THE ICONOGRAPHY OF NARRATIVE BLESSED VIRGIN MARY …

VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY

ARCHITECTURE AND CONSTRUCTION INSTITUTE

Aušra Vasiliauskienė

THE ICONOGRAPHY OF NARRATIVE BLESSED VIRGIN MARY IMAGES IN LITHUANIAN PAINTING OF

17TH - 18TH CENTURIES

Summary of Doctoral Dissertation

Humanities, Art Studies (03 H)

Kaunas, 2011

The right of the doctoral studies was granted to Vytautas Magnus University jointly with the Architecture and Construction Institute on July 15, 2003, by the decision No. 926 of the Government of the Republic of Lithuania. The doctoral dissertation worked out through 2006 – 2011 at Vytautas Magnus University. Scientific supervisor: Prof. dr. (hp) Laima Šinkūnaitė (Vytautas Magnus University, Humanities, Art Studies 03 H) The dissertation is being defended at the Council of Art Studies Scientific Field: Chairman: Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (Vytautas Magnus University, Humanities, Art Studies 03 H) Members: Prof. dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilnius Academy of Arts, Humanities, Art Studies 03 H). Dr. Liudas Jovaiša (Vilnius University, Humanities, History 05 H). Prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas (Vytautas Magnus University, Humanities, Art Studies 03 H). Prof. dr. (hp) Kęstutis Žemaitis (Vytautas Magnus University, Humanities, Theology 02 H). Opponents: Prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė (Vilnius Academy of Arts, Humanities, Art Studies 03 H). Dr. Dalia Vasiliūnienė (Lithuanian Culture Research Institute, Humanities, Art Studies 03 H). The dissertation will be defended at the public meeting of the Council of Art Studies Scientific Field in the Art Faculty of Vytautas Magnus University in Laisvės av. 53, Art Gallery „101“ at 9.30 a.m. on Juny 10, 2011. Address: K. Donelaičio 58, LT 44248, Kaunas, Lithuania Phone: (+370 37) 323599, fax: (+370 37) 203858 The summary of the doctoral dissertation was distributed on May 10, 2011. The dissertation is available for review at the National M. Mažvydas library, library of Vytautas Magnus University and library of Architecture and Construction Institute.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS INSTITUTAS

Aušra Vasiliauskienė

NARATYVINIŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ATVAIZDŲ

IKONOGRAFIJA XVII – XVIII A. LIETUVOS TAPYBOJE

Daktaro disertacijos santrauka

Humanitariniai mokslai, menotyra (03 H)

Kaunas, 2011

Doktorantūros ir daktaro mokslų laipsnių suteikimo teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Architektūros ir statybos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 926. Disertacija rengta 2006 – 2011 metais Vytauto Didžiojo universitete Mokslinis vadovas Prof. dr. (hp) Laima Šinkūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H) Disertacija ginama Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros krypties taryboje: Pirmininkas Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H) Nariai: Prof. dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H). Dr. Liudas Jovaiša (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05 H). Prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H). Prof. dr. (hp) Kęstutis Žemaitis (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, teologija, 02 H). Oponentai: Prof. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H). Dr. Dalia Vasiliūnienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H). Disertacija bus ginama viešame Menotyros mokslo krypties tarybos posėdyje 2011 m. birželio 10 d. 09.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“. Adresas: Laisvės al. 53 – 101, LT 44309, Kaunas, Lietuva Adresas: K. Donelaičio 58, LT 44248, Kaunas, Lietuva Tel: (+370 37) 323599, faksas: (+370 37) 203858 Disertacijos santrauka išsiuntinėta 2011 m. gegužės mėn. 10 d. Disertaciją galima peržiūrėti Nacionalinėje M. Mažvydo, Vytauto Didžiojo universiteto ir Architektūros ir Statybos instituto bibliotekose.

5

INTRODUCTION

Problem and Topicality of the Dissertation. The subjects of the New

Testament narrating the history of life of Christ and Blessed Virgin Mary in European

art were most intensely developing during the periods of Middle Ages and early

Renaissance. The abundance of pieces of art on these subjects and their iconographic

variety in these epochs is really big, the walls of the churches were decorated by

amplified at length cycles of Jesus and Mary. After the Catholic reform new cult accents

formed – the role of Blessed Virgin Mary and the Saints was emphasized, however, in

liturgical context the tradition of art reflecting the most important events of the New

Testament was continued and remained topical, although less subject images in the

quantitative respect were created.

The investigations in series of content, importance and contexts of the pieces of

art reflecting the history of life of Christ and Mother of God in Western Europe started

already in the 19th century. The subjects of the New Testament were the first objects of

the Christian iconography investigations. At the same time in Lithuania excluding

separate pieces of art till present there have been no attempts to analyze and generalize

its heritage in this aspect of the topic. What images of narrative Christ and Mary topics

were mostly spreading in Lithuanian art? What iconographic peculiarities are typical of

them? How do these pieces of art integrate in the context of European art? How are they

related with liturgy? In Lithuania there is still the lack of information and investigations

in the aspect of origin, development, meaning and cult of the Christian subjects. On the

other hand, these issues have been quite exhaustively investigated by European

scientists and it is not a secret that the roots of Christian iconography are not in

Lithuania, the canons of subject depiction which formed in the early Christianity and

Middle Ages have been taken over from Europe in our rather late baptized land. So one

of the most important tasks of art criticism is to integrate and actualize the accumulated

most important European scientist discoveries in Lithuanian art history science field.

In Lithuania the iconographic investigations of sacral art started only after the

restoration of Independence. During the twenty years the science of sacral iconography

and iconology has set forward a good deal. The church iconographic programs,

investigations of iconographic types of one or several united by general topic have

6

become relevant relating artistic creation with broad context of piety. The ideological

programs of separate temples have been investigated which are often integrated in

complex investigations of one church, convent historical, spirituality and art criticism

investigations. Such micro-investigations enable to better fathom and ground the causes

of domineering of pieces of art of corresponding topic or simply their presence in the

temples, the peculiarities of their worship. The iconography of symbols of architecture

forms and even liturgical vessels have been investigated as well. During the recent years

a lot was done in the sphere of Christological iconography research. In the context of

Blessed Virgin Mary images the art critics of Lithuania devote rather much attention to

miraculous, boasting of grace images of Mother of God related with cult, pilgrimage

centres (for example, The Gate of Dawn, Šiluva, Samogitian Kalvarija (Cavalry),

Pivašiūnai, Tytuvėnai, Trakai Blessed Virgin Mary) or owning corresponding title (for

example, Hodegetria, Mater Misericordiae, Blessed Virgin Mary of the Rosary, Blessed

Virgin Mary Scapular and so on). At the same time another group of pieces of art of

narrative character depicting the moments of history of Mary life till present was left in

the shadow. The iconography of pieces of art of this subject united into consecutive

event sequence in the Lithuanian art of the 17th – 18th centuries has been little

investigated, till present they were not treated as a whole in which the life story of the

Mother of God is reflected.

As the object of the dissertation the iconography of narrative images of

Blessed Virgin Mary in the Catholic Lithuanian painting of the 17th -18th centuries has

been chosen. The term Narrative in this dissertation has been employed as the

correspondence of telling. Narrative images in art are the pieces of art which have been

created on the basis of telling of the Bible and complementing it texts of legendary

character to which the artists were referring. The term of subject here is employed as the

synonym of narrative.

By way of selection for the investigation paintings of easel and wall painting

have been chosen, in this branch of art the iconographic variety reveals exhaustively.

The analyzed theme covers a broad scale of iconographic types which in medieval

Europe was even richer, however, as time flew these principal subjects which were most

of all spreading in ecclesiastical art were crystallized – Nativity of the Blessed Virgin

Mary, Mary’s Presentation in the Temple, Mary’s Education, the Betrothal of Mary and

7

Joseph; Annunciation; Visitation; Mary’s Death; Assumption; Coronation; also the

subjects of Jesus childhood in which in theologic respect the Mother of God is not the

principal, but important and in art always depicted and emphasized person – these are

the Nativity of Jesus, Adoration of the Shepherds; Adoration of the Magi; Jesus

Circumcision, Presentation in the Temple, Flight into Egypt (Rest on the Way to Egypt),

Return from Egypt. The subjects of Jesus babyhood belong to both Jesus Christ and

Mary life cycles, in mariologic respect the role of Mary’s motherhood is emphasized in

them. One should mention that the Mother of God as Mater Dolorosa vividly manifests

in the stages of Christ torture, however, these subjects are traditionally attributed to the

cycle of Christ life, his torture, so in this paper they have not been analyzed. The

narrative images of the Blessed Virgin Mary in Lithuania of 17th - 18th century were

spreading not uniformly some of them as both the remaining images and the sources

certify were very rare, so broader generalizations of their iconography are not possible.

Taking it into account the iconographic types the remaining samples of which are

sufficient to establish at least the most general tendencies have been separately singled

out and analyzed. So in the dissertation speaking about the spreading of pieces of art the

group of Mary’s childhood and youth is discussed, however, the iconography is not

analyzed, as only separate Catholic Nativity of the Blessed Virgin Mary, Presentation in

the Temple, The Betrothal with Joseph images are known following which it is difficult

to make generalizing conclusions. Mary’s teaching was a popular subject, however, it

ought to be more related not to Blessed Virgin Mary, but with piety to Holy Ann and

hers iconography. This iconographic type is worth separate exhaustive investigation in

the broad context of spiritual Lithuania culture. Very few images of Lithuanian Middle

Ages and Renaissance period have remained, they demand separate attention, so they

have been not included in this investigation.

In the dissertation the sources of both present Lithuania and Byelorussia

(Gudiya) which had belonged to Grand Duchy of Lithuania (GDL) territories and the

iconography of separate selected images have been investigated, however, the pieces of

art of present Lithuania make the major part of the latter. That has been determined by

several causes: the pieces of art which have remained in Lithuania first of all are the

topical part of the heritage of our land which we dispose and there are more favourable

conditions to investigate it. Secondly, exhaustive analysis of the images present in

8

Gudiya especially in the churches has not been possible due to the broadness of the

object, however, for the investigation the most typical images have been selected the

integral investigation of which has enabled to make grounded generalizations. It is

important to note as well that the number of remaining Catholic images of this theme

both in Lithuania and in Byelorussia is not large. GDL was multicultural, multi-

confessional state, the narrative images of the Blessed Virgin Mary have been always

very popular in the art of Orthodox and Uniate art, icons of these confessions make the

major part of the remaining sacral Gudiya heritage. Lately Byelorussian art critics

devote especially big attention to the investigations of Uniate icons which have been

much influenced by Western art. However, this investigation is limited to the Catholic

tradition which was domineering in GDL west, i.e. in the territory of present Lithuania.

In Lithuania iconographic material has been collected, pieces of art were looked

for in Lithuanian Art, Lithuanian National, M. K. Čiurlionis National Art, Kaunas

Archbishopric Curia, Šiauliai “Aušra”, Samogitian “Alka” Museums, Pranas Gudynas

Restoration Centre. In Lithuanian churches pieces of art on the dissertation theme have

been looked for according to the information presented in Cultural values register lists,

various art criticism, regional studies literature. During the course of investigation

process the funds of Byelorussian museums in which big part of the pieces of art

representing the country old sacral art (excluding the images present in churches) have

been accumulated: these are the Museum of Old Byelorussian Culture of the Institute of

Art, Etnography and Folklore of the National Academy of Sciences and the National

museums of Byelorussian Republic.

The aim of the paper has been to analyze the iconography of narrative Blessed

Virgin Mary images in Lithuanian art of the 17th-18th centuries evaluating its

peculiarities in the context of Post-Trident European creation. Striving towards the set

goal the following tasks have been established:

1. To collect and typologize the iconographic material on the subject of the

dissertation;

2. To reveal the milestones of spread on narrative Blessed Virgin Mary in the

art of Post-Trident Europe;

3. To elucidate the influence of Trident meeting for the iconography of

narrative Mariology;

9

4. Following the investigation of the sources to establish the distribution of

iconographic types in Lithuania of the 17th -18th centuries;

5. To establish the principal sources of analyzed theme image iconography of

17th – 18th GDL, analyze them;

6. To evaluate the iconographic peculiarities in Lithuanian art of the 17th-18th

centuries revealing the origin of the subject, theological measure, discussing

compositional schemes, elements, their symbols in comparison with

European creation of the same period;

7. According to the possibilities to elucidate the pieces of art prototypes, to

specify the attribution.

Methods of Investigation. The principal methods employed in the paper have

been iconographic and contextual-functional. In the iconographic investigation the

author has been plumbing in the origin of the subjects and characters of the pieces of

art, variety of composing schemes, rules of depiction of constant and variable elements,

by revealing their symbolic meaning, striving towards penetration into the common

features and differences of the iconography of the narrative images of Blessed Virgin

Mary of Lithuania of the 17th-18th centuries comparing with the tendencies of European

creation of that time. The dissertation has been also plumbing into the context items,

aims to establish the causes of the changes of iconography of the analyzed period in

Post-Trident art, theological and cult aspects have been involved, however, it would not

be exact to state that the iconological method formulated by Ervinas Panofskis or icono-

theological conception of Eugenio Marino applies constantly and exhaustively. In the

paper no goal to investigate cult aspects historically systematically has been set,

however, they inevitably integrate and are discussed speaking about the causes of the

subject spread, plumbing into the theological meaning of the images. The classical

iconographic method has been chosen taking into account the selected object and

comparing still fragmentary whole of systematic iconographic investigations in

Lithuania, one of the principal objectives of the dissertation has been to evaluate the

Lithuanian heritage in the aspect of the chosen theme relevant during all the ages of

flourishing of Christian culture and in such way to fill one of the gaps of our art

criticism.

10

The contextual-functional attitude formulated by Hans Belting has been applied

during the analysis of the engravings of the publications of the 17th-18th centuries.

H.Belting avoids speaking about the method as a finished structure; he does not indicate

a clear, exact scheme which should be followed when going this way. The author writes

about “the spectrum of opportunities which enable to see the piece of art in such context

in which it appeared and for which it was devoted.”1

Sources and literature. Manuscripts and printed, published sources. The

principal part of the manuscript sources employed in the dissertation is made according

to the acts of church visitation and inventories. In the documents of this character

information on the pieces of art which were in the temples, but majority did not survive

is presented. The principal complex files of Vilnius and Samogitia dioceses of the 17th –

18th centuries which have been kept in Lithuanian State History, Kaunas Archbishopric,

National Byelorussian History Archives, Vilnius University, Academy of Sciences

Libraries Manuscript Departments, Poland National Library in Warsaw have been

reviewed. In the document complements kept in the files information on churches the

number of which changes from several dozens up to a hundred has been presented. The

information presented in document complements is sufficient aiming to fulfill the tasks

set in the dissertation, so the investigation of separate documents due to the broadness

of the object has been refused. The data fixed in the documents are not uniformly

exhaustive: in certain files only the subject is named (if in general it is spoken of the

church altars), from the others it is possible to learn the material and technique of the

piece of art, founding persons and other additional historic details.

The principal sources of the iconography are the prints employed in Lithuanian

of the 17th-18th centuries, especially Missals which were abundantly illustrated with the

images of Blessed Virgin Mary (besides Christ and the Saints): in the paper books kept

in Vilnius University, Lithuanian National Martynas Mažvydas, Kaunas Public,

Byelorussian National libraries have been investigated. Printed sources are also direct

texts of the origin of iconography. The dissertation has been based on the texts of those

publications which were functioning in Lithuania of that time – the New Testament,

Gold Legend, John de Caulibus work (before attributed to st. Bonaventure, Pseudo-

1 Belting Hans. Kūrinys kontekste. In: Meno istorijos įvadas/ Sud. H. Belting ir kt./. Vilnius, Alma littera,

p. 225.

11

Bonaventure) translated to Lithuanian Ziwatas Pona yr Diewa Musu Jezusa Christus.

The texts presented here beside already consolidated information give additional data on

certain peculiarities, nuances of depiction.

Literature on the theme of dissertation or theme close to it. This bibliography

group consists of books and articles on the theme and problems close to the dissertation.

Art criticism and historic material on separate work on narrative mariologic themes has

been found in various books and separate articles. Rūta Janonienė, Regimanta

Stankevičienė, Aleksandra Aleksandravičiūtė, Laima Šinkūnaitė, Dalia Ramonienė,

Gabija Surdokaitė and others have written about part of the paintings analyzed in the

dissertation.

