Tarptautin ė migracija ir jos socialiniai efektai

Tarptautinė migracija ir jos socialiniai efektai

12 paskaita

Paskaitos struktūra Tarptautinės migracijos teorija Statistika ir tendencijos Socialiniai efektai: mitai ir įrodymai Lietuvos visuomenės požiūris į

imigraciją

Svarbiausios sąvokos Trumpalaikė ir ilgalaikė emigracija (imigracija). JTO: emigrantais laikomi asmenys, išvykę

ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui gyventi šalyje, kuri prieš tai nebuvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta.

Legali ir nelegali migracija. Ekonominė-socialinė ir priverstinė migracijos.

Migraciją aiškinančios teorijos: ekonominis aspektas Neoklasikinė ekonomikos pusiausvyros teorija:

mikro (individas – racionali būtybė) ir makro (darbo rinkos skirtumai tarp valstybių) lygmenys.

Pasaulio sistemų teorija: santykis tarp centro ir periferijos.

Dvigubos darbo rinkos teorija: pirminis ir antrinis ekonomikos sektoriai.

Migraciją aiškinančios teorijos: socio-kultūrinis aspektas Tinklų ir socialinio kapitalo teorija: mezo

lygmuo ir migrantų tinklų aspektas. Istorinės atminties teorija: migracijos genai. Kūltūriniai ir instituciniai barjerai migracijai.

Stūmos-traukos prieiga: galima teorijų integracija

Kilmės šalis Priimančioji šalis

Stūmos veiksniai

Ekonominiai veiksniai: mažas atlyginimas, nepatenkinančios darbo sąlygos, santykinis skurdas.

Ekonominiai veiksniai: persikėlimo ir adaptacijos prie darbo rinkos kaštai.

Socio-kultūriniai veiksniai: svetima kalba, socialinės integracijos sunkumai.

Traukos veiksniai

Ekonominiai veiksniai: kvalifikacijos pažeminimo rizika, sunkumai ieškant darbo.

Socio-kultūriniai veiksniai: šeimos ryšiai, artima socio-kultūrinė aplinka.

Ekonominiai veiksniai: geresnis atlyginimas ir darbo sąlygos, pagerėjęs socialinis saugumas ir gerovė.

Socio-kultūriniai veiksniai: migrantų bendruomenės, turtingesnis kultūrinis gyvenimas.

Sąlygos

Ekonominės sąlygos: tarptautinis darbo jėgos pasiūlos ir paklausos disbalansas, ekonomikos struktūros priimančiose šalyse dualizmas, centro-periferijos prieštaringumai ir kolonizacijos ryšiai.

Socio-kultūrinės sąlygos: egzistuojantys migracijos maršrutai ir socialiniai migrantų tinklai.

Tarptautinės migracijos statistika: absoliutūs skaičiai (2006-2008 m. vidurkiai)

Šalys N Imigracijos lygis

Grupės vidurkis (tūkst.)

UK, IT, DE, ES 4 Aukštas 648,4

DK, CZ, IE, GR, SE, AT, NL, BE, FR

9 Vidutinis 110,3

SK, CY , LU, PL, FI SI , HU, PT

8 Žemas 23,6

BG, EE, LV, LT, MT, RO

6 Labai žemas/ minimalus

5,2

Kitos OECD šalys: JAV – 1142, Australija – 173,5, Kanada – 245,2, Japonija – 335,6, P. Korėja – 314,6, Turkija – 180,3, Meksika – 9,6 tūkst. (šaltinis – OECD).

Šaltinis: Eurostat

Šalys N Emigracijos lygis Grupės vidurkis (tūkst.)

ES, UK, DE 3 Aukštas 416,2

GR, PL, IT, AT, BE, NL, FR

7 Vidutinis 81,8

RO, FI, SI, LT, CZ, PT, DK, SE, IE

9 Žemas 25,5

BG, SK, MT, HU, EE, LV, CY, LU

8 Labai žemas/ minimalus

5,6

Kitos pasaulio šalys: Japonija – 222,6, P. Korėja – 187,4 tūkst. (šaltinis – OECD).

