VILNIAUS KOLEGIJA MENŲ IR KŪRYBINIŲ TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS KULTŪRINĖS VEIKLOS VADYBOS KATEDRA Turizmo įtaka šalies ekonomikai REFERATAS Kultūrinės veiklos vadybos Dieninių studijų skyriaus KV13A grupės studentų Luko Karsoko Gitanos Leščevskos Dėstytoja Rasa Pušinaitė
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
VILNIAUS KOLEGIJA
MENŲ IR KŪRYBINIŲ TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
KULTŪRINĖS VEIKLOS VADYBOS KATEDRA
Turizmo įtaka šalies ekonomikai
REFERATAS
Kultūrinės veiklos vadybos
Dieninių studijų skyriaus
KV13A grupės studentų
Luko Karsoko
Gitanos Leščevskos
DėstytojaRasa Pušinaitė
Vilnius
2014
Įvadas
Temos Aktualumas: Prasidėjus naujiems techninių naujovių amžiams, turizmo rinka vis
plečiasi į pačias įvairiausias šalis. Turizmas yra skatinamas įvairiai, grindžiamas šalies ištekliais: šalies
gamta, kultūriniu kraštovaizdžiu, paveldu, tradicijomis, amatais ir įgudžiais, kultūriniais įvykiais ir
renginiais, visu menu bei kultūra. Į ši procesą būtina įtraukti įvairios vadovavimo patirties vadyininkus
ir vadovus, kad jie dalyvautų kartu formuodami uždavinius bei bendras strategijas jiems įgyvendinti.
Toks užmojis reikalauja priimti sprendimus demokratiškai ir skaidriai. Norint , kad šalies ekonomika
vystytusi ir augtų, yra būtinai tinkamai reguliuoti tam tikrus faktorius. Vienas svarbiausių yra turizmas.
Turimas šalies ekonomikai padeda labai daug. Didžiosios šalys savo BVP ir kitus rodiklius didina
pasitelkdami turizmo pramonę. Todėl svarbu, kad turizmas šalyje vyrauti, nes tai yra garantas, kad
vartotojai atvažiuos į tavo šalį ir pirks produktą joje, keldami jos ekonomiką. Todėl šiame darbe bus
aprašoma, kuo turizmas yra svarbus šalies ekonomikai bei kaip tai gali keistis.
Darbo problema: Kaip naują turizmas turi įtakos šalies ekonomikai.
Darbo objektas: Turizmo įtaka šalies ekonomikai.
Darbo tikslas: Aprašyti kaip turizmas veikia šalies ekonomiką.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti turizmo reikšmes;
2. Aprašyti kaip turizmas sąveikauja su ekonomika;
3. Nusakyti turizmo sektoriaus koncepciją;
4. Parodyti turizmo poveikio ekonomikai rodiklius..
Darbo tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir dokumentų internete analizė.
Literatūros sąrašas....................................................................................................................................21
1. Turizmo sektoriaus koncepcija, poveikis ekonomikai ir plėtotė
Turizmas – sudėtinga ekonominė, politinė ir socialinė veikla, apimanti įvairių lygių ir sričių
veiksnius. Turizmo koncepcija tik iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga, ji gali būti apibrėžta daugeliu būdų.
Turizmas yra svarbus veiksnys, veikiantis ekonomiką. Dėl šios priežasties svarbus šio sektoriaus
plėtotės palaikymas, formuojant ir įgyvendinant investicinę politiką.
Turizmas yra daugybės disciplinų objektas (psichologijos, geografijos, ekonomikos ir kt.).
Apibrėžti turizmo koncepciją yra sudėtinga, kadangi tai įvairių sudedamųjų mišinys: elgsenos; gamtos
ir kultūros išteklių; transporto tiekėjų, apgyvendinimo ir kitų paslaugų; vyriausybės politikos ir
reguliacinės sistemos, jų tarpusavio bendradarbiavimo (Holden, 2008; Page, 2007, George, 2007).
Turizmas gali būti suvokiamas įvairiais požiūriais: kaip ūkio šaka, teikianti paslaugas
keliautojams; sociogeografinis reiškinys, išreiškiamas žmonių srautais tiek šalies viduje, tiek už jos
sienų; kolektyvinė arba individuali patirtis, sąlygota įvairių motyvatorių ir tikslų: poilsio, verslo,
sveikatos, studijų, konferencijų, religijos, sporto ar autentiškumo ieškos (Lomine, 2007; Holloway,
2006).
