Tibeto Mirusiuju Knyga 2014 Lt

8/10/2019 Tibeto Mirusiuju Knyga 2014 Lt

1/351


2/351


3/351


4/351

iandieniniamepasaulyje randasi vis daugiau

moni, nusivylusi materializmo filosofija

ir besidomini mirtimi, tiksliau - pomirtiniugyvenimu. Kiekviena tauta turi savuspomirtinio gyvenimo vaizdinius. Tibetieiai jiypa isamiai aprao TIBETO MIRUSIJ

KNYGOJE, kuri skaitoma prie mirusiomogaus, tikint, kad kuri laik jo smon dar

neieina i kno ir kad jis girdi skaitovoodius. i knyga tibetieiams yra vadovas.

leidiantis nepaklysti mirties ir atgimimotarpsnyje (bardo). Giliausias koncepcinis jospagrindas - didiojo pirmapradio tobulumo

(dzogeno) filosofija, kurios esminis teiginys- visos btybs yra nuo pat pradinuvitusios, tereikia atskleisti savo (budhos)

prigimti. i mokym i Tibet VIII amiujeatnee Guru Padmasambhava. kuris

laikomas ir TIBETO MIRUSIJ KNYGOSautoriumi. Aiku, pats jis ios knygos nerae- tik perdav jos mokym, su kuriuo ir

supaindiname skaitytojus iame vertime.


5/351

I tibetiei kalbos vertALGIRDAS KUGEVIIUS

IiO B U O LY S


6/351

Maldos.............................. 221Budhas ir bodhisatvas pagalb kvieianioj i malda...... 223

Malda, apsauganti pomirtiniame tarpsnyje nuo baims .... 225

Esminiai ei tarpsniposmai .................................. 229

Malda, ivaduojanti i pavojingo bardotako................ 232

Pagalbiniai tekstai..................................................... 237Savaiminis isilaisvinimas pastebintartjanios mirties enklus ....................................... 239

Gryno suvokimo atskleidimas -savaiminis isilaisvinimas atvira valga....................... 269

Priedai...................................................................... 291Smons perklimas - pabudimas nemedituojant .......... 293

Sadgjutradicijoje praktikuojamas smons perklimas ...... 295

odynlis ............................................................ :... 303

Paaikinimai.............................................................

327

Vertjo naudota literatra........................................... 343

Papildoma literatra.................................................. 345


7/351

PRATARM

Tibeto budizmo mokymuose, tiesiogiai susijusiuose su mirtimi, aikinamos individualios pasiruoimo miriai praktikos irvairios pagelbjimo mirusiesiems metodikos, kurias trumpaigalima pavadinti mirusiojo vadovais. ie remiasi tikjimu, jogmirusysis gali girdti ir gyvendinti su juo dvasin ry turjusigyvj pamokymus. Geriausia, jeigu pamokymus jam skaitoLama, dvasios brolis ar artimas draugas.

Vienas pagrindini tekst rinkini, skirt mirusiems ir be

siruoiantiems viesiai sutikti mirt, vadinamas Giliaisiais mokymais apie savaimin isilaisvinim medituojant ramisias beinirisias dievybes. Jis priskiriamas garsiajam VIII a. Mokyto

jui Padmasambhavai, Guru Rinpo, kilusiam i slpiningosiostantrini moksl alies Odijanos. iam rinkiniui priklauso ir

garsioji Tibeto mirusij knyga. Pirm kart j angl kalb ivert tibetietis Lama Kai Dawa-Samdupas, o redagavo jomokinys W. Y. Ewans-Wentzas, kuris pritaik tok pavadinim,remdamasis anksiau ileista Egipto mirusij knyga. Tibe-

Tibeto mirusij knyga 7


8/351

tikojo originalo paodinis sutrumpintas pavadinimas - Isilaisvinimas [pomirtiniame] tarpsnyje klausantis [pamokym]{Bardo Tiodol). Kaip ir kitus minto rinkinio tekstus, GuruRinpo Tibete (Gampodaro kalne) paslp apokrifin lo

b (term), kur XIV a. rado Kagju tradicijosj oginas* tertonas(lobi radjas) Karmalingpa. Vliau Bardo Tiodolastrauktas Senosios (Njingmos) tradicijos rat kanon.

Tibeto mirusij knyga pranea laiming ini - msdvasioje gldi ne pirmaprad nuodm, o viesa, atsisklei

dianti prie pat mirt ir po mirties. Kitaip tariant, is mirusij vadovas remiasi dzogeno (didiojo tobulumo) mokymuapie pirmaprad tyr vis gyv btybi prigimt. Dzogeno esm turbt geriausiai isak pats Guru Rinpo Padmasambhavasavo veikale Gryno suvokimo atskleidimas savaiminis isi

laisvinimas atvira valga, kuris kaip pagalbinis Bardo Tiodolotekstas pateiktas ioje knygoje.

Siaurja prasme bardo(paodiui tarpsnis) - tai bvis, siterps tarp dviej gyvenim, trunkantis nuo mirties iki atgimimo. Taiau is odis turi ir platesn prasm. Juk Tibeto bu

dizmo tradicijos vis (ne tik pomirtin) bt skirsto keturispagrindinius tarpsnius - Gyvenimo, Mirties prieangio, Esmsir Tapsmo. Gyvenimo bardotalpina dar du tarpsnius Meditacijos ir Sapn. Taip susidaro ventuosiuose tibetietikuose tekstuose danai minimi ei tarpsniai.Tibeto mirusij knyga

supaindins skaitytojus su Mirties prieangio tarpsniuir pomirtiniais Esms bei Tapsmo bardo.

* Seku sankrit - yogin, yoginu tad tekste atsisakau lietuvik odi jogas irjoge. (Vert.past.)

8 Tibeto mirusij bnyya


9/351

Mirties prieangio tarpsnisapima laik nuo mirties poy

mi pasireikimo iki vidinio (t. y. subtiliojo kno) kvpavimo

sustojimo. Tuo metu mirtantysis regi pirmsias mirties vizijas.

Artjant miriai paprastas mogus patiria stiprias kanias - ir

fizines (dl visiko kno stichij pusiausvyros sutrikimo), irdvasines (nes nebegali savs valdyti, ir jam kyla nerimas). Sau

ls ir mnulio jungties didiojo slpinio tantroje (priklausan

ioje dzogeno mokymams) isamiai apraytas dvideimt vienas

pagrindinis artjanios mirties poymis. Kai kurie j tokie: pa

balusios panags (rodo, jog sutrikusi periferin kraujo apytaka);pablankusi akies rainel; pasiiau pakauio plaukai; dings

duslus esys, paprastai girdimas usikius ausis; autant atsigu

lus nugara saul, nesimato prastinio kvpavimo garo; dein

rank priglaudus prie kaktos ir velgiant vies, juntama, kaip

trkinja pulsas.

Tibete labai paplits bdas nustatyti, ar greitai ateis mirtis,

vadinamas gyvybs kontr tikrinimu. J taikant irima, ar

pavidalas, atsispindjs giedrame danguje po ilgo telkimosi

savo elyje urayt raid A, ilaiko visas dalis ir 1.1. Sis tikri

nimas smulkiai apraytas ios Mirusij knygos pagalbiniame

tekste, aikinaniame artjanios mirties enklus.

Paties mirimo stadijos (susijusios su grubiuoju knu), kuri

poymius mirtaniajam dera inoti (prieingu atveju, juos turi

kas nors priminti), idant laiku bt galima imtis toliau apib

dinto smons perklimo (phovos), yra ios:

1) Visikas poji susilpnjimas.Pavyzdiui, girdisi balsai, bet nemanoma atskirti odi;

velgiami tik daikt kontrai - nesimato atskir bruo

ir t. t.

Tibeto mirusij kny$a 9


10/351

2) Kno stichij (element) tirpimas.

Kitaip tariant, mogaus kn sudaranios energijos b

viai (elementai, stichijos) ioje stadijoje ima pereiti

vis subtilesnes savo esmes.

ems stichijai tirpstant vandenyje, knas praranda jgas - nebemanoma atsistoti, sunku net nulaikyti galv. Rodos,

tartum kristumei bedugn arba kakas (lyg ugriuvs kalnas)

labai slgt. Norisi prayti artimj, kad pakelt ir padt dau

giau pagalvi. Veidas bla, dumba skruostai, dantys pasidengia

juosvomis dmmis. Darosi vis sunkiau atsimerkti ir usimerkti. Kyla didis nerimas, paskui apima snaudulys. Slaptasis, pro

te pasireikiantis, emstirpimo enklas - mirganio mirao

regjimas.

Vandeniuitirpstant ugniesstichijoje, i nervi ima gausiai

tekti tsios gleivs, i burnos - seils, o i aki - aaros. Kartais

nebegalima sulaikyti imat bei lapimo. Nemanoma pajudinti

lieuvio, idista burna, gerkl, akys. Juntamas didiulis tro

kulys, ir kreia drebulys. Labai susilpnja kraujo apytaka. Ima

tiesiog jaustis mirties kvapas. Mainosi skausmas ir pasitenki

nimas, kartis ir altis. Apsiblausia protas, mogus tampa labai

nervingas, kyla nevilties jausmas. Kai kuriuose tibetietikuose

altiniuose minima, jog atrodo tarytum skstum vandenyne ar

ba net srauni tkm. Slaptasis vandenstirpimo enklas - r

ko su dmikomis srovelmis regjimas.

Ugniesstichijai tirpstant ore, visikai idista gerkl ir no

sis. Juntamas altis. Kno iluma paprastai nyksta pradedantnuo koj iki irdies (jei mogus nebuvo piktadarys; nes iam

pirmiausia, sakoma, ima alti galva). kvepiamas ir ikvepiamas

oras atrodo altas. Nebestengiama nieko valgyti ir gerti. Protas

io Tibeto mirusij knyga


11/351

kartais praviesja, kartais apsiblausia. Neprisimenama artimj vard arba jie visai neatpastami. Gali atrodyti, lyg apmianti liepsna. Ugniestirpimo oreslaptasis enklas - ieirb, jonvabali regjimas.

Oruitirpstant smons erdvje, darosi vis sunkiau kvpuoti,akys uvirsta auktyn, nemanoma pajudti. Regjimas aptemsta - viskas atrodo lyg pasklidusi dm. Pasireikia haliucinacijos.Jeigu gyvendamas mogus elgsi nedorai, jis regi komarikus dalykus, o jei buvo doras, gali ivysti palaimingas, dangikas vizi

jas. ioje mirimo stadijoje atrodo tarytum net viesulas, apmsvis pasaul, o slaptasis jos enklas liepsnos regjimas.kvpimai vis trumpja, o ikvpimai ilgja, kol staiga kv

pavimas liaujasi. Patenkama vadinamj mirties prieang,kuriame paprasti meditacij praktikav mons ibna apie dvideimt minui. Taiau ventuosiuose ratuose - sutrose ir tan-trose - tvirtinama, jog dauguma nepraktikavusij patiria gilapalpim, ir smon dar nepalieka kno tris su puse paros.Esms (dharmatos) bardo tai pomirtinis bvis, kuriame

iliekanti individo subtilioji smon atskleidia savo archetipus (pirmavaizdius). J esm - Vaiskioji viesa, pasireikianti

garsais, spalvomis ir spinduliais. Visos io tarpsniovizijos smulkiai apraytos paiame Bardo Tiodolo tekste. Jeigu mirusysistuose vaizdiniuose (j pavidalai priklauso nuo kultros bei religijos altini, i kuri velionis gr) neatpasta tikrojo savodvasios veido - Vaiskiosios viesos, tai gyjamas vadinamasis

dvasinis knas (kur galima vadinti vle), ir prasideda atgimim vedantis Tapsmo bardo.Tapsmobardo, prie atgimimo priartjusiame pomirtiniame

tarpsnyje, mirusij valdovas Jama vykdo mirusiojo teism, po

Tibeto mirusij knyga n


12/351

to is mato vairias baisias vizijas ir regjimus, pranaaujanius gimim vienoje ar kitoje sferoje. Visus iuos regjimus sukelia ankstesni darb (karmos) pdsakai smonje. Tapsmo bardobaigiasivienoje i ei bties sfer, engiant Gyvenimo bardo.

