Atn teiss altiniai
Atn teiss altiniai
Antikos (graik ir romn) civilizacija susiformavo Europos
pietuose, viduriemio jros baseine ir savo apogj pasiek I tkst. Pr.
Kr ir I tkst. po Kr pradioje. iuo laikotarpiu graikai ir romnai
pasiek spding laimjim visose visuomeninio gyvenimo sferose, tarp j
ir politikos bei teiss srityse. nedideli vienas nuo kito izoliuoti
miestai-valstybs graik vadinti poliai (takingiausias buvo Atnai).
Taigi Graikijoje nebuvo vientisos valstybs ir teisins sistemos. T.
raida antikinje Graikijoje nepereng poli rib, pltojosi vietos
paproi ir tradicij pagrindu, pasiymjo t. partikuliarizmu.
Labiausiai ipltota senovs Graikijos t. sistema buvo Atnuose.
Seniausias t. altinis At. buvo paproiai, taiau anksiau nei kitur
(jau nuo VIIa. pr. Kr. pab.) pagrindiniu t. alt. tapo st.:
kuriantis Atn valstybei (I tkst pr kr) tauta buvo nustumta eupatrid
(kilmingj), kurie pasisavino ir sutelk vis valdi savo rankose. Todl
demosas (tauta) reikalavo urayti paproius.
621 m pr kr pasirodo pirmasis uraytas paprotins teiss
rinkinys-Drakono statymai. is statymas pasiymjo grietumu ir tapo
iaurumo simboliu. Drakono statymai iki ms dien neiliko. Nepaisant
iaurumo drakono statymai buvo vertinami teigiamai. Tai buvo laikoma
tam tikra demoso pergale prie eupatridus. Drakono statymai apribojo
kraujo kert. Didelis dmesys skiriamas skiriamas savinink
interesams, udik siekiama apsaugoti nuo kankinim kerijant. Numatyta
bauda (skaiiuojama jauiais), teisi atmimas, mirties bausm.
VI a pr kr pradioje (594) pasirod Solono statymas. Solonas buvo
irinktas archnotu kaip ir Drakonas. Solonas atjo valdi esant
dideliems prietaravimams tarp praturtjusi nekilmingj ir kilmingj.
Nekilmingieji tuo metu negaljo turti valdios. Solonas atliko
seisachtij (natos naikinimas), t.y skolins vergovs panaikinimas,
skol numetimas, taip pat teisino ems paveldjimo teis ir kt.
likvidavo monopolin eupatrid galimyb eiti valstybines pareigas,
reglamentavo naujus civilinius teisinius santykius. st. paskatino
prekybos ir amat pltr. Solonas panaikino Drakono statymus, iskyrus
kelet nuostat dl nuudym. Solono reformos iki ms dien taip pat
neiliko bet apie jas daug ra senieji istorikai.
V a pr kr pabaigoje antikiniame pasaulyje prasideda demokratijos
klestjimas. Visi pilieiai dalyvauja valstybs valdyme. Didel reikm
gauna statymai ir juos jau turi kurti tauta. statym leidyba
sutelkiama tautos rankose. Tautos susirinkime galjo dalyvauti visi
pilnateisiai vyrai nuo 20 m. statymus galjo silyti bet kas, o j
projektus svarst 500 taryba, burt keliu sudaroma 1 metam. Tautos
susirinkime priimti statymai patekdavo helij tvirtinimui. Helija
sudaroma burt keliu 1 metam.
Teis asocijavosi su imintim. Atnuose demokratija buvo
vergvaldin. Ji liet tik tikruosius Atn pilieius, kuri buvo ymiai
maiau nei verg. Be to Atnuose gyveno laisvieji svetimaliai-
metekai, kurie irgi nedalyvavo tautos susirinkime. Tautos
susirinkimas priimdavo daug statym kurie deja bdavo labai
prietaringi. Taiau galima daryti ivad, kad kai kurie teiss
institutai (nuoma, prekyba, jreivysts teis) pasiek gana aukt
lyg.
Antikos teis
Nuosavybs ir valdymo teis (spec.term.nebuvo)
Valstyb aktyviai dalyvavo kiniame gyvenime
Valstybs turtas buvo atiduotas naudotis privatiem asmenims.
em galjo ir valstybin ir privati.
ems ir nekilnojamo turto negaljo turti metekai.
Prievolin teis
Buvo skiriama prievoles, kylanias i sutari (laisvsias) ir
prievoles kylanias i delikt, paeidim (nelaisvsias)
Svarbiausios sutartys sudaromos ratu.
Sutarties vykdymui utikrinti i pradi buvo naudotas savs
keitimas, vliau tik turtas.
Iskirtin reikm hipotekai- ems keitimui.
Populiariausia pirkimo pardavimo sutartis.
Nuomos sutarties objektas, kilnojami ir nekilnojami objektai-
vergai, galvijai, em, pastatai.
Plaiai paplitusi paskolos sutartis.
Reglamentuojamos ir kit ri sutartys: samdos,
rangos,panaudos,bendrovsSantuokos teis
Santuoka sudaroma sutartimi, kurios alys- jaunikis ir nuotakos
eimos galva.
Jaunikis u nuotak turdavo sumokti jos tvams, nuotaka gaudavo
krait.
Daugpatyst nebuvo leidiama, moralikai smerktinas ir
nesantuokinis gyvenimas.
Vyrui ituoka laisva, moteriai daug sunkiau gyvendinama.
Mirusiojo turt po lygiai pavelddavo jo sns, nesant- dukros, ir j
nesant- oniniai giminaiiai.
Nuo Solono laik buvo inomas paveldjimas pagal testament. Jo
sudaryti negaljo nepilnameiai ir moterys, asmenys, turintys teist
vyrikos lyties vaik, nes visas turtas turdavo atitekti jiems.
Nusikaltimai ir bausms
Nusikaltimai ir bausms Atnuose reglamentuoti primityviai,
kartais leistas net kraujo kertas ir savaiteismis.
Skyr nusikaltimus valstybei ir asmeniniams interesams.
Sunkiausi nusikaltimai: valstybs idavimas, ksinimasis demokratin
valdymo tvark, neteisti silymai tautos susirinkimui, diev eidimas,
bedievyst, ventyklos turto vagyst.
Nukentjus valstybs ar asmens interesams teisminis persekiojimas
buvo pradedamas nukentjusiojo ar bet kurio kito pilieio
iniciatyva.
U sunkius nusikaltimus grs mirties bausm
Kno bausms taikytos tik vergams
Plaiai taikyta ATIMIJA (gda-polit.teisi atmimas)
Populiariausios bausms buvo baudos ir turto konfiskavimas
kalinimas tik kardomoji priemon.
ROMN TEIS
Romn teis - tai teis, suvaidinusi didel vaidmen Europos ir
pasaulio teiss istorijoje. Tai tobuliausia, vientisa, universali,
pritaikoma vairiomis istorinmis slygomis teisin sistema. Tai teis,
kurios negalima pavadinti vergvaldine. Rornen teiss lygis buvo
labai auktas. Romos imperijos teritorij buvo jungta daugyb to meto
kultros centr, kurie buvo panaudoti romn teiss raidai Romn teis
nebuvo trumpalaikis reikinys. Jos vystymasis skaiiuojamas nuo Va.
pr. Kr. iki Va. po. Kr. Romn teiss raidai daug takos turjo teiss
mokslas. ymus teisininkai - Gajus, Modestinas, Papinjanas. Skiriami
4 romn t. raidos laikotarpiai: seniausias (VI-IIIa.pr.Kr.) teis
archain, primityvi, siaurai tautin polio, neipltota. Seniausia teis
vadinta kvirit teise (pagal kvirit genties pavad.), vliau ji m
galioti visiems Romos pilieiams ir buvo pavadinta civiline.
Prekiniai-piniginiai santykiai buvo menkai ipltoti, todl romn teis
ypatingai neisiskyr i kit senovs ali t.. ikiklasikinis
(III-Ia.pr.Kr.); (kartais neskiriamas) amiams bgant pltsi
prekiniai-piniginiai santykiai, primityvi teis m trukdyti jiems
engti priek. Pretoriai civilin teis m taikyti naujiems gyvenimo
poreikiams, taip Romoje pradjo kurtis naujovika teis. Buvo
pripainti teisinio santykio ali lygiateisikumo. teisingumo ir kt.
principai taip buvo padti pamatai klasikinei Romos teisei.
klasikinis (I a.pr.Kr.-IIIa.) teis tampa tobuliausia ir l.
ipltojama. Teis pritaikoma naujoms kintanioms gyvenimo normoms,
romn teis tampa rykiu Europos civilizacijos elementu. i teis dav
pradi t. kultui ir pagarbai visuomenje, laikytis statym tampa garbs
reikalu. Kyla teisins valstybs idja. Ipltota romn teis tampa
universalia t. sistema, kurios pagrindas yra privatin nuosavyb ir
rinkos santykiai. poklasikinis (IV-Via.)- tai t. sisteminimo
pabaiga. Pagrind. t. altiniai seniausias romn t. altinis buvo
paproiai, kaip teisinio pobdio taisykls, atsirandanios ir
tobuljaniospaiame tautos gyvenime. Taiau spjama, kad jau
karalikuoju laikotarpiu (apie VII-V a.pr.Kr.) tam tikr vaidmen ima
vaidinti karali statymai, apie kuriuos nedaug inoma. Laikui bgant
statymai, kaip t. altiniai, gyja vis didesn reikme. Ypa svarbs Va.
pr. Kr. pasirod 12 lenteli statymai.Ilgainiui Roma tapo didiule
valstybe teritorine prasme. Atsirado daug turting laisv vergvaldi,
taiau neturini pilietybs ir negaljusi naudotis civiline teise. Todl
Romoje ima formuotis jus gentium - taut teis. Taut teis neteko
prasms, kai 212m. imperatorius Kalakala savo sprendimu visiems
provincijos gyventojams suteik pilietyb.
PAGR. ROMN TEISS ALTINIAI:
Paprotin T - pirmasis ir seniausias T alimis.Pagal
romn koncepcij paprotin T yra tyli tautos valios
iraika.Vystantis civilizacijai paprotine T bandoma
kodifikuoti.Romoje tai buvo XII Lenteli statymai, sudaryti 450
m.pr.m.e.ia buvo uraytos ne tik privatins, bet ir vieosios T
normos.Taiau paproiai turjo toki pai teisin gali kaip ir
statymai.
statymai respublikos laikotarpiu reik tautos susirinkimo priimt
akt. Iki tol tai buvo urayti paproiai. statym priimdavo tautos
susirinkimas magistratui pasilius.
Senato nutarimai. Respublikos laikotarpiu senat sudarydavo
princepsas. Senatas tvirtino tautos susirinkimo priimtus
statymus.
Imperatori konstitucijos. Imperatoriaus statymleidysts teiss
iaugo principato laikotarpiu, o imperatoriaus leidiami norminiai
aktai buvo vadinami bendruoju konstitucij vardu, nors j teisin
forma buvo vairi:
1) EDIKTAI - bendrojo pobdio imperat norminiai aktai, forma ir
turiniu labai panas st.;
2) MANDATAI-imperatoriaus instrukcijos provincij vietininkams ir
kitiems valdininkams;
3)DEKRETAI - imperatoriaus, kaip aukiausiojo teisjo,
sprendimai;
4)RESKRIPTAI - imperatoriaus atsakymai teisj, valdinink ar
eilini piliei teisinio pobdio klausimus.
Pretori ediktai (pret. - teismo pareig.)pr.skelbiami tam tikri
manifestai, kuriuose idstyti valdiniams j bsimojo valdymo
programos. Pretorius rinko tautos susirinkimas vieniems metams.
bsimi pretoriai skelbdavo ediktus - savo busimos veiklos taisykles,
kurios neturjo statym galios ir nebuvo privalomos. Pretoriai juos
vykd, taip m formuotis pretorin teis, kuri padjo pritaikyti
"Dvylikos lenteli statymus" naujai padar juos lankstesnius. Vliau,
postklasikiniame romn teiss istorijos laikotarpyje, civilin ir
pretorin teis visikai susiliejo.Dvylikos lenteli statymai -
sutvarkytos paproi t. rinkinys. Jam pasirodyti padjo nuolatin
patricij kova su plebjais, nes patricijai laisvai interpretavo
neraytas paproi normas, neatsivelgdami plebj interesus. Nuosavybs
apsaugai daug dmsio neskirta, svarbiausia kilmingj turtiniai
santykiai, o valstieio turto apsauga ignoruojaa. Valstyb aktyviai
dalyvauja kiniame gyvenime, pati turjo daug dirbamos ems. Toks
turtas buvo dalinamas privatiems asmenims u tarnyb ar kitokius
nuopelnus. em buvo privati ir valstybin, bet jos negaljo sigyti
vergai ir svetimaliai.Vyravo tik elementarios sutartys: pardavimas,
pirkimas, paskola. Skyr prievoles kylaniasi sutari ir u t.
paeidimus. Sutartys sudaromos pasiadjimu, retai ratu. Kaip
laidasvimas naudojamas turto keitimas, bet daniausiai pasikliauta
fizinmis bausmmis. Aptikus pirkto daikto defekt, buvo galima sutart
nutraukti. Prievol uz t. paeidim reikalaudavo pinigins
kompensacijos. eimos teisje sutartis daroma tarp jaunikio ir
nuotakos eimos galvos. Moteris joki teisi neturjo, buvo sutarties
objektas, itekjusi papuldavo visik vyro priklausomyb. Vyro
neitikimyb nebaudiama, o moteris u tai bdavo vejama i nam. Labai
danai leidiamas saviteismis, jeigu rodoma, kad nusikaltusiojo
veiksmai buvo teisingi. Skiriami nusikaltimai valstybei ir
asmeniniams interesams. Sunkiausias nusikaltimas buvo valstybs
idavimas, diev eidimas. Mirties bausm taikoma danai, kno bausms
paplitusios tik verg nusikaltimuose. Taip pat populiari bausm -
turto konfiskavimas. Svarbiausias bruoas: beslygikai klausyti
respublikos statym yra ne tik pareiga, bet ir garbs
reikalas.Pirmieji romn t. rinkiniai yra Romos teisinink Gregoriano
ir Hermogeniano kodeksai. Jie sudaryti IIIa - IVa. Ten surinkti
Romos imperatori konstitucij aktai, ileisti 196-365m. 438m. pasirod
Teodosijaus II pirmoji oficiali imperatori konstitucij
kodifikacija. Kodeksas suskirstytas 16 knyg, kiekvienas j titulus.