Šaltinis: Eurostat

Neto migracija: ES-27, 2006-2008 m. vidurkis

-100000

0

100000

200000

300000

400000

500000

600000

700000

ES IT UK FR CZ BE SE GR IE AT DK PT HU FI SI CY LU SK DE MT NL EE BG RO LV LT PL

Šaltinis: Eurostat

Santykinė neto migracija: ES-27, 2006-2008 m. vidurkis

-2.0

0.0

2.0

4.0

6.0

8.0

10.0

12.0

14.0

LU ES IE CY IT SI CZ SE BE MT GR AT UK DK FI HU PT FR SK EE DE RO BG PL NL LV LT

Šaltinis: Eurostat

Nyderlandai: emigracija iš ekono-miškai išsivysčiusios valstybės Artima tarpvalstybinė migracija:

gyvenimas Vokietijoje/Belgijoje ir darbas Nyderlanduose.

Neekonominis emigracijos varomųjų jėgų pobūdis: post-materialistinė emigracija?

Migracijos statistikos problemos Nedeklaruotos emigracijos srautai.

2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090.00

5.00

10.00

15.00

20.00

25.00

30.00

35.00

40.00

45.00

50.00

Emigrantai? (tūkst.)Emigrantai, deklaravę išvykimą (tūkst.)Emigrantai, nedeklaravę išvykimo (tūkst.)

Deklaruota ir nedeklaruota emigracija iš Lietuvos, 2003-2009 m. Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

Neto migracijos rodiklių korekcija (populiacijos pokytis minus natūralus prieaugis): gyventojų surašymo problema.

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

-30000

-25000

-20000

-15000

-10000

-5000

0

Neto migracija (tūkst.)

Lietuvos neto migracija, 1990-2009 m. Šaltinis: Eurostat.

Migracijos socialiniai efektai: “They took our jobs”?

Apklausos:visuomenės požiūris

Tvirtai išreiškiančių nuomonę, kad imigrantai atima darbo vietas iš šalies gyventojų, procentas (vertinimo skalė nuo 1 iki 10, atsakymų variantai “1”). Šaltinis: 2008 m. Europos vertybių tyrimas.

Dani

jaNy

derla

ndai

Švei

carij

aLi

ukse

mbu

rgas

Pran

cūzij

aLe

nkija

Suom

ijaPo

rtuga

lijaIs

pani

jaEs

tija

Belg

ijaSl

ovak

ijaLi

etuv

aVo

kiet

ijaČe

kija

Rum

unija

Slov

ėnija

Latv

ijaBu

lgar

ijaAi

rija

Grai

kija

Aust

rija

Veng

rija

Mal

taKi

pras

05

10152025303540

Kokius darbus “atima” imigrantai? Lietuvos emigrantų apklausos: dauguma apklaustųjų

dirba/dirbo žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (subjektyvus vertinimas).

Imigrantų apklausos Vakarų valstybėse: daugiau nei trečdalis aukštos kvalifikacijos imigrantų patiria “profesinį nuosmukį”.

Nedarbas tarp imigrantų paprastai didesnis lyginant su “vietine” populiacija.

Aukštos kvalifikacijos imigrantų Ispanijoje darbai (2007)

Pirmas darbas Dabartinis darbasISCO pirmas įgūdžių lygmuo (žema kvalifikacija) 14.7% 13.5%

ISCO antras įgūdžių lygmuo (vidutinė kvalifikacija) 23.0% 24.4%

ISCO trečias-ketvirtas įgūdžių lygmenys (aukšta kvalifikacija)

14.7% 22.7%

Nuosmukio proporcijos koeficientas

2.56 1.67

Įstatymų leidėjai, vyresnieji pareigūnai, įmonių vadovai 1.3% 3.9%

Nežinoma 46.3% 35.4%Total 100% 100%

Imigrantai, kurie dirbo aukštos kvalifikacijos (ISCO 3-4 įgūdžių lygmenys) darbą prieš atvykdami į Ispaniją (last job): procentinis skirstinys pagal dabartinio (2007) ir pirmojo darbo kvalifikacijos lygmenis. Šaltinis: Ispanijos statistikos institutas.

Neigiama imigracijos įtaka darbo rinkai? (1)

Žemos kvalifikacijos individų procentas darbingo amžiaus populiacijose: bendroje, imigrantų ir gimusių priimančioje šalyje (Didžioji Britanija). Šaltinis: EU Labour Force Survey.

Neigiama imigracijos įtaka darbo rinkai? (2)

-3

-2

-1

0

1

2

3

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Low Medium High

Imigracijos įtaka įgūdžių pasiūlos struktūrai darbo rinkoje: stulpeliai nurodo, kiek pasikeičia tam tikrą kvalifikaciją turinčių individų procentas, pridėjus imigrantų populiaciją (Ispanija). Šaltinis: EU Labour Force Survey.