Mirusij knygoje ir kituose tantriniuose budizmo tekstuose minimos penkios imintys - tai penkeriopa Nuvitusio mogaus, budhos, smon. Ji yra: Tikrov (reikini esm)suvokianti; Veidrodin (visus reikinius atspindinti); Esminreikini tapatum reginti; Atskirybes velgianti; Veiklioji (b

tybms pagalb teikianius apsireikimus kurianti ir 1.1.). Pasakdzogeno, subtiliausiame lygmenyje i penkeriop smon turivisos btybs, ir jos viesos (mlyna, balta, geltona, raudona,alia) regimos Esms tarpsnyje.Mirusiajam, idant pasiekt isilaisvinim i sansaros, tereikia atpainti, kad ios viesos yra josmons energijos apraikos. Penkios imintys siejamos su Penki Gimini Budomis, kuriuos Vakaruose prasta vadinti Dhja-ni Budomis: Vairoana, Akobhja, Ratnasambhava, Amitabhair Amoghasidhiu. ie budhos - tai penkios individualaus btiessrauto element grups (skandhos:smon, materija, jutimai,suvokimai, paskatos), perkeistos savo grynas pirmaprades es

mes, o j dievikosios palydovs - pirmaprads element (erdvs, vandens, ems, ugnies, oro-vjo) galios. Kartu su palydovais visos ios ramiosios dievybs Esms bardobvyje inyrai mirusiojo irdies akros(dvasins energijos centro).I gerklsakros inyra Painimo saugotojai (vidjadharos), o i galvos -

niriosios dievybs. Tokias ms pirmaprads smons aspekt bei pasireikim formas, konkreias dievybes su atributais,kokios apraytos Bardo Tiodole, tikriausiai regi tik tie, kurie meditavo imto ramij ir nirij dievybi Mandal, priklau

12 Tibeto mirusij knyga


13/351

sani senajai (Njingmos) Tibeto budizmo tradicijai. Taiau idievybi neformikos (subtilios energijos) esybs bdingosvisiems tikjimams, religij sekjams, visoms btybms, nors irpasireikia vairiomis formomis. Apie ios kosmins Mandalos

penkias ais ir pastovum tikriausiai kalbjo ir Jzus, sakydamas mokiniams: I ties rojuje turite penkis medius, kurienejuda nei iem, nei vasar, ir lapai nenukrinta. Tas, kuris pains juos, neragaus mirties.*

Bardo Tiodoleminimos eios - diev, pusdievi, moni,

gyvuli, alkan dvasi ir pragaro kankini - sferos (lokos)yralaikomos kolektyvins karmos (vis btybi valios impuls pdsak) sukurtais matmenimis, kurie tiksliau vadinamikarminio regjimo laukais. Kiekvienas toks laukas turi bding aling emocij, kuri i esms j sukr ir po mirties jveda btybes.

Diev pasaulis - egoizmo pasekm. Dangaus gyventojai pasinr jausminius malonumus, susitelk savo asmenyb, estetin mgavimsi. Bdami prie dangik malonum labai prisiri, jie ypa skaudiai ir ilgai kenia prie mirt. Diev matmensenklas bardobvyje - blausi balta viesa, pasireikianti kartu su

rykiu mlynu Tikrovs sferos (dharmadhatu) iminties spindesiu, tvieskianiu i Vairoanos irdies.

Pragarai (budizmo skirstomi kartuosius ir altuosius) -neapykantos, pykio pasekm. io kankinanio bvio enklasbardovizijose - pilkva, dumsi viesa, pasirodanti kartu su bal

tu Veidrodins iminties spindesiu, sklindaniu i VadrasatvosAkobhjos irdies.

* Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramiai. Evangelija pagal Tom. Vilnius,1980. P. 58-59,19 pastraipa.

Tibeto mirusij bny$a


14/351

moni bvis - ididumo, puikybs pasekm. Didiausiamoni kania - kankinantis trisas usidirbant las pragyvenimui. J pasaulis bardoregjimuose vyti blankiai mlynai, irtuo pat metu Ratnasambhavos irdis spinduliuoja gelton Es

minio vienodumo imint.Alkan dvasi (pret)matmuo - aistringo prieraiumo, go

dumo, yktumo pasekm. Pretos vaizduojamos kaip mogprimenantys padarai didiuliu pilvu ir adatos skyluts dydiogerkle. Alkanos dvasios vis laik kenia bais alk ir vos gali

praryti sunkiai rast maist - vairius nevarumus, kurie pilvedargi usiliepsnoja. Bardoregjimuose j pasaulis pasirodo kaipblankiai gelsvas vytjimas, lydintis rykiai raudon valginsiminties spindes, tvieskiant i Amitabhos irdies.

Pusdievi (asur)matmen nulemia pavydas. Jie aminai kovoja su dievais dl nemirtingumo vaisi ir ioje kovoje patiriavairi sualojim.Asurmatmens viesa bardoregjimuose -blankiai rausva, pasireikianti kartu su aliu Veikliosios iminties rjimu, sklindaniu i Amoghasidhio irdies.

Gyvuli sfera - neinojimo, bukumo pasekm. Gyvulius inaudoja mons - naikina juos ir mua. Gyvuli pasaulio bardo

bvis suvinta blankiai aliai; tuo paiu metu rykiai spindi visos penkios budhos imintys.

inomiausias bdas, gelbjantis mog nuo baisaus pomirtinio tarpsnioysmons perklimas (phova). Yra vairi smons

perklimo praktik, kuri pagrindins trys: smons vedimas pirmapradio Budrumo (rigpos)erdv (tai sugeba tik gabiausie

ji, o smon i esms niekur neperkeliama), vilkimas daugiausiai medituotos dievybs (idamo) pavidal ir perklimas



15/351

koki nors dangikj sfer. Pastarasis, tradicinis,phovapraktikuojamas priirint patyrusiam Mokytojui ir veiksminamastik prie mirt - tuo metu, kai vyksta mintas emselemento(stichijos) tirpimas. Jeigu bt vykdytas anksiau, jis prilygt

saviudybei, kuri budizmo laikoma (iskyrus kai kuriuos atvejus) nedoru poelgiu, taigi kuria blog karm.

Paprast esminphovospraktik, kuri iuolaikinis dzogenoMokytojas Sogjalas Rinpo pataria vykdyti visiems pasitinkantiems mirt, sudaro: viesios Esybs, kuria labiausiai tikima, vi

zualizavimas prieakyje; gyvenant padaryt blog darb (nuodmi) ivalymo ir palaiminimo praymo malda; apsivalymasi tos viesios Esybs sklindaniais spinduliais; inirimas viesospavidalu i savo kno ir sutapatinimas su vizualizuojama Esybe.

Du ritualiniaiphovostekstai pateikti ios knygos prieduose.

Laimingiausia mirtimi, koki tik galima sivaizduoti, budizmas laiko visikai neprierai, ram, Tiesos regjimo viesosnutviekst ijim i io pasaulio Pabudusioje bsenoje. Dvasios ugdymo tradicija liudija, jog pabud, nuvit Mokytojaiieina dvejopai: palikdami kn ir nepalikdami. Kno paliki

mas labiau prastas tiems nuvitusiems, kurie, sekdami bendrjamahajana {paramitajana:), siekia pabrti vis reikini nepastovum ir padti paprastiems tikintiesiems, nesugebantiems medituoti, kad ie, gerbdami ventuosius palaikus, sukaupt dvasios nuopeln. O mirusio kno itirpdymas pirmapradse jo

element viesose, paverianiose j Vaivoryktiniu arba viesosKnu, bdingas slaptosios mahajanos (vadrajanos) ir dzogeno meistrams, savo mirtimi natraliai rodantiems pergalingmogaus dvasios gali.

Tibeto mirusij 75


16/351

Teigiama, jog rytingiausieji gali pasiekti Pabudim per vie-

n gyvenim, taiau daugelis ms, praktikuojani dvasinius

mokymus, gal ir nesugebs ito padaryti... Nors laiminga, vie

saus budrumo lydima mirtis nra tikslas, o tik dvasios ugdymo

pasekm, labai svarbu mirties valand sugebti sutelkti dmes aminus dalykus ir baigti gyvenim ramiai, jauiant dvasios

palaim netgi tada, kai dl ankstesns blogos karmos tenka sun

kiai sirgti. Didis tibetiei Mokytojas, Gelugo tradicijos pradi

ninkas Conkapa (1357-1419), sako: Reikia diaugtis mirtimi

tarytum grtant tv namus. Aiku, itaip diaugtis gali tiktie mons, kurie prie mirt jauiasi gyven prasmingai ir nra

prisiri prie savo darb bei turt.

Taiau Padmasambhavos laimingo pomirtinio kelio vado

vas (ioje pratarmje taip vadinamas) byloja, jog kitiems pade

dant galima net po mirties pasiekti isilaisvinim i vargo rato

(sansaros) arba, blogiausiu atveju, skmingiau atgimti.

Reikiu nuoirdi padk Rime (nealikos) tradicijos mo

kytojui, dzogeno Meistrui Namkhai Norbu Rinpo, kuris

1992 metais didel grup lietuvi mokini ved Didj Pir

maprad Tobulum (dzogen). Jo vedimo paadinta valgaleido man naujai atskleisti skaitytojams nemaai svarbi ios

knygos tibetietik altini svok.

Dkoju u Tibeto mirusij knygos vadin od jauna

jam Njingmos (Senosios) Tibeto budizmo tradicijos Mokyto

jui Rigdzin Namkha Gjaco Rinpo, kurio puiki pamokym1999 metais klausms Lietuvoje.

Taip pat noriu netiesiogiai padkoti Robertui Thurmanui u

domi ang, kuri ivertme i The Tibetan Book o f the De-

ri Tibeto mirusij knyga


17/351

ad, transl. by Robert A . R Thurman; Thorsons 1995.Mano manymu, kai kurie angos autoriaus nukalti terminai pernelygiuolaikiki, vakarietiki, taigi sunkiai priimtini veriant senustibetietikus tekstus. Taiau su Sniegyn alies kultra nesusi-

painusiems skaitytojams daugelis jo puiki mini nuties tilt neprast Tibeto mirusij knygos pasaul.

Tegul i knyga, paremta daugiau nei tkstantmete tibetieiMokytoj patirtimi, pads mums geriau suprasti mirt, atminti

j ir pasaul palikti laimingiems, tvirtai tikint pirmaprade savo dvasios viesa.

Vertjas


18/351

Vis gyvenim mokantis bei medituojant reikia g ilin ti savo

dvasin praktik, stengtis j traukti gyvenim ir atsikratyti vis

abejoni, idant nerimasting, sumaisting mirties valand gal-

tum pasinaudoti meditavimo patirtim i ir pasiekti Isilaisvinim.

Namkhai Norbu Rinpo

Mirties akimirk prastinis protas su savo paklydimais mirta,

ir atsiskleidia berib, dang primenanti ms smons prigimtis.

Si esmin prigimtis yra viso gyvenimo ir mirties pagrindas. J i tary-tum erdv apima vis visat.

Sogjalas Rinpo


19/351

LAMOS RIGDZIN NAMKHA GJACOVADINIS ODIS

Tikiuosi, jog is ankstyvosios Njingmos tradicijos tekstas -Didysis Isilaisvinimas pomirtiniame tarpsnyje klausantis [pa

mokym], vertjo Algirdo iverstas Vakaruose, ikilnioje Lietu

vos alyje, bus naudingas daugeliui vakariei. Kokia gi jo esm?

Pabudimas pasiekiamas gyvenim paveriant Nirmanakaja,

pomirtin tarpsn - Sambhogakaja, o mirt - Dharmakaja.* Sis

Didysis Bardo Tiodola yra tobula dvasins praktikos pomir

tiniame tarpsnyje metodika, sutelkianti dmes mums, visoms

gyvoms btybms, prigimtus Tris [budhos] Knus: proto ne

atskiriamos esybs, neaprpiamos pirmaprads smons tui

esm Dharmakaj, aiki prigim t Sambhogakaj ir jas abi

sujungusi atjautos energij - Nirmanakaj.Taigi nuoirdiai diaugiuosi, kad toks didis, iskirtinis mo

kymas veriamas kitas kalbas ir gali plisti.

Rigdzin Namkha Gjaco

* Minimi Trys budhos Knai (apimtys, matmenys) - Pasireikimo, Palaimosir Tikrosios Prigimties, arba (kaip veria Robertas Thurmanas) Tiesos. Rinpotoliau paaikina, kaip jie suprantami dzogeno mokyme, sudaraniame Tibeto mirusij knygospagrind.



20/351

ems tarpsnisAivaro Mockaus nuotrauka


21/351

Robertas Thurmanas

PASIRUOIMAS

DIDIAJAI KELIONEI


22/351

Robertas Thurmanas - Ko

lumbijos (JAV) universitetoIndijos-Tibeto budistini studij katedros vedjas, kartusu draugais krs pelno nesiekiani organizacij Tibet

House New York.35 metus jisbuvo pirmasis Tibeto budiz

mo tradicijos vienuolis Vakaruose, Jo ventenybs DalaiLamos mokinys ir draugas.Jis yra keli knyg, tarp kuriInner Revoliution ir EssentialTibetan Buddhism, autorius.R. Thurmanas laikomas vienaikiliausi Amerikos budizmoasmenybi.