Kiekviename titule imperatori statym tekstai idstyti chronologine
tvarka, praktikai nepakeistu pavidalu. Bet isamiausia kodifikacija
nuo XII lenteli statymo iki paskutini imperatori buvo ileista
528-534m. Tai uvo atlikta Justiniano.Kodeksas baigtas 529,bet buvo
tobulinamas, Rmsi Teodosijaus, kit imperatori veikalais, bei
teisinink darbais. Kodeks sudar Digestai ir
Institucijos(pagrindai). Digestai dalijami 50 knyg, o jie-
titulus,ie- fragmentus. Daugiausia dmesio skiriama privatinei
teisei. Pagindai - elementarus romn t. vadovlis pradedantiems
teisininkams ir t. mokykl mokiniams. Institucijos skirstytos 3
dalis: asmen teisin padtis, daiktai ir proceso formas. Kaip ir
digestai, institucijos pskelbtos 533 metais."Vulgarioji" romn
teis
Vidurami teis daug perm i antikos kultros, taiau lugus R.
imperijai, nusilpo ir romn teis. lugusios R. Imp. teritorijoje
greta paproi t. galiojo ir romn teis, taiau ji buvo gerokai
subarbarinta, sutrumpinta, supaprastinta, suvulgarinta.
Romos vestgot statyma 506m.: (Xa. Pavadintas Alaricho inynu)Tai
inomiausias romn teisynas, kuris buvo supaprastintas ir
populiarinamas karali, kurie siek padti teismams. Skirtas vestgot
karalystje gyvenantiems romnams;Komentuojami ymi romn t. atstov
altiniai;Gana tobula lotyn kalba;Struktros poiriu primena
Justiniano t. Paminkl;Paplito u vestgot karalysts rib, buvo pavydiu
kitiems;Anuliuotas 654m. Taiau juo ir toliau buvo remiamasi. Frank
neukariautuose karalysts rajonuose jis ir toliau liko
autoritetingas t. altinis, nekart pataisytas ileistas skirtingais
pavadinimais ir teikytas kelet imtmei; iverstas ispan kalba.Panaaus
pobdio buvo: Romos burgund statymas, Karaliaus Teodoriko ediktas.
Visuose mintuose teisynuose buvusi t. paprastai vadinama vulgarija
romn teise. Jai bdingas primityvus t. svok aikinimas, joje neliko
tiksliai nugludintos civilins t. institut sistemos, painiojami
vairs sutari tipai ir pan.Jau po VI a. I romn t. sistemos,
tebeklestjusios Bizantijoje, Vakar Europoje buvo ilik tik
fragmentai: net supaprastinta romn tais atrod esanti pernelyg
sudtinga. Nemaai rom. t. liekan isaugojo ir banyia.
Romn t. Renesansas
XI-XII a. Gerokai pagyvjo VE ekon. gyvenimas, ypa prekyba, bet
tolesnei jo raidai labai didel klitis buvo senoji paproi t.,
pritaikyta udarai visuomenei.Pukiausi galimybi ikilusiems
udaviniams sprsti galjo suteikti romn t.. Pagrindiniai rom. t.
altiniai buvo digestai (autentikas altinis). Rastas Digest
rankatisstaiga atkreip save vis dmes. Senieji romn t. tekstai
pirmiausia buvo perrayti, o paskui jie imti studijuoti. tekstai
buvo parayti senja romn kalba, juose minima daugyb jau pamirt t.
institut ir problem, todl paprastam skaitytojui jie buvo sunkiai
suprantami. Teisininkai buvo sitikin, kad j stuijuojamuose
senuosiuose t. tekstuose ufiksuota t. nepraradusi reikms, esanti
universali ir nekintanti.
Pirmieji universitetai Italijoje. T. mokyklos buvo paavdintos
universitetais,ir tai turjo reikti, kad isilavinim jose galjo gauti
visi norintieji. Atsirad . Italijoje, universitet t. fakultetai
greitai m plisti vakar Europoje, atkreipdami save, ypa P.
Pranczijoje, vis daugiau visuomens dmesio. Pirmosiose io pobdio V.
Europos t. mokyklosegana ilgai mokytasi galiojanios praktins t.,
nes jo, kaip sistemos, faktikai dar ir nebuvo. I pat pradi romn t.
buvo vienintelis universitetuose studijuojamas dalykas. Studij
pagrind sudar Justiniano kodifikacija, kuri, mus kurtis
uniersitetams, jau nuo XII a. Koll kas neoficialiai imta vainti
Civilins t. svadu Corpus juris civilis. I sudedamj kodifikacijos
dali svarbiausia laikyti Digestai. Mokytasi lotyn kalba. Dl
sudtingumo ir sunkumotekstus aikinavo profesoriai (glosavo).
Mokymasis vadintas paskaitomis, j bdingas bruoasdisputai.
universitet studij program traukiama ir Kanon t. Ji buvo
galiojanti, nuolat papildoma popiei r banyios susirinkim nutarim.
Dar buvo papildoma nacionaline t., naujomis pasaulietins t.
problemomis. Univ. krimosi reikm: m rastis teisinink profesional
sluoksnis, pasirod pirmieji t. traktatai.
Glosatoriai ir konsiliatoriai.
Glosatoriai tai dstytojai,kurie buvo taip vadinami dl savo
dstymo stiliaus(glosavimo).Glos. nekreip dmesio istorines savo
nagrinjam t. altini atsiradimo aplinkybes, nesidomjo rom.t.
istorija, todl jiems buvo sunku suvokti vairi institut reikm. Jie
net nemgino lyginti Digest su galiojanios t. normomis.Glos.
pasireik ne tik savo moksline veikla bet ir iskirtiniais
pedagoginiais gabumais. J vadovaujami, studentai moksi vidutinikai
7 metus. Glos.tixlas buvo savo mokslo mediagos pagrindu iauklti
puikiai isilavinusius teisininkus ir intelektualus. Glos
pastangomis vyravo sitikinimas, kad galima tapti mokytu teisininku
imanant tik rom. teis ir kad savo galiojani partikuliarin teis
galima drsiai ignoruoti. Pirmj rom.t. profesori glosos netrukus
gijo ne maesn autoritet nei pats j aikinamas tekstas. Glos.ra t.
vadovlius ir savarankikas studijas. Apie 1250 m. ileistas vieno
ymiausi glos. Akursijaus aikinim rinkinys susiteminta glosa tapo
visuotinai pripaintu autiritetingu veikalu.Akursijus savo veikalu,
iki iol tebelaikomas t. mokslo klasika, i esms baig milinik
glosatori darb. Po jo atsirado nauja t. inov karta, komentuojanti
ne tiek senuosius tekstus, kiek glosas. Tai dar postglosatoriai
arba kitaip vadinami konsiliatoriai (patarjai, konsultantai). Jie
neretai nutoldavo nuo pirmini rom.t. konstrukcij, bet padar didel
dab suderindami j su kanon, miest ir paproi t. normomis labai daug
dmesio konsiliatoriai taip pat skyr eksperimentinei
veiklai:teisinia politini, administracini, privatins t. aktualij
vartinimui.ymiausiu konsiliatoriumi laikomas ital vidurami
teisininkas Bartolusas de Sasoferatas, o jo darbas bubo Justiniano
kodifikacijos komentaras, pavadintas Opera omnia.
GENI TEIS
Esminiai bruoai.
Primityvi;I pradi galiojo nerayta paprotin t., negausus vietins
valdios ileisti aktai, banytins t. Normos;Nedidelis skaiius
paprasiausi termin (paveldti i romn).;Nebuvo teisinink, prof. t.j,
teism hierarchijos.;Asmeninis t. taikymas kiekviena gentis , jusi
Frank valstyb, turjo savo teis, taigi kiekvienas narys gyveno pagal
savo genties paproius.;kariautiems romnams buvo leista naudotis
savo teise (jos laiksi ir banyia).;Susidrus interesams, pirmenyb
teikiama atsakovo ar kaltinamojo teisei, barbar t. viresn u
romn.;Uraym paspartino romn t. pavyzdys, uraymas leido karaliams
jiems palankiai koreguoti statymus, kl karaliaus autoritet, dav
gyventojams stimul laikytis t.;T. urayta lotyn kalba su german
priemaia;Svarbus simboliniai ir ritualiniai veiksmai atliekant
aktus;Taikinamoji t. Funkcija;Asmens t. nebuvo skiriama nuo
kolektyvins;T. reguliavo neplai visuomenini santyki sfer.
Salij teisynas.
Ileistas Frank valstybje karaliaus Chlodvigo 496 m. Didelis
vaidmuo bsimoje Europos teisje Salij taisykl ems paveldjimo t.
suteikiama tik vyrams. i norma buvo net paskelbta pagrindiniu
Pranczijos konstitucins t. principu.
Nuosavyb(Nra vienareikms sampratos)Skiriamas kilnojamas turtas
nuo ems (neminimas jos pirkimas ir pardavimas ).
Skiriama eimos valdoma em (ji statymu saugoma daugiau) nuo
kolektyvins.
ems savininkus laiko lygiais.
Nuosavybs objektas ir vergai.
Sutartys.
Sutartiniai santykiai menkai ivystyti (nes maai paplit prekiniai
piniginiai santykiai). Tik paprasiausios buitins sutartys.
Susitarimo objektas viskas, iskyrus em.
Santuoka, eima.
eimos patriarchalins.
Dl santuokos tarsi jaunikio ir nuotakos tvai.
Iki 7-9 a. nebuvo klii santuokai nutraukti. Banyia vliau ved
santuokos sudarymo tvark, santuoka nenutraukiama.
Paveldjimas.
Nustatytos bendros taisykls pirmiausiai paveldti kvieiami sns,
jei nra mirusiojo motina, jei nra brolis arba sesuo, motinos sesuo,
kiti.Neinomas testamentinis paveldjimas. Reglamentuojama dovanojimo
sutartis afatomija
Nusikaltimai ir bausms.
T. paeidimas skriauda asmeniui ar ala turtui.
Kompozicijos sistema pinigin kompensacija.
Nenorta kraujo kerto, utat norta taikos vesta atsakomyb.
Taikytas ivarymas i bendruomens. Ivaryto turtas atitekdavo iekovui,
numatytos baudos padedantiems ivarytam.
inomos kalt mainanios (prisipainimas) ir sunkinanios (garb
eminantys veiksniai, gaujos nusikaltimas) aplinkybs. Kalts laipsnis
priklaus nuo tuo, ar nusikaltimas buvo baigtas, ar ne.
Atskiros bausms u kurstym, ksinimsi, bendrininkavim.
Kai nusikaltimas baigdavosi mirtimi, reikdavo mokti uvusiojo
giminaiiams vergeld. Jis priklaus nuo nuudyto amiaus, lyties, soc.
Padties.
Detaliai reglamentuotas vairi ri kno sualojimas (didiausia bausm
u mogaus ikastravim).
Turtiniai nusikaltimai reglamentuojami, ypa vagysts jos buvo
paprastos (bausms dydis priklaus nuo vagysts objekto) ir
klasifikuotos (su silauimu ar raktu padirbimu).
Teismo procesas.
Iekovo reikalas iekoti vogto daikto, kviesti teism atsakov ir
liudytojus.
Detalus reglamentavimas, daug formali reikalavimu.
rodymai ordalijos,parodymai liudytojSaks statymas (Lex Saxonum)
803m. Susidjo i 66 straipsni, pagrind sudar kai kurie kiti barbar
statymai ir Karolio Didiojo nutarmai Kapituliarijos. Rodo paangi
feodalini santyki pltr, privaios neribojamos ems nuosavybs ir
socialins diferencijacijos didjim. statymas kelb teistos sutarties
(dovanojimo ir pardavimo) nepaeidiamum. mona yra perkama i savo tv
u 300 solid. em galjo paveldti tik snus. Buvo taikyta mirties
b.Labai konkr. reglamentavo nusik.sudtis ir baudas u juos. Baudos
dydis skyrsi priklausomai nuo nukentjusiojo soc. padties.
Bavar statymai.
Individuali nuosavyb ne tik laukai, bet ir pievos ir
mikai.Bendro pobdio sutartinius santykius reglamentuojanios
nuostatos: dl sutarties, sudarytos ratu, slyg nepakeiiamumo, dl
prievarta sudarytos sut. negaliojimo. Aptarinjamos ir slygos.Baudos
u vagystes buvo lygios daikto vertei, padidintai 9 kartus.
ANGLSAKS BENDRINS TEISS YPATYBS:
Angl teiss istorijos pradia 5a. padjus vertis anglosaks-german
kilms angl, jut ir fryz gentims. Rayta senja angl kalba (ne kaip
kontinente lotyn), todl nra romn t. takos.Reglamentavo tik
negausius visuomeninius santykius, svarbiausia baudos, t.
paeidimai.Dmesys banyios teisinei padiai.
Etelberto statymas anglosaks karaliaus Etelberto (560-616)
teisynas yra seniausias Anglijos teiss paminklas:
Pagrindas paproi teis, taiau nustatytos didesns baudos u
nusikaltimus karaliui ir banyiai;
Susidjo i 90 trump frazi;
Didiausias dmesys - nusikaltimams ir bausmms;
iek tiek reguliuojami santuoka ir paveldjimas;
Labai detaliai iskaiiuoti pai vairiausi mogaus sualojim
tarifai;
Rpinosi aptverto kiemo saugumu;
Ins statymas valdant karaliui Inei (688-695) urayta vakar
Vesekso saks paprotin teis:
Ileistas, siekiant utikrinti teising teis ir teising valdi;
Tai-pakoreguot paproi rinkinys;
pareigojo dvasininkus laikytis kanon, o visus gyventojus-tautos
paproi reikalavim;
Plaiai reglamentavo turtinius nusikaltimus.
