceliarijos praktika, kuriaK. Pietkiewiczius taikliai pavadino „generaliniu patvirtinimo ra§tu", kai vienu ypupatvirtinama keleto ar net keliolikos istamautu, nupirktu, turetu Zemes valdu nuosa-vybes teisesL42. Taigi formaliai, diplomatikos pozitiriu, taap 1495 in. ir 1497 in. kuni-

gaik§6io 8. Glinskio gautu ra§tu nera sasajos, isskyrus Vilniaus vaivados ir kanclerioMikolojaus Radvilos isakyma (73pw;to3czLu) abiem atvejais.

„Praktines diplomatikos"143 kontekste per§asi tik viena pagristesne hipoteze, kodel1495 in. uzstrigo sudegusios Kazimiero Jogailai6io pergamentines privilegijos su prika-

141 T. Narbutt, Po77t#z.kz. cZo cJzz.c/.o'w Lz.fcwskz.cfe, Wilno, 1846, p. 121 (Bychoveco kronika): „W leto

szest tysiacznoie dewiatsotnoie szestdesiat druhoie (1454 in.) prestawisia kniaz Alexandro Wo3odyme-rowicz Kijewski prorekomy Olelko."

142 K. Pietkiewicz, „Dokument ruski", P. 78.143 „Praktines diplomatikos" sayoka reikia suprasti daug pla6iau: tai nera vien dokumentu auten-

ti5kumo tyrimai ar kanceliarijos pagalbines rastvedybos priemones (formuliarai, kopijos, registrai).„Praktine diplomatika" galima laikyti rastininku praktiniu igtidziu ir kompetencijos visuma, btitinateisiskai veiksmingai rastvedybai (ir atpazinimui). Zr. JI. 8. tlepellHHH, „y HCTotlHIIKOB"; C. M. KalHTaHOB,„npe||MeT, 3a,]ia;" H MeTo]|bl ||IT"oMa;"rm" , HcmottnuKoeebei+ue. TeopemuttecKue u MemobutiecKue77po6Hen4bz, MocKBa, 1969, p. 142-153; C. M. KamTaHOB, P);cc;tfl% awrmo,rty¢cz7"wKcz. MocKBa, 1988,

p. 2:8-39., I. Krryzzrrridhowa., Kancelaria kr6lewska Wladyslawa Jagielly. Studium z dz,iej6w kulturypo/I.tycz#cj Po/skz. w XV wz.ekz4, Poznah 1972, t. 1, p. 3-10. Taip pat Zr. A. Dubonis, „Rastininkas",£z.efc4vos Dz.cZZz.osz.os Kw7€z.gczz.4svfz/.os 4w/Z¢rcz, p. 574-588; E. Gudavi6ius, „1§ Lietuvos pedagogikos isto-rijos. Socialines-ekonomines, politines ir kulthrines mokyklu ktirimosi prielaidos", E. Gudavi6ius, £z.e-/c4vos ew7iapfjz.mo fre/I.czz.s, Vilnius, 2002, p. 231-233; A. JI. XopolHKeBHtl, „K ;|HII]IOMaTHtlecKOMyaHaj"3y ;|OKyMeHTOB JIHTOBCKOH MeTPHKII (Ha MaTepHa]Iax IIIecTori Km" 3a"ceH)", jJenap);cccAI wVKpauna.. ucmopun u Kyl[bmypa: eace2obnun 2004, Moc;KBtL, 2:005, p. 2J07-2:26.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAICIO KANCELIARIJOTE

bintu antspaudu patvirtinimas, ir tai tik remiantis analogija su viena kaimynines vals-tybes -Lenkijos Karalystes -kanceliarijos isduotu privilegiju registravimo Karali§ko-joje Metrikoje ypatybe. I kanceliarijos knygas Lenkijoje §iuo laikotarpiu -Kazimieroir Aleksandro Jogailai6iu laikais - pirmiausia buvo nura§omos vadinamosios „amzino-sios" czcJ pcrpefz4czfc77c (w.ccz#}/.c, kitaip negu laikini, doczcs#}jc, popieriniai ra§tai)

pergamentines privilegijos su visu isplestiniu formuliaru bei antspauduotos tarn tikmkaraliaus antspaudu]44. Kita vertus, galima teigti, kad Cia galbtit yra svarbiau valdovomalones nepastovumas, o ne teisines „praktines diplomatikos" normos. Juk po dvejumetu sudege ra§tai buvo patvirtinti be jokiu kliau6iu. Stai Cia gltidi esme: 1495 in.valdovo sprendimas btitinai turejo remtis tos privilegijos irasu knygosc, o jokia kitaaltematyvi tuo metu galiojusi prarastu rastu patvirtinimo praktika, puikiai issiver6iantibe ha);gr£ (velesnio 1497 in. ra§to pavyzdys ir kiti pavyzdziai, Zr. toliau tekste), nebuvosuvokiama kaip altematyva tuo konkre6iu atveju. Cia ypa6 primintina, kad, sesdamasi sosta, Aleksandras Jogailaitis 1492 08 06 privilegija patvirtino visus Kazimiero Jogai-1ai6io dovanojimus bajorams czd pcrpcfz"fcm]45. Taigi valdovas, tiksliau sakant, ir joaplinkos pareigtinai (rastininkai) Zinojo, kad §i privilegija turetu buti Kazimiero Jogai-1ai6io dovanojimu k#ygosc ir, svarbiausia, besalygi§kai pripazino teisini ha)/g% auto-riteta Siuo konkre6iu atveju. Kaip pasakytu M. Weberis, Si norma „empiriskai galio-

ja"146 A|eksandro Jogailai6io kanceliarijoje.Vis delto btitina atkreipti demesi, kad ra§to gavejo pozitiriu, 1497 in. rastas galejo

btiti suvoktas kaip labai sekminga altematyva 1495 in. nesekmei. Btitent taap §iu rastuyra neatsitiktinis rysys (tas pats gavejas) ir, jei norime atskleisti praktini ha)/gap funk-cionavimo kanceliarijos kasdieneje veikloje aspekta, minetas ry§ys rodo -kad ir kaipkeistai tai skambetu -realu hal;gap „neprakti§kuma" tvirtinant prarastas privilegijas.Sveika nuovoka „kuzda", kad tokios savokos kaip „§ansas", „galimybe", „sekme" yraneatsiejamos nuo prczkfz.kos, „tikrove kei6ian6ios veiklos"147, sampratos. Ai§ku, Biasmintis kol kas reikia laikyti intuicijomis, kurias paskatino noras nors is dalies paaiskintikitokios prarastu privilegiju patvirtinimo praktikos, kai nera jokios nuorodos i knygczs,dominavima Aleksandro Jogailai6io kanceliarij oj e.

L441. Sulkowska-Kurasiowa, „Ksi?gi", p. 81-82; Dyp/omcztykcz, p. 226. Taip pat Zr. S. Ketrzyhski,

Zarys nauhi o dokumencie polskim wiek6w 5rednich, Wa:Isz:oval,1934, p. 42:3.145 Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 25 (1387-1546). Uzra5ymu knyga 25, pa;Ieng6 D. ALrita;rrzIvifcLus ir

A. Baliulis, Vilnius, 2002, nr. 2.1, p. 42: „Item donationes et concessiones olim geniroris nostri, quasalicui donavit aut providit et cum hoe literis suis confirmavit perpetue, tenebimus [...]" (AleksandroJogailai6io 1492 rugpjti6io 6 d. privilegija LDK bajorams); M. K. Jlro6aBCKIIfi, OttcpK wcmopww J7wmo6-cKo-PyccKo2o 2ocybapcm8a bo Jlro6]iuncKoti yHun 8K]irottumeflbHo, MocKBa., +915 . TlprmoENe"e, c. 332.

146 M. Weberis skyre „dogmatini" ar „idealu" teises normu galiojima nuo ju „empirinio galiojimo",

kuris reiskia, kad „esama §anso, jog veiksmas yra faktiskai orientuotas i tarn tikras teises normas; beto, Si orientacija gali btiti daugiau ar maziau samoninga (Z. Norkus, A4lczx Wez7cr I.r rczcz.o7tczJz{s pc!sz.rz.#-k!.mczs, Vilnius, 2003, p. 71).