23/351

1skyrius

PAGALBINS INIOS

TIBETO ISTORIJOS METMENYS

Tibetieiai savo al visada vadino , kartais pridurdami

Khavaen - Sniegyn em. Pirmosios raytins inios apieTibet atsirado madaug prie 2300 met, kai Vakaruose klestjo Graikija, Indijoje - Maurijai, Kinijoje - ou imperija. Atuonis amius Tibet vald karvedi dinastija. Ten viepatavoanimistin religija, kuriai vadovavo amanai. Tibetieiai garbinogamt, ypa kalnus ir dang, turjo poemio, ems ir dangausdievybi panteon. Visuomens gyvenimo centre buvo karalikoji eima, kildinta i dangaus. Raoma, kad pirmieji septynikaraliai nusileido em dievikomis kopiomis, o kai ateidavolaikas mirti, pakildavo jomis atgal. Taiau rmuose kilus konfliktui, atuntasis karalius nupjov dangikj virv, ir nuo to

laiko Tibeto valdovai, panaiai kaip Egipto faraonai, buvo laidojami piliakalniuose kartu su savo turtais bei moni palyda.

Ankstyvieji Tibeto valdovai gyveno Jarlungo slnyje, nusidriekusiame pietus nuo Cangu (Brahmaputros) ups, netolidabartinio Cetango. Slenkant imtmeiams, Tibetas prisijung

aplinkines gentis ir teritorijas, suvienijs kaimynines kunigaiktystes feodalin valstyb su bendra teritorija, kalba ir religija.Valstyb um apie milijono kvadratini myli plokiakaln 13 000-14 000 pd auktyje vir jros lygio. Gyvenimas



24/351

tokiomis slygomis reikalauja sudtingos fiziologins adaptacijos,ir gerai jaustis gali tik tie, kurie gyvena ia itisomis kartomis.

Tibetiei kalba priklauso tibetiei-mjanm kalb grupei,kuri visai kitokia nei aplinkinse emumose gyvuojani ind,

dardu, tiurk, mongol ir kin kalb grups.Auktikalni kultra skyrsi nuo kaimynini, emum, kul

tr savo dvasine orientacija. Gyvenimo trukm ia iek tiektrumpesn, o didingas kaln kratovaizdis skatina susikauptiir medituoti. amanizmo periodu toks dvasingumas buvo nu

kreiptas emikus tikslus: karo pergales, sveikat, turt kaupim, palikuoni gimdym, taip pat karali kult, kur praktikavo amanai. Jei karalius nusileido i dangaus kaip dievyb,vadinasi, jis gali atneti klestjim ir sukurti tvark. amanaitaip pat palaik t tvark rpindamiesi, kad dangaus, ems irpoeminio pasaulio dievybs deramai sugyvent, kad sen karali laikui atjus pakeist naujas. Tuo metu jiems bdavo privalukeliauti mirusij karalyst ir grti atgal; kelions metu amanai turdavo suvaldyti mirusij pasaulio chaos ir neleisti jamiplisti gyvj pasaulyje, tvarkos sferoje.

Tibetiei kultra klestjo daug ami. Vlsnieji emum

valdovai Tibet siverti negaljo dl jo geografins padties,ir alis iveng svetimos takos. Gyventojus ugrdino kova sugamta. etame amiuje jie galutinai suvienijo auktikalni emes ir tapo imperija, su kuria turjo skaitytis emumose sikrkaimynai. Prie juos tibetieiai nuolatos rengdavo ipuolius, ir

j bijojo aplinkui gyvenusios Kinijos, Indijos, Turkijos, Persijos, Mongolijos tautos.

Septintojo amiaus pradioje, valdant Songcenui Gampo,imperija pasiek natralias savo plitimo ribas. Tibetiei karo

24 Tibeto mirusij kny$a


25/351

vadai nebuvo suinteresuoti labiau skverbtis emumas. Song-cenas Gampo feodalin ekstremizm pradjo keisti taikesnvisuomen, pagrst gyventoj dvasingumo ugdymu. Jis susipaino su iorinio pasaulio civilizacijomis, taip pat su mahajanos

budizmu, kuris tuo metu viepatavo Indijoje, ilko kelio alyse, Centrinje Azijoje ir Tang dinastijos valdomoje Kinijoje.Songcenas Gampo pradjo kultrins adaptacijos proces. Jis Indij pasiunt br imini studijuoti sanskrit. Jie taip patturjo sukurti Tibeto ratij ir pradti versti budizmo literatr.

Vliau Songcenas ved devynias princeses i kaimynini ali irpareikalavo, kad kiekviena j Tibet atsigabent budistini religini atribut ir tekst. Jis sukr tautos dvasingum turjusipalaikyti ventykl sistem, kurios centras buvo Dokangas irRamo naujojoje sostinje basoje.

Per kitus du su puse amiaus jo pasekjai ts kultrinio atgimimo darb: rm literatros vertimus, kviet al mokytus mones. Aukiausi pakilimo tak is procesas pasiek790 metais, valdant Trisongui Decenui. Padedant ind adeptuiPadmasambhavai ir vienuoliui Santarakitai, jis pastat pirm

j budist vienuolyn Samj. Jame pritaikyta Indijos budizmo

universitet struktra. Prasidjo eiasdeimt met truks inikaupimas. Be budizmo filosofijos ir psichologijos, ia studijuota matematika, poezija, medicina, valstybs valdymas, menas,architektra. Buvo pakviesti mokslininkai i Persijos, Indijos,Mongolijos, Uigrijos, Kinijos, ilko kelio ali. Tibetieiai,

skverbdamiesi mogaus ir gamtos paslaptis, i j pasismvairi dalyk lyginimo bei derinimo patirties. Pavyzdiui, nuo830 met Tibete deimtmet gyveno per imt i aplinkini ali pakviest gydytoj, kurie padjo sukurti Tibeto medicinos

Piketo mirusij iny 25


26/351

sistem, sujungusi geriausias to laiko psichologijos, anatomi

jos, fiziologijos, neurologijos, chirurgijos, botanikos, chemijos

ir mitybos inias su budistine dvasios ugdymo praktika.

Po Samj suklestjimo prasidjo neramum laikmetis, kur

sukl ars valdov bandymai skiepyti budizmo normas visose gyvenimo srityse. Paplito politins mogudysts, dinastija

lugo, valstyb suskilo, budizmas laikinai buvo istumtas. Ta

iau per kit imtmet budizmo institucijos atsikr, radusios

liaudies ir atskir region valdov param. Tibetieiai vis labiau

domjosi budizmu, visoje alyje krsi vienuolynai, buvo baigti versti pagrindiniai budizmo tekstai. Nauja karali dinastija,

turinti centralizuot valdi, nebeikilo. Karvedi tak smar

kiai ribojo budizmo neprievartos filosofija. Sal vald vietini

didik eimos, bet jos turjo dalytis valdia su vis stiprjaniais

vienuolynais.

XIII ir XIV amiuje didij Eurazijos dal uvald Mongo

lijos imperija, kuriai formaliai priklaus ir Tibetas. Taiau maai

kas pasikeit - alis buvo suskirstyta trylika administracini

region, kuriuos vald juose gyvenanios didik eimos kartu

su vienuolynais. Viso Tibeto valdi Chubilai Chanas forma

liai patikjo Sakjos hierarchijai ir Khono giminei, taiau Sakjos

hierarchas buvo daugiau dvasinis lyderis nei aktyvus valdytojas.

XIV a. pabaigoje Mongolijos imperija suskilo, ir Tibete sigal

jo vietin Pagmodru dinastija. Tuo pat metu savo darbais gar

sjo Lama D Conkapa. Didioji mald vent, 1409 metais

jo pastangomis surengta Lhasoje, pradjo nauj budizmo praktikos epoch. Taip pat jis pasil Budhos Sakjamunio statul

Dokango ventykloje papuoti dangikais pagrainimais, sim

bolizuojaniais amin Budhos buvim. Nuo to laiko sigaljo

26 Tibeto mirusij kny a


27/351

tradicija per kiekvienus Naujuosius mnulio kalendoriaus metus susirinkti visai tautai ir dvi savaites melstis bei linksmintis.Miesto raktus teikdav vienuolyn vyresniesiems, ir visi kasdieniai reikalai sustodav. Si vent buvo pagrindinis vykis Ti

bete iki pat 1960 met, kai j udraud kinai.XV ir XVI amiuje Conkapos pradtas atgimimas visikai

pakeit Tibet. Krsi nauji vienuolynai, vis daugiau tibetiei,ir vyr, ir moter, savo laisvus ir brangius mogikus gyvenimus skirdavo dvasiniam tobuljimui ir nuvitimui. Visuome

ns gyvenimas darsi taikesnis, vietiniams valdovams vis sunkiau buvo surinkti savo kariaunas.Vienas Conkapos mokinys, Gendun Drupas, buvo oficia

liai irinktas naujos Gelugo tradicijos vadovu. Jis garsjo savoratais, vienuolyn krimu, mokymais. Po jo mirties vienasberniukas, vos imoks kalbti, paskelb, kad jis yra GendunDrupas. Po daugybs patikrinim ir stebukling enkl itiespripainta, jog jis - to didio mokytojo inkarnacija, todl jam,Gendunui Gjaco, vl buvo patikta vadovauti tradicijai ir suteiktas atitinkamas isilavinimas. Kita jo reinkarnacija buvo nustatyta taip pat pasikliaujant enklais ir tikrinant sugebjimus.

Atgimlis gavo vard Sonamas Gjaco ir kai 1573 metais nuvyko Mongolij, imperatorius Altan Chanas j pavadino Dalai Lama, Mokytoju - Iminties Vandenynu. istorij jis jo kaip Joventenyb III Dalai Lama.

XVII amiaus pradioje Tibet vl apm neramumai. Kai

kurie vietiniai valdovai m reikti nepasitenkinim didjaniomis ilaidomis vienuolyn statybai ir didels gyventoj dalies vienuoliku gyvenimo bdu. Sali s atsidr istorijos krykelje. Vienas galimas raidos kelias - militaristini tendencij



28/351

stiprjimas ir vienuolyn vaidmens silpnjimas. Kitas - visamlaikui atsisakyti prievartos, sudti ginklus ir pasukti dvasios tobulinimo keliu.

1642-aisiais, prajus madaug tkstaniui met po Do-

kango pastatymo, V Dalai Lama (1617-1682) buvo karnuotas kaip viso Tibeto valdovas. Jis Lhasoje suformavo Gande-no rm pergals vyriausyb, kuri tibetieiai laiko teista ikii dien. Didis Penktasis sukr unikali valdios struktr,pritaikyt labai specifinei Tibeto visuomenei. Ji tapo beveik vi

sikai demilitarizuota, skelb neprievart ir pripaino vienuolynus visuomeninio gyvenimo centrais. Auktuomens nariaibuvo faktikai eksproprijuoti ir j pajamos i turim paveldimvald laikytos atlyginimu u tarnavim vyriausybei. Jie netekosavo armij bei visa apimanios feodalins valdios, panaios,

kokia viepatavo vidurami Europoje ir Rusijoje.Tarptautiniu lygiu Tibeto nepriklausomyb ir vientisum

garantavo mandirai. Jie, Siaurs Korjos mikuose gyvenusiostungus gentys, 1644 metais ukariavo iaurs Kinij ir ksinosi vis Ryt Azij. Dalai Lama dl savo takos Mongolijai buvo

laikomas potencialiu sjungininku, ir 1651 metais Mandiri-jos imperatorius Sun i sudar sutart su V Dalai Lama. uni patvirtino pasaulietin Dalai Lamos valdi Tibete ir religinvaldi visame pasaulyje, o Dalai Lama pripaino mandirusteistais Mandirijos ir Kinijos valdytojais, Budhos Dharmos

gynjais ir pasekjais. Sutartyje taip pat buvo pasakyta, kad Dalai Lama ragins mongolus praktikuoti budizm, o mandiraisaugos demilitarizuot budist bendruomeni ramyb. Tibetassugebjo pastmti Mongolij, vien stipriausi to meto kari

18 Tibeto mirusij kny$a


29/351

ni valstybi, nusiginklavimo keliu, ir tai simintinas regiono

istorijos vykis. Tiesa, ne maiau stabios buvo paties Tibeto per

tkstantmet pasiektos permainos.

TIBETAS: DVASIOS CIVILIZACIJA

Pastaruosius tris imtmeius nacionaliniai prioritetai Tibete

buvo vienuolikas vietimas, literatrin bei filosofin kryba,

meditacijos praktika, ritual ir veni puoseljimas. Dvasios

adeptai sudar aukiausi visuomens sluoksn; manoma, jog

praktikuodami aukiausios jogos tantras (dvasios perkeitimo

sistemas) jie pasiek tobul budhos bsen. J vidinius potyrius

galima lyginti su tuo, k patiria astronautai, todl jiems apib

dinti tikt odis psichonautai. Ir gyvendami, ir po mirties jie

keliavo savo smons erdve tolimiausius vidins visatos kam

pelius, kuriuos j visuomen siek itirti.