Alfredo Didiojo statymas pirmojo suvienytos Anglijos karaliaus
Alfredo (871-899) sudarytas teisynas:
Surinkti ir sutvarkyti iki tol galioj statymai, atmetant tai,
kas netinka;statymas karaliaus taikai ir banyiai saugoti;Pagal
luomin nukentjusio ar nusikaltlio padt, nustatom bausmi statymas
nediferencijavo;Kovojo prie kraujo kerto atgyvenas;Daug dmesio
nuudymams;vertino moni, gavusi ems karaliaus aktu, nuosavyb ir
ribojo priklausom moni perjim i vieno eimininko pas kit.Eteistano
statymas pasirod Xa. Primoje pusje:
pareigojo gyventojus mokti gyvuli ir gauto derliaus deimtin;
pareigojo persekioti vagis ir j pagalbininkus;
U vagyst turjo atsakyti asmenys iki 12met, pavog vertybi ne
maiau kaip u 8 pensus;
Detaliai reglamentuojama ordalij (Dievo teismo) tvarka;
Reikalavo karalystje naudoti tik tas paias monetas ir niekam, be
karaliaus, nekaldinti.
Knuto statymai karaliaus Knuto statymai, pasirod XIa.pirmoje
pusje:
Grupuojami banytinius ir pasaulietinius;
Formuluoja kelet bendr taisykli,kaip turt bti gyvendinamas
teisingumas;
Skiriami nusikaltimai padaryti tyia, netyia ar kam nors
veriant;
Neleista atsipirkti u svetimo namo sugriovim, padgim, slapt
nuudym, itikimybs savo ponui sulauym;
Patar trei kart nusikaltusiajam ilupti akis, nupjauti nos, ausis
ir virutin lp arba j nuskalpuoti.
Teritorinio t. taikymo sigaljimas. Iki tol vyravo nusistatymas,
kad t. susijusi su priklausymu geniai.. Dl ilgalaikio gyvenimo
greta, primus krikionyb prasidjo german geni susiliejimas
asimiliacija, m susidaryti viena tauta, bendra kalba ir paproiai.
Vietoj primityvios geni t. m kurtis teritorin paproi t.. Frank
valstybje IX a. atsirado nebe gentiniai, bet srii, teritorij
paproiai, galiojantys visiems ten gyvenantiems monms. Suaktyvjusi
karali statym leidyba, banyios taka VIII IX a. taip pat ved prie
teritorinio t. taikymo ir istm asmenin t. taikym.
KANON TEIS
vairiais vidur raidos etapais V.E. karali ir Ba sant buvo
nevienodi. Krikionyb pradjo formuotis I a. pradioje Romos imp.
teritorijoje. I pr. krikionys buvo iauriai persekiojami. Imp
Konstantinas 313 m. ediktu leido vieai ipainti krik.lugus V. Romos
imperijai ten buvusi banyiai ilaik romn tradicijas, moksl ir
civilizacij, kunigai virtopaangiausiu to meto visuomens
sluoksniu.
* Ankstyvaisiais viduramiais banyia dar labiau sustiprjo:
padidjo jos privilegijos ir taka visuomenei. Ji po truput virto
stambiu ems savininku.*Valdant Karolingams banyia m reikalauti
deimtins.
*Vyskupai ir auktieji dvasininkai um auktas vietas
besiformuojanioje feodalinje hierarchijoje, posdiavo pasaulietinse
institucijose.*Iki XIa. Valstybi teritorijoje banyiai vadovavo
karaliai, o tiesiogiai - vyskupai (Va. Romos vyskupas Romos
popieius).*IX-Xa. i vyskup rinkim karaliai dvasininkus greitai
istm.*Investitra - vyskupo, abato paskyrimas eki Banytines
pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietin turt (len). *Popiei
rinko Romos dvasininkai dalyvaujant pasaulieiams.*1054m. - Didioji
Schizma (skirtinga politin ir ekonomin raida, Romos popiei ir
Konstantinopolio patriarch varybos, banyi dogmatikos, organizacijos
ir apeig skirtybs);*XI a manyta, kad Dievas skyrs 2 valdias: dvasin
(banyiai) ir pasaulietin (valdovams).
*Plintant feodaliniam susiskaldymui, didjo popiei
ambicijos.*1075m popieius Grigalius VII paskelb politine ir teisine
popieiaus virenyb, nepriklausomum nuo pasauliei. (Grigaliaus VII
reformos / Popiei revoliucija): Pasikeitimai po Pop.rev.:
Banyios galva oficialiai paskelbtas popieius;
Tik pop.galjo aukti ba. susirinkimus ir sankcionuoti j
nutarimus;
Panaikinta pasaulietin hierarch investitra. Dvasininkai gaudavo
valdi tiesiogiai i po.;
Europos monarchai karnuojami pop. aktu
Ban. pradta laikyti visus tikiniuosius jungiania monarchija;
Dvasininkija virto savarankiku aukiausiuoju feodalins visuomens
luomu.
Kova tarp popieiaus ir imperatoriaus baigsi 1122m. Vormso
konkordatu. Pagal j asmenis dvasininko pareigoms skiria'popieius, o
imperatorius priima dvasininko priesaik ir teikia jam pasaulietin
valdi. Didiausi gali Banyia pasiek XIIIa. valdant popieiui
Inocentui III. Tokia padtimi Banyia naudojosi iki XIYa., kai pergal
prie Popiei pasiek Pranczijos karalius, pripainti karaliaus
vireny,tvarkant pasaulietinius reikalus. prasidjus centralizacijai,
karaliai m prietarauti popiei politikai ir absoliutins monarchijos
laikais popieius neteko savo didels valdios. Dar labiau banyios
pozicijas susilpnino XVI a. prasidjusi reformacija.
Kanon teiss atsiradimas, raida ir altiniaiKT -
banyios.nustatvtos ir teisintos dogmos, taisykls.Slygos kanon
teisei kurtis susidar IVa., kai krikionyb tapo valstybine Romos
imperijos religija. Banytins normos imtos tvirtinti imperatori
statymuose, banyios susirinkim nutarimuose. Kanon teis pltojo
popiei nutarimai dekretalijos ir reskriptai. Kanon t. visa, kas jai
atrod reiklainga ir tinkama, perm i romn t.. Todl ypa civilins t.
institutai sutapo su romn teisinink idjomis. Banyios t. svokas veik
ir lygia greta gyvavusi german geni t.Dvasininkija buvo ratinga,
todl i karto buvo sukurta raytin t.. Ji atsirado kaip bendra visai
krikioni banyiai, bet pastarajai suskilus atsirado dvi savarankikos
kanon t. akos. Ryt banyios t., surinkta nomokanonus.KT tenka
iskirtin vieta kuriantis Europos teisinei kultrai. Kanon t. isiskyr
eksteritorialumu ji buvo vienintel t. sitema, veiksnys, jungaintis
lokalias skirting Europos ali t. sistemas, jos normos galiojo
visose katalikyb primusiose alyse. Kanon t. taip pat isiskyr
universalumu, nes ji labai greitai pereng banyios vidaus t. ribas
ir m reguliuoti plat visuomenini santyki, kylani ne tik dvasiniame,
bet ir pasaulietiniame gyvenime, kompleks. Kanon t. dar didiul tak
dar ir dl to, kad buvo plaiai inoma, jos mok universitetuose greta
romn t..
Kanon t. altiniai siekia ventj Rat, pradedant Senuoju
Testamentu, taip pat kit ankstyvj krikionikj literatr. Popiei
revoliucijos metu ir vliau pagrindiniu kanon t. altiniu tapo
Grigaliaus VII ir jo pdini leidiami aktai konstitucijos,
apataliniai laikai, buls, enciklikos, brevs ir kt., beje laikomi
visai naujais nuostatais, sudaraniais taip vadinam popiei teis (ius
pontificum), taip pat visuotini banyios susirinkim nutarimai. itaip
atsirado ir kanon t. periodizacija, skirainti senj (ius antiquum)
ir naujj (ius novum) teises.
Pirma, nors ir neoficiali kanon t. kodifikacija atlikta
Bolonijos vienuolio Gratiano apie 1140 m. Buvo surinkta apie 4000
katalik kanon tekst, jie perdirbti, pavadinta Nesuderinam kanon
harmonija;laikomas senosios kanon t. apibendrinimu ir jos sujungimu
su naujja kanon teise. Rinkin prie pasaulietins t. priartino tai,
kad jame t. nejungiama su teologija. 1582 m. vien rinkin sujungti
keli kanon rinkiniai ir pavadinti corpus juris canonici. Kanon t.
svadas tapo pripaintu oficialiu Romos katalik banyios kanon t.
altiniu. Reikmingiausias kanon t. vaidmuo skeldiant Vakar Europoje
pai teisingumo idj.Popiei revoliucijos metais baigsi kurtis kanon
t. kaip savarankika Vakar Europos visuomens t. Sistema.
XIIIa. popieiaus Grigaliaus IX nurodymu pradtas oficialus KT
kodifikavimo darbas. 1918m. - ileistas KT kodeksas, ir tokiu
pavadinimu eina ir toliau. KT suvaidino vaidmen skleidiant pai
teisingumo idj. Tridento susirinkimas (1545-1563m.) nutar
susiaurinti banytins jurisdikcijos sfer, pakoregavo kai kurias KT
normas. KT labiau isaugojo savo pozicijas tik alyse, kur katalikyb
isilaik kaip valstybs religija.
Kanonu teises struktura.
KT sistemos pagrindas - konstituciniai banyios politins
organizacijos principai. XII-XIIIa, kanonistai tvirtino vyriausij
popieiaus valdi. Jo visokeriop valdi ribojo banyios vadovo
renkamumo principas, kardinol irkt. auktj dvasinink taka ir kt.
Pirmieji st. leidybos susirinkimai Europoje - visuotiniai banyios
susirinkimai (aukiami popieiaus). Po Popiei revoliucijos vyskupai
tapo pavalds popieiui, o kol jis nesikidavo, savo vyskupijose turjo
aukiausi valdi (st. leidjai, valdytojai, teisjai). Iki XVI-XVa.
vyskupai renkami, bet paiu dvasinink. Nuo XIa. dar turjo prisiekti
itikimyb popieiui.
Nuosavybe ir sutartys*Disponuodama didiuliais turtais, banyia
savo teiss normomis reglamentavo banytins nuosavybs .status ir
banyios emi valdymo bei naudojimosi rem. Nustat teises ir pareigas,
susijusias su pasaulietine nuosavybe(k parapija moka banyiai - KT,
k banyia senjorui - pasaulietins teiss jurisdikcija); *Banyios
nuosavyb buvo korporacin, t.y. priklaus ne asmeniui, o banytinei
bendruomenei. *Dauguma banyios emi i- pastat nuo XI-XVa. ja
griklaus valdymo teise (fundatorius dovanojo Dievui ar banytinei
korporacijai; fundatorius galjo isaugoti teis gauti rent ir kt.
feodalines prievoles); *Banytin nuosavyb nuo pasaulietins kyrsi
tuo, kad ji danai buvo atleidiama nuo feodalini prievoli. *Banyia
gyn turto valdyme teises, prisidjo prie taikos tarp emvaldi
saugojimo;
Santuoka, seima ir paveldejimas
*Pirmiausia kanon teis msi reglamentuoti dalykus, susijusius su
tikyb sakramentais, todl reglamento dalyku apo eimos dalykai;
*Banyia..pritar monogaminei. abipusiu sutuoktini sutikimu pagrstai
santuokai, bet jai pradioj buvo sunku guiti sisenjusius paproius
(vaik "iankstinis" sutuokimas. ituoka); *I pradi manyta, kad
santuokai nereikia formalum, bet nuo XVa. Tridento visuotinis
banyios susirinkimas leido tuoktis tik dalyvaujant kunigui ir 2-3
liudininkams (kitu atveju - santuoka niekin); *Nuo XII-XIIIa.
svetimautojas, sudars su partnere santuok, laikytas ipirkusiu savo
kalt, kaip ir pargobjs. Prie tai ilaisvins pagrobtj; *1139 m.
vestas celibatas;*teista santuoka nenutraukiama iki vieno i
sutuoktini mirties;
*nesantuokini vaik teiss suvarytos-kol tvai nesusituok, vaikinti
- gauna teises kaip tikrieji; eimos pagrindas-santuoka;*XIIa. KT
sukr nauj testamento teis; teistas testamentas -mirtaniojo
"paskutiniai odiai"", paprasti mirtaniojo pareikimai girdint
dvasininkui ir 2 liudytojams. *Banyia skyr privaloma, dali sudarant
testament: sutuoktiniui, vaikams ir Kristui (lygi vaikams tenkaniai
daliai); *KT ved testamento vykdytojo institut,. *Mirtis be
testamento - nuodm; tokio mogaus turto likim turjo sprsti banyios
teismas; privalomoji dalis sutuoktiniui ir vaikams atitekdavo ir be
testamento; kiti giminaiiai iki XVIa. nepavelddavo nieko, vliau
-gaudavo valdyti teismui priirint; *ems paveldjimo, klausimu Banyia
pasidav pasaulietinei teisei.Baudziamoji teise
*XI-XIIa. kanonistai sukr nauj baudiamosios teiss sistem; Iki to
laiko nusikaltimas = nuodm, galioje eptimiju (banytini bausmi.,
skiriam u kai kuriuos nusikaltimus, sraas: KT numat ne tik bausmes
u nusikaltimus, bet ir vie atgail u nuodmes
Inkvizicija ir inkvizicinis procesas
Banyios inioje buvo gauss nusikaltimai tikjimui erezija,
ventvagyst, raganavimas.
Banyios teismai tenkinosi kalts nustatymu, skriti bausm ir
vykdyti nuosprend paliko pasaulietiniams teismams. Toks
jurisdikcijos pasidalijimas plaiai taikytas kovojan su
eretikais.
iam tikslui XIIIa. Ban. Sukr banytini tribunol
sistem-inkvizicija, bet mirties nuosprendius vykd pasaulietin
valdia. Vliau ban.hierarchija perm persekiojim u nuodmes, o
valstybei teko rpintis bausti u pasaulietini statym paeidimus.