For the analysis of both European creation context and the very Lithuanian

pieces of art iconography which largely influenced the science of iconography and later

investigators have been significant. Some of them are the books of iconography classic

Émile Mâle in which the development of iconography since the 12th till the 18th

centuries has been presented in brief. John B.Kniping investigates the Post-Trident

Netherlands iconography in the context of new piety forms. The analysis of the

influence of the Trident meeting provisions which inevitably had an echo in Lithuania

on mariologic iconography has been based on the work of Christian Hecht in which the

generalization of post-Trident theoreticians providences on the issue topical for this

paper has been presented, it was also based on the source of that time – Johann Molan

Tract on the Holy Images. J. Molan was the first to broader amplify short provisions on

Council ot Trent on the issue of art. In GDL the work of Minorite John de Caulibus

Meditationes vitae Christi was published, it influenced the development of European

Christian iconography. Although in the title Christ is emphasized, in the very text the

role of Mary has been extremely highlighted. The analysis of iconographic types has

been based on the original texts of this work (publication of 1787).

At present the character of investigations is strongly changed and the field of

attitude is expanded by the possibilities granted by informational technologies: the

approach to all text books, articles, archive document data bases opens unlimited

opportunities. Secondly, the problem of screening appears. For this paper for example

JSTOR all text scientific magazine data basis aimed at social sciences and Humanities

was useful.

12

The iconography of Polish works reflecting the themes of the New Testament

has been exhaustively analyzed in the work of two volumes Ikonografia nowożytnej

sztuki koścelnej w Polsce. Nowy Testament. For the dissertation the first volume

devoted namely to the investigations of narrative mariologic subjects has been topical.

A lot of material about the investigated subjects present in Byelorussia territory is in

Alexander Jarashevich articles published in the internet variant of the magazine Наша

вера. The articles have been useful due to both information present in them and also the

reproductions of the pieces of art present in Byelorussian museums and churches

thematically purposefully collected and abundantly presented in the views gallery. One

must note that in Gudiya the scientific iconographic investigations are not very popular.

The culturologic Olga Bazhenova study ought to be singled out in which the author

devotes much attention to the Nesvyžius Radvilas, also in methodological aspect she

purposefully analyzes the iconography and iconology of Nesvyžius Jesuit church.

In the catalogues, manuals, dictionaries and books devoted to sacral or general

land, region heritage information of more factologic character about the pieces of art on

the theme analyzed in the dissertation is found as well: these are the multivolume

catalogue Lithuanian Sacral Art published by Lithuanian Cultural Investigation Institute

according to dioceses and deaneries in which there is the newest and sufficiently

exhaustive material on sacral objects, two volume Cultural Monument Encyclopedia

published by Science and Encyclopedia Publishing Institute devoted to Eastern

Lithuania. The series Lithuanian Rural Districts published by Publishing House

“Versmė” devoted to regional studies ought to be mentioned as well.

For the dissertation the dictionaries of Christian iconography are important –

first of all the eight volume Lexicon der Christlichen Ikonography published in Herder

Publishing House. This eight volume dictionary which was published for the first time

in 1968-1976 is one of the most exhaustive and mostly employed till present.

The Scientific Novelty of the Investigation. The iconography of narrative

images of Blessed Virgin Mary, its sources and spread in the Lithuania of the 17th-18th

century are investigated in complex for the first time. One of the principal aims of the

investigation has been to evaluate the Lithuanian heritage in the aspect of chosen theme

topical during all the centuries of flourishing of Chirristian culture and in such way to

fill in one of the gaps of our art criticism. The classical iconographic method has been

13

chosen taking into consideration the object specific character and by comparison still

fragmentary whole of systematic iconographic investigations in Lithuania. Most of the

narrative images of Blessed Virgin Mary which were earlier more or less analyzed, but

completely not investigated have been thematically purposefully grouped according to

iconographic types and analyzed aiming to establish and evaluate the subjects which

predominated in the 17th-18th centuries, the dominating peculiarities of their depiction in

local and European creation context.

In the paper for the first time the liturgical publications which came to Lithuania

from abroad as one of the most significant source group of narrative Blessed Virgin

Mary images iconography (especially the Missals comprising the most abundant part)

have been wider investigated. New in the dissertation is the fact that while plumbing in

the inner structure of the painting iconography and searching for the statements

grounding its origin the author follows the original texts of works popular in Europe

which were functioning in Lithuania of the 17th-18th century which had influence to the

formation of European medieval Christian iconography.

The structure of the paper. The structure of the paper consists of an

introduction, four parts, conclusions, list of sources and employed literature,

illustrations and appendices.

I. SPREAD OF NARRATIVE MARY’S IMAGES AND CHANGES OF

ICONOGRAPHY IN POST-TRIDENT EUROPE. The chapter is devoted to the

problem of narrative Blessed Virgin Mary images spread and revelation of the changes

of iconography in Post-Trident Europe.

1.1 Tendencies of spread. The goal of the section has been to demonstrate the

continuity of spread of the theme images analyzed in the dissertation since Middle Ages

till Baroque. The evangelical narration most quickly developed during the medieval and

early Renaissance period acquiring certain typologization tradition the fountainhead of

which is in France. In the narrations developed most consistently the story of Salvation

is in which the role of Mother of God is emphasized, it begins with the scenes of life of

Mary’s parents and finishes with the culmination moment of her existence – her

Coronation in heaven. In the art of Middle Ages and Early Renaissance the attention to

the subjects of Mary’s childhood and youth babyhood was not less than to those of

Jesus. However, it is important to note that the source of origin of all this exhaustive

14

Mary’s history is the apocryphal evangels. That was of importance for further spread of

narrative subjects. Trident provisions were not favourable to apocryphs basing on the

legendary creation. In 1546 the cannon of the Holy Writ was officially defined.

Apocryphal stories reflecting the childhood and youth of Blessed Virgin Mary during

baroque period were nearly forgotten. However, it is paradoxical that the apocryphs in

certain meaning helped to emphasize and raise other aspects of her life: Post-Trident

epoch aimed at emphasizing the image of triumphant Mary, as reformation did not

acknowledge her significance.

1.2. Influence of the Coucil of Trent to the iconography of the narrative

Blessed Virgin Mary’s images. The aim of this section is to reveal the influence which

was done by the provisions of Trident meeting to the iconography of specific subjects

analyzed in the paper. During the Post-Trident period the most important subjects of the

New Testament were theologically meditated on anew and the artists were given rather

exact indications on how one or another scene should be depicted, what has residual

value and what ought to be changed. The attempts were to disassociate from apochrypic

literature and to find an explanation for every motif in the Holy Writ. These

considerations were most often concentrated to the details, they rarely changed the very

essence of iconographic formula. A lot of theologians developed the short and brief

Trident provisions on the issue of art. A lot of attention was devoted to the narrative

Blessed Mary Virgin images as well into which Molan plumbed much. Annunciation to

the Blessed Mary Virgin is one of the most often depicted events of the New Testament

and this iconographic type during the baroque period experienced perhaps the most

prominent changes. In the European art of the 17th century the meditative Annunciation

scenes of the Middle Ages and Renaissance taking place without witnesses in the

intimate space of the room were changed to contrasting festival uproar. In the action

space Earth and heaven unite, it looses particularity. This change in art was determined

by the attitude which became domineering in Post-Trident conception that such

important dialogue in which the fate of mankind is solved cannot take place in solitude.

Iconography of Nativity subjects underwent several changes as well. In the

theoretical level the depiction when Mary after delivery lies in the bed and midwifes

take care of the Baby which was widely spread during the Middle Ages was thought

over once again. Molan stated that the depiction of Mother of God suffering from

15

delivery pain contradicts the teaching about the Virgin Birth. Blessed Virgin Mary was

immaculately started, so she is free from the native sin and physical pain is alien to her

nature. Molan favoured the iconographic formula spread during the Renaissance period

when kneeling Mary adores the Baby lying on the ground and emitting rays. The source

of such depiction are the visions of st. Brigitte.

The iconography of Adoration of the Magi was changing less during the Post-

Trident period. The theologians essentially did not contradict to the formed

iconographic formula in which three Magi who came to adore Jesus were depicted. In

Baroque pieces of art the atmosphere of universal joy typical to the pieces of art of

Adoration of the Magi since early Renaissance remained. The theologians devoted some

attention to the issue of the colour of skin of the Magi. According to Molan’s opinion it

would be more fair to depict all of them white, as one of them “became” black not long

ago. It is also important to ground that the Magi can be depicted as kings. He reasoned

this tradition by the fact that in Persia the kings were always Magi (Warlocks) as well.

In Post-Trident subjects of the Flight into Egypt novelties appeared as well. The

essential change was determined by the above discussed attitude at donkey and ox in

holy images. Although there was the theoretically weighty argument in the Old

Testament noticed by Molan for the explanation of these motifs, the artists avoided

emphasizing these animals. The episode with the palm tree was universally recognized

as apocryphic artifice which was not grounded in the Holy Writ, however, everybody

was compliant to that dear episode of the Flight into Egypt.

Molan also defined how the Assumption of the Blessed Virgin Mary and

Coronation should be depicted. He emphasized that while rising to heaven the arms of

Mother of God ought to be directed upwards folded for prayer. Speaking about the

coronation of Blessed Virgin Mary, Molan indicates as the most important source not

the apocryphic work, but Annunciation to John. According to him Mary is annunciated

and made the Queen of Heaven, so one ought to convey such status of the Mother of

God as it is written in the Apocalypse.

II. SPREAD OF ICONOGRAPHIC TYPES IN GDL. In the chapter

following the investigations of sources the author elucidates how in Lithuania of the

17th-18th centuries the subjects analyzed in the dissertation were spreading. The analysis

of painting spread has been performed following the data of the sources of GDL of the

16

17th-18th centuries, i.e. church inventories and visitations. Inventories and visitations

present most data on the painting of altars. In the chapter the most important easel and

wall painting cycles are indicated as well, the author establishes the opportunity of

functioning of these images in private collections.

In the art of GDL similar spread tendencies as in Europe were repeating. Here

specific phenomena of Baroque culture were taken over and were developing. The

tradition of worshiping the miraculous images and their copies was especially popular,

the Saints were abundantly depicted. In the sources only solitary mentioning of images

of Mary’s childhood and youth are met (Nativity of Mary, Presentation of the Blessed

Virgin Mary in the Temple, the Betrothal of Mary and Joseph). Investigations of archive

sources certify that in the context of Mary motherhood group the following subjects

were most widely spread: Annunciation of the Blessed Virgin Mary, Visitation of

Elizabeth and Adoration of the Magi. They were spreading in both altar and wall and

easel painting. Certain iconographic types, e.g. Nativity popular in Europe, were

extremely rare. The event of Nativity in ecclesiastic liturgy is especially important, so

the rarity of easel works on this theme can be explained unless by the fact that during

the Christmas holidays in the churches cribs were arranged which were sufficient for the

needs of the Church and believers. Other subjects belonging to Jesus babyhood cycle –

Presentation of Jesus in the Temple, Flight into Egypt were not often depicted as well.

The latter subject also Rest on the Way to Egypt, Return from Egypt in the sources is

rarely identified, as they all could be named as the images of the Holy Family. However,

solitary mentioning of these subjects just as in the group of Mary’s childhood and youth

are also found in visitations and inventories.

A tendency that in one church there were several pieces of art of the group of

Jesus babyhood, as in thematic and liturgical aspect they are closely linked has been

noticed. There in the altars of Kaunas Arch-cathedral basilica temple since 1700 images

of Annunciation to the Blessed Virgin Mary, Adoration of the Magi, Presentation of

Jesus in the Temple have been mentioned, and in the main altar of Myras Church there

is a beautiful example of images combination of Nativity, Jesus Circumcision and

Adoration of the Magi. Images of iconographic type of Jesus Circumcision are the rarest

ones, nearly not mentioned in the sources at all.

17

The iconographic type of Assumption of the Blessed Virgin Mary makes

undoubtful majority of Mother of God natural life end and apotheosis group.

The rarity of iconographic type in the Catholic GDL art did not obligatory mean

that there was no corresponding piety. For example, in the Republic of Both Nations the

Catholic churches of Mary’s Nativity title made one of the most abundant groups,

however, the church title, popular piety form did not obligatorily have an identical

visual equivalent in the temple. Although traditionally it was usual that the church altar

especially the big one was decorated with the image of the same title as the temple. The

aim was also that corresponding visual expression enhanced the forms of practiced cult.

In the context of narrative Mariology pieces of art there were miraculous images

as well: images of Annunciation of the Blessed Virgin Mary, Assumption of the Blessed

Virgin Mary, Visitation of Elizabeth boasting of graces of iconographic type are found.

In the case if the pieces of art are miraculous they are more exhaustively described in

the sources, the settings, sacrifices trimmings, votive offerings are described more in

detail.

The narrative images of the Blessed Virgin Mary were spreading in wall and

easel painting as well. Cycles are more typical of wall painting. Mariologic subjects

have most often been depicted in the context of crystological and other themes

paintings, however, there are several exceptions. One of them is Pažaislis church which

in this aspect is exceptional. That is the only temple in GDL in the wall painting of

which the history of life of the Mother of God has been told most consistently and

exhaustively (2nd half of the 17th century). Less explicated fresco cycles there are also in

Vilnius Cathedral vaulting of the Valavičių Chapel (17th century), Mstislavlis church

18th century mural painting. Vilnius st. Peter and Paul’s Church vault of the left transept

is decorated with interesting in iconographic aspect cycle of five stucco models (2nd half

of the 17th century). Subject images of the Blessed Virgin Mary of the 18th century are

more often composed in the general cycles of the New or the Old Testaments and other

cycles of various themes. The cycle of frescoes of Holy Rosary and Mary litany of

Vilnius Dominican Holy Spirit Church and monastery ensemble corridor should be

mentioned. In the rich Nesvyžius Jesuit Church iconographic program the principal

theme of which is the glorifying of the Blessed Sacrament the subject Adoration of the

18

Magi consisting of two parts of untraditional iconographic resolution is worth of

exclusive attention.

Assumption of the Mother of God predominated in both mural and easel

painting. This climactic moment was usually composed in church vaulting and cupolas

which during the Baroque period were used for the depiction of apotheotic holy scenes.

In the context of easel painting the cycle of subjects of Jesus childhood painted

on boards by Jokūbas from Tykocin in 1642-1649 which decorated the parapet of

Gardin Brigittians Annunciation of the Blessed Virgin Mary Church should be singled

out. At the end of the 18th century the bigger popularity of the narrative New and Old

Testament painting cycles of academistic stylistics has been noticed. Here at about 1790

according to the invitation of Bishop Ignacas Jokūbas Italian painter Constantino Villani

came to Vilnius, he painted a cycle of sixteen scenes for Vilnius Cathedral. In 1796-

1801 Petras Rozelinas painted a cycle of six New Testament scenes to Tytuvėnai

Bernardines Blessed Virgin Mary the Angelic Church in the context of which there is

Nativity and Adoration of the Magi.

The acquisition place, time and authorship, often the subject of the pieces of art

that were in collection can be rarely identified if they did not survive or their present

place of presence is unknown. Investigations certify that in the private collections of the

17th-18th centuries pieces of art of religious content and portraits were domineering and

as the Enlightenment period approached the number of secular art examples began to

grow. However, in sacral themes title or vision paintings depicting Jesus Christ, Blessed

Virgin Mary and separate Saints and not subject images based on the narration of the

Bible and other religious texts were domineering.

III. SOURCES OF ICONOGRAPHY IN THE LITHUANIA OF THE 17TH-

18TH CENTURIES. In the chapter written and visual sources in Lithuania which

influenced or could influence the artistic and iconographic solution have been analyzed.

In the context of the sources review missals employed in GDL in 17th-18th centuries

which appeared in Lithuania from various foreign countries have been singled out and

analyzed wider. Missals have been chosen due to the fact that they make the most

abundant group of illustrated publications on the subjects topical to the dissertation.

3.1 Review of the textual and visual sources. The section reveals that in

Lithuania besides the New Testament two works in which beside Jesus the story of

19

Mary’s life is told – these were Jacobus de Voragine Golden Legend and Franciscan J.

de Caulibus work Meditationes vitae Christi were the most popular. They are important

as the sources of iconographic origin, besides they certify that the most popular

European works used to reach Lithuania, some of them were also translated into

Lithuanian, however, these publications could not be direct sources of iconography, as

the canons which had formed in Europe already in the Middle Ages were taken over in

Lithuania. The principal sources of sacral image iconography in GDL were visual ones

– these are brought pieces of art, illustrations of religious publications, mostly missals,

Mary’s hours, more seldom breviaries, Holy Rosary of various character. The

information about the pieces of art on this theme which were present in private

collections is scarce, so it is difficult to judge about their influence to narrative

Mariology.