Dažnai sutinkamas turizmo koncepcijos suvokimas dviem pjūviais (Cooper, 2005; Holloway,
2006; Telfer, 2007; Correia, 2006).
Paklausos. Turizmas – individų keliavimo ir apsistojimo tam tikrose vietose veikla už įprastos
aplinkos ribų ne trumpesnį nei 24 val. ir ne ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį poilsio, verslo ar
kitais tikslais. Pagrindiniai turizmo paklausos veiksniai:
(a) Ekonominiai (disponuojamos pajamos, bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam
Per investicijas ir plėtrą. Investicijos į turizmo sektorių privačių investuotojų yra laikomos
aukštos rizikos, sunkiau gauti banko paskolą. Tačiau nenoras investuoti gali trukti tik iki tol, kol
nepamatomas didelis regiono potencialas, atvykstančių turistų srautai. O kai turizmas pasirodo
sėkmingas, norima toliau investuoti ir taip susidaro akceleratoriaus efektas. Įtraukiamos ir kitos
pramonės šakos, norinčios gauti naudos iš atvykstančių vartotojų.
Ekonominio poveikio analizė matuoja skirtumą tarp dviejų situacijų – faktinės (status quo) ir
hipotetinės. Tam tyrėjas turi prognozuoti hipotetinę situaciją (faktinė, bet be tam tikro
elemento). Analizė priklausys nuo to, ar remiamasi potencialaus projekto, įvykio, veiklos
ateityje, ar jau įgyvendinto projekto, įvykio, veiklos įvertinimu (Tyrrell ir kt., 2006).
Vienas iš metodų įvertinti turizmo ekonominį reikšmingumą, yra sudarymas turizmo satelito
sąskaitų, jos remiasi sąnaudų-išeigos modeliu ir požiūriu, orientuotu į paklausą. Tai rinkinys sąskaitų,
naudojamų nustatyti turizmo apimtį ar reikšmingumą ekonomikai (indėlį į BVP, investicijas,
mokestines įplaukas, užimtumą, turizmo vartojimą, poveikį šalies mokėjimų balansui (eksportui)), bet
ne jo poveikį. Jos vadovaujasi nacionalinių sąskaitų duomenimis (Cooper, 2005).
Vertinant ekonominį turizmo poveikį yra skaičiuojamos vietos ir užsienio turistų išlaidos šalyje
ir užsienyje. Svarbu paminėti, kad jų dydis padeda įvertinti ir šalies mokėjimų balanso būklę. (Holden,
2008).
Svarbu atskirti ekonominį poveikį, susijusį su turistų išlaidomis (nuolatinis poveikis ir pokyčiai
turistų išlaidose) ir susijusį su turizmo augimu (vienkartinis poveikis, susijęs su statybomis ir
finansinėmis turizmo paslaugomis). Šiems skirtingiems poveikiams skaičiuoti taikomi skirtingi
metodai: turistų išlaidoms – multiplikatoriaus analizė, turizmo plėtros projektams – projektų įvertinimo
metodai (kaštų-naudos analizė).
Multiplikatoriaus modeliai yra naudojami įvertinti ekonominį poveikį turistų išlaidų pokyčių
pajamoms, užimtumui, vyriausybės pajamoms ir užsienio valiutai. Jie taip pat gali būti naudojami
alternatyvių kaštų apskaičiavimui, įvertinant palyginamų pokyčių efektus kitose ūkio šakose (Cooper,
2005).
Turistų išlaidos patiriamos įvairiose verslo sektoriuose: apgyvendinimo, maitinimo ir gėrimų,
transportavimo, komunikacijų, laisvalaikio, mažmeninės prekybos, kelionių organizavimo. Šios
išlaidos gali būti tarptautinės ir vietos, tačiau bendra jų vertė atspindi tik dalį ekonominio poveikio.