Inocento III iniciatyva 1215m. IV Laterano susirinkimas dieg
inkvizicij kovoti su kitatikiais.
I pradi tai buvo skirta ne procesui skirtam nusikaltimams,
religiniam eretiko ar nusidjelio sielos igelbjimui. Inkvizijos
tikslas-ne rodyti kalt o iekoti bd igelbti siel. Sukurta speciali
institucija-inkvizijos tribunolas. J vykd spec.popeiaus deleguoti
teisjai(prancikonai,domininkonai). Tardymas buvo slaptas; kaltino
spec kaltintojas; kaltinumo pagrindui uteko paskalos padarius
nusikaltim;lemiamas vaidmuo priklaus teisemojo pareikimams ir
prisipainimui. Inkvizija paskelb kaltumo prezumcij iaurisu
teisiamojo kankinimus bet atmet ordalijas ir formali rodym
sistem.Nusikaltliui prisipainus ir gailintis-jo siela igelbta, kitu
atvju mirtis ant lauo. XVa. Kaltinamj proces baig istuti
inkvizicinis:baudiamoji byla keliama praneim ir skund pagrindu,
valstybs iniciatyva; tesimo tardytojas renka ratikus rodymus;
formali rodym teorija; parengtinis tardymas ir teisminis
nagrinjimas iliks iki i dien; teisinti kankinimai Len ir dvar
t.
Vasaliteto-siuzereniteto sistemos
Neformals, paproi teisei pavalds senjoro ir vasalo santykiai
Vakar Europoje susiformavo ir plaiai paplito IX-Xa., bet tada dar
neturjo tesins iraikos. I t. sistemos m skirtis tik XI-XIIa. Teisi
ir pareig, atsirandani esant senjoro (siuzereno) ir vasalo
santykiams, teisinio reguliavimo sistem apie XIIa. Imta vadinti
len, arba feodaline, teise.Frank gentims VI-VIIa. ugrobiant Galij,
frank rankas pateko daug gal ir romn dvar. Tokie frankai tapo
stambiais dvarininkais. Jau VIIa. iaurs Galijoje m rastis dvar su
bdingu ems skirstymu dvarinink ir valstiei emes. Turtiniu atvilgiu
laisvieji diferenciavosi smulkius dvarininkus ir pusiau laisvus
litus.Anglosaks is procesas buvo ltesnis. Vykstant turtinei
diferenciacijai, VIIa. m skirtis giminin gentin diduomen (erlai),
laisvieji bendruomens nariai (kerlai), pusiau laisvieji (kerlai) ir
nam tarnai-vergai.Ypa audringai feodaliniai santykiai pltojosi
VII-IXa. Per laik visur sitvirtino stambioji feodalin emvalda, o
daug buvusi bendruomens nari neteko ne tik laisvs, bet ir
ems.VIIIa. viduryje vis daugiau nuskurdusi valstiei m atsiduoti
didiaemi globai.Mint proces reglamentavo jau vlesni barbar
statymai-Bavar statymas, Aleman statymas. Po frank valstybs
valdytojo Karolio Mertelio beneficij reformos, tarp beneficijos, o
vliau feodo, teikjo ir gavjo atsirasdavo siuzereniteto ir vas.
santykiai.Vienas pagrindini vasalo sipareigojim senjorui buvo jo
dalyvavimas senjoro karo ygiuose. Tipikomis senjoro teismis IX-Xa.
Tapo senjoro t. engti vasalo valdomo leno teritorij, gauti vasalo
pinigin pagalb, reikalauti dalyvauti savo taryboje ir teisme.
Senjoras sipareigodavo vasalui neviryti savo teisi ir ginti j nuo
visokiausios grsms.
Len (feodaline) T imta vadinti T ir pareig, atsirandani esant
senjoro ir vasalo santykiams, teisinio reguliavimo sistem
Dvar (manor) T buvo glaudiai susijusi su len, reglamentavo
dvarininko ir valstieio santykius bei apskritai feodalinio dvaro
gyvenim.
Feodalin emvalda. Tokia feodalins nuosavybs forma, kai em
suteikiama laikinai slygikai naudoti, buvo vadinama BENEFICIJA
(B):
B sistemos pagrindu Frank valstybje susidar kokybikai nauja
feodalin (lenin) kariuomen;
B daniausiai sudar tam tikra ems valda, kitas turtas arba
pareigyb, privilegija;
jausdami savo reikm, B turtojai pasiek, kad po j mirties B bt
teikiamos j pdiniams.
Alodas ems nuosavyb, nesusijusi su kokiais nors feodaliniais
ribojimais.
Feodas ems nuosavybs forma, kur valdymas yra slyginis, bet
neterminuotas. Feodas tapo pagr. ir vienintele feodalins ems
nuosavybs forma.
Alodas-tai ems nuosavyb, nesusijusi su kokiais nors feodaliniais
ribojimais.
Beneficija-feodalins nuosavybs forma, kai em suteikiama laikinai
slygikai daudoti. Beneficijos buvo teikiamos monms,
sipareigojusiems tarnauti karaliui ir dar prireikus atsivesti br
kari. Pradioje gautos beneficijos negalima buvo perleisti treiajam
asmeniui, o po beneficijos turtojo mirties beneficij sudaranios
vertybs grdavo jos davjui. Taiau greitai buvo pasiekta, jog
beneficijos tapt paveldimos. Kartu laikinas slyginis valdymas virto
tik slyginiu, bet ne terminuotu. Tokia nauja feodalins ems
nuosavybs forma imta vadinti feodu. Netrukus feodas tapo pagrindine
ir net vienintele feodalins ems nuosavybs forma.
Omaas procedra, kai bsimasis vasalas turjo prisiekti senjorui
itikimyb ikilmingu ritualu.Investitra - po omao senjoro atliekamas
leno perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinmis apeigomis
kokio nors daikto, vliavos, kryiaus, rakto, iedo
teikimas.Imunitetiniai ratai - nuo VIa. Priklausomiems monms karali
dalijami ratai, kurie reik j turtojams politinio ir ekonominio
savarankikumo j valdose suteikim. Jais emvaldi naudai karaliai
atsisak nemaai savo gali. Jie padjo magnatams karaliaus vardu
sutvirtinti savo valdi priklausomiems monms.Senjor teism veikla
visoje VE buvo panai. Profesionalaus teisingumo tradicijos nebuvo
iki XIa. pabaigos. ST turjo sprsti tik vasalo ir paalinio mogaus
arba vasal, priklausani skirtingiems senjorams, ginus. Iki XIIIa.
ST buvo kaip rodymai buvo pripastomos ordalijos ir teismo dvikova.
Savo ST sprendim vasalas galjo sksti pateikdamas apeliacij
auktesniojo senjoro teismui. ST buvo susirinkimai, tarybos,
patarianios senjorui ir sprendianios vairius visiems rpimus
klausimus. Pranczijoje dl vis ST sprendim XIVa. leista pateikti
apeliacij Paryiaus parlamentui, sugriovusi princip dl senjor
justicijos, suverenumo.Prekariumas - ratas, suraomas atliekant
procedr, kai laisvasis valstietis, atidavs savo ems sklyp banyiai,
vliau u naudojimsi juo turjo mokti in.Komendacija sutartis, kuria
valstietis atsiduodavo asmeninei magnato banytininko ar pasaulieio
globai. Sutarties padarinys turtins ir asmenins priklausomybs ems
magnatui nustatymas.Prekariumas ir komendacijos buvo sudaromos
pagal parengtus pavyzdius formuliarus. Cenzas - fiksuota ems renta,
pagalvs mokestis.Talja vairs reguliars ir vienkartiniai
mokesiai.
Servus saist ir gausios prievols, susijusios su banalitetu feodo
T (pvz., rinkliava u naudojimsi keliais, vynuogi spaudim.).
Vis didesn reikm gyja priklausom valstiei - Serv sluoksnis. Jie
beslygikai nepriklauso eimininkui. Jie neperkami, gali tuoktis,
patys apsirpina maistu ir drabuiais, turi teis em ir turt, bet yra
prirayti prie ems: turi eiti la, mokti duokles.XI XII a.
suformuluota teisin servao (Anglijos servai - vilonai) samprata
(servaas-teisi ir pareig dalykas), patvirtintos, o kartu apribotos
senjoro t.. Servo pareigos (darbo prievols, natraliosios rentos,
paprotins duokls) fiksuotos, imtos reguliuoti (laas apribotas arba
pakeistas piniginmis mokomis, vienintelis servo turto paveldtojas -
senjoras). Svarbiausia servo pareiga materialin prievol: moki
pinigus gali gyventi u senjoro jurisdikcijos rib (tik i miesto gali
parsiaukti). Pranczijoje iliko negausus laisvj valstiei vilan
sluoksnis; Vokietijoje inininkai ir nuomininkai (pirmieji buvo
dvarininko ems laikytojai, pareigoti mokti in, kai kurie galjo j
perduoti paveldjimo bdu ar parduoti, antrieji naudojosi eme
trumpalaiks nuomos slygomis). Anglijoje sokmenai (galiojo tik
senjor teism valdia).Valstieio padtis ir laisvs statusas paveldimas
pagal motinos linij.XII a. jau visi valstieiai krikionikoje
Europoje turjo statym saugomas teises (svarbiausia t. tam tikromis
slygomis laikyti senjoro em ir naudotis jo globa ir apsauga).
Pleiantis miestams, plintant prekiniams piniginiams santykiams,
servaas ima nykti: XIV a. servai visur gijo teis isipirkti ir tapti
laisvi. Iki 1450 met servaas anaikintas beveik visose Vakar Europos
srityse: servai tapo cenzininkais.LEN TEISS ALTINIAI
Krsi paproi teiss pagrindu, bet isiskyrimui savarankikas teiss
akas takos turjo XI XII a. prasidjs paproi teiss uraymas;
I pradi paproiai uraomi traukiant chartijas ir privilegij
ratus;
XI a. Umbertas de Ortas Feod paproiai, Feod knyga 1 kart
susistemino len paproi teis, tai buvo len teis bendra Vakaram ir
tinkanti feodaliniams santykiams apskritai;Kiti privats paproi
teiss rinkiniai, kuriuose susisteminta dauguma fundamentali len
teiss princip 1200 m. Normandijos kutiumai, XIII a. P. de Bomanuaro
Bovs kutiumai;Anglijoje, o i dalies ir Pranczijoje teisins normos,
reguliavusios len santykius, buvo glaudiai susijusios su kt.
feodalins teiss normomis. Vokietijoje len teis tradicikai buvo
atskiriama nuo emi teiss (Saks veidrodis).Vliau feodalins emvaldos
teis susiliejo su besipleiania karali teise. Bajorija udaras
luomas, paveldimas tik pagal tvo linij;Visoje Europoje feodo
paveldjimo teis ilgainiui perjo pirmagimiui (majorato principas),
atsirado vasalo teis perleisti feod sumokjus senjorui reljef,
senjoro teis susigrinti vasalu parduot feod (retrakto teis),
apribotos senjoro teiss (negali nuvaryti nuo ems, atimti
kilnojamojo turto);Len teiss reguliavimo objektas ir len teiss
paveldjimo tvarka, senjoro ir vasalo sutarties slyg nesilaikymo
padariniai ir kt.
MIEST IR PREKYBOS TEIS
Miest atsiradimas VE ir j kova u savarankikum.
dauguma romn miest.Vakaruose greitai nusmuko ir iki
IXa.praktikai inyko.Todl tik labai nedaugelio vidurami Vakar
Europos miest pradia siekia Romos laikus.Iki 1050m visoje Europoje
tebuvo du miestai-Venecija,Londonas, turintys daugiau nei 10 tkst.
gyventoj. sigaljus natraliajam kiui, pirmaisiaisvidurami imtmeiais
gamyba pirmiausia buvoskirta paties gamintojo ir jo
eimininkofeodalo poreikiams tenkinti, todl gamybos produkcija
nebuvo prek. Negauss amatininkai profesionalaiiekodami darbo,
paprastai keliaudavo i vienos vietos kit. Prajus kuriam laikui-
Xa.pab.- XIa.prad.- mus tolydio atsiskirti amatams nuo emdirbysts,
amatams ir prekybai plisti patogesnse vietose, t.y. prie natrali
susisiekimo keli jr, upi, pili, ir pan,feodal emse m rastis nauj
miest uuomazg.Dl tuo laikotarpiu prasidjusio spartaus ems kio naumo
kilimo susidar slygos atsirasti kaimo gyventoj pertekliui ir
aprpinti miestus maisto produktais ir gamybo aliava.ios aplinkybs
atvr galimybes intensyviai pltotis gamybai ir prekybai, teigiamai
veikiantiems miest augim.Labiausiai miestai suklestjo
XIa.pab-XIIa.Per du imtmeius Vakar Europoje atsirado
tkstaniaidideli gamybos ir prekybos centr, kai kuri i jgyventoj
skaiius virijo 100 tkst. moni.Miestai juto feodalins tvarkos
poveik. Miest bendruomen ilgai gyvavo emse,buvusiosekarali,
pasauliei senjor, vienuolyn ir kitokia nuosavybe, todl ir miestai
laikyti senjor nuosavybe; j gyventojai i pradi asmenikai buvo
pavalds senjorams, privaljo jiems atlikti tokias paias prievoles
kaip valstieiai -la, duokles natra ir pinigais.Politiniame gyvenime
miestieiai buvo link labiau orientuotis ilgus metus bvusi umirt
antikin demokratin tvark,o ne feodalinius valdymo metodus.Europos
miest istorija- tai miest gyventoj kova tiek u asmens ir kitas
laisves bei privilegijas, tiek u politinsavivald, kartais- ir u
visik nepriklausomyb.i kova ypa akivaizdi XI-XIII a., kai dar
nebuvosibgjusi politin valstybi centralizacija. Politin miest
autonomija feodaliniame pasaulyje buvo gyjama vairiomis priemonmis
nuo paprasto savivaldos teisi pirkimo iki ginkluotos kovos.