3.2 The importance of the Blessed Virgin Mary in the system of Missals

illustration. In GDL the missals published in Antwerp, Venice, Augsburg publishing

houses were domineering. Printed matter from Rome, Cologne, Kempten, Lyons rarer

reached the land. The value of the specimen kept in the libraries is enhanced by the fact

that the manuscript entries present in them quite often certify to whom the specimen

belonged, who gave, donated or arranged (bound) it. Mariologic themes here are of

great importance, especially the subject of Annunciation of the Blessed Virgin Mary in

which the beginning of fulfillment of the Lord’s promise and the significance of the

consent of the Mother of God to participate in Salvation plan are emphasized, by it the

cycle of illustrations is begun. The aspect of earthly and Metaphysical Mary

motherhood is emphasized in the images of Jesus babyhood themes illustrating the

period of Christmas Holidays both in theological and visual aspects. The fact that the

rather strict and diligently collected system of illustration of Post-Trident Missals

involves the Assumption of the Blessed Virgin Mary once more confirms the exclusive

importance of this event which in the 20th century became a dogma in Christian faith.

In the Missals illustration employed in GDL the principal iconographic

compositions of mariologic subjects which spread in European art in the 17th-18th

centuries and plastic Flanders, Italy, Germany baroque sometimes the tendencies of the

Classicism of the 17th century are reflected. The analysis of prints once more confirms

that in the tradition of illustrating of Western Europe of that period it was usual to copy

20

both paintings and drawings and the prints of earlier publications. More or less

interpreted specimens were signed by different engravers. Such was the method of

reproduction, in this sphere not originality, but mastership, crafts was valued. However,

doubtlessly the engravings, engraved according to a painting or interpreted specimens

are of bigger artistic value. In illustration sphere the function of graphics was to

reproduce, spread the creation visually supplementing and enhancing the written content

of a religious publication. Illustrations just as the ecclesiastic art performed the

enlightening function as well, were the source of iconography.

IV. PECULIARITIES OF NARRATIVE IMAGES OF THE BLESSED

VIRGIN MARY IN LITHUANIAN PAINTING OF THE 17TH -18TH CENTURY.

4.1 Motherhood of the Blessed Virgin Mary.

4.1.1.Annunciation of the Blessed Virgin Mary. The spreading of images of

iconographic type in Lithuania of the 17th-18th century is related with its theological and

liturgical significance. In the art of this period two iconographic schemes were

domineering. The dynamic Baroque diagonal composition in which archangel

announces the joyful news noisily descending from the clouds is the most widely

spread. Blessed Virgin at that time is filled with the spirit of piety which is reflected in

her spiritual face, gestures. The whole of the postures and gestures of Archangel Gabriel

and Mother of God enables to establish the phases of the dialogue. The most often

depicted moment is the second and third phases of the dialogue, i.e. is the explanation of

Archangel Gabriel on the Holy Spirit and humble consent of the Blessed Virgin. These

images are attributed to the group of historical-Biblical works which is represented by

the pieces of art present in Pažaislis, Rokiškis, Kvetkai, Janapolė, Plateliai churches.

The images of this composition were popular in the art of Western Europe, especially

Italian Baroque.

The second iconographic scheme in the context of art of Western Europe was

less popular; however, it spread rather widely in the art of Poland and GDL.

Renaissance balance is typical of the compositions, communication of Gabriel and Mary

is quieter, more intimate, movingly subtle. They more often distinguish by expanded

theology and are attributed to the group of theological images. After the analysis of

these paintings it became clear that in Post-Trident period in GDL piety tradition the

conception about the Blessed Virgin Mary as the Lords fiancée was especially popular,

21

this aspect was often emphasized in the subjects of Annunciation. Kaunas Archdiocese

Museum, Vilnius Bernardine Church, Skuoliai Chapel, Gardin Brigittian Monastery

Church images should be distinguished. However, there are also samples of

Annunciation depicted in the interior which do not have additional theological

dimension: in this aspect the painting of Mosėdis Church is especially expressive. As in

the iconography of the subject the significance of the tester, element of interior which

acquired a strong symbolic meaning is very important, the Renaissance tradition to

depict Annunciation in interior was widely applied in Post-Trident period as well.

4.1.2 Visitation of Elizabeth. So the analysis of iconography of rather scarce

remaining pieces of art of The Blessed Virgin Mary Visitation of Elizabeth certifies that

to the images of this theme which spread in Lithuania of the 17th-18th century

ambivalent depiction variant is mostly typical – gesture of embrace and greeting at a

distance, preparation to embrace. In the scene of meeting of Saint ladies st. Joseph,

Mary’s fiancée, or Zachary, Elizabeth’s husband, not rarely both together participate.

The scene is supplemented by the heavenly convoy typical to Baroque, i.e. putti

performing the role of helpers carrying notices with Latin words of Mary and Elizabeth

from the New Testament pronounced during the meeting of saint ladies. According to

the data owned at present till nowadays paintings of the 18th century remained mostly,

specimens of the 17th century are rare.

4.1.3 Nativity, Adoration of the Shepherds. During the analysis of the

iconographic analysis of separate remaining images of Nativity in Lithuania of the 17th-

18th centuries it has become clear that this subject was often included in the cycles of

life of Jesus and Mary, at the same time the remaining altar images are not abundant.

Specimens of iconographic type there are in the cycles of Pažaislis (1676-1680),

Jokūbas from Tykocin (1642-1649), Constantin Villani (end of the 18th century), P.

Rozelin (1796-1801). A beautiful specimen of altar painting of the 2nd half of the 18th

century is in Rumboniai Church. Blessed Virgin Mary with Jesus are the principal foci

of the painting composition. The images of the 17th century distinguish by reserved

Baroque plastics, in the painting of the end of the 18th century (cycles of P. Rozelin,

K.Villani) the tendencies of academistic painting manifest themselves, however, in

iconographic respect no significant changes take place – compositions in which Nativity

is combined with the Adoration of Shepherds predominate, in the paintings of the 18th

22

century the aspect of universal adoration is more pronounced, at the same time the

scenes of the 17th century are quieter, their atmosphere is cosier, the number of

participants is less, however, quite often they are more expressive. The specimen of

Jacob from Tykocin cycle certifies that in GDL images according to st. Brigitte vision

in which the Mother of God adores the Baby were also created.

In the subjects of Nativity three creativity levels enumerated in Golden Legend

are reflected; things (columns, ladder, hay), plants, animals (ox, donkey, sheep), people

(shepherds) having symbolic meaning, however, it has been noticed that in the

ecclesiastic pieces of art remaining in Lithuania angels do not participate. The motifs of

the ox and donkey which became an object of theological discussions in Europe in

Lithuania were not avoided, they were most often depicted in the subjects of Nativity

sometimes even especially originally as in the painting of M. A. Palloni. However, in

certain images a tendency not to emphasize them has been noticed, the symbol of a

sheep as the future torture of Christ is more often emphasized. The obvious

compositional difference of the architectural space in which Mary and Jesus were

always depicted and landscape space in which usually other event witnesses are

composed is typical of both Nativity and as it will reveal further other subjects of Jesus

babyhood especially Adoration of the Magi. Adoration of the Shepherds has been

depicted separately as well, however such cases were rare.

4.1.4 Adoration of the Magi. Big compositional variety is not typical of

iconography of Adoration of the Magi in the painting of Lithuania of the 17th-18th

centuries; the subjects differ from each other by both compositional schemes and the

interpretation of Mary with the Baby, Joseph, Magi, mass scenes. Mary with the Baby

in the compositions of this subject, just as in Nativity is always the central person

around whom all the other participants of this event are grouped. There are the

specimens of the 17th century iconographic type in Pažaislis, Gardin Brigittian Church

cycles, of the 18th century in Prienai (end of the 18th century), Maironiai (2nd half of the

18th century), Karvys (2nd half of the 18th century), Jonava (end of the 18th century) and

other church paintings. At iconographic aspect Adoration of the Magi subject is in many

ways related with Nativity and Adoration of the Shepherds. Similar treatment of space,

inevitably there are the common symbols of the event place, i.e. Bethlehem stable or

building ruins, in some images ox and donkey remain, in other priority is given to the

23

motifs of the camels. Iconographic details rare both in Lithuania and in Europe are

found as, for example in M.A. Palloni fresco in which all the Magi are depicted as

white. In the 18th century just as in Europe besides several figure compositions in which

the principal characters and not numerous escort participate multi-plan are spreading in

which the atmosphere of universality and sociality is more prominent.

4.1.5 Presentation of Jesus in the Temple. The domineering motif of the

subject composition of the Purification of the Blessed Virgin Mary or Presentation of

Jesus in the Temple is the figure of the head priest in the Lithuania of the 17th-18th

century just as in Europe as well most often identified with Prophet Simeon. However,

there are rarer variants when both of them are depicted separately. At the same time the

Mother of God contrary to the earlier discussed subjects of Nativity and Adoration of the

Magi is not the central person here, however, Mary always alongside is depicted in two

ways – passing the Baby or kneeling. The position of humbleness, respect typical of her

expresses the understanding of the special importance of the event. Perhaps aiming to

vary the subject of Presentation of Jesus in the Temple, give to him intriguing details the

paintings liked to experiment with the second plan motif of a woman with turtledoves,

interpreting it originally and playfully. This iconographic type is most often composed

in the cycles and easel and mural paintings, it is represented by the specimens present in

Vilnius Dominican, Gardin Brigittian, Mstislavl cycles. The painting of M.A.Palloni

certifies the influence of Rubens in the interpretation of this theme.

4.1.6 The Terrestrial Trinity. The Holy Family in Christian art has been

depicted in various ways. The paintings depicting the Flight or Rest on the way to Egypt

were not extremely popular in the Lithuania of the 17th-18th centuries. In Post-Trident

art also in GDL images the prototype of which is Return from Egypt spread wider. In

this subject mostly in nature background Mary and Joseph leading by the hand already

adolescent Christ have been depicted. At the same time a new group has been

supplemented by the God Father and under him gliding Holy Spirit in the form of a

pigeon depicted on the top usually above Jesus. Such composition acquires additional

strong theological dimension – it is double heavenly and terrestrial Trinity. One of the

most famous images of such interpretation in European art was painted by Bartolome

Esteban Murillo (at about 1681). Famous Kalish miraculous painting (2nd half of the

17th century) belongs to the theme analyzed in Poland. One of the most expressive

24

images of this theme in GDL are in Vilnius st. Teresa, Plateliai st. Apostles Peter and

Paul, Krakiai st. Apostle Mathew churches. Traditional composition is typical to all the

images, only the petty iconographic details, body position differ. Many specimens of

Terrestrial Trinity theme of the 17th-18th centuries have been preserved in Gardin,

Valkavisk District, Glubokoye and other churches. One of the images of this type is in

Šiluva basilica painting (2nd half of the 18th century) in which the Holy Family has been

depicted as is usual in the images of heavenly and terrestrial Trinity: Joseph and Mary

hold the hands of the twelve-year-old Jesus standing between them, from above Holy

Father painted surrounded by clouds and angels is blessing them, lower than he there is

the Holy Spirit in the form of a pigeon, its rays are falling on Christ. However, the

composition of Šiluva Holy Family painting also differs from the traditional treatment

of the subject of Heavenly and Terrestrial Trinity: it is supplemented by the theme of

Jesus among the explainers of Holy Writ. The group of these paintings overpasses the

limits of narrative image and is attributed to those which have supplementary

theological dimension.

4.2 Apotheosis of Mother of God.

In spite of the abundant mentioning of the subject of the Assumption of the

Blessed Virgin Mary the number of the 17th-18th century images that remain in

Lithuania is not as numerous as can be expected. The possible prerequisite can be the

fact that in the 19th century these paintings were changed by new ones. The remaining

painting witnesses that in the 17th-18th century iconographic compositions of ternary

character were spreading: the action can take place in heavenly or heavenly and earthly

spheres, in the latter the apostles are grouped. Schemes typical of the 17th century have

been created following Titian and Rubens prototypes. This group is represented by

Kaunas Archdiocese, Merkinė Church specimens. In the 18th century especially in its

2nd half more rational, one sphere compositions become more frequent, their origin can

be related with N.Pouissino, G. Reni created specimens. Such group is illustrated by

Prienai, Medingėnai, Raguvėlė churches and other paintings. In Lithuania often the

copies of G.Reni Assumption variant are found. The images in which Assumption is

combined with Immaculata iconographic type, for example in Kražiai, Rudamina

paintings, make an interesting group.

25

In Lithuania of the 17th-18th century such iconographic variant in which Blessed

Virgin is crowned by Holy Trinity was domineering. That corresponded to the

interpretation of this subject in art encouraged by Post –Trident ideology. In altar

painting cases in which in the first stage there is the painting depicting Assumption, in

the second stage there is Coronation. The depiction variant in which the Mother of God

is crowned by angels was spreading as well. For the paintings quite often iconographic

poly-layer property is typical when the interpretations of Assumption, Coronation,

Immaculata intertwine. One of the most prominent specimens of that kind is in

Norviliškės painting.

In the 17th-18th century in Lithuania paintings popular in Europe since Middle

Ages were spreading which were of importance to the formation of iconography – these

were Jokūbas Voraginietis Gold Legend and John Caulibus (earlier st. Bonaventura,

Pseudo-Bonaventura) Meditationes vitae Christi. Plumbing into the original texts

enriches and expands the conception of Lithuanian specimens iconography.

CONCLUSIONS

In the dissertation the iconography of narrative Blessed Virgin Mary images, its

sources and spread in the Lithuania of the 17th-18th centuries has been investigated in

complex for the first time. The performed investigation enables to make the following

generalizing conclusions.

1. The review of narrative mariologic subject spread has indicated that the

depiction tradition which had formed in Europe during the Middle Ages during Baroque

period was continued, however, the slowing down of the spread of especially Mary’s

childhood, youth and motherhood images has been noticed. For that the grown

popularity of new piety forms accentuated by Post-Trident ideology and official

confirmation of Holy Writ canon in Trident meeting, then the apocryphic evangels

which were not considered as books inspired by the Lord, however, which were of great

significance to the formation of Chrystologic and Mariologic iconography, were of

importance. On the other hand, the Church reform determined the exclusive flourishing

of Mary’s apotheosis subjects – Assumption of the Blessed Virgin Mary and

Coronation, as the aim was with the help of all means to emphasize the importance of

26

the Saints and Mother of God to the Catholic faith which were denied by ideologists of

reformation.

2. The analysis of the changes of European iconography has revealed that during

Baroque the tradition of depiction of narrative Mariology was supplemented by

novelties which were determined by the demands of the epoch. The regulations of the

depiction of the Christian subjects in art were reviewed aiming to prove the validity of

corresponding iconographic types, their separate elements or issues that should be

corrected. Due to the influence of reformation the aim was to “clean” the subjects from

apocryphic details, the explanation of their origin in the Old and New Testament was

looked for. It was elucidated that the origin of quite a number of “legends” came from

the prophecies of the Old Testament, only later they passed to apocryphs, so they are

justifiable in art. The theoretic recommendations were reflected in art, the traditions

intertwined with novelties, however, no radical changes in respect of the iconographic

schemes which had formed already in the Middle Ages took place: the aim was to

refuse or not to emphasize the details which do not have basis in the Holy Writ,

however, due to the vitality of tradition they did not disappear completely. One of the

most essential changes related with the general period aim to encourage emotional piety

is the fact that the chamber character of the subjects when only the principal characters

participate in the event was changed to multi-plan dynamic scenes filled with universal

joy.

3. The spread of narrative Blessed Virgin Mary images in the GDL art of the

17th-18th century is directly related with the processes of Western Europe. The images of

this theme were spreading in altar, easel, mural and easel painting cycles, graphics of

liturgical books. Their spread is first of all related with liturgy, corresponding popularity

of ecclesiastic holidays. That is especially obviously revealed in the structure and

illustration system of the publications directly related with liturgy, i.e. missals and

Mary’s hours. The specific piety forms the exhaustive investigation of which was not

the aim of this dissertation influenced the spread as well, however the contribution of

the Franciscans in spreading the cult of the Annunciation to the Blessed Virgin Mary

and Assumption of the Blessed Virgin Mary, the brotherhoods of the men of letters were

encouraging piety to Assumption of the Blessed Virgin Mary, the brotherhood of Mary’s

birth are known as well. However, the influence of the monkhood and societies to piety

27

through the images of analyzed theme was minimal in comparison for example with

such popular brotherhoods as Rosary, Scapular and the convents of Dominicans and

Carmelites which had correspondingly established them.

4. In Lithuania the images of Annunciation to the Blessed Virgin Mary

distinguished by special popularity. The relevance of the Annunciation to the Blessed

Virgin Mary can be explained by the theological importance of the event and its

significance for liturgy: since Annunciation the first stage of mankind redemption

begins for the actualization of the event both separate holiday is devoted and the

mystery of incarnation is every day reminded of in advent liturgy as well. Images were

spreading both in altar and in easel and mural painting, they are frequent in cycles. Still

in the 18th century the spread of this iconographic type comparing with the 17th century

in ecclesiastic art slowed down. It is difficult to name the specific causes; however, this

fact can be again related with the consolidation of new Post-Trident accents.