Vakar civilizacija veriasi ior. Ms astronautai ir astro

nauts laikomi neginijamais didvyriais. Tibetieiai labiau do

misi dvasios pergalmis, vidiniu kosmosu, kurio paslaptys gldi

u mirties rib, tarpiniame bvyje ir kontempliacijos ekstazje.J didvyriai yra lamos, galintys viesia smone pereiti elemen

t tirpimo proces, atsiskirti nuo grubiojo kno lygmens ir

magikuoju knu keliauti po vidines erdves. Teigiama, kad Da

lai Lamos ir keliolika tkstani emesnij lam, vadinamj

Tulku (atgimliais, Budhos siknijimais), yra suvald mirimo, pomirtinio tarpsnio ir atgimimo procesus. Vedami atjautos

jie vis atgimsta Tibete savo tautiei dvasinio tobuljimo ir vis

gyv btybi labui.

Tibeto mirusij dnyga 19


30/351

Tibeto civilizacija unikali. Joje atsirado mirimo menas irmirties mokslas, apie kuriuos kalbama ioje knygoje. Tibetieivisuomen galima apibdinti kaip moderni i vidaus. Tai Vakar civilizacijos, kuri galima pavadinti iorikai modernia,

prieingyb. Pastarajai bdingi tokie psichologiniai bruoai kaipindividualizmas ir atvirumas, savianaliz ir racionalus mstymas,o ssajos su materialiu, apskaiiuotu poiriu visus reikinius ivisuomen kreipia ior. Tibetieiams galima pritaikyti tuospaius apibdinanius poymius, taiau budizmas juos imok

velgti vis daikt dvasines vertybes ir ryius su psichinmis individo bsenomis. Prieingai nei Vakar pasaulio atstovai, tibetieiai mano, kad dvasiniai ar psichiniai reikiniai netraktuojamikaip materials dydiai ir jais negalima manipuliuoti. Jie turi savo energij, tik subtilesn ir galingesn nei materials reikiniai.Teigiama, kad stiprioji jga gamtoje yra dvasin, o ne materiali. Toks poiris tibetieius kreipia vid.

Tokie moni skirtumai lemia dviej civilizacij skirtum.Vakar civilizacija siekia didinti materialij produkcij, Tibetas - dvasin. Pastaroji matuojama iminties gilumu ir atjautosgalia. Tibeto budistai tiki, jog iorinis pasaulis glaudiai susijs

su vidiniu ugdymu, vykstaniu pradios ir pabaigos neturinioje gyvenim tkmje, todl aplinkos ir asmenybs vystymuisinra rib. mogus gali tapti budha, kitaip tariant, pasiekti tobul iminties ir atjautos bv, o aplinka - tobula Budhos eme,kurioje nra kanios ir visi gyvena vis labui.

Puikus tokio vid nukreipto mstymo pavyzdys yra dabarnagrinjama tema tibetiei mirties supratimas. Vakar pasaulis seniai atsisak nagrinti mirties bei kit gyvenim klausim,pavadins j archajiku ir priskyrs prietar sferai. Materialistin



31/351

pasaulira prot tapatina su materija ir nepripasta sielos. At

metus bsim gyvenim galimyb, mirtis tampa vien fiziologi

niu bviu, prilyginamu tiesiai linijai elektroencefalografo ekra

ne. Pomirtinmis bsenomis niekas nesidomi. Mokslo tyrimai

apsiriboja fizikai apiuopiama materija vieno kno gyvenimoribose. Tuo pat metu Vakar civilizacija nirtingai tyrinja iori

n pasaul, tolimiausias jo sritis, kit galaktik gelmes ir lstels

sandar, molekules ir atomus bei juose slypini energij.

Tibetiei vid nukreiptas protas prioritet eilje materia

lj pasaul paliko antroje vietoje. Svarbesnis yra vidini potyri pasaulis: grubesnei, budjimo bsenos sferai priklausantis

prieastingumas, reliatyvumas, pojtis, suvokimas bei svoka ir

subtilesnei vaizdinys, viesa, ekstaz, transas, sapnas, gal gale

mirtis ir tai, kas bna po jos. Subtiliausi vidini potyri pasau

l tibetieiai laiko esmine sfera, i kurios galima valdyti visus objektyvius ir subjektyvius kosmoso vykius. Jie aikina t pasaul

pasitelk analitin valg ir meditacij, kuriomis siskverbia

kiekvien savo vidaus kampel. Valdydami sapnus ir regjimus,

jie aplanko pasmons sritis. Susitelkimu atsiribodami nuo gru

baus subjekto, pasiekia subtiliausi jautrum. Iugd budr su

vokim ir nuskaidrin atmint, jie sugeba prisiminti ankstesni

gyvenim ir j tarpsni vykius.

TIBETO TRAGEDIJA

Net ir iek tiek ignoruodamas materialin paang, Tibe

tas naujaisiais amiais tapo gana laiminga alimi. Visuomen

orientavosi kiekvieno individo dvasios ugdym, ekonominiai

Tibeto mirusij dnyga 31


32/351

santykiai tampos nekl, konfliktai su kaimynais ir viduje kildavo retai. Taiau tai nebuvo tobula budhos em. Kalbantdabartiniais geopolitiniais terminais, iame imtmetyje Tibetastapo labai paeidiamas dl pozityvi ir negatyvi faktori. Po

zityvus faktorius tas, jog demilitarizuota alis negaljo pasiprieinti iuolaikinms armijoms - i pradi brit, vliau - kin.Negatyvus - kad Tibetas, kaimyninse alyse nunykus budizmui, tapo izoliuotas. Gal gale pasaulyje Tibetui neskmingaiatstovavo Didioji Britanija ir Kinija, paisydamos vien savo in

teres ir neturdamos apie j pakankamai ini. Kai britamsreikdavo pasirayti kai kurias prekybos sutartis, jie Tibet laiksuverenia valstybe, bet viso pasaulio akyse elgsi taip, tarsi Tibetas priklausyt Kinijai. itaip jie pataikavo kinams, nesileido region rus ir ilaik valdioje Honkong. Kinai, savo ruotu,puikiai inojo, kad nekontroliuoja Tibeto, ir suvok, jog tibetieiai nemano es kinai, taiau djosi, kad Tibetas (kur jie vadinoSicangu, Vakarine lobi eme) - Kinijos dalis, ir taip buvvisada. Todl, maoist armijai 1949 metais siverus Tibet,visam pasauliui buvo pareikta, jog jie vaduoja savo provincijnuo usieniei (tuo metu ten gyveno pus tuzino europie

i). Tibetieiai kinus irjo kaip okupantus ir danai netmirdavo prieindamiesi tokiam ivadavimui. Tibet utvindkin kareiviai. uvo beveik milijonas tibetiei, o j budistinkultra buvo suniokota.

Siekdami paversti Tibet Kinijos dalimi, kinai m riboti

tibetiei kalbos vartojim, drausti religij, ja pagrst kultr ir trinti visus kitus nacionalinio identiteto pdsakus. Tokieveiksmai i anksto pasmerkti lugti, nes tibetieiai negali virstikinais, todl juos imta udyti. Laim, tuo metu Jo ventenyb



33/351

XIV Dalai Lama tremtyje Indijoje subr darni tibetiei ben

druomen, kuri globoja alies vyriausyb. Todl yra vilties, kad

pasaulis, laiku suinojs apie Tibeto tragedij, neleis sunaikinti

ei milijon tibetiei.

TRUMPAI APIE BUDIZM

Kas yra budizmas? Skaitytojai manys, jog ioje Didiojo

je knygoje apie savaimin isilaisvinim suprantant pomirtin

tarpsn* ireiktas budistinis poiris mirt ir mirim. Bet

jeigu is poiris bt grietai budistinis, jis tikt tik budistams

ir nebt prasms krin pasilyti platesniam skaitytoj ra

tui, jis nesukelt tokio susidomjimo Vakaruose, koks jau seniai

gyvuoja. Tik vienas Mirusij knygos aspektas yra religinis

prastine ios svokos prasme. Tik vien religin aspekt i tikrj teturi ir budizmas.

Budizmo pradininku laikomas Budha Sakjamunis, gyvens

prie 2500 met. Budizmas nesirm jokia iki tol senojoje In

dijoje egzistavusia religija ar kokios nors dievybs apsireikimu.

Budha rytingai atmet vis to meto religij tikjim visagaliupasaulio Krju. Jis netikjo Dievu, kaip tai suprantama Va

karuose. Daugeliui Vakar civilizacijos atstov Budha gali pa

sirodyti ateistas (nors jis pripaino antmogik, nevisagali

btybi egzistavim, vadins jas dievais). Budha net nelaik

tikjimo kakokia neginytina dorybe, kaip prasta daugeliui

* Taip angos autorius veria Tibeto mirusij knygostibetietik pavadinimDidysis isilaisvinimas [pomirtiniame] tarpsnyje klausantis [pamokym] [BardoTiodol enmo) ir toliau trumpai j vadina Knyga apie savaimin isilaisvinim.

[Vert. past)



34/351

tikinij, nors protingo tikjimo naud pripaino. Jis raginomones, pasitelkus proto galias, analizuoti religines dogmas irnepaisyti iracionali tradicij. Iekodamas tiesos, Budha danaibuvo visikai nereligingas.

Sakjamunis pramintas Budha - Pabudusiuoju arbaNuvitusiuoju, nes jis teig pasieks tobul tikrovs prigimties supratim. Gavs tais laikais prast karalikj isilavinim,

jis eerius metus paskyr jogai ir meditacijoms. Budha sak,jog mogus, jei tik turi pakankamai gabum, teisingai lavinasi

ir kryptingai stengiasi, pajgus savo protu painti visus reikinius. Trisdeimt penktaisiais gyvenimo metais pats pasieks visapus painim, kitus keturiasdeimt penkerius metus BudhaSakjamunis skyr moni mokymui. Istorija liudija, jog daug

jo aminink pakilo dvasios auktumas. Jie sukr didiul judjim, kuris palaipsniui paplito Indijos subkontinento alyse,o vliau beveik visoje Azijoje. Danai jis tapdavo religinis, betturjo ir socialin bei intelektualin matmenis.

Budha savo mokym arba Ties vadino sanskrito odiuDharma. Laikui bgant is odis gavo nauj prasmi. Dhar-ma kils i veiksmaodio dhr laikyti ir jo reikms susiju

sios su laikymu. Tuo odiu galjo bti vadinamas koks norsatskiras reikinys, ilaikantis iskirtin arba bding savyb.Taip pat jis galjo reikti paprot, pareig, statym, kurie palaiko tinkam mogaus elges, arba religij ir jos palaikomus tik

jimus bei ritualus. Budhai atsiskleidusio inojimo pagrindas yra

laisv, gldinti visos bties prigimtyje, visika nepriklausomybnuo kentjimo, suvarymo, neinojimo. mogaus protas galii esmin laisv suvokti kaip savo giliausi ir tikriausi bv.Sis suvokimas leidia laisvei nugalti prastai patiriamas kanias.

3 4 Tibeto mirusij knyga


35/351


36/351


37/351

esybs postulatus ir paskelb savo esmin doktrin apie sielos

arba a nebuvim (anatma).Jis teig, jog pastovios savasties,

sustingusio subjekto sivaizdavimas, yra pagrindin laimingo

gyvenimo klitis. Taiau Budha niekada neneig reliatyvaus,

gyvenanio a, kuris besikeisdamas pereina i gyvenimo gy

venim. Jis taip pat aikiai atmet t laik nihilizm, kuris relia

tyvi, konvencionali siel, a arba savast laik vien atsitiktine

materijos apraika. Budha tvirtino, jog santykinis a yra rea

lus, paeidiamas, atsakingas u savo veiksmus ir turintis evo

liucin potencial. I tikrj jo mokymas apie universal areliatyvum pagimd paplitusi individo susisiejimo su begali

ne aibe gyvybs form vizij, kuri budistams kvepia taip gerai

inomo ryto nuolatos tobulti, gyvendinti savo aukiausias

galimybes ir teigiamai keisti vis pasaul.