Politinis ir teisinis vairi ali miest statusas priklausomai nuo
konkrei storini aplinkybi, karaliaus valdios stiprumo ir kit
veiksni buvo labai nevienodas. Pranczijoje didiausi politin
autonomij pasiek miest bendruomens, gijusios komunos, t.y. visikos
savivaldos, status. Komunos gaudavo imunitet, panau t,kokiu
naudojosi feodalai. Kai kuriems iaurs Italijos miestams dl silpnos
centrins valstybins valdios pavyko gyti savarankiko miesto valstybs
status ir pagal valdymo form virsti miestais respublikomis.
Siekdami gauti j param, Vokietijos imperatoriai XI-XII a. Italijos
miestams m dovanoti chartijas, suteikianias plai savivald, o j
gyventojams-vairias laisves. Ekonomine raida Italijos miestai
sugebjo aplenkti kit Europos ali miestus. Reikming savarankikumo
laimjim pasiek kai kurie Vokietijos miestai, pirmiausia vadinamieji
imperijos ir laisvieji. Imperijos miestai (Liubekas,Bremenas,
Hamburgas, Niurnbergas ir kt.)- tiesioginiai imperatoriaus vasalai-
turjo savo teismus, kariuomen, pinigus; jie turjo bti itikimi
imperatoriui ir atvykus tinkamai priimti. Laisvaisiais miestais
laikyti senieji vyskupij centrai (Maincas, Kelnas, Triras ir kt);
naudodamiesi imperatori ir kunigaiki banytinink suteiktomis
privilegijomis, jie nemokjo mokesi ir buvo atleisti nuo karo
tarnybos. Gindamiesi nuo feodal savivals ir siekdami plsti
privilegijas, Vokietijos miestai XIIIa m jungtis sjungasAnglijos
miestai, esant stipresnei centrinei karali valdiai, nepasiek tokio
savarankikumo, ir buvo priversti nuolat pirkti karaliaus chartijas,
kurias buvo traukiamos tik kai kurios prekybins miest privilegijos.
ios chartijos nuolat buvo atnaujinamos. Miestams jos suteik teis
isaugoti savo paproius.
Miest savivaldos institucijos.Miestuose buvo sukurtos
institucijos j visikai arba dalinei savivaldai gyvendinti.Daugum
nauj mist vald vis piliei susirinkimas- jis prim statymus ir rinko
pareignus.Tautos dalyvavimas valdant miest XI- XII a. apm ir
teisdmo valdi: daugelyje viet dalyvauti teismo darbe imti rinkti
gyventoj atstovai.Taiau XII- XIII a. visoje Europoje irykjo
tendencija visuotin susirinkim keisti maesns sudties institucija-
taryba.itaip atsirado miest tarybos, disponuojanios karinmis
pajgomis, tvarkanios miesto finansus, prekybos ir amat
organizavim.Tarybai vadovavo taip pat renkamas
pareignas(Vokietijoje vadintas Dimnistru, Pranczijoje - meru,
Italijoje podesta).Miest gyventojai idealizavo Romos respublik,
todl danai miest galvos vadintos konsulais, miesto taryba -senatu.
Teismo funkcijas vykd miesto taryba arba tam tikra renkam skubin
(efen) kolegija.
miest teiss altiniai, palyginti su dvar teiss, buvo negauss, bet
paios teiss lygis - nepalyginti auktesnis. Miest teis m kurtis
XI-XII a. dideliuose Italijos miestuose, atsirandant taisyklms,
teisikai reguliuojanioms amatins gamybos ir prekybos santykius. Tos
taisykls daugiausia kurtos teismuose, o kadangi j funkcijas atliko
auktajai miest administracijai priklausantys asmenys, j sprendimai
danai gydavo bendrosios teiss normos reikm. Vliau Italij su
profesiniais reikalais atvyk Pranczijos ar Vokietijos pirkliai ias
normas atsive savo kratus ir daugel j stengsi diegti pas save. ia
tos normos pirmiausia fiksuotos karali ir kit senjor miestams
dovanotose chartijose, ireikianiose tam tikr i feodal ir miest
gyventoj susitarim: jos raytos senjor, bet beveik visada miestiei
reikalavimu, todl neivengiamai apm abiej socialini jg interesus.
Chartijomis rmsi miest statutai. Tiek chartijose, tiek statutuose
plaiau ar siauriau reglamentuojama feodal ir miest santykiai, miest
valdymas,civilin ir baudiamoji teis, teismo procesas, kitos
visuomens gyvenimo sritys. Miest teis reglamentavo vidurami teisje
apskritai nefiksuojamas specifines miestiei teises ir laisves (teis
gyvyb ir turt, bsto nelieiamum ir kt.). Savarankikos miest teiss
sistemos krsi ir i sprendim, kuriuos priimdavo miest tarybos vienu
ir kitu reikalu; tie sprendimai, traukti protokol (miesto knyg) ir
vertinami kaip precedentas, tolydio virto privalomomis elgesio
taisyklmis.Nemaai miest teis veik romn teis. Miest teis vis laik
daniausiai buvo raytin teis.Miest teiss eimos.
Miest teiss kokyb buvo labai nevienoda. Dideliuose niestuose su
ipltota gamyba, prekyba ir jreivyste teis atsirado anksti, rmsi
romn teise irba savo teiss aktais ir pasiek labai aukt lyg. Vla
miest teis buvo daug primityvesn. Jie danai kreipdavosi paangius
prekybos centrus su praymu leisti naudotis j teise. itaip
keliolikos vokiei miest (Magdeburgo, Liubeko ir kt.) teis tapo
pavyzdiu ir oficialiai buvo priimta imtuose kit auj Centrins ir Ryt
Europos miest, atsiradusi XIIXIV a. ir ireikusi pageidavim naudotis
au esama senesni miest teise. Tipiku atveju tai reik, kad naujo
miesto feodalinis senjoras suteikia am, pavyzdiui, Magdeburgo teis,
tvirtinani :eis turti savo valdi (magistrat, patiems reguliuoti
amatus ir prekyb. Paskui to miesto valdios atstovai vyko Magdeburg
ir ten gaudavo nauj galiojani jo statym, kuri normas vliau dieg pas
save, rinkin, t statym komentarus, itaip susidar didels, tos paios
teiss vienijamos miest teiss eimos.Prekybos teis centrai ir
altiniai
Nuo Romos im.lugimo laik prekybos sant. VE buvo labai riboti.
Prekybos teisei atsirasti padjoluominis to meto visuomens pobdis ir
prasidjusi intensyvi prekybos ir verslo pltra. Atsirandantis pirkli
luomas savo profesinje veikloje vadovavosi paproiais,
besiklostaniais pirmiausia pirkli korporacij viduje. itaip pamau
krsi prekybos apyvartos teis. I pradi ji skirta ne prekybos
santykiams reguliuoti, o pirkli luomo moni veiklos taisyklms
nustatyti ir todl vadinosi prekybinink teise. Pleiantis miestams,
plintant mugms ir bankininkystei, pltojantis jr ir sausumos
prekybai, atsirado poreikis turti teiss normas, reguliuojanias
konkreius veisio santykius. Todl nuo miest teiss tolydio atsiskyr
ir XI-XII a. susikr naujj laik Vakar prekybos teiss pagrindins
svokos ir institutai. Pleiantis korporacij ir miest komerciniams
ryiams, juose galiojusios prekybos taisykls po truput suartjo,
prekybos teis m ieiti u vieno miesto rib. Ir pirmiausia tai
pasakytina apie jr prekybos paproius, nes jr prekyba tada praktikai
buvo vienintel kiek pastovesni prekybos ryi tarp toliau vienas nuo
kito nutolusi miest galimyb. Prekybos teiss raid labai veik iaurs
Italijos miestai. Milane 1216 metais pasirod pirmasis prekybos
paproi rinkinys Paproiu knyga".reguliuoti prekybos santykius
statymais mginta XVII a. Pranczijoje. Tokios kodifikacijos
pagjindas buvo prekvbos_ir jreivysts paproiai, tuo metu jau
pakankamai nusistovj ir apimantys vairias prekybins veiklos sferas.
Tai buvo didel reikm kaip prekybos teiss altinis turjs 1673 metais
ileistas prancz Prekybos ordonansas, parengtas to meto Pranczijos
valstybs veikjo ir mokslininko . B/Kolbero; gerokai suvienodinusiu
gana marg prancz prekybos teis. Kolbero ordonansas pinn kart visoje
valstybs teritorijoje ved bendr prekybos teis, kartu sankcionavo
prekybos teiss, kaip savarankikos teiss akos, gyvavim. 1673m.
Prekybos ordonansas, buvo nuostat, reglamentuojani aktualiausius
prekybos reikalus -prekybos mokymsi, agent ir makleri veikl, pirkli
ir bankinink prekybos knyg tvarkym, bendroves, vekselius, palkanas,
turto padalijim, prievoli nevykdym, turto perleidim kreditoriui,
bankrotus, prekybos teismus. Prekybos T sistema galiojo skyrium nuo
kanon, len, dvar, miest, karali t., nors ir buvo su jomis glaudiai
susijusi. Tai kapitalistin t.. Prekybos T smsi mediagos i romn t.,
nes ten buvo puiki sutari sudarymo norm sistema. Ji taip pat buvo
ll valstybi centralizavimosi tendencij. Pereng net politines
sienas.
Magdeburgo miesto teis LietuvojeLietuvos didieji kunigaikiai,
nordami sudaryt palankias slygas amatams ir prekybai
pltoti;miestuose, suteikdavo jiems savivald Magdeburge mesto teiss
pagrindu. 1387m. Jogaila suteiktoki teise Vilniui, o XVa. j gavo
Trakai, Brestas.. XVIa. i teis gavo ir maesni miestai. Magdeburgo
miesto teis buvo suteikiama privilegija, pagal kuri miestieiai
gaudavo pajam altini, bdavo atleidiami nuo valstietik prievoli, nuo
vaivados ar senino teismo ir teiss norm, prietaravusi Magdeburgo
teisei. Civilines ir baudiamsias bylas mieste sprend vaitas su
burmistrais ir tarjais, nam upuolimo, padegimo, sualojimo vaivada.
Kai kur miestas skyrsi taryb ir miestiei teism-suol. Taryba
(burmistras+tarjas) tvark civil. bylas ir kinius reikalus, o suolas
(vaitas+ prisiekusieji suolininkai) baudiamsias. Magdeburgo teise
privaljo vadovautis visi miesto gyventojai. Tiktai ydai turjo prie
sinagog savo bendruomenes, kurios rinko seninus, o ie vadovaujami
rabino, sudar kolegij.
Magdeburgo teiss altiniai buvo Saks veidrodis ir Magdeburgo
miesto normos. Lietuv i teis pateko i Lenkijos miest, kurie padar
joje pakeitim, ir dar buvo papildyta Lietuvos miest paproiais, todl
ne visos normos atitiko galiojusias Magdeburge. Teiss subjektai
buvo patys miestai ir pilnameiai j gyventojai, cechai ir pirkli
draugijos, ligonins ir vaik prieglaudos. Nuosavybs teis. Buvo
aikiai skiriama nuosavybs teis ir turto valdymo teis. Pirmasis
nuosavybs teiss gijimo bdas buvo turto uvaldymas pasibaigus
senaties terminui, kuris kilnojamajam turtui buvo vieni metai, o
nekilnojamajam tiek, kiek siek mogaus atmintis. Pasibaigus senaties
terminui, nebuvo galima sigyti valstybs ir Banyios turto.
Miestieiai turjo alodine nuosavybs teis ems sklypus, bet nuosavybs
teis neapm ems gelmi. Buvo skiriama paveldta ir gyta nuosavyb, gytu
turtu buvo galima disponuoti laisvai, o parduodant paveldt turt,
reikjo gauti pdiniu sutikimu. Udrausta parduoti nekilnojamj turt
dvasininkams ir bajorams. Nuosavybs teis kilnojamj turt buvo
perleidiama.Buvo inomi ir servitutai, kurie atsirasdavo sutarties
arba senaties pagrindu. Plaiai praktikuotas turto keitimas. Turtas
guljo bti keistas su teise valdyti arba be valdymo teiss.
Prievolin teis. alys laisvai sudarydavo sutartis ir nustatydavo
j vykdymo slygas. Kreditoriaus teiss buvo garantuojamos kaitu ir
laidavimu. alys susitardavo dl mokjimo sumos ir prievols vykdymo
vietos. Prievol pasibaigdavo ne tik tada, kai j vykdydavo, bet ir
prievole pakeitus arba atleidus nuo jos, taip pat jei prievols
nebuvo galima vykdyti ne dl skolininko kalts. Plaiai buvo
paplitusios pirkimo-pardavimo paskolos, nuomos ir rangos sutartys.
Buvo inomos ir darbo sutartys. Teiss normos draud ieiti i darbo
prie termin. Samdytojas atsak u al, padaryt tretiesiems asmenims
pas j dirbani moni. Buvo inomos bendrovs, veimo ir pasaugos
sutartys, kurios atsirado pleiantis prekybai. Baudiamoji teis.
Nusikaltimai buvo skirstomi vieus ir privatinius, gdingus ir
negdingus. Kiekvienas nusikalstamas veiksmas buvo laikomas tyiniu.