5. The analysis of the sources certifies that the subject of Assumption of the

Blessed Virgin Mary was also one of the domineering both in the 17th and the 18th

centuries. The spread of the images of this theme is related both with the general

tendency of Baroque epoch to exalt the Mother of God and with the popularity of this

holiday and typical of its national traditions (lea consecration) in Lithuania. The

churches of this title in Lithuania were among most numerous, so the images were

especially frequent in the big altars.

6. Besides the mentioned ones the following iconographic types of Mary’s

motherhood (Jesus babyhood) spread wider: Visitation, Adoration of the Magi. At the

same time the images of Nativity and Circumcision are rare, they are more often found

in the cycles depicting the Christ and Mary life events. The rarity of images of Nativity

can be explained by the fact that in liturgy of Christmas Holiday period the cribs served

for them. In Post-Trident Lithuanian art also spread not the Flight into Egypt, Rest on

the Way to Egypt, Return from Egypt subjects, but the depiction of Holy Family which

developed from the latter iconographic type which was in Post-Trident period

interpreted as the Terrestrial Trinity. The spread of this iconographic type is related to

piety to st. Joseph.

7. In Catholic Lithuania of the 17th-18th centuries prominent cult of images of

Blessed Virgin childhood and youth did not form, they are not abundantly mentioned in

28

church inventories and visitations, rare remaining specimens do not enable to make

exhaustive iconographic generalizations. Piety in this aspect manifested itself in other

forms – through liturgy, holidays, by establishment of churches of corresponding title,

however, the narrative image in the altars of these temples was usually changed to a

painting depicting the Blessed Virgin Mary with the Baby of the icon type.

8. The principal sources of narrative images of the Blessed Virgin Mary

iconography in GDL are the engravings of liturgical books especially Missals and

Mary’s hours. The destination of the illustrations is to visually supplement, emphasize

the most meaningful places of the content of the publication. The following subjects

emphasize the mariologic aspect in Missals: Annunciation to the Blessed Virgin Mary,

Nativity, Adoration of the Magi, Assumption of the Blessed Virgin Mary. Mary’s hours

are supplemented by Presentation of the Blessed Virgin Mary in the Temple, Visitation,

Jesus Circumcision, Mary’s Coronation. The system of illustration of liturgical books

confirms that exclusive meaning in liturgy is devoted to namely these events and being

a bit more varied essentially echoes the spread of this iconographic type in altar, easel

and mural painting. It has been established that illustrated printed matter used to reach

the Lithuania of the 17th-18th centuries from Venice, Antwerp, rarer – Rome, Augsburg

publishing houses, they were direct distributors of art tendencies of Italy, Flanders,

Germany of the Baroque period in Lithuania. General Baroque, rarer Classicism artistic

and iconographic tendencies enriched by the stylistic peculiarities of different schools,

artists are typical to the illustrations of liturgical books employed in GDL.

9. After performing the formal evaluation of the iconography it showed that in

Lithuania the canon iconographic schemes which had formed in Europe and spread

during Baroque epoch were followed, however, for the images more reserved variety is

typical of in the aspects of both the very iconographic types and their depiction.

Following the general plastic and ideological tendencies of the art of the period the quiet

static compositions were changed to scenes full of elevated thrill. The search of

compositional analogues, prototypes or copies has revealed that the greatest influence to

the narrative images of the Blessed Virgin Mary during Baroque period was made by

Italian, Flemish Christian art, not seldom found copies, interpreted followings of

famous painters (G. Reni, A. Carracci, A. Correggio, P. P. Rubens and others) or the

prototypes of the composition of their creation was followed.

29

10. Subjects of ambivalent character can be distinguished: those which directly

illustrate the story present in the Holy Writ, other written sources and those which have

a more complicated theological level, additional meanings. The images of

Annunciation, Assumption and Holy Family, interpreted as the Terrestrial Trinity are

distinguished for the latter trait.

11. The formal analysis of the iconographic schemes has revealed that in the

subject of Annunciation compositions of ambivalent character were domineering. The

first is dynamic Baroque diagonal in which the Archangel announces the news

descending from the clouds, the whole of the postures and gestures of Gabriel and

Mother of God enables to establish the stages of their dialogue. The second

iconographic scheme was less popular in the context of the Western European art,

however, spread rather widely in Polish and GDL art: Renaissance balance is typical of

the compositions, the communication of Gabriel and Mary takes place in quieter

chamber environment, corresponding symbolic motifs give to the images of this type

additional theological meaning: the Blessed Virgin Mary is interpreted \s the Lord’s

Lady. Visitation of the Blessed Virgin Mary has also been depicted in two ways –

embrace gesture or the moment before embrace. In the Adoration of the Magi one

iconographic formula predominates in which the position of the subject participants is

more or less constant. Nativity as in European art is united with the Adoration of the

Shepherds. For the iconographic type of Assumption of the Blessed Virgin Mary three

schemes are typical in which the action takes place only in one – heavenly or two

heavenly and earthly spheres, the Assumption of the Immaculata is distinguished. The

Coronation of the Blessed Virgin Mary has been often combined with the iconography

of the Assumption, especially in altars: in the first stage the image of Assumption of the

Blessed Virgin Mary is placed, in the second stage that of Coronation or even more

often only Holy Trinity is placed.

30

Mokslo straipsniai disertacijos tema: Scientific publications on the subject of the dissertation:

1. Vasiliauskienė, Aušra. Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ikonografija XVII – XVIII a. Lietuvos tapyboje. In: LDK dvasingumas: tarp tradicijos ir dabarties / Sud. V. Kamuntavičienė, A. Vasiliauskienė. Kaunas: VDU, 2010, p. 75 - 103. ISBN 9789955-12-638-6.

2. Vasiliauskienė, Aušra. Šiluvos bazilikos „Šventosios Šeimos“ paveikslas. In: Meno istorija ir kritika / Art History and Criticism. T. 5: Šiluva Lietuvos kultūroje / Šiluva in Lithuanian Culture / Sud. prof. dr. L. Šinkūnaitė, dr. R. Valinčiūtė-Varnė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2009, p. 66-77. ISSN 1822-4555. MLA International Bibliography.

3. Vasiliauskienė, Aušra. Jėzaus kūdikystės istorija Lietuvos Baroko dailėje: ikonografinis aspektas. In: Tridento visuotinio Bažnyčios susirinkimo (1545 – 1563) įtaka Lietuvos kultūrai / Sud. prof. dr. A. Aleksandravičiūtė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2009, p. 312 – 338. ISSN 2029-2821.

4. Vasiliauskienė, Aušra. Aleksandro Hilarijaus Palubinskio sudarytos knygos „Rosarium et officium B. Mariae Virginis...“ iliustracijos: nauji faktai ir aspektai. In: Logos. T. 45. 2006, p. 116-134. ISSN 0868-7692. CEEOL.

Kitos mokslo publikacijos: Other scientific publications:

1. LDK dvasingumas: tarp tradicijos ir dabarties / Sud. V. Kamuntavičienė, A. Vasiliauskienė. Kaunas: VDU, 2010. ISBN 9789955-12-638-6.

2. Vasiliauskienė, Aušra. Rožinio Švč. Mergelės Marijos ikonografija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko dailėje. In: Logos. T. 49. 2007, p. 161–171. (0,43 aut. l.); Logos. T. 51. 2007, p. 143 - 152. (0,43 aut. l.); Logos. T. 52. 2007, p. 163-173. (0,43 aut. l.). ISSN 0868-7692. Arts & Humanities Citation Index, The Philosopher‘s Index, CEEOL.

3. Šinkūnaitė, Laima; Vasiliauskienė, Aušra. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės paveikslas iš Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios. In: Logos. T. 38. 2004, p. 147-156; Logos. T. 39. 2004, p. 155-169. ISSN 0868-7692.

Kitos publikacijos: Other publications:

1. Vasiliauskienė, Aušra. Panevėžio vyskupijos Kristaus Karaliaus katedra. In: Lietuvos bažnyčios / Sud. prof. dr. L. Šinkūnaitė. Kaunas: Šviesa, 2009, p. 32 – 37.

2. 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios / Sud. prof. dr. L. Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publica, 2009, Vasiliauskienė A. parengė informaciją apie 77 bažnyčias.

3. Vasiliauskienė, Aušra. Šventųjų ašaros Sigitos Maslauskaitės tapyboje. In: Bernardinai.lt Lietuvos dienraštis [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-04-ausra-vasiliauskiene-sventuju-asaros-sigitos-maslauskaites-tapyboje/51185.

4. Vasiliauskienė, Aušra. Nukryžiuotasis: tu guldai mane į mirties dulkes. In: Bernardinai.lt Lietuvos dienraštis [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-04-09-ausra-vasiliauskiene-nukryziuotasis-tu-guldai-mane-i-mirties-dulkes/9190.

31

5. Vasiliauskienė, Aušra. Raudonoji Pieta, arba Kančios tema Alfredo Šato kūryboje. In: Kultūros barai. 2008. Nr. 10, p. 52 – 54.

6. Vasiliauskienė, Aušra. Iš Sapiegų Madonos Dangiškojo lobyno. In: Kultūros barai. 2008. Nr. 7/8, p. 56 – 58.

Pranešimai konferencijose: Presentations in conferences:

1. Vasiliauskienė, Aušra. Simono Čechavičiaus piešiniai Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus grafikos rinkiniuose. Mokslinė konferencija „Pauliaus Galaunės skaitymai 2010“. 2010 m. gruodžio 14 d. Kaunas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Žodinis pranešimas.

2. Vasiliauskienė, Aušra. Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ikonografija XVII – XVIII a. Lietuvos tapyboje. Mokslinė konferencija „LDK dvasingumo tradicija ir poveikis visuomenei“. 2010 m. spalio 21 – 22 d. Kaunas, VDU. Žodinis pranešimas.

3. Vasiliauskienė, Aušra. Šiluvos bažnyčios Šventosios Šeimos paveikslo ikonografija. Mokslinė konferencija „Šiluva Lietuvos kultūroje“. 2008 m. balandžio 18 d. Kaunas. Žodinis pranešimas.

4. Vasiliauskienė, Aušra. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų ir Vainikavimo siužetų ikonografija Lietuvos baroko dailėje. Tarptautinė mokslinė–praktinė konferencija „Švč. M. Marijos kulto Europoje teologiniai–istoriniai aspektai“. 2008 m. gegužės 9-10 d. Kaunas. Žodinis pranešimas.

5. Василяускене А., Шинкунайте Л. Иллюстрации Александра Тарасевича в книге «Rosarium et officium B. Mariae Virginis…»: новые факты и аспекты. Мижнародная навуковая канферэнцыя прысвечена 50-гадоваму юбилею Института мастацтвазнаỷства, этнаграфии и фальклору имя Кандрата Крапивы Нацыянальнай акадэмии навук Беларуси. Минск. 2007 m. birželio 7 – 8 d. 0,5 žodinio pranešimo.

Mokslinės stažuotės: Scientific internships: 2010.03.01 – 2010.04.15 – Baltarusijos mokslų akademijos Kandroto Krapivos menotyros, etnografijos ir folkloro institutas. 2010.03.01 – 2010.04.15 - The Byelorussian Kandrat Krapiva Institute of Arts, Etnography and Folklore

32

CURRICULUM VITAE Aušra VASILIAUSKIENĖ Studies: 2006 – 2011 - Doctoral degree studies, Faculty of Arts, Vytautas Magnus University, Kaunas. 2004 – 2006 - Master of Art Criticism degree studies, Faculty of Arts, Vytautas Magnus University, Kaunas. 1998 – 2004 - Bachelor of Arts degree studies, Faculty of Arts, Vytautas Magnus University, Kaunas. Pedagogical work: Junior lecturer for seminars and lectures Fundamental of Research in Fine Arts (2009), Lithuanian Ancient Art (2011). Other activities: From 2008 - Manager of the Graphics’ Sector, M. K. Čiurlionis National Museum of Art, M. Žilinskas’ Gallery, Kaunas. 2007 – 2008 - Museologist, M. K. Čiurlionis National Museum of Art, Pictures’ Gallery, Kaunas. Address: Adresas: Plento str. 14 – 5, LT 45397, Kaunas Plento g. 14 – 5, LT 45397, Kaunas E-mail: [email protected] E-mail: [email protected]

GYVENIMO APRAŠYMAS Aušra VASILIAUSKIENĖ Studijos: 2006 – 2011 – doktorantūros studijos, Vytauto Didžiojo universitetas, Menų fakultetas, Kaunas. 2004 – 2006 – menotyros magistro studijos (Meno istorijos ir kritikos programa), Vytauto Didžiojo universitetas, Menų fakultetas, Kaunas. 1998 – 2004 – menotyros bakalauro studijos (Menotyros programa), Vytauto Didžiojo universitetas, Menų fakultetas, Kaunas. Pedagoginis darbas: Vytauto Didžiojo universitete dirbo asistente, vedė Dailėtyros pagrindų (2009), Lietuvos senosios dailės (2011) dalykų paskaitas ir seminarus. Kita: Nuo 2008 – Grafikos sektoriaus vadovė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, M. Žilinsko galerija, Kaunas. 2007 – 2008 – muziejininkė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Paveikslų galerija K. Donelaičio g. 16, LT-44213, Kaunas.

33

ĮVADAS

Disertacijos problema ir aktualumas. Naujojo Testamento siužetai,

pasakojantys Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos gyvenimo istoriją, Europos dailėje

intensyviausiai plėtojosi viduramžių bei ankstyvojo renesanso laikotarpiais. Šios

tematikos kūrinių gausa ir ikonografinė įvairovė šiose epochose išties didelė, bažnyčių

sienas puošė išsamiai išplėtoti Jėzaus ir Marijos ciklai. Po katalikiškosios reformos

susiformavo nauji kulto akcentai - išryškintas Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų

vaidmuo, tačiau liturginiame kontekste svarbiausius Naujojo Testamento įvykius

atspindinčio meno tradicija buvo tęsiama ir išliko aktuali, nors kiekybiniu požiūriu

siužetinių atvaizdų kurta mažiau.

Kristaus ir Dievo Motinos gyvenimo istoriją atspindinčių meno kūrinių turinys,

reikšmė bei kontekstai Vakarų Europoje nuosekliai pradėti tyrinėti dar XIX a. Naujojo

Testamento siužetai buvo pirmieji krikščioniškosios ikonografijos tyrimų objektai. Tuo

tarpu Lietuvoje, išskyrus pavienius kūrinius, iki šiol nėra bandymų šiuo temos aspektu

analizuoti ir apibendrinti savo paveldą. Kokie naratyvinių Kristaus ir Marijos temų

atvaizdai daugiausiai plito Lietuvos dailėje? Kokios ikonografinės ypatybės jiems

būdingos? Kaip šie kūriniai integruojasi į Europos meno kontekstą? Kaip jie siejasi su

liturgija? Lietuvoje dar trūksta žinių ir tyrimų krikščioniškųjų siužetų kilmės, raidos,

reikšmės bei kulto aspektu. Antra vertus, šie klausimai gana išsamiai tyrinėti Europos

mokslininkų ir jokia paslaptis, kad krikščioniškosios ikonografijos šaknys ne Lietuvoje;

ankstyvojoje krikščionybėje bei viduramžiais susiformavę siužetų vaizdavimo kanonai

iš Europos perimti gana vėlai apsikrištijusiame mūsų krašte. Tad vienas svarbiausių

menotyros uždavinių – į Lietuvos meno istorijos mokslo lauką integruoti ir aktualizuoti

sukauptus svarbiausius Europos mokslininkų atradimus.

Lietuvoje ikonografiniai sakralinės dailės tyrinėjimai prasidėjo tik atkūrus

Nepriklausomybę. Per dvidešimt metų sakralinės ikonografijos ir ikonologijos mokslas

smarkiai pasistūmėjo į priekį. Tapo aktualūs bažnyčių ikonografinės programos, vieno

ar kelių, bendros temos vienijamų ikonografinių tipų tyrimai, meninę kūrybą susiejant

su plačiu pamaldumo kontekstu. Tyrinėjamos atskirų šventovių idėjinės programos,

kurios dažnai integruojamos į kompleksinius vienos bažnyčios, konvento istorinius,

dvasingumo ir menotyrinius tyrimus. Tokie mikrotyrimai leidžia geriau įsigilinti ir

34

pagrįsti atitinkamos temos dailės kūrinių dominavimo ar tiesiog buvimo šventovėse

priežastis, jų gerbimo ypatumus. Tyrinėjama ir architektūros formų simbolika ar net

liturginių indų ikonografija. Paskutiniaisiais metais daug nuveikta kristologinės

ikonografijos tyrimų srityje. Švč. Mergelės Marijos atvaizdų kontekste Lietuvos meno

istorikai gana didelį dėmesį skiria stebuklingiems, malonėmis garsėjantiems Dievo

Motinos atvaizdams, susijusiems su kulto, piligrimystės centrais (pavyzdžiui, Aušros

Vartų, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijos, Pivašiūnų, Tytuvėnų, Trakų Švč. Mergelė Marija)

arba turintiems atitinkamą titulą (pavyzdžiui, Švč. Mergelė Marija Kelrodė,

Gailestingoji Dievo Motina, Rožinio Švč. Mergelė Marija, Švč. Mergelė Marija

Škaplierinė ir t.t.). Tuo tarpu kita, naratyvinio pobūdžio kūrinių grupė, vaizduojanti

Marijos gyvenimo istorijos momentus, iki šiol buvo šešėlyje. Šios temos kūrinių,

sujungtų į nuoseklią įvykių seką, ikonografija XVII –XVIII a. Lietuvos dailėje mažai

tyrinėta, į juos kaip visumą, kurioje atsispindi Dievo Motinos gyvenimo istorija, iki šiol

nežvelgta.