Mahajanos budizmo tekstai, m plisti Indijoje prajus madaug keturiems imtmeiams po Budhos, liudija, kad Budha

yra kosmin btyb, kurios pasiekt tobulumo bv galima api

bdinti kaip Tris Knus. Tobula Budhos imintis tampa Tiesos,

galutins Tikrovs Knu, kuriame nuvitusi btyb patiria savo

ir visatos vienov. Tobula Budhos atjauta tampa beribiu FormosKnu. Sis yra tarsi pagalbos ranka, kuri nuvitusysis i savo pa

laimingos vienovs su galutine laisvs realybe tiesia paddamas

begalei kit btybi isivaduoti i kanios, supratus j pai

vienov su laisve. Formos Knas dvejopas. Vienas yra subtilu

sis ar eterinis Palaimos Knas, kur sudaro grynas diaugsmasisivadavus i kani ir painus galutin tikrovs prigimt. Jis

begalinis kaip pati tikrov, visur esantis ir persmelkiantis vi

sus daiktus subtilus Budhos diaugsmo spindesys. Kitas -



38/351

Pasireikimo Knas, susikuriantis i Palaimos Kno energijos,kai Budha nori bendrauti su paprastomis kenianiomis btybmis, negaliniomis suvokti aplink esanios palaimos. Budhosapsireikia tokiais knais ar magikai sukurtais pavidalais, kurie

tinkamiausi padti joms isilaisvinti ir kvepia siekti nuvitimo.Istorinis Budha Sakjamunis yra Pasireikimo Knas, taiau tikima, jog Budha, apsireiks kaip Sakjamunis, turi neisemiamgali apsireikti begale kit pavidal, kai to reikia gyvoms btybms. Taigi budizmas sako, kad visi budhos turi Tris Knus:

Tiesos, Palaimos ir Pasireikimo. ios kategorijos mums padedasuprasti, kaip tibetieiai suvokia tikrovs begalyb ir nuvitusibtybi buvim alia.

Budha skatino mones tyrinti reliatyv materialj ir dvasin pasaul, idant jie gyt visapus painim ir daryt laimingesn kit btybi gyvenim. Tyrinti reikia ne vien pojiais, betir pasitelkus subjektyv mogikj prot, logik bei introspekcij, kritin vertinim ir tvirtai sutelkt mint.

Budha sukr ir ipltojo vidinio, arba dvasios, mokslo(adhjatmavidja) tradicij, kuri vadinama mokslu, nes j sudaro darni proto, dvasios painimo disciplina, siekianti ilaisvin

ti individus i negatyvi sieki ir padti gyvendinti visas savoteigiamas galimybes. Budha kr vietimo institutus, kuriuosemokymasis ir tyrinjimai trukdavo vis gyvenim. Vliau i jiaugo vyr bei moter vienuolynai ir bgant amiams iplitone tik Indijoje, bet ir visoje Azijoje. Vienuolynai buvo dauge

lio valstybi sudedamoji dalis, kol atjo islamas ar juos nulavpasaulinis sekuliarizacijos procesas. iuose dvasios mokslo institutuose ypa kruopiai tyrinti mirties, tarpinio bvio ir atgimimo procesai. Tyrimo duomenys aprayti gausioje mokslinje

38 Tikto mirusij inyya


39/351


40/351

vairi bd, leidiani numatyti bei ataukti nesavalaik mirtir net ivengti savalaiks bei pratsti brang mogaus gyvenim.iuo poiriu jie net labiau bijo mirties u mus, iuolaikiniusmaterialistus ar humanistus, besitikinius savaiminio, neskaus

mingo smons ugesimo. J tibetieiai laiko visikai netikim,suprasdami mirt tarytum koridori, kuris gali bti nepaprastai pavojingas nepasirengusiems ar paklaidintiems blog proi bei pair. Taigi jie natraliai iri mirt kaip iauri,galing baisyb, tykani kakur ir galini bet kada prislinti.

Sekdami i Indijos perimta tradicija, jie t baisyb sivaizduojakaip nuom, siaubing Mirties diev Jam, poemio karalysts valdov ir mirusij teisj. is pieiamas tamsiai mlynas,buivolo galva ir dviem rankomis, laikantis balt skeleto lazd irkilpin, stovintis nuogas, staiu falu, ant liepsna dvsuojaniobuivolo nugaros. Kartais j lydi baisioji amund, kuri gali btilaikoma moterika jo energijos personifikacija. Aplinkui zuja aib pasiuntini, vykdani jo sakymus ir atvedani mirusijsielas. Kai jis paaukia, mons negali nepaklusti turi keliauti poemio karalyst. Geleinje Mirusij valdovo menje bedur, be lang sveriami j geri ir blogi darbai. Jama juos teisia

ir siunia vairias dangikas sferas, persvrus dorybms, arba gyvuli ir pragaro kankini pasaulius, persvrus nuodmms.Jeigu j dalia labai laiminga ir jie yra jautrs kitiems, dosnsbei imintingi, tai galsi grti moni sfer, kuri laikomadvasinei praktikai palankesn u roj. Tibetieiai bijo Jamos ir

budhas bei bodhisatvas iri kaip gelbtojus nuo jo teismo.ventse ir kauki okiuose jie vaizduoja Jam kaip niri dievyb, kuri vaidina auktagis vienuolis su baisia kauke ir spalvingu kostiumu. Pagaliau Mirties valdov visada sutramdo budha,

40 Tibeto mirusij bnyga


41/351

iminties bodhisatva Manduris arba atjautos bodhisatva Ava-lokitevara, apsireiks didio dvasios meistro ir pirmojo istorinio Tibeto ganytojo Padmasabhavos pavidalu.

Nors tibetieiai yra susikr labai ryk asmenintos Mirties

vaizdin, i karto pastebime, kad labiausiai juos gsdina ne patsJama, o jo teismas ir galbt gresianti nelaiminga dalia. Tibetieiai laikosi protingo poirio, jog gyvenimas yra begalinis, -neatsirandama i nieko ir nieku nevirstama. Mes neturime neipradios, nei pabaigos. Kadangi visada bsime susij su santy

kine sfera, mes turime painti ir vidin laisv. Jeigu jos nepastame ir dl neinojimo esame priversti patirti t neivengiamssaj kaip begalinius panius, aminas kanias, tai ms gyvenimai bus nesibaigianti kankyn.

mogaus gyvenimas laikomas pusiaukele tarp nepakeliamoskausmo ir didiulio malonumo bvi. Kitokia btyb atgimsta mogumi, jei, bdama dosni, dora bei tolerantika, sukaupdaugyb nuopeln ir, ilgai stengdamasi ugdyti kritik imintbei skvarb susitelkim, gijo tiek pat daug painimo. mogausknas slygikai laisvas, nevaromas grietai slygot instinktyvi veiksm. Taigi mons yra vienintels btybs, apdovanotos

sugebjimu ir galimybe visikai suprasti savo padt, teigiamaipasikeisti, pasiekti aukiausi, tobul budhos nuvitim ir tapti be galo laimingos, tvirtos, vytinios bei naudingos kitiems.Mirti nenuvitus, nepasiekus nuvitimo prarasti mogikojosiknijimo suteikiam laisv ir po to aib kart atgimti ne

laimingose sferose bt didiausia tragedija. Kadangi mogausgyvenimas suteikia palankiausias slygas bei galimybes evoliuciniam isilaisvinimui ir nuvitimui pasiekti, j prarasti daugblogiau nei gyvenim, kuris sivaizduojamas kaip pasibaigian

Ti6eto mirusij kny$a 41


42/351

tis visiku inykimu ar saugiai vedantis roj. Tai primena gyvenimo baigt, po kurios keliaujama pragar arba skaistykl.Toks pavojus daugiau nei pratingas. Jis veda beveik aminaskanias. Todl tibetiei puoseljama gyvenimo be pradios ir

pabaigos idja visai nesumaina mirties baims. Ji suteikia gyvenimui skatinanios energijos. tai i kur tibetiei religingumasir dvasingumas semiasi stiprybs, o ne auktum dykviets arsnieguoti kalnai juos kvepia.

Taiau dvasingesniame lygmenyje tibetieiai imoko irti

gsdinani mirt kaip gyvybei artim didi jg, galingpaskat griui, teigiam nuostat bei veiksm stiprintoj. Jieneketina sudaiktinti mirties kaip gryno blogio jgos, kakokioesminio, bejausmio, savavaliko prieikumo, o veriau mokosi suprasti, jog ji neegzistuoja atskirai nuo gyvenimo. Toks netmirties reliatyvumo suvokimas juos aukiausiame lygmenyjepadrsina velgti j kaip atvir, visur esani laisvs sfer, nevien kaip gyvenimo dal, o kaip jo pagrind.

Tibetieiai mato, kad kiekvienas gali mirti bet kada ir betkur. Ms sivaizduojamas gyvenimo situacij konkretumas,penki poji ir j objekt pasaulio tvirtumas yra visikai

klaidingas. Niekas, kuo mes manome es, k darome, jauiame ar turime, neturi jokios esybs, substancijos, pastovumo irtvirtumo. Viskas mumyse ir aplink mus, kuo mes nuo ryto ligivakaro usim, potencialiai mums yra niekas. Jeigu mirtume,ms tvirtame glbyje nieko nebelikt pasimirt visi atmin

tyje saugoti daiktai, ikrist i rank laikytieji, o knas ir protasnugrimzt umirt. Keista, bet susigyven su visur tykaniamirties galimybe, pasijuntame gerokai laisvesni. Suvokiame, jogvisada, visose situacijose i esms esame laisvi. Suprantame, kad



43/351


44/351


45/351

2 skyrius

TIBETIEI MOKSLASAPIE MIRT

KAS YRA MIRTIS?

Vakarietikas mokslas teigia, jog tiesi linija elektroencefa-lografo ekrane rodo smegen veiklos nutrkim, taigi reikiamirt. Subjektyvaus a iliuzija individo smonje, kuri materialistai tapatina su smegen impulsais, turt baigtis iems

ugesus. Taiau mirtis kaip nieko nesuvokimas nra mokslikaiiaikintas faktas, o tik svoka. inoma daug atvej, kai, prajus kakuriam laikui po linijos isitiesinimo, mons buvoatgaivinti ir apsak savo rykius igyvenimus.

moni vaizduotje, ilavintoje iuolaikinio vietimo, mir

tis daniausiai laikoma visko pabaiga, nebtimi, umirtimi,tutuma, aminai sunaikinania, praryjania gyvyb. Ji lyginama su sapnu, tamsa ir nesmoningumu. Mirties bijo laimingi ar siekiantys laims. Jos - tarytum palaimingos galutinsanestezijos - ieko gyvenantys varge, keniantys nepakeliam

skausm ir sielvart. Taiau mokslas neturt vengti abejotitokiu mirties vaizdiniu. Vidinis mokslas i tikrj prasidedanieko, nebties analize. Niekaspagaliau yra tik niekas. Jis negali bti vieta, atitinkania niekoidj. Vieta reikia plot arba



46/351

itsim. Ji apibrta koordinai ir rib. Ji nra niekas.Ji yra

vieta kam nors. O niekasneturi vietos, ir joks daiktas negali

bti nieke. Niekasnegali turti nei vidaus, nei iors. Jis negali

sunaikinti, praryti ar padaryti galo. Bdamas niekas, jis nega

li turti energijos ir pasekms. Jis negali bti nei daiktas, neisritis, nei bvis, nei kas nors kita. Jame nra nieko, ko bt

galima bijoti ar tiktis.

Si galutin visko pabaiga, visko prieingyb savaime yra

niekas. Taiau niek sivaizduojame kaip kak. Akivaizdu, jog

niekas yra svoka, aikiausiai rodanti vis svok iliuzikum. Kartu su nieku vartoti veiksmaod egzistuoja - kalbos

paradoksas. Nurodyti niekkaip tai, is, tas ar kitokiais

odiais be kabui yra klaidinga, nes gali bti nurodyta tik

svoka. Niekas kategorikai nesivaizduojamas, tad neteisin

ga niek sivaizduoti kaip tiksl. Klaidinga j vaizduotis kaip

pamatin bsen be joki signal, elektroencefalografo ekrane

matom ties. Nedera manyti, jog jis yra skausmo nurimimas

po vis poji netekimo. Klaida j suvokti kaip ramybs viet,

kuri smon gali ismukti. nieknegali bti eita.

sivaizduodami niek taip, kaip minta, i tikrj mes tik

guodiams. Savj niekobvio, nebties vaizdin grindiame

prastine gilaus miego bsena. Umig mes atsikratome vis

rpesi, nerimo, poji ir pagaliau smons. Nugrimztame

mieg, jausdami atsipalaiduoj pamatinje bsenoje. Mes ga

lime suvokti paskutin akimirk prie smons ismukim,

galime patirti pirmj pabudimo akimirk, visikai prisimindami sapn, arba, jau sunkiau, sapne susivokti pabund ar pra

rand smon. Taiau mes niekaip negalime tiesiogiai igyventi

nesmoningumo bsenos, tad nepajgiame jos ir prisiminti.



47/351

Taigi ms nuovoka, jog ilsjoms bdami be smons, tra

ivada, besiremianti paskutine ir pirma smons slenksio per

engimo akimirka.