147 Dczbczrfz.#Gs /z.efwvz.ap frcz/bog Zody#os, Vilnius, 1993, p. 584 (praktika, prakti§kas).

203


Stai 1497 in. Aleksandro Jogailai6io raste ponui Bykui Aleksandrovi5iui uzflksuota

idomi procedira tvirtinant taip pat Kijeve sudegusi Kazimiero Jogailai6io ra§ta, duotadel Zitomyro paviete buvusio Brylevo dvaro. Sikart to rasto suteikimo pagrindas buvo

patvirtintas atsiklausus Polocko vietininko pono Jurijaus Pacai6io, kuris KazimieroJogailai6io laikais valde Kijeva. Jis patvirtino, kad Byka Aleksandrovi6iu ivesdino imineta dvara remdamasis Kazimiero Jogailai5io rastu. To pakako, kad didysis kuni-

gaik§tis leistu Bykui Aleksandrovi6iui valdyti dvara „amzinai"148.Vitebsko bajoro Vaskos Ole§kovi6iaus tureti Kazimiero ir Aleksandro rastai sudege

kartu su jo namu. Bajoras, prasydamas valdova patvirtinti prarastus rastus, uzsimine,kad apie juos Zinas valdovo mar§alas, Vitebsko vietininkas Stanislovas Glebavi6ius.Marsalas, paklaustas valdovo, patvirtino mates visus tuos rastus, ir to pakako, kadvaldovo ra§tu btitu patvirtintos prasyme nurodytu Zemes valdu teises minetam bajorui.Ra§to i§davimo liudininkais (73pct mow 6bL") tapo ra§te paminetas valdovo mar§alas,Vitebsko vietininkas ponas Stanislovas Glebavi5ius ir raikytojas kunigaikstis JonusasAleksandravi6iusl49.

Smolensko bajorui Kapo5iui Vasiljevi6iui irgi nepasiseke. Jis savo turetus Kazi-miero ir Aleksandro Jogailai6iu duotus rastus, iteisinusius Sumiatino kaimo nuosa-vybe, saugojo i§ dvaro marsalo, Utenos vietininko kunigaik§6io Michailo Lvovi6iaus

[Glinskio] tamybininko Andriaus Stankai6io pavogtoje skrynioje. Bajoro pra§ymaspatvirtinti teises buvo nuodugniai patikrintas. Pirmiausia valdovas apklause AndriuStankaiti, kuris patvirtino jo skrynios su visais ra§tais ir kitais daiktais vagyste. Poto buvo apklaustas Smolensko okolni6ius, Ukmerges vietininkas Borisas Semenovi-5ius, kuris taip pat patvirtino, kad tas kaimas tikrai yra to bajoro tevo istama. Tik

po Siu patikrinimu buvo isduotas mandatas Smolensko vietininkams apie patvirtintasteises i Sumiatino kaima Kop6iui Vasiljevi6iui. |domi detale, kad visa Sio ra§toi§davimo reikala kanceliarijoje scttw¢r4G (72pczGc4u) tas pats ra§te minimas dvaromar§alas, Anyk§6iu vietininkas kunigaikstis Michailas Glinskis[5°. Kartu buvo isduo-tas dar vienas mandatas su nurodyta ta pa6ia data ir vieta, skirtas kitiems Kapo6ioVasiljevi6iaus prarastiems Aleksandro Jogailai6io duotiems rastams, susijusiems sudvaru dalyba taap giminai5iu. Ra§te vel pakartota patikrinimo procedtira del rastuvagystes fakto is skrynios bei apklaustas Smolensko okolni6ius, Sikart turejes pa-

148 Aleksandro Jogailai6io patvirtinimo rastas, kuriuo Bykui Aleksandrovi6iui suteike amzina teise

valdyti Brylevo dvara., LM, kn. 6, I. 146v (p. 194) (Naugardukas, 1497 10 28).149 Vilnius, 1499 06 05. Aleksandro Jogailai6io ra§tas, kuriuo patvirtino Vitebsko bajorui Vaskai

Ole§kovi6iui jo turetus valdovu ra§tus, LM, kn. 6, 1. 227-227v a. 355-356).150 Aleksandro Jogailai6io ra§tas Smolensko vietininkams, kad Smolensko bajorui Kopo6iui Vasil-

jevi6iui patvirtintos teises i Sumiatino kaima Smolensko paviete, LM, kn. 6, p. 370-371 (Vilnius,15010717).

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAICIO KANCELIARI}OIE

tvirtinti dvaru i§sidalinimo taap giminai6iu fakta. Mandato i§davima sutvarke veldvaro marsalas, Anyks6iu vietininkas kunigaik§tis Michailas GlinskisL5L.

1502 in. Aleksandras Jogailaitis patvirtino savo dvarionims kunigaik§6iams Ivanuiir Timotiejui Kro§inskiams ju turetas tevonijas, dedinijas bei ju tevo istama, nors visitureti ra§tai buvo prarasti sudegus Smolensko piliai ir Skais6iausios Dievo Motinoscerkvei, kurioje „daugelis kunigaik§5iu ir bajoru savo izdus (cJ(ap6bz) 1aike". Ra§teneminimas j oks prasymo turinio patikrinimas, todel reiktu atkreipti demesi i pabrezima,kurio nera kituose minetuose rastuose, kad valdovas Sia malone (jzczc;ccz) dvarionims

padare turedamas omenyje „teisinga ir istikima niekada neveluojant [atliekamal tar-nyba mums"152. Apskritai Si formuluote yra reta visu islikusiu rusenisku AleksandroJ08ailai6io rastu kontekstel53.

Senesnes rasto tradicijos regionai pateikia kitoki kazusa. Kazkoks piktadarys, at-sibastes is Didziojo Naugardo, pavoge Kazimiero Jogailai5io privilegija (#z4osJczfz{s)vitebskie5iams (visai Zemei), saugota Sv. Dievo Motinos (J7peuz{cJ77oc jJo2oLM¢mcpw)cerkveje. Ta6iau vitebskie6iai i§saugojo privilegijos kopija (;to77w7o), kurios pagrindu1503 in. Aleksandras Jogailaitis, „atsizvelg?s i i§tikima tamyba jam", i§dave jiemsnaujaprivile8ijal54.

Galbtit pateiktas rusenisku prarastu ra§tu patvirtinimu sarasas Aleksandro Jogai-1ai5io kanceliarijoje nera visas, bet tai neturetu trukdyti isivaizduoti Sia kanceliarijos

praktika. Viena ai§ku, kokios nors apibreztos vienos diplomatines ra§tu formos irprocediru aptartai situacijai Aleksandro Jogailai6io kanceliarijoj e nebuvo. Kiekvienuatveju nurodomos konkre6ios pradanginimo aplinkybes - is to suzinome idomiu faktu,kur ir kaip buvo saugomi ra§tai[55. Todel beveik kiekvienu atveju taip pat skiriasi irrastuose suformuluotos „pagrindimo procediros" (kiekvienu atveju skirtingi liudininkustatusai bei liudijimu pagrindas, galu gale karta panaudojama miestie6iu tureta praras-tos privilegijos kopija) arba i§ viso apie tai neuzsimenama ®akako vien prczsYyrmo?).

Vis delto, tie keli (8) pateikti ruseni§ki rastai ai§kiai byloja, kad norint patvirtinti

prarastas privilegijas, dazniausiai vien gavejo pefz.fz.o (6owb q!oL#oMb-7zpocowc4) nepa-kako, o kartais pra§ymas ir is viso uzstrigdavo, pvz., valdovui isigeidus „tikresnio

15 1 Aleksandro Jogailai6io ra5tas Smolensko vietininkams, kad Smolensko bajorui Ko6iui Vasiljevi6iui

patvirtintos teises i Sumiatino kaima, i dalis Roslavsko kaime ir Orgos6inoje bei Semiono dali Peresos-noje Smolensko paviete, LM, kn. 6, p. 371-372 (Vilnius, 15010717).

152 Aleksandro Jogailai6io patvirtinimo ra§tas, kuriuo Ivanui ir Timotiejui Krosinskiams patvirtino

ju turetas tevonijas, dedinijas, istamas ir pirktas Zemes, LM, kn. 6, p. 415416 (Naugardukas, 1502 07 19).153 K. Pietkiewicz, „Dokument ruski", P. 78.154 RfB, t. 27, st. 846-849 (1503 0717).]55 Plg. su velesnemis privilegiju saugojimo tradicijomis, Zr. R. Ragauskiene, „XVI a. Lietuvos

Didziosios Kunigaikstystes bajorijos priva6iu archyvu saugojimo kulthra", Lz.rz4¢7".sfz.ccz, nr. 2 (66), 2006,

p. 1-19.