Vertinant ekonominį poveikį, reikia atsižvelgti išlaidų „nutekamumą“ iš vietinės ekonomikos,
netiesioginius ir papildomus efektus, pakeitimo ir alternatyviuosius kaštus. „Nutekamumas“ susidaro
dėl vietos transporto, importo, prekybos maržų, valstybės mokesčių ir muitų, santaupų (Cooper, 2005).
4. Turizmo poveikio ekonomikai rodikliai
Apibendrinant įvairius šaltinius, naudojami turizmo poveikio ekonomikai rodikliai (Cooper,
2005; Holden, 2008):
Valstybės priklausomumas nuo turizmo – turizmo įplaukų dalis bendrame eksporte ir bendrame
vidaus produkte. Kuo ši dalis didesnė, tuo valstybė labiau priklausoma nuo turizmo.
Balanso deficitas/perteklius – lyginamos tarptautinio turizmo įplaukos su tarptautinio turizmo
išlaidomis arba šalies gyventojų išlaidos turizmui šalyje ir užsienyje bei užsienio rezidentų
išlaidos, pakoreguotos pragyvenimo (minimumo) indeksu šalyje – įplaukos iš užsienio turistų,
rezidentų išlaidos turizmui užsienyje.
Sukurtų darbo vietų turizmo sektoriuje skaičius/ bendro užimtumo dalis.
Tarptautinių turizmo išlaidų procentinė dalis bendrose turizmo išlaidose.
Vidaus asmeninių išlaidų procentinė dalis bendrose turizmo išlaidose.
Vidaus verslo ir valdžios išlaidų procentinė dalis bendrose turizmo išlaidose.
Bendros turizmo išlaidos (tarptautinės turizmo išlaidos, vietos (verslo, valdžios, namų ūkių)).
Tiesioginė turizmo pridėtinė vertė (visos darbo dienos darbuotojų skaičius).
Netiesioginė turizmo pridėtinė vertė (prekių, paslaugų mokesčiai, mokami ūkio šakų,
netiesiogiai susijusių su turizmu).
Informacija apie ekonominį poveikį yra naudinga, kadangi padeda planuoti politiką,
makroekonominę orientaciją, viešųjų išteklių perskirstymą ir apsaugą. Nors ekonominis poveikis yra
lengviau išreiškiamas ir išmatuojamas nei socialinis ar kultūrinis poveikis, tačiau jį taip pat sudėtinga
išmatuoti (Holden, 2008).
Atliekant ekonominio poveikio matavimus, dera nepamiršti, jog turizmas paprastai nėra stabilus
pajamų šaltinis, kadangi turistai nepasižymi lojalumu turistinėms vietovėms, tai permaininga ūkio šaka,
aukšto sezoniškumo. Turizmo sukuriamos darbo vietos dažniausiai reikalauja nedidelių įgūdžių ir yra
mažai apmokamos, be to ne ilgalaikės.
Turizmas yra elastingas kainos ir pajamų atžvilgiu, t.y. jis lengvai paveikiamas nedidelių kainos
ir disponuojamų vartotojų pajamų pokyčių.
Apibendrinant, ekonominis turizmo poveikis yra lengviau išreiškiamas ir išmatuojamas nei kiti
poveikiai, tačiau jį vertinant taip pat iškyla įvairių problemų. Matavimams taikoma ekonominio
poveikio analizė, ypač paplitęs multiplikatoriaus metodas. Dėl potencialaus didelio indėlio į ekonomiką
turimas yra naudojamas daugybės vyriausybių kaip priemonė skatinti ekonominį augimą, kadangi jis
suteikia užimtumo didinimo, pajamų ir mokesčių generavimo galimybes.
5. Kultūros paveldas ir turizmas
„Kaskart, kai kultūros paveldas prisdeda prie meno, švietimo ar socialinio vystymosi, jis tampa
patyrimo, estetines ar egzistencinės vertės šaltiniu,- šių verčių kūrimas reiškia ir ekonominį vyksmą.
Neatsižvelgti į tai – vadinasi, iš esmės nesuprasti šių procesų.“1
5.1 Faktai:
Istorinio atgaivinimas duoda 13 proc. didesnę investicijų gražą nei nauja statyba, sukuria 16,5
proc. daugiau vietų ir palieka 1,243 karto mažiau atliekų.
Istorinio paveldo atgaivinimas duoda apie 10 proc. didesnę investicijų grąžą nei greitkelių
statyba ir sukuria 26,6 proc. daugiau darbo vietų.