Mieg mes siejame su atgaiva, poilsiu ir ramybe. Tas, kuris

dl psichins ar fizins ligos negali miegoti, yra laikomas didiaikenianiu. Ir nemiga pajgi per nelabai ilg laik sunaikinti bet

kurio mogaus kn. Mes mgstame miegoti. I tikro miegas n

ra tiesi linija, smegen neveiklumas. Ms smegenys gali bti

kai kada aktyvesns sapnuojant nei budint. Tad, materialistikai

kalbant, miegas labai skiriasi nuo lavono bvio. sivaizduodamimirt kaip perjim niek,nebt, mes tik guodiams. O mir

ties prilyginimas miegui tra alegorija net materialistine pras

me. Panau, kad ir dualistikas isilaisvinimo kaip visiko

atitrkimo nuo gyvenimo - modelis, kuriuo grindiama budiz

mo individualaus isivadavimo Vaiuokl* ir mistins hinduiz-mo, daosizmo bei vakarietikojo monoteizmo formos, sukurtas

remiantis universaliu mogikuoju miego supratimu. Daugelyje

kultr miegas laikomas palaimingu parjimu atsiet nuo vis

ko ramybs bsen, ramiu atsiskyrimu nuo rpesi, nerimo,

skausmo ir susipaniojimo. Taigi religiniai nirvanos suvokia

mos kaip atsieto bvio, galutinio isivadavimo i skausmo bei

varg - idealai galbt tra garantuotos amino, palaimingai ne

smoningo miego bsenos.

Toks sutapatinimas paaikina, kodl materialistai aiposi i

dvasini ar religini isilaisvinimo idj. Kam jiems isilais

vinimas? Jie ir taip garantav sau amin atils. Tikri, jog j

laukia niekas, nebtis, kuriai pasiekti nereikia n maiausi

* T. y.hinajana.(Vert. past.)



48/351

pastang, jokio dorovinio pasiaukojimo, painimo, lavinimosiar iminties. Visa, ko reikia, - tik umigti, o iuo sugebjimu

jie naudojosi jau tkstanius nakt.Bet kas juos tikina, jog po mirties laukia rami nebtis? Ne

gi jie turi neginijam liudijim? Niekas niekada nra grsi nebties, kad paliudyt savo buvim joje. Materialistai neturi jokio prietaiso, leidianio rayti, stebti subjektyvi mirusio mogaus bsen ar kitaip praplsti pojius jai suvokti.Jie negali fizikai tirti jokios btybs mirusiomis smegenimis

bsenos ir nepajgia tikinamai aprayti nebties, i tikrj neturinios joki savybi. Jie niekada neregjo n vieno materialaus daikto, tampanio nieku. Ir kodl smons, net menkaisuvokianios, panirusios gryn ramyb, energijos funkcionavimas turt prietarauti energijos tverms dsniui ir tik galimvirtim kita forma? Kas skatina materialistus taip tvirtai tiktienergijos tstinumo nebuvimu?

Atsakymas aikus - j sitikinimas visikai nepagrstas. Taitik tikjimas, besiremiantis drsiu teiginiu, palaikomas daugelio kit n maiausio rodymo neturini tiktoj ir stiprinamas nuolatinio kartojimo bei dogmatiko atkaklumo. Jis

suteikia galutin nusiraminim, tenkindamas religin poreikisaugoti tvirt tikrovs jausm. is nusiraminimas gali sukeltitarim ar abejon, tad materialisto slepiamas po kauke, sakania, jog nebtis yra kakas baisus, nepageidautinas. Taiau ikari piliul drsus iuolaikinis paauglys ar paaugl imoko

nuryti.tai kodl mokslininkai materialistai taip dogmatikai ne

pripasta pomirtinio smons tstinumo rodym. Nesugebanet retsykiais j apsvarstyti, nes itaip sukelt abejoni savo



49/351

tikjimu. O kadangi j tikjimas, kaip kiekvienas religinis dog

matizmas, yra logikai silpnas, danai iracionalus, nesiremian

tis jokiais patikimais rodymais, jie negali duoti n maiausios

dingsties abejonei, bgtaudami jai neatsispirsi.

I tikrj pomirtinio smons egzistavimo ir bsim gyvenim sekos galimyb pagrsta daugeliu rodym. Pirma, nat

ralu tos sekos tiktis, nes gamtoje visur matome kait ir tsti

num. Antra, daugyb patikim liudinink mums pranea, jog

buvo mir ir tuo metu patyr nuotyki. Vieni igyveno kliniki

n mirt ir buvo atgaivinti, kiti vaikystje atsimin ankstesnigyvenim smulkmenas bei aplinkybes. J prisiminimus kartais

paremia kiti mons, pasikliov ger reputacij turiniais ty

rjais. Kai kurie, ukodav vairiais bdais surinktus duome

nis, juos pateikia mirimo tradicij apraymuose, bdinguose

vairioms kultroms. Ir daugybei vairi kultr moni rpi,

kokia bus j smon bsimuose gyvenimuose.

N vienas sveiko proto mogus nebijo nebties. Ji gali kelti

nuobodul, neteikti pasigrjimo, taiau bent jau yra rami ir

beskausm, o atsivelgiant visus ms dabarties rpesius -

maloni ir troktama. Tai, ko mes bijome (ir turime protingai

bijoti), yra skausmas ir kania. Idant mes patys ir ms arti

mieji j ivengt, sunkiai dirbame. Taigi bijome mirties ne dl

to, kad j inome esantnebtimi, o todl, kad suvokiame, jog

ji savaime nebties atneti negali. Mes bijome daugelio kani,

kurias ji gali suteikti. Tad ms jautrus mogikas atsargumas

skatina suinoti, k mirtis atne, kaip galime pasiruoti, kadivengtume bloga ir gautume gera, - ko laukti i jos ir kaip

jai pasirengti. Mes inome, jog vakar umig negalime su

kliudyti iauti rytdienai ir ivengti jos sunkum. Taigi visomis

Tibeto mirusij bny$a 49


50/351

igalmis ruoiams rytojui. Kuo geriau pasiruome, tuo lai

mingesni umiegame. Suvokdami, jog ir mirties miegas nesu

trukdys ms smonei patirti nauj situacij, joms ruoiams.

Ir kuo geriau esame pasireng jas sutikti, tuo ramesni bsime,

kai reiks mirti.Juolab kad mus skatina net kietakaktikiausio materialisto

Paskalio garsusis aforizmas apie rizik: Jeigu mir pavirsime

nieku, neteks apgailestauti, jog kakam ruoms. Taiau jei

iliksime po mirties ir nebsime deramai pasireng, mes ilgai

ir skaudiai gailsims. Taigi miriai nesiruodami visk prarasime ir nieko nelaimsime, o pasireng laimsime visk ir

neprarasime nieko. Jei ms pasirengimas tebus nebiai, dl

trumpo iame gyvenime jam skirto laiko neteks aminai gai

ltis. Bet jeigu ruoiamasi ne veltui, tai dl laiko, ivaistyto

buitiniams reikalams ar malonumams, kariai gailsims vis

aminyb, tarytum ieikvoj gyvybikai svarbius iteklius.

Taigi tie, kuriems pakanka proto ir drsos savo gyvenim

suvokti kaip visikai reliatyv erdvje ir laike, gali jaustis sau

gs. Nra rib ms ssajoms su aibe matmen ir visat. Ir

nra galo ms raidos ger ar blog pus tstinumui. Supra

t, jog neivengiamai esame beribje susisiejimo ir tstinumo

sferoje, prisiimame did sipareigojim - kuo geriau bendrau

ti su kitais. Atsisakius nebiai prikergti tikrovikum, telieka

sutelkti vis dmes santykini situacij kokyb. Taigi esame

priversti visomis igalmis jas gerinti.

Neprotinga trauktis, liejantis prie koki nors religini tikjim, nepagrst jokiais rodymais ar patikimomis ivado

mis, juolab kad pasirinkt veiksm pasekms nenumatomos.

Isigyd nuo pagundos tikti nebties tikrovikumu, kodl



51/351

turtume pripainti kakoki netikim sielos bsen, atkar-tojani malonios nebties savybes palaiming skausmo nu-rimim, atitrkim nuo aplinkybi, visik atsiribojim nuopatirties, - kurias visas neva garantuoja absoliuti galia, valdanti

santykinius reikinius, bet j neveikiama? iuo atveju geriaupasitelkti perfrazuot Paskalio aforizm apie rizik. Jeigu sielos likimas i anksto numatytas, ir Visagalis mus igelbs, taitruput laiko skyr isigelbjimui nesigailsime. Bet jeigu nraVisagalio, o tik u mus galingesns dievikos btybs, galinios

mums padti, labai ilgai ir skaudiai gailsims, jog nesugebjome pasiruoti.Tikras tikjimas niekada nebus iracionalus ir turs savo pa

grindim. Bdamas naudingas, jis negali bti aklas. Protingtikjim dera stiprinti ir todl reikia pasitelkti mokslinius tyrinjimus. Jis privalo bti pakankamai atviras dvasiai, kad neapsiribot teorijomis. Dvasi maitinantis, naudingas ir sveikastikjimas negali kliudyti mirties mokslo raidai. Kurdamas moksl, tyrjas turi naudotis visa ankstesne patirtimi ypa ilgomis ir gausi literatr turiniomis tradicijomis. I j mirtiesmokslui turbt daugiausia dmesio skyr indai ir tibetieiai.

inant gyvybs form, neturini nei pradios, nei galo, paplitusi bekratje erdvje, tarpusavio ssajas, privalu perirti materialistin evoliucijos samprat, kuri kalba apie natraliatrank kaip betiksl, dl atsitiktini mutacij tam tikru metuprasidjusi ribotoje planetos teritorijoje ir sukrusi vairias

gyvybs formas. Pirmiausia visada kelia tarim tikslios pradiosir ribotos teritorijos postulatai. Materialistinis aikinimas logikai apibdina tik material, prieastin evoliucijos proces, betkodl dvasia, taip kaip knas, negalt vystytis ir keistis?



52/351

Psichobiologinis evoliucijos aikinimas, budizmo vardijamas karmos teorijos vardu, labai primena Darvino evoliucijosidjas. Karmos teorija aprao didij bties grandin, postuluodama vis btybi ri giminingum ir gyvybs form

perjim i vienos kit. mons kilo i bedioni, o ios savoruotu - i dar emesni gyvybs form, kuri pradi pradia -vienalsiai organizmai. Karmos teorija nuo evoliucins skiriasiteiginiu, jog individai pereina i vieno gyvenimo kit, gydamivairias gyvybs formas. Subtilus, dvasinis gyvybs lygmuo per

nea io gyvenimo atspaudus busimuosius gyvenimus. Rysvystosi ir kinta priklausomai nuo aplinkos, taip pat individaivystosi ir keiiasi i vien ri kitas. Si karmika evoliucija galivykti bet kaip, ir btybs gali pereiti tiek emesnisias, tiek ir auktesnisias gyvybs formas. Taiau, suvokusios proces, jos

pajgia valingai keisti savo evoliucij, pasirinkdamos deramusveiksmus bei mintis. Nors karmos teorija kai kuriais atvilgiaistikrai skiriasi nuo evoliucijos teorijos, ji pateikia paaikinim,kaip atsirado tokios btybs, kokios yra. Taigi karmvisur veriu kaip evoliucija arba evoliucinis veiksmas*.