205


Zinojimo", tikrinimo su haygap irasu. Siaip ar taip, pra§ymo turinys buvo paliudijamaskitu asmequ -pareigtiqu -arba prisidedavo kiti veiksniai -valdovo malone ar gavejosocialinis statusas. Bly§kes Ex ccrfcz scz.c77cz.cz blyksniai, pagrindziantys valdovo kom-

petencijos ir specifinio (tikrojo) Zinojimo ideja (plg. su Aleksandro Jogailai6io katalikubazny5ioms skirt`t privilegiju formuluotemis o6bzc;cb]56 777ony Oo6pbzc4 Gttw#w6owc4 wbo8ebaerbunce ne8rbHocmu, I...i 8aco 3a I+acb ece2o mo2o 6t>l]iu a beprbacarmul5]ar de certa sciencia, virtute ac deliberacione nostrisL58). Be abejo, relkt\± atsarg±alvertinti §ia aliuzija i XIV-XV a. Pranctizijoje besipletojusias teisines sampratas[59,ta5iau poreikis vienu ar kitu btidu „patikrinti" pcfz.fz.a turini ir tai uzfiksuoti valdovoraste yra ryskus minetuose rastuose, ypa6 visu isduotu dokumentu fone. Ne veltuivyrauja nuostata, kad kanceliarija isduodavo rastus remdamasi tik vienos Salies -ra§to gavejo -pateikta informacija, jos nepatikrinusi. J. Bardachas puikiai atskleidepanasios praktikos (3¢ou#c, 6xpczcw6owc4 pctfb cGo7o) galimybes ir salygas Zygiman-to Senojo kanceliarijoje ir jos sukeltus padarinius („netvarka"). Prasymai patvirtintiprarastas privilegijas buvo vienaip ar kitaip „paliudijami", pagrindiiami, ir „tikro Zino-jimo" siekio apraisku nenuneigsi. Ta5iau, kaip matyti, pagrindimo btidai labai skiriasi.Tai leistu teigti, kad praktika dar tik klostesi, formavosi, dar nebuvo rutinos, ta5iau josneivertinti negalima. Svarbiausia, kad Sios prasymu turinio pagrindimo praktikos ne-

galima atsieti nuo kituose Aleksandro Jogailai6io ra§tuose, pirmiausia dovanojimu ra§-tuose, randamu tokios praktikos pozymiu. Pavyzdziui, kaip pazymejo J. Bardachas,Aleksandro Jogailai6io rastuose pries sprendimo klauzule „ir mes jam daveme tuosZmones ir Zemes" iteapus asekuracine (apsaugos, kardomar.a) klauzule „jeigu bus taip,kaip mums sake", vietininkui buvo suteikiamas pretekstas pasiprie§inti ra§to gavejo

pretenzijoms, j eigu ra§te uzrasyta informacij a neatitiktu faktines padeties[6°. Zinoma,tai logiskas spejimas, kuri dar reiktu paremti konkre6iais tokiais atvejais. Gaila, for-malioji ruseng aktu diplomatika]6] Bias ir kitas, tenka pabrezti, retas panasios praktikos

pcJz.Jz.o „pagrindimo-patikrinimo" apraiskas isleido i§ akiuL62.

156 Plg. su viena i§ galimu Zodzio o6bzcK reik§miu, vartotu kanceliarijoje. Antrajame XVI a.

de§imtmetyje buvo atlikta be valdovo Zinios isduotu rastu revizija (o6bzcJc) kanceliarijoje. J. Bardach,op. cz.f., p. 363-364; A. rpyllla, „Cjlyx6oBI,I cKjlaH", p. 1146.

157 RIB , t. 2;] , st. 806:809 (1500 10 2:0) . Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wilehskiej I:tohiran -

KDKW], parenge J. Fijalek, W. Semkowicz, Krak6w,1948, t.1, nr. 476, p. 559-561.158 KDKW, nr. 554, p. 658 (1503 07 04).159 ¥. Potin, op. cI.f„ p. 48-52.160 I. Bardach, op. cz.I., p. 358.161 K. Pietkiewicz, „Dokument ruski", p. 78.162 Pvz.: I/14-3, in. 14, p. 72-73 (1493 05 04); RJB, t. 27, nr. 61, st. 571-573 (149412 21); ten pat,

st. 766-767 (1499 0517); Vilnius. 150105 30. Aleksandro Jogailai5io mandatas Ostrino vietininkui kun.Glebui Pronskiui, kuriame prane§ama, kad Vasiliskiu miestelenui Kuzmai valdovas suteike bajoriska ZemeOstrino vals6iuje, LM, kn. 6, p. 387-388 (Minskas, 1502 0818). Aleksandro Jogailai6io mandatasZitomyro vietininkui ponui Dimitrijui Aleksandrovi6iui, kuriuo pranesama, kad Zitomyro ZemioniuiAndriui Priazovskiui paskirta tu§6ia kaimaviete Tri Besy tame pa6iame paviete, LM, kn. 6, p. 419.

\LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO TOGAILAICIO KANCELIARITO|E \

Problemiska vertinti su Kataliku Bazny6ia susijusius prarastu privilegiju czf#cz#-

jz.#z.mo (#ovcz prz.vz.Jcgz.cz) atvejus, nes ji atstovavo kitai universaliai -lotyniskajai -ra§to kulttirai (kitokiam formuliarui) ir, be to, Cia svarbus ir kitas veiksnys - Alek-sandras Jogailaitis buvo krik§5ioni§kos valstybes valdovas @rz.#ccps)163, tad privi-legijos suteikimas Kataliku Bazny6iai buvo sczkrcz/z4s arba sYi;c#fczs veiksmas, turintis

ypatinga kokyb? -kitokia negu iprastu pczsczw/z.e/I.sYfaap privilegiju suteikimas (pvz.,bajoru ar miestie6iu) - ir nukreiptas i dieviska sritiL64. Galbtit todel §i institucijaaptariamoje srityje aplenke bajorijos luoma. K. Pietkiewiczius suskai6iavo 19 forma-1iu Aleksandro Jogailai6io i§duotu bazny6iu fundacijas czf73czc4/.I.#cz77cYz.ap (suteikian5iu#czz4jczs prz.vz./cgzj.c") privilegiju. Jo nuomone, jas faktiskai reiketu laikyti fundaci-

jomis, nes jose fiksuoti uzrasymai pagal to laiko padeti, remiantis liudininku arklebong liudijimais 165. Akivaizdu, kad Aleksandras Jogailaitis buvo palankus katalikudvasininkijai ir parapiju klebonai be didesniu vargu pasiekdavo norima tiksla, o taigalejo btiti palanki terpe „pataisyti" bazny6iu turtine padetiL66. Pvz., itartinomisaplinkybemis 1503 in. Vilniaus kanauninkas ir Vitebsko Sv. Trejybes bazny6ios pa-rapijos klebonas Stanislovas Kucharskis i§pra§e nauju Aleksandro Jogailai6io fun-dacijos privilegiju vietoje „del klebono pirmtaku nerfupestingumo ar del kokios kitosbjaurios priezasties" prarastu visu valdovo pirmtaku privilegiju. Klebonas apsidrau-de: Zinoma viena 1503 in. rugpjti6io 1 d. „pergamentine su prikabintu valdovo ant-

\63 Pig... Ursz:nda Bark:owska OSH, Kr6lewskie modlitewnihi.. Studium z haltury religijnej epoki

Ja!gI.e#o#6w t:If7' I.poczQfefrJlf7'7 ".efr%/, Lublin,1999. KDKW, in. 563, p. 671-676 (1503 0817): „Cumunusquisque princeps sciat se a Deo ordinatum fuisse, opere precium est, ut secum contempletur, nihilsibi non solum in presenti caduco sed etiam futuro vite statu profuturum esse, si rebus divinis neglectis,ex quibus non minorem quam ex mundanis consumato vite cursu exactam tandem redditurus estracionem, sua duntaxat lucrari curaverit; si vero augmenta conditionesque fecerit meliores eorum que iampridem usibus dedicarentur divinis, eum indubitatum hic comparari felicitatem necesse est et in futuroimmortalitatem consequi sempitemam, quod tunc precipue fieret, dum ipsius principantis autoritas ea,que ad honorem Dei et pro ecclesiarum omamentis sunt dotata, defenderit immunitatique eorummunimina perhennium adiecerit litterarum." Lietuvos Didziosios Kunigaik§tystes Kataliku Bazny6iosprivilegiju medziaga panaudota A. Adamskos straipsnyje, Zr. A. Adamska, „Tre§ci religijne w arengachdokument6w §redniowiecznych", Sfz{dz.cz Zrc;c7Zoz#czwcze, t. 38, Warszwa 2000, p. 1-32.

164 A. Adamska, „Tresci religijne", p. 26-27. Btitina atkreipti demesi i Viduramziu specifika, kad

lotyni§kuose dokumentuose nera ai§kios sczcrwm ir pro/cz#ztm skirties (A. Adamska, 4re#gz. w c7ofrwme7c-fczcfe 77lJczdyszczwcz fofrz.effrcz. For7"}7 I. /c{774c/.c, Krak6w,1999, p. 124-125). Aleksandro Jogailai5io loty-niskosios privilegijos buvo i§duodamos „In nomine domini" (I.#vocczfz.o) vardu ir Kataliku Bazny6iai, irmietie6iams, pvz.,1492 rugpjti6io 18 d. privilegija kaunie6iams (Arcfoz.wztm Akf Dczw#ycfe w Wczrszczwz.c,Odzia,11, Doha:errty perga;minowe, sygn. 5729., Lietuvos mokslu akademijos Rankra§5iu skyrius,Fondas: mikrofilmai, nr. 256; ten pat, f. 256-2138: XVIII a. nuora§as). Plg. su §iuolaikine samprata,Zr. E. Laumenskaite, „Religijos sociologija ir §ventybes samprata. Baigiamasis Zodis", R. Wuthnow,Sventybes atgavimas. Religija 5iuolaikineje visuomeneje, V.ilr[ins, 1996, p. 2;02.