Kultūros paveldo sektorius sukuria 10-26,7 darbo vietų kiekvienai tiesioginiai darbo vietai, o
tarkime, automobilių pramonėje sukuriamos tik 6,3 darbo vietos.
Europos kultūros paveldas iš prekybos ir paslaugų Europoje uždirba milijardus eurų per metus
Europos kultūros paveldas užtikrina darbo vietas daugiau nei 8 milijonams žmonių
Investicijos į kultūros paveldo pastatų išlaikymą ir priežiūrą visuomenei atsiperka santykiu 1 su
10.
Kultūros paveldas yra itin svarbus kitoms pramonės šakoms - jis ekonominiais saitais susijęs su
turto vadyba, kultūrinėmis ir kūrybinėmis industrijomis, regionų plėtra. Kultūros paveldas – tai ir
aplinkos turtai, kuriuos galima įvairiai panaudoti. Verslas kultūros pavelda naudoja rinkodaros ir
reklamos tikslams.
Kultūros paveldo ekonominė nauda atitenka ne pačiam kultūros paveldui, o kitiems verslams.
Net tais atvejais, kai norint pamatyti kultūros paveldo objektą reikia pirkt bilietą, lieka problema,
kaip apskaičiuoti visas objekto uždirbamas pajamas.
Kultūros paveldo turizmas yra sparčiai augantis rinkos segmentas. Tyrimai rodo, kad
pavyzdinis kultūros paveldo turistas išledžia 60 proc. daugiau nei poilsiautojas pleže. Tačiau
1 Development culturel Nr 141, 2003m rugsėjisKultūros ir komunikacijos ministerijaAdministracijos generalinis direktoratasMokslo, perpsektyvų tyrimo ir statistikos departamentas (DEPS)
tiesioginis kultūros paveldo uždarbis menkas. Tiks 6-10 proc. turisto dienos išlaidų tenka kultūros
paveldo objektui, visa kita gauna už paveldo ribų veikiantys verslai.
Amerikoje pastebėta, kad kultūrinio turizmo vartotojai neša didesnę ekonominę naudą, nei
tradicinio turizmo. Todėl derinant kultūrinį turizmą ir poilsinį turizmą kartu, atrandamas modelis.
Šį metodą galima pastebėti Niagaros Krioklių valstybiniame parke, kur dėmesys pradedamas skirti
istoriniams ir kultūriniams elementams. Taip pat įtraukiama ir populiarioji kultūra – atsiranda daug
atrakcijų (pasiplaukiojimas laivu), naudojamas specialus apšvietimas kriokliams, fejerverkams,
atsiranda daug parduotuvių, restoranų ir kitų papildomų paslaugų.
Lotynų Amerikoje ištirta, kad 93% atvažiuojančių turistų – kultūriniai turistai. Todėl pati
Lotynų Amerika gali pasigirti daugybe išvystytų maršrutų. Atsiranda svarbi kultūrinio turizmo šaka
– kulinarinis turizmas, kur skiriamas dėmesys sveikiems vietiniams maisto produktams ir vietinei
maisto gaminimo technikai.
Azijos šalyse kultūra visada buvo pagrindinis turizmo produktas. Kai prasidėjo globalizacija ir
modernizacija, dauguma Azijos pagrindinių miestų buvo greitai transformuojami ekonomikos
vystymosi. Pradėti ypač saugoti senieji senamiesčiai. Pvz., Angkor Wat – didžiausias religijos
monumentas pasaulyje , kuris yra Kambodžoje, 28% turistų yra pagrindinė priežastis dėl ko jie
lankosi šioje šalyje. Taigi kultūriniai objektai vis dar yra vieni svarbiausių traukos objektų. Azijoje
kultūrinis turizmas derinamas ir su populiariąja kultūra. Atsirado vienodi užsienio šalių kultūrinis
turizmas derinamas ir su populiariąja kultūra. Atsirado vienodi užsienio šalių kultūrinės tematikos
parkai įvairiose Azijos šalyse. Prasidėjo taip vadinama „disneifikacija“.
Antarktika – tampa vis svarbesniu, kultūrinio turizmo kelionės tikslu. Kiekvieną vasarą šioje