Tai, kad nusikalstamos valios nebuvo, turjo rodyti pats
kaltinamasis. Buvo inomos tyios, neatsargumo ir atsitiktinumo
svokos. Sumanymas padaryti valstybin nusikaltim buvo laikomas
nusikaltimu, o kit nusikaltim atvejais sumanymas nebuvo laikomas
nusikaltimu. Faktin klaida paalindavo atsakomyb o juridin -
nepaalindavo. Vaikai iki 12 met; u savo nusikaltimus neatsak. U
vaiko veiksmus materialiai atsak tvai arba globjai. Atsakomyb buvo
asmenin. Girtumas nuo atsakomybs neatleido. eimos nari interesai
nukentdavo tik valstybini nusikaltimu atvejais, nes konfiskuojamas
turtas. Bausms, kaip ir nusikaltimai, buvo skirstomos vieas ir
privatines. velnesn bausms buvo skiriama, kai nuo nusikaltimo prajo
daug laiko, nusikaltliskilmingo luomo, jam atleido nukentjs asmuo,
bloga nusikaltlio sveikata, nia moteris ir pan. Sunkinanios
aplinkybs buvo ios: nusikaltimu suardyta vieoji tvarka, veika,
nukreipta prie giminait, virinink, tarnybikai auktesn arba
auktesnio luomo asmen, padaryti dideli nuostoliai, sugautas
nusikaltimo vietoje, pakartotinis nusikaltimas Nusikaltlis,
atsipirkus nuo mirties bausmes ar kne sualojimo bausms, netekdavo
garbs. Pirmiausia numatyti nusikaltimai miestui. U idavim, mait
buvo baudiama mirties bausme ir konfiskuojamas turtas. U religinius
nusikaltimus buvo baudiama mirties bausme sudeginant. Nemaai vietos
buvo skiriame nusikaltimams gyvybei ir sveikatai. Bausmi paskirtis
buvo garantuoti saugum nukentjusiam ir visuomenei. Bausms buvo
vykdomos vieai turjo luomin pobd. Turtingieji buvo baudiami
daniausiai pinigine bauda, o neturtingi plakami, enklinami ir
ivaromi i miesto.Karali teisePranczija
t. ioje alyje susidjo i daugybs t. sistem,kurios buvo skirtos ne
tik tam tikriems sluoksniams,bet ir koki nors konkrei,danai
nedideli teritorijos dali gyventojams.Frank valstybei subyrjus
nebeliko bendr visai valstybs teritorijai t. altini.Visai
teritorijai buvo bendra tik banytin t.,taiau ir ji tada dar netvark
pasauliei gyvenimo.Plaiausiu t. altiniu liko 10-11a.
Paproiai.Pranczijoje barbar paproi t. apie 10a.jau inyko.J istm
daugybje atskir rajon susiformav skirtingi teritoriniai t.
paproiai.Jie vadinami Kutiumais.Pagal paproi t. ypatumus Pranczijos
teritorija dalijama iaurin,arba paproi t. srit ir pietin,arba
raytins t. srit.iaurinje dalyje kutiumai reiksi grynu
pavidalu,paproiai ia formavosi odine forma.Paproi t. atitiko
daugumos interesus,dar nebuvo paveikta valstybs valdios.Todl jos
nustatyt norm daniausiai buvo laikomasi savanorikai.Pietinje dalyje
svarbiausiu t. altiniu tapo romn t.,kadangi Galij buvo ukariavs
Julijus Cezaris. Todl pdsakus buvo palikusi supaprastinta romn
t..Pradedant 7a.kutiumai Pranczijoje imti urainti.Labiausiai inomi
1280m. urayti Bovs kutiumai.ie kutiumai turjo galios Bovs grafystje
bei taikyti visoje iaurs ryt Pranczijoje.Spjama ,kad is rinkinys
buvo pirmasis mginimas kurti Pranczijos teis.Taigi Pranczijos
teritorijos, pagal galiojusi t. altini pobd, dalintos kutium ir
romn t. veikimo sritis.Paproi t. nevienodumas kliud kurtis bendrai
nacionalins t. sistemai.Tai buvo pagrindin feodalins Pranczijos
teisei bdingo reikinio,paprastai vadinamo t.
partikuliarizmu,reikusiu sritin t. pobd,prieastis.
mus stiprti karali valdiai pradjo atsigauti karali t.
akt,kuriems reikjo karaliaus kurijos(stambij
feodal),pritarimo,leidyba.Karali leidiami t. aktai buvo vadinami
ordonansais. Sudtingesniems t. klausimams sprsti kurij imti kviesti
teisininkai profesionalai.Nuo 13a. Pranczijos karali aktai jau
akivaizdiai brovsi anksiau galiojusi teis ir j keit.Tobulinant
karali t. akt leidyb,i karaliaus kurijos iskirtos specializuotos
centrins inybos,tarp j-maoji karaliaus taryba,kaip nuolatin
patariamoji institucija,su kuria,leisdamas t. aktus,paprastai tarsi
karalius.Vyriausybs institucij veikl koordinuojania institucija
tapo karaliaus kanceliarija,vadovaujama kanclerio,kuri,be
to,redagavo karaliaus aktus,teik juos karaliui pasirayti ir
tvirtino antspaudu.Karali aktai buvo svarbs mginant sukurti bendr
nacionalin teis.12a.kelet kart per metus imtos aukti periodikos
karaliaus kurijos teismo sesijos-parlamentas.Karaliaus t. akt
leidybai pleiantis,be ordonans,tarp t akt dar pasitaikydavo
edikt,ileist paties karaliaus ir lieiani koki nors konkrei
institucij,deklaracij-akt,aikinani anksiau ileist akt arba
nustatani alutins reikms dalykus. Nepaisant gausumo,karali t. aktai
reglamentavo palyginti neplai visuomenini santyki sfer,todl negaljo
daruti didesnio poveikio Pranczijos t. sistemai ir veikti jos
partikuliarizmo.Taiau,nepaisant t. partikuliarizmo,vis dlto joje
bta ir nemaai bendrj bruo,leidiani apibdinti svarbiausius
feodalinje Pranczijoje galiojusios t. institutus.
Parlamentas buvo sudarytas kaip specialus teismo organas,ms
posdiauti kaip nuolatin institucija su karaliaus skiriamais
teisjais profesionalais-kutium ir romn t. inovais ir pavadintas
Paryiaus parlamentu.Jis susidjo i keleto tardymo rm ir vadinamj
didij rm ir rezidavo Paryiuje.Kartais Paryiaus parlamentas veik
kaip pirmosios instancijos teismas,bet daniausiai tai buvo
apeliacin instancija hercog,graf ir kit feodal teism
sprendimams.Paryiaus parlamento t. neapsiribojo tik teism
veikla.Sprsdamas ginus dl dalyk,reglamentuojam valstybins t.,jis
neretai nustatinjo karaliaus valdios ribas ir plt savo paties
teises.Buvo nustatytas reikalavimas Paryiaus parlamente registruoti
karaliaus leidiamus t. aktus,nes teismai ir kit region
parl.,priimdami sprendimus,turjo remtis tik registruotais karali
aktais.
Nuosavybs t.: Pranczijos karali t. grietai skyr em ir kilnojamj
turt, taip pat nuosavyb ir valdym.Feodalinje visuomenje t. em
paprastai reik valdymo teis, todl iskirtinis dmesys teismuose ir
buvo skiriamas valdymui ir jo paeidimams, ypa susijusiems su
prievarta, apgaule ar kitais neteistais, bet nevartojant jgos,
veiksmais, paalini kiimusi valdym ir t.t.ems savininko nekilnojamas
turtas laikomas eimos ar gimins nuosavybe ir iki 13 a. reikalauta
grietos gimins kontrols ja disponuojant.Vliau is reikalavimas
suvelnintas, tepaliekant giminaiiams teis parduot eimos turt per
metus isipirkti (retrakto t.). Pirmenyb teistai sigyti vasalo
parduodam em turjo senjoras. Iki Pranczijos Didiosios Revoliucijos
buvo inomos bendruomenins ems (pievos, mikai, pelks ir t.t.),
Naudojamos valstiei darbams, taiau sitraukusi prekinius piniginius
santykius ir negaldama cenzinink nuvaryti nuo emi, bajorija 16 a. m
grobstyti bendruomenines emes ir i praktika buvo legalizuota
(bajorai gavo teis apsitverti).
Prievolin t.: vyraujant udaram feodaliniam kiui, pirkimas ir
pardavimas buvo retas reikinys. 10-11 a. labiau buvo paplitusi
turto dovanojimo sutartis, kuria bdavo maskuojami pirkimas ir
pardavimas, o taip pat danai net ir paveldjimas.Todl dovanojimas
tai buvo dvial ir atlygintina sutartis.mus plisti pirkimo ir
pardavimo sutartims, jos buvo gyvendinamos vieai, siekiant
garantuoti sutarties laikymosi. Nuo 12-13 a. sutartys imtos
forminti ratu, o dar vliau jas reikjo tvirtinti notarine tvarka. I
pradi sutartis sigaliodavo tik perdavus perleidiam objekt, bet
ilgainiui sutartis m gyti gali nuo jos sudarymo momento, o jos
objektu galjo tapti dar net nepagaminti daiktai.
16-18 a. palito dvarinink plaiai praktikuota ems nuomos
sutartis, sudaroma vairiam terminui.
Svarbi buvo paskolos sutartis. Kanon teisei draudiant palkanas,
buvo praktikuojama, kad skolininkas sipareigot i anksto imokti
kreditoriui tam tikr sum, kuri nebuvo laikoma palkanomis, arba
skolininkas keisdavo em. 14-15 a. jau atvirai m plisti
lupikavimas.
eimos t.: santuokos ir eimos santykius reglamentavo nuo 10 a.
kanon t. normos. Nuo 9 a. atsisak ituokos, isituoks sutuoktinis
neturjo t. sudaryti nauj santuok. 16-17 a. santuokos sudarymas kiek
nutolo nuo ban. reglamentuojam norm: nors vis dar buvo
registruojama ba. knygose, taiau pradta vertinti jau ne tik kaip
ba.sakram., bet ir kaip civilinis aktas, be to santuokai sudaryti
buvo btinas tv sutikimas.Itekjusi moteris visoje Pranczijoje buvo
pavaldi svo vyrui. Turtinius sutuoktini santykius daugiausia
reglamentavo vietos t.. I pradi iaurinje Pranczijoje turtas buvo
laikomas bendru, nors juo disponavo vyras, taiau vliau turto
bendrumas nustojo bti privalomas. Pietuose buvo atvirkiai: i pradi
sutuoktini turtas laikytas atskiru ir tik monos kraitis buvo
valdomas vyro, taiau ilgainiui monos turtins t. m mati ir ji
negaldavo net sudaryti sandor be vyro sutikimo.
Paveldjimas: pietuose vis to paties giminysts laipsnio giminaii
paveldjimo t. buvo vienodos, o iaurinje dalyje galiojo kutium
nustatyta vairi paveldjimo t., bet bendras jos bruoas buvo tas, kad
ji buvo skirtinga trims turto kategorijoms:
gimininiai diduomens dvarai buvo paveldimi laikantis majorato
tess (pavelddavo vyriausias snus).nekilnojamas turtas, gautas i tvo
gimini atitekdavo artimiausiam giminaiiui pagal tvo linij, i
motinos-pagal motinos linij.
kilnojamasis arba paties palikjo sigytas nekilnojamasis turtas
daniausiai paveldimas artimiausi giminaii, iskyrus nesantuokinius
vaikus ir likus gyv sutuoktin.Testamento sudarytojo laisv iaurinje
dalyje buvo labiau ribota nei pietuose.
Teismo procesas: karaliaus teismuose proceso taisykls visoje
Pranczijoje buvo panaios. Civilinis ir baudiamasis procesas
prasiddavo nukentjusios alies iniciatyva, pats procesas buvo vieas,
vyko odiu, laikantis nustatytos tvarkos. Proceso alys turjo
vienodas teises rungtis pateikdamos rodymus (rungimosi procesas).
Civilinse bylose procesas prasiddavo iekovo ar jo atstovo
aukimu.alims nedalyvaujant, teismas sprsti negaljo, taiau juos
galjo atstovauti kiti mons. Per teismin nagrinjim i iekovo
reikalauta smulkiai idstyti savo skund, o atsakovui suteikta t.
idstyti savo prietaravimus. Remtasi vairiais rodymais (priesaika,
prieingos alies pripainimai, teismo ivados), plaiai taikyti
liudytoj parodymai. Faktui rodyti reikjo bent dviej teist liudytoj
parodym. rodymu laikyta prezumpcija kurio nors fakto pripainimas
pagrstu, kol nerodytas jo nepatikimumas. Iimtiniais atvejais, kaip
rodymas, buvo leidiama ali dvikova teisme.
Bylas dl sunki baudiamj byl nagrinjo feodal arba karali teismai.
Baudiamasis procesas kur laik akivaizdiai buvo kaltinamasis
(rungimosi). Kanon t. veikiamas, 13 a. karalius Liudvikas IX udraud
taikyti ordalijas. Netrukus dl romn, o ypa kanon t. takos m rastis
inkvizicinio teismo elementai, kurie teisikai buvo tvirtinti keletu
konkrei karali akt. Teismins bylos imtos kelti valstybs iniciatyva.
Tardymas ir teismas tapo udari, vykdomi ratu. Bylos dokumentai
danai sudaromi teisiamajam neinant. Didjo parengtinio tardymo reikm
ir j atliekant stengtasi kankinimu igauti kaltinamojo prisipainim.
Teisminiame bylos nagrinjime pirmenyb imta teikti mediagai,
surinktai kvotos metu, liudytoj parodymai buvo skaitomi.
Teisiamajam beveik neliko senj galimybi gintis, procesas neteko
rungimosi pobdio. Procese remtasi formali rodym teorija:
visaveriais rodymais, be teisiamojo, laikyti dviej vert pasitikjimo
liudytoj parodymai, priesaika ir kt. Iki 13 a. teismo nuosprendiai
laikyti galutiniais. Tik vliau nusistovjo teisiamojo t. bet kur
senjor teismo sprendim sksti karali teismui.Auk. apeliaciniu teismu
civilinse ir baudiamosiose bylose tapo Paryiaus parlamentas.
