Trečiasis seminaras - egzaminai.lt · Classroom. 2002; Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009; Shirley Clarke. Outstanding Formative Assessment. Culture and Practice.

Nacionalinio egzaminų centro projektas „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas“ (kodas VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-003)

MOKYMAI VERTINIMO EKSPERTAMS

Trečiasis seminaras

Ugdymo ir vertinimo dermė

1 ir 2 sesija

2014 m. vasario 17-18 d. (pagrindinio ugdymo mokytojų grupė) 2014 m. vasario 19-20 d. (pradinių klasių mokytojų grupė)

Pranešimai

• Vertinimas kaip mokymosi dalis, vertinimo tikslai ir būdai

• Įrodymų apie mokinio pasiekimus ir daromą pažangą rinkimo, kaupimo tikslai ir būdai

Dr. Elena Motiejūnienė

VERTINIMAS KAIP MOKYMOSI DALIS, VERTINIMO TIKSLAI IR BŪDAI

I sesija

Mokymas

Mokymasis Vertinimas

Parengta remiantis:

Mary Kalantzis and Bill Cope. New learning. Elements of a science of education. Cambridge University Press, 2012; Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2008; Black P., Harrison C., Lee C., Marshall B., Williams D. Working Inside the Black Box: Assessement for Learning in the Classroom. 2002; Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009; Shirley Clarke. Outstanding Formative Assessment. Culture and Practice. 2014

Keičiasi mokymo ir mokymosi, mokinio ir mokytojo santykis

Pereinama nuo... ...prie

Žinios Perteikia mokytojas Konstruoja/kuria mokinys

Mokinio dalyvavimas Pasyvus Aktyvus

Mokytojo vaidmuo Žinių šaltinis, autoritetas Mokymosi skatintojas, partneris

Vertinimo vaidmuo Keletas patikrinimų, daugiausia naudojamų įvertinti pažymiu

Dažni patikrinimai skirti nuolatiniam atsakui (grįžtamajam ryšiui)

Vertinime pabrėžiama Teisingų atsakymų mokymasis

Supratimo gilinimas

Vertinimo metodai Vienos dimensijos testai, patikrinimai

Daugiadimensiniai metodai ir produktai

Kultūra Konkurencija, individualizmas, uždarumas

Bendradarbiavimas, palaikymas, atvirumas

Tyrimais įrodyta, kad geriausių rezultatų mokiniai pasiekia, kai mokytojas:

• Įtraukia mokinius į aktyvaus mokymosi patirtis • Kelia aukštus ir prasmingus lūkesčius/reikalavimus • Supranta mokinių vertybes, įsitikinimus, nusistatymus • Teikia, priima ir panaudoja nuolatinį, savalaikį ir konkretų atsaką

(grįžtamąjį ryšį) • Supranta ir pabrėžia mokinių darbo vertinimo kriterijų ir metodų

svarbą • Atpažįsta ir sustiprina mokinių mokymosi stilius ir pasiektus

ugdymosi lygius • Suranda ir parodo pritaikymus realiame pasaulyje • Kuria progas mokinio - mokytojo ir mokinio-mokinio sąveikoms • Skiria laiko sudominimui ir pastangoms siekiant geresnių rezultatų

Autentiškas mokymasis

Keičiasi vertinimo supratimas

Vertinimas – žinių, gebėjimų, nuostatų, įsitikinimų dokumentavimas; vertinantys sprendimai apie asmens savybes, veiksmus, situaciją, pvz., jis tingi mokytis.

Gabus Negabus

Vertinimas – informacijos apie mokinio pažangą ir pasiekimus (gilinant žinias, gebėjimus ir nuostatas) rinkimas, užrašymas, interpretavimas, panaudojimas ir pateikimas.