165 K. Pietkiewicz, Wz.e/4z.e Ksz.€stwo fz.rewsfu.e, p. 155.£66 D. Antanavi6ius, „1380 ir 1412 in. Vytauto falsifikatu Bresto dvasininkams geneze", £z.cfz/voa

I.sforzj.os mcfrczsYfz.s. 2003 mcfczz., t. 1, Vilnius, 2004, p. 49-55.

207

2 0 8 LAIMONTAS KARALIUS

spaudu" privilegija rusequ kalba[67 ir kita,1otyqu kalba sura§yta 1503 in. rugpjti6io17 d. privilegija su ilgesniu nei pirmojoje bazny5ios apdovanojimu sarasuL68. Svarbiau-sia, kad nera jokios nuorodos i iki dabar i§1ikusia (neprarasta!) ankstesne originalialotyniska 1494 in. Aleksandro Jogailai6io privilegija, isduota tai pa6iai Vitebsko para-

pinei bazny5iai ir tarn pa6iam klebonui]69. Taip pat atkreiptinas demesys i K. Pietkie-wicziaus duomenis, kurie rodo, kad Aleksandro Jogailai6io laikais reta kuri Sios ins-titucijos privilegija patekdavo i Lietuvos Metrikos knygas (Lietuvos Metrikos knygosetera 12% visu i§1ikusiu Aleksandro Jogailai5io privilegiju, isduotu Kataliku Bazny-5iai)170. Galbut tokia situacija leme aktyvus gavejo (Kataliku Bazny6ios) rastinesvaidmuo sudarant privilegijas, bet tai kol kas daugiau konstatuojama, nei yra istirta[7[.Kita problema, kad Lietuvos didziojo kunigaik§6io kanceliarija istorikai skyre i dviatskiras dalis -ruseniskeda ir lotyniskar.a. Kokio gylio buvo §i perskyra, ar ji i§ visoatsispindej o kanceliarij os „praktinej e diplomatikoj e" Aleksandro Jogailai6io laikais, kolkas dar niekas rimtai netyrinejoL72. Gerai neismanant konkre6iu lotyni§kosios ra§tokulthros funkcionavimo salygu Lietuvos Didiiojoje Kunigaik§tysteje, sudetinga „i§ko-duoti" speciflskas lotyniskuju privilegiju formules. Tai atskiro tyrimo reikalaujantisdalykas.

***

Gali btiti, kad Siais prarastu rastu atnaujinimo praktiku apibendrinimais nukrypo-me nuo temos: 47c);gap vaidmuo Aleksandro Jogailai6io kanceliarijoje. I §ia abejonesunku vienareiksmi§kai atsakyti, nes minetais apibendrinimais stengtasi numatytitolesniu tyrimu kryptis ir irodyti viena akivaizdu dalyka -kanceliarijos 47€};g% vaid-mens tyrimai neisivaizduoj ami be btitino platesnio ra§to (rastiniu) kulthros konteksto.

167 KDKW, nr. 558, p. 660-664. Leideju neteisinga nuoroda i LM, kn. 6, 1. 296-297v. IS tikro

nuora§as yra I/14, k#. 5,1. 296-297v. Zr. L^4-5, nr.144, p. 260-261; AL/14, 81>111. 2, nr. 679, p.138-139.168 KDKW, p. 671-676, nr. 563; R. Jasas, Pergczme#fg£ 4czfcz/oars, Vilnius,1980, nr.147, p. 66 (F 6-

85). Kazkodel K. Pietkiewiczius pateikia vis kitas archyvo nuorodas. K. Pietkiewicz, Wz.e/4z.e Ksz.€sJi4;ofz.fewsfe.e, p. 155 (nuoroda nr. 13) (1503 r. Przywilej dla ko§ciola w Witebsku, f. 6-66). Patikrinus

paaiskejo, kad K. Pietkiewiczius supainiojo privilegijas. Signathra f. 6-66 Zymi anks6iau -1494 0512 -Vitebsko parapinei bazny6iai isduota Aleksandro Jogailai6io privilegija. Zr. KDKW, nr. 412, p. 476478;R. Jasas, op. cz.f., nr.108, p. 53. Kitame savo darbe vel nurodo klaidinga lotyni§kos 1503 in. privilegijossignathra f. 6-25 (K. Pietkiewicz, „Uwagi", p. 124 (nuoroda nr. 14). Signathra f. 6-91 Mokslu Akade-mijos bibliotekos Rankra§5iu skyriuje yra saugoma 1507 07 01 Zygimanto Senojo transumuota Alek-sandro Jogailai6io 1503 0813 privilegija Vitebsko klebonui Stanislovui Kucharskiui, sura§yta lotynukalba. Zr. R. Jasas, op. cz.f., nr. 172, p. 75).

169 KDKW, nr. 412, p. 476478; R. Jasas, op. c7.f., nr. 108, p. 53. Zr. f. 6-66,1494 0512 Vitebsko

parapinei bazny6iai i§duota Aleksandro Jogailai6io privilegija.Ilo K. P±etkiew±cz, WTielkie Ksiestwo Litewskie, P. 40.171 Ten Pat.

172 Pamazu spraga pildosi, Zr. K. Pietkiewicz, „Uwagi", p. 119-134.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAICIO KANCELIARIJOJE

Nebepakanka vien lakoniskai ir iliustratyviai isvardyti keleta pasitaikiusiu konkre6iukanceliarijos praktiku, susijusiu su fr73}gap panaudojimu, pvz., XVI a. pirmojoje pu-sejeL73. Aisku, tai vis delto yra korekti§kesnis 47c)/g% funkciju i§vardijimas nei ivadeaptartas anachroniskas funkciju apibrezimas remiantis nereflektuotu lyginimu suistoriko mintyse sukonstruotu „idealiu knygu" vaizdu, ta6iau tokiame siaurame po-Zitiryje gltidi didele rizika pervertinti ha)/gap reik§me kanceliarijos veiklai ir kartuneivertinti tiriamo rei§kinio dinamikos. Kad Sios mintys btitu aiskesnes, reikia jassukonkretinti. \\`

Viename valdiniu skundo svarstyme 1496 in. Aleksandras Jogailaitis konstatavo:„HHo Bo2ban Cone2a moe u]vieHbe 8b Hac 6un et>mpocun, a Mbi eMy nib 6bunuaczL#w, #c 6ca¢;ouct Hwcmcz omftycz #czowo2o"174. |domus valdovo pasiteisinimas i§ais-

kejus, kad jo i§duotas rastas priestaravo ankstesniam Kazimiero Jogailai6io ra§tui.

|domus tuo, kad Zygimanto Senojo laikais akcentuojama pra§ytojo „kalte", nes jispra§ydamas (Cia 6bzxpocow terminas „neutralesnis") „pagrazino reikala" (6xpa!cw6-2ww pcttb c6oro) ar gavo ra§ta „uZ akiu" (be valdovo isakymo, 3czott#c), o valdovas

„privalap isduoti rasta kaip prasoma"175. „Unikalus" valdovo motyvacijos atvejis, kon-statuojantis taip stipriai J. Bardacho akcentuota kanceliarijos rastvedybos „silpneda"vieta, valdovo ra§tu apskaitos ir kontroles stoka, o §iuo konkre6iu atveju - KazimieroJogailai5io ha);gg4 nenaudojima! Bet Cia reiktu pasakyti „Stop!" Istoriko pasakymas„be knygu" ar „nesinaudojant knygomis" yra objektyvistinis, priskirtas §iai apra§ytaisituacijai „i§ i§ores", todel jis negali btiti traktuojamas kaip valdovo, jo pareigtinu,rastininku kasdienes praktikos prasmes Saltinis. Sis pavyzdys turetu padeti geriausuvokti, kad tai, ka istorikas atrinko teigdamas, jog visi aptarti atvejai priklauso „tai

pa6iai" situacijai, prarastu ra§tu atnaujinimo praktikoms, padymetoms dyme „nesinau-dojant knygomis", nera pa6iu amzininku veiksmu motyvacija. Tiesa, galima pasiteisintituo, kad kunigaik§6io 8. Glinskio 1495 in. ir 1497 in. ra§tu tyrimas rodo, jog kai kuriaisatvejais kasdieneje kanceliarijos praktikoje rysys tarp prarastos privilegijos patvirtini-mo btido „be knygu" ar „remiantis nuorasu knygose" galejo egzistuoti kaip tarn tikragalimybe „pakreipti`` reikala gavejui naudinga linkme. Kita vertus, 5iuo atveju reika-1ingas atsargumas: aptartu privilegiju amzininku veiksmai buvo grindziami kitokia,„sumania", „prakti§ka", „neai§kia", istori5ka prclkfz.73z.o profo /ogz.kcz („praktikos logika

173 A. Tpy"a, KaHubmfipblfi, C. 28-30.174 R/B, t. 27, nr. 135, st. 655nd56 (1496).]75 1525 01 13. Petrikavas. L.d.k. Zygimanto 11 Senojo rastas dvarioniui Ivanui Grinkovi6iui del

Ganusov66inos Zemes, kuria neteisetai Gardino klebonas laike, LM, kn. 14, I. 255-255v: „[...] 6o MblHaeMT> nprmlljlbfl Hallm TaKT>, KaRE XTO y Haco IIpocHTb. A HalmlT>, ]"cTOBT> HallmiT>, IIepeBIIIm lrmcoMyTexb He ]IaMaeM" (Var5uva, 1526 08 29). Ldk Zygimanto 11 Senojo ra§tas Voluines Zemes marsaluikunigaik§6iui Andrejui Sanguskai del j am priklausian6iu puses Lucko teismpinigiu bei tiltapinigiu, LM,kn.14,1. 301-302: „[.. .] 6o Mbl TaKT> HaeMT>, KaKT> xTo y Hacb rlpocHT".