Vokietija
Apskritai vidurami Vokietijos t. gali bti suprantama dvejopai,
nes Vokietijos imperijoje egzistavo daugyb savarankik valstybi: 1)
visos imperijos t. (bendra t.) 2) kiekvienos atskiros ems
hercogysts ar kunigaiktysts, jusios imperijos sudt, t. Sugriuvus
frank imperijai, raytin teis pakeit nerayta teritorin vietos paproi
t.. Kunigaiki valdios atsiradimas, o paskui visikas centrins
valdios nusilpimas lm didel imperijos t. partikuliarizm. Iki 12 13
a. bendrosios vokiei (imperijos) t. formaliai nebuvo, taiau
ilgainiui Vokietijoje m galioti kai kurie bendrieji t. principai ir
nuostatai. Ypa reikmingi buvo 12 15 a. ileisti vairs imperatori
taikos statutai, kuriuose leisdamiesi karo ygius imperatoriai
paprastai skelb taik savo alies viduje. Juose taip pat bta nemaai
naujos t. norm, vyravo baudiamosios t. normos, numatanios atsakomyb
u nusikaltimus, kelianius didiausi grsm valdini taikai.Pirmasis
imperijos taikos statutas (1103 m.) daugiausia dmesio skyr
nuosavybs ir gyvybs apsaugai. Pamau taikos paeidim turinys pltsi, o
statut normos numat atsakomyb u vis vairesnius nusikaltimus
nuosavybei ar asmeniui.Taikos stat. buvo nustatyta atsakomyb u
nepaklusnum banyios jurisdikcijai, pinig padirbinjim, valstybs
idavim ir kt.Bausms dydis priklaus nuo nusikaltimo pobdio ir
nusikaltlio asmenybs. 14 16 a. imta aktyviai naudotis romn teise.
Kiek perdirbti Justiniano Digestai buvo pripainti pagrindiniu t.
altiniu Imperijos rm teismui. Romn teis privaljo inoti visi
teismai. Netrukus romn t., pritaikyta vokiei visuomeninio gyvenimo
reikmms, gijo imperijos autoritet ir tapo vienu svarbiausi
bendrosios t. altini. Imperijos t. altiniais taip pat laikyti
Reichstago nutarimai, imperatori rinkim kapituliacijos, vairios
tikybins ir taikos sutartys, taiau j galios efektyvumas priklaus
nuo t norm pripainimo emse.
1532 m. ileistas vienintelis imperijos teisynas Karolina. Jis
priimtas Reichstago, valdant Karoliui V ir ne svarb indl kuriant
visos Vokietijos baudiamosios t. ir baudiamojo proceso principus.
Nors ileista kaip imperijos statymas ir skelbusi imperijos t.
virenyb konkrei emi teisei, Karolina kunigaikiams leido ir toliau
naudotis j teisingais paproiais. Taiau praktikai Karolina buvo
pripainta visose emse ir galiojo iki 1870 m. t.y. iki Vokietijos
suvienijmo.Karolinos preambulje kalbama apie vienod teisingum
beturiams ir turtingiesiems, taiau daugelyje teisyno straipsni,
prietaraujant iai nuostatai, baudiamoji atsakomyb nustatoma
atsivelgiant nusikaltlio ir nukentjusiojo socialin padt.Atsakomyb,
pagal Karolin, atsirasdavo tik esant kaltei tyiai ar neatsargumui.
Atsakomyb velninania aplinkybe laikyta tyios nebuvimas (nevikrumas,
lengvabdikumas, nenumatymas), nusikaltimo padarymas sikariavus ar
supykus. Vagysts atveju velninania aplinkybe buvo laikomas jaunas
nusikaltlio amius (iki 14 m.) ir badas. Kalt sunkino vieas,
ventvagikas, grupinis nusikaltimo pobdis, kartotinumas, padaryta
didel ala, savo eimininko interes paeidimas, bloga reputacija ir
pan.Teisynas iskyr atskiras nusikaltimo padarymo stadijas. U
pasiksinim baudiama taip pat kaip u baigt nusikaltim. Teisynas skyr
bendrininkavim iki nusikaltimo padarymo, nusikaltim darant ir
nusikaltim padarius. Nusikaltimai nuosavybei: vairios vagysi rys,
nesiningas disponavimas patiktu turtu. Specialiai buvo aptariama
vagyst banyioje. Buvo baudiama u raganavim ir burtininkavim. Taip
pat u nusikaltimus, nesiderinanius su krikioni morale. Iskiriami
nusikaltimai valstybei (idavyst, maitas), asmeniui (vairi ri
nuudymai, saviudyb), ir teisingumui (melagingas liudijimas). Bausms
siek bauginti. Karolinoje buvo numatyta mirties bausm, kn alojanios
bausms, kno bausms, gdingos bausms, udarymas kaljim, bauda, alos
atlyginimas. Papildomai galjo bti skiriamas turto konfiskavimas ir
kankinimas.Teisyne tvirtintas Vokietijai naujas inkvizicinis
procesas, nors dar liko kai kuri kaltinamojo proceso element.
Remtasi formali rodym teorija. Teisynas smulkiai reglamentavo, kiek
koki rodym tam tikslui reikia. Tik turdamas kelet netiesiogini kali
teisjas galdavo imtis kankinimo.Teisiamojo prisipainimas neturjo
lemiamos reikms. Kankinim tvarkos ir bd Karolina
nereglamentavo.Procesas baigdavosi nuosprendio, kuris galjo bti
kaltinamasis, paliekantis tariamuoju arba iteisinantis, paskelbimu.
T. sksti nuosprend nebuvo numatyta.
VOKIETIJOS EMI TEIS:
Konkrei emi t.-bendros visiems kunigaiktysts gyventojams
normos,pagal kurias veik tos ems teismai.emil teisje civilins,eimos
ir kit daugiausia ,,nevie t. ak norm.I ems t. altini ypa isiskyr
keletas vietos paproi t. rinkini,plaiai inom tuo,kad padar didiul
tak ne vien konkreios ems,bet ir regiono,o karatis-net visos
Vokietijos t. raidai.I toki t. rinkini paymtinas ,,Saks veidrodis
Tai susistemintas t. norm ir princip rinkinys,kurio altiniai
daugiausia buvo urayta ir susisteminta Saksonijos ir i dalies kai
kuri .Vokietijos srii paproi t.,kai kurie vokiei imperatori
statymai;i mediag papild kanon t.,ypa tie jos komponentai, kurie
liet popieiaus jurisdikcij,eimos teis ir kt.Taip pat akivaizdi romn
t. taka.. 2dalis.Pirmojoje dalyje,pavadintoje ,,ems teis,daugiausia
dmesio skiriama konstitucinei teisei,luominiam visuomens
susiskirstymui ir su tuo susijusiems alykams,nusikaltimams ir
bausmms,teism santvarkai ir procesui. Pripastama popieiaus
vierenyb.Tarp svarbiausi konstitucins t. nuostat-imperijos
koncepcija.,,Saks veid pripaino imperatoriaus teis visur,kur jis
bebt,vykdyti teisingum. Tiktai nepajgdamas visur bti jis graf
teismo galiojimus perdav kunigaikiams.,,Saks veid reglamentavo
gausias sutari ris. bet apskritai sutartiniai santykiai dar menkai
teipltoti.Nemaai dmesio emi t. skyr santuokos ir eimos santykiams
teisikai reguliuoti.Jai bdinga emesn moters padtis eimoje. Be
pinigins baudos ar vergeldo buvo nustatyta ir toki mirteis bausms
ri kaip kaul lauymas ratu,sudeginimas laue,pakorimas,galvos
nukirtimas;nustatytos luoinamosios bausms.Teisjas tinkamai
nenubauds nusikaltlio u padaryt nusikaltim,pats turjo bti nubaustas
tam nusikaltliui skirtina bausme.Antrojoje ,,Saks veid dalyje-,,Len
teis-reglamentojami siuzereniteto ir vasaliteto santykiai.Taip pat
plaiai buvo inomas ir ,,vab veidrodis,pasirods apie 1275-1282m.ir
atspindjs pietini Vokietijos taut-bavar ir aleman-statymus,taip pat
imperatori kapituliarijas,romn ir kanon,iek tiek paproi teis.is
taip pat privataus asmens sudarytas rinkinys greitai gavo
oficialaus t. altinio gali p.Vokietijoje.
Kodifikuoti teis Prsijoje ir kartu vykdyti jos reform ryosi
karalius Frydrichas II.Jo pavedimu atlikto darbo dka
1794m.pasirod,,Prs ems teisynu.Teisynas apm visas pagrindines t.
akas:valstybin,administracin,civilin,
baudiamj,proceso.Nors Frydricho reikalavimu statymai turjo bti
,,trumpi ir neplats,suderinti tai su umoju smulkmenikai
reglamentuoti vis visuomens gyvenim buvo nemanoma. Kad teisynas bt
visiems prieinamas,i jo paalinti specials t. terminai ir jis neteko
tikslumo ir apibrtumo.Nepaisant rengeju dideli pastang gigantikos
apimties,,Prs ems teisynas ne tik netapo statym leidybos meno
pavyzdiu,bet ir buvo sunkiai taikomas praktikai. buvo luomins
visuomens statym svadas,apimantis skirtingas kiekvienam luomui
taisykles. Tokio pobdio teisynas patvirtino individo priklausomyb
nuo valstybs valdios. Civilinio teisinio santykio subjektais
teisynas pripaino ne tik fizinius asmenis,bet ir draugijas.
Nuosavyb teisyne vertinama kaip svarbiausia turtin asmens t. ir j
irima kaip pagrind,kuriuo remiasi visa civilin t..Nuosavyb galjo
bti ne tik privatin,bet ir valstybin.,,Prs ems teisynedaug dmesio
skiriama bendriems prievolini santyki dalykams ir beveik nieko
nekalbama apie konkreias prievoli ar sutari ris.Teisyne atsispindjo
visuomenje plintantis reikalavimas vertinti santuok ne kaip banytin
institut,o kaip civilin sutart,kuri alys gali nutraukti savo
susitarimu.Tam tikslui buvo nustatytas valstybinis ituokos
procesas. Ilgai baudiamoji t.,kaip ir civilin,Prsijoje pltojosi
teism praktikos padedama,ir todl statymuose apstu kazuistini
nuostat.I baudiamosios t.: ksinimas.,bendrininkavimas ir pan.nebuvo
i vis nusikaltim sudi iskiriami ir reglamentuojami. io teisyno
nustatomos bausms iaurios-galvos nukirtimas
kalaviju,kartuvs,sudeginimas ir kt.
Pobdio ir turinio atvilgiu ,,Karolina panaus 1768m. Austrijoje
pasirods Marijos Teress teisynas ,,Tereziana ,kaip ir
,,Karolina,skirtas baudiamajai teisei ir procesui.Nusikaltimai
,,Terezianoje grupuojami vieuosius,privaius ir ,mirius.Pagal
nusikaltimo objekt iskiriami nusikaltimai ir
religijai,valstybei,nuosavybei,vieai tvarkai,sveikatai ir gyvybei
bei kt.Pagal skiriamas bausmes nusikaltimai grupuojami labai
sunkius(u juos skiriama kvalifikuota mirties bausm.)
sunkius(skiriama mirties b.arba kaljimas iki gyvos galvos)ir
lengvus.,,Terezianojejau ryki tendencija riboti kaltinamojo
kankinim. galiojo neilgai,.j pakeit naujas b. t.
rinkinys,imperatoriaus JuozapoII gerbei pavadintas ,,Jozefiana
Prie reikming XVIIIa.pab.-XIXa.prad. Europos teisyn greta ,,Prs
ems teisyno priklauso ir 1812m.Austrijos civilinis kodeksas.
Austrijos civilinis kodeksas,yra ymus XVIII-XIXa. Sandros
kodifikacijos paminklas.Tai kodeksas valstybs,kurioje
monarchija,neigyvenusi revoliucini sukrtim,pati savo valia tvirtino
pilietin lygiateisikum ir luomins santvarkos likvidavim.Austrijos
civ.kod.norm turiniui didel tak padar romn t.,bet jame taip pat
buvo tvirtinta daugelis t vietos paproi ir provincij t. Institut.
T. technikos poiriu austr civ.kod.gerokai lenk prs
teisyn.Neabejotinas jo privalumas-teksto trumpinimas.Struktrikai
kod. Susidjo i trumpos angos,kurioje dstomi bendrieji statymo
galiojimo principai,ir 3dali,skirt atitinkamai asmenims,daiktinei
teisei ir nuostatams,reglamentuojantiems teisi apsaug,j teismins
gynybos bdus,specifin dvarinink ir valstiei tarpusavio santyki
reguliavim.Nuosavyb kodekse vertinama kaip vientisas
institutas,apimantis vis kategorij turt ir visus j turinius
asmenis.Prievolins t. pagrindu kodeksas laik susitarimo laisvs
princip.Santuoka,kaip ir pranc.teisje,laikoma pirmiausia sutarties
dalyku. Austr.civil.kod.nustat skirtingas santuokos sudarymo
taisykles katalikams,kit krikionik religij ipainjams ir
iskirtines-ydams.Vis religij krikioni santuoka su nekrikionimis
buvo neleidiama.Kodekse buvo tokie paveldjimo t. institutai kaip
substitucija,numatanti antrinio pdinio paskyrim tuo atveju,jei
pirmasis dl kuri nors prieasi nepriimt palikimo,arba
fideikomisas,t.y.palikjo pavedimas pdiniui i palikimo iduoti kuri
nors turt 3 asm.Kod.sigaliojus,Austri.imperijoje neteko reikms romn
t, jos dstymas astr univ.buvo apribotas.ANGLIJA
VilhelmoI Ukariautojo metu imtini ir grafysi reikalus,taip pat
teismo bylas sprend atitinkamai imtins ir grafysts
susirinkimai,kuriuose galjo dalyvauti visi laisvieji mons.Teisingum
ie susirinkimai vykd remdamiesi vietos paproiais,laikydamiesi
grieiausio formalizmo,taikydami ordalijas ir teismo dvikov.Taiau
netrukus po ukariavim imtini ir grafysi teismus savo inion pamau
perm feodaliniai normand senjorai ir todl jie virto dvar ir baron
teismais,kur laik ir toliau veikusiais vietos paproi pagrindu.Tik
banytinse sferose vadovautasi kanon teise. Karaliai tik retkariais
leido statymus,paprastai pritariant artimiausiams patarjams.
vyriausiasis justiciarijus ,atsovavo karaliui visais klausimais, ir
jam nesant veik kaip regentas;buvo taip pat justiciarijui pavaldus
kancleris,vadovaujantis karaliuas sekretoriatui;padti tvarkyti
karaliaus finans ir teismo reikalus skirti ido baronai.Tokia i j
susidedanti patariamoji institucija buvo vadinama Karaliaus kurija.