Karma reikia veiksm, kuris sukelia vystymsi ir kait, todl jos prasm artima evoliucijos prasmei. Nra reikalo palikti

* Karmos esm - smonje gldinti galia (sanskr.karma - vasana),sukaupta individo geros arba blogos valios paskatomis, pasireikusiomis jam veikiant, kalbantar mstant. Pats veiksmas dar ne karma. Jis gali bti nepaskatintas nei geros, neiblogos valios, netyinis, priverstinis, sapnuojamas ir 1.1. , odiu, nesukeliantis pase

kmi. Taigi i esms karma yra veiksmus, odius ir mintis lydinios valios paskatos,impulsai, paliekantys smonje pdsakus, sklas (vasanas), kurios ir subrandinavaisius. Be to, skiriama dvejopa karma - stumianti vien ar kit egzistencijos sfer(sanskr. lokc)ir formuojanti individo kn, bd, gyvenimo slygas ir 1.1. Pikta valiasukaupta karma, atvirkiai, veda involiucijos, degradacijos keliais. Jau vien ia prasme Thurmano silomas odio karmavertimas pernelyg siauras. {Vert. past)



53/351

sanskrito od karmaneverst. Kai kurie vertjai taip daro dlpolinkio mistifikuoti*; jie jauia, kad joks kalbos, kuri jie veria, odis negali perteikti unikalios originalaus termino prasms. Kai kurie rytiei mint besigilinantys vakarieiai taip

pat isaugo termin neverst, nes apie karmmsto mistikai,kaip apie kok nors likim. Taiau budizmo moksle ji su likimuneturi nieko bendra - tai beasmenis, natralus prieasties-pa-sekms procesas. Dabartin ms gyvenimo, mirties ar pomirtinio tarpsnio karmayra visuma prieastini impuls, kylani

i ankstesni veiksm, susijusi su ms gyvybs tstinumu. Jiesudaro kompleks, kurio pasekms veikia ms knus, veiksmus ir mintis. Tebetrunkantys kno, kalbos ir proto veiksmaisavo ruotu kuria naujus prieastinius impulsus, nulemianiusms bsim gyvenim pobd ir kokyb. Sis kompleksas gali

bti pavadintas evoliucijos varikliu. Yra senas tibetiei posakis:Nesidomk ankstesniais gyvenimais, tik patyrink savo kn!Nesidomk bsimais gyvenimais, tik stebk savo dabartinesmintis! itaip pasakoma, jog dabartin ms kn sukr ilgaevoliucija, varoma ankstesni veiksm, o busimj siknijim

suformuos ms mstymas ir dabartini veiksm motyvai.Laiko tarpas nuo mirties iki kito gimimo yra tinkamiausiasmetas smoningai pagerinti prieastin evoliucijos proces. Ms evoliucijos varomoji jga tame tarpsnyje yra laikinai taki, paslanki, taigi iuo lemiamu momentu galime gyti arba prarastidaug svarbaus. Tibetieiai tai labai gerai supranta, todl Knyg

* odiokarmaneveria dauguma vertj, bet, manau, ne dl polinkio mistifikuoti, o dl to, kad nenori klaidinti skaitytoj netiksliu terminu, nuvedaniu nuo tikrosios odio prasms vakarietikos minties (nors ir tokios paangios kaip Darvino)brzgynus. (Vert.past.)



54/351


55/351

sferas grtamuoju ryiu sukr isiplts godumas ir geismas,kaip pragarus neapykanta. Pretanai patiria vairiausias Tantalo* kanias. Kai kurie turi milinikus pilvus, dydiu prilygstanius Janki stadionui (Yankee Stadium), keleto myli ilgumo ir

adatos skyluts skersmens gerkles; jie kenia nepasotinam alkbei trokul. Radus k nors panaaus maist, jiems labai sunku

j pasiekti, kramtyti bei ryti; jis degina j stempl ir uuot pasotins sukelia nepakeliam skausm. Pretanai - alkio, trokulio,aistringo noro ir nepasitenkinimo siknijimai.

Kaip pragaro btybs yra neapykantos, o pretanai - godumokriniai, taip gyvuli gyvybs formas sukr sukauptas neinojimas, kvailyb ir bukumas. Gyvuliai mums labiau pastami,nes artimesni mogikajai gyvybs formai. Jie kenia dl slygiko neprotingumo ir ribotos galimybs bendrauti. Supaniotimenk sugebjim, yra priversti nevalingai, instinktyviai reaguoti situacijas. Budistai j nelaiko i prigimties emesniaispadarais u mones; jie taip pat turi sielas, kenia ir kada norspasieks nuvitim. Taiau dl sustabarjusio instinktyvaus neinojimo j bvis nepalankus tobuljimui. Kad galt ugdyti dvasi, jiems reikia ypatingos - beveik budha tapusio mo

gaus - globos ir pagalbos.mons, kuri pasaulis artimas gyvuli sferai, taip pat yra

vairi blogybi siknijimai, bet isivadav i neapykantos,godumo ir neinojimo kratutinum, paniojani pragarobtybes, pretanus ir gyvulius. mogikoji gyvybs forma yra

ne tik evoliucinis i blogybi, bet ir j prieingybi - kan

* Tantalas - graik mitologijos personaas: Jupiterio snus, Frigijos karalius, idavs diev paslapt ir nuuds savo sn. U tai itremtas poemio pasaul ir nubaustas aminai ksti bad ir trokul. (Vert. past.)



56/351


57/351

rojaus valdas. Nuolat kovodami ir udydami jie pripranta prienirio, taigi kituose gyvenimuose patenka pragar.

Aukiausia egocentrika gyvybs forma yra dievai. Ilga evoliucin dosnumo, jautrumo bei pakantumo praktika ir proto

suvaldymas leido jiems i mogikosios gyvybs formos pakilti vairius rojus. Jie turi daugiau laisvs ir galimybi nei mons,bet pati gerov ir gabum gausa kelia jiems didiausi pavoj.Jie jauiasi tokie dids ir ikilns, turi tiek turt, malonum,valdios bei lovs, tiek ilgai gyvena ir emutins sferos, o gali

mos egocentriko gyvenimo kanios atrodo tokios tolimos, kadjiems labai sunku krybingai naudotis savo laisve. Dievus apmusi puikyb, ir jiems, kai ypa ilgi j gyvenimai praranda juossukrusi evoliucijos varomj jg, gresia pavojus pulti emiaumoni lygmens.

Diev sfera turi tris sritis - noro, grynos formos ir beform.Noro srit sudaro ei rojai, kuri du - emikieji, nors moninematomi, ir keturi - dangikieji, kuriuose po diev kojomisdar yra kakoks pagrindas. i dangaus sfer dievai gyvena ro

jaus gyvenim, bet tariamai nesibaigianiame savo palaimingmalonum rate praranda galutins laisvs ir laims trokim.

Aukiau nor sfer sudarani ei roj yra eiolika grynosformos roj, kuriuose diev knus sudaro gryna energija. iroj gyventojai vadinami Brahmos kno turtojais, kitaip tariant, primena palaimingus ir vytinius tarpgalaktins energi

jos debesis. Pasinrimas save - pagrindinis j trkumas. Ir nors

labai protingi, jie link neprisiminti, jog kakada buvo silpnos,kenianios btybs, pamirti pareig aibei kit begalins visatos btybi ir bsimo savo paeidiamumo galimyb. Aukiau grynos formos roj yra keturios beforms dangikosios



58/351

sferos: bekrats erdvs, beribs smons, nieko nebuvimo irnei suvokimo, nei nesuvokimo. iuose rojuose gyvena trilijonai diev, kurie, vedami absoliuto siekio, visikai atsisiej nuoform. Siekdami aminos ramybs, amino pastovumo ir am

ino realumo, jie neapsidrad kritiku vis bvi netvarumo,tutumo ir reliatyvumo suvokimu. Jie ibna negyvos ramybs sferose nepaprastai ilgus laikotarpius, niekuo nesirpindami, saugiai jausdamiesi pasiek aukiausi tobuljimo virnir susiliej su absoliutu. Ididumas ir paklydimas juos subtiliai

kalino tolimiausiame susikurtame pasaulyje, kur nuo vis nusialinta ir usimirta savyje. iuos rojus ir diev gyvybs formasbudistai laiko pavojingiausiais spstais medituotojams, kadangi

jie labai artimi tam, kuo filosofikai neiprus laiko absoliut:begaliniu objektyvumu, bekraiu subjektyvumu, nebtimi irberibiu neapibdinamumu. Tik tutumos, vis daikt ir bvireliatyvumo supratimas suteikia kritik poir, neleidiantsusigundyti tariama i roj ramybe bei transcendencija ir labaiilgam laikui juose atgimti.

Visame Tibete ir kitose budizmo alyse eios migracijossferos vaizduojamos gyvenimo rate, kurio paveikslas danai

kabo ant ventykl sien. Paveiksle pavaizduotas mirtaniomogaus potyris. Jis skrenda mirties nasrus (mirt simbolizuoja dievas Jama, laikantis rat nasruose ir sikibs j rankbei koj nagais) ir nusileidia egocentrikame gyvenimo rate -toje sferoje, kuri stumia savoji evoliucin jga.

Knygoje apie savaimin isilaisvinim is kosmologiniskontekstas numanomas kaip keliavimas per pomirtin tarpsn.Pajutus berib vis gyvybs form susisiejim, suprantama, jogbegalinis teigiamos, Budhos bv vedanios evoliucijos hori



59/351

zontas yra lydimas kito, baisiojo, begalinio horizonto - negatyvios evoliucijos arba degradacijos, vedanios gyvuli, pretanar pragaro btybi gyvybs formas. ie nelaimingi bviai i tikrj baiss ir vengtini. Nebtis bt kur kas mielesn. Galimy

bs papulti j baisiuosius bvius suvokimas yra galingas akstinastobulti ir atjausti. Jis btinas, kad isiugdytum gailesting trokim ilaisvinti kitas btybes i kani, kuris vadinamas nuvitimo siekiu arba nuvitimo dvasia. Tai dvasin svoka, paprastegocentrik btyb paverianti altruistiku bodhisatva.

Paskutiniaisiais deimtmeiais kai kurie Azijos mokytojaiteig, jog baisieji bviai yra grynai metaforiki ir neturi btisuprantami tiesiogine prasme, - jie tereikia blogas proto bsenas. iuose odiuose, inoma, yra dalis tiesos, ypa todl,kad visat taip pat sudaro proto bsenos. T mokytoj teiginysturjo ir praktik tiksl. Juk j mokiniai, danai isimokslinvakarieiai, galjo isigsti dvasios ugdymo ir meditacijos kelio, jei bt mokoma apie real pragar su trakanios sierosliepsnomis, kuri jie man jau seniai iveng. Taiau kruopiaipaanalizav sitikiname, jog metaforikas poiris klaidingas irnra toks btinas. Tam tikra prasme visas pasaulis yra sukurtas

proto - tiek be galo gero, tiek ir blogo. Jeigu engte ant bgi prie artjant traukin, skausmingas js sumaitojimas taippat vyksta vien smonje. Isilaisvinusiam mogui, visa esybesuvokianiam tikr odi egzistuoja tik smonje prasm,visai nebt baisu stovti prie artjant traukin, jei gyvybs

paaukojimas pagelbt kitoms btybms. Taiau toks mogusgali nesirpinti papulsis pragar, pretan ar gyvuli sfer, arnet tarp toki mogikos gyvybs form, kurios neturi laisvs irpalanki galimybi tobulti. O kitiems sveikiau baimintis b



60/351


61/351


62/351

miego ir nubudimo. Meditacijos tarpsnis apima bsen tarp

dvilyps budinios smons ir transcendentins nuvitusioj o i

minties. Mirties prieangio tarpsnis - tai tik akimirka arba kelios

dienos, praleistos nesmoningumo bsenoje tarp gyvenimo ir

Esms tarpsni. Esms tarpsnis y^a ilgai trunkanti smoningabsena (kartais usitsianti dvi savaites) tarp Mirties prieangio

ir Tapsmo tarpsni. Tapsmo tarpsnis - tai antroji ilgai trunkanti

smoninga keliautojo per tarpin bv bsena, kurios metu re

gimos vairios bsimo gimimo vietos (sios, kiauinis, drgm

ar lotosas); ji patiriama tarp Esms ir naujo gimimo, gyvenimotarpsni. Sis vis gyvenimo aspekt skirstymas vaizdiau paro

dytas 3 schemoje.

3 schema:Gyvenimo ciklas kaip ei tarpsniai

ei tarpsniai Patiriamas tarp

gyvenimas gimimo ir mirties

sapnavimas gilaus miego ir budjimo bsen

meditacija dvilypio suvokimo ir nuvitusios smons

mirties prieangis gyvenimo ir Esms

Esm mirties prieangio ir Tapsmo

Tapsmas Esms ir gimimo

Skirstymas eis tarpsnius yra skirtas vis individo btiessrauto akimirk laikinumui pabrti. Trij Kn ir ei tarps

ni schemos suteikia aikesn supratim, skatinant egocentri-

kumo kalinius kentjimo rat paversti meile ir laime.

62 Tibeto mtrusttj kny$a


63/351


64/351

nesmoningus procesus siekia suvokti. iam vidiniam tyrimuireikia mikroskopo pakaitalo. Todl jis sukuria subtil savs model, su kuriuo stengiasi susitapatinti, kad tiesiogiai patirt viduje vykstanius subtiliuosius procesus.

Knas ir protas skirstomas tris lygmenis: grubj, subtiljir ypa subtil. Grubj kn sudaro raumenys, kraujas, kaulaiir kitos mediagos, kurias dar galima suskaidyti penkis elementus em, vanden, ugn, vj ir erdv. Tolesnis skaidymasiki chemini element lygio iame kontekste laikytinas perne

lyg smulkiu, nes pasiekia tok daugialypikum, kurio negalimasivaizduoti. Grubusis protas, susijs su iuo knu, - tai eipoji smons, kuri penkios atitinka penkis fizinius - regos,klausos, uosls, skonio ir lytjimo pojius, o etoji, proto smon, veikia centrinje nerv sistemoje, visus poji siuniamus duomenis derindama su svokomis, mintimis, vaizdiniaisir valios paskatomis.