Disertacijos objektu pasirinkta naratyvinių Švč. Mergelės Marijos siužetų

ikonografija katalikiškoje XVII – XVIII a. Lietuvos tapyboje. Naratyvo terminas šioje

disertacijoje vartojamas kaip pasakojimo atitikmuo. Naratyviniai atvaizdai

krikščioniškoje dailėje – Biblijos ir ją papildžiusių legendinio pobūdžio tekstų, kuriais

rėmėsi menininkai, pasakojimo pagrindu sukurti kūriniai. Siužeto terminas čia

vartojamas kaip naratyvo sinonimas.

Atrankos būdu tyrimui pasirinkti molbertinės bei sienų tapybos darbai, tad šioje

dailės šakoje išsamiai atsiskleidžia ikonografinė įvairovė. Analizuojama tema apima

plačią ikonografinių tipų skalę, kuri viduramžių Europoje buvo dar turtingesnė, tačiau

laikui bėgant išsikristalizavo šie pagrindiniai, bažnyčių dailėje labiausiai plitę siužtai -

Marijos gimimas; Marijos įvesdinimas į šventyklą; Marijos auklėjimas; Marijos ir

Juozapo sužadėtuvės; Apreiškimas, Marijos apsilankymas pas Elzbietą; Marijos mirtis;

Ėmimas į dangų; Marijos vainikavimas; taip pat Jėzaus kūdikystės siužetai, kuriuose

teologiniu požiūriu Dievo Motina yra ne pagrindinis, bet svarbus ir mene visuomet

vaizduojamas bei išryškinamas asmuo – tai Jėzaus gimimas, Piemenėlių pagarbinimas,

Išminčių pagarbinimas, Jėzaus apipjaustymas, Jėzaus paaukojimas šventykloje,

Bėgimas į Egiptą (Poilsis pakeliui į Egiptą), Grįžimas iš Egipto. Jėzaus kūdikystės

siužetai priklauso tiek Jėzaus Kristaus, tiek ir Marijos gyvenimo ciklams, tačiau

35

mariologiniu požiūriu juose akcentuojamas Marijos motinystės vaidmuo. Reikia

paminėti, jog Dievo Motina, kaip Mater Dolorosa, ryškiai pasireiškia ir Kristaus

kančios etapuose, bet šie siužetai tradiciškai priskiriami Kristaus gyvenimo, jo kančios

ciklui, todėl šiame darbe neanalizuojami. Naratyviniai Švč. Mergelės Marijos atvaizdai

XVII – XVIII a. Lietuvoje plito skirtingai, kai kurie, kaip liudija tiek išlikę kūriniai, tiek

šaltiniai, buvo labai reti, sunku daryti platesnius apibendrinimus. Todėl atskirai išskirti

ir analizuoti tik tie ikonografiniai tipai, kurių išlikusių pavyzdžių pakanka siekiant

nustatyti nors pačias bendriausias tendencijas. Tad disertacijoje, kalbant apie kūrinių

plitimą (remiantis šaltiniais), aptariama Marijos vaikystės ir jaunystės atvaizdų grupė,

betgi jų ikonografija neanalizuota, nes žinomi tik pavieniai katalikiški Švč. Mergelės

Marijos gimimo, Įvesdinimo į šventyklą, Sužadėtuvių su Juozapu atvaizdai, kuriais

remiantis sunku daryti apibendrinančias išvadas. Marijos mokymas buvo populiarus

siužetas, tačiau daugiau sietinas ne su Švč. Mergele Marija, bet su pamaldumu šv. Onai

ir jos ikonografija. Šis ikonografinis tipas vertas atskiro, išsamaus tyrimo plačiame

dvasinės Lietuvos kultūros kontekste. Lietuvos viduramžių bei renesanso laikotarpio

atvaizdų išliko labai nedaug, jie reikalauja atskiro dėmesio, tad į šį tyrimą neįtraukti.

Disertacijoje tiriama ir dabartinės Lietuvos, ir LDK priklausiusios Baltarusijos

(Gudijos) teritorijos šaltiniai bei išlikusių atrinktų atvaizdų ikonografija, tačiau didžiąją

pastarųjų dalį sudaro šiandieninės Lietuvos kūriniai. Tai lėmė keletas priežasčių:

Lietuvoje išlikę kūriniai, visų pirma, yra aktuali mūsų krašto paveldo dalis, kuria

disponuojame ir kuriai tirti yra palankesnės sąlygos. Antra, išsami Gudijoje, ypač

bažnyčiose, esančių atvaizdų analizė buvo negalima dėl objekto platumo, tačiau tyrimui

buvo atrinkti charakteringi objektai, kurių integralus tyrimas leido padaryti pagrįstus

apibendrinimus. Taip pat svarbu pažymėti, kad išlikusių katalikiškų šios temos atvaizdų

tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje nėra daug. LDK buvo daugiakultūrinė,

daugiakonfesinė valstybė, naratyviniai Švč. Mergelės Marijos atvaizdai visuomet buvo

labai populiarūs stačiatikių ir unitų mene, šių konfesijų ikonos ir sudaro didžiąją

išlikusio Gudijos sakralinio paveldo dalį. Pastaruoju laikotarpiu Baltarusijos

menotyrininkai itin daug dėmesio skiria unitų ikonų, patyrusių didelę Vakarų dailės

įtaką, tyrimams. Tačiau šiame tyrime ribojamasi katalikiškąja tradicija, kuri dominavo

LDK vakaruose, t. y. dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

36

Lietuvoje ikonografinė medžiaga rinkta, kūrinių ieškota Lietuvos dailės,

Lietuvos nacionaliniame, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, Kauno

arkivyskupijos kurijos, Šiaulių „Aušros“, Žemaičių „Alkos“ muziejuose, Prano Gudyno

restauravimo centre. Lietuvos bažnyčiose kūrinių disertacijos tema ieškota pagal

kultūros vertybių registro sąrašuose, įvairioje menotyrinėje, kraštotyrinėje literatūroje

pateiktą informaciją. Tyrimo proceso eigoje buvo patikrinti Baltarusijos muziejų fondai,

kuriuose sukaupta didelė šalies senąjį sakralinį meną (be bažnyčiose esančių atvaizdų)

reprezentuojančioji kūrinių dalis: tai - Nacionalinės mokslų akademijos Kandroto

Krapivos menotyros, etnografijos ir folkloro instituto Senosios baltarusių kultūros bei

Baltarusijos Respublikos Nacionalinis muziejai.

Darbo tikslas – išanalizuoti naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų

ikonografiją XVII – XVIII a. Lietuvos dailėje, įvertinant jos ypatumus potridentinės

Europos kūrybos kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo, keliami šie uždaviniai:

1. Atskleisti naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų sklaidos gaires

potridentinės Europos dailėje;

2. Išaiškinti Tridento susirinkimo įtaką naratyvinės mariologijos ikonografijai;

3. Remiantis šaltinių tyrimais, nustatyti ikonografinių tipų sklaidą XVII – XVIII a.

Lietuvoje;

4. Nustatyti pagrindinius analizuojamos temos atvaizdų ikonografijos šaltinius

XVII – XVIII a. LDK, juos išanalizuoti;

5. Įvertinti ikonografines ypatybes XVII – XVIII a. Lietuvos dailėje, atskleidžiant

siužeto kilmę, teologinį matmenį, aptariant kompozicines schemas, elementus, jų

simboliką, palyginti su to paties laikmečio Europos kūryba;

6. Pagal galimybes ir poreikį, išaiškinti kūrinių pirmavaizdžius, patikslinti

atribuciją.

Tyrimo metodai. Pagrindiniai darbe naudojamas metodai – ikonografinis ir

kontekstinis-funkcinis. Ikonografiniame tyrime gilinamasi į dailės kūrinių siužetų ir

personažų kilmę, komponavimo schemų įvairovę, pastovių ir kintamų elementų

vaizdavimo taisykles, atskleidžiant simbolinę jų reikšmę, siekiama įžvelgti XVII –

XVIII a. Lietuvos naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografijos bendrumus

ir skirtumus, lyginant su to meto Europos kūrybos tendencijomis. Disertacijoje taip pat

gilinamasi į kontekstinius dalykus, siekiama nustatyti analizuojamo laikmečio

37

ikonografijos permainų priežastis potridentiniame mene, liečiami teologiniai ir kulto

aspektai, tačiau teigti, kad nuosekliai ir išsamiai taikomas Ervino Panofskio

suformuluotas ikonologinis metodas ar Eugenio Marino ikono-teologinė samprata, būtų

netikslu. Darbe nekeliamas tikslas istoriškai sistemingai ištirti kulto aspektus, tačiau jie

neišvengiamai integruojasi ir yra aptariami, kalbant apie siužetų sklaidos priežastis,

gilinantis į teologinę atvaizdų prasmę.

Hanso Beltingo suformuluotas kontekstinis-funkcinis požiūris taikomas,

analizuojant XVII – XVIII a. leidinių graviūras. H. Beltingas vengia kalbėti apie metodą

kaip išbaigtą struktūrą, jis nenurodo aiškios, tikslios schemos, kuria reikėtų vadovautis

einant šiuo keliu. Autorius rašo apie „spektrą galimybių, kurios leidžia matyti kūrinį

tame kontekste, kuriame jis atsirado ir kuriam jis buvo skirtas.“2

Šaltiniai ir literatūra. Rankraštiniai ir spausdinti, publikuoti šaltiniai.

Pagrindinę disertacijoje naudotų rankraštinių šaltinių dalį sudaro bažnyčių vizitacijų

aktai bei inventoriai. Šio pobūdžio dokumentuose pateikiama informacija apie

šventovėse buvusius kūrinius, iš kurių daugelis neišliko. Peržiūrėta dalis kompleksinių

XVII – XVIII a. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų bylų, saugomų Lietuvos valstybės

istorijos, Kauno arkivyskupijos, Nacionaliniame Baltarusijos istorijos archyvuose,

Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos bibliotekų rankraščių skyriuose, Lenkijos

nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje. Bylose saugomų dokumentų komplektuose

pateikiama informacija apie bažnyčias, kurių skaičius kinta nuo kelių dešimčių iki

daugiau kaip šimto. Dokumentų kompleksuose pateikta informacija yra pakankama,

siekiant įvykdyti disertacijoje keliamus uždavinius, todėl pavienių dokumentų tyrimo

dėl objekto platumo atsisakyta. Dokumentuose užfiksuoti duomenys nėra vienodai

išsamūs: kai kuriose bylose įvardinamas tik siužetas (jei apskritai kalbama apie

bažnyčios altorius), iš kitų galima sužinoti ir kūrinio medžiagą bei techniką, fundatorius

bei kitas papildomas istorines detales.

Pagrindinis ikonografijos šaltinis yra XVII –XVIII a. Lietuvoje naudoti

spaudiniai, ypač Mišiolai, kurie buvo gausiai iliustruoti Švč. Mergelės Marijos

atvaizdais (greta Kristaus ir šventųjų): darbe tirtos knygos, saugomos Vilniaus

universiteto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Kauno viešojoje, Baltarusijos

nacionalinėje bibliotekose. Spausdinti šaltiniai taip pat yra tiesioginiai ikonografijos 2 Beltingas, Hansas. Kūrinys kontekste. In: Meno istorijos įvadas / Sud. H. Belting ir kt. Vilnius: Alma littera, p. 225.

38

kilmės tekstai. Disertacijoje remtasi tų leidinių tekstais, kurie funkcionavo to meto

Lietuvoje - Naujuoju Testamentu, Aukso legenda, į lietuvių kalbą išverstu Johno de

Caulibus (anksčiau priskirtu šv. Bonaventūrai) veikalu Ziwatas Pona yr Diewa musu

Jezusa Christusa. Čia esantys tekstai, greta jau įsitvirtinusių žinių, suteikia papildomų

duomenų apie tam tikras vaizdavimo ypatybes, niuansus.

Literatūra disertacijos ar jai artima tema. Šią bibliografijos grupę sudaro

knygos bei straipsniai artima disertacijai tema bei problematika. Menotyrinė ir istorinė

medžiaga apie atskirus kūrinius naratyvine mariologine tematika randama įvairiose

knygose bei atskiruose straipsniuose. Apie dalį disertacijoje analizuojamų paveikslų

rašė Rūta Janonienė, Regimanta Stankevičienė, Aleksandra Aleksandravičiūtė, Laima

Šinkūnaitė, Dalia Ramonienė, Gabija Surdokaitė ir kt.

Tiek Europos kūrybos konteksto, tiek pačių Lietuvos kūrinių ikonografijos

analizei reikšmingi keli fundamentalūs veikalai, turėję didelės įtakos ikonografijos

mokslui bei vėlesniems tyrinėtojams. Vieni iš jų – ikonografijos klasiko Émile‘io Mâle

knygos, kuriose glaustai pateikta ikonografijos raida nuo XII a. iki XVIII a. Potridentinę

Nyderlandų ikonografiją naujų pamaldumo formų kontekste tyrinėja Johnas B.

Knipingas. Analizuojant Tridento Susirinkimo nuostatų, kurios neišvengiamai turėjo

atbalsį Lietuvoje, įtaką mariologinei ikonografijai, remtasi Christiano Hechto veikalu,

kuriame pateiktas potridentinių teoretikų įžvalgų apibendrinimas šiam darbui aktualių

siužetų klausimu, taip pat ir to laikotarpio šaltiniu – Johanno Molano Traktatu apie

šventuosius atvaizdus. J. Molanas pirmasis plačiau išplėtojo trumpas Tridento

susirinkimo nuotatas meno klausimu. LDK buvo išleistas ir į lietuvių kalbą išverstas

pranciškono Johno de Caulibus veikalas Jėzaus gyvenimo apmąstymai (anksčiau

priskirtas šv. Bonaventūrui, Pseudo-Bonaventūrui), turėjęs įtakos Europos

krikščioniškosios ikonografijos raidai. Nors knygos pavadinime yra akcentuojamas

Kristus, tačiau pačiame tekste Marijos vaidmuo itin išryškintas. Analizuojant

ikonografinius tipus remtasi ir originaliais šio veikalo tekstais (1787 m. leidimas).

Šiandien tyrinėjimų pobūdį stipriai keičia ir požiūrio lauką plečia informacinių

technologijų teikiamos galimybės: prieiga prie visateksčių knygų, straipsnių, archyvinių

dokumentų duomenų bazių atveria neribotas galimybes. Antra vertus, iškyla atrankos

problema. Šiam darbui naudinga buvo, pavyzdžiui, JSTOR visateksčių mokslinių

žurnalų duomenų bazė, skirta socialiniams ir humanitariniams mokslams

39

Lenkijos kūrinių, atspindinčių Naujojo Testamento tematiką, ikonografija

išsamiai analizuojama dviejų tomų veikale Ikonografia nowożytnej sztuki koścelnej w

Polsce. Nowy Testament. Disertacijai aktualus pirmas tomas, skirtas būtent naratyvinių

mariologinių siužetų tyrimams. Apie Baltarusijos teritorijoje esančius tyrinėjamus

siužetus daug medžiagos yra Aleksandro Jaraševičiaus straipsniuose, publikuojamuose

internetiniame žurnalo Наша вера variante. Straipsniai naudingi ne tik dėl juose

esančios informacijos, bet ir tuo, jog vaizdų galerijoje gausiai pateikiamos tematiškai

kryptingai surinktos, Baltarusijos muziejuose ir bažnyčiose esančios kūrinių

reprodukcijos. Reikia pažymėti, jog Gudijoje moksliniai ikonografijos tyrimai nėra labai

populiarūs. Išskirtina kultūrologinė Olgos Baženovos studija, kurioje autorė daug

dėmesio skiria Nesvyžiaus Radviloms, taip pat metodologiniu požiūriu kryptingai

analizuoja Nesvyžiaus jėzuitų Dievo Kūno bažnyčios ikonografiją ir ikonologiją.