Ji buvo kartu ir seniausias Anglijos teismas nors teisj profesional
ioje institucijoje nebuvo. Karaliaus valdios stiprjimui ir jo t.
raidai didiausi tak padar btent jo teismas.Slygas tam sudar
karalius Henrikas I, atliks Angl. valstybs valdymo sistemos
reform.I Karaliaus kurijos buvo iskirtos ir susikr kelios
savarankikos inybos:1) kanceliarija 2) valstybs idas 3) auktasis
teismas,vykds teisingum. Auktasis teismas susidjo i Ido
teismo,nagrinjanio bylas,lieianias karaliaus finansus,Karaliaus
suolo teismo,steigto nagrinti tiesiogiai su karaliaus interesais
susijusius ginus, ir Bendrj civilini iekini teismo, kurio
kompetencij,atvirkiai jo bylos dl gin,tiesiogiai nesusijusi su
karaliaus interesais,
daugiausia dl ems ir kito nekil.turto nuosavybs,taip pat skol.Po
kurio laiko tokio kompetencijos pasiskirtymo atsisakyta,kiekvienas
i3karaliaus teism galjo nagrinti visas bylas,priklausanias
karaliaus jurisdikcijai.Visi ie karaliaus teismai pagal nuolatin
savo rezidavimo viet Vestminsteryje danai vadinami Vestminsterio
teismais.HenrikoII steigti teismai buvo pirmieji nuolatiniai
profesionals centriniai teismai Anglijoje.Be to jis baig tvarkyti
vainjani karaliaus teisj institut.Buvo grietai apibrtos j f-jos,
buvo nustatyti reguliars j marrutais. Paskui,XIIIa.,buvo nustatytas
teisj vainjimo periodikumas,XIVa. Susiklost daugiau specializuotos
vainjanios komisijos,i kuri isiskyr Asiz teismai,nagrinj ginus dl
len valdymo,speciali komisija mait byloms ir kaljim tikrinimo
komisija.Sukurdamas karali teim sistem,HenrikasII kartu sukr karali
jurisdikcij ir karali teis ir ji pradta taikyti baudiamosiose ir
civilinse bylose.Stiprdama,karaliaus valdia nesirengh remtis luom
atstovais,o plt savo admin. Ir valdinink valdi.Tikra luomams
atstovaujanti institucija-paralamentas-Anglijoje susikr XIIIa.Jis
buvo sukurtas luom iniciatyva,karaliaus valdiai supratus politinio
susitarimo su vis rang feodalais ir miest virne btinum,siekiant
politinio valstybs stabilumo. Iki XIVa.vid.visi luom atsovai
parlamente posdiavo bendrai,o paskui isiskyr 2rmus:renkami
riteriai,kartu su tokiais pat miestieiais,m posdiauti Bendruomeni
rmuose,atskirdami nuo asmenikai kvieiam didij magnat,sudarisi Lord
rmus.1330m.Vestminsterio statutas nustat,kad paralamentas turi
rinktis kart per metus,o prireikus-ir daniau.Taip nuo viraus iki
apaios vieninteliais teisngumo organais po truput tapo karali
teismai.
Privats asmenys patys tiesiogiai karaliaus teism kreiptis
negaljo,tai buvo laikoma privilegija,kurios kaskart reikjo prayti
karaliaus.Nuo HenrikoII laik kiekvienu tokiu atveju jie turjo gauti
karaliaus,o praktikai-lordo kanclerio special sakym,leidianti j
gino nagrinjim! Perkelti karalikj teism.sakymai remiantis vienaaliu
iekovo praymu ir sumokjus teismo rinkliav buvo iduodami karaliaus
vardu ir su jo anspaudu.sakymuose buvo trumpai idstoma bylos esm ir
teismo valdininkui pavedama inagrinti iekin. Kiekvienam konkreiam
iekiniui raant kaskart vis kit sakym,greitai tapo akivaizdu,kad
iekovai savo iekini reikalavimams pagrsti naudoja tuos paius nuolat
besikartojanius argumentus.Todl i aplinkyb paskatino parengti
standartinius sakym tekstus pagal iekini ris,sakymai virto i anksto
parengtais. Daugjant variant,sakymai pradti grupuoti. Susikaupus
daugiau sakym,XIIIa. pasirod pirmieji bendrosios t. inynai,savotiki
sakym registrai,kur jie buvo fiksuojami tikslia teisine forma.
Karaliaus sakymai XII-XIIIa. Suvaidino didel vaidmen kuriantis angl
bendrajai teisei.Bet pagrindinis jos altinis-karaliteism
sprendimai.Nuo XIIIa. Tokie teism sprendimai pradti reguliariai
skelbti vadinamuose ,,Byl ritinliuose,o netrukus ir ,,Metraiuose.i
mediaga tolesnei teismo praktikai i pradi buvo naudojama vienam ar
kitam konkreiam paproiui patvirtinti.Bet ilgainiui ia susiklost
precedento taisykl: kart priimtas tos paios grandies arba auktesni
teism sprendimas imtas laikyti privalomu pvz visiems vlesniems
byl,kuriose yra panai faktini aplinkybi,sprendimams.Greta
bendrosios t. atsirado vadinamoji teisingumo t.. Kaip ir bendroji,
angl teisingumo t. yra precedentin, tik precedentai ia susikr kitu
bdu ir apm kitus santykius nei bendroji t.. Taikyti teisingumo teis
taip pat tegaljo teisingumo, t.y. tik Lordo kanclerio
teismas.Teisingumo t. neturjo tikslo pakeisti bendrj teis, ji
teturjo ginti nukentjusij teises ir interesus tose visuomeninio
gyvenimo sferose, kuri nereglamentavo bendrosios t. normos. Lordo
kanclerio teismo veiklos sferai greitai pleiantis, daugjo
bendrosios ir teisingumo t. norm kolizij. Tokios kolizijos
karaliaus Jokbo I nurodymu turjo bti sprendiamos teikiant virenyb
teisingumo t. normai.
Kad ir vyraujant tarp Anglijos t. altini teismo precedentui,
svarbs ia buvo ir statymai, sudarantys dar vienos t. sistemos,
vadinamosios statutins t. pagrind. Karali leidiami aktai ioje alyje
vadinami vairiai- asizais, hartijomis, ordonansais, statutais. I
pradi akto pavadinimas vienos reikms neturjo.Parlamento priimti ir
karaliaus pasirayti aktai imti vadinti statutais. Tiksliai statuto
svoka buvo apibrta Henriko VII laikais, XV a. pabaigoje: tai
karaliaus aktas, ileistas parlamento valdios abiej rm sutikimu.
Skirtingai nuo kit akt, statuto teistumas negaljo bti svarstomas
teismo tvarka, anksiau ileisto statuto turin galjo keisti tik
naujai ileistas statutas. Dl to ilgainiui, sigaliojus principui,
kad t. neturi bti keiiama be karaliaus ir parlamento sutikimo,
teisj kaip t. krj, vaidmuo kiek sumenko.Statutins t. taka darsi vis
reikmingesn.
Teisin santuokos ir eimos santyki reglamentavim labai veik kanon
t.. statymai tvirtino tokias kanon t. nustatytas taisykles, kaip
privalom banytin santuokos sudarymo forma, dvipatysts draudimas.
Anglijos eima buvo patriarchalin. Itekjusios moters padtis buvo
suvaryta, negaljo savarankikai sudaryti sutari, dalyvauti teisme
gindama savo teises. Gerokai platesns t., nustatytos paproi t.,
buvo tik valstiei, amatinink ir pirkli mon. Jos galjo valdyti savo
turt, sudaryti sutartis, verstis prekyba.Anglosaks paproi t. ituok
pripaino.Nesantuokiniai vaikai nebuvo pripastami, nebuvo galima j
ir teisinti vlesne tv santuoka.
ems vald paveldjimas sigaljo neikarto, nes i pradi po ems
valdytojo mirties em tekdavo Lordui, o mirusiojo pdiniai turdavo j
iprayti atgal. XII a. pabaigoje sigaljo pirmagimysts t., t,y. turto
perjimas vyresniajam snui.Laisvai disponuoti, suraant testament,
nekilnojamuoju turtu pirm kart buvo leista tik 1540 metais.
Baudiamoji t.. Nusikaltimu i pradi laikyti nusikalstami
veiksniai- nuudymas, plimas, vaik pagrobimas, prievarta prie moter,
vagysts su silauimu. Manyta, kad jie visi gali bti vykdomi tiktai
tyia. Neveikimas nebuvo laikomas nusikaltimu. Bet jau nuo XII a.,
veikiant romn ir kanon teisei, atsakomybs pagrindu imta laikyti
kalt. Nuo XIV a. nuo atsakomybs imta atleisti silpnaproius ir
beproius, savigynos atveju. nusikaltimai pradti klasifikuoti 3
grupes : idavyst, felonija, misdeminorai, i klasifikacija
sitvirtino ir virto tradicine.Sunkiausia i j buvo idavyst. Idavyst,
pagal bendrj teis, galjo bti padaryta arba valdiniui paeidiant
itikimybs pareig karaliui, ir tai vadinta didija idavyste, arba bet
kuriam kitam mogui- itikimybs pareig savo ponui. 15a idavysts svok
trauktas ir monetos padirbimas.
Teismo procesas. Prisiekusieji talkino karaliaus skirtiems
vainjantiems teisjams. Posdinink iuri susidjo i 12 pilnateisi moni
ir imtins ir 4 pilnateisi moni i kiekvieno kaimo, kurie prisiek
atvykusiam teisjui turdavo praneti apie imtinje vykdytus
nusikaltimus, prie tai patys apklaus apie juos k nors inanius
mones. Gyventoj dalyvavimas karaliaus teisme tapo bdingu angl
vietos valdymo sistemos bruou.
Henriko II laikais atsirad prisiekusieji posdininkai atliko
liudytoj arba kaltintoj, bet ne teisj vaidmen. Btent tuo is
institutas skyrsi nuo vlesni laik prisiekusij. Apie XIV a.
prisiekusieji tapo vadinamja Maja iuri, susidedania i 12
prisiekusij posdinink, o j kaltinamasis verdiktas, kurio pagrindu
teisjas teisiamajam skirdavo bausm, btinai turjo bti priimtas vienu
balsu.Vliau j sudtis pasipild naujais nariais, susiformavo 23 nari
kaltinamoji, arba Didioji iuri, virtusi institucija, vertinani
kaltintojo argumentus, tikrinania kaltinimo mediagos patikimum ir
tuo pagrindu perduodania byl teismui.XII-XIII a. procesui buvo
bdingas kaltinamasis pobdis, bylos eiga rpinosi nukentjusysis, o
teisjo vaidmuo reiksi patarimais kaltinamajam ir sekimui, kad nebt
paeistos jo t.. Bendrosios t. teismuose rodymus rinko paios alys.
Lordo kanclerio ir banytiniuose teismuose byl tyr pats teisjas, o
tai buvo inkvizicinio teismo elementai.
Parengimo tardymo stadija Anglijoje neatsirado, nors kai kurie
proceso veiksmai iki teismo ir buvo atliekami.
Rusijos t.
Tiesiogiai rusai su Bizantijos teise susipaino per karo ygius,
sudarindami taikos sutartis, prekiaudami. Bet didiausia Bizantijos
taka Rusijos teisei pasireik per krikionybs primim. I pradi
vienintelis t. altinis buvo paproiai. Pirmasis raytinis t. altinis
atsirado ikaro po krikto tikintis kad tai pads sustiprinti banyios
tak. Tai buvo Kijevo ems paproiai, papildyti kunigaiki statymais ir
teism sprendimais. Surinkti 11 a ir pavadinti rus tiesa. Yra trys
redakcijos: Trumpoji, pati seniausia; Plaioji, kunigaiki t. norm
susistemintu rinkinys ir Sutrumpintoji i plaiosios, t. pritaikyta
pakitusiems poreikiams. Svarbus skirtumas nuo raytini barbar altini
buvo tas kad rus tiesoje urayta teise buvo teritorin o ne gentin.
Trumpojoje redakcijoje daugiausia straipsni buvo skiriama
nusikaltimams ir bausmms, vlesnse redakcijose daugiau dmesio
skiriama civilinei teisei. Tuo laikotarpiu nebuvo bendro termino
nuosavybs teisei nustatyti, taiau nuosavybs t. buvo skiriama nuo
turto valdymo. Nuosavybs t. objektais buvo pripastama tiek
kilnojamas tiek nekilnojamas turtas. I pradi pagrindiniai ems
sigijimo bdai buvo laisv emi dirbimas, vliau j imta tiesiog
ugrobinti i bendruomeni. Pamau tokia em virto paveldima ir vadinosi
tvonija. Daug dmesio skiriama prievolms atsirandanioms i sutari.
Sutartys buvo sudaromos odiu, jei sutarties vert didesn nei 3
grivinos, vieai. Pirkimo pardavimo sutartis buvo odinis susitarimas
ir daikto perdavimas. Rus tiesoje minimas bankrotas, jis gali bti
trij ri: atsitiktinis, piktybinis ir neatsargus. Paskolos nuo
panaudos statymai neskyr. statymikai buvo numatytos palkanos,
kurios priklausomai nuo objekto vadinosi skirtingai. Paskolos
objektai daniausiai bdavo ems kio produktai arba pinigai. Paskola
kreditoriui suteikdavo teis skolinink. Samdos sutartis suteikdavo
samdytojui teis samdinio asmen. Santuokos ir eimos teis reguliavo
bizantijos t. normos. Buvo slygos galiojaniai santuokai: amius,
laisva valia, tv sutikimas, kitos santuokos nebuvimas, tas pats
asmuo galjo turti ne daugiau 2 santuok. mona patekdavo vyro
valdion, jos atsinetas turtas po jos mirties tekdavo pdiniams.
Ituoka buvo leidiama dl neitikimybs arba sutuoktinio dingimo. eimos
turt pavelddavo tik sns. Nesant sn priklauso