Daugiau išmokęs Mažiau išmokęs

Trejopa vertinimo paskirtis

Vertinimo tikslų derinimas

Vertinimas – tai auginimas, mokymosi kokybės gerinimas

Vertinimas – tai sprendimai apie kokybę

Vertinimas - mokymosi detalus tyrinėjimas, kurio tikslai:

• Nustatyti, ką mokiniai jau yra išmokę ir ar tai ko mokomi atitinka jų poreikius – diagnostinis vertinimas

• Suteikti/gauti atsaką (grįžtamąjį ryšį), kad mokytojas ir mokinys matytų, ko mokinys mokosi ir ką dar turi išmokti – formuojamasis vertinimas

• Pabaigoje atsiskaityti, kad mokytojas, mokinys ir tėvai matytų, kaip mokinys išmoko palyginus su numatytais mokymosi rezultatais (kriterijais) - apibendrinamasis (sumuojamasis ) vertinimas

Vertinimo tipų proporcijos

Vertinimo tipų proporcijos

Vertinimas ugdymo procese

Pagrindinė vertinimo ugdymo procese paskirtis – padėti mokiniams mokytis. To siekiama nuolat mokiniams teikiant konstruktyvų atsaką (grįžtamąjį ryšį), įtraukiant juos į vienas kito vertinimo ir įsivertinimo veiklas.

Vertinimo ugdymo procese sudėtinės dalys:

• mokymosi tikslų ir sėkmės kriterijų kūrimas kartu su mokiniais;

aiškinimasis, kas rodys pažangą; • stebėjimas ir klausymas aiškinantis, kaip mokiniams sekasi; • klausimų kėlimas ir visos klasės dialogas, patikrinant, kaip vyksta

mokymasis ir patikslinant, pagilinant supratimą; • aiškinimas ir modeliavimas, parodant, ką reiškia žinių ir gebėjimų

pažanga, kaip reikėtų mąstyti, kokie yra gerai atlikto darbo pavydžiai; • vertinimas žodžiu ir raštu, parodant pažangą, paaiškinant pasiekimus ir

padedant nusistatyti tolesnio mokymosi žingsnius; • laikas skirtas pokalbiui apie mokymąsi grupėse, mokinių vienas kito darbo

vertinimui ir įsivertinimui, stiprinant mokinių mokymosi gebėjimus; • konkrečios veiklos ir jų produktai, pagal kuriuos mokytojas sprendžia apie

mokinių pasiekimus, pažangą, ir pažangos kliūtis.

Metodinė svetainė Durstinio metodo taikymas lietuvių kalbos pamokoje Mokytoja Asta Kibildienė, Alytaus Panemunės vidurinė mokykla (10:15- 14:30).

Kokius vertinimo būdus taiko mokytoja?

Kokį atsaką (grįžtamąjį ryšį) matome pamokoje?

Kokia tokios pamokos nauda mokiniui ir mokytojui?

Vertinimas ir įsivertinimas - mokinių atsakas kitiems ir sau

Kai pagal pateiktus arba susikurtus kriterijus mokiniai mokosi vertinti kitų ir savo darbus, jie: • geriau supranta gero darbo ar tinkamo jo atlikimo reikalavimus; • mokosi įžvelgti savo ir kitų veiklos, atlikčių stiprybes bei tobulintinas sritis; • mokosi numatyti tobulinimo būdus.

Rekomenduojama: • atlikčių vertinimo praktiką pradėti nuo „netikro“ vertinimo, kai mokytojas

pateikia savo sukurtą ar ankstesnių metų mokinio darbą. Visi mokiniai taiso tą patį darbą, kurį gali kartu aptarti, ir niekas nelieka įskaudintas dėl išsakytos kritikos;

• atlikus „netikrą“ vertinimą mokinius įtraukti į autentiškų vienas kito ir savo atlikčių vertinimą;

• skatinti mokinius įsivertinti ne tik atliktis, bet ir mokymosi procesą.