209


baigiasi ten, kur btiti logi§kam nebebtitu prakti§ka")176, ir naudojami istorijos §altiniai

per daug lakoniski. Todel butina suvokti teiginiu salygiskuma ir isisamoninti skirtuma,kuris egzistuoja taxp minetos p7'czfafz.#Gs /ogz.hos' ir istoriko bandymu objektyviai irracionaliai ja aprasyti. Istorikui pravartu btitu toleruoti kai kuriuos neaiskios prarastu

privilegiju patvirtinimo btido pasirinkimo logikos aspektus, ypa5 skirtingu teisiniu nor-mu (tvarku) koegzistavima vienoje erdveje ir tuo pa5iu laiku[77. Itin istoriko bejegis-kumas isrysketu bandant paaiskinti, kodel Aleksandras Jogailaitis, spresdamas vienaniekuo neissiskirian5ia byla, eme ir pareikalavo atnesti k77ygczs ir tokiu btidu patikrintiankstesni savo sprendima, nors anks5iau ir veliau jis to nedare btidamas panasiosesituacijose.

Matyt, teisingiau btitu galvoti, kad Salia „naujos", btitinybe panaudoti knygczf lai-davusios teisines normos (deja, kanceliarijos praktikoje nelabai sek6si jos laikytis)egzistavo „iprasta", „senesne" valdovo, kaip auks6iausio teises Saltinio, prerogatyvostvirtinti prarastas privilegijas samprata. Kaip galejome isitikinti is prarastu privilegiju

patvirtinimo atveju, Si samprata dominavo Aleksandro Jogailai5io kanceliarijoje. Ka-butes Cia ra§eme samoningai, nes skirtis sena/nauja kazin ar yra pagrista, be to, jiteleologiska, btitent „is anksto" konstatuoja ha)/gap virsenyb? pries kitas praktikas, darSiai praktikai nei§sikovojus teisines virsenybes (teisinio monopolio). Kaip galejome

isitikinti, prarastu privilegiju patvirtinimo formos, ypa6 ju pagrindimo procediros, yraivairios, „isradingos", „prakti§kos". Taigi jos nera „iprastos" praktikos, jos tiek patnaujos, kaip remimasis knygo77%.s.

Visa tai turint pries akis, sunku btitu sutikti su K. Pietkiewicziaus atsargiai keltamintimi, kad bajorija jau Aleksandro Jogailai6io laikais i Lietuvos Metrikos knygas

galejo Zitireti kaip i vieninteli formalu ju privilegiju issaugojimo ir patvirtinimo garanta(4sz.€gcz wz.eczys/cz)178. Tiesa, galima kalbeti apie bajorijos intereso apraiskas[79, bet tainera tas pat, ka teigia K. Pietkiewiczius. Turbtit tiksliau btitu teigti, kad AleksandroJogailai6io laikais pagrindinis Zemevaldos nuosavybes teisiu, privilegiju i§saugojimo

garantas bajorams buvo valdovas - auks6iausios teises valstybeje Saltinis.

176 L. J. D. Wacquant, Socz.a/z.#Gs, p. 4149. A. M. Hespanha, „Le droit du quotidien", Co#/e're#ccs

Mczrc BJocfe, 1997, URL: http: //cmb.ehess.fr./documentl23.htm [Zitireta 2007 kovo 14 d.]. Taip patZr. P. Bourdieu, Lc sc#f prczJz.gz4c, Paris, 1981.

177 A. M. Hespanha, op. CZ.f.

178 K. Pietkiewicz, Wz.e/4z.e Ksz.€stwo fz.fews4z.e, P. 42.179 Aleksandro Jogailai6io kanceliarijoje galima rasti ufuoming apie „priva6ia" itaka, pvz., Lietuvos

Metrikos knygoje nr. 3 uzfiksuota nuosekli vieno asmens, Vilniaus vaivados ir kanclerio ra§tininkoSenkos Terechovi5iaus dokumentu serija (5 dokumentai) (LA4-3, nr. 32-38, p. 82-86). Plg. H. Bepex-KOB, H#77?o6cKczfl n4c77ipwKcz, p.117; 3. BaHHOHHc, „K Bollpocy", p. 25. Vienas rastininko dokumentas

pakartotas (LM-3, nr. 34, p. 83), Zr. LM, kn. 6,1. 137v-138 ®. 176-178), 1497 0106. |domus §iuopozitiriu ir sufalsifikuoto Kauno muitines registro irasymas i Lietuvos Metrikos knyga nr. 6 (L. Karalius,„Kauno", p. 7-51).


Taip pat akivaizdu, kad jau egzistavo „daugmaz" apibreztos teisines situacijos, kai

prarastos privilegijos valdovas negalejo teisiskai patvirtinti be kanceliarijos haygap, otai rodo ne tik ai§kiai besikei6ianti ju teisini statusa, bet ir kanceliarijos reiksmesdidejima valdovui priimant sprendimus. Juk ji saugojo ir tvarke kanceliarijos k73ygczs.Tokia i§vada priimtiniausia, Zinant kiekybine prarastu ra§tu patvirtinimo praktiku bekanceliarijos ha)/gap persvara, nors, kaip mineta, jos pagrindas yra gristas objektyvis-tiniu pozitiriu: istorikas, remdamasis tarn tikrais argumentais, savavaliskai priskyre

joms reiksme „nesinaudota knygomis", nes jis tiria tema, koks buvo 473)/gap vaidmuoAleksandro Jogailai6io kanceliarijoje ! Todel Sis objektyvistinis pozitiris pirmiausia pa-siteisina i§rei§kiant procesinius, dinaminius tiriamo rei§kinio aspektus. Minetas poziins

igyja reik§me siejant ha};gap ir kanceliarijos vaidmeni su valstybes valdymo sura§tini-mo mastu, ra§tisko dokumento reiksmes augimu bei atitinkamo ju teisinio statusosureguliavimu (teises kodifikacija), bet tai kol kas dar btisiqu tyriqu dalykas. Ciareikia platesnio istorinio Zvilgsnio. Gaila, kad neseniai isleistas A. Grusos darbas apieLietuvos Didziosios Kunigaik§tystes kanceliarija apeme beveik 100 metu laikotaapi

(XV a. vidurys -XVI a. vidurys)180, bet Cia iki galo nei§naudota pasitaikusi progaisryskinti dinamikos aspektus. Remiantis visa Lietuvos Metrikos istoriografija, ypa6dinamika pabrezian6iais „ra§tiniu kulthros"181 tyrimais, galima teigti, kad nuo XV a.vidurio kanceliarijoje pradeta kaupti isduodamu ir gaunamu dokumentu nuora§us vals-

tybes gyvenimo einamiesiems reikalams[82 („atmin6iai" ar „kokiam nors kitam atve-jui")183, o jau Aleksandro Jogailai6io laikais kanceliarijos k73ygos isyja juridini statusair pradeda funkcionuoti tarn tikrais teisiniu normu nustatytais atvejais kaip valdovoSprendimu garantas 1 84.

Sis apibendrinimas ver6ia atkreipti demesi i daugumai istoriku Zinomo kanceliarijos

apibrezimo stati§kuma: Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kanceliarija - svarbiausiapagalbine, „technine" (vykdomoji) orgr#z.zwofcz z.sfczz.gr (zorgcz#z.zowcz77); w7zqd[85), be

l8o A. rpyllla, I(cz#ftybL7jzpbz#, p.115.181 E. Gudavi5ius, Lz.efztvos z.fforzjcz, t.1.. IVwo se#z.czwsz.ap /czz.frg4 I.fo. /569 77!e/%, Vilnius,1999, p. 443-

444. Taip pat plg.: A. Pacevi6ius, „Skriptorius ir ra§tiniu kulthra Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje",77/#z.czcts D¢z./Gs 4frczdemzj.os dczrbczz.. Dczz./G, Vilnius, 2002, t. 24: Tipas ir individas Lietuvos DidziosiosKunigaik§tystes kulthroje, p. 2548.