Kataloguose, žinynuose, žodynuose bei knygose, skirtose sakraliniam ar

bendram krašto, rajono paveldui taip pat randama daugiau faktologinio pobūdžio

informacija apie kūrinius disertacijoje analizuojama tema: daugiatomis Lietuvos

kultūros tyrimų instituto pagal vyskupijas bei dekanatus leidžiamas katalogas Lietuvos

sakralinė dailė, kuriame yra naujausia ir pakankamai išsami medžiaga apie sakralinius

objektus, mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto išleista dviejų tomų Kultūros

paminklų enciklopedija, skirta Rytų Lietuvai. Minėtina ir kraštotyrinėms studijoms

skirta, leidyklos „Versmė“ leidžiama serija Lietuvos valsčiai ir kt.

Disertacijai svarbūs ir krikščioniškosios ikonografijos žodynai, pirmiausiai -

Herderio leidykloje išleistas aštuonių tomų Lexicon der christlichen Ikonography. Šis

aštuonių tomų žodynas, pirmą kartą išleistas 1968 – 1976 m., yra vienas išsamiausių ir

labiausiai naudojamų iki šių dienų.

Mokslinis tyrimo naujumas. Naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų

ikonografija, jos šaltiniai ir sklaida XVII – XVIII a. Lietuvoje kompleksiškai tyrinėjama

pirmą kartą. Vienas pagrindinių tyrimo siekių – įvertinti Lietuvos paveldą pasirinktos,

visais krikščioniškosios kultūros klestėjimo amžiais aktualios temos aspektu ir tokiu

būdu užpildyti vieną iš mūsų menotyros spragų. Klasikinis ikonografinis metodas

pasirinktas atsižvelgiant į objekto specifiką ir, palyginus, vis dar fragmentišką Lietuvoje

sistemingų ikonografinių tyrimų visumą. Daugelis anksčiau daugiau ar mažiau

analizuotų bei visai netyrinėtų naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų yra

40

tematiškai kryptingai sugrupuoti pagal ikonografinius tipus ir analizuojami, siekiant

nustatyti bei įvertinti XVII - XVIII vyravusius siužetus, dominuojančias jų vaizdavimo

ypatybes lokaliame ir Europos kūrybos kontekste.

Darbe pirmą kartą plačiau tiriami iš svetur į Lietuvą patekę liturginiai leidiniai,

kaip viena reikšmingiausių naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografijos

šaltinių grupė (ypač Mišiolai, sudarantys gausiausią dalį). Nauja ir tai, kad disertacijoje,

gilinantis į vidinę kūrinio ikonografijos struktūrą ir ieškant jos kilmę pagrindžiančių

teiginių, remiamasi originaliais Europoje populiarių veikalų, funkcionavusių ir XVII –

XVIII a. Lietuvoje, tekstais, turėjusiais įtakos Europos viduramžių krikščioniškosios

ikonografijos formavimuisi.

Darbo struktūra. Darbo struktūrą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados,

šaltinių ir naudotos literatūros sąrašas, iliustracijos ir priedai.

I. NARATYVINIŲ MARIJOS ATVAIZDŲ SKLAIDA IR

IKONOGRAFIJOS POKYČIAI POTRIDENTINĖJE EUROPOJE. Skyrius skirtas

naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų plitimo problemai ir ikonografijos

pokyčiams potridentinėje Europoje atskleisti.

1.1 Sklaidos tendencijos. Poskyryje siekta parodyti disertacijoje analizuojamos

temos atvaizdų sklaidos tęstinumą nuo viduramžių iki baroko. Evangelinis pasakojimas

sparčiausiai vystėsi viduramžių bei ankstyvojo renesanso laikotarpiu, įgaudamas tam

tikrą tipologizacijos tradiciją, kurios ištakos - Prancūzijoje. Nuosekliausiai išplėtotuose

pasakojimuose Išganymo istorija, kurioje akcentuojamas Dievo Motinos vaidmuo,

pradedama nuo Marijos tėvų gyvenimo scenų ir baigiama kulminaciniu jos egzistencijos

momentu – Vainikavimu danguje. Viduramžių ir ankstyvojo renesanso dailėje Marijos

vaikystės ir jaunystės kūdikystės siužetams buvo skiriama ne mažiau dėmesio nei

Jėzaus. Tačiau svarbu pabrėžti tai, jog visos šios išsamios Marijos istorijos kilmės

šaltinis – apokrifinės evangelijos. Tai turėjo reikšmės tolimesnei naratyvinių siužetų

sklaidai. Tridento nuostatos nebuvo palankios apokrifams, besiremiantiems legendine

kūryba. 1546 m. buvo oficialiai apibrėžtas Šventojo Rašto kanonas. Apokrifinės

istorijos, atspindinčios Švč. Mergelės Marijos vaikystę ir jaunystę, baroko laikotarpiu

buvo beveik pamirštos. Tačiau, paradoksalu, apokrifai tam tikra prasme padėjo

išryškinti ir iškelti kitus jos gyvenimo aspektus: potridentinė epocha siekė išryškinti

triumfuojančios Marijos įvaizdį, kadangi reformacija jos reikšmės nepripažino.

41

1.2 Tridento susirinkimo įtaka naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų

ikonografijai. Poskyryje siekta atskleisti, kokią įtaką Tridento susirinkimo nuostatai

padarė konkrečių darbe analizuojamų siužetų ikonografijai. Potridentiniu laikotarpiu

svarbiausi Naujojo Testamento siužetai buvo iš naujo teologiškai apmąstyti ir

menininkams duoti gana tikslūs nurodymai, kaip turėtų būti vaizduojama viena ar kita

scena, kas turi išliekamąją vertę ir kas turėtų būti keistina. Stengtasi atsiriboti nuo

apokrifinės literatūros ir kiekvienam motyvui rasti paaiškinimą Šventajame Rašte. Šie

svarstymai dažniausiai koncentravosi ties detalėmis, retai keisdami pačią ikonografinės

formulės esmę. Trumpas ir glaustas Tridento nuostatas meno klausimu vystė daugelis

teologų. Daug dėmesio skirta ir naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų aspektams,

į kuriuos ypač gilinosi Molanas. Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai yra vienas

dažniausiai vaizduojamų Naujojo Testamento įvykių ir šis ikonografinis tipas baroko

laikotarpiu patyrė bene ryškiausius pokyčius. XVII a. europinėje dailėje meditatyvias

viduramžių bei renesanso Apreiškimo scenas, vykstančias be liudininkų, intymioje

kambario erdvėje, pakeičia kontrastingas šventinis šurmulys. Veiksmo erdvėje

susijungia žemė ir dangus, ji praranda konkretumą. Šį pokytį dailėje lėmė potridentinėje

sampratoje įsivyravęs požiūris, jog toks svarbus dialogas, kuriame sprendžiasi žmonijos

likimas, negali vykti vienumoje.

Jėzaus gimimo siužetų ikonografija taip pat patyrė keletą pokyčių. Teoriniame

lygmenyje buvo dar kartą apsvarstytas viduramžiais plačiai paplitęs vaizdavimas, kai

Marija po gimdymo guli patale, o Kūdikiu rūpinasi pribuvėjos. Molanas teigė, kad

gimdymo skausmus kenčiančios Dievo Motinos vaizdavimas prieštarauja mokymui apie

Nekaltąjį Prasidėjimą. Švč. Mergelė Marija yra nekaltai pradėta, todėl laisva nuo

gimtosios nuodėmės ir fizinis skausmas yra svetimas jos prigimčiai. Molanas pritarė

renesanso laikotarpiu paplitusiai ikonografinei formulei, kai Marija klūpinti adoruoja

ant žemės gulintį bei spindulius skleidžiantį Kūdikėlį. Tokio vaizdavimo šaltinis – šv.

Brigitos regėjimai.

Išminčių pagarbinimo ikonografija potridentiniu laikotarpiu keitėsi mažiau.

Teologai iš esmės neprieštaravo viduramžiais susiformavusiai ikonografinei formulei,

kurioje vaizduojami Jėzaus pagarbinti atėję trys išminčiai. Baroko kūriniuose išliko ir

nuo ankstyvojo renesanso Išminčių pagarbinimo kūriniams būdinga visuotinio

džiaugsmo atmosfera. Teologai šiek tiek dėmesio skyrė išminčių odos spalvos

42

klausimui. Molano nuomone, teisingiau būtų visus vaizduoti baltaodžiais, kadangi

vienas iš jų juodaodžiu „tapo“ neseniai. Taip pat svarbu pagrįsti tai, jog išminčiai gali

būti vaizduojami kaip karaliai. Šią tradiciją jis argumentavo tuo, jog Persijoje karaliai

visuomet buvo ir išminčiai (magai).

Potridentiniuose Bėgimo į Egiptą siužetuose taip pat atsirado naujovių. Esminį

pokytį lėmė anksčiau aptartas požiūris į asilą ir jautį šventuose atvaizduose. Nors

teoriškai šiems motyvams paaiškinti ir buvo rastas svarus argumentas Senajame

Testamente, pastebėtas Molano, tačiau menininkai vengė akcentuoti šiuos gyvulius.

Epizodas su palme buvo visuotinai pripažintas apokrifine išmone, neturinčia pagrindo

Šventajame Rašte, tačiau visi buvo nuolaidūs šiam mielam Bėgimo į Egiptą epizodui.

Molanas taip pat nusakė, kaip turėtų būti vaizduojamas Švč. Mergelės Marijos

Ėmimas į dangų ir Vainikavimas. Jis akcentavo, jog, kylant į dangų, Dievo Motinos

rankos turi būti nukreiptos aukštyn ar sudėtos maldai. Kalbėdamas apie Švč. Mergelės

Marijos vainikavimą, Molanas kaip svarbiausią šaltinį nurodo ne apokrifinį veikalą, bet

Apreiškimą Jonui. Pasak jo, Marija, paimta į dangų, tampa dangaus Karaliene, tad reikia

tokį Dievo Motinos statusą ir perteikti, kaip rašoma Apokalipsėje.

II. IKONOGRAFINIŲ TIPŲ PLITIMAS LDK. Skyriuje, remiantis šaltinių

tyrimais, aiškinamasi, kaip XVII – XVIII a. Lietuvoje plito disertacijoje analizuojami

siužetai. Tapybos sklaidos analizė atlikta remiantis XVII – XVIII a. LDK šaltinių, t. y.

bažnyčių inventorių ir vizitacijų duomenimis. Inventoriai ir vizitacijos daugiausiai

duomenų pateikia apie altorių tapybą. Skyriuje taip pat nurodomi svarbiausi išlikę

molbertinės ir sienų tapybos ciklai, aptariama šių atvaizdų funkcionavimo problema

privačiose kolekcijose.

LDK dailėje kartojosi panašios sklaidos tendencijos kaip ir Europoje. Čia buvo

perimti ir vystėsi specifiniai Baroko kultūros reiškiniai. Ypač populiari buvo

stebuklingųjų atvaizdų bei jų kopijų garbinimo tradicija, gausiai vaizduoti šventieji.

Šaltiniuose sutinkami negausūs Marijos vaikystės ir jaunystės (Marijos gimimo, Švč.

Mergelės Marijos įvesdinimo į šventyklą, Marijos ir Juozapo sužadėtuvių) atvaizdų

paminėjimai. Archyvinių šaltinių tyrimai liudija, jog Marijos motinystės grupės

kontekste labiausiai paplitę buvo šie siužetai: Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai ir

Apsilankymas pas Elzbietą. Jie plito tiek altorių, tiek sienų ir molbertinėje tapyboje. Kai

kurie Europoje populiarūs ikonografiniai tipai, pavyzdžiui, Kristaus gimimas, buvo

43

nepaprastai reti. Jėzaus gimimo įvykis bažnytinėje liturgijoje yra labai svarbus, todėl

šios temos molbertinių kūrinių retumas paaiškinamas nebent tuo, jog per šv. Kalėdų

šventes bažnyčiose buvo įrengiamos prakartėlės, kurių užteko Bažnyčios bei tikinčiųjų

poreikiams. Nedažnai vaizduoti ir kiti Jėzaus kūdikystės ciklui priklausantys siužetai –

Jėzaus paaukojimas šventykloje, Bėgimas į Egiptą. Pastarasis siužetas, taip pat Poilsis

pakeliui į Egiptą, Grįžimas iš Egipto šaltiniuose retai identifikuojamas, kadangi jie visi

galėjo būti įvardinami kaip Šventosios Šeimos atvaizdai. Tačiau šių siužetų pavieniai

paminėjimai, pavyzdžiui, Marijos vaikystės bei jaunystės grupėje, vizitacijose ir

inventoriuose taip pat sutinkami.

Pastebima tendencija, kad vienoje bažnyčioje būdavo keletas Jėzaus kūdikystės

grupės kūrinių, kadangi tematiškai ir liturginiu požiūriu jie glaudžiai tarpusavyje susiję.

Antai Kauno arkikatedros bazilikos šventovės altoriuose nuo 1700 m. minimi

Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, Išminčių pagrabinimo, Jėzaus paaukojimo

šventykloje atvaizdai, o Myro bažnyčios didžiajame altoriuje – gražus Jėzaus gimimo,

Jėzaus apipjaustymo ir Išminčių pagarbinimo atvaizdų junginio pavyzdys. Jėzaus

apipjaustymo ikonografinio tipo atvaizdai – patys rečiausi.

Dievo Motinos žemiškojo gyvenimo užbaigos bei išaukštinimo grupėje

neabejotiną daugumą sudaro Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ikonografinis tipas.

Ikonografinio tipo atvaizdų retumas katalikiškoje LDK dailėje nebūtinai reiškė,

kad nebuvo ir atitinkamo pamaldumo. Pavyzdžiui, Abiejų Tautų Respublikoje

katalikiškos Marijos Gimimo titulo bažnyčios sudarė vieną gausiausių grupių, tačiau

bažnyčios titulas, populiari pamaldumo forma nebūtinai turėjo tapatų vizualinį

atitikmenį šventovėje. Nors tradiciškai buvo įprasta, kad bažnyčių altorius, ypač didįjį,

puoštų to paties titulo, kaip ir šventovė, atvaizdas. Taip pat siekta, kad ir praktikuojamas

kulto formas stiprintų atitinkama vizualinė išraiška.

Naratyvinės mariologijos kūrinių kontekste buvo ir stebuklingų atvaizdų:

sutinkami Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, Ėmimo į dangų, Marijos Gimimo,

Apsilankymo pas Elzbietą ikonografinio tipo malonėmis garsėjantys atvaizdai. Tuo

atveju, kai kūriniai stebuklingi, šaltiniuose jie išsamiau aprašomi, smulkiau apibūdinami

aptaisai, paaukoti papuošalai, votai.

Naratyviniai Švč. Mergelės Marijos atvaizdai plito ir sienų bei molbertinės

tapybos cikluose. Ciklai daugiau būdingi sienų tapybai. Mariologiniai siužetai

44

dažniausiai vaizduoti kristologinių ir kitos tematikos kūrinių kontekste, tačiau yra ir

keletas išimčių. Viena iš jų – Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia,

kuri šiuo požiūriu yra išskirtinė. Tai vienintelė šventovė LDK, kurios sienų tapyboje

nuosekliausiai ir išsamiausiai pasakojama Dievo Motinos gyvenimo istorija (XVII a. II

p.). Mažiau išplėtoti freskų ciklai taip pat yra Vilniaus katedros Valavičių koplyčios

skliaute (XVII a.), Mstislavlio bažnyčios XVIII a. sienų tapyboje. Vilniaus Šv. Petro ir

Povilo bažnyčios kairiojo transepto skliautą puošia ikonografiniu požiūriu įdomus

penkių stiuko lipdinių ciklas (XVII a. II p.). XVIII a. siužetiniai Švč. Mergelės Marijos

atvaizdai dažniau komponuojami į bendrus Naujojo ar Senojo Testamento bei kitus

įvairios tematikos ciklus. Minėtinas Vilniaus dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios ir

vienuolyno ansamblio koridoriaus Šv. Rožinio ir Marijos litanijos freskų ciklas.

Dievo Motinos Ėmimas į dangų sienų, kaip ir molbertinėje tapyboje, dominavo.

Šis kulminacinis momentas paprastai komponuotas bažnyčių skliautuose ir kupoluose,

kurie Baroko laikotarpiu buvo išnaudojami apoteozinių šventųjų scenų vaizdavimui.