Vertinimas – mokytojo su mokiniai pasidalintas

darbas http://www.ncca.biz/guidelines/assessment/assess_intro.htm

Vertinimas vertingas tik tada kai po jo seka tobulinimas

Vertinimas

Apžvalga ir diskusija

Pokyčių planavimas

Pokyčių įgyvendinimas

ĮRODYMŲ APIE MOKINIO PASIEKIMUS IR DAROMĄ PAŽANGĄ RINKIMO, KAUPIMO TIKSLAI IR BŪDAI

II sesija

Kokie reikalingi duomenys/įrodymai, kad padėtų tobulinti mokinio mokymąsi ir

ugdymo turinį?

Skirtingi vertinimo tikslai – skirtingi įrodymų rinkimo ir

panaudojimo būdai Kasdienis • Mokiniams ir mokytojui aiškūs mokymosi tikslai ir vertinimo kriterijai; • Mokinių tarpusavio vertinimas ir įsivertinimas; • Mokiniai mokydamiesi iš karto vertinami, gauna atsaką ir patobulina savo mokymąsi; Periodinis • Mokytojas ir mokinys susidaro išsamesnį vaizdą apie pažangą tam tikrame dalyke; • Pamokose, kaip atskaitos taškai, naudojami bendrosiose programose numatytų pasiekimų

aprašai; • Vertinimas skatina ugdymo turinio planavimo tobulinimą vidutinės trukmės laikotarpiui; Pereinamasis • Oficialus mokinių pasiekimų pripažinimas; • Apie pasiekimus ir pažangą pranešama tėvams (globėjams), toliau mokinius mokančiam (-

tiems) mokytojui (-ams); • Naudojami išoriniai testai arba užduotys, kad išvados apie mokinio pasiekimus būtų

patvirtintos.

Įrodymų rinkimo ir kaupimo būdai priklauso nuo tikslų

• vertinimo aplankas • skalės • laisvos formos refleksijos; • mokymosi dienoraščiai; • struktūruoti klausimai; • kriterijų aprašai; • lygių aprašai; • įvairios grafinės formos (lentelės, minčių žemėlapis, voratinklis, diagramos ir pan.) Rekomenduojama, kad mokiniai savo darbus ir refleksijos pavyzdžius kauptų vertinimo aplankuose. Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis mokymo ir mokymosi veiklai planuoti.

Mokėjimo mokytis vertinimo įrankis

Kriterijai vertinimo įrankiams pasirinkti

• Apimtis – aiškios vertinamo turinio, gebėjimų, veiklos ribos • Patikimumas – tikslumas, rezultatų pastovumas (vertinant

kitą kartą tomis pačiomis sąlygomis) • Validumas – pagrįstumas, kiek pamatuojama tai, ko mokėsi,

ką norima išmatuoti (turinio ir vertinimo instrumento prasme)

• Teisingumas – sąžiningumas, dorumas, lygios galimybės • Praktiškumas – patogumas naudoti, laiko ir kitų išteklių

sąnaudos • Priimtinumas – suprantamumas, aiškumas, tinkamumas

visiems dalyviams ir suinteresuotiems vertinimo informacija

Vertinimo kriterijus - vertinimo pagrindas, požymis, taisyklė, matas, saikas

Vertinimo kriterijai – pamokos ašis kryptingam mokymuisi

Vardas, pavardė..............................................

Grupėje atlikto darbo įsivertinimas Daugiau šablonų

Voratinklis

Darbas grupėmis

Standartizuotų testų atliktys:

• Ką mums kaip mokytojams sako mokinių teisingi atsakymai ir netikslumai, klaidos, neatsakyti klausimai?

• Ką reikia keisti ugdymo turinyje, pamokoje, kad rezultatai pagerėtų?

• Apie ką ir kaip kalbėtis su mokiniais?

Kaip panaudosime standartizuotų testų informaciją mokinių mokymosi labui?

Kaip bepažymėtume įvertinimą, jis turi būti pagrįstas aiškiais įrodymais