Subtilusis knas apytikriai atitinka centrin nerv sistem,taiau netapatus jos smegen mediagai, nes veikia struktra,paverianti smegenis potyri indu. Nervai - tai energijos kanal sistema, kuri sudaro tkstaniai gij, isiakojani i pen

ki, ei ar septyni rezgini, vadinam ratais {akromis)arbalotosais. ie tarytum suverti ant centrins trij kanal aies, kurinusitsusi nuo antaki tarpo iki lyties organo galo, pereidamasmegen vir ir stuburgal. iame kanal tinkle gldi subtiliejismon neani substancij laai, judinami subtilij ener

gij, vadinam vjais. Subtilj prot, susiet su iomis struktromis bei energijomis, sudaro trys vidins bsenos, kurios pasireikia smonje, kai tik subjektyvioji energija atsiejama nuogrubij poji. ios tryspagavosvadinamos vytjimu, spin-

64 Tikto mirusij knyga


65/351

dsiu ir artumu (giliausia subtiliojo proto bsena); jos primenagryn mnesien, gryn sauls vies ir gryn tams. Nenuvitu-siuose asmenyse iospagavossumiusios su prastiniais instinktyviais pasmons akstinais, kurie vadinami atuoniasdeimtimi

prigimt instinkt (j ilgas sraas apima vairius geismus, nepakantumo bsenas ir paklydimus).

Ypa subtilus knas vadinamas nesuyraniuoju lau, kurisyra subtiliosios energijos darinys, paprastai gldintis tik irdiescentre {akroje).Su juo susijs ypa subtilus protas - tai Vaiski

j vies suvokianti smon. Ypa subtiliame lygmenyje knoir proto skirtumas inyksta, nes i tikrj jiedu neatskiriami.i vaiski nesuyraniojo lao smon yra budistin siela, giliausia gyvybs ir smons buvein, kurios tstinumas nenutrksta,nors, pereidama i gyvenimo gyvenim, ji nuolat kinta. Smoningas susitapatinimas su iuo knu-protu, tikrovs suvokimas

io ypa subtilaus lygmens smone prilygsta budhos bsenospasiekimui. Ir tai yra tikrasis Knygos apie savaimin isilaisvinim tikslas. (Zr. 4 schem)

4 schema:Grubiojo, subtiliojo bei ypa subtilaus kno ir proto visuma

Lygmuo Protas

grubus penki elementknas

gyvenimas

subtilus nerv kanalai, nervenergijos, nerv laai

trys aikiospagavos,sumiusios su 80 instinkt

ypa subtilus energija, neantiVaiskij viesnesuyraniajame lae

Vaiskiosios viesosenergij, arbanesuyraniojo laosmon



66/351

Dar vienas svarbus grubiojo kno ir proto visumos skirsty

mas - penki junginiai, arba individualaus gyvenimo procesai:

materija, jutimai, svokos, valia ir smon. Sanskritikas j pa

vadinimas skandhareikia krv. Junginys {aggregate) - bu

distinje literatroje prastas to odio vertimas, nors kai kuriais

atvejais, nordamas pabrti dinamikum, teikiu pirmenyb

procesui. T proces pirmasis atitinka grubj kn, o kiti

keturi - tai protas ir jo funkcijos, suskirstytos suvokimo bei

introspekcijos sferoms priklausanius lygmenis. Pirminis skirs

tymo junginius {skandhas) tikslas - itirti kn ir prot, kadbt galima nustatyti, kas prastai suvokiama kaip pastovus

a; atskleisti, jog nra jokio pastovaus a - nei fiziko, nei

psichiko; dl ios valgos isilaisvinti i prastinio sustingusios

savasties jausmo pani. Tolesn schema (r. 5 schem) reziu

muoja kno ir proto visumos skirstym penkis junginius arbaprocesus.

5 schema:Penki junginiai, individualaus gyvenimo procesai

Junginys Sudtis

materija penki elementai (em, vanduo ir t. t.)arba penki jutimo organai ir objektai

jutimai penkiais pojiais patiriamas malonumas,skausmas ir neutralus jausmas

svokos visi suvokimo procese dalyvaujantys vaizdiniai bei odiai

valia geismas, paklydimas, neapykanta ir vairios kitos emocijos

smon penki poji ir proto smons



67/351

iose schemose pavaizduota grubiojo kno ir proto visuma prasideda gimstant ir baigiasi mirtant, iskyrus proto smon, kuri po mirties virsta tarpinio bvio btybe, nesatsikrato grubios materijos sait ir penki fizini poji

siuniamos informacijos. Kasdieniame gyvenime proto smons veikimo nepriklausomai nuo grubi fizini pojipavyzdys yra sapno smon. Ji - svarbus pomirtinio tarpsniosmons analogas ar net pirmtakas. Umigus penki grubiejipojiai liaujasi veik, ir proto smons procesas vyksta sub

tiliau. Sapnuojant proto smon danai i savs sukuria aki,aus ir net aplinkos panaybes, idant sapn btyb galtgirdti garsus ir matyti vaizdus bei spalvas. Kno turjimo

jausmas, kartais atsirandantis sapne, yra svarbus pomirtiniotarpsnio btybs savivokos analogas. Paprasti, speciali me

ditacij nepraktikav mons t jausm patiria retai. Daugelis tik kai kada prisimena sapnus, ir bema niekas nepamenasapnavimo pradios ar pabaigos akimirk. Tik vienas kitassapnuodami sugeba isaugoti smons aikum - sapnuotisuvokiant, jog sapnuoji. Iugdyti tokius sugebjimus - di

diausia btinyb, kad galtum mirti viesia smone bei tuopereinamuoju metu susivokti kas ir kur ess.

Svarbus pirmasis ingsnis ugdant sugebjim viesiai mirti jautrumo vairiems perjimams i vienos bsenos kit lavinimas. Subtiliojo kno ir proto schemos skirtos kaip

tik iam tikslui. Subtiliojo kno kanal, vj ir la schemprotin smon gali panaudoti specialioms vidinio jautrumoapraikoms paadinti. 72 000 kno energijos cirkuliavimokanal akojasi i trij pagrindini kanal aies, nuo antaki



68/351

tarpo per virugalv ir stuburgal einanios stuburo prieakiuiki lyties organo galo. Ant jos penki ratai arba rezginiai:smegen, gerkls, irdies, bambos ir lyties organ. ie rataiir kanalai vaizduojami vairiai, nes praktikuotojas gali juos

vizualizuoti vairiausiais bdais, priklausaniais nuo to, kokius vidinio jautrumo aspektus jis stengiasi atskleisti.

Kanalais tekanios energijos subtils vjai skirstomi penkis pagrindinius ir penkis antrinius. Visi ie vjai turi savo buveines, kryptis, spalvas, funkcijas ir savybes. iame kontekste

smulks j bruoai nesvarbs. Pakanka pabrti, jog nuo knofunkcij supratimo, kaip vairi i energij apraik, prasideda gyvybs ir mirties funkcij suvaldymo procesas. Pagaliaulaai tai smon neanios substancijos, chemins esenci

jos, susijusios su genetine mediaga. Jie yra tam tikr smo

ns form, skirtingu metu bei skirtingose bsenose gldinivienuose ar kituose centruose, atrama. Pavyzdiui, Kalaakrostantroje randame speciali ketveriop la sistem. Budjimo bsen sukeliantys laai slypi kaktos ir bambos centruose,sudarydami budinios smons atram, a pojio idin.

Sapnavimo bsenos laai gldi gerklje bei prie stuburo galoir yra sapnuojanios smons atrama. Gilaus miego bsenoslaai slypi irdies centro periferijoje ir lyties organo viduryjeesaniame centre, sudarydami ramaus poilsio potyri idin.Pagaliau ketvirtosios bsenos laai gldi irdies centro gelmje

bei lyties organo gale esaniame centre ir sudaro palaiming nuvintanios smons bsen ir orgazmo atram. Laveikimo princip supratimas leidia praktikuotojams sutelktismon ir sustiprinti potyrius bei suvokimus.

68 Tibeto mirusij kny


69/351

6schema:Subtiliojo kno ratai {akros)ir kanalai

Tibeto mirusij bnyya 69


70/351


71/351

Taip pat egzistuoja itin subtilus knas-protas, kuriameinyks pats kno ir proto dvilypumas. Tai nesuyrantysis laas, vadinamas Vaiskiosios viesos persmelkta energija-s-mone. Ji sunkiai apsakoma ir suprantama bei neturi bti

laikoma sustingusia, pastovia savastimi. S subtiliausi, esmin, nedvilyp individo bv sudaro giedriausia, jautriausia ir smoninga visatos energija. Tai giliausia, gryna dvasin bsena, kurioje btyb yra smoninga viesa, gyva irvieninga, bet kintanti ir suvokianti savo beribes ssajas su

viskuo. Jos netemdo jokie geismo, neapykantos ar paklydimo instinktai, joks dvilypumas; ji vieninga su tikrove ir visbudh Tiesos Knu. Ji vadinama budhos prigimtimi, ir jospainimas yra Knygos apie savaimin isilaisvinim tikslas.Ja grindiamas specialus savo giliausio prigimtinio bvio atskleidimo metodas, didysis tobulumas (dzogenas)ykuriomokoma Tibeto budizmo Njingmos tradicijos auktumose.I tikrj ypa subtiliame lygmenyje kiekviena gyva btybtra is nesuyrantysis laas. Jis gyva kiekvienos btybsdvasia. Kaip tik jis padaro galim reinkarnacijos proces iryra isilaisvinimo vartai, visada atviri, i esms laisvi, nors ap

link la susiformavusi btyb gali susitapatinti su labaineramiomis, kankinaniomis bsenomis. Jis ramus, skaidrus, nepaliestas nerimo ir niekieno nesukurtas. Jo painimasnuvieia budhos veid ypsena. Jis suvienodina budhas irpaprastas btybes.

Sis nepaprastai subtilus nesuyrantysis laas primena hin-duist ipastam A (atman) arba Aukiausij Dvasi{paramatman), kuri pasiekiama absoliuiu vis mayi, individuali, asmenik a neigimu. Budha niekada nebuvo



72/351

dogmatikas netgi skelbdamas savo grieiausi savastiesnebuvimo formuluot. Kalbdamas su absoliutistais jis neig a, o su nihilistais - teig. Taigi negalima tvirtinti, jogankstyvasis budizmas nepripaino a (sielos), o tantrinis ir

Tibeto budizmas vliau prie jos gro. Budha visada pripaino siel kaip tai, kas persiknija, kaip savasties neturintreliatyvi, kintani, nuo prieasi priklausani suvokimsraut. Kad aikiai atsiskleist ypa subtilus nesuyrantysissielos laas, reikalinga visikai suvokti tutum arba savasties

nebuvim. Pasak Maitrja-nathos*, is laas yra savastiesneturinti Aukiausioji Savastis. Taiau iuo atveju svarbiaune gvildenti ypa subtilaus dalyko filosofines smulkmenas, oiaikinti schemas, kurios yra svarbios mirimo jogos priemons.

MIRTIES STADIJOS

Susipain su trimis kno ir proto lygmenimis, galime pradti aikintis mirties stadij schem. Tai labai svarbiKnygos apie savaimin isilaisvinim tema, kadangi mirtantysis pereina tas stadijas gyviesiems mus tiesti jam pagalbos rank. Si schema (r. 8 schem) vadinama atuoniaistirpimo proceso etapais, kuriuos tyrinj tibetieiai sako, kadmirtaniajam juos pereinant pasireikia toliau minimi potyriai. odiu, kiekvienas tirpimas sukelia vienok ar kitok

regjim.

* Maitrja-natha - Globjas Maitrja- laikomas busimuoju (penktuoju) Pasaulio mokytoju. Meditacijoje apsireiks Asangai (IV-V a.), jis padiktavo iam savopenkias ymisias knygas.



73/351

8 schema:Mirties stadijos: tirpimai ir regjimai

Tirpim ai Regjimai

1. em tirpsta vandenyje miraas

2. vanduo - ugnyje dmai3. ugnis - vjyje jonvabaliai

4. vjas smonje skaisti lempels liepsna

(kartais vjas - erdvje: grubiojo kno-proto potyri pabaiga)

5. grubioji smon - vytjime mnesienos nutviekstas

giedras dangus6. vytjimas - spindesyje sauls viesos nuertas

giedras dangus

7. spindesys - artume dervos juodumo tamsa

8. artumas - vaiskioje viesoje giedro auros dangaus

vaiskumas

Budistin jog - savo gyvybini energij sujungim su inojimu bei supratimu - praktikavusijog in irjoginikartospastebjo, jog is mirties proceso modelis yra nepaprastai nau

dingas perjimui mirties karalyst suprasti bei valdyti. Keturios pirmosios stadijos smulkiau apibdinamos schemoje, vadinamoje dvideimt penkiais grubiaisiais elementais. Joje tieetapai siejami su pe

Tibeto Mirusiuju Knyga 2014 Lt

Documents