Molbertinės tapybos kontekste išskirtinas 1642 – 1649 m. ant lentų nutapytas

Jokūbo iš Tykocino Jėzaus kūdikystės siužetų ciklas, puošęs Gardino brigitiečių

Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios choro parapetą. XVIII a. pabaigoje

pastebimas akademistinės stilistikos naratyvinių Naujojo ir Senojo Testamento tapybos

ciklų populiarėjimas. Antai apie 1790 m. vyskupo Ignaco Jokūbo kvietimu į Vilnių

atvyko italų dailininkas Constantino Villani, Vilniaus katedrai nutapęs šešiolikos scenų

ciklą. 1796 – 1801 m. Petras Rozelinas Tytuvėnų bernardinų Švč. Mergelės Marijos

Angeliškosios bažnyčiai nutapė šešių Naujojo Testamento scenų ciklą, kurio kontekste -

Jėzaus gimimas ir Išminčių pagarbinimas.

Retai galima identifikuoti kolekcijose buvusių kūrinių įsigijimo vietą, laiką bei

autorystę, dažnai ir siužetą, jei jie neišlikę arba nežinoma dabartinė buvimo vieta.

Tyrimai liudija, jog XVII – XVIII a. privačiuose rinkiniuose dominavo religinio turinio

kūriniai bei portretai, o artėjant Apšvietos laikotarpiui pradėjo daugėti pasaulietinio

meno pavyzdžių. Tačiau sakralinėje tematikoje vyravo ne siužetiniai, paremti Biblijos ir

kitų religinių tekstų pasakojimu, atvaizdai, bet devociniai Jėzų Kristų, Švč. Mergelę

Mariją bei atskirus šventuosius vaizdavę kūriniai.

45

III. IKONOGRAFIJOS ŠALTINIAI XVII – XVIII A. LIETUVOJE.

Skyriuje analizuojami rašytiniai ir vizualieji šaltiniai Lietuvoje, darę ar galėję daryti

įtaką meniniam ir ikonografiniam sprendimui. Šaltinių apžvalgos kontekste išskiriami ir

plačiau analizuojami XVII – XVIII a. LDK naudoti Mišiolai, patekę į Lietuvą iš įvairių

užsienio šalių. Mišiolai pasirinkti todėl, kad sudaro gausiausią disertacijai aktualiais

siužetais iliustruotų leidinių grupę.

3.1 Tekstinių ir vizualiųjų šaltinių apžvalga. Poskyryje atskleidžiama, jog

Lietuvoje, be Naujojo Testamento, populiariausi buvo du veikalai, kuriuose, greta

Jėzaus, pasakojama ir Marijos gyvenimo istorija – tai Jokūbo Voraginiečio Aukso

legenda ir pranciškono J. de Caulibus veikalas Jėzaus gyvenimo apmąstymai. Jie

svarbūs kaip ikonografijos kilmės šaltiniai, be to, liudija, kad Lietuvą pasiekdavo

populiariausi Europos veikalai, kai kurie buvo verčiami ir į lietuvių kalbą; vis dėlto šie

leidiniai negalėjo būti tiesioginiais ikonografijos šaltiniais, nes Lietuvoje buvo perimti

Europoje dar viduramžiais susiformavę kanonai. Pagrindiniai sakralinių atvaizdų

ikonografijos šaltiniai LDK buvo vizualiniai - tai atvežtiniai meno kūriniai, įvairaus

pobūdžio religinių leidinių, daugiausiai Mišiolų, Marijos valandų. Apie privačiose

kolekcijose buvusius šios temos kūrinius žinios yra kuklios, tad spręsti apie jų įtaką

naratyvinei mariologijai sunku, reikia išsamesnių tyrimų.

3.2. Švč. Mergelės Marijos atvaizdų reikšmė Mišiolų iliustravimo sistemoje.

LDK dominavo Mišiolai, išleisti Antverpeno, Venecijos, Augsburgo leidyklose. Rečiau

spaudiniai kraštą pasiekdavo iš Romos, Kelno, Kempteno, Liono. Bibliotekose saugomų

egzempliorių vertę sustiprina tai, jog jose esantys rankraštiniai įrašai neretai liudija, kam

egzempliorius priklausė, kas jį parūpino, dovanojo ar sutvarkė (įrišo). Mariologinė

tematika čia užima svarbią reikšmę, ypač Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai siužetas,

kuriame akcentuojama Dievo pažado išsipildymo pradžia bei Dievo Motinos sutikimo

dalyvauti išganymo plane reikšmė, juo pradedamas iliustracijų ciklas. Jėzaus kūdikystės

tematikos atvaizduose, iliustruojančiuose šv. Kalėdų švenčių laikotarpį, ir teologiniu, ir

vizualiuoju aspektais akcentuojamas žemiškosios bei metafizinės Marijos motinystės

aspektas. Tai, kad į gana griežtą ir kruopščiai atrinktą potridentinių Mišiolų iliustravimo

sistemą įtrauktas ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų, dar kartą patvirtina ypatingą

šio įvykio, XX a. tapusio dogma, reikšmę krikščionių tikėjime.

46

LDK naudotų Mišiolų iliustracijose atsispindi pagrindinės XVII – XVIII a.

Europos mene plitusios ikonografinės mariologinių siužetų kompozicijos bei plastinės

Flandrijos, Italijos, Vokietijos baroko, kartais ir XVII a. klasicizmo tendencijos.

Graviūrų analizė dar kartą patvirtina, kad to laikotarpio Vakarų Europos iliustravimo

tradicijoje buvo įprasta kopijuoti ne tik tapybos kūrinius ar piešinius, bet ir ankstesnių

leidinių graviūras. Daugiau ar mažiau interpretuotas kopijas signavo skirtingi graveriai.

Toks buvo reprodukavimo metodas, šioje srityje vertintas ne originalumas, bet

meistriškumas, amatas. Tačiau neabejotina, kad didesnę meninę vertę turi graviūros,

raižytos pagal tapybos kūrinį arba interpretuotos kopijos. Iliustravimo srityje grafikos

funkcija buvo reprodukuoti, platinti kūrybą, vizualiai papildančią ir sustiprinančią

rašytinį religinio leidinio turinį. Iliustracijos, kaip ir bažnyčių menas, atliko ir

šviečiamąją funkciją, buvo ikonografijos šaltiniu.

IV. NARATYVINIŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ATVAIZDŲ

IKONOGRAFIJOS YPATYBĖS XVII – XVIII A. LIETUVOS TAPYBOJE.

4.1 Švč. Mergelės Marijos motinystė.

4.1.1 Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai. Ikonografinio tipo atvaizdų plitimas

XVII – XVIII a. Lietuvoje susijęs su teologine bei liturgine jo svarba. Šio laikotarpio

dailėje dominavo dvi ikonografinės schemos. Plačiausiai paplitusi yra dinamiška

barokinė diagonalinė kompozicija, kurioje arkangelas džiugią žinią praneša

triukšmingai nusileisdamas iš debesų. Švč. Mergelė tuo metu prisipildo pamaldumo

dvasios, kuri atsispindi jos įkvėptame veide, gestuose. Arkangelo Gabrieliaus ir Dievo

Motinos pozų bei gestų visuma leidžia nustatyti dialogo fazes. Dažniausiai

vaizduojamas momentas yra antroji ir trečioji dialogo fazės, t. y. arkangelo Gabrieliaus

aiškinimas apie šventąją Dvasią bei nuolankus Švč. Mergelės sutikimas. Šie atvaizdai

priskiriami istorinių-biblijinių kūrinių grupei, kurią reprezentuoja kūriniai, esantys

Pažaislio, Rokiškio, Kvetkų, Janapolės, Platelių bažnyčiose. Šios kompozicijos

atvaizdai buvo populiarūs Vakarų Europos, ypač italų Baroko dailėje.

Antroji ikonografinė schema Vakarų Europos meno kontekste buvo mažiau

populiari, tačiau gana plačiai plito Lenkijos ir LKD dailėje. Kompozicijoms būdinga

renesansinė pusiausvyra, Gabrieliaus ir Marijos bendravimas ramesnis, intymesnis,

jaudinančiai subtilus. Jie dažniau pasižymi išplėtota teologija ir priskiriami teologinių

atvaizdų grupei. Išanalizavus šiuos kūrinius, paaiškėjo, jog potridentiniu laikotarpiu

47

LDK pamaldumo tradicijoje samprata apie Švč. Mergelę Mariją kaip Viešpaties

Sužadėtinę, buvo itin populiari, šis aspektas dažnai išryškintas Apreiškimo siužetuose.

Išskirtini Kauno arkivyskupijos muziejaus, Vilniaus Bernardinų bažnyčios, Skuolių

koplyčios, Gardino brigitiečių vienuolyno bažnyčios atvaizdai. Tačiau yra ir

Apreiškimo, pavaizduoto interjere, pavyzdžių, kurie neturi papildomos teologinės

dimensijos: šiuo požiūriu itin išraiškingas Mosėdžio bažnyčios paveikslas. Kadangi

siužeto ikonografijoje labai svarbi baldakimo, interjero elemento, įgavusio stiprią

simbolinę prasmę, reikšmė, renesansinė tradicija vaizduoti Apreiškimą interjere buvo

plačiai taikoma ir potridentiniu laikotarpiu.

4.1.2 Apsilankymas pas Elzbietą. Gan negausiai išlikusių Švč. Mergelės

Marijos apsilankymo pas Elzbietą kūrinių ikonografijos analizė liudija, jog XVII –

XVIII a. Lietuvoje plitusiems šios temos atvaizdams dažniausiai būdingas dvejopas

vaizdavimo variantas – apsikabinimo gestas ir pasisveikinimas per atstumą,

pasirengimas apsikabinti. Šventųjų moterų susitikimo scenoje dalyvauja šv. Juozapas,

Marijos sužadėtinis arba Zacharijas, Elzbietos vyras, neretai – abu kartu. Sceną papildo

Barokui būdinga dangiška palyda, t. y. putti, atliekantys pagalbininkų vaidmenį,

nešdami užrašus su lotyniškais Marijos ir Elzbietos žodžiais iš Naujojo Testamento,

šventųjų moterų ištartais susitikimo momentu. Šiuo metu turimais duomenimis iki mūsų

dienų daugiausiai išliko XVIII a. tapybos kūrinių, XVII a. pavyzdžiai reti.

4.1.3 Jėzaus gimimas, Piemenėlių pasveikinimas. Analizuojant atskirų

išlikusių Jėzaus gimimo atvaizdų ikonografinę analizę XVII – XVIII a. Lietuvoje,

išryškėjo, kad šis siužetas buvo dažnai įtraukiamas į Jėzaus ir Marijos gyvenimo ciklus,

tuo tarpu išlikusių altorinių atvaizdų nėra gausu. Ikonografinio tipo pavyzdžių yra M. A.

Pallonio (1676 – 1680), J. iš Tykocino (1642 – 1649), K. Vilani (XVIII a. pab.), P.

Rozelino (1796 – 1801) nutapytuose cikluose. Gražus XVIII a. II p. altorinio paveikslo

pavyzdys yra Rumbonių bažnyčioje. Švč. Mergelė Marija su Jėzumi čia yra pagrindiniai

kūrinio kompozicijos akcentai. XVII a. atvaizdai išsiskiria santūria barokine plastika,

XVIII a. pab. kūriniuose (P. Rozelino, K. Villani cikluose) pasireiškia akademistinės

tapybos tendencijos, tačiau ikonografiniu požiūriu ryškių pokyčių neįvyksta –

dominuoja kompozicijos, kuriose Jėzaus gimimas derinamas su Piemenėlių

pasveikinimu; XVIII a. kūriniuose ryškesnis visuotinio pagarbinimo aspektas, tuo tarpu

XVII a. scenos ramesnės, jaukesnė jų atmosfera, mažesnis dalyvių skaičius, tačiau

48

neretai jie išraiškingesni. Jokūbo iš Tykocino cikle esantis pavyzdys liudija, jog LDK

taip pat kurti atvaizdai pagal šv. Brigitos regėjimą, kuriuose Dievo Motina adoruoja

Kūdikį.

Jėzaus gimimo siužetuose atsispindi trys „Aukso legendoje“ išvardinti kūrinijos

lygmenys: simbolinę prasmę turintys daiktai (kolonos, kopėčios, šienas ir kt.), augalai,

gyvūnai (jautis, asilas, avinėliai), žmonės (piemenėliai), tačiau pastebėta, jog Lietuvoje

išlikusiuose bažnyčių kūriniuose nedalyvauja angelai. Europoje teologinių diskusijų

objektu tapusių jaučio ir asilo motyvų Lietuvoje iš esmės nevengta, jie dažniausiai

vaizduoti Jėzaus gimimo siužetuose, kartais net itin originaliai, kaip M. A. Pallonio

kūrinyje. Tačiau kai kuriuose atvaizduose pastebima tendencija jų neišryškinti, dažniau

akcentuojamas avinėlio kaip būsimos Kristaus kančios simbolis. Aiški kompozicinė

architektūrinės, kurioje visuomet vaizduojama Marija ir Jėzus, dažnai Juozapas, ir

peizažinės erdvės, kurioje paprastai komponuojami kiti įvykio liudytojai, skirtis būdinga

ne tik Gimimo, bet, kaip toliau atsiskleis, ir kitų Jėzaus kūdikystės, ypač Išminčių

pagarbinimo, siužetams. Piemenėlių pasveikinimas vaizduotas ir atskirai, tačiau tokie

atvejai buvo reti.

4.1.4 Išminčių pagarbinimas. Išminčių pagarbinimo ikonografijai XVII –

XVIII a. Lietuvos dailėje didelė kompozicinė įvairovė nebūdinga, siužetai vienas nuo

kito skiriasi ne kompozicinėmis schemomis, bet Marijos su Kūdikiu, Juozapo, išminčių,

masinių scenų, fono interpretavimu. Marija su Kūdikiu šio siužeto, kaip ir Jėzaus

gimimo, kompozicijose visuomet yra centrinis asmuo, aplink kurį grupuojasi visi kiti

įvykio dalyviai. XVII a. ikonografinio tipo pavyzdžių yra minėtuose Pažaislio, Gardino

brigitiečių bažnyčios cikluose, XVIII a. - Prienų (XVIII a. pab.), Maironių (XVIII a. II

p.), Karvio (XVIII a. II p.), Jonavos (XVIII a. pab.) ir kt. bažnyčių paveiksluose.

Ikonografiniu požiūriu Išminčių pagarbinimo siužetas daug kuo siejasi su Jėzaus

gimimu bei Piemenėlių pasveikinimu. Panašus erdvės traktavimas, neišvengiamai yra

bendra įvykio vietos, t. y. Betliejaus tvartelio ar pastato griuvėsių simbolika, vienuose

atvaizduose išlieka jautis ir asilas, kituose prioritetas teikiamas kupranugarių motyvams.

Sutinkamos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje retos ikonografinės detalės, kaip,

pavyzdžiui, M. A. Pallonio freskoje, kur visi išminčiai pavaizduoti baltaodžiai. XVIII a.,

kaip ir Europoje, greta keliafigūrių kompozicijų, kuriose dalyvauja pagrindiniai veikėjai

49

ir negausi palyda, plinta ir daugiaplanės, kuriose ryškesnė visuotinumo ir

bendruomeniškumo atmosfera.

4.1.5 Jėzaus paaukojimas šventykloje. Švč. Mergelės Marijos apvalymo arba

Jėzaus paaukojimo siužeto kompozicijų dominuojantis motyvas yra vyriausiojo kunigo,

XVII – XVIII a. Lietuvoje, kaip ir Europoje, dažniausiai tapatinamo su pranašu

Simeonu, figūra. Tačiau pasitaiko ir retesnių variantų, kai jie abu vaizduojami atskirai.

Tuo tarpu Dievo Motina, priešingai, nei anksčiau aptartuose Jėzaus gimimo ir Išminčių

pagarbinimo siužetuose, čia nėra centrinis asmuo, tačiau Marija visuomet greta,

vaizduojama dvejopai – perduodanti Kūdikį ar klūpanti. Jai būdinga nuolankumo,

pagarbos pozicija išreiškia ypatingos įvykio svarbos suvokimą. Matyt, siekdami

paįvairinti Jėzaus paaukojimo siužetą, suteikti jam intriguojančių detalių dailininkai

mėgo eksperimentuoti su antraplaniu moters su balandėliais motyvu, originaliai ir

žaismingai jį interpretuodami. Šis ikonografinis tipas dažniausiai komponuotas į

molbertinės ir sienų tapybos ciklus, jį reprezentuoja pavyzdžiai, esantys Vilniaus

dominikonų, Gardino brigitiečių, Mstislavlio cikluose. M.A. Pallonio kūrinys Pažaislio

bažnyčioje liudija Rubenso įtaką šios temos interpretacijai.