182 E. Banionis, „Lietuvos Metrikos", p. 145.183 Nera aisku, ar A. Gru§a, taip apibtidines Kazimiero Jogailai6io laiku (LM, kn. nr. 3) hal;g%

tvarkymo, teisingiau sakant, dokumentu nuora§u kaupimo motyvacija, turejo omenyje paties istorikopasirinktas metaforas, ar istorijos §altiniuose randamas i§rai§kas, Zr. A. rpyma, Kcz#ftybLuxpbz#, p. 4.

184 E. Banionis, „Lietuvos Metrikos", p. 145.185 Apie Lenkijos kanceliarija kaip zorgr#z.zowczny wrzed Zr. K. Skupienski, „`Notarius' a `subcan-

celarius'. Uwagi o hierarchii urzednik6w kancelaryjnych w Polsce dzielnicowej``, fJomz.#es ef socz.efczs.Czasy Piast6w i Jagillon6w. Studia historyczne ofiarowane Antoniemu Gqusiorowshiemu w szes6dziesiaptqrocz7?I.c€ wroc7zz.#, Poznah, 1997, p. 419427.

211

212

/

LAIMONTAS KARALIUS

savo savaranki§kos veiklos sritiesL86, neatsiejama nuo cwrz.cz regz.s[87, -reprezentavo

(aptamavo) ra§ti§kais dokumentais monarcha, „valstybes §eimininka" (2oc73o0apb)visos jo galios ir autoriteto valstybeje plotmese (ir Poqu Taryba -kancleris taip patyra Vilniaus vaivada)188. Jis visai neatspindi objektyviu valstybes valdymo surastinimoprocesu rezultatu - ra§ti§ko dokumento, „rasti§kos teises" ir ra§tingu Zmoniu, taxp juir rastininku, reiksmes i§augimo. Galbut Sie pirminiai valstybes „biurokratizacijos" pro-cesai gali atrodyti karikathriskai palyginti su Vakaru Europos (Pranctizijos ir Anglijoskaralys6iu) centralizuotomis valstybiu administracij omis, bet j os neivertinti negalima.Tai puikiai parodo Zygimanto Senojo laikais ivyke svarbtis procesai, kaip kanceliarijospastato ®astovios vietos) atsiradimasL89, ar nuo 1520 in. rastininko pareigybes susie-jimas su Zemes izdininko pareigybel90.

Vietoje i§vadu: dar karta apie savoka A7®}gos

|taigus E. Gudavi6iaus teiginys, kad „valdovo ra§tininkams nebtitina buvo Zinotipolitikos paslaptis, bet jie privalejo gerai suvokti, kokios materialines ir organizacinesprielaidos lemia sekminga gamybine, administracine ar politine veikla"[9t, yra vienasesminiu Siame straipsnyje retsykiais vartotos „praktines diplomatikos" sampratosdemenu. Kitais Zodziais tariant, jie daug geriau negu Siuolaikiniai istorikai suvoke,ko reikia „efektyviam" (§io kriterijaus anais laikais nebuvo) valdovo ir kanceliarijosdarbui. Tesdami §ia minti toliau, prieiname prie btitinos isankstines prielaidos: kadir kokio btitu pavidalo aptartos kanceliarijos k#ygos ar kad ir kaip jomis btitunaudotasi kasdieneje praktikoje, visa tai atitiko to laiko valdovo ir kanceliarijos

\86 M. K. Tho6erBCKwii, Jlumo8cKo-pyccKwi cewi: Onbun no ucmopun yLipeacbeH:usi 8 c8ft3u c

enympeunuM cmpoem u eneunero olcu3Hbio 2ocybapcm8a, MocKBal,1&92, p. 386-393.187 K. Pietkiewicz, Wz.e/fa.e Ksz.€stwo fz.fewsfu.e, p. 14.188 A. T. To||a]|oBa, „3anatm H3yTlellm KaHL[ejlxpHH BKJI Ha MaTepHa]Iax JIHTOBCKofi MeTPIIRE",

Jlumo8cKan Mempuna.. Te3. boi<]i. Meaepecn. 1+ayti. KOH¢., anpe]ib 1988 2.,BITITbHroc,1998, p. r8-3L,M. E BblqKOBa, , HOKyMeHTI,I JIHTOBCKofi MeTPHKII KaK HorotlHIIK ;|eHTe]IbHocTH KaHI|eTljlpHH BKJI" ,ten pat, p. 31-33; A. rpyllla, jrcz#ftybz#Lapbz#, p. 6, 2743,131-137. Plg. taip pat su K. Pietkiewicziaus

pateiktu Aleksandro Jogailai6io kanceliarijos vaidmens apibtidinimu: „Dlatego wlasnie z chwila, gdypodstawa bytu szerokich mas bojarskich staly sie indywidualne uprawnienia na wladanie ziemia iludnoscia poddana, kt6rych jedynym Zr6diem byl wladca, kancelaria wydajapa dokumenty bedapeurzedowymi potwierdzeniami woli hospodarskiej, byla zasadniczym urzedem obslugujapym te grupespoleczna. Jednoczesnie zdejmowala z wielkiego ksiecia wiele obowiazk6w, kt6re ograniczone zostalydo publicznego wyrazenia woli, kt6rej ksztalt prawny nadawali dalej odpowiednio przygotowaniurzednicy" (K. Pietkiewicz, Wrz.e/fa.e Ksz.€stwo fz.fewsfa.e, p. 14).

189 Sis ivykis kol kas nera chronologi§kai i§tirtas. Pvz., idomios pirmosiosiose Zygimanto 11 Senojo

kanceliarijos teismu knygose uzfiksuotos i§rai§kos Tomb jzwcmb #o7+b Eo2)/anb #p#c#anb ); jc#w2w3cz#ctcczmcz (RJB, t. 20, st. 761, 764, 770, 962,1037,1038-1040,1124,1167 (1511 in.,1512 m„ 1516in. 1522 in.), Zr. A. rpyma, Ka!#ftybL7zxpbz#, p. 31, 91-92.

19o A. rpy|||a, Kcz#ftybzHjzpbzL8, p. 28.191 E. Gudavi5ius, „1§ Lietuvos", p. 231-233.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAICIO KANCELIARITOTE

poreikius. Formuluote radikali, todel reiktu pridurti, kad btitina kritine nuostata iratsizvelgti i kintan6ias istorines salygas. Visas Sis postulatas kaip „konceptuali sche-ma"192 galetu btiti kaip placdarmas minetai adekvatesnei rastininku „praktines diplo-matikos" tyrimu sampratai.

Aleksandro Jogailai6io rastininkai puikiai Zinojo, kas yra knyga (dabartinio pavi-dalo)193, ir turejo suprasti Zodi ha)/gos daugiskaita kaip „daug knygu". Tai pabrez6pats E. Banionis, nurodydamas ra§tininku padarytus, spejama 1510 in., btisimojoVilniaus vaivados Alberto Go§tauto bibliotekos knygu sara§u nuora§us LietuvosMetrikoje[94. Kazin ar jie Zinojo E. Banionio suformuluota Zodzio knygos reik§me-„Lietuvos Didziosios Kunigaik§tystes kanceliarijos dokumentacijos visuma, skirtailgalaikiam saugojimui"195. Si reik§me diskutuotina del jos abstraktumo, nes, kaip

galejome isitikinti analizuodami Aleksandro Jogailai6io laiku savokos knygos varto-sena, daugiausia kalbama apie konkre6ias k#ygczs (Kazimiero Jogailai5io knygos,kuriose yra privilegija; atnesamos ir padedamos prie§ais Aleksandra Jogailaiti, mcz#o