Migracijos socialiniai efektai (2). Imigracija - grėsmė visuomenei? Populiarioji kultūra Žiniasklaidos dėmesys Visuomenės požiūris

Apklausos: visuomenės požiūris detaliau

Tvirtai išreiškiančių nuomonę, kad imigrantai didina nusikalstamumo problemas, procentas (vertinimo skalė nuo 1 iki 10, atsakymų variantai “1”). Šaltinis: 2008 m. Europos vertybių tyrimas.

Lenk

ijaPr

ancū

zija

Portu

galija

Nyde

rland

aiRu

mun

ijaLi

ukse

mb.

..Is

pani

jaLi

etuv

aEs

tija

Latv

ijaSl

ovak

ijaBe

lgija

Švei

carij

aAi

rija

Slov

ėnija

Bulg

arija

Suom

ijaDa

nija

Čeki

jaVe

ngrij

aVo

kiet

ijaGr

aiki

jaM

alta

Aust

rija

Kipr

as

05

1015202530354045

Imigracijos-nusikalstamumo ryšys: aiškinimo modeliai Importacijos: imigracija kaip priemonė užsiimti

nusikalstama veikla. Įtampos: neigiami įsikūrimo priimančioje šalyje

aspektai. Kultūrų konflikto: nusikalstamumas kaip

kultūrinių skirtumų funkcija. Šališkumo: kovos su nusikalstamumu/statistikos

tendencingumas.

Empiriniai įrodymai? Nusikalstamumo ir migracijos statistika: problemos

“kvadratu”. Mišrūs įrodymai: nusikalstamumo lygis tarp imigrantų

varijuoja pagal valstybę, laiką ir tyrimą. Svarbiausi teiginiai, dėl kurių situacija artimesnė

konsensusui: a) antrosios kartos imigrantai pasižymi didesniu nusikalstamumo laipsniu nei pirmosios; b) dabartiniai imigrantai labiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą, palyginti su ankstesnėmis imigracijos bangomis; c) kilmės šalies/etninės grupės svarba: pvz., imigrantų iš šiaurės Afrikos dominavimas nusikalstamumo statistikoje.

Lietuva: požiūris į imigrantus (2008 m. Europos vertybių tyrimas)

Klausimai Q78A-E: 10 rangų vertinimo skalė; 1 – sutinka su nurodomu teiginiu, 10 – sutinka su atvirkščiu neiginiu – pvz., Q78E atveju 10 reiškia “ateityje imigrantų skaičius nekels grėsmės visuomenei”.

Klausimas Q78F: 10 rangų vertinimo skalė (1 – “visuomenei yra geriau, jei imigrantai laikosi savo papročių ir tradicijų”, 10 – “visuomenei yra geriau, jei imigrantai nesilaiko savo papročių ir tradicijų, o perima tos šalies, į kurią atvyko, papročius”)

Descriptive Statistics

N Meanimmigrants take away jobs from [nationality] (Q78A)

1398 4.43

immigrants undermine countrys cultural life (Q78B)

1335 5.65

immigrants increase crime problems (Q78C)

1303 4.34

immigrants are a strain on welfare system (Q78D)

1290 4.12

immigrants will become a threat to society (Q78E)

1239 3.97

Valid N (listwise) 1093

Penki klausimai apie imigracijos neigiamus aspektus aiškiai sudaro vieną komponentę (faktorių)

Požiūrį į įmigrantų asimiliaciją matuojantis kintamasis su ja menkai susijęs

Component Matrixa

.791

.754

.812

.859

.820

.201

immigrants take awayjobs from [nationality](Q78A)immigrants underminecountrys cultural life(Q78B)immigrants increasecrime problems (Q78C)immigrants are a strainon welfare system(Q78D)immigrants will becomea threat to society (Q78E)immigrants maintainown/take over customs(Q78F)

1

Component

Extraction Method: Principal Component Analysis.1 components extracted.a.

Ar išsilavinimas daro įtaką imigrantų vertinimui?Imigrantu itakos valstybei vertinimo indeksasTukey HSD

(I) Education (J) EducationMean

Difference (I-J) Std. Error Sig.

95% Confidence Interval

Lower Bound Upper BoundLow Medium -.14308619 .08128692 .184 -.3338609 .0476885

High -.23483402* .08128692 .011 -.4256088 -.0440593

Medium Low .14308619 .08128692 .184 -.0476885 .3338609

High -.09174783 .06830329 .372 -.2520509 .0685552

High Low .23483402* .08128692 .011 .0440593 .4256088

Medium .09174783 .06830329 .372 -.0685552 .2520509

*. The mean difference is significant at the 0.05 level.