4.1.6 Žemiškoji Trejybė. Šventoji Šeima krikščioniškoje dailėje vaizduojama

labai įvairiai. Kūriniai, vaizduojantys Bėgimą ar Poilsį pakeliui į Egiptą, XVII – XVIII

a. Lietuvoje nebuvo itin populiarūs. Potridentiniame mene, taip pat ir LDK, plačiau

paplito atvaizdai, kurių prototipas – Grįžimas iš Egipto. Šiame siužete, dažniausiai

gamtos fone, vaizduojami Marija ir Juozapas, vedantys už rankų jau paaugusį Jėzų. Tuo

tarpu naują grupę papildo viršuje, paprastai virš Jėzaus vaizduojamas Dievas Tėvas ir

po juo sklendžianti Šventoji Dvasia balandžio pavidalu. Tokia kompozicija įgauna

papildomą teologinę dimensiją – tai dviguba – dangiškoji ir žemiškoji - Trejybė. Vieną

žymiausių tokios interpretacijos atvaizdų europinėje dailėje yra nutapęs Bartolomé

Estebanas Murillo (apie 1681). Lenkijoje analizuojamai temai priklauso garsus Kališo

stebuklingas paveikslas (XVII a. II p.). Vieni išraiškingiausių šios temos atvaizdų LDK

yra Vilniaus Šv. Teresės, Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Krakių Šv. apaštalo

Mato bažnyčiose. Visiems atvaizdams būdinga tradicinė kompozicija, skiriasi tik

smulkios ikonografinės detalės, kūno padėtis. Daug Žemiškosios Trejybės temos XVII-

XVIII a. pavyzdžių yra išsaugota Gudijos senosios kultūros muziejuje: tai atvaizdai iš

Gardino, Valkavisko rajono, Glubokojės ir kitų bažnyčių. Vienas šio tipo atvaidų yra

50

Šiluvos bazilikos paveiksle (XVIII a. II p.), kur Šventoji Šeima pavaizduota kaip įprasta

dangiškos ir žemiškos Trejybės atvaizduose, tačiau paveikslo kompozicija taip pat ir

skiriasi nuo tradicinio Dangiškosios ir žemiškosios Trejybės siužeto traktavimo: ją

papildo Jėzaus tarp Šventojo Rašto aiškintojų tema. Šių kūrinių grupė peržengia

naratyvinio atvaizdo ribas ir priskiriama prie turinčių papildomą teologinį matmenį.

4.2. Dievo Motinos išaukštinimas.

Nepaisant gausių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų siužeto paminėjimų

šaltiniuose, XVII – XVIII a. atvaizdų Lietuvoje išliko ne tiek daug, kaip galima tikėtis.

Galima šio reiškinio prielaida gali būti ta, jog XIX a. šie kūriniai buvo keičiami naujais.

Išlikusi tapyba byloja, jog XVII – XVIII a. plito trejopo pobūdžio ikonografinės

kompozicijos: veiksmas gali vykti dangiškoje arba dangiškoje ir žemiškoje sferose,

pastarojoje grupuojasi apaštalai. XVII a. būdingesnės schemos, sukurtos remiantis

Ticiano, Rubenso, Correggio ar Carraccio pirmavaizdžiais. Šią grupę reprezentuoja

Pažaislio, Kauno arkikatedros, Merkinės, Lyduokių bažnyčių ir kiti pavyzdžiai. XVIII

a., ypač II p. padažnėja racionalesnės, vienos sferos kompozicijos, kurių kilmę galima

sieti su G. Reni, N. Poussino, B. E. Murillo sukurtais pavyzdžiais. Tokią grupę

iliustruoja Prienų, Medingėnų, Raguvėlės, Jiezno, Vilniaus pranciškonų ir dominikonų

bažnyčių bei kiti kūriniai. Lietuvoje neretai sutinkamos ir G. Reni Ėmimo į dangų

varianto kopijos. Įdomią grupę sudaro atvaizdai, kuriuose Ėmimas į dangų derinamas su

Nekaltai Pradėtosios ikonografiniu tipu, pavyzdžiui, Kražių, Rudaminos paveiksluose.

IŠVADOS

Atliktas tyrimas leidžia daryti šias apibendrinančias išvadas:

1. Naratyvinių mariologinių siužetų sklaidos apžvalga parodė, kad Europoje dar

viduramžiais susiformavusi vaizdavimo tradicija baroko laikotarpiu buvo tęsiama,

tačiau pastebimas plitimo, ypač Marijos vaikystės, jaunystės bei motinystės

atvaizdų, sulėtėjimas. Tam reikšmės turėjo išaugęs naujų, potridentinės

ideologijos akcentuotų pamaldumo formų populiarumas bei oficialus Šventojo

Rašto kanono patvirtinimas Tridento susirinkime. Tuomet aiškiai atskirtos

apokrifinės evangelijos, nelaikytos Dievo įkvėptomis knygomis, tačiau turėjusios

didelės reikšmės kristologinės ir mariologinės ikonografijos formavimuisi. Antra

vertus, Bažnyčios reforma lėmė išskirtinį Marijos išaukštinimo siužetų - Švč.

Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Vainikavimo - suklestėjimą, kadangi siekta

51

visomis priemonėmis akcentuoti Dievo Motinos ir šventųjų reikšmę katalikų

tikėjimui, kurią neigė reformacijos ideologai.

2. Europos ikonografijos pokyčių analizė atskleidė, jog baroko laikotarpiu

naratyvinės mariologijos vaizdavimo tradiciją papildė naujovės, kurias lėmė

epochos reikalavimai. Buvo permąstytos krikščioniškųjų siužetų vaizdavimo

dailėje taisyklės, siekiant įrodyti atitinkamų ikonografinių tipų, atskirų jų

elementų pagrįstumą ar koreguotinus dalykus. Reformacijos įtakoje siekta

„apvalyti“ siužetus nuo apokrifinių detalių, ieškota jų kilmės paaiškinimo

Senajame bei Naujajame Testamente. Išryškėjo, jog nemaža „legendų“ yra kilę iš

Senojo Testamento pranašysčių, tik vėliau jos pateko į apokrifus, todėl mene yra

pateisinamos. Teorinės rekomendacijos sulaukė atbalsio dailėje, tradicijos

susipynė su naujovėmis, tačiau radikalių pokyčių dar viduramžiais susiformavusių

ikonografinių schemų atžvilgiu neįvyko: siekta atsisakyti ar neakcentuoti detalių,

kurios neturi pagrindo Šventajame Rašte, tačiau dėl tradicijos gajumo jos galutinai

neišnyko. Vienas esmingiausių pokyčių, susijusių su bendru laikotarpio siekiu

skatinti emocionalų pamaldumą, yra tai, kad kamerinį siužetų pobūdį, kai įvykyje

dalyvauja tik pagrindiniai veikėjai, keitė daugiaplanės dinamiškos, visuotinio

džiugesio prisodrintos scenos.

3. Naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų sklaida XVII – XVIII a. LDK dailėje

yra betarpiškai susijusi su Vakarų Europos procesais. Šios temos atvaizdai plito

altorių, molbertinėje, sienų ir molbertinės tapybos cikluose, liturginių knygų

grafikoje. Jų plitimas visų pirma yra susijęs su liturgija, atitinkamų Bažnyčios

švenčių populiarumu. Tai ypač akivaizdžiai atsiskleidžia tiesiogiai su liturgija

susijusių leidinių, t. y. Mišiolų ir Marijos valandų, struktūroje bei iliustravimo

sistemoje. Išsamus pamaldumo formų tyrinėjimas nebuvo šios disertacijos tikslas,

tačiau pastebima, kad vienuolijų, brolijų įtaka šių siužetų plitimui nebuvo labai

ryški, palyginus, pavyzdžiui, su tokiomis populiariomis brolijomis, kaip Rožinio,

Škaplieriaus bei jas atitinkamai steigusiais dominikonų ir karmelitų vienuolynais.

4. Lietuvoje ypatingu populiarumu išsiskyrė Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai

atvaizdai. Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai aktualumą galima paaiškinti

teologine įvykio reikšme bei jo svarba liturgijoje: nuo Apreiškimo prasideda

pirmasis žmonijos atpirkimo etapas, įvykiui aktualizuoti skirta ne tik atskira

52

šventė – Įsikūnijimo slėpinys kiekvieną dieną primenamas ir advento liturgijoje.

Atvaizdai plito tiek altorių, tiek ir molbertinėje bei sienų tapyboje, dažni cikluose.

Vis dėlto XVIII a. šio ikonografinio tipo sklaida, palyginus su XVII a.,

bažnytinėje dailėje sulėtėjo. Sunku įvardinti konkrečias priežastis, tačiau šį faktą

galima, vėlgi, sieti su naujų potridendinių akcentų įsitvirtinimu.

5. Šaltinių analizė liudija, kad Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų siužetas taip

pat buvo vienas dominuojančių ir XVII a., ir XVIII a. Šios temos atvaizdų

plitimas siejamas tiek su bendra baroko epochos tendencija išaukštinti Dievo

Motiną, tiek su šios šventės populiarumu Lietuvoje. Šio titulo bažnyčios Lietuvoje

buvo vienos gausiausių, tad ir atvaizdai didžiuosiuose altoriuose buvo itin dažni.

6. Be minėtų, plačiau pasklido šie Marijos motinystės (Jėzaus kūdikystės)

ikonografiniai tipai: Apsilankymas pas Elzbietą, Išminčių pagarbinimas. Tuo tarpu

Jėzaus gimimo, Paaukojimo bei Apipjaustymo atvaizdai reti, jie dažniau sutinkami

Kristaus ir Marijos gyvenimo įvykius vaizduojančiuose cikluose. Jėzaus gimimo

atvaizdų retumą altoriuose galima paaiškinti nebent tuo, kad šv. Kalėdų laikotarpio

liturgijoje juos atstojo prakartėlės. Potridentinėje Lietuvos dailėje taip pat paplito

ne Bėgimo į Egiptą, Poilsio pakeliui į Egiptą, Grįžimo iš Egipto siužetai, bet iš

pastarojo ikonografinio tipo išsivystęs Šventosios Šeimos, potridentiniu laikotarpiu

interpretuotos kaip Žemiškoji Trejybė, vaizdavimas.

7. Katalikiškoje XVII – XVIII a. Lietuvoje nesusiformavo ryškus Švč. Mergelės

vaikystės ir jaunystės atvaizdų kultas, jie negausiai minimi bažnyčių inventoriuose

ir vizitacijose, reti išlikę pavyzdžiai neleidžia daryti išsamių ikonografinių

apibendrinimų. Pamaldumas šiuo aspektu pasireiškė kitomis formomis – per

liturgiją, šventes, steigiant atitinkamo titulo bažnyčias, tačiau naratyvinį atvaizdą

šių šventovių altoriuose paprastai keitė ikoninio tipo Švč. Mergelę Mariją su

Kūdikiu vaizduojantis kūrinys.

8. XVII – XVIII a. Lietuvoje plito ir Europoje nuo viduramžių populiarūs veikalai,

kurie turėjo reikšmės ikonografijos formavimuisi – tai Jokūbo Voraginiečio Aukso

legenda bei Johno de Caulibus (anksčiau šv. Bonaventūros, Pseudo-Bonaventūros)

Jėzaus gyvenimo apmąstymai. Gilinimasis į originalius tekstus praturtina ir

praplečia Lietuvos pavyzdžių ikonografijos sampratą.

53

9. Pagrindiniai vizualiniai naratyvinių Švč. Mergelės Marijos atvaizdų ikonografijos

šaltiniai LDK yra liturginių knygų, labiausiai Mišiolų ir Marijos valandų,

graviūros. Iliustracijų paskirtis – vizualiai papildyti, akcentuoti reikšmingiausias

leidinio turinio vietas. Mariologinį aspektą Mišioluose išryškina šie siužetai:

Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai, Jėzaus Gimimas, Išminčių pagarbinimas, Švč.

Mergelės Marijos Ėmimas į dangų. Marijos valandas papildo Švč. Merglės

Marijos įvesdinimas į šventyklą, Apsilankymas pas Elzbietą, Jėzaus

apipjaustymas, Marijos Vainikavimas. Liturginių knygų iliustravimo sistema

patvirtina, kad išskirtinė reikšmė liturgijoje skiriama būtent šiems įvykiams ir,

būdama kiek įvairesnė, iš esmės atliepia šių ikonografinių tipų paplitimą altorių,

molbertinėje ir sienų tapyboje. Nustatyta, kad iliustruoti spaudiniai XVII – XVIII

a. Lietuvą dažniausiai pasiekdavo iš Venecijos, Antverpeno, rečiau – Romos,

Augsburgo leidyklų, jie buvo tiesioginiai baroko laikotarpio Italijos, Flandrijos,

Vokietijos meno tendencijų platintojai Lietuvoje. LDK naudotų liturginių knygų

iliustracijoms būdingos bendros baroko, rečiau – klasicizmo meninės ir

ikonografinės tendencijos, praturtintos skirtingų mokyklų, menininkų stilistiniais

ypatumais.

10. Atlikus formalųjį ikonografijos vertinimą, išryškėjo, jog Lietuvoje sekta

kanoninėmis, Europoje susiformavusiomis ir baroko epochoje plitusiomis

ikonografinėmis schemomis, tačiau atvaizdams būdinga santūresnė įvairovė tiek

pačių ikonografinių tipų, tiek jų vaizdavimo atžvilgiu. Sekant bendromis

plastinėmis ir idėjinėmis laikotarpio meno tendencijomis, ramias, statiškas

kompozicijas keitė kupinos pakylėto jaudulio scenos. Kompozicinių analogų,

pirmavaizdžių ar kopijų paieška atskleidė, kad naratyviniams Švč. Mergelės

Marijos atvaizdams baroko laikotarpiu didžiausią įtaką darė italų ir flamandų

krikščioniškoji dailė, neretai sutinkamos garsių dailininkų (G. Reni, A. Carracci‘o,

A. Correggio, P. P. Rubenso ir kt.) kopijos, interpretuoti sekiniai, arba sekta jų

kūrinių kompozijos pirmavaizdžiais.

11. Išskiriami dvejopo pobūdžio siužetai: tie, kuriuose tiesiogiai iliustruojamas Šv.

Rašte, kituose rašytiniuose šaltiniuose esantis pasakojimas bei tie, kurie turi

sudėtingesnį teologinį lygmenį, papildomas prasmes. Pastaruoju bruožu pasižymi

54

Apreiškimo, Ėmimo į dangų bei Šventosios Šeimos, interpretuojamos kaip

Žemiškoji Trejybė, atvaizdai.

12. Formalioji ikonografinių schemų analizė atskleidė, kad Apreiškimo siužete

dominavo dvejopo pobūdžio kompozicijos. Pirmoji – dinamiška, barokinė

diagonalinė, kurioje arkangelas žinią praneša leisdamasis iš debesų, o Gabrieliaus

ir Dievo Motinos pozų bei gestų visuma leidžia nustatyti jų dialogo fazes. Antroji

ikonografinė schema Vakarų Europos meno kontekste buvo mažiau populiari,

tačiau gana plačiai plito Lenkijos ir LDK dailėje: kompozicijoms būdinga

renesansinė pusiausvyra, Gabrieliaus ir Marijos bendravimas vyksta ramesnėje,

kamerinėje aplinkoje, atitinkami simboliniai motyvai šio tipo atvaizdams suteikia

papildomą teologinę prasmę: Švč. Mergelė Marija interpretuojama kaip Viešpaties

Sužadėtinė. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymas taip pat vaizduotas dvejopai –

apsikabinimo gestas arba momentas prieš apsikabinimą. Išminčių pagarbinime

dominuoja viena ikonografinė formulė, kurioje siužeto dalyvių pozicija yra

daugiau ar mažiau pastovi. Jėzaus gimimas, kaip ir Europos dailėje, yra jungiamas

su Piemenėlių pagarbinimu. XVII – XVIII a. Lietuvoje dominavo toks

Vainikavimo ikonografinis variantas, kuriame Švč. Mergelę karūnuoja Švč.

Trejybė. Tai atitiko potridentinės ideologijos skatinamą šio siužeto interpretaciją

dailėje. Altorių tapyboje dažni atvejai, kai pirmame tarpsnyje yra Ėmimą į dangų

vaizduojantis kūrinys, antrame – Vainikavimas. Plito ir vaizdavimo variantas,

kuomet Dievo Motiną vainikuoja angelai. Kūriniams neretai būdingas

ikonografinis daugiasluoksniškumas, kuomet persipina Ėmimo į dangų,

Vainikavimo, Nekaltai Pradėtosios, Dangaus Karalienės interpretacijos.

Aušra Vasiliauskienė

THE ICONOGRAPHY OF NARRATIVE BLESSED VIRGIN MARY IMAGES IN LITHUANIAN PAINTING

OF 17TH - 18TH CENTURIES

Summary of Doctoral Dissertation

Išleido ir spausdino – Vytauto Didžiojo universiteto leidykla (S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas)

Užsakymo Nr. K11-045. Tiražas 30 egz. 2011 05 09. Nemokamai.