192 pig. M. Hollis, Socz.cz/z.#z.ap mods/% ¢/osorfy.cz. fvczdczs, Vilnius, 2000, p. 282.193 Apie rusequ rastininku turetas bibliotekas Zr. A. rpyllla, Kcz#ftybL#xpbz#, p. 136-137. Taip pat

apie ruseni§ka rankra§tiniu knygu tradicija Zr. M. HiKa]Iaey, J7cLHczmcz jc#z.2cz#z.c#czL8. P)/Kcz#z.c#cz# Krfecz7tcz jJenczp);cz. )-;' X-X7TJJ cmcz2o0a3%x, MiHCK, 1993 . Apie 1500 in. Aleksandro Jogailai6io ra§tininko IvanoSemenovi5iaus uzsakymu buvo sukurtas rankrastis. Zr. A4AB jib, f. 22-798, I. 272v: „B]I(a)ro H3Bo-]IeH.I.eMT> O(T)I|a H HaoyqcH.1.eMT> cl>IHa Ch>BbpllleH.1.eMT, c(Be)Toro A(y)xa B-HIM cA c.Ia KHHra_rloBh]IeH.IeMb

pa6a 6®x.1.Ia IIaHa HBaHa CeMeHOBHqa IIHcapa r(ocllo);I(a)pla BejlllKor® KH(A)3Ia AjleKca#;Ipa IIPH;|bpxaBe BeTIHKoro KHA3A AjleKca#Hpa a IIpll ocBbll|eHHOM apxllelmcKqrle MIITPorlo]"Te KIIe6cKor4 HBceA Poycll H{A]cHdye 8 rfe(To) [.. .] M(ece)I|a MaHra 12 ;|e# HHmc 4. A I"cajz MHoroxpblllllbm pa6T, 6ox.haHBa#tlm c]Iyx;t® r(ocHo)H(a)pA Moero IIaHa HBaHa CeMeHOBHtla. AMm." Apie Si rankra§ti Zr. Mopo-3oBa H., „K Bollpocy o HaTHpoBKe „HoyqeHIIH orJlacllTe]II>Hblx" ®eoHopa CTyHIITa" (BAH JIHTBblf. 21-798), S/czvz.sfz.ccz Vz.J;tc#sz.a (Kcz/bofyrcz, 45(2)), BIIJII]Hroc, 1997, p. 46-52. „Knygos-metra§6io"terminas vartotas to meto baznytineje slavu kalboje. Plg. MAB RS, f. 2249 (Abraamkos metra§tis),I. 436436v: „[...] 8 ]IbTo 7003 HallHcaHa 6BIc c.1.a KHIIra, rTI€Mbm ]Ibl"c€I|I> Bo rpaHe CMOTle#cl|b, IIPH;|pT,xaBb BejmKo2(o) KIIH3jl AjleKcaHdya, H3Bo]ICHi.cMb 83Idil H IIOBencri.e7i¢ nl BjlaKbl eHa cMo]ICHbcKoroIocH¢, poyKoro MHororpblllHa2(a) pa6a 6x.1.a ABpaaMT>Ka [...]" . |domus kodekso suformavimo (kodi-kologinis) atvejis, nes dabar nustatyta, kad apie 1495 in. prie anks6iau parasyto visai kita ranka„rusenisko" kodekso buvo pridurti du „lietuvi§ki", su LDK susije nedideli sasiuviniai, kuriu pradziojeir buvo uzra5yta „knyga, vadinama metra§6iu, parasyta Abraamkos". Zr. H. A. Ko6HK, H. A. Mopo3oBa,A. A. TypH]IOB, „KHplrmmtlecKIIe pyKol"cHI>Ie KHHrH XV-XIX 88. 8 co6pamjlx dyol|HOB 211122 BAHTlmFIL;I" , Krakowsko-Wilehskie studia slowistyczne: Seria poswiecona starozytnosciom slowichskin,t. 2,, Krak;k6IV, L997 , s. 75-]9., N.Moroz;oval, Lietavos Didziosios KunigaiREtystes metra§6iap kalbos irfedso/ogzj.os p7iob/emos.. Bycfeoi;co fro77z.4cz [daktaro disertacija rankras5io teisemis, saugoma VilniausUniversiteto rankras6iu skyriuje], Vilnius, 2001, p. 28-29.

194 E. Banionis, „Lietuvos Metrikos", p. 141-143. LM, kn. 223,1. 160: „PellcTPT> KHHm pycKHx,

[. ..I KHHra qe" Ha IIallepH ImcaHa, KHHra ]IeTO IIHIHel| KIIeBCKIIH, KHIIra 0 MIITapell TpllllecHel|, KHIIrao xllTIIH 14oHOBe KajlbllllTblKa, KHHra HOBtleHe 36paHHoe 1, rlpa3HIIHIIx KHHr 4 [...]"; ten pat,1.168:

„PellcTPT, TlaTI,IHCKHx KHIIrb [...]"; ten pat,1.169: „peHCTPT> qecKIIx KHHrb, Ha IIepBeH KHHra [...] KHHrao]IeKcaH;|peH Ho]ICKaH, cepe6poM oKOBaHa". Pla5iau apie Siuos sarasus Zr. K. Jablonskis, £z.e/wvz.apJoultdra ir jos veikejai, V.1+rfu:s,1973, p. 353-357 .

195 3. BaHHOH||c, „K BOHpocy", p. 40; E. Banionis, „Lietuvos Metrikos", p. 145.

213


k7tygos; i 73czz4jczs k73ygczs „as, rastininkas, ira§au" tarn tikra kieki dokumentunuora§u). Tiesa, abstraktumo laipsnis padideja formalesnio pobtidzio valdovo isaky-me „irasyti i knygas atmin5iai". Ta6iau svarbiau yra tai, kad jie suprato Siu laikuistorikui nesuprantama savokos k73ygos reiksme, kai ja Zymejo viena konkre5iakanceliarijos knyga (remiamasi Zygimanto Senojo kanceliarijos duomenimis)196. Sitaipuzdegama Zalia Sviesa ne tokiems radikaliems K. Pietkiewicziaus ir I. Valikonytesteiginiams, kad iristos knygos galejo egzistuoti Aleksandro Jogailai6io laikais]97.Prisiminkime, ankstesnis Aleksandro Jogailai6io teismo sprendimas buvo patvirtintasbtitent „jo knygomis" (tiksliau sakant, „teismo sprendimu ir dovanojimu ra§tu kny-gomis"), o ra§tininkai mikliai, valdovui paliepus, jas atne§e ir padejo prie§ais valdovair suieskojo jose reikalinga irasa[98. Kazkaip keista btitu teigti, kad tos k#ygos buvotik „sasiuviniu krfuva". . . Tai norejo paneigti E. Banionis, vildamasis, kad kategori§-kas teiginys „sasiuviniu krtiveles buvo kanceliarijos k#ygos, nieko bendro neture-jusios su dabartines knygos pavidalu", atspindi kitoki, autenti§ka XV-XVIII a. Zmo-niu mastymo ir supratimo btidal99.

196 Plg. triju LM knygu nr. 12,14, 224 antra§tes: pirma „JleTa Boxero THcjltla IIjlTI>CoTT> HBaHI|aTI>

BToporo, Mecel|a Hlo" 22 HeHI>, IIHHHKT> 10. CIIpaBa Hotlajlac IIpbl Be]IMoxT>HOM IIaHe, IIaHe O]16paxTeMapb"HOBIHII Kralm>TOJIT>Te, BoeBOHe BIIjleHbcKOM, KaHT>I]jlepbl, y BH]IHH, KaKT> ero MII]IOC" KaHT>-I]TlepT]cBTo Ha]III. 8 Tblx KHIIrax mlllyTb cfl ]IIICITbl, HaHIIHa Kopo" ero MH]Ioc" H TexT> HOTbBepT>xe-HL5[" (Lietavos Metrika. Knyga Nr.12 (1522-1529). Uzra5ymu knyga 12, pareng€ D. ALr[rfurrfIvifElus irA. Baliulis, Vilnius, 2001, p.119; LM, knyga nr.12,I.105 (1); antra „JleTa Boxoro THcetla HHTBcoTT>

HBaTI|aTI> BToporo, Mecjll|a IIro" 27 HeH,14HHHK 10. CIIpaBa IIotlarla ce IIpll Be]IbMoxHOM IIaHe, IIaHeO]II>6paxTe Map"HOBIrml KralHTOBbTe, BoeBOHe BIIIIeHCKOMT>, Kaln|Tlepbl roclloHapcKOMT>, y BIUH", Ranero M14]Ioc" KaHi|TlepcBTo Hajlll. 8 Tblx KHHrax I"IIIyT cH ]IHCTbl cyHOBI]Ie" (LA4-224, p. 41 ; LM, kn.224,1. 68.) ir tre5ia „8 Tblx KHHrax I"IHyT cH JIHCTbl xajlo6Hb"" (po dveju metu, 1524 in. LM, kn.14,I. 38). Taigi belieka tik pritarti N. Berezkovui (H. I. BepexKOB, J7wmo6c;tcz% n4cmpwKcz, p. 27, 35)ir I. Valikonytei, kad kancleriu tapus Albertui Gostautui, rastvedyba buvo kur kas geriau sutvarkyta,pradetos rasyti „naujos" ir dar skirtingu rfusiu dokumentu knygos (S. Lazutka, I. Valikonyte, J. Sinke-vi6itite, „|vadas", LA4-227, p. XVII).

197 K. Pietkiewicz, Wz.e/frz.e Ksz.€stwo fz./ews'4z.e, p. 35; taip pat Zr. K. Pietkiewicz, „Ksiega", p. 17-

18; S. Lazutka,I. Valikonyte, S. Sinkevi6itite, „|vadas", LA4-227, p. XVI-XVIII.198 Aleksandro Jogailai6io ra§tas dvarioniui Motiejui Stankai5iui, kad uzleistu neteisetai uzvaldyta

dvara Derevnaja Slonimo bajorams Boguslavui ir Beinoriui Sokolovskiams, LM, kn. 6, p. 492493 (apie1505 in.); A£A4, t. 2, BaplllaBa,1897, nr. 729, p.171: „[...] Mbl Ka3ajlH I"capeM HalllllMT, IIepe;I HaMHKIITII IIOT103KIITII H 8 KIITaxT> HalmxT, OroHTE,, IIIT03KB Tar IollllcoBan Maprmla MaTbKa TBOH MeTla IIepeql>HaMH Ha Tyro ;|BecTe KOHT, rpoIIIeH 3al"cT> Myxa cBoero IolllKOBT, rlojloxH" y TOTT> qacT> KaKT> IIaHT>OXMHCTPT, 3 MocKBbl IIplle;|eTI>, a ecT]m 61>1 ee cMepTI, 3alH]Ia IIepBeH HHXT> TOTT> 3aHHCT> Myxa cBoeroHepeH HaMII HeHo]Ioxlljla, TorHbl IIo ee xHBOTe BeHa HHqoro Ha TOMT] IIMeHbH ee HeMfljlo 61>1", 6bl H3aHIICT> Myxa ee IOIIIKOBT> Ha To 6bHT>; a Toe IIMeHbe 3aBecllj" ecMo Ha 6]"xHHXT>. HHo MaTT>Ka TBOH

yMepT>]Ia a Toro 3allllcy IIepe;I HaMII Myxa cBoero He HOKjlaHajla. Hpo TOHT> IIoc]Ia]m ecMo HBopeHHHaHalHoro BOKejl 11 Ka3ar" ecMo eMy 8 Toe HMeHbe 8 HepeBHyro 8 xom IIxb 6]IH3T>KocTI> yBjl3a" B0H7IeHepT>Boro HalHoro cyHa 11 TI>I 6bl Toro IIMeHI>H HMT> IIocTyllll]IT, H 3T> ]Iro;|MIIII c tleTlillbro HeBOTlbHoroco BCHMT> TblMT> KaKT> ecH 3 HalHIIMT> yBjlxbtlHMb y HIIXT> 83H]IT>.

199 E. Banionis, „Lietuvos Metrikos", p. 144-145.

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAI¢IO KANCELIARITolE

Kol kas neai§ku, ar istorikams verta ie§koti akcentuotos haygap („knygos" ir (ar)„sasiuviniu krdvos") reiksmes etimologijos, kuri, kaip dazniausiai btina, retai kadapadeda paai§kinti velesne Zodzio vartosena. Tai ne karta akcentavo M. Blochas ir taiypa6 pabrezia patys lingvistai2°°. Tokio pat likimo turbtit laukia ir originalitu.u haygapkonstravimo projektai. Tad svarbiau yra kartu su E. Banioniu konstatuoti savokosk7tygos kaip galutines (materialios!) teisines dokumentu nuorasu saugojimo formossusiformavima ir isitvirtinima (gaila, §ie Zodziai nerodo dinamikos, proceso) Aleksan-dro Jogailai6io kanceliarijoje, kaip liudija Siame darbe i§analizuotu §ios savokos var-tojimo atveju visuma: matomos „tikrojo" registravimo uZuomazgos kai kuriems rasti-ninkams stengiantis formuoti nuoseklias „teismo sprendimu rastu ir dovanojimu" k7!y-gczs - ir „ne§iojamu" suformuotu (iristu?) Aleksandro Jogailai5io „teismo sprendimura§tu ir dovanojimu" ha)/gap egzistavimas (#¢oww K#w2ct) turi btiti glaudziai taxpusa-

vyje (abipusiai) susije su valdovo isakymais ira§yti i knygczs dokumentus atmin5iai irypa5 su ju (ha)/gap) sporadi§ku kaip valdovo sprendimu garanto panaudojimu ®atvir-tinant prarastas privilegijas, ankstesnius teismo sprendimus bei sprendziant painiuspalikimo klausimus).

Taigi §io straipsnio tyrimo perspektyvose numatyta bei §io skyrelio pradzioje dekla-ruota „konceptuali schema" gali padeti kaip placdarmas tolesnei, platesnei rastininku„praktines diplomatikos" ir „praktines archyvistikos" (ha)/gap gamybos) tyrimu sam-pratai. Ji galetu adekva6iau susieti kasdienes kanceliarijos praktikas tiek su jos pa6iosir jos aptamaujamo valdovo, kuriam ji tamavo, poreikiais, tiek su objektyviais valsty-beje vykusios ra§tiniu (ra§to) kulthros raidos aspektais.

The Role of the Books of the Lithuanian Metrica in the Chancery ofGrand Duke Alexander (1492-1506)

(Relevance of the Issue and Research Prospects)

Laimontas Karalius

Surrmary

It is empirically proved that both in Poland and in Lithuania only a part of thedocuments issued by the ruler were introduced into chancery books (the CrownMetrica, the Lithuanian Metrica, in diplomatics referred to as 7icgz.sJcrs). Basingthemselves on the results of such research the historians concluded that the short-

200 V. Nyckees, Lcl se'mcz73fz.g%e, Paris, 1998, p. 67-71.

215

210 LAIMONTAS KARAliÌUS

comings and `confusion' in the registration of documents conditioned an ineffectiveuse of the books in the work of the chancery (in determining forgeries, ensuring thecontrol of the documents issued, etc.). This paper seeks to show the problematic(anachronistic) character of such conclusions and on the basis of a differently orien-ted research of the books of the chancery of Grand Duke Alexander to offer inter-pretations that would be more adequate and closer to the contemporary perceptionof the use of the books for everyday work of the chancery and state administration.The source of an anachronistic interpretation of the results of an empirical researchis a fixed preconceived imagination of the historian of how chancery books (registers)should look like in order to guarantee an effective organization of the chancery'swork. The comparison of the results of the research with these imaginary constructsof the historian - ìdeal books' - the real practice of the document registration andthe production of chancery books naturally leads to the negative interpretation ofthese processes. Objective, empirically received conclusions are made about a `disor-derly, inconsistent' nature of registration. Further it is argued that `chaotic' books`could not' ensure an efficient activity of the chancery and were doomed to their

limited (not as it should be) use in practice. The results of the above-mentionedempirical research seem undeniable; nevertheless, it is evident that this argumentationignores the practical experience of the contemporaries - the producers of thosesources. It should be taken into consideration that the way of thinking of the ruler ofthe early sixteenth century, of his officers, and scribes differed from that of thehistorians of the twentieth and twenty-first century!

In this article an attempt is made to correct the shortcomings of the anachronistic(objectivistic) argumentation by a different advance assumption based on concreteresearch; and this assumption is best illustrated by Edvardas Gudavieius' statement:`The ruler's referendaries did not need to know the secrets of politics; nevertheless

they had to be fully aware of the material and organizational postulations that con-ditioned an efficient economic, administrative and political activity'. In other words,more easily than modem historians they grasped what was needed in an èffective'work of the ruler and the chancery though this criterion was not yet known in thosetimes. In continuing this idea, the following necessary advance assumption is stated:no matter how the chancery books looked like and how they were used in everydaywork, they met the contemporary needs of the ruler and the chancery. Since thispostulate is worded radically, it should be treated critically taking into account thechanging historical conditions.

This postulate was important in investigating the role of the books in the chanceryof Grand Duke Alexander. Attention was focused on the more contextualized treat-ment of the concept `book' , associating it with the practice of the scribes in particularchanceries. Thus an attempt was made to relate the interpretations of the historianswith the concepts of historical sources (cf. the aims of Bcgrz#sgcscfez.cfefc) and with

LIETUVOS METRIKOS KNYGU VAIDMUO ALEKSANDRO JOGAILAI¢IO KANCELIARIJO|E

the understanding of the contemporaries. Actually that meant a more concrete useof the concept `books' of the late fifteenth and early sixteenth centuries presentedby Egidijus Banionis - copied documents intended for long-term storage and charac-terized by legal status; `they could be cited in authenticating old acts of privileges'.

Finally it is stated that in the chancery of Grand Duke Alexander the concept`books' developed and acquired an ultimate, legal and material (sic) shape of the

preservation of document copies, which is attested, on the one hand, by the begin-nings of a `real' registration seen in the efforts of individual scribes to form `booksof law court decisions and donations' (bound books?), `portable' formed (bound?)books of `1aw court decisions and donations' (#czzww /{#w2w) and, on the other hand,the ruler's decrees to record documents in the books so as not to forget them and,in particular, a sporadic use of those books as a warrant of his decisions (to documentlost privileges, former court decisions and to solve complicated inheritance questions).All these issues were closely interrelated.

217